Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnį. 5 straipsnis. Administracijos funkcijos Administracija atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri, kaip laivybos bendrovėse vykdomi tarptautiniai, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyti saugios laivybos reikalavimai;
2) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoja laivus ir išduoda laivo dokumentus;
3) vykdo užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę ir išduoda privalomus dokumentus;
ir prižiūri jų veiklą, egzaminuoja jūrininkus, išduoda jūrininkų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, jūrininko knygeles;
5) sudaro Lietuvos Respublikos jūrų uostų, teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos jūrlapius, skelbia hidrografinius duomenis.
Organizuoja jūrlapių, žinynų ir kitų navigacinių leidinių platinimą;
6) įrengia, eksploatuoja ir prižiūri navigacijos įrenginius, užtikrinančius saugią laivybą bendrojo naudojimo vandens keliuose, kontroliuoja jų veikimą, teikia navigacinę informaciją;
7) prižiūri, kaip uostus valdančios įmonės ir laivų įgulos tvarko ir atliekas tvarkančioms įmonėms perduoda laivuose susidarančias atliekas ir krovinių likučius;
teritorinės jūros;
9) prižiūri įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių veiklą, savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie naujas įgaliotąsias laivų klasifikavimo bendroves ir apie įgaliotąsias laivų klasifikavimo bendroves, kurių teisė atlikti laivų apžiūras sustabdyta susisiekimo ministro nustatyta tvarka;
10) atestuoja įmones, vykdančias su saugia laivyba susijusias veiklas, ir vykdo atestuojamos veiklos priežiūrą;
11) vykdo kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotų jūrinio laipsnio diplomų pripažinimo procedūras susisiekimo ministro nustatyta tvarka;
12) įstatymų numatytais atvejais nagrinėja saugios laivybos jūroje reikalavimų pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;
13) vykdo laivų eismo stebėseną;
14) pagal kompetenciją teikia siūlymus Susisiekimo ministerijai dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų saugios laivybos srityje rengimo, teikia siūlymus dėl sprendimų projektų rengimo ar atskirų procesų reglamentavimo, derina, tikslina ir (ar) papildo sprendimų projektus, nagrinėja sprendimų projektus, teikia išvadas dėl parengtų sprendimų projektų, atlieka tikslines analizes;
15) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Organizuoja jūrlapių, žinynų ir kitų navigacinių leidinių platinimą;
6) įrengia, eksploatuoja ir prižiūri navigacijos įrenginius, užtikrinančius saugią laivybą bendrojo naudojimo vandens keliuose, kontroliuoja jų veikimą, teikia navigacinę informaciją;
7) prižiūri, kaip uostus valdančios įmonės ir laivų įgulos tvarko ir atliekas tvarkančioms įmonėms perduoda laivuose susidarančias atliekas ir krovinių likučius;
teritorinės jūros;
9) prižiūri įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių veiklą, savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie naujas įgaliotąsias laivų klasifikavimo bendroves ir apie įgaliotąsias laivų klasifikavimo bendroves, kurių teisė atlikti laivų apžiūras sustabdyta susisiekimo ministro nustatyta tvarka;
10) atestuoja įmones, vykdančias su saugia laivyba susijusias veiklas, ir vykdo atestuojamos veiklos priežiūrą;
11) vykdo kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotų jūrinio laipsnio diplomų pripažinimo procedūras susisiekimo ministro nustatyta tvarka;
12) įstatymų numatytais atvejais nagrinėja saugios laivybos jūroje reikalavimų pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;
13) vykdo laivų eismo stebėseną;
14) pagal kompetenciją teikia siūlymus Susisiekimo ministerijai dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų saugios laivybos srityje rengimo, teikia siūlymus dėl sprendimų projektų rengimo ar atskirų procesų reglamentavimo, derina, tikslina ir (ar) papildo sprendimų projektus, nagrinėja sprendimų projektus, teikia išvadas dėl parengtų sprendimų projektų, atlieka tikslines analizes;
15) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) linijiniai laivai ir (ar) laivai, kurie veža
vienarūšius krovinius ir, kurių kapitonai šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavę uosto kapitono neterminuotą leidimą plaukioti Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje be locmano (toliau šiame straipsnyje – leidimas).“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Leidimų išdavimo, atsisakymo juos išduoti,
leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo, linijinio laivo ir ar laivo, kuris veža vienarūšius krovinius kapitono (toliau šiame straipsnyje – laivo kapitonas) veiklos priežiūros, egzaminų komisijos sudarymo ir egzaminų organizavimo tvarką nustato susisiekimo ministras.“
straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jo vadovaujamas linijinis laivas privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į (iš) uostą
(uosto) su locmanu pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 6 kartus per mėnesį 3 mėnesius;“. 4. Pripažinti netekusiu galios 20¹ straipsnio 3 dalies 2 punktą. 2) jo vadovaujamas laivas, kuris veža vienarūšius krovinius, privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į (iš) uostą (uosto) su locmanu ne mažiau kaip 6 kartus, o nuo paskutinio įplaukimo į uostą iki prašymo gauti leidimą pateikimo turi būti praėję ne daugiau kaip 12 mėnesių;
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Linijinio laivo kapitonas, kuris turi leidimą,
privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą (uosto) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 6 kartus per mėnesį 3 mėnesius. Laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitonas, kuris turi leidimą, privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą
(uosto) ne mažiau kaip 6 kartus per 12 mėnesių laikotarpį. 3 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atestuojamos įmonės, kurių vykdomos veiklos yra šios:
1) gelbėjimosi priemonių remontas, tikrinimas ir bandymas;
2) laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remontas, tikrinimas ir bandymas; 3)2) laivų priešgaisrinių priemonių remontas, tikrinimas ir bandymas; 4)3) navigacinių ir radionavigacinių prietaisų remontas, tikrinimas ir bandymas;
5) jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, koregavimas; 6)4) locmanų veikla;
7) laivų vilkimas (buksyravimas); 8)5) povandeniniai techniniai darbai jūrų uostuose ir jūroje;
9) gylių matavimas jūrų uostuose ir jūroje; 10)6) jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krova; 11)7) pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krova;
12) laivų švartavimas; 13)8) jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo arba jūrininkų įdarbinimo laivuose veikla.“
1Pripažinti netekusia galios 39 straipsnio 2 dalį. 2. Papildomi reikalavimai įmonėms,
siekiančioms vykdyti ar vykdančioms laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą:
1) turėti gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuoti ir patikrinti laivų pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai, įrenginiai ir susijusios sistemos;
2) turėti patvirtintą darbų kokybės kontrolės aprašą (procedūrą);
3) turėti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) nustatyta tvarka išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba kitą dokumentą, įrodantį mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimą. 2. Pripažinti netekusia galios 39 straipsnio 5 dalį. 5.
5Papildomi reikalavimai įmonėms,
siekiančioms vykdyti ar vykdančioms jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, koregavimo veiklą:
1) turėti su jūrlapių ir navigacinės informacijos teikėjais sudarytas sutartis, kuriose būtų nurodyti sutartyse numatytos informacijos pateikimo terminai;
2) turėti aparatūrą, leidžiančią priimti operatyvinę informaciją apie navigacinius pasikeitimus, arba sutartį su šiuos duomenis teikiančia organizacija. 3. Pripažinti netekusia galios 39 straipsnio 7 dalį. 7. Papildomi reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms laivų vilkimo (buksyravimo) veiklą:
1) turėti laivų vilkimo tvarkos aprašus (procedūras), patvirtintus įmonės vadovo;
2) turėti galiojantį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti laivo radijo stotį;
4Pripažinti netekusia galios 39 straipsnio 10 dalį. 10. Papildomi reikalavimai įmonėms,
siekiančioms vykdyti ar vykdančioms laivų švartavimo veiklą:
1) turėti jūrų uosto laivybos taisyklėse nustatytą švartuotojų skaičių;
2) turėti švartavimo operacijų žurnalą. 5 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip:
„40. Įmonės, siekiančios būti atestuota, atestavimas, aAtsisakymas
įmonę atestuoti, įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas“. 2. Pripažinti netekusia galios 40 straipsnio 1 dalį:
įmonių atestavimo taisyklėse nustatyta tvarka tiesiogiai, registruotu laišku arba elektroninėmis priemonėmis (kreipdamasi tiesiogiai į Administraciją ar per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą) pateikia prašymą, kurio formą tvirtina Administracija, ir kitus įmonių atestavimo taisyklėse nurodytus dokumentus. 3. Papildyti 40 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Rašytinis motyvuotas atsisakymas atestuoti įmonę turi būti pateiktas įmonei, siekiančiai būti atestuota, per 30 dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia įmonei atestuoti, gavimo dienos.“
dalimi: „4¹. Administracija, atsisakiusi atestuoti įmonę, sustabdžiusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimą, panaikinusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimą, panaikinusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimo sustabdymą, apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja įmonę.“
išdėstyti taip:
„6. Įmonė gali būti atestuota vykdyti vieną ar kelias
šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas, taip pat ir tik tam tikrą veiklą, kuri apima tik dalį šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–138 punktuose nustatytų veiklų.“
išdėstyti taip:
„7. Įmonė, atestuota vykdyti šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 11 7 punkte nurodytą
veiklą, taip pat gali vykdyti ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 10 6 punkte nurodytą veiklą be atskiros atestacijos.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) linijiniai laivai ir (ar) laivai, kurie veža
vienarūšius krovinius ir, kurių kapitonai šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavę uosto kapitono neterminuotą leidimą plaukioti Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje be locmano (toliau šiame straipsnyje – leidimas).“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Leidimų išdavimo, atsisakymo juos išduoti,
leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo, linijinio laivo ir ar laivo, kuris veža vienarūšius krovinius kapitono (toliau šiame straipsnyje – laivo kapitonas) veiklos priežiūros, egzaminų komisijos sudarymo ir egzaminų organizavimo tvarką nustato susisiekimo ministras.“
straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jo vadovaujamas linijinis laivas privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į (iš) uostą
(uosto) su locmanu pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 6 kartus per mėnesį 3 mėnesius;“. 4. Pripažinti netekusiu galios 20¹ straipsnio 3 dalies 2 punktą. 2) jo vadovaujamas laivas, kuris veža vienarūšius krovinius, privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į (iš) uostą (uosto) su locmanu ne mažiau kaip 6 kartus, o nuo paskutinio įplaukimo į uostą iki prašymo gauti leidimą pateikimo turi būti praėję ne daugiau kaip 12 mėnesių;
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Linijinio laivo kapitonas, kuris turi leidimą,
privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą (uosto) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 6 kartus per mėnesį 3 mėnesius.
Laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitonas, kuris turi leidimą, privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą
(uosto) ne mažiau kaip 6 kartus per 12 mėnesių laikotarpį. 2 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atestuojamos įmonės, kurių vykdomos veiklos yra šios:
1) gelbėjimosi priemonių remontas, tikrinimas ir bandymas;
2) laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remontas, tikrinimas ir bandymas; 3)2) laivų priešgaisrinių priemonių remontas, tikrinimas ir bandymas; 4)3) navigacinių ir radionavigacinių prietaisų remontas, tikrinimas ir bandymas;
5) jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, koregavimas; 6)4) locmanų veikla;
7) laivų vilkimas (buksyravimas);
8) povandeniniai techniniai darbai jūrų uostuose ir jūroje;
9) gylių matavimas jūrų uostuose ir jūroje; 10)5) jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krova; 11)6) pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krova;
12) laivų švartavimas; 13)7) jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo arba jūrininkų įdarbinimo laivuose veikla.“
1Pripažinti netekusia galios 39 straipsnio 2 dalį. 2.
2Papildomi reikalavimai įmonėms,
siekiančioms vykdyti ar vykdančioms laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą:
1) turėti gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuoti ir patikrinti laivų pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai, įrenginiai ir susijusios sistemos;
2) turėti patvirtintą darbų kokybės kontrolės aprašą (procedūrą);
3) turėti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) nustatyta tvarka išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba kitą dokumentą, įrodantį mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimą. 2. Pripažinti netekusia galios 39 straipsnio 5 dalį. 5. Papildomi reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, koregavimo veiklą:
1) turėti su jūrlapių ir navigacinės informacijos teikėjais sudarytas sutartis, kuriose būtų nurodyti sutartyse numatytos informacijos pateikimo terminai;
2) turėti aparatūrą, leidžiančią priimti operatyvinę informaciją apie navigacinius pasikeitimus, arba sutartį su šiuos duomenis teikiančia organizacija. 3. Pripažinti netekusia galios 39 straipsnio 7 dalį. 7. Papildomi reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms laivų vilkimo (buksyravimo) veiklą:
1) turėti laivų vilkimo tvarkos aprašus (procedūras), patvirtintus įmonės vadovo;
2) turėti galiojantį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti laivo radijo stotį;
4Pripažinti netekusia galios 39 straipsnio 10 dalį. 10. Papildomi reikalavimai įmonėms,
siekiančioms vykdyti ar vykdančioms laivų švartavimo veiklą:
1) turėti jūrų uosto laivybos taisyklėse nustatytą švartuotojų skaičių;
2) turėti švartavimo operacijų žurnalą. 5. Pripažinti netekusia galios 39 straipsnio 12 dalį. 12.
vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, – turėti įmonės vadovo patvirtintas narų darbų saugos taisykles. 4 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
„1. Įmonė, siekianti būti atestuota, Administracijai įmonių atestavimo taisyklėse nustatyta tvarka tiesiogiai, registruotu laišku arba elektroninėmis priemonėmis (kreipdamasi tiesiogiai į Administraciją ar per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą) pateikia prašymą, kurio formą tvirtina Administracija, ir kitus įmonių atestavimo taisyklėse nurodytus dokumentus. Sprendimas atestuoti įmonę ir ją įrašyti į atestuotų įmonių sąrašą ar rašytinis motyvuotas atsisakymas atestuoti įmonę pateikiamas įmonei per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia įmonei atestuoti, gavimo dienos.“
dalimi: „4¹. Administracija, atsisakiusi atestuoti įmonę, sustabdžiusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimą, panaikinusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimą, panaikinusi įmonės veiklos ar jos dalies atestacijos galiojimo sustabdymą, apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja įmonę.“
išdėstyti taip:
„6. Įmonė gali būti atestuota vykdyti vieną ar kelias
šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas, taip pat ir tik tam tikrą veiklą, kuri apima tik dalį šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje 1–13 punktuose nustatytų veiklų.“
išdėstyti taip:
„7. Įmonė, atestuota vykdyti šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 11 7 punkte nurodytą
veiklą, taip pat gali vykdyti ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 10 6 punkte nurodytą veiklą be atskiros atestacijos.“
straipsniu Įstatymą papildyti 40¹straipsniu: „40¹ straipsnis.
povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje
jūroje, turi turėti:
1) įmonės vadovo pagal Tarptautinės rangovų, dirbančių jūroje, asociacijos (IMCA) priimtas Nardymo gaires (D 014) patvirtintas narų darbų saugos taisykles, kuriose turi būti nustatyta narų darbų planavimo, vykdymo ir vadovavimo jiems tvarka, įrangos techninės priežiūros kontrolės, saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo, darbuotojų instruktavimo ir žinių tikrinimo tvarka, veiksmų nenumatytose, avarinėse situacijose ir pagalbos suteikimo tvarka;
2) narų komandą (komandas) arba narų stotį (stotis), aprūpintas reikalinga įranga narų darbams saugiai atlikti, o narų povandeninių techninių darbų kvalifikacija turi būti įgyta bet kurioje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje. 2. Povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje draudžiama atlikti narams mėgėjams. 3. Įmonių, vykdančių povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams atlieka Administracija.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 20¹, 37, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau
informacinius įpareigojimus, sukeliančius administracinę naštą ūkio subjektams. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti šių Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų veiklų atestavimo:
1) laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remontas, tikrinimas ir bandymas; 2) jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, koregavimas; 3) laivų vilkimas (buksyravimas); 4) gylių matavimas jūrų uostuose ir jūroje; 5) laivų švartavimas. Atsisakius minėtų veiklų, būtų racionalizuotos Administracijos funkcijos. Nustatyta, kad nurodytų 5 veiklų atestavimas yra formalus, nekuriantis pridėtinės vertės, nėra nustatytų tarptautinių reikalavimų dėl šių veiklų priežiūros būtinumo, dviejų veiklų (laivų švartavimo ir laivų vilkimo) reikalavimų laikymąsi prižiūri uostų kapitonai, todėl manytina, kad to pakanka saugiam šių veiklų vykdymui ir priežiūrai užtikrinti; jūrlapiams sudaryti reikalinga informacija, kurią surenka pati Administracija ir jai pateikia jūrų uostų administracijos, todėl manytina, kad netikslinga atestuoti ūkio subjektus dėl gylių matavimų jūrų uostuose ir jūroje.
Tuo atveju, jeigu Administracijai ar jūrų uostų administracijoms reikėtų samdyti ūkio subjektą gyliams matuoti, Administracija ar jūrų uostų administracijos galėtų nustatyti tam tikras sąlygas, kad gyliai būtų matuojami patikimai ir kokybiškai pagal nustatytus standartus. Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas Administracijos darbuotojai galės daugiau dėmesio skirti likusių aštuonių veiklų vykdymo sąlygų laikymosi priežiūrai. Taip pat, vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 40 straipsnį papildyti nuostatomis, įtvirtinančiomis licencijos išdavimo ir motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją pateikimo terminus, taip pat terminą, per kurį licencijas išduodantis subjektas turi pranešti licencijos turėtojui apie licencijos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą. Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 5 straipsnį, kuriame dėstomos Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijos. Taip būtų užtikrinta teisės aktų hierarchija ir ekonomiškumo principą atitinkanti teisėkūra.
Įstatymo projektu siūloma liberalizuoti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 20¹ straipsnio 8 dalyje įtvirtintą reikalavimą laivo kapitonui įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą 3 kartus per mėnesį, numatant, kad linijinio laivo kapitonas, kuris turi leidimą, privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą
(uosto) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 6 kartus per 3 mėnesius. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas yra ydingas, kadangi linijinio laivo kapitonui po atostogų ar nedarbingumo laikotarpio, kuris truko ilgiau kaip mėnesį, atsiranda prievolė iš naujo išlaikyti egzaminą, kad gautų leidimą įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą be locmano. Manytina, kad numatytas reikalavimas (įplaukti minimo laivo kapitonui 3 kartus per mėnesį) yra per griežtas ir turėtų būti liberalizuotas, sumažinant įplaukimų per mėnesį skaičių. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su „laivu, kuris veža vienarūšius krovinius“, nes laivu vežamo krovinio rūšis nėra susijusi su saugios laivybos užtikrinimu uoste, o, linijinis laivas, tai laivas, kuris dažnai lankosi uoste ir tokio laivo kapitonas reguliariai veda laivą uosto akvatorija. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. (8 5) 239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyriaus (vedėjas Artūras Kungys, tel. (8 5) 239 3930, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Giedrė Kaunė (tel. (8 5) 239 3897, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Pagal Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatas, į atestuotinų veiklų sąrašą patenka trylika veiklų, kurias siekiančios vykdyti ir (ar) vykdančios įmonės turi būti atestuojamos Administracijos sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatas, laivo kapitonas, norintis gauti neterminuotą leidimą plaukioti Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje be locmano, su savo vadovaujamu linijiniu laivu privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į (iš) uostą (uosto) su locmanu pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį, taip pat linijinio laivo kapitonas, kuris turi leidimą, privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą
(uosto) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį. Pagal Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatas, išskiriami du laivų, kurių kapitonai turi gauti leidimą plaukioti be locmano, tipai – „linijiniai laivai“ ir (ar) „laivai, kurie veža vienarūšius krovinius“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti šių Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų veiklų atestavimo: 1) laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remontas, tikrinimas ir bandymas; 2) jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, koregavimas; 3) laivų vilkimas (buksyravimas); 4) gylių matavimas jūrų uostuose ir jūroje; 5) laivų švartavimas. Atsisakius minėtų veiklų, būtų racionalizuotos Administracijos funkcijos.
Nustatyta, kad nurodytų penkių veiklų atestavimas yra formalus, nekuriantis pridėtinės vertės, nėra nustatytų tarptautinių reikalavimų dėl šių veiklų priežiūros būtinumo, dviejų veiklų (laivų švartavimo ir laivų vilkimo) reikalavimų laikymąsi prižiūri uostų kapitonai, todėl manytina, kad to pakanka saugiam šių veiklų vykdymui ir priežiūrai užtikrinti; jūrlapiams sudaryti reikalinga informacija, kurią surenka pati Administracija ir jai pateikia jūrų uostų administracijos, todėl manytina, kad netikslinga atestuoti ūkio subjektus dėl gylių matavimų jūrų uostuose ir jūroje. Tuo atveju, jeigu Administracijai ar jūrų uostų administracijoms reikėtų samdyti ūkio subjektą gyliams matuoti, Administracija ar jūrų uostų administracijos galėtų nustatyti tam tikras sąlygas, kad gyliai būtų matuojami patikimai ir kokybiškai pagal nustatytus standartus. Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas Administracijos darbuotojai galės daugiau dėmesio skirti likusių aštuonių veiklų vykdymo sąlygų laikymosi priežiūrai. Atsižvelgus į šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytas priežastis, Įstatymo projektu siūloma liberalizuoti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 20¹ straipsnio 8 dalyje įtvirtintą reikalavimą laivo kapitonui įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą 3 kartus per mėnesį, numatant, kad linijinio laivo kapitonas, kuris turi leidimą, privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą
(uosto) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 6 kartus per 3 mėnesius. Šiuo metu galiojantis minimo klausimo reglamentavimas yra ydingas, kadangi linijinio laivo kapitonui po atostogų ar nedarbingumo laikotarpio, kuris truko ilgiau kaip mėnesį, atsiranda prievolė iš naujo išlaikyti egzaminą, kad gautų leidimą įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą be locmano.
Manome, kad numatytas reikalavimas (įplaukti minimo laivo kapitonui 3 kartus per mėnesį) yra per griežtas ir turėtų būti liberalizuotas, sumažinant įplaukimų per mėnesį skaičių. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su „laivu, kuris veža vienarūšius krovinius“, nes laivu vežamo krovinio rūšis nėra susijusi su saugios laivybos užtikrinimu uoste. Linijinis laivas, tai laivas, kuris dažnai lankosi uoste ir tokio laivo kapitonas reguliariai veda laivą uosto akvatorija. Įstatymo projekte numatyta, kad įstatymas įsigalios 2018 m. lapkričio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektu yra naikinami informaciniai įpareigojimai, sukeliantys administracinę naštą ūkio subjektams. Teisės akto projekto sukeliamas numatomas administracinės naštos sumažėjimas – 1501,88 Eur. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, priimti, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą, tikslinga keisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 3-394(1.5 E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivų švartuotojų mokymo, teorinių žinių ir praktinių gebėjimų tikrinimo ir atestavimo reikalavimų patvirtinimo“, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. birželio 15 d. įsakymą Nr.
3-194(1.5 E) „Dėl Leidimų plaukioti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje be locmano išdavimo linijinių laivų ir (ar) laivų, kurie veža vienarūšius krovinius, kapitonams ir atsisakymo juos išduoti, šių leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir linijinių laivų ir (ar) laivų, kurie veža vienarūšius krovinius, kapitonų egzaminų komisijos sudarymo ir egzaminų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir pavedimo nustatyti linijinių laivų ir (ar) laivų, kurie veža vienarūšius krovinius, kapitonų, kuriems buvo išduotas leidimas plaukioti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje be locmano, veiklos priežiūros tvarką ir atlikti veiklos priežiūrą“ ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 48 „Dėl Įmonių, siekiančių vykdyti ir vykdančių su saugia laivyba susijusias veiklas, atestavimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais. Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai:
„atestavimas“, „neterminuotas leidimas“, „linijinis laivas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Saugios laivybos įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 5 straipsnį, kuriame nustatytos Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijos. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ,,Administracija įgyvendina valstybės politiką saugios laivybos srityje ir dalyvauja šią politiką formuojant, nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir organizacinius reikalavimus ir atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas (pabraukta mūsų). Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijos yra nustatytos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 dalyse, 6 straipsnyje, 8 straipsnyje, 10 straipsnyje, 11 straipsnyje bei kituose keičiamo įstatymo straipsniuose. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijas, nustatytas keičiamo įstatymo 5 straipsnyje išbraukti, o kituose keičiamo įstatymo straipsniuose - palikti. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnio nereikėtų atsisakyti. 2. Projekto 5 straipsniu siūloma keisti keičiamo įstatymo 40 straipsnį. Projektu siūlomas naujas keičiamo įstatymo 40 straipsnio pavadinimas ir turinys svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, nuostatos ,,atsisakymas atestuoti įmonę“, ,,atestacijos galiojimo sustabdymas“, „atestacijos galiojimo sustabdymo panaikinimas“ ir „atestacijos galiojimo panaikinimas“ nėra pakankamai aiškios. Manytina, kad atestavus įmonę, jai turėtų būti išduodamas atitinkamas atestatas vykdyti atestate nurodytą veiklą.
Jeigu įmonė neatitinka įstatymo reikalavimų, jai atitinkamas atestatas neturėtų būti išduodamas, bet ne atsisakoma ją atestuoti, kaip yra siūloma nustatyti projekte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatą ,,atsisakymas atestuoti įmonę“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,atsisakymas išduoti atestatą“. Antra, jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, keičiamo įstatymo 40 straipsnyje atitinkamai turėtų būti reglamentuojamas ne ,,atestacijos galiojimo sustabdymas“, ,,atestacijos galiojimo sustabdymo panaikinimas“ ar ,,atestacijos galiojimo panaikinimas“, bet „atestato galiojimo sustabdymas“, ,,atestato galiojimo sustabdymo panaikinimas“ ir ,,atestato galiojimo panaikinimas“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 40 straipsnio nuostatos, kuriose siūloma reglamentuoti įmonių atestavimą, neturėtų būti sistemiškai peržiūrėtos. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnyje nėra nustatyti terminai, per kuriuos atestavimą vykdanti institucija privalėtų atliktį įmonės atestavimą (išduoti atestatą), kai įmonė pateikia visus tam reikalingus dokumentus, per kiek dienų įmonių atestavimą atliekanti institucija privalo pranešti įmonei apie tai, kad įmonė yra atestuota, ir kiti esminiai atestavimo proceso dalykai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
nuostatą, kad įmonės, kurios vykdo povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, yra atestuojamos. Projekto 5 straipsniu keičiamą įstatymą siūloma papildyti 40¹ straipsniu, jame nustatant reikalavimus įmonėms, siekiančioms vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje. Pastarojo straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonių, vykdančių povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, atitiktį nustatytiems reikalavimams atlieka Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų įmonėms, vykdančioms povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, jeigu Administracija nustatytų, kad jos neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų Administracija tikrindama aukščiau nurodytų įmonių atitiktį įstatymo reikalavimams. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus, arba palikti galiojančio keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą, kad įmonės, vykdančios povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, yra atestuojamos. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad, lyginant su ankstesniu projekto variantu, projekto 2 straipsnyje pasikeitė keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies punktų numeracija.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, reikėtų tikslinti projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje pateiktas nuorodas į konkrečius 37 straipsnio 2 dalies punktus. 3. Siekiant aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „Europos Sąjungos“ reikėtų įrašyti žodžius „valstybėje narėje“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė, Ž.Klimka; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai: A.Šniuolis, A.Kungys ir G.Kaunė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 1 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Saugios laivybos įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 5 straipsnį, kuriame nustatytos Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijos. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ,,Administracija įgyvendina valstybės politiką saugios laivybos srityje ir dalyvauja šią politiką formuojant, nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir organizacinius reikalavimus ir atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas (pabraukta mūsų). Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijos yra nustatytos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 dalyse, 6 straipsnyje, 8 straipsnyje, 10 straipsnyje, 11 straipsnyje bei kituose keičiamo įstatymo straipsniuose.
Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijas, nustatytas keičiamo įstatymo 5 straipsnyje išbraukti, o kituose keičiamo įstatymo straipsniuose - palikti. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnio nereikėtų atsisakyti. Pritarti. Neišbraukti įstatymo 5 straipsnio. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 40 straipsnį. Projektu siūlomas naujas keičiamo įstatymo 40 straipsnio pavadinimas ir turinys svarstytinas šiais aspektais: Pirma, nuostatos ,,atsisakymas atestuoti įmonę“, ,,atestacijos galiojimo sustabdymas“,
„atestacijos galiojimo sustabdymo panaikinimas“ ir „atestacijos galiojimo
panaikinimas“ nėra pakankamai aiškios. Manytina, kad atestavus įmonę, jai turėtų būti išduodamas atitinkamas atestatas vykdyti atestate nurodytą veiklą. Jeigu įmonė neatitinka įstatymo reikalavimų, jai atitinkamas atestatas neturėtų būti išduodamas, bet ne atsisakoma ją atestuoti, kaip yra siūloma nustatyti projekte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatą ,,atsisakymas atestuoti įmonę“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,atsisakymas išduoti atestatą“. Nepritarti. Atestavimo tikslas – nustatyti įmonių, siekiančių vykdyti atestuojamas veiklas, pasirengimą profesionaliai verstis atestuojama veikla ir siekti, kad teikiamos paslaugos ir vykdomi darbai atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Lietuvos transporto saugos administracija nesuteikia įmonei atestato ar kito dokumento, patvirtinančio įmonės atestaciją. Priimamas sprendimas atestuoti įmonę ir ji įrašoma į atestuotų įmonių sąrašą (skelbtiną viešai) arba priimamas motyvuotas atsisakymas atestuoti įmonę.
Tai buvo atlikta anksčiau, vykdant ankstesnius įstatymo pakeitimus ir taip sumažinus administracinę naštą tiek Lietuvos transporto saugos administracijai, tiek atestuojamoms įmonėms dėl dokumentų gavimo, pristatymo, kt. įpareigojimų, tiek kitiems asmenims ir subjektams padarant informaciją prieinamą viešai ir įsitikinant, kad atestuotos įmonės turi įgaliojimus atlikti vienokią ar kitokią veiklą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-095 Antra, jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, keičiamo įstatymo 40 straipsnyje atitinkamai turėtų būti reglamentuojamas ne ,,atestacijos galiojimo sustabdymas“, ,,atestacijos galiojimo sustabdymo panaikinimas“ ar ,,atestacijos galiojimo panaikinimas“, bet „atestato galiojimo sustabdymas“, ,,atestato galiojimo sustabdymo panaikinimas“ ir ,,atestato galiojimo panaikinimas“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 40 straipsnio nuostatos, kuriose siūloma reglamentuoti įmonių atestavimą, neturėtų būti sistemiškai peržiūrėtos. Nepritarti. Žr. argumentą pasiūlymui Nr. 2. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-095 Trečia, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnyje nėra nustatyti terminai, per kuriuos atestavimą vykdanti institucija privalėtų atliktį įmonės atestavimą (išduoti atestatą), kai įmonė pateikia visus tam reikalingus dokumentus, per kiek dienų įmonių atestavimą atliekanti institucija privalo pranešti įmonei apie tai, kad įmonė yra atestuota, ir kiti esminiai atestavimo proceso dalykai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Atsižvelgiant į pastabą, siūlome 40 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Įmonė, siekianti būti atestuota, Administracijai įmonių atestavimo taisyklėse nustatyta tvarka tiesiogiai, registruotu laišku arba elektroninėmis priemonėmis (kreipdamasi tiesiogiai į Administraciją ar per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą) pateikia prašymą, kurio formą tvirtina Administracija, ir kitus įmonių atestavimo taisyklėse nurodytus dokumentus. Sprendimas atestuoti įmonę ir ją įrašyti į atestuotų įmonių sąrašą ar rašytinis motyvuotas atsisakymas atestuoti įmonę pateikiamas įmonei per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia įmonei atestuoti, gavimo dienos.“ Vertinant siūlomus pakeitimus, turėtų būti atsisakoma 40 straipsnio papildymo 2¹ dalimi: „2¹. Rašytinis motyvuotas atsisakymas atestuoti įmonę turi būti pateiktas įmonei, siekiančiai būti atestuota, per
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-10- Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad yra siūloma atsisakyti perteklinių veiklų atestavimų, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą išbraukti ir taip atsisakyti povandeninių techninių darbų (narų darbų) jūrų uostuose ir jūroje veiklos atestavimo (išbraukti 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą).
Siekiant nuoseklumo, siūloma taip pat išbraukti ir galiojančio įstatymo 39 straipsnio 12 dalį ir atsisakyti papildomų reikalavimų juridiniams asmenims, vykdantiems narų darbų veiklą jūrų uostuose ir jūroje. Taip pat projektą papildyti nauju 40¹ straipsniu, kuriame būtų nustatyti pagrindiniai keli kriterijai (supaprastinti), kuriuos atitinkantys juridiniai asmenys galėtų vykdyti narų darbus jūrų uoste ir jūroje. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu: „5 straipsnis. Įstatymo papildymas 40¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 40¹ straipsniu: „40¹ straipsnis. Reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje 1. Įmonė, vykdanti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje turi turėti:
1) įmonės vadovo, pagal Tarptautinės rangovų, dirbančių jūroje, asociacijos (IMCA) priimtas nardymo gaires (D 014), patvirtintas narų darbų saugos taisykles, kurios apimtų narų darbų planavimo, vykdymo ir jiems vadovavimo tvarkos, įrangos techninės priežiūros kontrolės, saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo, darbuotojų instruktavimo ir žinių tikrinimo tvarkos, veiksmų nenumatytose, avarinėse situacijose ir pagalbos suteikimo tvarkos klausimus;
2) narų komandą(-as) (stotį(-is)), kurių povandeninių techninių darbų (narų) kvalifikacija būtų įgyta bet kurioje Europos Sąjungos ar ekonominės erdvės šalyje ir kurios būtų aprūpintos reikalinga įranga narų darbams saugiai atlikti. 2. Povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje draudžiama atlikti narams mėgėjams. 3.
techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams atlieka Administracija.“ Pritarti. Tokiam siūlymui pritarti, nes narų darbų veikla šiuo metu yra atestuojama pagal itin pasenusias taisykles, kurios buvo patvirtintos susisiekimo ministro 2003 metais (įsakymo Nr. 3-57). Taisyklėse nurodyti reikalavimai yra neadekvatūs šių dienų poreikiams ir turėtų būti naikinami. Siūloma įstatymu apibrėžti pagrindinius reikalavimus narų veiklą vykdančioms įmonėms, t. y. – turėti kvalifikuotų darbuotojų, atitinkamą įrangą, vadovo patvirtintas nėrimo taisykles (kuriomis būtų vadovaujamasi ir kurios būtų parengtos pagal tarptautinę gerąją praktiką, kuri reguliariai modernėja ir yra atnaujinama). Tokiu būdu būtų užtikrinami adekvatūs reikalavimai juridiniams asmenims ir jų darbuotojams (narams), o formalus atestavimas (kuris, manome, yra perteklinis ir neefektyvus) būtų panaikinamas, taip sumažinant administracinę naštą narų darbus atliekančioms įmonėms ir atestavimą vykdančiai Lietuvos transporto saugos administracijai, tačiau tokių darbų atlikimo kokybės nesumažinant. 2. Ekonomikos komitetas, 2018-10-242 Argumentai:
Atsižvelgiant į pasiūlymą papildyti įstatymo projektą 40¹ straipsniu ir jame dėstomas nuostatas, siekiant išvengti nuostatų tarpusavio prieštaravimo – išbraukti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą: „8) povandeniniai techniniai darbai jūrų uostuose ir jūroje;“ Pritarti. 3. Ekonomikos komitetas, 2018-10-243 Argumentai:
Atsižvelgiant į pasiūlymą papildyti įstatymo projektą 40¹ straipsniu ir jame dėstomas nuostatas, siekiant išvengti nuostatų tarpusavio prieštaravimo – išbraukti 3 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 12 dalį. Pasiūlymas: Išbraukti 3 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 12 dalį: „12.
Papildomas reikalavimas įmonėms, siekiančioms vykdyti povandeninius techninius darbus jūrų uostuose ir jūroje, – turėti įmonės vadovo patvirtintas narų darbų saugos taisykles.“ Pritarti. 4. Ekonomikos komitetas, 2018-10-246 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto svarstymo Seime eigą ir terminus – patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. lapkričio 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2018 m. spalio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Baura. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris