ir uždaviniai Esama valstybės informacinių išteklių (toliau – VII) infrastruktūra ir jos plėtra yra decentralizuota. VII infrastruktūros apimties, naujumo, panaudojimo ir veiklų, susijusių su esama VII infrastruktūra, vertinimas pagal studiją „Valstybės informacinių technologijų infrastruktūros, planuojamos finansuoti Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų paramos lėšomis 2014–2020 metų laikotarpiu, tendencijų ir perspektyvų vertinimas“ (toliau – Studija), kuri paskelbta Susisiekimo ministerijos interneto svetainės skilties
„Veiklos sritys“ skyriuje „Informacinės visuomenės plėtra“, parodė, kad:
patikimumo lygio, veiklos, susijusios su VII infrastruktūros palaikymu ir tęstinumo užtikrinimu (atsarginių duomenų kopijų tvarkymo, veiklos atnaujinimo), klausimai sprendžiami savarankiškai;
daliai plėtoti, dažnai yra perteklinės;
integralumo galimybės;
užtikrina lėšų panaudojimo pagrįstumą, atsiperkamumą ir suderinamumą;
suvienodintų VII infrastruktūros valdymo procesus ir sumažintų informacinių technologijų (toliau – IT) įsigijimo ir palaikymo sąnaudas;
6nėra sukurto debesijos paslaugų teikimo institucijoms mechanizmo,
kuris suteiktų institucijoms galimybę sumažinti nuosavą IT turtą ir leistų savo poreikius tenkinti naudojantis debesijos paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis.
Nurodytam tikslui pasiekti ir esamoms problemoms spręsti reikia nustatyti priemones, kurios leistų konsoliduoti VII infrastruktūrą ir sukurti debesijos paslaugų teikimo institucijoms mechanizmą. Tam būtina teisiškai sureguliuoti būsimus visuomeninius santykius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 498
„Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos
valdymo optimizavimo“ (toliau – Nutarimas) nutarė konsoliduoti VII infrastruktūrą ir sukurti debesijos paslaugas. Nutarimu Susisiekimo ministerija paskirta atsakinga už VII infrastruktūros konsolidavimą, šio proceso koordinavimą, taip pat tolesnį plėtros koordinavimą. Nutarimu patvirtinto Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbų sąrašo 6 punkte numatyta reglamentuoti debesijos paslaugų teikimą ir šių paslaugų teikėjus – pateikti Vyriausybei VII infrastruktūrai konsoliduoti reikalingų įstatymų projektus. Minėtoms nuostatoms reglamentuoti Susisiekimo ministerija parengė Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas).
Projektu siekiama patikslinti VII infrastruktūros valdymo srities institucijų funkcijas, nustatyti valstybės debesijos paslaugų teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę, reglamentuoti debesijos paslaugų teikėjų veiklą, jų teikiamas paslaugas, debesijos paslaugų įsigijimą iš privačių debesijos paslaugų teikėjų, debesijos paslaugų katalogą, jo naudojimą ir kita. Taigi Projektu bus sudarytos teisinės prielaidos valstybės mastu įgyvendinti esminę pertvarką, t. y. konsoliduoti VII infrastruktūrą ir institucijoms pereiti nuo nuosavos infrastruktūros naudojimo prie infrastruktūros, gaunamos kaip debesijos paslauga, naudojimo. VII infrastruktūros konsolidavimo procesas ir debesijos paslaugų teikimo procesas bus glaudžiai tarpusavyje susiję, VII infrastruktūros konsolidavimo procesas nebus sėkmingai užbaigtas, jeigu jį pabaigus institucijos nesinaudos debesijos paslaugomis. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorė – Susisiekimo ministerija. Projektą parengė Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento ( direktorius Petras Jakavonis, tel. (8 5)
, el. p. [email protected] ) Informacinės visuomenės plėtros skyriaus (vedėja Aušra Kumetaitienė, tel. (8 5) 239 2901, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Asta Balevičiūtė (tel. (8 5) 239 2892, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu debesijos paslaugų teikimo sąlygos teisės aktuose nėra reglamentuotos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma nustatyti naudojimosi debesijos paslaugomis tvarką, valstybės debesijos paslaugų teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę.
Pažymėtina, kad informaciją, valdomą vykdant viešojo ir vidaus administravimo funkcijas, institucijos tvarko registruose ir valstybės bei kitose informacinėse sistemose. Projekte siūloma nustatyti, kad registrams ir informacinėms sistemoms tvarkyti naudojamos debesijos paslaugos. Debesijos paslaugos sudarys sąlygas optimizuoti VII infrastruktūros panaudojimą, eksploatacijai reikalingus resursus, taip pat sudarys sąlygas efektyviau naudoti valstybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie skirti VII tvarkyti. Atsižvelgiant į tai, kad debesijos paslaugų poreikis gali kisti, tikslinga k onkrečias debesijos paslaugų rūšis pavesti nustatyti Vyriausybei. Toks teisinis reguliavimas sudarys sąlygas laiku reaguoti į debesijos paslaugų poreikio pokyčius. Projekte taip pat siūloma nustatyti privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamų debesijos paslaugų naudojimo tvarką. Projekte patikslinamos VII skirstymo pagal juose tvarkomos informacijos svarbą kategorijos ir pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis VII priskiriami tam tikrai kategorijai, taip pat pakoreguojamas šiuo metu galiojantis ne visai tinkamas reguliavimas, pagal kurį priskyrimas atitinkamai kategorijai daromas ne tik atsižvelgiant į tvarkomos informacijos svarbą, bet ir į VII tipą (valstybės informacinė sistema, žinybinis registras, vidaus administravimo sistema ir pan.). Projekte nustatoma, kad ypatingos svarbos ir svarbius VII sudarančias informacines sistemas ir registrus institucijos tvarko naudodamosi tik valstybės debesijos paslaugų teikėjų teikiamomis debesijos paslaugomis, vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos VII sudarančias informacines sistemas ir registrus institucijos tvarko naudodamosi tik privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamomis debesijos paslaugomis.
Reglamentavimas, pagal kurį debesijos paslaugas, susijusias su ypatingos svarbos ir svarbiais VII, teiks tik valstybės debesijos paslaugų teikėjai, pasirinktas dėl to, kad nurodytos VII rūšys turi esminės reikšmės visai valstybės veiklai. Šių paslaugų teikimas laikytinas valstybės funkcijų vykdymu, kadangi tik užtikrinus saugų ir nepertraukiamą debesijos paslaugų teikimą galima užtikrinti saugų ir nepertraukiamą svarbiausių valstybės informacinių sistemų darbą ir apsaugoti visai valstybei ir visuomenei svarbius duomenis, taip pat užtikrinti tinkamą viešojo administravimo funkcijų atlikimą. Valstybei svarbu ne tik užtikrinti nepertraukiamą keitimąsi VII, bet ir užkirsti kelią galimiems veiklos trukdžiams, išpuoliams bei neteisėtam valstybės išteklių panaudojimui ateityje. Projekto rengėjų nuomone, būtinybę, kad su ypatingos svarbos ir svarbiais VII susijusias paslaugas teiktų būtent valstybės kontroliuojami subjektai, lemia šios priežastys:
lemiamą įtaką strateginių sprendimų priėmimui, t. y. priimant sprendimus dėl naudojamų technologijų valstybė galėtų vertinti ne tik komercinius kriterijus (atsiperkamumą, pelną ir pan.), bet ir informacijos galimo sutrikdymo galimybę, galimą priešiškų valstybių veiklą ir jų keliamus pavojus ir pan. Be to, valstybė turėtų galimybę operatyviai reaguoti į kilusias ar dar tik potencialiai galinčias kilti grėsmes.
Jeigu visos debesijos paslaugos būtų teikiamos tik privačių operatorių, valstybė (ar jos atstovai) negalėtų jiems duoti privalomų nurodymų, patekti į privačių debesijos paslaugų teikėjų, duomenų centrų ar kitas patalpas, neįvedus karo ar nepaprastosios padėties.
valstybės kontroliuojamiems subjektams būtų užtikrinama aukščiausio lygio valstybės paslapčių apsauga, t. y. valstybės debesijos paslaugų teikėjai galėtų įgyti paslapčių subjekto statusą. Paslapčių subjektu pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gali būti valstybės ir savivaldybių institucijų, kurių veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, reguliavimo sričiai priskirtos įmonės ir įstaigos. Privatiems juridiniams asmenims toks statusas negali būti suteiktas.
straipsnio 1 dalies 1 punktą asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, privataus debesijos paslaugų teikėjo darbuotojai ne Lietuvos Respublikos piliečiai neturėtų galimybės dirbti su įslaptinta informacija, todėl privataus subjekto galimybės, pvz., priimti reikalingus sprendimus, įdiegti specifinę įrangą, gali būti apribotos arba visiškai suvaržytos.
atsirasti rizika, kad bus sutrikdytas svarbiausių valstybės duomenų saugumas, konfidencialumas ar prieinamumas.
Taip galėtų atsitikti tuo atveju, jeigu privatus debesijos paslaugų teikėjas dėl komercinių priežasčių nutrauktų veiklą ar jo nuosavybės teisę įgytų ir valdymą perimtų suinteresuoti asmenys iš nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių valstybių.
) paslaugomis. Naudojimasis tokiomis paslaugomis bus nauja, iki šiol detaliai nežinoma institucijoms veikla, todėl tiksliai nežinant paslaugų objekto nėra galimybės jo įsigyti iš trečiųjų šalių. Projekte numatyta, kad valstybės debesijos paslaugų teikėjas yra Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos įsteigta ar paskirta viešoji įstaiga, kuri įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba gali būti pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, arba valstybės įmonė, kuri įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba gali būti pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę, arba biudžetinė įstaiga. Jeigu valstybės debesijos paslaugų teikėjas vykdo ir kitą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą veiklą, ši veikla turi būti atskirta nuo debesijos paslaugų teikimo organizacinėmis ir veiklos sąnaudų, apskaitos ir finansavimo atskyrimo priemonėmis.
Valstybės debesijos paslaugų teikėjų patirtos išlaidos dėl institucijų naudojimosi debesijos paslaugomis apmokamos iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas ), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, taip pat lėšomis, gautomis už teikiamas debesijos paslaugas. Valstybės debesijos paslaugų teikėjų patirtų išlaidų dėl institucijų naudojimosi debesijos paslaugomis apskaičiavimo tvarką nustatys Vyriausybė. Projekte siūloma įtvirtinti debesijos paslaugų katalogą, reglamentuoti jo paskirtį. Siekiant optimizuoti debesijos paslaugų teikimą ir naudojimąsi jomis, siūlytina, kad prieiga prie debesijos paslaugų turi būti centralizuota ir vieša, o institucijos, tvarkydamos registrus ir valstybės informacines sistemas, privalo naudotis debesijos paslaugomis per paslaugų katalogą. Tai sudarys sąlygas tinkamai valdyti debesijos paslaugų teikimo procesą, tvarkyti ir administruoti debesijos paslaugas ir institucijų naudojimąsi debesijos paslaugų teikėjų teikiamomis debesijos paslaugomis. Projekte, atsižvelgiant į tai, kad institucijos, tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, naudosis debesijos paslaugomis, patikslintos registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų pareigos. Projekte patikslinti atsakomybės už techninės ir programinės įrangos priežiūrą ir duomenų tvarkymą reikalavimai. Taip formuojant politiką ir paskirstant jos įgyvendinimo funkcijas siekiama sudaryti tinkamas prielaidas tvariai valdyti VII infrastruktūrą. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad VII infrastruktūros konsolidavimas sudarys prielaidas per dešimt metų sutaupyti daugiau kaip 100 mln. eurų CAPEX ir OPEX, taip pat tikimasi pasiekti:
eksploatavimo, už tas pačias lėšas sukuriant nuo 20 proc. iki 35 proc. daugiau naudos;
valdymo problemas – užtikrinti tvarią ir koordinuotą institucijų IT ūkio plėtrą ir išnaudoti koordinuoto IT ūkio valdymo sinergiją;
paramos ir valstybės lėšų, skiriamų informacinės visuomenės plėtrai, panaudojimą. Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Dėl projekto parengta antikorupcinio vertinimo pažyma. 7. Kaip projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numatomas teisinis reguliavimas paveiks įmonių konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose, nes įmonės įgis papildomą kompetenciją aukšto patikimumo VII infrastruktūros kūrimo ir jos priežiūros, debesijos paslaugų plėtros srityse. Sudarius prielaidas institucijoms dalį paslaugų įsigyti iš privataus sektoriaus debesijos paslaugų, bus užtikrinamos konkurencinės rinkos sąlygos. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9.
kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujos Projekto sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, reikės priimti šiuos teisės aktus:
Vyriausybei dėl:
informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo tvarkos;
veiklos ir organizacinių reikalavimų, debesijos paslaugų teikimo tvarkos;
debesijos paslaugų teikėjų patirtų išlaidų dėl institucijų naudojimosi debesijos paslaugomis apskaičiavimo tvarkos;
d. nutarimo Nr.
180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo; Susisiekimo ministerijai dėl:
skirtos techninės ir programinės įrangos suderinamumo, saugumo, licencijavimo, sertifikavimo, kokybės ir patikimumo reikalavimų;
sistemų ir registrų ir vidaus administravimo sistemų veiklai reikalingų informacinių išteklių infrastruktūros poreikio planavimo tvarkos;
Vidaus reikalų ministerijai dėl debesijos paslaugų teikėjų teikiamų debesijos paslaugų saugos reikalavimų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, kadangi šiuo metu išleidžiamos lėšos bus perskirstomos siekiant jas panaudoti efektyviau.
Valstybės debesijos paslaugų teikėjams finansuoti bus naudojamos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ lėšos. Priešingai, manoma, kad ilgalaikėje perspektyvoje Projekto nuostatų įgyvendinimas leis sutaupyti lėšų, kaip tai nurodyta aiškinamojo rašto 5 punkte. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „debesijos paslauga“, „debesijos paslaugų teikėjas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2016-11-28
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, p rojekto
straipsnio 1 dalyje siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamos toliau vartojamos įstatymo santrumpos kaip perteklinės. 2. Projekto
vadovautis aiškinant projekte naudojamų sąvokų turinį. Atkreiptinas dėmesys, jog toks baigtinis įstatymų nurodymas gali kelti neaiškumų dėl įstatyme naudojamų sąvokų, kurios nėra apibrėžtos nei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, turinio, pavyzdžiui, paminėtinos kibernetinio saugumo , įslaptintos informacijos ir kitos sąvokos, kurios nėra apibrėžtos aukščiau minėtuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti 2 straipsnio 20 dalį su nuorodomis į įstatymus, kuriuose yra apibrėžtos tam tikros specifinės projekte vartojamos sąvokos. 3. Projekto II skyriaus, kuriame reguliuojamas valstybės informacinių išteklių politikos formavimas ir įgyvendinimas, dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių.
Skyriuje pirmiausia turėtų būti įvardintos institucijos ir pareigūnai atsakingi už valstybės informacinių išteklių politikos formavimą ir įgyvendinimą, vėliau nuosekliai turėtų būti išdėstomos šių institucijų ir pareigūnų kompetencija ir funkcija. Tuo tarpu siūlomoje redakcijoje skyriaus nuostatos dėstomos gana eklektiškai, pavyzdžiui,
išteklių politiką formuojančių subjektų, tačiau 4 straipsnyje nurodoma Vyriausybės kompetencija šioje srityje. Taip pat paminėtina ir tai, kad pavyzdžiui 4 straipsnio pavadinime nurodoma, kad jame reglamentuojama institucijos kompetencija, 8 straipsnyje – kad reglamentuojamos institucijų funkcijos, o 5 straipsnyje –reglamentuojamas politikos formavimas ir įgyvendinimo koordinavimas, nors visuose straipsniuose yra tiesiog išdėstomos atitinkamų valstybės institucijų ir įstaigų funkcijos. Atsižvelgiant į tai, skyriaus nuostatų dėstymą siūlome tobulinti. 4. Projekto nuostatose vartojamos formuluotės, nustatančios Susisiekimo ministerijos kompetenciją įgalioti valstybės institucijas, tvirtinti atitinkamas tvarkas, nustatyti tam tikrus reikalavimus. Vertindami šias nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. 5. Projekto
reguliuoti ne visų debesijos paslaugų, o tik valstybės debesijos paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų tvarką. 6.
informacinių išteklių politikos formavimą ir jos įgyvendinimo koordinavimą, tačiau nei šio skyriaus pavadinime, nei projekto 1 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyti įstatymo reguliavimo objektai, politikos įgyvendinimo koordinavimas nėra iškirtas kaip atskira valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų veiklos sritis. Be to, ir paties 5 straipsnio 1 dalyje, visos trys ministerijos yra įvardijamos kaip valstybės informacinių išteklių politiką formuojančios, o ne jos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos (tiesiog viena iš Susisiekimo ministerijos funkcijų yra pagal kompetenciją koordinuoti politiką įgyvendinančių subjektų veiksmus). Atsižvelgiant į tai, siūlytume arba 5 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „ir jos įgyvendinimo koordinavimas“, arba 5 straipsnyje aiškiai išskirti ir įvardinti politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijas atliekančią instituciją – Susisiekimo ministeriją. 7. Projekto
„ir atleidžia iš jų“, nes asmenį į pareigas priimančio subjekto kompetencijai
priklauso ir sprendimas dėl šio asmens atleidimo. 8. Svarstytina, ar 5 straipsnio 2 dalies 11 punkte vietoj žodžių „įstatymų nustatyta tvarka“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „šio įstatymo nustatyta tvarka“, nes būtent teikiamame projekte yra nustatyta Vyriausybės kompetencija priimti sprendimus dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo arba įgalioti šiuos sprendimus priimti kitas institucijas. 9. Projekto
bendrųjų principų neatitinkanti nuostata, numatanti, kad Susisiekimo ministerija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausančius sprendimus, turi gauti Valstybės informacinių išteklių tarybos, pritarimą.
Kitaip sakant, siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas jo kompetenciją priklausančius administracinius sprendimus, turi gauti pritarimą patariamojo organo, kurio sudėtis, statusas, funkcijų pobūdis bei atsakomybės dėl priimamų sprendimų nebuvimas niekaip nesuponuoja kompetencijos priimti viešojo administravimo pobūdžio sprendimų. Vertinant projekto nuostatas, susijusias su Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos statusu ir funkcijomis, pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taigi, norint Tarybai suteikti viešojo administravimo įgaliojimus, reikėtų įstatymiškai sureglamentuoti jos teisinį statusą, veiklos formą, formavimo ir veiklos tvarką, bendruosius ir profesinius reikalavimus Tarybos nariams, narių statusą, įgaliojimus, teises, pareigas bei atsakomybę, administracinių sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką, Tarybos kaip viešojo administravimo subjekto veiklos finansavimo principus bei kitus esminius Tarybos teisinio statuso elementus. Kitaip sakant, ir šiuo metu galiojančio įstatymo ir teikiamo projekto nuostatos neleidžia daryti išvados, kad šiai Tarybai siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atsisakyti 5 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatos dėl privalomo Tarybos pritarimo gavimo.
Galbūt tikslinga nustatyti, kad Susisiekimo ministerija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausantį sprendimą dėl debesijos paslaugų katalogo, turėtų įvertinti Tarybos siūlymus . Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 2 dalies
valstybės informacinės sistemos ar registro valdytojo ar tvarkytojo struktūrinio padalinio, atsakingo už institucijai teisės aktų nustatytų funkcijų atlikimą, vadovas . Siūlome patikslinti už kokio pobūdžio funkcijų atlikimą atsakingo struktūrinio padalinio vadovas skiriamas duomenų valdymo įgaliotiniu, nes už institucijos tikslų įgyvendinimą ir tinkamą funkcijų atlikimą atsako ne struktūrinio padalinio, o pačios institucijos vadovas. 11. Projekto
skyriaus šeštąjį skirsnį. 12. Projekto 9 straipsnyje siūloma reguliuoti teisinius santykius, susijusius su vyriausiuoju valstybės informacinių išteklių valdymo įgaliotiniu (toliau - Įgaliotinis). Teikiamas reguliavimas neišbaigtas, dviprasmiškas bei diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad neaiškus pats Įgaliotinio statusas, t.y. neaišku, ar Įgaliotinis būtų nepriklausomas valstybės pareigūnas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, ar, vis dėlto, eilinis Susisiekimo ministerijos darbuotojas, tiesiog turintis specifines Įgaliotinio funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad savaime ydinga yra projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje formuluojama alternatyva dėl įstatymu reguliuojamos pareigybės statuso.
Iš pateikiamos redakcijos net neaišku, kokia apskritai Įgaliotinio vieta bendrojoje valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų ir pareigūnų sąrangoje, nekalbant apie nuostatų, numatančių Įgaliotinio veiklos techninio ir ūkinio aptarnavimo užtikrinimą, veiklos finansavimą, nebuvimą. Vienos projekto nuostatos suponuoja, kad Įgaliotinis yra nepriklausomas viešojo administravimo subjektas, turintis tam tikrus įgaliojimus, kitos – kad jis yra Susisiekimo ministerijoje dirbantis ir tiesiogiai susisiekimo ministrui pavaldus darbuotojas. Manome, kad atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, projektas turėtų būti tikslinamas, nuosekliai ir aiškiai apibrėžiant Įgaliotinio teisinį statusą, nurodant kokio įstatymo nustatyta tvarka Įgaliotinis skiriamas į pareigas, kokie reputacijos, išsilavinimo bei kompetencijos reikalavimai jam taikomi, kokia jo įgaliojimų trukmė, sąlygos, kurioms esant įgaliojimai baigiasi ir t.t., tarnybos (darbo) santykių pagrindas, kompetencija, funkcijos, pavaldumas, atskaitomybė, veiklos finansavimas ir techninis aptarnavimas. Iš kitos pusės, jeigu siūloma Įgaliotiniui suteikti valstybės pareigūno kaip atskiro viešojo administravimo subjekto statusą, diskutuotinas reguliavimas, pagal kurį jį į pareigas skirtų susisiekimo ministras, o ne pati Vyriausybė, t.y. manome, kad toks valstybės pareigūnas, siekiant užtikrinti tinkamą ir nepriklausomą jo funkcijų vykdymą, turėtų būti atskaitingas ir pavaldus ne ministrui, o Vyriausybei. 13.
punkte ir 43 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti, kad valstybės institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, privalo registrus ir valstybės bei kitas informacines sistemas tvarkyti naudodama debesijos paslaugas, t.y. įstatymu siekiama nustatyti imperatyvą visoms valstybės institucijoms, nepriklausomai nuo jų tvarkomų valstybės informacinių išteklių sukūrimo laiko, turimos infrastruktūros, jos patikimumo lygio, patirties, susijusios su infrastruktūros palaikymu ir plėtojimu, jos integralumu, naudoti ne savo valdomą, o trečiųjų asmenų – debesijos paslaugų teikėjų, valdomą infrastruktūrą. Toks reguliavimas yra ginčytinas jo pagrįstumo ir racionalaus valstybės finansinių išteklių naudojimo požiūriu. Nesuprantamas projekto tikslas, kuriuo užkertamas kelias patikimos saugos požiūriu, tinkamai veikiančios ir prižiūrimos valstybės institucijų valdomos informacinių išteklių infrastruktūros naudojimo galimybei, taip paneigiant valstybės institucijų kompetenciją informacinių išteklių infrastruktūros naudojimo srityje. Svarstytina, ar imperatyvas naudotis debesijos paslaugomis neturėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei tinkamas valstybės registrų ar valstybės informacinių sistemų kūrimas ir tvarkymas būtų susijęs su neproporcingomis sąnaudomis naujai ar papildomai infrastruktūrai įsigyti, neproporcingu žmogiškųjų bei organizacinių išteklių infrastruktūrai prižiūrėti naudojimu, ar tuo atveju, kai valstybės institucijos objektyviai negalėtų užtikrinti reikalaujamo infrastruktūros saugos ir patikimumo lygio. Priešingu atveju, toks reguliavimas vertintinas kaip neracionaliu esamo valstybės turto, t.y. sukurtos valstybės institucijų valdomos informacinių technologijų infrastruktūros, naudojimu.
Taip pat pažymėtina, kad privalomas valstybės informacinių išteklių tvarkymas naudojantis privačių ūkio subjektų teikiamomis debesijos paslaugomis, atsižvelgiant į privačių ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę, privačių ūkio subjektų dalyvių poreikius, norus ir iniciatyvas, galimų ginčų tarp valstybės ir privataus sektoriaus subjektų atsiradimą, teisminio ginčų nagrinėjimo galimybes ir terminus, tiesiog objektyviai negalėtų užtikrinti nepertraukiamo ir tinkamo valstybės registrų ir informacinių sistemų tvarkymo. Be to, nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad debesijos paslaugų privalomumas susijęs su kelio užkirtimu galimiems trukdžiams, išpuoliams ir kitiems infrastruktūroms keliamiems pavojams, atkreipiame dėmesį, kad svarbiausiųjų valstybės informacinių išteklių tvarkymui reikalingos infrastruktūros sukoncentravimas vienoje vietoje (duomenų centro patalpoje), mūsų nuomone, kaip tik galėtų įtakoti didesnę aukščiau išvardintų faktorių riziką. 14. Teisiškai ydinga projekto 12 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad tuo atveju, kai valstybės institucija atitinka įstatyme numatytas sąlygas, įgalinančias ją registrus ir valstybės informacines sistemas tvarkyti nenaudojant debesijos paslaugomis, prieš tai ši valstybės institucija turi gauti Susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos sutikimą , t.y. nepaisant įstatyme numatytų reikalavimų atitikimo, valstybės institucijos reikalaujama gauti ir valstybinę priežiūrą bei stebėseną atliekančios valstybės įstaigos sutikimą, kurio davimo tvarka ir sąlygos neatskleistos. Toks reguliavimas prieštarauja įstatymų viršenybės principui ir turėtų būti tikslinamas.
Mūsų nuomone, susisiekimo ministro įgaliota institucija turėtų būti tiesiog informuojama apie tai, kad valstybės institucija, atitinkanti įstatyme numatytas sąlygas, nesinaudos debesijos paslaugomis. 15. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 21 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje bei 30 straipsnio 8 dalyje po žodžių „neatskaitinga“ institucija“ įrašytini žodžiai
„ar įstaiga“. 16. Vertinant projekto 30 straipsnyje nustatomą atlyginimo
už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą apskaičiavimo tvarką, atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančio įstatymo 29 straipsnio nuostatas atlyginimo už registro duomenų, informacijos ar dokumentų teikimą apskaičiavimo tvarka nediferencijuojama, t.y. atlyginimas apskaičiuojamas ir mokamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, Vyriausybė taip įgaliota nustatyti ir registro administravimo išlaidų bei pagrįstos investicijų grąžos įvertinimo principus. Taigi, šiuo metu taikoma bendra taisyklė, kad a tlyginimo dydis turi būti pagrįstas registro tvarkytojo nuolatinėmis sąnaudomis ir diferencijuotas atsižvelgiant į teikiamų registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų kiekį ir naudojamus informacinių technologijų sprendimus.
Tuo tarpu projekto 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti išimtį iš šios taisyklės ir įtvirtinti, jog tokia atlyginimo už registro duomenų ir informacijos teikimą apskaičiavimo tvarka netaikoma institucijai, kuri pajamomis iš registro duomenų, informacijos teikimo finansuoja didžiąją dalį (daugiau negu 50 procentų) išlaidų, patirtų jai teikiant viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdant kitas viešąsias funkcijas, arba institucijai, kuri pajamomis iš registro duomenų, informacijos teikimo finansuoja didžiąją dalį (daugiau negu 50 procentų) išlaidų, patirtų juos renkant, rengiant, dauginant ir skelbiant. Siūloma nustatyti, kad tokiu atveju bendros institucijos pajamos, gautos iš registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo, neturi viršyti registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža ir pelno marža .“ Aptartos nuostatos turinys diskutuotinas, nes nei iš teikiamo projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nėra aišku kodėl siekiama nustatyti skirtingą atlyginimo už registro teikiamas paslaugas skaičiavimą priklausomai nuo institucijos, tvarkančios registrus, pajamų struktūros. Neaišku kuo grindžiamas toks teisinis reguliavimas ir kodėl vieniems registrų tvarkytojams būtų suteikta teisė atgauti tik išlaidas, priskirtinas teikiamų registro duomenų tvarkymo sąnaudoms, o kitiems - papildomai ir pagrįstą investicijų grąžą bei pelno maržą.
Vertinant siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų registrų tvarkymas bei jų duomenų ir informacijas teikimas gavėjams siejamas su viešojo administravimo funkcija (administracinių paslaugų teikimu), todėl svarstytina, ar teisiškai pagrįsta už viešojo administravimo funkcijų vykdymą siekti pelno. Be to, kadangi visų viešųjų valstybės registrų tvarkytojų veikla ir teikiamos paslaugos yra tiesiogiai susiję su viešuoju administravimu, šioje srityje nėra jokių „konkuruojančių“ subjektų, t.y. kiekvienas valstybės kiekvienas registras yra vienintelis šaltinis, iš kurio teikiami tam tikros rūšies duomenys. Pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro duomenis tvarko šio registro tvarkytojas - valstybės įmonė „Registrų centras“, kuriai aptariamas reguliavimas taip pat būtų taikomas, ir nėra jokių kitų registrų, kuriuose būtų galima tvarkyti ir gauti analogiškus nekilnojamojo turto duomenis. Todėl asmenys, kurie naudojasi registrų teikiamomis administracinėmis paslaugomis, neturi pasirinkimo galimybės ir visuomet kreipiasi į vienintelę instituciją dėl registro paslaugų gavimo. Taigi, asmenys būtų įpareigoti, siekdami gauti iš viešųjų asmenų administracinę paslaugą, turėtų mokėti tokį atlyginimą, kuris būtų pagrįstas ne registro tvarkytojo sąnaudomis, o tam tikrais siekiamo pelno rodikliais.
Pažymime, kad nors nuostata dėl pelno maržos ir investicijų grąžos iš esmės būtų taikoma tik valstybės registrus tvarkančioms valstybės įmonėms, kurios pagal savo veiklos pobūdį gali gauti pelno, tačiau jų steigimo ir veiklos tikslas neturi ir negali būti pelno siekimas, nes pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, v alstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, o ne siekti pelno. Įvertinus tai, kas išdėstyta, manome, kad valstybės informacinių išteklių, įskaitant viešųjų valstybės registrų, duomenų ir informacijos prieinamumo, atviro bei patogaus naudojimo principai įpareigoja valstybę taip reguliuoti registrų veiklą, kad būtų užtikrinamas kuo lengvesnis, atviresnis, mažiau kaštų reikalaujantis registro duomenų ir informacijos, reikalingos tretiesiems asmenims, prieinamumas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad siūlomas reguliavimas, pagal kurį pelno marža būtų įskaičiuota į viešųjų valstybės informacinių išteklių, įskaitant valstybės registrus, duomenų tvarkymo išlaidų kainodarą, nesiderina su bendraisiais ūkinės veiklos reguliavimo principais, pagal kuriuos valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Jeigu būtų neatsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, vertinant siūlomą reguliavimą dėl pagrįstos investicijų grąžos ir pelno maržos įskaičiavimo į atlyginimą už teikiamas paslaugas, pastebėtina, jog taip pat neaišku, kodėl Vyriausybė įstatymu nėra įgaliota nustatyti pagrįstos investicinės grąžos įvertinimo ir pelno maržos nustatymo principų, kuriais turėtų vadovautis registro tvarkytojas, apskaičiuodamas minėtus finansinius rodiklius.
Pastebėtina, jog galiojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, jog investicijų grąžos įvertinimo principus nustato Vyriausybė, tačiau teikiamame projekte šios nuostatos nėra. Kaip minėta, registrų administravimo srityje egzistuoja natūrali valstybės monopolija registrų paslaugų teikimui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, dėl monopolijų teisinio reguliavimo.
Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutarime konstatavo, jog „<...> nedraudžiama tam tikromis aplinkybėmis įstatyme konstatuoti monopolijos konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą ar kitaip atspindėti faktinius monopolinius santykius ir juos atitinkamai reguliuoti. <...> tinkamas valstybinis ūkinės veiklos reguliavimas yra susijęs su vartotojų interesų gynimu, kuris suponuoja, kad įstatymais ir kitais teisės aktais turi būti nustatytos įvairios vartotojų interesų gynimo priemonės, kad valstybės institucijos turi kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (2003 m. kovo 17 d. nutarimas); specialiosios vartotojų interesų gynimo priemonės – tai diskriminacinių kainų nustatymo ribojimas, monopolinės rinkos prekių kainų dydžių, tarifų valstybinis reglamentavimas, prekių kokybės, kitų reikalavimų monopoliniam ūkio subjektui nustatymas ir kt. (1999 m. spalio 6 d. nutarimas).“ Vertinant pacituotą Konstitucinio Teismo doktriną teigtina, jog įstatyme turėtų būti įtvirtinti investicijų grąžos ir pelno maržos reguliavimo principai, kuriuose aiškiai būtų nustatyta, jog investicijų grąžos ir pelno maržos apskaičiavimui yra taikomas valstybinis reguliavimas. Taip pat pastebėtina, jog šiame kontekste nelaikytina pakankama aptariamo projekto 30 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatoma, jog atlyginimo už registro duomenų, registro duomenų teikimo ir kitas paslaugas dydį tvirtina Vyriausybė, nes p agal įstatymų viršenybės principą, poįstatyminiu teisės aktu įstatymų nuostatos turėtų būti tik detalizuojamos, o ne nustatomas jų turinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti atskleisti esminiai pelno maržos ir investicijų grąžos dydžio nustatymo kriterijai.
Vertinant siūlomą reguliavimą dėl pagrįstos investicijų grąžos ir pelno maržos įskaičiavimo į atlyginimą už teikiamas paslaugas, taip pat pastebėtina, jog aptartame kontekste teikiamas reguliavimas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/58/EB 3 straipsnio nuostatos, jog mokestis už visų šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytų, su juridiniais asmenimis susijusių dokumentų ar duomenų ar bet kurios jų dalies kopijų popieriuje ar elektroninėmis priemonėmis teikimu, negali viršyti administracinių tokios paslaugos išlaidų, nes įstatyme nenustatoma jokių išimčių dėl atlyginimo už tokių duomenų teikimą apskaičiavimo. 17. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje projekto 37 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „institucija, atsakinga už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą“ įrašytini žodžiai „Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija“. 18. Projekto 43 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvą, nustatantį, kad vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinius išteklius sudarančias informacines sistemas ir registrus institucijos tvarko naudodamosi tik privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamomis debesijos paslaugomis. Toks imperatyvus reguliavimas kelia abejonių ne tik dėl jo atitikties proporcingumo principui, tačiau ir dėl tokios nuostatos pagrįstumo. Nėra aišku kodėl tais atvejais, kai valstybės debesijos paslaugų teikėjai turėtų galimybę teikti debesijos paslaugas vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinius išteklius sudarančias informacines sistemas ir registrus tvarkančioms institucijoms, joms tai būtų uždrausta daryti.
Be to, tokia nuostata suponuoja, kad tais atvejais, kada privatūs debesijos paslaugų teikėjai negalėtų užtikrinti tinkamo debesijos paslaugų teikimo, arba atsisakytų teikti tokio pobūdžio paslaugas, arba apskritai nebūtų privačių subjektų, teikiančių debesijos paslaugas, vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinius išteklius sudarančias informacines sistemas ir registrus tvarkančios institucijos tiesiog negalėtų vykdyti valstybės informacinių išteklių tvarkymo funkcijų, nes įstatymas jiems nustatytų neįgyvendinamą imperatyvą naudotis privačių subjektų teikiamomis debesijos paslaugomis. 19. Projekto 44 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog Susisiekimo ministerijos valstybės debesijos paslaugų teikėjams nustatyti techniniai reikalavimai „ mutatis mutandis taikomi ir privatiems debesijos paslaugų teikėjams, teikiantiems debesijos paslaugas institucijoms. Nuostatos turinys kelia abejonių, nes valstybės debesijos paslaugų teikėjai teiks debesijos paslaugas tik ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius sudarančioms informacinėms sistemoms ir registrams, tuo tarpu privatūs debesijos paslaugų teikėjai paslaugas teiks tik vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinius išteklius sudarančioms informacinėms sistemoms ir registrams. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįsta nustatyti vienodus techninius reikalavimus visiems debesijos paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų teikiamų debesijos paslaugų apimties, turinio ir valstybės informacinių išteklių svarbos. Be to, pats formulavimas, pagal kurį valstybė reguliuoja privačių ūkio subjektų veiklą ir nustato reikalavimus jų teikiamoms debesijos paslaugoms, yra ydingas.
Manome, kad įstatyme turėtų būti tiesiog įtvirtinta, kad valstybės institucijos turi teisę naudotis privačių subjektų teikiamomis debesijos paslaugomis tik tuo atveju, kai teikiamos paslaugos atitinka kompetentingos valstybės institucijos nustatytus reikalavimus. Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir šio straipsnio 5 ir 6 dalys, jose reglamentuojant tik tų privačių debesijos paslaugų teikėjų, kurie teikia debesijos paslaugas valstybės institucijoms, teises ir pareigas. 20. Projekto 46 straipsnio 2 dalyje yra daug savarankiškų savo turiniu teisės normų, todėl vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, jas reikėtų dėstyti atskiromis straipsnio dalimis ir (ar) punktais. 21. Neaiški savo turiniu projekto 46 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti „konkrečių debesijos paslaugų teikimo susigrąžinimą“. 22. Projekto 46 straipsnio 3 dalyje siūloma reguliuoti atvejus, kai privatus debesijos paslaugų teikėjas nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Pastebėtina, jog numatoma galimybė apriboti prieigą prie privataus debesijos paslaugų teikėjo konkrečių debesijos paslaugų institucijoms debesijos paslaugų kataloge, kol privatus debesijos paslaugų teikėjas nepašalina pažeidimo, dėl kurio prieiga prie debesijos paslaugų buvo apribota. Be to, kai privačių debesijos paslaugų teikėjų paslaugų teikimas nutraukiamas, Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija sutartyje su privačiu debesijos paslaugų teikėju nustatytomis sąlygomis ir tvarka, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas šias paslaugas pašalina iš debesijos paslaugų katalogo. Teikiamas reguliavimas diskutuotinas. Pastebėtina, jog visais atvejais pritaikius minėtas sankcijas, bus kalbama apie apribotą galimybę disponuoti valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinių sistemų ir registrų duomenimis. Tačiau tolimesnio duomenų naudojimo klausimas nėra sprendžiamas.
Manytina, jog atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie su viešuoju administravimu susijusį reguliavimą, projekte turėtų būti išspręstas klausimas dėl tolesnės galimybės naudotis registrų duomenimis ir įstatyminio įpareigojimo, tais atvejais, kai privačių debesijos paslaugų teikėjų paslaugų teikimas nutraukiamas, perduoti visus duomenis debesijos paslaugų užsakovui. Aptartame kontekste taip pat teigtina, jog atsižvelgiant į tai, jog kalbama apie su viešuoju administravimu susijusių duomenų saugojimą, įstatymo projekte galimai turėtų būti aptartas ne tik padarytos žalos atlyginimo klausimas, tačiau ir tam tikrų sankcijų už įstatymo pažeidimus taikymo galimybė. Be to, manytina, jog įstatyme derėtų sureguliuoti ir esmines sutarčių su privačiais debesijos paslaugų teikėjas sąlygas, ar bent nustatyti, jog pavyzdinę sutartį ir minimalias būtinas sutarties sąlygas turėtų nustatyti Vyriausybė. 23. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 48 straipsnyje reikėtų reglamentuoti ne tik apmokėjimo už valstybės debesijos paslaugų teikimą, tačiau ir apmokėjimo už privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamas debesijos paslaugas tvarką, t.y. neaišku iš kokių lėšų būtų apmokamos valstybės institucijoms teikiamos privačių debesijos teikėjų paslaugos. 24. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 48 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti atlyginimo už valstybės debesijos paslaugų teikėjų teikiamas debesijos paslaugas dydžius, kurie turi būti vienodi visiems tokias pačias debesijos paslaugas teikiantiems subjektams. 25. Svarstytina, ar projekto 50 straipsnio 5 dalyje turėtų būti nuoroda ne į įstatymo 47 straipsnį, o į 47 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta bendroji taisyklė, kad privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamos debesijos paslaugos įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 26.
26Projekto 2 straipsnyje,
reguliuojančiame įstatymo taikymą ir įgyvendinimą, siūloma nustatyti, jog projekto 43 straipsnis, nustatantis privalomą debesijos paslaugų naudojimą, taikomas kuriamiems naujiems ar modernizuojamiems valstybės informaciniams ištekliams. Atkreiptinas dėmesys, kad privalomas debesijos paslaugų naudojimas įtvirtintas ne tik projekto 43 straipsnyje, bet ir visoje eilėje kitų projekto nuostatų. Atsižvelgiant į tai, reikėtų arba išsamiai išvardinti visus įstatymo straipsnius, įtvirtinančius privalomą debesijos paslaugų naudojimą, ir numatyti, kad šie straipsniai taikomi tik naujai kuriamiems ar modernizuojamiems valstybės informaciniams ištekliams, arba nustatyti bendrą įstatymo taikymo išimtį, nurodant, kad įstatymo nuostatos dėl privalomo naudojimosi debesijos paslaugomis taikomos tik naujai kuriamiems ar modernizuojamiems valstybės informaciniams ištekliams. 27. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, susisiekimo ministras ir kitos institucijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Vertinant šias nuostatas, atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai kurios įstatymo nuostatos įsigaliotų ne 2018 m. sausio 1 d., o 2017 m. balandžio 1 d. taigi susidarytų ydinga situacija, kada galiotų įstatymo nuostatos, kurias įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nebūtų priimti ir įstatyminės nuostatos objektyviai negalėtų būti tinkamai įgyvendintos. Pažymėtina, kad įstatymui, kuriam įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, reikėtų nustatyti tokį įsigaliojimo terminą, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat turi būti užtikrint, kad įgyvendinamieji teisės aktai įsigaliotų kartu su įstatymu, kurį jie įgyvendina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] ;
D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Audito komitetas
DĖL
2019-12-11
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės vyriausiasis patarėjas Tomas Stankevičius, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento vyresnysis patarėjas Petras Jakavonis, Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Elektroninių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Asta Balevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės aktų rengimo rekomendacijas,
patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – projekto ) 1 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje ir 41 straipsnio 1 dalyje siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamos toliau vartojamos įstatymo santrumpos kaip perteklinės. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28 (1)220 Projekto 2 straipsnio 20 dalyje nustatomas baigtinis įstatymų sąrašas, kuriais reikėtų vadovautis aiškinant projekte naudojamų sąvokų turinį. Atkreiptinas dėmesys, jog toks baigtinis įstatymų nurodymas gali kelti neaiškumų dėl įstatyme naudojamų sąvokų, kurios nėra apibrėžtos nei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, turinio, pavyzdžiui, paminėtinos kibernetinio saugumo , įslaptintos informacijos ir kitos sąvokos, kurios nėra apibrėžtos aukščiau minėtuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti 2 straipsnio 20 dalį su nuorodomis į įstatymus, kuriuose yra apibrėžtos tam tikros specifinės projekte vartojamos sąvokos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28 Projekto II skyriaus, kuriame reguliuojamas valstybės informacinių išteklių politikos formavimas ir įgyvendinimas, dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių. Skyriuje pirmiausia turėtų būti įvardintos institucijos ir pareigūnai atsakingi už valstybės informacinių išteklių politikos formavimą ir įgyvendinimą, vėliau nuosekliai turėtų būti išdėstomos šių institucijų ir pareigūnų kompetencija ir funkcija.
Tuo tarpu siūlomoje redakcijoje skyriaus nuostatos dėstomos gana eklektiškai, pavyzdžiui, 5 straipsnyje Vyriausybė nėra įvardijama kaip vienas iš valstybės informacinių išteklių politiką formuojančių subjektų, tačiau 4 straipsnyje nurodoma Vyriausybės kompetencija šioje srityje. Taip pat paminėtina ir tai, kad pavyzdžiui 4 straipsnio pavadinime nurodoma, kad jame reglamentuojama institucijos kompetencija, 8 straipsnyje – kad reglamentuojamos institucijų funkcijos, o 5 straipsnyje –reglamentuojamas politikos formavimas ir įgyvendinimo koordinavimas, nors visuose straipsniuose yra tiesiog išdėstomos atitinkamų valstybės institucijų ir įstaigų funkcijos. Atsižvelgiant į tai, skyriaus nuostatų dėstymą siūlome tobulinti. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28 Projekto nuostatose vartojamos formuluotės, nustatančios Susisiekimo ministerijos kompetenciją įgalioti valstybės institucijas, tvirtinti atitinkamas tvarkas, nustatyti tam tikrus reikalavimus. Vertindami šias nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
5 Projekto 4 straipsnio 5 punktą siūlome patikslinti, nes Vyriausybė, mūsų nuomone, turi kompetenciją reguliuoti ne visų debesijos paslaugų, o tik valstybės debesijos paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų tvarką. Pritarti 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
Projekto 5 straipsnio pavadinime nurodoma, kad šis straipsnis reguliuoja valstybės informacinių išteklių politikos formavimą ir jos įgyvendinimo koordinavimą, tačiau nei šio skyriaus pavadinime, nei projekto 1 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyti įstatymo reguliavimo objektai, politikos įgyvendinimo koordinavimas nėra iškirtas kaip atskira valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų veiklos sritis. Be to, ir paties
informacinių išteklių politiką formuojančios, o ne jos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos (tiesiog viena iš Susisiekimo ministerijos funkcijų yra pagal kompetenciją koordinuoti politiką įgyvendinančių subjektų veiksmus). Atsižvelgiant į tai, siūlytume arba 5 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „ir jos įgyvendinimo koordinavimas“, arba 5 straipsnyje aiškiai išskirti ir įvardinti politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijas atliekančią instituciją – Susisiekimo ministeriją. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
29 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 9 punkte po žodžių
„priima į pareigas“ įrašytini žodžiai „ir atleidžia iš jų“, nes asmenį į
pareigas priimančio subjekto kompetencijai priklauso ir sprendimas dėl šio asmens atleidimo. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
211 Svarstytina, ar 5 straipsnio 2 dalies 11 punkte vietoj žodžių „įstatymų nustatyta tvarka“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „šio įstatymo nustatyta tvarka“, nes būtent teikiamame projekte yra nustatyta Vyriausybės kompetencija priimti sprendimus dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo arba įgalioti šiuos sprendimus priimti kitas institucijas. Pritarti 9.
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 5 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta ydinga, viešojo administravimo bendrųjų principų neatitinkanti nuostata, numatanti, kad Susisiekimo ministerija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausančius sprendimus, turi gauti Valstybės informacinių išteklių tarybos, pritarimą. Kitaip sakant, siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas jo kompetenciją priklausančius administracinius sprendimus, turi gauti pritarimą patariamojo organo, kurio sudėtis, statusas, funkcijų pobūdis bei atsakomybės dėl priimamų sprendimų nebuvimas niekaip nesuponuoja kompetencijos priimti viešojo administravimo pobūdžio sprendimų. Vertinant projekto nuostatas, susijusias su Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos statusu ir funkcijomis, pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taigi, norint Tarybai suteikti viešojo administravimo įgaliojimus, reikėtų įstatymiškai sureglamentuoti jos teisinį statusą, veiklos formą, formavimo ir veiklos tvarką, bendruosius ir profesinius reikalavimus Tarybos nariams, narių statusą, įgaliojimus, teises, pareigas bei atsakomybę, administracinių sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką, Tarybos kaip viešojo administravimo subjekto veiklos finansavimo principus bei kitus esminius Tarybos teisinio statuso elementus. Kitaip sakant, ir šiuo metu galiojančio įstatymo ir teikiamo projekto nuostatos neleidžia daryti išvados, kad šiai Tarybai siūloma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų atsisakyti 5 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatos dėl privalomo Tarybos pritarimo gavimo. Galbūt tikslinga nustatyti, kad Susisiekimo ministerija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausantį sprendimą dėl debesijos paslaugų katalogo, turėtų įvertinti Tarybos siūlymus
straipsnio 2 dalies 12 punktui. Pritarti
1
valdymo įgaliotinis yra valstybės informacinės sistemos ar registro valdytojo ar tvarkytojo struktūrinio padalinio, atsakingo už institucijai teisės aktų nustatytų funkcijų atlikimą, vadovas . Siūlome patikslinti už kokio pobūdžio funkcijų atlikimą atsakingo struktūrinio padalinio vadovas skiriamas duomenų valdymo įgaliotiniu, nes už institucijos tikslų įgyvendinimą ir tinkamą funkcijų atlikimą atsako ne struktūrinio padalinio, o pačios institucijos vadovas. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
4
skyriaus, o III skyriaus šeštąjį skirsnį. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
Projekto 9 straipsnyje siūloma reguliuoti teisinius santykius, susijusius su vyriausiuoju valstybės informacinių išteklių valdymo įgaliotiniu (toliau - Įgaliotinis). Teikiamas reguliavimas neišbaigtas, dviprasmiškas bei diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad neaiškus pats Įgaliotinio statusas, t.y. neaišku, ar Įgaliotinis būtų nepriklausomas valstybės pareigūnas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, ar, vis dėlto, eilinis Susisiekimo ministerijos darbuotojas, tiesiog turintis specifines Įgaliotinio funkcijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad savaime ydinga yra projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje formuluojama alternatyva dėl įstatymu reguliuojamos pareigybės statuso. Iš pateikiamos redakcijos net neaišku, kokia apskritai Įgaliotinio vieta bendrojoje valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų ir pareigūnų sąrangoje, nekalbant apie nuostatų, numatančių Įgaliotinio veiklos techninio ir ūkinio aptarnavimo užtikrinimą, veiklos finansavimą, nebuvimą. Vienos projekto nuostatos suponuoja, kad Įgaliotinis yra nepriklausomas viešojo administravimo subjektas, turintis tam tikrus įgaliojimus, kitos – kad jis yra Susisiekimo ministerijoje dirbantis ir tiesiogiai susisiekimo ministrui pavaldus darbuotojas. Manome, kad atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, projektas turėtų būti tikslinamas, nuosekliai ir aiškiai apibrėžiant Įgaliotinio teisinį statusą, nurodant kokio įstatymo nustatyta tvarka Įgaliotinis skiriamas į pareigas, kokie reputacijos, išsilavinimo bei kompetencijos reikalavimai jam taikomi, kokia jo įgaliojimų trukmė, sąlygos, kurioms esant įgaliojimai baigiasi ir t.t., tarnybos (darbo) santykių pagrindas, kompetencija, funkcijos, pavaldumas, atskaitomybė, veiklos finansavimas ir techninis aptarnavimas. Iš kitos pusės, jeigu siūloma Įgaliotiniui suteikti valstybės pareigūno kaip atskiro viešojo administravimo subjekto statusą, diskutuotinas reguliavimas, pagal kurį jį į pareigas skirtų susisiekimo ministras, o ne pati Vyriausybė, t.y. manome, kad toks valstybės pareigūnas, siekiant užtikrinti tinkamą ir nepriklausomą jo funkcijų vykdymą, turėtų būti atskaitingas ir pavaldus ne ministrui, o Vyriausybei. Pritarti 13.
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
4322 Projekto 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 43 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti, kad valstybės institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, privalo registrus ir valstybės bei kitas informacines sistemas tvarkyti naudodama debesijos paslaugas, t.y. įstatymu siekiama nustatyti imperatyvą visoms valstybės institucijoms, nepriklausomai nuo jų tvarkomų valstybės informacinių išteklių sukūrimo laiko, turimos infrastruktūros, jos patikimumo lygio, patirties, susijusios su infrastruktūros palaikymu ir plėtojimu, jos integralumu, naudoti ne savo valdomą, o trečiųjų asmenų – debesijos paslaugų teikėjų, valdomą infrastruktūrą. Toks reguliavimas yra ginčytinas jo pagrįstumo ir racionalaus valstybės finansinių išteklių naudojimo požiūriu. Nesuprantamas projekto tikslas, kuriuo užkertamas kelias patikimos saugos požiūriu, tinkamai veikiančios ir prižiūrimos valstybės institucijų valdomos informacinių išteklių infrastruktūros naudojimo galimybei, taip paneigiant valstybės institucijų kompetenciją informacinių išteklių infrastruktūros naudojimo srityje. Svarstytina, ar imperatyvas naudotis debesijos paslaugomis neturėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei tinkamas valstybės registrų ar valstybės informacinių sistemų kūrimas ir tvarkymas būtų susijęs su neproporcingomis sąnaudomis naujai ar papildomai infrastruktūrai įsigyti, neproporcingu žmogiškųjų bei organizacinių išteklių infrastruktūrai prižiūrėti naudojimu, ar tuo atveju, kai valstybės institucijos objektyviai negalėtų užtikrinti reikalaujamo infrastruktūros saugos ir patikimumo lygio. Priešingu atveju, toks reguliavimas vertintinas kaip neracionaliu esamo valstybės turto, t.y. sukurtos valstybės institucijų valdomos informacinių technologijų infrastruktūros, naudojimu.
Taip pat pažymėtina, kad privalomas valstybės informacinių išteklių tvarkymas naudojantis privačių ūkio subjektų teikiamomis debesijos paslaugomis, atsižvelgiant į privačių ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę, privačių ūkio subjektų dalyvių poreikius, norus ir iniciatyvas, galimų ginčų tarp valstybės ir privataus sektoriaus subjektų atsiradimą, teisminio ginčų nagrinėjimo galimybes ir terminus, tiesiog objektyviai negalėtų užtikrinti nepertraukiamo ir tinkamo valstybės registrų ir informacinių sistemų tvarkymo. Be to, nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad debesijos paslaugų privalomumas susijęs su kelio užkirtimu galimiems trukdžiams, išpuoliams ir kitiems infrastruktūroms keliamiems pavojams, atkreipiame dėmesį, kad svarbiausiųjų valstybės informacinių išteklių tvarkymui reikalingos infrastruktūros sukoncentravimas vienoje vietoje (duomenų centro patalpoje), mūsų nuomone, kaip tik galėtų įtakoti didesnę aukščiau išvardintų faktorių riziką. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
3 Teisiškai ydinga projekto 12 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad tuo atveju, kai valstybės institucija atitinka įstatyme numatytas sąlygas, įgalinančias ją registrus ir valstybės informacines sistemas tvarkyti nenaudojant debesijos paslaugomis, prieš tai ši valstybės institucija turi gauti Susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos sutikimą , t.y. nepaisant įstatyme numatytų reikalavimų atitikimo, valstybės institucijos reikalaujama gauti ir valstybinę priežiūrą bei stebėseną atliekančios valstybės įstaigos sutikimą, kurio davimo tvarka ir sąlygos neatskleistos. Toks reguliavimas prieštarauja įstatymų viršenybės principui ir turėtų būti tikslinamas.
Mūsų nuomone, susisiekimo ministro įgaliota institucija turėtų būti tiesiog informuojama apie tai, kad valstybės institucija, atitinkanti įstatyme numatytas sąlygas, nesinaudos debesijos paslaugomis. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 21 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje bei 30 straipsnio 8 dalyje po žodžių
„neatskaitinga“ institucija“ įrašytini žodžiai „ar įstaiga“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
Vertinant projekto 30 straipsnyje nustatomą atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą apskaičiavimo tvarką, atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančio įstatymo 29 straipsnio nuostatas atlyginimo už registro duomenų, informacijos ar dokumentų teikimą apskaičiavimo tvarka nediferencijuojama, t.y. atlyginimas apskaičiuojamas ir mokamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, Vyriausybė taip įgaliota nustatyti ir registro administravimo išlaidų bei pagrįstos investicijų grąžos įvertinimo principus. Taigi, šiuo metu taikoma bendra taisyklė, kad atlyginimo dydis turi būti pagrįstas registro tvarkytojo nuolatinėmis sąnaudomis ir diferencijuotas atsižvelgiant į teikiamų registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų kiekį ir naudojamus informacinių technologijų sprendimus.
Tuo tarpu projekto 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti išimtį iš šios taisyklės ir įtvirtinti, jog tokia atlyginimo už registro duomenų ir informacijos teikimą apskaičiavimo tvarka netaikoma institucijai, kuri pajamomis iš registro duomenų, informacijos teikimo finansuoja didžiąją dalį (daugiau negu 50 procentų) išlaidų, patirtų jai teikiant viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdant kitas viešąsias funkcijas, arba institucijai, kuri pajamomis iš registro duomenų, informacijos teikimo finansuoja didžiąją dalį (daugiau negu 50 procentų) išlaidų, patirtų juos renkant, rengiant, dauginant ir skelbiant. Siūloma nustatyti, kad tokiu atveju bendros institucijos pajamos, gautos iš registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo, neturi viršyti registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža ir pelno marža .“ Aptartos nuostatos turinys diskutuotinas, nes nei iš teikiamo projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nėra aišku kodėl siekiama nustatyti skirtingą atlyginimo už registro teikiamas paslaugas skaičiavimą priklausomai nuo institucijos, tvarkančios registrus, pajamų struktūros. Neaišku kuo grindžiamas toks teisinis reguliavimas ir kodėl vieniems registrų tvarkytojams būtų suteikta teisė atgauti tik išlaidas, priskirtinas teikiamų registro duomenų tvarkymo sąnaudoms, o kitiems - papildomai ir pagrįstą investicijų grąžą bei pelno maržą.
Vertinant siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų registrų tvarkymas bei jų duomenų ir informacijas teikimas gavėjams siejamas su viešojo administravimo funkcija (administracinių paslaugų teikimu), todėl svarstytina, ar teisiškai pagrįsta už viešojo administravimo funkcijų vykdymą siekti pelno. Be to, kadangi visų viešųjų valstybės registrų tvarkytojų veikla ir teikiamos paslaugos yra tiesiogiai susiję su viešuoju administravimu, šioje srityje nėra jokių
„konkuruojančių“ subjektų, t.y. kiekvienas valstybės kiekvienas registras yra
vienintelis šaltinis, iš kurio teikiami tam tikros rūšies duomenys. Pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro duomenis tvarko šio registro tvarkytojas - valstybės įmonė „Registrų centras“, kuriai aptariamas reguliavimas taip pat būtų taikomas, ir nėra jokių kitų registrų, kuriuose būtų galima tvarkyti ir gauti analogiškus nekilnojamojo turto duomenis. Todėl asmenys, kurie naudojasi registrų teikiamomis administracinėmis paslaugomis, neturi pasirinkimo galimybės ir visuomet kreipiasi į vienintelę instituciją dėl registro paslaugų gavimo. Taigi, asmenys būtų įpareigoti, siekdami gauti iš viešųjų asmenų administracinę paslaugą, turėtų mokėti tokį atlyginimą, kuris būtų pagrįstas ne registro tvarkytojo sąnaudomis, o tam tikrais siekiamo pelno rodikliais.
Pažymime, kad nors nuostata dėl pelno maržos ir investicijų grąžos iš esmės būtų taikoma tik valstybės registrus tvarkančioms valstybės įmonėms, kurios pagal savo veiklos pobūdį gali gauti pelno, tačiau jų steigimo ir veiklos tikslas neturi ir negali būti pelno siekimas, nes pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, v alstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, o ne siekti pelno. Įvertinus tai, kas išdėstyta, manome, kad valstybės informacinių išteklių, įskaitant viešųjų valstybės registrų, duomenų ir informacijos prieinamumo, atviro bei patogaus naudojimo principai įpareigoja valstybę taip reguliuoti registrų veiklą, kad būtų užtikrinamas kuo lengvesnis, atviresnis, mažiau kaštų reikalaujantis registro duomenų ir informacijos, reikalingos tretiesiems asmenims, prieinamumas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad siūlomas reguliavimas, pagal kurį pelno marža būtų įskaičiuota į viešųjų valstybės informacinių išteklių, įskaitant valstybės registrus, duomenų tvarkymo išlaidų kainodarą, nesiderina su bendraisiais ūkinės veiklos reguliavimo principais, pagal kuriuos valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Jeigu būtų neatsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, vertinant siūlomą reguliavimą dėl pagrįstos investicijų grąžos ir pelno maržos įskaičiavimo į atlyginimą už teikiamas paslaugas, pastebėtina, jog taip pat neaišku, kodėl Vyriausybė įstatymu nėra įgaliota nustatyti pagrįstos investicinės grąžos įvertinimo ir pelno maržos nustatymo principų, kuriais turėtų vadovautis registro tvarkytojas, apskaičiuodamas minėtus finansinius rodiklius.
Pastebėtina, jog galiojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, jog investicijų grąžos įvertinimo principus nustato Vyriausybė, tačiau teikiamame projekte šios nuostatos nėra. Kaip minėta, registrų administravimo srityje egzistuoja natūrali valstybės monopolija registrų paslaugų teikimui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, dėl monopolijų teisinio reguliavimo.
Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutarime konstatavo, jog „<...> nedraudžiama tam tikromis aplinkybėmis įstatyme konstatuoti monopolijos konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą ar kitaip atspindėti faktinius monopolinius santykius ir juos atitinkamai reguliuoti. <...> tinkamas valstybinis ūkinės veiklos reguliavimas yra susijęs su vartotojų interesų gynimu, kuris suponuoja, kad įstatymais ir kitais teisės aktais turi būti nustatytos įvairios vartotojų interesų gynimo priemonės, kad valstybės institucijos turi kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (2003 m. kovo 17 d. nutarimas); specialiosios vartotojų interesų gynimo priemonės – tai diskriminacinių kainų nustatymo ribojimas, monopolinės rinkos prekių kainų dydžių, tarifų valstybinis reglamentavimas, prekių kokybės, kitų reikalavimų monopoliniam ūkio subjektui nustatymas ir kt. (1999 m. spalio 6 d. nutarimas).“ Vertinant pacituotą Konstitucinio Teismo doktriną teigtina, jog įstatyme turėtų būti įtvirtinti investicijų grąžos ir pelno maržos reguliavimo principai, kuriuose aiškiai būtų nustatyta, jog investicijų grąžos ir pelno maržos apskaičiavimui yra taikomas valstybinis reguliavimas. Taip pat pastebėtina, jog šiame kontekste nelaikytina pakankama aptariamo projekto 30 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatoma, jog atlyginimo už registro duomenų, registro duomenų teikimo ir kitas paslaugas dydį tvirtina Vyriausybė, nes pagal įstatymų viršenybės principą, poįstatyminiu teisės aktu įstatymų nuostatos turėtų būti tik detalizuojamos, o ne nustatomas jų turinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti atskleisti esminiai pelno maržos ir investicijų grąžos dydžio nustatymo kriterijai.
Vertinant siūlomą reguliavimą dėl pagrįstos investicijų grąžos ir pelno maržos įskaičiavimo į atlyginimą už teikiamas paslaugas, taip pat pastebėtina, jog aptartame kontekste teikiamas reguliavimas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/58/EB 3 straipsnio nuostatos, jog mokestis už visų šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytų, su juridiniais asmenimis susijusių dokumentų ar duomenų ar bet kurios jų dalies kopijų popieriuje ar elektroninėmis priemonėmis teikimu, negali viršyti administracinių tokios paslaugos išlaidų, nes įstatyme nenustatoma jokių išimčių dėl atlyginimo už tokių duomenų teikimą apskaičiavimo. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
2 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje projekto 37 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „institucija, atsakinga už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, jų kūrimą, tvarkymą ir plėtrą“ įrašytini žodžiai „Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
2 Projekto 43 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvą, nustatantį, kad vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinius išteklius sudarančias informacines sistemas ir registrus institucijos tvarko naudodamosi tik privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamomis debesijos paslaugomis. Toks imperatyvus reguliavimas kelia abejonių ne tik dėl jo atitikties proporcingumo principui, tačiau ir dėl tokios nuostatos pagrįstumo. Nėra aišku kodėl tais atvejais, kai valstybės debesijos paslaugų teikėjai turėtų galimybę teikti debesijos paslaugas vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinius išteklius sudarančias informacines sistemas ir registrus tvarkančioms institucijoms, joms tai būtų uždrausta daryti.
Be to, tokia nuostata suponuoja, kad tais atvejais, kada privatūs debesijos paslaugų teikėjai negalėtų užtikrinti tinkamo debesijos paslaugų teikimo, arba atsisakytų teikti tokio pobūdžio paslaugas, arba apskritai nebūtų privačių subjektų, teikiančių debesijos paslaugas, vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinius išteklius sudarančias informacines sistemas ir registrus tvarkančios institucijos tiesiog negalėtų vykdyti valstybės informacinių išteklių tvarkymo funkcijų, nes įstatymas jiems nustatytų neįgyvendinamą imperatyvą naudotis privačių subjektų teikiamomis debesijos paslaugomis. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ministerijos valstybės debesijos paslaugų teikėjams nustatyti techniniai reikalavimai „ mutatis mutandis taikomi ir privatiems debesijos paslaugų teikėjams, teikiantiems debesijos paslaugas institucijoms. Nuostatos turinys kelia abejonių, nes valstybės debesijos paslaugų teikėjai teiks debesijos paslaugas tik ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius sudarančioms informacinėms sistemoms ir registrams, tuo tarpu privatūs debesijos paslaugų teikėjai paslaugas teiks tik vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinius išteklius sudarančioms informacinėms sistemoms ir registrams. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįsta nustatyti vienodus techninius reikalavimus visiems debesijos paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų teikiamų debesijos paslaugų apimties, turinio ir valstybės informacinių išteklių svarbos.
Be to, pats formulavimas, pagal kurį valstybė reguliuoja privačių ūkio subjektų veiklą ir nustato reikalavimus jų teikiamoms debesijos paslaugoms, yra ydingas. Manome, kad įstatyme turėtų būti tiesiog įtvirtinta, kad valstybės institucijos turi teisę naudotis privačių subjektų teikiamomis debesijos paslaugomis tik tuo atveju, kai teikiamos paslaugos atitinka kompetentingos valstybės institucijos nustatytus reikalavimus. Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir šio straipsnio 5 ir 6 dalys, jose reglamentuojant tik tų privačių debesijos paslaugų teikėjų, kurie teikia debesijos paslaugas valstybės institucijoms, teises ir pareigas. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
2 Projekto 46 straipsnio 2 dalyje yra daug savarankiškų savo turiniu teisės normų, todėl vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, jas reikėtų dėstyti atskiromis straipsnio dalimis ir (ar) punktais. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
2 Neaiški savo turiniu projekto 46 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti „konkrečių debesijos paslaugų teikimo susigrąžinimą“. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
3 Projekto 46 straipsnio 3 dalyje siūloma reguliuoti atvejus, kai privatus debesijos paslaugų teikėjas nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Pastebėtina, jog numatoma galimybė apriboti prieigą prie privataus debesijos paslaugų teikėjo konkrečių debesijos paslaugų institucijoms debesijos paslaugų kataloge, kol privatus debesijos paslaugų teikėjas nepašalina pažeidimo, dėl kurio prieiga prie debesijos paslaugų buvo apribota.
Be to, kai privačių debesijos paslaugų teikėjų paslaugų teikimas nutraukiamas, Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija sutartyje su privačiu debesijos paslaugų teikėju nustatytomis sąlygomis ir tvarka, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas šias paslaugas pašalina iš debesijos paslaugų katalogo. Teikiamas reguliavimas diskutuotinas. Pastebėtina, jog visais atvejais pritaikius minėtas sankcijas, bus kalbama apie apribotą galimybę disponuoti valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinių sistemų ir registrų duomenimis. Tačiau tolimesnio duomenų naudojimo klausimas nėra sprendžiamas. Manytina, jog atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie su viešuoju administravimu susijusį reguliavimą, projekte turėtų būti išspręstas klausimas dėl tolesnės galimybės naudotis registrų duomenimis ir įstatyminio įpareigojimo, tais atvejais, kai privačių debesijos paslaugų teikėjų paslaugų teikimas nutraukiamas, perduoti visus duomenis debesijos paslaugų užsakovui. Aptartame kontekste taip pat teigtina, jog atsižvelgiant į tai, jog kalbama apie su viešuoju administravimu susijusių duomenų saugojimą, įstatymo projekte galimai turėtų būti aptartas ne tik padarytos žalos atlyginimo klausimas, tačiau ir tam tikrų sankcijų už įstatymo pažeidimus taikymo galimybė. Be to, manytina, jog įstatyme derėtų sureguliuoti ir esmines sutarčių su privačiais debesijos paslaugų teikėjas sąlygas, ar bent nustatyti, jog pavyzdinę sutartį ir minimalias būtinas sutarties sąlygas turėtų nustatyti Vyriausybė. Pritarti 23.
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 48 straipsnyje reikėtų reglamentuoti ne tik apmokėjimo už valstybės debesijos paslaugų teikimą, tačiau ir apmokėjimo už privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamas debesijos paslaugas tvarką, t.y. neaišku iš kokių lėšų būtų apmokamos valstybės institucijoms teikiamos privačių debesijos teikėjų paslaugos. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
3 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 48 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti atlyginimo už valstybės debesijos paslaugų teikėjų teikiamas debesijos paslaugas dydžius, kurie turi būti vienodi visiems tokias pačias debesijos paslaugas teikiantiems subjektams. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
5 Svarstytina, ar projekto 50 straipsnio 5 dalyje turėtų būti nuoroda ne į įstatymo 47 straipsnį, o į 47 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta bendroji taisyklė, kad privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamos debesijos paslaugos įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
reguliuojančiame įstatymo taikymą ir įgyvendinimą, siūloma nustatyti, jog projekto
kuriamiems naujiems ar modernizuojamiems valstybės informaciniams ištekliams. Atkreiptinas dėmesys, kad privalomas debesijos paslaugų naudojimas įtvirtintas ne tik projekto 43 straipsnyje, bet ir visoje eilėje kitų projekto nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų arba išsamiai išvardinti visus įstatymo straipsnius, įtvirtinančius privalomą debesijos paslaugų naudojimą, ir numatyti, kad šie straipsniai taikomi tik naujai kuriamiems ar modernizuojamiems valstybės informaciniams ištekliams, arba nustatyti bendrą įstatymo taikymo išimtį, nurodant, kad įstatymo nuostatos dėl privalomo naudojimosi debesijos paslaugomis taikomos tik naujai kuriamiems ar modernizuojamiems valstybės informaciniams ištekliams. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-28
Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, susisiekimo ministras ir kitos institucijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Vertinant šias nuostatas, atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai kurios įstatymo nuostatos įsigaliotų ne 2018 m. sausio 1 d., o 2017 m. balandžio 1 d. taigi susidarytų ydinga situacija, kada galiotų įstatymo nuostatos, kurias įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nebūtų priimti ir įstatyminės nuostatos objektyviai negalėtų būti tinkamai įgyvendintos. Pažymėtina, kad įstatymui, kuriam įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, reikėtų nustatyti tokį įsigaliojimo terminą, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat turi būti užtikrint, kad įgyvendinamieji teisės aktai įsigaliotų kartu su įstatymu, kurį jie įgyvendina. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija
2017-01-27 Nr.
20170127/03
<...>
Asociacijos „INFOBALT“ nuomone, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimas (projektas Nr. XIIIP-24) yra kritiškai svarbus efektyviam informacinių išteklių konsolidavimo įgyvendinimui, e-valstybės ir e-paslaugų vystymui, efektyviam valstybės išteklių ir investicijų valdymui. Šio įstatymo pakeitimo įteisinimas jau vėluoja mažiausiai du metus, kiekviena pradelsta diena valstybei kainuoja didelius esamų sistemų palaikymo kaštus, atitolina ir galbūt net daro neįmanomu Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamos 2 Prioriteto (Informacinės visuomenės skatinimas) priemonės įgyvendinimo planą. Dabartinė situacija, kai strateginiai ir svarbūs valstybei elektroninių paslaugų kūrimo ir plėtros, infrastruktūros optimizavimo ir saugos sprendimai yra atidėliojami, žalingi ne tik Informacinių technologijų verslo sektoriui, tačiau taip pat sąlygoja nuolat augančią riziką dėl nepakankamos esamų sistemų priežiūros ir vystymo. Sveikintina, kad didelės dalies viešojo sektoriaus organizacijų Informacinių išteklių infrastruktūros atnaujinimas buvo sustabdytas Vyriausybės nutarimu iki šios įstatymo priėmimo. Tačiau užsitęsus įstatymo projekto derinimui ir priėmimui, jokie plėtros darbai ir investicijos nėra atliekami jau kurį laiką. Tai sąlygoja senos, nepatikimos, gamintojų nepalaikomos programinės ir techninės įrangos tolimesnį naudojimą, didina informacijos praradimo ir veiklos tęstinumo neužtikrinimo riziką. Iš dalies dėl to vėluoja kibernetinės ir infomacinių sistemų saugos planų realizavimas. Asociacijos nuomone, tolimesnis Įstatymo teksto tobulinimas ir derinimas atneš daugiau žalos, nei sukurs pridėtinės vertės. Todėl prašome skubos tvarka teikti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.
Taip pat manome, kad verslo atstovų dalyvavimas, valstybei priimant informacinių ir ryšių technologijų srities sprendimus, svarbus ne tik dėl pridėtinės vertės, kuri atsiranda dėl valstybinio ir privataus sektoriaus - šios srities profesionalų, bendradarbiavimo, bet ir dėl efektyvaus finansavimui skirtų lėšų valdymo. Tik toks bendradarbiavimu pagrįstas modelis, Asociacijos įsitikinamu, leis sėkmingai pasiekti konsolidavimo projekto tikslus, t. y. užtikrins saugų ir nepertraukiamą debesijos paslaugų teikimą bei valstybės informacinių sistemų darbą, apsaugos visai valstybei ir visuomenei svarbius duomenis, užkirs kelią galimiems veiklos trukdžiams, išpuoliams bei neskaidriam valstybės išteklių panaudojimui ateityje. Todėl manome, kad Asociacijos „INFOBAL“ atstovo (-ų) įtraukimas į Valstybės informacinių išteklių Tarybą yra kritiškai svarbus. Asociacija yra pasiruošusi pateikti kandidatą ar kandidatus į Ministro pirmininko socialinius patarėjus, kurie neatlygintinai galėtų konsultuoti Valstybės informacinių išteklių valdymo, e. paslaugų vystymo, strateginio planavimo bei kibernetinės saugos klausimais. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-03-01 20170301/01 Iš esmės pritariame vyriausybės siūlomoms pastaboms, tačiau siūlome atkreipti dėmesį į kelias pastabas dėl LR vyriausybės nutarimo projekto „Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS
PROJEKTO NR. XIIIP-24“ (toliau - Nutarimas): a. Nutarimo 2.3. punkte siūloma Įstatyme neįvardyti konkrečių institucijų, kurių atstovai sudaro Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybą, ir nustatyti, kad šią tarybą sudaro valstybės informacinių išteklių valdymo įgaliotiniai.
Manome, kad verslo atstovų dalyvavimas, valstybei priimant informacinių ir ryšių technologijų srities sprendimus, svarbus ne tik dėl pridėtinės vertės, kuri atsiranda dėl valstybinio ir privataus sektoriaus - šios srities profesionalų, bendradarbiavimo, bet ir dėl efektyvaus finansavimui skirtų lėšų valdymo. Tik toks bendradarbiavimu pagrįstas modelis, Asociacijos įsitikinamu, leis sėkmingai pasiekti konsolidavimo projekto tikslus, t. y. užtikrins saugų ir nepertraukiamą debesijos paslaugų teikimą bei valstybės informacinių sistemų darbą, apsaugos visai valstybei ir visuomenei svarbius duomenis, užkirs kelią galimiems veiklos trukdžiams, išpuoliams bei neskaidriam valstybės išteklių panaudojimui ateityje. Todėl manome, kad Asociacijos INFOBALT atstovo (-ų) įtraukimas į Valstybės informacinių išteklių Tarybą yra kritiškai svarbus. Taip pat, esant poreikiui ir galimybėms, Asociacija yra pasiruošusi pateikti kandidatą ar kandidatus į Ministro pirmininko socialinius patarėjus, kurie neatlygintinai galėtų konsultuoti Valstybės informacinių išteklių valdymo, e. paslaugų vystymo, strateginio planavimo bei kibernetinės saugos klausimais. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-03-01 20170301/01 b. Nutarimo 2.5 punkte siūloma Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad „<...> vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinius išteklius sudarančias informacines sistemas ir registrus institucijos tvarko naudodamosi tik privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamomis debesijos paslaugomis, išskyrus atvejus, kai privatūs debesijos paslaugų teikėjai reikiamų debesijos paslaugų suteikti negali“.
Manome, kad šis reikalavimas yra per daug abstraktus ir neapibrėžtas, todėl gali būti plačiai naudojamas išimtims sukurti. Siūlome aiškiai nustatyti, kokiais atvejais išimtys yra leidžiamos. Papildomai norėtume atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti valstybinių institucijų galimybes samdyti reikiamo lygio informacinių technologijų specialistus, būti konkurencingai darbdavių rinkoje ir užtikrinti pakankamas darbuotojų kompetencijas sudėtingiems techniniams projektams vykdyti ir administruoti. Iki šiol biudžetinės įstaigos turi labai ribotas galimybes įdarbinti reikiamo lygio darbuotojus dėl nekonkurencingo darbo užmokesčio bei kitų apribojimų. Tokia situacija kelia grėsmę, kad projektai bus neefektyviai vykdomi arba neįgyvendinti išvis dėl darbuotojų techninių kompetencijų trūkumo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Konkurencijos taryba, 2017-02-17
375 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. X I-1807 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-24 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-24) ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. X I-1807 2, 5, 6, 10, 11, 18, 19, 24, 27, 29, 30, 31, 34, 35, 36, 39, 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-4852 (toliau - Projektas Nr. XIIP-4852), teikia pastabas. Dėl Projekto Nr. XIIIP-24 Konkurencijos taryba pritaria Projekto Nr. XIIIP-24 tikslui - užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą, taip pat pažymi, kad pritaria valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimui ir pasisako už debesijos paslaugų teikimo institucijoms mechanizmo, kurio įgyvendinimą turi užtikrinti valstybė, sukūrimą. Tačiau konsoliduojant valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą turi būti užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Atsižvelgti
2Konkurencijos taryba,
2017-02-17
375
1 Konkurencijos tarybos nuomone, valstybės vaidmuo konsoliduojant valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą turi apsiriboti tik šio proceso organizavimu, o ne atitinkamais veiksmais, kuriais dalis debesijos paslaugų yra pavedama teikti valstybinėms institucijoms, o kita dalis tų pačių paslaugų - ūkio subjektams, nurodytiems Projekto Nr. XIIIP-24 45
Konkurencijos tarybai ir toliau kyla abejonių dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo pasirinkto būdo, kuris yra siūlomas Projekto Nr. XIIIP-24 45 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad „ Valstybės debesijos paslaugų teikėjas yra Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos Įsteigta ar paskirta viešoji įstaiga, kuri įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba gali būti pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, arba valstybės įmonė, kuri įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba gali būti pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę, arba biudžetinė įstaiga“. Atsižvelgti 4.
4Konkurencijos taryba,
2017-02-17
375 Pažymime, kad debesijos paslaugų teikimas yra ūkinė veikla, šią paslaugą galima įsigyti iš rinkoje veikiančių ūkio subjektų ir ši rinka yra liberalizuota. Todėl tuo atveju, jei debesijos paslaugos yra pavedamos teikti subjektui, galinčiam užsiimti ūkine veikla (šiuo atveju - iš Projekto Nr. XIIIP-24 nuostatų viešoji įstaiga, valstybės įmonė ar biudžetinė įstaiga), viešojo administravimo subjektas turėtų organizuoti konkurencingą procedūrą šios paslaugos teikėjui parinkti. Atsižvelgti
5Konkurencijos taryba,
2017-02-17
375 Atsižvelgiant į tai, Projekto Nr. XIIIP-24 rengėjai turėtų pakartotinai įvertinti tokio pasirinkto valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo būdo būtinumą ir proporcingumą ir įsitikinti, kad tai yra efektyviausias ir nepažeidžiantis sąžiningos konkurencijos būdas užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimą ir Projekte Nr. XIIIP-24 nurodytų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgti
6Vidaus reikalų ministerija,
2017-02-27 Nr.1D-964(6) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo asociacijos „Infobalt“ (toliau - Asociacija) 2017 m. sausio 27 d. raštą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1087 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-24“. Manome, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo projektas (Nr. XIIIP-24) (toliau - įstatymo projektas) yra svarbus efektyviam informacinių išteklių konsolidavimo įgyvendinimui, e. valstybės ir e. paslaugų vystymui, efektyviam valstybės išteklių ir investicijų valdymui, tačiau pirmiausia įstatymo projekto nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
X3II-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ nuostatomis ir tik po to įstatymo projektas turėtų būti teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo taryba (toliau – Taryba), vykdydama savo veiklą, bendradarbiauja su informacinių ir ryšių technologijų srities socialiniais partneriais ir ekspertais. Pritariame Asociacijos ekspertų įtraukimui į Tarybos veiklą (bendradarbiavimo lygmeniu), neįtraukiant jų į Tarybos narių sąrašą. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 855 pasiūlė nesvarstyti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-24 su įsipareigojimu iki Seimo V (rudens) sesijos pateikti Seimui patobulintą ir atnaujintą Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tačiau valstybės informaciniai ištekliai vis dar nėra konsoliduoti ir ne sukurtos debesijos paslaugos, o valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo procesą reglamentuojanti įstatyminė bazė tvarkoma ne sistemiškai, bet epizodiškai, teikiant Seimui svarstyti galiojančio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimų projektus, nes Vyriausybėje tebesitęsia valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo modelio peržiūros darbai, taip pat įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Konkurencijos tarybos pasiūlymus, grąžinti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-24 iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6 , prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
N. Puteikis. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėjos Asta Rubežė ir Laura Pranaitytė