įstatymo NR. VIII-474 pakeitimo įstatymo projekto
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į piliečių ir kontroliuojančių institucijų keliamas problemas, susijusias su galiojančio Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 (toliau – Įstatymas) nuostatų praktiniu įgyvendinimu ir (arba) nepakankamu reglamentavimu. Įstatyme yra šiuo metu pasenusių, neaktualių reikalavimų, sudarančių kliūtis tinkamai vykdyti vandens ir vandens telkinių naudojimą ir apsaugą, kai kurie reikalavimai nenustatyti arba nepakankamai nustatyti įstatymo lygmenyje. Projekto tikslas – tobulinti vandens ir vandens telkinių naudojimo ir apsaugos teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti gerą paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę ir ją išsaugoti, užtikrinti darnų vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimą. Įstatymo projekto uždaviniais siekiama nustatyti paviršinių vandens telkinių tvarkymo, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo, upių ir ežerų reguliavimo, važiavimo transporto priemonėmis paviršinių vandens telkinių ledu ir dugnu reikalavimus, vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimo leidimų kriterijus, vandens išgavimo ir nuotekų išleidimo apskaitos ir duomenų teikimo reikalavimus, tobulinti teisinį reglamentavimą nuosavybės teisės į paviršinius vandens telkinius ir vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimo valdymo srityse. Projektu taip pat siekiama, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nr.
C 461/13 dėl Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo, užtikrinti, kad leidimai vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimui nebūtų išduodami, jei toks naudojimas trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ar blogina vandens telkinių būklę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, el. p. [email protected]) Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė, tel. 8 706 63509, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Nuosavybės teisė į paviršinius vandens telkinius. Įstatyme nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Nustatyti 9 kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams ir negali tapti privačios nuosavybės ojektais. Tokie paviršiniai vandens telkiniai įrašomi į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė. Teismai, kuriuose buvo sprendžiamas paviršinių vandens telkinių privatizavimo teisėtumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-29 nutartis administracinėje bykoje Nr. A146-1353/2014), nustatė, kad privatizuojant vandens telkinius turi būti vadovaujamasi įstatyme nustatytais kriterijais nepriklausomai nuo to, ar konkretus paviršinis vandens telkinys yra įrašytas ar neįrašytas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą. Paviršinių vandens telkinių tvarkymas. Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimai nustatyti aplinkos ministro įsakymu.
Įstatyminių nuostatų, reglamentuojančios esminius tokios veiklos vykdymo reikalavimus, nėra. Plaukiojimo priemonių naudojimas. Įstatymu aplinkos ministrui suteikiami įgaliojimai nustatyti aplinkosaugos sąlygas plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašą. Atitinkami reikalavimai nustatyti LR aplinkos ministro įsakymais. Įstatymų lygmenyje nepakankamai apibrėžtas plūduriuojančių priemonių įrengimas ir naudojimas. Važiavimas transporto priemonėmis paviršinių vandens telkinių ledu ir dugnu. Už neteisėtą važiavimą vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta atsakomybė, tačiau tokios veiklos teisės aktai nereglamentuoja ir neaišku, kas yra neteisėtas važiavimas vandens telkinių ledu. Važiavimas vandens telkinių dugnu nereglamentuojamas ir atsakomybė už tokią neteisėtą veiklą nenustatyta. Upių ir ežerų reguliavimas. Upių ir ežerų reguliavimą draustiniuose ir valstybiniuose parkuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (9 ir
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau –Sąlygos) draudžia reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagas bei ežerų natūralų vandens lygį. Sąlygos nustato, kad dirbtinių vandens telkinių lygis gali būti reguliuojamas, upės tvenkiamos, vykdomi jų vagų valymo ir krantų tvirtinimo darbai tik turint Aplinkos ministerijos leidimą. Įstatyminių nuostatų, suteikiančių įgaliojimus LR aplinkos ministrui tvirtinti Sąlygose numatytų leidimų išdavimo tvarką, nėra ir abejotina, kad tokie leidimai reikalingi.
Nėra įstatyminių nuostatų, užtikrinančių ES direktyvos 2000/60/EB reikalavimo, kad upių ir ežerų reguliavimas būtų leistinas tik esant ypatingiems visuomenės (valstybės) poreikiams, įgyvendinimą. Dirbtinių nepratekamų vandens telkinių ir tvenkinių įrengimas ir naudojimas. Įstatymu aplinkos ministrui suteikiami įgaliojimai nustatyti tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarką. Tačiau Įstatymas ir jį įgyvendinantys aplinkos ministro patvirtinti reikalavimai nereglamentuoja tvenkinių jų panaikinimo. Dirbtinių nepratekamų vandens telkinių tvarkymo reikalavimai nustatyti aplinkos ministro įsakymu. Įstatyminių nuostatų, reglamentuojančios esminius tokios veiklos vykdymo reikalavimus, nėra. Apskaita ir duomenų teikimas. Įstatyme nustatyta, kad vandens naudotojai privalo vykdyti naudojamo vandens, išleidžiamų nuotekų ir teršalų bei praleidžiamo per hidrotechnikos įrenginius vandens apskaitą ir teikti duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Įstatyminiu lygmeniu apskaitos ir duomenų teikimo tvarka detaliau nereglamentuojama. Vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimo leidimai. Įstatymas nustato, kad leidimai reikalingi vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, žvejoti. Nors detalius reikalavimus tokių leidimų išdavimui nustato kiti įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, tačiau Įstatyme tai nenurodyta ir leidimų išdavimo reikalavimai nenustatyti. Įstatymai nenustato ES direktyvą 2000/60/EB įgyvendinančio reikalavimo, kad leidimas vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimui neišduodamas, jei šis naudojimas trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ar blogina vandens telkinio būklę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Nuosavybės teisė į paviršinius vandens telkinius.
Aplinkos ministerija ir kitos valstybės valdymo institucijos nuolat gauna nusiskundimų, kad privatizavus paviršinius vandens telkinius pažeidžiami kitų asmenų teisėti interesai, kaip, pvz., vietiniams gyventojams draudžiama maudytis, žvejoti ar net prieiti prie vandens telkinio. Privačių paviršinių vandens telkinių savininkai daugeliu atveju negali užtikrinti geros vandens telkinių būklės ir tinkamos aplinkos apsaugos. Projektu siūloma pakeisti Įstatymo 4 straipsnį ir nustatyti, kad visi ežerai, upės ir jose įrengti tvenkiniai, taip pat rekreacijai svarbūs bei saugomose teritorijose valstybinėje žemėje esantys dirbtiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės vidaus vandenims, išskyrus paviršinius vandens telkinius, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d. Šis terminas susietas su Projekte numatyta Projekto įsigaliojimo data. Siūloma nustatyti, kad parduodant privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Siūloma atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo sudarymą. Paviršinių vandens telkinių tvarkymas. Projekto 11 straipsnyje siūloma suteikti įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti aplinkosauginius paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus, apibrėžiant esmines tokių reikalavimų nuostatas įstatymo lygmenyje.
Atsižvelgiant į tai, kad paviršinių vandenes telkinių tvarkymo didesnės apimties projektų rengimas susijęs su biologiniais, inžineriniais, cheminiais ir kitais tyrimais ir tyrimų duomenų interpretavimu, o jų vykdymas gali įtakoti paviršinių vandens telkinių ekosistemas ir, esant netinkamam projektavimui, pabloginti paviršinių vandens telkinių būklę, siūloma nustatyti atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, rengiantiems paviršinių vandens telkinių tvarkymo projektus. Plaukiojimo priemonių naudojimas. Projektu siūloma keisti Įstatymo 13 straipsnį (pasikeitus straipsnių numeracijai, Projekto 12 straipsnis) paliekant įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti aplinkosaugos sąlygas plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašą. Siekiant užtikrinti, kad vandens telkiniai būtų apsaugoti nuo neigiamo plūduriuojančių priemonių poveikio vandens telkiniams, siūloma nustatyti, kad tokių priemonių statymas (švartavimas) būtų nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose ir aplinkos ministrui būtų suteikti įgaliojimai nustatyti aplinkosauginius reikalavimus plūduriuojančių priemonių įrengimui ir naudojimui, jų pastatymui ir (arba) švartavimui. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė už žmonių saugaus elgesio vandenyje ir ant jų ledo taisyklių pažeidimus, tačiau įstatymai nesuteikia įgaliojimų institucijoms rengti tokias taisykles. Projekte siūloma tokius įgaliojimus suteikti savivaldybėms. Važiavimas transporto priemonėmis paviršinių vandens telkinių ledu ir dugnu.
Už neteisėtą važiavimą vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 282 straipsnyje numatyta atsakomybė – įspėjimas arba piniginė bauda nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. ANK 589 straipsnyje numatyta, kad 282 straipsnyje nurodytus pažeidimus nagrinėja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai, tačiau jie negali tinkamai užtikrinti neteisėto važiavimo motorinėmis transporto priemonėmis vandens telkinių ledu kontrolės, nes tokios veiklos draudimo teisės aktai nenustato ir neaišku, kas yra neteisėtas važiavimas vandens telkinių ledu. Todėl siūloma Projekto 12 straipsnio 5 dalyje reglamentuoti neteisėtą važinėjimą vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis. Važinėjimas vandens telkinių dugnu teisės aktais nereglamentuojamas, nors tokia veikla sukelia daug problemų ir daro neigiamą poveikį aplinkai. Todėl Projekto 12 straipsnio 6 dalyje siūloma reglamentuoti neteisėtą važinėjimą vandens telkinių dugnu. Upių ir ežerų reguliavimas. Projektu (14 straipsnis) siūloma nustatyti veiklas, kurias vykdant leidžiama reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją,) upes ir ežerus. Siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikti įgaliojimus nustatyti kriterijus kada upių ir ežerų reguliavimo darbai ir (arba) priemonės gali būti vykdomos tik tais atvejais, kai jų vykdymas įtrauktas į upių baseinų rajono valdymo dokumentus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Siūloma įtvirtinti nuostatas, užtikrinančias ES direktyvos 2000/60/EB reikalavimo, kad upių ir ežerų reguliavimas būtų leistinas tik esant ypatingiems visuomenės (valstybės) poreikiams, įgyvendinimą. Dirbtinių nepratekamų vandens telkinių ir tvenkinių įrengimas ir naudojimas.
Projekto 15 straipsnyje siūloma suteikti įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti tvenkinių įrengimo, ežerų patvenkimo ir tokių paviršinių vandens telkinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apibrėžiant esmines tokių reikalavimų nuostatas įstatymo lygmenyje, ir sunykusių ir (arba) panaikintų tvenkinių pripažinimo ne paviršiniais vandens telkiniais tvarką. Greitaeigėse siurblinėse žuvys su srove giliai esančiame kanale gali netrikdomai keliauti link greitaeigio sraigto, kur po to žūsta. Vertinant žuvų patekimą į lėtaeiges sraigtines siurblines pabrėžiama, kad dėl jų darbo pobūdžio (keliamas triukšmas, vandens paėmimo lygis ir kt.), suaugusios žuvys retai patenka į siurblius, kur galėtų būti žalojamos ar žūti. Todėl siūloma įstatyminiu lygiu uždrausti naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, išskyrus iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtus greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, kurie gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos. Projekto 16 straipsnyje siūloma suteikti įgaliojimus aplinkos ministrui ir žemės ūkio ministrui nustatyti aplinkosauginius ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimus dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimui ir naudojimui, apibrėžiant esmines tokių reikalavimų nuostatas įstatymo lygmenyje. Apskaita ir duomenų teikimas. Projektu (25 straipsnis) siūloma nustatyti ūkio subjektus, kuriems privaloma vykdyti išgaunamo (naudojamo) vandens ir nuotekų išleidimo apskaitą ir teikti ataskaitas, atsižvelgiant į nustatytus išgaunamo (naudojamo) vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekio kriterijus. Nekeičiami šiuo metu galiojantys apskaitos ir duomenų teikimo reikalavimai. Aplinkos ministrui paliekami įgaliojimai nustatyti tokios apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką. Vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimo leidimai.
Projektu (8 straipsnis) siūloma konkrečiai įvardinti įstatymus (LR aplinkos apsaugos įstatymas, LR žemės gelmių įstatymas, LR žuvininkystės įstatymas, LR mėgėjų žvejybos įstatymas), kurių nustatytais atvejais vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimas galimas tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus. Įgyvendinat ES direktyvą 2000/60/EB, siūloma nustatyti, kad leidimas vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimui neišduodamas, jei šis naudojimas trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ar blogina vandens telkinio būklę. Šios nuostatos įgyvendinimui minėtų įstatymų keisti nereikia, nes juose nustatyti pakankami reikalavimai, užtikrinantys minėtos nuostatos įgyvendinimą. Projektu taip pat siūloma nustatyti konkrečius kriterijus, kada reikalingas leidimas išgauti vandenį iš paviršinių vandens telkinių (9 straipsnis) ir išleisti nuotekas (18 straipsnis). Šie reikalavimai nekeičiami ir perkeliami iš atitinkamų aplinkos ministro įsakymais nustatytų teisės aktų. Taip pat siūloma uždrausti išleisti nuotekas tiesiai į ežerus ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip
teršalų procesai vyksta itin lėtai, todėl net ir pagal galiojančius reikalavimus išvalytų nuotekų išleidimas į ežerus daro pastebimą neigiamą poveikį, net vizualiai pastebimą aplink nuotekų išleistuvą (pakitusi vandens spalva, vandens žydėjimas, vešli vandens augmenija ir kt.). Į upes išleidžiamos nuotekos daro mažiausią neigiamą poveikį, nes tekančiame vandenyje teršalai prasiskiedžia, o dėl upės tėkmės, geresnio vandens prisotinimo deguonimi natūralūs apsivalymo procesai vyksta greičiau. Remiantis užsienio mokslinių tyrimų duomenimis buvo parinktas Lietuvos sąlygomis optimalus 500 metrų atstumas, per kurį minėti procesai įvyksta pakankama apimtimi, todėl poveikis ežerams būtų ženkliai sumažintas.
Projektu siūloma nustatyti, kad iš Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus arba Taršos leidimus turinčių įrenginių nuotekų išleidimas į ežerus arba išleidimas į upes arčiau kaip 500 metrų nuo įtekėjimo į ežerus būtų nutrauktas nuo 2025 m. sausio 1 d., o iš įrenginių, kuriems minėti leidimai neišduodami (mažo našumo, individualūs nuotekų valymo įrenginiai) toks nuotekų išleidimas būtų nutrauktas nuo 2030 m. sausio 1 d. Įrenginiai, kuriems reikalingi atitinkami leidimai, išleidžia didesnius kiekius nuotekų ir teršalų, daro didesnį neigiamą poveikį vandens telkiniams, todėl jiems siūloma nustatyti ankstesnį terminą pakeisti nuotekų išleidimo vietą. Įrenginių, kuriems leidimas nereikalingas, daromas neigiamas poveikis yra mažesnis, be to jų yra žymiai daugiau, todėl siūlomas terminas yra 2030 m. sausio 1 d. Šis terminas pasirinktas, nes vykdant Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano, patvirtinto 2017 m. gegužės 5 d. Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-375/3D-312, 15.6. punkte patvirtintą priemonę „pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, nustatant reikalavimą visiems nuotekų valymo įrenginiams, taip pat ir individualiems ir grupiniams, šalinti azotą ir fosforą“, yra parengtas ir Europos Komisijai ir Pasaulio prekybos organizacijos sekretoriatui notifikuoti teikiamas minėto reglamento pakeitimo projektas, kurio įsigaliojimo data taip pat yra 2030 m. sausio 1 d. Iki šios datos turės būti įgyvendintos priemonės azoto ir fosforo valymui ir Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui. Vandens telkinių valdymas.
Vandens telkinių valdymas. Įvertinus Bendrosios vandens politikos direktyvos įgyvendinimo patirtį ir į Upių baseinų planų rengimo ir atnaujinimo praktinius aspektus, nuspręsta atsisakyti dalies upių baseinų rajonų valdymo planų ir priemonių programų rengimą reglamentuojančių nuostatų, Projekte reglamentuojant tik esminius upių baseinų rajonų valdymo aspektus ir pavedant aplinkos ministrui nustatyti upių baseinų rajonų valdymo tvarką, planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką, paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės nustatymo metodikas, vandens telkinių tyrimų metodikas, vandensaugos tikslų nustatymo metodikas, paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslus ir paviršinių ir (arba) požeminių rizikos vandens telkinių sąrašą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projektu nekeičiamos administracinės naštos sąlygos ūkio subjektams. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projekto 18 straipsnio nuostata, draudžianti išleisti nuotekas į ežerus, turės įtakos 26 nuotekas išleidžiantiems įrenginiams, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus arba Taršos leidimus. Siūloma įrenginiams, kurių nuotekos į ežerus ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero buvo išleidžiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikti pereinamąjį laikotarpį iki 2025 m. sausio 1 d. Projekto 15 straipsnyje siūloma uždrausti naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius.
Šis reikalavimas svarbus 25 Šilutės polderiams. Projekte siūloma, kad būtų uždrausta įrengti naujus greitaeigius (slėginius) siurblius, o šiuo metu naudojami tokio tipo siurbliai palaipsniui būtų keičiami pasibaigus jų eksploatacijos laikotarpiui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nenumatoma. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektą, reikės parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuos Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus:
1Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1845 „Dėl Paviršinių vandens
telkinių įrašymo į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1268 „Dėl Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“. 3.
Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. 4. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 1144 „Dėl ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašo patvirtinimo“. 5. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. D1-337 „Dėl vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“. 6. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. D1-187 „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis patvirtinimo“. 7. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“. 8. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 33 „Dėl Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. D1-590/3D-583 „Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. 10. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. D1-1038 ,,Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“. 11. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. D1-23 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms patvirtinimo“. 12. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“; 13.
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“. 14. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“. 15. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. D1-1120 „Dėl Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“. 16. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. D1-367/3D-342
„Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. 17. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 13
d. įsakymą Nr. D1-71 „Dėl Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programos patvirtinimo“. 18. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 457 ,,Dėl vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“. 19. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 472 „Dėl Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo“. 20. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. D1-172 ,,Dėl požeminio vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
metodikos“. 22. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. 23.
Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“
upių baseinų rajonų valdymo planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų poreikis iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų įstatymui įgyvendinti nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Aplinkos apsauga“, „nuotekos“, „paviršinis vanduo“, „požeminis vanduo“, „teritoriniai vandenys“, „vandens naudojimas“, „vandens tarša“, „vandens valymas“, „vandentakis“, „vanduo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Lygiagrečiai rengiamas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas, kurio kai kurios nuostatos atitinka Projekte siūlomus įtvirtinti reikalavimus (Projekto 12 straipsnio 5 ir 6 dalys, 14 straipsnis). Atsižvelgiant į abiejų projektų svarstymo eigą, jie turėtų būti suderinti, atsisakant atitinkamų nuostatų Projekte ir paliekant jas LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 naujos redakcijos (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas asmenims, kurie valdo, naudoja ir (arba) saugo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti disponavimą paviršiniais vandens telkiniais. Taigi iš projekte pateikto keičiamo įstatymo turinio darytina išvada, kad keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ne tik asmenims, kurie valdo, naudoja ir saugo paviršinius vandens telkinius, bet ir jais disponuoja. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. 2. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad paviršinis vandens telkinys yra kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais būtų nustatoma, kuri (kokio dydžio) žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis būtų laikoma reikšminga. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 3.
aiškumo, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje pateiktame sąvokos ,,vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimas“ apibrėžime nereikėtų išbraukti žodžio ,,pavyzdžiui“, išvardinti visas veiklas, kurias apimtų aukščiau minėtoji sąvoka. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 31 dalyje yra pateikti pilni įstatymų pavadinimai, todėl, minint šiuos įstatymus toliau įstatymo projekto tekste, jų pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. 5. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Parduodant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių tokio teisinio reguliavimo būtinumą pagrindžiančių argumentų. Projekto nuostatomis būtų apribojama privačių paviršinio vandens telkinių savininkų teisė parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius telkinius jų pačių nuožiūra pasirinktam pirkėjui už didžiausią kainą. Manytina, kad parduodamo vandens telkinio vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota Vyriausybės nustatyta tvarka atliekant masinį vertinimą, galėtų būti mažesnė už vandens telkinio vertę, kuri galėtų būti nustatyta atlikus tokio vandens telkinio individualų vertinimą. Tokiu būdu vandens telkinio savininkui valstybė galimai sumokėtų mažesnę kainą, nei jis galėtų gauti parduodamas vandens telkinį savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui. Be to, kaip jau buvo minėta, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiškūs visuomenės interesai, dėl kurių siūloma įstatyme nustatyti aukščiau minėtus nuosavybės teisės apribojimus.
Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.
Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo
m. birželio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškus projektu siūlomų nustatyti ribojimų būtinumas, jų pagrįstumas, viešasis interesas, dėl kurių yra nustatomi ribojimai, bei į tai, kad galimi atvejai, kai vandens telkinių savininkai parduodami savo nuosavybę gautų už juos mažesnę pardavimo kainą, negu jų rinkos vertė, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos doktriną. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatomis, kurios nustato bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodama dalį, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą įsigyjant parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę, pirmumo teisę turi šios žemės bendraturčiai, ir tik po to valstybė.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisinio aiškumo, atitinkamos galiojančiuose įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl pirmumo teisės pirkti parduodamą privatų vandens telkinį (jo dalį) neturėtų būti įtvirtintos ir keičiamame įstatyme. 6. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti konkrečią pranešimo formą (žodžiu, raštu), kuria privataus paviršinio vandens telkinio savininkas praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui apie savo sprendimą parduoti paviršinį vandens telkinį. 7. Svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas priimtų sprendimą pirkti (atsisakyti pirkti) parduodamą privatų paviršinio vandens telkinį. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kuriai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų sumokama už perkamą privatų paviršinį vandens telkinį, kuri institucija būtų įgaliota sudaryti tokio vandens telkinio pirkimo - pardavimo sutartį, taip pat kuri valstybės institucija patikėjimo teise valdytų nupirktą paviršinį vandens telkinį ir panašiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. 8.
Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo, Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (ar) jų vandenį naudoti galima tik turint nustatyta tvarka išduotus leidimus, o tokių leidimų išdavimo sąlygos nurodytos aukščiau minėtuose įstatymuose, bet ne projektu keičiamame įstatyme, svarstytina, ar projekto
nereikėtų perkelti į minėtus įstatymus. 9. Siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti trumpinio ,,ir kt.” ir išvardinti visus darbus, kuriuos apimtų sąvoka ,,paviršinių vandens telkinio tvarkymas”. 10. Projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus paviršinio vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad esminiai reikalavimai tokiai ūkinei veiklai kaip vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbai vykdyti turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte – aplinkos ministro įsakyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų tobulinti ir projekto 12 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio
poįstatyminiuose teisės aktuose jie galėtų būti detalizuojami. 11.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras nustato paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijus, atsižvelgiant į kuriuos aplinkos ministras vienus ar kitus paviršinio vandens telkinius galėtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2031), kurio 98 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 punktuose išdėstytos iš esmės analogiškos kaip ir teikiamo projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūlomos nustatyti nuostatos. Svarstant šiuos projektus Seime, reikėtų juos derinti tarpusavyje, minėtų nuostatų teikiame projekte atsisakant ir paliekant jas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Taip pat teikiamo projekto nuostatas (pavyzdžiui, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnį) reikėtų derinti ir su Seime registruotu Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2056), kuris yra susijęs su projektu Nr. XIIIP-2031. 13. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluotės „jeigu jų vykdymas numatytas planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Seimas“ turinys, t. y., nėra aišku, kokius planavimo dokumentus, kuriuos tvirtina Seimas, projekto rengėjai turėjo omeny. 14.
įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiama naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, išskyrus iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtus greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, kurie gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos. Civilinio kodekso 6.336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti terminus, kuriems praėjus atitinkami daiktai laikomi netinkančiais naudoti pagal jų paskirtį (tinkamumo naudoti terminas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas greitaeigiai (slėginiai) siurbliai polderių siurblinėse galėtų būti naudojami ilgiau, nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks būtų nustatytas teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad greitaeigiai slėginiai siurbliai gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos, bet ne ilgiau nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks terminas yra nustatytas teisės aktuose. 15. Siekiant aiškumo, projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas siūlytina patikslinti nurodant, jog įrengimo vieta derinama su savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiamas šis telkinys, administracija. 16. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies
„transporto stovėjimo aikštelių“. 17. Projektu keičiamo
įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra aiškus formuluotės „iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių“ turinys, t. y., neaišku, koks yra skirtumas tarp „atliekų deginimo įrenginių“ ir „bendro atliekų deginimo įrenginių“. 18. Iš projektu keičiamo įstatymo 20 ir 21 straipsnių nuostatų nėra aišku, kuris subjektas rengia vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus. 19.
įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad rengiant vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, atliekamas paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslų nustatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnį minėtus planavimo dokumentus tvirtina Vyriausybė. Tačiau projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio ir 3 straipsnio 30 dalyse siūloma nustatyti, kad paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslus tvirtina aplinkos ministras. Atsižvelgiant į šias projekto nuostatas, lieka neaišku, kuris subjektas – Vyriausybė (tvirtindama vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi vandensaugos tikslai) ar aplinkos ministras, - tvirtina vandens telkinių vandensaugos tikslus. 20. Projekto 2 straipsnio
reikėtų įrašyti žodžius „aplinkos ministras“ bei „žemės ūkio ministras“. 21. Siekiant aiškumo, projekto
įstatymo pavadinimą. 22. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma apibrėžti sąvoką „nepratekamas dirbtinis vandens telkinys“, tačiau kitose projekto nuostatose vartojama sąvoka „dirbtinis nepratekamas vandens telkinys“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 16 straipsnis). Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką arba šią sąvoką tikslinti. 2. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Iš projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio
apibrėžimo nėra aišku, kokia dar veikla, be išvardintos apibrėžime, būtų laikoma vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudojimu. Atsižvelgus į tai, bei siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje pateiktame sąvokos ,,vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimas“ apibrėžime nereikėtų išbraukti žodžio ,,pavyzdžiui“, nes įstatymuose tokie žodžiai paprastai nevartojami, bei išvardinti visas veiklas, kurias aukščiau minėta sąvoka apimtų. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 28 dalyje pateiktoje sąvokos ,,vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotojas“ apibrėžime, nurodant analogiškas veiklas, minėtas žodis nėra vartojamas. 3.
įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus paviršinio vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, esminiai reikalavimai tokiai ūkinei veiklai kaip vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbai vykdyti turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte – aplinkos ministro įsakyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 4. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų nustatymo kriterijus ir tokių upių ar jų ruožų sąrašą aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Taigi pagal projekto nuostatas Vyriausybei būtų suteikti įgaliojimai pačiai nustatyti aukščiau minėtus kriterijus ir pagal savo nustatytus kriterijus sudaryti ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ir jų ruožų sąrašą. Kyla abejonių, ar pagrįstai siūloma nustatyti, kad tiek kriterijus, tiek upių ar jų ruožų sąrašą siūloma nustatyti tam pačiam subjektui. Manytina, kad aukščiau minėti kriterijai turėtų būti nustatyti projektu keičiamame įstatyme, o pagal įstatymo leidėjo nustatytus kriterijus Vyriausybė sudarytų atitinkamų upių ar jų ruožų, kuriuose negali būti statomos užtvankos, sąrašą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. 5.
projektu siūlomų keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai ir (arba) priemonės, kuriuos vykdant atitinkami upės ir (arba) ežerai, reguliuojami taip, kad bloginama jų būklė, galėtų būti atliekami esant bet kuriai iš 14 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nustatytų sąlygų, ar esant šių sąlygų visumai. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. 6. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad šios dalies 1 pastraipoje nurodyti darbai ir (arba) priemonės gali būti atliekami, jeigu ,,tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras“. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 4 dalies
vykdymas numatytas planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Taigi abejose projekto nuostatose, apibūdinant tos pačios veiklos svarbą visuomenei, vartojamos skirtingos sąvokos, t. y., ,,labai svarbi visuomenės interesams“ ir ,,labai svarbi visuomenei“. Svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 7. Projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įrašytinas pilnas Nacionalinės žemės tarnybos pavadinimas. 8. Iš projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kuriam subjektui (subjektams) teikiamos šioje dalyje minimos ataskaitos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
DĖL Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) REG. NR. XIIIP-2383 2018-10-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Gintarė Remeikienė, l. e. p. padėjėja Renata Činskienė; Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Aleksandras Muzikevičius, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas Jonas Lisauskas bei Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aurita Buragienė, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, korespondentė Irma Dubovičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06. 2, 4,5 1, 4,1
įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 naujos redakcijos (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas asmenims, kurie valdo, naudoja ir (arba) saugo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį.
Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti disponavimą paviršiniais vandens telkiniais. Taigi iš projekte pateikto keičiamo įstatymo turinio darytina išvada, kad keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ne tik asmenims, kurie valdo, naudoja ir saugo paviršinius vandens telkinius, bet ir jais disponuoja. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad paviršinis vandens telkinys yra kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais būtų nustatoma, kuri (kokio dydžio) žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis būtų laikoma reikšminga. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje pateiktame sąvokos ,,vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimas“ apibrėžime nereikėtų išbraukti žodžio ,,pavyzdžiui“, išvardinti visas veiklas, kurias apimtų aukščiau minėtoji sąvoka. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06. 331 4.
331
dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 31 dalyje yra pateikti pilni įstatymų pavadinimai, todėl, minint šiuos įstatymus toliau įstatymo projekto tekste, jų pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Parduodant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių tokio teisinio reguliavimo būtinumą pagrindžiančių argumentų. Projekto nuostatomis būtų apribojama privačių paviršinio vandens telkinių savininkų teisė parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius telkinius jų pačių nuožiūra pasirinktam pirkėjui už didžiausią kainą. Manytina, kad parduodamo vandens telkinio vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota Vyriausybės nustatyta tvarka atliekant masinį vertinimą, galėtų būti mažesnė už vandens telkinio vertę, kuri galėtų būti nustatyta atlikus tokio vandens telkinio individualų vertinimą. Tokiu būdu vandens telkinio savininkui valstybė galimai sumokėtų mažesnę kainą, nei jis galėtų gauti parduodamas vandens telkinį savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui. Be to, kaip jau buvo minėta, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiškūs visuomenės interesai, dėl kurių siūloma įstatyme nustatyti aukščiau minėtus nuosavybės teisės apribojimus. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių.
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (inter alia
straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškus projektu siūlomų nustatyti ribojimų būtinumas, jų pagrįstumas, viešasis interesas, dėl kurių yra nustatomi ribojimai, bei į tai, kad galimi atvejai, kai vandens telkinių savininkai parduodami savo nuosavybę gautų už juos mažesnę pardavimo kainą, negu jų rinkos vertė, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos doktriną. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatomis, kurios nustato bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodama dalį, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą įsigyjant parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę, pirmumo teisę turi šios žemės bendraturčiai, ir tik po to valstybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisinio aiškumo, atitinkamos galiojančiuose įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl pirmumo teisės pirkti parduodamą privatų vandens telkinį (jo dalį) neturėtų būti įtvirtintos ir keičiamame įstatyme. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.
44
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti konkrečią pranešimo formą (žodžiu, raštu), kuria privataus paviršinio vandens telkinio savininkas praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui apie savo sprendimą parduoti paviršinį vandens telkinį. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7Svarstytina,
ar projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nurodyti kriterijus, pagal kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas priimtų sprendimą pirkti (atsisakyti pirkti) parduodamą privatų paviršinio vandens telkinį. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kuriai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų sumokama už perkamą privatų paviršinį vandens telkinį, kuri institucija būtų įgaliota sudaryti tokio vandens telkinio pirkimo - pardavimo sutartį, taip pat kuri valstybės institucija patikėjimo teise valdytų nupirktą paviršinį vandens telkinį ir panašiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06. 8. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo, Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (ar) jų vandenį naudoti galima tik turint nustatyta tvarka išduotus leidimus, o tokių leidimų išdavimo sąlygos nurodytos aukščiau minėtuose įstatymuose, bet ne projektu keičiamame įstatyme, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti atitinkamų leidimų neišdavimo sąlygą nereikėtų perkelti į minėtus įstatymus. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06. 111 9.
111
išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti trumpinio ,,ir kt.” ir išvardinti visus darbus, kuriuos apimtų sąvoka
10
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus paviršinio vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad esminiai reikalavimai tokiai ūkinei veiklai kaip vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbai vykdyti turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte – aplinkos ministro įsakyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų tobulinti ir projekto 12 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 ir 6 dalyje minimus kriterijus taip pat reikėtų įtvirtinti įstatyme, o poįstatyminiuose teisės aktuose jie galėtų būti detalizuojami. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras nustato paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijus, atsižvelgiant į kuriuos aplinkos ministras vienus ar kitus paviršinio vandens telkinius galėtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06. 12,14 5, 6, 1,6 12.
12,14 5, 6, 1,6
dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūloma nustatyti paviršiniuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2031), kurio 98 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 punktuose išdėstytos iš esmės analogiškos kaip ir teikiamo projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūlomos nustatyti nuostatos. Svarstant šiuos projektus Seime, reikėtų juos derinti tarpusavyje, minėtų nuostatų teikiame projekte atsisakant ir paliekant jas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Taip pat teikiamo projekto nuostatas (pavyzdžiui, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnį) reikėtų derinti ir su Seime registruotu Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2056), kuris yra susijęs su projektu Nr. XIIIP-2031. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluotės „jeigu jų vykdymas numatytas planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Seimas“ turinys, t. y., nėra aišku, kokius planavimo dokumentus, kuriuos tvirtina Seimas, projekto rengėjai turėjo omeny. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiama naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, išskyrus iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtus greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, kurie gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos.
Civilinio kodekso 6.336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti terminus, kuriems praėjus atitinkami daiktai laikomi netinkančiais naudoti pagal jų paskirtį (tinkamumo naudoti terminas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas greitaeigiai (slėginiai) siurbliai polderių siurblinėse galėtų būti naudojami ilgiau, nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks būtų nustatytas teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad greitaeigiai slėginiai siurbliai gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos, bet ne ilgiau nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks terminas yra nustatytas teisės aktuose. Pritarti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
aiškumo, projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas siūlytina patikslinti nurodant, jog įrengimo vieta derinama su savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiamas šis telkinys, administracija. Pritarti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06. 16. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj termino „automobilių stovėjimo aikštelių“ įrašytinas terminas „transporto stovėjimo aikštelių“. Pritarti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra aiškus formuluotės „iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių“ turinys, t. y., neaišku, koks yra skirtumas tarp „atliekų deginimo įrenginių“ ir „bendro atliekų deginimo įrenginių“.
18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06. 20,21
keičiamo įstatymo 20 ir 21 straipsnių nuostatų nėra aišku, kuris subjektas rengia vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus. Pritarti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad rengiant vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, atliekamas paviršinių ir
(arba) požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslų nustatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnį minėtus planavimo dokumentus tvirtina Vyriausybė. Tačiau projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio ir 3 straipsnio 30 dalyse siūloma nustatyti, kad paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslus tvirtina aplinkos ministras. Atsižvelgiant į šias projekto nuostatas, lieka neaišku, kuris subjektas – Vyriausybė (tvirtindama vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi vandensaugos tikslai) ar aplinkos ministras, - tvirtina vandens telkinių vandensaugos tikslus. Pritarti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „aplinkos ministerija“ ir „žemės ūkio ministerija“ reikėtų įrašyti žodžius „aplinkos ministras“ bei „žemės ūkio ministras“. Pritarti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo pavadinimą. Pritarti22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06. 22. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Seimo nariai G. Kindurys, V. Rastenis, 2018-09-27. 43 Argumentai:
Kadangi šiuo metu dar neužbaigta žemės gražinimo reforma, be to, yra ir/ar dar gali iškilti ginčytinų atvejų dėl vandens telkinių nuosavybės gražinimo ar išpirkimo, tikslinga šiems atvejams netaikyti nuostatos, kad „vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d.“. Išsisprendus minėtiems ginčams vandens telkinys gali tapti privačiu ir po 2019 m. lapkričio 1 d.. Todėl tikslinga papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti paviršiniai vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d. ir negali būti priskiriami prie valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių jei iki šio laiko yra neužbaigtų ar ginčytinų procedūrų dėl nuosavybės atkūrimo/įsigijimo.“
2 Seimo nariai G. Kindurys, V. Rastenis, 2018-09-27. 44 Argumentai: Vienintele teisinga nekilnojamojo turto kaina laikytina ta, kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas.
Todėl, jei valstybė nuspręstų, kad konkretų vandens telkinį reikia pirkti, valstybę atstovaujanti institucija turi užsakyti nepriklausomą turto vertinimą ir įsipareigoti už nustatytą kainą vandens telkinį nupirkti. Todėl tikslinga pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Parduodant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti moka už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra lygi nepriklausomo turto vertintojo nustatyta vertė konkrečiam vandens telkiniui. Turto vertinimo paslaugą apmoka valstybę atstovaujanti institucija.“
3
2 Argumentai: Įstatymo projekte (toliau – Projektas) 6 straipsnio 2 dalies 2-ame punkte yra naudojamas žodis ,,verčių‘‘ remiantis Lietuvių kalbos žodynu žodžio vertė prasmė nėra tinkama kalbant šiame kontekste, todėl siūloma ją keisti žodžiu dydis. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
naudoti vandenį, neviršyti nustatytų vandens naudojimo limitų ir į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų ribinių verčių, dydžių nebloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklės;
4
3 Argumentai: Įstatymo projekte (toliau – Projektas) 11 straipsnio 5 dalies 3-iame punkte yra teigiama, jog reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras.
Siūloma žodį siekdamas pakeisti žodžiu siekiant, kadangi saugios laivybos užtikrinimas nėra aplinkos ministro kompetencija. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas siekiant užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Pritarti5 Seimo narys V. Rinkevičius, 2018-09-28. 153 Argumentai: Įstatymo projektą (toliau – Projektas) 15 straipsnio 3-ią dalį siūloma tikslinti sukonkretinant formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
nepalankių klimatinių sąlygų, netinkamai veikiančių ir (arba) neveikiančių eksploatuojami hidrotechnikos statiniai, statinių sunykę tvenkiniai, kuriuos atstatyti netikslinga, ir (arba) panaikinti tvenkiniai pripažįstami ne paviršiniais vandens telkiniais aplinkos ministro nustatyta tvarka. Sprendimą dėl tvenkinio pripažinimo ne paviršiniu vandens telkiniu priima aplinkos ministras, suderinęs šį sprendimą su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybės, kurios teritorijoje buvo pripažįstamas ne paviršiniu vandens telkiniu tvenkinys, administracija. Pripažinti ne paviršiniais vandens telkiniais tvenkiniai, kurie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka iš jo išregistruojami. Pritarti6 Seimo narys V. Rinkevičius, 2018-09-28.
2 Argumentai: Įstatymo projektą (toliau – Projektas) 16 straipsnio 2-os dalies 2 punktą siūloma papildyti, kadangi kol kas įstatyme nėra aiškia apibrėžta, kas yra atsakingi už pažeistą melioracijos statinį ir kieno lėšomis melioracijos statinys privalo būti atstatytas. Pasiūlymas: Papildyti 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
įrengti dirbtinį nepratekamą vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta suderinama su savivaldybės administracija, o pažeisti melioracijos statiniai atstatomi pagal techninį projektą dirbtinio nepratekamo vandens telkinio statytojo lėšomis. Pritarti7 Seimo narys V. Rinkevičius, 2018-09-28. 183 Argumentai:
Įstatymo projekte (toliau – Projektas) 18 straipsnio 3-ioje dalyje prie vietų į kurias draudžiama išleisti nuotekas būtina įtraukti ir griovius, kadangi priešingu atveju būtų teršiami antžeminiai vandenys. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 3 –ąją dalį ir ją išdėstyti taip:
nuotekas išleisti tiesiai į požeminius vandens telkinius, žemės gelmių ertmes, karstines smegduobes, melioracijos požeminio griovius, požemines drenažo sistemas. Nuotekos gali būti išleidžiamos į gruntą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pritarti8 Seimo narys V. Rinkevičius, 2018-09-28. 184 Argumentai:
Įstatymo projektą (toliau – Projektas) 18 straipsnio 4-oje dalyje draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į ežerus ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero. Projektą būtina papildyti ir tvenkiniais, kadangi tvenkiniai tiekia vandenį miestų vandentiekio sistemoms. Pasiūlymas: Papildyti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
nuotekas išleisti tiesiai į ežerus, tvenkinius ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(nauja redakcija) (Reg. Nr. XIIIP-2383) ir Komiteto išvadoms. 6.2.
įvertinti galimybę, kad statinių (tvenkinių) savininkai turėtų pirmenybę įsigyti žemę esančią po tvenkiniais. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, pavaduotojas Irmantas Valūnas, Vandenų ir žemės gelmių skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė, Seimo narys Viktoras Rinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 naujos redakcijos (toliau
Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti disponavimą paviršiniais vandens telkiniais. Taigi iš projekte pateikto keičiamo įstatymo turinio darytina išvada, kad keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ne tik asmenims, kurie valdo, naudoja ir saugo paviršinius vandens telkinius, bet ir jais disponuoja.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti Siūloma išdėstyti 2 str. 1 dalį taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas
vandens telkiniais, valdo, naudoja ir (arba) saugo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį.“313
rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais būtų nustatoma, kuri (kokio dydžio) žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis būtų laikoma reikšminga. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Siūloma išdėstyti 3 str. 13 dalį taip:
„3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys.“327
3Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina,
ar projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje pateiktame sąvokos ,,vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimas“ apibrėžime nereikėtų išbraukti žodžio ,,pavyzdžiui“, išvardinti visas veiklas, kurias apimtų aukščiau minėtoji sąvoka.
Nepritarti Komiteto argumentai: Nelabai aišku, kaip būtų įmanoma įvardinti visas veiklas, kurios gali daryti tiesioginį poveikį vandens telkiniams ar jų kokybei. Bandymas sudaryti baigtinį veiklų sąrašą tik suponuotų nuolatinį sąvokos apibrėžimo ir atitinkamai įstatymo keitimą. 331
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 31 dalyje yra pateikti pilni įstatymų pavadinimai, todėl, minint šiuos įstatymus toliau įstatymo projekto tekste, jų pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Pritarti4
siūloma nustatyti, kad ,,Parduodant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių tokio teisinio reguliavimo būtinumą pagrindžiančių argumentų. Projekto nuostatomis būtų apribojama privačių paviršinio vandens telkinių savininkų teisė parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius telkinius jų pačių nuožiūra pasirinktam pirkėjui už didžiausią kainą. Manytina, kad parduodamo vandens telkinio vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota Vyriausybės nustatyta tvarka atliekant masinį vertinimą, galėtų būti mažesnė už vandens telkinio vertę, kuri galėtų būti nustatyta atlikus tokio vandens telkinio individualų vertinimą.
Tokiu būdu vandens telkinio savininkui valstybė galimai sumokėtų mažesnę kainą, nei jis galėtų gauti parduodamas vandens telkinį savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui. Be to, kaip jau buvo minėta, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiškūs visuomenės interesai, dėl kurių siūloma įstatyme nustatyti aukščiau minėtus nuosavybės teisės apribojimus. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2006 m. kovo 14 d.,
nuosavybės teises (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).
Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškus projektu siūlomų nustatyti ribojimų būtinumas, jų pagrįstumas, viešasis interesas, dėl kurių yra nustatomi ribojimai, bei į tai, kad galimi atvejai, kai vandens telkinių savininkai parduodami savo nuosavybę gautų už juos mažesnę pardavimo kainą, negu jų rinkos vertė, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos doktriną. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatomis, kurios nustato bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodama dalį, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą įsigyjant parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę, pirmumo teisę turi šios žemės bendraturčiai, ir tik po to valstybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisinio aiškumo, atitinkamos galiojančiuose įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl pirmumo teisės pirkti parduodamą privatų vandens telkinį (jo dalį) neturėtų būti įtvirtintos ir keičiamame įstatyme. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Aplinkosaugine prasme nėra svarbi paviršinio vandens telkinio nuosavybės forma, nes Vandens įstatymo projekte paviršiniams vandens telkiniams, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, taikomi tokie patys aplinkosauginiai reikalavimai. Todėl projekto 4 straipsnio 4-6 dalių siūloma atsisakyti. 45
dalyje reikėtų nurodyti konkrečią pranešimo formą (žodžiu, raštu), kuria privataus paviršinio vandens telkinio savininkas praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui apie savo sprendimą parduoti paviršinį vandens telkinį. Pritarti
46
straipsnio 6 dalyje nereikėtų nurodyti kriterijus, pagal kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas priimtų sprendimą pirkti (atsisakyti pirkti) parduodamą privatų paviršinio vandens telkinį.
Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kuriai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų sumokama už perkamą privatų paviršinį vandens telkinį, kuri institucija būtų įgaliota sudaryti tokio vandens telkinio pirkimo - pardavimo sutartį, taip pat kuri valstybės institucija patikėjimo teise valdytų nupirktą paviršinį vandens telkinį ir panašiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
82
8Atsižvelgiant į tai, kad Žemės gelmių įstatymo,
Žuvininkystės įstatymo, Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (ar) jų vandenį naudoti galima tik turint nustatyta tvarka išduotus leidimus, o tokių leidimų išdavimo sąlygos nurodytos aukščiau minėtuose įstatymuose, bet ne projektu keičiamame įstatyme, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti atitinkamų leidimų neišdavimo sąlygą nereikėtų perkelti į minėtus įstatymus. Nepritarti Komiteto argumentai:
LR aplinkos apsaugos įstatyme, LR žemės gelmių įstatyme, LR žuvininkystės įstatyme ir LR mėgėjų žvejybos įstatyme nustatyti pakankami įgaliojimai aplinkos ministrui ar jo įgaliotoms institucijoms, kad būtų užtikrintas projekto 8 str. 2 dalies nuostatų įgyvendinimas ir dėl to nereikia keisti visų minėtų įstatymų. Pvz., Aplinkos apsaugos įstatymo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (19¹ str. 11 d. 3 p.) ir Taršos leidimo (19² str. 8 d.
Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos“. Žuvininkystės įstatyme (6 str. 3 d.) nustatyta, kad „Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio
visiškai atitinka projekto 8 str. 2 d. nuostatas, nes leidimas nebūtų išduodamas, jeigu bloga vandens telkinio būklė būtų pripažinta dėl problemų, susijusių su žuvų ištekliais. 111
aiškinimo taikant įstatymą, projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti trumpinio ,,ir kt.” ir išvardinti visus darbus, kuriuos apimtų sąvoka ,,paviršinių vandens telkinio tvarkymas”. Nepritarti Komiteto argumentai: Įvardinti visus galimus paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus būtų labai sudėtinga (visame pasaulyje vyksta šios srities moksliniai tyrimai, atsiranda naujų vandens telkinio tvarkymo būdų ir priemonių). Bandymas sudaryti baigtinį paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbų sąrašą tik suponuotų nuolatinį įstatymo keitimą. 113
dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus paviršinio vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, manytina, kad esminiai reikalavimai tokiai ūkinei veiklai kaip vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbai vykdyti turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte – aplinkos ministro įsakyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų tobulinti ir projekto 12 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 ir
poįstatyminiuose teisės aktuose jie galėtų būti detalizuojami. Nepritarti Komiteto argumentai: Iš esmės nekeičiamos galiojančio įstatymo nuostatos, o esantis reglamentavimas poįstatyminiuose teisės aktuose nekelia praktinių problemų. 122
nustatyti, kad aplinkos ministras nustato paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijus, atsižvelgiant į kuriuos aplinkos ministras vienus ar kitus paviršinio vandens telkinius galėtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą. Pritarti Siūloma patikslinti ir išdėstyti 12 str. 2 dalį taip:
„12 straipsnis. Plaukiojimo priemonių naudojimas paviršiniuose vandens telkiniuose,
važiavimas paviršinių vandens telkinių dugnu ir ledu
sąlygas plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras.
Paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašas sudaromas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme numatytus saugomų teritorijų veiklos reglamentavimo dokumentuose nustatytus apribojimus ir argumentuotus savivaldybių institucijų pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant jų ledo taisyklių reikalavimų vykdymą.“1214 5,6 1,6
įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūloma nustatyti paviršiniuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2031), kurio 98 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 punktuose išdėstytos iš esmės analogiškos kaip ir teikiamo projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūlomos nustatyti nuostatos. Svarstant šiuos projektus Seime, reikėtų juos derinti tarpusavyje, minėtų nuostatų teikiame projekte atsisakant ir paliekant jas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Taip pat teikiamo projekto nuostatas (pavyzdžiui, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnį) reikėtų derinti ir su Seime registruotu Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2056), kuris yra susijęs su projektu Nr. XIIIP-2031. Pritarti Atitinkama nuostata pateikta projekto aiškinamajame rašte. Bus siekiama suderinti projektus atsižvelgiant į jų priėmimo terminus145 13.
Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluotės „jeigu jų vykdymas numatytas planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Seimas“ turinys, t. y., nėra aišku, kokius planavimo dokumentus, kuriuos tvirtina Seimas, projekto rengėjai turėjo omeny. Nepritarti Komiteto argumentai: Omenyje turimi planavimo dokumentai, numatyti LRV patvirtintoje Strateginio planavimo metodikoje (2002 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 827), parengtoje vadovaujantis LR biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi. 152
dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiama naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, išskyrus iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtus greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, kurie gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos. Civilinio kodekso
nustatyta, kad įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti terminus, kuriems praėjus atitinkami daiktai laikomi netinkančiais naudoti pagal jų paskirtį (tinkamumo naudoti terminas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas greitaeigiai (slėginiai) siurbliai polderių siurblinėse galėtų būti naudojami ilgiau, nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks būtų nustatytas teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad greitaeigiai slėginiai siurbliai gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos, bet ne ilgiau nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks terminas yra nustatytas teisės aktuose. Pritarti Siūloma patikslinti ir išdėstyti 15 str. 2 dalį taip:
„15 straipsnis. Tvenkinių įrengimas, ežerų patvenkimas. Tokių paviršinių vandens telkinių
naudojimas ir priežiūra 2.
Draudžiama naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, išskyrus iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtus greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, kurie gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos, bet ne ilgiau negu jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks terminas yra nustatytas teisės aktuose.“1622
straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas siūlytina patikslinti nurodant, jog įrengimo vieta derinama su savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiamas šis telkinys, administracija. Pritarti Siūloma patikslinti ir išdėstyti 16 str. 2 dalies 2 punktą taip:
„2) planuojant įrengti dirbtinį nepratekamą
vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta suderinama su savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiamas šis telkinys, administracija;“1822
sąvokas, projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj termino „automobilių stovėjimo aikštelių“ įrašytinas terminas „transporto stovėjimo aikštelių“. Pritarti Siūloma patikslinti ir išdėstyti 18 str. 2 dalies 2 punktą taip:
„18 straipsnis. Nuotekų tvarkymas ir išleidimas
2. Asmuo, išleidžiantis į gamtinę aplinką (į paviršinius vandens telkinius ir
(arba) gruntą) nuotekas, privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kurių išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos Aplinkos apsaugos įstatymas, jeigu:
2) išleidžiamos (planuojamos išleisti) paviršinės nuotekos, kurios surenkamos nuo 1 ha ir didesnių galimai teršiamų teritorijų (išskyrus automobilių transporto stovėjimo aikšteles);“1827
dalies 7 punkte nėra aiškus formuluotės „iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių“ turinys, t. y., neaišku, koks yra skirtumas tarp
„atliekų deginimo įrenginių“ ir „bendro atliekų deginimo įrenginių“.
Nepritarti Komiteto argumentai: Atitinkamos sąvokos vartojamos LR aplinkos apsaugos įstatyme, į kurį nuoroda pateikta projekto 3 str. 31 d. 20
straipsnių nuostatų nėra aišku, kuris subjektas rengia vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus. Pritarti Siūloma patikslinti ir išdėstyti 20 str. straipsnį taip:
„20 straipsnis. Vandens telkinių ir (ar) jų vandens
naudojimo valdymo planavimas Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymas planuojamas rengiant vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, kuriuos aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.“2135
dalyje siūloma nustatyti, kad rengiant vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, atliekamas paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslų nustatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnį minėtus planavimo dokumentus tvirtina Vyriausybė. Tačiau projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio ir 3 straipsnio
vandensaugos tikslus tvirtina aplinkos ministras. Atsižvelgiant į šias projekto nuostatas, lieka neaišku, kuris subjektas – Vyriausybė (tvirtindama vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi vandensaugos tikslai) ar aplinkos ministras, - tvirtina vandens telkinių vandensaugos tikslus. Pritarti Siūloma patikslinti ir išdėstyti 21 str. 3 dalies 5 punktą taip:
„21 straipsnis. Paviršinių ir (arba) požeminių
vandens telkinių valdymas 3.
Rengiant šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, kiekviename upių baseinų rajone arba jo dalyje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atliekamas:
5) paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės atitikties nustatytiems vandensaugos tikslų nustatymas tikslams vertinimas;“22
„aplinkos ministerija“ ir „žemės ūkio ministerija“ reikėtų įrašyti žodžius
„aplinkos ministras“ bei „žemės ūkio ministras“. Pritarti
Siūloma patikslinti ir išdėstyti 2 str. 2 dalį taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ministras iki 2019 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“23
reikėtų nurodyti pilną projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo pavadinimą. Pritarti Siūloma patikslinti ir išdėstyti 2 str. 3 dalį taip: „3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas taikomas:“
rašytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
3 Argumentai: Kadangi šiuo metu dar neužbaigta žemės gražinimo reforma, be to, yra ir/ar dar gali iškilti ginčytinų atvejų dėl vandens telkinių nuosavybės gražinimo ar išpirkimo, tikslinga šiems atvejams netaikyti nuostatos, kad „vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d.“. Išsisprendus minėtiems ginčams vandens telkinys gali tapti privačiu ir po 2019 m. lapkričio 1 d.. Todėl tikslinga papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti paviršiniai vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d. ir negali būti priskiriami prie valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių jei iki šio laiko yra neužbaigtų ar ginčytinų procedūrų dėl nuosavybės atkūrimo/įsigijimo.“
Pritarti iš dalies Komiteto argumentai: Iš esmės pritarti nuostatai, kad iki nurodytos datos pradėtos paviršinių vandens telkinių privatizavimo procedūros galėtų būti užbaigtos ir vėliau. Tačiau formuluotė „negali būti priskiriami prie valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių“ nėra tinkama. 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kada valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, tačiau tai nereiškia, kad privatus vandens telkinys nėra priskirtinas valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Siūloma redakcija:
„4 straipsnis. Nuosavybės teisė į požeminius ir (arba) paviršinius vandens telkinius
3.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti paviršiniai vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d. ir (arba) iki šios datos pradėtos ir nebaigtos įgijimo privačion nuosavybėn procedūros.“44 Argumentai:
Vienintele teisinga nekilnojamojo turto kaina laikytina ta, kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas. Todėl, jei valstybė nuspręstų, kad konkretų vandens telkinį reikia pirkti, valstybę atstovaujanti institucija turi užsakyti nepriklausomą turto vertinimą ir įsipareigoti už nustatytą kainą vandens telkinį nupirkti. Todėl tikslinga pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Parduodant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti moka už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra lygi nepriklausomo turto vertintojo nustatyta vertė konkrečiam vandens telkiniui. Turto vertinimo paslaugą apmoka valstybę atstovaujanti institucija.“ Pritarti Komiteto nuomonė:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento 5-7 pastabas projekto 4 straipsnio 4-6 dalių siūloma atsisakyti. 2. Seimo narys Viktoras Rinkevičius 2018-09-28622 Argumentai: Įstatymo projekte (toliau- Projektas) 6 straipsnio 2 dalies 2-ame punkte yra naudojamas žodis ,,verčių‘‘ remiantis Lietuvių kalbos žodynu žodžio vertė prasmė nėra tinkama kalbant šiame kontekste, todėl siūloma ją keisti žodžiu dydis. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 2.
Taupiai naudoti vandenį, neviršyti nustatytų vandens naudojimo limitų ir į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų ribinių verčių, dydžių nebloginti paviršinių ir
(arba) požeminių vandens telkinių būklės; Nepritarti Komiteto argumentai: Terminas aprobuotas VLKK. Terminai, kuriuose vartojami žodžių junginiai „taršos ribinė vertė“,
„cheminės medžiagos ribinė vertė“ ir pan. taip pat yra aprobuoti VLKK ir
vartojami visoje eilėje teisės aktų. 1153 Argumentai: Įstatymo projekte (toliau- Projektas) 11 straipsnio 5 dalies 3-iame punkte yra teigiama, jog reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Siūloma žodį siekdamas pakeisti žodžiu siekiant, kadangi saugios laivybos užtikrinimas nėra aplinkos ministro kompetencija. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas siekiant užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Pritarti
dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas siekiant užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. 153 Argumentai: Įstatymo projektą (toliau- Projektas) 15 straipsnio 3-ią dalį siūloma tikslinti sukonkretinant formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
veikiančių ir (arba) neveikiančių eksploatuojami hidrotechnikos statiniai, statinių sunykę tvenkiniai, kuriuos atstatyti netikslinga, ir (arba) panaikinti tvenkiniai pripažįstami ne paviršiniais vandens telkiniais aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Sprendimą dėl tvenkinio pripažinimo ne paviršiniu vandens telkiniu priima aplinkos ministras, suderinęs šį sprendimą su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybės, kurios teritorijoje buvo pripažįstamas ne paviršiniu vandens telkiniu tvenkinys, administracija. Pripažinti ne paviršiniais vandens telkiniais tvenkiniai, kurie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka iš jo išregistruojami. Nepritarti Komiteto argumentai:
Vadovaujantis LR statybos įstatymu tvenkinys nepriskirtinas statiniams. Pagal siūlomą redakciją išeitų, kad netinkamai eksploatuojami hidrotechnikos statiniai (t.y. (užtvankos, krantinės, aptekėjimo kanalai, žuvų pralaidos, hidroelektrinės, molai ir pan.) būtų pripažįstami ne paviršiniais vandens telkiniais, nors akivaizdu, kad tai ir nėra vandens telkiniai. 1622 Argumentai:
Įstatymo projektą (toliau- Projektas) 16 straipsnio 2-os dalies 2 punktą siūloma papildyti, kadangi kol kas įstatyme nėra aiškia apibrėžta, kas yra atsakingi už pažeistą melioracijos statinį ir kieno lėšomis melioracijos statinys privalo būti atstatytas. Pasiūlymas: Papildyti 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
nepratekamą vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta suderinama su savivaldybės administracija, o pažeisti melioracijos statiniai atstatomi pagal techninį projektą dirbtinio nepratekamo vandens telkinio statytojo lėšomis. Nepritarti Komiteto argumentai: Perteklinis reikalavimas. Asmenų teises ir pareigas melioracijos srityje reglamentuoja LR melioracijos įstatymas.
183 Argumentai: Įstatymo projekte (toliau- Projektas) 18 straipsnio 3-ioje dalyje prie vietų į kurias draudžiama išleisti nuotekas būtina įtraukti ir griovius, kadangi priešingu atveju būtų teršiami antžeminiai vandenys. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 3 –ąją dalį ir ją išdėstyti taip:
į požeminius vandens telkinius, žemės gelmių ertmes, karstines smegduobes, melioracijos požeminio griovius, požemines drenažo sistemas. Nuotekos gali būti išleidžiamos į gruntą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Nepritarti Komiteto argumentai: Į paviršinius vandens telkinius nuotekas išleisti leidžiama. Teisėtas nuotekų išleidimas į griovį tikrai nedarytų didesnės žalos aplinkai, negu išleidimas į upę ar tvenkinį. 184 Argumentai:
Įstatymo projektą (toliau- Projektas) 18 straipsnio 4-oje dalyje draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į ežerus ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero. Projektą būtina papildyti ir tvenkiniais, kadangi tvenkiniai tiekia vandenį miestų vandentiekio sistemoms. Pasiūlymas: Papildyti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
į ežerus , tvenkinius ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip
Komiteto argumentai: Lietuvoje paviršinių vandens telkinių vanduo nėra tiesiogiai naudojamas geriamojo vandens tiekimui. Kaip nurodytą projekto aiškinamajame rašte, vien draudimas išleisti nuotekas į ežerus turės įtakos 26 valymo įrenginiams ir todėl šio reikalavimo įgyvendinimą siūloma atidėti iki 2025 m. Draudimas išleisti nuotekas į tvenkinius, kurių Lietuvoje yra gerokai virš 1000 ir kurie iš esmės yra upių dalys ir vanduo juose nuolat keičiasi, būtų sunkiai įgyvendinamas.
Pvz., reikėtų uždaryti visus nuotekų valymo įrenginius, kurie išleidžia nuotekas į Kauno marias ir kitus didžiuosius Lietuvos tvenkinius ir ieškoti kitų nuotekų tvarkymo sprendimo būdų. Abejotina, kad toks sprendimas būtų racionalus, tuo labiau, kad aplinkosauginės problemos dėl nuotekų išleidimo identifikuotos tik ežeruose, kur vandens maišymasis, apykaita ir natūralūs apsivalymo nuo teršalų procesai vyksta itin lėtai. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2018-10-10 Pritarti Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Reg. Nr. XIIIP-2383) ir Komiteto išvadoms. Pritarti Pagrindiniam Komitetui įvertinti galimybę, kad statinių (tvenkinių) savininkai turėtų pirmenybę įsigyti žemę esančią po tvenkiniais. Nepritarti Komiteto argumentai:
Žemės nuosavybės klausimų sprendimas yra ne Vandens įstatymo, o Žemės įstatymo reglamentavimo objektas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis LR statybos įstatymu tvenkinys nepriskirtinas statiniams. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2383 ES, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2383 (2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė