Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį 4¹ dalimi ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (toliau – rinkėjai). Savivaldybių tarybų rinkimuose (toliau – rinkimai) nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 2. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. 3.
Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų.
iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. 4¹. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų. 5. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje. 6.
6Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Projekto XIIIP-2323(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį 4¹ dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę
nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 2. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. 3.
gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų.
renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. 4¹. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 10 metų. 5. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje. 6. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys Įstatymų projektų rengimą paskatino politinės korupcijos mastai Lietuvoje, piliečių nusivylimas ir mažas pasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu. Šiuo metu daugelis priimtų antikorupcinių įstatymų ir kitų teisės aktų kovoja su šio reiškinio pasekmėmis, tačiau nėra efektyvių priemonių šalinančių politinės korupcijos priežastis. Mūsų manymu, būtina dalinai riboti asmenų, nuteistų už korupcinius nusikaltimus patekimą į valdžią. Todėl būtina tobulinti rinkimų įstatymus, nustatyti terminus po kiek laiko už korupciją teistas žmogus gali kelti savo kandidatūrą rinkimuose. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė ir juos inicijuoja grupė Seimo narių. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančius rinkimų įstatymus kandidatai privalo nurodyti apie savo teistumą dokumentuose, tačiau niekas netrukdo atlikusiam laivės atėmimo bausmę už korupcinius nusikaltimus tais pačiais metais kelti savo kandidatūrą į Seimą, į Savivaldybės tarybą ar merus bei į Europos Parlamentą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti papildomus reikalavimus kandidatams rinkimuose – tam tikrą protingą periodą, per kurį nuteistas asmuo už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai įrodytų visuomenei savo sąžiningą elgesį ir atkurtą reputaciją.
Rengėjai siūlo, kad Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, meru ir Europos Parlamento nariu negalėtų būti renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio priėmimo nepraėjo dešimt metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Šie įstatymai turėtų teigiamos reikšmės kovojant su korupcija ir neteisėta prekyba poveikiu. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šie įstatymų projektai nėra susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios Reikia priimti pateiktas rinkimų įstatymų pataisas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti papildomų teisės aktų nereikės. 12. Įstatymų projektų įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymų projektų specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „rinkimai“, „kova su korupcija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai:
Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Andrius Palionis Arvydas Nekrošius Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė Artūras Skardžius Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Vida Ačienė Guoda Burokienė Zenonas Streikus Kęstutis Mažeika Jonas Jarutis Vytautas Bakas Rima Baškienė Antanas Baura Petras Valiūnas Arūnas Gumuliauskas Stasys Tumėnas Audrys Šimas Viktoras Rinkevičius Juozas Varžgalys Levutė Staniuvienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlomos įtvirtinti asmens (savivaldybės nuolatinio gyventojo) pasyviosios rinkimų teisės į savivaldybės tarybos narius įgyvendinimo sąlygos dėl to, kad jis “teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų” yra diskutuotinos atsižvelgiant į tai, kad:
žymiai labiau apribotų asmens teisę būti renkamu į savivaldybės tarybos nariu (politinės atstovaujamosios institucijos, per kurią įgyvendinama vietos bendruomenės savivaldos teisė, nariu), nei asmens teisę būti renkamu Seimo nariu (valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos nariu). Pagal Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatą „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį <...>“. Pagal šią nuostatą teismo paskirtą bausmę atlikęs asmuo (nepriklausomai nuo nusikaltimo rūšies, pobūdžio ar sunkumo) gali būti renkamas Seimo nariu, išskyrus asmenį, kuris apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų už nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika.
Pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą “Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu”;
nurodomos konkrečios nusikaltimų rūšys „nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai <...>“. Už tokių nusikaltimų padarymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ 225-229 straipsniuose ir XXXII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“ 213-224 straipsniuose. Toks konkrečių nusikaltimų rūšių išskyrimas ne tik iškreipia Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, bet ir leidžia šiuos nusikaltimus laikyti pavojingesniais bei sunkesnes pasekmes asmeniui sukeliančiais, nei pvz.
Baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, XVI skyriuje numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Valstybės perversmas, išdavystė, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimas, kolaboravimas, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla, vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir kt.). Už pastaruosius nusikaltimus teismo paskirtą bausmę atlikę asmenys gali siekti būti renkami savivaldybių tarybų nariais pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą „Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį” Taigi ir šiuo aspektu, teikiamo projekto nuostatos yra ydingos, juose sukuriamas prieštaringas teisinis reguliavimas, neatitinkantis teisinės valstybės principo. 2. Projekto nuostata, nustatanti asmens teisės būti renkamam savivaldybės tarybos nariu ribojimą dėl to, kad jis „teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, tikslintina. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nepatraukus asmens baudžiamojon atsakomybėn, todėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga, kaip papildanti apkaltinamojo nuosprendžio faktą, būtų perteklinė. 3. Projekto nuostatose turėtų būti nurodomas ne teismo nuosprendžio „įsigaliojimas“, o teisinė sąvoka „įsiteisėjimas“. 4. Projekto pavadinime bei 1 straipsnio pavadinime turi būti nurodomas ne keičiamo įstatymo
turi būti dėstoma neparyškintu šriftu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.
Buišienė, tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-06-29 Nr. S-2018-5357 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2323 (toliau – Projektas), pažymime, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 40 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atkreipti dėmesį į Europos teisės departamento išvadą dėl analogiško savo turiniu Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2324, kurioje atskleistos sąlygos apriboti naudojimąsi Chartijos teisėmis, kaip antai jos 40 straipsnyje nustatyta teise bei Projektu siūlomo įtvirtinti draudimo dešimt metų po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti savivaldybės tarybos narių rinkimuose asmenims, pripažintiems kaltais už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, neatitikimas proporcingumo principo. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Meilė Čeputienė. Seimo narys Juozas Olekas, Seimo teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas, Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-211 4¹ N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekte siūlomos įtvirtinti asmens (savivaldybės nuolatinio gyventojo) pasyviosios rinkimų teisės į savivaldybės tarybos narius įgyvendinimo sąlygos dėl to, kad jis “teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų” yra diskutuotinos atsižvelgiant į tai, kad:
labiau apribotų asmens teisę būti renkamu į savivaldybės tarybos nariu (politinės atstovaujamosios institucijos, per kurią įgyvendinama vietos bendruomenės savivaldos teisė, nariu), nei asmens teisę būti renkamu Seimo nariu (valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos nariu). Pagal Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatą „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį <...>“. Pagal šią nuostatą teismo paskirtą bausmę atlikęs asmuo (nepriklausomai nuo nusikaltimo rūšies, pobūdžio ar sunkumo) gali būti renkamas Seimo nariu, išskyrus asmenį, kuris apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų už nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika.
Pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą “Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu”;
nurodomos konkrečios nusikaltimų rūšys „nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai <...>“. Už tokių nusikaltimų padarymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ 225-229 straipsniuose ir XXXII skyriaus
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“ 213-224
straipsniuose. Toks konkrečių nusikaltimų rūšių išskyrimas ne tik iškreipia Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, bet ir leidžia šiuos nusikaltimus laikyti pavojingesniais bei sunkesnes pasekmes asmeniui sukeliančiais, nei pvz.
Baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, XVI skyriuje numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Valstybės perversmas, išdavystė, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimas, kolaboravimas, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla, vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir kt.). Už pastaruosius nusikaltimus teismo paskirtą bausmę atlikę asmenys gali siekti būti renkami savivaldybių tarybų nariais pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą „Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį” Taigi ir šiuo aspektu, teikiamo projekto nuostatos yra ydingos, juose sukuriamas prieštaringas teisinis reguliavimas, neatitinkantis teisinės valstybės principo. Nepritarti Komitetas pritarė projekto iniciatorių nuomonei, kad kol nėra efektyvių priemonių, šalinančių politinės korupcijos priežastis, būtina dalinai riboti asmenų, nuteistų už korupcinius nusikaltimus patekimą į valdžią ir nustatyti 10 metų periodą, per kurį nuteistas asmuo už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai įrodytų visuomenei savo sąžiningą elgesį ir atkurtą reputaciją. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-211
renkamam savivaldybės tarybos nariu ribojimą dėl to, kad jis „teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, tikslintina.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nepatraukus asmens baudžiamojon atsakomybėn, todėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga, kaip papildanti apkaltinamojo nuosprendžio faktą, būtų perteklinė. Pritarti Projekto nuostata patikslinta. Žr. Komiteto argumentuose prie TD 3 pastabos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-211
nuosprendžio „įsigaliojimas“, o teisinė sąvoka „įsiteisėjimas“. Pritarti Taip pat aiškumo dėlei tikslinga po žodžio „įsiteisėjimo“ įrašyti žodį „dienos“ , o terminą rašyti skaitmenimis. Komiteto pasiūlymas: 4¹ dalį išdėstyti taip:
„4¹. Savivaldybės tarybos nariu negali būti
renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo dešimt
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-211
nurodomas ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio papildymas, o pakeitimas, projekto 1 straipsnyje pakeitimų esmė turi būti dėstoma neparyškintu šriftu. Pritarti Projektas patikslintas. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-07-121 4¹ N Išnagrinėję Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2323 (toliau – Projektas), pažymime, jog Atsižvelgdami į tai, siūlytume atkreipti dėmesį į Europos teisės departamento išvadą dėl analogiško savo turiniu Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2324, kurioje atskleistos sąlygos apriboti naudojimąsi Chartijos teisėmis, kaip antai jos 40 straipsnyje nustatyta teise bei Projektu siūlomo įtvirtinti draudimo dešimt metų po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti savivaldybės tarybos narių rinkimuose asmenims, pripažintiems kaltais už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, neatitikimas proporcingumo principo. Nepritarti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 40 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Šis reikalavimas būtų taikomas visiems kandidatams į savivaldybės tarybos narius. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Juozas Olekas 2018-06-301 4¹ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 4¹punktą ir jį išdėstyti taip:
„4¹. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo
nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų penki metai.“ Nepritarti Komitetas pritarė iniciatorių siūlymui nustatyti papildomus reikalavimus kandidatams rinkimuose – tam tikrą protingą periodą , t. y.
nuteistas asmuo už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai, įrodytų visuomenei savo sąžiningą elgesį ir atkurtą reputaciją. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
patobulintam įstatymo projektui XIIIP-2323(2), komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš – 1, susilaikė –3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2323(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė