Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ir Lietuvos antstolių rūmais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ir Lietuvos antstolių rūmais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ Nr. 2S-2(2018)[1] (toliau – Nutarimas) pateiktą siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo
(įkainių) suderinimo su Lietuvos notarų rūmais. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnyje nustatytas tapatus teisinis reguliavimas, nustatantis privalomą vykdymo išlaidų dydžių, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos suderinimą su Lietuvos antstolių rūmais, parengtas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas kartu – Įstatymų projektai). Notarai ir antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, atliekantys įstatymų nustatytas viešo pobūdžio funkcijas. Skirtingai nei kiti teisines paslaugas teikiantys asmenys, notarai ir antstoliai turi išskirtines teises atlikti tam tikras teisines paslaugas – valstybės deleguotas funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti ir kontroliuoti.
Atsižvelgiant į tai, prerogatyva nustatyti atlyginimų dydžius už šių funkcijų atlikimą turėtų būti įtvirtinta išimtinai valstybei. Įstatymų projektais siekiama panaikinti privalomą notarų atlyginimo dydžių (įkainių) ir antstolių vykdymo išlaidų dydžių, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos suderinimą su visus notarus ir antstolius vienijančiais Lietuvos notarų rūmais ir Lietuvos antstolių rūmais. Privalomas notarų ir antstolių atlyginimų dydžių suderinimas su pačiais subjektais (notarais ir antstoliais) riboja valstybės teisinę diskreciją notarų ir antstolių atlyginimų nustatymo srityje ir įpareigoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą nustatyti tokius atlyginimo dydžius, kokie yra priimtini notarams ir antstoliams. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Nutarime konstatavo, kad dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintos nuostatos Lietuvos notarų rūmai darė tiesioginę įtaką užmokesčio už notarinių veiksmų atlikimą dydžiui, o tai sąlygojo notarų atlyginimo dydžių padidėjimą. Tai rodo, jog toks teisinis reglamentavimas darė neigiamą įtaką vartotojų interesams ir dėl šios priežasties turėtų būti atsisakyta privalomo notarų atlyginimo dydžių suderinimo su Lietuvos notarų rūmais. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Nutarime, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija yra pažymėjusi, kad tais atvejais, kai profesinė asociacija turi teisę priimti sprendimus dėl profesijos veiklos reguliavimo, dažnai yra ribojama konkurencija, didinant naudą profesijos atstovams, tačiau neįvertinant pasekmių vartotojams.
Taip pat atkreiptas dėmesys, jog teisinių profesijų atstovų asociacijos turi didelę galią, kadangi jos yra mažos, gerai organizuotos, orientuotos į vieną tikslą, o jų asociacijoms priklauso visi tos profesijos atstovai, todėl profesinės asociacijos sėkmingai įgyvendina joms palankias priemones, nepaisydamos vartotojų interesų[2]. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektų parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Nutarime pateiktą siūlymą. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. (8 5) 266 2993, el. p. [email protected]) Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus (vedėjas Igor Golubajev, tel. (8 5) 2662855, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Božena Rus ((8 5) 266 2952, el. p. [email protected]) ir patarėjas Artūras Remeikis ((8 5) 2662872, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras notarų atlyginimo dydžius (įkainius) ir antstolių vykdymo išlaidų dydžius, apskaičiavimo bei apmokėjimo tvarką nustato tik po to, kai konkretūs jų dydžiai ir apskaičiavimo bei apmokėjimo tvarka yra suderinami ne tik su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, bet ir su notarus bei antstolius atstovaujančiomis savivaldos institucijomis (Lietuvos notarų rūmais ir Lietuvos antstolių rūmais), kurios atitinkamai vienija visus notarus ir antstolius.
Šios įstatyminės nuostatos reiškia, kad praktikoje valstybė privalo pasiekti tokią poziciją dėl teisės akto turinio, kuri būtų priimtina notarams ir antstoliams (t. y. privalomas jų sutikimas dėl nustatomų dydžių). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektais siūloma atsisakyti privalomo notarų atlyginimo dydžių (įkainių) ir antstolių vykdymo išlaidų dydžių, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos suderinimo su Lietuvos notarų rūmais ir Lietuvos antstolių rūmais. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų projektais siūloma palikti prievolę Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui minėtus dydžius suderinti su Lietuvos Respublikos finansų ministru. Įstatymų projektuose siūlomi pakeitimai valstybės institucijoms suteiks galimybę notarų atlyginimo ir antstolių vykdymo išlaidų dydžius nustatyti pagal Notariato įstatyme ir Antstolių įstatyme įtvirtintus šių dydžių nustatymo kriterijus, atsižvelgti ne tik į Lietuvos notarų rūmų ir Lietuvos antstolių rūmų teikiamus siūlymus, bet taip pat kompleksiškai įvertinti galimas pasekmes vartotojams ir užtikrinti jų interesų apsaugą bei notarų ir antstolių paslaugų prieinamumą.
Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai turės galimybę bendra tvarka išnagrinėti ir įvertinti teikiamus projektus, susijusius su notarų atlyginimo ir antstolių vykdymo išlaidų dydžių nustatymu, teikti savo pastabas dėl projektų ir tokiu būdu daryti įtaką projektų turiniui Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Notariato įstatyme numatytus norminius teisės aktus Lietuvos Respublikos teisingumo ministras tvirtina, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę. Teisę pareikšti savo nuomonę ir pastabas dėl rengiamų teisės aktų projektų Lietuvos notarų rūmams užtikrina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1R-271, 73 punktas, numatantis, kad apie rengiamus teisės aktų projektus, susijusius su notarų veikla, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informuoja Lietuvos notarų rūmus. Tokia pat tvarka apie rengiamus teisės aktų projektus, susijusius su antstolių veikla, informuojami ir Lietuvos antstolių rūmai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Nėra. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektai buvo pateikti derinti visuomenei, paskelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „antstolis“, „notaras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Žr. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos interneto puslapį: https://kt.gov.lt/uploads/docs/docs/3414_fd949ccc0e7c955bab356804bfde9545.pdf. [2] Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Competitive restrictions in legal professions, prieiga per internetą https://www.oecd.org/regreform/sectors/40080343.pdf, 9 puslapis.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-09-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Socialinių reikalų ir darbo komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR.IX-876 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: I. Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, E. Jankevičius – teisingumo ministras, J. Sinkevičiūtė – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė, I. Golubajev – Teisingumo ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas, I. Karalienė – Lietuvos antstolių rūmų prezidentė, D. Satkauskienė – Lietuvos antstolių rūmų valdytoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-07-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos antstolių rūmai 2018-09-241 Lietuvos antstolių rūmų bendruomenė teigiamai vertina atsakingų institucijų ketinimus peržiūrėti antstolių įkainių reguliavimo tvarką.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės parengto ir teikiamo svarstyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 pakeitimo projekto nuostatose nesiūloma antstolių įkainių reguliavimui numatyti aiškios įkainių dydžio nustatymo metodikos. Todėl svarstant Antstolių įstatymo pakeitimo projektą prašytume įvertinti aiškios ir skaidrios metodikos (tvarkos) įtvirtinimo būtinybę ir papildyti minėtą įstatymo pakeitimo projektą šiomis nuostatomis:
6Vykdymo išlaidų nustatymo metodiką, jų dydį,
apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ir Lietuvos antstolių rūmais. Atkreipiame politikų ir atsakingų institucijų dėmesį, kad reguliuojant skolų išeieškojimo procesus Lietuvoje iki šiol neįgyvendinta Europos Tarybos rekomendacija REC(2003)17, numatanti, kad sprendimų vykdymo įkainiai turi būti pagrįsti, įtvirtinti įstatymu ir iš anksto žinomi proceso šalims. Nesant įkainių nustatymo tvarkos ir aiškios metodikos, suteikiama neribota diskrecija vienasmeniškai teisingumo ministrui nustatyti ir keisti vykdymo išlaidų dydžius. Įstatymo pakeitimo projekte nenumatant antstolių veiklos įkainių nustatymo metodikos ir tvarkos, įkainių reguliavimo procesas netaps skaidresnis. Sprendimų vykdymo išlaidos bus keičiamos remiantis subjektyviais samprotavimais, neatsižvelgus arba tik pasirinktinai atsižvelgus į “patogius” teisinius ar ekonominius argumentus. 2005 m. Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva atliktas ekonominis antstolių veiklos įkainių auditas Lietuvoje moksliškai pagrindė antstolio veiklos įkainių dydžius. Antstolių veikos įkainiai buvo susieti su vykdomų procedūrų sąnaudomis ir sudarė pagrindą nustatyti ekonomiškai pagrįstus sprendimų vykdymo įkainius.
Nuo 2009 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo pakeitimais, įtvirtinta būtinybė pagrįsti sprendimų vykdymo išlaidas ekonominiais skaičiavimais. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės pažymos „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (TAP-18-985, TAP-18-986; TAIS Nr. 18-6816(2), 18-6815(2))“, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo projektas nebuvo derinamas su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir nebuvo atliekamas antikorupcinis šio įstatymo paketimo projekto vertinimas. Pažymėtina, kad neribotos diskrecijos perdavimu Teisingumo ministerijai nustatant sprendimų vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką sukuriamos prielaidos Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos 14.1 punkte įvardintoms korupcijos apraiškoms, kai „įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir vietos savivaldos valdžių atstovai, inicijuodami teisės aktų pakeitimus, kartais yra veikiami įvairių verslo grupių, kurios siekia joms naudingų teisės aktų pakeitimo ir priėmimo“. Nors įstatymo pakeitimo projekte paliekama nuostata, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką „Teisingumo ministerija nustato, suderinusi su Finansų ministerija“, tokia derinimo procedūra yra formali. Finansų ministerija, taip pat kaip ir Teisingumo ministerija, neturi patvirtintų kriterijų, kuriais remdamasi galėtų nuspręsti, ar Teisingumo ministerijos, kaip projekto rengėjo, siūlomi vykdymo išlaidų dydžių pakeitimai yra pagrįsti ir atitinkantys išieškojimo proceso principus, dalyvių interesus.
Lietuvos antstolių rūmai tikisi, jog Vyriausybės parengtas ir LR Seimui teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, susijęs su tarpinstituciniu pakeitimų derinimo procesu, bent iš dalies sudarys galimybes aiškesniam skolų išieškojimo išlaidų dydžio proceso nustatymui. Siekiant ateityje išvengti antstoliu įkainių derinimo proceso neigiamo interpretavimo, pvz.“įkainiai derinti telefonu” ir pan., būtina šį procesą aiškiau reglamentuoti. Palankiai vertiname Teisingumo ministro E.Jankevičiaus iniciatyvą sudaryti darbo grupę dėl vykdymo išlaidų reguliavimo. Tačiau neįtvirtinus Antstolių įstatyme metodikos būtinybės, kitas ministras gali atsisakyti šios grupės veiklos. Neabejotina, kad vykdymo išlaidų nustatymo metodikos nebuvimas, ir toliau kels abejones šio proceso teisingumu. Nepritarti Komitetas pritarė iniciatorių pateiktai įstatymo projekto formuluotei. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2411. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Varkalys. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-10-03
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisinių institucijų departamento direktorė Jolita Sinkevičiūtė, Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Lietuvos antstolių rūmų atstovai: Dovilė Satkauskienė, Vitalis Milevičius, Svetlana Kastanauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-07-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
rūmai 2018-09-241 Lietuvos antstolių rūmų bendruomenė teigiamai vertina atsakingų institucijų ketinimus peržiūrėti antstolių įkainių reguliavimo tvarką. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės parengto ir teikiamo svarstyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr.
IX-876 21 pakeitimo projekto nuostatose nesiūloma antstolių įkainių reguliavimui numatyti aiškios įkainių dydžio nustatymo metodikos. Todėl svarstant Antstolių įstatymo pakeitimo projektą prašytume įvertinti aiškios ir skaidrios metodikos (tvarkos) įtvirtinimo būtinybę ir papildyti minėtą įstatymo pakeitimo projektą šiomis nuostatomis:
dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ir Lietuvos antstolių rūmais. Atkreipiame politikų ir atsakingų institucijų dėmesį, kad reguliuojant skolų išeieškojimo procesus Lietuvoje iki šiol neįgyvendinta Europos Tarybos rekomendacija REC(2003)17, numatanti, kad sprendimų vykdymo įkainiai turi būti pagrįsti, įtvirtinti įstatymu ir iš anksto žinomi proceso šalims. Nesant įkainių nustatymo tvarkos ir aiškios metodikos, suteikiama neribota diskrecija vienasmeniškai teisingumo ministrui nustatyti ir keisti vykdymo išlaidų dydžius. Įstatymo pakeitimo projekte nenumatant antstolių veiklos įkainių nustatymo metodikos ir tvarkos, įkainių reguliavimo procesas netaps skaidresnis. Sprendimų vykdymo išlaidos bus keičiamos remiantis subjektyviais samprotavimais, neatsižvelgus arba tik pasirinktinai atsižvelgus į “patogius” teisinius ar ekonominius argumentus. 2005 m. Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva atliktas ekonominis antstolių veiklos įkainių auditas Lietuvoje moksliškai pagrindė antstolio veiklos įkainių dydžius. Antstolių veikos įkainiai buvo susieti su vykdomų procedūrų sąnaudomis ir sudarė pagrindą nustatyti ekonomiškai pagrįstus sprendimų vykdymo įkainius. Nuo 2009 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo pakeitimais, įtvirtinta būtinybė pagrįsti sprendimų vykdymo išlaidas ekonominiais skaičiavimais.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės pažymos „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (TAP-18-985, TAP-18-986; TAIS Nr. 18-6816(2), 18-6815(2))“, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo projektas nebuvo derinamas su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir nebuvo atliekamas antikorupcinis šio įstatymo paketimo projekto vertinimas. Pažymėtina, kad neribotos diskrecijos perdavimu Teisingumo ministerijai nustatant sprendimų vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką sukuriamos prielaidos Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos 14.1 punkte įvardintoms korupcijos apraiškoms, kai „įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir vietos savivaldos valdžių atstovai, inicijuodami teisės aktų pakeitimus, kartais yra veikiami įvairių verslo grupių, kurios siekia joms naudingų teisės aktų pakeitimo ir priėmimo“. Nors įstatymo pakeitimo projekte paliekama nuostata, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką „Teisingumo ministerija nustato, suderinusi su Finansų ministerija“, tokia derinimo procedūra yra formali. Finansų ministerija, taip pat kaip ir Teisingumo ministerija, neturi patvirtintų kriterijų, kuriais remdamasi galėtų nuspręsti, ar Teisingumo ministerijos, kaip projekto rengėjo, siūlomi vykdymo išlaidų dydžių pakeitimai yra pagrįsti ir atitinkantys išieškojimo proceso principus, dalyvių interesus. Lietuvos antstolių rūmai tikisi, jog Vyriausybės parengtas ir LR Seimui teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr.
IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, susijęs su tarpinstituciniu pakeitimų derinimo procesu, bent iš dalies sudarys galimybes aiškesniam skolų išieškojimo išlaidų dydžio proceso nustatymui. Siekiant ateityje išvengti antstoliu įkainių derinimo proceso neigiamo interpretavimo, pvz.“įkainiai derinti telefonu” ir pan., būtina šį procesą aiškiau reglamentuoti. Palankiai vertiname Teisingumo ministro E.Jankevičiaus iniciatyvą sudaryti darbo grupę dėl vykdymo išlaidų reguliavimo. Tačiau neįtvirtinus Antstolių įstatyme metodikos būtinybės, kitas ministras gali atsisakyti šios grupės veiklos. Neabejotina, kad vykdymo išlaidų nustatymo metodikos nebuvimas, ir toliau kels abejones šio proceso teisingumu. Nepritarti Siūlytina pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas
reikalų ir darbo komitetas
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė