Projekto lyginamasis variantas
PAKEITIMO, dvyliktojo skirsniO pavadinimO pakeitimo IR ĮSTATYMO
2018
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato finansinių ataskaitų audito atlikimo,
auditoriaus pažymėjimo išdavimo ir auditoriaus įrašymo į auditorių sąrašą tvarką, audito įmonės pažymėjimo išdavimo ir jos įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarką, auditorių ir audito įmonių profesinę veiklą, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo, pažeidimų tyrimo, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo, nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo ir auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros atlikimo tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigos (toliau – Įstaiga) teises ir pareigas, Lietuvos auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) veiklą.“
2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra (toliau – viešoji
priežiūra) – visuma priemonių, kurias taikydama kompetentinga institucija prižiūri auditorių ir audito įmonių veiklą ir kuriomis siekia užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybę ir patikimumą.“
2Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23.
Kompetentinga institucija – Įstaiga, valstybės narės institucija, Europos Komisijai nurodyta kaip kompetentinga institucija, arba valstybės ne narės institucija, kurioms pavesta atlikti viešąją priežiūrą ir (arba) kontroliuoti auditorių ir audito įmonių veiklą, apimančią finansinių ataskaitų auditą ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą.“
dalimi:
„26¹. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas –
Įstaigos darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių atlikto reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės įvertinimas gavus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos arba teisėsaugos institucijos kreipimąsi dėl galimos netinkamos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, reguliavimo apskaitos sistemos patikros.“
straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip:
„28. Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos – paslaugos, kurioms taikomi
šie profesiniai standartai: Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržiūros užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai (toliau – profesiniai standartai).“
netekusiu galios 2 straipsnio 32 dalies 8 punktą. 8) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, reguliuojamos rinkos operatorius; 6.
Pakeisti 2 straipsnio 32 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) valstybės įmonė ir (ar) savivaldybės įmonė, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybės ir (ar) savivaldybės įmonė, akcinė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė atitinka ir šiame punkte ir šios dalies 10 punkte nustatytus požymius, ji priskiriama prie šios dalies 10 punkte nurodytų viešojo intereso įmonių;“. 7. Papildyti 2 straipsnio 32 dalį 10 punktu:
„10) geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų
tvarkytojas, energetikos įmonė, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir kurių pajamos iš veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų.“
2 straipsnio 35 dalį ir ją išdėstyti taip: „35.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje, Įstaigoje atliko auditoriaus padėjėjo praktiką ne trumpiau kaip 3 metus ir jeigu prašymo išduoti auditoriaus pažymėjimą pateikimo metu auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje, Įstaigoje buvo atlikta ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki prašymo pateikimo dienos;“. 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje
padėjėjas atlieka praktiką audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje vadovaujant auditoriui ir (arba) valstybės narės auditoriui, kurie turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus stažą, raštu sutinka vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai ir neturi galiojančių poveikio priemonių iki jų paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos. 2.
2. Praktika, atliekama Įstaigoje vadovaujant darbuotojui, kuris atlieka funkcijas, susijusias su viešąja priežiūra, ir kuris turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus stažą, raštu sutinka vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai ir neturi galiojančių poveikio priemonių iki jo paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos, prilyginama auditoriaus padėjėjo praktikai. 23. Auditoriaus padėjėjų sąrašą tvarko Auditorių rūmai. 34. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką.“
Pakeisti 12 straipsnio 8 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) tarptautinių audito standartų, profesinių standartų;“. 6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Auditoriui netekus Panaikinus auditoriaus pažymėjimo galiojimą šio straipsnio
dalyje nustatytais atvejais, asmuo gali pakartotinai laikyti šio įstatymo
įstatymo 16 straipsnyje nurodytus žinių patikrinimo egzaminus ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos. Išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba žinių patikrinimo egzaminus asmuo kreipiasi į Auditorių rūmus dėl naujo auditoriaus pažymėjimo gavimo.“
taip: „2.
Įstaiga savo nustatyta tvarka sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) jeigu audito įmonė nepateikia Įstaigai šio įstatymo 38 straipsnio 7 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;
2) jeigu viešojo intereso įmonių audito įmonei nesudaromos sąlygos įmonė nesudaro sąlygų atlikti šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo;
atlikti šio įstatymo
pažeidimo tyrimo;
tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą ir skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą poveikio priemonę, iki pasibaigs nustatytas terminas.“
taip: „8. Sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl auditoriaus audito įmonės pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.“
Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Auditorius privalo:
dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų, ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;
2) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją auditorių kvalifikacijos kėlimo kursuose (per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kursų Auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose arba ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išeiti lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, iš kurių ne mažiau kaip 10 valandų būtų skirta korupcijos, užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos temoms).
Jeigu auditorius teikia užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, ne mažiau kaip 30 valandų iš 120 valandų kursų turi būti išklausyta profesinių standartų ir jų taikymo temomis;
3) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytą informaciją;
4) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nustatytas šio įstatymo 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse;
5) kai atliekama jo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.“
Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teikti užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas laikantis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų;“. 10 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
38 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atlikdama finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyto Buhalterių profesionalų etikos kodekso, 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;“. 2.
38 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) kai atliekama jos atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus;“. 3. Papildyti 38 straipsnį 11 punktu: „11) pranešti teisėsaugos institucijoms apie galimus užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius sandorius atvejus.“
Papildyti Įstatymą vienuoliktuoju¹ skirsniu:
52¹straipsnis. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo inicijavimas ir organizavimas
savo nustatyta reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas) tvarka. 2. Reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas pradedamas, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, teisėsaugos institucijos kreipiasi į Įstaigą su pagrįstu prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą. 3. Reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo metu Įstaiga įvertina, kaip auditorius ir (arba) audito įmonė, atlikdami reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir
(arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, laikėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytoje techninėje užduotyje nurodyto profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto. 4.
darbuotojams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės, o Įstaigai – teisės, nustatytos šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 3 dalyje. 5. Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą, auditoriui ir (arba) audito įmonei pranešama šio įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 6. Reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas gali būti pradedamas, kai nuo reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitos ir
(arba) išvados pasirašymo datos praėjo ne daugiau kaip 3 metai. 52² straipsnis. Reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo rezultatai
parengti reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta, kaip auditorius ir (arba) audito įmonė, atlikdami reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, laikėsi šio įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje nurodyto standarto. 2. Įstaiga raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia šio įstatymo 52¹ straipsnio
reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitą terminais, nustatytais šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo tvarka. 3. Reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Šio įstatymo 52¹straipsnio 1 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatomi atvejai, kai tyrimas yra stabdomas. Įstaigos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo terminas gali būti pratęstas.“
Dvyliktojo skirsnio pakeitimas Pakeisti dvyliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
VEIKLOS PATIKROS TYRIMĄ“. 13 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Pareiga laikytis nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimų atliekant viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą Nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimų atlikdami viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą privalo laikytis šie asmenys:
1) Įstaigos darbuotojai;
2) Audito priežiūros komiteto nariai;
4) ekspertai (specialistai), nurodyti šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 4 punkte,
straipsnio 3 dalyje;
5) Auditorių rūmų nariai ir darbuotojai, atliekantys veiksmus, susijusius su finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimu.“
Pakeisti 54 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Nepriklausomumo principo laikymosi reikalavimai atliekant viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą“. 15 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis.
Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi reikalavimai atliekant viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą“. 16 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
56 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nesilaikoma šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų
reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 7¹ dalyje nurodytą atvejį, Įstaiga duoda vieną arba kelis nurodymus, nustatytus šios dalies 1–4 punktuose, ir
(arba) pareiškia, kaip nustatyta šios dalies 5 punkte:“. 2. Papildyti 56 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Įstaiga, atsižvelgdama į reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo, kaip
nustatyta šio įstatymo 52² straipsnio 1 dalyje, rezultatus ir visą su tyrimu susijusią informaciją, gali nurodyti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir nurodyti terminą) ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitos pateikimo, kaip nustatyta šio įstatymo 52²straipsnio 2 dalyje. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Auditorių rūmai ir apie jį informuoja Įstaigą.“
3Pakeisti 56 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, apie tai per 7 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša auditoriui ir (arba) audito įmonei, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas, pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas buvo atlikti, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas, o kai buvo atliktas pažeidimo tyrimas, asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo auditoriui ir (arba) audito įmonei, apie tai per 5 darbo dienas praneša Auditorių rūmams.“
Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įstaigai priėmus sprendimą skirti šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytą
(nustatytus) nurodymą (nurodymus) ar šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatytą (nustatytas) poveikio priemonę (priemones), 56 straipsnio 7¹ dalyje nustatytą nurodymą auditoriui, audito įmonei, viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui arba kitam asmeniui ir juos informavus apie skirtą (skirtus) nurodymą (nurodymus) ar poveikio priemonę (priemones), ši informacija nedelsiant skelbiama Įstaigos interneto svetainėje.“
62 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „12) teikia metodinę pagalbą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl auditorių ir (arba) audito įmonių atliekamos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros.“ 2.
Pakeisti 62 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) turėti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių. dalyvauti Auditorių rūmams rengiant rekomendacijas Auditorių rūmų nariams dėl profesinių standartų taikymo teikiant užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas ir dėl profesinių standartų ir tarptautinių standartų taikymo atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą;“. 3. Papildyti 62 straipsnio 2 dalį 11 punktu: „11) dalyvauti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatant techninę užduotį, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme;“. 4. Papildyti 62 straipsnio 2 dalį 12 punktu:
„12) turėti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Viešojo intereso įmonių auditoriaus arba audito įmonės pareigos
kompetentingą instituciją laikoma nuoroda į Įstaigą, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 2. Viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė, išskyrus šio įstatymo
nedelsdami pranešti Lietuvos bankui visą informaciją, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 537/2014 12 straipsnyje, ir kitą informaciją, nustatytą viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Kai atliekamas šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nurodytų įmonių valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, finansinių ataskaitų auditas, viešojo intereso įmonių auditorius ar audito įmonė nedelsdami turi pranešti Ūkio ministerijai Vyriausybės įgaliotai institucijai ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, visą informaciją, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 537/2014 12 straipsnyje, ir kitą jų prašomą informaciją. Kai atliekamas šio įstatymo 2 straipsnio
intereso įmonių auditorius ar audito įmonė nedelsdami turi pranešti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, visą informaciją, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 537/2014 12 straipsnyje, ir kitą jos prašomą informaciją. 3.
įmonių finansinių ataskaitų auditą, audituojamai įmonei kartu su auditoriaus išvada pateikia finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnyje nustatyta informacija ir viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta informacija. Kai viešojo intereso įmonė yra šio įstatymo 2 straipsnio
ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama, kai taikoma, ir užsakovui.“
1Pakeisti 69 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso
įmonėje, nurodytoje šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose, taip pat jeigu šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nurodyta įmonė priskirtina šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2, 7 ar
bankas. Reikalavimus audito komitetui ir audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos bankas šioms viešojo intereso įmonėms:
1) nurodytoms šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2 ir 7 punktuose;
2) šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytoms įmonėms, priskirtinoms šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytoms įmonėms;
3) patronuojančiosioms įmonėms, nepriskirtinoms šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytoms įmonėms, turinčioms patronuojamųjų įmonių, priskirtinų šio įstatymo
patronuojančiosios įmonės sudaro audito komitetus įmonių grupės lygmeniu.“
2Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso įmonėje, nurodytoje šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 ir 10 punkte punktuose, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, audito komitetą sudarančius įmonės organus ir šio audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
69 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) stebėti įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų,
turinčių įtakos audituojamos įmonės finansinei atskaitomybei, įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, skirtų korupcijos, užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai, ir, kai taikytina, vidaus audito veiksmingumą, nepažeidžiant vidaus audito nepriklausomumo;“. 21 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 73 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) rengti Auditorių rūmų nariams rekomendacijas dėl profesinių
standartų tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržiūros užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų taikymo teikiant finansinių ataskaitų peržiūrų, užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas ir dėl profesinių standartų ir tarptautinių audito standartų taikymo atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir
(arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, kontroliuoti užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų kokybę;“. 2. Papildyti 73 straipsnį nauju 14 punktu:
„14) konsultuoti Valstybinę kainų ir energetikos
kontrolės komisiją dėl rengiamos techninės užduoties, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme;“. 3.
3Papildyti 73 straipsnį nauju 15 punktu:
„15) rengti Auditorių rūmų nariams rekomendacijas, skirtas užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius sandorius atvejams nustatyti, konsultuoti Auditorių rūmų narius dėl rekomendacijų įgyvendinimo ir kontroliuoti jų įgyvendinimą;“. 4. Buvusius 73 straipsnio 14–16 punktus laikyti atitinkamai 16–18 punktais. 22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytoms viešojo intereso įmonėms Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo
taikomi atliekant nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų auditą. 4. Šio įstatymo 6 straipsnio nuostatos taikomos fiziniams asmenims, kuriems auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais po šio įstatymo įsigaliojimo. 5. Šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos dėl auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų, kiek jos susijusios su korupcijos, užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir profesinių standartų ir jų taikymo temomis, taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
dvyliktojo skirsniO pavadinimO pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
2018
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato finansinių ataskaitų
audito atlikimo, auditoriaus pažymėjimo išdavimo ir auditoriaus įrašymo į auditorių sąrašą tvarką, audito įmonės pažymėjimo išdavimo ir jos įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarką, auditorių ir audito įmonių profesinę veiklą, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo, pažeidimų tyrimo, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo, nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo ir auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros atlikimo tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigos (toliau – Įstaiga) teises ir pareigas, Lietuvos auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) veiklą.“
1Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra (toliau – viešoji priežiūra) – visuma priemonių, kurias taikydama kompetentinga institucija prižiūri auditorių ir audito įmonių veiklą ir kuriomis siekia užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybę ir patikimumą.“
2Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23.
Kompetentinga institucija – Įstaiga, valstybės narės institucija, Europos Komisijai nurodyta kaip kompetentinga institucija, arba valstybės ne narės institucija, kurioms pavesta atlikti viešąją priežiūrą ir (arba) kontroliuoti auditorių ir audito įmonių veiklą, apimančią finansinių ataskaitų auditą, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą.“
straipsnį 26¹ dalimi: „26¹. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas – Įstaigos darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių atlikto reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės įvertinimas gavus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos arba teisėsaugos institucijos kreipimąsi dėl galimos netinkamos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros.“
straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip:
„28. Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos
netekusiu galios 2 straipsnio 32 dalies 3 punktą. 3) kredito unija, jeigu jos turtas paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 iš eilės finansinius metus viršija 20 milijonų eurų;
netekusiu galios 2 straipsnio 32 dalies 8 punktą. 8) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, reguliuojamos rinkos operatorius; 7.
Pakeisti 2 straipsnio 32 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) valstybės įmonė ir (ar) savivaldybės įmonė, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Valstybės ir (ar) savivaldybės įmonė, akcinė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurios atitinka ir šiame punkte, ir šios dalies 10 punkte nustatytus požymius, priskiriamos prie šios dalies 10 punkte nurodytų viešojo intereso įmonių;“. 8. Papildyti 2 straipsnio 32 dalį 10 punktu: „10) geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, energetikos įmonė, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, ir kurių pajamos iš veiklos arba veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų.“
9Pakeisti 2 straipsnio 35 dalį ir ją išdėstyti taip:
„35.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.“
Pakeisti 12 straipsnio 8 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tarptautinių audito standartų, profesinių standartų;“. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Auditoriui netekus Panaikinus auditoriaus pažymėjimo galiojimą
šio straipsnio
nustatytais atvejais, asmuo gali pakartotinai laikyti šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytus kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba šio įstatymo
metų nuo Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos. Išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba žinių patikrinimo egzaminus asmuo kreipiasi į Auditorių rūmus dėl naujo auditoriaus pažymėjimo gavimo.“
taip: „2.
Įstaiga savo nustatyta tvarka sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) jeigu audito įmonė nepateikia Įstaigai šio įstatymo 38 straipsnio 7 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;
2) jeigu viešojo intereso įmonių audito įmonei nesudaromos sąlygos įmonė nesudaro sąlygų atlikti šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo;
atlikti šio įstatymo
pažeidimo tyrimo;
tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą ir skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą poveikio priemonę, iki pasibaigs nustatytas terminas.“
taip:
„8. Sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl auditoriaus
audito įmonės pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.“6 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti
išdėstyti taip: „36 straipsnis. Auditorių teisės ir pareigos atliekant finansinių ataskaitų auditą 1.
Auditorius, atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, turi šias teises:
1) pasinaudodamas naudodamasis profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir atsižvelgdamas į finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką, pasirinkti finansinių ataskaitų audito atlikimo procedūras;
dokumentus ir (arba) jų kopijas ir naudotis visa sukaupta informacija;
kiti būtini veiksmai, reikalingi finansinių ataskaitų auditui atlikti;
ataskaitų auditą;
ataskaitų audito sutartyje. 2.
2Auditorius privalo:
dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų, ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;
(per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus išklausyti ne mažiau kaip
kursuose arba ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išeiti lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, įskaitant temas korupcijos, užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimais, o jeigu auditorius teikia užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, – ir dėl profesinių standartų ir jų taikymo);
informaciją;
nustatytas šio įstatymo 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse;
tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.“
1Pakeisti 37 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis.
Audito įmonių veikla, teisės ir atsakomybė atliekant finansinių ataskaitų auditą“. 2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teikti užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, laikydamasi Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų;“. 8 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 38 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) atlikdama finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyto Buhalterių profesionalų etikos kodekso, 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;“. 2. Pakeisti 38 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) kai atliekama jos atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus;“. 3. Papildyti 38 straipsnį 11 punktu: „11) pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai apie įtariamus užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius atvejus, kaip nustatyta šio įstatymo 73 straipsnio 15 punkte nurodytose rekomendacijose.“
Papildyti Įstatymą vienuoliktuoju¹ skirsniu:
52¹straipsnis. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo inicijavimas ir organizavimas 1.
Įstaiga reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą atlieka vadovaudamasi savo patvirtintu reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarkos aprašu. 2. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas pradedamas, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, teisėsaugos institucijos kreipiasi į Įstaigą su pagrįstu prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atliktos reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą. 3. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo metu Įstaiga įvertina, kaip auditorius ir (arba) audito įmonė, atlikdami reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, laikėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytoje techninėje užduotyje profesinių standartų arba tarptautinių audito standartų. 4. Įstaigos paskirtiems atlikti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą darbuotojams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatos, o Įstaigai – šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, 49 straipsnio 3 dalies nuostatos. 5. Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą, auditoriui ir (arba) audito įmonei apie tai pranešama šio įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 6. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas gali būti pradedamas, jeigu nuo reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitos ir (arba) išvados pasirašymo dienos praėjo ne daugiau kaip
rezultatai 1.
Įstaigos darbuotojas, atlikęs reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą, turi parengti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta, kaip auditorius ir (arba) audito įmonė, atlikdami reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, laikėsi šio įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje nurodytų standartų. 2. Įstaiga raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia šio įstatymo 52¹ straipsnio
reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitą, laikydamasi šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytame reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarkos apraše nustatytų terminų. 3. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Šio įstatymo 52¹straipsnio 1 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatomi atvejai, kuriais tyrimas yra sustabdomas. Įstaigos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susidariusias aplinkybes, šioje dalyje nustatytas reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo terminas gali būti pratęstas.“
Pakeisti dvyliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
TYRIMĄ, REGULIUOJAMOSIOS VEIKLOS PATIKROS KOKYBĖS TYRIMĄ“. 11 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „53 straipsnis.
Pareiga laikytis nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimų atliekant viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą Nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimų atlikdami viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą privalo laikytis šie asmenys:
1) Įstaigos darbuotojai;
2) Audito priežiūros komiteto nariai;
3) kontrolieriai;
4) ekspertai (specialistai), nurodyti šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 43 straipsnio 4 dalies 7 punkte, 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 49 straipsnio 3 dalyje;
5) Auditorių rūmų nariai ir darbuotojai, atliekantys veiksmus, susijusius su finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimu.“
Pakeisti 54 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Nepriklausomumo principo laikymosi reikalavimai atliekant viešąją priežiūrą,
finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą“. 13 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi reikalavimai
atliekant viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą“. 14 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nesilaikoma šio įstatymo, reglamento (ES) Nr.
537/2014 nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 7¹ dalyje nurodytą atvejį, Įstaiga duoda vieną arba kelis nurodymus, nustatytus šios dalies 1–4 punktuose, ir
(arba) pareiškia, kaip nustatyta šios dalies 5 punkte:
1) pavesti fiziniam arba juridiniam asmeniui ištaisyti nustatytus finansinių ataskaitų audito trūkumus per nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų. Kai nurodymas ištaisyti nustatytus trūkumus duodamas auditoriui arba audito įmonei, kartu nurodoma, ar Įstaiga, ar Auditorių rūmai kontroliuos nurodymo vykdymą ir ar su Įstaiga, ar su Auditorių rūmais reikės derinti trūkumų ištaisymo planą;
2) pavesti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir nurodyti terminą). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Auditorių rūmai ir apie jį informuoja Įstaigą;
3) fiziniam arba juridiniam asmeniui, pažeidusiam šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatas, nurodyti pažeidimą (pažeidimus) nutraukti ir jį (juos) ištaisyti per nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Įstaiga arba paveda tai atlikti Auditorių rūmams;
4) nurodyti audito įmonei ir užsakovui nutraukti finansinių ataskaitų audito sutartį, jeigu nustatoma, kad audito įmonę užsakovas pasirinko ribojamas aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Įstaiga;
5) pareikšti, kad auditoriaus išvada neatitinka šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba, kai taikytinas reglamentas (ES) Nr. 537/2014, šio reglamento 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“
2Papildyti 56 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹.
Įstaiga, atsižvelgdama į reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo, kaip nustatyta šio įstatymo 52² straipsnio 1 dalyje, rezultatus ir visą su tyrimu susijusią informaciją, gali nurodyti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir nurodyti terminą) ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitos pateikimo šio įstatymo 52²straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Auditorių rūmai ir apie tai informuoja Įstaigą.“
3Pakeisti 56 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės
(priemonių) skyrimo, apie tai per 7 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša auditoriui ir (arba) audito įmonei, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas, pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas buvo atlikti, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, o kai buvo atliktas pažeidimo tyrimas, – asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo auditoriui ir (arba) audito įmonei, apie tai per 5 darbo dienas praneša Auditorių rūmams.“
Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Įstaigai priėmus sprendimą skirti šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytą (nustatytus) nurodymą (nurodymus) ar šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatytą (nustatytas) poveikio priemonę (priemones) arba šio įstatymo 56 straipsnio 7¹ dalyje nustatytą nurodymą auditoriui, audito įmonei, viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui arba kitam asmeniui ir juos informavus apie skirtą (skirtus) nurodymą (nurodymus) ar poveikio priemonę (priemones), ši informacija nedelsiant skelbiama Įstaigos interneto svetainėje.“
punktą j papunkčiu: „j) šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarkos aprašą;“. 2. Papildyti 62 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „12) rengia rekomendacijas dėl profesinių standartų ir tarptautinių audito standartų taikymo atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą ir konsultuoja dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo;“
punktu: „13) teikia metodinę pagalbą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl auditorių ir (arba) audito įmonių atliekamos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros.“
10 punktu: „10) dalyvauti Auditorių rūmams rengiant rekomendacijas Auditorių rūmų nariams dėl profesinių standartų taikymo teikiant užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas;“. 5. Papildyti 62 straipsnio 2 dalį 11 punktu: „11) dalyvauti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatant techninę užduotį, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme;“. 6. Buvusį 62 straipsnio 2 dalies 10 punktą laikyti 12 punktu.
„1012) turėti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.“17 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Viešojo intereso įmonių auditoriaus arba audito įmonės pareigos
į kompetentingą instituciją laikoma nuoroda į Įstaigą, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 2. Viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė, išskyrus šio įstatymo
nedelsdami pranešti Lietuvos bankui visą informaciją, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 537/2014 12 straipsnyje, ir kitą informaciją, nustatytą viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Kai atliekamas valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nurodytų įmonių finansinių ataskaitų auditas, viešojo intereso įmonių auditorius ar audito įmonė nedelsdami turi pranešti Ūkio ministerijai Vyriausybės įgaliotai institucijai ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, savivaldybei vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, visą informaciją, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 537/2014 12 straipsnyje, ir kitą jų prašomą informaciją.
Kai atliekamas šio įstatymo 2 straipsnio
intereso įmonių auditorius ar audito įmonė nedelsdami turi pranešti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, visą informaciją, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 537/2014 12 straipsnyje, ir kitą jos prašomą informaciją. 3. Viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė, atlikusi atlikę viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, audituojamai įmonei kartu su auditoriaus išvada pateikia finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnyje nustatyta informacija ir viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta informacija. Kai viešojo intereso įmonė yra šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte ar 10 punktuose nurodyta įmonė, finansinių ataskaitų audito ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama ir užsakovui.“
1Pakeisti 69 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso įmonėje, nurodytoje šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2,
9 punkte nurodyta įmonė priskirtina šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2, 7 ar 8 punktuose nurodytoms įmonėms, ir audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos bankas nustato reikalavimus audito komitetui ir audito komiteto sudėtį šiose viešojo intereso įmonėse:
1) nurodytose šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2 ir 7 punktuose;
2) šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytoms įmonėms, priskirtinoms šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytoms įmonėms;
3) patronuojančiosioms įmonėms, nepriskirtinoms šio įstatymo 2 straipsnio
įmonių, priskirtinų šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytoms įmonėms, jeigu patronuojančiosios įmonės sudaro audito komitetus įmonių grupės lygmeniu.“
ją išdėstyti taip:
„4. Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso įmonėje, nurodytoje
šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 ir 10 punkte punktuose, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, audito komitetą sudarančius įmonės organus ir šio audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
3Pakeisti 69 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) stebėti įmonės vidaus kokybės kontrolės ir
rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamos įmonės finansinei atskaitomybei, įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, skirtų korupcijos, užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai veiksmingumą ir, kai taikytina, vidaus audito veiksmingumą, nepažeidžiant vidaus audito nepriklausomumo;“. 19 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 73 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) rengti Auditorių rūmų nariams rekomendacijas dėl tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržiūros užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų profesinių standartų taikymo teikiant finansinių ataskaitų peržiūrų, užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, konsultuoti Auditorių rūmų narius dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo ir kontroliuoti užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų kokybę;“. 2. Papildyti 73 straipsnį 14 punktu: „14) konsultuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl rengiamos techninės užduoties, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme;“. 3. Papildyti 73 straipsnį 15 punktu: „15) rengti, bendradarbiaujant su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Auditorių rūmų nariams rekomendacijas, skirtas užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius atvejams nustatyti, konsultuoti Auditorių rūmų narius dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo ir kontroliuoti jų įgyvendinimą;“. 4. Buvusius 73 straipsnio 14, 15, 16 punktus laikyti atitinkamai 16, 17, 18 punktais. 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje išdėstytame Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 10 punkte nurodytai viešojo intereso įmonei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 69 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2019 m. liepos 1 d., o šios įmonės finansinių ataskaitų auditui Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 reikalavimai taikomi atliekant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų finansinių ataskaitų auditą. 4. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos fiziniams asmenims, kuriems auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais po šio įstatymo įsigaliojimo. 5. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos dėl auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų, kiek jos susijusios su korupcijos, užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir profesinių standartų ir jų taikymo temomis, taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Audito komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
LIETUVOS RESPUBLIKOS energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 straipsnių pakeitimo IR ĮSTATYMO
RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO nR. VIII-1881 9, 15, 16, 56, 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
IR NUOTEKŲ TVARKYMO įstatymO nr. X-764 3, 9, 26, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO ĮSTATYMO Nr. VIII-1227 1, 2, 9, 11, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, dvyliktojo skirsniO pavadinimO pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO VIENUOLIKTUOJU¹
projektų AIŠKINAMASIS RAŠTAS
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2017 m. birželio 14 d. rezoliucija Nr. S-9-1595, teikia Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 9, 20, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 15, 16, 56, 68 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr.
69, 73 straipsnių pakeitimo, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo vienuoliktuoju¹ skirsniu įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai).
Teikiamais Įstatymų projektais siekiama:
1) spręsti susidariusią situaciją, kai Lietuvos Respublikoje nėra nešališkos institucijos, galinčios objektyviai įvertinti energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų rengiamų reguliuojamosios veiklos ataskaitų atlikto audito, nustatyto šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir kituose skirtingus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose, kokybės, nėra aiškumo dėl šios rūšies paslaugos, t. y. neaišku, kokiais standartais vadovaujantis ji turi būti atlikta;
2) apibrėžti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo veiklas vykdančioms ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) reguliuojamoms įmonėms audito įmonių teikiamas reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros (toliau visi kartu – reguliuojamosios veiklos patikra) paslaugas, reikalavimus dėl jų atlikimo ir šių paslaugų kokybės kontrolę, numatant Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme apibrėžtai įstaigai (šiuo metu tai – biudžetinė įstaiga Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, toliau – Įstaiga) teisę ir pareigą atlikti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą ir pateikti energetikos įmonių savininko teises įgyvendinančioms institucijoms ir reguliuojančiajai institucijai tyrimo išvadas;
3) atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas, tikslinti Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte viešojo intereso įmonių sąrašą: a) atsižvelgiant į energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių n
uotekų tvarkymo reguliuojamosios veiklos mastą ir įtaką viešajam interesui papildyti Finansinių ataskaitų audito įstatymu nustatytą viešojo intereso įmonių sąrašą ir į jį įtraukti geriamojo vandens tiekėją, nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją, energetikos įmones, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (balanse nurodyto turto vertė – 20 mln. eurų, vidutinis metinis darbuotojų skaičius per finansinius metus – 250 darbuotojų ir pardavimo grynosios pajamos – 40 mln. eurų, toliau – didelės įmonės) ir pajamos iš veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų; b) nebepriskirti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir reguliuojamos rinkos operatoriaus prie viešojo intereso įmonių; c) atsisakyti viešojo intereso įmonės apibrėžime nustatyto valstybės įmonei ir (ar) savivaldybės įmonei taikomo vertinimo pagal 2 finansinių metų laikotarpio tam tikrus duomenis;
specialiuosiuose įstatymuose vartojamo žodžio „auditas“ sampratą ir siekiant minėtuose įstatymuose vartojamų sąvokų atitikties Finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytoms auditorių ir audito įmonių teikiamų paslaugų apibrėžtims;
5) Komisijai suteikti teisę ir nustatyti pareigą konsultuojantis su Lietuvos auditorių rūmais parengti ir kasmet tvirtinti techninę užduotį, rengiamą atskirai kiekvienam Komisijos reguliuojamam sektoriui ir (ar) pagal atskiras reguliuojamąsias veiklas, ir (ar) pratęsti jos galiojimą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros atveju tvirtinti pagal poreikį techninę užduotį, kurioje nurodomas konkretus Tarptautinės buha
lterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengtas ir patvirtintas tarptautinis užtikrinimo užduočių, tarptautinis peržiūros užduočių, tarptautinis susijusių paslaugų standartas ir susiję praktiniai nurodymai (toliau – profesiniai standartai) arba tarptautinis audito standartas, kuriais vadovaujantis turi būti atliekama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra, ir šių paslaugų reikalavimai ir
(ar) apimtis;
6) atsižvelgti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) konvencijos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje 2 etapo rekomendaciją – dirbti su apskaitos ir audito profesijos atstovais, siekiant padidinti žinomumą apie užsienio valstybės pareigūnų papirkimą ir teikti gaires apie jų vaidmenį atskleidžiant įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus ir pranešant apie įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus;
7) mažinti administracinę naštą gamtinių dujų tiekimo įmonėms, atsižvelgiant į
gamtinių dujų įstatymo Nr.
Teikiamais Įstatymų projektais siekiama:
1) spręsti susidariusią situaciją, kai Lietuvos Respublikoje nėra nešališkos institucijos, galinčios objektyviai įvertinti energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų rengiamų reguliuojamosios veiklos ataskaitų atlikto audito, nustatyto šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir kituose skirtingus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose, kokybės, nėra aiškumo dėl šios rūšies paslaugos, t. y. neaišku, kokiais standartais vadovaujantis ji turi būti atlikta;
2) apibrėžti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo veiklas vykdančioms ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) reguliuojamoms įmonėms audito įmonių teikiamas reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros (toliau visi kartu – reguliuojamosios veiklos patikra) paslaugas, reikalavimus dėl jų atlikimo ir šių paslaugų kokybės kontrolę, numatant Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme apibrėžtai įstaigai (šiuo metu tai – biudžetinė įstaiga Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, toliau – Įstaiga) teisę ir pareigą atlikti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą ir pateikti energetikos įmonių savininko teises įgyvendinančioms institucijoms ir reguliuojančiajai institucijai tyrimo išvadas;
3) atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas, tikslinti Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte viešojo intereso įmonių sąrašą: a) atsižvelgiant į energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo reguliuojamosios veiklos mastą ir įtaką viešajam interesui papildyti Finansinių ataskaitų audito įstatymu nustatytą viešojo intereso įmonių sąrašą ir į jį įtraukti geriamojo vandens tiekėją, nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tv
arkytoją, energetikos įmones, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (balanse nurodyto turto vertė – 20 mln. eurų, vidutinis metinis darbuotojų skaičius per finansinius metus – 250 darbuotojų ir pardavimo grynosios pajamos – 40 mln. eurų, toliau – didelės įmonės) ir pajamos iš veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų; b) nebepriskirti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir reguliuojamos rinkos operatoriaus prie viešojo intereso įmonių; c) atsisakyti viešojo intereso įmonės apibrėžime nustatyto valstybės įmonei ir (ar) savivaldybės įmonei taikomo vertinimo pagal 2 finansinių metų laikotarpio tam tikrus duomenis;
specialiuosiuose įstatymuose vartojamo žodžio „auditas“ sampratą ir siekiant minėtuose įstatymuose vartojamų sąvokų atitikties Finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytoms auditorių ir audito įmonių teikiamų paslaugų apibrėžtims;
5) Komisijai suteikti teisę ir nustatyti pareigą konsultuojantis su Lietuvos auditorių rūmais parengti ir kasmet tvirtinti techninę užduotį, rengiamą atskirai kiekvienam Komisijos reguliuojamam sektoriui ir (ar) pagal atskiras reguliuojamąsias veiklas, ir (ar) pratęsti jos galiojimą ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros atveju tvirtinti pagal poreikį techninę užduotį, kurioje nurodomas konkretus Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengtas ir patvirtintas tarptautinis užtikrinimo užduočių, tarptautinis peržiūros užduočių, tarptautinis susijusių paslaugų standartas ir susiję praktiniai nurodymai (toliau
(ar) apimtis;
6) atsižvelgti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) konvencijos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje 2 etapo rekomendaciją – dirbti su apskaitos ir audito profesijos atstovais, siekiant padidinti žinomumą apie užsienio valstybės pareigūnų papirkimą ir teikti gaires apie jų vaidmenį atskleidžiant įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus ir pranešant apie įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus;
7) mažinti administracinę naštą gamtinių dujų tiekimo įmonėms, atsižvelgiant į
gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-707, kuriuo gamtinių dujų tiekimo licencijos nuo 2018 m. sausio
tvarką, Komisija nebevertins gamtinių dujų tiekimo įmonių finansinio pajėgumo, todėl naikinama nuostata, kad gamtinių dujų tiekimo įmonių finansinės ataskaitos turi būti audituotos, išskyrus atvejus, kai toks reikalavimas yra įtvirtintas kituose teisės aktuose. Tačiau įvertinus tai, kad tiek gamtinių dujų tiekimo įmonės, tiek elektros energijos tiekimo įmonės ir gamintojai veikia konkurencinės rinkos sąlygomis, paliktas reikalavimas šioms įmonėms skelbti praėjusių metų finansines ataskaitas savo interneto svetainėse, siekiant užtikrinti tinkamą vartotojų teisių apsaugą ir sudaryti sąlygas gamtinių dujų ir elektros energijos vartotojams susipažinti su gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo įmonių ir gamintojų finansinės veiklos rezultatais, nes tai aktualu renkantis gamtinių dujų ar elektros energijos tiekėją. Rengti teikiamus Įstatymų projektus paskatino šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose esantis neapibrėžtumas dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų audito kokybės:
kituose įstatymuose, atlikti naudojami iš įmonių gauti audituoti duomenys, kurie turi būti tinkami, patikimi ir teisingi, kad Komisija tinkamai vykdytų nustatytas funkcijas. Šiuo atveju tai reiškia pagrįstų sąnaudų konstatavimą ir pagrįstos kainos vartotojams, perkantiems energetikos įmonių ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamas paslaugas, nustatymą. 2. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų auditas (kaip numatoma Energetikos įstatyme, energetikos sektorių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme) – viena iš energetikos įmonių veiklos priežiūros formų.
Teismų sprendimai ir Komisijos atlikta detali audituotų ataskaitų patikimumo analizė parodė, kad audituotose ataskaitose paliekama netikslumų, kuriuos Komisija traktuoja kaip reikšmingus. 3. Komisijos daugkartiniai kreipimaisi į finansinių ataskaitų audito kokybės priežiūrą atliekančias institucijas atskleidė, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta nuostatų dėl auditorių ir (ar) audito įmonių teikiamų kitų nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų kokybės priežiūros, taip pat, kad Lietuvos Respublikoje nėra nešališkos institucijos, galinčios objektyviai įvertinti reguliuojamosios veiklos ataskaitų audito kokybės ir patikimumo, o Komisija neturi kompetencijos vertinti atlikto reguliuojamosios veiklos ataskaitų audito atitikties galiojantiems audito standartams. Sureglamentavus audito įmonių energetikos įmonėms ir geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir paviršinių nuotekų tvarkytojams, kuriems yra nustatyti Komisijos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu, teikiamų paslaugų pobūdį, apimtį, taip pat šių paslaugų kokybės priežiūrą, Komisija galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl duomenų patikimumo ir tinkamo įtraukimo į reguliuojamų paslaugų sąnaudas, taip pat ir dėl vartotojams nustatomų kainų. 4. Analizė taip pat atskleidė, kad auditorius audituoja reguliuojamosios veiklos ataskaitas pagal perkančiosios įmonės parengtą reguliuojamosios veiklos ataskaitų audito techninę specifikaciją. Tai neretai lemia ribotų reikalavimų ir mažo reikšmingumo lygmens nustatymą audito paslaugų pirkimo metu.
Komisija pagal dabartinį reglamentavimą neturi teisės nustatyti kitokių techninių reikalavimų įmonių perkamoms audito paslaugoms, nei juos nustato paslaugas perkančioji įmonė. Atsižvelgiant į teikiamų ataskaitų specifiką ir į duomenų patikimumo ir teisingumo svarbą nustatant energetikos ir vandens įmonių reguliuojamas kainas, būtina suteikti teisę Komisijai nustatyti reguliuojamosios veiklos patikros techninės užduoties reikalavimus. 5. Be to, konstatuotinas teisės aktų sąvokų prieštaravimas. Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą ir pagal Tarptautinius audito standartus sąvoka „auditas“ vartojama tik tais atvejais, kai yra atliekamas finansinių ataskaitų vertinimas vadovaujantis galiojančiais audito standartais. Jeigu auditorius tikrina ir vertina reguliuojamosios veiklos ataskaitas, kurios savo tikslu, esme ir turiniu skiriasi nuo finansinių ataskaitų, sąvoka „auditas“ nevartotina. Įgyvendinus teikiamų įstatymų pakeitimus, būtų panaikintas šiuo metu esantis prieštaravimas ir būtų aiškiai įvardytos auditorių ir audito įmonių teikiamos paslaugos – reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra. 2017 m. liepos 10–14 d. vyko susitikimai su Lietuvą vertinančiais EBPO darbo grupės prieš papirkinėjimą tarptautiniuose verslo sandoriuose ekspertais. Jų pateiktuose baigiamuosiuose pastebėjimuose, kurių pagrindu 2017 m. gruodžio mėn. parengta EBPO Konvencijos dėl kovos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje II etapo ataskaita, Lietuvai rekomenduojama dirbti su apskaitos ir audito profesijos atstovais siekiant padidinti žinomumą apie užsienio valstybės pareigūnų papirkimą ir teikti gaires apie jų vaidmenį atskleidžiant įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus ir pranešant apie įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus.
Siekiant įgyvendinti EBPO nustatytą rekomendaciją, teikiamu Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimu siūloma numatyti pareigą Lietuvos auditorių rūmams parengti rekomendacijas dėl galimų užsienio pareigūnų papirkinėjimo atvejų nustatymo ir pareigą audito įmonėms informuoti teisėsaugos institucijas nustačius tokius atvejus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas (2017 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 141-S-11) ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2017 m. birželio 14 d. rezoliucija Nr. S-9-1595). Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 1, 2, 9, 11, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 straipsnių pakeitimo, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ skirsniu įstatymo projektą (toliau – Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektas) parengė Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento (direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164, el. p. [email protected]) direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė (tel. (8 5) 239 0165, el. p. [email protected]) ir Audito ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stanislovaitienė, (tel. (8 5) 239 0423, el. p. [email protected]). Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 9, 20, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 15, 16, 56, 68 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus parengė Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėjas Mindaugas Stonkus (tel. 8 706 64 764, el. p. [email protected]), Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas (tel. 8 706 64 912, el. p. [email protected]), Elektros ūkio skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūtė (tel. 8 706 64 727, el. p. [email protected]) ir Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė (tel. 8 706
Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių departamento (direktorius Irmantas Valūnas, tel. 8 706 63 482, el. p. [email protected]) Vandens politikos skyriaus vedėja Viktorija Vaškevičienė (tel. 8 706 63 521, el. p. [email protected]) ir Vandens politikos skyriaus vyriausioji specialistė Judita Vaišnorienė (tel. 8 706 62 719, el. p. [email protected]). Įstatymų projektų tiesioginė rengėja – Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė (tel. 8 706 64 837, el. p. [email protected]). Rengiant Įstatymų projektus dalyvavo Komisijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos ir Lietuvos auditorių rūmų atstovai. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projektų aptartų teisinių santykių reglamentavimas 3.1.
Energetikos įstatyme ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nėra numatyta reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliavimo apskaitos sistemos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, reguliavimo apskaitos sistemos patikros, techninės užduoties sąvokų ir jų apibrėžčių. Įtraukus šias naujas sąvokas, suvienodinama visuose energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose vartojamos sąvokos. 3.2. Energetikos įstatyme ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nėra numatyta bendrų reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros reikalavimų ir su šiomis patikromis susijusių Komisijai nustatytų teisių ir pareigų. Atlikus pakeitimus, yra nustatoma Komisijai teisė ir pareiga konsultuojantis su Lietuvos auditorių rūmais parengti ir tvirtinti techninę užduotį, rengiamą atskirai kiekvienam Komisijos reguliuojamam sektoriui ir (ar) pagal atskiras reguliuojamas veiklas, kurioje nurodomas konkretus profesinis standartas arba tarptautinis audito standartas, kuriais vadovaujantis turi būti atliekama energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra, ir šių paslaugų reikalavimai ir (ar) apimtis. 3.3. Šiuo metu skirtingus sektorius (šilumos energijos, karšto vandens, gamtinių dujų, elektros energijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo) reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos skirtingos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą reglamentuojančios nuostatos ir visuose šiuose įstatymuose vartojami žodžiai „auditas“, „peržiūra“. 3.4.
įstatyme numatyta, kad energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša, atsižvelgiant į tai, šio reikalavimo dubliavimas kituose įstatymas nėra tikslingas. 3.5. Kadangi Energetikos įstatymas neapima geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos reguliavimo, todėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme atitinkamai nėra nei sąvokos, nurodytos šios dalies 3.1 papunktyje, nei Komisijos teisės ir pareigos, nurodytos šios dalies 3.2 papunktyje. 3.6. Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 7 dalis reglamentuoja Auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros (toliau – viešoji priežiūra) sąvoką, kuri apima visumą priemonių, kurias taikydama kompetentinga institucija prižiūri auditorių ir audito įmonių veiklą ir kuriomis siekia užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą, tačiau neapima auditorių ir audito įmonių teikiamų kitokių nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų (energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros) kokybės ir patikimumo priežiūros. 3.7. Galiojančiame Finansinių ataskaitų audito įstatyme nėra apibrėžta reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo sąvoka. 3.8. Galiojančio Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžtas viešojo intereso įmonių sąrašas neapima didelių energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, kurių kapitalas yra privačios, o ne valstybinės kilmės. 3.9.
Finansinių ataskaitų audito įstatyme nėra reglamentuojama auditorių ir audito įmonių teikiamų, kitokių, nei finansinių ataskaitų auditas, paslaugų – reguliuojamosios veiklos patikros kokybės užtikrinimo procedūra: tyrimo inicijavimas ir organizavimas, tyrimą atliekanti institucija, jos teisės ir pareigos, tyrimo rezultatų pateikimas. 3.10. Finansinių ataskaitų audito įstatymas nenustato pareigos Lietuvos auditorių rūmams rengti rekomendacijų, skirtų padėti auditoriams ir audito įmonėms teikiant finansinių ataskaitų audito paslaugas patikrinti, ar nebuvo užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius verslo sandorius atvejų, konsultuoti savo narius dėl rekomendacijų taikymo ir kontroliuoti jų įgyvendinimą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais Įstatymų projektais siekiama suvienodinti Energetikos įstatyme ir kituose skirtingų energetikos sektorių ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo sektorių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas, apibrėžiančias reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą, t. y. įtraukti reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, reguliavimo apskaitos sistemos patikros, reguliuojamosios veiklos ataskaitų, reguliavimo apskaitos sistemos ir techninės užduoties sąvokas, numatyti bendrus atliekamų reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros principus, suvienodinti energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose ir finansinių ataskaitų auditą reglamentuojančiame įstatyme vartojamas sąvokas. Aiškiai numatyti subjektų, kuriems bus taikomi reikalavimai atlikti reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, ratą.
Minėtas patikras privalės atlikti a) šilumos sektoriuje: šilumos tiekėjai, karšto vandens tiekėjai, nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara; b) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje: geriamojo vandens tiekėjai, nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnyje); c) gamtinių dujų sektoriuje: gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų skirstymo sistemų operatoriai, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatorius ir gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, ir asmenys, turintys didelę įtaką gamtinių dujų rinkoje; d) centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų sektoriuje: energetikos įmonės, turinčios leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos; e) elektros sektoriuje: elektros perdavimo operatorius, elektros skirstymo tinklų operatoriai, gamintojai ir nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Komisijos pripažinti kaip turintys didelę įtaką rinkoje, visuomeninis tiekėjas, vertikaliai integruotos elektros energetikos įmonės, horizontaliai integruotos elektros energetikos įmonės, elektros energetikos įmonės, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir kurių elektros energijos kainos yra valstybės reguliuojamos, išskyrus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus, elektrą gaminančius tik iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Minėtas patikras privalės atlikti a) šilumos sektoriuje: šilumos tiekėjai, karšto vandens tiekėjai, nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara; b) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje: geriamojo vandens tiekėjai, nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnyje); c) gamtinių dujų sektoriuje: gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų skirstymo sistemų operatoriai, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatorius ir gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, ir asmenys, turintys didelę įtaką gamtinių dujų rinkoje; d) centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų sektoriuje: energetikos įmonės, turinčios leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos; e) elektros sektoriuje: elektros perdavimo operatorius, elektros skirstymo tinklų operatoriai, gamintojai ir nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Komisijos pripažinti kaip turintys didelę įtaką rinkoje, visuomeninis tiekėjas, vertikaliai integruotos elektros energetikos įmonės, horizontaliai integruotos elektros energetikos įmonės, elektros energetikos įmonės, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir kurių elektros energijos kainos yra valstybės reguliuojamos, išskyrus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus, elektrą gaminančius tik iš atsinaujinančių energijos išteklių. Energetikos įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektuose siūloma apibrėžti reguliuojamosios veiklos patikros paslaugas ir nurodyti, kad tai yra auditorių ir audito įmonių energetikos įmonėms, geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir paviršinių nuotekų tvarkytojams, vykdantiems reguliuojamąją veiklą, teikiamos, užtikrinimo ir kitoms susijusioms paslaugoms priskiriamos dviejų rūšių paslaugos: 1) reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra; 2) reguliavimo apskaitos sistemos patikra.
Visos šios paslaugos bus teikiamos pagal Komisijos kasmet tvirtinamas ir (ar) pratęstas galioti technines užduotis, rengiamas atskirai kiekvienam Komisijos reguliuojamam sektoriui ir (ar) pagal atskiras reguliuojamas veiklas, ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros atveju pagal poreikį tvirtinamas technines užduotis, kuriose bus nurodyti paslaugai teikti taikomi konkretūs profesiniai standartai arba tarptautiniai audito standartai, skirti pagal specialios paskirties tvarką parengtų arba atskirų finansinių ataskaitų ir konkrečių finansinės ataskaitos elementų, sąskaitų ar straipsnių vertinimui, ir reikalavimai reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrai ar reguliavimo apskaitos sistemos patikrai atlikti ir (ar) auditoriaus darbo mastas. Kadangi atlikti reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrą reikalingos specialios profesinės kompetencijos (paslaugą reikia atlikti taikant konkretų profesinį arba tarptautinį audito standartą), numatoma, kad tokias patikras atliktų auditoriai ir (arba) audito įmonės, kurie turi išmanyti tarptautinius audito standartus ir profesinius standartus, taip pat laikytis Tarptautinės buhalterių federacijos nustatyto Buhalterių profesionalų etikos kodekso pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą.
Tiek techninės užduoties nustatymas, tiek konkrečių profesinių standartų nurodymas suteiks aiškumo dėl paslaugos teikimo metu atliekamo darbo apimties ne tik auditoriui, audito įmonei, įmonei, kurios reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra atliekama, bet ir verslą prižiūrinčioms institucijoms (Komisija, Įstaiga). Kadangi Energetikos įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektuose siūloma įtvirtinti konkrečias paslaugas, kurias teiktų auditoriai, vadovaudamiesi profesiniais standartais, tikslinami Finansinių ataskaitų audito 12 ir 36 straipsniai ir nustatoma, kad auditoriaus kvalifikacinių egzaminų sritys ir reikalavimas nuolat kelti profesinę kvalifikaciją turi apimti ir profesinių standartų sritį. Be to, atsižvelgiant į reguliuojamosios veiklos mastą ir jos svarbą viešajam interesui ir siekiant užtikrinti auditorių ir audito įmonių teikiamų reguliuojamosios veiklos patikros paslaugų kokybę, Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Įstaiga atlieka reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą (toliau – reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas), ir nustatyti šio tyrimo inicijavimo ir organizavimo tvarką, tyrimo rezultatų įforminimą ir pateikimą (siūlomas naujas Finansinių ataskaitų audito įstatymo 11¹ skirsnis).
Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad reguliuojamosios veiklos patikros tyrimas pradedamas Komisijos ar teisėsaugos institucijos pagrįstu prašymu. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo projekto 16¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Komisija kreipiasi į Įstaigą dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimo inicijavimo, kai Komisija turi informacijos ar kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros. Nuostatų dėl asmenų, besikreipiančių į Įstaigą dėl reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikros tyrimo inicijavimo, apsaugos, kaip nustatyta galiojančio Finansinių ataskaitų audito įstatymo 51 straipsnyje, numatyti netikslinga, kadangi dėl patikros tyrimo gali kreiptis tik Komisija arba teisėsaugos institucijos. Tyrimo metu būtų vertinama, kaip audito įmonė, auditorius, atlikdami reguliuojamosios veiklos patikrą, laikėsi techninėje užduotyje nurodytų profesinių standartų. Tyrimo rezultatai būtų pateikiami reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitoje.
Jeigu tyrimo ataskaitoje būtų nurodyta, kad auditorius, audito įmonė, atlikdama atitinkamą patikrą, pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodyto taikyti profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto į tokios reguliuojamosios veiklos patikros sąnaudas būtų neatsižvelgiama nustatant reguliuojamųjų paslaugų kainas, atsižvelgiant į tai, kad į Komisijos reguliuojamas kainas gali būti traukiamos tik tos sąnaudos, kurios pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis reguliuojamai veiklai vykdyti, t. y. reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, kurią atlikti numato įstatymas ir kuri leistų užtikrinti mažiausiomis kainomis teikiamas paslaugas vartotojams, sąnaudos laikomos pagrįstomis tuo atveju, jei patikra buvo atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo projekto 16¹ straipsnio 6 dalis). Kartu siūloma tikslinti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 56 ir 58 straipsnius dėl nurodymų auditoriams skyrimo, jeigu atlikus reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą būtų nustatyta profesinių standartų netinkamo laikymosi atvejų. Tokiu atveju Įstaiga galėtų pavesti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, nes kitokių privalomų nurodymų ar drausminių nuobaudų skyrimas yra susijęs su finansinių ataskaitų audito atlikimu ir (arba) darytų įtaką auditoriaus ar audito įmonės, kaip turinčių teisę teikti finansinių ataskaitų audito paslaugas, veiklai. Įstaigai pavedus naują funkciją dėl auditorių ir audito įmonių teikiamų reguliuojamosios veiklos patikros paslaugų kokybės, atitinkamai papildomi Finansinių ataskaitų audito įstatymo 53, 54 ir 55 straipsniai, kad reikalavimai Įstaigos darbuotojams dėl nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi būtų taikomi ir atliekant reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad toks tyrimas gali būti atliekamas ne vėliau kaip 3 metus nuo reguliuojamosios veiklos patikros ataskaitos ir (arba) išvados pasirašymo datos ir turi būti baigtas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Atsižvelgiant į siūlomą naują Įstaigos funkciją – atlikti reguliuojamosios veiklos patikros tyrimą – siūloma tikslinti Finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytą sąvoką „auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra“ papildant, kad ši viešoji priežiūra apima ir energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų reguliuojamosios veiklos patikros kokybę ir patikimumą. Taip pat siūloma Finansinių ataskaitų audito įstatymo 62 straipsnį papildyti nuostata, kad Įstaiga, kaip kompetentinga ir priežiūrą atliksianti patikros paslaugų srityje Įstaiga, teikia metodinę pagalbą Komisijai dėl auditorių ir audito įmonių atliekamų reguliuojamosios veiklos patikros, dėl techninės užduoties nustatymo, taip pat turi teisę dalyvauti Komisijai rengiant techninę užduotį. Įstaigai numatyti dalyvavimą Lietuvos auditorių rūmuose savo nariams rengiant rekomendacijas, skirtas užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius sandorius atvejams nustatyti nėra tikslinga, kadangi Įstaigai nėra numatytos jokios teisės ar pareigos dėl šios audito įmonėms nustatytos pareigos vykdymo.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte siūloma papildyti Lietuvos auditorių rūmų pareigas kontroliuoti Lietuvos auditorių rūmų narių teikiamų užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų kokybę ir konsultuoti Komisiją rengiant techninę užduotį, reikalingą reguliuojamosios veiklos patikros paslaugoms teikti (siūlomi keisti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 73 straipsnio 13 punktas ir papildymas
audito įstatymo pakeitimais siekiama tikslinti viešojo intereso įmonių sąrašą:
1) Siūloma išplėsti viešojo intereso įmonių sąrašą ir papildyti jį dideliais geriamojo vandens tiekėjais ir nuotekų tvarkytojais, paviršinių nuotekų tvarkytojais ir didelėmis energetikos įmonėmis, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos.
Minėtą įmonių ratą, priklausomai nuo to, ar įmonė pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymą atitinka didelei įmonei numatytus kriterijus ir ar pajamos iš veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų, sudarytų šilumos tiekėjai, karšto vandens tiekėjai, nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, geriamojo vandens tiekėjai, nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų skirstymo sistemų operatoriai, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatorius ir gamtinių dujų tiekimo įmonės, pripažintos kaip turinčios didelę įtaką rinkoje ir energetikos įmonėms, turinčioms leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, elektros perdavimo operatorius, elektros skirstymo tinklų operatoriai, gamintojai ir nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Komisijos pripažinti kaip turintys didelę įtaką rinkoje ir kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, visuomeninis tiekėjas, vertikaliai integruotos elektros energetikos įmonės, horizontaliai integruotos elektros energetikos įmonės, elektros energetikos įmonės, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir kurių elektros energijos kainos yra valstybės reguliuojamos, išskyrus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus, elektrą gaminančius tik iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Minėtą įmonių ratą, priklausomai nuo to, ar įmonė pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymą atitinka didelei įmonei numatytus kriterijus ir ar pajamos iš veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų, sudarytų šilumos tiekėjai, karšto vandens tiekėjai, nepriklausomi šilumos gamintojai, kuriems taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, geriamojo vandens tiekėjai, nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų skirstymo sistemų operatoriai, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatorius ir gamtinių dujų tiekimo įmonės, pripažintos kaip turinčios didelę įtaką rinkoje ir energetikos įmonėms, turinčioms leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, elektros perdavimo operatorius, elektros skirstymo tinklų operatoriai, gamintojai ir nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Komisijos pripažinti kaip turintys didelę įtaką rinkoje ir kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, visuomeninis tiekėjas, vertikaliai integruotos elektros energetikos įmonės, horizontaliai integruotos elektros energetikos įmonės, elektros energetikos įmonės, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir kurių elektros energijos kainos yra valstybės reguliuojamos, išskyrus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus, elektrą gaminančius tik iš atsinaujinančių energijos išteklių. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų įmonių veiklą prižiūri Komisija, Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektu keičiamame 68 straipsnyje siūloma nustatyti, kad minėtos viešojo intereso įmonės auditorius ir audito įmonė informaciją, nustatytą
viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL 2014 L 158, p.
77), 12 straipsnyje ir kitą prašomą informaciją privalės teikti Komisijai ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, institucijai. Kartu patikslinama, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių atveju, atitinkama informacija būtų teikiama ir Vyriausybės įgaliotai institucijai (t. y. institucijai, atliekančiai tokių įmonių stebėseną ir (arba) priežiūrą). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame Finansinių ataskaitų audito įstatymo 69 straipsnyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato audito komiteto, sudaromo didelėse geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo įmonėse ir energetikos įmonėse, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, sudėtį ir jam keliamus reikalavimus. 2) Siūloma prie viešojo intereso įmonių nebepriskirti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir reguliuojamos rinkos operatoriaus. Pasikeitus finansinių priemonių rinką reglamentuojantiems teisės aktams, šie subjektai nebėra svarbūs visuomenei dėl savo veiklos masto, pobūdžio ar darbuotojų skaičiaus. Minėti subjektai Lietuvoje priskiriami mažoms įmonėms. Asmenys, norintys sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, atsiskaityti už juos ar gauti kitas susijusias paslaugas, gali pasirinkti ir kitas finansinių priemonių prekybos ir
(ar) atsiskaitymo vietas.
Šie subjektai svarbūs dėl savo informacinių technologijų infrastruktūros, todėl jiems taikomi papildomi reikalavimai ir teisės aktai, susiję su informacinių technologijų infrastruktūros saugumu, tęstinumu ir patikimumu, taip pat vykdoma papildoma tokios veiklos priežiūra. Pastebėtina ir tai, kad pagal kaimyninių šalių praktiką centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos operatorius taip pat nepriskiriami viešojo intereso įmonėms, tačiau jiems, kaip ir Lietuvoje, taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti finansinių priemonių rinkos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą šioms įmonėms privaloma atlikti savo finansinių ataskaitų auditą. 3) Siūloma atsisakyti viešojo intereso įmonės apibrėžime nustatyto valstybės įmonei ir (ar) savivaldybės įmonei taikomo vertinimo pagal 2 finansinių metų laikotarpio tam tikrus duomenis, kadangi atlikus šiuo metu vykdomą valstybės kelių įmonių, urėdijų pertvarką pradės veikti nauja valstybės kelių įmonė, nauja miškų urėdija, jei tenkins didelės įmonės rodiklius, turės būti iškart laikoma viešojo intereso įmone nelaukiant 2 metų termino. Taip pat Finansinių ataskaitų audito įstatymo projekte siekiant aiškumo patikslinama, kad auditorius, teikdamas užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, turi laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų.
Atsižvelgiant į EBPO Konvencijos dėl kovos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje II etapo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas audito srityje, kartu siūloma Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektu papildyti Lietuvos auditorių rūmų pareigas įpareigojimu rengti rekomendacijas, skirtas padėti auditoriams ir audito įmonėms teikiant finansinių ataskaitų audito paslaugas patikrinti, ar nebuvo užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius verslo sandorius atvejų, konsultuoti savo narius dėl rekomendacijų taikymo ir kontroliuoti jų įgyvendinimą. Taip pat projekte numatoma įpareigoti audito įmones pranešti teisėsaugos institucijoms apie tokius nustatytus atvejus (siūlomas Finansinių ataskaitų audito įstatymo
patikslinti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 11 straipsnį dėl auditoriaus padėjėjo praktikos ir papildyti šį straipsnį nuostata, kad auditoriaus padėjėjo praktika gali būti atliekama ne tik audito įmonėje ir praktikai vadovaujant auditoriui, kuris turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus stažą, bet ir Įstaigoje, vykdančioje audito viešosios priežiūros funkcijas, vadovaujant darbuotojui, kuris turi ne mažesnę kaip 3 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį. Praktinio darbo patirtis Įstaigoje, atliekančioje su viešąja audito priežiūra susijusias funkcijas, kaip ir auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje, kandidatui į auditorius leidžia įgyti reikiamų tarptautinių audito standartų, verslo apskaitos standartų, finansinių ataskaitų audito atlikimą, buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų taikymo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių.
Tokiu būdu būtų sudaryta platesnė galimybė asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti finansinių ataskaitų audito paslaugas, pradėti darbinę veiklą ir Įstaigai suteiktų papildomą argumentą pritraukti perspektyvių darbuotojų į audito viešąją priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad energetikos sektoriuje veikia įmonės, kurių finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, ir į tai, kad energetikos įmonės, pirkdamos patikros paslaugas, privalo atlikti viešuosius pirkimus, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatomis, o įstatymų projektams įsigaliojus tik 2019 m. gegužės 1 d. ir įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp jų ir techninę užduotį reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrai atlikti, parengus iki 2019 m. balandžio 30 d., įmonės nespės susipažinti su technine užduotimi, pagal ją parengti viešojo pirkimo techninės specifikacijos, atlikti viešąjį reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros paslaugų pirkimą ir laiku atlikti minėtų ataskaitų patikros, todėl Įstatymų projektuose buvo numatyta, kad energetikos įmonė, kurios finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, privalo užtikrinti, kad pasibaigus 2018–2019 finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatas ir jo išvada pateikta Komisijai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymų projektus, verslo subjektams būtų suteikta aiškumo: 1) energetikos įmonėms, geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir paviršinių nuotekų tvarkytojams nustatyti aiškūs jų veiklos patikros objektai, su tuo susijusios sąvokos ir aiškus auditorių ir audito įmonių atliekamų reguliuojamosios veiklos patikros paslaugų mastas;
2) didelėms energetikos įmonėms, dideliems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams ir paviršinių nuotekų tvarkytojams tapus viešojo intereso įmonėmis, reikės įsteigti audito komitetus ir atitikti kitus viešojo intereso įmonei keliamus reikalavimus;
3) auditoriams ir audito įmonėms – aiškumas atliekant reguliuojamosios veiklos patikras pagal Komisijos patvirtintas technines užduotis parengtas konsultuojantis su Lietuvos auditorių rūmais; 4) auditoriams ir audito įmonėms, atliksiantiems didelių energetikos įmonių, didelių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų finansinių ataskaitų auditą, – laikytis viešojo intereso įmonių auditoriams ir audito įmonėms keliamų reikalavimų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nustatomos naujos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija, aprobuoti ir paskelbti Lietuvos Respublikos terminų banke. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Patvirtinus teikiamų Įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal savo kompetenciją turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamo (-ų) nutarimo (-ų) dėl Audito komiteto, sudaromo didelėje viešojo intereso energetikos įmonėje, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėje ir paviršinių nuotekų tvarkymo įmonėje, sudėties ir jam keliamų reikalavimų projektą (-us). Taip pat reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų įgaliojama atitinkama institucija, atsakinga už valstybės valdomų įmonių priežiūrą, kuriai informaciją apie pastebėtus pažeidimus galėtų teikti viešojo intereso įmonių auditoriai (audito įmonės). Taip pat reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1) Šilumos tiekimo licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr.
982 „Dėl Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
2) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
3) Reikalavimų audito komitetams valstybės valdomose įmonėse ir savivaldybių valdomose įmonėse aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės
įmonėse ir savivaldybių valdomose įmonėse aprašo patvirtinimo“;
4) Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80
„Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“;
tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio
aprašo patvirtinimo“;
6) Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“;
7) Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
O3-316
„Dėl Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su
apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
8) Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio
Nr. O3-432 „Dėl Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
10) Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“;
11) Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“;
12) Karšto vandens kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr.
O3-106 „Dėl Karšto vandens kainų nustatymo metodikos“;
13) Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos
vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“;
14) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“;
15) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-218 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“;
16) Įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką dėl reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo atlikimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pavedus naują funkciją – atlikti reguliuojamosios veiklos vertinimo kokybės tyrimus – pradedant 2018 m. papildomai gali prireikti 50 000 eurų lėšų iš valstybės biudžeto. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai buvo pateikti išvadoms gauti atsakingoms institucijoms, visuomenei, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Gautos išvados įvertintos. 14. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: auditas, auditorius, reguliavimo apskaitos sistema, reguliavimo apskaitos atskyrimas, sąnaudų paskirstymas, reguliuojamoji veikla, reguliuojamosios veiklos ataskaita, reguliuojamosios veiklos patikra, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, profesiniai standartai, techninė užduotis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Analogiška reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros tvarka yra nustatoma ir šiuo metu rengiamuose Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektuose.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO ĮSTATYMO Nr. VIII-1227 1, 2, 9, 11, 12, 15,
dvyliktojo skirsniO pavadinimO pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO VIENUOLIKTUOJU¹
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „nurodyta reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo tvarka“ įrašyti formuluotę „nurodytoje reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo tvarkoje“. Be to, svarstytina, ar nurodyto straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nustatytas reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo pratęsimo maksimalus terminas. 2. Projekto 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos taisytinos, pateikiant jose nuorodas ne į „šio įstatymo“ straipsnių nuostatas, bet į „šio įstatymo“ atitinkamuose straipsniuose dėstomas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo atitinkamų straipsnių, jų dalių nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO ĮSTATYMO Nr. VIII-1227 1, 2, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 STRAIPSNIŲ, dvyliktojo skirsniO pavadinimO pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO ĮSTATYMO Nr. VIII-1227 1, 2, 9, 11, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, dvyliktojo skirsniO pavadinimO pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO VIENUOLIKTUOJU¹ SKIRSNIU ĮSTATYMO
2018-09-19
posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Jurgis Razma, Virginijaus Sinkevičiaus pavaduotoja Vida Ačienė. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyriausiasis patarėjas Dalius Krinickas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Ekonominės analizės skyriaus patarėja Lina Bartkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 52² straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „nurodyta reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo tvarka“ įrašyti formuluotę
„nurodytoje reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo tvarkoje“. Be to, svarstytina, ar nurodyto straipsnio 3 dalyje
neturėtų būti nustatytas reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo pratęsimo maksimalus terminas. Pritarti Nepritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 52² straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Įstaiga raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia šio įstatymo 52¹ straipsnio
reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo ataskaitą terminais, nustatytais šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nurodytoje reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo tvarka tvarkoje.“ Nuostatas dėl Projektu siūlomo įtvirtinti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo siūloma dėstyti atsižvelgiant į galiojančias Finansinių ataskaitų audito įstatymo 48 straipsnio 8 dalies nuostatas dėl Įstaigos atliekamų finansinių ataskaitų audito kokybės ir pažeidimo tyrimų, dėl kurių taip pat nėra nustatyto maksimalaus pratęsimo termino. Kiekvieno tyrimo, atliekamo tiktai tais atvejais, kai gauta informacijos apie galimai netinkamai auditoriaus, audito įmonės atliktą finansinių ataskaitų auditą, reguliuojamosios veiklos patikras, aplinkybės gali būti labai skirtingos ir vertintinos individualiai, todėl siūloma nenustatyti konkretaus termino. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-1622 3, 4,5 2.
Projekto 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos taisytinos, pateikiant jose nuorodas ne į „šio įstatymo“ straipsnių nuostatas, bet į „šio įstatymo“ atitinkamuose straipsniuose dėstomas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo atitinkamų straipsnių, jų dalių nuostatas. Pritarti Projekto 22 straipsnio 3 dalies nuostatą siūloma tikslinti, kad: 1) nebūtų reikalaujama sudaryti audito komitetą anksčiau nei įsigalios pats įstatymas;
2) nuo įstatymo įsigaliojimo prie viešojo intereso įmonių priskiriamoms įmonėms pakaktų laiko pasirengti atitikti Finansinių ataskaitų audito įstatyme ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (toliau – Reglamentas) finansinių ataskaitų auditui keliamus reikalavimus (įsteigti įmonėje audito komitetą, jam atlikti auditoriaus ir audito įmonės atrankos procedūras pagal Reglamento 16 straipsnio nuostatas ir kt.). Komiteto pasiūlymas:
Projekto 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo
audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 10 punkte nurodytoms nurodytų viešojo intereso įmonėms įmonių Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 69 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d., o šių įmonių[1] finansinių ataskaitų auditui šio įstatymo reikalavimai taikomi atliekant nuo 2019 2020 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų auditą. 4.
įstatymo 6 straipsnio straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos fiziniams asmenims, kuriems auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais po šio įstatymo įsigaliojimo. 5. Šio įstatymo 8 straipsnio straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų, kiek jos susijusios su korupcijos, užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir profesinių standartų ir jų taikymo temomis, taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės detartamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: -
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Dainius Kreivys. Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė
Audito komitetas
2018-10-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Priežiūros politikos skyriaus viršininkas Saulius Girdauskas, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stanislovaitienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė, Asociacijos „Jungtinės centrinės kredito unijos“ atstovas Tomas Vaitkunskas, Lietuvos energijos Energetikos teisės departamento teisininkas Povilas Kazlauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Jonas Makauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyriausiasis patarėjas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Dalius Krinickas, Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas, Lietuvos centrinės kredito unijos finansų vadovė Ieva Naudžiūnaitė, Asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ vadovė Daiva Kuršelytė, Lietuvos auditorių rūmų direktorė Aurelija Lauruševičiūtė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkas Daumantas Pocius. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai,
pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-1911 (52²)2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 52² straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „nurodyta reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo tvarka“ įrašyti formuluotę „nurodytoje reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo tvarkoje“. Be to, svarstytina, ar nurodyto straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nustatytas reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo pratęsimo maksimalus terminas. Pritarti Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2331(2) 9 straipsnyje keičiamo įstatymo 52² straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 52² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Įstaiga raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia šio įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalyje nurodytai institucijai, auditoriui ir (arba) audito įmonei reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitą, laikydamasi terminais, nustatytais šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nurodytame reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarka tvarkos apraše nustatytų terminų.“ Argumentai:
Pažymėtina, kad galiojančio Finansinių ataskaitų audito įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos, ir šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatomi atvejai, kai tyrimas yra stabdomas, ir atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, Įstaigos sprendimu, tyrimo terminas gali būti pratęstas. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo sustabdymo ir maksimalaus termino pratęsimo atvejai yra numatyti Įstaigos tvarkos apraše. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas tyrimas, atliekamas tiktai tais atvejais, kai yra gauta visa su tyrimu susijusi informacija, apie galimai netinkamai auditoriaus, audito įmonės atliktą finansinių ataskaitų auditą, reguliuojamosios veiklos patikras, ir aplinkybės gali būti labai skirtingos ir vertintinos individualiai, ir siekiant suvienodinti įstatyme dėstomas nuostatas, siūloma nekeisti įstatymo projekto nuostatos dėl reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo maksimalaus termino pratęsimo, numatant, kad sustabdymo termino atvejai nustatomi reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo tvarkoje. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
345 2.
Projekto 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos taisytinos, pateikiant jose nuorodas ne į „šio įstatymo“ straipsnių nuostatas, bet į „šio įstatymo“ atitinkamuose straipsniuose dėstomas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo atitinkamų straipsnių, jų dalių nuostatas. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos auditorių rūmai,
3
LR finansinių ataskaitų audito įstatymą Įstaiga yra atsakinga už finansinių ataskaitų audito kokybę, tuo tarpu pagal dabartinio Įstatymo projektą kitų, ne finansinių ataskaitų audito paslaugų, kokybės priežiūra priskirta Auditorių rūmų kompetencijai. Auditorių rūmai atkreipia dėmesį, kad tikėtina rizika įžvelgiama ne dėl to, kuri institucija prisiims atsakomybę už paslaugų kokybės priežiūrą, bet Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos lūkesčiai, kurie neatitinka auditorių profesinių standartų nuostatų;
Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstaiga atsako už viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, ir siekiant užtikrinti auditorių ir audito įmonių teikiamų reguliuojamosios veiklos patikros paslaugų kokybę bei į reguliuojamosios veiklos mastą ir jos svarbą viešajam interesui, ir siekiant objektyvumo ir patikimumo, siūloma įstatymo projektu nustatyti, kad Įstaiga (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) atliktų reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą.
Pažymėtina, kad siūloma auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra dėl reguliuojamosios veiklos patikros padės užtikrinti reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybę ir patikimumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo nuostatas Lietuvos auditorių rūmų pareiga yra rengti Auditorių rūmų nariams rekomendacijas dėl tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržiūros užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų taikymo teikiant finansinių ataskaitų peržiūrų, užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas ir kontroliuoti jų kokybę. 2. Lietuvos auditorių rūmai,
5114
Siūlytume patikslinti terminą nurodant „kiti profesiniai standartai“, kadangi tarptautiniai audito standartai taip pat yra profesiniai standartai; Nepritarti Argumentai: Pažymėtina, kad siekiant įstatymo nuostatų paprastumo įstatyme įvedamas trumpinys paaiškintas įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje. 3. Asociacija Jungtinės kredito unijos, 2018-09-25 Nr. A(J2)-001, Lietuvos centrinės kredito unijos,
5 N
struktūrinę kredito unijų sektoriaus reformą, buvo įtvirtinta privaloma kredito unijų narystė centrinėse kredito unijose, taip užtikrinant viso kredito unijų sektoriaus integraciją, sustiprintas ir kredito unijų veiklos priežiūros modelis, nes Lietuvos bankas prižiūri tiek atskiras kredito unijas, tiek centrinių kredito unijų grupes konsoliduotu lygiu. Šiuo metu veikia dvi centrinės kredito unijos, kiekvienos centrinės kredito unijos narės laikosi susitartų taisyklių, taip ribodamos visos kredito unijų sistemos prisiimamą riziką, o centrinės kredito unijos užtikrina visos savo finansinės grupės mokumo užtikrinimo sistemos veiksmingumą bei diegia ir nuolat atnaujina kredito unijų rizikos valdymo sistemas. Centrinės kredito unijos taip pat įpareigotos parengti ir viešai paskelbti centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kurie yra audituojami, kartu skelbiamos ir auditorių išvados. Stebint kredito unijų sektoriaus pokyčius tampa akivaizdu, kad visuomenei svarbia dėl savo veiklos masto ir pobūdžio bei klientų skaičiaus tampa ne atskira kredito unija, nepriklausomai nuo jos turto dydžio, o centrinė kredito unija ir jos finansinė grupė.
Kadangi minėto Įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 2 punktu centrinė kredito unija yra pripažįstama viešojo intereso įmone ir jos finansinių ataskaitų auditui galioja visi Įstatymu nustatyti reikalavimai, iš viešojo intereso įmonių sąrašo išbraukus atskiras kredito unijas viešasis interesas nenukentės, tačiau administracinė ir finansinė našta atskiroms kredito unijoms reikšmingai, apie 250 tūkst. Eur. per metus, sumažės (palyginimui komerciniai bankai išorės auditui išleidžia ~100 tūkst. Eur. metines išlaidas). Kredito unijų pagrindiniai klientai (nariai) yra rajonų gyventojai, kuriems taip pat reikalingos finansinės paslaugos. Tai gyventojai gaunantys mažesnes pajamas, o papildomos audito išlaidos padidina suteikiamų paslaugų savikainą. Todėl siūlome pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Viešojo intereso įmonė — įmonė, svarbi visuomenei dėl savo
veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus.
Viešojo intereso įmonė yra:
1) įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;
2) bankas ir Centrinė kredito unija;
3) kredito-unija, jeigu jos turtas paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 iš eilės finansinius metus viršija 20 milijonų eurų;
4) finansų maklerio įmonė;
5) kolektyvinio investavimo subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, profesinių pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme;
6) valdymo įmonė, kuri valdo bent vieną šios dalies 5 punkte nustatytą subjektą, profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacija;
7) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė;
8) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, reguliuojamos rinkos operatorius;
9) valstybės įmonė ir (ar) savivaldybės įmonė, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, akcinė bendrovė ir
(ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje.“ Pritarti Pasiūlymas:
įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Pripažinti netekusiu galios 2 straipsnio 32 dalies 3 punktą.
kaip 2 iš eilės finansinius metus viršija 20 milijonų eurų;“. 2. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2331 2 straipsnio 5–8 dalis laikyti atitinkamai įstatymo projekto Nr. XIIIP-2331(2) 6–9 dalimis. 4. Lietuvos auditorių rūmai,
67
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vieni metai yra per trumpas laikas pokyčiams įvertinti ir įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (balanse nurodyto turto vertė – 20 mln. eurų, vidutinis metinis darbuotojų skaičius per finansinius metus – 250 darbuotojų ir pardavimo grynosios pajamos – 40 mln. eurų, toliau – didelės įmonės) gali būti priskiriamos viešojo intereso įmonių kategorijai dėl to auditoriui keliami aukštesni reikalavimai bei pasikeičia finansinių ataskaitų audito kokybę užtikrinanti institucija, siūloma tikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2331(2) 2 straipsnio 7 dalį ir palikti dabar galiojančio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkto nuostatos išdėstymą, numatant, kad įmonės priskiriamos kitai kategorijai, tik įvertinus dviejų metų laikotarpio rodiklius. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2331(2) 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 10 punktas. Pasiūlymas:
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „67. Pakeisti 2 straipsnio 32 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) valstybės įmonė ir (ar) savivaldybės įmonė, kurių ne
mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ir
(arba) savivaldybei vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybės Valstybės ir
(ar) savivaldybės įmonė, akcinė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurios atitinka ir šiame punkte, ir šios dalies 10 punkte nustatytus požymius, ji priskiriama priskiriamos prie šios dalies 10 punkte nurodytų viešojo intereso įmonių;“. 2. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalį papildant nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip: „78.
Papildyti 2 straipsnio 32 dalį 10 punktu: „10) geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, energetikos įmonė, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, ir kurių pajamos iš veiklos arba veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų.“
5Lietuvos auditorių rūmai,
4
Auditorių rūmų nuomone, įstatymo lygmeniu derėtų palikti galiojančią ir logišką nuostatą dėl vienodo reikalavimo visiems kandidatams atskirai jų neklasifikuojant ir nedarant išlygų. Užskaitos dėl auditoriaus padėjėjo praktikos Įstaigoje neturėtų būti nurodomos įstatymo lygmeniu.
Be to, pažymime, kad įgyvendinant tokias nuostatas gali kilti interesų konfliktas (ir teisminiai ginčai), kadangi Įstaigai priskirta kompetencija nagrinėti apeliacijas (skundus) dėl neišlaikyto egzamino, t. y. pagal dabartinę Įstatymo formuluotę, Įstaiga turės nagrinėti savo darbuotojo apeliacijas dėl egzaminų;
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstaiga prižiūri auditorių ir audito įmonių veiklą, nagrinėja apeliacijas (skundus) dėl neišlaikyto auditoriaus padėjėjo egzamino ir į tai, kad gali kilti interesų konfliktas, siūloma palikti dabar galiojančio įstatymo formuluotę, numatant, kad praktiką auditoriaus padėjėjas gali atlikti tik audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje. Siūloma atsisakyti įstatymo projekto 3 straipsnio ir 4 straipsnio. Pasiūlymas:
įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
dvyliktojo skirsniO pavadinimO pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
Įstatymas“
projekto Nr. XIIIP-2331 5–22 straipsnius laikyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2331(2) 3–20 straipsniais. 6. Lietuvos auditorių rūmai, 2018-09-19 Nr.
1.9-S08648
kvalifikacijos kėlimo valandos pagal sritis, t. y. nenurodyti, kad iš 120 val. privalomų kursų ne mažiau kaip 10 valandų būtų skirta korupcijos, užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos temoms ir ne mažiau kaip 30 valandų turi būti išklausyta tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržiūros užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų temomis, kadangi tipiniam auditoriui reikia mokytis ir kelti kvalifikacija pirmiausia audito, etikos bei apskaitos temomis. Atkreipiame dėmesį, kad Auditorių rūmų kvalifikacijos kėlimo tvarkose yra aiškiai aprašyta, kiek ir kokiomis temomis auditorius turi išklausyti kvalifikacijos kėlimo valandų. Auditorių rūmai kontroliuoja, kiek ir kokiomis temomis auditoriai kėlė kvalifikaciją. Dirbtinai apibrėžus konkrečias temas, kurias auditoriai privalo išklausyti, Auditorių rūmų nuomone, nebus garantuojamas tikėtinas rezultatas – kiekvieno auditoriaus asmeninė atsakomybė ir noras kelti kvalifikaciją konkrečiomis jo darbui aktualiomis temomis, o siekis tik įvykdyti Įstatyme numatytą pareigą. Taip pat pažymime, kad pakanka nurodyti bendrą kvalifikacijos kėlimo valandų skaičių per laikotarpį (120 ak. val. per 3 m.), Auditorių rūmai detalų aprašymą pateikia savo Tvarkose atsižvelgdami į srities problematiką ir temų aktualumą pagal esamą laikotarpį.
Pasikeitus aktualijoms, keisti Įstatymą nepatogu ir per brangu, o įtrauktos konkrečios temos ar nurodytos valandos apribos galimybes tiek pačių kvalifikuojamųjų, tiek Institucijų, kurios bus atsakingos už konkrečios srities edukaciją; Pritarti iš dalies Argumentai: Lietuvos auditorių rūmai, atsižvelgdami į temų aktualumą ir srities problematiką pagal esamą poreikį kontroliuoja, kiek ir kokiomis temomis auditoriai turi kelti kvalifikaciją, ir kvalifikacijos kėlimo tvarkose yra aiškiai numatę, kiek ir kokiomis temomis auditorius turi išklausyti kvalifikacijos kėlimo valandų, todėl siūloma įstatymo projekte atsisakyti kvalifikacijos kėlimo valandų detalizavimo pagal temas, nustatant kokiomis temomis auditorius privalo kelti profesinę kvalifikaciją. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „86 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio straipsnį 2 dalį ir ją jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Auditorių teisės ir pareigos atliekant finansinių ataskaitų auditą 1.
Auditorius, atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, turi šias teises:
1) pasinaudodamas naudodamasis profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir atsižvelgdamas į finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką, pasirinkti finansinių ataskaitų audito atlikimo procedūras;
2) gauti iš audituojamos įmonės finansinių ataskaitų auditui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir naudotis visa sukaupta informacija;
3) reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų teikiami paaiškinimai, atliekami kiti būtini veiksmai, reikalingi finansinių ataskaitų auditui atlikti;
4) reikalauti, kad audituojamos įmonės darbuotojai teiktų paaiškinimus raštu;
5) reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų sudarytos sąlygos atlikti finansinių ataskaitų auditą;
6) kitas teises, nustatytas tarptautiniuose audito standartuose ir finansinių ataskaitų audito sutartyje. 2.
2Auditorius privalo:
1) atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyto Buhalterių profesionalų etikos kodekso, 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;
2) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją auditorių kvalifikacijos kėlimo kursuose (per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kursų Auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose arba ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išeiti lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, įskaitant temas iš kurių ne mažiau kaip 10 valandų būtų skirta korupcijos, užsienio pareigūnų papirkinėjimo papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos temoms klausimais,) Jeigu o jeigu auditorius teikia užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, – ir dėl profesinių standartų ir jų taikymo) ne mažiau kaip 30 valandų iš 120 valandų kursų turi būti išklausyta profesinių standartų ir jų taikymo temomis;
3) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytą informaciją;
4) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nustatytas šio įstatymo 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse;
5) kai atliekama jo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.“ 7.
Auditorius privalo:
1) atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyto Buhalterių profesionalų etikos kodekso, 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;
2) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją auditorių kvalifikacijos kėlimo kursuose (per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kursų Auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose arba ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išeiti lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, įskaitant temas iš kurių ne mažiau kaip 10 valandų būtų skirta korupcijos, užsienio pareigūnų papirkinėjimo papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos temoms klausimais,) Jeigu o jeigu auditorius teikia užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, – ir dėl profesinių standartų ir jų taikymo) ne mažiau kaip 30 valandų iš 120 valandų kursų turi būti išklausyta profesinių standartų ir jų taikymo temomis;
3) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytą informaciją;
4) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nustatytas šio įstatymo 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse;
5) kai atliekama jo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.“
7Lietuvos auditorių rūmai,
2018-09-19 Nr.
3
nurodyti teisėsaugos institucijas (policija, muitinė, Sienos apsaugos tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, specialiosios tarnybos (STT, VSD), Teisingumo ministerija); Pritarti Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo tikslinga įstatyme nurodyti į kurią instituciją turi kreiptis audito įmonė įtardama apie įtariamus užsienio pareigūnų papirkimus sudarant tarptautinius sandorius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) pranešti teisėsaugos institucijoms Specialiųjų tyrimų tarnybai apie galimus įtariamus užsienio pareigūnų papirkinėjimo papirkimo sudarant tarptautinius sandorius atvejus, kaip nustatyta šio įstatymo 73 straipsnio 15 punkte nurodytose rekomendacijose.“
8Lietuvos auditorių rūmai,
2018-09-19 Nr. 1.9-S086411 (52¹)2
Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad terminas „pagrįsta prašymas“ yra suprantamas kaip prašymas esant teisiniam pagrindimui ir faktinėms objektyvioms aplinkybėms ir siekiant, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tinkamai vykdytų galiojančio Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnyje nustatytas funkcijas ir tik esant pagrįstam prašymui kreiptųsi į Įstaigą įgaliotą atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto reguliuojamos veiklos patikros tyrimą. 9. Lietuvos auditorių rūmai, 2018-09-19 Nr. 1.9-S086411 (52²)3
Taip pat Auditorių rūmai atkreipia dėmesį, kad 3 dalyje nurodoma, jog tyrimo terminas gali būti pratęstas, tačiau nenurodomas galutinis terminas; Nepritarti Argumentai: Pažymėtina, kad galiojančio Finansinių ataskaitų audito įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos, ir šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatomi atvejai, kai tyrimas yra stabdomas, ir atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, Įstaigos sprendimu, tyrimo terminas gali būti pratęstas. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame įstatyme dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo sustabdymo ir maksimalaus termino pratęsimo atvejai yra numatyti Įstaigos tvarkos apraše, ir atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas tyrimas, atliekamas tiktai tais atvejais, kai yra gauta visa su tyrimu susijusi informacija, apie galimai netinkamai auditoriaus, audito įmonės atliktą finansinių ataskaitų auditą, reguliuojamosios veiklos patikras, ir aplinkybės gali būti labai skirtingos ir vertintinos individualiai, ir siekiant suvienodinti įstatyme dėstomas nuostatas, siūloma nekeisti įstatymo projekto nuostatos dėl reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo maksimalaus termino pratęsimo, numatant, kad sustabdymo termino atvejai nustatomi reguliuojamosios veiklos patikros tyrimo tvarkoje. 10. Lietuvos auditorių rūmai,
211
Taip pat atkreipiame dėmesį, jei pritarus dabartiniams Įstatymų projektams, kad priežiūra lieka Įstaigos kompetencijoje, manytume, kad tokiu atveju tiek metodinę pagalbą, tiek ir konsultacijas turi teikti Įstaiga, kaip laikoma vienintele kompetentinga institucija vykdanti su jomis susijusių paslaugų priežiūrą;
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siekiama numatyti, kad Įstaiga atlieka reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą pagal savo nustatytą reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarką, rengia ir teikia metodinę pagalbą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl auditorių ir (arba) audito įmonių atliekamos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros, siūloma numatyti, kad Įstaiga, vykdanti reguliuojamosios veiklos priežiūrą atitinkamai ir rengtų rekomendacijas ir konsultuotų dėl jų. Kartu siūloma numatyti, kad Įstaiga tvarką, pagal kurią atliktų reguliuojamosios veiklos patikrų kokybės tyrimus, derintų su Finansų ministerija. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1816 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 62 straipsnio 1 dalies 3 punktą j papunkčiu:
„j) šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarkos aprašą;“. 2. Papildyti 62 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „12) rengia rekomendacijas dėl profesinių standartų ir tarptautinių audito standartų taikymo atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir
(arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą ir konsultuoja dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo;“ 13.
Papildyti 62 straipsnio 1 dalį 12 13 punktu: „1213) teikia metodinę pagalbą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl auditorių ir (arba) audito įmonių atliekamos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros.“
straipsnio 2 dalies dalį nauju 10 punktą punktu ir jį išdėstyti taip: „10) dalyvauti Auditorių rūmams rengiant rekomendacijas Auditorių rūmų nariams dėl profesinių standartų taikymo teikiant užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas ir dėl profesinių standartų ir tarptautinių standartų taikymo atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą;“. 35. Papildyti 62 straipsnio 2 dalį 11 punktu: „11) dalyvauti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatant techninę užduotį, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme;“. 46. Papildyti Buvusį 62 straipsnio 2 dalį 12 punktu 2 dalies 10 punktą laikyti 12 punktu. „1012) turėti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.“
įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2331(2) 19 straipsnio 1 dalį keičiamo įstatymo 73 straipsnio 13 punktą, ir jį išdėstyti taip: „13) rengti Auditorių rūmų nariams rekomendacijas dėl profesinių standartų tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržiūros užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų taikymo teikiant finansinių ataskaitų peržiūrų, užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas ir dėl profesinių standartų ir tarptautinių audito standartų taikymo atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, konsultuoti Auditorių rūmų narius dėl rekomendacijų įgyvendinimo ir kontroliuoti užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų kokybę;“. 3. Patikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Buvusius 73 straipsnio 14, 15, –16 punktus laikyti atitinkamai 16, 17, –18 punktais.“
11Lietuvos auditorių rūmai,
34
Argumentai: Siekiant tinkamai įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos EBPO konvencijos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje 2 etapo rekomendaciją – dirbti su apskaitos ir audito profesijos atstovais, siekiant padidinti žinomumą apie užsienio valstybės pareigūnų papirkimą ir teikti gaires apie jų vaidmenį atskleidžiant įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus ir pranešant apie įtariamus užsienio valstybės pareigūnų papirkimo atvejus EBPO nustatytą rekomendaciją, ir atsižvelgiant į Lietuvos auditorių rūmų pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto Nr.
straipsnio 3 dalį ir konkrečiai nurodyti, kad Lietuvos auditorių rūmai bendradarbiaujant su kompetentinga institucija (Specialiųjų tyrimų tarnyba) rengia rekomendacijas, skirtas užsienio pareigūnų papirkinėjimo sudarant tarptautinius sandorius atvejams nustatyti. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 73 straipsnio naują 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) rengti, bendradarbiaujant su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Auditorių rūmų nariams rekomendacijas, skirtas užsienio pareigūnų papirkinėjimo papirkimo sudarant tarptautinius sandorius atvejams nustatyti, konsultuoti Auditorių rūmų narius dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo ir kontroliuoti jų įgyvendinimą;“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-09-19 pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į
ir komiteto pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: pritarti Audito komiteto patobulintam Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 1, 2, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo vienuoliktuoju¹ skirsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2331(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2018-10-107 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 9 straipsnyje siūloma numatyti, kad audito įmonė atlieka ne tik finansinių ataskaitų auditą, bet ir turi teisę teikti užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, laikantis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų, siūloma patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnyje keičiamo įstatymo 37 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2331(2) 7 straipsnį, papildant straipsnį dalimi 1 dalimi kuria keičiamas įstatymo 37 straipsnio pavadinimas ir 7 straipsnį išdėstyti taip: „97 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „37 straipsnis. Audito įmonių veikla, teisės ir atsakomybė atliekant finansinių ataskaitų auditą“. 2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) teikti užtikrinimo ir kitas susijusias
paslaugas, laikantis laikydamasi Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų;“. Pritarti
2Audito komitetas,
2018-10-1020 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2331 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos taisytinos, nes jose pateiktos nuorodos yra ne į „šio įstatymo“ straipsnių nuostatas, bet į keičiamo Finansinių ataskaitų audito įstatymo atitinkamų straipsnių, jų dalių nuostatas ir į išvadoje išdėstytus pasiūlymus pagal gautas pastabas ir siūlymus, siūloma patikslinti įstatymo projekto 22 straipsnį. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2331(2) 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2220 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įgaliota institucija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 8 dalyje išdėstytame Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 10 punkte nurodytoms nurodytai viešojo intereso įmonėms įmonei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 69 straipsnio nuostatos taikomos nuo
įmonės finansinių ataskaitų auditui šio Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 reikalavimai taikomi atliekant nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų finansinių ataskaitų auditą. 4. Šio įstatymo 6 4 straipsnio straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos fiziniams asmenims, kuriems auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikintas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais po šio įstatymo įsigaliojimo. 5.
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos dėl auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų, kiek jos susijusios su korupcijos, užsienio pareigūnų papirkinėjimo papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir profesinių standartų ir jų taikymo temomis, taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
8Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėjos Jolanta Zibavičiūtė, Modesta Banytė)