Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 60 procentaisų mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Edmundas Pupinis
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Lietuvos Respublikos regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi tik kai pagal šioje dalyje nustatytą tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas rengiamas siekiant sumažinti regiono teritorijos nekilnojamojo turto ploto normatyvinės vertės slenkstį, nuo kurio jaunoms šeimoms yra suteikiama galimybė pretenduoti į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti. Pagal dabar galiojančią tvarką, viena iš sąlygų norint gauti valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti yra tai, jog įsigyjamas būstas turi būti regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. 65 procentų slenkstis reiškia, jog kai kurių regionų teritorijose (kur NT yra vertingesnis) būstą pirkti ar statyti norinčios jaunos šeimos negali pasinaudoti finansine parama. Pavyzdžiui, didžiojoje dalyje Utenos miesto, kuris negali būti prilygintas didmiesčiui ir kuriame emigracijos mastai yra vieni didžiausių Lietuvoje, parama būstui įsigyti negalioja. Pagal Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2017 m. gruodžio
vertes miestuose, jaunos šeimos, norinčios įsigyti būstą Utenos miesto centrinėje dalyje, pasinaudoti parama negali, kadangi ten būsto daugiabučiuose pastatuose
ribas paramai gauti.
Netoli to, jog susiklostytų situacija, kai jaunos šeimos regione nori įsigyti pirmąjį būstą, bet negali pasinaudoti valstybės parama, yra ir kituose regionų taškuose – Panevėžyje ar Gargžduose. Vienas pagrindinių Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo tikslų buvo padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju būstu, prisidedant prie regionų plėtros, t. y. skatinti jaunas šeimas gyvenimui rinktis Lietuvos Respublikos regionus, o ne didžiuosius Lietuvos miestus. Pagal dabartinį reglamentavimą, jaunos šeimos neturi galimybės pretenduoti į paramą (ar yra netoli to) net ir regionuose bei kai kuriose nuo didžiųjų miestų toli esančiose teritorijose. Tai yra pagrindinė priežastis, paskatinusi parengti šį įstatymo pakeitimo projektą. Be to, verta pažymėti, jog Vyriausybė pirminiame įstatymo variante jau iš pat pradžių buvo nustačiusi 60 procentų normatyvinės vertės ribą, kurią tik vėliau padidino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Todėl įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, jog teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turėtų jaunos šeimos, kurios įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo rengėjas – Seimo narys Edmundas Pupinis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turėtų jaunos šeimos, kurios įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Laukiami rezultatai: didesnis skaičius regionuose gyvenančių jaunų šeimų galės pretenduoti į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti, bus išvengiama nesusipratimų, kai regionuose esančiose teritorijose būstą pirkti ar statyti norinčios jaunos šeimos negali pasinaudoti finansine parama. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiamo atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galio:
Priėmus įstatymo projektą, keisti teisės aktų nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įstatymo projektų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti 2018 metams Vyriausybė jau yra numačiusi iš valstybės biudžeto skirti 2 mln. eurų, 2019 metams – 10,1 mln. eurų, o 2020 metams – 9,4 mln. eurų. Kadangi įstatymo pakeitimu siūloma tik praplėsti regionuose gyvenančių jaunų šeimų sąrašą, kurios galėtų pretenduoti gauti paramą, įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Būstas, parama, šeima, nekilnojamas turtas, normatyvinė vertė. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Teikia Seimo narys Edmundas Pupinis
2018-07-10
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus, tačiau atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus įstatymo projekto pavadinime po žodžio
„ĮSTATYMO“ reikia įrašyti trumpinį „NR.“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-07-20 Nr. S-2018-5721 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2396, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2020-06-03
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi tik kai pagal šioje dalyje nustatytą tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų“. Siūlytina šią nuostatą tikslinti. Pirma, iš siūlomos formuluotės neaišku, kuris subjektas turės ,,peržiūrėti Lietuvos Respublikos regionus“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatyta tik pareiga savo interneto svetainėje skelbti informaciją apie Lietuvos Respublikos regionus, kurių teritorijose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Antra, neaišku, ar siūloma taisyklė bus taikoma nustatant nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę kiekvienų metų sausio 1 d. ar bet kuriuo kitu laiku.
Jeigu normatyvinės vertės perskaičiavimas vyktų bet kuriuo kitu metų laiku, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, nustatant pareigą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie tokį perskaičiavimą per protingą terminą paskelbti jos interneto svetainėje. 2. Tikslintina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda, t. y. vietoj žodžių ,,šioje dalyje“ reikėtų įrašyti žodžius ,,šiame punkte“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2020 m. balandžio 8 d. Nr. 103-P-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos
D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: E. Pupinis – Seimo narys, V. Ačienė – Seimo narė, A. Norkienė – Seimo narė, A. Katinas – Utenos rajono savivaldybės meras, D. Kaminskas – Tauragės rajono savivaldybės meras, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Stapulionis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. specialistas, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-07-10) Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus, tačiau atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus įstatymo projekto pavadinime po žodžio „ĮSTATYMO“ reikia įrašyti trumpinį „NR.“. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2018-07-31 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2396, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti 3.
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Utenos rajono savivaldybė (2018-08-22 rašto Nr.g-2018-7938) Utenos rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. (tarybos posėdžio protokolas Nr. TS-6/TPĮ-14) pavedė Utenos rajono savivaldybei kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms 2018 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto (toliau - Įstatymas) pakeitimo, siekiant suteikti galimybę Utenos jaunoms šeimoms taip pat pasinaudoti paskata pirmajam būstui įsigyti. Vadovaujantis priimtu Įstatymu, įsigyjant pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė turi būti ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Utenos miestas (visa centrinė miesto dalis) patenka į 54.1.1 verčių zoną, kurios dalyje nebus taikomos kompensacijos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmą būstą. Utenos rajono savivaldybės plėtros vizija - Utenos rajonas - regioninis traukos centras, kuriame sudarytos sąlygos tvariai pramonei, smulkiajam ir vidutiniam verslui bei turizmui plėtoti, bendruomenės gyvenimo kokybei užtikrinti.
Pastaraisiais metais Utena dėl puikiai išvystytos sporto, laisvalaikio, kultūros, sveikatos įstaigų, rekreacijos zonų infrastruktūros, socialinių paslaugų įvairovės aplinkinių rajonų gyventojams tapo traukos centru. Utenoje nuo Nepriklausomybės paskelbimo iki šių dienų nebankrutavo ir išliko veikiančios didžiausios pramonės įmonės: AB „Utenos trikotažas“, UAB
„Rokiškio pieno gamyba" įmonė Utenoje, UAB „Švyturys - Utenos alus“, UAB
„Utenos mėsa“. Kadangi vystosi ir plečiasi smulkusis bei vidutinis verslas,
Utenoje palankios įsidarbinimo galimybės. Utena išsiskiria kaip pramonės miestas, kuriame žaliosios erdvės puikiai dera su pramonine infrastruktūra. Tai pasiekta sėkmingai įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Utenos mieste ir rajone pasikeitusi gyvenimo kokybė nelieka nepastebėta, todėl vis daugiau emigrantų grįžta į gimtąjį miestą ne tik gyventi ir dirbti įmonėse, bet ir kurti bei plėtoti savo verslų. Tą daryti skatina Utenos rajono savivaldybės tarybos patvirtinta Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programa, kuri numato ženklias paskatas jaunų žmonių įkurtiems verslams, todėl verslo subjektų skaičius kasmet nuosekliai didėja. Verslo investicinės aplinkos patrauklumas regionuose didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar vietos švietimo įstaigos rengia gamybos įmonėms reikalingus, kvalifikuotus specialistus. Būtent jie lemia regiono išskirtinumą ir patrauklumą. Utenos rajone veikiančios įmonės dažnu atveju aktyviai bendradarbiauja su viešąja įstaiga Utenos kolegija, Utenos regioniniu profesinio mokymo centru, nes dalį absolventų pačios ir įdarbina.
Utenos apskritis išsiskiria tuo, kad ji, nors neturi universiteto, sugeba konkuruoti pritraukdama abiturientus studijuoti Utenos kolegijoje bei Utenos regioniniame profesinio mokymo centre. Šių metų pavasarį startavo projektas „Globali Utena“, kurio naujienas galima sekti tilohali.utena.lt. Intemetinis puslapis yra skirtas apie grįžimą į Uteną svarstantiems asmenims: glaustai pateikiama visa reikalinga informacija apie gyvenimo kokybę, darbo ir investicijų galimybes, turizmą. Pradėta ieškoti svetur gyvenančių uteniškių, norinčių tapti Utenos ambasadoriais užsienyje ir galinčių prisidėti savo žiniomis verslo, mokslo, infrastruktūros bei socialinėse srityse. Manome, jog išlaikytas ryšys su išvykusiais gali tapti žingsniu siekiant susigrąžinti žmones. Atvykstantieji į Uteną - daugiausia jauni žmonės ir jaunos šeimos. Siekdama padėti joms įsitvirtinti, Utenos rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje patvirtino Emigracijos, nedarbo mažinimo ir paramos jaunai šeimai 2018-2021 metams programą, kurios pagrindiniai uždaviniai ne tik pritraukti jaunus specialistus, bet ir išlaikyti čia šiuo metu esančius. Šioje programoje numatytas tiesioginių užsienio ir vidaus investicijų skatinimas, viešojo sektoriaus efektyvinimas, ryšių su iš Utenos išvykusiais asmenimis išlaikymas, šeimai palankios aplinkos kūrimas. Atsižvelgiant į kiekvieną uždavinį, yra paruoštas programos įgyvendinimo priemonių planas. Utenos rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr.
TS-192 „Dėl Utenos rajono savivaldybės šeimos stiprinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Utenos rajono savivaldybės šeimos stiprinimo tvarkos aprašą, kuriuo numatyta finansinė paskata jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą Utenos rajone, būsto nuomos kompensacija jaunoms šeimoms, šeimos nuolaidų kortelė jaunai šeimai, papildoma finansinė paskata gimus vaikui ir kiekvienam Utenos rajono pirmokui 50 Eur vertės kortelė kanceliarinėms prekėms įsigyti. Šis Utenos rajono savivaldybės šeimos stiprinimo aprašo projektas buvo parengtas su perspektyva papildomai paskatinti jaunas šeimas finansiškai, įsigyjant pirmąjį būstą, pasinaudojant įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu. Utenos rajono savivaldybė sulaukė nemažai nepatenkintų Utenos miesto bendruomenės narių kreipimųsi į Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės merą ir rajono savivaldybės tarybos narius. Gyventojai nusivylę priimtu Įstatymu ir nesupranta, kodėl būtent didžioji dalis Utenos miesto pateko į zoną, kurioje gyventojai negali pasinaudoti nustatyta finansine paskata. Manome, kad sumažinus 1 procentu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą procentinę dalį, ir Utenos miesto teritorijoje jaunos šeimos galėtų pasinaudoti nustatyta finansine paskata. Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė, kurią nustato ir interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose, tai rodiklis, kuris kasmet kinta ir neparodo realios ir tikslios situacijos regionuose.
Antra vertus, pasirinktas kriterijus - nekilnojamojo turto ploto normatyvinė vertė - galbūt ir tinka didmiesčiams bei kurortams, bet visiškai nelogiškas tokių regioninių pramonės centrų kaip Utena, atžvilgiu: būtent aukšta būsto kvadrato kaina Utenoje rodo, kad Utenos regiono centras yra pasirengęs atlikti savo misiją - tapti regioniniu traukos centru, galinčiu pristabdyti vidinę ir išorinę emigraciją. Siūlome, kad kompensacija nebūtų taikoma įsigyjant būstą tik didmiesčiuose ir kurorto statusą turinčiuose miestuose bei kurortinėse teritorijose (kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Druskininkai, Birštonas, Neringa, Palanga, Trakai ir kiti) ir prašome rasti galimybę dar kartą peržiūrėti ir inicijuoti šio Įstatymo pakeitimą, kad ir Utenos miesto teritorijoje jaunos šeimos galėtų pasinaudoti nustatyta finansine paskata. Įvertinta Komitete pritarta Seimo narių V. Ačienės ir A. Norkienės pasiūlymui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 1324 dėl Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo XIII-1281 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2420 (2) ir Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-928 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2396 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą svarstyti ne anksčiau kaip 2020 metais dėl toliau nurodytų priežasčių. Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo XIII-1281 (toliau – Įstatymas), įsigaliojusio 2018 m. rugsėjo 1 d., siekis yra padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidedant prie Lietuvos regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo. Todėl svarbu stebėti galiojančių Įstatymo nuostatų veiksmingumą tam tikrą kalendorinių ar finansinių metų laikotarpį. Šiuo metu, vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje kaupiamais statistiniais duomenimis, analizuojamas ir vertinamas finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms poreikis ir jo pasiskirstymas pagal regionus. Manome, kad Įstatymo projektą būtų tikslinga svarstyti tik įvertinus duomenis apie 2019 metais teiktos finansinės paskatos pasiskirstymą pagal regionus ir jos poreikį atskiruose regionuose ir kompleksiškai spręsti dėl teisinio reguliavimo pakeitimų ir organizacinių bei finansinių išteklių, kurie galėtų užtikrinti Įstatymo įgyvendinimo veiksmingumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, „<...> kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą. <...> Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo
Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma keisti vieną iš esminių reikalavimų, kuriuo vadovaujantis nustatoma jaunų šeimų teisė į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, tik keletą mėnesių galiojančio Įstatymo keitimas neužtikrina teisinio reguliavimo stabilumo, skatina visuomenės nepasitikėjimą teisinio reguliavimo tikrumu.
<...>
Pupinis (2020-01-22)1 Argumentai:
finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu Nr.
XIII-1281 (toliau – Įstatymas) buvo siekta padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidedant prie Lietuvos regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo. Esant dabartiniam reglamentavimui, Įstatymas nebeatitinka pirminių tikslų, kadangi jaunos šeimos neturi galimybės pretenduoti į paramą (ar yra netoli to) net ir regionuose bei kai kuriose nuo didžiųjų miestų toli esančiose teritorijose. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad viena iš sąlygų norint gauti valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti yra tai, jog įsigyjamas būstas turi būti regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. 65 procentų slenkstis reiškia, jog kai kurių regionų teritorijose (kur nekilnojamas turtas yra vertingesnis) būstą pirkti ar statyti norinčios jaunos šeimos negali pasinaudoti finansine parama. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė dėl padidėjusių nekilnojamo turto kainų galimybę gauti subsidiją prarado dar praėjusiais metais, o 2019 m. gruodžio 23 d. paskelbus Registrų centro direktoriaus įsakymą Nr.
VE-647 (1.3 E) dėl nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių 2020 metams, paaiškėjo, jog į paramą pretenduoti šiais metais nebegali jaunos šeimos, gyvenančios visoje Utenos miesto teritorijoje (anksčiau būsto parama nebuvo skiriama tik centrinėje miesto dalyje), Gargžduose, taip pat didžiojoje dalyje Tauragės miesto. Susidariusi situacija, kai Įstatymu siekiama stiprinti šalies regionus, tačiau jaunoms šeimoms gyvenančioms būtent regione užkertamas kelias pasinaudoti valstybės parama, yra neteisinga. Jei Įstatymo nuostatos nesikeis, tikėtina, jog kitais metais subsidijos jau negaus ir Marijampolėje, Šalčininkuose norinčios kurtis jaunos šeimos. Be to, dabartinė tvarka neleidžia jaunoms šeimoms atsakingai planuoti savo ateities ir gyvenamosios vietos regionuose. Nekilnojamo turto normatyvinės vertės kinta kasmet, todėl keičiasi ir vietų, kuriose galioja parama, sąrašas. Nėra jokių garantijų, jog šeimai iš anksto planuojant po kurio laiko kurti gyvenimą tam tikrame regione, dėl pabrangusios nekilnojamo turto vertės teritorijoje, ateityje vis dar bus galima gauti paramą. Todėl pasiūlymu siūloma įvesti daugiau stabilumo ir atsisakyti nekilnojamo turto normatyvinių verčių kriterijaus, vietoje to Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvedant reikalavimus, susijusius su atstumu nuo didžiųjų šalies miestų ir gyvenamosios vietos kurorto statusu.
Pasiūlymu siekiama nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti turėtų tos jaunos šeimos, kurios (kartu atitikdamos ir kitus Įstatyme numatytus reikalavimus) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai įsigyjamas būstas nuo miesto savivaldybės administracinės ribos, kurioje pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis metų pradžioje gyvena per 100 tūkst. gyventojų, yra ne arčiau kaip 10 km, per 200 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 15 km, per 300 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 20 km, per 400 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 25 km, ir įsigyjamas būstas nėra šių miestų savivaldybių teritorijoje, ir kai įsigyjamas būstas nėra kurorto statusą turinčioje gyvenamojoje vietovėje. Toks reguliavimas užtikrintų, jog pasinaudoti parama nebūtų galima tik arčiausiai nuo didžiųjų šalies miestų, turinčių per 100 tūkst. gyventojų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) esančiose zonose ir kurortinėse gyvenamosiose vietose (Neringoje, Druskininkuose, Birštone, Palangoje). Siekiant šeimas skatinti kurtis regionuose, zonų, kuriose parama negaliotų, dydis proporcingai nustatytas atsižvelgiant į šalia esančių didmiesčių gyventojų skaičių. Priėmus tokį sprendimą, pagrindinis Įstatymo tikslas skatinti jaunas šeimas kurtis regionuose, o ne tik didžiuosiuose miestuose, būtų atliepiamas daug efektyviau. Apie Įstatymo peržiūrą nuo 2020 m., įvertinus dabartinį Įstatymo veiksmingumą, yra pasisakiusi ir Vyriausybė 2018 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 1324.
1324Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekte 1 straipsniu keičiamą Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose teritorijoje, kai įsigyjamas būstas nuo miesto savivaldybės administracinės ribos, kurioje pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis metų pradžioje gyvena per 100 tūkst. gyventojų, yra ne arčiau kaip 10 km, per 200 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 15 km, per 300 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip
nėra šių miestų savivaldybių teritorijoje, ir kai įsigyjamas būstas nėra kurorto statusą turinčioje gyvenamojoje vietovėje;“ Nepritarti Komitete pritarta Seimo narių V. Ačienės ir A. Norkienės pasiūlymui. 3. Seimo narės
Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio pakeitimas rengiamas siekiant išsaugoti teisėtus lūkesčius jaunoms šeimoms, kurios ketino su valstybės pagalba įsigyti būstą regione, nes sutarė dėl darbo ar jau susirado norimą įsigyti būstą, tačiau paaiškėja, kad pasirinktame regione jau nėra galimybės įsigyti būstą, nes pasikeitus kalendoriniams metams, pasikeitė ir regiono, kurio teritorijoje buvo numatyta įsigyti būstą, nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė. 2020 metų pradžioje keletas regionų, pvz.
Tauragė, dalis Utenos ir pan. nepateko į finansuojamų regioninių vietovių sąrašą. Manoma, kad verta teisės akto nuostatomis sukurti stabilumą, kuris garantuotų pradėto būsto įsigijimo, pasinaudojant valstybės parama procesą. Visa tai prisidėtų prie siekio padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidėtų prie Lietuvos Respublikos regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo bei siekio prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3 įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione,
kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Finansuojamos teritorijos peržiūrimos tik kai pagal šioje dalyje nustatytą tvarką paskaičiuota teritorijos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė padidėjo daugiau kaip 20 procentų. Pritarti
šeimoms, regionuose esančiose teritorijose norinčioms būstą pirkti ar statyti, užtikrinti didesnį stabilumą pasinaudoti finansine paskata pirmajam būstui įsigyti, siūloma pritarti įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo narių Vidos Ačienės ir Aušrinės Norkienės pasiūlymą[¹]. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8 prieš – 0, susilaikė
Šalaševičiūtė Biuro vedėja E.
Bulotaitė [1] Pasiūlymo reg. data 2020-03-13.
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-05-27
posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisė departamentas, 2018 m. liepos 10 d. Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus, tačiau atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus įstatymo projekto pavadinime po žodžio „ĮSTATYMO“ reikia įrašyti trumpinį „NR.“. Atsižvelgti. 2. Europos Teis4s departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2018 m. liepos 31 d. Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2396, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2018-08-22 rašto Nr.g-2018-7938) Utenos rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. (tarybos posėdžio protokolas Nr. TS-6/TPĮ-14) pavedė Utenos rajono savivaldybei kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms 2018 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto (toliau - Įstatymas) pakeitimo, siekiant suteikti galimybę Utenos jaunoms šeimoms taip pat pasinaudoti paskata pirmajam būstui įsigyti. Vadovaujantis priimtu Įstatymu, įsigyjant pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė turi būti ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Utenos miestas (visa centrinė miesto dalis) patenka į 54.1.1 verčių zoną, kurios dalyje nebus taikomos kompensacijos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmą būstą. Utenos rajono savivaldybės plėtros vizija - Utenos rajonas - regioninis traukos centras, kuriame sudarytos sąlygos tvariai pramonei, smulkiajam ir vidutiniam verslui bei turizmui plėtoti, bendruomenės gyvenimo kokybei užtikrinti. Pastaraisiais metais Utena dėl puikiai išvystytos sporto, laisvalaikio, kultūros, sveikatos įstaigų, rekreacijos zonų infrastruktūros, socialinių paslaugų įvairovės aplinkinių rajonų gyventojams tapo traukos centru.
Utenoje nuo Nepriklausomybės paskelbimo iki šių dienų nebankrutavo ir išliko veikiančios didžiausios pramonės įmonės: AB „Utenos trikotažas“, UAB „Rokiškio pieno gamyba" įmonė Utenoje, UAB „Švyturys - Utenos alus“, UAB „Utenos mėsa“. Kadangi vystosi ir plečiasi smulkusis bei vidutinis verslas, Utenoje palankios įsidarbinimo galimybės. Utena išsiskiria kaip pramonės miestas, kuriame žaliosios erdvės puikiai dera su pramonine infrastruktūra. Tai pasiekta sėkmingai įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Utenos mieste ir rajone pasikeitusi gyvenimo kokybė nelieka nepastebėta, todėl vis daugiau emigrantų grįžta į gimtąjį miestą ne tik gyventi ir dirbti įmonėse, bet ir kurti bei plėtoti savo verslų. Tą daryti skatina Utenos rajono savivaldybės tarybos patvirtinta Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programa, kuri numato ženklias paskatas jaunų žmonių įkurtiems verslams, todėl verslo subjektų skaičius kasmet nuosekliai didėja. Verslo investicinės aplinkos patrauklumas regionuose didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar vietos švietimo įstaigos rengia gamybos įmonėms reikalingus, kvalifikuotus specialistus. Būtent jie lemia regiono išskirtinumą ir patrauklumą. Utenos rajone veikiančios įmonės dažnu atveju aktyviai bendradarbiauja su viešąja įstaiga Utenos kolegija, Utenos regioniniu profesinio mokymo centru, nes dalį absolventų pačios ir įdarbina. Utenos apskritis išsiskiria tuo, kad ji, nors neturi universiteto, sugeba konkuruoti pritraukdama abiturientus studijuoti Utenos kolegijoje bei Utenos regioniniame profesinio mokymo centre. Šių metų pavasarį startavo projektas
„Globali Utena“, kurio naujienas galima sekti tilohali.utena.lt.
Intemetinis puslapis yra skirtas apie grįžimą į Uteną svarstantiems asmenims: glaustai pateikiama visa reikalinga informacija apie gyvenimo kokybę, darbo ir investicijų galimybes, turizmą. Pradėta ieškoti svetur gyvenančių uteniškių, norinčių tapti Utenos ambasadoriais užsienyje ir galinčių prisidėti savo žiniomis verslo, mokslo, infrastruktūros bei socialinėse srityse. Manome, jog išlaikytas ryšys su išvykusiais gali tapti žingsniu siekiant susigrąžinti žmones. Atvykstantieji į Uteną - daugiausia jauni žmonės ir jaunos šeimos. Siekdama padėti joms įsitvirtinti, Utenos rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje patvirtino Emigracijos, nedarbo mažinimo ir paramos jaunai šeimai 2018-2021 metams programą, kurios pagrindiniai uždaviniai ne tik pritraukti jaunus specialistus, bet ir išlaikyti čia šiuo metu esančius. Šioje programoje numatytas tiesioginių užsienio ir vidaus investicijų skatinimas, viešojo sektoriaus efektyvinimas, ryšių su iš Utenos išvykusiais asmenimis išlaikymas, šeimai palankios aplinkos kūrimas. Atsižvelgiant į kiekvieną uždavinį, yra paruoštas programos įgyvendinimo priemonių planas. Utenos rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS-192 „Dėl Utenos rajono savivaldybės šeimos stiprinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Utenos rajono savivaldybės šeimos stiprinimo tvarkos aprašą, kuriuo numatyta finansinė paskata jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą Utenos rajone, būsto nuomos kompensacija jaunoms šeimoms, šeimos nuolaidų kortelė jaunai šeimai, papildoma finansinė paskata gimus vaikui ir kiekvienam Utenos rajono pirmokui 50 Eur vertės kortelė kanceliarinėms prekėms įsigyti.
Šis Utenos rajono savivaldybės šeimos stiprinimo aprašo projektas buvo parengtas su perspektyva papildomai paskatinti jaunas šeimas finansiškai, įsigyjant pirmąjį būstą, pasinaudojant įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu. Utenos rajono savivaldybė sulaukė nemažai nepatenkintų Utenos miesto bendruomenės narių kreipimųsi į Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės merą ir rajono savivaldybės tarybos narius. Gyventojai nusivylę priimtu Įstatymu ir nesupranta, kodėl būtent didžioji dalis Utenos miesto pateko į zoną, kurioje gyventojai negali pasinaudoti nustatyta finansine paskata. Manome, kad sumažinus 1 procentu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą procentinę dalį, ir Utenos miesto teritorijoje jaunos šeimos galėtų pasinaudoti nustatyta finansine paskata. Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė, kurią nustato ir interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose, tai rodiklis, kuris kasmet kinta ir neparodo realios ir tikslios situacijos regionuose.
Antra vertus, pasirinktas kriterijus - nekilnojamojo turto ploto normatyvinė vertė - galbūt ir tinka didmiesčiams bei kurortams, bet visiškai nelogiškas tokių regioninių pramonės centrų kaip Utena, atžvilgiu: būtent aukšta būsto kvadrato kaina Utenoje rodo, kad Utenos regiono centras yra pasirengęs atlikti savo misiją - tapti regioniniu traukos centru, galinčiu pristabdyti vidinę ir išorinę emigraciją. Siūlome, kad kompensacija nebūtų taikoma įsigyjant būstą tik didmiesčiuose ir kurorto statusą turinčiuose miestuose bei kurortinėse teritorijose (kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Druskininkai, Birštonas, Neringa, Palanga, Trakai ir kiti) ir prašome rasti galimybę dar kartą peržiūrėti ir inicijuoti šio Įstatymo pakeitimą, kad ir Utenos miesto teritorijoje jaunos šeimos galėtų pasinaudoti nustatyta finansine paskata. Atsižvelgti. Pritarta Seimo narių Vidos Ačienės ir Aušrinės Norkienės 2020 m. kovo 12 d. pasiūlymui dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. 2. Utenos rajono savivaldybė (2020-05-26 raštas Nr. (3.11)IS-1344)
PASKATOS PIRMĄJĮ BÜSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. XIII-1281 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO Utenos rajonas — sparčiausiai tuštėjantis ir senstantis Lietuvos regionas. Be to, jau eilę metų kai kuriose Utenos apskrities savivaldybėse nedarbo lygis yra aukščiausias Lietuvoje. Utena, kaip regioninis centras, yra pramonės miestas, kuriame veikia apie 700 verslo subjektų, sukūrusių per 10 tūkstančių darbo vietų.
Apie 10-20% kitų apskrities savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų kasdien važinėja į darbą Utenoje arba čia nelegaliai nuomojasi būstą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir siekdama pristabdyti tiek vidinę, tiek išorinę apskrities gyventojų migraciją, Utenos rajono savivaldybės taryba savo strateginiuose dokumentuose numatė Utenai viziją
poreikiui, galėtų gauti ne tik kokybiškas sporto, kultūros, švietimo, medicinos paslaugas, bet ir susirastų darbą, įsigytų būstą. Įgyvendindama šią strategiją, Utenos rajono savivaldybės taryba patvirtino Šeimos stiprinimo tvarkos aprašą, kuriame numatyta savivaldybės biudžeto sąskaita teikti finansinę paskatą jaunoms šeimoms, pageidaujančioms įsigyti arba nuomotis būstą Utenos rajone. Deja, tokia Utenos, kaip regiono centro, pozicija ne tik nesulaukė valstybės palaikymo, bet ir baigėsi akibrokštu: Utenoje norinčios įsikurti jaunos šeimos negali pasinaudoti šiam tikslui skiriama valstybės finansine paskata. Prašome pakeisti Įstatymo nuostatas, kurios leistų finansine paskata pasinaudoti ir uteniškiams. Mūsų nuomone, Seimo narės Vidos Aćienės pasiūlymas tinkamas ir jį palaikome, tačiau tai tik iš dalies tenkins uteniškių lūkesčius. Finansine paskata galės pasinaudoti šeimos, įsigyjančios būstą 54.1.2-54.1.4 zonose (miesto pakraščiuose). Šeimos, statančios ar perkančios būstą Utenos mieste 54.1 zonoje (centrinėje miesto dalyje), finansine paskata pasinaudoti ir toliau negalės.
Todėl Seimo narės Vidos Ačienės pasiūlymą dėl 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto siūlome išdėstyti taip: „3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Finansuojamos teritorijos peržiūrimos tik kai pagal šioje dalyje nustatytą tvarką paskaičiuota teritorijos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė padidėjo daugiau kaip 26 procentais“. Nepritarti. Pritarta Seimo narių Vidos Ačienės ir Aušrinės Norkienės 2020 m. kovo 12 d. pasiūlymui dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Edmundas Pupinis, 2020 m. sausio 22 d. 1 Argumentai: 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu Nr. XIII-1281 (toliau – Įstatymas) buvo siekta padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidedant prie Lietuvos regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo.
Esant dabartiniam reglamentavimui, Įstatymas nebeatitinka pirminių tikslų, kadangi jaunos šeimos neturi galimybės pretenduoti į paramą (ar yra netoli to) net ir regionuose bei kai kuriose nuo didžiųjų miestų toli esančiose teritorijose. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad viena iš sąlygų norint gauti valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti yra tai, jog įsigyjamas būstas turi būti regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. 65 procentų slenkstis reiškia, jog kai kurių regionų teritorijose (kur nekilnojamas turtas yra vertingesnis) būstą pirkti ar statyti norinčios jaunos šeimos negali pasinaudoti finansine parama. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė dėl padidėjusių nekilnojamo turto kainų galimybę gauti subsidiją prarado dar praėjusiais metais, o 2019 m. gruodžio 23 d. paskelbus Registrų centro direktoriaus įsakymą Nr. VE-647 (1.3 E) dėl nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių 2020 metams, paaiškėjo, jog į paramą pretenduoti šiais metais nebegali jaunos šeimos, gyvenančios visoje Utenos miesto teritorijoje (anksčiau būsto parama nebuvo skiriama tik centrinėje miesto dalyje), Gargžduose, taip pat didžiojoje dalyje Tauragės miesto.
Susidariusi situacija, kai Įstatymu siekiama stiprinti šalies regionus, tačiau jaunoms šeimoms gyvenančioms būtent regione užkertamas kelias pasinaudoti valstybės parama, yra neteisinga. Jei Įstatymo nuostatos nesikeis, tikėtina, jog kitais metais subsidijos jau negaus ir Marijampolėje, Šalčininkuose norinčios kurtis jaunos šeimos. Be to, dabartinė tvarka neleidžia jaunoms šeimoms atsakingai planuoti savo ateities ir gyvenamosios vietos regionuose. Nekilnojamo turto normatyvinės vertės kinta kasmet, todėl keičiasi ir vietų, kuriose galioja parama, sąrašas. Nėra jokių garantijų, jog šeimai iš anksto planuojant po kurio laiko kurti gyvenimą tam tikrame regione, dėl pabrangusios nekilnojamo turto vertės teritorijoje, ateityje vis dar bus galima gauti paramą. Todėl pasiūlymu siūloma įvesti daugiau stabilumo ir atsisakyti nekilnojamo turto normatyvinių verčių kriterijaus, vietoje to Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvedant reikalavimus, susijusius su atstumu nuo didžiųjų šalies miestų ir gyvenamosios vietos kurorto statusu.
Pasiūlymu siekiama nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti turėtų tos jaunos šeimos, kurios (kartu atitikdamos ir kitus Įstatyme numatytus reikalavimus) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai įsigyjamas būstas nuo miesto savivaldybės administracinės ribos, kurioje pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis metų pradžioje gyvena per 100 tūkst. gyventojų, yra ne arčiau kaip 10 km, per 200 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 15 km, per 300 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 20 km, per 400 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 25 km, ir įsigyjamas būstas nėra šių miestų savivaldybių teritorijoje, ir kai įsigyjamas būstas nėra kurorto statusą turinčioje gyvenamojoje vietovėje. Toks reguliavimas užtikrintų, jog pasinaudoti parama nebūtų galima tik arčiausiai nuo didžiųjų šalies miestų, turinčių per 100 tūkst. gyventojų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) esančiose zonose ir kurortinėse gyvenamosiose vietose (Neringoje, Druskininkuose, Birštone, Palangoje). Siekiant šeimas skatinti kurtis regionuose, zonų, kuriose parama negaliotų, dydis proporcingai nustatytas atsižvelgiant į šalia esančių didmiesčių gyventojų skaičių. Priėmus tokį sprendimą, pagrindinis Įstatymo tikslas skatinti jaunas šeimas kurtis regionuose, o ne tik didžiuosiuose miestuose, būtų atliepiamas daug efektyviau. Apie Įstatymo peržiūrą nuo 2020 m., įvertinus dabartinį Įstatymo veiksmingumą, yra pasisakiusi ir Vyriausybė 2018 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 1324.
1324Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekte
šeimoms įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione,
kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose teritorijoje, kai įsigyjamas būstas nuo miesto savivaldybės administracinės ribos, kurioje pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis metų pradžioje gyvena per 100 tūkst. gyventojų, yra ne arčiau kaip 10 km, per 200 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 15 km, per 300 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip
nėra šių miestų savivaldybių teritorijoje, ir kai įsigyjamas būstas nėra kurorto statusą turinčioje gyvenamojoje vietovėje;“ Nepritarti. Pritarta Seimo narių Vidos Ačienės ir Aušrinės Norkienės 2020 m. kovo 12 d. pasiūlymui dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. 2. Seimo narės Vida Ačienė ir Aušrinė Norkienė, 2020 m. kovo 12 d.
513 Argumentai: Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo rengiamas siekiant išsaugoti teisėtus lūkesčius jaunoms šeimoms, kurios ketino su valstybės pagalba įsigyti būstą regione, nes sutarė dėl darbo ar jau susirado norimą įsigyti būstą, tačiau paaiškėja, kad pasirinktame regione jau nėra galimybės įsigyti būstą, nes pasikeitus kalendoriniams metams, pasikeitė ir regiono, kurio teritorijoje buvo numatyta įsigyti būstą, nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė. 2020 metų pradžioje keletas regionų, pvz. Tauragė, dalis Utenos ir pan. nepateko į finansuojamų regioninių vietovių sąrašą. Manoma, kad verta teisės akto nuostatomis sukurti stabilumą, kuris garantuotų pradėto būsto įsigijimo, pasinaudojant valstybės parama procesą. Visa tai prisidėtų prie siekio padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidėtų prie Lietuvos Respublikos regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo bei siekio prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio
teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.
Finansuojamos teritorijos peržiūrimos tik kai pagal šioje dalyje nustatytą tvarką paskaičiuota teritorijos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė padidėjo daugiau kaip 20 procentų. Pritarti. Siūlomas teisinis reguliavimas padėtų garantuoti didesnį teisinį užtikrintumą ir stabilumą jaunoms šeimoms, įsigujančioms pirmąjį būstą regionuose, ir tvaresnį finansinės paskatos teikimo procesą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 1324 dėl Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo XIII-1281 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2420 (2) ir Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2396, TAR, 2018-12-19) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-928
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria:
finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2396 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą svarstyti ne anksčiau kaip 2020 metais dėl toliau nurodytų priežasčių.
Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo XIII-1281 (toliau – Įstatymas), įsigaliojusio 2018 m. rugsėjo 1 d., siekis yra padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidedant prie Lietuvos regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo. Todėl svarbu stebėti galiojančių Įstatymo nuostatų veiksmingumą tam tikrą kalendorinių ar finansinių metų laikotarpį. Šiuo metu, vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje kaupiamais statistiniais duomenimis, analizuojamas ir vertinamas finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms poreikis ir jo pasiskirstymas pagal regionus. Manome, kad Įstatymo projektą būtų tikslinga svarstyti tik įvertinus duomenis apie 2019 metais teiktos finansinės paskatos pasiskirstymą pagal regionus ir jos poreikį atskiruose regionuose ir kompleksiškai spręsti dėl teisinio reguliavimo pakeitimų ir organizacinių bei finansinių išteklių, kurie galėtų užtikrinti Įstatymo įgyvendinimo veiksmingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, „<...> kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.
Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą. <...> Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma keisti vieną iš esminių reikalavimų, kuriuo vadovaujantis nustatoma jaunų šeimų teisė į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, tik keletą mėnesių galiojančio Įstatymo keitimas neužtikrina teisinio reguliavimo stabilumo, skatina visuomenės nepasitikėjimą teisinio reguliavimo tikrumu.
<...>
Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020 m. balandžio 8 d. Nr. 103-P-15 Siekiant jaunoms šeimoms, regionuose esančiose teritorijose norinčioms būstą pirkti ar statyti, užtikrinti didesnį stabilumą pasinaudoti finansine paskata pirmajam būstui įsigyti, siūloma pritarti įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo narių Vidos Ačienės ir Aušrinės Norkienės pasiūlymą Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. gegužės 27 d. Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Utenos rajono savivaldybės pastabas bei Seimo narių Vidos Ačienės ir Aušrinės Norkienės siūlymą siūlo tikslinti įstatymo projektą ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione, kurio teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Finansuojamos teritorijos peržiūrimos tik kai pagal šioje dalyje nustatytą tvarką paskaičiuota teritorijos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė padidėjo daugiau kaip 20 procentų;“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. gegužės 27 d.
Siekiant didesnio finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo veiksmingumo ir proceso stabilumo, siūlome LR Vyriausybei iki 2020 m. lapkričio 1 d. atlikti LR finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną, įvertinant teisinio reguliavimo įgyvendinimo praktiką ir rezultatus bei svarstyti galimybes dėl finansuojamų teritorijų peržiūros laikotarpio (pvz., kas dvejus metus) nustatymo. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Rita Tamašunienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2396(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė