NAUJA REDAKCIJA nuo 2014 01 01 Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo, ir karių tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją teisės aktų nustatytus atvejus) nuostatus ir karinių specialybių sąrašą, kartu nustatydamas, kurios iš specialybių laikomos ypatingomis karinėmis specialybėmis, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių administracijos struktūrą bei ir pareigybių sąrašus;“. 3 straipsnis.
3 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) kario, paskirto į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (tarnybą), arba valstybės tarnautojo, perkelto į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, kario, pasiųsto ilgiau negu 6 mėnesiams į užsienio valstybę profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokytis, sutuoktiniui vykstant kartu į sutuoktinio tarnybos, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą, jeigu pagal kursų, mokymo programą numatyta galimybė atvykti su sutuoktiniu, vietą krašto apsaugos ministro nustatytam laikotarpiui, netaikant šio įstatymo nustatytų nustatytos profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos bei karių aprūpinimo sąlygų.“4 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Karių kvalifikacinės kategorijos Ypatingų karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos
kvalifikacijai žymėti gali būti įsteigtos kvalifikacinės kategorijos. „Karių kvalifikacijai žymėti nustatomos trys ypatingų karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė kategorija. Ypatingoms karinėms specialybėms priskiriamos specialybės, kurioms reikia specialaus pasirengimo ir tam tikrų mokslo žinių bei praktinių įgūdžių dirbti vienoje srityje ir išlaikyti reikiamą kvalifikaciją. Ypatingų karinių specialybių kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras“. 2. Karių kvalifikacines kategorijas įsteigia, jų suteikimo sąlygas ir kvalifikacinius reikalavimus nustato krašto apsaugos ministras.“
Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Kai Privalomosios privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gimsta vaikas, kario prašymu karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado sprendimu jam suteikiamos tėvystės atostogos, kuriomis galima pasinaudoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, taip pat krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl kitų šeiminių aplinkybių. Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.“6 straipsnis. Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
TARNYBOS APMOKĖJIMAS IR APRŪPINIMAS“. 7 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Karių tarnybiniai atlyginimai, priedai ir išmokos tarnybos apmokėjimas
tvarka kiekvieną mėnesį mokama Vyriausybės nustatyto dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Premijų mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme numatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį. 2.
karių tarnybos apmokėjimo tvarką nustato šis įstatymas. Civilių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygos jiems netaikomos. Šis straipsnis netaikomas profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą. Šių karių tarnybos apmokėjimą, kitas išmokas ir skatinimą nustato Žvalgybos įstatymas. 3. Profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, tarnybinių atlyginimų dydžius nustato Žvalgybos įstatymas. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimas susideda iš tarnybinio atlyginimo ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų priedų. Tarnybinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis). 4. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) ar juos pavaduojančių asmenų atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami tol, kol karys eina šias pareigas. 4.
karo tarnybos kariams skiriami priedai:
1) už atsakomybę kariuomenės vadui – 3,5 bazinio dydžio per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui – 3 bazinių dydžių per mėnesį, pajėgų vadams – 2,5 bazinio dydžio per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams – 2 bazinių dydžių per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams) – 1,5 bazinio dydžio per mėnesį. Šis priedas mokamas ir profesinės karo tarnybos kariams, laikinai einantiems šiame punkte nurodytas pareigas. Jeigu profesinės karo tarnybos karys, kuriam yra skirtas priedas už atsakomybę, laikinai eina kitas šiame punkte nurodytas pareigas, už kurias jam skiriamas didesnis priedas už atsakomybę, šiuo laikotarpiu jam mokamas didesnis priedas;
2) priedas už ypatingą pareigų specifiką. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Už profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomas pareigas, susijusias su ypatinga specifika, mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatyto dydžio priedas. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems kelias su ypatinga specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems skrydžius orlaivio įgulos sudėtyje ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje, didinamas 0,17 bazinio dydžio už kiekvieną tarnybos dieną, kai siunčiama iki 90 kalendorinių dienų laikotarpiui.
Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą laivo įgulos sudėtyje bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje, didinamas 0,2 bazinio dydžio už kiekvieną plaukiojimo dieną (išskyrus dienas, kai įplaukiama į kitų valstybių uostus), kai išplaukiama ne trumpiau kaip vienai kalendorinei dienai. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai buvo vykdomos užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės;
3) už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2 bazinių dydžių per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 1,4 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją ir 1 bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems suteiktos kelios kvalifikacinės kategorijos, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Šio priedo skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 5. Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė.
Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas. 6. Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio šventinės premijos ir ne daugiau kaip kartą per metus – iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą, jeigu kario tarnyba vertinama labai gerai ar gerai. Premijų dydį, mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 5. Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas ir ne mažiau kaip 6 mėnesius ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio šventinės premijos. Šventinės premijos Kalėdų ir Velykų progomis nemokamos, jei profesinės karo tarnybos karys yra perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir jam nemokamas tarnybinis atlyginimas (išskyrus atvejį, kai jis išleistas vaiko priežiūros atostogų ir dėl to nevykdo pareigų mažiau kaip 3 mėnesius iš eilės nuo jo išleidimo vaiko priežiūros atostogų iki krašto apsaugos ministro sprendimo dėl šventinių premijų ar išmokų skyrimo). 6. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti skiriamos premijos už pavyzdingą tarnybą, jeigu kario tarnyba vertinama labai gerai – vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, gerai
kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijos biudžete šiems tikslams skirtų asignavimų už tarnybos dienas mokamas atlyginimas. Tarnybą rezerve atliekančių karių atlyginimo dydžius nustato Vyriausybė. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio. Jeigu kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. 8. Krašto apsaugos ministras už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje gali apdovanoti karius iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio piniginėmis premijomis ar vardinėmis dovanomis. 9. Profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus karius, už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Į 4 metų nepertraukiamos tarnybos laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai karys buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais profesinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo vertinimo rezultatų:
1) 45 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 35 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;
3) 20 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. 10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:
1) 7,3 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai;
2) 5,5 bazinio dydžio – įvertinus gerai;
3) 3,3 bazinio dydžio – įvertinus patenkinamai. 11. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už pirmus 4 nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai.
Išmoka skiriama, kai per pirmų 4 nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys kiekvienais metais ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą aktyviojo rezervo karių pratybų ir mokymų laiką, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ir ar kitas aktyviojo rezervo karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo kario savanorio ir ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:
1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;
3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. 12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, 9, 10 ir 11 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. 13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo.“
Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimas susideda iš tarnybinio atlyginimo ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų priedų. Tarnybinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis). Kai šio įstatymo 1 priede nurodytas tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Karių tarnybos užsienyje apmokėjimas ar tarptautinių operacijų metu sąlygos
metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2.
nustatytais atvejais Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos su persikėlimu į užsienio valstybę ir grįžimu iš jos susijusios išlaidos, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija ir išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat išlaidoms už komunalines ir ryšio paslaugas padengti, apmokamos gyvybės ir sveikatos draudimo arba sveikatos priežiūros išlaidos, kompensuojamos grįžimo kartą per metus į Lietuvos Respubliką ir atgal į užsienio valstybę išlaidos, apmokamos kitos būtinos, su tarnyba užsienyje susijusios išlaidos. 3.
(įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamų išmokų (kompensacijų), susijusių su profesine karo tarnyba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, specialiosiose misijose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, dydžius, taip pat būtinų, su nuvykimu, gyvenimu ir grįžimu iš užsienio valstybės susijusių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 1. Šis straipsnis taikomas kariams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, išskyrus karius, kurių faktinė tarnybos atlikimo (rezidavimo) vieta yra Lietuvos Respublikoje, ir profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą. 2. Profesinės karo tarnybos kariui mokamas tarnybinis atlyginimas ir 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka. 3.
karo tarnybos kariui mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui. 4. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientai:
1) generolui leitenantui (viceadmirolui), generolui majorui (kontradmirolui), brigados generolui (flotilės admirolui) – 11,5;
2) pulkininkui (jūrų kapitonui) – 10,5;
3) pulkininkui leitenantui (komandorui), majorui (komandorui leitenantui)
4) kapitonui (kapitonui leitenantui), vyresniajam leitenantui, leitenantui
5) seržantui majorui (vyresniajam laivūnui), viršilai (laivūnui), štabo seržantui (štabo laivūnui), štabo seržantui specialistui (štabo laivūnui specialistui), vyresniajam seržantui, vyresniajam seržantui specialistui, seržantui, seržantui specialistui, grandiniui – 7,5;
6) jaunesniajam eiliniui (jaunesniajam jūreiviui) eiliniui (jūreiviui) vyresniajam eiliniui (vyresniajam jūreiviui). – 6,5. 5.
karo tarnybos kariams už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečius išlaikytinius, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitus išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamos šiame straipsnyje numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos. 6. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Ši kompensacija nemokama, jei sutuoktinis, gauna pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 7.
profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, už kiekvieną vaiką (įvaikį) ar nepilnametį išlaikytinį profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,2 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, jeigu vaikas (įvaikis), nepilnametis išlaikytinis iki 6 metų, ir 0,3 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, jeigu vaikas (įvaikis) ar nepilnametis išlaikytinis yra 6 ir daugiau metų. 8. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena kiti nei šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. 9. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija vaikų ikimokyklinio ugdymo išlaidoms kompensuoti. 10.
profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija jų mokymosi išlaidoms kompensuoti, kol jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodyta kompensacija mokama nuo tada, kai išlaikytiniams sueina 6 metai, bet ne ilgiau, iki jiems sueis 20 metų. 11. Profesinės karo tarnybos karys, atliekantis tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, visos išlaidos, susijusios su profesinės karo tarnybos kario, atliekančio tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, specialiojoje misijoje, atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje, arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Už šeimos narius iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi. 12. Profesinės karo tarnybos kariui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ar kario laipsnį ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti.
Taip pat kompensuojamos profesinės karo tarnybos kario ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar į kitą valstybę išlaidos, išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyto dydžio įsikūrimo išmoka. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo tvarką ir persikėlimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nemokama, jei karys toje valstybėje aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos patirtos komunalinės ir ryšių išlaidos. 13. Profesinės karo tarnybos kariui apmokama patalpų nuoma Lietuvos Respublikos atstovybėse ar kituose biuruose ir sumokami mokesčiai už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas. Patalpų nuomos ir mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas išlaidų metams dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucija. 14. Profesinės karo tarnybos kariui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems kariams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato krašto apsaugos ministras. Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio per mėnesį. 15.
užsienio valstybių arba tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, nemokama šio straipsnio 2 dalyje nustatyta priemoka ir 3 dalyje nustatyta kompensacija. Karių, kuriems užsienio valstybių arba tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šeimos nariams per visą karių tarnybos minėtose institucijose laikotarpį taikomos šio straipsnio 6 – 12 dalyse nustatytos garantijos, jie apdraudžiami sveikatos draudimu, o už juos kariui mokamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dalis apskaičiuojama nuo šio straipsnio 4 dalyje nustatytų su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžio. 16.
karo tarnybos kariams, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais pasiųstiems atlikti tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tarnybos apmokėjimo ir 3 dalyje nustatytos kompensacijos taikomas šio įstatymo 61¹straipsnyje kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, nustatytas tarnybos apmokėjimas, jų šeimos nariams per visą kario tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį mokamos šio straipsnio 5 – 10 dalyse nustatytos kompensacijos ir 12 dalyje nustatyta išmoka, jie apdraudžiami sveikatos draudimu, o už juos kariui mokamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dalis apskaičiuojama nuo šio straipsnio 4 dalyje nustatytų su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžio. 17. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, specialiąją misiją, atstovybę prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinę karinę arba gynybos instituciją, profesinės karo tarnybos kariui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos.“
Papildyti Įstatymą 61¹ straipsniu: „61¹ straipsnis. Karių tarnybos tarptautinių operacijų ir rengimosi joms metu apmokėjimas 1.
Šis straipsnis taikomas kariams, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, besirengiantiems tarptautinei operacijai, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje. 2. Profesinės karo tarnybos kariams mokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas. 3. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ne ilgiau kaip 90 dienų, kariams mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. Tarptautinių operacijų kariniams vienetams priskiriamų karinių jūrų pajėgų laivų įgulų nariams dienpinigiai mokami tik už buvimo kitų valstybių uostuose laiką. 4. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ilgiau nei 90 dienų, kariams kas mėnesį mokama kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo 1,5 iki 3,5 bazinio dydžio. Kompensacijos dydžius, atsižvelgdamas į tarnybos vietą, rengimosi dalyvauti tarptautinėje operacijoje trukmę, tarnybos sudėtingumą ir sąlygas, nustato krašto apsaugos ministras. 5. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacija. Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietą, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras. 6. Jeigu kariai siunčiami vykdyti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, jiems taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos. Kariams, siunčiamiems vykdyti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos. 7. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, kas mėnesį mokama 0,2 bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti.
Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, besirengiantiems tarptautinei operacijai, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos vietoje suteikiama gyvenamoji patalpa, jie aprūpinami maistu, o neaprūpintiesiems maistu išmokama ne didesnė nei Vyriausybės nustatyto karių buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. 8. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, taip pat rengimosi tarptautinei operacijai metu mokamas atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas ir taikomos šio straipsnio atitinkamai 3, 4 ar 5 dalies, taip pat 7 ir 9 dalių nuostatos. 9. Karių kelionės, nakvynės, dokumentų tvarkymo ir kitas tiesiogiai su karių nuvykimu į tarnybos vietą ir baigus šią tarnybą grįžimu atgal į Lietuvos Respubliką ar užsienio valstybėje esančią tarnybos vietą, iš kurios išvykta į tarnybą, taip pat nuvykimu į tarnybos vietą ir grįžimu atgal į Lietuvos Respubliką ar užsienio valstybėje esančią tarnybos vietą, iš kurios išvykta į tarnybą, karinio vieneto perdislokavimo ir atostogų suteikimo atvejais, susijusias išlaidas ir jų apmokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
Pakeisti 63 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: 8.
Profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus karius, išsiųstus į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, turinčius žvalgybos pareigūno statusą, gynybos atašė biuruose, štabuose ar kitose institucijose užsienyje ir ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje tarnaujančius karius, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė. „8. Profesinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė. Maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija nemokama kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, kariams, išsiųstiems į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, kariams, tarnaujantiems ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje, kariams, išleistiems, vaiko priežiūros ar nemokamų atostogų, taip pat kariams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, išskyrus karius, kurių faktinė tarnybos atlikimo
straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“13 straipsnis. 65¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš jo kariais, bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punkte punktuose nurodytiems asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir
(ar) psichinės funkcijos), trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“14 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos
kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju
sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 13 14 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir pagal šio straipsnio 13 dalį išmokėtos kompensacijos dydžiu. Šio straipsnio
priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 2.
priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 14 15 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 3. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jeigu šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo. 4. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. 5.
sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario mirties fakto ar sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo jų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 15 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 6. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30
priėmimo dienos. 7. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 8. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18
dienos. 9. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 30 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 30 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 10. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 11. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 12. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama
metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 13.
sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariui po gydymo ir laikinojo nedarbingumo termino pabaigos neliko liekamųjų reiškinių (nėra motorinių ir (ar) sensorinių, ir (ar) psichinių funkcijų sutrikimų) arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau nesumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, ir įvykis, sukėlęs sveikatos sutrikimą, įvyko tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad įvykis susijęs su tarnyba, kariui mokama atitinkamai 2,4, 1,4 arba 0,4 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, neviršijanti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyto maksimalaus vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos, mokamos terminuotai netekus iki 20 proc. darbingumo, dydžio. Kariūnui mokama atitinkamai 2,4, 1,4 arba 0,4 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu išmokama ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Kompensacija nemokama, jei karys įgijo teisę į kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. 13 14. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 120 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui.
Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai kariūnas nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po
išlaikytiniui. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 14 15. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 15 16.
vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, iki jiems sukaks 18 metų, o vaikai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – iki jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys. 16 17. Krašto apsaugos ministerija gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir sveikatos sutrikimo atvejais. 17 18. Šiame straipsnyje nurodytų vienkartinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 18 19. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinių kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja.“15 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę (mirę) kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios karo tarnybos metu kariui žuvus
(mirus) kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojančiam asmeniui skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių asmenų, nurodytų šio įstatymo 61 straipsnio 3 5 dalyje, palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Karių, žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu, palaikų parvežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Profesinės karo tarnybos kariams, ir kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, sutuoktinio, sugyventinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, ar kariūnas, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar asmuo, atliekantis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pašalpa kariui savanoriui, kitam aktyviojo rezervo kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nemokama, jei jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“
8 dalimi: „8.
Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jo šeimos nariui skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa šeimos nariui nemokama, jei kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“. 16 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išleidžiamas į atsargą karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, kuris
pavyzdingai tarnavo ne mažiau kaip 5 metus ir sukako nustatytą ribinį tarnybos aktyviajame rezerve amžių, premijuojamas už pavyzdingą tarnybą. Premijos dydį nustato vadas, atsižvelgdamas į kario tarnybą ir neviršydamas šių maksimalių dydžių:
1) kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui, ištarnavusiam nuo 5 iki 10 metų,
2) kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui, ištarnavusiam daugiau kaip 10 metų, – iki 3 Vyriausybės nustatytų tarnybą rezerve atliekančio kario mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio.“. 17 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 70 straipsnio 4 dalį
„4. Atsargos karių, pagal darbo sutartis dirbančių valstybės tarnautojais, valstybinės
kario pensijos ir atlyginimo bendro dydžio apribojimus nustato kiti įstatymai.“18 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 68 straipsnio 4 ir 8 dalyje dalyse.
Jiems taip pat gali būti taikomos 63 straipsnio 4 dalies nuostatos, išskyrus nuomos mokestį, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“19 straipsnis. 77² straipsnio pakeitimas Pakeisti 77² straipsnį ir jį išdėstyti taip: 77²straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, šio įstatymo 67 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos, vienkartines kompensacijas apskaičiuojant pagal vidutinį žuvusio (mirusio) tarnautojo ar tarnautojo, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį. Šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. „77² straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos.
Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, šio įstatymo 67 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytos garantijos, vienkartines kompensacijas apskaičiuojant pagal vidutinį žuvusio (mirusio) tarnautojo ar tarnautojo, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį. Šio įstatymo
kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio 14 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“
Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių
TARNYBINIO ATLYGINIMO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 24,4 24,4 24,4 24,4 24,4 Generolas majoras, kontradmirolas 22,1 22,4 22,4 22,4 22,4 Brigados generolas, flotilės admirolas 20 20,3 20,3 20,3 20,3 Pulkininkas, jūrų kapitonas 17,3 17,6 17,9 18,2 18,2 Pulkininkas leitenantas, komandoras 14,715 15,3 15,6 15,9 Majoras, komandoras leitenantas 12,8 13,1 13,4 13,714 Kapitonas, kapitonas leitenantas 11,1 11,3 11,5 11,7 11,7 Vyresnysis leitenantas 9,9 10,1 10,3 10,3 10,3 Leitenantas 8,4 8,6 8,6 8,6 8,6 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 12,2 12,5 12,8 12,8 12,8 Viršila, laivūnas 10,5 10,7 10,9 10,9 10,9 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 9,4 9,6 9,8 9,8 9,8 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 8,6 8,899 9 Seržantas, seržantas specialistas 7,7 7,9 7,9 7,9 7,9 Grandinis 7,2 7,4 7,4 7,4 7,4 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 6,7 6,7 6,7 6,7 6,7 Eilinis, jūreivis6666
Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių
TARNYBINIO ATLYGINIMO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 24,4 24,4 24,4 24,4 24,4 Generolas majoras, kontradmirolas 22,1 22,4 22,4 22,4 22,4 Brigados generolas, flotilės admirolas 20 20,3 20,3 20,3 20,3 Pulkininkas, jūrų kapitonas 17,3 17,6 17,9 18,2 18,2 Pulkininkas leitenantas, komandoras 14,715 15,3 15,6 15,9 Majoras, komandoras leitenantas 12,8 13,1 13,4 13,714 Kapitonas, kapitonas leitenantas 11,1 11,3 11,5 11,7 11,7 Vyresnysis leitenantas 9,9 10,1 10,3 10,3 10,3 Leitenantas 8,4 8,6 8,6 8,6 8,6 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 12,2 12,5 12,8 12,8 12,8 Viršila, laivūnas 10,5 10,7 10,9 10,9 10,9 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 9,4 9,6 9,8 9,8 9,8 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 8,6 8,899 9 Seržantas, seržantas specialistas 7,7 7,9 7,9 7,9 7,9 Grandinis 7,2 7,4 7,4 7,4 7,4 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 6,7 6,7 6,7 6,7 6,7 Eilinis, jūreivis6666
21 straipsnis. Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių
TARNYBINIO ATLYGINIMO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,1 25,1 25,1 25,1 25,1 Generolas majoras, kontradmirolas 22,7232323 23 Brigados generolas, flotilės admirolas 20,6 20,9 20,9 20,9 20,9 Pulkininkas, jūrų kapitonas 17,9 18,2 18,5 18,8 18,8 Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,2 15,5 15,8 16,1 16,4 Majoras, komandoras leitenantas 13,3 13,6 13,9 14,2 14,5 Kapitonas, kapitonas leitenantas 11,5 11,7 11,9 12,1 12,1 Vyresnysis leitenantas 10,3 10,5 10,7 10,7 10,7 Leitenantas 8,7 8,9 8,9 8,9 8,9 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 12,713 13,3 13,3 13,3 Viršila, laivūnas 10,9 11,1 11,3 11,3 11,3 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 9,7 9,9 10,1 10,1 10,1 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 8,9 9,1 9,3 9,3 9,3 Seržantas, seržantas specialistas 8 8,2 8,2 8,2 8,2 Grandinis 7,5 7,7 7,7 7,7 7,7 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 6,9 6,9 6,9 6,9 6,9 Eilinis, jūreivis 6,3 6,3 6,3 6,3 6,3 Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,1 6,1 6,1 6,1 6,1“
Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių
TARNYBINIO ATLYGINIMO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,1 25,1 25,1 25,1 25,1 Generolas majoras, kontradmirolas 22,7232323 23 Brigados generolas, flotilės admirolas 20,6 20,9 20,9 20,9 20,9 Pulkininkas, jūrų kapitonas 17,9 18,2 18,5 18,8 18,8 Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,2 15,5 15,8 16,1 16,4 Majoras, komandoras leitenantas 13,3 13,6 13,9 14,2 14,5 Kapitonas, kapitonas leitenantas 11,5 11,7 11,9 12,1 12,1 Vyresnysis leitenantas 10,3 10,5 10,7 10,7 10,7 Leitenantas 8,7 8,9 8,9 8,9 8,9 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 12,713 13,3 13,3 13,3 Viršila, laivūnas 10,9 11,1 11,3 11,3 11,3 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 9,7 9,9 10,1 10,1 10,1 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 8,9 9,1 9,3 9,3 9,3 Seržantas, seržantas specialistas 8 8,2 8,2 8,2 8,2 Grandinis 7,5 7,7 7,7 7,7 7,7 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 6,9 6,9 6,9 6,9 6,9 Eilinis, jūreivis 6,3 6,3 6,3 6,3 6,3 Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,1 6,1 6,1 6,1 6,1“ 22 straipsnis. Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,9 25,9 25,9 25,9 25,9 Generolas majoras, kontradmirolas 23,5 23,8 23,8 23,8 23,8 Brigados generolas, flotilės admirolas 21,3 21,6 21,6 21,6 21,6 Pulkininkas, jūrų kapitonas 18,5 18,8 19,1 19,4 19,4 Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,8 16,1 16,4 16,717 Majoras, komandoras leitenantas 13,9 14,2 14,5 14,8 15,1 Kapitonas, kapitonas leitenantas
12 12,2 12,4 12,6 12,6 Vyresnysis leitenantas 10,811 11,2 11,2 11,2 Leitenantas 9,1 9,3 9,3 9,3 9,3 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 13,3 13,6 13,9 13,9 13,9 Viršila, laivūnas 11,3 11,5 11,7 11,7 11,7 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 10,1 10,3 10,5 10,5 10,5 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 9,3 9,5 9,7 9,7 9,7 Seržantas, seržantas specialistas 8,3 8,5 8,5 8,5 8,5 Grandinis 7,8888 8 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 7,2 7,2 7,2 7,2 7,2 Eilinis, jūreivis 6,6 6,6 6,6 6,6 6,6 Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,4 6,4 6,4 6,4 6,4“
Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,9 25,9 25,9 25,9 25,9 Generolas majoras, kontradmirolas 23,5 23,8 23,8 23,8 23,8 Brigados generolas, flotilės admirolas 21,3 21,6 21,6 21,6 21,6 Pulkininkas, jūrų kapitonas 18,5 18,8 19,1 19,4 19,4 Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,8 16,1 16,4 16,717 Majoras, komandoras leitenantas 13,9 14,2 14,5 14,8 15,1 Kapitonas, kapitonas leitenantas
12 12,2 12,4 12,6 12,6 Vyresnysis leitenantas 10,811 11,2 11,2 11,2 Leitenantas 9,1 9,3 9,3 9,3 9,3 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 13,3 13,6 13,9 13,9 13,9 Viršila, laivūnas 11,3 11,5 11,7 11,7 11,7 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 10,1 10,3 10,5 10,5 10,5 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 9,3 9,5 9,7 9,7 9,7 Seržantas, seržantas specialistas 8,3 8,5 8,5 8,5 8,5 Grandinis 7,8888 8 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 7,2 7,2 7,2 7,2 7,2 Eilinis, jūreivis 6,6 6,6 6,6 6,6 6,6 Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,4 6,4 6,4 6,4 6,4“ 23 straipsnis. Įstatymo papildymas 2 priedu Papildyti Įstatymą 2 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
2 priedas profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos Pareigos, susijusios su ypatinga specifika, ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai (baziniais dydžiais) Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika Koeficientas Skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje Pratybos ir kovinis budėjimas laivo įgulos sudėtyje Nardymo ir kiti darbai po vandeniu Išminavimo ir sprogdinimo darbai Šuoliai su parašiutu Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai) Specialiosios intervencijos (šturmo) operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms Specialiosios žvalgybos ir (ar) specialiosios jūrinės operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms Kitos specialiosios operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms1 2 1,51 Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės: lauko pratybos kareivinių režimu tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastinis budrumo lygiu
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2, 3, ir 8,dalis, šio įstatymo 21 ir 22 straipsnius, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus, teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 9 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo
organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 5.
įstatymo 9 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 3 dalies nuostatą, profesinės karo tarnybos karių tarnybinis atlyginimas perskaičiuojamas ir taikytinas koeficientas nustatomas atsižvelgiant į kario ištarnautus metus pagal turimą kario laipsnį. 7. Šio įstatymo 14 straipsniu keičiamo 67 straipsnio 13 dalies nuostata taikoma kariams, kurių sveikata sutriko po šio įstatymo įsigaliojimo. 8. Šio įstatymo 15 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma karių mirties, įvykusios po šio įstatymo įsigaliojimo, atvejais. Kariams, mirusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio 4 dalies nuostata dėl paramos skyrimo. 9. Šio įstatymo 21 straipsniu pildomas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Taikant šį priedą, profesinės karo tarnybos karių tarnybinis atlyginimas perskaičiuojamas ir taikytinas koeficientas nustatomas atsižvelgiant į kario ištarnautus metus pagal turimą kario laipsnį. 10. Šio įstatymo 22 straipsniu pildomas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Taikant šį priedą profesinės karo tarnybos karių tarnybinis atlyginimas perskaičiuojamas ir taikytinas koeficientas nustatomas atsižvelgiant į kario ištarnautus metus pagal turimą kario laipsnį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NAUJA REDAKCIJA nuo 2014 01 01 Projekto(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo, ir karių tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją teisės aktų nustatytus atvejus) nuostatus ir karinių specialybių sąrašą, kartu nustatydamas, kurios iš specialybių laikomos ypatingomis karinėmis specialybėmis, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių administracijų struktūrą bei ir pareigybių sąrašus;“. 3 straipsnis.
3 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) kario, paskirto į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (tarnybą), arba valstybės tarnautojo, perkelto į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, kario, pasiųsto ilgiau negu 6 mėnesiams į užsienio valstybę profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokytis, sutuoktiniui vykstant kartu į sutuoktinio tarnybos, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą, jeigu pagal kursų, mokymo programą numatyta galimybė atvykti su sutuoktiniu, vietą krašto apsaugos ministro nustatytam laikotarpiui, netaikant šio įstatymo nustatytų nustatytos profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos bei karių aprūpinimo sąlygų.“4 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Karių kvalifikacinės kategorijos Ypatingų karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos
kvalifikacijai žymėti gali būti įsteigtos kvalifikacinės kategorijos. „Karių kvalifikacijai žymėti nustatomos trys ypatingų karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečia kvalifikacinė kategorija. Prie ypatingoms karinių specialybių priskiriamos specialybės, kurioms reikia specialaus pasirengimo ir tam tikrų mokslo žinių bei praktinių įgūdžių dirbti vienoje srityje ir išlaikyti reikiamą kvalifikaciją. Ypatingų karinių specialybių kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras“. 2. Karių kvalifikacines kategorijas įsteigia, jų suteikimo sąlygas ir kvalifikacinius reikalavimus nustato krašto apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas 1.
59 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Karių atostogos ir kitos lengvatos“
ir ją išdėstyti taip: „4. Nėštumo ir gimdymo atostogos profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.“
straipsnio 7 dalį:
atostogos profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus. Mokymosi atostogos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir tvarka. 4. Pakeisti 59 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Kai Privalomosios privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gimsta vaikas, kario prašymu karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado sprendimu jam suteikiamos tėvystės atostogos, kuriomis galima pasinaudoti darbo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl kitų šeiminių aplinkybių. Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.“
dalimi: “20. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant kariui jo vidutinį tarnybinį atlyginimą.“
dalimi: “21.
Teisės į šio straipsnio 20 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant kariui jo vidutinį tarnybinį atlyginimą.“6 straipsnis. Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
TARNYBOS APMOKĖJIMAS IR APRŪPINIMAS“. 7 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Karių tarnybiniai atlyginimai, priedai ir išmokos tarnybos apmokėjimas
tvarka kiekvieną mėnesį mokama Vyriausybės nustatyto dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Premijų mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį. 2. Profesinės karo tarnybos kariams karių tarnybos apmokėjimo tvarką nustato šis įstatymas. Civilių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygos jiems netaikomos. Šis straipsnis netaikomas profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą. Šių karių tarnybos apmokėjimą, kitas išmokas ir skatinimą nustato Žvalgybos įstatymas. 3.
kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, tarnybinių atlyginimų dydžius nustato Žvalgybos įstatymas. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimas susideda iš tarnybinio atlyginimo ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų priedų. Tarnybinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis). 4. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) ar juos pavaduojančių asmenų atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami tol, kol karys eina šias pareigas. 4. Profesinės karo tarnybos kariams skiriami:
1) priedas už atsakomybę. Kariuomenės vadui už atsakomybę mokamas 3,5 bazinio dydžio per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui – 3 bazinių dydžių per mėnesį, pajėgų vadams – 2,5 bazinio dydžio per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams – 2 bazinių dydžių per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams) – 1,5 bazinio dydžio per mėnesį. Šis priedas mokamas ir profesinės karo tarnybos kariams, laikinai einantiems šiame punkte nurodytas pareigas.
Jeigu profesinės karo tarnybos karys, kuriam yra skirtas priedas už atsakomybę, laikinai eina kitas šiame punkte nurodytas pareigas, už kurias jam skiriamas didesnis priedas už atsakomybę, šiuo laikotarpiu jam mokamas didesnis priedas;
2) priedas už ypatingą pareigų specifiką. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Už profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomas pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika, mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatyto dydžio priedas. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems kelias su ypatinga pareigų specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems skrydžius kartu su orlaivio įgula ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje, didinamas 0,17 bazinio dydžio už kiekvieną tarnybos dieną, kai siunčiama iki 90 kalendorinių dienų laikotarpiui. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą kartu su laivo įgula bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje, didinamas 0,2 bazinio dydžio už kiekvieną plaukiojimo dieną (išskyrus dienas, kai įplaukiama į kitų valstybių uostus), kai išplaukiama ne trumpiau kaip vienai kalendorinei dienai.
Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai buvo vykdomos užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės;
3) priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2 bazinių dydžių per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 1,4 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją ir vieno bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems suteiktos kelios kvalifikacinės kategorijos, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Šio priedo skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 5. Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas. 6.
karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio šventinės premijos ir ne daugiau kaip kartą per metus – iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą, jeigu kario tarnyba vertinama labai gerai ar gerai. Premijų dydį, mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 5. Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas ir ne mažiau kaip 6 mėnesius ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio šventinės premijos. Šventinės premijos Kalėdų ir Velykų progomis nemokamos, jeigu profesinės karo tarnybos karys yra perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir jam nemokamas tarnybinis atlyginimas. 6. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti skiriamos premijos už pavyzdingą tarnybą, jeigu kario tarnyba vertinama labai gerai – vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, gerai
Jeigu kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. 8. Krašto apsaugos ministras už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje gali apdovanoti karius iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio piniginėmis premijomis ar vardinėmis dovanomis. 9. Profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus karius, už pirmus 4ketverius nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Į 4ketverių metų nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metų laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai karys buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais profesinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo vertinimo rezultatų:
1) 45 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 35 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;
3) 20 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. 10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:
1) 7,3 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai;
2) 5,5 bazinio dydžio – įvertinus gerai;
3) 3,3 bazinio dydžio – įvertinus patenkinamai. 11. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už pirmus 4 ketverius nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai.
Išmoka skiriama, kai per pirmų 4ketverių nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys kiekvienais metais ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą aktyviojo rezervo karių pratybų ir mokymų laiką, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ir ar kitas aktyviojo rezervo karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo kario savanorio ir ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:
1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;
3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. 12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, 9, 10 ir 11 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. 13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo.“
Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimas susideda iš tarnybinio atlyginimo ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų priedų. Tarnybinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis). Kai šio įstatymo 1 priede nurodytas tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Karių tarnybos užsienyje apmokėjimas ar tarptautinių operacijų metu sąlygos
metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2.
nustatytais atvejais Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos su persikėlimu į užsienio valstybę ir grįžimu iš jos susijusios išlaidos, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija ir išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat išlaidoms už komunalines ir ryšio paslaugas padengti, apmokamos gyvybės ir sveikatos draudimo arba sveikatos priežiūros išlaidos, kompensuojamos grįžimo kartą per metus į Lietuvos Respubliką ir atgal į užsienio valstybę išlaidos, apmokamos kitos būtinos, su tarnyba užsienyje susijusios išlaidos. 3.
(įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamų išmokų (kompensacijų), susijusių su profesine karo tarnyba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, specialiosiose misijose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, dydžius, taip pat būtinų, su nuvykimu, gyvenimu ir grįžimu iš užsienio valstybės susijusių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 1. Šis straipsnis taikomas kariams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, išskyrus karius, kurių faktinė tarnybos atlikimo (rezidavimo) vieta yra Lietuvos Respublikoje, ir profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą. 2. Profesinės karo tarnybos kariui mokamas tarnybinis atlyginimas ir 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka. 3.
karo tarnybos kariui mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui. 4. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientai:
1) generolui leitenantui (viceadmirolui), generolui majorui (kontradmirolui), brigados generolui (flotilės admirolui) – 11,5;
2) pulkininkui (jūrų kapitonui) – 10,5;
3) pulkininkui leitenantui (komandorui), majorui (komandorui leitenantui)
4) kapitonui (kapitonui leitenantui), vyresniajam leitenantui, leitenantui
5) seržantui majorui (vyresniajam laivūnui), viršilai (laivūnui), štabo seržantui (štabo laivūnui), štabo seržantui specialistui (štabo laivūnui specialistui), vyresniajam seržantui, vyresniajam seržantui specialistui, seržantui, seržantui specialistui, grandiniui – 7,5;
6) jaunesniajam eiliniui (jaunesniajam jūreiviui) eiliniui (jūreiviui) vyresniajam eiliniui (vyresniajam jūreiviui). – 6,5. 5.
karo tarnybos kariams už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečius išlaikytinius, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitus išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamos šiame straipsnyje numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos. 6. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Ši kompensacija nemokama, jei sutuoktinis, gauna pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 7.
profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, už kiekvieną vaiką (įvaikį) ar nepilnametį išlaikytinį profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,2 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, jeigu vaikas (įvaikis), nepilnametis išlaikytinis iki 6 metų, ir 0,3 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, jeigu vaikas (įvaikis) ar nepilnametis išlaikytinis yra 6 ir daugiau metų. 8. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena kiti nei šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. 9. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija vaikų ikimokyklinio ugdymo išlaidoms kompensuoti. 10.
profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija jų mokymosi išlaidoms kompensuoti, iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodyta kompensacija mokama nuo tada, kai išlaikytiniams sueina 6 metai, bet ne ilgiau, iki jiems sueis 20 metų. 11. Profesinės karo tarnybos karys, atliekantis tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, visos išlaidos, susijusios su profesinės karo tarnybos kario, atliekančio tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, specialiojoje misijoje, atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje, arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Už šeimos narius iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi. 12. Profesinės karo tarnybos kariui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ar kario laipsnį ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti.
Be to, kompensuojamos profesinės karo tarnybos kario ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos, išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyto dydžio įsikūrimo išmoka. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo tvarką ir persikėlimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nemokama, jeigu karys toje valstybėje aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos patirtos komunalinės ir ryšių išlaidos. 13. Profesinės karo tarnybos kariui apmokama patalpų nuoma Lietuvos Respublikos atstovybėse ar kituose biuruose ir sumokami mokesčiai už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas. Patalpų nuomos ir mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas išlaidų metams dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucija. 14. Profesinės karo tarnybos kariui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems kariams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato krašto apsaugos ministras. Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio per mėnesį. 15.
užsienio valstybių arba tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta priemoka ir 3 dalyje nustatyta kompensacija nemokamos. Šiems kariams taikomos šio straipsnio 6–12 dalyse nustatytos garantijos. Šio straipsnio 6-8 dalyse nustatytos kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos, kuri profesinės karo tarnybos kariui būtų mokama, jei nebūtų šioje dalyje nustatytų sąlygų, dydį. 16. Profesinės karo tarnybos kariams, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais pasiųstiems atlikti tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tarnybos apmokėjimo ir 3 dalyje nustatytos kompensacijos taikomas šio įstatymo 61¹straipsnyje kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, nustatytas tarnybos apmokėjimas. Šiems kariams taikomos šio straipsnio 6–12 dalyse nustatytos garantijos. Šio straipsnio 6-8 dalyse nustatytos kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos, kuri profesinės karo tarnybos kariui būtų mokama, jei nebūtų šioje dalyje nustatytų sąlygų, dydį. 17.
metus, skaičiuojant nuo paskyrimo tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, specialiąją misiją, atstovybę prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinę karinę arba gynybos instituciją, profesinės karo tarnybos kariui ir kartu su juo gyvenantiems jo šeimos nariams kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu su juo negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos.“
Papildyti Įstatymą 61¹ straipsniu: „61¹ straipsnis. Karių tarnybos tarptautinių operacijų ir rengimosi joms metu apmokėjimas
straipsnis taikomas kariams, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, besirengiantiems tarptautinei operacijai, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje. 2. Profesinės karo tarnybos kariams mokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas. 3. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ne ilgiau kaip 90 dienų, kariams mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. Tarptautinių operacijų kariniams vienetams priskiriamų karinių jūrų pajėgų laivų įgulų nariams dienpinigiai mokami tik už buvimo kitų valstybių uostuose laiką. 4. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ilgiau kaip 90 dienų, kariams kas mėnesį mokama kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo 1,5 iki 3,5 bazinio dydžio. Kompensacijos dydžius, atsižvelgdamas į tarnybos vietą, rengimosi dalyvauti tarptautinėje operacijoje trukmę, tarnybos sudėtingumą ir sąlygas, nustato krašto apsaugos ministras. 5. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacija.
Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietą, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras. 6. Jeigu kariai siunčiami vykdyti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, jiems taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos. Kariams, siunčiamiems vykdyti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos. 7. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, kas mėnesį mokama 0,2 bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, besirengiantiems tarptautinei operacijai, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos vietoje suteikiama gyvenamoji patalpa, jie aprūpinami maistu, o neaprūpintiesiems maistu išmokama ne didesnė negei Vyriausybės nustatyto karių buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. 8. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, taip pat rengimosi tarptautinei operacijai metu mokamas atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas ir taikomos šio straipsnio atitinkamai 3, 4 ar 5 dalies, taip pat 7 ir 9 dalių nuostatos. 9.
9Karių kelionės,
nakvynės, dokumentų tvarkymo ir kitas tiesiogiai su karių nuvykimu į tarnybos vietą ir baigus šią tarnybą grįžimu atgal į Lietuvos Respubliką ar užsienio valstybėje esančią tarnybos vietą, iš kurios išvykta į tarnybą, taip pat nuvykimu į tarnybos vietą ir grįžimu atgal į Lietuvos Respubliką ar užsienio valstybėje esančią tarnybos vietą, iš kurios išvykta į tarnybą, karinio vieneto perdislokavimo ir atostogų suteikimo atvejais, susijusias išlaidas ir jų apmokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
Pakeisti 63 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
karo tarnybos kariai, išskyrus karius, išsiųstus į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, turinčius žvalgybos pareigūno statusą, gynybos atašė biuruose, štabuose ar kitose institucijose užsienyje ir ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje tarnaujančius karius, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė. „8. Profesinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė.
Maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija nemokama kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, kariams, išsiųstiems į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, kariams, tarnaujantiems ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje, kariams, išleistiems, vaiko priežiūros ar nemokamų atostogų, taip pat kariams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, išskyrus karius, kurių faktinė tarnybos atlikimo
straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu.“
ir ją išdėstyti taip:
„4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių,
susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“13 straipsnis. 65¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš jo kariais, bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punkte punktuose nurodytiems asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir
(ar) psichinės funkcijos), trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“14 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju
sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 13 14 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir pagal šio straipsnio 13 dalį išmokėtos kompensacijos dydžiu. Šio straipsnio
priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 2.
priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 14 15 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 3. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jeigu šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo. 4. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. 5.
sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario mirties fakto ar sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo jų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 15 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 6. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30
priėmimo dienos. 7. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 8. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18
priėmimo dienos. 9. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 30 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 30 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 10. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 11. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 12. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje numatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais. 13.
sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariui po gydymo ir laikinojo nedarbingumo termino pabaigos neliko liekamųjų reiškinių (nėra motorinių ir (ar) sensorinių, ir (ar) psichinių funkcijų sutrikimų) arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau nesumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, ir įvykis, sukėlęs sveikatos sutrikimą, įvyko tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad įvykis susijęs su tarnyba, kariui mokama atitinkamai 2,4, 1,4 arba 0,4 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, neviršijanti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyto maksimalaus vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos, mokamos terminuotai netekus iki 20 proc. darbingumo, dydžio. Kariūnui mokama atitinkamai 2,4, 1,4 arba 0,4 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu išmokama ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Kompensacija nemokama, jeigu karys įgijo teisę į kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. 13 14. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 120 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui.
Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai kariūnas nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po
išlaikytiniui. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 14 15. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. 15 16.
vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, iki jiems sukaks 18 metų, o vaikai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – iki jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys. 16 17. Krašto apsaugos ministerija gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir sveikatos sutrikimo atvejais. 17 18. Šiame straipsnyje nurodytų vienkartinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 18 19. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinių kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja.“15 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę (mirę) kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų dydžius ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios karo tarnybos metu kariui žuvus (mirus) kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojančiam asmeniui skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių asmenų, nurodytų šio įstatymo 61 straipsnio 3 5 dalyje, palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Karių, žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu, palaikų parvežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Profesinės karo tarnybos kariams, ir kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, sutuoktinio, sugyventinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, ar kariūnas, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar asmuo, atliekantis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pašalpa kariui savanoriui, kitam aktyviojo rezervo kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“
8 dalimi: „8.
Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jo šeimos nariui skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa šeimos nariui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo
biudžetinės įstaigos.“. 16 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išleidžiamas į atsargą karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, kuris
pavyzdingai tarnavo ne mažiau kaip 5 metus ir sukako nustatytą ribinį tarnybos aktyviajame rezerve amžių, premijuojamas už pavyzdingą tarnybą. Premijos dydį nustato vadas, atsižvelgdamas į kario tarnybą ir neviršydamas šių maksimalių dydžių:
1) kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui, ištarnavusiam nuo 5 iki 10 metų,
2) kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui, ištarnavusiam daugiau kaip 10 metų, – iki 3 Vyriausybės nustatytų tarnybą rezerve atliekančio kario mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio.“. 17 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 70 straipsnio 4 dalį
„4. Atsargos karių, pagal darbo sutartis dirbančių valstybės tarnautojais,
valstybinės kario pensijos ir atlyginimo bendro dydžio apribojimus nustato kiti įstatymai.“18 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 68 straipsnio 4 ir 8 dalyje dalyse.
Jiems taip pat gali būti taikomos 63 straipsnio 4 dalies nuostatos, išskyrus nuomos mokestį, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“19 straipsnis. 77² straipsnio pakeitimas Pakeisti 77² straipsnį ir jį išdėstyti taip: 77²straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, šio įstatymo 67 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos, vienkartines kompensacijas apskaičiuojant pagal vidutinį žuvusio (mirusio) tarnautojo ar tarnautojo, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį. Šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. „77² straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos.
Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, šio įstatymo 67 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytos garantijos, vienkartines kompensacijas apskaičiuojant pagal vidutinį žuvusio (mirusio) tarnautojo ar tarnautojo, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį. Šio įstatymo
kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio 14 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“
Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių
TARNYBINIO ATLYGINIMO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 24,4 24,4 24,4 24,4 24,4 Generolas majoras, kontradmirolas 22,1 22,4 22,4 22,4 22,4 Brigados generolas, flotilės admirolas 20 20,3 20,3 20,3 20,3 Pulkininkas, jūrų kapitonas 17,3 17,6 17,9 18,2 18,2 Pulkininkas leitenantas, komandoras 14,715 15,3 15,6 15,9 Majoras, komandoras leitenantas 12,8 13,1 13,4 13,714 Kapitonas, kapitonas leitenantas 11,1 11,3 11,5 11,7 11,7 Vyresnysis leitenantas 9,9 10,1 10,3 10,3 10,3 Leitenantas 8,4 8,6 8,6 8,6 8,6 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 12,2 12,5 12,8 12,8 12,8 Viršila, laivūnas 10,5 10,7 10,9 10,9 10,9 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 9,4 9,6 9,8 9,8 9,8 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 8,6 8,899 9 Seržantas, seržantas specialistas 7,7 7,9 7,9 7,9 7,9 Grandinis 7,2 7,4 7,4 7,4 7,4 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 6,7 6,7 6,7 6,7 6,7 Eilinis, jūreivis6666
Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių
TARNYBINIO ATLYGINIMO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 24,4 24,4 24,4 24,4 24,4 Generolas majoras, kontradmirolas 22,1 22,4 22,4 22,4 22,4 Brigados generolas, flotilės admirolas 20 20,3 20,3 20,3 20,3 Pulkininkas, jūrų kapitonas 17,3 17,6 17,9 18,2 18,2 Pulkininkas leitenantas, komandoras 14,715 15,3 15,6 15,9 Majoras, komandoras leitenantas 12,8 13,1 13,4 13,714 Kapitonas, kapitonas leitenantas 11,1 11,3 11,5 11,7 11,7 Vyresnysis leitenantas 9,9 10,1 10,3 10,3 10,3 Leitenantas 8,4 8,6 8,6 8,6 8,6 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 12,2 12,5 12,8 12,8 12,8 Viršila, laivūnas 10,5 10,7 10,9 10,9 10,9 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 9,4 9,6 9,8 9,8 9,8 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 8,6 8,899 9 Seržantas, seržantas specialistas 7,7 7,9 7,9 7,9 7,9 Grandinis 7,2 7,4 7,4 7,4 7,4 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 6,7 6,7 6,7 6,7 6,7 Eilinis, jūreivis6666
21 straipsnis. Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių
TARNYBINIO ATLYGINIMO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,1 25,1 25,1 25,1 25,1 Generolas majoras, kontradmirolas 22,7232323 23 Brigados generolas, flotilės admirolas 20,6 20,9 20,9 20,9 20,9 Pulkininkas, jūrų kapitonas 17,9 18,2 18,5 18,8 18,8 Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,2 15,5 15,8 16,1 16,4 Majoras, komandoras leitenantas 13,3 13,6 13,9 14,2 14,5 Kapitonas, kapitonas leitenantas 11,5 11,7 11,9 12,1 12,1 Vyresnysis leitenantas 10,3 10,5 10,7 10,7 10,7 Leitenantas 8,7 8,9 8,9 8,9 8,9 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 12,713 13,3 13,3 13,3 Viršila, laivūnas 10,9 11,1 11,3 11,3 11,3 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 9,7 9,9 10,1 10,1 10,1 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 8,9 9,1 9,3 9,3 9,3 Seržantas, seržantas specialistas 8 8,2 8,2 8,2 8,2 Grandinis 7,5 7,7 7,7 7,7 7,7 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 6,9 6,9 6,9 6,9 6,9 Eilinis, jūreivis 6,3 6,3 6,3 6,3 6,3 Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,1 6,1 6,1 6,1 6,1“
Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių
TARNYBINIO ATLYGINIMO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,1 25,1 25,1 25,1 25,1 Generolas majoras, kontradmirolas 22,7232323 23 Brigados generolas, flotilės admirolas 20,6 20,9 20,9 20,9 20,9 Pulkininkas, jūrų kapitonas 17,9 18,2 18,5 18,8 18,8 Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,2 15,5 15,8 16,1 16,4 Majoras, komandoras leitenantas 13,3 13,6 13,9 14,2 14,5 Kapitonas, kapitonas leitenantas 11,5 11,7 11,9 12,1 12,1 Vyresnysis leitenantas 10,3 10,5 10,7 10,7 10,7 Leitenantas 8,7 8,9 8,9 8,9 8,9 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 12,713 13,3 13,3 13,3 Viršila, laivūnas 10,9 11,1 11,3 11,3 11,3 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 9,7 9,9 10,1 10,1 10,1 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 8,9 9,1 9,3 9,3 9,3 Seržantas, seržantas specialistas 8 8,2 8,2 8,2 8,2 Grandinis 7,5 7,7 7,7 7,7 7,7 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 6,9 6,9 6,9 6,9 6,9 Eilinis, jūreivis 6,3 6,3 6,3 6,3 6,3 Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,1 6,1 6,1 6,1 6,1“ 22 straipsnis. Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,9 25,9 25,9 25,9 25,9 Generolas majoras, kontradmirolas 23,5 23,8 23,8 23,8 23,8 Brigados generolas, flotilės admirolas 21,3 21,6 21,6 21,6 21,6 Pulkininkas, jūrų kapitonas 18,5 18,8 19,1 19,4 19,4 Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,8 16,1 16,4 16,717 Majoras, komandoras leitenantas 13,9 14,2 14,5 14,8 15,1 Kapitonas, kapitonas leitenantas
12 12,2 12,4 12,6 12,6 Vyresnysis leitenantas 10,811 11,2 11,2 11,2 Leitenantas 9,1 9,3 9,3 9,3 9,3 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 13,3 13,6 13,9 13,9 13,9 Viršila, laivūnas 11,3 11,5 11,7 11,7 11,7 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 10,1 10,3 10,5 10,5 10,5 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 9,3 9,5 9,7 9,7 9,7 Seržantas, seržantas specialistas 8,3 8,5 8,5 8,5 8,5 Grandinis 7,8888 8 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 7,2 7,2 7,2 7,2 7,2 Eilinis, jūreivis 6,6 6,6 6,6 6,6 6,6 Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,4 6,4 6,4 6,4 6,4“
Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,9 25,9 25,9 25,9 25,9 Generolas majoras, kontradmirolas 23,5 23,8 23,8 23,8 23,8 Brigados generolas, flotilės admirolas 21,3 21,6 21,6 21,6 21,6 Pulkininkas, jūrų kapitonas 18,5 18,8 19,1 19,4 19,4 Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,8 16,1 16,4 16,717 Majoras, komandoras leitenantas 13,9 14,2 14,5 14,8 15,1 Kapitonas, kapitonas leitenantas
12 12,2 12,4 12,6 12,6 Vyresnysis leitenantas 10,811 11,2 11,2 11,2 Leitenantas 9,1 9,3 9,3 9,3 9,3 Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 13,3 13,6 13,9 13,9 13,9 Viršila, laivūnas 11,3 11,5 11,7 11,7 11,7 Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 10,1 10,3 10,5 10,5 10,5 Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 9,3 9,5 9,7 9,7 9,7 Seržantas, seržantas specialistas 8,3 8,5 8,5 8,5 8,5 Grandinis 7,8888 8 Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 7,2 7,2 7,2 7,2 7,2 Eilinis, jūreivis 6,6 6,6 6,6 6,6 6,6 Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,4 6,4 6,4 6,4 6,4“ 23 straipsnis. Įstatymo papildymas 2 priedu Papildyti Įstatymą 2 priedu:
„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
2 priedas profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos Pareigos, susijusios su ypatinga specifika, ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai (baziniais dydžiais) Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika Koeficientas Skrydžiai kartu su orlaivio įgula Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo laivo įgulos Nardymo ir kiti darbai po vandeniu Išminavimo ir sprogdinimo darbai Šuoliai parašiutu Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai) Specialiosios intervencijos (šturmo) operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms Specialiosios žvalgybos ir (ar) specialiosios jūrinės operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms Kitos specialiosios operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms1 2 1,51 Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės: lauko pratybos kareivinių režimu tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastiniu budrumo lygiu
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 9 ir 10 dalis, šio įstatymo 21 ir 22 straipsnius, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytuosius, teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 9 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 5.
įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio
apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 3 dalies nuostatą, profesinės karo tarnybos karių tarnybinis atlyginimas perskaičiuojamas ir taikytinas koeficientas nustatomas atsižvelgiant į kario ištarnautus metus pagal turimą kario laipsnį. 7. Šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 13 dalies nuostata taikoma kariams, kurių sveikata sutriko po šio įstatymo įsigaliojimo. 8. Šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma karių mirties, įvykusios po šio įstatymo įsigaliojimo, atvejais. Kariams, mirusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio 4 dalies nuostata dėl paramos skyrimo. 9. Šio įstatymo 21 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Taikant šį priedą, profesinės karo tarnybos karių tarnybinis atlyginimas perskaičiuojamas ir taikytinas koeficientas nustatomas atsižvelgiant į kario ištarnautus metus pagal turimą kario laipsnį. 10. Šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Taikant šį priedą, profesinės karo tarnybos karių tarnybinis atlyginimas perskaičiuojamas ir taikytinas koeficientas nustatomas atsižvelgiant į kario ištarnautus metus pagal turimą kario laipsnį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
58, 59, 60, 61, 63, 65, 65¹, 67, 68, 69, 70, 72 IR 77² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61¹ STRAIPSNIU IR PRIEDAIS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 65¹, 67, 68, 69, 70, 72 ir 77² straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61¹ straipsniu ir priedais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, kurioje akcentuojama, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį, t. y. siekiant perkelti į įstatymo lygmenį nuostatas, susijusias su karių tarnybos apmokėjimu, reglamentuojamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio
kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarime Nr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarime Nr.
tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 863 „Dėl išmokų buitinėms išlaidoms ir premijų dydžių nustatymo privalomosios pradinės karo tarnybos kariams“. Įstatymo projektu taip pat įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, V prioriteto „Saugi valstybė“ 5.1.4 darbo „Kariuomenės komplektavimo ir motyvavimo sistemos pertvarka“ nuostata dėl karių atlyginimo vidurkio padidinimo iki 30 procentų ir šio plano nuostata dėl karinio personalo motyvavimo priemonių ir socialinių garantijų įvertinimo ir pasiūlymų parengimo. Poreikis atlikti sisteminę karinių žmogiškųjų išteklių vadybos reformą kilo dėl profesinės karo tarnybos karių komplektavimo ir išlaikymo atsižvelgiant į saugumo situaciją, globalizacijos procesus, turinčius įtakos šalies demografinei padėčiai ir šalies darbo rinkos situacijai. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad sudėtingiausia pritraukti ir išlaikyti žemos ir vidutinės grandžių karius, kurie iš esmės sudaro žmogiškųjų išteklių pagrindą rengiant šalies gynybinius pajėgumus. Iš profesinės karo tarnybos 2012–2017 metais savo noru išėjo daugiausiai žemiausios ir vidutinės grandies karių.
Profesinės karo tarnybos karių komplektavimo ir išlaikymo problemos riboja įsipareigojimų NATO įvykdymą ir pasirengimą atitinkamai reaguoti į pasikeitusią saugumo situaciją šalyje ar regione. Vienas iš didžiausią įtaką kariuomenės komplektavimo ir motyvavimo sistemai darančių veiksnių yra karių tarnybos apmokėjimo sistema. Karių atlyginimo sistemos modelis neužtikrina atlygio už kario turimą patirtį ir įgytą kompetenciją – atlyginimas priklausomai nuo turimo karinio laipsnio pirmuosius dvejus metus kyla seržantams, vyr. seržantams, brigados generolams, generolams majorams, generolams leitenantams, pirmuosius trejus metus – štabo seržantams, viršiloms, leitenantams, vyr. leitenantams, pulkininkams, pirmuosius ketverius metus – kapitonams, pirmuosius penkerius metus – seržantams majorams, majorams, pulkininkams leitenantams, pirmuosius šešerius metus – eiliniams. Grandiniams ir vyr. eiliniams nustatytas pastovaus dydžio koeficientas ir jis nekinta visus tarnybos turint šiuos laipsnius metus. Jaunesniesiems eiliniams tarnybinio atlyginimo koeficientas vieną kartą padidėja ketvirtaisiais tarnybos metais, todėl vienodo laipsnio, bet turintys skirtingą tarnybos stažą kariai gauna tą patį arba tik nežymiai didesnį atlyginimą. Siunčiant profesinės karo tarnybos karius į užsienio institucijas tarnybos ir mokymosi tikslais, jų sutuoktiniams, kurie taip pat yra profesinės karo tarnybos kariai, taikomos nevienodos garantijos.
Siunčiamų į užsienį tarnybos tikslais (pvz., eiti karinio atstovo, jo pavaduotojo ar padėjėjo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė ir kt. pareigas) karių sutuoktiniai gali būti perkeliami į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, todėl turi galimybę išvykti kartu su sutuoktiniu į užsienį jo tarnybos laikui, o siunčiamų mokymosi (kvalifikacijos tobulinimo, profesinio parengimo) tikslais karių sutuoktiniams nėra numatyta perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą galimybė. Todėl tais atvejais, kai mokymosi užsienyje laikas yra ilgas (mokymosi laikas gali trukti iki 24 mėnesių), šių karių šeimos patiria psichologinių ir socialinių sunkumų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, be kitų socialinio draudimo rūšių, draudžiami ir motinystės socialiniu draudimu, tačiau prireikus negalėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės įstatymo nustatyta garantija, t. y. gimus vaikui išeiti tėvystės atostogų, nes Įstatyme tėvystės atostogos šiems kariams nenumatytos. Dėl to privalomąją karo tarnybą atliekantys kariai gimus vaikui jų tarnybos metu negalėtų kaip kiti apdraustieji pasirūpinti šeima šiuo laikotarpiu. Atsargos kariams, kurie buvo sužeisti dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, prireikus iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų gali būti apmokamos užsienio valstybėje suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau nėra numatyta galimybė apmokėti jiems sveikatos priežiūros paslaugas, neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose (pvz., medicininės reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugas teikiančiose įstaigose).
Pasinaudoti Lietuvoje teikiamomis medicininės reabilitacijos paslaugomis ypač aktualu tiems atsargos kariams, kurie po sužeidimų tapo neįgalūs ar netapo neįgalūs, tačiau po gydymo yra išlikę liekamųjų reiškinių, judėjimo ar kitų sunkumų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. draudžiant karių sveikatą bei gyvybę pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, taikoma draudimo išmokų mokėjimo tvarka ir sąlygos, pagal kurias vienkartinės ar periodinės draudimo išmokos neskiriamos tais atvejais, kai kario sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje po gydymo neliko liekamųjų reiškinių ir nenustatytas darbingumo lygis, t. y. vien dėl sveikatos sutrikimo (pvz., patirtos traumos) fakto. Toks teisinis reguliavimas nepakankamas, atsižvelgiant į pastaruoju metu vis intensyviau vykdomą karių kovinį rengimą, organizuojamas karines pratybas ir mokymus, vykdomas specifines, su didesniu pavojumi sveikatai ir gyvybei susijusias užduotis, o kartu didėjančią traumų riziką bei nuolat akcentuojamą poreikį gerinti karių tarnybos sąlygas ir socialinę apsaugą. Be to, kariams, sutrikus jų sveikatai dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų skiriamos vienkartinės kompensacijos išmokamos per palyginti ilgą laikotarpį (didžiausios kompensacijos, mokamos kario sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo terminas nuo sprendimo mokėti šią kompensaciją priėmimo dienos yra 30 mėn., žūties (mirties) atveju – 36 mėn.).
Toks ilgas kompensacijų išmokėjimo terminas sukelia kariams ir jų šeimoms finansinių ir socialinio pobūdžio problemų, kurios apsunkina sužeistų karių pastangas greičiau susigrąžinti prarastą sveikatą, grįžti į tarnybą ar prisitaikyti pakitusioje aplinkoje (tai ypač aktualu sunkias traumas patyrusiems kariams, kuriems reikia gyvenamąją aplinką pritaikyti specialiai pagal negalios pobūdį). Kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, pagal dabartinį teisinį reguliavimą neturi galimybės pasinaudoti kitiems kariams ir tarnautojams valstybės teikiama garantija gauti materialinę pašalpą atsidūrus sunkioje materialinėje padėtyje dėl savo ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo.
Įstatymo projekto tikslai:
reglamentuoti Įstatyme;
apmokėjimo sistemą, padarant ją labiau motyvuojančią, sudarančią palankias sąlygas pritraukti ir išlaikyti karius krašto apsaugos sistemoje;
3) suvienodinti karių, pasiųstų į užsienio institucijas tarnybos ir mokymosi tikslais, sutuoktiniams, kurie yra profesinės karo tarnybos kariai, garantijas būti perkeltiems į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą;
4) užtikrinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių teisę į tėvystės atostogas;
5) sudaryti galimybę atsargos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, gauti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Lietuvos nacionalinės sistemos sveikatos priežiūros įstaigose;
6) sutrumpinti kompensacijų, mokamų karių sveikatos sutrikimo ar žūties dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, atvejais, išmokėjimo terminus ir įteisinti papildomas vienkartines kompensacijas, mokamas kariams dėl sveikatos sutrikimo, susijusio su karo tarnyba ar kario statusu, kai po gydymo neliko liekamųjų reiškinių arba nesumažėjo tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę;
7) įteisinti materialinių pašalpų mokėjimą kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat šeimos nariams kario mirties atveju. 2.
projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą atvejai. Įstatymo 58 straipsnio nuostatos suteikia krašto apsaugos ministrui teisę įsteigti karių kvalifikacines kategorijas. Įstatymo 59 straipsnio 15 dalyje nustatytos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams suteikiamų atostogų rūšys. Šiuo metu karių tarnybos apmokėjimas reglamentuojamas Įstatymo 60 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. Įstatyme nustatyta profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo sistema – tarnybinis atlyginimas (kurio dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų) ir tarnybinio atlyginimo priedai (už didesnę vadų atsakomybę, ypatingą pareigų specifiką, kvalifikacinę kategoriją). Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius pavesta nustatyti Vyriausybei. Vyriausybei taip pat pavedama nustatyti profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas bei tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms metu, tarnybos apmokėjimą, taip pat išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos karių buitinėms išlaidoms dydžius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr.
rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nustatyti profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžiai, pareigų, kurias einant mokamas tarnybinio atlyginimo priedas už didesnę vadų atsakomybę, sąrašas ir šio priedo dydis, pareigų, kurias einant mokamas tarnybinio atlyginimo priedas už ypatingą pareigų specifiką, sąrašas, šio priedo dydis ir jo skyrimo sąlygos, taip pat priedų, skiriamų už kvalifikacinę kategoriją, dydžiai. Profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms metu apmokėjimą bei sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“.
Karių, pasiųstų atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, dalyvauti tarptautinėse karinėse pratybose ar kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat tarptautinių operacijų vietovėje atlikti tarnybinių užduočių, tiesiogiai nesusijusių su tarptautinių operacijų karinio vieneto vykdomomis užduotimis, tarnybos apmokėjimas taip pat nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl Dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 863 „Dėl išmokų buitinėms išlaidoms ir premijų dydžių nustatymo privalomosios pradinės karo tarnybos kariams“ reglamentuojamas privalomosios pradinės karo tarnybos kariams mokamos išmokos buitinėms išlaidoms dydis. Įstatymo 65 straipsnis reglamentuoja išleistų į atsargą karių sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir užsienio valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo sąlygas, atvejus ir trukmę. Įstatymo 67 straipsnyje nustatyti kompensacijų, mokamų karių sveikatos sutrikimo dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statutu, atvejai, sąlygos ir dydžiai. Įstatymo 68 straipsnis reglamentuoja subjektus, turinčius teisę gauti materialinę pašalpą, taip pat šios pašalpos skyrimo atvejus. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 straipsnio 7 dalis įpareigoja Vyriausybę nustatyti karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnyje daromas redakcinio pobūdžio pataisymas – atsižvelgiant į šio straipsnio reguliavimo dalyką, krašto apsaugos ministro teisė tvirtinti ypatingų karinių specialybių sąrašą iš Įstatymo 58 straipsnio perkeliama į Įstatymo
Įstatymo 42 straipsnio 2 dalies pakeitimu siekiama nustatyti galimybę perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karių, pasiųstų ilgiau negu 6 mėnesiams į užsienio valstybę profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokytis, sutuoktinius, jeigu jie yra profesinės karo tarnybos kariai ir jeigu pagal kursų, mokymo programą numatyta galimybė atvykti su sutuoktiniu. Sutuoktinius perkėlus į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, būtų sudaryta galimybė jiems vykti į užsienio valstybę kartu su mokytis ten vykstančiu šeimos nariu. Ilgesnis nei 6 mėnesių terminas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad toks laikotarpis yra pakankamai ilgas šeimos išsiskyrimo požiūriu ir gali sukelti psichologinio, socialinio ir kitokio pobūdžio problemų karių šeimoms. Tokia garantija prisidėtų prie karių šeimų išsaugojimo ir karių sutuoktinių, kurie yra profesinės karo tarnybos kariai, išlaikymo tarnyboje. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 58 straipsnyje nustatomas kvalifikacinių kategorijų, suteikiamų kariams, turintiems ypatingas karines specialybes, skaičius. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 59 straipsnio papildymu numatoma, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, gimus vaikui, jų prašymu karinio vieneto, kuriame jie tarnauja, vado sprendimu suteikiamos tėvystės atostogos, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Šios garantijos įteisinimas užtikrintų privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems kariams, kaip ir kitiems kariams, draudžiamiems motinystės socialiniu draudimu, galimybę pasinaudoti motinystės socialinio draudimo nustatytomis garantijomis. Į Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 1 dalį perkeliami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 863 „Dėl išmokų buitinėms išlaidoms ir premijų dydžių nustatymo privalomosios pradinės karo tarnybos kariams“ nustatyti privalomosios pradinės karo tarnybos kariams mokamos Vyriausybės nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos dydžiai, nustatomos premijų už pavyzdingą tarnybą skyrimo sąlygos. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje aptariami subjektai, kuriems netaikomas Įstatymo
Įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nustatomas kario tarnybos apmokėjimas, kuris susideda iš tarnybinio atlyginimo ir tarnybinio atlyginimo priedų. Įstatymo projekto 1 priede nustatomi karių tarnybinių atlyginimų koeficientai. Šiame priede nustatyti karių tarnybinio atlyginimo koeficientai nustatomi apie 10 procentų didesni, palyginti su šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 1353
„Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo
karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nustatytais koeficientais.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Įstatymo 60 straipsnio 3 dalies redakcijoje (Įstatymo projekto 7 straipsnis) reglamentuojamas karių, tarnaujančių turint tą patį laipsnį, tarnybinio atlyginimo koeficiento didinimo principas. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatomas vadų, turinčių teisę gauti priedą už atsakomybę, sąrašas ir šio priedo dydis, kuris, palyginti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nustatytais dydžiais, kinta – atkuriamas prieš krizę nustatytas dydis. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatomas tarnybinio atlyginimo priedas, skiriamas už ypatingą pareigų specifiką. Jo dydis ir profesinės karo tarnybos karių einamų pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas nustatomos Įstatymo 2 priede. Pažymėtina, kad ypatingą pareigų specifiką lemia užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės (pavyzdžiui, skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje, pratybos ir kovinis budėjimas laivo įgulos sudėtyje, nardymo ar kiti darbai po vandeniu, išminavimo ir sprogdinimo darbai, šuoliai su parašiutu, bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose, specialioji žvalgyba, kontrteroristinių ir specialiųjų operacijų metu vykdomos užduotys ir pan.). Įstatymo projekto nustatytas tarnybinio atlyginimo priedo dydis, palyginti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nustatytais dydžiais, nekinta.
Į Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 3 punktą perkeliami už ypatingų karinių specialybių kvalifikacinę kategoriją nustatytų priedų dydžiai, kurie šiuo metu reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 1353 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“, šių priedų skyrimo tvarką paliekant nustatyti krašto apsaugos ministrui. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 6 dalies nuostatos išskiriamos į dvi atskiras 5 ir 6 dalis, atskirai reglamentuojant šventinių premijų Kalėdų ir Velykų progomis skyrimo sąlygas, dydį ir atvejus, kada šios premijos nėra mokamos, bei premijų už pavyzdingą tarnybą skyrimo sąlygas ir dydžius. Į Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 7 dalį perkeliamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nuostatos, taip pat tikslinama nustatant, kad kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, vidutinis darbo užmokestis yra didesnis, išmokamas vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 8 dalies nuostata papildoma numatant krašto apsaugos ministro skiriamos piniginės premijos už ypatingą pasižymėjimą dydį – iki vieno tarnybinio atlyginimo.
Pažymėtina tai, kad premijos yra mokamos iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų (Įstatymo 60 straipsnio 12 dalis), todėl paliekama iki šiol buvusi galimybė skirti ir mokėti mažesnio dydžio premijas, paliekant krašto apsaugos ministrui nustatyti šių premijų mokėjimo tvarką. Į Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 61 straipsnį perkeliamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ nuostatos dėl profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos apmokėjimo. Šio straipsnio reguliavimo dalykas siaurinamas profesinės karo tarnybos karių tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms metu apmokėjimą išskiriant į atskirą Įstatymo projekto straipsnį. Į Įstatymo projekto 9 straipsniu pildomo Įstatymo 61¹ straipsnį perkeliamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimo Nr.
apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“ nuostatos, susijusios su profesinės karo tarnybos karių tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms metu apmokėjimu. Įstatymo projekto 6 ir 8 straipsniais keičiamo Įstatymo 60 ir 61 straipsniais ir Įstatymo projekto 9 straipsniu pildomo Įstatymo 61¹ straipsniu siekiama karių tarnybos apmokėjimą reglamentuoti Įstatymo lygmeniu, Įstatymo 60 straipsnio pakeitimu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti ir išlaikyti karinį personalą, skatinti karius siekti karjeros ir užtikrinti geresnę socialinę gerovę išeinantiems į atsargą kariams. Atsižvelgiant į tai, kad į Įstatymą perkeliamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1210 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ nuostatos, susijusios su profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos apmokėjimu, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimo Nr.
Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“ nuostatos, susijusios su profesinės karo tarnybos karių tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms metu apmokėjimu, tikslinama Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 63 straipsnio 8 dalis, reglamentuojanti maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimą ir šios kompensacijos nemokėjimo atvejus. Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies papildymu siūloma nustatyti, kad sveikatinimo veiklos paslaugos, apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, teikiamos ir atsargos bei dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu. Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 65¹ straipsnio 1 dalies papildymu siūloma nustatyti, kad atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų finansuojamos psichologų paslaugos.
Taip pat siūlytina patikslinti šio straipsnio 4 dalį numatant, kad iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, būtų apmokamos ne tik protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros išlaidos, bet ir šių priemonių pritaikymo kario poreikiams išlaidos. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo
sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju, kai po gydymo ir laikinojo nedarbingumo termino pabaigos neliko liekamųjų reiškinių (nėra motorinių ir (ar) sensorinių, ir (ar) psichinių funkcijų sutrikimų) arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau nesumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, ir įvykis, sukėlęs sveikatos sutrikimą, įvyko tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybą ir iš jos. Siūloma nustatyti, kad sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariui būtų mokama atitinkamai 2,4, 1,4 arba 0,4 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, tačiau neviršijant Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės kompensacijos, mokamos terminuotai netekus iki 20 proc. darbingumo, t. y. mažiausios vienkartinės kompensacijos, mokamos, kai po gydymo yra likę liekamųjų reiškinių ir nustatytas žemiausias (iki 20 proc.) kario netekto darbingumo lygis.
Įvertinus tai, kad praktikoje gali būti atvejų, kai po gydymo konstatuojama, jog liekamųjų reiškinių nėra, tačiau vėliau jie išryškėja, tikslingai paliekama galimybė kariui kreiptis tiek dėl papildomos (Įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalis) kompensacijos, tiek dėl kompensacijos, nustatytos Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje. Jei karys, kuriam būtų išmokėta kompensacija pagal Įstatymo projekto 13 straipsnio
sąlygas atitinkančios) kompensacijos, pastaroji kompensacija būtų sumažinta išmokėtos pagal Įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalį kompensacijos dydžiu. Toks teisinis reglamentavimas užtikrintų, kad nesumažėtų iki 2017 m. sausio 1 d. taikomų draudimo išmokų mokėjimo kariui susižalojus atvejų. Šio straipsnio pakeitimu taip pat nustatomi trumpesni kompensacijų kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išmokėjimo terminai.
Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo Įstatymo
padėčiai dėl kario ligos, jo šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, materialinės pašalpos skiriamos ir aktyviojo rezervo kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, kai mirus darbuotojui pašalpa mokama jo šeimos nariui, siūloma nustatyti analogišką garantiją ir karių bei alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekančių karių šeimoms. Kartu atsisakoma Įstatymo 68 straipsnio
ligos, karį laidojančiam asmeniui skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti. Atsižvelgiant į tai, kad pašalpos gavėjai gali dirbti kitose institucijose (tarp jų ir valstybės institucijose), kuriose taip pat suteikiama teisė į tokio pobūdžio išmokas, siūloma nustatyti, kad materialinė pašalpa nemokama, jei pašalpos gavėjas turi teisę gauti pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos. Keičiant Įstatymo 67 ir 68 straipsnius, kartu siūloma patikslinti ir Įstatymo 72 ir 77² straipsnių dalis, kuriose pateiktos nuorodos į Įstatymo 67 ir 68 straipsnių taikymą (Įstatymo projekto 16 ir 17 straipsniai). Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr.
I-555 4 straipsnio 7 dalies nuostata tikslinama atsižvelgiant į Įstatymo projekto tikslus, t. y. tarnybos apmokėjimą reglamentuoti įstatymo lygmeniu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Manytina, kad priimti įstatymai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad įstatymai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Pripažinti netekusiais galios:
m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“. 2.
m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 863 „Dėl išmokų buitinėms išlaidoms ir premijų dydžių nustatymo privalomosios pradinės karo tarnybos kariams“. Turės būti pakeisti:
Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“;
3Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
gegužės 3 d. nutarimas Nr. 527 „Dėl Atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomis už kariams, karo prievolininkams ir kitiems asmenims teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių
ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“;
ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“;
ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. V-420 „Dėl Vienkartinių kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. V-71
„Dėl Materialinių pašalpų skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr.
V-803 „Dėl Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, užsienio valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros išlaidų apmokėjimo ir neįgaliesiems skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimo, priežiūros ir remonto išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2008 m. liepos
mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. V-963 „Dėl Skatinimo ir apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro
pareigas, susijusias su ypatinga specifika, mokėjimo ir ypatingų karinių specialybių, kurių specialistams gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos, sąrašo ir Kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ministro 2006 m. spalio
karo tarnybos karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, perkeltų ar paskirtų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygas užtikrinančių išmokų, kompensacijų skyrimo ir kitų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nurodytą 05-01-04 darbo „Kariuomenės komplektavimo ir motyvavimo sistemos pertvarka“ 05-01-04-01 veiksmą „Profesinės karo tarnybos karių atlyginimų padidinimas (I etapas 2017–2018 m. – 15 proc., II etapas 2019–2020 m. – 15 proc.)“, 2018 metais numatytas profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų koeficientų padidinimas vidutiniškai iki 10 proc. Išankstiniais skaičiavimais, Įstatymo projektui įgyvendinti 2018 metais prireiks apie 9,3 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų (su socialinio draudimo įmokomis). Prognozuojama, kad profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo sistemos pakeitimo 2 etapui įgyvendinti gali prireikti apie 74,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (su socialinio draudimo įmokomis), atitinkamai 2019 m. – apie 31,5 mln. eurų, 2020 metais – apie 42,6 mln. eurų. Lėšų poreikis profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų koeficientams padidinti apskaičiuotas pagal 2018–2020 metams patvirtintus ribinius karių skaičius ir grindžiamas profesinės karo tarnybos karių karjeros (karinio laipsnio augimo) planavimo politika. Tikslus lėšų poreikis, reikalingas profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų sistemai pakeisti, priklausys nuo faktinio karių skaičiaus. Įgyvendinant Įstatymo 67 straipsnio pakeitimus prognozuojamas lėšų poreikis gali siekti apie 150 tūkst. eurų kasmet (2018–2020 metų laikotarpiui apie 375 tūkst. eurų). Per metus krašto apsaugos sistemoje įvyksta daugiau kaip 300 (2015 m. – 308, 2016 m. – 409, 2017 m. – 400) nelaimingų atsitikimų tarnyboje. Absoliuti dauguma (apie 90 proc.) šių įvykių yra lengvo pobūdžio traumos, daugiausia patiriamos žemesnį karinį laipsnį (iki kapitono) turinčių karių grupėje.
Karių, atliekančių tarnybą užsienio institucijose vadovaujantis Įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, sutuoktinių draudimui privalomuoju sveikatos draudimu gali prireikti apie 21,6 tūkst. eurų per metus (2018–2020 metų laikotarpiui apie 54 tūkst. eurų). Krašto apsaugos ministerija mokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokas vidutiniškai už 50 karių sutuoktinių per metus. Vieno asmens draudimas privalomuoju sveikatos draudimu siektų 432 eurus per metus (mokant 9 proc. įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos). Įstatymo 59 straipsniui įgyvendinti lėšų poreikio nenumatoma, nes tėvystės atostogų metu mokamos socialinio draudimo išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Įstatymo 65 straipsniui įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis priklausys nuo atsargos karių, sužeistų dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, medicininių indikacijų ir medicininės reabilitacijos poreikio. Preliminari medicininės reabilitacijos kaina Karių reabilitacijos centre yra 30 eurų per dieną. Įstatymo 68 straipsnio įgyvendinimas reikšmingo poveikio valstybės biudžetui neturės, lėšų poreikis priklausys nuo besikreipiančiųjų skaičiaus ir priimtų sprendimų išmokėti pašalpas (pvz., 2017 metais dėl materialinės pašalpos skyrimo dėl savo ar šeimos nario ligos arba turto netekimo kreipėsi iš viso 24 profesinės karo tarnybos kariai (pusei jų materialinės pašalpos paskirtos), mirė 11 karių (7 profesinės karo tarnybos kariai, 2 privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir 2 kariai savanoriai). Įstatymas bus įgyvendinamas iš bendrųjų krašto apsaugos sistemai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „profesinė karo tarnyba“, „tarnybinis atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. I. Sprendžiama problema Esmines karių tarnybos apmokėjimo sąlygas, šiuo metu reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, perkelti į įstatymo lygmenį; gerinant socialines karių garantijas pritraukti ir išlaikyti tarnyboje profesinės karo tarnybos karius II. Siūlomos priemonės Pakeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą III. Priemonių sąnaudos Apie 84 milijonai eurų IV. Nauda visuomenei Įstatymo projekto nuostatos sudarytų prielaidas spręsti Lietuvos kariuomenės komplektavimo problemą ir taip padidinti valstybės gynybos potencialą
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad krašto apsaugos ministras „<...> nustato krašto apsaugos sistemos institucijų administracijos struktūrą <...>“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, akivaizdu, kad krašto apsaugos sistemą sudaro skirtingo pobūdžio institucijos, todėl ir jų administracijų struktūra yra skirtinga, todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą patikslinti, įvardijant „institucijų administracijų struktūrą“. 2. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnio
už atsakomybę vadams. Šių nuostatų turinys ir paskirtis nėra visiškai aiški, nes projekto aiškinamajame rašte aptariama nuostata aiškinama taip:
„<...> Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatomas vadų, turinčių
teisę gauti priedą už atsakomybę, sąrašas ir šio priedo dydis <...>“. Reikėtų patikslinti, kokius santykius siekiama reguliuoti šia projekto nuostatą
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šventinės premijos Kalėdų ir Velykų proga mokėtinos tiems profesinės karo tarnybos kariams, kurie yra išleisti vaiko priežiūros atostogų ir dėl to nevykdo pareigų mažiau kaip 3 mėnesius iš eilės nuo jo išleidimo vaiko priežiūros atostogų iki krašto apsaugos ministro sprendimo dėl šventinių premijų ar išmokų skyrimo. Neaišku, kodėl pasirinktas mažiau kaip 3 mėnesių terminas. 4. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje nustatant, kad „<...> Jeigu kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių“, tikriausiai turima omenyje, kad tokiam kariui mokėtinas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atkyginimas, todėl projekto redakcija atitinkamai tikslintina. 5. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje, įsigaliosiančioje 2019 m. sausio 1 d., siūloma nustatyti, kad „<...> Kai šio įstatymo 1 priede nurodytas tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio“. Ši nuostata diskutuotina ir svarstytina keliais aspektais.
Pirma, neaišku, koks kitimas čia turimas mintyje, nes projekto 20-22 straipsniuose dėstomos skirtingos įstatymo 1 priedo redakcijos (nustatomi skirtingi koeficientai), turinčios įsigalioti skirtingais terminais (20 straipsnyje dėstoma redakcija –
straipsnyje dėstoma redakcija – 2020 m. sausio 1 d.), kas iš esmės reiškia tarnybinių atlyginimų koeficientų kitimą. Be to, įstatymo 1 priede taip pat numatomas tarnybinio atlyginimo koeficiento kitimas priklausomai nuo tarnybos metų pagal laipsnį. Antra, jei turimas mintyje įstatymo 1 priede numatomas kai kurių laipsnių karių tarnybinių atlyginimų koeficientų kitimas ir, atitinkamai, pasiekus įstatymo 1 priede numatytus koeficientų maksimumus, šių koeficientų didinimas 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, galima būtų teigti, kad tokia taisyklė reikštų, jog kariai gali būti nesuinteresuoti siekti tarnybinės karjeros, nes jų tarnybinis atlyginimas bei kitos išmokos, kurios pagal keičiamą įstatymą yra siejamos su tarnybinio atlyginimo dydžiu, didės ir taip. 6. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio 12 dalyje vartojama terminologija „kita valstybė“, „užsienio valstybė“ turėtų būti patikslinta, nes logikos požiūriu visos kitos valstybės Lietuvos Respublikos atžvilgiu yra užsienio valstybės, todėl tikriausiai čia siekiama reglamentuoti kario ir jo šeimos narių persikėlimą iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę. 7.
16 dalyse dėstomos nuostatos, numatančios, kad „<...> kariui mokamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dalis apskaičiuojama nuo šio straipsnio 4 dalyje nustatytų su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžio“ bei „<...> kariui mokamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dalis apskaičiuojama nuo šio straipsnio 4 dalyje nustatytų su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžio“, yra neaiškios ir neišbaigtos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Nors projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio 15 ir 16 dalių redakcijos, palyginus šio projekto ir ankstesnio jo varianto Reg. Nr. XIIIP-2286 tekstus, buvo tikslinamos, pagrindiniam komitetui nusprendus pritarti Teisės departamento 2018 m. birželio 6 d. išvadoje projektui XIIIP-2286 išdėstytai pastabai, tačiau nurodytų šio projekto nuostatų teiginiai, numatantys,kad „<...> Šio straipsnio 6-8 dalyse nustatytos kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos, kuri profesinės karo tarnybos kariui būtų mokama, jei nebūtų šioje dalyje nustatytų sąlygų, dydį“ ir „<...> Šio straipsnio 6-8 dalyse nustatytos kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos, kuri profesinės karo tarnybos kariui būtų mokama, jei nebūtų šioje dalyje nustatytų sąlygų, dydį“ (išskirta – mūsų) tebėra neaiškaus turinio, formuluotė „dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į dydį“ vertintina kaip paini ir neatitinkanti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto teisėkūros principo - aiškumo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė,
Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai: Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, Lietuvos kariuomenės teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis, Sužeistų karių asociacijos prezidentas Algimantas Valaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-6-7)2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad krašto apsaugos ministras „<...> nustato krašto apsaugos sistemos institucijų administracijos struktūrą <...>“ (čia ir toliau išskirta – mūsų).
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, akivaizdu, kad krašto apsaugos sistemą sudaro skirtingo pobūdžio institucijos, todėl ir jų administracijų struktūra yra skirtinga, todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą patikslinti, įvardijant „institucijų administracijų struktūrą“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-6-7)74
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti profesinės karo tarnybos kariams skiriamus priedus už atsakomybę vadams. Šių nuostatų turinys ir paskirtis nėra visiškai aiški, nes projekto aiškinamajame rašte aptariama nuostata aiškinama taip: „<...> Įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatomas vadų, turinčių teisę gauti priedą už atsakomybę, sąrašas ir šio priedo dydis <...>“. Reikėtų patikslinti, kokius santykius siekiama reguliuoti šia projekto nuostatą – nustatyti priedus už atsakomybę vadams ar priedus už vadų atsakomybę. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-6-7)75
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šventinės premijos Kalėdų ir Velykų proga mokėtinos tiems profesinės karo tarnybos kariams, kurie yra išleisti vaiko priežiūros atostogų ir dėl to nevykdo pareigų mažiau kaip 3 mėnesius iš eilės nuo jo išleidimo vaiko priežiūros atostogų iki krašto apsaugos ministro sprendimo dėl šventinių premijų ar išmokų skyrimo. Neaišku, kodėl pasirinktas mažiau kaip 3 mėnesių terminas. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-6-7)77 4.
Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje nustatant, kad „<...> Jeigu kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, taip pat parengtojo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių“, tikriausiai turima omenyje, kad tokiam kariui mokėtinas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, todėl projekto redakcija atitinkamai tikslintina. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-6-7)8
straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje, įsigaliosiančioje 2019 m. sausio 1 d., siūloma nustatyti, kad „<...> Kai šio įstatymo 1 priede nurodytas tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio“. Ši nuostata diskutuotina ir svarstytina keliais aspektais. Pirma, neaišku, koks kitimas čia turimas mintyje, nes projekto 20-22 straipsniuose dėstomos skirtingos įstatymo 1 priedo redakcijos (nustatomi skirtingi koeficientai), turinčios įsigalioti skirtingais terminais (20 straipsnyje dėstoma redakcija – 2018 m. liepos 1 d., 21 straipsnyje dėstoma redakcija – 2019 m. sausio 1 d., 22 straipsnyje dėstoma redakcija – 2020 m. sausio 1 d.), kas iš esmės reiškia tarnybinių atlyginimų koeficientų kitimą.
Be to, įstatymo 1 priede taip pat numatomas tarnybinio atlyginimo koeficiento kitimas priklausomai nuo tarnybos metų pagal laipsnį. Antra, jei turimas mintyje įstatymo 1 priede numatomas kai kurių laipsnių karių tarnybinių atlyginimų koeficientų kitimas ir, atitinkamai, pasiekus įstatymo 1 priede numatytus koeficientų maksimumus, šių koeficientų didinimas 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, galima būtų teigti, kad tokia taisyklė reikštų, jog kariai gali būti nesuinteresuoti siekti tarnybinės karjeros, nes jų tarnybinis atlyginimas bei kitos išmokos, kurios pagal keičiamą įstatymą yra siejamos su tarnybinio atlyginimo dydžiu, didės ir taip. Nepritarti 2018 m. liepos 1 d., 2019 m. sausio 1 d. ir 2020 m. sausio 1 d. įsigalios skirtingos Įstatymo 1 priedo redakcijos, kuriose nustatomi profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginio koeficientai pagal karių laipsnius ir tarnybos metus jame, t. y. šiais skirtingomis datomis keičiami tik tarnybinio atlyginimo koeficientai.
Laikoma, kad tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta tada, kai Įstatymo 1 priede atitinkam kario laipsniui nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas toliau tarnaujant tame pačiame laipsnyje nebeauga (koeficientas atitinkamam laipsniui auga priklausomai nuo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnyje nustatyto tarnybos laiko, būtino aukštesniam laipsniui gauti), pavyzdžiui pulkininkui tarnybinio atlyginimo koeficientas nebeauga nuo 5 tarnybos metų šiame laipsnyje, vadinasi nuo šių metų tarnybinio atlyginimo koeficientas pradedamas didinti 0,1 bazinio dydžio. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-6-7)912
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio 12 dalyje vartojama terminologija „kita valstybė“, „užsienio valstybė“ turėtų būti patikslinta, nes logikos požiūriu visos kitos valstybės Lietuvos Respublikos atžvilgiu yra užsienio valstybės, todėl tikriausiai čia siekiama reglamentuoti kario ir jo šeimos narių persikėlimą iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-6-7)9 15,16 7.
Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio 15 ir 16 dalyse dėstomos nuostatos, numatančios, kad „<...> kariui mokamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dalis apskaičiuojama nuo šio straipsnio 4 dalyje nustatytų su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžio“ bei „<...> kariui mokamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dalis apskaičiuojama nuo šio straipsnio 4 dalyje nustatytų su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžio“, yra neaiškios ir neišbaigtos. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. NSGK, 2018-06-135 Argumentai: Tobulinant Įstatymo 59 straipsnį, siūlytina tikslinti teisinį reguliavimą dėl karių atostogų ir kitų susijusių garantijų ir suvienodinti jį su nauja redakcija išdėstytu Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, nustatant, kad Įstatyme įtvirtintos atostogos reguliuojamos darbo įstatymų nustatyta tvarka tiek, kiek Įstatymas nenustato kitaip bei papildant Įstatymą nuostatomis dėl papildomų poilsio dienų suteikimo profesinės karo tarnybos kariams. Pasiūlymas:
1Pakeisti 59 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Karių atostogos ir kitos lengvatos“
2Pakeisti 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nėštumo ir gimdymo atostogos profesinės karo tarnybos kariams
suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.“
3Pripažinti netekusia galios 59 straipsnio 7 dalį:
darbo įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus. Mokymosi atostogos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir tvarka. 4. Pakeisti 59 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Kai Privalomosios privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gimsta vaikas, kario prašymu karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado sprendimu jam suteikiamos tėvystės atostogos, kuriomis galima pasinaudoti darbo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl kitų šeiminių aplinkybių. Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.“
5Papildyti 59 straipsnį 20 dalimi:
aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant kariui jo vidutinį tarnybinį atlyginimą. 5. Papildyti 59 straipsnį 21 dalimi: 21.
Teisės į šio straipsnio 20 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant kariui jo vidutinį tarnybinį atlyginimą. Pritarti
Atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti nustatoma ne tik laidojimo išlaidų tvarka, bet ir išlaidų dydžiai, siūlytina tikslinti Įstatymą. Pasiūlymas:
1Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę (mirę)
kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų dydžius ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios karo tarnybos metu kariui žuvus (mirus) kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojančiam asmeniui skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti.“
paskirtas pranešėjas: Vytautas Bakas. Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė Patarėjas Mantas Lapinskas