priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 1940 m. birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdytų okupacinio režimo nusikaltimų žmoniškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio įvertinimo. Tuo tarpu panašaus pobūdžio nacių režimo nusikaltimai tiek Vokietijoje, tiek nacių okupuotose teritorijose tarptautinės bendruomenės pastangomis buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo Tribunolo ir kad šio proceso metu ne tik buvo įvertinti atskirų nacių režimo lyderių ar veikėjų padaryti nusikaltimai, bet ir pati nacionalsocialistų partija buvo pripažinta nusikalstama. Tiesa, 1998 m liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, kuriuo SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, ir nustatyti apribojimai buvusiems VSK kadriniams darbuotojams. Tačiau šis įstatymas yra nukreiptas į sovietinių nusikaltimų vykdytojus. Konkrečių asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas šiuo metu galiojančiais, baudžiamąją atsakomybę realizuojančiais įstatymais. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes.
Tuo tarpu Lietuvos komunistų partija (toliau – LKP) sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir yra atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba priėmė deklaraciją, kurioje paskelbė, kad „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija“. Taigi, akivaizdu, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos padalinio Lietuvoje LKP veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Tačiau jos kaip prisidėjusios organizuojant sovietinius nusikaltimus veikla iki šiol nėra deramai įvertinta. 2015 m. lapkričio 5 d.
ministrai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino būtinybę tinkamai įvertinti okupacinio komunistinio režimo padarytą žalą ir užtikrinti, kad ateities kartos turėtų objektyvų supratimą apie okupacinio laikotarpio nusikaltimus ir jų vykdytojus. 2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Vyriausybę, vadovaujantis susiklosčiusia Lietuvos įstatymų leidybos tradicija vertinant Sovietų Sąjungos represines struktūras Lietuvoje (įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos), parengti įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, projektą. Tačiau tokio įstatymo projekto Vyriausybė iki šiol nėra parengusi. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo (toliau – Įstatymo projektas), kuriame sprendžiama LKP kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu nėra įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažįstama nusikalstama organizacija. Atkreiptinas dėmesys, kad 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, kuriuo
valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje.
Šiuo įstatymu taip pat nustatyti apribojimai buvusiems VSK kadriniams darbuotojams – t. y. jie nuo šio įstatymo įsigaliojimo 10 metų negali dirbti Lietuvos Respublikoje valstybės pareigūnais arba tarnautojais valstybės valdžios ir valdymo, savivaldos, krašto apsaugos institucijose, Valstybės saugumo departamente, policijoje, prokuratūroje, teismuose, diplomatinėje tarnyboje, muitinėje, Valstybės kontrolėje ir kitose kontrolę bei priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose, advokatais ir notarais, bankuose ir kitose kredito įstaigose, strateginiuose ūkio objektuose, saugos tarnybose (struktūrose), kitose tarnybose (struktūrose), teikiančiose detektyvų paslaugas, ryšių sistemoje, švietimo įstaigose pedagogais, auklėtojais ir šių įstaigų vadovais, taip pat negali dirbti darbo (eiti pareigų), susijusio su ginklo turėjimu. Minėti apribojimai netaikomi tiems buvusiems VSK kadriniams darbuotojams, kurie, dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990 m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat tiems, kurie ir po 1990 m. kovo
institucijoms suteikė visą turimą vertingą informaciją apie VSK veiklą ir kitokiu jų patvirtintu būdu veikė Lietuvos Respublikos labui. Buvusių VSK kadrinių darbuotojų veiklos tyrimas yra reglamentuotas Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatyme.
Svarbu pažymėti ir tai, kad Prezidento rinkimų įstatyme yra numatytas įpareigojimas pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. VRK privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo. 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (vadinamasis Liustracijos įstatymas) , kuriuo siekiama apsaugoti valstybės gyventojus nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą.
Šiuo įstatymu taip pat įgyvendinama valstybės teisė taikyti asmens lojalumo ir patikimumo valstybei principą valstybės pareigūnams ir tarnautojams valstybės valdžios ir valdymo, savivaldos, krašto apsaugos institucijose, vidaus reikalų sistemoje, prokuratūroje, teismuose, Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje, muitinėje, Valstybės kontrolėje ir kitose kontrolę bei priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose, advokatams ir notarams, bankų ir kitų kredito įstaigų, strateginių ūkio objektų, ryšių sistemos, saugos tarnybų ir jų struktūrų bei kitų tarnybų, teikiančių detektyvų paslaugas, darbuotojams. Asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiosmis tarnybosmis, ir eidamas Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuodamas, turi prisipažinti Lietuvos valstybei bendradarbiavęs su minėtomis tarnybomis. To nepadariusius arba pateikus žinomai melagingas žinias, taikomi įstatyme numatyti veiklos apribojimai.
Pagal minėtą įstatymą, buvusios SSRS specialiosios tarnybos pagal šį įstatymą yra:
liaudies komisariatui (NKVD) bei veikusi nuo 1934 m. liepos 1 d. iki 1941 m. vasario 3 d. ir nuo 1941 m. liepos 20 d. iki 1943 m. balandžio 14 d.;
15 d.;
1953 m. kovo 15 d.;
m. kovo 13 d.;
m. sausio 1 d.;
1940 m. rugsėjo 3 d.;
nuo 1940 m. rugsėjo 3 d. iki 1941 m. balandžio 1 d.;
balandžio 14 d. iki 1946 m. kovo 15 d.;
1953 m. balandžio mėn.;
1954 m. balandžio mėn.;
m. balandžio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 14 d.;
1991 m. spalio 1 d.;
8 d.;
liaudies komisariato (NKVMF) 3 valdyba ir SSRS NKVD 3 skyrius, veikę nuo 1941 m. vasario 8 d. iki 1941 m. liepos 17 d.;
m. balandžio 19 d.;
valdyba „Smerš“ ir SSRS NKVD Kontržvalgybos skyrius „Smerš“, veikę nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki 1946 m. gegužės 4 d.;
1946 m. gegužės 4 d. iki 1953 m. kovo 14 d.;
iki 1952 m. sausio mėn.;
veikusi nuo 1918 m. spalio mėn.
Pagal minėtą įstatymą, buvusios SSRS specialiosios tarnybos pagal šį įstatymą yra:
liaudies komisariatui (NKVD) bei veikusi nuo 1934 m. liepos 1 d. iki 1941 m. vasario 3 d. ir nuo 1941 m. liepos 20 d. iki 1943 m. balandžio 14 d.;
15 d.;
1953 m. kovo 15 d.;
m. kovo 13 d.;
m. sausio 1 d.;
1940 m. rugsėjo 3 d.;
nuo 1940 m. rugsėjo 3 d. iki 1941 m. balandžio 1 d.;
balandžio 14 d. iki 1946 m. kovo 15 d.;
1953 m. balandžio mėn.;
1954 m. balandžio mėn.;
m. balandžio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 14 d.;
1991 m. spalio 1 d.;
8 d.;
liaudies komisariato (NKVMF) 3 valdyba ir SSRS NKVD 3 skyrius, veikę nuo 1941 m. vasario 8 d. iki 1941 m. liepos 17 d.;
m. balandžio 19 d.;
valdyba „Smerš“ ir SSRS NKVD Kontržvalgybos skyrius „Smerš“, veikę nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki 1946 m. gegužės 4 d.;
1946 m. gegužės 4 d. iki 1953 m. kovo 14 d.;
iki 1952 m. sausio mėn.;
veikusi nuo 1918 m. spalio mėn. Visgi šiomis nuostatomis yra įvertinti sovietinių nusikaltimų vykdytojai.
Tačiau iki šiol nėra deramai įvertinti šių nusikaltimų organizatoriai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad LKP pripažįstama nusikalstama organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir būdama atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones:
Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą. Įstatymo projekte taip pat numatyti įpareigojimai tam tikriems LKP nariams.
Konkrečiai siūloma nustatyti, kad buvę LKP Centro Komiteto (toliau – LKP CK) nariai ir sekretoriai, buvę kandidatai į LKP CK narius , buvę LKP CK Prezidiumo nariai, buvę LKP CK biuro nariai, buvę kandidatai į LKP CK biuro narius, buvę LKP CK instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę LKP sričių, apskričių, valsčių, miestų ir rajonų komitetų nariai, sekretoriai, biurų nariai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro Komiteto (toliau – LLKJS CK) nariai ir sekretoriai, buvę LLKJS CK biuro nariai, buvę Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (toliau – LLKJS) instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę LLKJS sričių, apskričių, valsčių, miestų ir rajonų komitetų sekretoriai, buvę LLKJS operatyvinių būrių vadovai, buvę Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro Komiteto etatiniai darbuotojai, buvę Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro Komiteto etatiniai darbuotojai, pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus, savo anketose ir (ar) biografijose turi nurodyti savo priklausomybę minėtoms struktūroms. Taip pat šie asmenys, dalyvaudami konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, jame irgi turėtų nurodyti savo priklausomybę minėtoms LKP struktūroms. Įstatymo projekte numatoma ir duomenų vertinimo tvarka.
Siūloma nustatyti, kad aukščiau minėtiems asmenims ketinant dalyvauti rinkimuose į Respublikos Prezidenus, Seimo, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus, VRK tikrintų jų anketas ir (ar) biografijas tikrintų, ar jose nurodyti duomenys apie priklausomybę minėtoms LKP struktūroms yra teisingi.
Tikrinimas būtų atliekama tokia tvarka:
1) jeigu VRK gauna raštu informaciją, kad anketoje ir (ar) pateikti duomenys apie priklausomybę minėtoms LKP struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamas kandidatas į Seimo narius daugiamandatėje ir
(arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Europos Parlamento narius, asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus priklausė minėtoms LKP struktūroms, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta anketoje ir
(ar) biografijoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamą kandidatą į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į Europos Parlamento narius, asmenį, išsikėlusį kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, asmenį, išsikėlusį kandidatu į savivaldybės tarybos narius
Tikrinimas būtų atliekama tokia tvarka:
1) jeigu VRK gauna raštu informaciją, kad anketoje ir (ar) pateikti duomenys apie priklausomybę minėtoms LKP struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamas kandidatas į Seimo narius daugiamandatėje ir
(arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Europos Parlamento narius, asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus priklausė minėtoms LKP struktūroms, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta anketoje ir
(ar) biografijoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamą kandidatą į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į Europos Parlamento narius, asmenį, išsikėlusį kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, asmenį, išsikėlusį kandidatu į savivaldybės tarybos narius
3) jeigu aukščiau minėtas asmuo nesutinka su VRK gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į VRK ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, VRK prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomus duomenis ar dokumentus. 4) išnagrinėjusi gautą informaciją, VRK privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus su šia informacija nesupažindinamas ir VRK jos nenagrinėja. 9) VRK Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.
Asmenims, priklausiusiems minėtoms LKP struktūroms, ketinant dalyvauti konkursuose ar atrankose į valstybės ar diplomatinę tarnybą, konkursą organizuojančios įstaigos struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, (toliau – personalo administravimo tarnyba), vadovaudamasis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatais, patikrintų, ar pretendento į valstybės ar diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę toms LKP struktūroms yra teisingi. Personalo administravimo tarnyba, nustačiusi, kad pretendento į valstybės ar diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę LKP struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas į valstybės ar diplomatinę tarnybą priklausė šioms LKP struktūroms, bet tai nėra nurodyta jo gyvenimo aprašyme, jam nebūtų leidžiama dalyvauti konkurse ar atrankoje. Pažymėtina, kad buvusios priklausomubės minėtoms LKP struktūroms viešinimas nėra tas pats, kas slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis viešinimas. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas, moraliniu požiūriu vertinant, užtikrintų istorinį teisingumą. Siūloma, kas teikiamas įstatymas įsigaliotų 2019 m. sausio
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymo priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai .
sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Asmens bendrųjų gebėjimų tikrinimą, vadovavimo gebėjimų tikrinimą ir konkurso į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas įstaigoje organizavimo tvarką reglamentuoja Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas , patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 478 redakcija). Priėmus Įstatymo projektą, šį aprašą reikės tikslinti. Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatai , patvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 92 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-120 redakcija). Priėmus Įstatymo projektą, šiuos nuostatus reikės tikslinti. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės priimti nutarimą dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 478 redakcija), pakeitimo. Priėmus Įstatymo projektą, Užsienio reikalų ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės priimti įsakymą dėl Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų , patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 92 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-120 redakcija), pakeitimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Lietuvos komunistų partija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 1940 m. birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdytų okupacinio režimo nusikaltimų žmoniškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio įvertinimo. Tuo tarpu panašaus pobūdžio nacių režimo nusikaltimai tiek Vokietijoje, tiek nacių okupuotose teritorijose tarptautinės bendruomenės pastangomis buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo Tribunolo ir kad šio proceso metu ne tik buvo įvertinti atskirų nacių režimo lyderių ar veikėjų padaryti nusikaltimai, bet ir pati nacionalsocialistų partija buvo pripažinta nusikalstama. Tiesa, 1998 m liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, kuriuo SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, ir nustatyti apribojimai buvusiems VSK kadriniams darbuotojams. Tačiau šis įstatymas yra nukreiptas į sovietinių nusikaltimų vykdytojus. Konkrečių asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas šiuo metu galiojančiais, baudžiamąją atsakomybę realizuojančiais įstatymais. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes.
Tuo tarpu Lietuvos komunistų partija (toliau – LKP) sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir yra atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba priėmė deklaraciją, kurioje paskelbė, kad „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija“. Taigi, akivaizdu, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos padalinio Lietuvoje LKP veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Tačiau jos kaip prisidėjusios organizuojant sovietinius nusikaltimus veikla iki šiol nėra deramai įvertinta. 2019 metais kovo 12 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą , kuriuo pirmą kartą sovietų represijos prilyginamos genocidui.
Tai sukuria pagrindą kalbėti apie LKP žiaurius nusikaltimus, remiantis tarptautine teise. Sovietų represijos prieš Baltijos valstybes ir Vidurio Europos regiono gyventojus turėtų būti Europoje visuotinai pripažintos genocidu. Tokiu būdu, siųstume aiškią žinią iš Lietuvos ir Europos Sąjungos, kad SSRS, o vėliau teroristinės Rusijos, vykdomi ir periodiškai pasikartojantys tarptautiniai nusikaltimai, ekspansiniai-imperialistiniai sumanymai yra dvasinis ir fizinis genocidas prieš kitas tautas ir valstybes. Priimtas įstatymo projektas dėl okupaciniam režimui tarnavusios LKP nusikalstamos veiklos sustiprintų Lietuvos Respublikos poziciją. 2015 m. lapkričio 5 d. Baltijos valstybių teisingumo ministrai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino būtinybę tinkamai įvertinti okupacinio komunistinio režimo padarytą žalą ir užtikrinti, kad ateities kartos turėtų objektyvų supratimą apie okupacinio laikotarpio nusikaltimus ir jų vykdytojus. 2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Vyriausybę, vadovaujantis susiklosčiusia Lietuvos įstatymų leidybos tradicija vertinant Sovietų Sąjungos represines struktūras Lietuvoje (įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos), parengti įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, projektą. Tačiau tokio įstatymo projekto Vyriausybė iki šiol nėra parengusi. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo (toliau – Įstatymo projektas), kuriame sprendžiama LKP kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu nėra įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažįstama nusikalstama organizacija. Atkreiptinas dėmesys, kad 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, kuriuo
valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Šiuo įstatymu taip pat nustatyti apribojimai buvusiems VSK kadriniams darbuotojams – t. y. jie nuo šio įstatymo įsigaliojimo 10 metų negali dirbti Lietuvos Respublikoje valstybės pareigūnais arba tarnautojais valstybės valdžios ir valdymo, savivaldos, krašto apsaugos institucijose, Valstybės saugumo departamente, policijoje, prokuratūroje, teismuose, diplomatinėje tarnyboje, muitinėje, Valstybės kontrolėje ir kitose kontrolę bei priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose, advokatais ir notarais, bankuose ir kitose kredito įstaigose, strateginiuose ūkio objektuose, saugos tarnybose (struktūrose), kitose tarnybose (struktūrose), teikiančiose detektyvų paslaugas, ryšių sistemoje, švietimo įstaigose pedagogais, auklėtojais ir šių įstaigų vadovais, taip pat negali dirbti darbo (eiti pareigų), susijusio su ginklo turėjimu.
Minėti apribojimai netaikomi tiems buvusiems VSK kadriniams darbuotojams, kurie, dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990 m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat tiems, kurie ir po 1990 m. kovo
institucijoms suteikė visą turimą vertingą informaciją apie VSK veiklą ir kitokiu jų patvirtintu būdu veikė Lietuvos Respublikos labui. Buvusių VSK kadrinių darbuotojų veiklos tyrimas yra reglamentuotas Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatyme.
Svarbu pažymėti ir tai, kad Prezidento rinkimų įstatyme yra numatytas įpareigojimas pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. VRK privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo. 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (vadinamasis Liustracijos įstatymas) , kuriuo siekiama apsaugoti valstybės gyventojus nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir verbavimo ar bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą.
Šiuo įstatymu taip pat įgyvendinama valstybės teisė taikyti asmens lojalumo ir patikimumo valstybei principą valstybės pareigūnams ir tarnautojams valstybės valdžios ir valdymo, savivaldos, krašto apsaugos institucijose, vidaus reikalų sistemoje, prokuratūroje, teismuose, Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje, muitinėje, Valstybės kontrolėje ir kitose kontrolę bei priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose, advokatams ir notarams, bankų ir kitų kredito įstaigų, strateginių ūkio objektų, ryšių sistemos, saugos tarnybų ir jų struktūrų bei kitų tarnybų, teikiančių detektyvų paslaugas, darbuotojams. Asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiosmis tarnybosmis, ir eidamas Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuodamas, turi prisipažinti Lietuvos valstybei bendradarbiavęs su minėtomis tarnybomis. To nepadariusius arba pateikus žinomai melagingas žinias, taikomi įstatyme numatyti veiklos apribojimai.
Pagal minėtą įstatymą, buvusios SSRS specialiosios tarnybos pagal šį įstatymą yra:
liaudies komisariatui (NKVD) bei veikusi nuo 1934 m. liepos 1 d. iki 1941 m. vasario 3 d. ir nuo 1941 m. liepos 20 d. iki 1943 m. balandžio 14 d.;
15 d.;
1953 m. kovo 15 d.;
m. kovo 13 d.;
m. sausio 1 d.;
1940 m. rugsėjo 3 d.;
nuo 1940 m. rugsėjo 3 d. iki 1941 m. balandžio 1 d.;
balandžio 14 d. iki 1946 m. kovo 15 d.;
1953 m. balandžio mėn.;
1954 m. balandžio mėn.;
m. balandžio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 14 d.;
1991 m. spalio 1 d.;
8 d.;
liaudies komisariato (NKVMF) 3 valdyba ir SSRS NKVD 3 skyrius, veikę nuo 1941 m. vasario 8 d. iki 1941 m. liepos 17 d.;
m. balandžio 19 d.;
valdyba „Smerš“ ir SSRS NKVD Kontržvalgybos skyrius „Smerš“, veikę nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki 1946 m. gegužės 4 d.;
1946 m. gegužės 4 d. iki 1953 m. kovo 14 d.;
iki 1952 m. sausio mėn.;
veikusi nuo 1918 m. spalio mėn.
Pagal minėtą įstatymą, buvusios SSRS specialiosios tarnybos pagal šį įstatymą yra:
liaudies komisariatui (NKVD) bei veikusi nuo 1934 m. liepos 1 d. iki 1941 m. vasario 3 d. ir nuo 1941 m. liepos 20 d. iki 1943 m. balandžio 14 d.;
15 d.;
1953 m. kovo 15 d.;
m. kovo 13 d.;
m. sausio 1 d.;
1940 m. rugsėjo 3 d.;
nuo 1940 m. rugsėjo 3 d. iki 1941 m. balandžio 1 d.;
balandžio 14 d. iki 1946 m. kovo 15 d.;
1953 m. balandžio mėn.;
1954 m. balandžio mėn.;
m. balandžio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 14 d.;
1991 m. spalio 1 d.;
8 d.;
liaudies komisariato (NKVMF) 3 valdyba ir SSRS NKVD 3 skyrius, veikę nuo 1941 m. vasario 8 d. iki 1941 m. liepos 17 d.;
m. balandžio 19 d.;
valdyba „Smerš“ ir SSRS NKVD Kontržvalgybos skyrius „Smerš“, veikę nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki 1946 m. gegužės 4 d.;
1946 m. gegužės 4 d. iki 1953 m. kovo 14 d.;
iki 1952 m. sausio mėn.;
veikusi nuo 1918 m. spalio mėn. Visgi šiomis nuostatomis yra įvertinti sovietinių nusikaltimų vykdytojai.
Tačiau iki šiol nėra deramai įvertinti šių nusikaltimų organizatoriai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad LKP pripažįstama nusikalstama organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, kovojusi prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir būdama atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones:
Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą. Įstatymo projekte taip pat numatyti įpareigojimai tam tikriems LKP nariams.
Konkrečiai siūloma nustatyti, kad buvę LKP Centro Komiteto (toliau – LKP CK) nariai ir sekretoriai, buvę kandidatai į LKP CK narius , buvę LKP CK Prezidiumo nariai, buvę LKP CK biuro nariai, buvę kandidatai į LKP CK biuro narius, buvę LKP CK instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę LKP sričių, apskričių, valsčių, miestų ir rajonų komitetų nariai, sekretoriai, biurų nariai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro Komiteto (toliau – LLKJS CK) nariai ir sekretoriai, buvę LLKJS CK biuro nariai, buvę Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (toliau – LLKJS) instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę LLKJS sričių, apskričių, valsčių, miestų ir rajonų komitetų sekretoriai, buvę LLKJS operatyvinių būrių vadovai, buvę Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro Komiteto etatiniai darbuotojai, buvę Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro Komiteto etatiniai darbuotojai, pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus, savo anketose ir (ar) biografijose turi nurodyti savo priklausomybę minėtoms struktūroms. Taip pat šie asmenys, dalyvaudami konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, jame irgi turėtų nurodyti savo priklausomybę minėtoms LKP struktūroms. Įstatymo projekte numatoma ir duomenų vertinimo tvarka.
Siūloma nustatyti, kad aukščiau minėtiems asmenims ketinant dalyvauti rinkimuose į Respublikos Prezidenus, Seimo, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus, VRK tikrintų jų anketas ir (ar) biografijas tikrintų, ar jose nurodyti duomenys apie priklausomybę minėtoms LKP struktūroms yra teisingi.
Tikrinimas būtų atliekama tokia tvarka:
1) jeigu VRK gauna raštu informaciją, kad anketoje ir (ar) pateikti duomenys apie priklausomybę minėtoms LKP struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamas kandidatas į Seimo narius daugiamandatėje ir
(arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Europos Parlamento narius, asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus priklausė minėtoms LKP struktūroms, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta anketoje ir
(ar) biografijoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamą kandidatą į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į Europos Parlamento narius, asmenį, išsikėlusį kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, asmenį, išsikėlusį kandidatu į savivaldybės tarybos narius
Tikrinimas būtų atliekama tokia tvarka:
1) jeigu VRK gauna raštu informaciją, kad anketoje ir (ar) pateikti duomenys apie priklausomybę minėtoms LKP struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamas kandidatas į Seimo narius daugiamandatėje ir
(arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į Europos Parlamento narius, asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, ar kandidatas į Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus priklausė minėtoms LKP struktūroms, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta anketoje ir
(ar) biografijoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamą kandidatą į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat į Europos Parlamento narius, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į Europos Parlamento narius, asmenį, išsikėlusį kandidatu į Seimo narius, partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, asmenį, išsikėlusį kandidatu į savivaldybės tarybos narius
3) jeigu aukščiau minėtas asmuo nesutinka su VRK gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į VRK ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, VRK prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomus duomenis ar dokumentus. 4) išnagrinėjusi gautą informaciją, VRK privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
Respublikos Prezidentus, Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus su šia informacija nesupažindinamas ir VRK jos nenagrinėja. 9) VRK Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.
Asmenims, priklausiusiems minėtoms LKP struktūroms, ketinant dalyvauti konkursuose ar atrankose į valstybės ar diplomatinę tarnybą, konkursą organizuojančios įstaigos struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, (toliau – personalo administravimo tarnyba), vadovaudamasis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatais, patikrintų, ar pretendento į valstybės ar diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę toms LKP struktūroms yra teisingi. Personalo administravimo tarnyba, nustačiusi, kad pretendento į valstybės ar diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę LKP struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas į valstybės ar diplomatinę tarnybą priklausė šioms LKP struktūroms, bet tai nėra nurodyta jo gyvenimo aprašyme, jam nebūtų leidžiama dalyvauti konkurse ar atrankoje. Pažymėtina, kad buvusios priklausomubės minėtoms LKP struktūroms viešinimas nėra tas pats, kas slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis viešinimas. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas, moraliniu požiūriu vertinant, užtikrintų istorinį teisingumą. Siūloma, kas teikiamas įstatymas įsigaliotų 2023 m. lapkričio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Įstatymo priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai . 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Asmens bendrųjų gebėjimų tikrinimą, vadovavimo gebėjimų tikrinimą ir konkurso į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas įstaigoje organizavimo tvarką reglamentuoja Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas , patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 478 redakcija). Priėmus Įstatymo projektą, šį aprašą reikės tikslinti. Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatai , patvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 92 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-120 redakcija). Priėmus Įstatymo projektą, šiuos nuostatus reikės tikslinti. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2023 m. spalio 31 d. turės priimti nutarimą dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 478 redakcija), pakeitimo. Priėmus Įstatymo projektą, Užsienio reikalų ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės priimti įsakymą dėl Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų , patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 92 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-120 redakcija), pakeitimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Lietuvos komunistų partija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas Valdas Rakutis Angelė Jakavonytė Kazys Starkevičius Justinas Urbanavičius Paulius Saudargas Irena Haase Antanas Čepononis
Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija, kartu pripažįstant ją atsakinga už (
„<...> Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.“ Šioje nuostatoje vartojamos baudžiamajai teisei priskiriamos sąvokos, kurios yra Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reguliavimo dalykas. Vadovaujantis BK 1 straipsniu, „Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Šis kodeksas <...> apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia <...>“.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 297 straipsnyje įtvirtinta: „Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu.“ Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 2 dalimi: „Apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė.“ Atsižvelgiant į tai, nesant teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, teikiamo projekto 1 straipsnio nuostata neturės teisinės galios (
į tai, kad projekto 1 straipsnyje vardinamiems nusikaltimams BK nenumato senaties termino ( žr. BK 95 straipsnio 9 dalį). Dėl tos priežasties teisės taikytojui (teismui) pagal kompetenciją iki šiol nėra užkirstos galimybės ištirti projekte nurodytus nusikaltimus ir priimti teisingą nuosprendį (-ius) byloje (-ose). 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų ( Žin. , 2013, Nr. 137-6952) (toliau – Rekomendacijos) 43 punktu: „Įstatyme turi būti tik norminės nuostatos“. Atsižvelgiant į teisės teorijos dogmas, norma – tai elgesio standartas, kuris yra socialiai reikšmingas, todėl privalomas, siektinas ir pageidautinas. Teisės norma – tai teisėkūros subjektų suformuluota ar sankcionuota, formaliai apibrėžta, visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. Remiantis Konstitucinio Teismo doktrina: „ Prie norminių aktų priskiriami tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių.
Čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė yra suformuluota, o tai, kad remiantis jos tekstu būtų galima neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu.“ (1994 m. sausio 19 d. nutarimas). Vadovaujantis Rekomendacijų 40 punktu: „ Įstatymo turinys turėtų būti dėstomas tokia tvarka: įstatymo pradžioje nurodomi jo tikslai ir paskirtis, toliau kitos bendrosios nuostatos, sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), asmenų, kuriems taikomas įstatymas, teisės ir pareigos, įstatymui įgyvendinti reikalingus įgaliojimus suteikiančios nuostatos, įstatymo įgyvendinimo priemonės ir baigiamosios nuostatos. Įstatymo pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinįjį – „Baigiamosios nuostatos“. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios.“ Atsižvelgiant į cituojamas nuostatas, keltina abejonė, ar teikiamas įstatymo projektas atitinka normiškumo kriterijų, o jeigu atitinka, ar turi visus įstatymo turiniui keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, tikslus ir paskirtį, sąvokų išaiškinimą, bendrosiomis
Kaip užsiminta pirmoje pastaboje, visas nusikalstamas veikas ir jų padarymo formas išimtinai nustato tik Baudžiamasis kodeksas. BK 25 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir aprašytas baigtinis sąrašas bendrininkavimo formų: bendrininkų grupė , organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas . Tiesa, BK 25 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra nustatyta, kad „Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė.“ Antikonstitucinė grupė ar organizacija, taip pat teroristinė grupė – sąvokos, vartojamos BK specialiojoje dalyje. Šiame kontekste akcentuotina, kad nusikalstamos organizacijos sąvoka nėra vartojama BK nei bendrojoje, nei specialiojoje dalyje. 4. Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatos reglamentuoja reikalavimus pretendentams į kandidatus bei kandidatams į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, savivaldybių tarybų narius – merus, šių kandidatų anketų pildymą ir tikrinimą, tikrinimo pasekmes, Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas bei kitus teisinius santykius, susijusius išimtinai su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Šios nuostatos yra ne vertinamo projekto, o rinkimų organizavimą ir vykdymą bei rinkimus organizuojančių ir vykdančių institucijų kompetenciją ir įgaliojimus reglamentuojančių įstatymų: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo reguliavimo dalykas. Projektu apibrėžus tam tikrą asmenų ratą, jų teisės ir pareigos, susijusios su kandidatavimu rinkimuose, turėtų būti apibrėžtos minėtuose įstatymuose. 5.
organizavimu ir vykdymu susijusios nuostatos nebūtų perkeltos į atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, šių projekte išdėstytų nuostatų turinys diskutuotinas ir tikslintinas: 5.1. projekto 2 straipsnio 1 dalyje išvardinus kandidatus į renkamas valstybės politikų bei Europos Parlamento narius reikėtų pateikti toliau projekte vartojamą bendrą jų sąvoką (pavyzdžiui, „kandidatai“), kuri būtų toliau vartojama projekto 3 straipsnio 1-7 bei 11 dalyse iš naujo nevardinant pareigų, į kurias kandidatuoja asmuo pavadinimo, o tuo labiau – rinkimų teritorijų, kuriose kandidatuojama ar kandidatą keliančių subjektų; 5.2. projekto 2 straipsnio 1 dalyje kandidatams nustatoma pareiga savo anketoje ir (ar) biografijoje nurodyti nustatytus duomenis. Atkreipiame dėmesį, kad kandidatas į Respublikos Prezidentus neprivalo kartu su pareiškiniais dokumentais pateikti nei bendro pobūdžio kandidato anketos, nei biografijos, o Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnyje numatyta anketa siejama tik su duomenimis apie kandidato bendradarbiavimą su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis); 5.3. projekto 2 ir 3 straipsnyje kaip siūlomo reguliavimo subjektai nurodomi ir kandidatas į Respublikos Prezidentus ir pretendentas į kandidatus į Respublikos Prezidentus. Pažymime, kad pagal Prezidento rinkimų įstatymą šios sąvokos yra netapačios, pretendentas tampa kandidatu tik surinkęs reikiamą skaičių rinkėjų parašų bei pateikęs pareiškinius dokumentus. Iki registravimo kandidatu pretendentas Vyriausiajai rinkimų komisijai neprivalo pateikti jokių dokumentų, išskyrus duomenis apie pilietybę, gyvenamąją vietą bei sumokėtą rinkimų užstatą.
Dėl šios priežasties projekte būtų tikslinga apsiriboti kandidato į Respublikos Prezidentus įvardinimu; 5.4. projekto 3 straipsnio 1 dalyje reikėtų tikslinti kokis „2 straipsnio 1 dalyje nurodytas“ atvejis turimas omenyje – ar tam tikrų pareigų ėjimas praeityje, ar jas ėjusio asmens siekis kandidatuoti, ar nurodymas anketoje apie tam tikrų pareigų ėjimą, projekte įvardintą „priklausomybe struktūroms“. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai patikrinti duomenis apie kandidatą siejami tik su minėtu „nurodytu atveju“, tad loginė normos struktūra leistų teigti, pavyzdžiui, kad jei asmuo, ėjęs atitinkamas pareigas, anketoje to nenurodė, tai nėra pagrindo tikrinti duomenų apie jį; 5.5. projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą imtis veiksmų, būtų taikoma tik tuo atveju, jei informacija apie kandidato eitas pareigas būtų pateikta tik Vyriausiajai rinkimų komisijai ir tik raštu, ir neapimtų, atvejų kai informacija pateikiama, pavyzdžiui, žiniasklaidoje paviešinama kitais būdais. 6. Projekto 2 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatos reglamentuoja reikalavimus bei apribojimus asmenims, pretenduojantiems į valstybės tarnybą ar diplomatinę tarnybą, asmenų priėmimą į tarnybą vykdančių subjektų teises ir pareigas. Šios projekto nuostatos yra ne vertinamo projekto, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomos minėtuose įstatymuose. 7.
bei diplomatinės tarnybos santykiais susijusios nuostatos nebūtų perkeltos į atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, šių projekte išdėstytų nuostatų turinys diskutuotinas ir tikslintinas: 7.1. neaiškus projekto 2 straipsnio 2 dalies sąvokos „bet kokios aukštesnės pareigos valstybės tarnyboje“ turinys – ar turimas omenyje valstybės tarnybos įstatyme numatytas valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes pareigas (tokiu atveju būtų neaišku, kodėl norma netaikoma perkeliant valstybės tarnautoją į žemesnes ar lygiavertes pareigas), ar „aukštesnės pareigos“ turėtų reikšti tam tikrą valstybės tarnautojų pareigų kategoriją; 7.2. projekto 3 straipsnio 13 dalyje turi būti nurodyti ne tik teisės aktai, kuriais privalu vadovautis, bet ir juos priimančios institucijos. 8. Teikiamu projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje vartojamas „12 dienų“ terminas tikslintinas, prieš žodį „dienų“ įterpiant žodį
„kalendorinių“ arba žodį „darbo“. 9. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatant įstatymo įsigaliojimo
datą žodis „nuo“ nerašomas. 10. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnis („Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“) yra pakankamas, siekiant pasiekti projekte užsibrėžtiems tikslams, ar, vis dėlto, atsižvelgiant į teikiamo projekto specifiką bei jo įgyvendinimo problematiką, taip pat analogiškai į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymą, yra būtinas atskiras detalus teikiamo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-01
Lietuvos Respublikos Seimui
VEIKLOS VERTINIMO“ PROJEKTO Nr. XIIIP-2422 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą Nr. XIIIP-2422 (toliau
Įstatymo projekto nuostatomis asmenys, pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus, savo anketose ir (ar) biografijose turėtų nurodyti savo priklausomybę Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms. Be to, pagal Įstatymo projekto nuostatas informacija apie praeityje asmens eitas pareigas Lietuvos komunistų partijoje būtų skelbiama viešai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės.
Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu nacionalinė priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siekiant užtikrinti Reglamento laikymąsi Įstatymo projektą siūlytume derinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084 , el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vertinant teikiamo projekto nuostatas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. T eisės teorijoje norma apibrėžiama kaip elgesio standartas, kuris yra socialiai reikšmingas, todėl privalomas, siektinas ir pageidautinas. Teisės norma – tai teisėkūros subjektų suformuluota ar sankcionuota, formaliai apibrėžta, visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. Remiantis Konstitucinio Teismo doktrina: „ Prie norminių aktų priskiriami tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių. Čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė yra suformuluota, o tai, kad remiantis jos tekstu būtų galima neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu.“ (1994 m. sausio 19 d. nutarimas). Teisės aktuose (Teisėkūros pagrindų įstatyme, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) yra nustatomi tam tikri reikalavimai teisės aktų projektų turiniui.
Rekomendacijų 32 punkte nurodoma tokia įstatymo dėstymo tvarka : „<...> įstatymo pradžioje nurodomi jo tikslai ir paskirtis , juo reguliuojami teisiniai santykiai , toliau kitos bendrosios nuostatos, sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), asmenų, kuriems taikomas įstatymas, teisės ir pareigos, įstatymui įgyvendinti reikalingus įgaliojimus suteikiančios nuostatos, įstatymo įgyvendinimo priemonės ir baigiamosios nuostatos. Įstatymo pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinįjį – „Baigiamosios nuostatos“. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios.“ Atsižvelgiant į cituojamas nuostatas, keltina abejonė, ar teikiamas įstatymo projektas atitinka normiškumo kriterijų, o jeigu atitinka, ar jis turi visus įstatymo turiniui keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, tikslus ir paskirtį, apibrėžtą reguliuojamų teisinių santykių ratą, sąvokų išaiškinimą, bendrosiomis – specialiosiomis normomis paremtą teisės akto struktūrą ir pan.). 2.
siekiama Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija, kartu pripažįstant ją atsakinga už (
neredaguota)
„<...> Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus
žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.“ Šioje nuostatoje vartojamos baudžiamajai teisei priskiriamos sąvokos, kurios yra Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reguliavimo dalykas. Vadovaujantis BK 1 straipsniu, „Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Šis kodeksas <...> apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia <...>“. Kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam bausmė paskiriama apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris yra priimamas Lietuvos Respublikos vardu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 297 straipsnis ir BPK 303 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nesant teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, teikiamo projekto 1 straipsnio nuostata neturės teisinės galios (
vardinamiems nusikaltimams BK nenumato senaties termino ( žr. BK 95 straipsnio 9 dalį).
BK 95 straipsnio 9 dalį). Dėl tos priežasties kompetentingoms institucijoms iki šiol nėra užkirstos galimybės ištirti projekte nurodytus nusikaltimus ir priimti teisingą nuosprendį (-ius) byloje (-ose). 3. Teikiamo projekto 1 straipsnyje vartojama nusikalstamos organizacijos sąvoka neatitinka teisės sistemos reikalavimų. Kaip minėta 2 pastaboje, visas nusikalstamas veikas ir jų padarymo formas išimtinai nustato tik Baudžiamasis kodeksas. BK 25 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir aprašytas baigtinis sąrašas bendrininkavimo formų: bendrininkų grupė , organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas . Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė (BK 25 straipsnio 4 dalis), tačiau nusikalstamos organizacijos sąvoka BK nei bendrojoje, nei specialiojoje dalyje nėra įtvirtinta, taip pat nėra apibrėžtas šios sąvokos turinys. 4. Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatos reglamentuoja reikalavimus pretendentams į kandidatus bei kandidatams į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, savivaldybių tarybų narius – merus, šių kandidatų anketų pildymą ir tikrinimą, tikrinimo pasekmes, Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas bei kitus teisinius santykius, susijusius išimtinai su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytieji su rinkimais susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Pažymėtina, kad konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai.
Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiančios, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais. Seimui pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais ( Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatos, kuriose reglamentuojamos asmenų pareigos, susijusios su kandidatavimu rinkimuose bei atitinkamos Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigos, turėtų būti dėstomos ne teikiamame projekte, o Rinkimų kodekse. Taip pat pažymėtina, jog analizuojame įstatymo projekte neatsisakius nurodyto teisinio reguliavimo, susijusio su rinkimų teisiniais santykiais, turėtų būti svarstomas teikiamo įstatymo projekto derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu. 5. Jei būtų apsispręsta keisti konstituciniu įstatymu patvirtintą Rinkimų kodeksą, į jį perkeliant projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatas, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus.
turi atitikti jo turinį (projekto 2 straipsnio pavadinimas „Įpareigojimai Lietuvos komunistų partijos nariams“ yra platesnis nei jo turinys, nes šiame straipsnyje įpareigojimai nustatomi ne visiems, o tam tikriems Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) nariams, priklausiusiems projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms LKP struktūroms). 5.2 Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme įvirtintą savivaldybės mero kaip vykdomosios institucijos statusą, vardinant kandidatus į renkamas valstybės politikų pareigas, vietoj projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų savivaldybės tarybos narių – merų, reikėtų nurodyti savivaldybių merus. 5.3. Siekiant įstatymo aiškumo, glaustumo ir paprastumo, vieną kartą išvardinus kandidatus į renkamas valstybės politikų pareigas bei Europos Parlamento narius, reikėtų pateikti toliau projekte vartojamą bendrą jų sąvoką, pavyzdžiui, „kandidatai“, kuri būtų toliau vartojama kitose nuostatose. 5.4. Į Rinkimų kodeksą perkeliant projekto
straipsnio 1 dalyje nurodytas“ atvejis turimas omenyje – ar tam tikrų pareigų ėjimas praeityje, ar jas ėjusio asmens siekis kandidatuoti, ar nurodymas anketoje ir (ar) biografijoje apie tam tikrų pareigų ėjimą (priklausomybę LKP struktūroms). Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai patikrinti duomenis apie kandidatą projekte siejami tik su minėtu „nurodytu atveju“, tad loginė normos struktūra leistų teigti, pavyzdžiui, kad jei asmuo, ėjęs atitinkamas pareigas, anketoje to nenurodė, tai nėra pagrindo tikrinti duomenų apie jį. 5.5.
pareigą imtis veiksmų, būtų taikoma tik tuo atveju, jei informacija apie kandidato eitas pareigas būtų pateikta tik Vyriausiajai rinkimų komisijai ir tik raštu, ir neapimtų atvejų, kai informacija pateikiama, pavyzdžiui, žiniasklaidoje ar paviešinama kitais būdais. Perkeliant šią nuostatą į Rinkimų kodeksą, ją reikėtų tikslinti. 6. Projekto 2 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatos reglamentuoja reikalavimus bei apribojimus asmenims, pretenduojantiems į valstybės tarnybą ar diplomatinę tarnybą, asmenų priėmimą į tarnybą vykdančių subjektų teises ir pareigas. Šios projekto nuostatos yra ne vertinamo projekto, o Valstybės tarnybos ir Diplomatinės tarnybos įstatymų reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomos minėtuose įstatymuose. 7. Jei nebūtų atsižvelgta į 6 pastabą ir su valstybės tarnybos bei diplomatinės tarnybos santykiais susijusios nuostatos nebūtų perkeltos į atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, šių projekte išdėstytų nuostatų turinys diskutuotinas ir tikslintinas. 7.1. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį asmenys, priklausę atitinkamoms LKP struktūroms, dalyvaudami konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, turi nurodyti savo priklausomybę šioms struktūroms. Pažymėtina, kad nei iš aptariamos projekto nuostatos, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokią teisinę reikšmę asmens priėmimui ar nepriėmimui į diplomatinę ar valstybės tarnybą turėtų šios pareigos įvykdymas. 7.2.
dalies sąvokos „bet kokios aukštesnės pareigos valstybės tarnyboje“ turinys – ar turimas omenyje Valstybės tarnybos įstatyme numatytas valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes pareigas (tokiu atveju būtų neaišku, kodėl norma netaikoma perkeliant valstybės tarnautoją į žemesnes ar lygiavertes pareigas), ar „aukštesnės pareigos“ turėtų reikšti tam tikrą valstybės tarnautojų pareigų kategoriją. 7.3. Projekto 3 straipsnio 13 dalyje reikėtų tikslinti nurodytų teisės aktų pavadinimus bei nurodyti juos priimančias institucijas. Be to, svarstytina, ar šioje nuostatoje tinka vartoti žodį
„vadovaudamasis“, nes paprastai yra vadovaujamasi įstatymais, kuriuose
nustatomos elgesio taisyklės, o ne įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kuriose šios taisyklės detalizuojamos ar nustatoma jų įgyvendinimo tvarka. 8. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ yra pakankamas, siekiant pasiekti projekte užsibrėžtiems tikslams, ar, vis dėlto, atsižvelgiant į teikiamo projekto specifiką bei jo įgyvendinimo problematiką, taip pat analogiškai į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymą, yra būtinas atskiras detalus teikiamo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. 9. Atsižvelgdami į tai, kad pagal teikiamą projektą duomenys apie priklausomybę atitinkamoms LKP struktūroms turi būti nurodyti asmenų anketose ir (ar) biografijose, o informacija apie praeityje eitas asmens pareigas LKP struktūrose projekte nustatytais atvejais būtų skelbiama viešai, bei vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)
teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, ir 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, manome, kad projektas turėtų būti suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 10. Atsižvelgiant į projekte nustatytą Vyriausybės ir užsienio reikalų ministro kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 11. Vadovaujantis Rekomendacijomis, p rojekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatant įstatymo įsigaliojimo datą žodis „nuo“ nerašomas. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžių „išskyrus šio straipsnio 1 dalį“ įrašytina „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, ėję šioje dalyje nustatytas pareigas Lietuvos Komunistų partijos (LKP), pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, merus, kandidato anketoje turi nurodyti savo „priklausymą šioms struktūroms“. Projekto
rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu, patikrina, ar pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamo kandidato į Seimo narius daugiamandatėje ir
(arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat kandidato į Europos Parlamento narius, politinio komiteto keliamo kandidato į Europos Parlamento narius, asmens, išsikėlusio kandidatu į Seimo narius, partijos, politinio komiteto keliamo kandidato į savivaldybės tarybos narius, merus, asmens, išsikėlusio kandidatu į savivaldybės tarybos narius, merus, nurodyti duomenys apie priklausymą šio įstatymo
įstatymu <...> nustatoma pareiga asmenims, kandidatuojantiems į Lietuvos Respublikos Prezidentus, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, merus
<...>
pateikti duomenis apie priklausymą LKP struktūroms“.
Kaip matyti iš nurodytų projekto nuostatų, jose siūloma reglamentuoti asmenų pareigą, susijusią su kandidatavimu rinkimuose (kandidato anketoje nurodyti savo priklausymą LKP struktūroms), bei atitinkamą Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą tikrinti, kaip rinkimuose kandidatuojantys asmenys ją atlieka (tikrinti kandidatų pateikiamus duomenis apie priklausymą LKP struktūroms). Taigi minėtomis projekto nuostatomis siūloma reglamentuoti su rinkimais susijusius visuomeninius santykius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su rinkimais susiję visuomeniniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. D uomenys, kuriuos rinkimuose dalyvaujantis kandidatas turi nurodyti kandidato anketoje, yra nurodyti Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalyje.
Reikalavimo nurodyti kandidato anketoje duomenis apie priklausymą LKP struktūroms tarp jų nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstituciniu įstatymu patvirtinto Rinkimų kodekso teisinė forma yra konstitucinis įstatymas, taigi jis turi aukštesnę teisinę galią nei paprastieji įstatymai, kurie negali jam prieštarauti. Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos; šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimus). Seimui pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais ( Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi Įstatyme dėl Lietuvos Komunistų partijos vertinimo, kuris nėra Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas rinkimų įstatymas, nustačius su aukštesnę teisinę galią turinčio Rinkimų kodekso nuostatomis konkuruojantį teisinį reguliavimą, būtų pažeista Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis, teisės aktų hierarchiją suponuojantis konstitucinis teisinės valstybės principas ir Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalis.
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, manome, kad projekto 4 straipsnio 1 dalis , kurioje nustatoma rinkimuose kandidatuojančių asmenų pareiga kandidato anketoje turi nurodyti savo priklausymą LKP struktūroms , projekto 5 straipsnio 1 dalis , kurioje nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga tikrinti, ar rinkimuose kandidatuojančių asmenų nurodyti duomenys apie priklausymą LKP struktūroms yra teisingi, taip pat projekto 1 straipsnio nuostata, pagal kurią „šiuo įstatymu <...> nustatoma pareiga asmenims, kandidatuojantiems į Lietuvos Respublikos Prezidentus, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, merus
<...>
pateikti duomenis apie priklausymą LKP struktūroms“, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 daliai. 2. Projekto 1 straipsnyje, be kita ko, nurodoma, kad „ Šiuo įstatymu Lietuvos komunistų partija (toliau – LKP) pripažįstama nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija <...>“.
Projekto 3 straipsnyje „Lietuvos komunistų partijos pripažinimas nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija“ siūloma nustatyti: „LKP pripažįstama nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1991 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, kovojusi prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir būdama atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimus, įskaitant politines represijas, masinį terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą
“. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą atkreipiame dėmesį į šiuos
probleminius aspektus. Pirma. Pažymėtina, kad Teisės departamentas savo išvadose tiek pirminiam Įstatymo dėl Lietuvos Komunistų partijos veiklos vertinimo projektui (Reg. Nr. XIIIP-2422) [1] , tiek ir antram šio įstatymo projekto variantui (Reg. Nr. XIIIP-2422(2) [2] nuosekliai laikėsi nuomonės, kad „<...> šioje nuostatoje yra vartojamos baudžiamajai teisei priskiriamos sąvokos, kurios yra Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reguliavimo dalykas.
Vadovaujantis BK 1 straipsniu, „Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Šis kodeksas <...> apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia <...>. Kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam bausmė paskiriama apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris yra priimamas Lietuvos Respublikos vardu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 297 straipsnis ir BPK 303 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nesant teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, teikiamo projekto 1 straipsnio nuostata neturės teisinės galios (
iš esmės bus deklaratyvaus pobūdžio ) <...>.“ Atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte nuostata, kad LKP pripažįstama nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija, yra nurodyta projekto 1 ir 3 straipsniuose, minėta pastaba taikytina šiems abiem straipsniams. Antra.
Antra. Nėra aiškus projekto 1 ir 3 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, pagal kurią LKP pripažįstama nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija, santykis su projekto 3 straipsnio nuostata: „<...> būdama atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones : Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimus, įskaitant politines represijas, masinį terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą“ . Pastebėtina, kad kai kurios projekto 3 straipsnyje nurodytosios „SSRS okupacinės valdžios priemonės“ pagal BK nėra priskiriamos nusikalstamoms veikoms, pavyzdžiui, ateizacija, prievartinė mobilizacija į SSRS kariuomenę ir pan. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokį LKP vertinimą siekiama nustatyti teikiamu projektu – ar pripažįstant ją vykdžiusia nusikalstamas veikas, ar vis tik – ir kitas „SSRS okupacinės valdžios priemones“. 3. Projekto 2 straipsnyje siūloma įtvirtinti Lietuvos komunistų partijos sampratą: „LKP – politinė nusikalstama bolševikinės Rusijos, Sovietų Sąjungos, o vėliau Rusijos okupacinė politinė partija Lietuvoje , veikusi 1918–1991 metais. LKP veikla, nukreipta prieš Lietuvos valstybingumą, 1919 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo uždrausta, 1940 m. birželio 15 d., Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungai (toliau – SSRS) okupavus Lietuvos Respubliką, LKP buvo legalizuota.
1944–1991 metais LKP padėjo įtvirtinti SSRS diktatūrą okupuotoje Lietuvoje, vykdė nusikaltimus prieš Lietuvą, buvo atsakinga už Lietuvos žmonių žudynes ir kankinimus, trėmimus ir kitą nusikalstamą veiklą, uoliai kovojo prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja SSRS srities organizacijos teisėmis.“ Atkreiptinas dėmesys į šiuos probleminius aptariamos projekto nuostatos aspektus. Pirma. Įstatyme turi būti apibrėžiamos sąvokos, o ne sampratos. Be to, sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Antra. Įstatyme turi būti tik norminio pobūdžio nuostatos. Aptariamos projekto nuostatos antrasis sakinys, kuriame chronologine seka vardijami LKP raidos etapai ir įtvirtinamos ne vertinamojo, o aprašomojo pobūdžio nuostatos, kurios, be kita, iš dalies yra pakartotos projekto 3 straipsnyje, neatitinka šio kriterijaus, todėl yra perteklinis. 4. Pagal projekto 4 straipsnio 2 dalį asmenys, nurodyti projekto 4 straipsnio 1 dalyje, dalyvaudami konkursuose į diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į kitas pareigas valstybės tarnyboje, turi nurodyti savo priklausymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms.
Pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį konkursą į valstybės ar diplomatinę tarnybą organizuojančios įstaigos struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu, patikrina, ar pretendento į valstybės tarnybą ar diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausymą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms yra teisingi. Atkreiptinas dėmesys į šiuos probleminius aptariamos projekto nuostatos aspektus. Pirma. Nėra aišku, kokia yra projektu siūlomo nustatyti įpareigojimo asmenims nurodyti savo priklausymą LKP struktūroms ir atitinkamai tokios informacijos tikrinimo teisinė prasmė, nes projekte nėra nustatyta, kad tokio įpareigojimo įvykdymas ar neįvykdymas turėtų kokios nors įtakos asmens priėmimui ar nepriėmimui į diplomatinę ar valstybės tarnybą. Pabrėžtina, kad projektu siūlomas nustatyti įpareigojimas šiuo atžvilgiu negali būti vertinamas taip pat kaip, pavyzdžiui, Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta kandidato pareiga kandidato anketoje nurodyti, be kita ko, buvusią narystę politinėse organizacijose, nes tokia informacija apie rinkimuose dalyvaujančius kandidatus gali turėti reikšmės rinkėjams susidarant nuomonę apie kandidato tinkamumą eiti atitinkamas pareigas ir apsisprendžiant, ar balsuoti už jį ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas. Antra.
Antra. Turint mintyje patikrinimų, kuriuos reikėtų atlikti, kiekį (turėtų būti tikrinami visi į diplomatinę ar valstybės tarnybą pretenduojantys asmenys, nors absoliuti jų dauguma dėl savo amžiaus negalėjo eiti pareigų LKP), manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas lemtų neproporcingai didelę administracinę naštą valstybės institucijoms ir atitinkamai nederėtų su Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Trečia. Pagal aptariamas projekto nuostatas pareiga nurodyti savo priklausymą LKP struktūroms būtų nustatyta ne tik asmenims, dalyvaujantiems konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą, bet ir asmenims, „skiriamiems į kitas pareigas valstybės tarnyboje“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą asmenys į valstybės tarnybą yra priimami , o skiriami gali būti tik įstaigų vadovai be konkurso antrai kadencijai. Be to, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas paprastai priimama nerengiant konkursų ar atrankų; į šias pareigas asmenys priimami juos pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. Taigi aptariama projekto nuostata turėtų būti patikslinta, kad būtų aišku, kokie asmenys turimi omenyje ir ar projektu siūlomas įpareigojimas turėtų būti taikomas ir į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas pretenduojantiems asmenims. Ketvirta.
Ketvirta. Aptariamos projekto nuostatos galėtų būti nustatytos projekte tik tuo atveju, jei kartu su projektu būtų priimti atitinkami Diplomatinės tarnybos įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, nes reikalavimai bei apribojimai asmenims, pretenduojantiems į valstybės ir diplomatinę tarnybą, asmenų priėmimą į valstybės ir diplomatinę tarnybą vykdančių subjektų teisės ir pareigos yra reglamentuojami būtent šiuose įstatymuose. 5. Kitos redakcinio pobūdžio pastabos. 5.1. Projekto 1 straipsnyje įsivestas trumpinys „LKP“ turėtų būti nuosekliai vartojamas kitose projekto nuostatose. 5.2. Projekto
„merus“, įrašytinas žodis „savivaldybių“. 5.3. Projekte
(išskyrus projekto III skyriaus pavadinime) b uvę LKP Centro komiteto (toliau – LKP CK) nariai ir sekretoriai, buvę kandidatai į LKP CK narius, buvę LKP CK Prezidiumo nariai, buvę LKP CK biuro nariai, buvę kandidatai į LKP CK biuro narius, buvę LKP CK instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir jų pavaduotojai, buvę LKP sričių, apskričių, valsčių, miestų ir rajonų komitetų nariai, sekretoriai, biurų nariai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir jų pavaduotojai yra įvardijami kaip „struktūros“, vartojant formuluotes „duomenys apie priklausymą struktūroms“, „nurodyti savo priklausymą šioms struktūroms“ ir pan. Siūlytume atsisakyti šių teisiškai netikslių formuluočių ir vietoj jų, atsižvelgiant į formuluotę, nurodytą projekto III skyriaus pavadinime, vartoti formuluotes „duomenys apie LKP eitas vadovų pareigas“,
„nurodyti eitas LKP vadovų pareigas“ ir pan. 5.4. Atsižvelgiant į tai, kad LKP vadovų pareigos yra įvardintos tik projekto 4
straipsnyje, projekto 1 straipsnyje, kartu atsižvelgus ir į šios išvados 5.3 papunktyje pateiktą pastabą, vietoj žodžių „priklausymą LKP struktūroms“ reikėtų įrašyti žodžius“ „eitas LKP vadovų pareigas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje“. 5.5.
praleisti žodžiai „gyvenimo aprašyme“. 5.6. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 43 punkte nustatytą taisyklę, pagal kurią tik didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius, siūlytume atsisakyti įstatymo skirstymo į skyrius, nes jį sudaro tik 6 straipsniai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel.
6055 , el. p. [email protected] [1]
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto (lrs.lt) [2]
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto (lrs.lt)
Žmogaus teisių komitetas
S
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro patarėjos Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė, Komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Audronis Ažubalis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Teisės ir personalo administravimo sk. vedėja Asta Aranauskienė, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorė Kristina Burinskaitė; Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyriausioji patarėja Viktorija Vasiliauskienė; Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Saulius Černa; Politinių kalinių ir tremtinių draugijos pirmininkas Pranas Ulozas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teikiamo projekto nuostatas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. Teisės teorijoje norma apibrėžiama kaip elgesio standartas, kuris yra socialiai reikšmingas, todėl privalomas, siektinas ir pageidautinas.
Teisės norma – tai teisėkūros subjektų suformuluota ar sankcionuota, formaliai apibrėžta, visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. Remiantis Konstitucinio Teismo doktrina: „Prie norminių aktų priskiriami tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių. Čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė yra suformuluota, o tai, kad remiantis jos tekstu būtų galima neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu.“ (1994 m. sausio 19 d. nutarimas). Teisės aktuose (Teisėkūros pagrindų įstatyme, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) yra nustatomi tam tikri reikalavimai teisės aktų projektų turiniui. Rekomendacijų 32 punkte nurodoma tokia įstatymo dėstymo tvarka: „<...> įstatymo pradžioje nurodomi jo tikslai ir paskirtis, juo reguliuojami teisiniai santykiai, toliau kitos bendrosios nuostatos, sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), asmenų, kuriems taikomas įstatymas, teisės ir pareigos, įstatymui įgyvendinti reikalingus įgaliojimus suteikiančios nuostatos, įstatymo įgyvendinimo priemonės ir baigiamosios nuostatos. Įstatymo pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinįjį – „Baigiamosios nuostatos“.
Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios.“ Atsižvelgiant į cituojamas nuostatas, keltina abejonė, ar teikiamas įstatymo projektas atitinka normiškumo kriterijų, o jeigu atitinka, ar jis turi visus įstatymo turiniui keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, tikslus ir paskirtį, apibrėžtą reguliuojamų teisinių santykių ratą, sąvokų išaiškinimą, bendrosiomis – specialiosiomis normomis paremtą teisės akto struktūrą ir pan.). Pritarti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nusikalstama organizacija, kartu pripažįstant ją atsakinga už (past. – toliau cituojama, kalba neredaguota) „<...> Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.“ Šioje nuostatoje vartojamos baudžiamajai teisei priskiriamos sąvokos, kurios yra Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reguliavimo dalykas.
Vadovaujantis BK 1 straipsniu, „Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Šis kodeksas <...> apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia <...>“. Kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam bausmė paskiriama apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris yra priimamas Lietuvos Respublikos vardu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 297 straipsnis ir BPK 303 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nesant teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, teikiamo projekto 1 straipsnio nuostata neturės teisinės galios (past. – iš esmės bus deklaratyvaus pobūdžio). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 1 straipsnyje vardinamiems nusikaltimams BK nenumato senaties termino (žr. BK 95 straipsnio 9 dalį).
BK 95 straipsnio 9 dalį). Dėl tos priežasties kompetentingoms institucijoms iki šiol nėra užkirstos galimybės ištirti projekte nurodytus nusikaltimus ir priimti teisingą nuosprendį (-ius) byloje (-ose). Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
neatitinka teisės sistemos reikalavimų. Kaip minėta 2 pastaboje, visas nusikalstamas veikas ir jų padarymo formas išimtinai nustato tik Baudžiamasis kodeksas. BK 25 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir aprašytas baigtinis sąrašas bendrininkavimo formų: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė (BK 25 straipsnio 4 dalis), tačiau nusikalstamos organizacijos sąvoka BK nei bendrojoje, nei specialiojoje dalyje nėra įtvirtinta, taip pat nėra apibrėžtas šios sąvokos turinys. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys į galiojantį įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“, kurio 1 straipsnis „SSRS valstybės saugumo komiteto pripažinimas nusikalstama organizacija“ skelbia: „SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos
Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatos reglamentuoja reikalavimus pretendentams į kandidatus bei kandidatams į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, savivaldybių tarybų narius – merus, šių kandidatų anketų pildymą ir tikrinimą, tikrinimo pasekmes, Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas bei kitus teisinius santykius, susijusius išimtinai su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytieji su rinkimais susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Pažymėtina, kad konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai. Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiančios, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais.
Seimui pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatos, kuriose reglamentuojamos asmenų pareigos, susijusios su kandidatavimu rinkimuose bei atitinkamos Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigos, turėtų būti dėstomos ne teikiamame projekte, o Rinkimų kodekse. Taip pat pažymėtina, jog analizuojame įstatymo projekte neatsisakius nurodyto teisinio reguliavimo, susijusio su rinkimų teisiniais santykiais, turėtų būti svarstomas teikiamo įstatymo projekto derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu. Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kodeksą, į jį perkeliant projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatas, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus.
1.5.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14 5.1. įstatymo straipsnio pavadinimas turi atitikti jo turinį (projekto 2 straipsnio pavadinimas „Įpareigojimai Lietuvos komunistų partijos nariams“ yra platesnis nei jo turinys, nes šiame straipsnyje įpareigojimai nustatomi ne visiems, o tam tikriems Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) nariams, priklausiusiems projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms LKP struktūroms). Pritarti 1.5.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14 5.2 Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme įvirtintą savivaldybės mero kaip vykdomosios institucijos statusą, vardinant kandidatus į renkamas valstybės politikų pareigas, vietoj projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų savivaldybės tarybos narių – merų, reikėtų nurodyti savivaldybių merus. Pritarti 1.5.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14
kandidatus į renkamas valstybės politikų pareigas bei Europos Parlamento narius, reikėtų pateikti toliau projekte vartojamą bendrą jų sąvoką, pavyzdžiui, „kandidatai“, kuri būtų toliau vartojama kitose nuostatose. Pritarti 1.5.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14
reikėtų tikslinti, nes nėra aišku, koks „2 straipsnio 1 dalyje nurodytas“ atvejis turimas omenyje – ar tam tikrų pareigų ėjimas praeityje, ar jas ėjusio asmens siekis kandidatuoti, ar nurodymas anketoje ir (ar) biografijoje apie tam tikrų pareigų ėjimą (priklausomybę LKP struktūroms).
Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai patikrinti duomenis apie kandidatą projekte siejami tik su minėtu „nurodytu atveju“, tad loginė normos struktūra leistų teigti, pavyzdžiui, kad jei asmuo, ėjęs atitinkamas pareigas, anketoje to nenurodė, tai nėra pagrindo tikrinti duomenų apie jį. Pritarti 1.5.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14 5.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą imtis veiksmų, būtų taikoma tik tuo atveju, jei informacija apie kandidato eitas pareigas būtų pateikta tik Vyriausiajai rinkimų komisijai ir tik raštu, ir neapimtų atvejų, kai informacija pateikiama, pavyzdžiui, žiniasklaidoje ar paviešinama kitais būdais. Perkeliant šią nuostatą į Rinkimų kodeksą, ją reikėtų tikslinti. Pritarti
reglamentuoja reikalavimus bei apribojimus asmenims, pretenduojantiems į valstybės tarnybą ar diplomatinę tarnybą, asmenų priėmimą į tarnybą vykdančių subjektų teises ir pareigas. Šios projekto nuostatos yra ne vertinamo projekto, o Valstybės tarnybos ir Diplomatinės tarnybos įstatymų reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomos minėtuose įstatymuose. Pritarti Siūlyti atitinkamai keisti šioje pastaboje paminėtus įstatymus, atsižvelgiant į Teisės departamento 7 pastabos 1,2,3 punktuose išdėstytus aspektus. 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14 7.
Jei nebūtų atsižvelgta į 6 pastabą ir su valstybės tarnybos bei diplomatinės tarnybos santykiais susijusios nuostatos nebūtų perkeltos į atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, šių projekte išdėstytų nuostatų turinys diskutuotinas ir tikslintinas. Nesvarstyti Siūlytina pritarti 6 pastabai. 1.7.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14
struktūroms, dalyvaudami konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, turi nurodyti savo priklausomybę šioms struktūroms. Pažymėtina, kad nei iš aptariamos projekto nuostatos, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokią teisinę reikšmę asmens priėmimui ar nepriėmimui į diplomatinę ar valstybės tarnybą turėtų šios pareigos įvykdymas. Nesvarstyti Siūlytina pritarti 6 pastabai ir su priėmimu į valstybės tarnybą ir diplomatinę tarnybą susijusias nuostatas reglamentuoti atitinkamuose įstatymuose. 1.7.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14
pareigos valstybės tarnyboje“ turinys – ar turimas omenyje Valstybės tarnybos įstatyme numatytas valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes pareigas (tokiu atveju būtų neaišku, kodėl norma netaikoma perkeliant valstybės tarnautoją į žemesnes ar lygiavertes pareigas), ar „aukštesnės pareigos“ turėtų reikšti tam tikrą valstybės tarnautojų pareigų kategoriją. Nesvarstyti Siūlytina pritarti 6 pastabai. Žr. pastabą dėl 1.7.1 išvadų punkto. 1.7.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14
pavadinimus bei nurodyti juos priimančias institucijas.
Be to, svarstytina, ar šioje nuostatoje tinka vartoti žodį „vadovaudamasis“, nes paprastai yra vadovaujamasi įstatymais, kuriuose nustatomos elgesio taisyklės, o ne įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kuriose šios taisyklės detalizuojamos ar nustatoma jų įgyvendinimo tvarka. Nesvarstyti Siūlytina pritarti 6 pastabai. Žr. pastabą dėl 1.7.1 išvadų punkto. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimas“ yra pakankamas, siekiant pasiekti projekte užsibrėžtiems tikslams, ar, vis dėlto, atsižvelgiant į teikiamo projekto specifiką bei jo įgyvendinimo problematiką, taip pat analogiškai į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymą, yra būtinas atskiras detalus teikiamo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Pritarti 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atitinkamoms LKP struktūroms turi būti nurodyti asmenų anketose ir (ar) biografijose, o informacija apie praeityje eitas asmens pareigas LKP struktūrose projekte nustatytais atvejais būtų skelbiama viešai, bei vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, ir 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, manome, kad projektas turėtų būti suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Spręsti pagrindiniam komitetui 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo įsigaliojimo datą žodis „nuo“ nerašomas. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžių „išskyrus šio straipsnio 1 dalį“ įrašytina „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-04-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto Nr. XIIIP-2422(2) (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Remiantis Įstatymo projekto nuostatomis asmenys, pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės merus, savo anketose ir (ar) biografijose turėtų nurodyti savo priklausomybę Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms. Be to, pagal Įstatymo projekto nuostatas informacija apie praeityje asmens eitas pareigas Lietuvos komunistų partijoje būtų skelbiama viešai. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas).
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nepagrindžiant skirtingo teisinio reguliavimo poreikio ir galimai nesilaikant asmenų lygiateisiškumo principo, Įstatymo projektu nustatomos skirtingos pasekmės asmenims, nepateikusiems privalomos informacijos apie priklausymą Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms: apie kandidatuojančius į renkamas politines pareigas tokia informacija yra tik paskelbiama, o pretenduojantys į pareigas valstybės ar diplomatinėje tarnyboje nebegali dalyvauti tokiuose konkursuose ar atrankose, nors informacija ir nėra viešinama. Taigi vadovaujantis prieš tai paminėtu Teisingumo Teismo išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje (vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, tiek ir Įstatymo projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose), o Įstatymo projektas turėtų būti papildytas asmens duomenų viešo paskelbimo tikslu. Pritarti TD pastaba (1.9). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos istorijos institutas (XX a. istorijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. V. Sirutavičius) Paprastai istorikai
„tekstus“ vertina istoriografinių tendencijų kontekste. Istoriografijoje,
pirmiausia Vakarų, Sovietų Sąjungos komunistų partija (sąjunginių respublikų komunistų partijos dėmesio buvo skiriama žymiai mažiau) buvo vertinama, kaip svarbus (vienas svarbiausių) sovietinės sistemos elementų, garantuojančių jos tvarumą, stabilumą. Savo dominavimą ir visuomenės paklusnumą partija užtikrino įvairiomis priemonėmis, taip pat ir prievartinėmis, o stalinizmo laikotarpiu masinėmis represijomis. Daugiausia komunistų partijos klausimais rašė totalitaristinės istoriografinės mokyklos atstovai – tokie grandai, kaip Leonard B. Schapiro, Robert V. Daniels ar Richard E. Pipes. Vėliau kitų istorikų, vadinamosios revizionistinės istoriografinės mokyklos atstovų,
„totalitaristai“ buvo kritikuoti dėl to, kad suabsoliutino partijos vaidmenį,
komunistų partiją vertino kaip politinį monolitą, ignoravo įtampas tarp
„centro“ (Maskvos) ir „periferijos“ (sovietinių respublikų.) Visgi, nepaisant
kritikos, reikia pažymėti, kad totalitaristų darbai nenuslysdavo į primityvų moralizavimą, buvo grindžiami puikiu archyvų žinojimu ir analitika. Po sovietinės sistemos žlugimo, pirmiausia Vidurio ir Rytų Europos šalyse ir tų šalių viešumoje, ėmė vis stipriau reikštis moralistinis – vertinamasis požiūris į sovietinę praeitį, kuris yra atitrūkęs nuo istiografinių tradicijų ir yra politizuojantis praeitį. Sovietmetis imtas vaizduoti vienpusiškai – tik kaip absoliutus blogis, o komunistų partija – kaip pats svarbiausias to blogio šaltinis (Respublikų komunistų partijos ir jų vadovai laikyti paprastais Maskvos cerberiukais, klusniai vykdančiais Kremliaus bosų nurodymus).
Sprendžiant iš pirmojo įstatymo projekto straipsnio, jo autoriai, kaip tik ir yra veikiami šio riboto konteksto tendencijų. Gana išsamiai išskaičiuotos sovietinio režimo ir komunistų partijos skriaudos lietuvių tautai. Masinės nieko dėtų civilių represijos, tremtys paliko skaudulius didelės dalies Lietuvos gyventojų sąmonėje. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad daugelis dalykų, išvardintų įstatymo projekto pirmajame straipsnyje, būdinga stalininei sistemai, kuri savo dominavimą stengėsi įtvirtinti prievartinėmis priemonėmis. Po stalinizmo sekusi chruščiovinė liberalizacija atsisakė masinių represijų, paskelbė amnestiją, kuri sudarė nemažai daliai nuteistų už „antisovietinę veiklą“, grįžti į Lietuvą. Į gimtąjį kraštą ėmė grįžti ir tremtiniai. Nors istorikų tyrimai rodo, kad sugrįžimo procesas, taip pat buvo sudėtingas ir neretai skausmingas. Galiausiai, M. Gorbačiovo ir jo rėmėjų inicijuota perestroikos/liberalizacijos politika suformavo prielaidas socialiniam aktyvumui, kuris galiausiai apsiformino Sąjūdžio iniciatyvine grupe. Beje, daugumas iniciatyvinės grupės narių, buvo ir LKP nariai. 1990 m. kovą savarankiškos LKP veikėjai, Aukščiausios Tarybos deputatai balsavo už Nepriklausomos Lietuvos valstybės, dar kiti užėmė įvairias pareigas vyriausybėje ir ministerijose. Vargu ar tikslinga visus šiuos žmones įvairiu metu dėl skirtingų motyvų, matyt, dažniau dėl karjerinių nei idėjinių, tapusių partijos nariais, bus priskirti „nusikalstamai organizacijai“ . Beje, kartu su SSKP CK „platformininkais“. Keletas kitų pastebėjimų. Įstatymo projekto autoriai visą atsakomybę už padarytus Lietuvos žmonėms nuskaltimus priskyrė Lietuvos komunistų partijai.
Tokiu būdu šis įstatymo projektas kiek redukuoja sovietinių represinių struktūrų (NKVD, MGB, milicijos bei armijos) vaidmenį sovietinėje politikoje. Ypač stalinizmo laikotarpiu, kai didžioji dalis tų struktūrų darbuotojų, buvo nelietuviai ir
„komandiruoti“ į respublikų iš „centro“. Tokių veikėjų santykis su LKP buvo
labiau formalus, provincijoje nereti buvo konfliktai tarp partiečių lietuvių ir atvykėlių represinių struktūrų darbuotojų. Prasidėjus destalinizacijai, žymi tokių darbuotojų dalis iš Lietuvos išvyko. Vertinant įstatymo projekte surašytų sovietinės valdžios nusikaltimų, jų aukų pagerbimo kontekstą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sovietinė valdžia (ir komunistų partija) pradėjo ir vykdė Lietuvos industrializaciją (kad ir ką apie jos kokybę šiandien galvotume), sukūrė visų lygių švietimo sistemą (nors ji ir buvo ideologiškai indoktrinuota), o taip pat socialinę ir medicinos sistemas (tegul ir ne tokias kokybiškas kaip Vakarų visuomenėse). Pritarti iš dalies Pritartina argumentui dėl tam tikros dalies Lietuvos komunistų partijos narių indėlio atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, dėl NKVD ir kitų prievartos struktūrų veiklos, vertintinos kaip didesnę tiesioginę žalą sukėlusios Lietuvos žmonėms ir Tautai (nors, kita vertus, šios struktūros vykdė komunistų partijos ideologiją). Tačiau argumentai dėl švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų ir industriliazacijos nėra vertintini, kaip sovietų valdžios sukurtas gėris. Atsižvelgtina į tai, kad Lietuva iki okupacijos sparčiai vystėsi, didelis dėmesys buvo skiriamas visuotiniam švietimui, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų pažangai, buvo kuriami dideli industrializacijos projektai [1] .
Todėl darytina prielaida, kad be okupacijos Lietuvos pažanga būtų buvusi didesnė, ypač vertinant dėl okupacijos vykusią priverstinę emigraciją, trėmimus ir pažangių Tautos atstovų persekiojimą, dėl ko Lietuva neteko iškiliausių ir darbščiausių asmenybių ir jų indėlio į pažangios valstybės kūrimą. Taip pat vertinant Lietuvos komunistų partijos vykdoma ideologine propaganda sukeltą žalą Lietuvių tautos mentalitetui bei asmenų, nepriklausiusių Lietuvos komunistų partijai, diskriminacinę padėtį visose viešo ir socialinio gyvenimo srityse, o tai mažino daugelio talentingų žmonių galimybes pilnaverčiai prisidėti ir prie Lietuvos švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų, taip pat ir industrializacijos pažangos. 1.2 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis 2024-03-26 Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. kovo 26 d. svarstys labai opų Lietuvai „Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą, kurio pirmas straipsnis skelbia - LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA PRIPAŽĮSTAMA NUSIKALSTAMA ORGANIZACIJA. Iki šiol tuo klausimu priimta daug rezoliucijų, teikta daug įstatymų projektų, tačiau jie tikslo nepasiekė. LRS 2023 m. kovo 13 d . Kovo 11-osios salėje įvyko konferencija, kurios pagrindinis tikslas buvo įvertinti ĮSTATYMU
satelitės LKP nusikalstamą, represinę, neteisinę veiklą. Konferencijos rezoliucija buvo priimta vienbalsiai. Deja, šis klausimas buvo vilkinamas, kol LR seimo narys Vidmantas Kanopa su nežinomais konsultantais, iniciatoriais ir bendraminčiais pasiūlė įstatymo projektą (XIVP- 2422(2) dėl nusikalstamos Lietuvos komunistų partijos veiklos išbraukti iš darbotvarkės Seime.
Jie pasiekė savo tikslą: už išbraukimą balsavo 70, prieš - 11, susilaikė 11, o 49 Seimo nariai balsavime nedalyvavo. Vilniuje 2000 metais įvykęs Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas, kuriame dalyvavo 24 valstybės, įvertinusios komunizmo nusikaltimus ir Lietuvoje, iki šiol nepasiekė savo tikslo. Todėl kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius 2024 m. kovo 26 d. balsavimu pritarti tuo klausimu Audroniaus Ažubalio ( ir Lauryno Kasčiūno) teikiamam ĮSTATYMO projektui. LIETUVA TURI IŠSIVADUOTI
PUSĘ AMŽIAUS, TURI BŪTI ĮVERTINTI ĮSTATYMU. Pritarti iš dalies Siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pasirinktas teisinis reglamentavimas nesuteiktų galimybės pasiekti Įstatymo projekto tikslų. 1.2 Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. kovo 26 d. svarstys labai opų Lietuvai „Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą, kurio pirmas straipsnis skelbia - LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA PRIPAŽĮSTAMA NUSIKALSTAMA ORGANIZACIJA. Iki šiol tuo klausimu priimta daug rezoliucijų, teikta daug įstatymų projektų, tačiau jie tikslo nepasiekė. LRS
pagrindinis tikslas buvo įvertinti ĮSTATYMU 50 metų trukusios sovietinės okupacijos padarinius, SSKP ir jos uolios satelitės LKP nusikalstamą, represinę, neteisinę veiklą. Konferencijos rezoliucija buvo priimta vienbalsiai.
Deja, šis klausimas buvo vilkinamas, kol LR seimo naiys Vidmantas Kanopa su nežinomais konsultantais, iniciatoriais ir bendraminčiais pasiūlė įstatymo projektą (XIVP- 2422(2) dėl nusikalstamos Lietuvos komunistų partijos veiklos išbraukti iš darbotvarkės Seime. Jie pasiekė savo tikslą: už išbraukimą balsavo 70, prieš -11, susilaikė 11, o 49 Seimo nariai balsavime nedalyvavo. Vilniuje 2000 metais įvykęs Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas, kuriame dalyvavo 24 valstybės, įvertinusios komunizmo nusikaltimus ir Lietuvoje, iki šiol nepasiekė savo tikslo. Todėl kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius 2024 m. kovo 26 d. balsavimu pritarti tuo klausimu A. Ažubalio, A. Jakavonytės, A. Čepanonio, I. Haasės, J. Urbonavičiaus, K. Starkevičiaus, L. Kasčiūno, P. Saudargo, V. Rakučio teikiamam ĮSTATYMO projektui. LIETUVA TURI IŠSIVADUOTI IŠ SOVIETINIŲ NUSIKALTIMŲ RAIZGINIO. KOMUNIZMO NUSIKALTIMAI, TRUKĘ LIETUVOJE PUSĘ AMŽIAUS, TURI BŪTI ĮVERTINTI ĮSTATYMU. P.S. Simboliška, kad šiomis dienomis minime 1949 m. kovo 25-28 d. tremčių 75-ąsias metines , kodiniu pavadinimi „Priboj“ - „Bangų mūša“. Šie tremties metai buvo pažymėti pagreitintais sovietinio liaudies ūkio kolektyvizacijos metais. Reikėjo skubiai atsikratyti liaudies priešais vadinamais buožėmis, kolektyvizacijos priešininkais. Būtent 1949 m. kovo 26 d. nukentėjo ir mano senelių šeima. Vietinių kolaborantų ir liaudies gynėjų, vadovaujamų komunistų partijos veikėjų, buvo išbuožinti. Seneliui Pranui 73 m., močiutei 70 m., abu tvarkingai ir „pasiturinčiai“ (vietinių kolaborantų akimisj gyvenę, turėdami vos 6,29 ha nuosavos žemės, užauginę 4 vaikus, buvo ištremti. 1954 m. kovo 26 d. Irkutsko srityje, Alarsko rajone jiems gimė vienintelis anūkas Pranas Ulozas, kurio senelis jau nebepamatė. Kas yra Vidmantas Kanopa?
Kas yra Vidmantas Kanopa? Seimo narys, buvęs Žemės ūkio viceministras, buvęs komunistas, sėkmingai pavirtęs socialdemokratu, 1956 m. užgimęs ir užaugęs dar socialistinio žemės ūkio dirvoje. Pritarti iš dalies Siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pasirinktas teisinis reglamentavimas nesuteiktų galimybės pasiekti Įstatymo projekto tikslų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras), susipažinęs su Jūsų raštu, kuriuo prašote pateikti išvadą dėl teisės akto – Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto Nr. XIIIP-2422(2) (toliau – Projektas), informuoja, kad iš esmės šiam Projektui pritaria ir norėtų pateikti šiuos pasiūlymus: 1.1 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
į istorinius faktus, norėtume pasiūlyti Projekto 1 straipsnyje nurodyti Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) veikimo laikotarpius ir atitinkamai patikslinti Projekto pavadinimą, nes ši partija tokiu pavadinimu buvo vadinama laikotarpiais 1940-06-25–1940-09-10 ir 1952-10-08–1989-12-20, o laikotarpiu 1940-09-11–1952-10-08, t. y. šiek tiek daugiau nei 12 metų ir beveik iki J. Stalino mirties (1953-03-05), jos pavadinimas buvo Lietuvos komunistų (bolševikų) partija (toliau – LKP(b)). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šiuo minėtu laikotarpiu, t. y. 1940-09-11–1952-10-08, ir buvo įvykdyti sunkiausi nusikaltimai prieš Lietuvos valstybę bei jos gyventojus – genocidas, karo nusikaltimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, tremtys bei kitos represijos.
Kaip yra nurodyta ir Projekto aiškinamajame rašte, Sovietų Sąjungos komunistų partija (toliau – SSKP) ir Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) buvo sovietinio okupacinio režimo Lietuvoje egzistavimo garantai, veikė kovojant prieš Lietuvos valstybingumo siekį, o tarptautinio teismo sprendimais šių organizacijų vykdytos represijos prilygintos genocidui. Kartu galėtume pažymėti ir tokius ankstesnius šios partijos istorinius faktus kaip, kad Tarybų Sąjungos komunistų partija (toliau – TSKP) – komunistinė Rusijos ir TSRS partija Rusijoje gavo valdžią per 1917 m. Spalio revoliuciją. Tačiau dar prieš tai, 1912 m. Lenino vadovaujama bolševikų frakcija įkūrė Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją, kuri vėliau, 1918 m. pakeitė pavadinimą į „Rusijos komunistų (bolševikų) partija“, 1925 m. pervadinta į Visos Sąjungos komunistų (bolševikų) (toliau – VSK(b)) partiją, o nuo 1952 m. šios partijos pavadinimas pakeistas į „Tarybų Sąjungos komunistų partija“. Ši partija Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (RTFSR) prezidento Boriso Jelcino nuo
Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr.
I-1690 „Dėl LKP (SSKP) struktūrų veiklos Lietuvoje“, kuriuo uždrausta LKP (SSKP) veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra nurodyta ir tai, kad „LKP, kaip SSKP padalinys Lietuvoje, 1991 m. sausio 13 d. organizavo ir kurstė veiksmus, kuriais buvo siekiama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prievarta sunaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, suverenų valstybingumą, sugriauti teritorijos vientisumą, o rugpjūčio 19 d. vykdė perversmo organizatorių direktyvas Lietuvoje.“ ir kad „<...> LKP(SSKP) padalinio veikla Lietuvoje prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir įstatymams bei nesuderinama su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis“. Tačiau, jei tokiam pasiūlymui būtų nepritarta, tokiu atveju siūlytume Projekte nustatyti atskirą straipsnį pagrindinėms naudojamoms sąvokoms (terminams, jų apibrėžtims) ir tokiame straipsnyje nurodyti visus LKP veikimo laikotarpius, kada bei kokiu pavadinimu ši partija buvo vadinama. Pritarti 1.2 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
pat, atsižvelgiant į istorinius faktus, kad Lietuvos (ir Baltarusijos) komunistų partija Lietuvoje įkurta 1918 m. rugpjūčio 14 d., atskirais laikotarpiais (iki 1940 m. birželio 15 d.) ši partija Lietuvoje buvo uždrausta, veikė nelegaliai, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. XI-3454 „Dėl politinių partijų“ nutarta pripažinti „<...> Lietuvos Komunistų partiją Lietuvos Komunistų partijos, įregistruotos 1940 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, teisių perėmėja.“ ir 1989 m. gruodžio 20 d.
LKP atsiskyrė nuo SSKP, manytume, kad Projekto 1 straipsnio pirmąjį sakinį būtų galima pradėti taip: „Visasąjunginės komunistų (bolševikų) (VSK(b)) partijos ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) teritorinis padalinys Lietuvoje – Lietuvos komunistų partija (LKP) – pripažįstama nusikalstama organizacija <....>“. Pritarti 1.3 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
ir į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodomais laikotarpiais, t. y. 1940-41 ir 1944-1953 m., SSRS vadovybės sprendimais pradėtas Lietuvos gyventojų genocidas, trėmimai ir kitos represijos, kurios tęsėsi net iki 1991 m. liepos 31 d. ir kurias vykdė SSRS represinės struktūros, o Projekto 1 straipsnyje nurodytų veiksmų LKP buvo aktyvi vykdytoja Lietuvoje, tačiau ne jų pagrindinė iniciatorė, todėl manytume, kad už tokių aptariamų veiksmų atlikimą Projekte turėtų būti aiškiau nustatyta atsakomybė vietinės LKP, kaip vykdytojos, ir represinių struktūrų (NKVD, NKGB ir kt.) bei centrinės SSKP, kaip pagrindinių iniciatorių /organizatorių. Juolab kad represinės struktūros VKP(b) Centro komiteto biuro Lietuvai, veikusio 1944 m. lapkričio mėn. – 1947 m. kovo mėn., sprendimai buvo besąlygiškai privalomi LKP Centro komitetui ir Ministrų tarybai. Pritarti 1.4 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
norėtume atkreipti dėmesį, kad Projekto 1 straipsnyje nurodytų veiksmų apibrėžtys iš dalies atitinka ir Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą totalitarinio režimo sąvoką.
Šioje teisės normoje nustatyta, kad totalitarinis režimas yra politinio režimo forma, pagrįsta neribota valstybės valdžia, totalia visuomenės kontrole, žmogaus individualumo paneigimu, cenzūra, politinėmis represijomis, masiniu teroru, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais, nusikaltimų žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimų vykdymu). Be to, šio įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:
1) simbolius, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos ar pateikiant informaciją, kuria propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos;
karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms), organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius (-ias) totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją <...>, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas. Todėl manytume, kad Projekto 1 straipsnyje nurodytų veiksmų apibrėžtis būtų tikslinga suderinti ir su minėto įstatymo sąvokomis (apibrėžtimis). Juolab kad Lietuvos Respublikos Seimas, dar 1997 m. birželio 30 d. priimdamas Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą Nr.
VIII-342, jau konstatavo, kad
„1939–1990 m. okupaciniai Sovietų Sąjungos ir <...> režimai vykdė
fizinio ir dvasinio genocido politiką“. Pritarti 1.5 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
nuomone, Projekto 1 straipsnyje siūlomas teisinis reglamentavimas yra aktualus ir tuo aspektu, kad juo būtų aiškiau /tiksliau įvardinta teisinė atsakomybė komunistų partijos, kaip vienos iš pagrindinių totalitarinio ir autoritarinio režimo įrankių bei vykdytojų, ir taip papildytų jau esančio teisinio reglamentavimo esmę, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį (kuriame nustatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims be kita ko ir už SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, komunistinių organizacijų simbolių, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnį (kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims be kita ko ir už SSRS atliktų nusikalstamų veiksmų neigimą, šiurkštų jų menkinimą ar viešą jiems pritarimą).
Visuotinai žinoma aplinkybė, kad visi šie paminėti objektai buvo būtent komunistų partijos, taigi ir LKP(b) ir/ar LKP, esminiai /išskirtiniai simboliai, o jei jau yra nustatyta administracinė atsakomybė už aptariamos organizacijos simbolių platinimą / demonstravimą, ir jei jau yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šios organizacijos vykdytų nusikaltimų (kurie, beje, konstatuoti ir tarptautinio teismo sprendimuose) neigimą, todėl turėtų būti pripažįstama, kad juos organizavusi /iniciavusi /vykdžiusi organizacija yra nusikalstama. Pritarti 1.6 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga šį juridinį asmenį – komunistų partiją prilyginti ir kaip vienai iš anksčiau paminėtais atitinkamais laikotarpiais veikusių totalitarinio ir (ar) autoritarinio režimo organizacijų ar kaip vieną iš tokių režimų iniciatorių, organizatorių bei atsakingų vykdytojų. Juolab kad, be Projekto aiškinamajame rašte paminėtos Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 27 d. rezoliucijos, ir kitoje Seimo 2023 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje Nr.
XIV-1961 „Dėl sovietų okupacinės valdžios ir Lietuvos komunistų partijos organizuotų ir vykdytų Lietuvos gyventojų trėmimų“ yra pripažįstama, kad „Lietuvos komunistų partija buvo atsakinga už iš anksto suplanuotą ir 1940–1963 m. jos nurodymais sąmoningai sovietų okupacinių ir represinių struktūrų vykdomą, prilygstantį genocidui Lietuvos gyventojų naikinimą, jų turto konfiskavimą ir pasisavinimą, kankinimus, deportaciją ir plataus masto savo veiksmų pateisinimo propagandines kampanijas, nukreiptas prieš Lietuvos žmones;“ ir kad „Lietuvos komunistų partijos iniciatyva buvo priimti papildomi sovietų okupacinės administracijos nutarimai dėl ištremtų Lietuvos gyventojų teisių ribojimo, pagal kuriuos daugiau kaip 50 000 Lietuvos gyventojų tremtinių nebuvo leista grįžti į Lietuvą, o tie, kuriems buvo leista, ir jų vaikai ilgą laiką buvo diskriminuojami sovietų okupacinės valdžios – neregistruota jų gyvenamoji vieta, jie nebuvo priimami į darbą, jiems neleista mokytis aukštosiose mokyklose, apsigyventi tėviškėje;“. Spręsti pagrindiniam komitetui Atsižvelgtina į tai, kad komunistų partija buvo daugiau ideologijos formuotoja, kurios ideologiją įgyvendino atitinkamos represinės struktūros. Atitinkamai Lietuvos komunistų partijos ideologija buvo formuojama SSKP. Reikėtų tikslios analizės, kiek nusikalstamoms veikoms priskiriami sprendimai buvo priimami Lietuvos komunistų partijos vardu, kiek kitų represinių struktūrų, jei kalbame apie baudžiamosios atsakomybės laukui priskiriamas veikas. 1.7 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
2 7.
Taip pat, atsižvelgiant į Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo aktualumą ir svarbumą, siūlytume Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyti platesnį sąrašą subjektų, kurie turėtų nurodyti savo priklausomybę šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms. Dėl to siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga įtraukti į šį sąrašą ir visų valstybės institucijų, taip pat ir institucijų (bei joms pavaldžių įstaigų), atliekančių Projekto 3 straipsnyje nurodytą aktualių duomenų tikrinimą, ir (ar) komisijų, be kita ko, ir kurių veikla susijusi su Projekto taikymo sritimi, narius, vadovus, be kita ko ir pareigūnus bei darbuotojus. Pritarti iš dalies Siūlymas turėtų būti labiau argumentuotas ir detalizuotas, kokios ir kodėl institucijos papildomai turėtų būti įvardintos Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje. 1.8 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
1
manytume ir tai, kad, siekiant efektyvesnio Projekto aiškinamajame rašte nurodytų Projekto tikslų įgyvendinimo, būtų tikslinga nustatyti konkrečią atsakomybę ir pasekmes už Projekto 2 straipsnyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Manytume, kad šio Projekto siūlymas nustatyti neigiamas pasekmes tik vienos grupės subjektams – tik asmenims, kandidatuojantiems į valstybės ar diplomatinę tarnybą (Projekto 3 straipsnio 14 dalis), yra diskriminacinio pobūdžio ir neatitinkantis lygybės įstatymui konstitucinio teisės principo, todėl siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga už Projekto
ir asmenims, nurodytiems Projekto 2 straipsnio 1 dalyje (pavyzdžiui, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos 2022 m. liepos 19 d. konstituciniu įstatymu Nr.
XIV-1381 patvirtinto Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalyje,
atsižvelgta į šio rašto 7 punkte išdėstytą pasiūlymą, – atitinkamai ir tokio
reglamentuojančiais teisės aktais. Pritarti 1.9 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
pat manytume, kad būtų tikslinga nustatyti Projekto 3 straipsnyje nurodytų duomenų aiškų pateikimo bei tikrinimo mechanizmą. Nes, Centro nuomone, tikrinimas duomenų, pateiktų tik pagal raštišką informaciją ar tik paties subjekto (pretendento būti kandidatu, keliamo kandidato ar asmens išsikėlusio kandidatu), nėra toji veiksminga priemonė, leidžianti nustatyti aptariamos informacijos ar pačių subjektų pateikiamų savo biografijos duomenų apie priklausomybę Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms teisingumą bei tikrumą. Pritarti 1.10 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-033 7,9,10,12 10.
Kartu norėtume pasiūlyti Projekto 3 straipsnio 7, 9, 10 ir 12 dalių nuostatas suderinti atitinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis, apibrėžiančiomis šiame Projekto straipsnyje nurodyto teismo kompetenciją, bei siūlytume apsvarstyti, ar Projekto 3 straipsnio 9 dalies antrasis sakinys dėl aptariamo teismo sprendimo įsiteisėjimo nuo paskelbimo nėra perteklinis, nes tokia teisės norma jau yra nurodyta ABTĮ 148 straipsnio 1 dalyje ( <...> teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.). Taip pat manytume, kad šio 3 straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodytą teismo sprendimo ir fakto skelbimo terminą būtų tikslingiau nurodyti vienoje dalyje (pavyzdžiui, kad <... teismo sprendimą ir nustatytą faktą <...> komisija paskelbia per 24 valandas, bet ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios, ar panašiai). Pritarti 1.11 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
pat, atsižvelgiant tiek į Projekto aiškinamajame rašte pažymėtą faktą, kad jau 1949 m. vasario 16 d.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 16 punkte yra konstatuota, jog „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.“, tiek ir į dabartinę geopolitinę situaciją, į tai, kad iki šiol nėra tinkamai įvertintas komunistų partijos vaidmuo /poveikis ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių istorijai, bei šios partijos vardu priimtų sprendimų pasekmės, ir į tai, kad ši partija iki šiol yra aktyviai veikianti įvairiose pasaulio valstybėse, tarp jų ir vienose iš pasaulio įtakingiausių (Kinija, Indija) bei esančių šalia Lietuvos (Rusija, Baltarusija), kad tokios partijos yra uždraustos tik kai kuriose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje pirmiau minėtu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu), Centro nuomone, šis Projektas iki šiol yra labai aktualus bei reikalingas. Pritarti
teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai (argumentai):
: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir pasiūlymus. 6.2. Argumentai : pritariant įstatymo tikslui, atsižvelgtina į Teisės departamento pastabas dėl netinkamai pasirinktos teisinio reglamentavimo formos: dėl 1 straipsnio nuostatų deklaratyvaus pobūdžio nuostatų; dėl teisinio reglamentavimo priskirtinumo kitiems įstatymams; dėl nepakankamai aiškiai suformuluotų numatomų pasekmių asmenims (Įstatymo projekto subjektams); dėl teisinių nuostatų detalizavimo reikalingumo. Taip pat atsižvelgtina į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas dėl neaiškiai ir galimai per plačiai apibrėžtų Įstatymo projekto subjektų veiklos viešinimo kriterijų.
6.3 Pasiūlymai:
1) apsvarstyti galimybę Lietuvos komunistų partijos veiklos ir joje dalyvavusių asmenų pasmerkimo tekstą dėstyti Įstatymo projekto preambulėje;
2) atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabą, aiškiai apibrėžti tarptautinę teisę atitinkančius asmenų (Įstatymo projekto subjektų) duomenų viešinimo tikslus, ribas ir kriterijus;
3) asmenų prievolę deklaruoti eitas pareigas Lietuvos komunistų partijoje įtvirtinti ir detalizuoti atitinkamai Rinkimų kodekse, Valstybės tarnybos, Diplomatinės tarnybos ir (ar) kituose įstatymuose, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas;
4) siekiant efektyvesnio aiškinamajame rašte nurodytų Įstatymo projekto tikslų įgyvendinimo, nustatyti konkrečią atsakomybę ir pasekmes už Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą. 5) nustatyti Projekto 3 straipsnyje nurodytų duomenų aiškų pateikimo bei tikrinimo mechanizmą. 6) siūlyti pagrindiniam komitetui, bendradarbiaujant su Įstatymo projekto iniciatoriais, apsvarstyti galimybę kreiptis į Seimo valdybą dėl tarpinstitucinės darbo grupės, kuri parengtų įstatymų projektus, reikalingus svarstomo Įstatymo projekto įgyvendinimui, sudarymo. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra , susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Navickas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Eglė Lukšienė, 209 6809 [1] Šaltinis – dokumentinė istoriko Norbertas Černiauskas knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“; išleido „Aukso žuvys“, 2021.
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo nariai Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjas dr. Artūras Grickevičius, Genocido ir rezistencijos tyrimo centro Teisės personalo administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Damanauskaitė-Mancini, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas Egidijus Verenius, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Saulius Černa, Politinių kalinių ir tremtinių draugijos pirmininkas Pranas Ulozas. 2 . Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Vertinant teikiamo projekto nuostatas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. Teisės teorijoje norma apibrėžiama kaip elgesio standartas, kuris yra socialiai reikšmingas, todėl privalomas, siektinas ir pageidautinas. Teisės norma – tai teisėkūros subjektų suformuluota ar sankcionuota, formaliai apibrėžta, visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. Remiantis Konstitucinio Teismo doktrina: „Prie norminių aktų priskiriami tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių. Čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė yra suformuluota, o tai, kad remiantis jos tekstu būtų galima neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu.“ (1994 m. sausio 19 d. nutarimas). Teisės aktuose (Teisėkūros pagrindų įstatyme, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) yra nustatomi tam tikri reikalavimai teisės aktų projektų turiniui. Rekomendacijų 32 punkte nurodoma tokia įstatymo dėstymo tvarka:
„<...> įstatymo pradžioje nurodomi jo tikslai ir paskirtis, juo
reguliuojami teisiniai santykiai, toliau kitos bendrosios nuostatos, sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), asmenų, kuriems taikomas įstatymas, teisės ir pareigos, įstatymui įgyvendinti reikalingus įgaliojimus suteikiančios nuostatos, įstatymo įgyvendinimo priemonės ir baigiamosios nuostatos.
Įstatymo pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinįjį – „Baigiamosios nuostatos“. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios.“ Atsižvelgiant į cituojamas nuostatas, keltina abejonė, ar teikiamas įstatymo projektas atitinka normiškumo kriterijų, o jeigu atitinka, ar jis turi visus įstatymo turiniui keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, tikslus ir paskirtį, apibrėžtą reguliuojamų teisinių santykių ratą, sąvokų išaiškinimą, bendrosiomis – specialiosiomis normomis paremtą teisės akto struktūrą ir pan.). Pritarti 2.
Teisės departamentas 2024-04-141
organizacija, kartu pripažįstant ją atsakinga už (past. – toliau cituojama, kalba neredaguota) „<...> Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.“ Šioje nuostatoje vartojamos baudžiamajai teisei priskiriamos sąvokos, kurios yra Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reguliavimo dalykas. Vadovaujantis BK 1 straipsniu,
„Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis
įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Šis kodeksas <...> apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia <...>“. Kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam bausmė paskiriama apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris yra priimamas Lietuvos Respublikos vardu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 297 straipsnis ir BPK 303 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nesant teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, teikiamo projekto 1 straipsnio nuostata neturės teisinės galios (past. – iš esmės bus deklaratyvaus pobūdžio). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 1 straipsnyje vardinamiems nusikaltimams BK nenumato senaties termino (žr. BK 95 straipsnio 9 dalį).
BK 95 straipsnio 9 dalį). Dėl tos priežasties kompetentingoms institucijoms iki šiol nėra užkirstos galimybės ištirti projekte nurodytus nusikaltimus ir priimti teisingą nuosprendį (-ius) byloje (-ose). Pritarti
sistemos reikalavimų. Kaip minėta 2 pastaboje, visas nusikalstamas veikas ir jų padarymo formas išimtinai nustato tik Baudžiamasis kodeksas. BK 25 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir aprašytas baigtinis sąrašas bendrininkavimo formų: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė (BK 25 straipsnio 4 dalis), tačiau nusikalstamos organizacijos sąvoka BK nei bendrojoje, nei specialiojoje dalyje nėra įtvirtinta, taip pat nėra apibrėžtas šios sąvokos
reikalavimus pretendentams į kandidatus bei kandidatams į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, savivaldybių tarybų narius – merus, šių kandidatų anketų pildymą ir tikrinimą, tikrinimo pasekmes, Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas bei kitus teisinius santykius, susijusius išimtinai su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytieji su rinkimais susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Pažymėtina, kad konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai.
Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiančios, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais. Seimui pagal Konstitucijos 69 straipsnio
nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatos, kuriose reglamentuojamos asmenų pareigos, susijusios su kandidatavimu rinkimuose bei atitinkamos Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigos, turėtų būti dėstomos ne teikiamame projekte, o Rinkimų kodekse. Taip pat pažymėtina, jog analizuojame įstatymo projekte neatsisakius nurodyto teisinio reguliavimo, susijusio su rinkimų teisiniais santykiais, turėtų būti svarstomas teikiamo įstatymo projekto derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu. Pritarti
apsispręsta keisti konstituciniu įstatymu patvirtintą Rinkimų kodeksą, į jį perkeliant projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatas, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus.
straipsnio pavadinimas turi atitikti jo turinį (projekto 2 straipsnio pavadinimas „Įpareigojimai Lietuvos komunistų partijos nariams“ yra platesnis nei jo turinys, nes šiame straipsnyje įpareigojimai nustatomi ne visiems, o tam tikriems Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) nariams, priklausiusiems projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms LKP struktūroms). Pritarti
Teisės departamentas 2024-04-14
Vietos savivaldos įstatyme įvirtintą savivaldybės mero kaip vykdomosios institucijos statusą, vardinant kandidatus į renkamas valstybės politikų pareigas, vietoj projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų savivaldybės tarybos narių – merų, reikėtų nurodyti savivaldybių merus. Pritarti
Teisės departamentas 2024-04-14
įstatymo aiškumo, glaustumo ir paprastumo, vieną kartą išvardinus kandidatus į renkamas valstybės politikų pareigas bei Europos Parlamento narius, reikėtų pateikti toliau projekte vartojamą bendrą jų sąvoką, pavyzdžiui,
„kandidatai“, kuri būtų toliau vartojama kitose nuostatose. Pritarti
Teisės departamentas 2024-04-14
kodeksą perkeliant projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, ją reikėtų tikslinti, nes nėra aišku, koks „2 straipsnio 1 dalyje nurodytas“ atvejis turimas omenyje – ar tam tikrų pareigų ėjimas praeityje, ar jas ėjusio asmens siekis kandidatuoti, ar nurodymas anketoje ir (ar) biografijoje apie tam tikrų pareigų ėjimą (priklausomybę LKP struktūroms).
Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai patikrinti duomenis apie kandidatą projekte siejami tik su minėtu „nurodytu atveju“, tad loginė normos struktūra leistų teigti, pavyzdžiui, kad jei asmuo, ėjęs atitinkamas pareigas, anketoje to nenurodė, tai nėra pagrindo tikrinti duomenų apie jį. Pritarti
Teisės departamentas 2024-04-14
dėmesys į tai, kad projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą imtis veiksmų, būtų taikoma tik tuo atveju, jei informacija apie kandidato eitas pareigas būtų pateikta tik Vyriausiajai rinkimų komisijai ir tik raštu, ir neapimtų atvejų, kai informacija pateikiama, pavyzdžiui, žiniasklaidoje ar paviešinama kitais būdais. Perkeliant šią nuostatą į Rinkimų kodeksą, ją reikėtų tikslinti. Pritarti
32 13,14
straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatos reglamentuoja reikalavimus bei apribojimus asmenims, pretenduojantiems į valstybės tarnybą ar diplomatinę tarnybą, asmenų priėmimą į tarnybą vykdančių subjektų teises ir pareigas. Šios projekto nuostatos yra ne vertinamo projekto, o Valstybės tarnybos ir Diplomatinės tarnybos įstatymų reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomos minėtuose įstatymuose. Pritarti Siūlyti atitinkamai tobulinti Valstybės tarnybos ir Diplomatinės tarnybos įstatymus. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14 7.
Jei nebūtų atsižvelgta į 6 pastabą ir su valstybės tarnybos bei diplomatinės tarnybos santykiais susijusios nuostatos nebūtų perkeltos į atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, šių projekte išdėstytų nuostatų turinys diskutuotinas ir tikslintinas. Atsižvelgti Siūlytina pritarti TD 6 pastabai (eil. Nr. 10). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14
straipsnio 2 dalį asmenys, priklausę atitinkamoms LKP struktūroms, dalyvaudami konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, turi nurodyti savo priklausomybę šioms struktūroms. Pažymėtina, kad nei iš aptariamos projekto nuostatos, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokią teisinę reikšmę asmens priėmimui ar nepriėmimui į diplomatinę ar valstybės tarnybą turėtų šios pareigos įvykdymas. Atsižvelgti Siūlytina pritarti TD 6 pastabai ir su priėmimu į valstybės tarnybą ir diplomatinę tarnybą susijusias nuostatas reglamentuoti atitinkamuose įstatymuose. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14
projekto 2 straipsnio 2 dalies sąvokos „bet kokios aukštesnės pareigos valstybės tarnyboje“ turinys – ar turimas omenyje Valstybės tarnybos įstatyme numatytas valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes pareigas (tokiu atveju būtų neaišku, kodėl norma netaikoma perkeliant valstybės tarnautoją į žemesnes ar lygiavertes pareigas), ar „aukštesnės pareigos“ turėtų reikšti tam tikrą valstybės tarnautojų pareigų kategoriją. Atsižvelgti Siūlytina pritarti TD 6 pastabai. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14
straipsnio 13 dalyje reikėtų tikslinti nurodytų teisės aktų pavadinimus bei nurodyti juos priimančias institucijas.
Be to, svarstytina, ar šioje nuostatoje tinka vartoti žodį „vadovaudamasis“, nes paprastai yra vadovaujamasi įstatymais, kuriuose nustatomos elgesio taisyklės, o ne įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kuriose šios taisyklės detalizuojamos ar nustatoma jų įgyvendinimo tvarka. Atsižvelgti Siūlytina pritarti TD 6 pastabai. 15. Seimo kanceliarijos
projekto 4 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ yra pakankamas, siekiant pasiekti projekte užsibrėžtiems tikslams, ar, vis dėlto, atsižvelgiant į teikiamo projekto specifiką bei jo įgyvendinimo problematiką, taip pat analogiškai į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymą, yra būtinas atskiras detalus teikiamo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Pritarti
tai, kad pagal teikiamą projektą duomenys apie priklausomybę atitinkamoms LKP struktūroms turi būti nurodyti asmenų anketose ir (ar) biografijose, o informacija apie praeityje eitas asmens pareigas LKP struktūrose projekte nustatytais atvejais būtų skelbiama viešai, bei vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, ir 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, manome, kad projektas turėtų būti suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti
projekte nustatytą Vyriausybės ir užsienio reikalų ministro kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti Siūlytina spręsti pagrindiniam komitetui dėl Vyriausybės išvados. 18. Seimo kanceliarijos
Rekomendacijomis, projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatant įstatymo įsigaliojimo datą žodis „nuo“ nerašomas. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžių „išskyrus šio straipsnio 1 dalį“ įrašytina „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-04-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto Nr.
XIIIP-2422(2) (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. Remiantis Įstatymo projekto nuostatomis asmenys, pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės merus, savo anketose ir (ar) biografijose turėtų nurodyti savo priklausomybę Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms. Be to, pagal Įstatymo projekto nuostatas informacija apie praeityje asmens eitas pareigas Lietuvos komunistų partijoje būtų skelbiama viešai. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą.
Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz.,
„užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka
Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas).
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nepagrindžiant skirtingo teisinio reguliavimo poreikio ir galimai nesilaikant asmenų lygiateisiškumo principo, Įstatymo projektu nustatomos skirtingos pasekmės asmenims, nepateikusiems privalomos informacijos apie priklausymą Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms: apie kandidatuojančius į renkamas politines pareigas tokia informacija yra tik paskelbiama, o pretenduojantys į pareigas valstybės ar diplomatinėje tarnyboje nebegali dalyvauti tokiuose konkursuose ar atrankose, nors informacija ir nėra viešinama. Taigi vadovaujantis prieš tai paminėtu Teisingumo Teismo išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje (vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, tiek ir Įstatymo projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose), o Įstatymo projektas turėtų būti papildytas asmens duomenų viešo paskelbimo tikslu.
Pritarti Vadovaujantis Teisingumo Teismo išaiškinimu (2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas byloje C-184/20), siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Manytina , kad įstatymo projektas dėl asmens duomenų viešo paskelbimo tikslų, turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos istorijos institutas 2024-04-22 * Paprastai istorikai „tekstus“ vertina istoriografinių tendencijų kontekste. Istoriografijoje, pirmiausia Vakarų, Sovietų Sąjungos komunistų partija (sąjunginių respublikų komunistų partijos dėmesio buvo skiriama žymiai mažiau) buvo vertinama, kaip svarbus (vienas svarbiausių) sovietinės sistemos elementų, garantuojančių jos tvarumą, stabilumą. Savo dominavimą ir visuomenės paklusnumą partija užtikrino įvairiomis priemonėmis, taip pat ir prievartinėmis, o stalinizmo laikotarpiu masinėmis represijomis. Daugiausia komunistų partijos klausimais rašė totalitaristinės istoriografinės mokyklos atstovai – tokie grandai, kaip Leonard B. Schapiro, Robert V. Daniels ar Richard E. Pipes.
Pipes. Vėliau kitų istorikų, vadinamosios revizionistinės istoriografinės mokyklos atstovų,
„totalitaristai“ buvo kritikuoti dėl to, kad suabsoliutino partijos vaidmenį,
komunistų partiją vertino kaip politinį monolitą, ignoravo įtampas tarp
„centro“ (Maskvos) ir „periferijos“ (sovietinių respublikų.) Visgi, nepaisant
kritikos, reikia pažymėti, kad totalitaristų darbai nenuslysdavo į primityvų moralizavimą, buvo grindžiami puikiu archyvų žinojimu ir analitika. Po sovietinės sistemos žlugimo, pirmiausia Vidurio ir Rytų Europos šalyse ir tų šalių viešumoje, ėmė vis stipriau reikštis moralistinis – vertinamasis požiūris į sovietinę praeitį, kuris yra atitrūkęs nuo istiografinių tradicijų ir yra politizuojantis praeitį. Sovietmetis imtas vaizduoti vienpusiškai – tik kaip absoliutus blogis, o komunistų partija – kaip pats svarbiausias to blogio šaltinis (Respublikų komunistų partijos ir jų vadovai laikyti paprastais Maskvos cerberiukais, klusniai vykdančiais Kremliaus bosų nurodymus). Sprendžiant iš pirmojo įstatymo projekto straipsnio, jo autoriai, kaip tik ir yra veikiami šio riboto konteksto tendencijų. Gana išsamiai išskaičiuotos sovietinio režimo ir komunistų partijos skriaudos lietuvių tautai. Masinės nieko dėtų civilių represijos, tremtys paliko skaudulius didelės dalies Lietuvos gyventojų sąmonėje. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad daugelis dalykų, išvardintų įstatymo projekto pirmajame straipsnyje, būdinga stalininei sistemai, kuri savo dominavimą stengėsi įtvirtinti prievartinėmis priemonėmis. Po stalinizmo sekusi chruščiovinė liberalizacija atsisakė masinių represijų, paskelbė amnestiją, kuri sudarė nemažai daliai nuteistų už „antisovietinę veiklą“, grįžti į Lietuvą. Į gimtąjį kraštą ėmė grįžti ir tremtiniai. Nors istorikų tyrimai rodo, kad sugrįžimo procesas, taip pat buvo sudėtingas ir neretai skausmingas. Galiausiai, M.
Galiausiai, M. Gorbačiovo ir jo rėmėjų inicijuota perestroikos/liberalizacijos politika suformavo prielaidas socialiniam aktyvumui, kuris galiausiai apsiformino Sąjūdžio iniciatyvine grupe. Beje, daugumas iniciatyvinės grupės narių, buvo ir LKP nariai. 1990 m. kovą savarankiškos LKP veikėjai, Aukščiausios Tarybos deputatai balsavo už Nepriklausomos Lietuvos valstybės, dar kiti užėmė įvairias pareigas vyriausybėje ir ministerijose. Vargu ar tikslinga visus šiuos žmones įvairiu metu dėl skirtingų motyvų, matyt, dažniau dėl karjerinių nei idėjinių, tapusių partijos nariais, bus priskirti „nusikalstamai organizacijai“ . Beje, kartu su SSKP CK „platformininkais“. Keletas kitų pastebėjimų. Įstatymo projekto autoriai visą atsakomybę už padarytus Lietuvos žmonėms nusikaltimus priskyrė Lietuvos komunistų partijai. Tokiu būdu šis įstatymo projektas kiek redukuoja sovietinių represinių struktūrų (NKVD, MGB, milicijos bei armijos) vaidmenį sovietinėje politikoje. Ypač stalinizmo laikotarpiu, kai didžioji dalis tų struktūrų darbuotojų, buvo nelietuviai ir „komandiruoti“ į respublikų iš
„centro“. Tokių veikėjų santykis su LKP buvo labiau formalus, provincijoje
nereti buvo konfliktai tarp partiečių lietuvių ir atvykėlių represinių struktūrų darbuotojų. Prasidėjus destalinizacijai, žymi tokių darbuotojų dalis iš Lietuvos išvyko. Vertinant įstatymo projekte surašytų sovietinės valdžios nusikaltimų, jų aukų pagerbimo kontekstą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sovietinė valdžia (ir komunistų partija) pradėjo ir vykdė Lietuvos industrializaciją (kad ir ką apie jos kokybę šiandien galvotume), sukūrė visų lygių švietimo sistemą (nors ji ir buvo ideologiškai indoktrinuota), o taip pat socialinę ir medicinos sistemas (tegul ir ne tokias kokybiškas kaip Vakarų visuomenėse).
Pritarti iš dalies Pritartina argumentui dėl tam tikros dalies buvusių Lietuvos komunistų partijos narių indėlio atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, kartu argumentams dėl NKVD ir kitų prievartos struktūrų veiklos, vertintinos kaip didesnę tiesioginę žalą sukėlusios Lietuvos žmonėms ir Tautai ,nors, kita vertus, šios struktūros vykdė komunistų partijos ideologiją. Savo dominavimą ir visuomenės paklusnumą komunistų partija, kurios veiklą šiuo projektu siekiama įvertinti, užtikrino įvairiomis priemonėmis, taip pat ir prievartinėmis, o stalinizmo laikotarpiu masinėmis represijomis. 2. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis 2024-03-26 * Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. kovo 26 d. svarstys labai opų Lietuvai „Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą, kurio pirmas straipsnis skelbia -
klausimu priimta daug rezoliucijų, teikta daug įstatymų projektų, tačiau jie tikslo nepasiekė. LRS 2023 m. kovo 13 d . Kovo 11-osios salėje įvyko konferencija, kurios pagrindinis tikslas buvo įvertinti ĮSTATYMU 50 metų trukusios sovietinės okupacijos padarinius, SSKP ir jos uolios satelitės LKP nusikalstamą, represinę, neteisinę veiklą. Konferencijos rezoliucija buvo priimta vienbalsiai. Deja, šis klausimas buvo vilkinamas, kol LR seimo narys Vidmantas Kanopa su nežinomais konsultantais, iniciatoriais ir bendraminčiais pasiūlė įstatymo projektą (XIVP- 2422(2) dėl nusikalstamos Lietuvos komunistų partijos veiklos išbraukti iš darbotvarkės Seime.
Jie pasiekė savo tikslą: už išbraukimą balsavo 70, prieš - 11, susilaikė 11, o 49 Seimo nariai balsavime nedalyvavo. Vilniuje 2000 metais įvykęs Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas, kuriame dalyvavo 24 valstybės, įvertinusios komunizmo nusikaltimus ir Lietuvoje, iki šiol nepasiekė savo tikslo. Todėl kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius 2024 m. kovo 26 d. balsavimu pritarti tuo klausimu Audroniaus Ažubalio ( ir Lauryno Kasčiūno) teikiamam ĮSTATYMO projektui. LIETUVA TURI IŠSIVADUOTI IŠ SOVIETINIŲ
TURI BŪTI ĮVERTINTI ĮSTATYMU. Pritarti iš dalies Pritariant įstatymo projekto tikslui, siūlytina pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į institucijų pastabas, kurioms komitetas pritarė. 3. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija 2024-03-26 * Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. kovo 26 d. svarstys labai opų Lietuvai „Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą, kurio pirmas straipsnis skelbia - LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA PRIPAŽĮSTAMA NUSIKALSTAMA ORGANIZACIJA. Iki šiol tuo klausimu priimta daug rezoliucijų, teikta daug įstatymų projektų, tačiau jie tikslo nepasiekė. LRS 2023 m. kovo 13 d . Kovo 11-osios salėje įvyko konferencija, kurios pagrindinis tikslas buvo įvertinti ĮSTATYMU 50 metų trukusios sovietinės okupacijos padarinius, SSKP ir jos uolios satelitės LKP nusikalstamą, represinę, neteisinę veiklą. Konferencijos rezoliucija buvo priimta vienbalsiai.
Deja, šis klausimas buvo vilkinamas, kol LR seimo narys Vidmantas Kanopa su nežinomais konsultantais, iniciatoriais ir bendraminčiais pasiūlė įstatymo projektą (XIVP- 2422(2) dėl nusikalstamos Lietuvos komunistų partijos veiklos išbraukti iš darbotvarkės Seime. Jie pasiekė savo tikslą: už išbraukimą balsavo 70, prieš -11, susilaikė 11, o 49 Seimo nariai balsavime nedalyvavo. Vilniuje 2000 metais įvykęs Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas, kuriame dalyvavo 24 valstybės, įvertinusios komunizmo nusikaltimus ir Lietuvoje, iki šiol nepasiekė savo tikslo. Todėl kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius 2024 m. kovo 26 d. balsavimu pritarti tuo klausimu A. Ažubalio, A. Jakavonytės, A. Čepanonio, I. Haasės, J. Urbonavičiaus, K. Starkevičiaus, L. Kasčiūno, P. Saudargo, V. Rakučio teikiamam ĮSTATYMO projektui. LIETUVA TURI IŠSIVADUOTI IŠ SOVIETINIŲ NUSIKALTIMŲ RAIZGINIO. KOMUNIZMO NUSIKALTIMAI, TRUKĘ LIETUVOJE PUSĘ AMŽIAUS, TURI BŪTI ĮVERTINTI ĮSTATYMU. P.S. Simboliška, kad šiomis dienomis minime 1949 m. kovo 25-28 d. tremčių 75-ąsias metines , kodiniu pavadinimi „Priboj“ - „Bangų mūša“. Šie tremties metai buvo pažymėti pagreitintais sovietinio liaudies ūkio kolektyvizacijos metais. Reikėjo skubiai atsikratyti liaudies priešais vadinamais buožėmis, kolektyvizacijos priešininkais. Būtent 1949 m. kovo 26 d. nukentėjo ir mano senelių šeima. Vietinių kolaborantų ir liaudies gynėjų, vadovaujamų komunistų partijos veikėjų, buvo išbuožinti. Seneliui Pranui 73 m., močiutei 70 m., abu tvarkingai ir „pasiturinčiai“ (vietinių kolaborantų akimisj gyvenę, turėdami vos 6,29 ha nuosavos žemės, užauginę 4 vaikus, buvo ištremti. 1954 m. kovo 26 d. Irkutsko srityje, Alarsko rajone jiems gimė vienintelis anūkas Pranas Ulozas, kurio senelis jau nebepamatė. Kas yra Vidmantas Kanopa?
Kas yra Vidmantas Kanopa? Seimo narys, buvęs Žemės ūkio viceministras, buvęs komunistas, sėkmingai pavirtęs socialdemokratu, 1956 m. užgimęs ir užaugęs dar socialistinio žemės ūkio dirvoje. Pritarti iš dalies Pritariant įstatymo projekto tikslui, siūlytina pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į institucijų pastabas, kurioms komitetas pritarė. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras), susipažinęs su Jūsų raštu, kuriuo prašote pateikti išvadą dėl teisės akto – Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto Nr. XIIIP-2422(2) (toliau – Projektas), informuoja, kad iš esmės šiam Projektui pritaria ir norėtų pateikti šiuos pasiūlymus:
istorinius faktus, norėtume pasiūlyti Projekto 1 straipsnyje nurodyti Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) veikimo laikotarpius ir atitinkamai patikslinti Projekto pavadinimą, nes ši partija tokiu pavadinimu buvo vadinama laikotarpiais 1940-06-25–1940-09-10 ir 1952-10-08–1989-12-20, o laikotarpiu 1940-09-11–1952-10-08, t. y. šiek tiek daugiau nei 12 metų ir beveik iki J. Stalino mirties (1953-03-05), jos pavadinimas buvo Lietuvos komunistų (bolševikų) partija (toliau – LKP(b)). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šiuo minėtu laikotarpiu, t. y. 1940-09-11–1952-10-08, ir buvo įvykdyti sunkiausi nusikaltimai prieš Lietuvos valstybę bei jos gyventojus – genocidas, karo nusikaltimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, tremtys bei kitos represijos.
Kaip yra nurodyta ir Projekto aiškinamajame rašte, Sovietų Sąjungos komunistų partija (toliau – SSKP) ir Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) buvo sovietinio okupacinio režimo Lietuvoje egzistavimo garantai, veikė kovojant prieš Lietuvos valstybingumo siekį, o tarptautinio teismo sprendimais šių organizacijų vykdytos represijos prilygintos genocidui. Kartu galėtume pažymėti ir tokius ankstesnius šios partijos istorinius faktus kaip, kad Tarybų Sąjungos komunistų partija (toliau – TSKP) – komunistinė Rusijos ir TSRS partija Rusijoje gavo valdžią per
bolševikų frakcija įkūrė Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją, kuri vėliau, 1918 m. pakeitė pavadinimą į „Rusijos komunistų (bolševikų) partija“, 1925 m. pervadinta į Visos Sąjungos komunistų (bolševikų) (toliau – VSK(b)) partiją, o nuo 1952 m. šios partijos pavadinimas pakeistas į „Tarybų Sąjungos komunistų partija“. Ši partija Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (RTFSR) prezidento Boriso Jelcino nuo
Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr.
I-1690 „Dėl LKP (SSKP) struktūrų veiklos Lietuvoje“, kuriuo uždrausta LKP (SSKP) veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra nurodyta ir tai, kad „LKP, kaip SSKP padalinys Lietuvoje, 1991 m. sausio 13 d. organizavo ir kurstė veiksmus, kuriais buvo siekiama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prievarta sunaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, suverenų valstybingumą, sugriauti teritorijos vientisumą, o rugpjūčio 19 d. vykdė perversmo organizatorių direktyvas Lietuvoje.“ ir kad „<...> LKP(SSKP) padalinio veikla Lietuvoje prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir įstatymams bei nesuderinama su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis“. Tačiau, jei tokiam pasiūlymui būtų nepritarta, tokiu atveju siūlytume Projekte nustatyti atskirą straipsnį pagrindinėms naudojamoms sąvokoms (terminams, jų apibrėžtims) ir tokiame straipsnyje nurodyti visus LKP veikimo laikotarpius, kada bei kokiu pavadinimu ši partija buvo vadinama. Pritarti Pritariant įstatymo projekto tikslui, siūlytina pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į institucijų pastabas, kurioms komitetas pritarė. 2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
2. Taip pat, atsižvelgiant į istorinius faktus, kad Lietuvos (ir Baltarusijos) komunistų partija Lietuvoje įkurta 1918 m. rugpjūčio 14 d., atskirais laikotarpiais (iki 1940 m. birželio 15 d.) ši partija Lietuvoje buvo uždrausta, veikė nelegaliai, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. XI-3454 „Dėl politinių partijų“ nutarta pripažinti „<...> Lietuvos Komunistų partiją Lietuvos Komunistų partijos, įregistruotos 1940 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, teisių perėmėja.“ ir 1989 m. gruodžio 20 d.
LKP atsiskyrė nuo SSKP, manytume, kad Projekto 1 straipsnio pirmąjį sakinį būtų galima pradėti taip: „Visasąjunginės komunistų (bolševikų) (VSK(b)) partijos ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) teritorinis padalinys Lietuvoje – Lietuvos komunistų partija (LKP) – pripažįstama nusikalstama organizacija <....>“. Pritarti
rezistencijos tyrimo centras
tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodomais laikotarpiais, t. y. 1940-41 ir 1944-1953 m., SSRS vadovybės sprendimais pradėtas Lietuvos gyventojų genocidas, trėmimai ir kitos represijos, kurios tęsėsi net iki 1991 m. liepos
1 straipsnyje nurodytų veiksmų LKP buvo aktyvi vykdytoja Lietuvoje, tačiau ne jų pagrindinė iniciatorė, todėl manytume, kad už tokių aptariamų veiksmų atlikimą Projekte turėtų būti aiškiau nustatyta atsakomybė vietinės LKP, kaip vykdytojos, ir represinių struktūrų (NKVD, NKGB ir kt.) bei centrinės SSKP, kaip pagrindinių iniciatorių /organizatorių. Juolab kad represinės struktūros VKP(b) Centro komiteto biuro Lietuvai, veikusio 1944 m. lapkričio mėn. – 1947 m. kovo mėn., sprendimai buvo besąlygiškai privalomi LKP Centro komitetui ir Ministrų tarybai. Pritarti
rezistencijos tyrimo centras
atkreipti dėmesį, kad Projekto 1 straipsnyje nurodytų veiksmų apibrėžtys iš dalies atitinka ir Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą totalitarinio režimo sąvoką.
Šioje teisės normoje nustatyta, kad totalitarinis režimas yra politinio režimo forma, pagrįsta neribota valstybės valdžia, totalia visuomenės kontrole, žmogaus individualumo paneigimu, cenzūra, politinėmis represijomis, masiniu teroru, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais, nusikaltimų žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimų vykdymu). Be to, šio įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:
1) simbolius, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos ar pateikiant informaciją, kuria propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos;
karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms), organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius (-ias) totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją <...>, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas. Todėl manytume, kad Projekto 1 straipsnyje nurodytų veiksmų apibrėžtis būtų tikslinga suderinti ir su minėto įstatymo sąvokomis (apibrėžtimis). Juolab kad Lietuvos Respublikos Seimas, dar 1997 m. birželio 30 d. priimdamas Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą Nr.
VIII-342, jau konstatavo, kad
„1939–1990 m. okupaciniai Sovietų Sąjungos ir <...> režimai vykdė
fizinio ir dvasinio genocido politiką“. Pritarti
rezistencijos tyrimo centras
5Centro nuomone,
Projekto 1 straipsnyje siūlomas teisinis reglamentavimas yra aktualus ir tuo aspektu, kad juo būtų aiškiau /tiksliau įvardinta teisinė atsakomybė komunistų partijos, kaip vienos iš pagrindinių totalitarinio ir autoritarinio režimo įrankių bei vykdytojų, ir taip papildytų jau esančio teisinio reglamentavimo esmę, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį (kuriame nustatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims be kita ko ir už SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, komunistinių organizacijų simbolių, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnį (kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims be kita ko ir už SSRS atliktų nusikalstamų veiksmų neigimą, šiurkštų jų menkinimą ar viešą jiems pritarimą).
Visuotinai žinoma aplinkybė, kad visi šie paminėti objektai buvo būtent komunistų partijos, taigi ir LKP(b) ir/ar LKP, esminiai / išskirtiniai simboliai, o jei jau yra nustatyta administracinė atsakomybė už aptariamos organizacijos simbolių platinimą /demonstravimą, ir jei jau yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šios organizacijos vykdytų nusikaltimų (kurie, beje, konstatuoti ir tarptautinio teismo sprendimuose) neigimą, todėl turėtų būti pripažįstama, kad juos organizavusi /iniciavusi /vykdžiusi organizacija yra nusikalstama. Pritarti
rezistencijos tyrimo centras
apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga šį juridinį asmenį – komunistų partiją prilyginti ir kaip vienai iš anksčiau paminėtais atitinkamais laikotarpiais veikusių totalitarinio ir (ar) autoritarinio režimo organizacijų ar kaip vieną iš tokių režimų iniciatorių, organizatorių bei atsakingų vykdytojų. Juolab kad, be Projekto aiškinamajame rašte paminėtos Lietuvos Respublikos Seimo
d. rezoliucijoje Nr.
XIV-1961 „Dėl sovietų okupacinės valdžios ir Lietuvos komunistų partijos organizuotų ir vykdytų Lietuvos gyventojų trėmimų“ yra pripažįstama, kad „Lietuvos komunistų partija buvo atsakinga už iš anksto suplanuotą ir 1940–1963 m. jos nurodymais sąmoningai sovietų okupacinių ir represinių struktūrų vykdomą, prilygstantį genocidui Lietuvos gyventojų naikinimą, jų turto konfiskavimą ir pasisavinimą, kankinimus, deportaciją ir plataus masto savo veiksmų pateisinimo propagandines kampanijas, nukreiptas prieš Lietuvos žmones;“ ir kad „Lietuvos komunistų partijos iniciatyva buvo priimti papildomi sovietų okupacinės administracijos nutarimai dėl ištremtų Lietuvos gyventojų teisių ribojimo, pagal kuriuos daugiau kaip 50 000 Lietuvos gyventojų tremtinių nebuvo leista grįžti į Lietuvą, o tie, kuriems buvo leista, ir jų vaikai ilgą laiką buvo diskriminuojami sovietų okupacinės valdžios – neregistruota jų gyvenamoji vieta, jie nebuvo priimami į darbą, jiems neleista mokytis aukštosiose mokyklose, apsigyventi tėviškėje;“. Pritarti
rezistencijos tyrimo centras
2 7. Taip pat, atsižvelgiant į Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo aktualumą ir svarbumą, siūlytume Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyti platesnį sąrašą subjektų, kurie turėtų nurodyti savo priklausomybę šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms. Dėl to siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga įtraukti į šį sąrašą ir visų valstybės institucijų, taip pat ir institucijų (bei joms pavaldžių įstaigų), atliekančių Projekto 3 straipsnyje nurodytą aktualių duomenų tikrinimą, ir (ar) komisijų, be kita ko, ir kurių veikla susijusi su Projekto taikymo sritimi, narius, vadovus, be kita ko ir pareigūnus bei darbuotojus.
Pritarti iš dalies Siūlymas turėtų būti pagrįstas konkrečiais argumentais ir detalizuotas, kokios ir kodėl institucijos turėtų būti papildomai įtrauktos. 8. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
1
8Kartu manytume ir tai,
kad, siekiant efektyvesnio Projekto aiškinamajame rašte nurodytų Projekto tikslų įgyvendinimo, būtų tikslinga nustatyti konkrečią atsakomybę ir pasekmes už Projekto 2 straipsnyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Manytume, kad šio Projekto siūlymas nustatyti neigiamas pasekmes tik vienos grupės subjektams – tik asmenims, kandidatuojantiems į valstybės ar diplomatinę tarnybą (Projekto 3 straipsnio 14 dalis), yra diskriminacinio pobūdžio ir neatitinkantis lygybės įstatymui konstitucinio teisės principo, todėl siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga už Projekto
ir asmenims, nurodytiems Projekto 2 straipsnio 1 dalyje (pavyzdžiui, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos 2022 m. liepos 19 d. konstituciniu įstatymu Nr. XIV-1381 patvirtinto Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalyje,
atsižvelgta į šio rašto 7 punkte išdėstytą pasiūlymą, – atitinkamai ir tokio
reglamentuojančiais teisės aktais. Pritarti
rezistencijos tyrimo centras
būtų tikslinga nustatyti Projekto 3 straipsnyje nurodytų duomenų aiškų pateikimo bei tikrinimo mechanizmą.
Nes, Centro nuomone, tikrinimas duomenų, pateiktų tik pagal raštišką informaciją ar tik paties subjekto (pretendento būti kandidatu, keliamo kandidato ar asmens išsikėlusio kandidatu), nėra toji veiksminga priemonė, leidžianti nustatyti aptariamos informacijos ar pačių subjektų pateikiamų savo biografijos duomenų apie priklausomybę Projekto
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytieji su rinkimais susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse, todėl turi būti keičiamos Rinkimų kodekso nuostatos. 10. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-033 7,9,10,12 10.Kartu norėtume pasiūlyti Projekto 3 straipsnio 7, 9, 10 ir 12 dalių nuostatas suderinti atitinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis, apibrėžiančiomis šiame Projekto straipsnyje nurodyto teismo kompetenciją, bei siūlytume apsvarstyti, ar Projekto 3 straipsnio 9 dalies antrasis sakinys dėl aptariamo teismo sprendimo įsiteisėjimo nuo paskelbimo nėra perteklinis, nes tokia teisės norma jau yra nurodyta ABTĮ 148 straipsnio 1 dalyje ( <...> teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.). Taip pat manytume, kad šio 3 straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodytą teismo sprendimo ir fakto skelbimo terminą būtų tikslingiau nurodyti vienoje dalyje (pavyzdžiui, kad <... teismo sprendimą ir nustatytą faktą <...> komisija paskelbia per 24 valandas, bet ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios, ar panašiai).
Pritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytieji su rinkimais susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse, todėl turi būti keičiamos Rinkimų kodekso nuostatos. 11. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03 11.Taip pat, atsižvelgiant tiek į Projekto aiškinamajame rašte pažymėtą faktą, kad jau
iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.“, tiek ir į dabartinę geopolitinę situaciją, į tai, kad iki šiol nėra tinkamai įvertintas komunistų partijos vaidmuo /poveikis ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių istorijai, bei šios partijos vardu priimtų sprendimų pasekmės, ir į tai, kad ši partija iki šiol yra aktyviai veikianti įvairiose pasaulio valstybėse, tarp jų ir vienose iš pasaulio įtakingiausių (Kinija, Indija) bei esančių šalia Lietuvos (Rusija, Baltarusija), kad tokios partijos yra uždraustos tik kai kuriose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje pirmiau minėtu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu), Centro nuomone, šis Projektas iki šiol yra labai aktualus bei reikalingas. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Petras Gražulis 2024-04-24 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta Lietuvos komunistų partija paskelbti nusikalstama organizacija dėl jos darytų nusikaltimų. Siūlau TS-LKD partiją taip pat pripažinti nusikalstama organizacija, nes ji, kaip ir LKP: · užvaldė, riboja ir savo partijos narių egoistinėms reikmėms naudoja LRT ir kitas žiniasklaidos priemones, · persekioja kitaminčius, · vykdydama genderistinę veiklą naikina šeimą, · privatizuoja savo partijoms narių naudai AB „Ignitis grupę“ ir kitas svarbias valstybines įmones, · užvaldę teisėsaugą teisia oponentus. Pasiūlymas:
Pavadinimo pakeitimas Pakeisti pavadinimą papildant jį fraze „TS-LKD“: DĖL
Argumentai: Įstatymo projekte numatyta Lietuvos TSR Komunistų partiją (toliau – LKP) pripažinti nusikalstama organizacija. Siūlau pripažinti nusikalstamomis organizacijomis ir kitas su LKP susijusias organizacijas – spaliukus, pionierius, komjaunimą, o taip pat ir TS-LKD partiją. Pasiūlymas: Išdėstyti 1-ą projekto straipsnį taip:1 straipsnis. Lietuvos TSR spaliukų, Lietuvos TSR V. Lenino pionierių, Lietuvos TSR V. Lenino komunistinio jaunimo sąjungos, Lietuvos komunistų partijos ir TS LKD partijos pripažinimas nusikalstama- omis organizacija- omis. Lietuvos komunistų partija (toliau – LKP) ir su ja susijusios Lietuvos TSR spaliukų organizacija, Lietuvos TSR pionierių organizacija, Lietuvos
Lenino komunistinio jaunimo sąjunga pripažįstam omis nusikalstam omis organizacij omis , 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, kovojusi prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir būdama atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą. TS - LKD partija taip pat pripažįstama nusikalstama organizacija, nes ji: · užvaldė, riboja ir savo partijos narių egoistinėms reikmėms naudoja LRT ir kitas žiniasklaidos priemones, · persekioja kitaminčius, · vykdydama genderistinę veiklą naikina šeimą, · privatizuoja savo partijoms narių naudai AB „Ignitis grupę“ ir kitas svarbias valstybines įmones, · užvaldę teisėsaugą teisia oponentus. TS - LKD iniciatyva konservatorių oponentams iškeltas tokias bylas už persekiojimą pripažinti politinėmis bylomis. Argumentai:
Įstatymo projekte numatyta buvusius įvairių lygių Lietuvos komunistų partijos (toliau
Šventas raštas nurodo, kad jei tėvai nusikalto, turi atsakyti ir jų vaikaičiai: Išėjimo knyga (34,7) [Viešpats Dievas] ... parodantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis nusikaltimus, neteisybes ir nuodėmes, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus ir vaikaičius iki trečios ir ketvirtos kartos “. Atsižvelgiant į šią Švento rašto citatą siūlau uždrausti buvusiems ir esamiems spaliukams, pionieriams, komjaunuoliams, komunistams ir konservatoriams bei jų palikuonims iki 4-os kartos drausti būti renkamiems į visas renkamas institucijas:
Pasiūlymas : Išdėstyti 2-ą straipsnį taip:
nusikalstamų organizacijų nariams. 1. Buvę šio įstatymo 1-e straipsnyje minimų nusikalstamų organizacijų nariai ir jų palikuonys iki 4-os kartos neturi teisės būti renkami į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus. Nepritarti Pasiūlymas nesusijęs su projekto nuostatomis. Aukščiausios Tarybos
d. Nr. I-1690 nutarimu uždrausta LKP(SSKP) veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
: Pritariant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuomonei, kad vertinamas aspektas iki šiol yra aktualus , nes iki šiol nėra tinkamai įvertintas komunistų partijos vaidmuo ir poveikis ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių istorijai, bei šios partijos vardu priimtų sprendimų pasekmės, s iūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti komunistų partijos vaidmens vertinamuoju aspektu , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir kitų institucijų pateiktas išvadas bei pasiūlymus, kurioms komitetas pritarė. 6.1.1.
6.1.1. Projekto nuostatos, kuriose reglamentuojamos asmenų pareigos, susijusios su kandidatavimu rinkimuose bei atitinkamos Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigos, turėtų būti dėstomos ne teikiamame projekte, o Rinkimų kodekse. Teikiamu projektu siūloma reglamentuoti reikalavimus pretendentams į kandidatus bei kandidatams į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, savivaldybių tarybų narius – merus, šių kandidatų anketų pildymą ir tikrinimą, tikrinimo pasekmes, Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas bei kitus teisinius santykius, susijusius išimtinai su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytieji su rinkimais susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Pažymėtina, kad konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai. Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiančios, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, priešingu atveju, kaip pažymi Teisės departamentas savo išvadoje, jog analizuojamame įstatymo projekte neatsisakius nurodyto teisinio reguliavimo, susijusio su rinkimų teisiniais santykiais, turėtų būti svarstomas teikiamo įstatymo projekto derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu. 6.1.2.
6.1.2. Nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus bei apribojimus asmenims, pretenduojantiems į valstybės tarnybą ar diplomatinę tarnybą, asmenų priėmimą į tarnybą vykdančių subjektų teisės ir pareigos turėtų būti dėstomos Valstybės tarnybos ir Diplomatinės tarnybos įstatymuose. 7. Balsavimo rezultatai: už –4 , prieš –3 , susilaikė –1.(Lėmė komiteto pirmininko balsas)
paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė
Irena Haase TTK biuro patarėjos: Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė .
DĖL
AR
2024- 11-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis . Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-10-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, ėję šioje dalyje nustatytas pareigas Lietuvos Komunistų partijos (LKP), pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, merus, kandidato anketoje turi nurodyti savo „priklausymą šioms struktūroms“.
Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu, patikrina, ar pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, partijos keliamo kandidato į Seimo narius daugiamandatėje ir (arba) vienmandatėje rinkimų apygardose, taip pat kandidato į Europos Parlamento narius, politinio komiteto keliamo kandidato į Europos Parlamento narius, asmens, išsikėlusio kandidatu į Seimo narius, partijos, politinio komiteto keliamo kandidato į savivaldybės tarybos narius, merus, asmens, išsikėlusio kandidatu į savivaldybės tarybos narius, merus, nurodyti duomenys apie priklausymą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms yra teisingi.“ Projekto 1 straipsnyje, kuriame nustatoma įstatymo paskirtis, be kita ko, nurodoma, kad „šiuo įstatymu <...> nustatoma pareiga asmenims, kandidatuojantiems į Lietuvos Respublikos Prezidentus, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, merus <...> pateikti duomenis apie priklausymą LKP struktūroms“. Kaip matyti iš nurodytų projekto nuostatų, jose siūloma reglamentuoti asmenų pareigą, susijusią su kandidatavimu rinkimuose (kandidato anketoje nurodyti savo priklausymą LKP struktūroms), bei atitinkamą Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą tikrinti, kaip rinkimuose kandidatuojantys asmenys ją atlieka (tikrinti kandidatų pateikiamus duomenis apie priklausymą LKP struktūroms). Taigi minėtomis projekto nuostatomis siūloma reglamentuoti su rinkimais susijusius visuomeninius santykius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su rinkimais susiję visuomeniniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Duomenys, kuriuos rinkimuose dalyvaujantis kandidatas turi nurodyti kandidato anketoje, yra nurodyti Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalyje. Reikalavimo nurodyti kandidato anketoje duomenis apie priklausymą LKP struktūroms tarp jų nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstituciniu įstatymu patvirtinto Rinkimų kodekso teisinė forma yra konstitucinis įstatymas, taigi jis turi aukštesnę teisinę galią nei paprastieji įstatymai, kurie negali jam prieštarauti. Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos; šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimus). Seimui pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas).
Taigi Įstatyme dėl Lietuvos Komunistų partijos vertinimo, kuris nėra Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas rinkimų įstatymas, nustačius su aukštesnę teisinę galią turinčio Rinkimų kodekso nuostatomis konkuruojantį teisinį reguliavimą, būtų pažeista Konstitucijos 34 straipsnio
valstybės principas ir Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, manome, kad projekto
, kurioje nustatoma rinkimuose kandidatuojančių asmenų pareiga kandidato anketoje turi nurodyti savo priklausymą LKP struktūroms , projekto 5 straipsnio 1 dalis , kurioje nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga tikrinti, ar rinkimuose kandidatuojančių asmenų nurodyti duomenys apie priklausymą LKP struktūroms yra teisingi, taip pat projekto 1 straipsnio nuostata, pagal kurią „šiuo įstatymu <...> nustatoma pareiga asmenims, kandidatuojantiems į Lietuvos Respublikos Prezidentus, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, merus <...> pateikti duomenis apie priklausymą LKP struktūroms“, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 daliai. Pritarti Pažymėtina, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstydamas šį projektą, kaip papildomas komitetas ( 2024-06-19 Nr. 102-P-23), savo sprendime atkreipė pagrindinio komiteto dėmesį ir siūlė tobulinti projektą, atsižvelgiant į tai, kad: „6.1.1.
Projekto nuostatos, kuriose reglamentuojamos asmenų pareigos, susijusios su kandidatavimu rinkimuose bei atitinkamos Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigos, turėtų būti dėstomos ne teikiamame projekte, o Rinkimų kodekse. Teikiamu projektu siūloma reglamentuoti reikalavimus pretendentams į kandidatus bei kandidatams į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, savivaldybių tarybų narius – merus, šių kandidatų anketų pildymą ir tikrinimą, tikrinimo pasekmes, Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas bei kitus teisinius santykius, susijusius išimtinai su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytieji su rinkimais susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Pažymėtina, kad konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai.
Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiančios, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, priešingu atveju, kaip pažymi Teisės departamentas savo išvadoje, jog analizuojamame įstatymo projekte neatsisakius nurodyto teisinio reguliavimo, susijusio su rinkimų teisiniais santykiais, turėtų būti svarstomas teikiamo įstatymo projekto derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu.“ Pažymėtina, kad patobulinto projekto XIIIP-2422(3) nuostatomis taip pat siūloma reglamentuoti su rinkimais susijusius visuomeninius santykius, kurie reglamentuojami konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse, ir kuriame galiojančioje redakcijoje nėra reikalavimo nurodyti kandidato anketoje duomenis apie priklausymą LKP struktūroms. Atkreiptinas dėmesys, kad konstituciniu įstatymu patvirtinto Rinkimų kodekso teisinė forma yra konstitucinis įstatymas, todėl jis turi aukštesnę teisinę galią nei paprastieji įstatymai, kurie negali jam prieštarauti. Todėl žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. 3. Komiteto sprendimas: 3.1.
Komiteto sprendimas:
Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. spalio 21 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekto 4 straipsnio 1 dalis , kurioje nustatoma rinkimuose kandidatuojančių asmenų pareiga kandidato anketoje turi nurodyti savo priklausymą LKP struktūroms, projekto 5 straipsnio 1 dalis , kurioje nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga tikrinti, ar rinkimuose kandidatuojančių asmenų nurodyti duomenys apie priklausymą LKP struktūroms yra teisingi ir projekto 1 straipsnio nuostata , pagal kurią
„šiuo įstatymu <...> nustatoma pareiga asmenims, kandidatuojantiems į
Lietuvos Respublikos Prezidentus, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, merus <...> pateikti duomenis apie priklausymą LKP struktūroms“, prieštarautų Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 daliai. 3.2. Atsižvelgiant į tai , kad 2024-11-05 yra registruoti projektui XIIIP- 2422(3) Seimo narių Audroniaus Ažubalio, Kazio Starkevičiaus ir Arvydo Pociaus pasiūlymai dėl 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir projekto 1 straipsnio pakeitimo ir kuriems pagrindinis Kultūros komitetas 2024-11-06 posėdyje pritarė, todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad Teisės departamento
pašalinti ir galimai neprieštarauja Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: už –6 , prieš –nėra , susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėjos: Rita Karpavičiūtė, Žana Jerochovienė
2024-09-25
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto n ariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė , padėjėja Danguolė Zabulėnienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Audronius Ažubalis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Damanauskaitė-Mancini. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vertinant teikiamo projekto nuostatas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. T eisės teorijoje norma apibrėžiama kaip elgesio standartas, kuris yra socialiai reikšmingas, todėl privalomas, siektinas ir pageidautinas. Teisės norma – tai teisėkūros subjektų suformuluota ar sankcionuota, formaliai apibrėžta, visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta.
Remiantis Konstitucinio Teismo doktrina: „ Prie norminių aktų priskiriami tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių. Čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė yra suformuluota, o tai, kad remiantis jos tekstu būtų galima neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu.“ (1994 m. sausio
pagrindų įstatyme, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) yra nustatomi tam tikri reikalavimai teisės aktų projektų turiniui. Rekomendacijų 32 punkte nurodoma tokia įstatymo dėstymo tvarka : „<...> įstatymo pradžioje nurodomi jo tikslai ir paskirtis , juo reguliuojami teisiniai santykiai , toliau kitos bendrosios nuostatos, sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), asmenų, kuriems taikomas įstatymas, teisės ir pareigos, įstatymui įgyvendinti reikalingus įgaliojimus suteikiančios nuostatos, įstatymo įgyvendinimo priemonės ir baigiamosios nuostatos. Įstatymo pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti
„Bendrosios nuostatos“, paskutinįjį – „Baigiamosios nuostatos“.
Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios.“ Atsižvelgiant į cituojamas nuostatas, keltina abejonė, ar teikiamas įstatymo projektas atitinka normiškumo kriterijų, o jeigu atitinka, ar jis turi visus įstatymo turiniui keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, tikslus ir paskirtį, apibrėžtą reguliuojamų teisinių santykių ratą, sąvokų išaiškinimą, bendrosiomis – specialiosiomis normomis paremtą teisės akto struktūrą ir pan.). Pritarti iš dalies Nepritartina keliamai abejonei, ar įstatymo projektas atitinka normiškumo kriterijų, kadangi, pvz., įstatymo projekto
1 dalyje yra aiškiai įvardinta privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams tam tikras pareigas, t. y. asmenys, pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius, merus, savo anketose ir (ar) biografijose turi nurodyti savo priklausomybę minėtame straipsnyje išvardytoms struktūroms. Iš esmės pritartina pastabai, kad įstatymo projektas neatitinka visų įstatymui keliamų reikalavimų – nėra nurodytas įstatymo tikslas ir paskirtis, neapibrėžtos įstatyme vartojamos sąvokos ir kt. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-141 2.
Teikiamo projekto 1 straipsniu siekiama Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija, kartu pripažįstant ją atsakinga už (
cituojama, kalba neredaguota) „<...> Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.“ Šioje nuostatoje vartojamos baudžiamajai teisei priskiriamos sąvokos, kurios yra Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reguliavimo dalykas. Vadovaujantis BK 1 straipsniu, „Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Šis kodeksas <...> apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia <...>“. Kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam bausmė paskiriama apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris yra priimamas Lietuvos Respublikos vardu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 297 straipsnis ir BPK 303 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nesant teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, teikiamo projekto 1 straipsnio nuostata neturės teisinės galios (
deklaratyvaus pobūdžio). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 1 straipsnyje vardinamiems nusikaltimams BK nenumato senaties termino ( žr. BK 95 straipsnio 9 dalį).
BK 95 straipsnio 9 dalį). Dėl tos priežasties kompetentingoms institucijoms iki šiol nėra užkirstos galimybės ištirti projekte nurodytus nusikaltimus ir priimti teisingą nuosprendį (-ius) byloje (-ose). Pritarti Pažymėtina, kad šiuo įstatymo projektu siekiama Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija, tačiau nesiekiama įtvirtinti asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, teisinę atsakomybę. Baudžiamosios atsakomybės klausimai sprendžiami vadovaujantis baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vartojama nusikalstamos organizacijos sąvoka neatitinka teisės sistemos reikalavimų. Kaip minėta 2 pastaboje, visas nusikalstamas veikas ir jų padarymo formas išimtinai nustato tik Baudžiamasis kodeksas. BK 25 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir aprašytas baigtinis sąrašas bendrininkavimo formų: bendrininkų grupė , organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas . Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė (BK 25 straipsnio 4 dalis), tačiau nusikalstamos organizacijos sąvoka BK nei bendrojoje, nei specialiojoje dalyje nėra įtvirtinta, taip pat nėra apibrėžtas šios sąvokos turinys. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,
dabartinės veiklos1 straipsnyje nurodoma, kad
„SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK)
pripažįstamas nusikalstama organizacija , vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje“, tai reiškia, kad nors nusikalstamos organizacijos sąvoka nėra įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, tačiau teisės aktuose ši sąvoka yra vartojama. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
31 1-12 4.
Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatos reglamentuoja reikalavimus pretendentams į kandidatus bei kandidatams į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, savivaldybių tarybų narius – merus, šių kandidatų anketų pildymą ir tikrinimą, tikrinimo pasekmes, Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas bei kitus teisinius santykius, susijusius išimtinai su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytieji su rinkimais susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Pažymėtina, kad konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai. Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiančios, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais. Seimui pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais ( Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, projekto
reglamentuojamos asmenų pareigos, susijusios su kandidatavimu rinkimuose bei atitinkamos Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigos, turėtų būti dėstomos ne teikiamame projekte, o Rinkimų kodekse.
Taip pat pažymėtina, jog analizuojamame įstatymo projekte neatsisakius nurodyto teisinio reguliavimo, susijusio su rinkimų teisiniais santykiais, turėtų būti svarstomas teikiamo įstatymo projekto derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu. Pritarti Yra registruotas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso
straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-
tikslinga keisti ir Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalį, numatančią pareigą Vyriausiajai rinkimų komisijai tikrinti atitinkamus kandidatų duomenis, jeigu jie jų nenurodo kandidato
įstatymu patvirtintą Rinkimų kodeksą, į jį perkeliant projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatas, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus. 5.1. įstatymo straipsnio pavadinimas turi atitikti jo turinį (projekto 2 straipsnio pavadinimas
„Įpareigojimai Lietuvos komunistų partijos nariams“ yra platesnis nei jo
turinys, nes šiame straipsnyje įpareigojimai nustatomi ne visiems, o tam tikriems Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) nariams, priklausiusiems projekto
savivaldos įstatyme įvirtintą savivaldybės mero kaip vykdomosios institucijos statusą, vardinant kandidatus į renkamas valstybės politikų pareigas, vietoj projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų savivaldybės tarybos narių – merų, reikėtų nurodyti savivaldybių merus. 5.3.
5.3. Siekiant įstatymo aiškumo, glaustumo ir paprastumo, vieną kartą išvardinus kandidatus į renkamas valstybės politikų pareigas bei Europos Parlamento narius, reikėtų pateikti toliau projekte vartojamą bendrą jų sąvoką, pavyzdžiui, „kandidatai“, kuri būtų toliau vartojama kitose nuostatose. 5.4. Į Rinkimų kodeksą perkeliant projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, ją reikėtų tikslinti, nes nėra aišku, koks „2 straipsnio 1 dalyje nurodytas“ atvejis turimas omenyje – ar tam tikrų pareigų ėjimas praeityje, ar jas ėjusio asmens siekis kandidatuoti, ar nurodymas anketoje ir (ar) biografijoje apie tam tikrų pareigų ėjimą (priklausomybę LKP struktūroms). Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai patikrinti duomenis apie kandidatą projekte siejami tik su minėtu „nurodytu atveju“, tad loginė normos struktūra leistų teigti, pavyzdžiui, kad jei asmuo, ėjęs atitinkamas pareigas, anketoje to nenurodė, tai nėra pagrindo tikrinti duomenų apie jį. 5.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą imtis veiksmų, būtų taikoma tik tuo atveju, jei informacija apie kandidato eitas pareigas būtų pateikta tik Vyriausiajai rinkimų komisijai ir tik raštu, ir neapimtų atvejų, kai informacija pateikiama, pavyzdžiui, žiniasklaidoje ar paviešinama kitais būdais. Perkeliant šią nuostatą į Rinkimų kodeksą, ją reikėtų tikslinti. Atsižvelgti Teikiamos pastabos nuostatoms, perkeltinoms į Rinkimų kodeksą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32 13,14
6. Projekto 2 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatos reglamentuoja reikalavimus bei apribojimus asmenims, pretenduojantiems į valstybės tarnybą ar diplomatinę tarnybą, asmenų priėmimą į tarnybą vykdančių subjektų teises ir pareigas. Šios projekto nuostatos yra ne vertinamo projekto, o Valstybės tarnybos ir Diplomatinės tarnybos įstatymų reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomos minėtuose įstatymuose.
Pritarti Įstatymo projekto nuostatos, susijusios valstybės tarnybos ir diplomatinės tarnybos santykiais, turi būti įtvirtintos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatyme ir Diplomatinės tarnybos įstatyme (registruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-
ės tarnybos įstatymo Nr. VIII- 101223 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP- 4160). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32 13,14
pastabą ir su valstybės tarnybos bei diplomatinės tarnybos santykiais susijusios nuostatos nebūtų perkeltos į atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, šių projekte išdėstytų nuostatų turinys diskutuotinas ir tikslintinas. 7.1. Pagal projekto 2 straipsnio
konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, turi nurodyti savo priklausomybę šioms struktūroms. Pažymėtina, kad nei iš aptariamos projekto nuostatos, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokią teisinę reikšmę asmens priėmimui ar nepriėmimui į diplomatinę ar valstybės tarnybą turėtų šios pareigos įvykdymas. 7.2. Neaiškus projekto 2 straipsnio 2 dalies sąvokos „bet kokios aukštesnės pareigos valstybės tarnyboje“ turinys – ar turimas omenyje Valstybės tarnybos įstatyme numatytas valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes pareigas (tokiu atveju būtų neaišku, kodėl norma netaikoma perkeliant valstybės tarnautoją į žemesnes ar lygiavertes pareigas), ar „aukštesnės pareigos“ turėtų reikšti tam tikrą valstybės tarnautojų pareigų kategoriją. 7.3.
dalyje reikėtų tikslinti nurodytų teisės aktų pavadinimus bei nurodyti juos priimančias institucijas. Be to, svarstytina, ar šioje nuostatoje tinka vartoti žodį „vadovaudamasis“, nes paprastai yra vadovaujamasi įstatymais, kuriuose nustatomos elgesio taisyklės, o ne įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kuriuose šios taisyklės detalizuojamos ar nustatoma jų įgyvendinimo tvarka. Atsižvelgti Siūloma pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai Nr. 6 ir atitinkamai tikslinti Valstybės tarnybos įstatymo ir Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas. 8. Seimo kanceliarijos
straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ yra pakankamas, siekiant pasiekti projekte užsibrėžtiems tikslams, ar, vis dėlto, atsižvelgiant į teikiamo projekto specifiką bei jo įgyvendinimo problematiką, taip pat analogiškai į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymą, yra būtinas atskiras detalus teikiamo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Pritarti iš dalies Šio įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingi Vyriausybės ir užsienio reikalų ministro priimami įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pabrėžtina, kad šio įstatymo projekto nuostatos, susijusios su rinkimų teisinių santykių reglamentavimu, turės būti įtvirtintos Rinkimų kodekse (registruotas Rinkimų kodekso 76, 85, 176 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP- 3913), o nuost atos, susijusios su valstybės tarnybos ir diplomatinės tarnybos santykiais, turės būti įtvirtintos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatyme ir Diplomatinės tarnybos įstatyme (registruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP- 4161 ir Diplomatin ės tarnybos įstatymo Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP- 4160). Įvertinus poreikį, gali būti inicijuojami ir kitų, su šio įstatymo projekto įgyvendinimu susiję, teisės aktų pakeitimai. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pagal teikiamą projektą duomenys apie priklausomybę atitinkamoms LKP struktūroms turi būti nurodyti asmenų anketose ir (ar) biografijose, o informacija apie praeityje eitas asmens pareigas LKP struktūrose projekte nustatytais atvejais būtų skelbiama viešai, bei vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, ir 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, manome, kad projektas turėtų būti suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti Siūlomas patobulintas įstatymo projektas suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės ir užsienio reikalų ministro priimamuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nuostatų pakeitimai bus nežymūs, t. y. tik papildantys, o ne iš esmės keičiantys teisinį reguliavimą, todėl manytina, kad prašyti Vyriausybės išvados nėra tikslinga. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
rojekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatant įstatymo įsigaliojimo datą žodis „nuo“ nerašomas. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžių „išskyrus šio straipsnio 1 dalį“ įrašytina „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
teisės grupė 2023-04-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto Nr. XIIIP-2422(2) (toliau
projekto nuostatas informacija apie praeityje asmens eitas pareigas Lietuvos komunistų partijoje būtų skelbiama viešai. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai : jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas).
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nepagrindžiant skirtingo teisinio reguliavimo poreikio ir galimai nesilaikant asmenų lygiateisiškumo principo, Įstatymo projektu nustatomos skirtingos pasekmės asmenims, nepateikusiems privalomos informacijos apie priklausymą Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms: apie kandidatuojančius į renkamas politines pareigas tokia informacija yra tik paskelbiama, o pretenduojantys į pareigas valstybės ar diplomatinėje tarnyboje nebegali dalyvauti tokiuose konkursuose ar atrankose, nors informacija ir nėra viešinama. Taigi vadovaujantis prieš tai paminėtu Teisingumo Teismo išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje ( vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, tiek ir Įstatymo projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose), o Įstatymo projektas turėtų būti papildytas asmens duomenų viešo paskelbimo tikslu.
Pritarti iš dalies Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti pareigą nurodyti savo priklausomybę įstatymo projekte minimoms struktūroms asmenims, kandidatuojantiems į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius, merus, t. y. į pareigas, kurios renkamos remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise. Siekiant viešojo intereso, kandidatai į minėtas renkamas pareigas, įpareigojami nurodyti rinkėjams svarbią ir reikšmingą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas patobulintas įstatymo projektas suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis 2024-03-26 Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. kovo 26 d. svarstys labai opų Lietuvai „Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą, kurio pirmas straipsnis skelbia –
klausimu priimta daug rezoliucijų, teikta daug įstatymų projektų, tačiau jie tikslo nepasiekė. LRS 2023 m. kovo 13 d. Kovo 11-osios salėje įvyko konferencija, kurios pagrindinis tikslas buvo įvertinti ĮSTATYMU 50 metų trukusios sovietinės okupacijos padarinius, SSKP ir jos uolios satelitės LKP nusikalstamą, represinę, neteisinę veiklą. Konferencijos rezoliucija buvo priimta vienbalsiai.
Deja, šis klausimas buvo vilkinamas, kol LR Seimo narys Vidmantas Kanopa su nežinomais konsultantais, iniciatoriais ir bendraminčiais pasiūlė įstatymo projektą (XIVP-2422(2)) dėl nusikalstamos Lietuvos komunistų partijos veiklos išbraukti iš darbotvarkės Seime. Jie pasiekė savo tikslą: už išbraukimą balsavo 70, prieš – 11, susilaikė 11, o 49 Seimo nariai balsavime nedalyvavo. Vilniuje 2000 metais įvykęs Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas, kuriame dalyvavo 24 valstybės, įvertinusios komunizmo nusikaltimus ir Lietuvoje, iki šiol nepasiekė savo tikslo. Todėl kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius 2024 m. kovo 26 d. balsavimu pritarti tuo klausimu Audroniaus Ažubalio (ir Lauryno Kasčiūno) teikiamam ĮSTATYMO projektui. LIETUVA TURI IŠSIVADUOTI IŠ
PUSĘ AMŽIAUS, TURI BŪTI ĮVERTINTI ĮSTATYMU. Atsižvelgti Pasiūlymo teikėjas kviečia pritarti įstatymo projektui. Konkretūs pasiūlymai įstatymo projektui neteikiami. 2. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija 2024-03-26 Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. kovo 26 d. svarstys labai opų Lietuvai „Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą, kurio pirmas straipsnis skelbia –
klausimu priimta daug rezoliucijų, teikta daug įstatymų projektų, tačiau jie tikslo nepasiekė. LRS 2023 m. kovo 13 d. Kovo 11-osios salėje įvyko konferencija, kurios pagrindinis tikslas buvo įvertinti ĮSTATYMU 50 metų trukusios sovietinės okupacijos padarinius, SSKP ir jos uolios satelitės LKP nusikalstamą, represinę, neteisinę veiklą. Konferencijos rezoliucija buvo priimta vienbalsiai.
Deja, šis klausimas buvo vilkinamas, kol LR Seimo narys Vidmantas Kanopa su nežinomais konsultantais, iniciatoriais ir bendraminčiais pasiūlė įstatymo projektą (XIVP-2422(2)) dėl nusikalstamos Lietuvos komunistų partijos veiklos išbraukti iš darbotvarkės Seime. Jie pasiekė savo tikslą: už išbraukimą balsavo 70, prieš – 11, susilaikė 11, o 49 Seimo nariai balsavime nedalyvavo. Vilniuje 2000 metais įvykęs Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas, kuriame dalyvavo 24 valstybės, įvertinusios komunizmo nusikaltimus ir Lietuvoje, iki šiol nepasiekė savo tikslo. Todėl kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius 2024 m. kovo 26 d. balsavimu pritarti tuo klausimu A. Ažubalio, A. Jakavonytės, A. Čepononio, I. Haasės, J. Urbanavičiaus, K. Starkevičiaus, L. Kasčiūno, P. Saudargo, V. Rakučio teikiamam ĮSTATYMO projektui. LIETUVA TURI IŠSIVADUOTI IŠ
PUSĘ AMŽIAUS, TURI BŪTI ĮVERTINTI ĮSTATYMU. Atsižvelgti Pasiūlymo teikėjas kviečia pritarti įstatymo projektui. Konkretūs pasiūlymai įstatymo projektui neteikiami. 3. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija 2024-06-10 Sovietmečiu LKP buvo sudedamoji Sovietų sąjungos Komunistų partijos (SSKP) dalis. LKP buvo pagrindinė jėga, nulėmusi Lietuvos prisijungimą prie Sovietų sąjungos. LKP vadovavo trėmimams į Sibirą. Sudarant sąrašus trėmimui, daugiausia prisidėjo Komunistų partijos nariai. Lietuvoje tremtinių sąrašus patvirtindavo tuometiniai Sovietų Lietuvos komunistai Justas Paleckis ir Antanas Sniečkus. 1989-aisiais 20-ajame suvažiavime Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP. Dalis komunistų įsijungė į Sąjūdžio veiklą, dalis išstojo iš Komunistų partijos.
Po nepriklausomybės paskelbimo, nemažai Komunistų partijos narių, supratę savo padarytą klaidą, bet bijodami patriotiškai nusiteikusios Lietuvos visuomenės pasmerkimo, slėpė savo narystę toje partijoje, nedeklaruodami tos priklausomybės viešai. Keletas LR Seimo narių siūlo LKP pripažinti atsakinga už piliečių genocidą, trėmimus ir represijas. Įstatymo projektas teikiamas pabrėžiant, kad LKP veikla yra nusikalstama, o šaliai padaryta žala iki šiol nėra deramai įvertinta. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu nėra įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažįstama nusikalstama organizacija. Politikai primena, kad dar 2017 m. birželio mėn. Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, raginančią Vyriausybę parengti projektą, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija. Tačiau, anot politikų, kol kas tokios iniciatyvos Vyriausybė neparodė. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad LKP sovietinės okupacijos laikotarpiu šalyje įtvirtino diktatūrą ir yra atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, trėmimus, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, terorą, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą. Reikia pastebėti, kad teikiamu projektu siekiama istorinio ir moralinio teisingumo. Tačiau tai nereiškia, kad visi buvę komunistai yra nusikaltėliai. Tie, kurie buvo nomenklatūros dalis bei aukšto rango nariai Centro komitete, eidami į rinkimus, į diplomatiją, valstybės tarnybą, turėtų tai deklaruoti, kad rinkėjai žinotų, už ką balsuoja.
LPKTB XXVII suvažiavimo dalyviai ragina Lietuvos Respublikos vadovus bei visus Seimo narius LR Įstatymu įvertinti LKP represinę ir nusikalstamą veiklą. Pritarti LR įstatymo projekto visiems keturiems straipsniams, kuriuose akcentuojama LKP pripažinimas nusikalstama organizacija bei įpareigojimai buvusiems LKP nariams nurodyti savo priklausomybę šio įstatymo 2 straipsnyje išvardytoms struktūroms. Atsižvelgti Pasiūlymo teikėjas ragina pritarti įstatymo projektui. Konkretūs pasiūlymai įstatymo projektui neteikiami. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos istorijos institutas 2024-04-22 Lietuvos istorijos institutas (toliau – Institutas) atsakydamas į Jūsų 2024 m. kovo 29 d. raštą Nr. S-2024-1390 „Dėl žmogaus teisių komiteto 2024-03-27 posėdžio protokolo išrašo“, teikia Instituto XX a. istorijos skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Vlado Sirutavičiaus parengtą atsakymą. Istorikui įvertinti įstatymo projektą nėra lengva. Pirmiausia, todėl, kad nėra aišku kokiais kriterijais jį vertinti. Paprastai istorikai „tekstus“ vertina istoriografinių tendencijų kontekste. Istoriografijoje, pirmiausia Vakarų, Sovietų Sąjungos komunistų partija (sąjunginių respublikų komunistų partijoms dėmesio buvo skiriama žymiai mažiau) buvo vertinama, kaip svarbus (vienas svarbiausių) sovietinės sistemos elementų, garantuojančių jos tvarumą, stabilumą. Savo dominavimą ir visuomenės paklusnumą partija užtikrino įvairiomis priemonėmis, taip pat ir prievartinėmis, o stalinizmo laikotarpiu masinėmis represijomis. Daugiausia komunistų partijos klausimais rašė totalitaristinės istoriografinės mokyklos atstovai – tokie grandai, kaip Leonard B.
Schapiro, Robert V. Daniels ar Richard E. Pipes. Vėliau kitų istorikų, vadinamosios revizionistinės istoriografinės mokyklos atstovų, „totalitaristai“ buvo kritikuoti dėl to, kad suabsoliutino partijos vaidmenį, komunistų partiją vertino kaip politinį monolitą, ignoravo įtampas tarp „centro“ (Maskvos) ir „periferijos“ (sovietinių respublikų.) Visgi, nepaisant kritikos, reikia pažymėti, kad totalitaristų darbai nenuslysdavo į primityvų moralizavimą, buvo grindžiami puikiu archyvų žinojimu ir analitika. Po sovietinės sistemos žlugimo, pirmiausia Vidurio ir Rytų Europos šalyse ir tų šalių viešumoje, ėmė vis stipriau reikštis moralistinis – vertinamasis požiūris į sovietinę praeitį, kuris yra atitrūkęs nuo istoriografinių tradicijų ir yra politizuojantis praeitį. Sovietmetis imtas vaizduoti vienpusiškai – tik kaip absoliutus blogis, o komunistų partija – kaip pats svarbiausias to blogio šaltinis (Respublikų komunistų partijos ir jų vadovai laikyti paprastais Maskvos cerberiukais, klusniai vykdančiais Kremliaus bosų nurodymus). Sprendžiant iš pirmojo įstatymo projekto straipsnio, jo autoriai, kaip tik ir yra veikiami šio riboto konteksto tendencijų. Gana išsamiai išskaičiuotos sovietinio režimo ir komunistų partijos skriaudos lietuvių tautai. Masinės nieko dėtų civilių represijos, tremtys paliko skaudulius didelės dalies Lietuvos gyventojų sąmonėje. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad daugelis dalykų, išvardintų įstatymo projekto pirmajame straipsnyje, būdinga stalininei sistemai, kuri savo dominavimą stengėsi įtvirtinti prievartinėmis priemonėmis. Po stalinizmo sekusi chruščiovinė liberalizacija atsisakė masinių represijų, paskelbė amnestiją, kuri sudarė nemažai daliai nuteistų už „antisovietinę veiklą“, grįžti į Lietuvą. Į gimtąjį kraštą ėmė grįžti ir tremtiniai.
Nors istorikų tyrimai rodo, kad sugrįžimo procesas, taip pat buvo sudėtingas ir neretai skausmingas. Galiausiai, M. Gorbačiovo ir jo rėmėjų inicijuota perestroikos /liberalizacijos politika suformavo prielaidas socialiniam aktyvumui, kuris galiausiai apsiformino Sąjūdžio iniciatyvine grupe. Beje, dauguma iniciatyvinės grupės narių, buvo ir LKP nariai. 1990 m. kovą savarankiškos LKP veikėjai, Aukščiausios Tarybos deputatai balsavo už Nepriklausomos Lietuvos valstybės, dar kiti užėmė įvairias pareigas vyriausybėje ir ministerijose. Vargu ar tikslinga visus šiuos žmones įvairiu metu dėl skirtingų motyvų, matyt, dažniau dėl karjerinių nei idėjinių, tapusių partijos nariais, priskirti „nusikalstamai organizacijai“ [1] . Beje, kartu su SSKP CK „platformininkais“. Keletas kitų pastebėjimų. Įstatymo projekto autoriai visą atsakomybę už padarytus Lietuvos žmonėms nusikaltimus priskyrė Lietuvos komunistų partijai. Tokiu būdu šis įstatymo projektas kiek redukuoja sovietinių represinių struktūrų (NKVD, MGB, milicijos bei armijos) vaidmenį sovietinėje politikoje. Ypač stalinizmo laikotarpiu, kai didžioji dalis tų struktūrų darbuotojų, buvo nelietuviai ir „komandiruoti“ į respublikų iš
„centro“. Tokių veikėjų santykis su LKP buvo labiau formalus, provincijoje
nereti buvo konfliktai tarp partiečių lietuvių ir atvykėlių represinių struktūrų darbuotojų. Prasidėjus destalinizacijai, žymi tokių darbuotojų dalis iš Lietuvos išvyko. Vertinant įstatymo projekte surašytų sovietinės valdžios nusikaltimų, jų aukų pagerbimo kontekstą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sovietinė valdžia (ir komunistų partija) pradėjo ir vykdė Lietuvos industrializaciją (kad ir ką apie jos kokybę šiandien galvotume), sukūrė visų lygių švietimo sistemą (nors ji ir buvo ideologiškai indoktrinuota), o taip pat socialinę ir medicinos sistemas (tegul ir ne tokias kokybiškas kaip Vakarų visuomenėse).
Atsižvelgti Pateikiama nuomonė, konkretūs pasiūlymai įstatymo projektui neteikiami. 2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-031 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras), susipažinęs su Jūsų raštu, kuriuo prašote pateikti išvadą dėl teisės akto – Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto Nr. XIIIP-2422(2) (toliau – Projektas), informuoja, kad iš esmės šiam Projektui pritaria ir norėtų pateikti šiuos pasiūlymus:
1Atsižvelgiant į istorinius faktus,
norėtume pasiūlyti Projekto 1 straipsnyje nurodyti Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) veikimo laikotarpius ir atitinkamai patikslinti Projekto pavadinimą, nes ši partija tokiu pavadinimu buvo vadinama laikotarpiais 1940-06-25–1940-09-10 ir 1952-10-08–1989-12-20, o laikotarpiu 1940-09-11–1952-10-08, t. y. šiek tiek daugiau nei 12 metų ir beveik iki J. Stalino mirties (1953-03-05), jos pavadinimas buvo Lietuvos komunistų (bolševikų) partija (toliau – LKP(b)). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šiuo minėtu laikotarpiu, t. y. 1940-09-11–1952-10-08, ir buvo įvykdyti sunkiausi nusikaltimai prieš Lietuvos valstybę bei jos gyventojus – genocidas, karo nusikaltimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, tremtys bei kitos represijos.
Kaip yra nurodyta ir Projekto aiškinamajame rašte, Sovietų Sąjungos komunistų partija (toliau – SSKP) ir Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) buvo sovietinio okupacinio režimo Lietuvoje egzistavimo garantai, veikė kovojant prieš Lietuvos valstybingumo siekį, o tarptautinio teismo sprendimais šių organizacijų vykdytos represijos prilygintos genocidui. Kartu galėtume pažymėti ir tokius ankstesnius šios partijos istorinius faktus kaip, kad Tarybų Sąjungos komunistų partija (toliau – TSKP) – komunistinė Rusijos ir TSRS partija Rusijoje gavo valdžią per 1917 m. Spalio revoliuciją. Tačiau dar prieš tai, 1912 m. Lenino vadovaujama bolševikų frakcija įkūrė Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją, kuri vėliau, 1918 m. pakeitė pavadinimą į „Rusijos komunistų (bolševikų) partija“, 1925 m. pervadinta į Visos Sąjungos komunistų (bolševikų) (toliau – VSK(b)) partiją, o nuo 1952 m. šios partijos pavadinimas pakeistas į „Tarybų Sąjungos komunistų partija“. Ši partija Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (RTFSR) prezidento Boriso Jelcino nuo 1991 m. lapkričio 6 d. uždrausta RTFSR teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr.
I-1690 „Dėl LKP (SSKP) struktūrų veiklos Lietuvoje“, kuriuo uždrausta LKP (SSKP) veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra nurodyta ir tai, kad „LKP, kaip SSKP padalinys Lietuvoje, 1991 m. sausio 13 d. organizavo ir kurstė veiksmus, kuriais buvo siekiama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prievarta sunaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, suverenų valstybingumą, sugriauti teritorijos vientisumą, o rugpjūčio 19 d. vykdė perversmo organizatorių direktyvas Lietuvoje.“ ir kad „<...> LKP(SSKP) padalinio veikla Lietuvoje prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir įstatymams bei nesuderinama su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis“. Tačiau, jei tokiam pasiūlymui būtų nepritarta, tokiu atveju siūlytume Projekte nustatyti atskirą straipsnį pagrindinėms naudojamoms sąvokoms (terminams, jų apibrėžtims) ir tokiame straipsnyje nurodyti visus LKP veikimo laikotarpius, kada bei kokiu pavadinimu ši partija buvo vadinama. Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo projekte pateikti aiškesnę Lietuvos komunistų partijos sampratą, nurodant veiklos laikotarpius, veiklos pobūdį ir/ar vykdytas nusikalstamas veikas. 3. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
faktus, kad Lietuvos (ir Baltarusijos) komunistų partija Lietuvoje įkurta
ši partija Lietuvoje buvo uždrausta, veikė nelegaliai, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. XI-3454 „Dėl politinių partijų“ nutarta pripažinti „<...> Lietuvos Komunistų partiją Lietuvos Komunistų partijos, įregistruotos 1940 m. birželio
1989 m. gruodžio 20 d.
LKP atsiskyrė nuo SSKP , manytume, kad Projekto 1 straipsnio pirmąjį sakinį būtų galima pradėti taip: „Visasąjunginės komunistų (bolševikų) (VSK(b)) partijos ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) teritorinis padalinys Lietuvoje – Lietuvos komunistų partija (LKP) – pripažįstama nusikalstama organizacija <....>“. Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo projekte pateikti aiškesnę Lietuvos komunistų partijos sampratą, nurodant veiklos laikotarpius, veiklos pobūdį ir/ar vykdytas nusikalstamas veikas. 4. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
aiškinamajame rašte nurodomais laikotarpiais, t. y. 1940-1941 ir 1944-1953 m., SSRS vadovybės sprendimais pradėtas Lietuvos gyventojų genocidas, trėmimai ir kitos represijos, kurios tęsėsi net iki 1991 m. liepos
1 straipsnyje nurodytų veiksmų LKP buvo aktyvi vykdytoja Lietuvoje, tačiau ne jų pagrindinė iniciatorė, todėl manytume, kad už tokių aptariamų veiksmų atlikimą Projekte turėtų būti aiškiau nustatyta atsakomybė vietinės LKP, kaip vykdytojos, ir represinių struktūrų (NKVD, NKGB ir kt.) bei centrinės SSKP, kaip pagrindinių iniciatorių /organizatorių. Juolab kad represinės struktūros VKP(b) Centro komiteto biuro Lietuvai, veikusio 1944 m. lapkričio mėn. – 1947 m. kovo mėn., sprendimai buvo besąlygiškai privalomi LKP Centro komitetui ir Ministrų tarybai. Pritarti
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Projekto 1 straipsnyje nurodytų veiksmų apibrėžtys iš dalies atitinka ir Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą totalitarinio režimo sąvoką.
Šioje teisės normoje nustatyta, kad totalitarinis režimas yra politinio režimo forma, pagrįsta neribota valstybės valdžia, totalia visuomenės kontrole, žmogaus individualumo paneigimu, cenzūra, politinėmis represijomis, masiniu teroru, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais, nusikaltimų žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimų vykdymu). Be to, šio įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:
ideologijos ar pateikiant informaciją, kuria propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos;
2) asmenis (kai žinoma, kad šie asmenys veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms), organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius (-ias) totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją <...>, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas. Todėl manytume, kad Projekto 1 straipsnyje nurodytų veiksmų apibrėžtis būtų tikslinga suderinti ir su minėto įstatymo sąvokomis (apibrėžtimis). Juolab kad Lietuvos Respublikos Seimas, dar 1997 m. birželio 30 d. priimdamas Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą Nr.
VIII-342, jau konstatavo, kad „1939–1990 m. okupaciniai
politiką“. Pritarti
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
siūlomas teisinis reglamentavimas yra aktualus ir tuo aspektu, kad juo būtų aiškiau/tiksliau įvardinta teisinė atsakomybė komunistų partijos, kaip vienos iš pagrindinių totalitarinio ir autoritarinio režimo įrankių bei vykdytojų, ir taip papildytų jau esančio teisinio reglamentavimo esmę, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį (kuriame nustatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims be kita ko ir už SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, komunistinių organizacijų simbolių, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnį (kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims be kita ko ir už SSRS atliktų nusikalstamų veiksmų neigimą, šiurkštų jų menkinimą ar viešą jiems pritarimą).
Visuotinai žinoma aplinkybė, kad visi šie paminėti objektai buvo būtent komunistų partijos, taigi ir LKP(b) ir/ar LKP, esminiai/ išskirtiniai simboliai, o jei jau yra nustatyta administracinė atsakomybė už aptariamos organizacijos simbolių platinimą/demonstravimą, ir jei jau yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šios organizacijos vykdytų nusikaltimų (kurie, beje, konstatuoti ir tarptautinio teismo sprendimuose) neigimą, todėl turėtų būti pripažįstama, kad juos organizavusi/inicijavusi /vykdžiusi organizacija yra nusikalstama. Pritarti
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
tikslinga šį juridinį asmenį – komunistų partiją prilyginti ir kaip vienai iš anksčiau paminėtais atitinkamais laikotarpiais veikusių totalitarinio ir (ar) autoritarinio režimo organizacijų ar kaip vieną iš tokių režimų iniciatorių, organizatorių bei atsakingų vykdytojų. Juolab kad, be Projekto aiškinamajame rašte paminėtos Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 27 d. rezoliucijos, ir kitoje Seimo 2023 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje Nr.
XIV-1961
„Dėl sovietų okupacinės valdžios ir Lietuvos komunistų partijos organizuotų
ir vykdytų Lietuvos gyventojų trėmimų“ yra pripažįstama, kad „Lietuvos komunistų partija buvo atsakinga už iš anksto suplanuotą ir 1940–1963 m. jos nurodymais sąmoningai sovietų okupacinių ir represinių struktūrų vykdomą, prilygstantį genocidui Lietuvos gyventojų naikinimą, jų turto konfiskavimą ir pasisavinimą, kankinimus, deportaciją ir plataus masto savo veiksmų pateisinimo propagandines kampanijas, nukreiptas prieš Lietuvos žmones;“ ir kad „Lietuvos komunistų partijos iniciatyva buvo priimti papildomi sovietų okupacinės administracijos nutarimai dėl ištremtų Lietuvos gyventojų teisių ribojimo, pagal kuriuos daugiau kaip 50 000 Lietuvos gyventojų tremtinių nebuvo leista grįžti į Lietuvą, o tie, kuriems buvo leista, ir jų vaikai ilgą laiką buvo diskriminuojami sovietų okupacinės valdžios – neregistruota jų gyvenamoji vieta, jie nebuvo priimami į darbą, jiems neleista mokytis aukštosiose mokyklose, apsigyventi tėviškėje;“. Pritarti iš dalies Šiuo klausimu, iš esmės, reikėtų platesnės diskusijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo tikslas – Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija. 8. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
2
siūlomo teisinio reglamentavimo aktualumą ir svarbumą, siūlytume Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyti platesnį sąrašą subjektų, kurie turėtų nurodyti savo priklausomybę šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms.
Dėl to siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga įtraukti į šį sąrašą ir visų valstybės institucijų, taip pat ir institucijų (bei joms pavaldžių įstaigų), atliekančių Projekto 3 straipsnyje nurodytą aktualių duomenų tikrinimą, ir
(ar) komisijų, be kita ko, ir kurių veikla susijusi su Projekto taikymo sritimi, narius, vadovus, be kita ko ir pareigūnus bei darbuotojus. Pritarti iš dalies Iš esmės pritartina galimybei įstatymo projekte nustatyti platesnį subjektų sąrašą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad konkrečios institucijos ar pareigybės pasiūlyme nėra nurodytos. 9. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
efektyvesnio Projekto aiškinamajame rašte nurodytų Projekto tikslų įgyvendinimo, būtų tikslinga nustatyti konkrečią atsakomybę ir pasekmes už Projekto 2 straipsnyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Manytume, kad šio Projekto siūlymas nustatyti neigiamas pasekmes tik vienos grupės subjektams – tik asmenims, kandidatuojantiems į valstybės ar diplomatinę tarnybą (Projekto 3 straipsnio 14 dalis), yra diskriminacinio pobūdžio ir neatitinkantis lygybės įstatymui konstitucinio teisės principo, todėl siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga už Projekto 2 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nevykdymą nustatyti atitinkamas pasekmes ir asmenims, nurodytiems Projekto 2 straipsnio 1 dalyje (pavyzdžiui, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos 2022 m. liepos 19 d. konstituciniu įstatymu Nr.
XIV-1381 patvirtinto Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalyje,
atsižvelgta į šio rašto 7 punkte išdėstytą pasiūlymą, – atitinkamai ir tokio
reglamentuojančiais teisės aktais. Pritarti Yra registruotas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso
straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-
tikslinga keisti ir Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalį, numatančią pareigą Vyriausiajai rinkimų komisijai tikrinti atitinkamus kandidatų duomenis, jeigu jie jų nenurodo kandidato anketoje. 10. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
nustatyti Projekto 3 straipsnyje nurodytų duomenų aiškų pateikimo bei tikrinimo mechanizmą. Nes, Centro nuomone, tikrinimas duomenų, pateiktų tik pagal raštišką informaciją ar tik paties subjekto (pretendento būti kandidatu, keliamo kandidato ar asmens išsikėlusio kandidatu), nėra toji veiksminga priemonė, leidžianti nustatyti aptariamos informacijos ar pačių subjektų pateikiamų savo biografijos duomenų apie priklausomybę Projekto
tikrumą.
Pritarti
dėmesys, kad įstatymo projekto3 straipsnio nuostatos, susijusios su pretendentų būti kandidatais ir kandidatų į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, merus duomenų tikrinimu, yra Rinkimų kodekso reguliavimo dalykas. 11. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-033 7,
straipsnio 7, 9, 10 ir 12 dalių nuostatas suderinti atitinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis, apibrėžiančiomis šiame Projekto straipsnyje nurodyto teismo kompetenciją, bei siūlytume apsvarstyti, ar Projekto 3 straipsnio 9 dalies antrasis sakinys dėl aptariamo teismo sprendimo įsiteisėjimo nuo paskelbimo nėra perteklinis, nes tokia teisės norma jau yra nurodyta ABTĮ 148 straipsnio
<...>
teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.). Taip pat manytume, kad šio 3 straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodytą teismo sprendimo ir fakto skelbimo terminą būtų tikslingiau nurodyti vienoje dalyje (pavyzdžiui, kad <... teismo sprendimą ir nustatytą faktą <...> komisija paskelbia per 24 valandas, bet ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios, ar panašiai). Atsižvelgti
dėmesys, kad siūlomos tikslinti įstatymo projekto3 straipsnio nuostatos yra Rinkimų kodekso reguliavimo dalykas. 12. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03 11.
Taip pat, atsižvelgiant tiek į Projekto aiškinamajame rašte pažymėtą faktą, kad jau 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 16 punkte yra konstatuota, jog „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.“, tiek ir į dabartinę geopolitinę situaciją, į tai, kad iki šiol nėra tinkamai įvertintas komunistų partijos vaidmuo /poveikis ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių istorijai, bei šios partijos vardu priimtų sprendimų pasekmės, ir į tai, kad ši partija iki šiol yra aktyviai veikianti įvairiose pasaulio valstybėse, tarp jų ir vienose iš pasaulio įtakingiausių (Kinija, Indija) bei esančių šalia Lietuvos (Rusija, Baltarusija), kad tokios partijos yra uždraustos tik kai kuriose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje pirmiau minėtu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu), Centro nuomone, šis Projektas iki šiol yra labai aktualus bei reikalingas. Atsižvelgti Išreiškiama nuomonė, kad šis įstatymo projektas yra labai aktualus ir reikalingas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys
2 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija dėl jos darytų nusikaltimų.
Siūlau TS-LKD partiją taip pat pripažinti nusikalstama organizacija, nes ji, kaip ir LKP: · užvaldė, riboja ir savo partijos narių egoistinėms reikmėms naudoja LRT ir kitas žiniasklaidos priemones, · persekioja kitaminčius, · vykdydama genderistinę veiklą naikina šeimą, · privatizuoja savo partijos narių naudai AB „Ignitis grupę“ ir kitas svarbias valstybines įmones, · užvaldę teisėsaugą teisia oponentus. Pasiūlymas:
Pavadinimo pakeitimas Pakeisti pavadinimą papildant jį fraze „TS-LKD“:
Argumentai: Įstatymo projekte numatyta Lietuvos TSR Komunistų partiją (toliau – LKP) pripažinti nusikalstama organizacija. Siūlau pripažinti nusikalstamomis organizacijomis ir kitas su LKP susijusias organizacijas – spaliukus, pionierius, komjaunimą, o taip pat ir TS-LKD partiją. Pasiūlymas: Išdėstyti 1-ą projekto straipsnį taip: 1 straipsnis. Lietuvos TSR s paliukų, Lietuvos TSR V. Lenino pionierių , Lietuvos TSR V. Lenino komunistinio jaunimo sąjungos, Lietuvos komunistų partijos ir TS LKD partijos pripažinimas nusikalstama- omis organizacija- omis. Lietuvos komunistų partija (toliau – LKP) ir su ja susijusios Lietuvos TSR spaliukų organizacija, Lietuvos TSR pionierių organizacija, Lietuvos TSR V.
Lenino komunistinio jaunimo sąjunga pripažįstam omis nusikalstam omis organizacij omis , 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, kovojusi prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis ir būdama atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones:
Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą. TS-LKD partija taip pat pripažįstama nusikalstama organizacija , nes ji: · užvaldė, riboja ir savo partijos narių egoistinėms reikmėms naudoja LRT ir kitas žiniasklaidos priemones, · persekioja kitaminčius, · vykdydama genderistinę veiklą naikina šeimą, · privatizuoja savo partijos narių naudai AB „Ignitis grupę“ ir kitas svarbias valstybines įmones, · užvaldę teisėsaugą teisia oponentus. TS-LKD iniciatyva konservatorių oponentams iškeltas tokias bylas už persekiojimą pripažinti politinėmis bylomis. Argumentai:
Įstatymo projekte numatyta buvusius įvairių lygių Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) vadovaujančius narius įpareigoti skelbti prieš rinkimus apie jų buvusią narystę LKP-e. Buvimas LKP-e ir TS-LKD-e yra didelis nusikaltimas.
Šventas raštas nurodo, kad jei tėvai nusikalto, turi atsakyti ir jų vaikaičiai: Išėjimo knyga (34,7) [Viešpats Dievas] ... parodantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis nusikaltimus, neteisybes ir nuodėmes, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus ir vaikaičius iki trečios ir ketvirtos kartos “. Atsižvelgiant į šią Švento rašto citatą siūlau uždrausti buvusiems ir esamiems spaliukams, pionieriams, komjaunuoliams, komunistams ir konservatoriams bei jų palikuonims iki 4-os kartos drausti būti renkamiems į visas renkamas institucijas:
Pasiūlymas : Išdėstyti 2-ą straipsnį taip:
Lietuvos komunistų partijos nusikalstamų organizacijų nariams. 1. Buvę šio įstatymo 1-e straipsnyje minimų nusikalstamų organizacijų nariai ir jų palikuonys iki 4-os kartos neturi teisės būti renkami į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus. Nepritarti Pasiūlymai nesusiję su įstatymo projekto nuostatomis ir neatitinka įstatymo projekto tikslo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2024-05-29 Sprendimas : siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir pasiūlymus. Argumentai : pritariant įstatymo tikslui, atsižvelgtina į Teisės departamento pastabas dėl netinkamai pasirinktos teisinio reglamentavimo formos: dėl 1 straipsnio nuostatų deklaratyvaus pobūdžio nuostatų; dėl teisinio reglamentavimo priskirtinumo kitiems įstatymams; dėl nepakankamai aiškiai suformuluotų numatomų pasekmių asmenims (Įstatymo projekto subjektams); dėl teisinių nuostatų detalizavimo reikalingumo.
Taip pat atsižvelgtina į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas dėl neaiškiai ir galimai per plačiai apibrėžtų Įstatymo projekto subjektų veiklos viešinimo kriterijų. Pasiūlymai:
1) apsvarstyti galimybę Lietuvos komunistų partijos veiklos ir joje dalyvavusių asmenų pasmerkimo tekstą dėstyti Įstatymo projekto preambulėje;
pastabą, aiškiai apibrėžti tarptautinę teisę atitinkančius asmenų (Įstatymo projekto subjektų) duomenų viešinimo tikslus, ribas ir kriterijus;
3) asmenų prievolę deklaruoti eitas pareigas Lietuvos komunistų partijoje įtvirtinti ir detalizuoti atitinkamai Rinkimų kodekse, Valstybės tarnybos, Diplomatinės tarnybos ir (ar) kituose įstatymuose, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas;
4) siekiant efektyvesnio aiškinamajame rašte nurodytų Įstatymo projekto tikslų įgyvendinimo, nustatyti konkrečią atsakomybę ir pasekmes už Įstatymo projekto
nustatyti Projekto
pagrindiniam komitetui, bendradarbiaujant su Įstatymo projekto iniciatoriais, apsvarstyti galimybę kreiptis į Seimo valdybą dėl tarpinstitucinės darbo grupės, kuri parengtų įstatymų projektus, reikalingus svarstomo Įstatymo projekto įgyvendinimui, sudarymo. Pritarti iš dalies Žr. komiteto sprendimą. 2.
ir teisėtvarkos komitetas 2024-06-19 Sprendimas : Pritariant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuomonei, kad vertinamas aspektas iki šiol yra aktualus, nes iki šiol nėra tinkamai įvertintas komunistų partijos vaidmuo ir poveikis ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių istorijai, bei šios partijos vardu priimtų sprendimų pasekmės, s iūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti komunistų partijos vaidmens vertinamuoju aspektu , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas ir kitų institucijų pateiktas išvadas bei pasiūlymus, kurioms komitetas pritarė. 6.1.1. Projekto nuostatos, kuriose reglamentuojamos asmenų pareigos, susijusios su kandidatavimu rinkimuose bei atitinkamos Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigos, turėtų būti dėstomos ne teikiamame projekte, o Rinkimų kodekse. Teikiamu projektu siūloma reglamentuoti reikalavimus pretendentams į kandidatus bei kandidatams į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, savivaldybių tarybų narius – merus, šių kandidatų anketų pildymą ir tikrinimą, tikrinimo pasekmes, Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas bei kitus teisinius santykius, susijusius išimtinai su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytieji su rinkimais susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Pažymėtina, kad konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai.
Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiančios, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, priešingu atveju, kaip pažymi Teisės departamentas savo išvadoje, jog analizuojamame įstatymo projekte neatsisakius nurodyto teisinio reguliavimo, susijusio su rinkimų teisiniais santykiais, turėtų būti svarstomas teikiamo įstatymo projekto derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu. 6.1.2. Nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus bei apribojimus asmenims, pretenduojantiems į valstybės tarnybą ar diplomatinę tarnybą, asmenų priėmimą į tarnybą vykdančių subjektų teisės ir pareigos turėtų būti dėstomos Valstybės tarnybos ir Diplomatinės tarnybos įstatymuose. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektui
2422(3) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: įvyko alternatyvus balsavimas:
įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektą Nr. XIIIP- 2422(2) grąžinti iniciatoriams patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė
dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektui Nr.
2422(3) ir komiteto išvadoms
Angelė Jakavonytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP- 2422 (3). Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė [1] Įstatymo projekto rengėjai, neaiškino sąvokos „nusikalstama organizacija“ reikšmės. Kyla klausimas ar tokia sąvoka vartojama Lietuvos Respublikos įstatymuose? Ar sąvoka visgi nejuridinė kategorija? Vienaip ar kitaip sąvokos išaiškinimas įstatyme turėtų būti. Dabar gi atrodo, kad LKP tai kaip kokie nors lietuviški agurkiniai arba itališka mafija, komora, japoniška jakudza ar kažkas panašaus.