LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, kurio viena iš I prioriteto – darni, atsakinga ir sveika visuomenė – krypčių – skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas;
2) siekis efektyviau spręsti asmenų ir šeimų (toliau kartu
3) sudaryti sąlygas savivaldybėms veiksmingiau teikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti – mokėti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;
4) siekis paskatinti jaunas šeimas apsirūpinti būstu. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti esamą teisinį paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti reguliavimą, sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, negalintiems savarankiškai apsirūpinti būstu, pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) įteisinti galimybę savivaldybėms socialinio būsto fondo plėtrą vykdyti pernuomojant rinkoje iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotą tinkamą būstą ir taip asmenis aprūpinti socialiniu būstu;
2) atsižvelgiant į tai, kad, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti ir mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, remiamas nuosavo būsto įsigijimas, suvienodinti teisinį reglamentavimą, susijusį su parama būstui įsigyti, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją priskiriant prie paramos būstui įsigyti formų ir asmenims, kurie nori pasinaudoti išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, taikant tokius pačius reikalavimus, kaip ir norintiems gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą;
3) užtikrinti, kad asmenys, gaunantys minimaliąją mėnesinę algą, kurios nepakanka būstui įsigyti, neprarastų teisės kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, o asmenims, kurių pajamos didesnės, tačiau nepakankamos pasinaudoti parama būstui įsigyti, suteikti galimybę kreiptis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos;
4) nustatyti, kad neįgalieji, likę gyventi kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems nustatyta globa (rūpyba), atsižvelgiant į juos siejančius ryšius ir gyvenimo kartu faktą, gali būti laikomi šeimos nariais nereikalaujant teismo sprendimo, pagal kurį jie pripažįstami šeimos nariais;
5) didinti asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir skatinti ieškoti galimybių gauti didesnes pajamas, jomis pasinaudoti užtikrinant, kad, esant trumpalaikiam pajamų padidėjimui, asmenys turėtų galimybę iš naujo būti įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, įvertinus ankstesnį jų buvimo šiame sąraše laikotarpį;
6) užtikrinti neįgaliųjų, turinčių judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, teisę į jiems pritaikytą socialinį būstą;
7) supaprastinti pasiūlymų pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija teikimo tvarką.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) įteisinti galimybę savivaldybėms socialinio būsto fondo plėtrą vykdyti pernuomojant rinkoje iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotą tinkamą būstą ir taip asmenis aprūpinti socialiniu būstu;
2) atsižvelgiant į tai, kad, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti ir mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, remiamas nuosavo būsto įsigijimas, suvienodinti teisinį reglamentavimą, susijusį su parama būstui įsigyti, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją priskiriant prie paramos būstui įsigyti formų ir asmenims, kurie nori pasinaudoti išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, taikant tokius pačius reikalavimus, kaip ir norintiems gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą;
3) užtikrinti, kad asmenys, gaunantys minimaliąją mėnesinę algą, kurios nepakanka būstui įsigyti, neprarastų teisės kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, o asmenims, kurių pajamos didesnės, tačiau nepakankamos pasinaudoti parama būstui įsigyti, suteikti galimybę kreiptis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos;
4) nustatyti, kad neįgalieji, likę gyventi kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems nustatyta globa (rūpyba), atsižvelgiant į juos siejančius ryšius ir gyvenimo kartu faktą, gali būti laikomi šeimos nariais nereikalaujant teismo sprendimo, pagal kurį jie pripažįstami šeimos nariais;
5) didinti asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir skatinti ieškoti galimybių gauti didesnes pajamas, jomis pasinaudoti užtikrinant, kad, esant trumpalaikiam pajamų padidėjimui, asmenys turėtų galimybę iš naujo būti įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, įvertinus ankstesnį jų buvimo šiame sąraše laikotarpį;
6) užtikrinti neįgaliųjų, turinčių judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, teisę į jiems pritaikytą socialinį būstą;
7) supaprastinti pasiūlymų pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija teikimo tvarką. Siekiant teisės aktų nuostatų suderinamumo, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr.
IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris yra Įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis (tel. 8 706 64 241, el. p. [email protected]) ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Justina Dzičkancaitė (tel. 8 706 68 219, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (toliau – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas), išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija priskiriama prie paramos būstui išsinuomoti formų, o parama būstui įsigyti apibrėžiama tik kaip valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir /ar subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimas. Asmenys turi teisę į paramą būstui įsigyti, jeigu, be kitų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų reikalavimų, jie neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus. Asmenų, norinčių pasinaudoti parama būstui, duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatyta, kad tiek kreipiantis dėl socialinio būsto nuomos, tiek dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos asmenims taikomi vienodi pajamų ir turto dydžiai. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas baigtinis socialinio būsto fondo plėtros būdų sąrašas: statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, savivaldybėms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka perimant valstybės reikmėms nereikalingas laisvas gyvenamąsias patalpas. Taip pat nustatyta, kad socialinio būsto fondo plėtra vykdoma perimant valstybės reikmėms nereikalingas gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena asmenys, tačiau nėra apibrėžta, ar šie asmenys privalo atitikti įstatyme nurodytus reikalavimus, taikomus asmenims, gaunantiems paramą būstui išsinuomoti. Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, kurie teismo tvarka yra pripažinti šeimos nariais, t. y. tiek globojami (rūpinami) asmenys, tiek suaugę neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais ir teismo tvarka nepripažinti neveiksniais, šeimos nariais gali būti pripažinti tik teismo tvarka. Šiuo metu jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), pasinaudojusioms valstybės parama būstui įsigyti, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nustato, kad pasiūlyti pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija gali savivaldybės vykdomoji institucija, t. y. savivaldybės administracijos direktorius arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Taip pat nustatyta, kad asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, skaičius savivaldybėje nustatomas atsižvelgiant į valstybės biudžeto specialiąją tikslinę dotaciją savivaldybės biudžetui, skirtą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms mokėti, ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydį, todėl pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija siūloma tik nedideliam asmenų skaičiui, atsižvelgiant į jų vietą sąraše. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę sumažinti nuomos mokestį arba nuo jo atleisti, kai asmenų ar šeimų gaunamos pajamos, tenkančios vienam asmeniui ar šeimos nariui per mėnesį, neviršija 1 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems nustatyta globa (rūpyba), t. y. tiek globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) nepilnamečiais asmenimis, tiek globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) pilnamečiais asmenimis, gali būti laikomi šeimos nariais, nereikalaujant teismo sprendimo.
Taip būtų suteikta galimybė asmenims, kurie dėl savo negalios gyvena kartu su tėvais ar vienu iš tėvų, bei globėjams (rūpintojams) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti kreiptis iš karto, kai jiems šios paramos labiausiai reikia, nelaukiant teismo sprendimo, pagal kurį jie pripažįstami šeimos nariais. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad minėti asmenys, taip pat nesusituokę savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, kartu gyvenantys sutuoktinių ar asmens tėvai laikomi šeimos nariais, jeigu visi šie asmenys nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, t. y. minėtiems asmenims suteikiama galimybė pasirinkti, ar dėl paramos būstui kreiptis savarankiškai, ar kartu su kitais Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymas, kuriame, be kitų nuostatų, terminas „neveiksnus“ keičiamas į „neveiksnus tam tikroje srityje“, Įstatymo projektu, siekiant teisės aktų suderinamumo, taip pat siūloma Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme tikslinti šį terminą. 2.
pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, jei jie nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gali būti laikomi šeimos nariais iki 24 metų, jeigu mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose. Atsižvelgiant į tai, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu nustatyta, jog į šeimos sudėtį įskaitomi pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jeigu jie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, siūlomu pakeitimu būtų sudarytos vienodos sąlygos šeimos nariais būti tiek biologiniams pilnamečiams vaikams, tiek pilnamečiams vaikams, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba. Įvertinus tai, kad būtent rūpyba (globa gali būti nustatyta tik vaikams iki keturiolikos metų) yra paskutinis vaiko, likusio be tėvų globos (rūpybos), gyvenimo etapas iki pilnametystės, Įstatymo projekte į šeimos sąvoką siūloma įtraukti tik pilnamečius vaikus, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba. 3. Įvertinus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 4 ir 26 dalių nuostatas, kuriose numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai ir šeimos nariai yra ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, su kuriais sudaryta registruotos partnerystės sutartis, bei tai, kad nors Lietuvos Respublikoje nėra sukurtas mechanizmas partnerystei įteisinti, asmenys partnerystės sutartis gali sudaryti užsienyje, patikslinti jaunos šeimos ir šeimos sąvokas, įtraukiant į jas asmenis, sudariusius registruotos partnerystės sutartis. 4. Įteisinti galimybę savivaldybėms socialinio būsto fondo plėtrą vykdyti pernuomojant iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotą tinkamą būstą ir tokiu būdu asmenis bei šeimas aprūpinti socialiniu būstu.
Siekiant, kad dėl naujo socialinio būsto fondo plėtros būdo savivaldybių biudžetams finansinė našta netaptų nepakeliama, ir atsižvelgiant į ribotas savivaldybių galimybes prisidėti prie socialinio būsto fondo plėtros, siūloma, kad Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėms 70 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos būtų padengiama iš valstybės biudžeto, kitoms savivaldybėms – atsižvelgiant į tai, kad nuomos rinka jose yra kur kas mažesnė, ir, siekiant jas motyvuoti intensyviai ieškoti galimybių išsinuomoti būstus, siūloma padengti 80 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos. Likusi būsto nuomos mokesčio dalis būtų apmokama iš nuomininkų mokamo socialinio būsto nuomos mokesčio, apskaičiuojamo vadovaujantis Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“, ir savivaldybės biudžeto lėšų.
Skirtingi procentai savivaldybėms padengti tokią socialinio būsto fondo plėtrą siūlomi siekiant suvienodinti savivaldybių patiriamas išlaidas pernuomojant iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotą tinkamą būstą, nes socialinio būsto nuomos kainos Vilniaus miesto (apie 1,29 Eur už kv. m) ar rajono (apie 0,72 Eur už kv. m), Kauno miesto (apie 0,91 Eur už kv. m), Klaipėdos miesto (apie 1,47 Eur už kv. m), Palangos miesto (apie 0,56 Eur už kv. m) ar Neringos (apie 1,28 Eur už kv. m) savivaldybėse yra didesnės nei kitose, pvz.: Kauno rajono (apie 0,45 Eur už kv. m), Klaipėdos rajono (apie 0,52 už kv. m), Akmenės r. (apie 0,13 Eur už kv. m), Alytaus m. (apie 0,33 Eur už kv. m), Anykščių r. (apie 0,19 Eur už kv. m), Joniškio r. (apie 0,2 Eur už kv. m). Todėl Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėse asmenys, kuriems savivaldybės išsinuomotas būstas bus pernuomojamas kaip socialinis būstas, mokėdami socialinio būsto nuomos mokestį, prisidės proporcingai didesne dalimi savivaldybei apmokant nuomojamo būsto nuomos kainą nei kitose savivaldybėse, kuriose socialinio būsto nuomos mokestis yra mažesnis. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto fondo plėtrai (statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, perkant ar kitokiu būdu įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus) reikia didelių piniginių išteklių, siūlomas pakeitimas sudarytų sąlygas socialinio būsto fondą plėsti ir asmenis aprūpinti socialiniu būstu, panaudojant tam mažiau lėšų.
Savivaldybės tiesioginis dalyvavimas arba dalyvavimas per įgaliotą juridinį asmenį būsto nuomos rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė yra patikima nuomininkė, kuriai reikia daug nuomojamų būstų, galbūt paskatintų privatų verslą, esant nuomojamų būstų paklausai, daugiau būstų statyti nuomai, o turimo būsto savininkai nebijotų būstus nuomoti rinkoje, nes atsakomybę už išnuomotą turtą prisiimtų savivaldybė arba jos įgaliotas juridinis asmuo. Be to, siūlomas pakeitimas prisidėtų prie nelegalios būstų nuomos rinkos mažinimo ir jos skaidrinimo, nes rinkoje išsinuomoto būsto nuomos kainos dalis būtų dengiama iš valstybės biudžeto, jei būstas nuomojamas oficialiai, t. y. vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. 5. Išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, kuri pagal tikslą ir pobūdį (įsigyjamas būstas nuosavybės teise) yra lygiavertė teikiamoms subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti, priskirti prie paramos būstui įsigyti formų. Suvienodinus to paties pobūdžio paramos būstui formas, būtų suvienodinti ir asmenims, norintiems jomis pasinaudoti, nustatyti reikalavimai. Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas leistų užtikrinti, kad išperkamąja būsto nuoma galėtų pasinaudoti tie asmenys, kurie negali savarankiškai apsirūpinti būstu, tačiau turi finansinių galimybių tai padaryti, gaudami valstybės paramą.
Asmenys, kurių gaunamos pajamos yra mažos, t. y. neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų turto ir pajamų dydžių, taikomų nustatant asmenų teisę į paramą būstui išsinuomoti, nėra potencialūs išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos gavėjai, nes išperkamąją būsto nuomą teikiantys nuomotojai nėra suinteresuoti sudaryti išperkamosios būsto nuomos sutarčių su ypač mažas pajamas gaunančiais ir mažai turto turinčiais asmenimis dėl jų finansinio nestabilumo ir neužtikrintos galimybės kas mėnesį mokėti įmokas už būstą, todėl, padidinus pajamų ir turto dydžius asmenims bei šeimoms, kurie kreipiasi dėl išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, jie atitiktų Atsakingojo skolinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ (toliau – Nuostatai), t. y. būtų laikomi finansiškai pajėgiais vykdyti piniginius įsipareigojimus. Asmenims, nepriklausomai nuo to, kuriam laikotarpiui sudaryta išperkamosios būsto nuomos sutartis, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama tik tuo laikotarpiu, kol jie turi teisę į paramą būstui įsigyti – atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus turto (įskaitant gautas pajamas) dydžius, t. y. atsakomybė ir rizika už būsto išsipirkimą tenka paramos gavėjui. 6.
didinama minimalioji mėnesinė alga (2008 m. ji siekė 231,7 Eur, 2012 m. – 246,2 Eur, 2013 m. – 289,6 Eur, 2014 – 300 Eur, 2015 m. – 325 Eur, nuo 2016 m. sausio
Eur) ir pragyvenimo lygis pagal bendrąjį vidaus produktą, kuris 2010 m. buvo 9 tūkst. eurų žmogui, o 2016 m. padidėjo iki 13,5 tūkst. eurų žmogui, Lietuvoje kyla, mažesnėse savivaldybėse gyvenantys asmenys ar didesnės šeimos, kuriose asmenys gauna minimaliąją mėnesinę algą, negali kreiptis dėl paramos būstui išsinuomoti, nes viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus pajamų dydžius. Todėl, atsižvelgiant į Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-236 „Dėl Asmens
(šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, pagal kurią apskaičiuotas asmens ir šeimos minimalių poreikių lygis, minėtus dydžius siūloma padidinti 20 procentų. Tai sudarytų sąlygas tokiems asmenims turėti galimybę kreiptis dėl paramos būstui išsinuomoti, o tiems, kurie ja naudojasi, – jos neprarasti. Taip pat siūloma proporcingai didinti pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma asmenų teisė į paramą būstui įsigyti. 7. Įtvirtinti skirtingus pajamų dydžius, nustatant asmenų teisę į socialinio būsto nuomą ir nustatant asmenų teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija naudojasi asmenys, kurie, gaudami valstybės paramą – rinkoje išsinuomoto būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, gali ir patys prisidėti prie apsirūpinimo būstu, jiems taikomus pajamų dydžius siūloma nustatyti 30 procentų didesnius nei dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma teisė į socialinio būsto nuomą.
Siūlomi pajamų dydžiai, kuriais vadovaujantis nustatoma asmenų ir šeimų teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pasirinkti vadovaujantis Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-236 „Dėl Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, pagal kurią apskaičiuotas asmens ir šeimos minimalių poreikių dydis. Siūlomas pakeitimas suteiktų galimybę asmenims, kurie neturi teisės į socialinio būsto nuomą, nes viršija nustatytus pajamų ar turto dydžius, tačiau negali pasinaudoti valstybės iš dalies kompensuojamu būsto kreditu, nes neatitinka Nuostatuose nustatytų reikalavimų – gauna per mažai pajamų, kreiptis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos ir ja naudotis, tokiu būdu apsirūpinant būstu. 8. Patikslinti nuostatą, kad savivaldybės būsto fondo ir savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašus tvirtina savivaldybės taryba, nustatant alternatyvą, jog tai padaryti gali ir savivaldybės tarybos įgaliota savivaldybės administracija. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato, jog minėtus sąrašus gali tvirtinti tik savivaldybės taryba, o ji įprastai renkasi tik kartą per mėnesį, savivaldybėms kyla problemų, siekiant išnuomoti socialinius būstus, kurie prieš tai buvo įtraukti į savivaldybės būsto fondo sąrašą.
Siūlomas pakeitimas suteiktų galimybę savivaldybėms operatyviau aprūpinti asmenis, turinčius teisę į socialinio būsto nuomą, socialiniu būstu, išvengiant atvejų, kai būstas, kol savivaldybės taryba dar nepatvirtino socialinio būsto fondo sąrašo, nors ir laisvas, dar nėra įtrauktas į šį sąrašą, todėl negali būti siūlomas asmenims. 9. Įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį savivaldybės vykdomoji institucija yra tik savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jei ši
(šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas, formuluotę „savivaldybės vykdomoji institucija“ siūloma keisti į „savivaldybės administracija“. Siūlomas pakeitimas suteiktų savivaldybėms daugiau savarankiškumo organizuojant savo darbą, susijusį su paramos būstui teikimu, ir, įvertinus tai, kad savivaldybės administracijos darbuotojų pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, tais atvejais, kai nebūtina, jog šią funkciją atliktų administracijos direktorius ar jo pavaduotojas, ją galėtų atlikti kiti savivaldybės administracijos darbuotojai. 10.
10Atsižvelgiant į tai, kad asmenys ir šeimos,
kurių gaunamos pajamos vienam asmeniui ar šeimos nariui per mėnesį šiek tiek viršija
patenkinti savo minimalių poreikių, nustatyti, jogsavivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba nuo jo atleisti, jei pajamos, tenkančios vienam asmeniui ar šeimos nariui per mėnesį, neviršija 1,5 VRP dydžio, jeigu savivaldybės taryba nenustatė didesnės pajamų ribos. Tai suteiktų galimybę savivaldybėms sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar nuo jo atleisti asmenis, kurių gaunamos pajamos jiems nesuteikia galimybių patenkinti minimalius poreikius. Siūlomas pakeitimas padėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, I prioriteto – darni, atsakinga ir sveika visuomenė – vieną iš krypčių – mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę. 11. Asmenys dėl socialinio būsto trūkumo šios paramos priversti laukti ne vienus metus, todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims gauti paramą būstui tada, kai jos reikia, bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu savivaldybėms skiriamos valstybės biudžeto lėšos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijoms mokėti neišnaudojamos, atsisakyti nuostatos, numatančios, kad asmenų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, skaičius savivaldybėje nustatomas atsižvelgiant į valstybės biudžeto specialiąją tikslinę dotaciją savivaldybės biudžetui, skirtą šioms kompensacijoms mokėti, ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį.
Tai sudarytų sąlygas asmenims operatyviau pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, nes jiems nebereikėtų laukti eilėje, t. y. asmenys, turintys teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, kreiptųsi į savivaldybės administraciją pateikdami reikiamus dokumentus (prašymus, būsto nuomos sutartis ir kt.) ir, savivaldybės administracijai nustačius, kad jie turi teisę į paramą būstui, būtų mokama minėta kompensacija. Priėmus siūlymą, asmenys, norintys pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, nebūtų įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sarašą, todėl jo pavadinimas keičiamas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sarašą. 12.
būstui išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir gauti didesnes pajamas nesibaiminant, kad laikinas pajamų padidėjimas neleis gauti paramos būstui, kurios laukta ne vienus metus, siūloma papildyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, nustatant teisę asmenims, kurie dėl padidėjusių pajamų praranda teisę į paramą būstui išsinuomoti ir išbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, iš naujo būti įrašytiems į šį sąrašą, įskaitant jų ankstesnio buvimo šiame sąraše laikotarpį, jeigu jų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai kreipimosi metu neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų turto (įskaitant gautas pajamas) dydžių ir jei nuo jų išbraukimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 3 metai. Be to, įvertinus tai, kad asmenų, nuomojančių socialinį būstą, turtui ar pajamoms daugiau kaip 25 procentais viršijus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus turto ar pajamų dydžius, minėtame įstatyme numatyta tam tikra lengvata (esant jų prašymui ir savivaldybės tarybos sprendimui, šis būstas jiems nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis (pirmus metus apskaičiuojant nuomos mokestį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr.
Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“, privalomai taikomas tik 1,2 savivaldybės tarybos nustatomas rinkos pataisos koeficientas), siūlomas pakeitimas sudarytų sąlygas užtikrinti lygiateisiškumo principą asmenims, įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, jiems taip pat suteikiant tam tikrą lengvatą – galimybę per 3 metų laikotarpį po išbraukimo iš minėto sąrašo dienos, sumažėjus jų turtui ir pajamoms, iš naujo būti įrašytiems į šį sąrašą ir toliau laukti socialinio būsto nuomos. Grąžinimo į sąrašus terminas (3 metai) pasirinktas atsižvelgiant į asmenų, laukiančių paramos būstui išsinuomoti, pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad, suteikus galimybę asmenims iš naujo būti įrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, įskaitant ankstesnį jų buvimo šiame sąraše laikotarpį, gali kilti asmenų, esančių sąraše, nepasitenkinimas (tikėtina, kad pasislinks jų eilė sąraše), Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad sudaromas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo priedas, skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje.
Šiame priede būtų saugoma informacija apie asmenis, išbrauktus iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo (taip pat ir buvimo sąraše laikotarpis iki išbraukimo), 3 metus nuo išbraukimo iš sąrašo dienos, t. y. tol, kol šie asmenys turi galimybę iš naujo būti įrašyti į minėtą sąrašą. Tai sudarytų sąlygas užtikrinti aiškią ir skaidrią sąrašo sudarymo tvarką bei asmenų, esančių sąraše, eilės numerio nustatymą. 13. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma papildyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas nurodant, kad socialinio būsto fondo plėtra, be kita ko, vykdoma perimant valstybės reikmėms nereikalingas gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena asmenys, turintys teisę į socialinio būsto nuomą, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šis Įstatymo projektu siūlomas papildymas nekeičia dabar galiojančio teisinio reguliavimo, nes, atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto fondą sudaro tie savivaldybės būstai, kurie nuomojami asmenims, gaunantiems mažas pajamas ir turintiems mažai turto, t. y. socialiniai būstai, į socialinio būsto fondą negali būti įtrauktos savivaldybių perimtos valstybės reikmėms nereikalingos gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena asmenys, kurių pajamos ir turtas viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius. Patalpos, kuriose gyvena minėti asmenys, įtraukiamos į savivaldybės būsto fondą, kurio sudarymo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nereguliuoja.
Įstatymo projektu siūlomas patikslinimas leistų tiksliai apibrėžti socialinio būsto fondo plėtros būdus bei įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. 14. Nustatyti, kad išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama ne ilgiau kaip 30 metų nuo išperkamosios būsto nuomos sutarties sudarymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Įvertinus tai, kad išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją Įstatymo projektu siūloma priskirti prie paramos būstui įsigyti formų, o Nuostatuose nurodyta, jog maksimali būsto kredito trukmė neturi viršyti 30 metų, šis pakeitimas nustatytų vienodas sąlygas asmenims, kurie kreipiasi dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito, ir asmenims, kurie kreipiasi dėl išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos. 15. Atsižvelgiant į tai, kad dėl paramos būstui išsinuomoti kreipiasi pažeidžiamiausios asmenų grupės, kurios dėl gaunamų mažesnių pajamų negali savarankiškai apsirūpinti būstu ir tam tikrais atvejais dėl socialinių įgūdžių stokos laiku neįvykdo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytos pareigos deklaruoti turtą ir gautas pajamas, o tai lemia jų teisės į paramą būstui išsinuomoti praradimą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti svarbias priežastis, kai asmenys, laiku neįvykdę savo pareigos deklaruoti turtą ir gautas pajamas, neišbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo arba su jais nenutraukiama socialinio būsto nuomos sutartis.
Įstatymo projektą taip pat siūloma papildyti nuostata dėl pareigos asmenims ir šeimoms iki einamųjų metų birželio 1 dienos apie tai informuoti savivaldybės administraciją, pateikti minėtas priežastis pagrindžiančius dokumentus ir deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). 16. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje dažni atvejai, kai dėl socialinio būsto nuomos kreipiasi šeima, kurioje motina arba tėvas vieni auginą vaiką (vaikus), arba šeima, auginanti vaiką, o vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu tokiai šeimai priklausytų socialinis būstas, kurio naudingojo ploto normatyvas yra ne daugiau kaip 28 kvadratiniai metrai, kai motina arba tėvas vieni auginą vaiką, arba ne daugiau kaip 42 kvadratiniai metrai, kai abu tėvai augina vaiką, vienas iš tėvų arba abu tėvai kartu su vaiku gyvena vieno kambario socialiniame būste, siūloma nustatyti, kad nuomojant socialinį būstą būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė atskirus kambarius turėti ne tik neįgaliesiems, asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, formomis, skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams, taip pat vyresniems kaip 9 metų vaikams, gyvenantiems su tėvais.
Siūlomas pakeitimas leistų užtikrinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintą vaiko teisę būti sveikam – suteikti vaikui sveiką ir saugią aplinką, teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias turi užtikrinti ne tik tėvai, bet ir valstybės bei vietos savivaldos institucijos. 17. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų gautos (negrąžintos) paskolos nėra naudojamos apsirūpinti būstu, išskyrus atvejus, kai paskola skirta būstui įsigyti, siūloma įtvirtinti, kad, nustatant asmenų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, į asmenų turtą ar pajamas neįskaitomos gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalys. Asmenys, gavę paskolas būstui įsigyti, parama būstui išsinuomoti negalės pasinaudoti, atsižvelgiant į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimą – neturėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto.
Siūlomas pakeitimas suteiktų galimybę asmenims, pasiėmusiems paskolas kitiems tikslams ir negalintiems patiems apsirūpinti būstu, kreiptis dėl paramos būstui, o ja besinaudojantiems – jos neprarasti. 18. Kredito įstaigų steigimąsi ir vertimąsi kredito įstaigų veikla reglamentuoja 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES). Pagal šios direktyvos 33 straipsnį valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad I priede išvardytų rūšių veikla (taip pat ir kreditų nekilnojamajam turtui įsigyti teikimas) jų teritorijose, steigdama filialus arba teikdama paslaugas pagal 35 straipsnį, 36 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 39 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 40–46 straipsnius, gali užsiimti bet kuri kredito įstaiga, kuriai veiklos leidimą išdavė ir kurią prižiūri kitos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, jeigu tokia veikla yra numatyta leidime. Atsižvelgiant į tai, kitose valstybėse narėse įsisteigusios kredito įstaigos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą būtų diskriminuojamos ir negalėtų laisvai teikti savo paslaugų asmenims bei šeimoms, siekiančioms gauti būsto kreditus, o tai prieštarautų Direktyvai 2013/36/ES, todėl siūloma atsisakyti reikalavimo, kad valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus gali teikti kredito įstaigos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje. 19.
judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, sudėtingiau dalyvauti visuomenės gyvenime, jiems ypač svarbu gyventi specialiai pritaikytuose socialiniuose būstuose, kurie kiek įmanoma mažiau apribotų jų judėjimo galimybę, siūloma nustatyti, kad asmenims, gyvenantiems savivaldybės išnuomotame socialiniame būste ir turintiems teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą, jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgalus ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam (šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas, toks socialinis būstas turi būti suteikiamas nesilaikant eiliškumo. Taip būtų sudarytos sąlygosužtikrinti neįgaliųjų, turinčių judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, teisę į tinkamą, t. y. pritaikytą, būstą ir į galimybę lygiomis teisėmis su kitais asmenimis dalyvauti visuomenės gyvenime. 20. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato galimybės inžinerinius statinius parduoti pirmenybę teikiant gyvenamųjų namų savininkams, jie gali būti parduodami tik aukciono būdu, o pirkimo–pardavimo sutartis pasirašoma su didžiausią kainą pasiūliusiu aukciono dalyviu, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad minėti statiniai parduodami pirmenybę teikiant jais teisėtai besinaudojantiems asmenims. Taip būtų sudarytos sąlygos tokius inžinierius statinius, kaip šulinys, tvora, lauko tualetas ir pan., parduoti gyvenamųjų namų savininkams, kurie ir naudojasi šiais inžineriniais statiniais. 21. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos tendenciją
Taip būtų sudarytos sąlygos išvengti konfliktinių situacijų tarp savivaldybės ir asmenų, pageidaujančių pirkti savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus už kainą, kuri buvo nustatyta vertinimo ataskaitoje, pateiktoje prieš kelerius metus, nors būstų kainos jau bus pasikeitusios
Šią formuluotę siūloma tikslinti ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnyje. Siūloma Įstatymo projekto įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomas naujas socialinio būsto fondo plėtros būdas – tinkamų būstų nuoma iš fizinių ar juridinių asmenų ir jų pernuomojimas asmenims, laukiantiems socialinio būsto nuomos, – suaktyvins būsto nuomos rinką ir konkurenciją joje. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siūlomoms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte tikslinamos jaunos šeimos, savivaldybės būsto, socialinio būsto, šeimos, tinkamo būsto ir valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sąvokos derinamos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymo projektui Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr.
kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo ir Bankų ar kitų kredito įstaigų atrankos valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 173 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą“ pakeitimo projektą;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 177 „Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą. Priėmus Įstatymo projektą, iki jam įsigaliojant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras – patvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. A1-195 „Dėl Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. A1-381 „Dėl Savivaldybių funkcijoms atlikti skirtų lėšų paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir duomenų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;
3) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr.
A1-387 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialioms tikslinėms dotacijoms socialinėms išmokoms, kompensacijoms, socialinei paramai mokiniams ir socialinėms paslaugoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;
4) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. A1-193 „Dėl Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimą;
5) bazinį būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydį;
6) asmenų ir šeimų, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, apskaitos tvarką;
7) socialinio būsto fondo plėtros, savivaldybėms nuomojant būstą rinkoje, įgyvendinimo tvarką;
8) socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą. Pritarus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, iki jam įsigaliojant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras – patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimą. 12.
lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms, susijusioms su parama būstui išsinuomoti, įgyvendinti 2019 m. iš valstybės biudžeto papildomai reikės 0,9 mln. eurų, iš viso 1,7 mln. eurų. Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms, susijusioms su parama būstui įsigyti, įgyvendinti 2019 m. iš valstybės biudžeto papildomai prireiks 2,4 mln. eurų, skaičiuojant nuo 2018 m. plano, kuris yra 2,6 mln. eurų. Iš viso Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti 2019 m. iš valstybės biudžeto papildomai prireiks 3,3 mln. eurų, skaičiuojant nuo 2018 m. plano. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybės ir kitų įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „socialinis būstas“, „Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašas“, „socialinio būsto fondo plėtra“, „jauna šeima“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2019-01-22
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Tikslintinas įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punktas, kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nebeliko administracinės nuobaudos ,,administracinio arešto“ kaip trumpalaikio laisvės atėmimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-10-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas 2018-07-04
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta sąvoka ,,savivaldybės būsto pardavimas“, kadangi savivaldybė gali parduoti ne visą savivaldybės būstą (pagal šio straipsnio 9 dalyje apibrėžtą ,,savivaldybės būsto“ sąvoką į ją patenka ir iš fizinių ir juridinių asmenų išsinuomotas būstas), bet tik jai nuosavybės teise priklausantį būstą. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas
5
punkte vartoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą sąvoką, t.y. ,,savivaldybės būsto pardavimas“. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas 2018-07-04 Nr.
5
savivaldybių sąrašas tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 11 straipsniu (šioje dalyje nėra nurodytų Kauno rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybių). Nepritarti Šiuose straipsniuose miestai atskirti skirtingais tikslais. 5 str. 5 d. numatyta socialinio būsto fondo plėtra per būstų nuomą rinkoje, tuo tarpu 11 str. numatyti pajamų ir turto dydžiais, kuriais vadovaujantis nustatoma asmenų ir šeimų teisė į paramą būstui. 4 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas
kompensuojamo būsto kredito sumos gali būti panaudotos ir žemės sklypui įsigyti, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktį. Nepritarti Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sąvokoje jau numatyta, kad dalis kredito gali būti panaudota žemės sklypui pirkti. 5 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas
1
visą straipsnį – reikalavimai nustatyti tik šio straipsnio 1 dalyje, todėl nuoroda turėtų būti teikiama tik į šioje dalyje nurodytus reikalavimus. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas
4
nuostatas perkelti į keičiamo įstatymo 16 straipsnį, kadangi jame nustatyta socialinio būsto nuomos tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš siūlomos nuostatos neaišku, kodėl išbraukus asmenį ar šeimą iš Asmenų ir šeimų turinčių teisę į socialinį būsto nuomą, sąrašo, teikiamas pasiūlymas antrą kartą išsinuomoti tą patį būstą. Manytina, kad toks siūlymas turėtų būti pateikiamas dar iki išbraukimo iš nurodyto sąrašo. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas 2018-07-04 Nr.
3
straipsnio 2 dalį, savivaldybės administracija priima sprendimus dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies mokėjimo, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,savivaldybės vykdomajai institucijai“ įrašyti žodžius ,,savivaldybės administracijai“. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas
4
kaip perteklinius braukti žodžius ,,šiuo įstatymu“. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas
1
punkte įvardyti konkrečią savivaldybės instituciją, kadangi visame įstatyme yra išskiriama savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos kompetencija. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas
1
nuorodos į šio straipsnio 2 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 4 dalį. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas
4
nuostatas kai kuriuos teisės aktus turės priimti savivaldybių tarybos, siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Tesisės departamentas
straipsnio turinį, reguliuojantį asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaitą, iš įstatymo yra eliminuojami sąrašų tipai, į kuriuos pagal galiojantį įstatymo 16 straipsnį yra įrašytos asmenų grupės, siekiančios pasinaudoti įstatyminėmis lengvatomis. Tokia siūlomo pakeitimo esmė kelia abejonių dėl jos proporcingumo.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme panaikinus sąrašų tipus ir vietoje jų nustačius vieningą sąrašą, neliks jokio įstatyminio pagrindo asmenis grupuoti į tam tikrus sąrašus pagal juos apibūdinančius kriterijus. Vadovaujantis įstatymine nuostata, visi asmenys turės būti surašyti į vieną sąrašą, neatsižvelgiant į jų buvimą galiojančiuose sąrašuose. Bet kokios asmenis klasifikuojančios žymos vieningame sąraše, pavyzdžiui, jauna šeima, likusių be tėvų globos asmenų ar kitokia, turėtų būti laikomos neatitinkančiomis įstatymo nuostatų. Taigi analizuojamo reguliavimo naikinimas sukeltų dvejopo tipo problemas: pirma, taptų neaišku kokia tvarka derėtų asmenis perkelti į vieningą sąrašą, nesant jokių šių asmenų atribojimų kriterijų, antra, nėra aišku kaip būtų užtikrinami šiuo metu sąrašuose įrašytų asmenų teisėti lūkesčiai, jei jų vieta sąrašuose būtų keičiama neatsižvelgiant į jų buvimo sąraše trukmę ir kitus kriterijus. Kartu aptartame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad analizuojamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, todėl vadovaujantis ne kartą dėstyta Konstitucinio Teismo doktrina, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, aptariančiomis minėtų problemų sprendimą. Nepritarti Šiuo metu yra sudaromas vienas laukiančiųjų sąrašas, kuriame asmenys/šeimos skirstomi pagal požymius. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai: Negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1
11 Argumentai:
išnagrinėjo pareiškėjos Birutės Pečiūraitės-Baltuškienės peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų papildymo“ ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktus pasiūlymus pakeisti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir nustatyti, kad:
1) visoms šeimoms, kurių vienam ar kiekvienam nariui nuo
pirmajam būstui įsigyti visus 2018 metus imtinai;
2) visoms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, būtų netaikomas jaunos šeimos amžiaus limitas (iki sukaks 35 metai) ir joms būtų sudarytos vienodos sąlygos kartu su jaunomis šeimomis turėti teisę į finansinę paskatą – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos subsidiją. Seimas birželio 30 d. pritarė Komisijos išvadai ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą. Be to, 2018 m. birželio 21 d. buvo priimtas LR finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas Nr. XIII-1281, kuriame nustatyta, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms teikiama jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos, taip pat, kad tokios šeimos kreipimosi dėl papildomos subsidijos metu kiekvienas iš sutuoktinių arba motina ar tėvas, vieni auginantys vaiką (vaikus) ar vaiką (vaikus), kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), turi būti iki 40 metų (įskaitytinai). Atsižvelgusi į tai ir siekdama įgyvendinti pareiškėjos Birutės Pečiūraitės-Baltuškienės pasiūlymus, Komisija teikia pasiūlymus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.
XII-1215 projektui Nr. XIIIP-2393 (nauja redakcija):
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys iki 35 metų (įskaitytinai) ar jų šeimos, taip pat šeimos, neatsižvelgiant į jų amžių, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;“ Nepritarti
lėšų2
5
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija, įgyja teisę į didesnę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą subsidiją, jam papildomai suteikiama šių subsidijų dydžių skirtumo subsidija (toliau – papildoma subsidija). Jeigu kreipiamasi dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio subsidijos, kreipimosi metu kiekvienas iš sutuoktinių arba motina ar tėvas, vieni auginantys vaiką (vaikus) gali būti vyresni negu 35 metai. Papildomos subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo.
Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su kredito davėju, prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į kredito davėją su prašymu pakeisti minėtą sutartį Nepritarti Perteklinė nuostata, nes ir šiuo metu jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų, ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, gavę subsidiją ir įgiję teisę į papildomą subsidiją pagal 13 straipsnio 1 d. 1 p., turi teisę dėl jos kreiptis, neatsižvelgiant į amžių, jeigu šeimoje yra trys ar daugiau vaikų, arba šeimoje yra neįgaliųjų. 3
6 Argumentai. Dalis šeimų, kurių vienam ar kiekvienam nariui 2018 m. sukanka 36 m., atsiduria nelygiavertėje, joms nepalankioje situacijoje, pavyzdžiui, vienas jos narys sukanka 36 m. sausio 1 d., o kitas – tik gruodžio 31 d., ir tokiu būdu ši šeima praranda teisę teikti prašymą pirmajam būstui įsigyti jau 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, manytina, kad būtų tikslinga ir teisinga visoms šeimoms, kurių vienam ar kiekvienam nariui nuo 2018 m. sausio 1 d. sukako ar sukaks 36 metai, būtų suteikta galimybė teikti prašymus pirmajam būstui įsigyti atitinkamai visus tuos kalendorinius metus iki gruodžio 31 d. imtinai. 3. Pasiūlymas. Papildyti projekto 13 straipsnį nauja 6 dalimi: „6.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. kiekvienais kalendoriniais metais šeimos, kurių vienam ar kiekvienam nariui tais kalendoriniais metais sukaks 36 metai, prašymus pirmajam būstui įsigyti gali teikti atitinkamai visus tuos kalendorinius metus iki gruodžio 31 dienos imtinai.“ Nepritarti Pritarus pasiūlymui tie asmenys, kuriems 36 metai sukaks metų pradžioje, įgis pranašumą prieš tuos asmenis, kuriems 36 metai sukaks metų pabaigoje, pvz. gruodžio 30 d. 4
4 Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsniu, tuo atveju, kai individuali veikla vykdoma pagal individualios veiklos pažymą, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą pajamų gavimu arba uždirbimu. Leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos: perparduodamų prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidos, veikloje naudojamo turto nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, samdomų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, socialinio draudimo įmokos, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos ir kitos išlaidos, susijusios su individualios veiklos pajamomis. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj aukščiau nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla vykdoma pagal individualios veiklos pažymą, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.
Taigi, individualios veiklos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą grynos metinės pajamos metinėse pajamų deklaracijose yra teikiamos atskaičius leidžiamus atskaitymus. Įvertinus tai, kad šiuo metu teisės aktai skirtingai traktuoja asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, grynąsias metines pajamas ir siekiant galiojančių teisės aktų suderinamumo, siūloma tikslinti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir siūlyti nustatant asmenų ar šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, grynąsias metines pajamas vertinti atskaičius leidžiamus atskaitymus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, skaičiuojamos asmenų ir šeimų grynosios pajamos, gautos iš bendros gautų pajamų sumos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų ir šeimų pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, skaičiuojamos atskaičius leidžiamus atskaitymus.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo nario bei Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. (žr. Komiteto išvadą)
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad asmens metų sukaktis nėra tęstinis procesas, teisės požiūriu tai yra įvykis bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir vienodo taikymo, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje sąvokoje ,,jauna šeima“ išbraukti žodžius skliaustuose ,,įskaitytinai“ ir vietoje skaičiaus ,,35“ įrašyti skaičių ,,36“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4Jauna šeima – šeima,
kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 35 36 metų (įskaitytinai), taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 35 36 metų (įskaitytinai).“
2 Biudžeto ir finansų komitetas 2018-10-102 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymo projektui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome Įstatymo projekto įsigaliojimo datą nustatyti 2019 m. balandžio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. 2. Asmenims ir šeimoms, dėl kurių savivaldybės taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priėmė sprendimą parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, taikomos šio įstatymo
įstatymo V skyriaus nuostatos. 3.
paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2019 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė, Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-12-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, A. Dumbrava, M. Navickienė,
V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: G. Vasiliauskas – Seimo narys, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Stapulionis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. patarėjas, K. Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. specialistė, J. Antanaitė – Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistė, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-041
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta sąvoka ,,savivaldybės būsto pardavimas“, kadangi savivaldybė gali parduoti ne visą savivaldybės būstą (pagal šio straipsnio 9 dalyje apibrėžtą ,,savivaldybės būsto“ sąvoką į ją patenka ir iš fizinių ir juridinių asmenų išsinuomotas būstas), bet tik jai nuosavybės teise priklausantį būstą. Pritarti 1.2.
Pritarti
Teisės departamentas, 2018-07-041
sąvoką, t.y. ,,savivaldybės būsto pardavimas“. Įvertinta Komitete priimtas sprendimas palikti projekto iniciatorių pateiktą formuluotę. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-041
nurodytų savivaldybių sąrašas tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 11 straipsniu (šioje dalyje nėra nurodytų Kauno rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybių). Nepritarti Šiuose straipsniuose miestai atskirti skirtingais tikslais. Projekto 5 str. 5 d. numatyta socialinio būsto fondo plėtra (finansavimas) per būstų nuomą rinkoje, kai 11 str. numatyti pajamų ir turto dydžiais, kuriais vadovaujantis nustatoma asmenų ir šeimų teisė į paramą būstui. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-041
įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, tiek pagal 12 straipsnio 5 dalį, valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos gali būti panaudotos ir žemės sklypui įsigyti, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-041
nuoroda į visą straipsnį – reikalavimai nustatyti tik šio straipsnio 1 dalyje, todėl nuoroda turėtų būti teikiama tik į šioje dalyje nurodytus reikalavimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-041
dalies nuostatas perkelti į keičiamo įstatymo 16 straipsnį, kadangi jame nustatyta socialinio būsto nuomos tvarka.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš siūlomos nuostatos neaišku, kodėl išbraukus asmenį ar šeimą iš Asmenų ir šeimų turinčių teisę į socialinį būsto nuomą, sąrašo, teikiamas pasiūlymas antrą kartą išsinuomoti tą patį būstą. Manytina, kad toks siūlymas turėtų būti pateikiamas dar iki išbraukimo iš nurodyto sąrašo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-041
įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, savivaldybės administracija priima sprendimus dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies mokėjimo, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,savivaldybės vykdomajai institucijai“ įrašyti žodžius ,,savivaldybės administracijai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-041
dalyje kaip perteklinius braukti žodžius ,,šiuo įstatymu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-041
dalies 4 punkte įvardyti konkrečią savivaldybės instituciją, kadangi visame įstatyme yra išskiriama savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos kompetencija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 4 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo nuostatas kai kuriuos teisės aktus turės priimti savivaldybių tarybos, siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-041
Atkreipiame dėmesį, kad keičiant įstatymo 16 straipsnio turinį, reguliuojantį asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaitą, iš įstatymo yra eliminuojami sąrašų tipai, į kuriuos pagal galiojantį įstatymo 16 straipsnį yra įrašytos asmenų grupės, siekiančios pasinaudoti įstatyminėmis lengvatomis. Tokia siūlomo pakeitimo esmė kelia abejonių dėl jos proporcingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme panaikinus sąrašų tipus ir vietoje jų nustačius vieningą sąrašą, neliks jokio įstatyminio pagrindo asmenis grupuoti į tam tikrus sąrašus pagal juos apibūdinančius kriterijus. Vadovaujantis įstatymine nuostata, visi asmenys turės būti surašyti į vieną sąrašą, neatsižvelgiant į jų buvimą galiojančiuose sąrašuose. Bet kokios asmenis klasifikuojančios žymos vieningame sąraše, pavyzdžiui, jauna šeima, likusių be tėvų globos asmenų ar kitokia, turėtų būti laikomos neatitinkančiomis įstatymo nuostatų. Taigi analizuojamo reguliavimo naikinimas sukeltų dvejopo tipo problemas: pirma, taptų neaišku kokia tvarka derėtų asmenis perkelti į vieningą sąrašą, nesant jokių šių asmenų atribojimų kriterijų, antra, nėra aišku kaip būtų užtikrinami šiuo metu sąrašuose įrašytų asmenų teisėti lūkesčiai, jei jų vieta sąrašuose būtų keičiama neatsižvelgiant į jų buvimo sąraše trukmę ir kitus kriterijus. Kartu aptartame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad analizuojamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, todėl vadovaujantis ne kartą dėstyta Konstitucinio Teismo doktrina, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, aptariančiomis minėtų problemų sprendimą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija ,,Vilniaus viltis“ (2016-12-19 Nr. g. 2016-111384) Siūloma suteikti šeimoms auginančioms, slaugančioms, prižiūrinčioms 2 ir daugiau šeimoje esančių neįgalių asmenų, kurie yra pripažinti nedarbingais ir jiems nustatytas specialusis slaugos (priežiūros), pagalbos poreikis, ne tik teisę išsinuomoti būstą, bet ir teisę įsigyti būstą, nustatant lengvatines sąlygas, atsižvelgus į tai, kad neįgalūs asmenys dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ar verslo ir kitokių pajamų ir yra nepakankamai aprūpinti įsigyti būstą. Jų šeimos nariai dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali pagal išgales pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir įsigyti būstą, nes šių asmenų teisės ir laisvės yra ribotos gauti didesnes pajamas ir galimybę užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, nes yra priversti rūpintis savo neįgaliais šeimos nariais 24 val. į parą ir gali tik minimaliai aprūpinti save ir savo šeimą ir negali už rinkos kainą įsigyti būsto dėl mažų gaunamų pajamų. Įvertinta Pasiūlymui siūloma nepritarti. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius (žr. įstatymo 3 straipsnį – paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai). Todėl išskirtinių sąlygų nustatymas vienai asmenų grupei (neįgaliesiems) neatitiktų kitų socialiai jautrių asmenų grupių intereso. Be kita ko, valstybė nėra kredito davėjas paramai būstui įsigyti. Ji tik teikia subsidijas iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. Taip pat numatoma ir nauja paramos būstui įsigyti forma, mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Tarp tokių teikiamos paramos gavėjų numatyti ir neįgalieji, atitinkantys įstatyme nustatytus paramos būstui įsigyti reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad gali būti tokių situacijų, kuomet socialiai jautrioms asmenų grupėms neturint pakankamo pragyvenimo šaltinio, būstą palankiau būtų nuomotis, nes įstatymo projekto 21 straipsnyje numatyta prievolė savivaldybių taryboms sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba nuo jo atleisti, jei asmens ar šeimos pajamos neviršys įstatyme nustatyto dydžio. 2. Algimantas Baranauskas 2016-12-29 (Nr.g. 2016-11709) Atkreipiame Jūsų dėmesį į LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 (toliau-įstatymas) 2014-10-09, 11 str. „Asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti“. Manome, kad šio įstatymo 11 str. prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principams - teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo. Įstatymų leidėjui kyla priedermė laikytis konstitucinių socialinės darnos, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų ir nustatyti tolygų nediskriminacinį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrinti žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos, o prireikus būtų suteikta žmogui būtina socialinė pagalba. Valstybės socialinė orientacija, asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Konstitucinis inter alia solidarumo principas t.y. visuomenės prisidėjimas prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali pasirūpinti savimi ar savo šeimos nariais iš darbo ar kitokių pajamų arba yra nepakankami aprūpinti valstybės.
Įstatymo 11 str. nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas pažeidžia oficialią konstitucinę žmogaus teisių doktriną, kuri yra grindžiama principine nuostata, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmuo įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų teisės įgyvendinti kitą. Įstatymo 11 str. 2 d. 3 p. kalbama apie šeimą, bet tuo pačiu metu pajamų dydis nustatomas vienam asmeniui, kuris neturi viršyti 22 VRP per metus t.y. asmeniui nustatytas 187 eurų į mėnesį pajamų limitas, neatsižvelgiant į konkrečias teisines aplinkybes, kaip asmens neįgalumas, darbingumo lygio nustatymas, nustatyti specialieji poreikiai, valstybės mokama neįgalumo šalpa ar neįgalumo pensija ir t.t. Neįgalūs asmenys, negalintys dirbti ar gauti kitokių pajamų išskyrus neįgalumo šalpos pensiją, viršija šiuos dydžius taip rizikuodami prarasti galimybę išsinuomoti socialinį būstą. Kadangi tokie asmenys užsidirbti papildomų pajamų neturi galimybių, jie negali nuomotis ar įsigyti būsto atviroje rinkoje. Valstybė nesukuria tinkamo socialinio aprūpinimo sistemos neįgaliems asmenims ir jų šeimos nariams, kuri padėtų išlaikyti atitinkamas orias ir padorias gyvenimo sąlygas, gauti socialinę pagalbą. Šio įstatymo 11 str. 2 d. suteikiama valstybės parama būstui išsinuomoti nėra orientuota į neįgaliųjų asmenų (be šeimos) ir neįgaliuosius asmenis gyvenančius šeimoje, nes orientuota į sveikus asmenis kuriems sudaroma prielaida nesirūpinti savo ar šeimos gerove (didesnėmis pajamomis) ir visiškai nėra nustatytas teisinis reguliavimas dėl neįgaliųjų asmenų, nustatant tokių asmenų padėties skirtumus, kurie dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali pasirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti.
Jų šeimos nariai negali laisvai pasirinkti darbo ar verslo, nes negali palikti savo neįgalaus šeimos nario vieno namuose ir turi jį slaugyti (prižiūrėti) ir teikti pagalbą 24 val. per parą ir už tai negaudami jokio atlyginimo ir socialinių garantijų numatytų Konstitucijos 48, 49, 52 straipsniuose. Manytina, kad įstatymas turėtų numatyti išimtis tokiems asmenims ir jų šeimos nariams, kurie slaugo (prižiūri) ir teikia pagalbą keliems savo šeimos nariams, nes jie gyvena tik iš neįgalumo pašalpų, pensijų ir negali gauti jokių kitų pajamų, dėl įstatymuose numatytų konkrečių priežasčių. Remiantis šiais faktiniais ir teisiniais argumentais prašome pakeisti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir siūlome:
nustatytą minimalų atlyginimą asmeniui t.y. 380 eurų, atsižvelgiant į kainų ir paslaugų didėjimą. 17. Nustatyti vienodus pajamų dydžius tarp asmenų (šeimos) turinčios teisę įsigyti būstą ir asmenų (šeimos) turinčios teisę išsinuomoti būstą. Pastebimas labai akivaizdus diferencijuotas niekuo nepagrįstas teisinis reguliavimas tarp šių asmenų (šeimų) grupių ignoruojant neįgaliųjų asmenų
(šeimų) socialinę padėtį Lietuvoje ir gaunamas neįgalumo pensijas, neįgalumo šalpas bei nustatytus neįgalumų lygius ir darbingumo lygius. 18.
18Nustatytus maksimalius turto dydžius paversti pajamų dydžiais,
nes turtas susidaro iš pajamų ir skaičiuojamas turėtų būti pagal gaunamas pajamas, taip būtų sudaryta prielaida ir paskata skaidrumui apskaičiuojant pajamas, realiai gaunamas ir turimas, pagal turto dydį, paverčiant jas pajamomis. 19. Nustatyti ne tik teisę išsinuomoti būstą, bet ir teisę jį įsigyti lengvatinėmis sąlygomis tiems asmenims (šeimoms), kurie prižiūri, slaugo 2 ir daugiau neįgalių asmenų, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ir nustatytas slaugos (priežiūros) poreikis. 20. Įstatyme uždrausti kelti asmenis (šeimas) - neįgaliuosius iš socialinių būstų, kurie dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ar kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsaugoti nuo sunkumų, kurių vienas žmogus negali įveikti. Neįgaliam asmeniui (šeimai) turėtų būti sukurtas teisinio tikrumo ir saugumo mechanizmas. Įvertinta Pasiūlymui siūloma nepritarti. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius (šios paramos teikimo principai numatyti įstatymo 3 straipsnyje). Todėl išskirtinių sąlygų nustatymas vienai asmenų grupei (neįgaliesiems) neatitiktų kitų socialiai jautrių asmenų grupių intereso. Be kita ko, valstybė nėra kredito davėjas paramai būstui įsigyti. Ji tik teikia subsidijas iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. Taip pat numatoma ir nauja paramos būstui įsigyti forma, mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Tarp tokių teikiamos paramos gavėjų numatyti ir neįgalieji, atitinkantys įstatyme nustatytus paramos būstui įsigyti reikalavimus.
Taip pat pažymėtina, kad gali būti tokių situacijų, kuomet socialiai jautrioms asmenų grupėms neturint pakankamo pragyvenimo šaltinio, būstą palankiau būtų nuomotis, nes įstatymo projekto 21 straipsnyje numatyta prievolė savivaldybių taryboms sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba nuo jo atleisti, jei asmens ar šeimos pajamos neviršys įstatyme ar savivaldybės tarybos nustatyto vertinamų pajamų dydžio. Taip pat pažymėtina, kad naujos redakcijos įstatymo projekte siūloma asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metinius dydžius, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, padidinti 20 procentų. 3. Regvita Jagelavičienė, Vilija Budrevičiūtė, Vijolė Revuckaitė (2017-02-27 Nr.g. 2017-2443) Kreipiamės į jus, prašydami padėti išspręsti mums labai opią problemą. Esame nepasiturintys žmonės, gyvenantys Valstybinio ir Visuomeninio fondo butų name, esančiame Kaune Prancūzų g 59. Šis namas yra bendrabutis, kuriame nėra rusių, butai buvo labai apleisti, kuriuos mes tvarkėme savo lėšomis, tikėdamiesi butus privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Prašome, Gerbiamus Seimo Valdybos narius, pakoreguoti įstatymą, mums palankiomis sąlygomis, kad galėtume butus privatizuoti Registrų centro kainomis. Prašome atsižvelgti į tai, kad esame vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai. Niekada nepasinaudoją privatizavimo lengvatomis, kadangi tuo metu stovėjome eilėse būstui gauti. Kaip gavome butus-bendrabutyje (1999m.) privatizavimas buvo baigtas. Privatizavimas atnaujintas 2015 01 01d. ir galimybė privatizuoti būstą yra tik rinkos kainomis. Kadangi tokių lėšų neturime, pajamos yra mažos, bankai paskolų neduoda, todėl kreipiamės į jus Gerb. Seimo Valdybos nariai, tikėdamiesi, kad nauja valdžia padės išspręsti šia opią problemą. Įvertinta Pasiūlymui siūloma nepritarti.
LRV pateiktame įstatymo projekte nėra siūloma keisti savivaldybės būstų pardavimo tvarkos. Praeitos kadencijos Seimas svarstė galimybę leisti savivaldybėms joms nuosavybės teise priklausančius būstus parduoti lengvatinėmis sąlygomis, bet tam nebuvo pritarta. Specialiųjų tyrimų tarnyba Seimo narių siūlymus asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, įvertino kaip korupcijos rizikos veiksnį. Todėl, siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Seime priimtos nuostatos dėl savivaldybės būsto pardavimo rinkos kaina, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Be to, Seimas, priimdamas naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą Nr. XII-1215, neturėjo tikslo sudaryti jame sąlygas savivaldybės būstus tiesiog išparduoti. Be kita ko, 2014 m. spalio 9 d. Seimo priimtas naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215 daugeliui žmonių, gyvenančių savivaldybės būstuose, iš naujo atvėrė galimybę įsigyti jų gyvenamus savivaldybės būstus nors ir rinkos kaina. Baigus butų privatizavimo procesą, kuris buvo ne kartą pratęstas, eilę metų galimybės savivaldybės būstų gyventojams įsigyti šiuos būstus iš esmės nebuvo (išskyrus tam tikras išimtis). Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008).
3K-3-254/2008). Tuo principu sureglamentuotas ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. 4. Regvita Jagelavičienė, Vilija Budrevičiūtė, Vijolė Revuckaitė (2017-04-13 Nr.g. 2017-4707) Kreipiamės j Jus su prašymu išspręsti mums labai opią problemą. Kadangi esame labai nepasiturintys žmonės, gyvenantys Valstybinio ir visuomeninio butų fondo bendrabučio tipo name, esančiame Prancūzų 59 g., Kaune. Namas yra devynerių aukštų, kiekvienas aukštas turi po aštuonerius butus. Namas labai prastos būkles, nėra rusių. Čia gyvename nuo 1999 m ., patys savo bendromis pastangomis bei lėšomis tvarkėme butus. Mūsų pajamos yra mažos, paskolų gauti iš bankų nepavyksta, butų įsigyti rinkos sąlygomis nesame pajėgus, todėl kreipiamės į Jus, prašydami įstatymo straipsnius redaguoti mūsų naudai privatizuojant butus lengvatinėmis sąlygomis. Įvertinta Pasiūlymui siūloma nepritarti. LRV pateiktame įstatymo projekte nėra siūloma keisti savivaldybės būstų pardavimo tvarkos. Praeitos kadencijos Seimas svarstė galimybę leisti savivaldybėms joms nuosavybės teise priklausančius būstus parduoti lengvatinėmis sąlygomis, bet tam nebuvo pritarta. Specialiųjų tyrimų tarnyba Seimo narių siūlymus asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, įvertino kaip korupcijos rizikos veiksnį. Todėl, siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Seime priimtos nuostatos dėl savivaldybės būsto pardavimo rinkos kaina, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Be to, Seimas, priimdamas naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą Nr. XII-1215, neturėjo tikslo sudaryti jame sąlygas savivaldybės būstus tiesiog išparduoti. Be kita ko, 2014 m. spalio 9 d. Seimo priimtas naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr.
XII-1215 daugeliui žmonių, gyvenančių savivaldybės būstuose, iš naujo atvėrė galimybę įsigyti jų gyvenamus savivaldybės būstus nors ir rinkos kaina. Baigus butų privatizavimo procesą, kuris buvo ne kartą pratęstas, eilę metų galimybės savivaldybės būstų gyventojams įsigyti šiuos būstus iš esmės nebuvo (išskyrus tam tikras išimtis). Taip pat žr. argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (šios išvados dalies 3 pil. pasiūlymas). 5. Grupė Klaipėdos miesto gyventojų, atstovaujami Palmiros Martinkienės, Algirdo Šumskio (2017-03-14 Nr. g. 2017-3226) Dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo Kreipiamės į Jus grupės klaipėdiečių, nuomojančių Klaipėdos savivaldybės butus (Varpų g. 17 name), vardu. Prašome Jūsų inicijuoti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimą, kuris leistų ilgamečiams savivaldybių būstų nuomininkams lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jų nuomojamus butus. Praėjusios kadencijos Seimas priėmė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kuris suteikia teisę ilgamečiams savivaldybių nuomininkams išsipirkti savivaldybių nuomojamus butus tik rinkos kaina. Manome, jog tai yra socialiai neteisingas ir mus, sąžiningus ilgamečius savivaldybių butų nuomininkus, diskriminuojantis įstatymas. Paaiškiname: mes nesame socialiai remtini, bet jau daugiau kaip 20 metų esame savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai. Mes savo laiku nespėjome privatizuoti savivaldybės butų, tačiau visą laiką sąžiningai mokėjome ir mokame savivaldybės nustatytą nuomos mokestį, kuris šiuo metu jau yra lygus rinkos kainai. Be to, mes per visą tą laiką net tik saugojome savivaldybės turtą - butus, bet ir nemažai į juos investavome savo asmeninių lėšų, ne kartą atlikome mūsų gyvenamuosiuose būstuose remontus, pasikeitėme langus, duris, grindis, integravome virtuvės įrangą ir kt.
Taip pat mes, kaip ir privatizuotų butų savininkai, sąžiningai visą laiką mokėjome ir mokame visus komunalinius mokesčius, t. y. mes turime tokias pačias, kaip ir privatizuotų butų savininkai, pareigas, tačiau mūsų, kaip LR piliečių, teisės yra suvaržytos, kaip minėta, rinkos kainą siekiančiu nuomos mokesčiu, už kurį nė karto nesame gavę jokių paslaugų iš butų savininkės - savivaldybės. Bet mes neprašome jokios paramos ar pašalpų, mes patys save išsilaikome ir dar iš savo menkų atlyginimų uždirbame pinigus savivaldai. Prašome jūsų, atstovaujančių valdančiajai daugumai, kuri skelbia siekianti mažinti socialinę atskirtį visuomenėje, skubos tvarka inicijuoti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimą taip, kad, remiantis juo, ilgamečiai skolų neturintys savivaldybės būstų nuomininkai galėtų lengvatinėmis sąlygos išsipirkti savivaldybės nuomojamą būstą, atsižvelgiant į per visą nuomos laikotarpį sumokėtą nuomos mokesčio dydį, būstų nusidėvėjimo laipsnį, įdėtas asmenines investicijas, t. y. už būstų likutinę vertę. Jei yra galimybė būstus įsigyti, nekeičiant įstatymo, prašome mums tą galimybę suteikti. Neturėdami jokių garantijų, jog artimiausiu metu nebūsime iškraustyti iš brangiai mums kainuojančio savivaldybės būsto (apie tai nuolat tenka girdėti kalbas viešojoje erdvėje), gyvename nuolatinėje psichologinėje įtampoje, o ateityje galime tapti ir našta valstybei, padidindami socialiai remtinų asmenų skaičių. Mūsų žiniomis, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimas būtų naudingas kiek daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos šeimų. Įvertinta Pasiūlymui siūloma nepritarti. LRV pateiktame įstatymo projekte nėra siūloma keisti savivaldybės būstų pardavimo tvarkos.
Praeitos kadencijos Seimas svarstė galimybę leisti savivaldybėms joms nuosavybės teise priklausančius būstus parduoti lengvatinėmis sąlygomis, bet tam nebuvo pritarta. Specialiųjų tyrimų tarnyba Seimo narių siūlymus asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, įvertino kaip korupcijos rizikos veiksnį. Todėl, siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Seime priimtos nuostatos dėl savivaldybės būsto pardavimo rinkos kaina, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Be to, Seimas, priimdamas naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą Nr. XII-1215, neturėjo tikslo sudaryti jame sąlygas savivaldybės būstus tiesiog išparduoti. Be kita ko, 2014 m. spalio 9 d. Seimo priimtas naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215 daugeliui žmonių, gyvenančių savivaldybės būstuose, iš naujo atvėrė galimybę įsigyti jų gyvenamus savivaldybės būstus nors ir rinkos kaina. Baigus butų privatizavimo procesą, kuris buvo ne kartą pratęstas, eilę metų galimybės savivaldybės būstų gyventojams įsigyti šiuos būstus iš esmės nebuvo (išskyrus tam tikras išimtis). Taip pat nėra aišku, dėl kokių priežasčių, kuomet vyko butų privatizavimo procesas, butas, kuriame pareiškėjų gyvenama daugiau kaip 20 metų, nebuvo privatizuotas (nors tokią galimybę pareiškėjai galimai galėjo turėti). 6. Gitana Malinauskaitė, Birutė Malinauskaitė 2017-05-18 (Nr.g. 2017-6261) Įvertinta Pasiūlymui siūloma nepritarti. LRV pateiktame įstatymo projekte nėra siūloma keisti savivaldybės būstų pardavimo tvarkos. Praeitos kadencijos Seimas svarstė galimybę leisti savivaldybėms joms nuosavybės teise priklausančius būstus parduoti lengvatinėmis sąlygomis, bet tam nebuvo pritarta.
Specialiųjų tyrimų tarnyba Seimo narių siūlymus asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, įvertino kaip korupcijos rizikos veiksnį. Todėl, siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Seime priimtos nuostatos dėl savivaldybės būsto pardavimo rinkos kaina, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Be to, Seimas, priimdamas naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą Nr. XII-1215, neturėjo tikslo sudaryti jame sąlygas savivaldybės būstus tiesiog išparduoti. Be kita ko, 2014 m. spalio 9 d. Seimo priimtas naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215 daugeliui žmonių, esančių panašioje situacijoje kaip pareiškėjų, iš naujo atvėrė galimybę įsigyti jų gyvenamus savivaldybės būstus nors ir rinkos kaina. Baigus butų privatizavimo procesą, kuris buvo ne kartą pratęstas, eilę metų galimybės savivaldybės būstų gyventojams įsigyti šiuos būstus iš esmės nebuvo (išskyrus tam tikras išimtis). Taip pat nėra aišku, dėl kokių priežasčių, kuomet vyko butų privatizavimo procesas, butas, kuriame pareiškėjų gyvenama nuo 1989 m. nebuvo privatizuotas (nors tokią galimybę pareiškėjos galimai galėjo turėti). 7. Ala Dragūnaitienė (2018-01-23 Nr.g. 2018-783) Aš, Ala Dragūnaitienė, Lietuvos armijos pulkininko, antros grupės invalido Prano Dragūnaičio našlė, prašau padėti man išspręsti mano buto, esančio Kalvarijų g. 160-***, Vilniuje, privatizavimo klausimą. Šiame bute aš gyvenu nuo 1991 metų. Jis buvo įgytas apkeitus mūsų su vyru turėtą butą Maskvos apskrityje.
Paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, mano vyras, Pranas Dragūnaitis, demobilizavosi iš Sovietų kariuomenės ir labai norėjo grįžti į Lietuvą bei tarnauti savo Tėvynei. Ankstesni buto, kuriame aš dabar gyvenu, savininkai buvo gavę jį iš
„Sigmos“ gamyklos 1975 metais. Apsikeitus butais, mes gavome gyvenamojo ploto
orderį, kuriame parašyta, kad mes įgijome įsikraustymo teisę apsikeitimo būdu. Aš nesuprantu kodėl dabar butas, kuriame aš gyvenau nuo 1991 metų, tapo socialiniu. Negi aš tiesiog padovanojau savo ankstesnį butą, žmonėms, su kuriais apsikeičiau butais... Tik atvažiavęs į Lietuvą, mano vyras, Pranas Dragūnaitis, iš karto nuėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Tarnyba buvo labai įtempta, nes Lietuvos karines pajėgas teko kurti nuo nulio (pridedu pulkininko Prano Dragūnaičio karininko įskaitos lapą). Vyras paromis buvo tarnyboje ir negrįždavo namo. Man nepavyko laiku privatizuoti turėto buto dėl daugelio rimtų aplinkybių, nutikusių mano gyvenime. <...> Visą tą laiką, nelaimei sekant po nelaimės, aš gyvenau bute, esančiame Kalvarijų g. 160-***, Vilniuje ir buvau įsitikinusi, kad jis man priklauso nuosavybės teise ir tik 2016 metais sužinojau, kad taip nėra. Pabandžiau kreiptis į teismą, bet teismas akcentavo, kad aš negyvenau Lietuvoje iki 1991 metų ir mano prašymą atmetė. Man toks požiūris labai keistas, juk prieš tai buvę savininkai gyveno bute nuo 1975 metų ir aš apsikeičiau su jais butais. Aš gyvenu šiame bute jau 26 metus. Per tą laiką tris kartus dariau remontą: pakeičiau visus langus, įstiklinau balkoną, apšiltinau sienas vidinėje buto pusėje, pakeičiau bute buvusius vamzdžius, santechniką, radiatorius, grindis, duris ir t.t Dabar savivaldybės vertintojai vertina mano buto stovį kartu su esamu, atliktu remontu. Tai reiškia, kad aš turiu dar kartą mokėti už pačios padarytą buto remontą. Manau, kad tai nėra teisinga.
Manau, kad tai nėra teisinga. Vilniaus miesto būstui aš moku po 145 eurus už šio buto nuomą kas mėnesį. Nors per visus metus iš savivaldybės aš niekur jokios pagalbos negavau ir visus buto pagerinimus atlikau tik savo pinigais. Jokių kompensacijų iš valstybės aš negaunu. Prieš kelias dienas Vilniaus savivaldybės vertintojai atliko mano buto vertinimą, kurio aš laukiau beveik pusę metų. Vertintoja pasakė, kad Šis butas gali būti įvertintas apie 63000 eurų. Man tai visiškai nesuprantama-aš esu pensininkė, gaunanti 252 eurus senatvės pensijos ir 21 eurą našlės pensijos. Todėl ši suma man absoliučiai nepakeliama. Prašau Jūsų pagalbos ir tarpininkavimo sprendžiant mano buto privatizavimo kainos klausimą. Aš prašau Jūsų atsižvelgti j ilgametę ir nepriekaištingą mano vyro, pulkininko Prano Dragūnaičio tarnybą Lietuvos Respublikai, jo indėlį kuriant Lietuvos Respublikos sienos apsaugą, mano pensinį amžių ir 26 metus, kuriuos praleidau savo bute. Įvertinta Pasiūlymui siūloma nepritarti. LRV pateiktame įstatymo projekte nėra siūloma keisti savivaldybės būstų pardavimo tvarkos. Pareiškėja, kuomet vyko butų privatizavimo procesas, dėl tam tikrų aplinkybių buto neprivatizavo (tačiau galimybę turėjo). Kaip matyti iš pateiktos informacijos, šiuo klausimu jau buvo kreiptasi ir į teismą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į reguliuojamos srities socialinę reikšmę ir svarbą, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projekto[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad kai kurios Projekto nuostatos gali būti suprantamos ir taikomos nevienareikšmiškai. Siekdami Projektu siūlomo teisinio reguliavimo aiškumo, išsamumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad būstų nuoma ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui iš fizinių ar juridinių asmenų Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėms finansuojama iš valstybės biudžeto apmokant 70 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos, kitoms savivaldybėms – apmokant 80 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos. Projekto 17 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad Savivaldybės administracija gali sudaryti fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių asmenis ir šeimas nuomos pagrindais aprūpinti būstu, nuomojamų būstų sąrašą. Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka informacija apie tokius būstus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Atkreiptinas dėmesys, kad detaliau nėra nustatyta, kokius esminius kriterijus (pavyzdžiui, nuomos kainos, būklės, nusidėvėjimo ir pan.) turi atitikti iš fizinių ir juridinių asmenų nuomotinas būstas, nėra nustatyta nuomos sutarties pratęsimo kriterijų. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes suteikia savivaldybių tarnautojams pernelyg plačią diskreciją rinktis, kokius būstus nuomoti iš privačių asmenų. Pažymėtina, kad Projekto 17 straipsnio 5 dalies nuostata yra dispozityvi, t. y. suteikia savivaldybės administracijai galimybę rinktis – sudaryti fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių remiamus asmenis ir šeimas nuomos pagrindais aprūpinti būstu, nuomojamų būstų sąrašą, ar ne.
Situacija, kai toks sąrašas nesudaromas ir neskelbiamas viešai, vertinama kaip rizikinga korupcijos pasireiškimo požiūriu, nes neužtikrina priimamų sprendimų viešumo, objektyvumo, skaidrumo ir pagrįstumo kontrolės. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį, numatant pagrindinius kriterijus, kuriuos turi atitikti iš privačių asmenų nuomotinas būstas, taip pat imperatyviai nustatyti, kad savivaldybė privalo sudaryti iš fizinių ar juridinių asmenų nuomojamo būsto sąrašą, nurodant mėnesio nuomos kainą, ir jį viešai skelbti savo interneto tinklalapyje. Atsižvelgti Įstatymo projekto
biudžeto lėšos (kuriomis ir bus finansuojama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija), skirtos būstų nuomai iš fizinių ar juridinių asmenų apmokėti, savivaldybių biudžetams paskirstomos, pervedamos, tikslinamos, naudojamos ir už jas atsiskaitoma socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atitinkamai patikslinta 17 str. 5 dalis. 1.2. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-08-22 (Nr.g-2018-7946) 2.
Projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma. Tai yra į valstybės paramą ir socialinio būsto nuomą gali pretenduoti ir asmenys, jau turintys nuosavybės teise būstą. Projekto 16 straipsnyje numatyta asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaita ir socialinio būsto nuomos tvarka[2]. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą išvardintiems sąrašams, į juos įrašytiems asmenims (šeimoms) nėra suteikiami jokie prioritetai ir jie visi įrašytini į vieną bendrą sąrašą. Mūsų nuomone, tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes asmenys, jau turintys būstą ir pretenduojantys į socialinį būstą, yra iš anksto geresnėje padėtyje, negu asmenys, neturintys jokio nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo ploto. Projektu siūlomoms 16 straipsnio nuostatoms pastabą pateikė ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas[3] nurodęs, kad keičiant įstatymo 16 straipsnio turinį, reguliuojantį asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaitą, iš įstatymo yra eliminuojami sąrašų tipai, į kuriuos pagal galiojantį įstatymo 16 straipsnį yra įrašytos asmenų grupės, siekiančios pasinaudoti įstatyminėmis lengvatomis. Pritariame, kad tokia siūlomo pakeitimo esmė kelia abejonių dėl jos proporcingumo.
Analizuojamo reguliavimo naikinimas sukeltų dvejopo tipo problemas: pirma, taptų neaišku, kokia tvarka derėtų asmenis perkelti į vieningą sąrašą, nesant jokių šių asmenų atribojimų kriterijų, antra, nėra aišku, kaip būtų užtikrinami šiuo metu sąrašuose įrašytų asmenų teisėti lūkesčiai, jei jų vieta sąrašuose būtų keičiama neatsižvelgiant į jų buvimo sąraše trukmę ir kitus kriterijus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
a) tikslinti Projekto 16 straipsnio nuostatas, numatant atskirų sąrašų sudarymą pagal pageidaujamos paramos rūšį bei numatant kriterijus, pagal kuriuos būtų suteikiama pirmenybė pasinaudoti lengvatomis socialiai jautriausioms asmenų grupėms;
b) savivaldybės interneto svetainėje skelbti[4] ir reguliariai atnaujinti išsamią informaciją apie laukiančiųjų paramos eiles, statistinius duomenis apie suteiktą įvairių rūšių paramą būstui įsigyti ar nuomoti, išsamų socialinio būsto sąrašą ir kt. Atsižvelgti Dėl pirmojo pasiūlymo – įstatymo projekto 16 straipsnis patikslintas (žr. komiteto siūlomą variantą). Dėl antrojo pasiūlymo – tokia informacija jau dabar yra skelbiama interneto svetainėje. Įstatymo projekte ir toliau numatyta ją viešinti (žr. 14 str. 2 dalį, 16 str. 9 dalį). 1.3. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-08-22 (Nr.g-2018-7946)
nustatyti, kad asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja ne vėliau kaip po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino. Siūloma aukščiau minėta nuostata suteikiama pernelyg plati diskrecija savivaldybėms spręsti, už kokius socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimus ji gali būti nutraukta, taip pat nustatyti terminą, kada asmuo ar šeima vėl įgys teisę į socialinio būsto nuomą.
Tai reiškia, kad panašiais atvejais, esant analogiškiems pažeidimams, gali būti priimami skirtingi sprendimai. Be to, Projekte nėra nustatyta, per kurį laiką asmenys, pažeidę socialinio būsto nuomos sutartį, turi iš jo išsikelti. Tai vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys. Pažymėtina, kad nevisai aiškus teisės į socialinio būsto nuomą įgijimo turinys – ar tik po sutarties nutraukimo praėjus nustatytam terminui asmuo (šeima) gali būti vėl įtrauktas į pageidaujančiųjų nuomotis socialinį būstą sąrašą, kas reiškia papildomą neapibrėžtą laukimo laikotarpį, ar asmuo
(šeima) lieka laukiančiųjų socialinio būsto sąraše, tačiau būstas jiems išnuomojamas tik suėjus nustatytam terminui po sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekte nėra nustatytas maksimalus socialinio būsto nuomos terminas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
a) patikslinti Projekto 9 straipsnio 3 dalį, numatant kelis pagrindinius kriterijus, dėl kokių priežasčių gali būti nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis (pavyzdžiui, nuomos mokesčio nemokėjimas ilgiau, nei 3 mėnesius, negyvenimas socialiniame būste ilgiau, nei 3 mėnesiai, nuomojamo socialinio būsto pernuomojimas ir pan.);
b) patikslinti teisės į socialinio būsto nuomą įgijimo po sutarties nutraukimo sampratą ir momentą;
c) numatyti ilgiausią galimą socialinio būsto nuomos terminą bei sąlygas, kurioms esant nuomos sutartis gali būti pratęsta.
Įvertinta Dėl pirmojo pasiūlymo ,,a) patikslinti Projekto 9 straipsnio
būti nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis (pavyzdžiui, nuomos mokesčio nemokėjimas ilgiau, nei 3 mėnesius, negyvenimas socialiniame būste ilgiau, nei 3 mėnesiai, nuomojamo socialinio būsto pernuomojimas ir pan.);“ – socialinio būsto nuomos sutarties sudarymas, keitimas ir nutraukimas reglamentuoti įstatymo projekto 20 straipsnyje. Taip pat pažymėtina, kad Vyriausybės nutarimu yra patvirtinta ir pavyzdinė socialinio būsto nuomos sutarties forma. Dėl antrojo pasiūlymo ,,b) patikslinti teisės į socialinio būsto nuomą įgijimo po sutarties nutraukimo sampratą ir momentą;“ – siūloma pritarti iniciatorių pateiktai 9 str. 3 dalies redakcijai, atitinkamai išbraukiant žodžius ,,ne vėliau kaip“. Realybėje asmeniui, su kuriuo buvo nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis pažeidus jos sąlygas, gali susiklostyti įvairių gyvenimiškų aplinkybių, kuomet jam ir anksčiau nei po 5 metų gali itin reikėti paramos būstui išsinuomoti, todėl ir siūloma leisti savivaldybės tarybai nustatyti trumpesnį terminą.
Dėl trečio pasiūlymo ,,c) numatyti ilgiausią galimą socialinio būsto nuomos terminą bei sąlygas, kurioms esant nuomos sutartis gali būti pratęsta.“ – teisė į paramą būstui išsinuomoti ar įsigyti paremta socialinio teisingumo principu (projekto 3 str. 2 punktas), t.y. parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. Turtą ir pajamas asmenys deklaruoja kiekvienais metais. 1.4. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-08-22 (Nr.g-2018-7946)1
4Projekto 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys ir šeimos, savivaldybės administracijos rašytiniame pasiūlyme
nustatytu laiku raštu neišreiškę sutikimo nuomotis jiems siūlomą socialinį būstą, atitinkantį jų prašyme suteikti paramą būstui išsinuomoti nurodytus pageidaujamo nuomotis socialinio būsto reikalavimus, susijusius su vietove, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukštu, išbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo. Asmenims ir šeimoms, rašytiniame pasiūlyme nustatytu laiku raštu neišreiškusiems sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą, ne anksčiau kaip po 12 darbo dienų nuo ankstesnio pasiūlymo pateikimo dienos pateikiamas antras pasiūlymas išsinuomoti tą patį socialinį būstą. Projekte nėra detaliau aptarta, per kiek laiko, atsiradus ar atsilaisvinus asmens (šeimos) poreikius atitinkančiam socialiniam būstui, savivaldybės administracija privalo juos apie tai informuoti, taip pat – per kiek laiko asmuo privalo pateikti atsakymą.
Be to, nėra aišku, kodėl būstas pakartotinai gali būti siūlomas asmeniui ar šeimai juos jau išbraukus iš sąrašo. Tokia situacija vertinama kaip papildomas korupcijos rizikos veiksnys, nes sudaro galimybę savivaldybės darbuotojams elgtis nesąžiningai, pavyzdžiui, nesudarant asmeniui tinkamų sąlygų išreikšti savo valią dėl socialinio būsto nuomos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
a) tikslinti 9 straipsnio 5 dalį nustatant, per kiek laiko turi būti pateiktas siūlymas dėl socialinio būsto nuomos ir gautas atsakymas, įtvirtinant, kad pasiūlymas pateikiamas registruotu paštu ir asmens paraiškoje nurodytu elektroniniu paštu bei telefonu;
b) nustatyti, kad, pasibaigus nustatytam terminui atsakymą dėl siūlomo socialinio būsto nuomos pateikti, atsakymo negavusi savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pakartotinai pateikia asmeniui (šeimai) pasiūlymą nuomotis socialinį būstą, nurodo terminą atsakymui pateikti ir informuoja, kad atsakymo negavus, asmuo bus išbrauktas iš sąrašų. Atsižvelgti
tyrimų tarnyba, 2018-08-22 (Nr.g-2018-7946)1
būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. Projekte nustatyti pajamų ir turto metiniai dydžiai tikrinami pagal gyventojų pateiktas pajamų ir turto deklaracijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad deklaruodami turtą gyventojai deklaracijose turto vertę įrašo savo nuožiūra. Todėl egzistuoja tikimybė, kad, norėdami gauti paramą, gyventojai sąmoningai gali mažinti turimo turto vertę deklaracijose. Tokia situacija vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys, nes, nenustatant papildomų objektyviai pamatuojamų kriterijų, kompensacija būstui išsinuomoti ar įsigyti gali būti skirta ne tiems asmenims, kuriems ji labiausiai reikalinga. Todėl siūlome:
a) tikslinti Projekto 10 straipsnio 1 punktą nustatant papildomus turto vertės nustatymo rodiklius (pavyzdžiui, asmenų deklaruotą turtą vertinti pagal oficialias rinkos kainas, asmens pateiktus patikrinamus duomenis (pavyzdžiui, vaizdinę medžiagą) apie faktinę turto būklę ir pan.);
b) nustatyti, kad asmenų paraiškas, deklaracijas ir kitus susijusius dokumentus vertintų ir motyvuotą išvadą sprendimui dėl paramos skyrimo ar neskyrimo priimti pateiktų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Įvertinta Pažymėtina, kad įstatymo projekto 22 straipsnyje numatytos asmens pareigos siekiant gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Pvz., 22 straipsnio
socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą prašymo formą ir jos priedus pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią teisę gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir būtinus šiai paramai gauti dokumentus. Jeigu savivaldybės administracija nustatys, kad asmenys ir šeimos, kreipdamiesi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, nevykdė šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir (ar) 3 punktuose nustatytų pareigų, neteisėtai gauta parama būstui įsigyti ar išsinuomoti turės būti grąžinta visa iš karto arba asmens rašytiniu prašymu ir savivaldybės administracijos sprendimu dalimis. 1.6. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-08-22 (Nr.g-2018-7946)1
6.
Projekto 16 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto[5]. Pažymėtina, kad Projekte nėra detaliau nustatyti aiškūs, objektyvūs ir pamatuojami kriterijai, kuriais būtų motyvuojamas sprendimo išnuomoti savivaldybės būstą be eilės prioritetiškumas, pavyzdžiui, kai į būsto nuomą vienu metu pretenduotų kelių 16 straipsnio 8 dalyje įvardintų grupių asmenys ar šeimos. Taip pat svarstytina, ar proporcingas yra Projekto 16 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatytas vienerių metų laikotarpis. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti aukščiau minėtas Projekto nuostatas, numatant esminius kriterijus, kuriais turėtų vadovautis savivaldybės, priimdamos sprendimą dėl būsto suteikimo be eilės. Įvertinta Analogiškos nuostatos iš esmės galioja ir dabar. Komitetas nėra gavęs nusiskundimų, kad praktikoje būtų kilę problemų taikant galiojančio įstatymo nuostatas. Savivaldybių tarybos yra patvirtinę tvarkas, kuriomis vadovaujantis gali būti suteikiamas socialinis būstas išimties tvarka labai siauram asmenų ratui. Siūloma ir toliau palikti šią tvarką ir leisti kiekvienai savivaldybei pačiai vertinti jos gyventojų poreikius. 1.7. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-08-22 (Nr.g-2018-7946)1
7.
Projekto 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) vertinamos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1,5 VRP dydžio, jeigu savivaldybės taryba nenustato didesnės vertinamų pajamų, tenkančių vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, ribos. Nenustačius papildomų nuostatoje reglamentuojamo sprendimo priėmimo kriterijų, savivaldybėms suteikiama galimybė skirtingai elgtis analogiškose situacijose, t. y. vienodoje socialinėje ir materialinėje padėtyje esantiems asmenims skirtingai taikyti nuostatas dėl socialinio būsto nuomos mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo šio mokesčio. Tokia situacija vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys. Siūlome tikslinti Projekto 21 straipsnio 2 dalį nustatant vienodas nuomos mokesčio mažinimo ar atleidimo nuo nuomos mokesčio taisykles ir tvarką visose Lietuvos savivaldybėse. Įvertinta Įstatymo projekte siūloma savivaldybės biudžeto sąskaita privalomai atleisti nuo socialinio būsto nuomos mokesčio asmenis atsižvelgiant į jiems tenkantį pajamų dydį. Projekte taip pat siūloma savivaldybėms palikti diskreciją pačioms nustatyti ir kitokį (t.y. didesnį) pajamų dydį, įvertinus tai, kad socialinis būstas priklauso savivaldybei nuosavybes teise ir kiekvienos savivaldybės gyventojų ekonominė padėtis gali skirtis. 1.8. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-08-22 (Nr.g-2018-7946)1
8.
Projekto 29 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendimu iki 25 procentų lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, prireikus naudojama savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones ir jaunas šeimas, kurie (jaunos šeimos atveju – bent vienas iš sutuoktinių) su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Projekte detaliau nėra nustatyta jokia tvarka, kriterijai, kuriais remiantis būtų sudaromas aukščiau minėtoje nuostatoje nustatyto tarnybinio būsto poreikio sąrašas, šio sąrašo vieta ir prioritetiškumas greta kitų laukiančiųjų paramos įsigyjant ar nuomojant būstą sąrašų, savivaldybių pareiga viešinti tarnybinių būstų sąrašą ir juos nuomojančius asmenis, kt. Tokia situacija vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys, nes sudaro sąlygas savivaldybės darbuotojams priimti nesąžiningus ir nepagrįstus sprendimus skiriant pirmenybę tarnybiniam būstui, o ne socialinio būsto plėtrai ar esamo socialinio būsto pagerinimui ar pritaikymui socialiai pažeidžiamiausių visuomenės narių poreikiams. Todėl siūlome patikslinti Projekto 29 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgti Komitetas siūlo išbraukti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio
tyrimų tarnyba, 2018-08-22 (Nr.g-2018-7946)1
straipsnio 13 dalyje numatyta, kad tinkamas būstas – būstas, kurio vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas, vertinamas mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, yra ne mažesnis kaip
Projekto 8, 9, 15 straipsniuose siūlomi nustatyti minimalūs naudingojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, dydžiai svyruoja nuo 10 iki 14 kvadratinių metrų.
Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, tikslumo ir nuoseklumo, siūlome tarpusavyje suderinti aukščiau minėtų straipsnių nuostatose numatytus minimalius naudingojo ploto, tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui, dydžius. Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlome atitinkamai patikslinti Projekto nuostatas. Įvertinta
metrai (vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas) vartojami sąvokoje „tinkamas būstas“ apibrėžti, kuomet gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Kiti dydžiai (10 ir
išsinuomoti atsiradimu ar socialinio būsto naudingojo ploto normatyvu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Gediminas Vasiliauskas,
4 Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsniu, tuo atveju, kai individuali veikla vykdoma pagal individualios veiklos pažymą, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą pajamų gavimu arba uždirbimu.
Leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos: perparduodamų prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidos, veikloje naudojamo turto nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, samdomų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, socialinio draudimo įmokos, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos ir kitos išlaidos, susijusios su individualios veiklos pajamomis. Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj aukščiau nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla vykdoma pagal individualios veiklos pažymą, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Taigi, individualios veiklos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą grynos metinės pajamos metinėse pajamų deklaracijose yra teikiamos atskaičius leidžiamus atskaitymus.
Įvertinus tai, kad šiuo metu teisės aktai skirtingai traktuoja asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, grynąsias metines pajamas ir siekiant galiojančių teisės aktų suderinamumo, siūloma tikslinti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir siūlyti nustatant asmenų ar šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, grynąsias metines pajamas vertinti atskaičius leidžiamus atskaitymus. Pasiūlymas: pakeisti projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą
būstui įsigyti ar išsinuomoti, skaičiuojamos asmenų ir šeimų grynosios pajamos, gautos iš bendros gautų pajamų sumos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų ir šeimų pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, skaičiuojamos atskaičius leidžiamus atskaitymus.“
2Seimo narys Petras Čimbaras,
11 Argumentai: 2018 m. birželio 27 d.
Peticijų komisija iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos Birutės Pečiūraitės-Baltuškienės peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų papildymo“ ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktus pasiūlymus pakeisti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir nustatyti, kad:
1) visoms šeimoms, kurių vienam ar kiekvienam nariui nuo 2018 m. sausio 1 d. sukaks 36 metai, būtų suteikta galimybė teikti prašymus pirmajam būstui įsigyti visus 2018 metus imtinai;
2) visoms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, būtų netaikomas jaunos šeimos amžiaus limitas (iki sukaks 35 metai) ir joms būtų sudarytos vienodos sąlygos kartu su jaunomis šeimomis turėti teisę į finansinę paskatą – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos subsidiją. Seimas birželio 30 d. pritarė Komisijos išvadai ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą. Be to, 2018 m. birželio 21 d. buvo priimtas LR finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas Nr. XIII-1281, kuriame nustatyta, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms teikiama jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos, taip pat, kad tokios šeimos kreipimosi dėl papildomos subsidijos metu kiekvienas iš sutuoktinių arba motina ar tėvas, vieni auginantys vaiką (vaikus) ar vaiką (vaikus), kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), turi būti iki 40 metų (įskaitytinai). Atsižvelgusi į tai ir siekdama įgyvendinti pareiškėjos Birutės Pečiūraitės-Baltuškienės pasiūlymus, Komisija teikia pasiūlymus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 projektui Nr. XIIIP-2393 (nauja redakcija): 1.
Pasiūlymas: pakeisti projekto 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys iki 35 metų (įskaitytinai) ar jų šeimos, taip pat šeimos, neatsižvelgiant į jų amžių, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;“ Nepritarti Argumentai:
Papildomas Biudžeto ir finansų komitetas šiam pasiūlymui nepritarė dėl papildomo valstybės biudžeto lėšų poreikio, kurio Vyriausybė nėra numačiusi. 3. Seimo narys Petras Čimbaras,
5
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija, įgyja teisę į didesnę šio straipsnio
skirtumo subsidija (toliau – papildoma subsidija). Jeigu kreipiamasi dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio subsidijos, kreipimosi metu kiekvienas iš sutuoktinių arba motina ar tėvas, vieni auginantys vaiką
(vaikus) gali būti vyresni negu 35 metai. Papildomos subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo.
Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su kredito davėju, prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į kredito davėją su prašymu pakeisti minėtą sutartį Nepritarti Argumentai: siūlomas keisti reguliavimas iš dalies yra perteklinis. Kuomet šeimai gimsta trečias vaikas arba šeimos narys tampa neįgaliu, pagal 13 str. 1 dalies 1 punktą amžiaus cenzas netaikomas. Kitu atveju reiktų atsižvelgti į tai, kad teisę į papildomą subsidiją gauna asmenys (šeimos) jau gavę subsidiją pagal 13 str. 1 dalies 2 punktą. 4. Seimo narys Petras Čimbaras,
6 Argumentai. Dalis šeimų, kurių vienam ar kiekvienam nariui
situacijoje, pavyzdžiui, vienas jos narys sukanka 36 m. sausio 1 d., o kitas
Nuo 2018 m. sausio 1 d. kiekvienais kalendoriniais metais šeimos, kurių vienam ar kiekvienam nariui tais kalendoriniais metais sukaks 36 metai, prašymus pirmajam būstui įsigyti gali teikti atitinkamai visus tuos kalendorinius metus iki gruodžio 31 dienos imtinai.“ Nepritarti Argumentai: iniciatorių pateiktame įstatymo projekte jau yra siūloma padidinti šeimoje gyvenančių asmenų amžiaus cenzą, kuomet jie gali būti laikomi jauna šeima (žr. įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį). Seimo nario pasiūlymu siūloma dar labiau išplėsti ,,jaunos šeimos“ sąvoką, dėl ko atitinkamai išauga ir finansinis poreikis subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. Taip pat gali išaugti ir Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 įgyvendinimo finansinis poreikis, nes šiame įstatyme jauna šeima apibrėžta taip, kaip šią sąvoką apibrėžia Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-10-101
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo nario (pritarta G. Vasiliausko pasiūlumui) bei Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 2.
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad asmens metų sukaktis nėra tęstinis procesas, teisės požiūriu tai yra įvykis bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir vienodo taikymo, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje sąvokoje ,,jauna šeima“ išbraukti žodžius skliaustuose ,,įskaitytinai“ ir vietoje skaičiaus ,,35“ įrašyti skaičių ,,36“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4Jauna šeima – šeima,
kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 35 36 metų (įskaitytinai), taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 35 36 metų (įskaitytinai).“
2Biudžeto ir finansų komitetas,
2018-10-102 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymo projektui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome Įstatymo projekto įsigaliojimo datą nustatyti 2019 m. balandžio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. 2. Asmenims ir šeimoms, dėl kurių savivaldybės taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priėmė sprendimą parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, taikomos šio įstatymo
įstatymo V skyriaus nuostatos. 3.
paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2019 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pagrindinio komiteto siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2019 m . rugsėjo 1 d. Žr. komiteto pasiūlymą. 2. Migracijos komisija, 2018-10-10 Komisijos sprendimas: siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2393, atsižvelgiant į
pastabas ir Seimo nario G. Vasiliausko pasiūlymą, kuriems Komisija pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-12-191
Argumentai: siekiant efektyvios paramos būstui įsigyti socialiai jautrioms grupėms, siūloma sudaryti palankesnes sąlygas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos daliai panaudoti žemės sklypui įsigyti, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti. Pasiūlymas: įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,5. Ne daugiau kaip 15 25 procentųai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti, įsigyti.“ Pritarti 2.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-12-191
Argumentai: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybė, atkreipė dėmesį, kad turto vertintojas vis tik negali retrospektyviai, t. y. atgaline data – šiuo atveju 1998 m. liepos 1 d. data, vertinti nekilnojamojo turto, kuris įstatyme numatytos vertės nustatymo dieną neegzistavo (nebuvo pastatytas). Todėl siekiant užtikrinti visų reabilituotų politinių kalinių, tremtinių ar jų našlių ir vaikų, tiek tų, kurie gyvena iki 1998 m. liepos 1 d., tiek po šios datos pastatytuose namuose, interesus ir lūkesčius, būtina patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies formuluotę. Pasiūlymas: siūloma patikslinti įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginat su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:[...]“. Pritarti
3Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-12-191
Argumentai: atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą (žr. komiteto išvados 4 dalį) ir į tai, kad 2018 m. birželio 21 d.
Seime priimtas Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas Nr. XIII-1281, kuriuo įtvirtintas finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionuose, teikimas neatsižvelgiant į turimas pajamas. Todėl išplėtus jaunų šeimų galimybes per šį įstatymą gauti finansinę paskatą, siūloma iš įstatymo projekto Nr. XIIIP-2393(2) išbraukti 29 straipsnio 2 dalį, o gautas lėšas už parduotus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, kurio labiausiai ir trūksta. Atitinkamai siūloma patikslinti projekto 2 straipsnį, atsisakant sąvokos ,,jaunas žmogus“, nes toliau įstatyme ji nėra naudojama. Pasiūlymas: išbraukti 1 straipsniu keičiamo 29 straipsnio 2 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,29 straipsnis. Lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, panaudojimas 1. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas, išskyrus lėšas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. 2. Savivaldybės tarybos sprendimu iki 25 procentų lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, prireikus naudojama savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones ir jaunas šeimas, kurie (jaunos šeimos atveju – bent vienas iš sutuoktinių) su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais.“ Pritarti 4.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-12-192 Argumentai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsižvelgdamas į papildomo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą dėl vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos siekiant tinkamai pasirengti šio teisės akto įgyvendinimui, siūlo įstatymo įsigaliojimo datą numatyti 2019 m. rugsėjo 1 d. Pasiūlymas: įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2019 m. sausio rugsėjo 1 d. 2. Asmenims ir šeimoms, dėl kurių savivaldybės taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priėmė sprendimą parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo V skyriaus nuostatos. 3. Asmenų ir šeimų prašymai suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybių tarybos iki
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/be5c7e807c2f11e89188e16a6495e98c [2] 1. Asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat asmenys ir šeimos, pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės administracijai pateikę prašymą, įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką. Šis sąrašas tvarkomas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. 2. Likę be tėvų globos asmenys, sulaukę 16 ar daugiau metų, jų atstovams pagal įstatymą (rūpintojams) pateikus prašymą, įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, tačiau socialinio būsto nuoma jiems siūloma tik įgijus visišką civilinį veiksnumą, jeigu jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. 3. Asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, ir gaunantys būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, neišbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo. [3] 12 pastaba.
Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/53ca1470836811e89188e16a6495e98c?jfwid=-1c2dte19gr [4] Šiuo metu informaciją apie socialinį būstą ir laukiančiųjų eiles skelbia ne visos savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniau miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė neskelbia jokių duomenų, susijusių su parama būstui įsigyti ar nuomoti, Vilniaus rajono savivaldybė skelbia Vilniaus rajono gyventojų sąrašus socialiniam būstui gauti ir informaciją apie išnuomotus socialinius būstus, asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Neringos, Ukmergės ir Širvintų savivaldybės skelbia ir laukiančiųjų paramos, ir socialinio bei viso savivaldybės būsto sąrašus. [5] 1) netekusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių; šiuo atveju į savivaldybės administraciją asmuo ar šeima šio įstatymo 7 straipsnio nustatyta tvarka privalo kreiptis ne vėliau kaip per metus nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos;
2) asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
3) senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
4) šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
5) šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų;
6) šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (-us) ar (ir) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
7) neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (-us) ar (ir) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
8) šeimoms, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
9) šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių.