1739 Įstatymo projektas Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Arvydas Anušauskas XIIIP-2307 2018-06-11 Registruotas

Lithuania · XIIIP-2307 · 2018-06-11 · Registruotas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2018-06-11
  2. Aiškinamasis raštas · 2018-06-11
  3. Teisės departamento išvada · 2018-06-11
  4. Teisės departamento išvada · 2018-06-11

Lyginamasis variantas

2018-06-11 · the official register ↗

Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ įstatymo nr. i-1491 23 straipsnio pakeitimo

ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 23

straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 23

straipsnio 1 dalį 6 punktu ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas,

sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei;

2) neįgaliųjų socialinei įmonei;

3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys;

6) nevyriausybinei organizacijai, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme."

2. Pakeisti 23

straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 5 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka."

3 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Arvydas Anušauskas

Aiškinamasis raštas

2018-06-11 · the official register ↗

PETRAUSKIENĖ Ieva

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL lietuvos respublikos VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ įstatymo nr. i-1491 23 straipsnio pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau - Įstatymas) projekto parengimą paskatino siekis padėti ugdyti nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurios siekia bendrojo gėrio, socialinio verslumo įgūdžius, kuriais pasinaudodamos NVO galėtų telkti finansus, išvengiant priklausomumo nuo trumpalaikių projektų ar gaunamos fragmentinės paramos veiklai. Viena iš sferų, kurią būtų galima perleisti visuomenės teikimui, yra viešosios naudos paslaugos, kaip pavyzdžiui socialinė priežiūra namuose, pavėžėjimai, vaikų ar jaunimo dienos centrai, švietimas ir neformalus ugdymas, informavimo ir konsultavimo veikla, psichologinės pagalbos teikimo ir kitos veiklos. NVO įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą rezervuotų sutarčių atveju padėtų joms perimti dalį viešųjų paslaugų teikimo, taip įgyvendinant Strategijos „Lietuva 2030“ bei „Nacionalinės Pažangos Programos 2020“ tikslo 5.3. „Gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą visuomenei“ uždavinį 5.3.1. “Gerinti paslaugų kokybę taikant subsidiarumo principą ir kuo aktyviau į tai įtraukiant visuomenę”. Vyriausybėje šiuo metu yra derinamas Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektas ir kartu siūlomas, kaip viena iš socialinio verslo paramos formų, Įstatymo pakeitimas įtraukti socialinio verslo subjektus į 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų sąrašą. Šiame kontekste nereikėtų pamiršti ir NVO, kurios taip pat visais atvejais veikia visuomenės ar jos grupės naudai, todėl taip pat turi teisę į tokio pobūdžio paramą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3.

3. Kaip šiuo

metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Įstatymo

23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tam tikrą statusą turintiems subjektams. Tame sąraše yra socialinės įmonės; neįgaliųjų socialinės įmonės; tiekėjai, kurių nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; tiekėjai, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; bei tiekėjai, kurių darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. Įstatymo23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. 4.

4. Kokios

siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma į Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje esantį subjektų sąrašą įtraukti nevyriausybines organizacijas, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme ir 23 straipsnio 2 dalyje numatyti, jog perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo rezervuoti šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams ne mažiau kaip 5 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Turėtų teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.

10. Ar įstatymo

projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Nėra

14. Reikšminiai

žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nevyriausybinės organizacijos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Arvydas Anušauskas

Teisės departamento išvada

2018-06-11 · the official register ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-14 Nr. S-2018-4837 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP­2307 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP­2307 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama įtvirtinti, kad perkančiosios organizacijos turi tam tikrą viešųjų pirkimų dalį rezervuoti nevyriausybinėms organizacijoms, teikiame šias pastabas. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsniu yra perkeliamas 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), 20 straipsnis. Direktyvos 2014/24/ES

20 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad valstybės narės

gali rezervuoti teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų (pavyzdžiui, bedarbių, nepalankioje padėtyje esančių mažumų narių ar kitų socialiai marginalizuotų grupių narių[1]) integracija, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 30 proc. tų grupių ar ekonominės veiklos vykdytojų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys. Taigi, pagal šią nuostatą dalyvavimą viešojo pirkimo konkurse galima rezervuoti tik tiems subjektams, kurie ne tik veikia neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinės ir profesinės integracijos srityje, bet ir įdarbina tam tikrą skaičių šių asmenų.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Projektas, kiek jame nustatoma, kad perkančiosios organizacijos gali rezervuoti pirkimus visoms nevyriausybinėms organizacijoms nepriklausomai nuo jų veiklos tikslų ir juose dirbančių asmenų statuso ir skaičiaus, laikytinas nesuderinamu su Direktyva 2014/24/ES. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected] [1] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 36 konstatuojamoji dalis.

Teisės departamento išvada

2018-06-11 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 23

STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-06-13 Nr. XIIIP-2307

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir į sąrašą subjektų, kuriems perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali rezervuoti teisę dalyvauti pirkimuose, įrašyti nevyriausybines organizacijas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pastebėtina, jog keičiamas įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos teise, įskaitant 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva). Šios Direktyvos 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas – socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba gali nustatyti, kad tokios sutartys būtų vykdomos pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 30 proc. tų grupių, ekonominės veiklos vykdytojų ar programų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.“ Nurodytos Direktyvos nuostatos taikomos, jeigu pirkimo sutarčių vertė yra lygi Direktyvos 4 straipsnyje nurodytai vertės ribai arba ją viršija.

Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas. Taigi, ne visos nevyriausybinės organizacijos atitinka Direktyvos 20 straipsnyje nurodytus kriterijus, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja direktyvos nuostatoms. Siekiant suderinti projekto nuostatas su Direktyvos nuostatomis turėtų būti ne nurodomas neapibrėžtas nevyriausybinių organizacijų ratas, o pildomas keičiamos dalies 23 straipsnio 1 dalies 1-5 punkte nurodytų ir Direktyvos reikalavimus atitinkančių subjektų ratas. Antra, pastebėtina, kad pagal galiojantį įstatymą rezervuota teisė dalyvauti pirkime gali būti suteikta atitinkamą statusą turintiems tiekėjams (socialinei įmonei, neįgaliųjų socialinei įmonei ir pan.).

Tokio reguliavimo tikslas – skatinti nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių (praradusių darbingumą, ilgalaikių bedarbių, asmenų, slaugančių neįgalius šeimos narius, asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų ir pan.) socialinę integraciją. Jeigu rezervuota teisė dalyvauti pirkime būtų suteikta visoms nevyriausybinėms organizacijoms, neatsižvelgiant į jų siekiamus tikslus ir į tai, kokių asmenų grupių naudai jos veikia, manytume, jog nevyriausybinės organizacijos atsidurtų privilegijuotoje padėtyje ir taip būtų iškreipta konkurencija kitų ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]