Projekto lyginamasis variantas
1Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 2 dalį. 2. Gydytojas internas asmuo, studijuojantis medicinos internatūroje. 2. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gydytojas rezidentas – asmuo gydytojas, kuris
studijuoja studijuojantis medicinos rezidentūroje pagal medicinos krypties rezidentūros studijų programą ir dirbantis gydytoju rezidentu, prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo dirba dirbantis gydytoju rezidentu arba savarankiškai atlieka medicinos praktikos veiksmus pagal rezidentūros studijų programos metu įgytas kompetencijas, kurias patvirtina jam išduotas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas.“
3Papildyti 2 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Jaunesnysis gydytojas rezidentas – gydytojas rezidentas, studijuojantis
pirmame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis pirmame arba antrame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.“
4Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Medicinos gydytojas – asmuo, baigęs medicinos krypties vientisąsias
studijas ir įgijęs sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį ir medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją arba medicinos studijų krypties lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
5Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 8 dalį. 8. Medicinos internatūra - ne ilgesnė kaip vienų metų (40 kreditų)
medicinos studijų, kurių metu asmuo studijuoja ir atlieka bendrąją medicinos praktiką gydytojo interno vadovo prižiūrimas ir įgyja bendrosios medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties, dalis.
Jeigu būtinasis minimalus praktinis pasirengimas įgyjamas atskirai per organizuojamą medicinos internatūrą, aukštojo mokslo diplomas išduodamas prieš šias studijas. 6. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Medicinos rezidentūra – medicinos krypties studijos, skirtos medicinos
studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka įgyti medicinos praktikos kvalifikaciją trečiosios pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos gydytojui, norinčiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies gydytojo profesinę kvalifikaciją.“
7Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Medicinos studijos – ne trumpesnės kaip 6 metų arba Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytos vientisųjų studijų programos apimties ne mažiau kaip 240 kreditų vientisosios universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiesiems baigus išduodamas aukštojo mokslo diplomas, kuriuo patvirtinama, kad baigtos patvirtinantis medicinos krypties vientisosios studijos, įgytas sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis ir medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikta suteiktą medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija arba medicinos studijų krypties lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija kvalifikaciją, ir internatūros pažymėjimas, patvirtinantis suteiktą medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.“
8Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹.
Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas – universiteto nustatyta tvarka medicinos rezidentūros studijų metu universiteto išduodamas pažymėjimas, kuriuo patvirtinama gydytojo rezidento įgyta kompetencija savarankiškai be gydytojo vadovo priežiūros teikti sveikatos priežiūros paslaugas. 9. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Rezidentūros bazė – universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti medicinos rezidentūrąos programą ar jos dalį.“
10Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:
„21. Vyresnysis gydytojas rezidentas – gydytojas rezidentas, studijuojantis
antrame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis trečiame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Medicinos rezidentūrą sudaro teorinė dalis ir gydytojo rezidento
profesinės veiklos praktika, skirstomos į dalykų ciklus (modulius, praktikumus). Rezidentūros teorinį kursą organizuoja universitetas gydytojo rezidento praktikos vietoje. Profesinės veiklos praktikos metu gydytojas rezidentas dirba gydytoju rezidentu ir įgyja specialių medicinos įgūdžių bei klinikinės patirties. Šiam tikslui. Rrezidentūros bazė su gydytoju rezidentu vietoj profesinės veiklos praktikos sutarties sudaro terminuotą darbo sutartį, ir gydytojas rezidentas įdarbinamas gydytoju rezidentu rezidentūros bazėje.
Gydytojui rezidentui mokama pareiginė alga, kuri apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas pareiginės algos koeficientas – 7.6, vyresniajam gydytojui rezidentui – 8.1. Gydytojo rezidento pareiginė alga mokama iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Medicinos rezidentūros vietų, kurioms bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, skaičius neturi viršyti tais metais vientisąsias medicinos studijas turinčių baigti asmenų skaičiaus. Medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus bei priežiūros tvarką nustato Vyriausybė Rezidento bazinei pareiginei algai mokėti Sveikatos apsaugos ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Lėšos rezidentūros bazėms paskirstomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika skirstoma į jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento praktiką. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktikos apimtį, trukmę, gydytojo rezidento teises, pareigas, kompetenciją, atsakomybę ir bazinės pareiginės algos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Gydytojų rengimą ir profesinių kvalifikacijų įgijimą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai..“
1Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik
sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Gydytojas rezidentas verstis medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programą, išskyrus konsultavimą, gali tik rezidentūros bazėje. įstaigoje, kurioje atlieka rezidentūrą, ir Verstis medicinos praktika pagal medicinos rezidentūros studijų programą gydytojas rezidentas gali tik prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo, išskyrus gydytoją rezidentą, kuriam išduotas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas. Gydytojui rezidentui, turinčiam Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą ir savarankiškai be gydytojo rezidento vadovo priežiūros atliekančiam medicinos praktikos veiksmus, rezidentūros bazė privalo užtikrinti galimybę konsultuotis su rezidentūros bazėje dirbančiais gydytojais.“
2Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšis
ir gydytojo kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. Gydytojo rezidento kompetencija įgyjama medicinos rezidentūros metu išėjus pabaigus rezidentūros programą ar jos dalį. Gydytojo rezidento, kuriam išduotas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas, kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras.“
apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pakopinių kompetencijų pripažinimo pažymėjimai išduodami ir tiems asmenims, kurių medicinos rezidentūros studijos prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei šių asmenų rezidentūros studijos atitinka Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo išdavimo reikalavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
1Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 2 dalį. 2. Gydytojas internas asmuo, studijuojantis
medicinos internatūroje. 2. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Gydytojas rezidentas – asmuo gydytojas, kuris studijuoja studijuojantis medicinos rezidentūroje pagal medicinos krypties rezidentūros studijų programą ir dirbantis gydytoju rezidentu, prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo dirba dirbantis gydytoju rezidentu bei savarankiškai verčiasi medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programos metu įgytas kompetencijas, patvirtintas jam išduotu pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimu.“
3Papildyti 2 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Jaunesnysis gydytojas rezidentas – gydytojas rezidentas, studijuojantis pirmame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis pirmame arba antrame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.“
4Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Medicinos gydytojas – asmuo, baigęs medicinos
krypties vientisąsias studijas ir įgijęs sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį ir medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją arba medicinos studijų krypties lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
5Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 8 dalį. 8. Medicinos internatūra - ne ilgesnė kaip vienų
metų (40 kreditų) medicinos studijų, kurių metu asmuo studijuoja ir atlieka bendrąją medicinos praktiką gydytojo interno vadovo prižiūrimas ir įgyja bendrosios medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties, dalis.
Jeigu būtinasis minimalus praktinis pasirengimas įgyjamas atskirai per organizuojamą medicinos internatūrą, aukštojo mokslo diplomas išduodamas prieš šias studijas. 6. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Medicinos rezidentūra – universitetinės medicinos
krypties studijos, skirtos asmenims, baigusiems medicinos studijas ir siekiantiems teisės aktų nustatyta tvarka įgyti medicinos praktikos specializaciją trečiosios pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos gydytojui, norinčiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies gydytojo profesinę kvalifikaciją.“
7Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Medicinos studijos – ne trumpesnės kaip šešerių
metų arba Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytos vientisųjų studijų programos apimties ne mažiau kaip 240 kreditų vientisosios universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiesiems baigus išduodamas aukštojo mokslo diplomas, kuriuo patvirtinama, kad baigtos patvirtinantis medicinos krypties vientisosios studijos, įgytas sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis ir medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikta suteiktą medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija arba medicinos studijų krypties lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija kvalifikaciją, ir internatūros pažymėjimas, patvirtinantis suteiktą medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.“
8Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹.
Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas – universiteto nustatyta tvarka medicinos rezidentūros studijų metu universiteto išduodamas pažymėjimas, kuriuo patvirtinama gydytojo rezidento sveikatos apsaugos ministro nustatyta kompetencija šio įstatymo nustatyta tvarka savarankiškai be gydytojo vadovo priežiūros verstis medicinos praktika.“
9Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Rezidentūros bazė – universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti medicinos rezidentūrąos programą ar jos dalį.“
10Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:
„21. Vyresnysis gydytojas rezidentas – gydytojas
rezidentas, studijuojantis antrame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra mažiau kaip ketveri metai, ar studijuojantis trečiame ar aukštesniame medicinos rezidentūros kurse pagal medicinos rezidentūros studijų programą, kurios apimtis (trukmė) yra ketveri arba daugiau metų.“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Medicinos rezidentūrą sudaro teorinė dalis ir
gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika, skirstomos į dalykų ciklus (modulius, praktikumus). Rezidentūros teorinį kursą organizuoja universitetas gydytojo rezidento praktikos vietoje. Profesinės veiklos praktikos metu gydytojas rezidentas dirba gydytoju rezidentu ir įgyja specialių medicinos įgūdžių bei klinikinės patirties. Šiam tikslui. Rrezidentūros bazė su gydytoju rezidentu vietoj profesinės veiklos praktikos sutarties sudaro terminuotą darbo sutartį ir gydytojas rezidentas įdarbinamas gydytoju rezidentu rezidentūros bazėje.
Gydytojui rezidentui mokama pareiginė alga, kuri apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas pareiginės algos koeficientas – 7,6, vyresniajam gydytojui rezidentui – 8,1. Gydytojo rezidento pareiginė alga mokama iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Medicinos rezidentūros vietų, į kurias priimtiems asmenims pareiginė alga mokama iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, skaičius neturi viršyti tais metais vientisąsias medicinos studijas turinčių baigti asmenų skaičiaus. Medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir jų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė Rezidento bazinei pareiginei algai mokėti Sveikatos apsaugos ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Lėšos rezidentūros bazėms paskirstomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika skirstoma į jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento praktiką. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktikos apimtį, trukmę, gydytojo rezidento teises, pareigas, kompetenciją, atsakomybę ir bazinės pareiginės algos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Gydytojų rengimą ir profesinių kvalifikacijų įgijimą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai..“
1Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos
priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Gydytojas rezidentas verstis medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programą, išskyrus konsultavimą, gali tik rezidentūros bazėje. įstaigoje, kurioje atlieka rezidentūrą, ir Verstis medicinos praktika pagal medicinos rezidentūros studijų programą gydytojas rezidentas gali tik prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo, išskyrus gydytoją rezidentą, kuriam išduotas pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas. Gydytojui rezidentui, kuris turi pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą ir savarankiškai be gydytojo rezidento vadovo priežiūros verčiasi medicinos praktika, rezidentūros bazė privalo užtikrinti galimybę konsultuotis su rezidentūros bazėje dirbančiais gydytojais.“
2Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšis ir gydytojo
kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. Gydytojo rezidento kompetencija įgyjama medicinos rezidentūros metu išėjus baigus rezidentūros programą ar jos dalį.“
ir sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pakopinių kompetencijų pripažinimo pažymėjimai išduodami ir tiems asmenims, kurių medicinos rezidentūros studijos prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu šių asmenų rezidentūros studijos atitinka pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo išdavimo reikalavimus. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui gydytojo rezidento pareiginės algos dydis perskaičiuojamas atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus naujus pareiginės algos koeficientus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo baigtos medicinos studijos pripažįstamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242
priežastys: Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, gydytojai rezidentai medicinos rezidentūros studijų metu negali dirbti savarankiškai be gydytojų specialistų priežiūros, nors studijų metu įgyja daug žinių bei įgūdžių ir galėtų juos atitinkama apimtimi taikyti savarankiškai. Gydytojai rezidentai negali visavertiškai dalyvauti sveikatos priežiūros sistemoje. Pažangiausias ir įrodymais pagrįstas būdas ruošti šiuolaikinius standartus atitinkančius jaunuosius gydytojus – pakopinėmis (etapinėmis) kompetencijomis grįsta rezidentūra. Šis modelis yra taikomas Kanadoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kitose šalyse, kurių sveikatos sistemos pagal pasiekiamus rezultatus yra pasaulinės lyderės. Pakopinių (etapinių) kompetencijų modelio esmė yra ta, jog gydytojas rezidentas palaipsniui įgyja savo pasirinktos specialybės kompetencijas ir gauna tai patvirtinantį pažymėjimą. Šis dokumentas yra išduodamas surinkus įrodymus, kurie leidžia įsitikinti rezidento klinikiniais įgūdžiais bei asmeninėmis savybėmis, kurios yra reikalingos teikiant atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pakopinės kompetencijos įgalintų gydytojus rezidentus palaipsniui prisiimti atsakomybę už įgytų įgūdžių taikymą. Tai užtikrintų nuoseklesnį (ir pacientui saugesnį) perėjimą į savarankišką gydytojo specialisto praktiką. Turėdamas pakopines kompetencijas patvirtinantį pažymėjimą, rezidentas galėtų savarankiškai teikti atitinkamas paslaugas. Jau dabar gydytojams rezidentams, turintiems medicinos gydytojo licenciją ir tiesiogiai dalyvaujantiems pacientų priežiūroje, taikoma teisinė atsakomybė. Siekiant užtikrinti pacientų saugumą, turi būti mechanizmai, kurie užtikrintų rezidento teisę visais neaiškiais ar jo kompetenciją viršijančiais atvejais konsultuotis su jį prižiūrinčiu gydytoju ar rezidentūros vadovu. Pastebėtina tai, kad jau dabar specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti ne tik rezidentūrą baigę asmenys, bet ir medicinos gydytojai, į giję universitetų išduotą įvadinio kurso pažymėjimą ir teisę verstis siaura medicinos praktika. Ši tvarka galioja remiantis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“. Diegiant rezidentų pakopinių kompetencijų modelį, galima būtų vadovautis panašia tvarka, o gydytojai rezidentai savarankiškai teikti sveikatos priežiūros paslaugas galėtų pakopines kompetencijas patvirtinančių pažymėjimų pagrindu.
Siekiant padidinti gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų jiems dirbant rezidentūros bazėse socialines garantijas, tikslinga nustatyti, kad gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų, priimtų į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, parama (toliau – Parama) būtų sudėtinė jiems mokamo darbo užmokesčio (jiems dirbant pagal darbo sutartis rezidentūros bazėse), nuo kurio būtų mokamos socialinio draudimo įmokos, dalis. Siūlomais pakeitimais būtų didinamos gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų socialinės garantijos, t. y. padidėtų motinystės, nedarbingumo (ligos) išmokos, didėtų pensijų kaupimas ir pan. Pirmiau minėtų siūlymų įteisinimui pritaria Jaunųjų gydytojų asociacija. Projektais taip pat siekiama pagerinti gydytojų rezidentų (gydytojų odontologų rezidentų) (toliau abu kartu – gydytojai rezidentai) socialines garantijas, socialinio draudimo objektu laikant Paramą, gaunamą už darbą rezidentūros bazėje. Projektų tikslai:
esmė būtų ta, kad gydytojas rezidentas galėtų savarankiškai verstis medicinos praktika rezidentūros bazėje, jei jis rezidentūros studijų metu būtų įgijęs atitinkamas kompetencijas ir turėtų tai patvirtinantį pažymėjimą. 2. Gerinti gydytojų rezidentų socialines garantijas. Projektų uždaviniai:
nustatyti, kad gydytojai rezidentai savarankiškai (be gydytojų priežiūros) rezidentūros bazėse galėtų verstis sveikatos priežiūra pagal pakopinių kompetencijų pažymėjime nurodytą kompetenciją. 2. Įstatymu nustatyti, kad gydytojo rezidento darbo užmokestis apimtų Paramą už darbą rezidentūros bazėje, atitinkamai pakeičiant (padidinant) koeficientų dydžius. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nei Medicinos praktikos įstatyme, nei Odontologijos praktikos įstatyme nėra nustatyta, kad gydytojo rezidento darbo užmokestis apimtų ir visų rūšių rezidentūros studijų metu gautą Paramą už darbą rezidentūros bazėje. Medicinos praktikos įstatyme ir Odontologijos praktikos įstatyme yra nustatyta, kad gydytojas rezidentas yra gydytojas, studijuojantis medicinos rezidentūroje ir dirbantis gydytoju rezidentu, prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo. Gydytojas rezidentas verstis medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programą, išskyrus konsultavimą, gali tik įstaigoje, kurioje atlieka rezidentūrą, ir tik prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarime Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarime Nr. 1360 „Dėl gydytojų odontologų rengimo“ nustatyti koeficientai gydytojams rezidentams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ nustatyta, kad visiems nuolatinės studijų formos studentams, studijuojantiems pagal profesinių studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos biudžeto lėšomis, kas mėnesį teikiama parama studijoms. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tačiau stipendija ar kita parama joms nepriskiriama, todėl nukenčia gydytojų rezidentų socialinės garantijos. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektais siūlomos priemonės:
praktikos įstatyme ir Odontologijos praktikos įstatyme vartojamos su studijų vykdymu susijusios sąvokos suderinamos su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis. 2. Nustatoma, kad gydytojas rezidentas rezidentūros studijų metu gali gauti pažymėjimą, kuriuo patvirtinama gydytojo rezidento įgyta kompetencija ir suteikiama teisė pagal įgytą kompetenciją rezidentūros bazėje savarankiškai tam tikra apimtimi teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą išduotų universitetai. Nustatoma, kad verstis medicinos (odontologijos) praktika pagal rezidentūros studijų programą gydytojas rezidentas gali tik prižiūrimas rezidento vadovo, išskyrus gydytoją rezidentą, kuriam išduotas Pakopinės kompetencijos patvirtinimo pažymėjimas. Gydytojui rezidentui, turinčiam Pakopinės kompetencijos patvirtinimo pažymėjimą ir savarankiškai atliekančiam medicinos (odontologijos) praktikos veiksmus, rezidentūros bazė privalo užtikrinti galimybę konsultuotis su odontologijos rezidentūros bazėje dirbančiais gydytojais odontologais. Pastebėtina tai, kad gydytojas rezidentas pagal darbo sutartį įdarbinamas sveikatos spriežiūros įstaigoje. Atsakomybė už gydytojo rezidento veiksmus tektų įstaigai (kaip ir dabar), o pats gydytojas rezidentas būtų atsakingas tiek, kiek viršytų jam Pakopinės kompetencijos patvirtinimo pažymėjimu suteiktą kompetenciją. Gydytojo rezidento, turinčio Pakopinės kompetencijos patvirtinimo pažymėjimą, paslaugų teikimo atsakomybė būtų prilyginta gydytojo atsakomybei. 3. Atsižvelgiant į tai, kad gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų dabar gaunama Parama taptų sudėtine jiems mokamo darbo užmokesčio dalimi, atitinkamai perskaičiuojami gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientai.
Atsižvelgiant į tai, kad tik gydytojai rezidentai ir gydytojai odontologai rezidentai rezidentūros metu privalo būti įdarbinti rezidentūros bazėse, o Parama taptų sudėtine jiems mokamo darbo užmokesčio dalimi, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnyje nustatoma, kad paramos aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus, dirbančius rezidentūros bazėje), priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, arba gaunantiems studijų stipendiją, teikimo tvarką nustato Vyriausybė. Pastebėtina tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad profesinės studijos yra medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra, taip pat kitų Vyriausybės nustatytų krypčių studijos. Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai.
Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes). Šiuo metu net ir rezidentūros studentams studijuojant ne valstybės lėšomis finansuojamoje rezidentūroje jų darbo užmokesčiui finansus skiria Sveikatos apsaugos ministerija. Siekiant, kad universitetai, neatsižvelgdami į valstybės finansines galimybes mokėti gydytojams rezidentams darbo užmokestį, nepriimtų per daug savo lėšomis rezidentūroje studijuojančių studentų (už jų darbą rezidentūros bazėse moka Sveikatos apsaugos ministerija iš valstybės lėšų), siūloma nustatyti, kad medicinos (odontologijos) rezidentūros vietų, kurioms bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, skaičius neturi viršyti tais metais vientisąsias odontologijos studijas turinčių baigti asmenų skaičiaus. Jeigu toks skaičius bus viršytas, tokių rezidentų darbo užmokestis taps rezidentūros bazės reikalu ir turės būti mokamas iš rezidentūros bazės lėšų. Pastebėtina tai, kad Projektais nėra keičiamas gydytojų rezidentų skirstymas į jaunesniuosius ir vyresniuosius.
Rezidentūra trunka ne vienus metus, todėl manome, kad pradedančiųjų (jaunesniųjų) rezidentų, kurių patirtis yra mažesnė (ir atitinkamai kompetencija mažesnė) darbo užmokestis turėtų skirtis nuo didesnę patirtį turinčių vyresniųjų rezidentų. 4. Gydytojų rezidentų darbo užmokesčio koeficientai parenkami tokie, kad jų darbo užmokestis atitiktų šių specialistų orų darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 keisti nenumatoma, Projektų įsigaliojimo data būtų nustatyta 2019 m. sausio 1 d. Nauda visuomenei priėmus Projektus:
rezidentūros studijose įteisinimas Lietuvos Respublikos teisės aktais būtų svarbus pokytis ne tik vykdant rezidentūros studijas, bet ir organizuojant sveikatos apsaugos sistemą ir prisidėtų prie paslaugų teikimo netolygumų mažinimo (suteikus gydytojams rezidentams savarankiškumą, šie atitinkamas paslaugas, kad ir laikinai (kol studijuoja rezidentūroje), galėtų teikti tose Lietuvos ligoninėse (rezidentūros bazėse), kur tokių specialistų ir atitinkamų paslaugų poreikis nėra patenkinamas) bei leistų racionaliai panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus būtų ugdomi visuomenės poreikius ir specialybės standartus atitinkantys šiuolaikiniai gydytojai, kurie teiktų aukščiausios kokybės paslaugas savo pacientams ir taip prisidėtų prie visos Lietuvos žmonių sveikatos ir gerovės. 2. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus būtų didinamos gydytojų rezidentų socialinės garantijos, t. y. tokiems asmenims padidėtų motinystės, nedarbingumo (ligos) išmokų dydžiai, didėtų pensijų kaupimas ir pan. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti Projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti Projektai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms, plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Projektus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Atsižvelgiant į tai, kad su Projektais yra susijęs Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas (Seime registruotas numeriu Nr. XIIIP-1051) (Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme numatytos išimtys, kokioms subjektų grupėms minėtas įstatymas netaikomas, o gydytojai rezidentai ir gydytojai odontologai rezidentai, dirbsiantys rezidentūros bazėse – biudžetinėse įstaigose, neturėtų patekti į šio įstatymo taikymo sritį), būtina Projektus Seime svarstyti kartu su minėtu jau Vyriausybės pateiktu Seimui įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Teikiami Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“;
2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1360 „Dėl gydytojų odontologų rengimo“;
3Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines
studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“;
d. įsakymą Nr. V-902 „Dėl Gydytojo rezidento pavyzdinių pareiginių nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. V-1065 „Dėl Gydytojo odontologo rezidento pavyzdinių pareiginių nuostatų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
biudžeto asignavimai): rezidentų skaičius – 1724; skirta lėšų suma – 13.325,0 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 10.042,0 tūkst. eurų. 2019 metais pagal naujus įstatymo projekte nustatytus koeficientus (j-7,6; v-8,1) planuojami valstybės biudžeto asignavimai: rezidentų skaičius – 1798; planuojama lėšų suma – 29 893,0 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 22 546,0 tūkst. eurų (iš jų numatoma mokėti rezidentų atlygį 6 000,0 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos lėšų).
Planuojama lėšų suma (be ES lėšų) – 23 893,0 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 18 013,0 tūkst. eurų. Papildomas 2019 m. lėšų poreikis –
poreikio sumą įtraukta ŠMM rezidentams skiriamos lėšos, kurios turi būti perskirstytos tarp asignavimų valdytojų. Dar 6 mln. 2019 m. bus skirti iš ES lėšų pakopinių kompetencijų rezidentūros modeliui įgyvendinti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Pakopinės kompetencijos patvirtinimo pažymėjimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1555 2, 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-25
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
lyginamasis variantas skiriasi nuo įstatymo projekto. Įstatymo projekto lyginamajame variante netiksliai atspindėti siūlomi įstatymo pakeitimai. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje siūlomas gydytojo rezidento sąvokos apibrėžimas, pagal kurį „gydytojas rezidentas – asmuo, kuris studijuoja medicinos rezidentūroje pagal medicinos krypties rezidentūros studijų programą ir prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo dirba gydytoju rezidentu arba atlieka medicinos praktikos veiksmus pagal rezidentūros studijų programos metu įgytas kompetencijas, kurias patvirtina jam išduotas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas“. Siekiant teisinio aiškumo, šis apibrėžimas tikslintinas. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnį gydytojai rezidentai verčiasi medicinos praktika, o ne atlieka medicinos praktikos veiksmus. Atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Antra, pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo sąvoką siūloma apibrėžti keičiamo įstatymo
apibrėžime, siekiant jo neapsunkinti, reikėtų formuluoti, kad asmuo turi minėtąjį pažymėjimą ar jam jis išduotas. Trečia, pastebėtina, kad asmuo gydytoju rezidentu dirba (t.y. su juo sudaroma darbo sutartis) tiek prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo, tiek turėdamas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą.
Siūlytina įvertinti šį aspektą tikslinant gydytojo rezidento sąvokos apibrėžimą, nes dabartinė formuluotė suponuoja, kad turint minėtąjį pažymėjimą dirbama savarankiškai. 3. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūlomas medicinos gydytojo sąvokos apibrėžimas, pagal kurį
„Medicinos gydytojas – asmuo, baigęs medicinos
krypties vientisąsias studijas ir įgijęs sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį ir medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją arba medicinos studijų krypties lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“ (pažymėti siūlomi pakeitimai). Pažymėtina, kad pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas.“, be to, tai, kas laikoma medicinos studijomis apibrėžiama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, todėl priėmus pasiūlymą, jis dubliuotų įstatyme jau įtvirtintas nuostatas ir neturėtų teisinio krūvio. Nuostatų kartojimas vertintinas kritiškai atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, todėl siūlytina analizuojamo pasiūlymo atsisakyti. 4. Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamoje įstatymo
apibrėžimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra pateikta medicinos studijų sąvokos apibrėžtis. Analizuojamoje sąvokoje atsisakytina su įstatymo tekstu nederančio sąvokų vartojimo ir jau įtvirtintų nuostatų kartojimo. Todėl sąvokoje brauktini žodžiai „medicinos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka“. Vietoje šių žodžių įrašytini žodžiai „asmenims, baigusiems medicinos studijas ir siekiantiems“.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiant sąvokos apibrėžtį, joje nelieka jokių nuorodų į tai, kad tai yra universitetinės studijos. Sąvoka apibrėžiama vartojant žodžių junginį „medicinos krypties studijos“, kuris vertinantis kaip klaidinantis, nes šis žodžių junginys vartojamas apibrėžiant sąvoką „medicinos studijos“ ir sietinas su pagrindinių medicinos studijų apibrėžtimi. Siūlytina tikslinti sąvoką, kad jos turinys derėtų su įstatymo tekstu ir būtų aiškus, kad būtų aišku, ar sąvokoje kalbama apie universitetines, ar kitokio pobūdžio studijas. 5. Projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje siūloma pakeisti medicinos studijų sąvokos apibrėžtį. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kokiu tikslu greta žodžio „diplomas“ siūloma įrašyti žodžius „kuriuo patvirtinama, kad baigtos medicinos krypties vientisosios studijos“. Pastebėtina, kad aukštojo mokslo diplomas neišduodamas, jei studijos nėra baigtos, todėl nėra aiški šių žodžių prasmė ir tikslingumas. 6. Projekto 1 straipsnio 8 dalimi siūloma įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 14¹ dalimi ir nustatyti, kad universitetai savo nustatyta tvarka išduoda pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimus, kurių pagrindu, pagal projektu 3 straipsnio 1 dalimi siūlomą keisti įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, gydytojai rezidentai be gydytojo rezidento vadovo galės atlikti medicinos praktikos veiksmus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas pagal savo esmę būtų prilygintas licencijai, nes pažymėjimas kaip ir licencija suteiktų teisę verstis medicinos praktika savarankiškai. Toks reguliavimo pobūdis neabejotinai yra susijęs su asmenų (gydytojų rezidentų) teisėmis.
Taigi kaip ir licencijų reguliavimo atveju, pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo išdavimo, galiojimo stabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindai, negali būti nustatomi universitetų teisės aktuose, nes pagal Konstitucinio teismo ne kartą dėstytą doktriną, su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu (2011 m. rugsėjo 28 d., 1996 m. gruodžio 19 d. ir kiti Konstitucinio Teismo nutarimai). Siūlytina pildyti įstatymo projektą ir jame nustatyti pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimų išdavimo (kaip tai, pavyzdžiui, nurodoma projekto aiškinamajame rašte), galiojimo stabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindus. Antra, pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo turinio nėra aišku, ar visi gydytojai rezidentai privalomai turėtų gauti pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimus, ar tai priklausytų nuo gydytojo rezidento valios ir pasiekimų. Atkreiptinas dėmesys, kad gavus pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą, gydytojas rezidentas įgytų teisę savarankiškai verstis medicinos praktika, taigi didėtų jo darbo krūvis ir atsakomybė, tačiau pareiginės algos dydis niekaip dėl to nesikeistų. Taigi, jei būtų laikoma, kad gydytojai rezidentai privalo gauti pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą, svarstytina, ar tai būtų pagrįsta ir teisinga, jei pareiginė alga nesikeičia, ar toks reguliavimas atitiktų konstitucinį principą gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Kita vertus, jei pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo gavimas būtų savanoriškas, svarstytina, ar nesikeičiant pareiginei algai gydytojai rezidentai būtų skatinami siekti pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimų. 7.
dalyje pateikto apibrėžimo formuluotė „teikti sveikatos priežiūros paslaugas“ neturėtų būti derinama su keičiamo įstatymo 4 straipsniu, pagal kurį gydytojas rezidentas verčiasi medicinos praktika. 8. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje vartojamos skirtingos sąvokos: „pareiginė alga“, „bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga)“. Siūlytina vienodinti vartojamas sąvokas. 9. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 13 dalyje yra įtvirtinta, kad rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata, kad medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus bei priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, nėra perteklinė. 10. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad pakopinių kompetencijų pripažinimo pažymėjimai išduodami ir tiems asmenims, kurių medicinos rezidentūros studijos prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei šių asmenų rezidentūros studijos atitinka „Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo išdavimo reikalavimus“. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nenustatomi jokie pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo išdavimo reikalavimai, taip pat nenurodoma kokia institucija tokius reikalavimus turėtų nustatyti. 11. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose reikėtų nustatyti teisinį reguliavimą tais atvejais, kai pagal su gydytojais rezidentais iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis jų darbo užmokestis yra mažesnis arba didesnis nei tas, kurį siūloma nustatyti įstatymo projektu. 12. Įstatymo projektu siūloma iš įstatymo teksto išbraukti visas nuostatas, susijusias su medicinos internatūra. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas turėtų būti papildytas pereinamojo laikotarpio nuostatomis, susijusiomis su įstatymo taikymu asmenims, kurie įstatymo įsigaliojimo metu studijuos medicinos internatūroje.
Priešingu atveju, būtų pažeidžiami šių asmenų teisėti lūkesčiai, baigti pradėtas medicinos internatūros studijas, ir turėtų būti svarstoma teikiamo įstatymo projekto atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1555 2, 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-29
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje, siekiant užtikrinti teisėtus lūkesčius, siūlytina numatyti, kad tais atvejais, kai gydytojas rezidentas gavo didesnę pareiginę algą nei pareiginė alga po perskaičiavimo, jam toliau būtų mokama iki įstatymo įsigaliojimo mokėta pareiginė alga. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-2364
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, L. Matkevičienė, A. Vinkus, A. Kirkutis, R. Martinėlis, J. Liesys, A. Matulas. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja S. Šimonienė, Kviestieji asmenys: Seimo nariai A. Armonaitė, J. Olekas, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai V. Srogė, K. Rušinskas, A. Šimkus, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovai M. Laukaitis, K. Šablauskas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovai R. Jankauskas, J. Bortkevič, V. Kasiulevičius, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Sasnauskas, V. Zaksas, V. Griškova, M. Mickė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Įstaigų vertinimo skyriaus vedėja J. Sruogienė, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas A. Nastaravičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-25 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
dėmesį, kad įstatymo projekto lyginamasis variantas skiriasi nuo įstatymo projekto.
siūlomi įstatymo pakeitimai. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-251321
projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje siūlomas gydytojo rezidento sąvokos apibrėžimas, pagal kurį „gydytojas rezidentas
reikėtų formuluoti, kad asmuo turi minėtąjį pažymėjimą ar jam jis išduotas. Trečia, pastebėtina, kad asmuo gydytoju rezidentu dirba (t.y. su juo sudaroma darbo sutartis) tiek prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo, tiek turėdamas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą. Siūlytina įvertinti šį aspektą tikslinant gydytojo rezidento sąvokos apibrėžimą, nes dabartinė formuluotė suponuoja, kad turint minėtąjį pažymėjimą dirbama savarankiškai. Pritarti iš dalies Pritarus visiems pasiūlymams, gydytojo rezidento sąvoka taps neaiški ir nesistemiška. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-2514 3.
Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūlomas medicinos gydytojo sąvokos apibrėžimas, pagal kurį „Medicinos gydytojas – asmuo, baigęs medicinos krypties vientisąsias studijas ir įgijęs sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį ir medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją arba medicinos studijų krypties lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“ (pažymėti siūlomi pakeitimai). Pažymėtina, kad pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas.“, be to, tai, kas laikoma medicinos studijomis apibrėžiama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, todėl priėmus pasiūlymą, jis dubliuotų įstatyme jau įtvirtintas nuostatas ir neturėtų teisinio krūvio. Nuostatų kartojimas vertintinas kritiškai atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, todėl siūlytina analizuojamo pasiūlymo atsisakyti. Nepritarti Siekiant aiškumo ir sistemiškumo, Įstatymo projekte pateikiamą medicinos gydytojo apibrėžimą siūloma palikti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-2516
keičiamas medicinos rezidentūros sąvokos apibrėžimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra pateikta medicinos studijų sąvokos apibrėžtis. Analizuojamoje sąvokoje atsisakytina su įstatymo tekstu nederančio sąvokų vartojimo ir jau įtvirtintų nuostatų kartojimo. Todėl sąvokoje brauktini žodžiai „medicinos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka“. Vietoje šių žodžių įrašytini žodžiai „asmenims, baigusiems medicinos studijas ir siekiantiems“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiant sąvokos apibrėžtį, joje nelieka jokių nuorodų į tai, kad tai yra universitetinės studijos.
Sąvoka apibrėžiama vartojant žodžių junginį „medicinos krypties studijos“, kuris vertinantis kaip klaidinantis, nes šis žodžių junginys vartojamas apibrėžiant sąvoką
„medicinos studijos“ ir sietinas su pagrindinių medicinos studijų apibrėžtimi. Siūlytina tikslinti sąvoką, kad jos turinys derėtų su įstatymo tekstu ir būtų
aiškus, kad būtų aišku, ar sąvokoje kalbama apie universitetines, ar kitokio pobūdžio studijas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-2517
pakeisti medicinos studijų sąvokos apibrėžtį. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kokiu tikslu greta žodžio „diplomas“ siūloma įrašyti žodžius „kuriuo patvirtinama, kad baigtos medicinos krypties vientisosios studijos“. Pastebėtina, kad aukštojo mokslo diplomas neišduodamas, jei studijos nėra baigtos, todėl nėra aiški šių žodžių prasmė ir tikslingumas. Nepritarti Medicinos studijos šiuo metu yra vientisosios. Išbraukus šią studijų formą, nebebus aišku, kokios formos studijos turi būti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-2518
įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 14¹ dalimi ir nustatyti, kad universitetai savo nustatyta tvarka išduoda pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimus, kurių pagrindu, pagal projektu 3 straipsnio 1 dalimi siūlomą keisti įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, gydytojai rezidentai be gydytojo rezidento vadovo galės atlikti medicinos praktikos veiksmus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas pagal savo esmę būtų prilygintas licencijai, nes pažymėjimas kaip ir licencija suteiktų teisę verstis medicinos praktika savarankiškai. Toks reguliavimo pobūdis neabejotinai yra susijęs su asmenų (gydytojų rezidentų) teisėmis.
Taigi kaip ir licencijų reguliavimo atveju, pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo išdavimo, galiojimo stabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindai, negali būti nustatomi universitetų teisės aktuose, nes pagal Konstitucinio teismo ne kartą dėstytą doktriną, su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu (2011 m. rugsėjo 28 d., 1996 m. gruodžio 19 d. ir kiti Konstitucinio Teismo nutarimai). Siūlytina pildyti įstatymo projektą ir jame nustatyti pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimų išdavimo (kaip tai, pavyzdžiui, nurodoma projekto aiškinamajame rašte), galiojimo stabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindus. Antra, pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo turinio nėra aišku, ar visi gydytojai rezidentai privalomai turėtų gauti pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimus, ar tai priklausytų nuo gydytojo rezidento valios ir pasiekimų. Atkreiptinas dėmesys, kad gavus pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą, gydytojas rezidentas įgytų teisę savarankiškai verstis medicinos praktika, taigi didėtų jo darbo krūvis ir atsakomybė, tačiau pareiginės algos dydis niekaip dėl to nesikeistų. Taigi, jei būtų laikoma, kad gydytojai rezidentai privalo gauti pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą, svarstytina, ar tai būtų pagrįsta ir teisinga, jei pareiginė alga nesikeičia, ar toks reguliavimas atitiktų konstitucinį principą gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Kita vertus, jei pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo gavimas būtų savanoriškas, svarstytina, ar nesikeičiant pareiginei algai gydytojai rezidentai būtų skatinami siekti pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimų. Nepritarti Asmuo, pabaigęs vientisąsias medicinos studijas ir norėdamas stoti į medicinos rezidentūrą, jau turi turėti medicinos praktikos licenciją.
Pažymėjimas nėra licencija, o jis tik pažymi, kad gydytojas turi kitokias kompetencijas. Šis pažymėjimas nebus privalomas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-2518
„teikti sveikatos priežiūros paslaugas“ neturėtų būti derinama su keičiamo
įstatymo 4 straipsniu, pagal kurį gydytojas rezidentas verčiasi medicinos praktika. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-252
dalyje vartojamos skirtingos sąvokos: „pareiginė alga“, „bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga)“. Siūlytina vienodinti vartojamas sąvokas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-252
studijų įstatymo 53 straipsnio 13 dalyje yra įtvirtinta, kad rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata, kad medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus bei priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, nėra perteklinė. Nepritarti Siekiant gydytojų rezidentų reglamentavimo nuoseklumo, siūloma šią Vyriausybės tvirtinamą tvarką nustatyti ir specialiame gydytojų veiklą reglamentuojančiame įstatyme – Medicinos praktikos įstatyme. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-2543
nustatyti, kad pakopinių kompetencijų pripažinimo pažymėjimai išduodami ir tiems asmenims, kurių medicinos rezidentūros studijos prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei šių asmenų rezidentūros studijos atitinka
„Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo išdavimo reikalavimus“.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nenustatomi jokie pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo išdavimo reikalavimai, taip pat nenurodoma kokia institucija tokius reikalavimus turėtų nustatyti. Nepritarti Pažymėjimo išdavimo reikalavimus nustato universitetas pagal 2 straipsnio naujai pildomos 14¹apibrėžtį. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-254
projekto baigiamosiose nuostatose reikėtų nustatyti teisinį reguliavimą tais atvejais, kai pagal su gydytojais rezidentais iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis jų darbo užmokestis yra mažesnis arba didesnis nei tas, kurį siūloma nustatyti įstatymo projektu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-254
teksto išbraukti visas nuostatas, susijusias su medicinos internatūra. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas turėtų būti papildytas pereinamojo laikotarpio nuostatomis, susijusiomis su įstatymo taikymu asmenims, kurie įstatymo įsigaliojimo metu studijuos medicinos internatūroje. Priešingu atveju, būtų pažeidžiami šių asmenų teisėti lūkesčiai, baigti pradėtas medicinos internatūros studijas, ir turėtų būti svarstoma teikiamo įstatymo projekto atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgti Internatūra yra integruota į vientisųjų studijų programą nuo 2010 metų ir ji kaip tokia savarankiška studijų programa nebėra vykdoma. Be to, tokios studijų programos nenumato 2010 metais įsigaliojęs Mokslo ir studijų įstatymas. Žr. į 7 Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymą. 3.
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jaunųjų gydytojų asociacija, 2018-06-27 Jaunųjų gydytojų asociacija, kaip viena iš pakopinių gydytojų rezidentų kompetencijų modelio iniciatorių, džiaugiasi, kad pagrindiniai šią koncepciją reglamentuojantys teisės aktai jau pasiekė Lietuvos Respublikos Seimą. Reaguodami į tai, jog vakar buvo pritarta skubos tvarka Sveikatos reikalų komitete svarstyti teisės aktus, kurie pagrįstų naują rezidentų rengimo modelį, norime išreikšti savo pasiūlymus iš Vyriausybės pateiktam teisės akto projektų paketui. Savo nuomonę išreiškėme ir rengiant teisės aktus vyriausybėje. Tačiau po 2018 m. birželio 26 d. įvykusio renginio
"Tapimas gydytoju Baltijos jūros regione - įgalinkime jaunuosius
gydytojus", kuomet šiais klausimais vėl diskutavome su Vilniaus universiteto bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovais, turime papildomų pastebėjimų Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymui. Siūlome:
Šis dokumentas yra išduodamas įvykdžius atitinkamą studijų programos dalį ir surinkus įrodymus, kurie leidžia įsitikinti rezidento klinikiniais įgūdžiais bei asmeninėmis savybėmis, kurios yra reikalingos teikiant atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Už pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo išdavimo pagrįstumą atsakinga pažymėjimą išduodanti struktūra, pagal atitinkamą universiteto numatytą tvarką."
Pritarta Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2364(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Juozas Olekas ir Antanas Matulas, 2018-06-272 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės – teisės į teisingą apmokėjimą už darbą – įgyvendinimą. Siekiant geresnio jaunųjų gydytojų socialinių garantijų užtikrinimo projektu siūlomi nauji bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientai, taikomi skaičiuojant gydytojo rezidento bazinio darbo užmokesčio dydį (dauginant juos iš pareiginės algos bazinio dydžio): jaunesniajam gydytojui – 8,1, o vyresniajam gydytojui rezidentui – 8,8. Tikiuosi, kad rezidentūra taps patrauklesnė, tikiuosi, kad daugiau gydytojų liks Lietuvoje, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos galės teikti daugiau kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t.y. tuo pačiu pagerės ir paslaugų prieinamumas pacientams. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4.Rezidentūros bazė su gydytoju rezidentu sudaro terminuotą darbo sutartį, ir gydytojas rezidentas įdarbinamas gydytoju rezidentu rezidentūros bazėje. Gydytojui rezidentui mokama pareiginė alga, kuri apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas pareiginės algos koeficientas – 7.6 8.1, vyresniajam gydytojui rezidentui – 8.1 8.8. Gydytojo rezidento pareiginė alga mokama iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų.
Medicinos rezidentūros vietų, kurioms bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, skaičius neturi viršyti tais metais vientisąsias medicinos studijas turinčių baigti asmenų skaičiaus. Medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus bei priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Lėšos rezidentūros bazėms paskirstomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pritarta Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2364(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2364(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2018-06-2712 Argumentai: Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstytai taip: „3. Gydytojas rezidentas – asmuo, kuris studijuoja medicinos rezidentūroje pagal medicinos krypties rezidentūros studijų programą ir prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo dirba gydytoju rezidentu arba ir atlieka medicinos praktikos veiksmus savarankiškai verčiasi medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programos metu įgytas kompetencijas, kurias patvirtina jam išduotas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas.“ Pritarti 2.
reikalų komitetas, 2018-06-2716 Argumentai: Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstytai taip:
„13. Medicinos rezidentūra – universitetinės
medicinos krypties studijos, skirtos medicinos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims, baigusiems medicinos studijas ir siekiantiems teisės aktų nustatyta tvarka įgyti medicinos praktikos specializaciją.“
reikalų komitetas, 2018-06-2718 Argumentai: Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, taip pat manytina, kad Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas turėtų patvirtinti gydytojo rezidento kompetenciją, kurią nustato sveikatos apsaugos ministras. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14¹. Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas
komitetas, 2018-06-272 Argumentai: Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4.
Rezidentūros bazė su gydytoju rezidentu sudaro terminuotą darbo sutartį, ir gydytojas rezidentas įdarbinamas gydytoju rezidentu rezidentūros bazėje. Gydytojui rezidentui mokama pareiginė alga, kuri apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas pareiginės algos koeficientas – 7.6, vyresniajam gydytojui rezidentui – 8.1. Gydytojo rezidento pareiginė alga mokama iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Medicinos rezidentūros vietų, kurioms bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) pareiginė alga mokamasa iš Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, skaičius neturi viršyti tais metais vientisąsias medicinos studijas turinčių baigti asmenų skaičiaus. Medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus bei priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Lėšos rezidentūros bazėms paskirstomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
reikalų komitetas, 2018-06-2731 Argumentai: Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstytai taip: „2. Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Gydytojas rezidentas verstis medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programą, išskyrus konsultavimą, gali tik rezidentūros bazėje. Verstis medicinos praktika pagal medicinos rezidentūros studijų programą gydytojas rezidentas gali tik prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo, išskyrus gydytoją rezidentą, kuriam išduotas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas.
Gydytojui rezidentui, turinčiam Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą ir kuris savarankiškai be gydytojo rezidento vadovo priežiūros atliekančiam medicinos praktikos veiksmus verčiasi medicinos praktika, rezidentūros bazė privalo užtikrinti galimybę konsultuotis su rezidentūros bazėje dirbančiais gydytojais.“
reikalų komitetas, 2018-06-2732 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad patikslinta 1 straipsnio 8 dalis, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstytai taip: „4. Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšis ir gydytojo kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. Gydytojo rezidento kompetencija įgyjama pabaigus rezidentūros programą ar jos dalį. Gydytojo rezidento, kuriam išduotas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas, kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras.“
reikalų komitetas, 2018-06-274 N Argumentai: Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnį 4 ir 5 dalimi ir jas išdėstyti taip: ,,4. Po šio įstatymo įsigaliojimo gydytojui rezidentui pareiginės algos dydis perskaičiuojamas atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus naujus pareiginės algos koeficientus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo baigtos Medicinos studijos pripažįstamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.“
Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta Kubilienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Brigita Sesickienė