Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi sveikatos apsaugos ministras. Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.“
sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas gali būti detalizuojamas konkrečias sveikatos priežiūros paslaugas nurodant teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse.“
3Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokama apmokamos tik už asmens sveikatos priežiūros paslaugos paslaugas, kurios atitinka Vyriausybės nustatytus iš nustatytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus teikimo sąlygas.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 9² straipsniu Papildyti Įstatymą 9² straipsniu:
„9² straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo sąlygos ir tvarka 1.
Naujos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir šio biudžeto lėšomis jau apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimo sąnaudos pakito dėl organizacinių ir (ar) technologinių pakeitimų, turi būti įvertintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto (toliau
sveikatos priežiūros paslauga yra pagrįsta sveikatos apsaugos ministro nustatytu sveikatos priežiūros technologijų vertinimu;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidos yra apmokamos viešojo finansavimo (valstybės ar privalomojo sveikatos draudimo) lėšomis ne mažiau kaip trečdalyje Europos ekonominės erdvės valstybių;
3) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus. 3.
einamųjų metų rugsėjo 1 d. peržiūri Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, įvertina jame nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėsto jas prioriteto tvarka, vadovaudamasis visais šiais kriterijais:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos paskirtis: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga skirta ligų ir būklių, nulemiančių didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, problemoms spręsti;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikio mechanizmas: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga veikia ligos priežastis, ar ligos vystymąsi, ar ligos simptomus;
3) lygiavertės asmens sveikatos priežiūros paslaugos alternatyvos, už kurią jau mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, buvimas;
sveikatos priežiūros paslaugos poveikis asmens darbingumui;
užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą;
6) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. 4. Komitetas, įvertinęs asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėstęs jas prioriteto tvarka, teikia sveikatos apsaugos ministrui siūlymus dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. 5. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgęs į Valstybinės ligonių kasos išvadą dėl galimybių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis mokėti už šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę, ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d. keičia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą pagal Komiteto pateiktus siūlymus. 6.
sveikatos priežiūros paslaugos, neįtrauktos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, lieka Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše ir kitais metais vėl yra vertinamos bei dėstomos prioriteto tvarka šio straipsnio nustatyta tvarka. 7. Sveikatos apsaugos ministerijos ar Valstybinės ligonių kasos siūlymu Komitetas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka taip pat įvertina, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neatitinkančios visų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, Komiteto siūlymu išbraukiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 9³ straipsniu Papildyti Įstatymą 9³ straipsniu: „9³straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas
sudaromas iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų Valstybinės ligonių kasos, dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vieno universiteto ligoninės, vieno gydytojams ir vieno pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų. Komiteto nario kadencija yra ketveri metai. Tas pats Komiteto narys negali būti skiriamas Komiteto nariu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komiteto narius skiria sveikatos apsaugos ministras. 2. Komiteto nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo. 3. Komitetas dirba vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais nuostatais.“
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
ir sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas(2)
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi sveikatos apsaugos ministras. Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.“
2Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 7 dalį. „7. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąrašas gali būti detalizuojamas konkrečias sveikatos priežiūros paslaugas nurodant teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse.“
3Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokama apmokamos tik už asmens sveikatos priežiūros paslaugos paslaugas, kurios atitinka Vyriausybės nustatytus iš nustatytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus teikimo sąlygas.“
Papildyti Įstatymą 9² straipsniu: „9² straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo sąlygos ir tvarka 1.
Naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir šio fondo biudžeto lėšomis jau apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimo sąnaudos padidėjo dėl organizacinių pakeitimų ir (ar) diegiamų naujų technologijų, vertina Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas) šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Paraiškas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo Komitetui teikia Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, universiteto ligoninės ir sveikatos priežiūros specialistus vienijančios asociacijos. Paraiškos Komitetui teikiamos iki kiekvienų metų kovo 1 dienos ir iki rugsėjo 1 dienos. Komitetas ne vėliau kaip atitinkamai iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos arba iki lapkričio 1 dienos įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jas įtraukia (arba jų neįtraukia) į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, vadovaudamasis visais šiais įtraukimo į šį sąrašą kriterijais:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus. 3.
atitinkamai iki einamųjų metų birželio 1 dienos arba gruodžio 1 dienos peržiūri Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, įvertina jame nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėsto jas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos vertinimo kriterijus:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir
(ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų išgyvenamumui;
3) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų darbingumui ir (ar) neįgalumui;
4) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį pacientų gyvenimo kokybei;
5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui;
6) galimybę užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą. 4. Komitetas, įvertinęs asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėstęs jas prioriteto tvarka, priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą įrašyti (arba jos neįrašyti) į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Prieš priimant šioje dalyje nurodytą sprendimą turi būti sudarytos galimybės Komiteto posėdyje dalyvauti ir pateikti savo paaiškinimus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems paraiškų teikėjams. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Komiteto sprendimas skelbiamas viešai, o pareiškėjas informuojamas raštu, aiškiai, suprantamai ir išsamiai nurodant objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstas Komiteto priimto sprendimo priežastis. 5.
5Jeigu pareiškėjas nesutinka su Komiteto priimtu sprendimu,
jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę pateikti skundą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Skundus dėl Komiteto priimtų sprendimų nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija. Apeliacinė komisija, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos gali priimti šiuos sprendimus:
1) patenkinti skundą ir siūlyti sveikatos apsaugos ministrui pavesti Komitetui pakartotinai priimti sprendimą, įvertinus Apeliacinės komisijos nurodytus trūkumus;
2) atmesti skundą. 6. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgęs į Valstybinės ligonių kasos išvadą dėl galimybių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę, ne vėliau kaip atitinkamai iki einamųjų metų spalio 1 dienos arba iki kitų metų balandžio 1 dienos keičia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą pagal Komiteto pateiktus siūlymus. 7. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neįtrauktos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, lieka Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše ir kitais metais vėl yra vertinamos bei dėstomos prioriteto tvarka šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 8.
nustatyta tvarka įvertina, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus įtraukimo į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą kriterijus. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neatitinkančios visų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų įtraukimo kriterijų, Komiteto siūlymu išbraukiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 9³ straipsniu:
„9³straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų
vertinimo komitetas ir Apeliacinė komisija
Valstybinės ligonių kasos, dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų universiteto ligoninių, dviejų gydytojams ir dviejų pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkančių sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Komiteto nario kadencija yra ketveri metai. Tas pats Komiteto narys negali būti skiriamas Komiteto nariu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komiteto narius skiria sveikatos apsaugos ministras. Sveikatos apsaugos ministras taip pat skiria pakaitinius Komiteto narius, kurie nesant atitinkamų Komiteto narių, juos pakeičia. 2. Apeliacinė komisija sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų gydytojams ir dviejų pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų.
Apeliacinės komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkantis sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Apeliacinės komisijos nario kadencija yra ketveri metai. Tas pats Apeliacinės komisijos narys negali būti skiriamas Apeliacinės komisijos nariu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Apeliacinės komisijos nariu taip pat negali būti skiriamas šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Komiteto narys. Komiteto ir Apeliacinės komisijos nariai negali būti tarpusavyje susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. 3. Komiteto ir Apeliacinės komisijos nariai, nevykdę ar netinkamai vykdę šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jiems nustatytas pareigas, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka šalinami iš Komiteto ir Apeliacinės komisijos ir atsako įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu Komiteto ir Apeliacinės komisijos narys yra valstybės tarnautojas, apie jo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą informuojamas institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, vadovas. 4. Komiteto ir Apeliacinės komisijos funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato šis įstatymas ir sveikatos apsaugos ministras.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė A. Kubilienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9² ir 9³ straipsniais įstatymo (toliau – Įstatymas) projektu siūloma nustatyti naujų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis, ir PSDF biudžeto lėšomis jau apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimo sąnaudos pakito dėl organizacinių ir (ar) technologinių pakeitimų, vertinimo kriterijus. Pagal šiuos kriterijus asmens sveikatos priežiūros paslaugas vertintų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas). Visus tris Įstatymo projekte nurodytus kriterijus atitinkančios asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų įrašomos į Kompensuotinų PSDF biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (toliau – Pirmasis sąrašas). Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d., Komitetas Pirmajame sąraše nurodytas paslaugas išdėstytų prioriteto tvarka pagal Įstatymo projekte numatytus kitus šešis kriterijus ir pateiktų sveikatos apsaugos ministrui siūlymą dėl paslaugų, nurodytų Pirmajame sąraše, įrašymo į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamą PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (toliau – Antrasis sąrašas), taip pat siūlymą dėl paslaugų, kurias reikėtų išbraukti iš šio sąrašo, vadovaujantis Įstatymo projekte numatytais kriterijais.
Kartu siūloma aiškiai nustatyti, kad Antrasis sąrašas keičiamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu pagal Komiteto siūlymus ir atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) išvadą dėl finansinių atitinkamos paslaugos apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis galimybių bei į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę. Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti Komiteto sudarymo tvarką: Komiteto sudėtį, narių kadenciją, narių skyrimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą teikia Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojančias Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas PSDF biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra įrašomos į Antrąjį sąrašą. Šį sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymais yra patvirtinti atitinkamos rūšies asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų PSDF biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašai, tačiau kriterijai, pagal kuriuos šios paslaugos turėtų būti vertinamos siekiant jas įrašyti į Antrąjį sąrašą arba iš jo išbraukti (t. y. siekiant nustatyti, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos iš PSDF biudžeto, o kokios – ne), šiuo metu teisės aktuose nenumatyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad PSDF biudžeto lėšomis apmokamos tik Antrajame sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Šį sąrašą, parengtą pagal Komiteto siūlymą, tvirtina sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į VLK išvadą ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę. Siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai ir VLK dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo, kurį atlieka Komitetas, galėtų teikti visi suinteresuotieji asmenys. Komitetas, gavęs Sveikatos apsaugos ministerijos ir VLK siūlymus dėl naujų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios galėtų būti apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, bei šio biudžeto lėšomis jau apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimo sąnaudos pakito dėl organizacinių ir (ar) technologinių pokyčių, ir vadovaudamasis Įstatymo projekte numatytais trimis kriterijais, įvertintų atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įtrauktų jas į Pirmąjį sąrašą. Taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti bendruosius asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo ir siūlymo jas apmokėti PSDF biudžeto lėšomis principus. Toliau pateikiami kriterijų, kuriais vadovaujantis asmens sveikatos priežiūros paslaugos įrašomos į Pirmąjį sąrašą, paaiškinimai:
Įstatymo projekto punkto Nr.
1 Paslauga yra pagrįsta sveikatos priežiūros technologijų vertinimu Sveikatos priežiūros technologijų vertinimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. V-24 „Dėl Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo prioritetų nustatymo ir vertinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal šį kriterijų be kita ko būtų vertinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugos (taikomo gydymo ir diagnostikos metodo) veiksmingumas ir racionalus sveikatos priežiūros išteklių naudojimas. Vertinant asmens sveikatos priežiūros paslaugą pagal šį kriterijų, būtina atsižvelgti į tai, ar yra sukurta atitinkamo lygio infrastruktūra, užtikrinanti inovatyvios asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimą, ar pakanka atitinkamo lygio diagnostikos priemonių ir gerai funkcionuojančių padalinių, galinčių teikti šią asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos pagal tarptautinių ir Europos standartų reikalavimus bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, taikant pažangiausias moksliškai pagrįstas technologijas, vaistus, medicinos pagalbos teikimo būdus. Ekonominis asmens sveikatos priežiūros paslaugos efektyvumas nustatomas atliekant išsivysčiusiose šalyse taikomą sąnaudų ir naudos analizę (angl. cost-benefit analysis). Tai išlaidų (ir investicijų efektyvumo) vertinimo metodas, pagal kurį paslaugos teikimo rezultatai įvertinami kiekybiniu aspektu ir palyginami su panaudotais ištekliais jiems pasiekti. Be to, numatoma remtis Vyriausybės kanceliarijos parengtomis socialinių sąnaudų ir naudos analizės metodinėmis gairėmis http://www.lrv.lt/bylos/VORT/VORT-3/metodines_gaires.pdf.
Sąnaudų ir naudos analizė yra plačiai taikomas ekonominės analizės metodas, leidžiantis įvertinti tam tikros viešosios iniciatyvos tiesiogines ir netiesiogines ekonomines sąnaudas bei naudą. Šios sąnaudos ir nauda išreiškiamos pinigais. Taip galima įvertinti grynąją paslaugos naudą, palyginti paslaugos alternatyvas. 2 Paslaugos išlaidos yra apmokamos viešojo finansavimo (valstybės ar privalomojo sveikatos draudimo) lėšomis ne mažiau kaip trečdalyje Europos ekonominės erdvės valstybių Vertinant paslaugą pagal šį kriterijų, siekiama pasinaudoti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių gerąja praktika. Įvertinama, ar analogiškos paslaugos išlaidos kompensuojamos viešojo finansavimo (valstybės ar privalomojo sveikatos draudimo) lėšomis ne mažiau kaip trečdalyje Europos ekonominės erdvės valstybių. 3 Paslaugos poreikis visuomenėje – daugiau kaip vienas atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus Vertinant paslaugą turi būti atsižvelgiama į tokios paslaugos poreikį visuomenėje, t. y. šis apmokėjimo būdas netaikomas labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo atvejais (reta žmogaus sveikatos būklė konstatuojama tuomet, kai 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų tenka ne daugiau kaip vienas ligos (būklės) atvejis per kalendorinius metus), nes jų gydymo išlaidos kompensuojamos vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59² str. nuostatomis. Lietuvos Respublikos gyventojų skaičiaus riba – 200 000
Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Komitetas kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d., Pirmajame sąraše nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdėsto prioriteto tvarka pagal Įstatymo projekte numatytus kitus šešis kriterijus ir pateikia sveikatos apsaugos ministrui siūlymą dėl Pirmajame sąraše nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Antrąjį sąrašą ir (ar) jau įrašytų į jį paslaugų išbraukimo. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į VLK išvadą dėl finansinių galimybių PSDF biudžeto lėšomis apmokėti atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidas bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę, iki einamųjų metų spalio 1 d. keičia Antrąjį sąrašą pagal Komiteto pateiktą siūlymą. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad Pirmajame sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Komiteto būtų įvertintos ir išdėstytos prioriteto tvarka, vadovaujantis šiais kriterijais:
1 Asmens sveikatos priežiūros paslaugos paskirtis: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga skirta ligų ir būklių, nulemiančių didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, problemoms spręsti Pagal šį kriterijų aukštesnį įvertinimą gauna asmens sveikatos priežiūros paslaugos, skirtos ligų ir būklių, nulemiančių didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, prevencijai ir gydymui. 2 Asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikio mechanizmas: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga veikia ligos priežastis, ar ligos vystymąsi, ar ligos simptomus Pagal šį kriterijų yra vertinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugos (taikomų diagnostikos ir gydymo metodų) poveikis.
Aukščiausi balai turėtų būti skiriami toms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios veikia ligos priežastis, žemesni – toms, kurios stabdo arba nutraukia ligos vystymąsi, žemiausi – veikiančioms tik ligos simptomus. 3 Lygiavertės asmens sveikatos priežiūros paslaugos alternatyvos, už kurią jau mokama PSDF biudžeto lėšomis, buvimas Vertinama, ar yra PSDF biudžeto lėšomis apmokama asmens sveikatos priežiūros paslauga, pagal savo poveikį lygiavertė vertinamajai; jei tokia paslauga yra, abi paslaugos vertinamos pagal visus kriterijus ir sprendžiama, kuri iš jų turėtų būti Antrajame sąraše. 4 Asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis asmens darbingumui Pagal šį kriterijų aukštesnį įvertinimą gaus tos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių prognozuojamas poveikis laikino nedarbingumo dienų skaičiaus mažėjimui ir (ar) pastovaus nedarbingumo atvejų skaičiaus ir darbingumo lygmens mažėjimui bus didžiausias. Aukščiausi balai turėtų būti skiriami toms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios mažina pastovaus nedarbingumo (neįgalumo) atvejų skaičių ir darbingumo lygmenį. 5 Galimybės užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą Vertinama, kokia yra šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos pasiūla, t. y. ar visi pacientai, kuriems turėtų būti teikiama vertinamoji paslauga, turės galimybę ją gauti; jei neužtikrinama galimybė ją gauti visiems pacientams, asmens sveikatos priežiūros paslauga gauna žemą įvertinimą ir tai jai užkerta kelią į Antrąjį sąrašą.
6 Asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis PSDF biudžetui Vertinamas atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo poveikis PSDF biudžetui – kiek tokioms paslaugoms prireiks lėšų, ar planuojamame ateinančių metų biudžete pakaks lėšų joms teikti. Įstatymo projektu siekiama nustatyti bendruosius asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėstymo prioriteto tvarka kriterijus ir reglamentuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Antrąjį sąrašą tvarką. Įsigaliojus tokiai asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Antrąjį sąrašą tvarkai, 2018 metais asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų PSDF biudžeto lėšomis, spektras visai nesikeis, o 2019 metais galimi tik nežymūs pasikeitimai, nes šiuo metu galiojančiame analogiškame sąraše yra nurodytos visos būtiniausios asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Šia teisėkūros iniciatyva siekiama, kad pacientams laiku ir kokybiškai būtų suteiktos saugios, atitinkančios medicininių protokolų reikalavimus, efektyvios asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir užtikrintas racionalus valstybės lėšų naudojimas. Siekiama, kad pacientai pasitikėtų sveikatos priežiūros sistema plačiąja prasme. Įstatymu tobulinama sveikatos priežiūros sistema, sudaromos sąlygos valdymo institucijoms kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidas pagal iš anksto nustatytus objektyvius, nediskriminacinius kriterijus ir, kiek įmanoma, užkertamas kelias bet kokiam finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymui.
Tikėtinas didesnis sveikatos priežiūros sistemos patrauklumas ir PSDF biudžeto stabilumas. PSDF biudžeto lėšomis bus apmokamos tik efektyvios, kokybiškos ir saugios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, racionaliai naudojami valstybės ištekliai, užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Pabrėžtina, kad ne visais atvejais į Antrąjį sąrašą įtrauktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms būtų apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, netaikant papildomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų. Pavyzdžiui, pagal Europos Sąjungos rekomendacijas paslaugas, teikiamas vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, turėtų gauti 25–59 metų moterys. Tačiau planuojant PSDF biudžeto lėšomis teikti šias paslaugas Lietuvoje buvo nustatyta kiek kitokia moterų amžiaus grupė – 30–59 metai, nes tuo metu nebuvo pakankamai šių paslaugų teikėjų ir kitų galimybių. Vėliau, kai atsirado reikiamas paslaugų teikėjų skaičius ir buvo įsigyta pakankamai medicininės aparatūros, buvo nustatyta rekomenduojama 25–59 metų amžiaus grupė. Arba kitas pavyzdys: užkritusių akių vokų pakėlimo operacija. Už šią operaciją PSDF biudžeto lėšomis mokama tik tada, kai dėl užkritusių vokų yra susiaurėjęs akiplotis. Kitais atvejais tokios operacijos išlaidos neapmokamos PSDF biudžeto lėšomis, nes tai laikoma kosmetiniu defektu, netrukdančiu regėjimui.
Taip pat paminėtini sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo planai, pagal kuriuos irgi keičiasi mokėjimo už asmens sveikatos priežiūros paslaugas sąlygos, pvz., pagal minėtus planus „per metus turi būti priimama ne mažiau kaip 300 gimdymų, išskyrus leidžiamą 10 procentų nuokrypį“ – tik tokiu atveju sveikatos priežiūros įstaigai bus sumokėta iš PSDF biudžeto už stacionarines akušerijos paslaugas. Nustatyti bendrų sąlygų Įstatyme tiesiog nėra galimybės, nes paslaugų spektras yra labai platus, o jų teikimo sąlygos – labai skirtingos, dažnai keičiamos. Be to, statistiškai pripažinta, kad mūsų visuomenė sensta. Tai lemia, kad ateityje keisis tiek paslaugų spektras, tiek jų išlaidų apmokėjimo sąlygos – tokių dinamiškų pokyčių įtvirtinti įstatymu neįmanoma. Pabrėžtina, kad teisiškai būtų nelogiška priimti įstatymo nuostatas, kurios, tikėtina, kelių metų laikotarpiu turės būti keičiamos. Atsižvelgiant į tai, koreguojama Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis, nustatant, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoms PSDF biudžeto lėšomis mokama tik už tokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios atitinka Vyriausybės nustatytas jų teikimo sąlygas. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, PSDF biudžeto projektą rengia VLK. PSDF biudžeto projektą ir PSDF biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius Vyriausybei teikia Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada.
Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų PSDF biudžeto projektą, PSDF biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip 75 kalendorinės dienos iki biudžetinių metų pabaigos teikia juos svarstyti Seimui kartu su Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. PSDF biudžetas tvirtinamas įstatymu. PSDF biudžeto lėšos planuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir kt. Į Antrąjį sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugos galės būti įrašytos tik įvertinus PSDF biudžeto galimybes ir gavus VLK išvadą, nes šis biudžetas turi būti subalansuotas – taip numato Įstatymas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. lapkričio 1 d. pakeičia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr.370 „Dėl apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ ir nustato PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. lapkričio 1 d. priima Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto nuostatus;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo ir jų išdėstymo prioriteto tvarka tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ir PSDF biudžeto lėšų nereikės.
Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų riboto dydžio PSDF biudžeto lėšų naudojimą plačiąja prasme ir šalies sveikatos sistemoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį taikomiems reikalavimams, t. y. medicinos standartams, kokybės, saugumo kriterijams ir kt. Įstatymo projektas padės užtikrinti viešųjų finansų stabilumą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai
žodžiai, kurių reikia norint įtraukti Įstatymo projektą į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas, PSDF biudžetas, kriterijai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2018-07-02
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9²
2018-12-07
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
2018 m. lapkričio 28 d. Nr. 111-P-47 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai K. Garuolienė, R. Cicėnienė, Valstybinės ligonių kasos atstovaiV. Griškova, D. Berūkštienė, T. Ragauskas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovai N. Ribokienė, D. Giruckas, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė J. Sejonienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų atstovas K. Stašaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-07-032 Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos medikų sąjūdis, 2018-10-083 1 Asociacija Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) teikia siūlymą dėl Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(2) ir 9(3) straipsniais įstatymo projekto
XIIIP-2637. Šiuo Įstatymo projektu siekiama nustatyti bendruosius asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėstymo prioriteto tvarka kriterijus ir reglamentuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į sąrašus tvarką. Paslaugų įtraukimą į sąrašus planuojama vykdyti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos paskirtis: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga skirta ligų ir būklių, nulemiančių didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, problemoms spręsti;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikio mechanizmas: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga veikia ligos priežastis, ar ligos vystymąsi, ar ligos simptomus;
3) lygiavertės asmens sveikatos priežiūros paslaugos alternatyvos, už kurią jau mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, buvimas;
4) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis asmens darbingumui;
5) galimybės užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą;
6) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Pagal projektą numatoma, kad bus sudaromas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo Komitetas (93 straipsnis), kuris bus sudaromas iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų Valstybinės ligonių kasos, dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vieno universiteto ligoninės, vieno gydytojams ir vieno pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų.
LMS siūlo į Komitetą įtraukti ir Higienos instituto atstovą, kadangi šis institutas valdo Sveikatos statistiką, Registrus ir Informacines sistemas, atlieka išsamias ligų priežasčių, rizikos veiksnių ir pasekmių analizes, vertina sergamumo ir mirtingumo rodiklius, atlieka įvairiapusius statistinius skaičiavimus, tokiu būdu galėdamas įvertinti ligų pokyčių tendencijas, pacientų sergamumo, ligotumo, mirtingumo bei kintančio darbingumo prognozes, kuriomis remiantis būtų tikslinga sudaryti kompensuojamųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus. Nepritarti Argumentai:
Komiteto patobulintame įstatymo projekte numatyta, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetą sudaro 12 narių, iš kurių šeši Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai (po du SAM, VLK ir ASPVT atstovai), du universiteto ligoninių, du gydytojams ir du pacientams atstovaujančių organizacijų atstovai. Manytina, kad dar vienos SAM pavaldžios institucijos atstovo įtraukimas į Komiteto sudėtį būtų perteklinis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant reikalui, Komitetas turės teisę prašyti Higienos instituto nuomonės, statistinių duomenų ir kitos informacijos. 2. Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, 2018-10-09 Lietuvos Respublikos Seime 2018 m. birželio 25 d. registruotas Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 92 ir 93 straipsniais įstatymo projektas (toliau – Projektas).
Projektu siūloma sukurti visiškai naują teisinį reglamentavimą - nustatyti naujų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis, ir PSDF biudžeto lėšomis jau apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimosąnaudos pakito dėl organizacinių ir (ar) technologinių pakeitimų, vertinimo kriterijus. Šiuo metu SDĮ nenumato jokių kriterijų, pagal kuriuos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti vertinamos siekiant nustatyti, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos iš PSDF biudžeto, o kokios – ne. Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjunga bei Lietuvos medikų sąjūdis vienija gydytojus specialistus, kurie turės vadovautis Projekto nuostatomis kasdienėje profesinėje veikloje. Siūlomas reglamentavimas kelia realių grėsmių, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pacientams pablogės. Pirma, nauju reglamentavimu įtraukiamos (arba neįtraukiamos) į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, paslaugos, kurios „...yra apmokamos viešojo finansavimo (valstybės ar privalomojo sveikatos draudimo) lėšomis ne mažiau kaip trečdalyje Europos ekonominės erdvės valstybių“. Ši nuostata suponuoja, kad pažangios paslaugos, kurios galėtų esminiai pagerinti Lietuvos pacientų sveikatą, pailginti jų išgyvenamumą ar sumažinti negalią, tačiau nėra kompensuojamos trečdalyje EEE valstybių, automatiškai nebus kompensuojamos ir Lietuvoje. Neretai būtent inovatyvios paslaugos sudaro sąlygas ne tik esminiai gerinti Lietuvos pacientų sveikatą, bet ir dėl sumažėjusių ilgalaikio gydymo kaštų taupyti PSDF lėšas. Deja, diegiamas „trečdalio barjeras“ tokią galimybę atima.
Juo labiau, Lietuvos pacientams yra aktualių sveikatos problemų, kurios nėra būdingos trečdaliui EEE valstybių, pvz., atsparios tuberkuliozės, savižudybių problemos. Jei PSDF lėšomis būtų numatyta kompensuoti specialius tyrimus ar intervencijas šioms problemoms spręsti, neretai būtų atsimušama į „trečdalio barjerą“. Antra, tarp prioriteto tvarka finansuojamų paslaugų atsiduria ligos ir būklės, nulemiančios didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą. Ši nuostata diskriminuoja sunkiomis, didelę negalią ar mirtingumą sukeliančiomis ligomis, kurios nepriskiriamos „didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą“ sukeliančioms ligų grupėms, sergančius pacientus. Įsigaliojus naujajam reglamentavimui, sveikatos priežiūros paslaugos šiems taps neprieinamos. Trečia, siekiama įtvirtinti medicinos mokslo įrodymais nepagrįstą prioritetą dėl „asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikio mechanizmo, kai asmens sveikatos priežiūros paslauga veikia ligos priežastis, ar ligos vystymąsi, ar ligos simptomus“. Atkreiptinas dėmesys, kad nebrangus ir veiksmingas ligos simptomų (pvz., skausmo, nejudrumo) mažinimas gali visiškai grąžinti sveikatą asmeniui, nors ligos priežasties ar vystymosi gali ir neveikti. Kita vertus, alternatyvus gydymo metodas gali veikti priežastis, bet būti brangus bei sukeliantis daug šalutinių reiškinių, todėl mažiau pacientui naudingas. Ketvirta, Farmacijos įstatymo 592 straipsnis nustatyti labai retų būklių (mažiau kaip 1 atvejis 200 000 gyventojų) kompensuojamų asmens priežiūros paslaugų kriterijai yra visiškai skirtingi nei siūlomi Projekte. Farmacijos įstatymo 592 straipsnyje nustatyta, kad kompensuojamas gydymo metodas, galintis
„pailginti paciento išgyvenamumą ir (ar) sumažinti neįgalumą (ar neleisti
neįgalumui didėti)“. Tokios prioritetinės gyvybę gelbstinčios bei negalią mažinančios nuostatos Projekte nėra.
Penkta, Projekte nustatyta pirmenybė toms paslaugoms, kurios veikia (gerina) paciento darbingumą. Tai diskriminuoja vaikus, nedarbingo amžiaus asmenis bei negalią turinčius asmenis, kuriems dėl objektyvių priežasčių darbingumo atstatyti neįmanoma. Pabrėžtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka ir teisėkūros ir konstitucinių reikalavimų. 1. Neatitinka teisėkūros teisinių pagrindų įstatymo ir teisės aktų rengimo taisykliųTeisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 15 str. 1 d. nurodyta, jog „rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
reguliavimo poveikio vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 4 p. nurodyta, jog „turi būti atliekamas prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektų (toliau – projektai), teikiamųsvarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kai numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kai iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas“. Deja, siūlomo Projekto rengėjas (Sveikatos apsaugos ministerija, toliau – SAM)) nesivadovavo TPĮ 15 str. 1 d., nors siūlomu Projektu yra reglamentuojami iki tol nesureguliuoti teisiniai santykiai. Reglamentavimo naujumą pagrindžia ir pačioje SAM Projekto aiškinamajame rašte nurodyta argumentacija, t. y. „<...> kriterijai,pagal kuriuos šios paslaugos turėtų būti vertinamos siekiant jas įrašyti į Antrąjį sąrašą arba iš jo išbraukti (t. y. siekiant nustatyti, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos iš PSDF biudžeto, o kokios – ne), šiuo metu teisės aktuose nenumatyti“.
Ši Projekto aiškinamajame rašte paties rengėjo nurodyta argumentacija nedviprasmiškai pagrindžia būtinybę siūlomam Projektui atlikti teisinio poveikio vertinimą, kurisšiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas. Metodikos 18 p. nurodyta, jog „institucijos, pradėdamos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimą, aiškiai apibrėžia problemą (-as), kurią (-ias) siekiama išspręsti. Apibrėžiant problemą svarbu nustatyti jos priežastis, mastą, apibrėžti problemos veikiamus subjektus ir pagrįsti, kad siekiant išspręsti problemą būtini sprendimai, kurie pakeistų esamą situaciją“. Kaip matyti iš šios nuostatos, teisės akto projekto poveikiovertinimas yra svarbi teisės akto priėmimo stadija, kadangi šioje proceso stadijoje nurodoma problema bei jos sprendimo būdas, sprendimo poveikis teisiniams santykiams. Neįvertinus siūlomo teisės akto poveikio negali būti objektyviai įvertintas teisės akto poveikis kitiems su šiuo pakeitimu susijusiems teisiniams santykiams. Atitinkamai, šios stadijos ignoravimas gali turėti didžiulę neigiamą įtaką pacientų sveikatai, todėl toks pažeidimas Projekto priėmimo procese kelia didelį susirūpinimą. Be to, neaišku, kokios priežastys lėmė tai, kad šiuo atveju numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
Nors iki šiol praktikoje SAM, siūlydama teisės akto projektą, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ir/arba kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, visuomet atlikdavo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pavyzdžiui:
1) siūlydama reglamentuoti netradicinės medicinos praktiką pateikė numatomo teisinio reglamentavimo poveikio vertinimo pažymą https://sam.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teisekuros-iniciatyvu-poveikiovertinimas;
2) siūlydama teisės akto projektą „Dėl kompensacijos už teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios priskiriamos prie visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ atliko teisės akto poveikio vertinimą https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/472d38609c7611e8aa33fe8f0fea665f?jfwid=-2icx9fgni ir kt. Kaip aprašyta pirmiau, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius (Projekto autoriai aiškinamajame rašte Projekto būtinumą grindžią būtent tuo, kad atitinkamo draudimo Lietuvoje nėra nustatyta), taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas privalo būti atliekamas. Mūsų žiniomis, Projekto atžvilgiu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas iki šiol nebuvo neatliktas, todėl nei Projekto būtinumas, nei galima neigiama įtaka (pvz. pacientų sveikatai ir gerovei, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimui) neįvertinti, tokiu būdu nesilaikant TPĮ. Be to, kad Projektu pažeidžiamas TPĮ 15 str., nauju Projektu įtvirtintas reglamentavimas yra netikslus ir nekonkretus, todėl galimai bus apsunkintas naujai numatytų taisyklių praktinis pritaikymas. Projektu 92 str.
Projektu 92 str. 2 d. nustatyta, kad į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (toliau – Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas arba Sąrašas) šios paslaugos įtraukiamos vadovaudamasis visais šiais kriterijais:
1) asmens sveikatos priežiūros paslauga yra pagrįsta sveikatos apsaugos ministro nustatytu sveikatos priežiūros technologijų vertinimu;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidos yra apmokamos viešojo finansavimo (valstybės ar privalomojo sveikatos draudimo) lėšomis ne mažiau kaip trečdalyje Europos ekonominės erdvės valstybių;
3) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus. Visų pirma neaišku, kaip bus nustatoma, kad paslauga yra
„pagrįsta“ priežiūros technologijų vertinimu. Nėra jokių objektyvių
kriterijų, kaip turėtų būti suprantama „pagrįsta“, nėra numatyta kokie dydžiai, kriterijai ar objektyvūs skaičiai reikštų, kad paslauga jau būtų priskiriama prie „pagrįstų“, kaip ir kada turėtų būti atliekamas minimas sveikatos priežiūros technologijų vertinimu. Taip pat, kyla klausimas, ar bet koks sveikatos priežiūros technologijų vertinimas bus laikomas pagrindžiančiu paslaugą. Antrajame kriterijuje kalbama apie abstraktaus pobūdžio vertinimą – neaišku, kaip bus nustatoma, ar sveikatos priežiūros paslauga apmokama trečdalyje Europos ekonominės erdvės valstybių – ar bus skaičiuojamos valstybės nepaisant gyventojų skaičiaus, ar bus atsižvelgiama į teritorijos dydį, ar kokiu kitu būdų bus apskaičiuojama, kiek valstybių sudaro „trečdalį“. Taip pat, nėra jokio objektyvaus paaiškinimo, kodėl pasirinktas būtent subjektyvus trečdalio kriterijus, bet ne ketvirtadalio ar penktadalio ar pusės (ar bet kokios kitos dalies).
Tokiu būdu atsiranda galimybė pasirinkti tik Vakarų Europos valstybes, kuriose epidemiologiniai ir sergamumo rodikliai yra iš esmės besiskiriantys nuo Lietuvos Respublikos rodiklių (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikai aktualių ligų, tokių kaip tuberkuliozė, paplitimas gali būti itin mažas). Europos ekonominės erdvės regiono pasirinkimas ligų paplitimui vertinti taip pat kvestionuotinas. Tokiu būdu ignoruojami Rytų Europos ir NVS regionai, kuriose ligų paplitimas ir pobūdis gali būti kur kas panašesnis į dabartinę situaciją Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis tuo, šioje situacijoje yra visiškai neaišku (dėl konkrečių kriterijų nebuvimo, kriterijų pasirinkimo nepagrįstumo ir objektyvumo trūkumo), kokiais metodais bus nustatoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų įtraukta į Sąrašą. Įtvirtinti nepakankamai detalizuoti ir galimai subjektyvus lyginamieji paslaugų vertinimo kriterijai. Akivaizdu, kad Projektu siūlomi kriterijai yra neaiškūs ir dėl to kelia teisinį neapibrėžtumą taikant aptariamą Projekto normą bei gali nulemti neskaidrų šios normos taikymą nustatant paslaugas įtrauktinas į Sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kas aprašyta pirmiau, konstatuotina, jog tokios nuostatos įtraukimas į Projektą prieštarauja TPĮ 3 str. 2 d. 6 p., kuriame nurodyta, jog teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: „<...> aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas“. 2. Neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygybės prieš įstatymą principo Konstitucijos 29 str.
valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.” Asmenų lygybės prieš įstatymą principas Konstitucinio Teismo išaiškinimu reikalauja:
2) asmenis traktuoti vienodai su kitais;
faktus savavališkai vertinti skirtingai.1 Projektu sukuriamas Konstitucijai prieštaraujantis diskriminacinis teisinis reguliavimas. Projektu siūloma sukurti palankesnes sąlygas PSDF lėšomis apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios skirtos plačiai paplitusioms ligoms ir būklėms gydyti bei darbingo paciento būklei gerinti:
1) Projekto 9(2) str. 2 d. 3 p. numato asmens sveikatos priežiūros paslaugos įtraukimo į kompensuotinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą kriterijų - asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikį daugiau kaip vienam sveikatos sutrikimo atvejui tenkančiam 200000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus;
2) Projekto 9(2) str. 3 d. 1 ir 4 p. numato, kad į kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą paslauga priskiriama pagal tai, ar paslauga skirta gydyti didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą nulemiančias ligas bei pagal tai, ar paslauga turi poveikį asmens „darbingumui“ gerinti. Siūlomas teisinis reglamentavimas nulems, kad PSDF kompensuotinomis ir apmokamomis asmens sveikatospriežiūros paslaugomis taps tik „populiarios“ paslaugos, t. y skirtos paplitusioms Lietuvoje ir bent 1/3 Europos ekonominės erdvės valstybių ligoms gydyti.
Tokiu būdu retesnėmis ligomis sergantys Lietuvos pacientai negalės tikėtis jiems aktualių ligų kompensavimo tokia apimtimi, kaip paplitusiomis ligomis sergantieji, nes „nepopuliarioms“ ligoms gydyti skirtos sveikatos priežiūros paslaugos nebus prioritetinės ir nepakankant PSDF lėšų neišvengiamai taps nekompensuojamos.Projektu siūlomi kompensuotinų PSDF lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prioritetizavimo kriterijai (Projekto 9(2) str. 3 d. 1 ir 4 p.) taip pat yra diskriminaciniai, nes mažą mirtingumą ar ligotumą lemiančios, tačiau asmens gyvenimo kokybei kenkiančios ligos gaus mažesnį reitingą ir rizikuoja nebūti įtrauktos arba būti pašalintos iš PSDF lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo (antrasis sąrašas). Ši Projekto kriterijų logika taip pat lems, kad „darbingumą“ didinančios sveikatos priežiūros paslaugos gaus aukštesnį reitingą ir, atitinkamai, didesnę tikimybę apmokamomis PSDF lėšomis. „Darbingumas“ Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme apibrėžiamas kaip „asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.“2 Atitinkamai, didinančios “darbingumą“ asmens sveikatos paslaugos yra aktualios tik ekonomiškai aktyviems, pagal profesiją dirbantiems asmenims. Šis kriterijus apskritai yra neaktualus nedirbantiems arba dėl sveikatos nebegalintiems dirbti asmenims. Tuo tarpu pacientai, sergantys ligomis, kurios darbingumui nedaro įtakos ar daro mažą įtaką (tačiau gali kenkti paciento gyvenimo kokybei) turės mažesnę tikimybę būti kompensuotos arba patekti į nekompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį.
Tai bus asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios reikalingos vaikams, vyresnio amžiaus, silpniems, jau nedarbingiems pacientams. Tokių pacientų ligoms gydyti paslaugos turi mažesnes kompensavimo iš PSDF galimybes, t. y. šiuos asmenis valstybinė sveikatos draudimo sistema turėtų saugoti (o ne diskriminuoti) labiausiai. Jokios objektyvios priežasties pateisinti mažesnes galimybes gauti PSDF apmokamas ir dėl to mažiau prieinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems retesnėmis ligomis, nedidelio mirtingumo, tačiau kenkiančiomis gyvenimo kokybei, ligomis, taip pat ligomis, kurios neturi įtakos paciento „darbingumui“, nėra. Visi pacientai, nepriklausomai nuo ligos pobūdžio ar poveikio, privalo gauti vienodai prieinamas PSDF kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Projektas koreguotinas, kad atitiktų šiuos konstitucinius reikalavimus. 3. Neatitinka strateginių sveikatos sistemos dokumentų nuostatų Projekto siūlymas taip pat neatitinka esminių programinių Lietuvos sveikatos sistemos nuostatų:
svarbiausia yra gauti veiksmingą gydymą. Tam dėmesį skiria kiekviena pažangi valstybė, užtikrindama gydymo paslaugas, prieinamas kiekvienam piliečiui, nepaisant jo socialinės padėties.
Tai nacionalinės svarbos uždavinys, turintis įtakos ne tik visuomenės gyvenimo kokybei, bet ir makroekonomikai. <...> 35.1. didinsime pirminės asmens sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę visuose regionuose <...>; 35.14. dirbsime taip, kad kiekvienam gyventojui būtų prieinamos ne tik asmens sveikatos, bet ir visuomenės sveikatos bei ligų prevencijos paslaugos.“;
2) Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-2021 m. strateginio veiklos plano projekte4 numatytos 2019-2021 m. sveikatos draudimo plėtojimo programos II krypties „užtikrinti sveikatos priežiūros, kompensuojamos PSDF lėšomis, prieinamumą <...>“ nuostatos deklaruoja, kad ateinančiais metais Sveikatos apsaugos ministerija sieks didinti visų priežiūros paslaugų, o ne tik „populiariausias“ ligas gydančių prieinamumą pacientams. Šių nuostatų Projektas neatitinka. 4. Projekte nenumatyta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto sprendimų(siūlymų) apskundimo galimybė Pagal Projekto 9(2) str. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas priima sprendimus:
1) įtraukti arba neįtraukti konkrečios asmens sveikatos priežiūros paslaugą į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą;
2) priimti sprendimą dėl į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą įtrauktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prioritetų nustatymo;
3) teikti arba neteikti sveikatos apsaugos ministrui įrašyti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Nė vieno iš nurodytų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto sprendimų nėra numatytos galimybės apskųsti.
Šie komiteto sprendimai sukelia teisines pasekmes pacientams, sveikatos priežiūros įstaigoms, skiriančioms gydymą, ir valstybinėms institucijoms, apmokančioms už kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Toks reglamentavimas prieštarauja konstituciniam teisės kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, skųsti jų sprendimus teisės aktų leidėjui ir valstybės institucijoms principui, pagal kurį teisinėje valstybėje turi būti galimybė patikrinti administracinius sprendimus. Atkreipiame dėmesį, kad analogiško pobūdžio administracinės institucijos - labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo komisijos - sprendimai5 yra skundžiami administracine tvarka (žr., Farmacijos įstatymo 59(2) str. 5 ir 9 d.). 5. Neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna6. Projekto teksto formuluotės (pvz., „asmens sveikatos priežiūros paslauga yra pagrįsta <...> sveikatos priežiūros technologijų vertinimu“) daugiaprasmiškumas neatitinka šių reikalavimų. Projekto 93 str. 1 d. yra numatyta, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas) bus skiriamas sveikatos apsaugos ministro ir sudaromas iš:
1) 2 SAM atstovų,
2) 2 Valstybinės ligonių kasos atstovų,
3) 2 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovų,
4) 1 universiteto ligoninės atstovo,
5) 1 gydytojams ir vieno pacientams atstovaujančių organizacijų atstovo.
Komitetą sudaro 6 valstybinio sektoriaus atstovai ir tik 2 nepriklausomi klientų ar gydytojų atstovai. Tokiu būdu nepriklausomi atstovai, t. y. gydytojai, kurie faktiškai teiks asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir asmenys,kurie gaus ir kurių naudai bus teikiamos į Sąrašą įtrauktos paslaugos, turės viso labo 2 atstovus ir tik du balsus iš aštuonių. Valstybės tarnautojų ir gydytojų bei pacientų atstovų santykis komitete yra 3:1 – akivaizdu, kad Komiteto personalinėje sudėtyje proporcingai neatstovaujama gydytojų ir pacientų bendruomenė. Šio santykio neadekvatumą akivaizdžiai patvirtina sveikatos sistemoje veikiančių skiriamų administracinių institucijų sudėtis, kurioje valstybės institucijų atstovų paprastai būna tik apie pusę, pvz.:
1) į PSDF tarybą deleguojami 5 valstybės institucijų atstovai, 5 darbdavių atstovai, 5 apdraustųjų atstovai (po vieną pacientų interesus ginančių organizacijų, sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų, pensininkų ir neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovą) (Sveikatos draudimo įst. 28 str.);
2) parenkant narius į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją atsižvelgiama į tai, kad jojevienodai būtų atstovaujama pacientų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesams. Ne mažiau kaip 2 šios komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įst. 17 str.
17 str. 4 d.);
3) Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija sudaroma iš 5 valstybinių institucijų atstovų ir 4 mokslo ir studijų įstaigų bei pacientų organizacijų atstovų (SAM 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159 patvirtinto Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašo 10 p.);
4) Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją sudaro 3 valstybės institucijų atstovai ir bent 2 turi būti asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovai (Farmacijos įst. 59(2) str. 3 d.). Komitetas, kuriame absoliučią balsų daugumą turės valstybinio sektoriaus atstovai, spręs dėl naujų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios galėtų būti apmokamos PSDF lėšomis. Komiteto nariai atstovaus Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, atliekančią sveikatos priežiūros technologijųvertinimą, kuriuo grindžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtraukimas į Sąrašą (vienas iš kriterijų pagal Projekto 92 str.). Tą pačią instituciją atstovaujantys Komiteto nariai vėliau to paties vertinimo pagrindu įvertins asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Toks reguliavimas gali sudaryti prielaidas neskaidriai Komiteto veiklai – sukuriama terpė ir suinteresuotumas ignoruoti klaidas bei subjektyviai interpretuoti pirmojo sveikatos technologijų vertinimo, tiek asmens sveikatos paslaugų vertinimo rezultatus. Tokiu būdu iš esmės paneigiamas Projekto 92 str. 1 d. įtvirtintas vertinimo kriterijus ir objektyvus sveikatos priežiūros paslaugos įtraukimo į Sąrašą procesas. Priėmus esamos redakcijos Projektą būtų pažeistas konstitucinio teisinės valstybės principo nulemtas draudimas būti savo paties bylos arbitru.
Šio draudimo pažeidimas nagrinėjamu atveju ypač pavojingas, nes Komiteto veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu (Komitetui suteikti įgaliojimai suteikti papildomas teises ar kitaip jas apriboti, taikyti teisės aktuose nustatytas kitas teisinio poveikio priemones). Tai veiklos sritis, kurioje pripažįstama esant didelei korupcijos pasireiškimo tikimybei. Dėl to, Projektas turi būti atidžiai vertinamas, ar jame „nustatyta sprendimų priėmimo, veiksmų atlikimo tvarka yra skaidri, t. y. ar juose įtvirtinti sprendimų priėmimo principai, aiškūs kriterijai, <...> atskirtos sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijos, nustatyta sprendimų apskundimo tvarka ir kt.“Atsižvelgiant į tai, manome, kad Projektas negali būti priimamas jame paliekant prielaidas neskaidriamvertinimui ir korupcinėms rizikoms, t. y. leidžiant Komiteto nariams spręsti dėl savo atstovaujamų institucijų atliktų veiksmų kokybės ir/ar rezultato. Atsižvelgiant į aukščiau minėtus argumentus bei siekdami pacientų gerovės, Projektą siūlome grąžinti autoriams tobulinti. Siūlome sudaryti darbo grupę, kurioje sveikatos politiką formuojantys asmenys, medicinos specialistai bei pacientų atstovai diskusijų būdu pasiūlytų geriausius kriterijus asmens sveikatos priežiūros paslaugoms kompensuoti bei jų reglamentavimo būdus (pvz., Vyriausybės nutarimu, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu). Raginame pašalinti visas Konstitucijai prieštaraujančios nuostatas bei atlikti naujo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Atsižvelgti
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) dalyvavo 2018 m. spalio 10 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 92 ir 93 straipsniais įstatymo projektas (toliau – Projektas). POLA, susipažinusi su Projektu, teikia žemiau nurodytas pastabas bei pasiūlymus. Visų pirma, POLA palaiko įstatymo Projektą ir siekį reglamentuoti sveikatos technologijų vertinimo procesą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu sveikatos technologijų, kurios neapima vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones, vertinimo ir kompensavimo procesas nėra reglamentuojamas jokiame poįstatyminiame teisės akte, o svarstomas Projektas rengiamas ilgiau nei trejus metus, dešimtys tūkstančių sunkiomis ligomis sergančių pacientų Lietuvoje dėl sveikatos srityje veikiančių viešojo administravimo subjektų neveiklumo iki šiol negali pasinaudoti galimybe gauti efektyvų gydymą /diagnostiką, kuri prieinama kaimyninėse šalyse (pavyzdžiui, krioabliacija, lazerinė chirurgija, cyberknife, genoskaitos ir biožymenų tyrimai). POLA žiniomis, šiuo metu VLK yra sudariusi daugiau nei 60 sveikatos technologijų sąrašą, kurios vis dar savo laukia savo įvertinimo dėl kompensavimo galimybių, todėl atidėjus Projekto priėmimą, šios sveikatos technologijos ir toliau nebus kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, todėl bus neprieinamos pacientams. Antra, siūlome patobulinti Projektą patikslinant PSDF biudžeto lėšomis kompensuotinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prioretizavimo kriterijus.
Įtvirtinus Projekto 92 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūlomą kriterijų – prioritetą skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, gerinančioms asmens darbingumo lygį, būtų koncentruojamasi tik į vieną tikslinę visuomenės grupę (t.y. darbingo amžiaus asmenis). Pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-675 20 straipsnio 1 d. ir 2 d., asmens darbingumo lygis yra nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus iki senatvės pensijos amžiaus arba asmenims iki 18 metų, kuomet jie buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Atsižvelgus į tai, siūlomu kriterijumi, būtų nepagrįstai susiaurintos kitų visuomenės grupių – vaikų, pensinio amžiaus, neįgaliojo statusą turinčių asmenų bei asmenų, kuriems darbingumo lygio nustatymas nėra aktualus, prioritetinės galimybės gauti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Trečia, siūlome, jog PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų ir apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašai, būtų peržiūrimi dažniau nei vieną kartą per metus. Šiuo metu Projekte nustatyta, jog Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas (toliau – Pirmas sąrašas) ir Apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas (toliau – Antras sąrašas) būtų peržiūrimi ir atnaujinami tik vieną kartą per metus. Įvertinus kintančius pacientų poreikius, atsirandant naujiems ir 2 efektyviems gydymo metodams, dažnesnis Pirmo ir Antro sąrašo peržiūrėjimas užtikrintų greitesnį pažangių sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimą.
Taip pat, būtų išvengiama situacijų, kuomet Pirmame sąraše aukštą įvertinimą turinčios sveikatos priežiūros priemonės į Antrą sąrašą galėtų patekti tik po vienerių metų laikotarpio, kuris pacientų atžvilgiu yra laikomas ilgu laiko tarpu. Pažymime, jog analogiška praktika yra taikoma sudarant Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainynus. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio 1 d. nustatyta, jog: „Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas turi būti patvirtintas ne vėliau kaip iki kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, o jo įsigaliojimas numatytas artimiausio ketvirčio pirmą dieną. Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainynas turi būti patvirtintas ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 15 dienos, o jo įsigaliojimas numatytas einamųjų metų liepos 1 dieną. Kainynų pakeitimai tvirtinami pagal poreikį.“ Ketvirta, atkreipiame dėmesį, jog Projekto
ar būklių, nulemiančių didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, problemoms spręsti“ ir tos pačios dalies 2 punkte vartojamos sąvokos „asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikio mechanizmas: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga veikia ligos priežastis, ar ligos vystymąsi, ar ligos simptomus;“ tyrinys yra neaiškus, suprantamas subjektyviai, jis neapibrėžtas ir kituose tesiės aktuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalis apibrėžiant labai retų būklių sąvoką, naudojami iš esmės analogiški kriterijai: „gyvybei gresiantis ir (ar) žymų nuolatinį neįgalumą sukeliantis sveikatos sutrikimas, kuriam gali būti taikomas efektyvus etiologinį veiksnį (veiksnys, lemiantis ligos atsiradimą) ar patogenezinį veiksnį (veiksnys, lemiantis klinikinę ligos eigą) veikiantis gydymo būdas, <...>, galintis pailginti paciento išgyvenamumą ir (ar) sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti).“ Atsižvelgus į tai, siūlytina Projekte kriterijus apibrėžiančias sąvokas suvienodinti su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme naudojamomis sąvokomis, o tuo atveju, jei šių kriterijų sąvokos yra skirtingos nei naudojamos kituose teisės aktuose – jas apibrėžti Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje atitinkamai papildant jį naujomis dalimis. Penkta, sudarant Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetą(toliau –Komitetas), papildomai siūlomenustatyti pakaitinių Komiteto narių galimybę. Susiklosčius aplinkybėms, kuomet Komiteto narys laikinai negalėtųeitisavopareigų (dėl ligos, atostogų, komandiruočių ar kitų svarbių priežasčių), jį pavaduotų pakaitinis Komiteto narysiš jo atstovaujamos organizacijomis. Tokiu būdubūtų užtikrinamas sklandus ir nepertraukiamas Komitetodarbasbei Komiteto sprendimų priėmimas.
Analogiškąpraktika jau yra taikoma sudarant Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją. Šiuo metu galiojančiame Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 25 d. priimtame Įsakyme Nr. V-90 dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo yra paskirti ne tik pagrindiniai, bet ir pakaitiniai komisijos nariai. *** Primename, kad POLA yra skėtinė nevyriausybinė organizacija, šiuo metu vienijanti 26 onkologinėje srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir turinti daugiau nei 10 000 bendruomenės narių. POLA yra skaidri ir nepriklausoma, onkologinių pacientų interesus atstovaujanti organizacija, kurios misija – dėti visas įmanomas pastangas siekiant pagerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. Atsižvelgti
darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, 2018-11-05 Siekdami geresnės paslaugų kokybės bei jų prieinamumo pacientams, teikiame siūlymus dėl Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo. Dėl kriterijų paslaugas įtraukti į kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – Paslaugų) sąrašą. Siūlome atsisakyti papildymo įstatyme siūlomų kriterijų ir juos pakeisti tiesiogiai asmens sveikatą gerinančiais paslaugų kriterijais; paslaugos kompensuojamos, jei jas suteikus: 1) gerinamas išgyvenamumas; 2) mažinamas neįgalumas arba neleidžiama jam didėti; 3) gerinama gyvenimo kokybė; 4) grąžinamas darbingumas; 5) perspėjamos ligos; 6) gerinami netiesioginiai (surogatiniai) sveikatos rodikliai, kai įrodytas jų tiesioginis ryšys su 1-5 rodiklių gerinimu; 7) turi būti užtikrinamas visuotinis paslaugos prieinamumas; 8) pakanka Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų paslaugai kompensuoti. Dėl siūlymų teikimo.
Dėl siūlymų teikimo. Siūlome išplėsti, kad siūlymus dėl Paslaugų įtraukimo /išbraukimo į kompensuojamųjų Paslaugų sąrašus galėtų teikti ir universiteto ligoninės bei profesinės medikų asociacijos. Dėl paslaugos įtraukimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuotinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą tvarkos. Siūlome nustatyti, kad Paslaugos įtraukiamos /išbraukiamos iš sąrašų, atlikus 1) technologijų vertinimą (atlieka pvz. Akreditavimo tarnyba); 2) Paslaugos nepriklausomą medicininį (sveikatos priežiūros poveikio konteksto) ekspertinį vertinimą (atlieka medicinos ekspertai, kurių sąrašas tvirtinamas sveikatos apsaugos ministro);
3) poveikio Privalomojo sveikatos fondo biudžetui vertinimą (atlieka Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK)); 4) viešą konsultaciją. Minėtų veiksmų apimtys turėtų būti nustatytos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Siūlome, kad sprendimą dėl Paslaugos įtraukimo /išbraukimo iš sąrašų priimtų Sprendimų komisija. Siūlome suformuoti nepriklausomą Apeliacinę komisiją. Siūlome, kad technologijų vertinimo, ekspertinio vertinimo išvados bei viešos konsultacijos apibendrinti rezultatai būtų lygiaverčiai, komisijai priimant sprendimą dėl paslaugos įtraukimo /išbraukimo iš sąrašų. Siūlome, kad tais atvejais, kai VLK išvada paslaugai kompensuoti lėšų nepakanka, ji būtų įrašoma į Rezervinį sąrašą. Siūlome, kad sprendimai būtų argumentuoti bei skelbiami viešai. Siūlome, kad komisijos būtų sudarytos iš Sveikatos apsaugos ministerijos (ar jai pavaldžių institucijų), sveikatos priežiūros specialistų bei pacientų organizacijų atstovų, vadovaujantis proporcingumo principais. Siūlome aiškiai nustatyti, kad komisijų personalinis formavimas vykdomas, vengiant vertikalaus bei horizontalaus interesų konflikto, o narys į komisijas negali būti skiriamas daugiau kaip vieną 4 metų kadenciją iš eilės. Siūlome nustatyti, kad Apeliacinės komisijos sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Siekiant profesionalumo bei nešališkumo, siūlome įstatymu nustatyti, kad asmenų, kurie atlieka technologijų vertinimą, medicininį ekspertinį vertinimą bei komisijų narių darbas būtų apmokamas, o vyriausybė nustatytų apmokėjimo tarifą. Siūlome nustatyti, kad nuo paraiškos pateikimo iki Sprendimų komisijos sprendimo priėmimo gali praeiti ne daugiau kaip 6 mėnesiai, apeliacija teikiama per 1 mėnesį, Apeliacinė komisija sprendimą priima per 1 mėnesį. Siūlome nustatyti, kad nuo galutinio komisijos sprendimo priėmimo iki ministro įsakymo Paslaugą įtraukti /išbraukti iš sąrašų įsigaliojimo gali praeiti ne daugiau kaip 10 darbo dienų. Dėl paslaugos įtraukimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuotinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą tvarkos bei komisijų veiklos reglamentų aprašų tvirtinimo. Siūlome įstatymu nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministras tvirtina Paslaugos vertinimų, viešos konsultacijos, komisijų sprendimų priėmimo tvarką bei komisijų veiklos reglamentus. Dėl vaistinių preparatų įtraukimo į kompensavimo sąrašus tvarkos. Atkreipiame dėmesį, kad sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi ir LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projektą, kuriuo keičiama vaistų įtraukimo į kompensavimo sąrašus tvarka. Skirtingai nuo teikiamo įstatymo papildymo dėl Paslaugų įtraukimo į kompensavimo sąrašus tvarkos, vaistų įtraukimo į kompensavimo sąrašus kriterijai bei tvarka nenustatomi įstatymu, bet paliekami poįstatyminiam reguliavimui – t. y. Sveikatos apsaugos ministro kompetencijai. Manome, kad visiškai skirtingas paslaugų ir vaistų įtraukimo į kompensavimo sąrašus reglamentavimas yra ydingas.
Siekiant koordinavimo ir racionalaus valstybės lėšų naudojimo, siūlome abu kompensavimo mechanizmus suderinti tarpusavyje: siūlome spręsti dėl suderintų kompensavimo kriterijų, vertinimo bei sprendimų priėmimo tvarkos, bendrų komisijų veiklos. Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 1 d. nustato, kad „rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas“, todėl raginame FARMACIJOS
reguliavimų poveikių vertinimą. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai
1 Argumentai: Siekiant aiškumo, reikalinga keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje patikslinti atvejus, kada (ir esant kokioms sąlygoms) naujos ar jau teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų vertinamos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Naujos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių išlaidos kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir šio biudžeto lėšomis jau apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimo sąnaudos pakito padidėjo dėl organizacinių pakeitimų ir
(ar) naujai diegiamų technologijų, turi būti įvertintos vertinamos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto (toliau – Komitetas) šio įstatymo ir Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
2 Argumentai: Siekiant objektyvesnio, skaidresnio ir atviresnio asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuotinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo vertinimo mechanizmo, tikslinga paraiškas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtraukimo į vertinimo mechanizmą leisti pateikti ir sveikatos priežiūros specialistus vienijančioms asociacijoms, taip pat leisti paraiškas teikti du karus per metus (atitinkamai keičiant vertinimo procedūrų datas). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo kriterijai turi būti koreguoti atsižvelgiant į tai, kad ne visoms technologijoms medicininis technologijų vertinimas yra tikslingas ir būtinas. Taip pat neturi būti užkirstas kelias Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuoti tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra inovatyvios ir Europos ekonominės erdvės šalyse masiškai nėra kompensuojamos. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Paraiškas dėl šio straipsnio 1 dalyje išvardintų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo Komitetui teikia Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, universiteto ligoninės ir sveikatos priežiūros specialistus vienijančios asociacijos. Paraiškos Komitetui teikiamos iki kovo 1 d. ir iki rugsėjo 1 d. Komitetas ne vėliau kaip atitinkamai iki gegužės 1 d. arba iki lapkričio 1 d. įvertina šio straipsnio
neįtraukia) jas į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, vadovaudamasis visais šiais įtraukimo kriterijais Siūlymus dėl šio straipsnio 1 dalyje išvardytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo Komitetui teikia Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) Valstybinė ligonių kasa. Siūlymai pateikiami iki kovo 1 d. Komitetas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo siūlymų pateikimo dienos įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įtraukia (arba neįtraukia) jas į Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, vadovaudamasis visais šiais kriterijais:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais asmens sveikatos priežiūros paslauga yra pagrįsta sveikatos apsaugos ministro nustatytu sveikatos priežiūros technologijų vertinimu;
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidos yra apmokamos viešojo finansavimo (valstybės ar privalomojo sveikatos draudimo) lėšomis ne mažiau kaip trečdalyje Europos ekonominės erdvės valstybių;
23) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus.“
A.Veryga, A. Kubilienė, A.
3 Argumentai: Siūlytina reitingavimo kriterijus pakoreguoti taip, kad reitinguojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų įvertintos kuo visapusiškiau: atsižvelgta į tai, ar paslauga sprendžia svarbiausiais sveikatos problemas Lietuvoje, kaip paslauga veikia pacientų išgyvenamumą, darbingumą, neįgalumą, gyvenimo kokybę. Taip pat turi būti įvertinama, koks bus poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Labai svarbu ir tai, kad reitingavimo kriterijai turi būti pakoreguoti atsižvelgiant į tai, ar tokias paslaugas gautų visi pacientai, kuriems tokios paslaugos yra būtinos. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.
Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Komitetas ne vėliau kaip atitinkamai iki einamųjų metų birželio 1 d. arba gruodžio 1 d. peržiūri Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, įvertina jame nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėsto jas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos reitingavimo kriterijus Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Komitetas ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. peržiūri Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, įvertina jame nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėsto jas prioriteto tvarka, vadovaudamasis visais šiais kriterijais:
poveikį ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams asmens sveikatos priežiūros paslaugos paskirtis: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga skirta ligų ir būklių, nulemiančių didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, problemoms spręsti;
poveikį pacientų išgyvenamumui asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikio mechanizmas: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga veikia ligos priežastis, ar ligos vystymąsi, ar ligos simptomus;
poveikį pacientų darbingumui ir (ar) neįgalumui lygiavertės asmens sveikatos priežiūros paslaugos alternatyvos, už kurią jau mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, buvimas;
fondo biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui galimybės užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą;
prieinamumą asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.“ Pritarti 4.
Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Komitetas ne vėliau kaip atitinkamai iki einamųjų metų birželio 1 d. arba gruodžio 1 d. peržiūri Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, įvertina jame nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėsto jas prioriteto tvarka, atsižvelgdamas į visus šiuos reitingavimo kriterijus Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Komitetas ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. peržiūri Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, įvertina jame nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėsto jas prioriteto tvarka, vadovaudamasis visais šiais kriterijais:
poveikį ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams asmens sveikatos priežiūros paslaugos paskirtis: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga skirta ligų ir būklių, nulemiančių didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, problemoms spręsti;
poveikį pacientų išgyvenamumui asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikio mechanizmas: ar asmens sveikatos priežiūros paslauga veikia ligos priežastis, ar ligos vystymąsi, ar ligos simptomus;
poveikį pacientų darbingumui ir (ar) neįgalumui lygiavertės asmens sveikatos priežiūros paslaugos alternatyvos, už kurią jau mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, buvimas;
fondo biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui galimybės užtikrinti visuotinį asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą;
prieinamumą asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.“
A.
Seimo nariai
4 Argumentai: Siekiant objektyvesnio, skaidresnio ir atviresnio proceso, tikslinga sudaryti galimybes paraiškų teikėjams prieš Komitetui priimant sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą įrašyti (neįrašyti) į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą pateikti savo paaiškinimus. Taip pat tikslinga nustatyti, kad Komiteto sprendimai turi būti skelbiami viešai. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komitetas, įvertinęs asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir
išdėstęs jas prioriteto tvarka, priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą įrašyti (neįrašyti) į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Komiteto posėdyje, prieš priimant sprendimą, turi būti sudarytos galimybės dalyvauti ir pateikti savo paaiškinimus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems paraiškų teikėjams. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Komiteto sprendimas skelbiamas viešai, o pareiškėjas informuojamas raštu, aiškiai, suprantamai ir išsamiai nurodant objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstas tokio sprendimo priežastis Komitetas, įvertinęs asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išdėstęs jas prioriteto tvarka, teikia sveikatos apsaugos ministrui siūlymus dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą.“
A. Veryga, A. Kubilienė, A.
5 Argumentai: Siekiant objektyvesnio, skaidresnio proceso, tikslinga sudaryti galimybes pareiškėjams nesutinkant su Komiteto priimtu sprendimu siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą įrašyti (neįrašyti) į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą pateikti skundą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nuolatinei Apeliacinei komisijai. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Komiteto
priimtu sprendimu, jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę pateikti skundą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Skundus dėl Komiteto priimtų sprendimų nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija. Apeliacinė komisija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, gali priimti šiuos sprendimus:
1) patenkinti skundą ir siūlyti sveikatos apsaugos ministrui pavesti Komitetui pakartotinai priimti sprendimą, įvertinant Apeliacinės komisijos nurodytus trūkumus;
2) atmesti skundą. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgęs į Valstybinės ligonių kasos išvadą dėl galimybių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis mokėti už šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę, ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d. keičia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą pagal Komiteto pateiktus siūlymus.“
6 Argumentai: Siekiant suderinti šios dalies nuostatas su kitomis pildomo 9² straipsnio dalimis, siūlytina tikslinti nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgęs į Valstybinės ligonių kasos išvadą dėl galimybių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis mokėti už šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę, ne vėliau kaip atitinkamai iki einamųjų metų spalio 1 d. arba iki kitų metų balandžio 1 d. keičia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą pagal Komiteto pateiktus siūlymus. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neįtrauktos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, lieka Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše ir kitais metais vėl yra vertinamos bei dėstomos prioriteto tvarka šio straipsnio nustatyta tvarka.“
7 Argumentai: Siekiant suderinti šios dalies nuostatas su kitomis pildomo 9² straipsnio dalimis, siūlytina tikslinti nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neįtrauktos į
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, lieka Kompensuotinų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše ir kitais metais vėl yra vertinamos bei dėstomos prioriteto tvarka šio straipsnio nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministerijos ar Valstybinės ligonių kasos siūlymu Komitetas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka taip pat įvertina, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neatitinkančios visų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, Komiteto siūlymu išbraukiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“
8 N Argumentai: Siekiant suderinti šios dalies nuostatas su kitomis pildomo 9² straipsnio dalimis, siūlytina tikslinti nuostatas. Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Komitetas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų siūlymu ir nustatyta tvarka įvertina, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus įtraukimo kriterijus. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neatitinkančios visų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų įtraukimo kriterijų, Komiteto siūlymu išbraukiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“
A. Veryga, A. Kubilienė, A.
1 Argumentai: Siekiant objektyvesnio asmens sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimo, sprendžiant paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, tikslinga didinti Komiteto narių skaičių į jį įtraukiant du universiteto ligoninių, du gydytojams ir du pacientams atstovaujančių organizacijų atstovus. Siekiant efektyvaus Komiteto darbo, tikslinga Komiteto nariams nustatyti reikalavimus turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Komitetas sudaromas iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų Valstybinės ligonių kasos, dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų universiteto ligoninių, dviejų gydytojams ir dviejų pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkančių sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Komiteto nario kadencija yra ketveri metai. Tas pats Komiteto narys negali būti skiriamas Komiteto nariu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komiteto narius skiria sveikatos apsaugos ministras. Sveikatos apsaugos ministras taip pat skiria pakaitinius Komiteto narius, kurie nesant atitinkamų Komiteto narių, juos pakeičia. Komitetas sudaromas iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų Valstybinės ligonių kasos, dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vieno universiteto ligoninės, vieno gydytojams ir vieno pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų. Komiteto nario kadencija yra ketveri metai. Tas pats Komiteto narys negali būti skiriamas Komiteto nariu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Komiteto narius skiria sveikatos apsaugos ministras.“
1 Argumentai: siekiant objektyvesnio asmens sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimo, sprendžiant paslaugų įrašymo į PSDF lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, siūlytina didinti Komiteto narių skaičių, įtraukiant į jį dar vieną universiteto ligoninių atstovą. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Komitetas sudaromas iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų Valstybinės ligonių kasos, dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vieno dviejų universiteto ligoninėsių, vieno gydytojams ir vieno pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų. Komiteto nario kadencija yra ketveri metai. Tas pats Komiteto narys negali būti skiriamas Komiteto nariu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komiteto narius skiria sveikatos apsaugos ministras.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Komitetas sudaromas iš dviejų Sveikatos apsaugos
ministerijos, dviejų Valstybinės ligonių kasos, dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų universiteto ligoninių, vieno dviejų gydytojams ir vieno dviejų pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkančių sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Komiteto nario kadencija yra ketveri metai. Tas pats Komiteto narys negali būti skiriamas Komiteto nariu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komiteto narius skiria sveikatos apsaugos ministras.
Sveikatos apsaugos ministras taip pat skiria pakaitinius Komiteto narius, kurie nesant atitinkamų Komiteto narių, juos pakeičia.“
2 Argumentai: Siekiant objektyvaus ir skaidraus asmens sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimo Apeliacinėje komisijoje, tikslinga nurodyti iš kokių narių sudaroma Apeliacinė komisija. Siekiant efektyvaus Apeliacinės komisijos darbo, tikslinga Apeliacinės komisijos nariams nustatyti reikalavimus turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Taip pat turėtų būti įtvirtinta Apeliacinės komisijos rotacija. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apeliacinė komisija sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos
ministerijos, dviejų gydytojams ir dviejų pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų. Apeliacinės komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkantis sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Apeliacinės komisijos nario kadencija yra ketveri metai. Tas pats Apeliacinės komisijos narys negali būti skiriamas Apeliacinės komisijos nariu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Apeliacinės komisijos nariu taip pat negali būti skiriamas šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Komiteto narys. Komiteto ir Apeliacinės komisijos nariai negali būti tarpusavyje susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Komiteto nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo.“
3 Argumentai: Siekiant užtikrinti efektyvų ir skaidrų Komiteto ir Apeliacinės komisijos darbą, tikslinga nustatyti atsakomybę Komiteto ir Apeliacinės komisijos nariui už netinkamą jo pareigų vykdymą Komitete ar Apeliacinėje komisijoje.
Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komiteto ir Apeliacinės komisijos nariai, nevykdę ar netinkamai vykdę šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jiems nustatytas pareigas, šalinami iš Komiteto ir Apeliacinės komisijos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir atsako įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu Komiteto ir Apeliacinės komisijos narys yra valstybės tarnautojas, apie jo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą informuojamas institucijos ar įstaigos vadovas. Komitetas dirba vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais nuostatais.“
4 N Argumentai: Siūlytina nustatyti, kad detali Komiteto ir Apeliacinės komisijos veikla būtų nustatą ne tik Sveikatos draudimo įstatyme bet ir sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Pasiūlymas: papildyti 3 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Komiteto ir Apeliacinės komisijos funkcijas ir darbo
organizavimo tvarką nustato šis įstatymas ir sveikatos apsaugos ministras.“
A. Veryga, A. Kubilienė, A. Vinkus 2018-11-274 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nebus suspėta įgyvendinti įstatymo, būtina pakeisti įstatymo projekto įgyvendinamąsias nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos sausio
Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2019 2018 m. gegužės lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9² ir 9³ straipsniais įstatymo projektui XIIIP-2367(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas, R. Martinėlis, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė