Projekto lyginamasis variantas
2, 3², 4, 30, 34¹⁵, 34¹⁹, 34²⁰
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Gaminių platintojas – asmuo, verslo tikslais vartotojams įskaitant gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekiantis Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.“
2 straipsnio 53 dalį ir ją išdėstyti taip: „53. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis
pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, p. 89), priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“ (OL 2017 L 150, p. 1–4), priede.“
ir ją išdėstyti taip:
„62. Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė,
priskiriama M₁klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais suprantama kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, išskyrus dviračius. 2 straipsnis. 3² straipsnio pakeitimas Pakeisti 3² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3² straipsnis.
atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Konkrečius kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras.“
straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Perdavęs atliekas atliekų tvarkytojams, atliekų turėtojas privalo turėti atliekų galutinį sutvarkymą įrodantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą, vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.“
skirsnio pakeitimas Pakeisti šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
Įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Šis planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. 2. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. 3. Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė. 4.
atliekų tvarkymo plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Valstybinį atliekų tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti. 6. Už
atsakinga Aplinkos ministerija. 27 straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. 3. Regioniniai atliekų tvarkymo planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais. 4. Regioninius atliekų tvarkymo planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos. 5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba. Tuo atveju, kai komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų tvarkymo planą tvirtina teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena didžioji komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų dalis, regiono plėtros taryba savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu. 6. Regioniniuose atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 7. Detalesnius regioninių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 8.
atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 9. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka regiono plėtros taryba teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie jos patvirtinto regioninio atliekų tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą. 28 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis savivaldybių atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. 3. Savivaldybių atliekų tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos. 4. Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Detalesnius savivaldybių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 6. Savivaldybių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija. 8.
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje. 29¹ straipsnis. Valstybinė atliekų prevencijos programa
užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta Valstybinė atliekų prevencijos programa. 2. Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti:
1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės;
2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai;
3) numatytos atliekų prevencijos priemonės;
4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar kiekybės kriterijai. 3. Valstybinė atliekų prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus tikslinama. 4. Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija. Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas, Regioniniai ir savivaldybių ATLIEKŲ prevencijos ir TVARKYMO PLANAI26 straipsnis. Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas
nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas. Šis planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. 2. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. 3. Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija, tvirtina Vyriausybė. 4.
atliekų prevencijos ir tvarkymo plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti. 6. Už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos ministerija. 7. Už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių įgyvendinimo ataskaitų rinkimą ir viešinimą atsakinga Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka. 27 straipsnis. Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai
atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. 3. Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais. 4. Regioninius atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos. 5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba.
Tuo atveju, kai komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą tvirtina teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena didžioji komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų dalis, regiono plėtros taryba savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu. 6. Regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 7. Regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 8. Regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 9. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka regiono plėtros taryba teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie jos patvirtinto regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą. 28 straipsnis. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai
atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2.
savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. 3. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos. 4. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Detalesnius savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 6. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija. 8. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia Aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje.“
straipsnio pakeitimas
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) rinkti, analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą;“ 2.
Pakeisti 30 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Savivaldybės privalo įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus:“. 6 straipsnis. 34¹⁵ straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹⁵ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ūkio ministro nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.“
1Papildyti 34¹⁹ straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Vykdydama šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 4 punkte apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija:
tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, proporcinga jų užimamai rinkos daliai, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.”
1Papildyti 34²⁰ straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Vykdydami šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai:
1) privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių kiekį.“
34²⁰ straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi. 9 straipsnis. Įstatymo
Papildyti Įstatymo 5 priedą nauju 10 punktu:
„10. 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurios direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, p. 89).“
1.
Šis Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8 ir 9 straipsnius, ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 3. Šio Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, 3, 7 ir 8 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 4. Šio Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 6 ir 9 straipsniai įsigalioja 2018 m. liepos 5 d. 5. Šio Įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos ūkio ministras iki 2018 m. liepos 5 d. priima šio Įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. spalio 1 d. – šio Įstatymo 2, 7 ir 8 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2333 (2) ES lyginamasis variantas
3², 4, 30, 31, 34¹⁵, 34¹⁹, 34²⁰
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Gaminių platintojas – asmuo, verslo tikslais vartotojams įskaitant gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekiantis Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.“
2 straipsnio 54 dalį ir ją išdėstyti taip: „54. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis
pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, p. 89), priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“ (OL 2017 L 150, p. 1), priede.“
ir ją išdėstyti taip:
„65. Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė,
priskiriama M₁klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, išskyrus dviračius. 2 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3² straipsnis. Atliekų nebelaikymas atliekomis
atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras, laikydamasis šių sąlygų:
1) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;
2) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa;
3) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus;
4) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.“
straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą, vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.“
skirsnio pakeitimas Pakeisti šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
1.
Šiame Įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Šis planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. 2. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. 3. Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė. 4. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Valstybinį atliekų tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti. 6. Už Valstybinio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga
atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. 3. Regioniniai atliekų tvarkymo planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais. 4. Regioninius atliekų tvarkymo planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos. 5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba.
Tuo atveju, kai komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų tvarkymo planą tvirtina teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena didžioji komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų dalis, regiono plėtros taryba savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu. 6. Regioniniuose atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 7. Detalesnius regioninių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 8. Regioninių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 9. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka regiono plėtros taryba teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie jos patvirtinto regioninio atliekų tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą. 28 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis savivaldybių atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. 3. Savivaldybių atliekų tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos. 4.
atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Detalesnius savivaldybių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 6. Savivaldybių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija. 8. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje. 29¹ straipsnis. Valstybinė atliekų prevencijos programa
užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta Valstybinė atliekų prevencijos programa. 2. Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti:
1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės;
2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai;
3) numatytos atliekų prevencijos priemonės;
4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar kiekybės kriterijai. 3. Valstybinė atliekų prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus tikslinama. 4. Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija. Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas, Regioniniai ir savivaldybių ATLIEKŲ prevencijos ir TVARKYMO PLANAI26 straipsnis. Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas 1.
Šiame Įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas. Šis planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. 2. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. 3. Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija, tvirtina Vyriausybė. 4. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti. 6. Už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos ministerija. 7. Už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių įgyvendinimo ataskaitų rinkimą ir viešinimą atsakinga Aplinkos ministerijos įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka. 27 straipsnis. Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai
atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. 3. Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais. 4.
atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos. 5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba. Tuo atveju, kai komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą tvirtina teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena didžioji komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų dalis, regiono plėtros taryba savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu. 6. Regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 7. Regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 8. Regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 9. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka regiono plėtros taryba teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie jos patvirtinto regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą. 28 straipsnis. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai
atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2.
savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. 3. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos. 4. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Detalesnius savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 6. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija. 8. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia Aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje.“
straipsnio pakeitimas
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) rinkti, analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą;“. 2.
straipsnio 17 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „17. Savivaldybės privalo įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus:“. 6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹⁵ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ūkio ministro nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.“
1Papildyti 34¹⁹ straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Vykdydama šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 4 punkte apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija:
tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, proporcinga jų užimamai rinkos daliai, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.”
atitinkamai 4–19 dalimis. 9 straipsnis. 34²⁰ straipsnio pakeitimas
1Papildyti 34²⁰ straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Vykdydami šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai:
1) privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.“
34²⁰ straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 10 straipsnis. Įstatymo
Papildyti Įstatymo 5 priedą 10 punktu:
„10. 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, p. 89).“
1.
Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis ir 8, 9 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos ūkio ministras iki 2019 m. kovo 1 d. – šio įstatymo 7 straipsnio nuostatoms, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministras – šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projekto Nr. XIIIP-2333 (3) ES lyginamasis variantas
3², 4, 30, 31, 34¹⁵, 34¹⁹, 34²⁰
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Gaminių platintojas – asmuo, verslo tikslais vartotojams įskaitant gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekiantis Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.“
2 straipsnio 54 dalį ir ją išdėstyti taip: „54. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis
pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, p. 89), priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“ (OL 2017 L 150, p. 1), priede.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3² straipsnis. Atliekų nebelaikymas atliekomis
atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras, laikydamasis šių sąlygų:
1) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;
2) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa;
3) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus;
4) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.“
straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą, vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.“
skirsnio pakeitimas Pakeisti šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
Įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Šis planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. 2.
atliekų tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. 3. Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė. 4. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Valstybinį atliekų tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti. 6. Už
atsakinga Aplinkos ministerija. 27 straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. 3. Regioniniai atliekų tvarkymo planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais. 4. Regioninius atliekų tvarkymo planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos. 5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba. Tuo atveju, kai komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų tvarkymo planą tvirtina teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena didžioji komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų dalis, regiono plėtros taryba savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu. 6.
atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 7. Detalesnius regioninių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 8. Regioninių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 9. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka regiono plėtros taryba teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie jos patvirtinto regioninio atliekų tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą. 28 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis savivaldybių atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. 3. Savivaldybių atliekų tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos. 4. Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Detalesnius savivaldybių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 6. Savivaldybių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija. 8.
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje. 29¹ straipsnis. Valstybinė atliekų prevencijos programa
užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta Valstybinė atliekų prevencijos programa. 2. Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti:
1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės;
2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai;
3) numatytos atliekų prevencijos priemonės;
4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar kiekybės kriterijai. 3. Valstybinė atliekų prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus tikslinama. 4. Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija. Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas, Regioniniai ir savivaldybių ATLIEKŲ prevencijos ir TVARKYMO PLANAI26 straipsnis. Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas
nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas. Šis planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. 2. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. 3. Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija, tvirtina Vyriausybė. 4.
atliekų prevencijos ir tvarkymo plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti. 6. Už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos ministerija. 7. Už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių įgyvendinimo ataskaitų rinkimą ir viešinimą atsakinga Aplinkos ministerijos įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka. 27 straipsnis. Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai
atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2. Pagrindinis regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. 3. Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais. 4. Regioninius atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos. 5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba.
Tuo atveju, kai komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą tvirtina teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena didžioji komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų dalis, regiono plėtros taryba savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu. 6. Regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 7. Regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 8. Regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 9. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka regiono plėtros taryba teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie jos patvirtinto regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą. 28 straipsnis. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai
atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. 2.
savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. 3. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos. 4. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti. 5. Detalesnius savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų reikalavimus nustato Aplinkos ministerija. 6. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. 7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija. 8. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia Aplinkos apsaugos departamentui informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje.“
straipsnio pakeitimas
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) rinkti, analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą;“. 2.
straipsnio 17 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „17. Savivaldybės privalo įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus:“. 6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34¹⁵ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ūkio ministro nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.“
1Papildyti 34¹⁹ straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Vykdydama šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 4 punkte apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija:
tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, proporcinga jų užimamai rinkos daliai, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.”
atitinkamai 4–19 dalimis. 9 straipsnis. 34²⁰ straipsnio pakeitimas
1Papildyti 34²⁰ straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Vykdydami šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai:
1) privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.“
34²⁰ straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 10 straipsnis. Įstatymo
Papildyti Įstatymo 5 priedą 10 punktu:
„10. 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, p. 89).“
1.
Šio įstatymo 8, 9 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos ūkio ministras iki 2019 m. kovo 1 d. – šio įstatymo 7 straipsnio nuostatoms, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministras – šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 3², 4, 30, 34¹⁵, 34¹⁹, 34²⁰ STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO IR 5 PRIEDO ĮSTATYMO
projekto tikslai ir uždaviniai. Atsižvelgiant į 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“ (toliau – Reglamentas) ir siekiant tinkamai įgyvendinti Reglamentą, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą Nr. VIII-787. Reglamentu keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, kuriuo nustatomos savybės ir ribinės koncentracijos, dėl kurių atliekos tampa pavojingosiomis. 2017 m. birželio 12 d. gautame Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato paklausime Nr. EUP(2016)8719 dėl
elektros ir elektroninės įrangos atliekų (toliau – Direktyva 2012/19/ES) nurodyta, kad „į nacionalinę teisę netinkamai perkeltas 3 straipsnio 1 dalies g punktas, kuriame pateikta platintojo apibrėžtis, nes nuostatoje, kuria Direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, nenurodyta, kad platintojas tuo pačiu metu gali būti ir gamintojas. Be to formuluotė „verslo tikslais vartotojams tiekiantis“ nėra tapati Direktyvos reikalavimui elektros ir elektroninę įrangą tiekti rinkai, nes „tiekimas vartotojams“ ne visada reiškia EEĮ „tiekimą rinkai“. Todėl nuostata į nacionalinę teisę perkelta netinkamai“. Siekiant geresnės nacionalinių teisės aktų atitikties Direktyvos 2012/19/ES 3 straipsnio 1 dalies g punkto reikalavimams, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.“ Todėl ne visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės gali būti sutvarkytos nekeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai ir nenaudojant transporto priemonių turėtojų lėšų. Už kitų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, nenurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme (pavyzdžiui, motociklai, autobusai, žemės ūkio paskirties transporto priemonės ir t.t.), tvarkymą ir tvarkymo finansavimą atsako šių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių turėtojai, įskaitant gyventojus. Siekiant užtikrinti, kad visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų tinkamai sutvarkytos, būtina praplėsti Atliekų tvarkymo įstatyme naudojamą sąvoką „transporto priemonė“. Praplėtus sąvoką „transporto priemonė“ visų transporto priemonių gamintojams ir importuotojams būtų taikomas gamintojo atsakomybės principas ir Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti reikalavimai, o tai sudarytų sąlygas visas susidarančias eksploatuoti netinkamas transporto priemones sutvarkyti nekeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai, nenaudojant transporto priemonių turėtojų lėšų.
Direktyvos 2008/98/EB 15 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės narės turi užtikrinti, kad pirminis atliekų gamintojas ar kitas turėtojas pats atliktų atliekų apdorojimą arba patikėtų apdorojimo atlikimą prekiautojui, įstaigai ar įmonei, kuri atlieka atliekų apdorojimo operacijas, arba organizavimą privačiam arba valstybiniam atliekų surinkėjui.“ To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „tais atvejais, kai pirminis gamintojas ar turėtojas perduoda atliekas vienam iš 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų preliminariam apdorojimui, atsakomybė už visiško panaudojimo ar šalinimo operaciją paprastai nėra panaikinama.“ Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2008/98/EB reikalavimus, išvengti fiktyvaus ir užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą bei įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 4 Prioriteto 4.1.4. Darbo
galutinį sutvarkymą.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aplinkos ministro įgaliotai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliota institucijos nustatyta tvarka teikia atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai. Taigi, atliekų tvarkytojas visais atvejais privalo pateikti duomenis apie atliekų susidarymą ir sutvarkymą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, teikia atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir (ar) rūšį, ir (ar) vykdomą veiklą, ir (ar) įmonės dydį, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Tais atvejais, kada atliekų turėtojui nėra prievolės vykdyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio reikalavimų, atliekų turėtojas privalo turėti atliekų galutinį sutvarkymą įrodantį dokumentą. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98/EB) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „kai Bendrijos lygiu kriterijai dar nėra nustatyti pagal 1 ir 2 dalyse nurodytą procedūrą, valstybės narės gali konkrečiais atvejais nuspręsti, ar tam tikros atliekos nustojo būti atliekomis atsižvelgiant į taikytiną teisminę praktiką. Apie tokius sprendimus jos praneša Komisijai laikydamosi 1998 m. birželio 22 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, kai to reikalaujama pagal tą direktyvą.“ To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „tam tikros konkrečios atliekos nustoja būti atliekomis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 punkte, kai su jomis atliekama naudojimo operacija, įskaitant perdirbimą, ir jos atitinka konkrečius kriterijus, kurie turi būti parengti laikantis šių sąlygų:
a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;
b) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa;
c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; ir
d) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.“ Kadangi skirtingos atliekos pasižymi skirtingomis savybėmis (pavyzdžiui, padangų atliekos, gaminant sūrius susidarančios atliekos, medienos atliekos ar kt.), todėl ir atliekų nelaikymo atliekomis kriterijai atskiriems atliekų srautams yra skirtingi ir negali būti bendri visiems atliekų srautams. Atliekų nelaikymo atliekomis kriterijai Europos Sąjungos lygiu (reglamentais) nustatyti tik metalo laužui, stiklo duženoms ir vario laužui. Siekiant nustatyti nacionalinius atliekų nelaikymo atliekomis standartus (kriterijus) ir įgyvendinti Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, 4 Prioriteto 4.1.4. Darbo 7 veiksmą, keičiamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3²straipsnis, nustatant, kad „tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Konkrečius kriterijus atskiriems atliekų srautams nustatys aplinkos ministras, laikantis Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų sąlygų.
Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas prisidėtų prie valstybei nustatytų atliekų perdirbimo tikslų įgyvendinimo. Direktyvos 2008/98/EB 29 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės narės pagal 1 ir 4 straipsnius ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 12 d. parengia atliekų prevencijos programas. Tokios programos įtraukiamos į 28 straipsnyje numatytus atliekų tvarkymo planus ar prireikus į kitas aplinkos politikos programas arba vykdomos kaip atskiros programos. Jei bet kuri tokia programa įtraukiama į atliekų tvarkymo planą ar į kitas programas, turi būti aiškiai nurodomos atliekų prevencijos priemonės“. Vadovaujantis Direktyvos 2008/98/EB 30 straipsniu atliekų tvarkymo planai ir atliekų prevencijos programos vertinami kas šešerius metus ir prireikus būtų patikslinami laikantis 9 ir 11 straipsnių nuostatų, t. y. Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas tikslinamas esant poreikiui nustatyti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslus, nustatant naujus atliekų prevencijos tikslus. Valstybinio atliekų tvarkymo atitinkamų metų plano (toliau – Planas) tikslas – nustatyti strateginius atliekų tvarkymo iki atitinkamų metų tikslus, uždavinius ir priemones, būtinas užsibrėžtiems tikslams pasiekti, valstybines atliekų tvarkymo užduotis ir atliekų tvarkymo užduotis savivaldybėms, nacionalinės ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansavimo kryptis ir Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, kad atliekų hierarchijoje atliekų prevencija yra atliekų tvarkymo aukščiausias prioritetas ir neatsiejama atliekų tvarkymo veiklos dalis, tikslinga Valstybinę atliekų prevencijos programą ir Planą tvirtinti vienu dokumentu. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.“ Siekiant sistemiškumo ir strateginių atliekų sektoriaus teisės aktų skaičiaus optimizavimo, keičiamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo šeštojo skirsnio pavadinimas, nauja redakcija dėstomas šeštasis skirsnis. Pasikeitus Valstybinio atliekų tvarkymo plano pavadinimui, atitinkamai keičiamas 30 straipsnis. Siekiant atsisakyti perteklinės Aplinkos ministerijos funkcijos, institucijų teikiamos informacijos dubliavimosi, Projekte atitinkamai keičiamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnis, papildant jį 7 dalimi, kurioje nurodoma, kad „už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių įgyvendinimo ataskaitų rinkimą ir viešinimą atsakinga Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad viena iš Aplinkos apsaugos agentūros veiklos sričių yra informacijos apie įvairius atliekų srautus rinkimas, apdorojimas, apibendrinimas ir analizė, šių duomenų pagrindu sudarytos statistinės informacijos rengimas bei sklaida.
Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra jau renka tam tikrą informaciją apie rodiklius, esančius ir Plano ataskaitose, o Planą įgyvendinančios institucijos teikia informaciją apie Plano rodiklius ir Aplinkos ministerijai, ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1482 „Dėl institucijų, įgaliotų tvirtinti privalomuosius produktų saugos reikalavimus ir nustatyti atitikties įvertinimo reikalavimus, paskyrimo“
kitus teisės aktus, nustatančius privalomuosius produktų saugos reikalavimus, tvirtina:
gyvulininkystėje – suderinusi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba); kosmetikos ir asmens higienos prekių; medicinos priemonių (prietaisų); prekių vaikams (išskyrus žaislus);
2„1.4. Ūkio ministerija – baldų;
elektrotechnikos gaminių; įrenginių ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje; patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų; su energijos vartojimu susijusių gaminių; detergentų; dujinį kurą deginančių prietaisų; plastiko, gumos, stiklo gaminių; aukšto slėgio indų ir įrangos; tekstilės ir avalynės; trąšų; žaislų; metrologijos gaminių; kitų gaminių (kartu su atitinkamomis ministerijomis arba suderinusi su kitomis institucijomis).“ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr.
ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 8.16 papunkčiu, Ūkio ministerija
„nustato privalomuosius produktų saugos reikalavimus srityse, kuriose
ministerijai priskirta tvirtinti techninius reglamentus ir kitus teisės aktus, nustatančius privalomuosius produktų saugos reikalavimus.“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau
keičiančių direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad Ministerijos kompetencijoje yra tik pavojingų cheminių medžiagų ir jų mišinių dėl jų keliamo pavojaus ir rizikos žmonių sveikatai reguliavimo klausimai, o pirmiau išvardytų direktyvų turinys nėra tiesiogiai sietinas tik su visuomenės sveikatos sauga (pavojingų cheminių medžiagų rizikos vertinimu), buvo pasiūlyta atsisakyti pirmiau minėtų direktyvų nuostatų perkėlimo į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.
V-510 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (toliau – Higienos norma HN 36:2009) ir lyderiaujant Ūkio ministerijai sudaryti tarpžinybinę darbo grupę pirmiau minėtų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę klausimams spręsti. Lietuvos Respublikos ūkio ministro
direktyvų dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų, akumuliatorių, jų atliekų ir pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo įgyvendinimo teikti sudarymo“ sudaryta darbo grupė. 2015 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje įvykusiame darbo grupės pasiūlymams dėl direktyvų dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų, akumuliatorių, jų atliekų ir pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo įgyvendinimo teikti posėdyje buvo konstatuota, kad direktyvos 2006/66/EB 4 straipsnio nuostatos turėtų būti perkeltos į Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
tiekimo rinkai reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), o Higienos norma HN 36:2009 pripažinta netekusia galios.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹⁵ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ministro nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Ūkio ministerijai nėra įstatyminio pagrindo perkelti į Aprašą šiuo metu Higienos normos HN 36:2009 nuostatas, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹⁵ straipsnio 4 dalį. 2014 metais iš Atliekų tvarkymo programos lėšų 10 savivaldybių skirta 171.000 litų (49.525 eurų) padangų atliekų, susidariusių savivaldybių teritorijoje, sutvarkymui (sutvarkyta 2400 tonų padangų atliekų). 2015 metais iš Atliekų tvarkymo programos lėšų 22 savivaldybėms skirta 76.510,06 eurų padangų atliekų, susidariusių savivaldybių teritorijoje, sutvarkymui (sutvarkyta 3157 tonų padangų atliekų). 2016 metais iš Atliekų tvarkymo programos lėšų 14 savivaldybių skirta 34.384 eurų padangų atliekų, susidariusių savivaldybių teritorijoje, sutvarkymui (sutvarkyta 2441,6 tonos padangų atliekų). Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIII-82, Atliekų tvarkymo politikos krypties 93.3 papunktyje nustatyta, kad „iš esmės peržiūrėsime apmokestinamųjų gaminių (potencialių pavojingųjų atliekų) gamintojų, importuotojų ir platintojų atsakomybės ribas.
Keliame tikslą panaikinti galimybę išvengti pareigos susitvarkyti jų atsakomybei priskiriamas prekes ir jų pakuotes.“ Siekiant racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, būtina stiprinti padangų gamintojų ir importuotojų atsakomybės pricipo įgyvendinimą, tikslinga keisti Atliekų tvarkymo įstatymą, numatant prievolę padangų gamintojams ir importuotojams sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Analogiškas principas yra taikomas elektros ir elektroninės įrangos, kuriai taip pat taikomas gamintojo atsakomybės principas, tiekimo į Lietuvos Respublikos rinką atveju. Pažymėtina, kad kitų apmokestinamųjų gaminių (vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) atliekos susidaro transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse ir atiduodamos atliekų tvarkytojams, o padangų atliekos gali susidaryti ir pas prekiautojus padangomis, tad sprendžiant pagal savivaldybių teritorijose susidarantį padangų atliekų kiekį, padangų atliekos ne visada atiduodamos atliekų tvarkytojams. Pažymėtina, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas padangų mokesčio tarifas neskatina padangų gamintojų ir importuotojų tvarkyti padangų atliekų, todėl didelė dalis padangų atliekų kaupiasi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba randamos išmestos į aplinką.
Įstatymo projekto 7 ir 8 straipsnis įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d., kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. D1-57 „Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 27 punkte nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos, per GPAIS sistemą, kasmet rengia ir licencijas išduodančiai institucijai iki kovo 15 d. pateikia metinę ataskaitą apie veiklos organizavimo plano vykdymą ir finansavimo schemoje ir švietimo programoje numatytų priemonių įgyvendinimą. Pažymėtina, kad gamintojų ir importuotojų organizacijų rengiami metiniai veiklos organizavimo planai ir finansavimo schemos apima kalendorinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus (vedėja Jurgita Gaižiūnienė (tel. 8 706 63511, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Ieva Klumbytė (tel. 8 706 63514, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu nacionaliniu ir ES lygiu nėra nustatytos ribinės koncentracijos savybei HP 14 „ekotoksiškumas“. Nacionaliniu lygiu Atliekų tvarkymo taisyklėse yra nustatytos ribinės koncentracijos tik bandymų metodams, tačiau nenurodytos medžiagų ribinės koncentracijos atliekų sudėtyje.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nurodyta, kad
„gaminių platintojas – asmuo, verslo tikslais vartotojams tiekiantis alyvas,
transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.“ Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje nustatyta, kad „transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M₁klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.“ Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnyje nustatyta, kad „tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.“ Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.
Šiuo metu atliekų darytojas atsako tik už atliekų perdavimą atliekų tvarkytojui, kuris turi teisę tvarkyti tokios rūšies atliekas, ir tai yra įforminama rašytine sutartimi, tačiau atliekų darytojas neprivalo prašyti atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų ir įsitikinti, kad perduotos atliekos buvo tinkamai sutvarkytos. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.“ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 26, 27, 28 straipsniais, turi būti rengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas, regioniniai ir savivaldybių atliekų tvarkymo planai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 29¹ straipsniu, turi būti rengiama Valstybinė atliekų prevencijos programa. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹⁵ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ministro nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.“ Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus kolektyviai ir individualiai padangų atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir importuotojai neturi pareigos sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. 4.
rezultatų laukiama. Įstatymo projekto pakeitimais bus užtikrintas tinkamas Reglamento įgyvendinimas, kuriuo patikslinamas atliekų pavojingųjų savybių priskyrimas ir nustatymas. Įstatymo projekto pakeitimais bus užtikrintas tinkamas Direktyvos 2012/19/ES 3 straipsnio 1 dalies g punkto reikalavimų įgyvendinimas. Gaminių platintojo statusą turinčių subjektų skaičius nepasikeis. Praplėtus sąvoką „transporto priemonė“ visų transporto priemonių gamintojams ir importuotojams būtų taikomas gamintojo atsakomybės principas ir Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti reikalavimai, o tai sudarytų sąlygas visas susidarančias eksploatuoti netinkamas transporto priemones sutvarkyti nekeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai, nenaudojant transporto priemonių turėtojų lėšų. Įstatymo projekto pakeitimais bus nustatytas įstatyminis pagrindas aplinkos ministrui nustatyti nacionalinius atliekų nelaikymo atliekomis standartus (kriterijus), laikantis Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų sąlygų, ir bus įgyvendintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, įgyvendinimo plano 4 Prioriteto 4.1.4. Darbo 7 veiksmas. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas prisidėtų prie valstybei nustatytų atliekų perdirbimo tikslų įgyvendinimo. Įstatymo projektu nustatoma atliekų darytojo atsakomybė už atliekų galutinį sutvarkymą, todėl bus tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2008/98/EB reikalavimai, išvengta fiktyvaus atliekų tvarkymo, bus užtikrintas tinkamas atliekų tvarkymas ir įgyvendintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, įgyvendinimo plano 4 Prioriteto 4.1.4. Darbo 5 veiksmas. Įstatymo projekto pakeitimais bus sumažintas rengiamų atliekų sektoriaus strateginių dokumentų skaičius.
Aplinkos ministerija ir toliau išliks atsakinga už Plano ir jo įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą, atsiskaitymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tačiau metinių ataskaitų surinkimą ir viešinimą atliks Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra, kurios viena iš veiklos sričių yra informacijos apie įvairius atliekų srautus rinkimas, apdorojimas, apibendrinimas ir analizė, šių duomenų pagrindu sudarytos statistinės informacijos rengimas bei sklaida. Įstatymo projekto pakeitimais bus nustatytas įstatyminis pagrindas Ūkio ministerijai perkelti į Aprašą Higienos normos HN 36:2009 nuostatas. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos, kuriomis kolektyviai ir individualiai padangų atliekų tvarkymą organizuojantiems gamintojams ir importuotojams nustatoma pareiga sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Įstatymo projekto pakeitimai sudarys galimybes racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas ir galimai leis kasmet vidutiniškai sutaupyti 53.470 eurų Atliekų tvarkymo programos lėšų. Įstatymo projekto pakeitimai išplės gamintojo atsakomybės ribas padangų gamintojams ir importuotojams. Analogiškas principas yra taikomas elektros ir elektroninės įrangos, kuriai taip pat taikomas gamintojo atsakomybės principas, tiekimo į Lietuvos Respublikos rinką atveju. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus šį Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Šis Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus šį Įstatymą, priimti naujų teisės aktų ar keisti šiuo metu galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos galiojančius teisės aktus: 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimą Nr.1691 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą“. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. D1-967 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014
Nr. D1-1004 „Dėl reikalavimų regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams patvirtinimo“. 4. Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 19 įsakymą Nr. 4-117/D3-196
„Dėl Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai reikalavimų aprašo patvirtinimo“. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio
patvirtinimo“. 6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gegužės
ataskaitų teikimo patvirtinimo“. 7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. D1-589 „Dėl gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, reikės pripažinti netekusiais galios šiuos galiojančius teisės aktus:
d. įsakymą Nr. D1-782 „Dėl valstybinės atliekų prevencijos programos patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m.
birželio 23 d. įsakymą Nr. V-510 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2009
„Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įgyvendinant Įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų neprireiks. Artimiausiais 3 biudžetiniais metais planuojama sutaupyti 160400 eurų Atliekų tvarkymo programos lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: atliekų prevencija, aplinkos apsauga, aplinkos monitoringas, apsauga nuo taršos, atliekos, atliekų šalinimas, atliekų tvarkyba, atmosferos tarša, pavojingos atliekos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2, 3², 4, 30, 34¹⁵, 34¹⁹, 34²⁰
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 34 dalyje nėra aiškus joje vartojamos formuluotės „tiekiantis Lietuvos Respublikos vidaus rinkai“ turinys, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje yra apibrėžta sąvoka „tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais”, todėl nėra aišku, koks tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai turimas mintyje aptariamoje projekto nuostatoje. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojo nauja keičiamo įstatymo 2 straipsnio 48-67 dalių redakcija (pernumeravimas), todėl projekto 1 straipsnio 2 dalimi turėtų būti keičiama ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 53 dalis, o šio straipsnio 54 dalis, o projekto 3 dalimi – ne šio straipsnio 62 dalis, o šio straipsnio 65 dalis. 3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje siūloma nustatyti, kad transporto priemonės sąvoka būtų suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, išskyrus dviračius. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą transporto priemonė yra „priemonė žmonėms ir
(arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones“.
Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme transporto priemonės sąvoka yra vartojama, siejant ją su eismo saugumu, nustatant atitinkamus reikalavimus transporto priemonių techninei būklei, techninės būklės tikrinimui, transporto priemonių registravimui ir pan. Tuo tarpu galiojančiame Atliekų tvarkymo įstatyme transporto priemonė yra apibrėžiama atliekų susidarymo tikslais, o jos apibrėžimas atitinka 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/53/ES dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – Direktyva 2000/53/ES) 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą transporto priemonės apibrėžimą: „transporto priemonė - bet kokia transporto priemonė, priskiriama M₁klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais“. Taigi, teikiamu projektu būtų išplečiama „transporto priemonės“ sąvoka. Praplėtus šią sąvoką visų transporto priemonių gamintojams ir importuotojams būtų taikomas gamintojų atsakomybės principas ir Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti reikalavimai. Tai iš esmės reiškia, kad nacionaliniu teisės aktu būtų išplėstas ratas subjektų, kuriems būtų taikomi Direktyvoje 2000/53/ES (atitinkamai ir galiojančiame Atliekų tvarkymo įstatyme) nustatyti reikalavimai. Pažymėtina, kad pagal 2015 m. rugsėjo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva (ES) 2015/1535) 1 straipsnio 1 dalies f punktą toks teisinis reguliavimas laikytinas techniniu reglamentu, todėl jam turi būti taikoma Direktyvoje (ES) 2015/1535 numatyta teikiamo projekto notifikavimo Europos Komisijai procedūra, o įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų susipažinti su siūlomu teisiniu reguliavimu ir, esant poreikiui, pateikti savo nuomonę. 4. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3² straipsnio nuostatas atliekos nebebūtų laikomos atliekomis ne tik Europos Sąjungos, bet ir nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka, o konkrečius kriterijus atskiriems atliekų srautams nustatytų aplinkos ministras. Toks teisinis reguliavimas svarstytinas dviem aspektais. Viena vertus, pagal Konstitucinio Teismo doktriną nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu, todėl kriterijai atskiriems atliekų srautams turėtų būti nustatyti ne poįstatyminiame teisės akte (aplinkos ministro įsakyme), o įstatyme. Kita vertus, kiek tai susiję su tuo, kad atliekų nebelaikymo atliekomis tvarka būtų nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose, pažymėtina, kad santykiai, susiję su atliekų nebelaikymu atliekomis yra reglamentuojami
atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 6 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje yra nustatyta: „Kai Bendrijos lygiu kriterijai dar nėra nustatyti pagal 1 ir 2 dalyse nurodytą procedūrą, valstybės narės gali konkrečiais atvejais nuspręsti, ar tam tikros atliekos nustojo būti atliekomis atsižvelgiant į taikytiną teisminę praktiką.
Apie tokius sprendimus jos praneša Komisijai laikydamosi 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (šiuo metu galiojanti Direktyva (ES) 2015/1535 - paaiškinimas mūsų), kai to reikalaujama pagal tą direktyvą“. Taigi, siekiant nustatyti keičiamo įstatymo 3² straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, teikiamas projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 nustatytą procedūrą, o įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams. Be to, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3² straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, kokius „konkrečius kriterijus“ (pavyzdžiui, atliekų nebelaikymo atliekomis, ar kokius kitus) nustatytų aplinkos ministras. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad perdavęs atliekas atliekų tvarkytojams, atliekų turėtojas privalo turėti atliekų galutinį sutvarkymą įrodantį dokumentą. Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatyme yra apibrėžta tik gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, todėl nėra aišku, kokie dokumentai turimi mintyje aptariamoje projekto nuostatoje. Kita vertus, svarstytina, ar siekiant įstatymo projekto tikslų, aptariama projekto nuostata neturėtų būti formuluojama kaip atliekų tvarkytojų pareiga išduoti atitinkamą dokumentą atliekų turėtojams, o ne kaip atliekų turėtojų pareiga jį turėti. 6.
straipsniu keičiamo įstatymo šeštojo skirsnio nuostatas, kuriose siūloma atliekų tvarkymo planus pakeisti atliekų prevencijos ir tvarkymo planais, ir siekiant keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose vartojama formuluotė
„atliekų tvarkymo planų“. 7. Reikėtų atsisakyti projekto 7
straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo, taip pat šiuo straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁹ straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „šio straipsnio 3 dalies“ reikėtų įrašyti formuluotę „šios dalies“. 8. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 34²⁰ straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „šio straipsnio 2 dalies“ reikėtų įrašyti formuluotę „šios dalies“. Taip pat svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio bei 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 34²⁰ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „tiektų gaminių kiekį“ nereikėtų įrašyti formuluotės „tiektų padangų kiekį“. 9. Projekto 10 straipsnyje nurodytos atitinkamų teikiamo projekto nuostatų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos turėtų būti patikslintos, atsižvelgiant į įstatymo priėmimo datą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad, kaip matyti iš projekto 10 straipsnio 2 dalies, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalis, kuria yra tikslinama „gaminių platintojo“ sąvoka, iš esmės įsigaliotų iš karto, paskelbus įstatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį gaminių platintoju būtų laikomi ir gaminių importuotojas bei gamintojas. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹, 34¹¹, 34¹⁵ bei 34¹⁸ straipsniuose nustatytas pareigas gaminių platintojams, svarstytina, ar šios nuostatos įsigaliojimo data neturėtų būti nustatyta, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, t. y. ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo įstatymo oficialaus paskelbimo dienos. 10.
straipsnio 4 dalį“ reikėtų įrašyti formuluotę „šio straipsnio 6 dalį“. 11. Projekto 10 straipsnio 6 dalis, reglamentuojanti įstatymo įgyvendinamųjų aktų priėmimą turėtų būti papildyta, atsižvelgiant į projekto
dalyje numatytas pareigas atitinkamai regionų plėtros ir savivaldybių taryboms tvirtinti regioninius bei savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2, 3², 4, 30, 31, 34¹⁵, 34¹⁹, 34²⁰
2018-11-30
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suderinamumo ir atsižvelgiant į keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 3¹ straipsnio 1 dalies 1-4 punktų nuostatas, kuriose vartojama formuluotė „medžiaga ar daiktas“, nereikėtų atitinkamai tikslinti ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3² straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose vartojamos formuluotės „medžiaga ar objektas“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalyje, kaip ir minėtose projekto nuostatose, yra perkeltos 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 5 straipsnio nuostatos, kuriose vartojama formuluotė
„medžiaga ar objektas“, tačiau keičiamo įstatymo nuostatose vartojama sąvoka
„daiktas“, o ne „objektas“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3²
straipsnio 2 dalies 4 punkte nėra aiškus sąvokos „bendras neigiamas poveikis“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 57 dalyje yra apibrėžta sąvoka „neigiamas poveikis“. Svarstytina, ar, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, šių projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą.
Pažymėtina, kad nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra nuostatų, nustatančių, kokie dokumentai laikytini galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinančiais dokumentais, kokie subjektai (atliekų tvarkytojas ar kiti asmenys) tokius dokumentus išrašo, nuo kokio momento (pavyzdžiui, atliekų perdavimo ar kai jau atliekos yra galutinai sutvarkytos) atliekų turėtojas privalo turėti minėtus dokumentus ir pan. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų tikslinti. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 34¹⁹ straipsnis turi tik dvi struktūrines dalis, todėl projekto 8 straipsnis turėtų būti tikslinamas: projekto 8 straipsnio 2 dalies reikėtų atsisakyti kaip perteklinės, taip pat reikėtų atsisakyti likusios šio straipsnio struktūrinės dalies numeravimo ir pakeitimų esmės išdėstyme išbraukti žodį „nauja“. 5. Nėra aiškios projekto 11 straipsnio nuostatos, susijusios su įstatymu įgyvendinimu:
pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigaliotų kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3² straipsnio 2 dalį įstatymo įgyvendinimui aplinkos ministras turi nustatyti konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje nėra nustatyta įpareigojimo aplinkos ministrui iki kada jis turėtų priimti šį įstatymo straipsnį įgyvendinantį teisės aktą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą teisėkūros sistemiškumo principą, reiškiantį, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį gaminių platintoju būtų laikomi ir gaminių importuotojas bei gamintojas. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹, 34¹¹, 34¹⁵ bei 34¹⁸ straipsniuose nustatytas pareigas gaminių platintojams, manytina, kad šios nuostatos įsigaliojimo data turėtų būti nustatyta, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, t. y. ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo įstatymo oficialaus paskelbimo dienos. 5.2. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, bei teisėkūros sistemiškumo principą, projekto 11 straipsnio 4 dalyje tikslintinos datos dėl įstatymo įgyvendinimo: vietoj „2021 m. sausio 1 d.“ reikėtų įrašyti
„2020 m. gruodžio 31 d.“, vietoj „2019 m. kovo 1 d.“ reikėtų įrašyti „2019 m.
vasario 28 d.“. 5.3. Pagal projekto 7 straipsnio nuostatas įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti (pripažinti netekusiais galios) ūkio ministras ir sveikatos apsaugos ministras, todėl projekto 11 straipsnio 4 dalies nuostatose dėl įstatymo 7 straipsnio įgyvendinimo brauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos aplinkos ministras“ kaip pertekliniai. 5.4.
5.4. Iš projekto 11 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, iki kokios datos aplinkos ministras turėtų priimti įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 3², 4, 30, 34¹⁵, 34¹⁹, 34²⁰
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 34 dalyje nėra aiškus joje vartojamos formuluotės „tiekiantis Lietuvos Respublikos vidaus rinkai“ turinys, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje yra apibrėžta sąvoka „tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais”, todėl nėra aišku, koks tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai turimas mintyje aptariamoje projekto nuostatoje. Pritarti Siūloma taip patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nustatytą formuluotę: „34.
Gaminių platintojas – asmuo, verslo tikslais vartotojams įskaitant gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekiantis Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.“1 2,3
2Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m.
rugpjūčio 15 d. įsigaliojo nauja keičiamo įstatymo 2 straipsnio 48-67 dalių redakcija (pernumeravimas), todėl projekto 1 straipsnio 2 dalimi turėtų būti keičiama ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 53 dalis, o šio straipsnio 54 dalis, o projekto 3 dalimi – ne šio straipsnio 62 dalis, o šio straipsnio 65 dalis. Pritarti13
įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje siūloma nustatyti, kad transporto priemonės sąvoka būtų suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, išskyrus dviračius. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą transporto priemonė yra „priemonė žmonėms ir
(arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones“. Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme transporto priemonės sąvoka yra vartojama, siejant ją su eismo saugumu, nustatant atitinkamus reikalavimus transporto priemonių techninei būklei, techninės būklės tikrinimui, transporto priemonių registravimui ir pan. Tuo tarpu galiojančiame Atliekų tvarkymo įstatyme transporto priemonė yra apibrėžiama atliekų susidarymo tikslais, o jos apibrėžimas atitinka 2000 m. rugsėjo 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/53/ES dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – Direktyva 2000/53/ES) 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą transporto priemonės apibrėžimą: „transporto priemonė - bet kokia transporto priemonė, priskiriama M₁klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N₁ klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais“. Taigi, teikiamu projektu būtų išplečiama „transporto priemonės“ sąvoka. Praplėtus šią sąvoką visų transporto priemonių gamintojams ir importuotojams būtų taikomas gamintojų atsakomybės principas ir Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti reikalavimai. Tai iš esmės reiškia, kad nacionaliniu teisės aktu būtų išplėstas ratas subjektų, kuriems būtų taikomi Direktyvoje 2000/53/ES (atitinkamai ir galiojančiame Atliekų tvarkymo įstatyme) nustatyti reikalavimai. Pažymėtina, kad pagal 2015 m. rugsėjo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva (ES) 2015/1535) 1 straipsnio 1 dalies f punktą toks teisinis reguliavimas laikytinas techniniu reglamentu, todėl jam turi būti taikoma Direktyvoje (ES) 2015/1535 numatyta teikiamo projekto notifikavimo Europos Komisijai procedūra, o įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų susipažinti su siūlomu teisiniu reguliavimu ir, esant poreikiui, pateikti savo nuomonę. Pritarti Nustatytas keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo terminas – 2020 m. sausio 1 d. Iki šio termino keičiamo įstatymo nuostata bus teikiama Komisijai notifikuoti laikantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
ir informacines visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką. 2
įstatymo 3² straipsnio nuostatas atliekos nebebūtų laikomos atliekomis ne tik Europos Sąjungos, bet ir nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka, o konkrečius kriterijus atskiriems atliekų srautams nustatytų aplinkos ministras. Toks teisinis reguliavimas svarstytinas dviem aspektais. Viena vertus, pagal Konstitucinio Teismo doktriną nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu, todėl kriterijai atskiriems atliekų srautams turėtų būti nustatyti ne poįstatyminiame teisės akte (aplinkos ministro įsakyme), o įstatyme. Kita vertus, kiek tai susiję su tuo, kad atliekų nebelaikymo atliekomis tvarka būtų nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose, pažymėtina, kad santykiai, susiję su atliekų nebelaikymu atliekomis yra reglamentuojami 2008 m. lapkričio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 6 straipsnyje. Šio straipsnio
pagal 1 ir 2 dalyse nurodytą procedūrą, valstybės narės gali konkrečiais atvejais nuspręsti, ar tam tikros atliekos nustojo būti atliekomis atsižvelgiant į taikytiną teisminę praktiką. Apie tokius sprendimus jos praneša Komisijai laikydamosi 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (šiuo metu galiojanti Direktyva (ES) 2015/1535 - paaiškinimas mūsų), kai to reikalaujama pagal tą direktyvą“. Taigi, siekiant nustatyti keičiamo įstatymo 3² straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, teikiamas projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 nustatytą procedūrą, o įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams. Be to, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3² straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, kokius „konkrečius kriterijus“ (pavyzdžiui, atliekų nebelaikymo atliekomis, ar kokius kitus) nustatytų aplinkos ministras. Pritarti Europos Sąjungos lygmeniu atliekų nelaikymo atliekomis kriterijai nustatyti tik metalo laužui, stiklo duženoms (2011 m. kovo 11 d. reglamentas 333/2011) (2012 m. gruodžio 10 d. reglamentas 1179/2012) ir vario laužui (2013 m. liepos 25 d. reglamentas 715/2013).
Pereinant prie žiedinės ekonomikos ir siekiant atliekas paversti ištekliais, valstybėms suteikiama teisė (direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 4 dalis) nusistatyti atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus kitiems atliekų srautams, nes nustatyti juos ES lygiu dėl skirtingų panaudojimo galimybių valstybėse narėse sudėtinga. Atliekų nelaikymo atliekomis kriterijai turi būti nustatyti atsižvelgiant į atliekų savybes ir galimą panaudojimą. Aplinkos ministro įsakymų projektai, kuriuose bus nustatyti atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus, bus teikiami Komisijai laikantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacines visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką. Taip pat, pagal direktyvoje nustatytus kriterijus, siūloma pritarti ir patikslinti nuostatą: „2. Konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras, laikydamasis šių sąlygų:
1) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;
2) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa;
3) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus;
4) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.“3
straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad perdavęs atliekas atliekų tvarkytojams, atliekų turėtojas privalo turėti atliekų galutinį sutvarkymą įrodantį dokumentą.
Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatyme yra apibrėžta tik gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, todėl nėra aišku, kokie dokumentai turimi mintyje aptariamoje projekto nuostatoje. Kita vertus, svarstytina, ar siekiant įstatymo projekto tikslų, aptariama projekto nuostata neturėtų būti formuluojama kaip atliekų tvarkytojų pareiga išduoti atitinkamą dokumentą atliekų turėtojams, o ne kaip atliekų turėtojų pareiga jį turėti. Pritarti Siūloma pakeisti 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą, vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.“4
atliekų tvarkymo planus pakeisti atliekų prevencijos ir tvarkymo planais, ir siekiant keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose vartojama formuluotė „atliekų tvarkymo planų“.
Pritarti Siūloma papildyti projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip (pakeičiant toliau einančių straipsnių numeraciją): „6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti
taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.“8
projekto 7 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo, taip pat šiuo straipsniu keičiamo įstatymo 34¹⁹ straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „šio straipsnio 3 dalies“ reikėtų įrašyti formuluotę „šios dalies“. Pritarti Pastaba tampa neaktualia, nes redaguojant projektą, šis straipsnis (buvęs 7) papildytas 2 struktūrine dalimi9
dalimi keičiamo įstatymo 34²⁰ straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „šio straipsnio 2 dalies“ reikėtų įrašyti formuluotę „šios dalies“. Taip pat svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio bei
punkto nuostatas, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „tiektų gaminių kiekį“ nereikėtų įrašyti formuluotės „tiektų padangų kiekį“. Pritarti11 9.
11
atitinkamų teikiamo projekto nuostatų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos turėtų būti patikslintos, atsižvelgiant į įstatymo priėmimo datą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad, kaip matyti iš projekto 10 straipsnio
dalis, kuria yra tikslinama „gaminių platintojo“ sąvoka, iš esmės įsigaliotų iš karto, paskelbus įstatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį gaminių platintoju būtų laikomi ir gaminių importuotojas bei gamintojas. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹, 34¹¹, 34¹⁵ bei 34¹⁸ straipsniuose nustatytas pareigas gaminių platintojams, svarstytina, ar šios nuostatos įsigaliojimo data neturėtų būti nustatyta, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, t. y. ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo įstatymo oficialaus paskelbimo dienos. Pritarti Siūloma išdėstyti 11 (buvusį 10) straipsnį taip:
„11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 1 straipsnio 3 dalis ir 8, 9 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos ūkio ministras iki 2019 m. kovo 1 d. – šio įstatymo 7 straipsnio nuostatoms, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministras – šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Nuostata keičiama atsižvelgiant į 2017 m. birželio 7 d. gautą Europos Komisijos paklausimą Nr. EU Pilot 8719/16/ENVI dėl 2012 m. liepos 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/12/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų perkėlimo. Atsakydami Komisijai buvome įsipareigoję Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatą patikslinti iki 2018 m. liepos 1 d. 111
formuluotės „šio straipsnio 4 dalį“ reikėtų įrašyti formuluotę „šio straipsnio 6 dalį“. Pritarti
neaktualia, nes 11 (buvęs 10 straipsnis) išdėstomas nauja redakcija114
11Projekto 10 straipsnio 6 dalis,
reglamentuojanti įstatymo įgyvendinamųjų aktų priėmimą turėtų būti papildyta, atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje bei 28 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas atitinkamai regionų plėtros ir savivaldybių taryboms tvirtinti regioninius bei savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus. Nepritarti Komiteto nuomonė:
Projekto 4 straipsniu keičiamame 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti. Projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiami įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje ir 28 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad regioninių ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atskiro įpareigojimo regionų plėtros ir savivaldybių taryboms tvirtinti regioninius bei savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus nereikia, nes jos privalės parengti šiuos planus, įgyvendindamos Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 3(2), 4, 30, 34(15), 34(19), 34(20) straipsnių, šeštojo skirsnio ir
šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas11 Argumentai: Siūloma pakeisti ir naujai išdėstyti 11 straipsnį dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo, atsižvelgiant į galimus jo priėmimo terminus ir Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Siūloma išdėstyti 11 (buvusį 10) straipsnį taip:
„11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3.Šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos ūkio ministras iki 2019 m. kovo 1 d. – šio įstatymo 7 straipsnio nuostatoms, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministras – šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2333 (2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė