Projektas Lyginamasis variantas
2018
pakeitimas Pakeisti 20¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali
būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios, arba dvinarė, mokama už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio, arba atsiskaitoma elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą , lygiu 20 procentų nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Gaminantis vartotojas turi teisę dešimt metų atsiskaityti už naudojimąsi tinklais tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija iki 2018 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20¹ straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projektu siekiama:
Įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalimi, gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams.
Gaminantys vartotojai, perteklinę elektros energiją patiekę į elektros tinklus, o vėliau ją atsiėmę iš tinklo ir suvartoję savo poreikiams, moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą (20¹ straipsnio 5 dalis). Kaip numato 20¹ straipsnio 6 dalis, naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui. Tai yra – ji yra kas metus keičiama ir nauja kaina galioja visiems, tame tarpe ir anksčiau veiklą pradėjusiems gaminantiems vartotojams. Pavyzdžiui gaminantiems vartotojams, kurių elektros įrenginiai prijungti prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomojo tinklo žemosios įtampos, Komisijos nustatyta naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina nuo 2018-01-01 buvo padidinta nuo 3,118 ct/kWh iki 3,222 ct/kWh (be PVM), o gaminantiems vartotojams, prijungtiems prie vidutinės įtampos, atitinkamai nuo 1,469 ct/kWh iki 1,557 ct/kWh (be PVM). 2018 metų gegužės pradžioje dieną Energetikos ministerijos pateiktais duomenimis, gaminančių vartotojų skaičius siekė 887. Per paskutinius 12 mėnesių Lietuvoje atsirado
vartotojų kiekis, atsirandantis per metus, yra ženkliai per mažas, norint įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytą tikslą, deklaruojamą ir Energetikos ministerijos - padidinti gaminančių vartotojų skaičių iki 34 tūkstančių iki
Respublikos Seimui 2018-04-12 priėmus Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo NR.
XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymą (XIII-1078), vietoje anksčiau buvusio tik vieno atsiskaitymo už pasinaudojimą elektros tinklais būdo, mokant už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgautą elektros energijos kiekį, buvo įtvirtinti keturi atsiskaitymo už pasinaudojimą elektros tinklais būdai, papildomai numatant galimybę gaminantiems vartotojams: · mokėti už 1 kW elektrinės įrengtosios galios, · mokėti dvinarį mokestį, mokant už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio · atsiskaitant elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus (Įstatymo 20¹ straipsnio 7 dalis). Priėmus Įstatymo pataisą, Komisija 2018.04.30 nustatė elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus, procentinį dydį, kuriuo gaminantis vartotojas atsiskaito už naudojimąsi elektros tinklais. Gaminantiems vartotojams, prijungtiems prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ žemos įtampos tinklų, jis nustatytas 38% ir jis galės būti taikomas nuo 2018 metų birželio 1-os dienos, vėliau jį kas metus perskaičiuojant. Atsinaujinančios energetikos ekspertų – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos, Lietuvos saulės energetikos asociacijos atstovų vertinimu, esama investicinė aplinka nėra pakankamai gera, norint pasiekti Vyriausybės užsibrėžtus tikslus iki 2020 metų pabaigos.
Viena iš didesnių problemų, kliudančių greitesniam gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, yra pernelyg aukšti mokesčiai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas ir investicinis neapibrėžtumas, tuos mokesčius nuolat kaitaliojant. 38% elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus procentinis dydis, , kuriuo gaminantis vartotojas atsiskaito už naudojimąsi elektros tinklais irgi yra gerokai per aukštas, norint paskatinti gaminančių vartotojų skaičiaus augimą Lietuvoje. Pavyzdžiui Lenkijoje yra įstatymu nustatytas 20% procentinis dydis už atitinkamą paslaugą. Įstatymo 20¹ straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainas nustato, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kapitalo, veiklos ir kitus su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusius kaštus, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią. Kitą vertus, Įstatymas nevisiškai tiksliai apibrėžia kas yra laikytina būtinaisiais kaštais, kokia jų dalis turėtų būti priskirta pasinaudojimo elektros tinklais gaminantiems vartotojams daliai, o kuri – tradiciniam elektros energijos skirstymui, taip pat nėra visiškai aišku kaip reikėtų apibrėžti skirstomojo tinklo operatoriaus gaunamą naudą. Pavyzdžiui, nustatant naudojimosi tinklais paslaugų kainą, Komisija nevertina fakto, kad saulės elektrinės elektrą gamina ir perteklinę elektrą į tinklą tiekia dienos metu, kai elektros rinkos kaina yra aukštesnė, nei vidutinė metinė. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma pačiame Įstatyme įrašyti 20% procentinį dydį nuo elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus už naudojimosi elektros tinklais paslaugas. Tokiu būdu gaminantiems vartotojams būtų sudaromos tokios pačios sąlygos, kokios šiuo metu yra Lenkijoje. Be to, Įstatymo projekte numatoma sumažinti investavimo neapibrėžtumą gaminantiems vartotojams, numatant, kad Gaminantis vartotojas turi teisę mažiausiai dešimt metų atsiskaityti už naudojimąsi tinklais tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą. Tai reiškia – gaminantis vartotojas, investuojantis į nuosavą elektros gamybą, būtų užtikrintas, kad veiklos sąlygos jam bent dešimt metų tikrai nepablogės. AEI Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje yra numatoma, kad gamintojams, kurie yra remiami iš VIAP fondo, superkant jų pagamintą elektros energiją už remiamą tarifą, Komisija kas pusę metų peržiūrimi fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos. Tai leidžia investuotojams užsitikrinti, kad remiamas tarifas, kurį investuotojas užsitikrino prieš pradedant investicijas, nesikeis visą rėmimo laikotarpį. Tai savo ruožtu sumažina investuotojo investicinę riziką, o tai vėl gi – leidžia investuotojams investuoti, nededant didelės investavimo rizikos dedamosios į investuojamo kapitalo kainą ir investuoti, gaunant mažesnio dydžio remiamą tarifą, taigi – užtikrinant galutiniams elektros vartotojams mažesnes elektros kainas. Šiuo Įstatymo projektu būtų užtikrinama panašus investavimo saugumas ir investuojantiems gaminantiems vartotojams. Investuojantys gaus garantiją, kad pasinaudojimo elektros tinklais sąlygos nepablogės, lyginant su tomis, kokios buvo priimant investicinį sprendimą.
Energetikos ministerija teigia, kad, norint paskatinti gaminančių vartotojų skaičiaus augimą, reikia skirti subsidijas investicijoms. Tam tikslui yra siekiama Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. Energetikos ministerijos vertinimu gaminantiems vartotojams suplanuota skirti daugiau nei 20 mln. Eur paramos iki 2021 m. Pagerinus sąlygas gaminantiems vartotojams, ateityje reikės mažesnės Valstybės paramos, subsidijuojant gaminančių vartotojų investicijas, siekiant, kad gaminančių vartotojų skaičius išaugtų iki Vyriausybės ir Energetikos ministerijos siekiamo 34000 skaičiaus iki 2030 metų. O sutaupytas Klimato kaitos specialiosios programos lėšas galima bus skirti kitiems tikslams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijai, kadangi mažės paramos, reikalingos gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, poreikis, o tuo pačiu mažės neskaidraus paramos skirstymo rizika. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Įstatymo projektas prisidės prie siekio didinti vidaus energijos gamybos pajėgumus, panaudojant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, užtikrinant paskirstytosios generacijos plėtrą, t. y., kad iki 2020 metų gaminančių vartotojų skaičius pasiektų 34000.
Energetikos ministerijos vertinimu, tokiu būdu būtų skatinama vietinė elektros energijos gamyba (šiuo metu du trečdaliai elektros energijos į Lietuvą yra importuojama), didinamas šalies energetinis saugumas, prisidedama prie tarptautinių klimato kaitos stabdymo tikslų (Paryžiaus susitarimo) įgyvendinimo, teigiamai veikiama šalies ekonomika, nes skatinamos vartotojų investicijos energijos rinkoje. Pavyzdžiui, įrengus 100 MW elektros energijos gamybos pajėgumų saulės elektrinėse, Energetikos ministerijos vertinimu, bus pritraukta 87 mln. eurų privačių investicijų į energetikos sektorių, bus sumokama 20 mln. eurų papildomų mokesčių į valstybės biudžetą, bus sukurta 110 naujų darbo vietų. Elektros energijos skirstymo operatoriaus patirti nuostoliai, mažėjant elektros energijos realizavimo apimtims, bus su kaupu kompensuojami augančio elektros vartojimo Lietuvoje. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nepateikiamos naujos sąvokos ir nėra naujų sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymo projektas nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą, Komisija turės peržiūrėti ir prireikus pakeisti Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką, patvirtintą Komisijos 2015 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. O3-435 ,,Dėl Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Taip pat Energetikos ministerija turės įvertinti, ar naujas gaminančių vartotojų veiklos reglamentavimas nėra vertintinas, kaip Valstybės pagalba atsinaujinančiai energetikai ir jei bus padaryta išvada, kad tai yra Valstybės pagalba, Energetikos ministerija turės suderinti šią priemonę kartu su kitomis Valstybės pagalbos atsinaujinančiai energetikai priemonėmis su Europos Komisija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio Įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma. Numatoma, kad priemonės leis sumažinti Specialiosios klimato kaitos programos lėšų poreikį gaminantiems vartotojams remti (šiuo metu numatomas lėšų poreikis, Energetikos ministerijos vertinimu, siekia 20 mln. Eur iki 2021 m.)
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „atsinaujinantys energijos ištekliai“, ,,elektros energiją gaminantys vartotojai“, ,,kainodaros principai“, „skatinimo priemonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Simonas Gentvilas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-06-29 Nr. S-2018-5357 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2337 (toliau – Projektas), teikiame pastabas. 1. Kadangi kiekvienas iš naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos apskaičiavimo metodų (vienanaris, dvinaris, procentinis) yra grindžiamas elektros tinklų operatorių faktiškai patiriamomis sąnaudomis paslaugoms teikti bei yra alternatyvūs, Projekte pateiktas pasiūlymas vieną iš šių metodų (procentinį) užfiksuoti, diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, įstatyme atsiras galimybė naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą apskaičiuoti skirtingais pagrindais. Tokiu atveju, kai kurie elektros gamintojai, pasirinkę fiksuotą procentinį dydį, už paslaugas mokės neįvertinant operatorių faktiškai patiriamų išlaidų. Tuo pat metu kiti gaminantys vartotojai, pavyzdžiui, mokėtų pagal metodą, atspindintį operatorių sąnaudas. Tai sudarytų prielaidas gaminančių vartotojų diskriminacijai, nes būdami objektyviai vienodoje padėtyje, jie už paslaugas mokėtų skirtingai. Antra, fiskuoto procentinio dydžio įvedimas gali paskatinti elektros energijos gamintojus pereiti prie šio kainos apskaičiavimo metodo, kaip labiau patrauklaus, ir tokiu atveju, kiltų klausimas koks tikslas esamoje naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos skaičiavimo tvarkoje palikti kitus metodus, grindžiamus operatorių sąnaudomis.
Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nėra konkrečių duomenų ar tyrimų išvadų, kuriais remiantis buvo pasirinktas būtent 20 procentų dydis. Aplinkybė, kad kitoje Sąjungos valstybėje narėje toks dydis yra taikomas negali būti pakankama pagrįsti šio dydžio tinkamumą Lietuvos energetikos rinkai. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyti procentiniai dydžiai buvo kur kas didesni nei 20 procentų. Tai reiškia, kad realūs elektros tinklų operatorių kaštai taip pat yra didesni. Ketvirta, jei Projekte siūlomas fiksuotas procentinis dydis praktikoje nepadengtų bent tinklų operatorių sąnaudų šioms paslaugoms teikti, tokios paslaugos tinklų operatoriams būtų nuostolingos, o šiuo Projektu būtų sukurtos teisinės prielaidos naujiems įpareigojimams tinklų operatorių atžvilgiu. Tokie įpareigojimai galėtų būti vertinami kaip įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas, numatyti Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnyje ir apie juos turėtų būti pranešta Europos Komisijai. Penkta, jei elektros energijos gamintojų mokama kaina nepadengtų tinklų operatorių teikiamos paslaugos sąnaudų, tai reikštų atitinkamą ekonominę naudą energijos gamintojams. Pagal Direktyvas 2009/72/EB ir 2009/28/EB valstybių narių priemonės, kuriomis suteikiama nauda energijos gamintojams, turi būti taikomos nepažeidžiant Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Tokiu atveju, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalimi apie Projekte siūlomus pakeitimus turėtų būti informuota Europos Komisija. 2.
2Projektu, be kita ko,
siūloma leisti gaminantiems vartotojams dešimt metų atsiskaityti už naudojimąsi tinklais tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą. Tokiu atveju, jeigu naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina būtų apskaičiuojama taikant tą patį procentinį dydį, nurodytu laikotarpiu elektros gamintojai ne tik mokėtų fiksuotą kainą, tačiau ir neprisidėtų prie ilgalaikių elektros tinklų operatorių sąnaudų. Tai reiškia, kad gaminantys vartotojai atsidurtų palankesnėje padėtyje, lyginant su kitais elektros energijos vartotojais, kurių vartojamos elektros energijos kaina yra apskaičiuojama įvertinus visų tiekimo-vartojimo sistemos dalyvių sąnaudas ir investicijas į energetikos infrastruktūrą. 3. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 straipsniu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsniu, apibrėžiančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją ir funkcijas energetikos ir elektros energetikos srityse, taip pat atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnį, siūlytume dėl šio Projekto prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos skaičiavimo tvarką, kai atsiskaitoma elektros energija, atsisakant nuostatos, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato atsiskaitymui skirtą elektros energijos kiekio procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos energijos kiekio, ir įstatyme fiksuojant konkretų procento dydį – 20 procentų. Pastebėtina, kad įvertinus būtinuosius elektros tinklų operatorių kaštus, kaip tai nustatyta keičiamo straipsnio 6 dalyje, nustatytas ir šiuo metu taikomas nurodytas procentas yra: priklausomai nuo tinklų operatoriaus, prisijungus prie žemos įtampos tinklų – 38, 61, 28, 39 ir 62 proc., prie vidutinės įtampos tinklų
Taigi siūlomas procentas neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atsižvelgiant į būtinas sąnaudas, nustatytų procentų. Tokiu atveju darytina išvada, kad pritarus projektui, gaminantiems vartotojams būtų teikiama valstybės pagalba, nes už naudojimosi elektros tinklais paslaugą jie atsiskaitytų elektros energijos kiekiu, kuris galimai būtų mažesnis už suteiktos paslaugos kainą, todėl atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą informuoti Europos Komisiją. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka kompensuotų elektros tinklų operatorių dėl tokio teisinio reguliavimo patirtus nuostolius. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojama nuostata nedera su keičiamo įstatymo 5 ir 6 dalių nuostatomis. 2.
vartotojas turi teisę dešimt metų atsiskaityti už naudojimąsi tinklais tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, neaišku, koks juridinis faktas turėtų patvirtinti aplinkybę „jam pradėjus veiklą“, t.y. nuo kokio momento pradedamas skaičiuoti 10 metų terminas. Be to, atsižvelgiant į keičiamo straipsnio reguliavimo dalyką, svarstytina, ar tokia teisė neturėtų būti siejama su naudojimosi elektros tinklais pradžios momentu, o ne su veiklos pradžia. Antra, pastebėtina, kad nėra aiški siūlomos nuostatos taikymo tvarka. Nėra aišku, ar siūloma nuostata turėtų būti taikoma tik tiems gaminantiems vartotojams, kurie veiklą pradės vykdyti tik po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tiems, kurie šiuo metu vykdo veiklą. Tuo atveju, jeigu nuostata turėtų būti taikoma ir iki nuostatos įsigaliojimo veiklą vykdžiusiems gaminantiems vartotojams, nėra aišku, kaip jiems turėtų būti skaičiuojamas dešimties metų terminas – nuo siūlomo pakeitimo įsigaliojimo jiems būtų skaičiuojamas visas dešimties metų terminas, ar iš šio termino turėtų būti minusuotas tas metų skaičius, kurį šie gaminantys vartotojai jau vykdo veiklą. Trečia, pažymėtina, kad įstatyme siūloma nustatyti gaminančių vartotojų teisę naudotis tam tikra atsiskaitymo tvarka, tačiau nenustatomas joks šios teisės realizavimo mechanizmas, nenustatoma kaip minėta teisė turėtų būti formalizuota ir pradėta taikyti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, būtina papildyti įstatymo projektą, kad jo taikymo tvarka būtų aiški. 3. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją energetikos srityje ir konkrečią Vyriausybės kompetenciją, įtvirtintą keičiamame įstatyme, teigtina, jog dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] https://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2018-metai/2018-balandis/gaminantiems-vartotojams-nustatytos-paslaugu-kainos-ir-procentinis-dydis-uz-pasinaudojima-elektros-tinklais-.aspx
Ekonomikos komitetas
2019-06-26
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto nariai: Dainius Kreivys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys,. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Egidijus Purlys, Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Rytis Kevalaitis, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ministro patarėjas Alvydas Sakavičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys Simonas Gentvilas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos grupės vadovė Dovilė Almanytė, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos Prezidentas Martynas Nagevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos skaičiavimo tvarką, kai atsiskaitoma elektros energija, atsisakant nuostatos, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato atsiskaitymui skirtą elektros energijos kiekio procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos energijos kiekio, ir įstatyme fiksuojant konkretų procento dydį – 20 procentų.
Pastebėtina, kad įvertinus būtinuosius elektros tinklų operatorių kaštus, kaip tai nustatyta keičiamo straipsnio 6 dalyje, nustatytas ir šiuo metu taikomas nurodytas procentas yra: priklausomai nuo tinklų operatoriaus, prisijungus prie žemos įtampos tinklų – 38, 61, 28, 39 ir 62 proc., prie vidutinės įtampos tinklų – 23, 33, 21 ir 45 proc. Taigi siūlomas procentas neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atsižvelgiant į būtinas sąnaudas, nustatytų procentų. Tokiu atveju darytina išvada, kad pritarus projektui, gaminantiems vartotojams būtų teikiama valstybės pagalba, nes už naudojimosi elektros tinklais paslaugą jie atsiskaitytų elektros energijos kiekiu, kuris galimai būtų mažesnis už suteiktos paslaugos kainą, todėl atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą informuoti Europos Komisiją. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka kompensuotų elektros tinklų operatorių dėl tokio teisinio reguliavimo patirtus nuostolius. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojama nuostata nedera su keičiamo įstatymo 5 ir 6 dalių nuostatomis. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Gaminantis vartotojas turi teisę dešimt metų atsiskaityti už naudojimąsi tinklais
tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, neaišku, koks juridinis faktas turėtų patvirtinti aplinkybę „jam pradėjus veiklą“, t.y. nuo kokio momento pradedamas skaičiuoti 10 metų terminas. Be to, atsižvelgiant į keičiamo straipsnio reguliavimo dalyką, svarstytina, ar tokia teisė neturėtų būti siejama su naudojimosi elektros tinklais pradžios momentu, o ne su veiklos pradžia. Antra, pastebėtina, kad nėra aiški siūlomos nuostatos taikymo tvarka. Nėra aišku, ar siūloma nuostata turėtų būti taikoma tik tiems gaminantiems vartotojams, kurie veiklą pradės vykdyti tik po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tiems, kurie šiuo metu vykdo veiklą. Tuo atveju, jeigu nuostata turėtų būti taikoma ir iki nuostatos įsigaliojimo veiklą vykdžiusiems gaminantiems vartotojams, nėra aišku, kaip jiems turėtų būti skaičiuojamas dešimties metų terminas – nuo siūlomo pakeitimo įsigaliojimo jiems būtų skaičiuojamas visas dešimties metų terminas, ar iš šio termino turėtų būti minusuotas tas metų skaičius, kurį šie gaminantys vartotojai jau vykdo veiklą. Trečia, pažymėtina, kad įstatyme siūloma nustatyti gaminančių vartotojų teisę naudotis tam tikra atsiskaitymo tvarka, tačiau nenustatomas joks šios teisės realizavimo mechanizmas, nenustatoma kaip minėta teisė turėtų būti formalizuota ir pradėta taikyti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, būtina papildyti įstatymo projektą, kad jo taikymo tvarka būtų aiški. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kompetenciją energetikos srityje ir konkrečią Vyriausybės kompetenciją, įtvirtintą keičiamame įstatyme, teigtina, jog dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
Respublikos Teisingumo ministerijos 2018-06-291 1.
Kadangi kiekvienas iš naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos apskaičiavimo metodų (vienanaris, dvinaris, procentinis) yra grindžiamas elektros tinklų operatorių faktiškai patiriamomis sąnaudomis paslaugoms teikti bei yra alternatyvūs, Projekte pateiktas pasiūlymas vieną iš šių metodų (procentinį) užfiksuoti, diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, įstatyme atsiras galimybė naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą apskaičiuoti skirtingais pagrindais. Tokiu atveju, kai kurie elektros gamintojai, pasirinkę fiksuotą procentinį dydį, už paslaugas mokės neįvertinant operatorių faktiškai patiriamų išlaidų. Tuo pat metu kiti gaminantys vartotojai, pavyzdžiui, mokėtų pagal metodą, atspindintį operatorių sąnaudas. Tai sudarytų prielaidas gaminančių vartotojų diskriminacijai, nes būdami objektyviai vienodoje padėtyje, jie už paslaugas mokėtų skirtingai. Antra, fiskuoto procentinio dydžio įvedimas gali paskatinti elektros energijos gamintojus pereiti prie šio kainos apskaičiavimo metodo, kaip labiau patrauklaus, ir tokiu atveju, kiltų klausimas koks tikslas esamoje naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos skaičiavimo tvarkoje palikti kitus metodus, grindžiamus operatorių sąnaudomis. Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nėra konkrečių duomenų ar tyrimų išvadų, kuriais remiantis buvo pasirinktas būtent
dydis yra taikomas negali būti pakankama pagrįsti šio dydžio tinkamumą Lietuvos energetikos rinkai. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyti procentiniai dydžiai buvo kur kas didesni nei 20 procentų. Tai reiškia, kad realūs elektros tinklų operatorių kaštai taip pat yra didesni.
Ketvirta, jei Projekte siūlomas fiksuotas procentinis dydis praktikoje nepadengtų bent tinklų operatorių sąnaudų šioms paslaugoms teikti, tokios paslaugos tinklų operatoriams būtų nuostolingos, o šiuo Projektu būtų sukurtos teisinės prielaidos naujiems įpareigojimams tinklų operatorių atžvilgiu. Tokie įpareigojimai galėtų būti vertinami kaip įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas, numatyti Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnyje ir apie juos turėtų būti pranešta Europos Komisijai. Penkta, jei elektros energijos gamintojų mokama kaina nepadengtų tinklų operatorių teikiamos paslaugos sąnaudų, tai reikštų atitinkamą ekonominę naudą energijos gamintojams. Pagal Direktyvas 2009/72/EB ir 2009/28/EB valstybių narių priemonės, kuriomis suteikiama nauda energijos gamintojams, turi būti taikomos nepažeidžiant Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Tokiu atveju, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalimi apie Projekte siūlomus pakeitimus turėtų būti informuota Europos Komisija. Pritarti
leisti gaminantiems vartotojams dešimt metų atsiskaityti už naudojimąsi tinklais tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą. Tokiu atveju, jeigu naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina būtų apskaičiuojama taikant tą patį procentinį dydį, nurodytu laikotarpiu elektros gamintojai ne tik mokėtų fiksuotą kainą, tačiau ir neprisidėtų prie ilgalaikių elektros tinklų operatorių sąnaudų. Tai reiškia, kad gaminantys vartotojai atsidurtų palankesnėje padėtyje, lyginant su kitais elektros energijos vartotojais, kurių vartojamos elektros energijos kaina yra apskaičiuojama įvertinus visų tiekimo-vartojimo sistemos dalyvių sąnaudas ir investicijas į energetikos infrastruktūrą. Pritarti 6.
Respublikos energetikos įstatymo 5 straipsniu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsniu, apibrėžiančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją ir funkcijas energetikos ir elektros energetikos srityse, taip pat atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnį, siūlytume dėl šio Projekto prašyti Lietuvos Respublikos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB Energijos skirstymo operatorius
kompetencija - Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, kurios funkcijos būtent ir yra tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustatyti valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas[¹] etc. Komisija, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma, t.y. teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens[²]. Būtent, nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumo principas yra įtvirtintas ir Europos Sąjungos energetikos teisėje. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva), įtvirtina pareigą valstybėms narėms garantuoti nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrinti, kad ji nešališkai ir skaidriai naudotųsi savo įgaliojimais[³].
Be to, pagal Direktyvą, siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad reguliavimo institucija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo <...>[⁴]. Taigi Projektu siūlomas reguliavimas, kai konkrečias energijos kainos išraiškas nustato Parlamentas, o ne nacionalinė reguliavimo institucija – prieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes yra pažeidžiamas Komisijos nepriklausomumo principas. Antra vertus, toks Projektu teikiamas siūlymas, kai Parlamentas, o ne vykdomosios valdžios institucija nustato atitinkamas kainos išraiškas, galimai prieštarauja konstituciniam valdžių padalijimo principui[⁵]. Konstitucinėje jurisprudencijoje valdžių padalijimo principas bendriausia prasme apibūdinamas kaip reiškiantis, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminės valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos, kad tarp valdžių turi būti pusiausvyra. Taigi kiekviena valstybės valdžios šaka - įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė - turi savo veiklos sferą, savo kompetenciją, į kurią kita valdžios šaka negali įsiterpti.
Kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų ir jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais, kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti ir kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu[⁶]. Pritarti
išraiškos (20%) nustatymas nėra pagrįstas jokiais faktiniais ir ekonominiais vertinimais – Projektu siūloma įstatymo lygmens teisės akte nustatyti 20% procentinį dydį nuo elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus už naudojimosi elektros tinklais paslaugas. Kaip nurodoma Projekto lydimojoje medžiagoje, tokiu būdu gaminantiems vartotojams būtų sudaromos tokios pačios sąlygos, kokios šiuo metu yra Lenkijoje. Pažymėtina, jog remiantis Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo <...> išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir
(ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.
Bendrovė pabrėžia, jog Projektu siūlomas kainos išraiškos (20%) nustatymas yra nepagrįstas jokiomis realiomis tinklų operatoriaus sąnaudomis (rišamasi prie kitos valstybės nustatytos kainos reikšmės, nors energetinė sistema, o tuo pačiu tinklų operatoriaus sąnaudos Lenkijoje yra skirtingos). Be kita ko, įstatymo lygmens teisės akte įtvirtintos kainų reikšmės, kurios nebūtų periodiškai peržiūrimos, tuo pačiu nebus pagristos būtinosiomis sąnaudomis, todėl neatspindės besikeičiančių rinkos tendencijų ir neužtikrins vartotojų intereso mokėti mažiausias energijos kainas, grindžiamas tik būtinosiomis sąnaudomis. Todėl Projektu siūlomas reguliavimas neatitinka Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto lydimojoje medžiagoje nurodoma, kad priėmus Projektu siūlomos pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau abejotina ar tokios pasekmės apskritai buvo vertintos, atsižvelgiant į tai, kad gaminantys vartotojai mokėtų realiomis sąnaudomis nepagrįstas kainas. Pritarti
nenumato tinklų operatoriaus sąnaudų, susijusių su decentralizuotos generacijos veikla, padengimo – kadangi projekte siūloma nustatyti kainos išraiška (20%) nepadengia šios veiklos sąnaudų (pvz. 2019 m. Komisija yra patvirtinusi 38% žemojoje įtampoje, ir 23% vidutinėje įtampoje), Projekte nėra numatytas tokių sąnaudų padengimo mechanizmas.
Šiuo atveju, nėra aišku, kas finansuotų likusias decentralizuotos generacijos veiklos sąnaudas – gaminantys vartotojai, pasirinkę kitus kainodaros būdus, ar ši našta būtų perkelta kitiems vartotojams. Tokiu atveju, Projekte turėtų būti detalizuoti tokie paramos mechanizmai, kurie taip pat turėtų būti suderinti su Europos Komisija kaip galima valstybės pagalba. Bendrovės nuomone, net jeigu ir norint sukurti gaminančių vartotojų paramos schemą – ji neturėtų būti segmentuota taip, kad palankiausios sąlygos sukuriamos tik vieną iš 4 atsiskaitymo būdų (atsiskaitymas 20%) pasirinkusiems gaminantiems vartotojams. Pritarti
išraiškų fiksavimas laike (10 metų) nėra pagrįstas ir neatitinka laisvos rinkos principų – Projekto lydimojoje medžiagoje nėra paaiškinama, kodėl siekiama įtvirtinti kainų nekintamumą 10 metų, nors nei energetikos sektoriuje, nei kituose sektoriuose, veikiančiuose laisvos rinkos sąlygomis, nėra nustatomos fiksuotos kainos (išskyrus atvejus, kai kuriama paramos schema, kurią būtina derinti su Europos Komisija, kaip valstybės pagalbą, ir nustatyti tokios schemos finansavimo šaltinį).
Analogiškais atvejais, pramonės įmonėms darant plyno lauko investicijas nėra užtikrinamas elektros energijos kainos nekintamumas šalyje (nors tai palengvintų apsisprendimą kokioje šalyje investuoti naudingiausia); arba buitiniam vartotojui, perkančiam dujų katilą šildymui, nėra užtikrinama nekintanti gamtinių dujų kaina (nors tai padėtų apsispręsti, ar tai yra patraukliausias šildymo būdas lyginant su kitomis šildymo alternatyvomis); arba persekančiam automobilį nėra garantuojama nekintanti kuro kaina (nors toks reglamentuotas kainos fiksavimas užtikrintų jiems aiškų jų investicijos atsipirkimo laikotarpį), todėl tokios paramos schemos būdu būtų iškreipiama normali rinkos praktika ir sudaromos išskirtinės investavimo sąlygos gaminantiems vartotojams, besinaudojantiems konkrečia kainodaros schema. Pritarti
komisija 2019-04-151 Komisija atkreipia dėmesį, kad Projektu siūlomas fiksuotas 20 % procentinis dydis nuo elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus, 10 metų laikotarpiui iš esmės neatitinka būtinųjų sąnaudų pagrįstumo principo, naudojamo nustatant reguliuojamas kainas, nes toks procentinio dydžio nustatymas nebūtų grįstas skirstymo operatoriaus patiriamomis sąnaudomis.
Komisijos nuomone, bet koks pasinaudojimo elektros tinklais paslaugos kainos nustatymas gaminantiems vartotojams, to negrindžiant operatoriaus patiriamomis sąnaudomis, reikštų, jog kainos likusiems elektros energijos vartotojams už ESO teikiamas persiuntimo paslaugas būtų nustatomos neobjektyviai – esant atvejams, kai gaminantiems vartotojams faktiškai apskaičiuotas procentinis dydis viršytų 20 %, likusieji vartotojai permokėtų už skirstymo operatoriaus teikiamas persiuntimo paslaugas, tuo tarpu atvejais, kai faktiškai apskaičiuotas procentas nesiektų
persiuntimo paslaugą. Pritarti
komisija 2019-04-151 Taip pat manytina, jog Projektu siūlomų pakeitimų priėmimas galimai būtų vertinamas kaip paramos schema gaminantiems vartotojams, kuri turėtų būti derinama teisės aktų nustatyta tvarka. Jei Projektu siūlomi pakeitimai būtų priimti, papildomai turėtų būti aiškiai nurodoma, iš kokių lėšų bus finansuojamas operatoriaus sąnaudų padengimas. Pateiktame Projekte nėra nurodytas lėšų šaltinis, iš kurio būtų padengiami kaštų skirtumai, susidarę dėl gaminantiems vartotojams siūlomo taikyti fiksuoto procentinio dydžio. Pritarti
pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Nr. 522 2019-05-29 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1163 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2337 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus, kuriuo atsiskaitoma elektros tinklų operatoriui už naudojimosi elektros tinklais paslaugas, ir nustatyti, kad gaminantis vartotojas turi teisę dešimt metų atsiskaityti už naudojimosi elektros tinklais paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą. Šiuo metu gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos (vienanarė, dvinarė, atsiskaitymas elektros energijos kiekiu) yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 7 dalyje. Minėti kainos apskaičiavimo būdai yra pagrįsti elektros tinklų operatorių faktinėmis sąnaudomis, kurios patiriamos teikiant naudojimosi elektros tinklais paslaugas. Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas vieną iš šių kainos apskaičiavimo būdų (atsiskaitymą elektros energijos kiekiu) nustatyti taikant fiksuotą 20 procentų dydį lemtų skirtingą naudojimosi elektros tinklais kainos apskaičiavimą ir jos dydį, taikomą gaminantiems vartotojams, nes sukurtų skirtingus naudojimosi elektros tinklais kainos apskaičiavimo principus.
Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas leisti gaminantiems vartotojams dešimt metų atsiskaityti už naudojimosi elektros tinklais paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jiems pradėjus veiklą, lemtų elektros tinklų operatorių nuostolius, nes nurodytu laikotarpiu gaminantys vartotojai atsiskaitytų fiksuotu, naudojimosi elektros energijos tinklais sąnaudomis nepagrįstu elektros energijos kiekiu ir neprisidėtų prie ilgalaikių elektros tinklų operatorių sąnaudų padengimo. 2018–2019 metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyti atsiskaitymo elektros energijos kiekiu procentiniai dydžiai buvo didesni, nei siūlomas nustatyti fiksuotas 20 procentų elektros energijos dydis, ir siekė 36–38 procentus. Tai reiškia, kad gaminantys vartotojai atsidurtų palankesnėje situacijoje nei kiti elektros energijos vartotojai, kurių vartojamos elektros energijos kaina yra apskaičiuojama įvertinus visų elektros energijos tiekimo ir vartojimo sistemos dalyvių sąnaudas ir investicijas į energetikos infrastruktūrą. Pritarus Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, elektros tinklų operatorių už naudojimosi elektros tinklais paslaugas patirtos, tačiau gaminančių vartotojų nepadengtos sąnaudos, susidariusios per 10 metų taikant tas pačias atsiskaitymo už naudojimąsi elektros tinklais sąlygas, būtų įtrauktos į vartotojų elektros energijos tarifą, todėl galėtų būti pažeista Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta vartotojų teisė į ekonominių interesų apsaugą.
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas gaminantiems vartotojams sukurtų išskirtines sąlygas naudotis elektros tinklais, nepadengiant elektros tinklų operatorių už naudojimosi elektros tinklais paslaugas patirtų sąnaudų. Tokios išskirtinės sąlygos, taikomos gaminantiems vartotojams, galėtų būti vertinamos kaip valstybės pagalba ir galimai pažeistų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas dėl valstybės pagalbos teikimo. 2. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-114 priemone „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“, pagal kurią numatoma finansuoti mažų iki 10 kilovatų (kW) galios atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų įrengimą. Pagal minėtą priemonę fiksuoto dydžio išmoką galės gauti elektros energiją iš saulės šviesos savo poreikiams gaminti planuojantys individualių namų savininkai – iš viso iki 2022 m. planuojama skirti iki 17 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Bus mokama fiksuoto dydžio išmoka – 323 eurai už 1 kW elektrinės galios, nustatyta atsižvelgiant į Europos socialinio fondo agentūros 2018 metais atlikto saulės elektrinių įrengimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo rezultatus ir taikytą praktiką skiriant paramą. Vertinant gaminančių vartotojų elektrinių atsipirkimo laikotarpį ir nustatant fiksuoto dydžio išmoką, buvo vertinta, kad gaminantis vartotojas moka visas su naudojimosi elektros tinklais paslaugomis susijusias elektros tinklų operatorių sąnaudas. Pritarti
pasiūlymai: -. 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 522 išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas. 6.2. Pasiūlymai: -. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė –
pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka [1] Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 9 dalys; [2] Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalis; [3] Direktyvos 35 straipsnio 4 dalis; [4] Direktyvos 35 straipsnio 5 dalies a punktas. [5] Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis. [6] Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas.
Aplinkos apsaugos komitetas
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė ir vyr. specialistas Sergej Garbar, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Donatas Jasas, LSEA viceprezidentas Andrius
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-261 1.
Projektu siūloma pakeisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos skaičiavimo tvarką, kai atsiskaitoma elektros energija, atsisakant nuostatos, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato atsiskaitymui skirtą elektros energijos kiekio procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos energijos kiekio, ir įstatyme fiksuojant konkretų procento dydį – 20 procentų. Pastebėtina, kad įvertinus būtinuosius elektros tinklų operatorių kaštus, kaip tai nustatyta keičiamo straipsnio 6 dalyje, nustatytas ir šiuo metu taikomas nurodytas procentas yra: priklausomai nuo tinklų operatoriaus, prisijungus prie žemos įtampos tinklų – 38, 61, 28, 39 ir 62 proc., prie vidutinės įtampos tinklų – 23, 33, 21 ir 45 proc. Taigi siūlomas procentas neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atsižvelgiant į būtinas sąnaudas, nustatytų procentų. Tokiu atveju darytina išvada, kad pritarus projektui, gaminantiems vartotojams būtų teikiama valstybės pagalba, nes už naudojimosi elektros tinklais paslaugą jie atsiskaitytų elektros energijos kiekiu, kuris galimai būtų mažesnis už suteiktos paslaugos kainą, todėl atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą informuoti Europos Komisiją. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka kompensuotų elektros tinklų operatorių dėl tokio teisinio reguliavimo patirtus nuostolius. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojama nuostata nedera su keičiamo įstatymo 5 ir 6 dalių nuostatomis. Pritarti Komiteto pasiūlymas: atmesti projektą
kanceliarijos Teisės departamentas,
atsiskaityti už naudojimąsi tinklais tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, neaišku, koks juridinis faktas turėtų patvirtinti aplinkybę „jam pradėjus veiklą“, t.y. nuo kokio momento pradedamas skaičiuoti 10 metų terminas. Be to, atsižvelgiant į keičiamo straipsnio reguliavimo dalyką, svarstytina, ar tokia teisė neturėtų būti siejama su naudojimosi elektros tinklais pradžios momentu, o ne su veiklos pradžia. Antra, pastebėtina, kad nėra aiški siūlomos nuostatos taikymo tvarka. Nėra aišku, ar siūloma nuostata turėtų būti taikoma tik tiems gaminantiems vartotojams, kurie veiklą pradės vykdyti tik po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tiems, kurie šiuo metu vykdo veiklą. Tuo atveju, jeigu nuostata turėtų būti taikoma ir iki nuostatos įsigaliojimo veiklą vykdžiusiems gaminantiems vartotojams, nėra aišku, kaip jiems turėtų būti skaičiuojamas dešimties metų terminas – nuo siūlomo pakeitimo įsigaliojimo jiems būtų skaičiuojamas visas dešimties metų terminas, ar iš šio termino turėtų būti minusuotas tas metų skaičius, kurį šie gaminantys vartotojai jau vykdo veiklą. Trečia, pažymėtina, kad įstatyme siūloma nustatyti gaminančių vartotojų teisę naudotis tam tikra atsiskaitymo tvarka, tačiau nenustatomas joks šios teisės realizavimo mechanizmas, nenustatoma kaip minėta teisė turėtų būti formalizuota ir pradėta taikyti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, būtina papildyti įstatymo projektą, kad jo taikymo tvarka būtų aiški. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
Vyriausybės kompetenciją, įtvirtintą keičiamame įstatyme, teigtina, jog dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti Vyriausybės nuomonė gauta 4.
Europos tesės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
apskaičiavimo metodų (vienanaris, dvinaris, procentinis) yra grindžiamas elektros tinklų operatorių faktiškai patiriamomis sąnaudomis paslaugoms teikti bei yra alternatyvūs, Projekte pateiktas pasiūlymas vieną iš šių metodų (procentinį) užfiksuoti, diskutuotinas šiais aspektais: Pirma, įstatyme atsiras galimybė naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą apskaičiuoti skirtingais pagrindais. Tokiu atveju, kai kurie elektros gamintojai, pasirinkę fiksuotą procentinį dydį, už paslaugas mokės neįvertinant operatorių faktiškai patiriamų išlaidų. Tuo pat metu kiti gaminantys vartotojai, pavyzdžiui, mokėtų pagal metodą, atspindintį operatorių sąnaudas. Tai sudarytų prielaidas gaminančių vartotojų diskriminacijai, nes būdami objektyviai vienodoje padėtyje, jie už paslaugas mokėtų skirtingai. Antra, fiksuoto procentinio dydžio įvedimas gali paskatinti elektros energijos gamintojus pereiti prie šio kainos apskaičiavimo metodo, kaip labiau patrauklaus, ir tokiu atveju, kiltų klausimas koks tikslas esamoje naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos skaičiavimo tvarkoje palikti kitus metodus, grindžiamus operatorių sąnaudomis. Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nėra konkrečių duomenų ar tyrimų išvadų, kuriais remiantis buvo pasirinktas būtent 20 procentų dydis. Aplinkybė, kad kitoje Sąjungos valstybėje narėje toks dydis yra taikomas negali būti pakankama pagrįsti šio dydžio tinkamumą Lietuvos energetikos rinkai. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyti procentiniai dydžiai buvo kur kas didesni nei 20 procentų. Tai reiškia, kad realūs elektros tinklų operatorių kaštai taip pat yra didesni.
Ketvirta, jei Projekte siūlomas fiksuotas procentinis dydis praktikoje nepadengtų bent tinklų operatorių sąnaudų šioms paslaugoms teikti, tokios paslaugos tinklų operatoriams būtų nuostolingos, o šiuo Projektu būtų sukurtos teisinės prielaidos naujiems įpareigojimams tinklų operatorių atžvilgiu. Tokie įpareigojimai galėtų būti vertinami kaip įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas, numatyti Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnyje ir apie juos turėtų būti pranešta Europos Komisijai. Penkta, jei elektros energijos gamintojų mokama kaina nepadengtų tinklų operatorių teikiamos paslaugos sąnaudų, tai reikštų atitinkamą ekonominę naudą energijos gamintojams. Pagal Direktyvas 2009/72/EB ir 2009/28/EB valstybių narių priemonės, kuriomis suteikiama nauda energijos gamintojams, turi būti taikomos nepažeidžiant Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Tokiu atveju, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalimi apie Projekte siūlomus pakeitimus turėtų būti informuota Europos Komisija. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
atsiskaityti už naudojimąsi tinklais tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą. Tokiu atveju, jeigu naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina būtų apskaičiuojama taikant tą patį procentinį dydį, nurodytu laikotarpiu elektros gamintojai ne tik mokėtų fiksuotą kainą, tačiau ir neprisidėtų prie ilgalaikių elektros tinklų operatorių sąnaudų. Tai reiškia, kad gaminantys vartotojai atsidurtų palankesnėje padėtyje, lyginant su kitais elektros energijos vartotojais, kurių vartojamos elektros energijos kaina yra apskaičiuojama įvertinus visų tiekimo-vartojimo sistemos dalyvių sąnaudas ir investicijas į energetikos infrastruktūrą.
departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsniu, apibrėžiančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją ir funkcijas energetikos ir elektros energetikos srityse, taip pat atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnį, siūlytume dėl šio Projekto prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Pritarti
gauta 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB Energijos skirstymo operatorius
kompetencija - Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, kurios funkcijos būtent ir yra tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustatyti valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas[¹] etc. Komisija, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma, t.y. teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens[²]. Būtent, nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumo principas yra įtvirtintas ir Europos Sąjungos energetikos teisėje. 2009 m. liepos 13 d.
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva), įtvirtina pareigą valstybėms narėms garantuoti nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrinti, kad ji nešališkai ir skaidriai naudotųsi savo įgaliojimais[³]. Be to, pagal Direktyvą, siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad reguliavimo institucija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo <...>[⁴]. Taigi Projektu siūlomas reguliavimas, kai konkrečias energijos kainos išraiškas nustato Parlamentas, o ne nacionalinė reguliavimo institucija – prieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes yra pažeidžiamas Komisijos nepriklausomumo principas. Antra vertus, toks Projektu teikiamas siūlymas, kai Parlamentas, o ne vykdomosios valdžios institucija nustato atitinkamas kainos išraiškas, galimai prieštarauja konstituciniam valdžių padalijimo principui[⁵]. Konstitucinėje jurisprudencijoje valdžių padalijimo principas bendriausia prasme apibūdinamas kaip reiškiantis, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminės valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos, kad tarp valdžių turi būti pusiausvyra. Taigi kiekviena valstybės valdžios šaka - įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė - turi savo veiklos sferą, savo kompetenciją, į kurią kita valdžios šaka negali įsiterpti.
Kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų ir jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais, kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti ir kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu[⁶]. Pritarti
skirstymo operatorius
jokiais faktiniais ir ekonominiais vertinimais – Projektu siūloma įstatymo lygmens teisės akte nustatyti 20% procentinį dydį nuo elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus už naudojimosi elektros tinklais paslaugas. Kaip nurodoma Projekto lydimojoje medžiagoje, tokiu būdu gaminantiems vartotojams būtų sudaromos tokios pačios sąlygos, kokios šiuo metu yra Lenkijoje. Pažymėtina, jog remiantis Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo <...> išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.
Bendrovė pabrėžia, jog Projektu siūlomas kainos išraiškos (20%) nustatymas yra nepagrįstas jokiomis realiomis tinklų operatoriaus sąnaudomis (rišamasi prie kitos valstybės nustatytos kainos reikšmės, nors energetinė sistema, o tuo pačiu tinklų operatoriaus sąnaudos Lenkijoje yra skirtingos). Be kita ko, įstatymo lygmens teisės akte įtvirtintos kainų reikšmės, kurios nebūtų periodiškai peržiūrimos, tuo pačiu nebus pagristos būtinosiomis sąnaudomis, todėl neatspindės besikeičiančių rinkos tendencijų ir neužtikrins vartotojų intereso mokėti mažiausias energijos kainas, grindžiamas tik būtinosiomis sąnaudomis. Todėl Projektu siūlomas reguliavimas neatitinka Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto lydimojoje medžiagoje nurodoma, kad priėmus Projektu siūlomos pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau abejotina ar tokios pasekmės apskritai buvo vertintos, atsižvelgiant į tai, kad gaminantys vartotojai mokėtų realiomis sąnaudomis nepagrįstas kainas. Pritarti
skirstymo operatorius
3Projektas nenumato tinklų operatoriaus sąnaudų,
susijusių su decentralizuotos generacijos veikla, padengimo – kadangi projekte siūloma nustatyti kainos išraiška (20%) nepadengia šios veiklos sąnaudų (pvz. 2019 m. Komisija yra patvirtinusi 38% žemojoje įtampoje, ir 23% vidutinėje įtampoje), Projekte nėra numatytas tokių sąnaudų padengimo mechanizmas.
Šiuo atveju, nėra aišku, kas finansuotų likusias decentralizuotos generacijos veiklos sąnaudas – gaminantys vartotojai, pasirinkę kitus kainodaros būdus, ar ši našta būtų perkelta kitiems vartotojams. Tokiu atveju, Projekte turėtų būti detalizuoti tokie paramos mechanizmai, kurie taip pat turėtų būti suderinti su Europos Komisija kaip galima valstybės pagalba. Bendrovės nuomone, net jeigu ir norint sukurti gaminančių vartotojų paramos schemą – ji neturėtų būti segmentuota taip, kad palankiausios sąlygos sukuriamos tik vieną iš 4 atsiskaitymo būdų
skirstymo operatorius
pagrįstas ir neatitinka laisvos rinkos principų – Projekto lydimojoje medžiagoje nėra paaiškinama, kodėl siekiama įtvirtinti kainų nekintamumą 10 metų, nors nei energetikos sektoriuje, nei kituose sektoriuose, veikiančiuose laisvos rinkos sąlygomis, nėra nustatomos fiksuotos kainos (išskyrus atvejus, kai kuriama paramos schema, kurią būtina derinti su Europos Komisija, kaip valstybės pagalbą, ir nustatyti tokios schemos finansavimo šaltinį).
Analogiškais atvejais, pramonės įmonėms darant plyno lauko investicijas nėra užtikrinamas elektros energijos kainos nekintamumas šalyje (nors tai palengvintų apsisprendimą kokioje šalyje investuoti naudingiausia); arba buitiniam vartotojui, perkančiam dujų katilą šildymui, nėra užtikrinama nekintanti gamtinių dujų kaina (nors tai padėtų apsispręsti, ar tai yra patraukliausias šildymo būdas lyginant su kitomis šildymo alternatyvomis); arba persekančiam automobilį nėra garantuojama nekintanti kuro kaina (nors toks reglamentuotas kainos fiksavimas užtikrintų jiems aiškų jų investicijos atsipirkimo laikotarpį), todėl tokios paramos schemos būdu būtų iškreipiama normali rinkos praktika ir sudaromos išskirtinės investavimo sąlygos gaminantiems vartotojams, besinaudojantiems konkrečia kainodaros schema. Pritarti
ir energetikos kontrolės komisija 2019-04-151 Komisija atkreipia dėmesį, kad Projektu siūlomas fiksuotas 20 % procentinis dydis nuo elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus, 10 metų laikotarpiui iš esmės neatitinka būtinųjų sąnaudų pagrįstumo principo, naudojamo nustatant reguliuojamas kainas, nes toks procentinio dydžio nustatymas nebūtų grįstas skirstymo operatoriaus patiriamomis sąnaudomis.
Komisijos nuomone, bet koks pasinaudojimo elektros tinklais paslaugos kainos nustatymas gaminantiems vartotojams, to negrindžiant operatoriaus patiriamomis sąnaudomis, reikštų, jog kainos likusiems elektros energijos vartotojams už ESO teikiamas persiuntimo paslaugas būtų nustatomos neobjektyviai – esant atvejams, kai gaminantiems vartotojams faktiškai apskaičiuotas procentinis dydis viršytų 20 %, likusieji vartotojai permokėtų už skirstymo operatoriaus teikiamas persiuntimo paslaugas, tuo tarpu atvejais, kai faktiškai apskaičiuotas procentas nesiektų 20 %, likusieji vartotojai nepagrįstai mokėtų mažesnę kainą už persiuntimo paslaugą. Pritarti
ir energetikos kontrolės komisija 2019-04-151 Taip pat manytina, jog Projektu siūlomų pakeitimų priėmimas galimai būtų vertinamas kaip paramos schema gaminantiems vartotojams, kuri turėtų būti derinama teisės aktų nustatyta tvarka. Jei Projektu siūlomi pakeitimai būtų priimti, papildomai turėtų būti aiškiai nurodoma, iš kokių lėšų bus finansuojamas operatoriaus sąnaudų padengimas. Pateiktame Projekte nėra nurodytas lėšų šaltinis, iš kurio būtų padengiami kaštų skirtumai, susidarę dėl gaminantiems vartotojams siūlomo taikyti fiksuoto procentinio dydžio. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 522 2019-05-29 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1163 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2337 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
fiksuotą 20 procentų elektros energijos dydį nuo elektros energijos kiekio, gaminančio vartotojo patiekto kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus, kuriuo atsiskaitoma elektros tinklų operatoriui už naudojimosi elektros tinklais paslaugas, ir nustatyti, kad gaminantis vartotojas turi teisę dešimt metų atsiskaityti už naudojimosi elektros tinklais paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą. Šiuo metu gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos (vienanarė, dvinarė, atsiskaitymas elektros energijos kiekiu) yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 7 dalyje. Minėti kainos apskaičiavimo būdai yra pagrįsti elektros tinklų operatorių faktinėmis sąnaudomis, kurios patiriamos teikiant naudojimosi elektros tinklais paslaugas. Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas vieną iš šių kainos apskaičiavimo būdų (atsiskaitymą elektros energijos kiekiu) nustatyti taikant fiksuotą 20 procentų dydį lemtų skirtingą naudojimosi elektros tinklais kainos apskaičiavimą ir jos dydį, taikomą gaminantiems vartotojams, nes sukurtų skirtingus naudojimosi elektros tinklais kainos apskaičiavimo principus.
Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas leisti gaminantiems vartotojams dešimt metų atsiskaityti už naudojimosi elektros tinklais paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jiems pradėjus veiklą, lemtų elektros tinklų operatorių nuostolius, nes nurodytu laikotarpiu gaminantys vartotojai atsiskaitytų fiksuotu, naudojimosi elektros energijos tinklais sąnaudomis nepagrįstu elektros energijos kiekiu ir neprisidėtų prie ilgalaikių elektros tinklų operatorių sąnaudų padengimo. 2018–2019 metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyti atsiskaitymo elektros energijos kiekiu procentiniai dydžiai buvo didesni, nei siūlomas nustatyti fiksuotas 20 procentų elektros energijos dydis, ir siekė 36–38 procentus. Tai reiškia, kad gaminantys vartotojai atsidurtų palankesnėje situacijoje nei kiti elektros energijos vartotojai, kurių vartojamos elektros energijos kaina yra apskaičiuojama įvertinus visų elektros energijos tiekimo ir vartojimo sistemos dalyvių sąnaudas ir investicijas į energetikos infrastruktūrą. Pritarus Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, elektros tinklų operatorių už naudojimosi elektros tinklais paslaugas patirtos, tačiau gaminančių vartotojų nepadengtos sąnaudos, susidariusios per
sąlygas, būtų įtrauktos į vartotojų elektros energijos tarifą, todėl galėtų būti pažeista Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta vartotojų teisė į ekonominių interesų apsaugą.
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas gaminantiems vartotojams sukurtų išskirtines sąlygas naudotis elektros tinklais, nepadengiant elektros tinklų operatorių už naudojimosi elektros tinklais paslaugas patirtų sąnaudų. Tokios išskirtinės sąlygos, taikomos gaminantiems vartotojams, galėtų būti vertinamos kaip valstybės pagalba ir galimai pažeistų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas dėl valstybės pagalbos teikimo. 2. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-114 priemone „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“, pagal kurią numatoma finansuoti mažų iki 10 kilovatų (kW) galios atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų įrengimą. Pagal minėtą priemonę fiksuoto dydžio išmoką galės gauti elektros energiją iš saulės šviesos savo poreikiams gaminti planuojantys individualių namų savininkai – iš viso iki 2022 m. planuojama skirti iki 17 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Bus mokama fiksuoto dydžio išmoka – 323 eurai už 1 kW elektrinės galios, nustatyta atsižvelgiant į Europos socialinio fondo agentūros 2018 metais atlikto saulės elektrinių įrengimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo rezultatus ir taikytą praktiką skiriant paramą. Vertinant gaminančių vartotojų elektrinių atsipirkimo laikotarpį ir nustatant fiksuoto dydžio išmoką, buvo vertinta, kad gaminantis vartotojas moka visas su naudojimosi elektros tinklais paslaugomis susijusias elektros tinklų operatorių sąnaudas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projektą atmesti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2019-06-26 Siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas
Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė