DĖL
ir uždaviniai: Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje daug neaiškių nuostatų, o praktikoje faktiškai niekas nesilaiko įstatyme nustatytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarkos. Įstatymo vykdymą prižiūrinti VTEK tokią situaciją iš esmės toleruoja ir nesiima jokių veiksmų. Pagrindinės keistinos šiuo metu galiojančio Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos:
asmenų, kuriems gali būti siekiama daryti įtaką ratas. Dabar tai ne tik politikai (nacionalinio ir savivaldybių lygmens), bet ir paprasti valstybės tarnautojai, kurie dalyvauja rengiant ne tik teisės aktus, bet net ir administracinius sprendimus. Esant tokioms formuluotėms prie tokių asmenų priskiriami ir juridinių asmenų paraiškas dėl leidimų ar licencijų jų veiklai išdavimo ar pratęsimo priimantys tarnautojai (tai yra vos ne visi valstybės tarnyboje dirbantys asmenys). 2. Labai platus lobistinės veiklos apibrėžimas - prie tokios veiklos priskiriami visi veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės tarnautojams ir politikams dėl teisės aktų ar administracinių sprendimų priėmimo/nepriėmimo. Esant tokiam apibrėžimui net viešas kokios nors asociacijos ar net tiesiog įmonės atstovo pasisakymas dėl bet kokio teisės akto (ar jį palaikant, ar kritikuojant ir pateikiant konkretesnius siūlymus) turi būti laikomas lobistine veikla. 3. Lobistinės veiklos negalima vykdyti neįsiregistravus lobistu (reikia pateikti paraišką ir sumokėti nedidelį mokestį, o vėliau po kiekvieno lobistinės veiklos veiksmo deklaruoti savo lobistinę veiklą). Jei vykdysi lobistinę veiklą neįsiregistravęs lobistu - busi patrauktas administracinėn atsakomybėn (bauda nuo 140 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą - nuo 300 iki 560 eurų).
Pats lobistų registravimas yra prasmingas, bet visiškai neracionalu registruotis lobistais eiliniams įmonių darbuotojams (kurie kreipiasi dėl leidimų verslui) ar net partijų nariams (jei bando paveikti teisės aktų priėmimą partijos interesais). 4. Nėra numatyta pareigos patiems politikams deklaruoti ir viešai skelbti apie veiklą, kuria buvo siekiama jiems daryti įtaką. Realiai praktikoje dabar galiojančio Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos nėra vykdomos. www.lobistai.lt puslapyje yra užsiregistravę tik 61 lobistas, kurie nuo
kiekvienas lobistas). Nei vienos deklaracijos nepateikta dėl įtakos priimant administracinius sprendimus (administraciniai sprendimai - administravimo subjekto priimtas dokumentas, kuriame išreiškiama šio subjekto valia (pvz., išduoti licenciją, leidimą ar pan.)). VTEK nesiima jokių veiksmų keisti situaciją ir nei baudžia nesiregistruojančius lobistais ir neteikiančius deklaracijų, nei viešai skatina vykdyti Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas. Realybėje, jei visi laikytųsi Lobistinės veiklos įstatymo nustatytų reikalavimų, tai VTEK paskęstų informacijos sraute ir visų tokių deklaracijų skelbimas taptų beprasmis, nes tarp info apie įprastinę veiklą nebūtų galima atrasti tikrai rimtos informacijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Juozas Olekas, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė ir Julius Sabatauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Nuo 2017-09-01 įsigaliojusioje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje labai plačiai apibrėžta lobistinės veiklos sąvoka.
Prie lobistinės veiklos priskiriami visi veiksmai kuriais siekiama daryti įtaką ne tik valstybės politikams, bet ir valstybės tarnautojams, kurie dalyvauja svarstant, rengiant ir priimant ne tik teisės aktus, bet ir administracinius sprendimus. Dėl tokio plataus apibrėžimo susidaro situacija, kai įmonių atstovai gali būti priversti registruotis lobistais net ir tais atvejais, kai kreipiasi į valstybės tarnautojus dėl jų atstovaujamų įmonių įprastoje veikloje reikalingų leidimų išdavimo (licencijų vykdomai veiklai, leidimų tam tikriems veiksmas ar net pateikdami prašymą įregistruoti prekės ženklą). Tuo tarpu patys valtybės politikai nėra įpareigoti deklaruoti jiems daromo poveikio. Toks reglamentavimas sukuria netikrumo situaciją, kai nėra aišku kaip turi būti laikomasi įstatymo reikalavimų. Be to, griežtai laikantis tokių įstatymo nuostatų visuomenei būtų apsunkinta galimybė didžiuliame duomenų sraute pastebėti informaciją apie įtakos darymo veiksmus dėl tikrai svarbių valstybei sprendimų. Labai svarbu ir tai, kad praktikoje Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos dažnai ignoruojamos. Nepaisant įstatyme pateiktų plačių apibrėžimų bei reikalavimo deklaruoti veiklą, kuria siekiama daryti įtaką ne tik dėl norminių teisės aktų, bet ir dėl administracinių sprendimų priėmimo/nepriėmimo, praktikoje tik nedaug žmonių registruojasi lobistais ir dar mažiau teikiama deklaracijų dėl vykdomos lobistinės veiklos. 2018-06-10 dienai į lobistų sąrašą yra įrašyti tik 64 asmenys. Šie lobistai yra pateikę tik 55 deklaracijas (t.y. ne visi lobistai yra pateikę bent po vieną deklaraciją), kuriose dažniausiai tik labai abstrakčiai aprašo savo kontaktus su politikais bei tokių kontaktų tikslą (dėl įtakos administracinių sprendimų priėmimui/nepriėmimui nėra pateikta nei vienos deklaracijos).
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri pagal įstatymo nuostatas vykdo lobistinės veiklos priežiūrą, analizuoja ir apibendrina įstatymo taikymo praktiką, praktikoje nerodo pastangų plačiau informuoti galimus lobistinės veiklos vykdytojus apie prievolę registruotis lobistais ir teikti atitinkamas deklaracijas, nors nuo naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo jau praėjo daugiau kaip devyni mėnesiai ir nėra pateikta nei vienos deklaracijos dėl lobistinės veiklos siekiant įtakoti administracinio sprendimo priėmimą/nepriėmimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiant Lobistinės veiklos įstatyme numatytų viešumo ir skaidrumo tikslų, siūloma numatyti tokį reglamentavimą, kuris leistų užtikrinti veiksmingą visuomenės teisė ir galimybė žinoti apie įtakos darymo veiksmus sprendžiant svarbiausius valstybei klausimus ir tuo pačiu aiškiai apibrėžtų visų teisėkūroje dalyvaujančių subjektų teises ir atsakomybę. Siūlymuose atsižvelgiama ir į 2010 m. vasario 18 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarybos rekomendaciją dėl gairių užtikrinant skaidrumą ir sąžiningumą lobistinėje veikloje Nr. C(2010)16. Įstatymo projekte siūloma:
apima bandymus įtakoti norminių aktų priėmimą/nepriėmimą (t.y. pašalinti iš lobistinės veiklos objekto administracinius sprendimus ir individualius teisės aktus). Tai leistų išvengti perteklinių reikalavimų ūkio subjektams bei užtikrintų visuomenės teisės žinoti apie bandymus įtakoti svarbiausių teisės aktų turinį įgyvendinimą. 2.
(nustatant, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką – Lietuvos Respublikos seimo nariai, Vyriausybės nariai, viceministrai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijos direktoriai ir jų pavaduotojai), bet tuo pačiu numatyti šiems asmenims pareigą deklaruoti veiksmus, kuriais buvo siekiama daryti jiems įtaką. Tai leistų vykdyti realią įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę ir leistų išvengti neviešos verslo ir kitų interesų grupių įtakos politikams (ar bent jau reikšmingai mažintų tokios įtakos galimybes). 3. Pakeisti įstatyme pateikiamų lobistų teisių sąrašą, išbraukiant iš jo bendras visiems piliečiams garantuojamas teises. 4. Panaikinti nuostatą, leidžiančia įvairių interesų grupių atstovams išvengti įtakos veiksmų deklaravimo, prisidengiant viešo intereso gynimu. 5. Aiškiai nustatyti, kad asmenų dalyvavimas viešose ir protokoluojamuose posėdžiuose, kuriuose svarstomi teisės aktų priėmimo ar pakeitimo klausimai nėra laikomas deklaruotina lobistine veikla. 6. Numatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pareigą sukurti, prižiūrėti viešą lobistinės veiklos deklaravimo sistemą ir užtikrinti jos tinkama funkcionavimą. Tai leistų pagerinti įstatymo tikslų pasiekimą ir jo nuostatų vykdymo kontrolę, o kartu sudarytų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sąlygas gauti tinkamą Lobistinės veiklos įstatymo priežiūros funkcijų finansavimą. Tokie siūlomi pakeitimai užtikrintų veiksmingą įstatymo nuostatų taikymą praktikoje ir leistų išvengti ginčų ir neaiškumų dėl įstatyme numatytų įpareigojimų. Pažymėtina, kad dabar galiojančios Lobistinės veiklos įstatymo redakcijos trūkumus pastebėjo ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius, kuris kartu su Vilniaus politikos analizės institutu viešai siūlo daryti panašius pakeitimus kaip ir siūlomi Įstatymo projekte. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priimto įstatymo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymą bus sudarytos prielaidos skaidresnei teisėkūrai, praktikoje bus laikomasi įstatymo reikalavimų, todėl mažės prielaidų korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas suteiks daugiau aiškumo verslo veikloje, neliks neapibrėžtumų dėl administracinių sprendimų priėmimo, verslo subjektams sumažės administracinė našta (nereikės vertinti ar reikia registruotis lobistais teikiant juridinio asmens vardu prašymus dėl būtinų įprastoje veikloje administracinių sprendimų priėmimo). 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamuosius teisės aktų iki įstatymo įsigaliojimo parengs Vyriausybė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Gali prireikti papildomų lėšų Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos vykdomiems Lobistinės veiklos įstatyme numatytoms funkcijoms (patogiai ir aiškiai elektroninio deklaravimo sistemai sukurti bei ją prižiūrėti) tinkamai finansuoti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Lobistinė veikla, lobistas, asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Juozas Olekas Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-07-20 Nr. S-2018-5721 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2399 (toliau
Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. VIII-1749 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pastarąjį kartą projektu keičiamas įstatymas nauja redakcija buvo išdėstytas 2017 m. rugsėjo 1 d. (įsigaliojo). Galiojančioje įstatymo redakcijoje asmenų, kuriems siekiama daryti įtaką lobistine veikla ir lobistinės veiklos sąvokos apibrėžiamos plačiau, nei siūloma projektu. Antai, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asmenys, kuriems siekiama daryti įtaką lobistine veikla yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys (kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus). Lobistinė veikla yra fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai (šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Projektu šias sąvokas siūloma susiaurinti ir nustatyti, kad asmenimis, kuriems siekiama daryti įtaką lobistine veikla, būtų laikomi tik kai kurie politikai (Seimo nariai, Vyriausybės nariai) ir kai kurie valstybės tarnautojai: politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami „viceministrai“ (Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 1 dalis) bei savivaldybių administracijos direktoriai ir jų pavaduotojai (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Kitaip tariant, tokiais asmenimis butų laikomi ne visi politikai, valstybės pareigūnai ir valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus. Lobistinė veikla neapimtų veiksmų, kuriais siekiama daryti įtaką priimti arba nepriimti visus teisės aktus (nepriklausomai nuo jų rūšies ir vietos teisės aktų hierarchijoje – išskirta mūsų) ir administracinius sprendimus, o apimtų veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką tik norminių teisės aktų priėmimui arba nepriėmimui. Šios nuostatos ginčytinos keliais aspektais:
1) siūlymas asmenimis, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, laikyti tik Seimo narius, Vyriausybės narius, viceministrus, savivaldybių tarybų narius, savivaldybių administracijos direktorius ir jų pavaduotojus yra pernelyg siauras ir neapima visos viešojo administravimo veiklos, kurią be kita ko, vykdo, pareigūnai ir valstybės tarnautojai, kurie Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad aptariamoje sąvokoje nurodomi asmenys priima tik galutinį norminį teisės akto tekstą ir patys jo nerengia. Antai, pvz., pagal Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalį viceministrai įgaliojimų nustatytose veiklos srityse organizuoja ir kontroliuoja teisės aktų projektų rengimą ir derinimą su suinteresuotomis institucijomis ir kt.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punktą savivaldybės institucijų sprendimų (taip pat ir norminių) ir potvarkių projektus rengia savivaldybės administracija. Taigi, valstybės valdymo ir vietos savivaldos lygmenyje norminius teisės aktų projektus rengia valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai, tai, be kita ko, jų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas. Taigi, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, dalyvaujantys norminių teisės aktų projektų rengime, gali būti paveikūs lobistų daromai įtakai. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad 2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo (2007/2115(INI) konstatuojamoje dalyje pripažįstama, kad „lobistų grupės daro įtaką ne tik per Parlamento narius, bet ir siekia daryti įtaką Parlamente priimant sprendimus per Parlamento komitetų sekretoriatuose dirbančius pareigūnus, frakcijų personalą ir Parlamento narių padėjėjus“;
2) jos neapima Respublikos Prezidento pareigų, nes Respublikos Prezidentas, vykdydamas Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytą kompetenciją priima ir norminius teisės aktus: pagal Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį tvirtina Pilietybės reikalų komisijos reglamentą, pagal Valstybės apdovanojimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį – tvirtina Valstybės apdovanojimų tarybos nuostatus ir kt.
Be to, Respublikos Prezidentas, taip pat kaip ir Seimo nariai bei Vyriausybės nariai, yra valstybės politikas;
3) jos neapima pareigų „savivaldybės meras“ ir „savivaldybės mero pavaduotojas“, nes meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, kurie, be kita ko susiję su savivaldybės tarybos veiklos planavimu, savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkės sudarymu ir savivaldybės tarybos sprendimų (taip pat ir norminių) projektų jai teikimu bei savivaldybės tarybų sprendimų pasirašymu (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 13 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus, kai meras negali eiti pareigų, atlieka visas mero pareigas, paisant Vietos savivaldos įstatyme nustatytų išimčių (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalis) Be to, šie asmenys taip pat yra politikai. 4) jose susiaurinamas teisės aktų, dėl kurių priėmimo arba nepriėmimo gali būti daroma įtaka, sąrašas.
Antai, pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8, 9 ir 10 dalies nuostatas viešojo administravimo subjektų veikla neapsiriboja norminių administracinių aktų (teisės aktų, nustatančių elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei) priėmimu. Vykdant viešąjį administravimą yra priimami įvairūs administraciniai aktai bei administraciniai sprendimai (administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama išvadą ankstesniam Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo (naujos redakcijos) projektui, joje atkreipė dėmesį į tai, kad asmenų interesams gali būti atstovaujama ir daroma įtaka ne tik priimant norminius teisės aktus, bet ir administracinius sprendimus (pavyzdžiui, nustatant projektavimo sąlygas, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, suteikiant išskirtines sąlygas ar tam tikrus leidimus ir panašiai). Šiais atvejais taip pat gali būti naudojamos tos pačios poveikio priemonės, siekiant paveikti administracinio sprendimo priėmimą ar jo turinį. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė siūlė plėsti asmenų, kuriems daromas poveikis, ratą, įtraukiant į jį visus viešojo administravimo subjektus, kaip jie apibrėžti Viešojo administravimo įstatyme. Į šią Vyriausybės nuomonę buvo atsižvelgta, priimant šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją (kaip jau nurodyta aukščiau). 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „seimo“ įrašytinas žodis „Seimo“. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „fizinio asmens” įrašytinas žodis “lobisto”. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama lobistinė veikla yra siejama su lobisto veiksmais, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami norminiai teisės aktai.
Su šia lobisto veikla yra nesuderinta projekto
asmeniui „norimą priimti arba nepriimti teisės akto ar administracinio sprendimo projektą“ ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta lobisto teisė gauti „teisės aktų projektų kopijas“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 8 straipsnio 1 punkte, 12 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 2 dalies 3 ir 3 punktuose vartojamų sąvokų, apibūdinančių lobistinę veiklą ir kt.: „teisės aktus“, „teisės aktų”, „teisės aktų projekto”, „teisės aktai”. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra vartojama sąvoka
„valstybės politikai“, nors įstatymuose nesama šios sąvokos unifikuoto apibrėžimo. Antai, pagal šiuo metu galiojančio Valstybės politikų
elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu patvirtinto Valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio 1 dalį “Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti į Seimo nario, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas ar paskirti į Vyriausybės nario, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas”; pagal naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį (įsigaliosiančią 2019 m. sausio 1 d.) “Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero <…> savivaldybės mero pavaduotojo pareigas”; Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiame įstatyme valstybės politikais laikomi Seimo Pirmininkas, Seimo pareigūnai, Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, merai ir merų pavaduotojai, savivaldybių tarybų nariai. Palyginus šias sąvokas matyti, kad jų apibrėžimai nėra tapatūs ir juose skiriasi asmenys, laikytini valstybės politikais. Taigi, projekte siūlytina aptarti kaip šiame įstatyme yra suprantama (vartojama) „valstybės politiko” sąvoka. 6. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „etikos“ įrašytinas žodis „komisijos“. 7. Projekto 10 straipsnio:
1) 1 dalies nuostata „Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo” keistina atsižvelgiant į tai, kad lobistinę veiklą gali vykdyti tik fizinis asmuo, įrašytas į lobistų sąrašą (pagal projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas juridiniai asmenys šios veiklos vykdyti negali).
Fizinio asmens įrašymas į lobistų sąrašą – tai fizinio asmens teisės vykdyti lobistinę veiklą įgyvendinimo sąlyga;
2) 1 dalies pirmojo sakinio nuostata „ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo“ yra susijusi su fizinio asmens įrašymu į lobistų sąrašą, o ne su fizinio asmens teise vykdyti lobistinę veiklą. Už fizinį asmenį, kuriam juridinis asmuo paveda ar nurodo vykdyti lobistinę veiklą, gali sumokėti ir pats juridinis asmuo, tačiau tai nereiškia, kad juridinis asmuo gali vykdyti lobistinę veiklą.
Taigi, aptariamą nuostatą (joje išbraukus žodžius „pateikęs asmuo“) reikia perkelti į šios dalies antrąjį sakinį;
3) 1 dalies nuostatoje „Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti į lobistų sąrašą” žodžiai „norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą“ yra brauktini, nes prašymą įrašyti fizinį asmenį į lobistų sąrašą gali pateikti tiek pats fizinis asmuo, tiek ir juridinis asmuo, kuris šiame prašyme nurodytų į lobistų sąrašą įrašytiną fizinį asmenį (asmenis) ir jo duomenis (pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą), tačiau tai nereiškia, kad tokį prašymą pateikęs juridinis asmuo „nori” ir gali būti pats „įrašytas į lobistų sąrašą” (minėta, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas juridiniai asmenys lobistinės veiklos vykdyti negali);
4) 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas siūlytina sujungti ir jas išdėstyti taip, kad būtų aišku, kad jeigu prašymą teikia juridinio asmuo, turi būti nurodytas jo pavadinimas, juridinio asmens kodas, jo dalyvių (fizinių asmenų), valdymo organų narių (fizinių asmenų) ir darbuotojų, kurie vykdys lobistinę veiklą, vardas, pavardė, asmens kodas, darbo vieta ir pareigos per paskutinius vienus metus, įgaliojimų vykdyti lobistinę veiklą laikotarpis. 8. Projekto 11 straipsnio 3 dalies nuostatoje „Lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu nutraukiama, jeigu“ po žodžio „nutraukiama“ įrašytina nuostata „ir lobistas išbraukiamas iš lobistų sąrašo“, nes toks išbraukimas yra lobistinės veiklos nutraukimo pasekmė (VTEK sprendimo). Atsižvelgus į tai, šio straipsnio 7 dalies nuostatos siūlytina atsisakyti. 9.
mirus lobistui”, keistina atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju vadovaujantis civilinės metrikacijos įstaigos įrašu apie asmens mirtį (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas) VTEK turėtų priimti sprendimą išbraukti mirusį asmenį iš lobistų sąrašo. 10. Siekiant užtikrinanti atviros ir teisinės valstybės principą, visuomenės teisę gauti informaciją apie lobistų veiklą, projekto 12 straipsnyje siūlytina įtvirtinti lobistų deklaracijų viešą skelbimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) svetainėje. 11. Projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti VTEK teisę „tikrinti lobistinės veiklos deklaracijas“, o VTEK veiklą reglamentuojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 13 punkte – „tikrinti lobistinės veiklos ataskaitas”. Ši pastarojo įstatymo nuostata turi būti keičiama, nes, nei pagal šiuo metu galiojantį Lobistinės veiklos įstatymą, nei pagal keičiamo įstatymo nuostatas lobistas neteikia lobistinės veiklos ataskaitos. 12. Projekto 13 straipsnio 2 dalies 4 punktu VTEK komisijai pavedama nauja funkcija – sukurti, prižiūrėti viešą lobistinės veiklos deklaravimo sistemą ir užtikrinti jos tinkamą funkcionavimą. Projekto aiškinamajame rašte taip pat yra nurodyta, kad šioms papildomoms funkcijoms tinkamai finansuoti gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. 13. Projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytos VTEK funkcijos ir teisės turi būti papildomai suderintos su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatomis, kuriose VTEK funkcijų ir teisių sąrašas yra platesnis ir jos formuluojamos kitaip, nei projekte.
Be to, projekte turi būti nurodyti ir VTEK sprendimai, derinant projektą su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies atitinkamų punktų nuostatomis. 14. Kadangi projekto 2 straipsnyje yra nustatytas vėlesnis įstatymo įsigaliojimo terminas, manytina, kad ir projekto 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta lobistinės veiklos deklaravimo sistema turėtų pradėti veikti kartu su įstatymo įsigaliojimu. Todėl projekto 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte brauktinas žodis „sukuria“, o projekto 2 straipsnyje nurodytinas atskiras pavedimas dėl šios sistemos sukūrimo iki įstatymo įsigaliojimo. 15. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj datos „2019 m. sausio 1 d.“ įrašytina data „2018 m. gruodžio 31 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]