Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Vilnius
straipsnio papildymas Papildyti 3 straipsnį 5¹dalimi ir jį išdėstyti taip:
„1. Rinkimų į Europos Parlamentą teisę turi Lietuvos Respublikos
piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 2. Balsuoti ar būti kandidatu tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 3. Asmenys, kurie gali balsuoti ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti ar būti kandidatais tik vienoje valstybėje narėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti kandidatais, jeigu jiems šios teisės yra atimtos kilmės valstybėje narėje. 4. Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatas į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą iki nustatytosios dienos. 5. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį arba kuriems iki nustatytosios dienos nėra pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 5¹.
5¹. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų. 6. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje. 7. Balsuoti ar būti kandidatais negali asmenys, kurie rinkimų komisijų prašymu atsisako deklaruoti, ar jie atitinka šio straipsnio reikalavimus. 8. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio
Europos Sąjungos valstybėje narėje arba balsuoja daugiau kaip vienoje rinkimų apylinkėje, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Projekto XIIIP-2324(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Vilnius
Papildyti 3 straipsnį 5¹dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 2. Balsuoti ar būti kandidatu tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 3. Asmenys, kurie gali balsuoti ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti ar būti kandidatais tik vienoje valstybėje narėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti kandidatais, jeigu jiems šios teisės yra atimtos kilmės valstybėje narėje. 4. Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatas į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą iki nustatytosios dienos. 5. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį arba kuriems iki nustatytosios dienos nėra pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 5¹.
5¹. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 10 metų. 6. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje. 7. Balsuoti ar būti kandidatais negali asmenys, kurie rinkimų komisijų prašymu atsisako deklaruoti, ar jie atitinka šio straipsnio reikalavimus. 8. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio – draudžiami. 9. Asmuo, kuris balsuoja tuose pačiuose rinkimuose Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba balsuoja daugiau kaip vienoje rinkimų apylinkėje, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys Įstatymų projektų rengimą paskatino politinės korupcijos mastai Lietuvoje, piliečių nusivylimas ir mažas pasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu. Šiuo metu daugelis priimtų antikorupcinių įstatymų ir kitų teisės aktų kovoja su šio reiškinio pasekmėmis, tačiau nėra efektyvių priemonių šalinančių politinės korupcijos priežastis. Mūsų manymu, būtina dalinai riboti asmenų, nuteistų už korupcinius nusikaltimus patekimą į valdžią. Todėl būtina tobulinti rinkimų įstatymus, nustatyti terminus po kiek laiko už korupciją teistas žmogus gali kelti savo kandidatūrą rinkimuose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė ir juos inicijuoja grupė Seimo narių. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančius rinkimų įstatymus kandidatai privalo nurodyti apie savo teistumą dokumentuose, tačiau niekas netrukdo atlikusiam laivės atėmimo bausmę už korupcinius nusikaltimus tais pačiais metais kelti savo kandidatūrą į Seimą, į Savivaldybės tarybą ar merus bei į Europos Parlamentą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti papildomus reikalavimus kandidatams rinkimuose – tam tikrą protingą periodą, per kurį nuteistas asmuo už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai įrodytų visuomenei savo sąžiningą elgesį ir atkurtą reputaciją.
Rengėjai siūlo, kad Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, meru ir Europos Parlamento nariu negalėtų būti renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio priėmimo nepraėjo dešimt metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Šie įstatymai turėtų teigiamos reikšmės kovojant su korupcija ir neteisėta prekyba poveikiu. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šie įstatymų projektai nėra susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios Reikia priimti pateiktas rinkimų įstatymų pataisas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti papildomų teisės aktų nereikės. 12. Įstatymų projektų įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymų projektų specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „rinkimai“, „kova su korupcija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai:
Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Andrius Palionis Arvydas Nekrošius Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Artūras Skardžius Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Vida Ačienė Guoda Burokienė Zenonas Streikus Kęstutis Mažeika Jonas Jarutis Vytautas Bakas Rima Baškienė Antanas Baura Petras Valiūnas Arūnas Gumuliauskas Stasys Tumėnas Audrys Šimas Viktoras Rinkevičius Juozas Varžgalys Levutė Staniuvienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlomos įtvirtinti asmens pasyviosios rinkimų teisės į Europos Parlamento narius įgyvendinimo sąlygos dėl to, kad jis “teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų” yra diskutuotinos atsižvelgiant į tai, kad:
žymiai labiau apriboja asmens teisę būti renkamu į Europos Parlamentą (politinę Europos Sąjungos atstovaujamąją instituciją), nei asmens teisė būti renkamu Seimo nariu (valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos nariu). Pagal Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatą „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį <...>“. Pagal šią nuostatą teismo paskirtą bausmę atlikęs asmuo (nepriklausomai nuo nusikaltimo rūšies, pobūdžio ar sunkumo) gali būti renkamas Seimo nariu, išskyrus asmenį, kuris apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų už nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika.
Pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą
“Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs teismo
nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu”;
nurodytos konkrečios nusikaltimų rūšys „valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai“. Už tokių nusikaltimų padarymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ 225-229 straipsniuose ir XXXII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“ 213-224 straipsniuose. Toks konkrečių nusikaltimų rūšių išskyrimas ne tik iškreipia Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, bet ir leidžia šiuos nusikaltimus laikyti pavojingesniais bei sunkesnes pasekmes asmeniui sukeliančiais, nei pvz. Baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, XVI skyriuje numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Valstybės perversmas, išdavystė, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimas, kolaboravimas, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla, vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir kt.).
Už pastaruosius nusikaltimus teismo paskirtą bausmę atlikę asmenys gali siekti būti renkami Europos Parlamento nariais pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatą „ Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį”. Taigi ir šiuo aspektu, teikiamo projekto nuostatos yra ydingos, juose sukuriamas prieštaringas teisinis reguliavimas, neatitinkantis teisinės valstybės principo. 2. Projekto nuostata, nustatanti asmens teisės būti renkamam Europos Parlamento nariu ribojimą dėl to, kad jis „teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, tikslintina. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nepatraukus asmens baudžiamojon atsakomybėn, todėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga, kaip papildanti apkaltinamojo nuosprendžio faktą, būtų perteklinė. 3. Projekto nuostatose turėtų būti nurodomas ne teismo nuosprendžio „įsigaliojimas“, o teisinė sąvoka „įsiteisėjimas“. 4. Projekto pavadinime bei 1 straipsnio pavadinime turi būti nurodomas ne keičiamo įstatymo
turi būti dėstoma neparyškintu šriftu, o keičiamas straipsnis naujai turi būti dėstomas kabutėse. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-06-29 Nr. S-2018-5357 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2324 (toliau – Projektas), informuojame, jog pritariame 2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-2324 pateiktiems argumentams, pagrindžiantiems tai, kad Projektu žymiai labiau apribojama asmens teisė būti renkamu į politinę Europos Sąjungos atstovaujamąją instituciją, nei asmens teisė būti renkamu į Seimą, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami tik bausmę atliekantys asmenys. Projektu siūloma įtvirtinti, jog Europos Parlamento nariais negali būti renkami ir asmenys, kurie teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų. Toliau pateikiame vertinimą dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Atkreipiame dėmesį, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai.
atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalyje garantuotą teisę, o 22 straipsnyje išdėstytas teisinis pagrindas dėl tos teisės naudojimo išsamių nuostatų priėmimo – šia teise naudojamasi atsižvelgiant į išsamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, vieningai priima Taryba. Tokios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų. Priemonės šiai teisei įgyvendinti buvo patvirtintos priėmus Tarybos direktyvą 93/109/EB[1]. Vis dėl to, išskyrus reikalavimą turėti valstybės narės pilietybę, kuris yra bendras visoms valstybėms narėms, kitos teisės būti kandidatu rinkimuose sąlygos daugumoje valstybių yra skirtingos – Europos Sąjungos lygiu konkrečiai nenustatoma daugiau reikalavimų kandidatams, todėl asmenų, turinčių minėtą teisę, nustatymas yra kiekvienos valstybės narės kompetencija laikantis Sąjungos teisės. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį pripažįstama galimybė apriboti naudojimąsi teisėmis, kaip antai jos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, laikantis proporcingumo principo, yra būtini ir atitinka Sąjungos pripažintus bendrųjų interesų tikslus arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti[2]. Pažymėtina, jog Projektu siekiama minėtuosius apribojimus įtvirtinti įstatyme, jais nėra paneigiama pati teisė, o tik tam tikri asmenys nustatytomis sąlygomis dėl savo elgesio pašalinami iš turinčių teisę kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose asmenų grupės tol, kol atitinka minėtas sąlygas.
Tačiau kyla abejonių dėl tokio apribojimo proporcingumo. Byloje dėl balsavimo teisės ribojimų asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką,[3] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, jog apribojimas pripažintinas proporcingu tiek, kiek skiriant jį atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, be to, bausmės trukmę. Tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti, kad Europos Parlamento nariais dešimt metų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai negali būti renkami asmenys pripažinti kaltais. Atkreipiame dėmesį, jog į minėtąsias nusikalstamų veikų grupes įeina skirtingo sunkumo nusikaltimai, kaip antai, apysunkiai ar sunkūs, kurie lemia ir skirtingus teistumo laikotarpius bei bendrai atskleidžia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nustačius bendrą dešimties metų draudimo dalyvauti rinkimuose terminą, susidarytų situacija, kai draudimas taikomas ir, pavyzdžiui, tokiam asmeniui, kuriam teistumas jau seniai yra išnykęs ir asmuo yra laikomas neteistu, tačiau rinkimų teisę varžanti priemonė jam vis dar galioja, ir tokiam asmeniui, kuris padarė sunkesnį nusikaltimą, tačiau suvaržymas pasibaigia kartu su teistumo išnykimu. Nagrinėjamu atveju priemonė būtų taikoma neatsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, veikų sunkumo laipsnį, asmeniui paskirtą realią bausmės trukmę pagal veikos pavojingumą ir kitas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos vertinant rinkimų teisės apribojimo tikslingumą ir proporcingumą – identiškas pilietinių teisių suvaržymas būtų taikomas visiškai skirtingo pavojingumo veikas įvykdžiusiems asmenims.
Be to, net jei teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikusio kandidato pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas priklausytų ir dėl atliktos bausmės sukeliamų padarinių dėl teistumo (neišnykusio arba nepanaikinto), kiltų klausimų, ar toks ribojimas sudaro prielaidas įgyvendinti rinkimų teisę[4] bei atspindėti rinkėjų valią spręsti dėl tokio asmens kandidatūros. Apibendrinę tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūloma įtvirtinti priemonė, apribojanti galimybes nurodytiems asmenims kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose, kelia abejonių dėl jos atitikties proporcingumo principui bei pažymime, jog priemonės, varžančios naudojimąsi Chartijoje įtvirtinta teise, tačiau neatitinkančios jos 52 straipsnyje įtvirtintų apribojimo pateisinamumo sąlygų, turi būti vertinamos kaip prieštaraujančios Europos Sąjungos teisei. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1] 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos Direktyva 93/109/EB nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus. [2] 2010 m. lapkričio 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Volker und Markus Schecke ir Eifert byloje C‑92/09 ir C‑93/09; 2015 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Lanigan byloje C‑237/15. [3] 2015 m. spalio 6 d.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Thierry Delvigne byloje C-650/13. [4] Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė yra susijusi su konstitucine Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas), kuri įgyvendinama dalyvaujant formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas).
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Meilė Čeputienė. Seimo narys Juozas Olekas, Seimo teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas, Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-211 5¹ N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pasyviosios rinkimų teisės į Europos Parlamento narius įgyvendinimo sąlygos dėl to, kad jis “teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų” yra diskutuotinos atsižvelgiant į tai, kad:
(politinę Europos Sąjungos atstovaujamąją instituciją), nei asmens teisė būti renkamu Seimo nariu (valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos nariu).
Pagal Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatą „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį <...>“. Pagal šią nuostatą teismo paskirtą bausmę atlikęs asmuo (nepriklausomai nuo nusikaltimo rūšies, pobūdžio ar sunkumo) gali būti renkamas Seimo nariu, išskyrus asmenį, kuris apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų už nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika. Pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą “Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu”;
nurodytos konkrečios nusikaltimų rūšys „valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai“.
Už tokių nusikaltimų padarymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ 225-229 straipsniuose ir XXXII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“ 213-224 straipsniuose. Toks konkrečių nusikaltimų rūšių išskyrimas ne tik iškreipia Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, bet ir leidžia šiuos nusikaltimus laikyti pavojingesniais bei sunkesnes pasekmes asmeniui sukeliančiais, nei pvz. Baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, XVI skyriuje numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Valstybės perversmas, išdavystė, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimas, kolaboravimas, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla, vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir kt.). Už pastaruosius nusikaltimus teismo paskirtą bausmę atlikę asmenys gali siekti būti renkami Europos Parlamento nariais pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatą „ Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį”.
Taigi ir šiuo aspektu, teikiamo projekto nuostatos yra ydingos, juose sukuriamas prieštaringas teisinis reguliavimas, neatitinkantis teisinės valstybės principo. Nepritarti Komitetas pritarė projekto iniciatorių nuomonei, kad kol nėra efektyvių priemonių šalinančių politinės korupcijos priežastis, būtina dalinai riboti asmenų, nuteistų už korupcinius nusikaltimus patekimą į valdžią. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-211
renkamam Europos Parlamento nariu ribojimą dėl to, kad jis „teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, tikslintina. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nepatraukus asmens baudžiamojon atsakomybėn, todėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga, kaip papildanti apkaltinamojo nuosprendžio faktą, būtų perteklinė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-211
nuosprendžio „įsigaliojimas“, o teisinė sąvoka „įsiteisėjimas“. Pritarti Taip pat aiškumo dėlei tikslinga po žodžio „įsiteisėjimo“ įrašyti žodį „dienos“ , o terminą rašyti skaitmenimis. Komiteto pasiūlymas: 5¹dalį išdėstyti taip:
„5¹. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie teismo
nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo dešimt 10 metų.“ 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nurodomas ne keičiamo įstatymo 3 straipsnio papildymas, o pakeitimas, projekto 1 straipsnyje pakeitimų esmė turi būti dėstoma neparyškintu šriftu, o keičiamas straipsnis naujai turi būti dėstomas kabutėse. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-07-121 5¹ N Išnagrinėję Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2324 (toliau – Projektas), informuojame, jog pritariame 2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-2324 pateiktiems argumentams, pagrindžiantiems tai, kad Projektu žymiai labiau apribojama asmens teisė būti renkamu į politinę Europos Sąjungos atstovaujamąją instituciją, nei asmens teisė būti renkamu į Seimą, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami tik bausmę atliekantys asmenys. Projektu siūloma įtvirtinti, jog Europos Parlamento nariais negali būti renkami ir asmenys, kurie teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų. Toliau pateikiame vertinimą dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei.
Atkreipiame dėmesį, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. 39 straipsnio 1 dalis atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalyje garantuotą teisę, o 22 straipsnyje išdėstytas teisinis pagrindas dėl tos teisės naudojimo išsamių nuostatų priėmimo – šia teise naudojamasi atsižvelgiant į išsamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, vieningai priima Taryba. Tokios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų. Priemonės šiai teisei įgyvendinti buvo patvirtintos priėmus Tarybos direktyvą 93/109/EB[¹]. Vis dėl to, išskyrus reikalavimą turėti valstybės narės pilietybę, kuris yra bendras visoms valstybėms narėms, kitos teisės būti kandidatu rinkimuose sąlygos daugumoje valstybių yra skirtingos – Europos Sąjungos lygiu konkrečiai nenustatoma daugiau reikalavimų kandidatams, todėl asmenų, turinčių minėtą teisę, nustatymas yra kiekvienos valstybės narės kompetencija laikantis Sąjungos teisės. Pagal Chartijos 52 straipsnio
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, laikantis proporcingumo principo, yra būtini ir atitinka Sąjungos pripažintus bendrųjų interesų tikslus arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti[²].
Pažymėtina, jog Projektu siekiama minėtuosius apribojimus įtvirtinti įstatyme, jais nėra paneigiama pati teisė, o tik tam tikri asmenys nustatytomis sąlygomis dėl savo elgesio pašalinami iš turinčių teisę kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose asmenų grupės tol, kol atitinka minėtas sąlygas. Tačiau kyla abejonių dėl tokio apribojimo proporcingumo. Byloje dėl balsavimo teisės ribojimų asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką,[³] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, jog apribojimas pripažintinas proporcingu tiek, kiek skiriant jį atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, be to, bausmės trukmę. Tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti, kad Europos Parlamento nariais dešimt metų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai negali būti renkami asmenys pripažinti kaltais. Atkreipiame dėmesį, jog į minėtąsias nusikalstamų veikų grupes įeina skirtingo sunkumo nusikaltimai, kaip antai, apysunkiai ar sunkūs, kurie lemia ir skirtingus teistumo laikotarpius bei bendrai atskleidžia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nustačius bendrą dešimties metų draudimo dalyvauti rinkimuose terminą, susidarytų situacija, kai draudimas taikomas ir, pavyzdžiui, tokiam asmeniui, kuriam teistumas jau seniai yra išnykęs ir asmuo yra laikomas neteistu, tačiau rinkimų teisę varžanti priemonė jam vis dar galioja, ir tokiam asmeniui, kuris padarė sunkesnį nusikaltimą, tačiau suvaržymas pasibaigia kartu su teistumo išnykimu.
Nagrinėjamu atveju priemonė būtų taikoma neatsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, veikų sunkumo laipsnį, asmeniui paskirtą realią bausmės trukmę pagal veikos pavojingumą ir kitas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos vertinant rinkimų teisės apribojimo tikslingumą ir proporcingumą – identiškas pilietinių teisių suvaržymas būtų taikomas visiškai skirtingo pavojingumo veikas įvykdžiusiems asmenims. Be to, net jei teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikusio kandidato pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas priklausytų ir dėl atliktos bausmės sukeliamų padarinių dėl teistumo (neišnykusio arba nepanaikinto), kiltų klausimų, ar toks ribojimas sudaro prielaidas įgyvendinti rinkimų teisę[⁴] bei atspindėti rinkėjų valią spręsti dėl tokio asmens kandidatūros. Apibendrinę tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūloma įtvirtinti priemonė, apribojanti galimybes nurodytiems asmenims kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose, kelia abejonių dėl jos atitikties proporcingumo principui bei pažymime, jog priemonės, varžančios naudojimąsi Chartijoje įtvirtinta teise, tačiau neatitinkančios jos 52 straipsnyje įtvirtintų apribojimo pateisinamumo sąlygų, turi būti vertinamos kaip prieštaraujančios Europos Sąjungos teisei. Nepritarti Priemonės ir nuostatos pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti buvo patvirtintos priėmus Tarybos direktyvą 93/109/EB[¹]. Kaip ir pažymi ETD savo išvadoje, tokios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų.
Išskyrus reikalavimą turėti valstybės narės pilietybę, kuris yra bendras visoms valstybėms narėms, kitos teisės būti kandidatu rinkimuose sąlygos daugumoje valstybių yra skirtingos – Europos Sąjungos lygiu konkrečiai nenustatoma daugiau reikalavimų kandidatams, todėl asmenų, turinčių minėtą teisę, nustatymas yra kiekvienos valstybės narės kompetencija laikantis Sąjungos teisės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Juozas Olekas 2018-06-301 5¹ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 4¹punktą ir jį išdėstyti taip: „5¹. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų penki metai.“ Nepritarti Komitetas pritarė projekto iniciatorių nuomonei, kad kol nėra efektyvių priemonių šalinančių politinės korupcijos priežastis, būtina dalinai riboti asmenų, nuteistų už korupcinius nusikaltimus patekimą į valdžią ir nustatyti papildomus reikalavimus kandidatams rinkimuose – 10 metų terminą, per kurį nuteistas asmuo už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai įrodytų visuomenei savo sąžiningą elgesį ir atkurtą reputaciją. Taip pat atsižvelgiant į juridinę techniką pasiūlymo 1 sakinyje, išdėstant pakeitimo esmę, turėtų būti nurodyta 1 straipsnio 5¹ punktas. 6.
projektui XIIIP-2324(2), komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –1, susilaikė –3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2324(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė