ĮSTATYMO NR. I-1489 59 straipsniO
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuriam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijos vertinimas arba jam prilygintas vertinimas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, jei asmuo švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų. Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo ir mokslo ministro tvarka, patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“
3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą atlieka švietimo ir mokslo ministro įgaliota įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija. Vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas apima asmens bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių, reikalingų vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai funkcijas atlikti, vertinimą.“
3Buvusias 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10,
11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 dalis laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18. 4. Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja įstaigą, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą. 5. Papildyti 59 straipsnį 19 dalimi ir ją išdėstyti taip: „19.
Buvusiam švietimo įstaigos vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštosios mokyklos) vadovo pareigos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia: Seimo narys Papirtienė Aušra
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 59 straipsniO
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
taip: „2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuriam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas arba jam prilygintas vertinimas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų. Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“
3 dalimi:
„3. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės
švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą atlieka švietimo ir mokslo ministro įgaliota įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija. Vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas apima asmens bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių, reikalingų vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai funkcijas atlikti, vertinimą.“
atitinkamai 4 – 6 dalimis. 4. Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių
ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja įstaigą, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą. 5. Buvusias 59 straipsnio 6 – 17 dalis laikyti atitinkamai 7 – 18 dalimis. 6.Papildyti 59 straipsnį 19 dalimi: „19.
Buvusiam švietimo įstaigos vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie turi teisę gauti visą senatvės pensiją), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūloma pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštosios mokyklos) vadovo pareigas, jeigu jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas ` Eugenijus Jovaiša
dėl LIETUVOS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Respublikos švietimo įstatymu (toliau – Švietimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta tvarka, kiekvienas pretendentas, ketinantis dalyvauti paskelbtame konkurse švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti, konkurso komisijai privalo pateikti vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaitos, liudijančios, kad pretendentas atitinka vadovui privalomas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas, kopiją. Kompetencijas vertina Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Kompetencijų vertinimo tikslai:1 objektyviai įvertinti asmenų, dalyvaujančių vertinime vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas ir jų potencialą, reikalingus vadovavimui mokyklai; 2. suteikti profesionalią paramą vertinamiesiems, siekiantiems ugdyti vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas ir tapti švietimo įstaigos lyderiais. Vadovaujantis galiojančia tvarka, tiek naujas pretendentas į švietimo įstaigos vadovo pareigas, tiek jau ilgametis ir patyręs švietimo įstaigos vadovas, privalo pateikti dokumentą, liudijantį, kad jis yra įgijęs vadovui privalomas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas.
Savaime suprantama, kad naujas pretendentas į švietimo įstaigos vadovo pareigas ar patyręs vadovas turi pasitikrinti turimų kompetencijų lygį, tačiau siekiant mažinti galimą biurokratinį mechanizmą bei efektyviau naudoti valstybės ir savivaldybių įstaigų administravimo lėšas, siūloma kad ilgamečiam švietimo įstaigos vadovui, kuris švietimo įstaigai vadovauja 20 ir daugiau metų būtų sudarytos sąlygos rinktis atlikti kompetencijos vertinimą arba kitą kompetencijų vertinimui prilygintiną vertinimą, kuris visa apimtimi arba iš dalies apibrėžtų turimą pretendento kompetencijų lygį. Tokiu atveju būtų taikoma švietimo ir mokslo ministro nustatyta kompetencijų vertinimui prilyginta tvarka, kurios pagrindinis uždavinys sukurti efektyvesnę ir mažiau formalizuotą kompetencijų vertinimą ilgamečiams švietimo įstaigų vadovams, kurie reikalingas kompetencijas ugdo ir dalyvaudami mokymuose, stažuotėse bei kitose praktinėse veiklose,. Taip pat siūloma apibrėžti, kad kompetencijų vertinimas turi apimti tik tų specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų bei žinių patikrinimą, kuris būtinas vadovo funkcijoms atlikti, o pats vertinimo laikotarpis nebūtų siejamas su skelbiamais viešaisiais konkursais į švietimo įstaigos vadovo pareigas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad Švietimo įstatymo nuostatos sudarytų galimybes ilgamečiams ir patirtį turintiems vadovams pasirinkti galimą vertinimo būdą, o jų jau įgytos kompetencijos būtų pripažįstamos, atsakingoms institucijoms jas įvertinus, remiantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 2.
Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) nuostatomis ir ilgamete teismų praktika nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotoją iš darbo atleisti galima tik tuomet, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą (Darbo kodekso 57 str. 2 d.). Ši nuostata reiškia, kad darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą pas tą darbdavį. Atkreiptinas dėmesys, kad ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu pas darbdavį tuo metu apskritai yra arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų būti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t.y. ar ji atitinka darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes, gebėjimus, sveikatos būklę; jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį. Teismų praktika numato, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą, jei tai nebus susiję su papildomais specifiniais kvalifikacijos reikalavimais; jeigu yra laisva aukštesnės kvalifikacijos reikalaujanti darbo vieta, ją yra privaloma siūlyti darbuotojui, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį, jeigu tam darbui reikiamą kvalifikaciją darbuotojas galėtų nesudėtingai ir operatyviai įgyti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokios laisvos darbo vietos turi būti siūlomos visoje darbdavio organizacinėje struktūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2004 ir kt.). Atsižvelgiant į galiojančias įstatymų normas ir teismų praktiką, švietimo įstaigų vadovams, kurie atsisako dalyvauti viešame konkurse ar jo nelaimi, gali būti pasiūlytos tik jų vadovaujamoje įstaigoje esančios laisvos pareigos.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstaigų vadovus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo. Švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija dažnu atveju yra savivaldybė arba retesniais atvejais – Valstybė. Siekiant užtikrinti švietimo įstaigų vadovų teisę dirbti jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes, gebėjimus atitinkantį darbą, siekiama, kad švietimo įstaigų vadovams, kurie atsisako dalyvauti konkursuose Seimo 2017 m. birželio 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymo (toliau
Švietimo įstatymo 59 str. nauja 19 dalimi, kuri numatytų papildomą garantiją švietimo įstaigų vadovams, laimėjusiems konkursus pagal Seimo 2017 m. birželio 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytą tvarką, kurių darbo vieta panaikinama dėl įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo. Šiems švietimo įstaigų vadovams, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos turėtų būti siūlomos kitų švietimo įstaigų vadovų laisvos pareigos. Šių pareigų siūlymo tvarką ir sąlygas nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas, kuris reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai); konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai);
Įstatymu buvo įvestos kadencijos švietimo įstaigų vadovams. Šiuo įstatymu buvo nustatyta, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, paskirti į pareigas iki įstatymo įsigaliojimo, ir toliau eina pareigas iki paskyrimo termino pabaigos. Paskirtieji į pareigas neterminuotai, bet jas ėję penkerius ar mažiau metų, lieka jose dar penkerius metus. Nauji vieši konkursai švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti vykdomi pabaigus penkerių metų kadenciją, taip pat tais atvejais, kai vadovai, paskirti neterminuotai, bus ėję šias pareigas iki Įstatymo įsigaliojimo daugiau kaip penkerius metus. Tačiau dėl Įstatymo 15 str. 8 d. įtvirtintos formuluotės praktikoje susiklostė tokia situacija, kad šių nuostatų neįmanoma pritaikyti ir jos netaikomos vienai grupei švietimo įstaigų vadovų – t. y. mokyklų vadovams, kuriems Įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai.
Lietuvoje yra 1956 švietimo įstaigos; net 372 švietimo įstaigų vadovams iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai. Tokiu būdu susidarė situacija, kad švietimo įstaigų vadovai atsidūrė nelygiateisėje padėtyje: švietimo įstaigų vadovai, kuriems minėto įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai ir švietimo įstaigų vadovai, kuriems minėto įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę daugiau kaip penkeri metai traktuojami skirtingai, nors tarp šių švietimo įstaigų vadovų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti, kad Įstatymo nuostatos dėl švietimo įstaigų vadovų teisės eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas įstatyme nustatytą kadenciją, o ne neterminuotai, būtų taikoma vienodai visiems švietimo įstaigų vadovams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 1.
Šiuo metu Švietimo įstatyme numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir paskiria atsakingą įstaigą atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą. 2. Šiuo metu Įstatyme nenustatyta, pareiga savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai iš pareigų atleidžiamam švietimo įstaigos vadovui siūlyti visas laisvas darbo vietas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kontroliuojamoje teritorijoje. Pagal šiuo metu taikomas teisės aktų normas, švietimo įstaigos vadovas, kuris atsisako dalyvauti konkurse pagal Įstatymo 15 str. 5 d. nustatytą grafiką ar jo nelaimi, atleidžiamas bendraisiais Darbo kodekso pagrindais darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, siūlant visas toje įstaigoje esamas laisvas pareigas. Taip pat, šiuo metu Švietimo įstatymas nenumato garantijų švietimų įstaigų vadovams, kurių įstaigos yra reorganizuojamos ar likviduojamos. 3. Šiuo metu Įstatyme nustatyta, kad mokyklų vadovams, kuriems Įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai, iš esmės netaikomos visiems kitiems švietimo įstaigų vadovams taikomos nuostatos, kad konkrečios švietimo įstaigos vadovo pareigos einamos terminuotai, t. y. penkerių metų kadenciją, o jai pasibaigus, švietimo įstaigos vadovas iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas naujai kadencijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Švietimo įstatymo 59 str.
Švietimo įstatymo 59 str. 2 d. pakeitimu ir papildymu nauja 3 dalimi siūloma numatyti, kad kandidatams į švietimo įstaigų vadovus, kurie švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų, būtų atliekamas kompetencijų vertinimas arba kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas, kuris bus nustatytas švietimo ir mokslo ministro tvarka. Taip pat nustatoma, kad kompetencijų vertinimas turi paimti asmens bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių, kurie reikalingi tiesioginei funkcijai atlikti, vertinimą. Kompetencijų vertinimas nėra siejamas su organizuojamų konkursų laikotarpiu. 2. Įstatymo 15 str. papildymo nauja 6 d. projektu siūloma užtikrinti ilgamečių švietimo įstaigų vadovų teisę dirbti jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes, gebėjimus atitinkantį darbą, bei apibrėžiama, kokioje teritorijoje jiems privalo būti siūlomos kitos pareigos, vadovaujantis Darbo kodekso 57 str. 2 d. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai nustatoma pareiga siūlyti visas laisvas darbo vietas, esančias jos teritorijoje. Taip bus užtikrinama, kad ilgamečiai ir motyvuoti dirbti vadovai, perkeltų savo sukauptą patirtį ir žinias į kitas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teritorijoje esančias įstaigas, taip užtikrinant tinkamą, efektyvų ir savalaikį Valstybė ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir veiklą bei rezultatyvumą. Tokiu pačiu tikslu yra siūlomas Švietimo įstatymo 59 str. papildymas nauja 19 dalimi, siekiant numatyti papildomas garantijas švietimo įstaigų vadovams, kurių įstaigos yra reorganizuojamos ar likviduojamos. Tokių įstaigų vadovams 6 mėnesius nuo jų atleidimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka bus siūlomos kitos švietimo įstaigos vadovo pareigos. Įstatymo 15 str.
Įstatymo 15 str. 8 d. pakeitimo projektu siūloma tinkamai įgyvendinti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą ir nustatyti, kad mokyklų vadovams, kuriems Įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 d. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „švietimas“,
„švietimo įstaigų vadovai“, „konkursas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Projektą teikia: Seimo narys Papirtienė Aušra
2018-06-05
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
2 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, nėra susijusi su asmens kompetencijos vertinimu ar jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl siūlomas pakeitimas yra ne šios dalies reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, minėtas nuostatas reikėtų dėstyti kitoje dalyje ar dalyse. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kompetencijų vertinimo laikotarpio siūloma nesieti su skelbiamais viešaisiais konkursais į švietimo įstaigos vadovo pareigas. Toks siūlomas reguliavimas kelia abejonių, nes neaišku, kada toks vertinimas turėtų būti atliktas, kiek laiko jis turėtų galioti. Taip pat neaišku, kas yra „jam prilygintas vertinimas“, koks šio vertinimo turinys ir kuo iš esmės toks vertinimas skirtųsi nuo kompetencijų vertinimo, išskyrus vertinamojo darbo stažą. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, kurios įtakoja asmenų teises ir pareigas, turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Šiame kontekste svarstytina ir tai, ar vien faktas, kad asmuo eina pareigas ne mažiau kaip 20 metų, tikrai garantuos asmens turimų kompetencijų kokybę. Abejotina, ar ilgametis darbo stažas yra pakankama aplinkybė išskirti šiuos asmenis iš kitų įstaigų vadovų ar asmenų, pretenduojančių jais tapti, nepažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principo. Kartu pažymėtina, kad formuluotė „švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų“ taip pat kelia klausimų: neaišku, ar asmuo šias pareigas ėjo 20 metų iš eilės, ar užėmė jas vienoje įstaigoje. 3.
straipsnio 8 dalies nuostata „Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo ir mokslo ministro tvarka, patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ laikytina pertekline įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio naujos 3 dalies atžvilgiu, kurioje siūloma įtvirtinti, kad „vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas apima asmens bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių, reikalingų vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai funkcijas atlikti, vertinimą”. 4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje 59 straipsnio 19 dalyje siūloma buvusiam švietimo įstaigos vadovui (išskyrus tuos vadovus, kuriems suėjo 65 metai) 6 mėnesius po atleidimo iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo siūlyti kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštosios mokyklos) vadovo pareigas. Ši nuostata svarstytina. Pirma, asmenims, kurie yra įspėti apie atleidimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, yra taikomi įspėjimo terminai, siūlomos laisvos darbo vietos, taigi jau yra užtikrinamos tam tikros garantijos. Antra, vadovaujantis keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos 59 straipsnio 1 dalimi, švietimo įstaigos vadovas į pareigas priimamas viešo konkurso būdu, todėl siūlomas pakeitimas prieštarauja šiai nuostatai. Trečia, neaišku kodėl yra nustatoma 65 metų amžiaus riba. Ketvirta, manytina, kad toks teisinis reguliavimas suteiktų privilegijų vienai asmenų grupei ir nebūtų objektyviai pateisinamas lyginant su kitais švietimo įstaigų darbuotojais, kurie būtų atleidžiami dėl pareigybės likvidavimo. 5.
įgyvendinti turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai, todėl reikėtų numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, o įstatymo projekto 2 straipsnį pildyti 2 dalimi dėl pavedimo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, numatant ankstesnį šios dalies įsigaliojimą. 6. Siūlytina vienodinti įstatymo projekto tekste vartojamas formuluotes „kompetencijos vertinimas“ ir „kompetencijų vertinimas“. 7. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos prasme:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimo esmėje išbraukiant perteklinius žodžius „ir ją išdėstyti taip“;
2) įstatymo projekto 3 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad įterpiama nauja 3 dalis, reikėtų pernumeruoti ir buvusią 3 dalį bei toliau einančias dalis, todėl po žodžio „Buvusias“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „59 straipsnio 3,“, po žodžio „atitinkamai“ įrašytinas skaičius „4“, o po skaičiaus
„18“ įrašytinas žodis „dalimis“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-14 Nr. S-2018-4837 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2290 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2290, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2018-06-27
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje siūlomas reguliavimas kelia abejonių, nes neaišku, kas yra „jam prilygintas vertinimas“, koks šio vertinimo turinys ir kuo iš esmės toks vertinimas skirtųsi nuo kompetencijų vertinimo, išskyrus vertinamojo darbo stažą. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, kurios įtakoja asmenų teises ir pareigas, turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Šiame kontekste svarstytina ir tai, ar vien faktas, kad asmuo eina pareigas ne mažiau kaip 20 metų, tikrai garantuos asmens turimų kompetencijų kokybę. Abejotina, ar ilgametis darbo stažas yra pakankama aplinkybė išskirti šiuos asmenis iš kitų įstaigų vadovų ar asmenų, pretenduojančių jais tapti, nepažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principo. 2.
straipsnio 2 dalies nuostata „Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo ir mokslo ministro tvarka, patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ laikytina pertekline įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio naujos 3 dalies atžvilgiu, kurioje siūloma įtvirtinti, kad „vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas apima asmens bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių, reikalingų vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai funkcijas atlikti, vertinimą“, nes 59 straipsnio
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimą, be to, įstaigos vadovo priėmimo tvarka yra numatyta keičiamo įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje, todėl šių dalių santykis taptų neaiškus. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 19 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, asmenims, kurie yra įspėti apie atleidimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, yra taikomi įspėjimo terminai, siūlomos laisvos darbo vietos, taigi jau yra užtikrinamos tam tikros garantijos. Antra, manytina, kad toks teisinis reguliavimas suteiktų privilegijų vienai asmenų grupei ir nebūtų objektyviai pateisinamas lyginant su kitais švietimo įstaigų darbuotojais, kurie būtų atleidžiami dėl pareigybės naikinimo. Trečia, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2018 m. birželio 21 d. išvadoje Nr. 106-P-34 siūloma keičiamo įstatymo 59 straipsnio 19 dalyje įtvirtinti vienkartinio pobūdžio nuostatą, siejamą su konkrečia, 2018 m. sausio 1 d., data, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio normos turėtų būti dėstomos baigiamosiose nuostatose ir iš jų turėtų būti aišku, kokiam subjektų ratui ir kokį laikotarpį šios nuostatos bus taikomos. 4.
atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalies (pernumeruojant 6 dalį), o 3 dalį išdėstyti taip: „3. Buvusias 59 straipsnio 3–17 dalis laikyti atitinkamai 4–18 dalimis.“ Be to, 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje brauktinas taškas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Gntaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Giriūnienė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, nėra susijusi su asmens kompetencijos vertinimu ar jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl siūlomas pakeitimas yra ne šios dalies reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, minėtas nuostatas reikėtų dėstyti kitoje dalyje ar dalyse. Nepritarti Argumentai Šioje dalyje siūloma nustatyti dvi sąlygas, kurias atitinkantis asmuo galėtų dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti: pirma sąlyga – būti nepriekaištingos reputacijos; antra – būti įsivertinus kompetencijas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 2.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kompetencijų vertinimo laikotarpio siūloma nesieti su skelbiamais viešaisiais konkursais į švietimo įstaigos vadovo pareigas. Toks siūlomas reguliavimas kelia abejonių, nes neaišku, kada toks vertinimas turėtų būti atliktas, kiek laiko jis turėtų galioti. Taip pat neaišku, kas yra „jam prilygintas vertinimas“, koks šio vertinimo turinys ir kuo iš esmės toks vertinimas skirtųsi nuo kompetencijų vertinimo, išskyrus vertinamojo darbo stažą. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, kurios įtakoja asmenų teises ir pareigas, turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Šiame kontekste svarstytina ir tai, ar vien faktas, kad asmuo eina pareigas ne mažiau kaip 20 metų, tikrai garantuos asmens turimų kompetencijų kokybę. Abejotina, ar ilgametis darbo stažas yra pakankama aplinkybė išskirti šiuos asmenis iš kitų įstaigų vadovų ar asmenų, pretenduojančių jais tapti, nepažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principo. Kartu pažymėtina, kad formuluotė „švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų“ taip pat kelia klausimų: neaišku, ar asmuo šias pareigas ėjo 20 metų iš eilės, ar užėmė jas vienoje įstaigoje. Pritarti Pasiūlymas Šią dalį išdėstyti taip:
„2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos
reputacijos asmuo, kuriam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas arba jam prilygintas vertinimas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų. Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“
2 3.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies nuostata
„Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo ir mokslo
ministro tvarka, patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ laikytina pertekline įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio naujos 3 dalies atžvilgiu, kurioje siūloma įtvirtinti, kad „vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas apima asmens bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių, reikalingų vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai funkcijas atlikti, vertinimą”. Nepritarti Argumentai Projekto 2 dalyje nustatomos sąlygos būti skiriamam švietimo įstaigos vadovu, o 3 dalyje nustatoma kompetencijų vertinimo įstaiga ir vertinamieji gebėjimai bei žinios. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 1 straipsniu keičiamoje 59 straipsnio 19 dalyje siūloma buvusiam švietimo įstaigos vadovui (išskyrus tuos vadovus, kuriems suėjo 65 metai) 6 mėnesius po atleidimo iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo siūlyti kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštosios mokyklos) vadovo pareigas. Ši nuostata svarstytina. Pirma, asmenims, kurie yra įspėti apie atleidimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, yra taikomi įspėjimo terminai, siūlomos laisvos darbo vietos, taigi jau yra užtikrinamos tam tikros garantijos. Antra, vadovaujantis keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos 59 straipsnio 1 dalimi, švietimo įstaigos vadovas į pareigas priimamas viešo konkurso būdu, todėl siūlomas pakeitimas prieštarauja šiai nuostatai. Trečia, neaišku kodėl yra nustatoma 65 metų amžiaus riba. Ketvirta, manytina, kad toks teisinis reguliavimas suteiktų privilegijų vienai asmenų grupei ir nebūtų objektyviai pateisinamas lyginant su kitais švietimo įstaigų darbuotojais, kurie būtų atleidžiami dėl pareigybės likvidavimo.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas Šią dalį išdėstyti taip:
„19. Buvusiam švietimo įstaigos vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie
turi teisę gauti visą senatvės pensiją), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūloma pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštosios mokyklos) vadovo pareigas, jeigu jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d.“
į įstatymo projekto turinį, manytina, jam įgyvendinti turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai, todėl reikėtų numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, o įstatymo projekto 2 straipsnį pildyti 2 dalimi dėl pavedimo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, numatant ankstesnį šios dalies įsigaliojimą. Pritarti Pasiūlymas Išbraukti projekto 2 straipsnį. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tekste vartojamas formuluotes „kompetencijos vertinimas“ ir „kompetencijų vertinimas“. Pritarti
technikos prasme:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimo esmėje išbraukiant perteklinius žodžius „ir ją išdėstyti taip“;
2) įstatymo projekto 3 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad įterpiama nauja 3 dalis, reikėtų pernumeruoti ir buvusią 3 dalį bei toliau einančias dalis, todėl po žodžio „Buvusias“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „59 straipsnio 3,“, po žodžio „atitinkamai“ įrašytinas skaičius „4“, o po skaičiaus „18“ įrašytinas žodis „dalimis“.
Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-06-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2290, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto išvadai ir teikti Seimui svarstyti pagal Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus Komiteto patobulintą Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2290(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 7 , prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jaroslav Narkevič. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2290(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas