PProjekto lyginamasis variantas lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Lietuvos karių ir c Civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos
tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Karių, dalyvaujančių tarptautinėje operacijoje, besirengiančių tarptautinei operacijai, tarptautinės operacijos vietovėje vykdančių tarnybinę užduotį, tarnybos apmokėjimą nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PProjekto (2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Lietuvos karių ir c Civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos
tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Karių, dalyvaujančių tarptautinėje operacijoje, besirengiančių tarptautinei operacijai, tarptautinės operacijos vietovėje vykdančių tarnybinę užduotį, tarnybos apmokėjimą nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
58, 59, 60, 61, 63, 65, 65¹, 67, 68, 69, 70, 72 IR 77² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61¹ STRAIPSNIU IR PRIEDAIS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 65¹, 67, 68, 69, 70, 72 ir 77² straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61¹ straipsniu ir priedais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, kurioje akcentuojama, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį, t. y. siekiant perkelti į įstatymo lygmenį nuostatas, susijusias su karių tarnybos apmokėjimu, reglamentuojamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio
kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarime Nr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarime Nr.
tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 863 „Dėl išmokų buitinėms išlaidoms ir premijų dydžių nustatymo privalomosios pradinės karo tarnybos kariams“. Įstatymo projektu taip pat įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, V prioriteto „Saugi valstybė“ 5.1.4 darbo „Kariuomenės komplektavimo ir motyvavimo sistemos pertvarka“ nuostata dėl karių atlyginimo vidurkio padidinimo iki 30 procentų ir šio plano nuostata dėl karinio personalo motyvavimo priemonių ir socialinių garantijų įvertinimo ir pasiūlymų parengimo. Poreikis atlikti sisteminę karinių žmogiškųjų išteklių vadybos reformą kilo dėl profesinės karo tarnybos karių komplektavimo ir išlaikymo atsižvelgiant į saugumo situaciją, globalizacijos procesus, turinčius įtakos šalies demografinei padėčiai ir šalies darbo rinkos situacijai. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad sudėtingiausia pritraukti ir išlaikyti žemos ir vidutinės grandžių karius, kurie iš esmės sudaro žmogiškųjų išteklių pagrindą rengiant šalies gynybinius pajėgumus. Iš profesinės karo tarnybos 2012–2017 metais savo noru išėjo daugiausiai žemiausios ir vidutinės grandies karių.
Profesinės karo tarnybos karių komplektavimo ir išlaikymo problemos riboja įsipareigojimų NATO įvykdymą ir pasirengimą atitinkamai reaguoti į pasikeitusią saugumo situaciją šalyje ar regione. Vienas iš didžiausią įtaką kariuomenės komplektavimo ir motyvavimo sistemai darančių veiksnių yra karių tarnybos apmokėjimo sistema. Karių atlyginimo sistemos modelis neužtikrina atlygio už kario turimą patirtį ir įgytą kompetenciją – atlyginimas priklausomai nuo turimo karinio laipsnio pirmuosius dvejus metus kyla seržantams, vyr. seržantams, brigados generolams, generolams majorams, generolams leitenantams, pirmuosius trejus metus – štabo seržantams, viršiloms, leitenantams, vyr. leitenantams, pulkininkams, pirmuosius ketverius metus – kapitonams, pirmuosius penkerius metus – seržantams majorams, majorams, pulkininkams leitenantams, pirmuosius šešerius metus – eiliniams. Grandiniams ir vyr. eiliniams nustatytas pastovaus dydžio koeficientas ir jis nekinta visus tarnybos turint šiuos laipsnius metus. Jaunesniesiems eiliniams tarnybinio atlyginimo koeficientas vieną kartą padidėja ketvirtaisiais tarnybos metais, todėl vienodo laipsnio, bet turintys skirtingą tarnybos stažą kariai gauna tą patį arba tik nežymiai didesnį atlyginimą. Siunčiant profesinės karo tarnybos karius į užsienio institucijas tarnybos ir mokymosi tikslais, jų sutuoktiniams, kurie taip pat yra profesinės karo tarnybos kariai, taikomos nevienodos garantijos.
Siunčiamų į užsienį tarnybos tikslais (pvz., eiti karinio atstovo, jo pavaduotojo ar padėjėjo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė ir kt. pareigas) karių sutuoktiniai gali būti perkeliami į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, todėl turi galimybę išvykti kartu su sutuoktiniu į užsienį jo tarnybos laikui, o siunčiamų mokymosi (kvalifikacijos tobulinimo, profesinio parengimo) tikslais karių sutuoktiniams nėra numatyta perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą galimybė. Todėl tais atvejais, kai mokymosi užsienyje laikas yra ilgas (mokymosi laikas gali trukti iki 24 mėnesių), šių karių šeimos patiria psichologinių ir socialinių sunkumų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, be kitų socialinio draudimo rūšių, draudžiami ir motinystės socialiniu draudimu, tačiau prireikus negalėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės įstatymo nustatyta garantija, t. y. gimus vaikui išeiti tėvystės atostogų, nes Įstatyme tėvystės atostogos šiems kariams nenumatytos. Dėl to privalomąją karo tarnybą atliekantys kariai gimus vaikui jų tarnybos metu negalėtų kaip kiti apdraustieji pasirūpinti šeima šiuo laikotarpiu. Atsargos kariams, kurie buvo sužeisti dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, prireikus iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų gali būti apmokamos užsienio valstybėje suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau nėra numatyta galimybė apmokėti jiems sveikatos priežiūros paslaugas, neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose (pvz., medicininės reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugas teikiančiose įstaigose).
Pasinaudoti Lietuvoje teikiamomis medicininės reabilitacijos paslaugomis ypač aktualu tiems atsargos kariams, kurie po sužeidimų tapo neįgalūs ar netapo neįgalūs, tačiau po gydymo yra išlikę liekamųjų reiškinių, judėjimo ar kitų sunkumų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. draudžiant karių sveikatą bei gyvybę pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, taikoma draudimo išmokų mokėjimo tvarka ir sąlygos, pagal kurias vienkartinės ar periodinės draudimo išmokos neskiriamos tais atvejais, kai kario sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje po gydymo neliko liekamųjų reiškinių ir nenustatytas darbingumo lygis, t. y. vien dėl sveikatos sutrikimo (pvz., patirtos traumos) fakto. Toks teisinis reguliavimas nepakankamas, atsižvelgiant į pastaruoju metu vis intensyviau vykdomą karių kovinį rengimą, organizuojamas karines pratybas ir mokymus, vykdomas specifines, su didesniu pavojumi sveikatai ir gyvybei susijusias užduotis, o kartu didėjančią traumų riziką bei nuolat akcentuojamą poreikį gerinti karių tarnybos sąlygas ir socialinę apsaugą. Be to, kariams, sutrikus jų sveikatai dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų skiriamos vienkartinės kompensacijos išmokamos per palyginti ilgą laikotarpį (didžiausios kompensacijos, mokamos kario sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo terminas nuo sprendimo mokėti šią kompensaciją priėmimo dienos yra 30 mėn., žūties (mirties) atveju – 36 mėn.).
Toks ilgas kompensacijų išmokėjimo terminas sukelia kariams ir jų šeimoms finansinių ir socialinio pobūdžio problemų, kurios apsunkina sužeistų karių pastangas greičiau susigrąžinti prarastą sveikatą, grįžti į tarnybą ar prisitaikyti pakitusioje aplinkoje (tai ypač aktualu sunkias traumas patyrusiems kariams, kuriems reikia gyvenamąją aplinką pritaikyti specialiai pagal negalios pobūdį). Kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, pagal dabartinį teisinį reguliavimą neturi galimybės pasinaudoti kitiems kariams ir tarnautojams valstybės teikiama garantija gauti materialinę pašalpą atsidūrus sunkioje materialinėje padėtyje dėl savo ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo.
Įstatymo projekto tikslai:
reglamentuoti Įstatyme;
apmokėjimo sistemą, padarant ją labiau motyvuojančią, sudarančią palankias sąlygas pritraukti ir išlaikyti karius krašto apsaugos sistemoje;
3) suvienodinti karių, pasiųstų į užsienio institucijas tarnybos ir mokymosi tikslais, sutuoktiniams, kurie yra profesinės karo tarnybos kariai, garantijas būti perkeltiems į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą;
4) užtikrinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių teisę į tėvystės atostogas;
5) sudaryti galimybę atsargos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, gauti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Lietuvos nacionalinės sistemos sveikatos priežiūros įstaigose;
6) sutrumpinti kompensacijų, mokamų karių sveikatos sutrikimo ar žūties dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, atvejais, išmokėjimo terminus ir įteisinti papildomas vienkartines kompensacijas, mokamas kariams dėl sveikatos sutrikimo, susijusio su karo tarnyba ar kario statusu, kai po gydymo neliko liekamųjų reiškinių arba nesumažėjo tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę;
7) įteisinti materialinių pašalpų mokėjimą kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat šeimos nariams kario mirties atveju. 2.
projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą atvejai. Įstatymo 58 straipsnio nuostatos suteikia krašto apsaugos ministrui teisę įsteigti karių kvalifikacines kategorijas. Įstatymo 59 straipsnio 15 dalyje nustatytos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams suteikiamų atostogų rūšys. Šiuo metu karių tarnybos apmokėjimas reglamentuojamas Įstatymo 60 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. Įstatyme nustatyta profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo sistema – tarnybinis atlyginimas (kurio dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų) ir tarnybinio atlyginimo priedai (už didesnę vadų atsakomybę, ypatingą pareigų specifiką, kvalifikacinę kategoriją). Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius pavesta nustatyti Vyriausybei. Vyriausybei taip pat pavedama nustatyti profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas bei tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms metu, tarnybos apmokėjimą, taip pat išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos karių buitinėms išlaidoms dydžius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr.
rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nustatyti profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžiai, pareigų, kurias einant mokamas tarnybinio atlyginimo priedas už didesnę vadų atsakomybę, sąrašas ir šio priedo dydis, pareigų, kurias einant mokamas tarnybinio atlyginimo priedas už ypatingą pareigų specifiką, sąrašas, šio priedo dydis ir jo skyrimo sąlygos, taip pat priedų, skiriamų už kvalifikacinę kategoriją, dydžiai. Profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms metu apmokėjimą bei sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“.
Karių, pasiųstų atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, dalyvauti tarptautinėse karinėse pratybose ar kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat tarptautinių operacijų vietovėje atlikti tarnybinių užduočių, tiesiogiai nesusijusių su tarptautinių operacijų karinio vieneto vykdomomis užduotimis, tarnybos apmokėjimas taip pat nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl Dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 863 „Dėl išmokų buitinėms išlaidoms ir premijų dydžių nustatymo privalomosios pradinės karo tarnybos kariams“ reglamentuojamas privalomosios pradinės karo tarnybos kariams mokamos išmokos buitinėms išlaidoms dydis. Įstatymo 65 straipsnis reglamentuoja išleistų į atsargą karių sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir užsienio valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo sąlygas, atvejus ir trukmę. Įstatymo 67 straipsnyje nustatyti kompensacijų, mokamų karių sveikatos sutrikimo dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statutu, atvejai, sąlygos ir dydžiai. Įstatymo 68 straipsnis reglamentuoja subjektus, turinčius teisę gauti materialinę pašalpą, taip pat šios pašalpos skyrimo atvejus. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 straipsnio 7 dalis įpareigoja Vyriausybę nustatyti karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnyje daromas redakcinio pobūdžio pataisymas – atsižvelgiant į šio straipsnio reguliavimo dalyką, krašto apsaugos ministro teisė tvirtinti ypatingų karinių specialybių sąrašą iš Įstatymo 58 straipsnio perkeliama į Įstatymo
Įstatymo 42 straipsnio 2 dalies pakeitimu siekiama nustatyti galimybę perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karių, pasiųstų ilgiau negu 6 mėnesiams į užsienio valstybę profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokytis, sutuoktinius, jeigu jie yra profesinės karo tarnybos kariai ir jeigu pagal kursų, mokymo programą numatyta galimybė atvykti su sutuoktiniu. Sutuoktinius perkėlus į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, būtų sudaryta galimybė jiems vykti į užsienio valstybę kartu su mokytis ten vykstančiu šeimos nariu. Ilgesnis nei 6 mėnesių terminas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad toks laikotarpis yra pakankamai ilgas šeimos išsiskyrimo požiūriu ir gali sukelti psichologinio, socialinio ir kitokio pobūdžio problemų karių šeimoms. Tokia garantija prisidėtų prie karių šeimų išsaugojimo ir karių sutuoktinių, kurie yra profesinės karo tarnybos kariai, išlaikymo tarnyboje. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 58 straipsnyje nustatomas kvalifikacinių kategorijų, suteikiamų kariams, turintiems ypatingas karines specialybes, skaičius. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 59 straipsnio papildymu numatoma, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, gimus vaikui, jų prašymu karinio vieneto, kuriame jie tarnauja, vado sprendimu suteikiamos tėvystės atostogos, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Šios garantijos įteisinimas užtikrintų privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems kariams, kaip ir kitiems kariams, draudžiamiems motinystės socialiniu draudimu, galimybę pasinaudoti motinystės socialinio draudimo nustatytomis garantijomis. Į Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 1 dalį perkeliami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 863 „Dėl išmokų buitinėms išlaidoms ir premijų dydžių nustatymo privalomosios pradinės karo tarnybos kariams“ nustatyti privalomosios pradinės karo tarnybos kariams mokamos Vyriausybės nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos dydžiai, nustatomos premijų už pavyzdingą tarnybą skyrimo sąlygos. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje aptariami subjektai, kuriems netaikomas Įstatymo
Įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nustatomas kario tarnybos apmokėjimas, kuris susideda iš tarnybinio atlyginimo ir tarnybinio atlyginimo priedų. Įstatymo projekto 1 priede nustatomi karių tarnybinių atlyginimų koeficientai. Šiame priede nustatyti karių tarnybinio atlyginimo koeficientai nustatomi apie 10 procentų didesni, palyginti su šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 1353
„Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo
karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nustatytais koeficientais.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Įstatymo 60 straipsnio 3 dalies redakcijoje (Įstatymo projekto 7 straipsnis) reglamentuojamas karių, tarnaujančių turint tą patį laipsnį, tarnybinio atlyginimo koeficiento didinimo principas. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatomas vadų, turinčių teisę gauti priedą už atsakomybę, sąrašas ir šio priedo dydis, kuris, palyginti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nustatytais dydžiais, kinta – atkuriamas prieš krizę nustatytas dydis. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatomas tarnybinio atlyginimo priedas, skiriamas už ypatingą pareigų specifiką. Jo dydis ir profesinės karo tarnybos karių einamų pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas nustatomos Įstatymo 2 priede. Pažymėtina, kad ypatingą pareigų specifiką lemia užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės (pavyzdžiui, skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje, pratybos ir kovinis budėjimas laivo įgulos sudėtyje, nardymo ar kiti darbai po vandeniu, išminavimo ir sprogdinimo darbai, šuoliai su parašiutu, bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose, specialioji žvalgyba, kontrteroristinių ir specialiųjų operacijų metu vykdomos užduotys ir pan.). Įstatymo projekto nustatytas tarnybinio atlyginimo priedo dydis, palyginti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nustatytais dydžiais, nekinta.
Į Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 3 punktą perkeliami už ypatingų karinių specialybių kvalifikacinę kategoriją nustatytų priedų dydžiai, kurie šiuo metu reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 1353 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“, šių priedų skyrimo tvarką paliekant nustatyti krašto apsaugos ministrui. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 6 dalies nuostatos išskiriamos į dvi atskiras 5 ir 6 dalis, atskirai reglamentuojant šventinių premijų Kalėdų ir Velykų progomis skyrimo sąlygas, dydį ir atvejus, kada šios premijos nėra mokamos, bei premijų už pavyzdingą tarnybą skyrimo sąlygas ir dydžius. Į Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 7 dalį perkeliamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nuostatos, taip pat tikslinama nustatant, kad kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, vidutinis darbo užmokestis yra didesnis, išmokamas vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 8 dalies nuostata papildoma numatant krašto apsaugos ministro skiriamos piniginės premijos už ypatingą pasižymėjimą dydį – iki vieno tarnybinio atlyginimo.
Pažymėtina tai, kad premijos yra mokamos iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų (Įstatymo 60 straipsnio 12 dalis), todėl paliekama iki šiol buvusi galimybė skirti ir mokėti mažesnio dydžio premijas, paliekant krašto apsaugos ministrui nustatyti šių premijų mokėjimo tvarką. Į Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 61 straipsnį perkeliamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ nuostatos dėl profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos apmokėjimo. Šio straipsnio reguliavimo dalykas siaurinamas profesinės karo tarnybos karių tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms metu apmokėjimą išskiriant į atskirą Įstatymo projekto straipsnį. Į Įstatymo projekto 9 straipsniu pildomo Įstatymo 61¹ straipsnį perkeliamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimo Nr.
apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“ nuostatos, susijusios su profesinės karo tarnybos karių tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms metu apmokėjimu. Įstatymo projekto 6 ir 8 straipsniais keičiamo Įstatymo 60 ir 61 straipsniais ir Įstatymo projekto 9 straipsniu pildomo Įstatymo 61¹ straipsniu siekiama karių tarnybos apmokėjimą reglamentuoti Įstatymo lygmeniu, Įstatymo 60 straipsnio pakeitimu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti ir išlaikyti karinį personalą, skatinti karius siekti karjeros ir užtikrinti geresnę socialinę gerovę išeinantiems į atsargą kariams. Atsižvelgiant į tai, kad į Įstatymą perkeliamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1210 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ nuostatos, susijusios su profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos apmokėjimu, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimo Nr.
Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“ nuostatos, susijusios su profesinės karo tarnybos karių tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms metu apmokėjimu, tikslinama Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 63 straipsnio 8 dalis, reglamentuojanti maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimą ir šios kompensacijos nemokėjimo atvejus. Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies papildymu siūloma nustatyti, kad sveikatinimo veiklos paslaugos, apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, teikiamos ir atsargos bei dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu. Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 65¹ straipsnio 1 dalies papildymu siūloma nustatyti, kad atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų finansuojamos psichologų paslaugos.
Taip pat siūlytina patikslinti šio straipsnio 4 dalį numatant, kad iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, būtų apmokamos ne tik protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros išlaidos, bet ir šių priemonių pritaikymo kario poreikiams išlaidos. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo
sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju, kai po gydymo ir laikinojo nedarbingumo termino pabaigos neliko liekamųjų reiškinių (nėra motorinių ir (ar) sensorinių, ir (ar) psichinių funkcijų sutrikimų) arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau nesumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, ir įvykis, sukėlęs sveikatos sutrikimą, įvyko tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybą ir iš jos. Siūloma nustatyti, kad sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariui būtų mokama atitinkamai 2,4, 1,4 arba 0,4 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, tačiau neviršijant Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės kompensacijos, mokamos terminuotai netekus iki 20 proc. darbingumo, t. y. mažiausios vienkartinės kompensacijos, mokamos, kai po gydymo yra likę liekamųjų reiškinių ir nustatytas žemiausias (iki 20 proc.) kario netekto darbingumo lygis.
Įvertinus tai, kad praktikoje gali būti atvejų, kai po gydymo konstatuojama, jog liekamųjų reiškinių nėra, tačiau vėliau jie išryškėja, tikslingai paliekama galimybė kariui kreiptis tiek dėl papildomos (Įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalis) kompensacijos, tiek dėl kompensacijos, nustatytos Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje. Jei karys, kuriam būtų išmokėta kompensacija pagal Įstatymo projekto 13 straipsnio
sąlygas atitinkančios) kompensacijos, pastaroji kompensacija būtų sumažinta išmokėtos pagal Įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalį kompensacijos dydžiu. Toks teisinis reglamentavimas užtikrintų, kad nesumažėtų iki 2017 m. sausio 1 d. taikomų draudimo išmokų mokėjimo kariui susižalojus atvejų. Šio straipsnio pakeitimu taip pat nustatomi trumpesni kompensacijų kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išmokėjimo terminai.
Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo Įstatymo
padėčiai dėl kario ligos, jo šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, materialinės pašalpos skiriamos ir aktyviojo rezervo kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, kai mirus darbuotojui pašalpa mokama jo šeimos nariui, siūloma nustatyti analogišką garantiją ir karių bei alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekančių karių šeimoms. Kartu atsisakoma Įstatymo 68 straipsnio
ligos, karį laidojančiam asmeniui skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti. Atsižvelgiant į tai, kad pašalpos gavėjai gali dirbti kitose institucijose (tarp jų ir valstybės institucijose), kuriose taip pat suteikiama teisė į tokio pobūdžio išmokas, siūloma nustatyti, kad materialinė pašalpa nemokama, jei pašalpos gavėjas turi teisę gauti pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos. Keičiant Įstatymo 67 ir 68 straipsnius, kartu siūloma patikslinti ir Įstatymo 72 ir 77² straipsnių dalis, kuriose pateiktos nuorodos į Įstatymo 67 ir 68 straipsnių taikymą (Įstatymo projekto 16 ir 17 straipsniai). Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr.
I-555 4 straipsnio 7 dalies nuostata tikslinama atsižvelgiant į Įstatymo projekto tikslus, t. y. tarnybos apmokėjimą reglamentuoti įstatymo lygmeniu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Manytina, kad priimti įstatymai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad įstatymai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Pripažinti netekusiais galios:
m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“. 2.
m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 863 „Dėl išmokų buitinėms išlaidoms ir premijų dydžių nustatymo privalomosios pradinės karo tarnybos kariams“. Turės būti pakeisti:
Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“;
3Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gegužės 3 d. nutarimas Nr. 527 „Dėl Atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomis už kariams, karo prievolininkams ir kitiems asmenims teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių
ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“;
ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“;
ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. V-420 „Dėl Vienkartinių kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. V-71
„Dėl Materialinių pašalpų skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr.
V-803 „Dėl Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, užsienio valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros išlaidų apmokėjimo ir neįgaliesiems skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimo, priežiūros ir remonto išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2008 m. liepos
mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. V-963 „Dėl Skatinimo ir apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro
pareigas, susijusias su ypatinga specifika, mokėjimo ir ypatingų karinių specialybių, kurių specialistams gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos, sąrašo ir Kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2006 m. spalio
karo tarnybos karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, perkeltų ar paskirtų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygas užtikrinančių išmokų, kompensacijų skyrimo ir kitų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nurodytą 05-01-04 darbo „Kariuomenės komplektavimo ir motyvavimo sistemos pertvarka“ 05-01-04-01 veiksmą „Profesinės karo tarnybos karių atlyginimų padidinimas (I etapas 2017–2018 m. – 15 proc., II etapas 2019–2020 m. – 15 proc.)“, 2018 metais numatytas profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų koeficientų padidinimas vidutiniškai iki 10 proc. Išankstiniais skaičiavimais, Įstatymo projektui įgyvendinti 2018 metais prireiks apie 9,3 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų (su socialinio draudimo įmokomis). Prognozuojama, kad profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo sistemos pakeitimo 2 etapui įgyvendinti gali prireikti apie 74,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (su socialinio draudimo įmokomis), atitinkamai 2019 m. – apie 31,5 mln. eurų, 2020 metais – apie 42,6 mln. eurų. Lėšų poreikis profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų koeficientams padidinti apskaičiuotas pagal 2018–2020 metams patvirtintus ribinius karių skaičius ir grindžiamas profesinės karo tarnybos karių karjeros (karinio laipsnio augimo) planavimo politika. Tikslus lėšų poreikis, reikalingas profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų sistemai pakeisti, priklausys nuo faktinio karių skaičiaus. Įgyvendinant Įstatymo 67 straipsnio pakeitimus prognozuojamas lėšų poreikis gali siekti apie 150 tūkst. eurų kasmet (2018–2020 metų laikotarpiui apie 375 tūkst. eurų). Per metus krašto apsaugos sistemoje įvyksta daugiau kaip 300 (2015 m. – 308, 2016 m. – 409, 2017 m. – 400) nelaimingų atsitikimų tarnyboje. Absoliuti dauguma (apie 90 proc.) šių įvykių yra lengvo pobūdžio traumos, daugiausia patiriamos žemesnį karinį laipsnį (iki kapitono) turinčių karių grupėje.
Karių, atliekančių tarnybą užsienio institucijose vadovaujantis Įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, sutuoktinių draudimui privalomuoju sveikatos draudimu gali prireikti apie 21,6 tūkst. eurų per metus (2018–2020 metų laikotarpiui apie 54 tūkst. eurų). Krašto apsaugos ministerija mokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokas vidutiniškai už 50 karių sutuoktinių per metus. Vieno asmens draudimas privalomuoju sveikatos draudimu siektų 432 eurus per metus (mokant 9 proc. įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos). Įstatymo 59 straipsniui įgyvendinti lėšų poreikio nenumatoma, nes tėvystės atostogų metu mokamos socialinio draudimo išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Įstatymo 65 straipsniui įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis priklausys nuo atsargos karių, sužeistų dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, medicininių indikacijų ir medicininės reabilitacijos poreikio. Preliminari medicininės reabilitacijos kaina Karių reabilitacijos centre yra 30 eurų per dieną. Įstatymo 68 straipsnio įgyvendinimas reikšmingo poveikio valstybės biudžetui neturės, lėšų poreikis priklausys nuo besikreipiančiųjų skaičiaus ir priimtų sprendimų išmokėti pašalpas (pvz., 2017 metais dėl materialinės pašalpos skyrimo dėl savo ar šeimos nario ligos arba turto netekimo kreipėsi iš viso 24 profesinės karo tarnybos kariai (pusei jų materialinės pašalpos paskirtos), mirė 11 karių (7 profesinės karo tarnybos kariai, 2 privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir 2 kariai savanoriai). Įstatymas bus įgyvendinamas iš bendrųjų krašto apsaugos sistemai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „profesinė karo tarnyba“, „tarnybinis atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. I. Sprendžiama problema Esmines karių tarnybos apmokėjimo sąlygas, šiuo metu reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, perkelti į įstatymo lygmenį; gerinant socialines karių garantijas pritraukti ir išlaikyti tarnyboje profesinės karo tarnybos karius II. Siūlomos priemonės Pakeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą III. Priemonių sąnaudos Apie 84 milijonai eurų IV. Nauda visuomenei Įstatymo projekto nuostatos sudarytų prielaidas spręsti Lietuvos kariuomenės komplektavimo problemą ir taip padidinti valstybės gynybos potencialą
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
2018 m. birželio 13 d. Vilnius
pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai: Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, Lietuvos kariuomenės teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis, Sužeistų karių asociacijos prezidentas Algimantas Valaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-06-06) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vytautas Bakas. Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė Patarėjas Mantas Lapinskas