ĮSTATYMO NR. XIII-592 15 straipsniO
ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais švietimo įstaigos vadovas atsisako dalyvauti viešame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, su juo darbo sutartis gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo negali pasiūlyti laisvos darbo vietos, į kurią vadovas galėtų būti perkeltas jo sutikimu toje teritorijoje, kurioje savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja valdymą.“
dalis laikyti atitinkamai 7, 8 ir 9 dalimis. 3. Pakeisti 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos mokyklų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai. Jie toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo 2019 m. sausio 1 d. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos
priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Projektą teikia: Seimo narys Papirtienė Aušra
ĮSTATYMO NR. XIII-592 15 straipsniO
straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias
mokyklas) vadovas atsisako dalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka organizuojamame viešajame konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, su juo darbo sutartis gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai teritorijos, kurioje savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja valdymą, įstaigoje nėra laisvos darbo vietos, atitinkančios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjusio asmens išsilavinimą, kvalifikaciją ir gebėjimus. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka būti priimtas į jam siūlomą laisvą darbo vietą arba laisvos darbo vietos nėra, pareigas pradėjus eiti konkursą laimėjusiam naujam švietimo įstaigos vadovui, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.“
straipsnio 6, 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 7, 8 ir 9 dalimis. 3. Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas)
vadovai, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
dėl LIETUVOS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Respublikos švietimo įstatymu (toliau – Švietimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta tvarka, kiekvienas pretendentas, ketinantis dalyvauti paskelbtame konkurse švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti, konkurso komisijai privalo pateikti vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaitos, liudijančios, kad pretendentas atitinka vadovui privalomas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas, kopiją. Kompetencijas vertina Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Kompetencijų vertinimo tikslai:1 objektyviai įvertinti asmenų, dalyvaujančių vertinime vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas ir jų potencialą, reikalingus vadovavimui mokyklai; 2. suteikti profesionalią paramą vertinamiesiems, siekiantiems ugdyti vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas ir tapti švietimo įstaigos lyderiais. Vadovaujantis galiojančia tvarka, tiek naujas pretendentas į švietimo įstaigos vadovo pareigas, tiek jau ilgametis ir patyręs švietimo įstaigos vadovas, privalo pateikti dokumentą, liudijantį, kad jis yra įgijęs vadovui privalomas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas.
Savaime suprantama, kad naujas pretendentas į švietimo įstaigos vadovo pareigas ar patyręs vadovas turi pasitikrinti turimų kompetencijų lygį, tačiau siekiant mažinti galimą biurokratinį mechanizmą bei efektyviau naudoti valstybės ir savivaldybių įstaigų administravimo lėšas, siūloma kad ilgamečiam švietimo įstaigos vadovui, kuris švietimo įstaigai vadovauja 20 ir daugiau metų būtų sudarytos sąlygos rinktis atlikti kompetencijos vertinimą arba kitą kompetencijų vertinimui prilygintiną vertinimą, kuris visa apimtimi arba iš dalies apibrėžtų turimą pretendento kompetencijų lygį. Tokiu atveju būtų taikoma švietimo ir mokslo ministro nustatyta kompetencijų vertinimui prilyginta tvarka, kurios pagrindinis uždavinys sukurti efektyvesnę ir mažiau formalizuotą kompetencijų vertinimą ilgamečiams švietimo įstaigų vadovams, kurie reikalingas kompetencijas ugdo ir dalyvaudami mokymuose, stažuotėse bei kitose praktinėse veiklose,. Taip pat siūloma apibrėžti, kad kompetencijų vertinimas turi apimti tik tų specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų bei žinių patikrinimą, kuris būtinas vadovo funkcijoms atlikti, o pats vertinimo laikotarpis nebūtų siejamas su skelbiamais viešaisiais konkursais į švietimo įstaigos vadovo pareigas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad Švietimo įstatymo nuostatos sudarytų galimybes ilgamečiams ir patirtį turintiems vadovams pasirinkti galimą vertinimo būdą, o jų jau įgytos kompetencijos būtų pripažįstamos, atsakingoms institucijoms jas įvertinus, remiantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 2.
Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) nuostatomis ir ilgamete teismų praktika nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotoją iš darbo atleisti galima tik tuomet, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą (Darbo kodekso 57 str. 2 d.). Ši nuostata reiškia, kad darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą pas tą darbdavį. Atkreiptinas dėmesys, kad ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu pas darbdavį tuo metu apskritai yra arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų būti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t.y. ar ji atitinka darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes, gebėjimus, sveikatos būklę; jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį. Teismų praktika numato, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą, jei tai nebus susiję su papildomais specifiniais kvalifikacijos reikalavimais; jeigu yra laisva aukštesnės kvalifikacijos reikalaujanti darbo vieta, ją yra privaloma siūlyti darbuotojui, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį, jeigu tam darbui reikiamą kvalifikaciją darbuotojas galėtų nesudėtingai ir operatyviai įgyti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokios laisvos darbo vietos turi būti siūlomos visoje darbdavio organizacinėje struktūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2004 ir kt.). Atsižvelgiant į galiojančias įstatymų normas ir teismų praktiką, švietimo įstaigų vadovams, kurie atsisako dalyvauti viešame konkurse ar jo nelaimi, gali būti pasiūlytos tik jų vadovaujamoje įstaigoje esančios laisvos pareigos.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstaigų vadovus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo. Švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija dažnu atveju yra savivaldybė arba retesniais atvejais – Valstybė. Siekiant užtikrinti švietimo įstaigų vadovų teisę dirbti jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes, gebėjimus atitinkantį darbą, siekiama, kad švietimo įstaigų vadovams, kurie atsisako dalyvauti konkursuose Seimo 2017 m. birželio 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymo (toliau
Švietimo įstatymo 59 str. nauja 19 dalimi, kuri numatytų papildomą garantiją švietimo įstaigų vadovams, laimėjusiems konkursus pagal Seimo 2017 m. birželio 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytą tvarką, kurių darbo vieta panaikinama dėl įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo. Šiems švietimo įstaigų vadovams, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos turėtų būti siūlomos kitų švietimo įstaigų vadovų laisvos pareigos. Šių pareigų siūlymo tvarką ir sąlygas nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas, kuris reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai); konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai);
Įstatymu buvo įvestos kadencijos švietimo įstaigų vadovams. Šiuo įstatymu buvo nustatyta, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, paskirti į pareigas iki įstatymo įsigaliojimo, ir toliau eina pareigas iki paskyrimo termino pabaigos. Paskirtieji į pareigas neterminuotai, bet jas ėję penkerius ar mažiau metų, lieka jose dar penkerius metus. Nauji vieši konkursai švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti vykdomi pabaigus penkerių metų kadenciją, taip pat tais atvejais, kai vadovai, paskirti neterminuotai, bus ėję šias pareigas iki Įstatymo įsigaliojimo daugiau kaip penkerius metus. Tačiau dėl Įstatymo 15 str. 8 d. įtvirtintos formuluotės praktikoje susiklostė tokia situacija, kad šių nuostatų neįmanoma pritaikyti ir jos netaikomos vienai grupei švietimo įstaigų vadovų – t. y. mokyklų vadovams, kuriems Įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai.
Lietuvoje yra 1956 švietimo įstaigos; net 372 švietimo įstaigų vadovams iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai. Tokiu būdu susidarė situacija, kad švietimo įstaigų vadovai atsidūrė nelygiateisėje padėtyje: švietimo įstaigų vadovai, kuriems minėto įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai ir švietimo įstaigų vadovai, kuriems minėto įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę daugiau kaip penkeri metai traktuojami skirtingai, nors tarp šių švietimo įstaigų vadovų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti, kad Įstatymo nuostatos dėl švietimo įstaigų vadovų teisės eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas įstatyme nustatytą kadenciją, o ne neterminuotai, būtų taikoma vienodai visiems švietimo įstaigų vadovams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 1.
Šiuo metu Švietimo įstatyme numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir paskiria atsakingą įstaigą atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą. 2. Šiuo metu Įstatyme nenustatyta, pareiga savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai iš pareigų atleidžiamam švietimo įstaigos vadovui siūlyti visas laisvas darbo vietas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kontroliuojamoje teritorijoje. Pagal šiuo metu taikomas teisės aktų normas, švietimo įstaigos vadovas, kuris atsisako dalyvauti konkurse pagal Įstatymo 15 str. 5 d. nustatytą grafiką ar jo nelaimi, atleidžiamas bendraisiais Darbo kodekso pagrindais darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, siūlant visas toje įstaigoje esamas laisvas pareigas. Taip pat, šiuo metu Švietimo įstatymas nenumato garantijų švietimų įstaigų vadovams, kurių įstaigos yra reorganizuojamos ar likviduojamos. 3. Šiuo metu Įstatyme nustatyta, kad mokyklų vadovams, kuriems Įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai, iš esmės netaikomos visiems kitiems švietimo įstaigų vadovams taikomos nuostatos, kad konkrečios švietimo įstaigos vadovo pareigos einamos terminuotai, t. y. penkerių metų kadenciją, o jai pasibaigus, švietimo įstaigos vadovas iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas naujai kadencijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Švietimo įstatymo 59 str.
Švietimo įstatymo 59 str. 2 d. pakeitimu ir papildymu nauja 3 dalimi siūloma numatyti, kad kandidatams į švietimo įstaigų vadovus, kurie švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų, būtų atliekamas kompetencijų vertinimas arba kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas, kuris bus nustatytas švietimo ir mokslo ministro tvarka. Taip pat nustatoma, kad kompetencijų vertinimas turi paimti asmens bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių, kurie reikalingi tiesioginei funkcijai atlikti, vertinimą. Kompetencijų vertinimas nėra siejamas su organizuojamų konkursų laikotarpiu. 2. Įstatymo 15 str. papildymo nauja 6 d. projektu siūloma užtikrinti ilgamečių švietimo įstaigų vadovų teisę dirbti jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes, gebėjimus atitinkantį darbą, bei apibrėžiama, kokioje teritorijoje jiems privalo būti siūlomos kitos pareigos, vadovaujantis Darbo kodekso 57 str. 2 d. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai nustatoma pareiga siūlyti visas laisvas darbo vietas, esančias jos teritorijoje. Taip bus užtikrinama, kad ilgamečiai ir motyvuoti dirbti vadovai, perkeltų savo sukauptą patirtį ir žinias į kitas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teritorijoje esančias įstaigas, taip užtikrinant tinkamą, efektyvų ir savalaikį Valstybė ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir veiklą bei rezultatyvumą. Tokiu pačiu tikslu yra siūlomas Švietimo įstatymo 59 str. papildymas nauja 19 dalimi, siekiant numatyti papildomas garantijas švietimo įstaigų vadovams, kurių įstaigos yra reorganizuojamos ar likviduojamos. Tokių įstaigų vadovams 6 mėnesius nuo jų atleidimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka bus siūlomos kitos švietimo įstaigos vadovo pareigos. Įstatymo 15 str.
Įstatymo 15 str. 8 d. pakeitimo projektu siūloma tinkamai įgyvendinti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą ir nustatyti, kad mokyklų vadovams, kuriems Įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 d. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „švietimas“,
„švietimo įstaigų vadovai“, „konkursas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Projektą teikia: Seimo narys Papirtienė Aušra
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-14 Nr. S-2018-4837 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹, 56³straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2289 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2289, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo švietimo įstaigos vadovui turi pasiūlyti laisvas darbo vietas toje teritorijoje, kurioje savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja valdymą. Vertinant šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad tokia nuostata nedera su bendrosiomis darbo santykius reglamentuojančiomis normomis, pagal kurias darbo sutartis tam tikrais atvejais gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodeksą darbdaviu laikomas asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.
Taigi, švietimo įstaigų vadovų darbdaviu yra laikoma ne savivaldybė ar valstybė, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, ir netgi ne švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o pati švietimo įstaiga, kuriai darbo santykiuose su įstaigos vadovu atstovauja įgalioti asmenys. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, nurodant, kad laisvos darbo vietos gali būti siūlomos tik įstaigos vadovo darbovietėje, t.y. jo vadovaujamoje švietimo įstaigoje, o ne savivaldybės, arba net visos valstybės, jei įstaigos savininkas būtų valstybė, teritorijoje esančiose įstaigose. Kitu atveju, siūlomas reguliavimas, pagal kurį pasibaigus įstaigos vadovo darbo sutarčiai jam būti privalomai siūlomos pareigos su jo darboviete bei eitomis pareigomis visiškai nesusijusios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, būtų vertinamas kaip teisiškai nepagrįstas, neproporcingas bei nelogiškas. 2. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti tam tikrą garantiją tik šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems švietimo įstaigų vadovams, t.y. garantija nėra numatoma iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo paskirtiems į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjusiems.
Kitaip sakant, tiems švietimo įstaigų vadovams, kuriems nustatyta galimybė švietimo įstaigos vadovo pareigas eiti penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo, įstatyminė garantija dėl laisvų darbo vietų siūlymo nenustatoma, o tiems mokytojams, kuriems nustatyta galimybė po įstatymo įsigaliojimo eiti pareigas 4 metus ar mažiau – tokia garantija jau įtvirtinta. Toks reguliavimas ginčytinas asmenų konstitucinio lygiateisiškumo požiūriu. 3. Derinant projekto terminiją su kitomis keičiamo įstatymo bei darbo kodekso nuostatomis, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalis dėstytina taip: „Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atsisako dalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka organizuojamame viešajame konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, su juo darbo sutartis gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai švietimo įstaigoje nėra laisvos darbo vietos, atitinkančios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjusio asmens išsilavinimą, kvalifikaciją bei gebėjimus. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka būti perkeltas į jam siūlomą laisvą darbo vietą arba laisvos darbo vietos toje švietimo įstaigoje nėra, pareigas pradėjus eiti konkursą laimėjusiam naujam švietimo įstaigos vadovui jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“. 4. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad mokyklų vadovams, kuriems keičiamo įstatymo įsigaliojimo dieną, t.y.
d., iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, penkerių metų laikotarpis, kurį jie po įstatymo įsigaliojimo dar gali eiti mokyklos vadovo pareigas be konkurso, nustatomas ne nuo įstatymo įsigaliojimo, o nuo 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo pakeitimu tiesiog užpildoma susidariusi teisės spraga dėl nepakankamo įstatyminio reguliavimo bei vadovaujantis asmenų lygiateisiškumo principu, pagal kurį negalima skirtingai traktuoti objektyviais požymiais nesiskiriančių subjektų, manome, ir minėtiems asmenims turėjo būti numatyta teisė toliau eiti tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalį dėstyti taip: „Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“;
dėstomoje dalyje vietoj skaičiaus „8“ įrašytinas skaičius „9“, nes projekto 1 straipsnio 2 dalimi pakeista keičiamo 15 straipsnio dalių numeracija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija švietimo įstaigos vadovui turi pasiūlyti laisvas darbo vietas toje teritorijoje, kurioje ji organizuoja valdymą. Vertinant šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad tokia nuostata nedera su bendrosiomis darbo santykius reglamentuojančiomis normomis, pagal kurias darbo sutartis tam tikrais atvejais gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodeksą darbdaviu laikomas asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Švietimo įstaigų vadovų darbdaviu yra laikoma ne savivaldybė ar valstybė, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, ir netgi ne švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kaip teigiama Švietimo ir mokslo komiteto 2018 m. birželio 21 d. išvadoje Nr. 106-P-34, o pati švietimo įstaiga, kuriai darbo santykiuose su įstaigos vadovu atstovauja įgalioti asmenys.
Atsižvelgiant į tai, projektą reikėtų tikslinti, nurodant, kad laisvos darbo vietos gali būti siūlomos būtent toje švietimo įstaigoje, kurioje vadovas dirbo, o ne savivaldybės, arba net visos valstybės, jei įstaigos savininkas būtų valstybė, teritorijoje esančiose įstaigose. Kitu atveju, siūlomas reguliavimas, pagal kurį pasibaigus įstaigos vadovo darbo sutarčiai jam būti privalomai siūlomos pareigos su jo darboviete bei eitomis pareigomis visiškai nesusijusios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, būtų vertinamas kaip neproporcingas bei nelogiškas. Be to, pažymėtina, kad formuluotė „tam tikroje teritorijoje organizuoja valdymą“ negalėtų būti taikoma, pavyzdžiui Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri yra valstybinės biudžetinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 2. Mūsų nuomone, asmenų lygiateisiškumo požiūriu nėra pagrįstas reguliavimas, kuriuo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti tam tikrą garantiją tik šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems švietimo įstaigų vadovams, t.y. garantija nėra numatoma iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo paskirtiems į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjusiems daugiau kaip penkerius metus. Kitaip sakant, tiems švietimo įstaigų vadovams, kuriems nustatyta galimybė švietimo įstaigos vadovo pareigas eiti penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo, įstatyminė garantija dėl laisvų darbo vietų siūlymo nenustatoma, o tiems mokytojams, kuriems nustatyta galimybė po įstatymo įsigaliojimo eiti pareigas 4 metus ar mažiau – tokia garantija jau įtvirtinta. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Gntaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Giriūnienė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo švietimo įstaigos vadovui turi pasiūlyti laisvas darbo vietas toje teritorijoje, kurioje savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja valdymą.
Vertinant šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad tokia nuostata nedera su bendrosiomis darbo santykius reglamentuojančiomis normomis, pagal kurias darbo sutartis tam tikrais atvejais gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodeksą darbdaviu laikomas asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Taigi, švietimo įstaigų vadovų darbdaviu yra laikoma ne savivaldybė ar valstybė, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, ir netgi ne švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o pati švietimo įstaiga, kuriai darbo santykiuose su įstaigos vadovu atstovauja įgalioti asmenys.
Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, nurodant, kad laisvos darbo vietos gali būti siūlomos tik įstaigos vadovo darbovietėje, t.y. jo vadovaujamoje švietimo įstaigoje, o ne savivaldybės, arba net visos valstybės, jei įstaigos savininkas būtų valstybė, teritorijoje esančiose įstaigose. Kitu atveju, siūlomas reguliavimas, pagal kurį pasibaigus įstaigos vadovo darbo sutarčiai jam būti privalomai siūlomos pareigos su jo darboviete bei eitomis pareigomis visiškai nesusijusios pareigos kituose juridiniuose asmenyse, būtų vertinamas kaip teisiškai nepagrįstas, neproporcingas bei nelogiškas. Nepritarti Argumentai:
Švietimas yra viešoji paslauga, o konkursus į biudžetinės įstaigos vadovo vietą organizuoja, vadovą į darbą priima ir darbo sutartį su juo sudaro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Dėl šios priežasties biudžetinės įstaigos vadovo darbdaviu yra savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kuriai nustatoma pareiga siūlyti atleidžiamam vadovui visas laisvas darbo vietas, kurios yra jos valdomoje teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad kitos įstaigos vadovui nėra nustatoma pareiga priimti darbuotoją į laisvas pareigas, o institucija, toje teritorijoje organizuojanti valdymą atsisakančiam dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovui tik teiktų informaciją apie įsidarbinimo galimybes. Kadenciją baigęs vadovas į kitą įstaigą būtų priimamas tuo atveju, jeigu nėra rengiamas konkursas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 2.
Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti tam tikrą garantiją tik šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems švietimo įstaigų vadovams, t.y. garantija nėra numatoma iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo paskirtiems į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjusiems. Kitaip sakant, tiems švietimo įstaigų vadovams, kuriems nustatyta galimybė švietimo įstaigos vadovo pareigas eiti penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo, įstatyminė garantija dėl laisvų darbo vietų siūlymo nenustatoma, o tiems mokytojams, kuriems nustatyta galimybė po įstatymo įsigaliojimo eiti pareigas 4 metus ar mažiau – tokia garantija jau įtvirtinta. Toks reguliavimas ginčytinas asmenų konstitucinio lygiateisiškumo požiūriu. Iš dalies pritarti Argumentai:
Šiuo įstatymo projektu siekiama numatyti papildomas garantijas ilgamečiams vadovams, kuriems Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymu buvo nustatytas konkursų grafikas. Tokiu būdu užtikrinamas teisėtų lūkesčių principas asmenims, kurie ilgus metus vadovavo švietimo įstaigai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
keičiamo įstatymo bei darbo kodekso nuostatomis, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalis dėstytina taip: „Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atsisako dalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka organizuojamame viešajame konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, su juo darbo sutartis gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai švietimo įstaigoje nėra laisvos darbo vietos, atitinkančios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjusio asmens išsilavinimą, kvalifikaciją bei gebėjimus.
Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka būti perkeltas į jam siūlomą laisvą darbo vietą arba laisvos darbo vietos toje švietimo įstaigoje nėra, pareigas pradėjus eiti konkursą laimėjusiam naujam švietimo įstaigos vadovui jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią dalį išdėstyti taip: „6. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atsisako dalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka organizuojamame viešajame konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, su juo darbo sutartis gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai teritorijos, kurioje savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja valdymą, įstaigoje nėra laisvos darbo vietos, atitinkančios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjusio asmens išsilavinimą, kvalifikaciją ir gebėjimus. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka būti priimtas į jam siūlomą laisvą darbo vietą arba laisvos darbo vietos nėra, pareigas pradėjus eiti konkursą laimėjusiam naujam švietimo įstaigos vadovui, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.“ 4.
3
4Nėra aišku,
kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad mokyklų vadovams, kuriems keičiamo įstatymo įsigaliojimo dieną, t.y. 2018 m. sausio 1 d., iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, penkerių metų laikotarpis, kurį jie po įstatymo įsigaliojimo dar gali eiti mokyklos vadovo pareigas be konkurso, nustatomas ne nuo įstatymo įsigaliojimo, o nuo
susidariusi teisės spraga dėl nepakankamo įstatyminio reguliavimo bei vadovaujantis asmenų lygiateisiškumo principu, pagal kurį negalima skirtingai traktuoti objektyviais požymiais nesiskiriančių subjektų, manome, ir minėtiems asmenims turėjo būti numatyta teisė toliau eiti tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalį dėstyti taip: „Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“. Pritarti Pasiūlymas Šią dalį išdėstyti taip: „9.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.“
1
teisės technikos taisykles: -projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“;
Teisingumo ministerijos 2018-06-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Teikti Seimui svarstyti pagal Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus Komiteto patobulintą Švietimo įstatymo Nr.
I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹, 56³ straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2289(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jaroslav Narkevič. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo akto projektas Nr. XIIIP-2289(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas