Projektas Lyginamasis variantas
Papildyti 2 straipsnį 7-1 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7-1. Mediacija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos
mediacijos įstatyme. 2 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl
mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat mokestinio ginčo nagrinėjimo metu iki mokesčių mokėtojo skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo padavimo Mokestinių ginčų komisijai arba teismui termino pabaigos.“ visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 71¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 71-1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
neteisminės mediacijos būdu
mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius (toliau ir ginčo šalys) gali baigti mokestinį ginčą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma dėl norminių administracinių aktų teisėtumo.
Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio kaip ir mokesčio mokėtojo skunde nurodyti reikalavimai. 2. Mokestinio ginčo perdavimą spręsti mediacijos būdu gali inicijuoti Mokestinių ginčų komisija arba bet kuri mokestinio ginčo šalis, t. y. mokesčio mokėtojas arba mokesčių administratorius. Ginčas yra perduodamas spręsti mediacijos būdu, kai yra gautas ginčo šalių sutikimas. Mokestinių ginčų komisija, perduodama ginčą spręsti mediacijos būdu, išaiškina ginčo šalims mediacijos esmę ir jos pasekmes. 3. Mokesčių mokėtojas prašymą mokestinį ginčą perduoti spręsti mediacijos būdu pateikia Mokestinių ginčų komisijai kartu su skundu dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo arba iki mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinio ginčų komisijos posėdyje pradžios. 4. Mokesčių administratorius prašymą (sutikimą) mokestinį ginčą spręsti mediacijos būdu pateikia Mokestinių ginčų komisijai kartu su Mokestinių ginčų komisijai perduodamu mokesčių mokėtojo skundu dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, bet ne vėliau, kaip iki mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinio ginčų komisijos posėdyje pradžios. Mokesčių administratorius, atsisakydamas spręsti mokestinį ginčą mediacijos būdu, nurodo atsisakymo priežastis. 5. Mokestinių ginčų komisija gali savo iniciatyva pasiūlyti ginčo šalims mokestinį ginčą spręsti mediacijos būdu iki mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinio ginčo komisijos posėdyje pradžios. 6. Ginčo šalims raštu arba Mokestinių ginčų komisijos posėdyje iki mokestinio ginčo nagrinėjimo pradžios žodžiu sutikus spręsti ginčą mediacijos būdu Mokestinių ginčų komisija sustabdo mokesčių mokėtojo skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo nagrinėjimą.
Mediacijos pradžia mokestinio ginčo sustabdymo tikslais laikoma diena, kurią Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą mokestinį ginčą perduoti spręsti mediacijos būdu, kuriame nustato iki
vykdyti. Mediatoriaus teikimu nustatytas terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau, kaip iki 10 kalendorinių dienų. 7. Mokestinių ginčų komisija paskiria vykdyti mediaciją Mokestinių ginčų komisijos nariui, kuris yra mediatorius, pagal galimybes atsižvelgusi į abiejų ginčo šalių suderintą nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra Mokestinių ginčų komisijos narys, arba praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Pranešime turi būti nurodyta konkreti mokestinio ginčo byla, mokestinio ginčo šalys, mokestinio ginčo esmė, ginčijami mokesčiai ir jų sumos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuoja Mokestinių ginčų komisiją apie iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parinktą ir paskirtą mediatorių ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos. Mediatorius skiriamas tik gavus jo rašytinį sutikimą. 8. Neteisminė mokestinių ginčų mediacija vyksta Mokestinių ginčų komisijos patalpose arba kitoje mediatoriaus su mokestinio ginčo šalimis suderintoje vietoje. Neteisminės mokestinių ginčų mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos mokestiniams ginčams, susijusiems su importo mokesčiais, įskaitant muitus. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 71² straipsniu Papildyti Įstatymą 71² straipsniu ir jį išdėstyti taip: „71².
ginčo medžiaga
1Mediatorius, jeigu jis yra Mokestinių ginčų komisijos narys,
skiriamas vykdyti mediaciją Mokestinių ginčų komisijos pirmininko įsakymu. Mediatorių, jeigu jis nėra Mokestinių ginčų komisijos narys, parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Prieš duodamas sutikimą vykdyti mediaciją, mediatorius turi teisę gauti šio įstatymo 71¹ straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją apie mokestinio ginčo šalis, mokestinio ginčo esmę, ginčijamus mokesčius ir jų sumas. 2. Mediatorius turi nusišalinti nuo mokestinio ginčo sprendimo mediacijos būdu, jeigu:
1) jis pagal mokesčių įstatymus yra laikomas su mokestinio ginčo šalimi susijusiu asmeniu;
2) jis pats arba institucija ar įstaiga, su kuria jis susijęs tarnybos
(darbo) santykiais, surašė mokesčio mokėtojo patikrinimo aktą ir (arba) dalyvavo priimant mokesčių administratoriaus arba centrinio mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą (-us), kuriuos skundžia mokesčių mokėtojas;
3) yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. 3. Paskirtam mediatoriui mediacijos laikotarpiu Mokestinių ginčų komisija sudaro sąlygas susipažinti su mokestinio ginčo byla arba mediatoriaus prašymu byla arba jos kopija perduodama mediatoriui pasirašytinai. Mediatorius iki mediacijos vykdymo termino pabaigos Mokestinių ginčų komisijai privalo grąžinti jam perduotą mokestinio ginčo medžiagą. 4. Mediatorius negali būti mokestinio ginčo šalies atstovu ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. Mediatorius, kuris yra Mokestinių ginčų komisijos narys, negali dalyvauti Mokestinių ginčų komisijos posėdyje, kuriame nagrinėjama mokestinė byla, kurioje jis vykdė arba vykdo mediaciją. 5. Faktiniai duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais mokestinėje byloje, išskyrus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme numatytus atvejus. 5 straipsnis.
Papildyti Įstatymą 71³ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„71³ straipsnis. Taikos sutarties sudarymas
ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį savo sprendimu tvirtina Mokestinių ginčų komisija ir nutraukia bylą. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. 2. Mokestinių ginčų komisijai patvirtinus ginčo šalių neteisminės mediacijos metu pasirašytą taikos sutartį mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta taikos sutartyje. 3. Mokestinių ginčų komisija netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio įstatymo 71¹ straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. Jeigu Mokestinių ginčų komisija atsisako tvirtinti taikos sutartį, dėl to ji priima motyvuotą sprendimą. Mokestinių ginčų komisijos sprendimas dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartį gali būti skundžiamas šio Įstatymo 159 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Ginčo šalims nepavykus mokestinio ginčo išspręsti taikiai per mediacijai skirtą terminą, neteisminė mediacija taip pat laikoma baigta. Mokestinių ginčų komisija nedelsdama informuoja ginčo šalis apie mediacijos pabaigą ir atnaujina mokesčių mokėtojo skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo nagrinėjimą šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka. 5. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatorius ir Mokestinių ginčų komisija, kaip neteisminę mediaciją administruojantis asmuo, turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį. 6 straipsnis. 155 straipsnio pakeitimas Papildyti 155 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti mokestinį
ginčą, jeigu ji savo sprendimu patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį“.
Papildyti 156 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Skundo nagrinėjimas mokestiniame ginče taip pat sustabdomas, jei
dėl ginčijamų sumų pradedama neteisminė mediacija, numatyta šio Įstatymo 71¹ straipsnyje“. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo
įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo Nr. IX-2112 2, 71, 155, 156 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71¹, 71² ir 71³ straipsniais įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama skatinti neteisminės mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) galimybę mokestiniuose ginčuose. Taip siekiama skatinti taikų ginčų sprendimą mokestiniuose ginčuose, mažinti administracinių teismų darbo krūvį, taupyti privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšas, skiriamas ginčų sprendimui teisme. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-03-13 nutarimu Nr. 167 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano V prioriteto „Saugi valstybė“ 5.3.4 papunktį „Darbas. Žmogaus teisių apsaugos ir pasitikėjimo teisingumo sistema stiprinimas“, t. y. alternatyvių ginčų sprendimų taikymo išplėtimas civiliniame procese ir įteisinimas administraciniame procese bei į 2016-12-13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIII-82 pritartos Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 224.7 ir
stiprinant žmogaus teisių pažeidimų prevenciją plėtodama ikiteismines ginčų nagrinėjimo procedūras, taip mažindama biurokratizmą ir spartindama ginčų sprendimą ir numato skatinti ginčus spręsti ne teismo tvarka tam pasinaudojant alternatyviomis priemonėmis – arbitražu, administracinių ginčų komisija, mokestinių ginčų komisija ir kt. bei plėtoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras.
Pirminis įstaymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Mokestinių ginčų komisja. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, kurio nauja redakcija įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. (toliau – Mediacijos įstatymas). Tiek šiuo metu galiojantys, tiek nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys teisės aktai nenumato mediacijos administraciniuose ginčuose, įskaitant mokestinius, galimybės. Pastebėtina, kad mediacijos administraciniuose ginčuose būtinybė, galimybė bei privalumai iš dalies yra aptarti Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijoje (toliau – Mediacijos koncepcija), kuri apsvarstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. pasitarime ir patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas, su siūlomais pakeitimais, iš esmės sudaro (sudarytų) pakankamas prielaidas neteisminei ir teisminei mediacijai administraciniuose ginčuose, įskaitant mokestinius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl trumpų terminų viešojo administravimo subjektų veiksmams apskųsti suinteresuoti asmenys, nenorėdami šių terminų praleisti, iš karto inicijuoja ginčus administraciniuose teismuose ar ikiteisminėse šiuos ginčus nagrinėjančiose institucijose. Mediacijos taikymas administraciniuose ginčuose iš esmės lemtų suinteresuotų asmenų galimybę pasiūlyti viešojo administravimo subjektams pašalinti akivaizdžius pažeidimus, leistų šiems subjektams papildomai revizuoti savo pačių priimtus sprendimus (veiksmus), neinicijavus ginčo teisme. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1.
nurodomais pakeitimais siūloma numatyti neteisminės mediacijos galimybę mokestiniuose ginčuose, kurią administruotų Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) ir kuri būtų vykdoma mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje etape. 4.2. Neteisminė mediacija mokestiniame ginče būtų pradedama vykdyti tik tuomet, kai ginčo šalys tam neprieštaraus. 4.3. Neteisminės mokestinių ginčų mediacijos metu ginčo šalims susitarus dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio būtų pasirašoma taikos sutartis, kurią savo sprendimu tvirtintų Komisija (išskyrus tam tikrus atvejus) ir nutrauktų bylą. Komisijai patvirtinus ginčo šalių mediacijos metu pasirašytą taikos sutartį mokesčių mokėtojas prarastų teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta taikos sutartyje. 4.4. Ginčo šalims nepavykus mokestinio ginčo išspręsti taikiai per mediacijai skirtą terminą neteisminė mediacija taip pat būtų laikoma baigta, mokestinio ginčo nagrinėjimas Komisijoje būtų atnaujinamas ir nagrinėjamas iš esmės. 4.5. Įdiegus neteisminę mediaciją mokestiniuose ginčuose bus apribota mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo galimybė pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei apskaičiuojant mokesčius nei viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, bet kuriame mokestinio ginčo etape. Tokį susitarimą ginčo šalys galės pasirašyti iki termino skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo pateikimo Komisijai pabaigos. Toks reguliavimo pakeitimas turėtų pagreitinti mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo apsisprendimą, ar ginčo šalys turi ar neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, ir nevilkintų mokestinio ginčo proceso.
Šalims iki mokesčio mokėtojo skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo termino pabaigos nepasirašius susitarimo ar jo neiniciavus pagal MAĮ
ginčą išspręsti taikiai neteisminės mediacijos būdu, t. y. dalyvaujant mediatoriui. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu pagal Teisingumo ministerijos teikiamus atitinkamų įstatymų projektus bus įteisinta neteisminė mediacija administraciniuose ginčuose, išskyrus mokestinius ginčus, bus pažeisti mokesčių mokėtojų teisėti lūkesčiai į taikų mokestinio ginčo sprendimą neteismine tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos reguliavimo pasekmės: skatinamas taikus ginčų sprendimas mokestiniuose ginčuose, mažinamas Komisijos ir administracinių teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme. Neigiamų pasekmių iš esmės nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos geresnės prielaidos taikiam mokestinių ginčų sprendimui mediacijos būdu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą reikės pakeisti (papildyti) Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 naujos redakcijos projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 patvirtintus Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatus, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko 2004 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-14. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Reikės pakeisti (papildyti) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 patvirtintus Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatus, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko 2004 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-14. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų, kurios nebuvo numatytos įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-534 ir su juo susijusius teisės aktus, iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „mediacija“, „mokestinis ginčas“, „teismas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-14 Nr. S-2018-4837 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS mokesčių administravimo įstatymo nr. iX‑2112 2, 71, 155, 156 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71¹, 71² ir 71³ straipsniais įstatymo projekto NR. XIIIP-2303 ATITIKTIES EUROPOS
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. birželio
administravimo įstatymo Nr. IX‑2112 2, 71, 155, 156 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71¹, 71² ir 71³ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-2303. Paminėtina, kad mediacijos srityje Europos Sąjungoje priimta 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL 2008 L 136, p. 3), kurios 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ji netaikoma mokesčių, muitų ar administracinėms byloms, arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus („acta iure imperii“). Pažymime, kad įstatymo projektu Nr. XIIIP-2303 siūlomi pakeitimai ir papildymai dėl mokesčių administravimo srityje numatomos mediacijos procedūros, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatų, perkeliančių Direktyvos 2008/52/EB nuostatas į nacionalinę teisę, nepažeidžia. Todėl pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2303 nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisę neturime. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad siūlomi įstatymo projektu Nr.
XIIIP-2303 pakeitimai ir papildymai turi būti suderinti tiek su kitomis galiojančiomis Mokesčių administravimo įstatymo, tiek su Mediacijos įstatymo nuostatomis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
71¹, 71² IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
toliau projekte vartojamos dvi skirtingos sąvokos „mediacija“ ir „neteisminė mediacija“. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatyme (toliau – Mediacijos įstatymas) yra apibrėžtos abi šios sąvokos, todėl svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto kontekstą nereikėtų keičiamame įstatyme apibrėžti ir neteisminės mediacijos sąvokos. Tai pat siūlytina tekste vartojamas sąvokas suvienodinti. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
administratoriaus galimybę pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio bet kuriame mokesčio etape. Tokį susitarimą ginčo šalys galėtų pasirašyti tik iki termino mokesčių mokėtojo skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo pateikimo Mokestinių ginčų komisijai arba teismui pabaigos. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, keičiamo įstatymo 152 straipsnyje yra numatyta, kad skundas Mokestinei ginčų komisijai turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė dėl svarbių priežasčių praleidusiam skundo padavimo terminą mokesčių mokėtojui terminą atnaujinti, o 4 šio straipsnio dalyje nurodoma, kad atnaujinus praleistą terminą terminai skaičiuojami nuo minėto sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos santykis su minėtomis keičiamo įstatymo 152 straipsnio 3 ir 4 dalimis, t.y. ar susitarimą būtų galima pasirašyti tik iki pirminio termino, ar iki pratęsto termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. Antra, keičiamo įstatymo 159 straipsnyje yra numatyta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 160 straipsnio 3 dalyje yra numatyta proceso atnaujinimo galimybė per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo sužinota apie aplinkybes, kurios būtų proceso atnaujinimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos santykis su minėta keičiamo įstatymo 160 straipsnio 3 dalimi, t.y. ar susitarimą būtų galima pasirašyti tik iki pirminio termino, ar iki proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. 3. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 71¹straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis mokestinio ginčo perdavimą spręsti neteisminės mediacijos būdu. Projekto 4 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 71²straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis mediatoriaus skyrimą ir susipažinimą su mokestinio ginčo medžiaga.
Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 71³straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis taikos sutarties sudarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad V skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos reglamentuoja mokesčių apskaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomų nuostatų nevertėtų įtvirtinti keičiamo įstatymo IX skyriuje, atitinkamai koreguojant ir kitus šio skyriaus straipsnius. 4. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 71¹straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis mokestinio ginčo perdavimą spręsti neteisminės mediacijos būdu. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymas pildomas nauja 7¹ dalimi nurodant, kad mediacija keičiamo įstatymo prasme suprantama taip, kaip ji apibrėžta Mediacijos įstatyme, tuo tarpu kitų nuorodų į Mediacijos įstatymą keičiamame įstatyme pateikiama nėra. Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus Mokesčių administravimo įstatymo ir Mediacijos įstatymo santykis, t.y. ar neteisminė mediacija mokestinių ginčų srityje būtų atskira, savarankiška procedūra, ar jai būtų taikomos ir kitos Mediacijos įstatyme numatytos nuostatos (pvz. dėl mediacijos vykdymo procedūrų, terminų, reikalavimų mediatoriams ir pan.). 5. Nėra aiškus projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 71¹straipsnio pavadinimo „Mokestinio ginčo perdavimas spręsti neteisminės mediacijos būdu“ bei šio straipsnio nuostatų santykis su šio straipsnio 1 dalyje dėstoma nuostata. Taip pat nėra aiškus minimos nuostatos santykis su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 71³ straipsnio nuostatomis. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nevertėtų šios nuostatos dėstyti 71³ straipsnyje. 6.
71¹straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje etape mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius (toliau ir ginčo šalys) gali baigti ginčą taikos sutartimi <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 151 straipsnyje numatyta, jog Mokestinių ginčų komisija nagrinėja ginčus tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus. Atitinkamai tikslintinas ne tik šios dalies, bet ir viso projekto tekstas. Be to, projekte skliausteliuose sukuriant trumpinį vietoj perteklinio žodelio „ir“ rašytinas brūkšnys. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje yra sukurtas trumpinys „ginčo šalys“, atitinkamai projekto
perteklinė formuluotė „t.y. mokesčio mokėtojas arba mokesčių administratorius“. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 71¹straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokestinio ginčo perdavimą spręsti mediacijos būdu gali inicijuoti Mokestinių ginčų komisija arba bet kuri ginčo šalis. Toliau nurodoma, kad „ginčas yra perduodamas spręsti mediacijos būdu, kai yra gautas ginčo šalių sutikimas“. Svarstytina, ar toks sutikimas reikalingas tuo atveju, kai ginčas perduodamas spręsti mediacijos būdu Mokestinių ginčų komisijos, ar ir tuo atveju, kai ginčo perdavimą inicijuoja bet kuri ginčo šalis. Taip pat siūlytina papildyti nuostatą, nurodant kokia forma tas šalių sutikimas turi būti gaunamas (t.y. rašytine, žodine). Be to, atsižvelgiant į visą šios dalies kontekstą, siūlytina trečiąjį šios nuostatos sakinį dėstyti prieš antrąjį sakinį, nes pirmiausia ginčo šalims turi būti išaiškinama mediacijos esmė bei jos pasekmės ir tik po to turi būti gautas ginčo šalių sutikimas dėl neteisminės mediacijos. 8.
71¹straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčių mokėtojas prašymą mokestinį ginčą perduoti spręsti mediacijos būdu pateikia Mokestinių ginčų komisijai kartu su skundu dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo arba iki mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinio ginčų komisijos posėdyje pradžios. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina išbraukti šioje nuostatoje esantį perteklinį žodį „arba“, nes priešingu atveju kyla klausimas, ar prašymą kartu su skundu mokesčių mokėtojas gali pateikti bet kada ir ką reikia pateikti iki mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinio ginčų komisijos posėdyje pradžios. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar šis prašymas būtų privalomas teikiamam skundo mokestiniame ginče turiniui, įvardintam keičiamo įstatymo 153 straipsnyje. Jeigu projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad kiekviename teikiamame skunde dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo būtų nurodoma, ar mokesčių mokėtojas sutinka mokestinį ginčą perduoti spręsti mediacijos būdu, siūlytina tai nurodyti keičiamo įstatymo 153 straipsnyje. 9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 71¹straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius prašymą (sutikimą) mokestinį ginčą spręsti mediacijos būdu pateikia Mokestinių ginčų komisijai kartu su mokesčių mokėtojo skundu iki mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje posėdžio pradžios. Atsižvelgiant į šią nuostatą, siūlytina papildyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 71¹straipsnio 3 dalį po žodžio „prašymą“ įrašant ir „sutikimą“. Be to, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 71¹straipsnio
nustatyti, kad mokesčių administratorius, atsisakydamas spręsti mokestinį ginčą mediacijos būdu, nurodo atsisakymo priežastis. Ši nuostata vertintina kaip deklaratyvi, nesukurianti teisinio turinio.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nurodant tokio atsisakymo pasekmes, priešingu atveju šios nuostatos turėtų būti atsisakyta kaip perteklinės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šioje nuostatoje vartojama sąvoka „sutikimas“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina žodį „atsisakydamas“ keisti žodžiu „nesutikdamas“, o vietoje žodžio „atsisakymo“ vartoti žodį „nesutikimo“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 71¹straipsnio 1 dalyje yra sukuriamas trumpinys „ginčo šalys“, šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 71² straipsnio 1, 4 dalyse prieš šį trumpinį esantis žodis „mokestinio“ brauktinas kaip perteklinis. 11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 71¹straipsnio
aiškus projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 71²straipsnio pavadinimo „Mediatoriaus skyrimas ir susipažinimas su mokestinio ginčo medžiaga“ santykis su šio straipsnio 2, 4, ir 5 dalimis, kuriose aptariamas mediatoriaus nusišalinimas, mediatoriaus atstovavimo ribojimas ir faktinių duomenų nenaudojimas kaip įrodymų mokestinėse bylose. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar šios dalys neturėtų būti dėstomos kitu straipsniu arba straipsnio pavadinimas atitinkamai tikslinamas. 13. Tikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 71²straipsnio 1 dalies formuluotė „71¹ straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją“, kadangi ši dalis susijusi su mokestinių ginčų komisijos iniciatyva siūlyti ginčo šalims mokestinį ginčą spręsti mediacijos būdu. 14. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 71²straipsnio 2 dalyje numatomos mediatorių nusišalinimo nuo mokestino ginčo sprendimo mediacijos būdu sąlygos.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia drausminė atsakomybė būtų taikoma mediatoriams, jeigu jie nurodytais atvejais nenusišalintų nuo ginčo sprendimo mediacijos būdu, kam ir kokiomis sąlygomis ginčo šalys galėtų pateikti skundus dėl mediatorių veiklos ir ar mediatoriai būtų atsakingi dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 15. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 71²straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais mokestinėje byloje, išskyrus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme numatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad Mediacijos įstatyme tokių atvejų nurodyta nėra. Todėl atsižvelgiant į mokestinių ginčų specifiką, keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti konkrečius atvejus, kuomet šie faktiniai duomenys, gauti mediacijos metu, galės būti laikomi įrodymais mokestinėje byloje. 16. Nėra aiškus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 71³straipsnio pavadinimo „Taikos sutarties sudarymas“ santykis su šio straipsnio 4 - 5 dalimis, kuriose nustatoma mediacijos pabaiga bei informacijos slaptumas. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar šios dalys neturėtų būti dėstomos kitu straipsniu arba straipsnio pavadinimas atitinkamai tikslinamas. 17. Projekto
nustatyti, jog neteisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį savo sprendimu tvirtina Mokestinių ginčų komisija ir nutraukia bylą.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog Mokestinių ginčų komisijai patvirtinus ginčo šalių neteisminės mediacijos metu pasirašytą taikos sutartį, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta taikos sutartyje. Pastebėtina, jog vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, Mokestinių ginčų komisijos sprendimas (taikos sutartis taip pat tvirtinama sprendimu) gali būti skundžiamas teismui, taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar sudaryta taikos sutartis ginčo šalims turėtų įstatymo ar galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir ar ji galėtų būti vykdoma priverstinai, kaip tai yra nurodyta Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 6 straipsnyje (Mediacijos įstatymo 16 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti. 18. Keičiamo įstatymo 155 straipsnio 4 dalyje numatyta kokius sprendimus priima Mokestinių ginčų komisija. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 155 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad Mokestinių ginčų komisija priimtų sprendimą nutraukti mokestinį ginčą, jeigu ji savo sprendimu patvirtintų ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, manytina, kad ši projektu siūloma nuostata turėtų būti inkorporuota į keičiamo įstatymo 155 straipsnio 4 dalį. 19. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis bus vykdomas neteisminės mediacijos apmokėjimas, t.y. ji būtų teikiama už atlyginimą ar neatlygintinai, šalys mokėtų atlygį lygiomis dalimis ar atskirai susitarus, ar būtų mokamas papildomas atlygis mediatoriui, jeigu jis būtų Mokestinių ginčų komisijos narys ir pan.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 20. Atsižvelgiant į tai, kad Mediacijos įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, jog Mediacijos valdymo institucija yra Teisingumo ministerija, kuri teikia Vyriausybei teisės aktų, reglamentuojančių mediaciją projektus, prižiūri Mediacijos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo gautina Teisingumo ministerijos nuomonė. 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto nuostatos koreguotinos:
straipsnių pakeitimo esmėje esančios formuluotės „ir ją/jį išdėstyti taip“ brauktinos kaip perteklinės;
dėstomas tekstas rašytinas kabutėse; 21.3. projekto 4 straipsniu dėstant 71²straipsnio pavadinimą po skaičiaus „71²“ įrašytinas žodis „straipsnis“;
įstatymo 71²straipsnio 2 dalies 2 punkte esantis trumpinys „(-us)“ keistinas žodžiu „(sprendimus)“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]