Projekto lyginamasis variantas
20,
2018 m. d. Nr. 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje.“
9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms paskirstomi taip: 1/5 dalis skiriama Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti; 2/5 dalys skiriamos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, iš kurios nefinansuojamos kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonės; 2/5 dalys skiriamos kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinėms ir (ar) šviečiamosioms programoms, dėl kurių sprendimus priima jų visuotinis narių susirinkimas Įstatymo 72¹ straipsnio numatyta tvarka.“
10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą sumą nustatytas sumas ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti atskaitymams padengti skirtą sumą, likusi suma paskirstoma taip:
1) už tuščias garso laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 – fonogramų gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintas fonogramas);
2) už tuščias audiovizualinių kūrinių audiovizualines laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3
straipsnio pakeitimas
straipsnio 8 dalį netekusia galios. „8. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.“
straipsnio 9 ir 10 dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis. 3. Pakeisti 20¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „98. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 8 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti atskaitymams padengti skirtą sumą, likusi suma paskirstoma taip:
1) 60 procentų skiriama autoriams, iš jų: 20 procentų – mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų – grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams,
publicistikos kūrinių autoriams (žurnalistams);
2) 20 procentų skiriama knygų leidėjams;
3) 20 procentų skiriama periodinės spaudos leidėjams.“
65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimas asmeniniais tikslais.“
Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Teisė reikalauti taikyti draudimus
ir privalomus nurodymus
1Autorių teisių,
gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Draudimas teikti šias paslaugas apima su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali atlikti, tokios informacijos pašalinimą, arba prieigos prie autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises pažeidžiančios informacijos panaikinimą.
Šioje dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas. 2. Teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos (be atskiro kolektyviai administruojamų teisių subjektų įgaliojimo), gindami savo teises, pagal įgaliojimą atstovaujamų teisių subjektų teises ar kolektyviai administruojamas teises į kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją su prašymu taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą, kuria kūriniai, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektai (toliau šiame straipsnyje – autorių teise saugomas turinys) neteisėtai viešai paskelbiami viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete).
Šioje dalyje nurodytais interneto prieigos paslaugų teikėjais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialus ar atstovybes, kurie teikia interneto prieigos paslaugas (toliau – interneto prieigos paslaugų teikėjai). 3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įgyvendindama šio straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas, turi teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teise saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę iki tol, kol nėra pašalinamas autorių teise saugomo turinio pažeidimas. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytiems interneto prieigos paslaugų teikėjams gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus tik nustačiusi, kad teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos prieš tai išnaudojo neteismines priemones siekiant, kad būtų nutrauktas autorių teises saugomo turinio viešas skelbimas viešo naudojimo kompiuterių tinkluose (internete).
Jei Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato, jog neteisminės priemonės neišnaudotos, ji pateikia teisių subjektams, jų įgaliotiems asmenims ar kolektyvinio administravimo organizacijoms siūlymus ir rekomendacijas dėl jų taikymo. 5. Teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų Lietuvos radijo ir televizijos komisijai teikiami prašymai taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir juos pagrindžiančiais dokumentais. Preziumuojama, kad prašymuose taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams nurodytas autorių teise saugomas turinys viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) yra viešai paskelbtas neteisėtai. Prašymo taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams formą ir turinio reikalavimus ir prašymų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 6.
radijo ir televizijos komisija gautus prašymus nagrinėja ir sprendimus priima vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta autorystės prezumpcija, Įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatyta gretutinių teisių turėjimo prezumpcija, taip pat atsižvelgdama į šiuos vertinimo kriterijus, kurių reikšmingumą įvertina kiekvienu konkrečiu atveju:
1) vieša interneto prieiga (interneto svetainė) sukurta ir naudojama autorių teise saugomo turinio neteisėtam viešam paskelbimui;
2) viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) vartotojai tiesiogiai ar netiesiogiai skatinami neteisėtai viešai skelbti autorių teise saugomą turinį, jį atsisiųsti, atgaminti ar kitaip naudoti;
3) viešą interneto prieigą (interneto svetainę) administruojantis asmuo nesiėmė priemonių pagal teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą pašalinti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teise saugomą turinį. 7. Nagrinėdama teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų pateiktus prašymus taikyti privalomus nurodymus tarpininkams, Lietuvos radijo ir televizijos komisija turi teisę:
sudarančių privalomų nurodymų tarpininkams taikymo pagrindą, ir (ar) jas pagrindžiančius dokumentus;
2) imtis priemonių, būtinų patikrinti, ar konkretus autorių teise saugomas turinys yra viešai paskelbtas nurodytoje viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje), įskaitant atlikti veiksmus, reikalingus gauti naudojimosi vieša interneto prieiga (interneto svetaine) teises;
3) peržiūrėti ir (ar) užfiksuoti viešai prieinamą apie šią interneto prieigą (interneto svetainę) skleidžiamą informaciją;
4) atlikti kitus tyrimo veiksmus, reikalingus įvertinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus ir jų reikšmingumą. 8.
televizijos komisija, įvertinusi teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, ir siekdama taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjui, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl privalomų nurodymų taikymo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 12–14 dalimis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Prašymas sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), juos pagrindžiančiais dokumentais ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodytas interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai). 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymą sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos. 10.
10Pašalinus autorių teise saugomo turinio pažeidimą ir apie tai pateikus informaciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę, atnaujinama per 5 darbo dienas nuo informacijos apie pašalintą autorių teise saugomo turinio pažeidimą gavimo dienos. 11. Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ 5 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS ANALOGINĖS AR SKAITMENINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ AUDIOVIZUALINIŲ
ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI“. 6 straipsnis. 2 priedo pakeitimas. Pakeisti 2 priedo lentelės I dalį ir ją išdėstyti taip:
„I. Reprografijos įrenginiai, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas, ir kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius tarifai Įrenginiai Įrenginio sparta Kompensacinio atlyginimo tarifas (procentais)
1Nespalviniai kopijuokliai 1,8–2,00 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 1,8 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 1,9 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 2,00
2Spalviniai kopijuokliai 2,7–3,00 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 2,7 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 2,85 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 3,00
3Nespalviniai daugiafunkciai kopijuokliai 0,6–0,7 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 0,6 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 0,65 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 0,7
4Spalviniai daugiafunkciai kopijuokliai 0,9–1,00 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 0,9 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 0,95 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 1,00 5.
Nespalviniai spausdintuvai Mažos spartos (iki 35 kopijų per minutę) 1,3 Vidutinės spartos (nuo 36 iki 70 kopijų per minutę) 1,5 Didelės spartos (daugiau kaip 70 kopijų per minutę) 1,7
6Spalviniai spausdintuvai Mažos spartos (iki 35 kopijų per minutę) 1,6 Vidutinės spartos (nuo 36 iki 70 kopijų per minutę) 2,0 Didelės spartos (daugiau kaip 70 kopijų per minutę)
3
7Skaitytuvai Mažos spartos (iki 35 kopijų per minutę) 1,5 Vidutinės spartos (nuo 36 iki 70 kopijų per minutę) 2,0 Didelės spartos (daugiau kaip 70 kopijų per minutę) 3,0 Pastaba. Kompensacinio atlyginimo tarifas nustatomas procentais nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikos parduodamų civilinėje apyvartoje esančių Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų reprografijos įrenginių pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių.“ 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo 1 ir 4 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2415(2)ES lyginamasis variantas
20,
2018 m. d. Nr. 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi neatšaukiamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje.“
9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms paskirstomi taip: 1/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, iš kurios kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonės nėra finansuojamos; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinėms, šviečiamosioms ir (ar) autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms, dėl kurių sprendimus priima jų visuotinis narių susirinkimas šio Įstatymo 72¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą sumą nustatytas sumas ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti atskaitymams padengti skirtą sumą, likusi suma paskirstoma taip:
1) už tuščias garso laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 – fonogramų gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintas fonogramas);
2) už tuščias audiovizualinių kūrinių audiovizualines laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3
straipsnio pakeitimas
straipsnio 8 dalį netekusia galios. „8. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.“
straipsnio 9 ir 10 dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis. 3. Pakeisti 20¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „98. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 8 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti atskaitymams padengti skirtą sumą, likusi suma paskirstoma taip:
1) 60 procentų skiriama autoriams, iš jų: 20 procentų – mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų – grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams,
kūrinių autoriams (žurnalistams);
2) 20 procentų skiriama knygų leidėjams;
3) 20 procentų skiriama periodinės spaudos leidėjams.“
65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimas asmeniniais tikslais.“
Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Teisė reikalauti taikyti draudimus
ir privalomus nurodymus
1Autorių teisių,
gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Draudimas teikti šias paslaugas apima su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jeigu tarpininkas techniškai tai gali atlikti, tokios informacijos pašalinimą, arba prieigos prie autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises pažeidžiančios informacijos panaikinimą.
Šioje dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas. 2. Teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos (be atskiro kolektyviai administruojamų teisių subjektų įgaliojimo), gindami savo teises, pagal įgaliojimą atstovaujamų teisių subjektų teises ar kolektyviai administruojamas teises į kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją su prašymu taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą, kuria kūriniai, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektai (toliau šiame straipsnyje – autorių teisių saugomas turinys) neteisėtai viešai paskelbiami viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete).
Šioje dalyje nurodytais interneto prieigos paslaugų teikėjais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialus ar atstovybes, kurie teikia interneto prieigos paslaugas (toliau – interneto prieigos paslaugų teikėjai). 3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įgyvendindama šio straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas, turi teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę tol, kol nepašalinamas autorių teisių saugomo turinio pažeidimas. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytiems interneto prieigos paslaugų teikėjams gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus tik nustačiusi, kad teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos prieš tai išnaudojo neteismines priemones siekdami, kad būtų nutrauktas autorių teisių saugomo turinio viešas skelbimas viešo naudojimo kompiuterių tinkluose (internete).
Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato, kad neteisminės priemonės neišnaudotos, ji pateikia teisių subjektams, jų įgaliotiems asmenims ar kolektyvinio administravimo organizacijoms siūlymus ir rekomendacijas dėl jų taikymo. 5. Teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų Lietuvos radijo ir televizijos komisijai teikiami prašymai taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir juos pagrindžiančiais dokumentais. Preziumuojama, kad prašymuose taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams nurodytas autorių teisių saugomas turinys viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) yra viešai paskelbtas neteisėtai. Prašymo taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams formą ir turinio reikalavimus ir prašymų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 6.
radijo ir televizijos komisija gautus prašymus nagrinėja ir sprendimus priima vadovaudamasi šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta autorystės prezumpcija, šio Įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatyta gretutinių teisių turėjimo prezumpcija, taip pat atsižvelgdama į šiuos vertinimo kriterijus, kurių reikšmingumą įvertina kiekvienu konkrečiu atveju:
1) vieša interneto prieiga (interneto svetainė) sukurta ir naudojama autorių teisių saugomo turinio neteisėtam viešam paskelbimui;
2) viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) vartotojai tiesiogiai ar netiesiogiai skatinami neteisėtai viešai skelbti autorių teisių saugomą turinį, jį atsisiųsti, atgaminti ar kitaip naudoti;
3) viešą interneto prieigą (interneto svetainę) administruojantis asmuo nesiėmė priemonių pagal teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą pašalinti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį. 7. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, nagrinėdama teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų pateiktus prašymus taikyti privalomus nurodymus tarpininkams, turi teisę:
sudarančių privalomų nurodymų tarpininkams taikymo pagrindą, ir (ar) jas pagrindžiančius dokumentus;
2) imtis priemonių, būtinų patikrinti, ar konkretus autorių teisių saugomas turinys yra viešai paskelbtas nurodytoje viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje), įskaitant atlikti veiksmus, reikalingus gauti naudojimosi vieša interneto prieiga (interneto svetaine) teises;
3) peržiūrėti ir (ar) užfiksuoti viešai prieinamą apie šią interneto prieigą (interneto svetainę) skleidžiamą informaciją;
4) atlikti kitus tyrimo veiksmus, reikalingus įvertinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus ir jų reikšmingumą. 8.
televizijos komisija, įvertinusi teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, ir siekdama taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjui, ne vėliau kaip per
privalomų nurodymų taikymo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 12, 13 ir 14 dalimis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Prašymas sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), juos pagrindžiančiais dokumentais ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodytas interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai). 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymą sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos. 10.
10Pašalinus autorių teisių saugomo turinio pažeidimą ir apie tai pateikus informaciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę, atnaujinama per 5 darbo dienas nuo informacijos apie pašalintą autorių teisių saugomo turinio pažeidimą gavimo dienos. 11. Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ 5 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS ANALOGINĖS AR SKAITMENINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ AUDIOVIZUALINIŲ
ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI“. 6 straipsnis. 2 priedo pakeitimas. Pakeisti 2 priedo lentelės I dalį ir ją išdėstyti taip:
„I. Reprografijos įrenginiai, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas, ir kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius tarifai Įrenginiai Įrenginio sparta Kompensacinio atlyginimo tarifas (procentais)
1Nespalviniai kopijuokliai 1,8–2,00 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 1,8 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 1,9 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 2,00
2Spalviniai kopijuokliai 2,7–3,00 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 2,7 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 2,85 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 3,00
3Nespalviniai daugiafunkciai kopijuokliai 0,6–0,7 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 0,6 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 0,65 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 0,7
4Spalviniai daugiafunkciai kopijuokliai 0,9–1,00 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 0,9 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 0,95 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 1,00 5.
Nespalviniai spausdintuvai Mažos spartos (iki 35 kopijų per minutę) 1,3 Vidutinės spartos (nuo 36 iki 70 kopijų per minutę) 1,5 Didelės spartos (daugiau kaip 70 kopijų per minutę) 1,7
6Spalviniai spausdintuvai Mažos spartos (iki 35 kopijų per minutę) 1,6 Vidutinės spartos (nuo 36 iki 70 kopijų per minutę) 2,0 Didelės spartos (daugiau kaip 70 kopijų per minutę)
3
7Skaitytuvai Mažos spartos (iki 35 kopijų per minutę) 1,5 Vidutinės spartos (nuo 36 iki 70 kopijų per minutę) 2,0 Didelės spartos (daugiau kaip 70 kopijų per minutę) 3,0 Pastaba. Kompensacinio atlyginimo tarifas nustatomas procentais nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikos parduodamų civilinėje apyvartoje esančių Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų reprografijos įrenginių pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo 1 ir 4 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
balandžio 10 dienos perveda Lietuvos radijo ir televizijos komisijai šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo dalį, skirtą šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytoje Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
Projekto Nr. XIIIP-2415(3)ES lyginamasis variantas
20,
2018 m. d. Nr. 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi neatšaukiamą ir kitiems asmenims sutartimi neperduodamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje.“
9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms paskirstomi taip: 1/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, iš kurios kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonės nėra finansuojamos; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinėms, šviečiamosioms ir (ar) autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms, dėl kurių sprendimus priima jų visuotinis narių susirinkimas šio Įstatymo 72¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą sumą nustatytas sumas ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti atskaitymams padengti skirtą sumą, likusi suma paskirstoma taip:
1) už tuščias garso laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 – fonogramų gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintas fonogramas);
2) už tuščias audiovizualinių kūrinių audiovizualines laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3
straipsnio pakeitimas
straipsnio 8 dalį netekusia galios. „8. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.“
straipsnio 9 ir 10 dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis. 3. Pakeisti 20¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „98. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 8 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti atskaitymams padengti skirtą sumą, likusi suma paskirstoma taip:
1) 60 procentų skiriama autoriams, iš jų: 20 procentų – mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų – grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams,
kūrinių autoriams (žurnalistams);
2) 20 procentų skiriama knygų leidėjams;
3) 20 procentų skiriama periodinės spaudos leidėjams.“
65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimas asmeniniais tikslais.“
Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Teisė reikalauti taikyti draudimus
ir privalomus nurodymus
1Autorių teisių,
gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Draudimas teikti šias paslaugas apima su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jeigu tarpininkas techniškai tai gali atlikti, tokios informacijos pašalinimą, arba prieigos prie autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises pažeidžiančios informacijos panaikinimą.
Šioje dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas. 2. Teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos (be atskiro kolektyviai administruojamų teisių subjektų įgaliojimo), gindami savo teises, pagal įgaliojimą atstovaujamų teisių subjektų teises ar kolektyviai administruojamas teises į kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją su prašymu taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą, kuria kūriniai, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektai (toliau šiame straipsnyje – autorių teisių saugomas turinys) neteisėtai viešai paskelbiami viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete).
Šioje dalyje nurodytais interneto prieigos paslaugų teikėjais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialus ar atstovybes, kurie teikia interneto prieigos paslaugas (toliau – interneto prieigos paslaugų teikėjai). 3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, įgyvendindama šio straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas, turi teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę tol, kol nepašalinamas autorių teisių saugomo turinio pažeidimas. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytiems interneto prieigos paslaugų teikėjams gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus tik nustačiusi, kad teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos prieš tai išnaudojo neteismines priemones siekdami, kad būtų nutrauktas autorių teisių saugomo turinio viešas skelbimas viešo naudojimo kompiuterių tinkluose (internete).
Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato, kad neteisminės priemonės neišnaudotos, ji pateikia teisių subjektams, jų įgaliotiems asmenims ar kolektyvinio administravimo organizacijoms siūlymus ir rekomendacijas dėl jų taikymo. 5. Teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų Lietuvos radijo ir televizijos komisijai teikiami prašymai taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir juos pagrindžiančiais dokumentais. Preziumuojama, kad prašymuose taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams nurodytas autorių teisių saugomas turinys viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) yra viešai paskelbtas neteisėtai. Prašymo taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams formą ir turinio reikalavimus ir prašymų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 6.
radijo ir televizijos komisija gautus prašymus nagrinėja ir sprendimus priima vadovaudamasi šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta autorystės prezumpcija, šio Įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatyta gretutinių teisių turėjimo prezumpcija, taip pat atsižvelgdama į šiuos vertinimo kriterijus, kurių reikšmingumą įvertina kiekvienu konkrečiu atveju:
1) vieša interneto prieiga (interneto svetainė) sukurta ir naudojama autorių teisių saugomo turinio neteisėtam viešam paskelbimui;
2) viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) vartotojai tiesiogiai ar netiesiogiai skatinami neteisėtai viešai skelbti autorių teisių saugomą turinį, jį atsisiųsti, atgaminti ar kitaip naudoti;
3) viešą interneto prieigą (interneto svetainę) administruojantis asmuo nesiėmė priemonių pagal teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą pašalinti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį. 7. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, nagrinėdama teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų pateiktus prašymus taikyti privalomus nurodymus tarpininkams, turi teisę:
sudarančių privalomų nurodymų tarpininkams taikymo pagrindą, ir (ar) jas pagrindžiančius dokumentus;
2) imtis priemonių, būtinų patikrinti, ar konkretus autorių teisių saugomas turinys yra viešai paskelbtas nurodytoje viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje), įskaitant atlikti veiksmus, reikalingus gauti naudojimosi vieša interneto prieiga (interneto svetaine) teises;
3) peržiūrėti ir (ar) užfiksuoti viešai prieinamą apie šią interneto prieigą (interneto svetainę) skleidžiamą informaciją;
4) atlikti kitus tyrimo veiksmus, reikalingus įvertinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus ir jų reikšmingumą. 8.
televizijos komisija, įvertinusi teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, ir siekdama taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjui, ne vėliau kaip per
privalomų nurodymų taikymo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 12, 13 ir 14 dalimis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Prašymas sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), juos pagrindžiančiais dokumentais ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodytas interneto svetainę identifikuojantis domeno vardas ir numatomi atlikti veiksmai (privalomi nurodymai). 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymą sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu Lietuvos radijo ir televizijos komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos. 10.
10Pašalinus autorių teisių saugomo turinio pažeidimą ir apie tai pateikus informaciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo, identifikuojančio interneto svetainę, atnaujinama per 5 darbo dienas nuo informacijos apie pašalintą autorių teisių saugomo turinio pažeidimą gavimo dienos. 11. Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ 5 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS ANALOGINĖS AR SKAITMENINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ AUDIOVIZUALINIŲ
ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI“. 6 straipsnis. 2 priedo pakeitimas. Pakeisti 2 priedo lentelės I dalį ir ją išdėstyti taip:
„I. Reprografijos įrenginiai, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas, ir kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius tarifai Įrenginiai Įrenginio sparta Kompensacinio atlyginimo tarifas (procentais)
1Nespalviniai kopijuokliai 1,8–2,00 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 1,8 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 1,9 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 2,00
2Spalviniai kopijuokliai 2,7–3,00 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 2,7 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 2,85 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 3,00
3Nespalviniai daugiafunkciai kopijuokliai 0,6–0,7 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 0,6 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 0,65 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 0,7
4Spalviniai daugiafunkciai kopijuokliai 0,9–1,00 mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) 0,9 vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) 0,95 didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) 1,00 5.
Nespalviniai spausdintuvai Mažos spartos (iki 35 kopijų per minutę) 1,3 Vidutinės spartos (nuo 36 iki 70 kopijų per minutę) 1,5 Didelės spartos (daugiau kaip 70 kopijų per minutę) 1,7
6Spalviniai spausdintuvai Mažos spartos (iki 35 kopijų per minutę) 1,6 Vidutinės spartos (nuo 36 iki 70 kopijų per minutę) 2,0 Didelės spartos (daugiau kaip 70 kopijų per minutę)
3
7Skaitytuvai Mažos spartos (iki 35 kopijų per minutę) 1,5 Vidutinės spartos (nuo 36 iki 70 kopijų per minutę) 2,0 Didelės spartos (daugiau kaip 70 kopijų per minutę) 3,0 Pastaba. Kompensacinio atlyginimo tarifas nustatomas procentais nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikos parduodamų civilinėje apyvartoje esančių Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų reprografijos įrenginių pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo 1 ir 4 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
balandžio 10 dienos perveda Lietuvos radijo ir televizijos komisijai šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo dalį, skirtą šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytoje Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20, 20¹, 65, 78 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant sudaryti teisines sąlygas taikyti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemones, kurios užkirstų kelią neteisėtam autorių teise saugomo turinio atgaminimui ir viešam paskelbimui internete. Įstatymo pakeitimų poreikis indikuotas Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2017 m. gegužės 15 d. surengtoje diskusijoje „Interneto operatoriai ir kūrėjų atstovai vieningame paieškų kelyje“, įvertinus nevyriausybinių organizacijų (Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos ir Intelektinės nuosavybės apsaugos centro) pateiktus siūlymus tobulinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonių skaitmeninėje aplinkoje reglamentavimą, numatyti naujas teisių gynimo priemones, kurios padėtų spręsti problemas, susijusias su galimybėmis blokuoti neteisėtą kūrinių viešą prieigą internete. Kultūros ministerija, rengdama Įstatymo projektą, taip pat įvertino Tarptautinės autorių ir kompozitorių organizacijų konfederacijos CISAC rezoliuciją, pateiktą raštu Lietuvos Respublikos Vyriausybei (2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. G-10362), kurioje atkreipiamas dėmesys, kad galiojančio Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Įstatymas)
visiems asmeniniam naudojimui atgaminamų kūrinių autoriams teisės gauti kompensacinį atlyginimą už kūrinių kopijavimą. Šio straipsnio nuostatos turi būti suderintos su 2001 m. gegužės 22 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, OL 2004 m. specialusis leidimas,
dalies (b) punkto nuostatomis, kurios teisę į teisingą kompensacinį atlyginimą numato visų atgaminamų kūrinių autoriams. Kita svarbi priežastis, paskatinusi Įstatymo projekto rengimą – poreikis keisti Įstatymo 20¹ straipsnio „Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais reprografijos būdu” nuostatas, siekiant užtikrinti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (a) punkto nuostatų, numatančių teisių turėtojams teisingą kompensaciją kūrinį atgaminant asmeniniais tikslais reprografijos būdu, tinkamą įgyvendinimą. Atsižvelgiant į pirmiau įvardytas priežastis, Įstatymo projektu siekiama šių tikslų:
1) sudaryti teisines sąlygas taikyti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemones, kurios užkirstų kelią neteisėtam autorių teise saugomo turinio atgaminimui ir viešam paskelbimui internete;
2) nustatyti efektyvesnį kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą (kopijavimą) asmeniniais tikslais ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu, dalies paskirstymą ir panaudojimą užtikrinant iki šiol Įstatyme nenumatytų kitų autorių ir gretutinių teisių turėtojų teisę į teisingą kompensaciją, numatytą Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose, detalizuojant laikmenas, kuriose šie kūriniai ir gretutinių teisių objektai atgaminami. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimo poreikis aptartas Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2017 m. birželio 28 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 121-P-31).
121-P-31). Įstatymo projektą parengė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Įstatymo projekto rengimo konsultacine darbo grupe, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos banko, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai ir nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (toliau – ir LKTA), Asociacijos LATGA, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA, Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos LANVA ir Intelektinės nuosavybės apsaugos centro INAC atstovai. Tiesioginiai Įstatymo projekto rengėjai – Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas (el. p. [email protected], tel. +370 608 45993) ir šio skyriaus patarėja Gabrielė Vorobjovienė (el. p. [email protected], tel. +370 608 45955). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies redakcijoje numatyta, kad kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais turi teisę gauti autoriai, atlikėjai, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojai už audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą. Toks teisinis reglamentavimas iš dalies apriboja kitų kūrybinių sričių autorių (vizualaus meno, literatūros kūrinių autorių) teises gauti kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą (kopijavimą) asmeniniais tikslais. Teisės doktrinoje, aiškinant Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (b) punkto nuostatas, pabrėžiama, kad šios nuostatos susijusios su autorių išimtinės atgaminimo teisės apribojimu. Kūrinio atgaminimo teisę Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnio nuostatos numato visiems autoriams į jų kūrinius (nepaisant kūrinio pobūdžio ir jo išraiškos formos).
Direktyvos 2001/29/EB aiškinimui svarbi ir jos 35 konstatuojamoji dalis, kurioje nurodoma, kad taikant kūrinių atgaminimo teisės apribojimus, teisių turėtojai turėtų gauti teisingą atlyginimą, kuriuo jiems būtų deramai kompensuota už naudojimąsi jų saugomais kūriniais ar gretutinių teisių objektais. Kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu reglamentuoja Įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. Reprografijos įrenginiai, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas, ir kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius tarifai numatyti Įstatymo
pardavimo kainos skaičiuojamas kompensacinis atlyginimas, sąrašą įtraukti tik kopijuokliai. Patirtis rodo, kad praktiškai atgaminimui reprografijos būdu naudojami ne tik šie reprografijos įrenginiai. Atgaminant literatūros, mokslo ir meno kūrinius, viešai prieinamus interneto tinkle, naudojami spausdintuvai ir skaneriai, tačiau kompensacinis atlyginimas nuo šių reprografijos įrenginių neskaičiuojamas. Iš Ataskaitos apie surinktą ir paskirstytą kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu 2016 metais matyti, kad vidutinis autoriui išmokamas atlyginimas sudaro tik 2,5 eurų sumą. Toks teisinis reguliavimas sąlygoja, kad už reprografijos įrenginius surenkamas kompensacinis atlyginimas neužtikrina teisių turėtojams (autoriams ir leidėjams) teisingos kompensacijos ir Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (a) punkte numatyto reikalavimo apribojimus autorių išimtinei teisei atgaminti kūrinį taikyti tik su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją.
Direktyvos 2001/29/EB 39 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad taikant autorių teisių išimtis ir apribojimus asmeninio kopijavimo tikslais, būtina deramai atsižvelgti į naujus technologijos ir ekonomikos reiškinius, ypač reglamentuojant skaitmeninį kopijavimą asmeniniais tikslais. Galiojančio Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje ir 20¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad 25 procentai surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms. Įstatymo 78 straipsnio „Teisė reikalauti taikyti tarpininkui draudimus” nuostatos suteikia teisių turėtojams galimybę kreiptis į teismą ir prašyti taikyti draudimus tarpininkams, kurių informacinės visuomenės paslaugomis tretieji asmenys naudojasi pažeisdami autorių ar gretutines teises. Šio straipsnio nuostatos priimtos įgyvendinant Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, OL 2004 m. specialusis leidimas,
straipsnio nuostatas. Įstatymo 78 straipsnis nustato informacinės visuomenės paslaugų teikėjų (tarpininkų) specialiąją atsakomybę.
Šis teisių gynimo būdas sudaro sąlygas teismui pagal teisių turėtojų reikalavimą priimti sprendimą, kuriame gali būti nustatytas tarpininkui bet kuris iš šių įpareigojimų:
naudojasi pažeisdami autorių teises ar gretutines teises;
(ar) tokios informacijos perdavimą;
informacijos, jeigu tarpininkas techniškai tai gali atlikti. Nagrinėjant teisių gynimo būdų taikymą autorių teisių pažeidimams internete, šie teisių gynimo būdai pasiteisina ne visuomet, nes civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos nesudaro sąlygų greitai ir efektyviai taikyti teisių gynimo priemones, kas ypatingai svarbu teisių gynimui skaitmeninėje aplinkoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte, atsižvelgiant į jo tikslus, siūloma:
kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą (kopijavimą) asmeniniais tikslais ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu dalies paskirstymo ir panaudojimo, Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 20, 20¹, 65 straipsnius ir Įstatymo 1 ir 2 priedą. Atsižvelgiant į Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (b) punkto ir 35 konstatuojamosios dalies nuostatas, Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma pakeisti Įstatymo 20 straipsnio
subjektai turėtų teisę gauti kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais analoginėje ir skaitmeninėje laikmenose.
Toks teisinis reguliavimas sudarys sąlygas visiems autoriams (ne tik audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių autoriams) deramai kompensuoti už naudojimąsi jų saugomais kūriniais. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti Įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostatas, pakeičiant 25 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka surenkamo kompensacinio atlyginimo paskirstymą: 1) 1/5 dalis minėto kompensacinio atlyginimo būtų skiriama Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomos teisių gynimo priemonės finansavimui, t. y. naujos LRTK funkcijos vykdymui (taikant privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams); 2) 2/5 dalys būtų skiriamos kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinės veiklos ir (ar) šviečiamosioms programoms; 3) 2/5 dalys būtų skiriamos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, administruojamai Lietuvos kultūros tarybos, numatant, kad iš šios dalies bus finansuojamos kitų subjektų (ne kolektyvinio administravimo organizacijų) vykdomos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonės. Toks kompensacinio atlyginimo paskirstymo mechanizmas numatomas atsižvelgiant į dalies kolektyvinio administravimo organizacijų išreikštą poreikį ir jų jau vykdomas analogiškas programas. Tai leistų toliau plėtoti šių organizacijų savireguliaciją, kūrybinių ir švietėjiško pobūdžio iniciatyvų, ypač ilgamečių ir pasiteisinusių projektų, vystymą. Lietuvos kultūros tarybos administruojama programa būtų orientuota į kitų subjektų inovatyvias autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemones.
Ši subjektų ir kompetencijų takoskyra leistų derinti valstybės funkcijas ir kūrėjų interesus, labiau specializuoti veiklos kryptis. Toks teisinis reglamentavimas modernizuos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, sudarys palankesnes sąlygas teisėtos kūrinių prieigos plėtojimui, stipriau ugdys visuomenės pagarbą intelektinei nuosavybei ir nepakantumą neteisėtam jos naudojimui, nes bus: 1) tikslingiau panaudota surinkto kompensacinio atlyginimo dalis sukuriant efektyvesnę autorių teise saugomo turinio apsaugą jį neteisėtai atgaminant /viešai skelbiant internete, stiprinant autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, kūrybiškumo ugdymą ir visuomenės švietimą, šiose veiklose dalyvaujant ne tik kolektyvinio administravimo organizacijoms, bet ir kitiems subjektams; 2) sumažintas Kultūros ministerijos funkcijų, susijusių su politikos įgyvendinimu, skaičius tokiu būdų įgyvendinant Valstybės kontrolės atlikto audito rekomendacijas[1]. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma pripažinti netekusia galios Įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalį, kurioje numatyta 25 procentus surinkto kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu skirti kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių bei gretutinių teisių apsaugos programoms. Įvertinus kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu surinkimo ir paskirstymo ataskaitų duomenis, akivaizdu, kad surenkamos kompensacinio atlyginimo sumos yra per mažos, kad dalį jų galima būtų skirti programų finansavimui. Įstatymo projekte numatyti pakeitimai sudarys sąlygas padidinti teisių turėtojams (autoriams ir knygų bei periodinių leidinių leidėjams) priklausančias kompensacijas už išleistų kūrinių kopijavimą.
Įstatymo projekto 7 straipsnyje siūloma pakeisti Įstatymo 2 priedo lentelės I dalį ir į sąrašą reprografijos įrenginių, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas, įtraukti spausdintuvus ir skenerius, taip pat numatyti kompensacinio atlyginimo už šiuos reprografijos įrenginius tarifus. Šios Įstatymo projekte siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos sudarys teisines sąlygas patobulinti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (a) punkte numatytų nuostatų įgyvendinimą, atsižvelgti į Direktyvos 2001/29/EB 39 konstatuojamosios dalies rekomendacijas, reglamentuojant skaitmeninį kopijavimą asmeniniais tikslais įvertinti naujus technologijos ir ekonomikos reiškinius, taip užtikrinant teisių turėtojams teisingesnę kompensaciją už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu. Įstatymo projekto 3 straipsnyje pateiktas pasiūlymas pakeisti Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir Įstatymo projekto 6 straipsnyje pateiktas pasiūlymas pakeisti Įstatymo I priedo pavadinimą yra susiję tik su techninio pobūdžio pakeitimais, kuriuos sąlygoja Įstatymo projekte siūlomos naujos Įstatymo 20, 20¹ ir Įstatymo 2 priedo teisinio reguliavimo nuostatos. 2. Siekiant sudaryti teisines sąlygas taikyti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemones, kurios užkirstų kelią neteisėtam autorių teise saugomo turinio atgaminimui ir viešam paskelbimui internete, Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 78 straipsnio nuostatas.
Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma Įstatymo 78 straipsnio „Teisė reikalauti taikyti draudimus ir privalomus nurodymus“ 1 dalyje palikti esamą teisinį reguliavimą, numatantį teisę autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektams, jų įgaliotiems asmenims ar kolektyvinio administravimo organizacijoms (be atskiro kolektyviai administruojamų teisių subjektų įgaliojimo) (toliau – teisių subjektai) kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises, papildant šią dalį buvusios 2 dalies nuostatomis. Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje papildomas esamas teisinis reguliavimas, numatant alternatyvą, leidžiančią teisių subjektams, ginant pažeistas teises, pagal įgaliojimą atstovaujamų teisių subjektų teises ar kolektyviai administruojamas teises į kūrinius, ar gretutinių teisių objektus, kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (toliau – ir LRTK) su prašymu taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą, kuria kūriniai, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektai (toliau – autorių teise saugomas turinys) neteisėtai viešai paskelbiami viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete). Šioje dalyje pateikiamos nuostatos paaiškina, kokie asmenys bus laikomi interneto prieigos paslaugų teikėjais, kuriems galima bus taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus.
Pabrėžtina, jog privalomi nurodymai bus taikomi visų Lietuvoje veikiančių interneto prieigos paslaugų teikėjų atžvilgiu. Toks teisinis reguliavimas leis pasirinkti alternatyvų teisių gynimo būdą ir supaprastinti teisių gynimo priemonių taikymą internete daromiems intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams. Teismo vaidmuo šiame procese ir toliau išliks esminis, nes LRTK privalomus nurodymus tarpininkams galės taikyti tik pagal pateiktą prašymą gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją. Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad LRTK, įgyvendindama šio straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas, turės teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teise saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę (iki tol, kol nėra pašalinamas autorių teise saugomo turinio pažeidimas). Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje siūloma, kad LRTK interneto prieigos paslaugų teikėjams gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje numatytus privalomus nurodymus tik nustačiusi, kad teisių subjektai, jų įgalioti asmenys, ar kolektyvinio administravimo organizacijos išnaudojo neteismines priemones, siekiant, kad būtų nutrauktas autorių teises saugomo turinio viešas skelbimas viešojo naudojimo kompiuterių tinkluose (internete). Lietuvos radijo ir televizijos komisija, nustačiusi, jog teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos neteisminių priemonių neišnaudojo, turi teisę pateikti siūlymus ir rekomendacijas dėl jų taikymo.
Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti reikalavimus teisių subjektų, jų įgaliotų asmenų ar kolektyvinio administravimo organizacijų LRTK teikiamiems prašymams, nurodant, kad šie prašymai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir jais pagrindžiančiais dokumentais. Šios nuostatos turėtų užtikrinti, kad prašymus teikiantys asmenys nepiktnaudžiautų jiems suteiktomis galimybėmis. Šioje dalyje taip pat įtvirtinama prezumpcija, kad prašymuose taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams nurodytas autorių teise saugomas turinys viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) yra viešai paskelbtas neteisėtai (kol neįrodoma priešingai). Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyva 2004/48/EB numato, jog taikant teisių gynimo būdus, literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip, ir dėl to turėtų teisę pradėti procesą dėl pažeidimo, pakanka, kad jo vardas būtų įprastu būdu nurodytas kūrinyje. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma ir gretutinių teisių turėtojams jų saugomo objekto atžvilgiu. Kadangi autorių teisės atsiranda sukūrus kūrinį ir jų formali registracija nereikalinga, tikslinga priimti Berno konvencijos 15 straipsnyje nustatytą taisyklę, kurioje nustatyta prezumpcija, kad literatūros ar meno kūrinio autoriumi laikomas asmuo, kurio vardas yra nurodytas kūrinyje. Atitinkamai Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 78 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad LRTK gautus prašymus nagrinėja ir sprendimus priima vadovaudamasi minėtomis prezumpcijomis.
Be to, Įstatymo projekte numatyta, kad tais atvejais, kai LRTK prašymas Vilniaus apygardos administraciniam teismui išduoti teismo sankciją susijęs su privalomu nurodymu panaikinti interneto prieigą prie neteisėtai viešai paskelbto autorių teise saugomo turinio, turi būti atsižvelgiama į pažeidimo vertinimo kriterijus, numatytus siūlomo Įstatymo 78 straipsnio 7 dalies 1–3 punktuose:
1) vieša interneto prieiga (interneto svetainė) sukurta ir naudojama autorių teise saugomo turinio neteisėtam viešam paskelbimui;
2) viešoje interneto prieigoje (interneto svetainėje) vartotojai tiesiogiai ar netiesiogiai skatinami neteisėtai viešai skelbti autorių teise saugomą turinį, jį atsisiųsti, atgaminti ar kitaip naudoti;
3) viešą interneto prieigą (interneto svetainę) administruojantis asmuo nesiėmė priemonių pagal teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą pašalinti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teise saugomą turinį. Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 78 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad LRTK, nagrinėdama pateiktus prašymus dėl privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams, turi teisę prašyti šiuos prašymus pateikusių subjektų pateikti papildomą informaciją, paaiškinimus dėl pareiškime nurodytų aplinkybių; teisę patikrinti, ar konkretus autorių teise saugomas turinys yra viešai paskelbtas ar padarytas viešai prieinamu nurodytoje interneto svetainėje, peržiūrėti ir (ar) užfiksuoti apie konkrečią interneto svetainę skleidžiamą informaciją, taip pat atlikti kitus veiksmus, leidžiančius įvertinti nagrinėjamo Įstatymo 78 straipsnio 7 dalyje numatytus kriterijus ir jų reikšmingumą.
Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 78 straipsnio 8 dalyje numatyta LRTK prašymų pateikimo ir nagrinėjimo teisme administracinio proceso tvarka: LRTK, įvertinusi teisių subjekto, jo įgalioto asmens ar kolektyvinio administravimo organizacijos pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą taikyti privalomus nurodymus, kurį turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracini teismas. Siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimus ir teikiamas įvertinus Direktyvos 2001/29/EB 59 konstatuojamosios dalies nuostatas, kuriose atkreipiamas dėmesys į skaitmeninėje terpėje naudojamų tarpininkų paslaugų plėtrą, taip pat paaiškinimą, kad tarpininkams taikomų draudimų sąlygas ir aplinkybes turėtų nustatyti valstybių narių nacionalinė teisė. LRTK šiai funkcijai įgyvendinti pasirinkta atsižvelgiant į jai jau suteiktus įgaliojimus panašioje srityje, numatytoje Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnyje. Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 78 straipsnio 9 dalyje siūlomais terminais, kurie taikomi prašymų sankcionuoti sprendimą nagrinėjimui ir apskundimui, siekiama užtikrinti operatyvias ir veiksmingas teisių gynimo priemones skaitmeninėje aplinkoje.
Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 78 straipsnio 10 dalyje numatoma, jog pašalinus autorių teise saugomo turinio pažeidimą ir apie tai pranešus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, prieiga prie užblokuoto interneto domeno vardo bus atnaujinta per 5 darbo dienas. Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 78 straipsnio 11 dalyje numatoma, kad privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomas alternatyvus teisinis reguliavimas atitinka Direktyvos 2004/48/EB 11 straipsnio nuostatas ir 23 konstatuojamosios dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad procedūras ir draudimų sąlygas nustato valstybių narių nacionaliniai teisės aktai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teikiamo Įstatymo projekto nuostatos nesukels neigiamų pasekmių, nes siūlomi pakeitimai parengti atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėje numatytas teisinio reguliavimo sąlygas, įvertinus praktikoje kylančias autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos bei gynimo priemonių taikymo problemas ir teismų praktiką. Įstatymo projekte siūlomos naujo teisinio reguliavimo nuostatos iš esmės nekeičia Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais, kompensacinio atlyginimo mokėjimo ir teisių gynimo priemonių taikymo sąlygų, dėl kurių praktikoje nekyla problemų.
Įstatymo projekte siūlomos nuostatos atitinka Direktyvos 2001/29/EB 9–11 konstatuojamosiose dalyse numatytus teisių apsaugos tikslus bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, pagal kuriuos autorių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, autoriai ar atlikėjai turi gauti teisingą atlyginimą, o autorių teisių apsaugos sistema turi būti veiksminga ir griežta. Manoma, kad Įstatymo projekte siūlomos naujos alternatyvios teisinio reguliavimo nuostatos sudarys sąlygas efektyviai taikyti teisių gynimo priemones, susijusias su galimybėmis blokuoti neteisėtą kūrinių viešą prieigą internete, nes Įstatymo projektą inicijavo ir aktyviai dalyvavo Įstatymo projekto konsultacinės grupės darbe, ne tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojų asociacijų atstovai, bet ir asociacijų, vienijančių interneto paslaugų teikėjus, atstovai. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos kriminogeninei šalies būklei neturės, nes siūlomos teisių gynimo nuostatos nesusijusios su baudžiamosios teisės priemonių taikymu. Tačiau tikėtina, kad naujos teisių gynimo priemonės padės užkirsti kelią autorių teisių pažeidimams internete. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teisėtas kūrybinės veiklos rezultatų panaudojimas įvairiais būdais ir priemonėmis sudaro sąlygas teisių turėtojams gauti turtinę naudą, kuri užtikrina tolimesnes investicijas į kūrybą ir jos rezultatų sklaidą. Tokiu būdu skatinama ne tik kultūros įvairovė, bet ir kūrybinių industrijų plėtra.
Todėl tiek meno kūrėjams (autoriams ir atlikėjams), tiek kūrybinių industrijų (fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams bei leidėjams) labai svarbu, kad jų turimos intelektinės nuosavybės teisės būtų efektyviai įgyvendinamos ir ginamos pačiais efektyviausiais teisių gynimo būdais. Todėl neteisėto kūrinių panaudojimo problema svarbi ne tik meno kūrėjams, bet ir verslo subjektams, ypatingai verslininkams, plėtojantiems savo komercinę veiklą informacinės visuomenės srityje. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2017 m. birželio 28 d. posėdyje LKTA pristatytoje apžvalgoje ir Generalinės prokuratūros pavedimu Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto rinkos tyrimo duomenimis piratavimo mastai skaitmeninėje aplinkoje yra grėsmingi[2]. Atsižvelgiant į tai, būtina tobulinti esamą teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti sąžiningas verslo sąlygas šioje srityje. Projekte siūlomos naujos alternatyvios teisinio reguliavimo nuostatos, susijusios su teisių gynimo priemonių taikymu intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams interneto tinkle turės teigiamą poveikį informacinės visuomenės plėtrai, sudarys sąlygas įgyvendinti Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, numatytą Komisijos 2015 m. birželio
reikalų komitetui ir Regionų komitetui Nr. COM (2015) 192 final. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projekte siūlomus Įstatymo pakeitimus, reikės parengti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo ar papildymo nauju straipsniu, numatančiu tarpininkų administracinę atsakomybę už LRTK privalomų nurodymų nevykdymą. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatytos naujos sąvokos ir terminai, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo). 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės šių įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuos iki įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
1) Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 78 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti – Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarkos aprašą;
2) Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje numatytos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos aprašą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki Įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti Prašymo taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams formą ir turinio reikalavimus ir prašymų nagrinėjimo tvarką. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 78 straipsnio nuostatoms įgyvendinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai kasmet prireiks iki 250 tūkst. eurų. Komisijai papildomai reikės trijų etatų šiai funkcijai įgyvendinti. Lėšos būtų skiriamos trijų specialistų (teisininkų) darbo užmokesčiui, patalpų nuomai, darbo funkcijoms atlikti reikalingo inventoriaus įsigijimui, kitoms išlaidoms, susijusioms su naujos funkcijos vykdymu (komandiruotėms, transportui ir kitoms išlaidoms). Šios veiklos išlaidos bus finansuojamos iš 25 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka surenkamo kompensacinio atlyginimo (Įstatymo projekte siūlomo Įstatymo 20 straipsnio 9 dalis). Įstatymo projekto įgyvendinimui Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, panaudotos išvados, pateiktos Kultūros ministerijos užsakymu 2016 metais atliktame Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemonių taikymo tyrime, kuris viešai paskelbtas Kultūros ministerijos interneto svetainėje www.lrkm.lt. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „kūrinių atgaminimas asmeniniais tikslais“, „kompensacinis atlyginimas“, „privalomi nurodymai tarpininkams“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kultūros ministerija pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Įstatymo projektą įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rudens sesijos darbų programą. [1] Žr.
audito ataskaitos „Kaip Kultūros ministerija formuoja kultūros politiką, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą“ Nr. VA-P-50-2-3 1.3 rekomendaciją (1.2 išvada). [2] Tyrime nurodoma, kad:
lankytojų per dieną.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 20, 20¹, 65, 78 STRAIPSNIŲ, 1 IR 2 PRIEDŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali taikyti privalomus nurodymus „tik nustačiusi, kad teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos prieš tai išnaudojo neteismines priemones siekiant, kad būtų nutrauktas autorių teises saugomo turinio viešas skelbimas viešo naudojimo kompiuterių tinkluose (internete).“ Pastebėtina, kad nėra aišku, kokios neteisminės priemonės turimos omenyje, todėl taikant įstatymą gali kilti ginčų - buvo ar nebuvo išnaudotos visos neteisminės priemonės. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 2. Atsižvelgus į tai, kad projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 7 straipsnio pavadinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi neatšaukiamą ir kitiems asmenims sutartimi neperduodamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą. Siūlome išbraukti formuluotę „ir kitiems asmenims neperduodamą teisę“, nes ji, viena vertus, yra perteklinė, o kita vertus, klaidinanti, nes pilnai neatspindi neatšaukiamos teisės esmės, ir ja remiantis gali būti aiškinama, kad teisės „neatšaukiamumas“ yra ribotas (t.y. kad ji varžo tik autoriaus teisę perduoti teisę gauti kompensacinį atlyginimą). Pastebėtina, kad neatšaukiamos teisės terminas yra vartojamas įstatymuose, įskaitant keičiamą įstatymą (11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 4 dalis, 17 straipsnis) ir gerai suprantama jo paskirtis ir esmė. Neatšaukiamos autorių teisės negali būti autorinių sutarčių dalyku, šios teisės, net ir perdavus turtines autorių teises, leidžia autoriui gauti pajamų iš kūrinio naudojimo. Šių teisių negali atsisakyti ir pats autorius ar gretutinių teisių subjektas. Pastebėtina ir tai, kad pritarus projektu siūlomai nuostatai, gali tapti neaišku, ar neatšaukiama teisė įstatymo
teisė, nustatyta to paties įstatymo kituose straipsniuose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės aiškinimo taisykles (Civilinio kodekso 1.9 straipsnis), tuo atveju, kai įstatyme konkretaus žodžio (sąvokos) speciali reikšmė nepaaiškinta, reiškia, jog šis žodis vartojamas jo bendrine reikšme.
Lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio „neatšaukiamas“ reikšmė:
„kurio negalima atšaukti, pakeisti, galutinis“. 2. Projekto 2 straipsnio 2-3 dalių nuostatos taisytinos,
atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 82 punktu, „pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį (jei ji turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia.“
žodžio skliaustuose „toliau“ įrašytini žodžiai „šiame straipsnyje“. 4. Tam, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turėtų teisinį pagrindą parengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 7 straipsnio 3 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti išimtimi dėl projekto 7 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo. 5. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje, siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, vietoj konkrečios ministerijos pavadinimo „Lietuvos Respublikos kultūros ministerija“ įrašytina „Vyriausybės įgaliota institucija. Be to, analizuojamoje straipsnio dalyje neaiškus terminas „iki einamųjų metų balandžio 1 dienos“. Jeigu turima omenyje konkretūs metai, jie turi būti aiškiai įvardinti. Jeigu turima omenyje, kad nurodyta kompensacinio atlyginimo dalis turi būti pervedama Lietuvos radijo ir televizijos komisijai kiekvienais metais iki balandžio 1 d., tai analizuojama nuostata, atitinkamai ją patikslinus, dėstytina keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, o ne projekto 7 straipsnyje.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
20, 20¹, 65, 78
PROJEKTO nR. XIIIP-2415 es 2018-09-26
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Kernagis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Gytis Andrulionis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus patarėja Gabrielė Vorobjovienė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojas Mantas Martišius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Iešmantaitė, Respublikos Prezidentės patarėja Marija Dautartaitė, Lietuvos gretutinių teisių asociacija direktoriaus pavaduotoja Martyna Gudaitė-Gulbinienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės patarėjas Martynas Jokūbauskas, Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, lobistas Andrius Iškauskas, lobistas Šarūnas Frolenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-07-314
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali taikyti privalomus nurodymus „tik nustačiusi, kad teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos prieš tai išnaudojo neteismines priemones siekiant, kad būtų nutrauktas autorių teises saugomo turinio viešas skelbimas viešo naudojimo kompiuterių tinkluose (internete).“ Pastebėtina, kad nėra aišku, kokios neteisminės priemonės turimos omenyje, todėl taikant įstatymą gali kilti ginčų - buvo ar nebuvo išnaudotos visos neteisminės priemonės. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Nepritarti Įstatyme detalizuoti neteisminių priemonių projekte nereikia, nes tik taikant Įstatymą paaiškės, kurias neteismines priemones reikia taikyti konkrečiu atveju. Sistemiškai vertinant 78 str. 4 d., ypač kartu su nuostata, kad LRTK gali duoti siūlymus ir rekomendacijas dėl neteisminių priemonių taikymo, matyti, jog LRTK kiekvienu atveju vertins individualiai, kiek konkrečioje situacijoje įmanoma išnaudoti neteismines priemones (tai priklausys nuo pažeidėjo buvimo vietos, nuo jo bendradarbiavimo ir kt.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
tai, kad projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 7 straipsnio pavadinimą. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
gretutinių teisių asociacija (AGATA) 2018-09-211
Iki 2018-07-25 teisė į Kompensacinį atlyginimą buvo neperduodama, kas garantavo didelę tiesioginę naudą tiek stipresnes derybines pozicijas turinčioms įrašų kompanijoms/prodiuseriams, tiek silpnosioms sutarties šalims - autoriams bei atlikėjams. Naujoje Kompensacinio atlyginimo tvarkos aprašo redakcijoje „neperduodamumo“ garantijos neliko, tad kyla grėsmė, kad neginčijama Kompensacinio atlyginimo nauda susikoncentruos įrašų leidėjų rankose, tuo tarpu autoriai ir atlikėjai jos neteks. Kompensacinė šio atlygio prigimtis sąlygoja būtinybę užtikrinti, kad jis pasiektų visus kopijuojamų įrašų teisių turėtojus, todėl SIŪLOME Projektą papildyti Įstatymo pakeitimu, įtvirtinančiu Kompensacinį atlyginimą kaip neatšaukiamą ir neperduodamą:
„Papildyti Įstatymo 20 straipsnio 4 dali ir išdėstyti ją
taip:
<...>
teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje - kompensacinis atlyginimas)“ Iš dalies pritarti Komiteto siūloma Projekto Nr. XIIIP-2415(2) ES 1 straipsnio 1 dalies formuluotė:
1Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai
turi neatšaukiamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje.“
gretutinių teisių asociacija (AGATA) 2018-09-211
numatytas LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20, 20(1) 65, 78 str., 1 ir 2 priedų pakeitimo projekto Nr.
XIIIP-2415 (toliau - „Projektas") svarstymas. I. Susipažinę su Projektu ir jį išnagrinėję, teikiame AGATA pastabas ir pasiūlymus dėl Projekte numatyto teisinio reguliavimo: 25 proc. surinkto Kompensacinio atlyginimo skiriama:
„1/5 LRTK įgyvendinamoms teisių gynimo priemonėms pagal
teisių apsaugos programai, iš kurios nebūtų finansuojamos kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonės; 2/5 kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomai kūrybinei, šviečiamajai, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos veiklai, dėl kurios sprendimus priima jų visuotinis narių susirinkimas įstatymo 72(1) str. numatyta tvarka.“ Kolektyvinio administravimo asociacijos turi gilias specializuotas žinias ir įdirbį autorių teisių ir gretutinių teisių srityje, todėl gali įgyvendinti ne tik kūrybines/šviečiamąsias programas, bet ir veiksmingas, pokyčius lemiančias autorių/gretutinių teisių apsaugos priemones. Siūlomas reguliavimas nepagrįstai nukreipia lėšas TIK asociacijų kūrybinėms/šviečiamosioms programoms, eliminuodamas galimybę asociacijų narių sprendimu jas panaudoti jų narių teisių apsaugai, su tuo nesutinkame. SIŪLOME koreguoti projektą, numatant, kad kolektyvinio administravimo asociacijos įstatyme numatytą dalį Kompensacinio atlyginimo skirtų ne tik kūrybinei ir šviečiamajai, bet ir autorių/gretutinių teisių apsaugos veiklai. Iš dalies pritarti Komiteto siūloma Projekto Nr. XIIIP-2415(2) ES 1 straipsnio 2 dalies formuluotė:
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms paskirstomi taip: 1/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, iš kurios kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonės nėra finansuojamos; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinėms, šviečiamosioms ir (ar) autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms, dėl kurių sprendimus priima jų visuotinis narių susirinkimas šio Įstatymo 72¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20, 201, 65, 78 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2415(2) ES ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi neatšaukiamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas) analoginėje ar skaitmeninėje laikmenoje.“
Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms paskirstomi taip: 1/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama šio Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytoms teisių gynimo priemonėms finansuoti; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai, iš kurios kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonės nėra finansuojamos; 2/5 kompensacinio atlyginimo dalies skiriama kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomoms kūrybinėms, šviečiamosioms ir (ar) autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms, dėl kurių sprendimus priima jų visuotinis narių susirinkimas šio Įstatymo 72¹ straipsnyje nustatyta tvarka.“
2018-09-267 Argumentai: Kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr.
734, 10 p. nustato, kad pasibaigus kalendoriniams metams, už kuriuos buvo surinktas kompensacinis atlyginimas, atsakinga kolektyvinio administravimo organizacija (AGATA) 25 procentų sumą iki kovo 15 d. perveda Kultūros ministerijai, o Kultūros ministerija šią sumą perveda iki kovo 30 d. Būtina užtikrinti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija galėtų įgyvendinti Įstatymo projektu jai suteikiamą naują funkciją, kuriai yra skiriamas specialus finansavimas. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija tinkamai galėtų įgyvendinti jai pavestą funkciją, yra tikslinga numatyti konkrečią datą iki kada Kultūros ministerija perveda Įstatymo projekte numatytą sumą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kad galima būtų nuosekliai vykdyti ir planuoti darbus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 7 straipsnį siūloma papildyti ir išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo 1 ir 4 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
ministerija ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 10 dienos perveda Lietuvos radijo ir televizijos komisijai šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo dalį, skirtą šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytoje Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnio
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Kernagis, R. Šarknickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė