paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta asmens duomenų apsaugos reforma, kuria siekiama sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis visoje Europos Sąjungoje. 2016 m. balandžio mėnesį buvo patvirtinti Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos reformos teisės aktai – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva). Atliekant reformą sukuriama visapusiška sistema, kuria reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas privačiajame ir viešajame sektoriuose, komercinėje ir teisėsaugos srityse (atitinkamai pagal Reglamentą ir Direktyvą). Direktyvos nuostatoms perkelti yra parengtas Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo pakeitimo įstatymo projektas).
Įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymas Nr. XI-1336 (toliau – Įstatymas) pakeičiamas ir išdėstomas nauja redakcija kaip Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymas buvo parengtas siekiant įgyvendinti 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (toliau – Pamatinis sprendimas), kuris pagal Direktyvos
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo pakeitimo įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. p. [email protected]) Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus (vedėjas Igor Golubajev, tel. 266 2855, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Indrė Skersytė, tel. 266 2929, el. p. [email protected]. Pirminį Įstatymo projektą parengė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos darbo grupė (darbo grupės vadovė – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūnienė). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymu yra įgyvendintos Pamatinio sprendimo nuostatos.
Pamatinis sprendimas taikomas teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse tik tarp valstybių narių persiunčiamų asmens duomenų ar asmens duomenų, kuriais naudotis sudaryta galimybė tarp valstybių narių, tvarkymui. Atsižvelgiant į šio sprendimo nuostatas, Įstatymo tikslas – užtikrinti fizinių asmenų pagrindinių teisių, ypač teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisės į asmens duomenų apsaugą, apsaugą tvarkant asmens duomenis vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Taigi Įstatymo taikymo sritis yra labai ribota ir specifinė. Asmens duomenų tvarkymas, nepatenkantis į Įstatymo taikymo sritį, atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir sektoriniais įstatymais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projektą, bus sustiprintos asmenų, kurių duomenys tvarkomi nusikaltimų prevencijos ir tyrimų tikslais (nusikaltimų aukų, liudytojų, įtariamųjų, nuteistųjų ir pan.), teisės į jų asmens duomenų apsaugą ir jų duomenis tvarkančių valstybės institucijų pareigos. Suderinus duomenų apsaugos taisykles teisėsaugos sektoriuje, įskaitant tarptautinio duomenų perdavimo taisykles, bus palengvintas teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir su tarptautiniais partneriais ir taip bus sudarytos sąlygos veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu. Įstatymo projekto 1 straipsnyje yra nurodyta įstatymo paskirtis ir taikymo sritis, atsižvelgiant į Direktyvos 1 ir 2 straipsnių nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Direktyvos 2 straipsnio 3 dalies a punktą Direktyva netaikoma asmens duomenų tvarkymui, kai duomenys tvarkomi vykdant veiklą, kuriai Europos Sąjungos teisė netaikoma, tačiau Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad kai Lietuvos Respublikos valdžios institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Pažymėtina, kad nors Direktyvos nuostatos netaikomos, kai asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, tačiau tikslinga šio įstatymo nuostatas taikyti ir asmens duomenų tvarkymui šiais tikslais, kartu nustatant tam tikras jo taikymo išimtis pačiame įstatyme arba sektoriniuose įstatymuose (pvz., dėl duomenų subjektų teisių ir jų įgyvendinimo, priežiūros institucijos kompetencijos). Taip išplėsti įstatymų, perkeliančių Direktyvos nuostatas, taikymo sritį asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais ketina nemažai Europos Sąjungos valstybių narių (pavyzdžiui, Austrija, Liuksemburgas, Suomija). Atsižvelgiant į veiklos specifiką, Įstatymo projekte numatytos išimtys dėl kai kurių jo nuostatų taikymo, kai asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, pavyzdžiui, išimtys dėl asmens duomenų subjekto galimybių įgyvendinti kai kurias savo teises kreipiantis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (tokiais atvejais asmuo turėtų galimybę pateikti skundą kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius kompetentingų institucijų veiklą, nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų), taip pat išimtys dėl kai kurių duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų prievolių.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje pateikiamos sąvokos, naudojamos Direktyvoje, kurios kartu atitinka sąvokas, vartojamas Reglamente (išskyrus sąvoką „kompetentinga institucija“, kuri Reglamente nėra vartojama, be to, ši sąvoka praplėsta papildant, kad kompetentinga institucija taip pat laikoma Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais). Įstatymo projekto II skyrius reglamentuoja asmens duomenų tvarkymo principus, numato reikalavimus asmens duomenų saugojimo ir peržiūros terminų nustatymui ir jų laikymosi užtikrinimui, įtvirtina duomenų valdytojo pareigą atskirti skirtingų kategorijų duomenų subjektų duomenų ir faktais pagrįstų asmens duomenų bei asmeniniais vertinimais pagrįstų asmens duomenų tvarkymą, kiek įmanoma, atlikti asmens duomenų kokybės patikrinimą, taip pat nustato asmens duomenų tvarkymo sąlygas ir reikalavimus specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymui ir automatiniam individualių sprendimų priėmimui. Įstatymo projekto III skyrius skirtas duomenų subjekto teisėms ir jų įgyvendinimo tvarkai reglamentuoti. Duomenų subjekto teisių stiprinimas yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos duomenų apsaugos reformos tikslų.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 10 straipsnyje yra numatyta, kad duomenų valdytojas turi imtis visų pagrįstų priemonių, kad atitinkama informacija ir pranešimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu, duomenų subjektui būtų pateikiami glausta, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba (1 dalis), o taip pat, kad duomenų valdytojas turi sudaryti palankias sąlygas naudotis nustatytomis duomenų subjekto teisėmis (2 dalis) (pavyzdžiui, duomenų valdytojai galėtų parengti pavyzdines prašymų įgyvendinti atitinkamas duomenų subjektų teises formas, sudaryti galimybę prašymus dėl teisių įgyvendinimo tinkamai identifikuotiems duomenų subjektams pateikti per sistemos savitarną, jei tokia skiltis yra). Įstatymo projekto 11–14 straipsniuose reglamentuojamos atskiros duomenų subjekto teisės ir šių teisių apribojimo atvejai. Įstatymo projekto 15 straipsnis numato duomenų subjekto teisių netiesioginio įgyvendinimo galimybę per Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją tais atvejais, kai duomenų valdytojas visiškai ar iš dalies apriboja atitinkamą duomenų subjekto teisę. Įstatymo projekto IV skyrius reglamentuoja klausimus, susijusius su duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų prievolėmis, duomenų tvarkytojo pasirinkimu ir paskyrimu, bendrais duomenų valdytojais. Įstatymo projekto 17 straipsnyje numatyta, kad duomenų valdytojas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, o kai tai proporcinga duomenų tvarkymo veiklos atžvilgiu, tokios priemonės apima duomenų valdytojo įgyvendinamą asmens duomenų apsaugos politiką. Duomenų valdytojo įgyvendinama politika apima visumą organizacinių ir techninių priemonių, kurias jis įgyvendina tvarkydamas asmens duomenis, kad būtų užtikrintas įstatymo reikalavimų laikymasis.
Sąvoka „asmens duomenų apsaugos politika“ yra įprasta ir senai vartojama asmens duomenų apsaugos srityje (angl. k. data protection policies). Įstatymo projekto 18 straipsnyje įtvirtinta pareiga duomenų valdytojui atsižvelgti į pritaikytosios duomenų apsaugos ir standartizuotosios duomenų apsaugos principus. Įstatymo projekto 19 straipsnis reglamentuoja klausimus, susijusius su bendrais duomenų valdytojais (nurodoma, kas yra laikytini bendrais duomenų valdytojais, aptariama, dėl ko bendri duomenų valdytojai turi susitarti). Pagal Įstatymo projekto 22 straipsnį duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai turės tvarkyti duomenų tvarkymo veiklos įrašus, kurie gali būti tvarkomi ir elektronine forma. Be to, turės būti tvarkomi ir registracijos įrašai (angl. k. logging) pagal Įstatymo projekto 23 straipsnį. Įstatymo projekto 25 ir 26 straipsniuose aptartas poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir išankstinis konsultavimasis su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Įstatymo projekto V skyriuje siekiama reglamentuoti klausimus, susijusius su asmens duomenų saugumu (reikalavimai duomenų tvarkymo saugumui, pranešimai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir duomenų subjektui). Įstatymo projekto VI skyrius įtvirtina duomenų valdytojo prievolę paskirti duomenų apsaugos pareigūną (ši prievolė netaikoma teismams asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą, atžvilgiu) (Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalis), reglamentuoja duomenų apsaugos pareigūno statusą ir užduotis (Įstatymo projekto 32–33 straipsniai). Taigi vadovaujantis Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalimi, visi duomenų valdytojai turės paskirti duomenų apsaugos pareigūną (išskyrus teismus, kai jie asmens duomenis tvarkys vykdydami teisingumą).
Pažymėtina, kad tas pats asmuo galėtų būti paskirtas duomenų apsaugos pareigūnu tiek pagal Įstatymo projekto 31 straipsnį, tiek pagal Reglamento
trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms, reglamentuoti. Šiame skyriuje įtvirtinti bendrieji perdavimo principai (Įstatymo projekto 34 straipsnis) ir aptarti atskiri perdavimo atvejai (Įstatymo projekto 35–38 straipsniai). Įstatymo projekto VIII skyrius reglamentuoja su šio įstatymo stebėsena susijusius klausimus. Įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra atsakinga už šio įstatymo taikymo stebėseną, kad būtų apsaugotos žmogaus pagrindinės teisės ir laisvės tvarkant duomenis ir sudarytos palankesnės sąlygos laisvam asmens duomenų judėjimui Europos Sąjungoje. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą, taip pat ji neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka Lietuvos Respublikos valdžios institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Priežiūros institucijų, įgaliotų visiškai nepriklausomai atlikti savo užduotis ir vykdyti savo įgaliojimus, įsteigimas yra viena iš esminių fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis dalių, todėl Įstatymo projekto 39 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, pagal šį įstatymą vykdydama jai pavestas funkcijas ir naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, veikia visiškai nepriklausomai, o jos nepriklausomumo garantijas numato Reglamentas ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Įstatymo projekto 40–41 straipsniai nustato Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijas ir teises. Savitarpio pagalba teikiama pagal Įstatymo projekto 42 straipsnio nuostatas. Įstatymo projekto IX skyrius reglamentuoja teisių gynimo ir atsakomybės klausimus: įtvirtina duomenų subjekto teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (Įstatymo projekto 44 straipsnis), teisę apskųsti jos sprendimus, veiksmus ar neveikimą (Įstatymo projekto 45 straipsnis), teisę apskųsti duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo veiksmus ar neveikimą teismui (Įstatymo projekto 46 straipsnis), atstovavimą duomenų subjektams (Įstatymo projekto 47 straipsnis), teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (Įstatymo projekto 48 straipsnis). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tyrimus ir (ar) tikrinimus savo iniciatyva atliktų, taip pat gautus skundus nagrinėtų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, kiek Įstatymo projekto nuostatos nenustato kitaip (Įstatymo projekto 43–44 straipsniai). Įstatymo projekto 49 straipsnis nustato už šio įstatymo pažeidimus skiriamas administracines baudas, o Įstatymo projekto 50 straipsnis – šių baudų skyrimo tvarką.
Direktyvos 57 straipsnis numato, kad valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už pagal Direktyvą priimtų nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas jų vykdymas, o numatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Įstatymo projekto 49 straipsnyje siūlomų sankcijų už atitinkamus šio įstatymo pažeidimus dydis atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projekte numatytas administracinės baudas, skiriamas valdžios institucijoms ar įstaigoms. Manytina, kad Įstatymo projekto 49 straipsnyje numatytos administracinės baudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, t. y., pakankamai drausminančios duomenų valdytojus ir duomenų tvarkytojus, o didesnių administracinių baudų taikymas galėtų sutrikdyti jų veiklą ir prireiktų perskirstyti valstybės biudžetą (institucija galimai įstengtų tokio dydžio baudas sumokėti iš jai skirtų asignavimų) ir būtų neproporcinga priemonė. Įstatymo projekto 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija administracines baudas skiria vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kiek nenustato šis įstatymas. Siekiant užtikrinti vienodą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos administracinių baudų skyrimo praktiką, Įstatymo projekto 50 straipsnio 2–5 dalys parengtos atsižvelgiant į Reglamento 83 straipsnio 1–3 dalies nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad įstatymas neturės neigiamų pasekmių. 6.
Priėmus įstatymą bus palengvintas kompetentingų institucijų bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir su tarptautiniais partneriais ir taip bus sudarytos sąlygos veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu. Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų įstatymų, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, jam įgyvendinti turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr.
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai suteikimo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2011 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 1T-34 (1.12) „Dėl duomenų subjekto teisių susipažinti su savo asmens duomenimis ir ištaisyti, sunaikinti ar blokuoti asmens duomenis įgyvendinimo, kai duomenų subjektas šias teises įgyvendina per Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo konsultuojamasi su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„asmeniniai duomenys“, „duomenų apsauga“, „įstatymo pažeidimas“, „bauda“, „žmogaus
teisės“, „žmogaus teisių apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog projektas yra teikiamas siekiant sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis visoje Europos Sąjungoje. Teikiamu projektu yra siekiama perkelti
dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva). Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje yra nustatyta, jog direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Taigi, direktyva yra lanksti priemonė, daugiausia naudojama suderinti nacionalinius teisės aktus, atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius teisinių sistemų ypatumus. Dėl šios priežasties neužtenka pažodžiui ir/ar pastraipsniui perkelti direktyvos nuostatas, svarbu veiksmingas jos įgyvendinimas, kad pagal direktyvą įgyvendinantį įstatymą veikiantys subjektai galėtų tinkamai naudotis jame nustatytomis teisėmis ir pareigomis, o tokį įstatymą taikantiems subjektams jame išdėstytos teisės normos būtų aiškios ir nedviprasmiškos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės pastebėtina, kad nors teikiamo projekto ir Direktyvos atitikties lentelėje nurodoma, kad Direktyva yra perkelta visiškai, praktinis jos integravimas i nacionalinę teisės sistemą ir atitinkamai jos taikymas nėra tinkamas ir pakankamas dėl šių priežasčių:
straipsniu keičiamo įstatymo nuostatose (3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnyje, 7 straipsnio 1 – 4 dalyse, 8 straipsnio 1 punkte, 9 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnyje, 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte) pagrįstai vartojamas pakankamai platus ir neapibrėžtas terminas „Lietuvos Respublikos teisės aktai“/ „Lietuvos Respublikos teisės aktais“/ „Lietuvos Respublikos teisės aktuose“. Viena vertus, sąvoka „Lietuvos Respublikos teisės aktai“ apima ne tik įstatymus, bet ir poįstatyminius teisės aktus. Iš minėtų keičiamo įstatymo nuostatų turinio galima būtų suprasti, kad jose nustatomas teisinis reguliavimas yra susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, o toks teisinis reguliavimas pagal Konstitucinio teismo jurisprudenciją gali būti nustatomas tik įstatymu. Kita vertus, svarstytina, ar tam tikrose nuostatose, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 14 straipsnio 7 dalyje, nereikėtų pateikti nuorodų į konkrečius įstatymus, kaip tai yra nurodyta Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 12 punkte. 2.
vertinamojo pobūdžio nuostatos, kurių turinys nėra aiškus, pavyzdžiui, „kiek įmanoma“ ar „kiek tai įmanoma“ (5 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys.), „rimtų priežasčių manyti“ (5 straipsnio 1 punktas), „jei tai tikrai būtina“ (8 straipsnis), „bent jau“ ar „bent“ (9 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis) „tinkamos priemonės“ (9 straipsnio 1 ir 2 dalys), „bet kokiomis tinkamomis priemonėmis“ (10 straipsnio 1 dalis), „palankios sąlygos“ (10 straipsnio 2 dalis), „pagrįstų abejonių“ (10 straipsnio 7 dalis). Toks teisinis reguliavimas, mūsų vertinimu, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo. Minėtos nuostatos turėtų būti patikslintos, nustatant konkrečias teises, pareigas, priemones, sąlygas ir pan. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „Asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio neatsargiai arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje supriešinamos „nelygiavertės“ kategorijos. Neatsargumas yra viena iš kaltės formų, o neteisėtas asmens duomenų sunaikinimas (past. – ir kitos cituojamos veikos) gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. 4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatoma, jog asmens duomenų ištrynimo arba asmens duomenų saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai nustatomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą šio įstatymo 1 straipsnio
yra tas teisės aktas, reglamentuojantis asmens duomenų tvarkymą keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, tačiau jame nėra nustatyto jokio konkretaus asmens duomenų ištrynimo ir saugojimo poreikio periodinės peržiūros termino.
Iš projekto 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų, kuriose nurodoma, kad duomenų valdytojo tvarkymo veiklos įraše (jei įmanoma) būtų nurodomas ir asmens duomenų ištrynimo terminas, galima daryti išvadą, jog konkretūs asmens duomenų ištrynimo ir saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai būtų nustatomi atskirų kompetentingų institucijų poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamu įstatymu siekiama užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą, svarstytina, ar minėti asmens duomenų ištrynimo ir saugojimo terminai neturėtų būti nustatomi pačiame keičiamame įstatyme, ar bent jau nurodomi minimalūs ar maksimalūs terminai ir konkretūs tokių terminų nustatymo kriterijai, kuriais turėtų vadovautis atskiros kompetentingos institucijos. Priešingu atveju abejotina, ar teikiamu projektu būtų įmanoma pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis. 5. Iš keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas yra „procedūrinės priemonės“, užtikrinančios terminų laikymąsi, ir kas tokias priemones turėtų nustatyti ir taikyti. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 6. Nėra aiškus „rimtų priežasčių manyti“ sąvokos, vartojamos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, turinys. Manytina, kad esant rimtoms priežastims manyti dėl asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos, atitinkamam asmeniui turėtų būti suteikiamas įtariamojo statusas (žr. – Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnį). 7.
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą vieną iš kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų – „<...> turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą <...> nusikaltimą <...>“, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punktas turėtų būti papildytas daromo nusikaltimo formuluote. 8. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatoje žodžiai „remiantis tam tikrais faktais“ yra pertekliniai, todėl brauktini. 9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose vartojamas terminas nusikalstama veika suvienodintina kalbos formos „skaičiaus“ aspektu (nuosekliai vartotina vienaskaita arba daugiskaita). 10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkto nuostatos formuluotė „asmenų, kurie yra <…> susiję su vienu iš šio straipsnio 1 ir
nurodyto siekio – sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą, kadangi remiantis siekiama įtvirtinti formuluote, į tokių asmenų ratą galima būtų įtraukti praktiškai bet kurį asmenį. Siūlytina keičiamo straipsnio 5 dalies 4 punktą tikslinti, nustatant aiškius kriterijus, kuriais remianti būtų išskiriami tam tikri asmenys, susiję su vienu iš keičiamo įstatymo 5 straipsnio
asmenys“, nurodyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkte. 12. Keičiamo įstatymo 5 straipsnis iš esmės performuluotinas kalbiškai. 13. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 punktą specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas galimas, jeigu tai reikalinga nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.
Pažymėtina, kad Direktyvos 10 straipsnyje, kuris perkeliamas aptariamuoju keičiamo įstatymo straipsniu, yra nustatytos sąlygos, kurioms esant specialių kategorijų asmens duomenys gali būti tvarkomi - jei tai tikrai būtina ir jei taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės ir jeigu: a) tai leidžiama pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę; b) tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti arba c) toks tvarkymas susijęs su duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Direktyvos straipsniu nustatomos specialių kategorijų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos, o ne konkretūs specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo tikslai. Atsižvelgiant į tai, mūsų vertinimu, kai specialių kategorijų asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais (ir jų tvarkymas patenka į keičiamo įstatymo reguliavimo sritį pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį), jų tvarkymas turėtų remtis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1–3 punktais, paprastai – šio straipsnio 1 punktu. Tai reiškia, kad galimybė tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais turi būti numatyta specialiuose sektoriniuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 punktą reikėtų išbraukti. 14.
saugumo ir gynybos pagrindas, kai gali būti apribota, atidėta arba visai neteikiama informacija duomenų subjektui, visiškai arba iš dalies apribota duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis ir visiškai arba iš dalies apribota duomenų valdytojo pareiga informuoti duomenų subjektą apie bet kokį atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie tokio atsisakymo priežastis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos preambulės 44 konstatuojamoje dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta valstybių narių diskrecija priimti specialiuosius teisės aktus. Be to šiose Direktyvos nuostatose nacionalinis saugumas yra nurodomas kaip vienas iš tikslų, kurių siekiant nacionaliniuose teisės aktuose gali būti nustatomos ribojamosios priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 11 str. 3 d., 13 str. 1 d. ir
įstatymuose nurodytais atvejais gali būti apribotos atitinkamos duomenų subjektų teisės arba atsisakyta jas įgyvendinti, todėl būtent šiose keičiamo įstatymo nuostatose ir turėtų būti įtvirtintas nacionalinio saugumo tikslas, kaip vienas iš atvejų, kuriuo remiantis specialiuosiuose įstatymuose būtų nustatytos sąlygos ir tvarka duomenų subjektų teisių ribojimams ar atsisakymui jas įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai keičiamo 11 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 6 dalies nuostatų atitinkamai turėtų būti atsisakyta. 15. Iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalies formuluočių nėra aiškus sąvokos „susijęs fizinis asmuo“ turinys. Siūlytina nuostatas tikslinti. 16. Iš keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu duomenų subjektas gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Atkreiptinas dėmesys, jog šio straipsnio 2 dalyje yra pateikiama nuoroda į „naudojimąsi 1 dalyje nurodyta teise“, tačiau tokios duomenų subjekto „teisės“ turinys nėra atskleistas nei 1, nei 2 minėto straipsnio dalyse. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 17. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „jeigu duomenų tvarkytojas, pažeisdamas šį įstatymą, nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, to duomenų tvarkymo atžvilgiu tas duomenų tvarkytojas laikomas duomenų valdytoju”. Pagal siūlomą formuluotę nėra aišku, nuo kada tiksliai pasikeičia duomenų tvarkytojo statutas – ar nuo pažeidimo padarymo, ar nuo jo nustatymo. Pažymėtina, kad tikslus statuso pasikeitimo momento nustatymas svarbus teisių ir pareigų atsiradimui. 18. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse vartojama neaiškaus turinio vertinamoji sąvoka didelis pavojus asmens (žmogaus) teisėms ir laisvėms. Rekomenduotina šią sąvoką apibrėžti arba, kiek įmanoma labiau, detalizuoti. 19. Iš keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aiškus vartojamo žodžių junginio „laikosi nuomonės“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybinės duomenų inspekcijos „nuomonės laikymasis“ yra teisinis pagrindas taikyti keičiamo įstatymo 41 straipsnyje numatytas poveikio priemones, todėl žodžius „laikosi nuomonės“ siūlytina keisti žodžiais
„nustato“, „konstatuoja“ ar pan. 20. Tikslintina keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5
dalyje bei 36 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „dokumentuoja“, atskleidžiant jos turinį. 21. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodoma, jog šis straipsnis reglamentuoja duomenų apsaugos pareigūno skyrimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog minėto straipsnio 1 dalyje yra tik abstrakčiai nurodoma, jog toks duomenų pareigūnas turi būti skiriamas, o 2 dalyje įtvirtinama, jog asmens duomenų pareigūnas skiriamas remiantis profesinėmis savybėmis ir gebėjimu atlikti keičiamo įstatymo 33 straipsnyje nustatytas užduotis. Manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas yra neišsamus ir nepakankamas, todėl keičiamo įstatymo 31 straipsnis, reglamentuojantis duomenų apsaugos pareigūno skyrimą, turėtų būti pildomas nuostatomis dėl minėto pareigūno skyrimo tvarkos, trukmės, kandidatui keliamų reikalavimų (išsilavinimo, darbo stažo ir pan.). 22. Pastebėtina, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra įtvirtintas duomenų apsaugos pareigūno apibrėžimas, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks asmuo – fizinis ar juridinis - ir kokiu pagrindu (viešo konkurso, paslaugų sutarties, paskiriant darbuotoją iš duomenų valdytojo personalo ir pan.) galėtų būti skiriamas asmens duomenų apsaugos pareigūnu ir kokius įgaliojimus jis turėtų. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnį, reglamentuojanti asmens duomenų apsaugos pareigūno statusą, nes šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytos normos dėl pareigūno įtraukimo į asmens duomenų klausimo nagrinėjimą ir būtinų išteklių suteikimas su pareigūno statusu nieko bendro neturi. 23. Iš keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra aišku, kas yra „gyvybiniai interesai“. Nuostata tikslintina. 24. Iš keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 punkto nuostatų nėra aišku, kas yra „galutinis duomenų tvarkymo apribojimas“. Jei tai reiškia duomenų tvarkymo uždraudimą, nuostata turėtų būti tikslintina. 25.
straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostata („Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su šio įstatymo 41 straipsnio 1–3 punktuose nustatytomis poveikio priemonėmis arba vietoj jų.“) yra suderinama su 41 straipsnio 1 punkte numatyta poveikio priemone („1) įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos šio įstatymo nuostatos“). Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas kaip poveikio priemonė gali būti taikomas ir esant prielaidai, kad gali būti pažeistos įstatymo nuostatos. Baudos skyrimas yra įmanomas tik konstatavus pažeidimo faktą. 26. Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali ir kitas šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 50 straipsnio 3 dalyje nurodyti bendrieji baudos skyrimo pagrindai, o ne atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 27. Atsižvelgiant į ankstesnę pastabą, rekomenduotina keičiamame įstatyme nustatyti konkrečius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašus. 28. Projektas taisytinas teisės technikos požiūriu:
Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 daliai;
Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projektu siekiama perkelti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva). Kadangi teikiamo įstatymo projektas stokoja konkretumo ir išsamumo, jame vartojamos sąvokos yra neaiškios, o daugelis nuostatų – bendro pobūdžio, įstatymo projekte nėra pateikiama nuorodų į konkrečius įstatymus, taip pat kartu nėra teikiami kiti Direktyvai tinkamai įgyvendinti reikalingų įstatymų pakeitimų projektai, Teisės departamentas laikosi nuomonės, išdėstytos 2018 m. birželio
į nacionalinę teisės sistemą yra netinkamas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuro patarėjai: Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, Jolita Vasiliauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktoriaus pavaduotoja Asta Godienė ir vyriausioji specialistė Indrė Skersytė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas ir Teisės skyriaus vedėja Danguolė Morkūnienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė ir šio skyriaus vyriausiasis specialistas Edgaras Bartoševičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog projektas yra teikiamas siekiant sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis visoje Europos Sąjungoje. Teikiamu projektu yra siekiama perkelti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva). Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje yra nustatyta, jog direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Taigi, direktyva yra lanksti priemonė, daugiausia naudojama suderinti nacionalinius teisės aktus, atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius teisinių sistemų ypatumus. Dėl šios priežasties neužtenka pažodžiui ir/ar pastraipsniui perkelti direktyvos nuostatas, svarbu veiksmingas jos įgyvendinimas, kad pagal direktyvą įgyvendinantį įstatymą veikiantys subjektai galėtų tinkamai naudotis jame nustatytomis teisėmis ir pareigomis, o tokį įstatymą taikantiems subjektams jame išdėstytos teisės normos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės pastebėtina, kad nors teikiamo projekto ir Direktyvos atitikties lentelėje nurodoma, kad Direktyva yra perkelta visiškai, praktinis jos integravimas i nacionalinę teisės sistemą ir atitinkamai jos taikymas nėra tinkamas ir pakankamas dėl šių priežasčių: 1.
Svarstytina, ar visais atvejais projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo nuostatose (3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnyje, 7 straipsnio 1 – 4 dalyse, 8 straipsnio 1 punkte, 9 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnyje, 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte) pagrįstai vartojamas pakankamai platus ir neapibrėžtas terminas „Lietuvos Respublikos teisės aktai“/
„Lietuvos Respublikos teisės aktais“/ „Lietuvos Respublikos teisės aktuose“. Viena vertus, sąvoka „Lietuvos Respublikos teisės aktai“ apima ne tik
įstatymus, bet ir poįstatyminius teisės aktus. Iš minėtų keičiamo įstatymo nuostatų turinio galima būtų suprasti, kad jose nustatomas teisinis reguliavimas yra susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, o toks teisinis reguliavimas pagal Konstitucinio teismo jurisprudenciją gali būti nustatomas tik įstatymu. Kita vertus, svarstytina, ar tam tikrose nuostatose, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 14 straipsnio 7 dalyje, nereikėtų pateikti nuorodų į konkrečius įstatymus, kaip tai yra nurodyta Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298
kanceliarijos Teisės departamentas,
Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme yra vartojamos vertinamojo pobūdžio nuostatos, kurių turinys nėra aiškus, pavyzdžiui, „kiek įmanoma“ ar „kiek tai įmanoma“ (5 straipsnis, 6 straipsnio
tikrai būtina“ (8 straipsnis), „bent jau“ ar „bent“ (9 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis) „tinkamos priemonės“ (9 straipsnio 1 ir 2 dalys), „bet kokiomis tinkamomis priemonėmis“ (10 straipsnio 1 dalis),
„palankios sąlygos“ (10 straipsnio 2 dalis), „pagrįstų abejonių“ (10
straipsnio 7 dalis). Toks teisinis reguliavimas, mūsų vertinimu, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo. Minėtos nuostatos turėtų būti patikslintos, nustatant konkrečias teises, pareigas, priemones, sąlygas ir pan. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatoma, kad „Asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio neatsargiai arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje supriešinamos
„nelygiavertės“ kategorijos. Neatsargumas yra viena iš kaltės formų, o
neteisėtas asmens duomenų sunaikinimas (past. – ir kitos cituojamos veikos) gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
4Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatoma,
jog asmens duomenų ištrynimo arba asmens duomenų saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai nustatomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais.
Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamas įstatymas ir yra tas teisės aktas, reglamentuojantis asmens duomenų tvarkymą keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, tačiau jame nėra nustatyto jokio konkretaus asmens duomenų ištrynimo ir saugojimo poreikio periodinės peržiūros termino. Iš projekto 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų, kuriose nurodoma, kad duomenų valdytojo tvarkymo veiklos įraše (jei įmanoma) būtų nurodomas ir asmens duomenų ištrynimo terminas, galima daryti išvadą, jog konkretūs asmens duomenų ištrynimo ir saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai būtų nustatomi atskirų kompetentingų institucijų poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamu įstatymu siekiama užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą, svarstytina, ar minėti asmens duomenų ištrynimo ir saugojimo terminai neturėtų būti nustatomi pačiame keičiamame įstatyme, ar bent jau nurodomi minimalūs ar maksimalūs terminai ir konkretūs tokių terminų nustatymo kriterijai, kuriais turėtų vadovautis atskiros kompetentingos institucijos. Priešingu atveju abejotina, ar teikiamu projektu būtų įmanoma pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio reguliavimo nėra aišku, kas yra „procedūrinės priemonės“, užtikrinančios terminų laikymąsi, ir kas tokias priemones turėtų nustatyti ir taikyti. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 6.
Nėra aiškus „rimtų priežasčių manyti“ sąvokos, vartojamos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, turinys. Manytina, kad esant rimtoms priežastims manyti dėl asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos, atitinkamam asmeniui turėtų būti suteikiamas įtariamojo statusas (žr. – Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnį). Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą vieną iš kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų – „<...> turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą <...> nusikaltimą <...>“, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punktas turėtų būti papildytas daromo nusikaltimo formuluote. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatoje žodžiai „remiantis tam tikrais faktais“ yra pertekliniai, todėl brauktini. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
1234
punktuose vartojamas terminas nusikalstama veika suvienodintina kalbos formos
„skaičiaus“ aspektu (nuosekliai vartotina vienaskaita arba daugiskaita). Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nuostatos formuluotė „asmenų, kurie yra <…> susiję su vienu iš šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų“ neatitinka įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto siekio – sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą, kadangi remiantis siekiama įtvirtinti formuluote, į tokių asmenų ratą galima būtų įtraukti praktiškai bet kurį asmenį.
Siūlytina keičiamo straipsnio 5 dalies 4 punktą tikslinti, nustatant aiškius kriterijus, kuriais remianti būtų išskiriami tam tikri asmenys, susiję su vienu iš keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
11Nėra aišku, kas yra „pažįstami asmenys“,
nurodyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkte. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
performuluotinas kalbiškai. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas galimas, jeigu tai reikalinga nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. Pažymėtina, kad Direktyvos 10 straipsnyje, kuris perkeliamas aptariamuoju keičiamo įstatymo straipsniu, yra nustatytos sąlygos, kurioms esant specialių kategorijų asmens duomenys gali būti tvarkomi - jei tai tikrai būtina ir jei taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės ir jeigu: a) tai leidžiama pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę; b) tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti arba c) toks tvarkymas susijęs su duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Direktyvos straipsniu nustatomos specialių kategorijų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos, o ne konkretūs specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo tikslai. Atsižvelgiant į tai, mūsų vertinimu, kai specialių kategorijų asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais (ir jų tvarkymas patenka į keičiamo įstatymo reguliavimo sritį pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį), jų tvarkymas turėtų remtis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1–3 punktais, paprastai – šio straipsnio 1 punktu. Tai reiškia, kad galimybė tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais turi būti numatyta specialiuose sektoriniuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 punktą reikėtų išbraukti. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
1314426 14.
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 6 dalimi įtvirtinamas specialus nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindas, kai gali būti apribota, atidėta arba visai neteikiama informacija duomenų subjektui, visiškai arba iš dalies apribota duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis ir visiškai arba iš dalies apribota duomenų valdytojo pareiga informuoti duomenų subjektą apie bet kokį atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie tokio atsisakymo priežastis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos preambulės 44 konstatuojamoje dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta valstybių narių diskrecija priimti specialiuosius teisės aktus. Be to šiose Direktyvos nuostatose nacionalinis saugumas yra nurodomas kaip vienas iš tikslų, kurių siekiant nacionaliniuose teisės aktuose gali būti nustatomos ribojamosios priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 11 str. 3 d., 13 str. 1 d. ir 14 str. 5 d. yra nustatoma, kada ir kokiomis sąlygomis Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais atvejais gali būti apribotos atitinkamos duomenų subjektų teisės arba atsisakyta jas įgyvendinti, todėl būtent šiose keičiamo įstatymo nuostatose ir turėtų būti įtvirtintas nacionalinio saugumo tikslas, kaip vienas iš atvejų, kuriuo remiantis specialiuosiuose įstatymuose būtų nustatytos sąlygos ir tvarka duomenų subjektų teisių ribojimams ar atsisakymui jas įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai keičiamo 11 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 6 dalies nuostatų atitinkamai turėtų būti atsisakyta. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
12
dalies formuluočių nėra aiškus sąvokos „susijęs fizinis asmuo“ turinys. Siūlytina nuostatas tikslinti.
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu duomenų subjektas gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Atkreiptinas dėmesys, jog šio straipsnio 2 dalyje yra pateikiama nuoroda į „naudojimąsi 1 dalyje nurodyta teise“, tačiau tokios duomenų subjekto „teisės“ turinys nėra atskleistas nei
tikslintinos. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nustatyta, kad „jeigu duomenų tvarkytojas, pažeisdamas šį įstatymą, nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, to duomenų tvarkymo atžvilgiu tas duomenų tvarkytojas laikomas duomenų valdytoju”. Pagal siūlomą formuluotę nėra aišku, nuo kada tiksliai pasikeičia duomenų tvarkytojo statutas – ar nuo pažeidimo padarymo, ar nuo jo nustatymo. Pažymėtina, kad tikslus statuso pasikeitimo momento nustatymas svarbus teisių ir pareigų atsiradimui. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
263011134
18Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje,
turinio vertinamoji sąvoka didelis pavojus asmens (žmogaus) teisėms ir laisvėms. Rekomenduotina šią sąvoką apibrėžti arba, kiek įmanoma labiau, detalizuoti. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nuostatų nėra aiškus vartojamo žodžių junginio „laikosi nuomonės“ turinys.
Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybinės duomenų inspekcijos „nuomonės laikymasis“ yra teisinis pagrindas taikyti keičiamo įstatymo 41 straipsnyje numatytas poveikio priemones, todėl žodžius „laikosi nuomonės“ siūlytina keisti žodžiais „nustato“, „konstatuoja“ ar pan. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
3653
5 dalyje bei 36 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „dokumentuoja“, atskleidžiant jos turinį. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
nurodoma, jog šis straipsnis reglamentuoja duomenų apsaugos pareigūno skyrimą. Atkreiptinas dėmesys, jog minėto straipsnio 1 dalyje yra tik abstrakčiai nurodoma, jog toks duomenų pareigūnas turi būti skiriamas, o 2 dalyje įtvirtinama, jog asmens duomenų pareigūnas skiriamas remiantis profesinėmis savybėmis ir gebėjimu atlikti keičiamo įstatymo 33 straipsnyje nustatytas užduotis. Manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas yra neišsamus ir nepakankamas, todėl keičiamo įstatymo 31 straipsnis, reglamentuojantis duomenų apsaugos pareigūno skyrimą, turėtų būti pildomas nuostatomis dėl minėto pareigūno skyrimo tvarkos, trukmės, kandidatui keliamų reikalavimų (išsilavinimo, darbo stažo ir pan.). Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje nėra įtvirtintas duomenų apsaugos pareigūno apibrėžimas, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks asmuo – fizinis ar juridinis - ir kokiu pagrindu (viešo konkurso, paslaugų sutarties, paskiriant darbuotoją iš duomenų valdytojo personalo ir pan.) galėtų būti skiriamas asmens duomenų apsaugos pareigūnu ir kokius įgaliojimus jis turėtų.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnį, reglamentuojanti asmens duomenų apsaugos pareigūno statusą, nes šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytos normos dėl pareigūno įtraukimo į asmens duomenų klausimo nagrinėjimą ir būtinų išteklių suteikimas su pareigūno statusu nieko bendro neturi. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
11
tikslintina. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatų nėra aišku, kas yra „galutinis duomenų tvarkymo apribojimas“. Jei tai reiškia duomenų tvarkymo uždraudimą, nuostata turėtų būti tikslintina. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
50 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostata („Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su šio įstatymo 41 straipsnio 1–3 punktuose nustatytomis poveikio priemonėmis arba vietoj jų.“) yra suderinama su 41 straipsnio 1 punkte numatyta poveikio priemone („1) įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos šio įstatymo nuostatos“). Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas kaip poveikio priemonė gali būti taikomas ir esant prielaidai, kad gali būti pažeistos įstatymo nuostatos.
Baudos skyrimas yra įmanomas tik konstatavus pažeidimo faktą. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
siūloma nustatyti, kad „Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali ir kitas šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 50 straipsnio
lengvinančios aplinkybės. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
27Atsižvelgiant į ankstesnę pastabą,
rekomenduotina keičiamame įstatyme nustatyti konkrečius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašus. Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
požiūriu:
Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 daliai;
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
XIIIP-2273 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Projekto 1 straipsnio 2 dalis išplečia projekto taikymo sritį taip pat tais atvejais, kuomet valdžios institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.
Atkreipiame dėmesį į tai, jog Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija)
rizikos veiksnių, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ 4 skyriaus poskyryje „Viešojo saugumo politika“, kova su korupcija yra įvardijama kaip vienas didžiausių prioritetų užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas numato, jog STT yra pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija, o vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategija, kartu ir viena iš institucijų, atsakingų už nacionalinį saugumą ir gynybą. Siekdami teisinio aiškumo, manytume, jog minimą Projekto nuostatą būtų tikslinga detalizuoti tiksliau apibrėžiant bei konkretizuojant. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 1 straipsnio 2 dalį nurodant, kad šio įstatymo taikymo prasme asmens duomenų tvarkymas korupcijos paplitimo mažinimo tikslais yra prilyginamas asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos
kompetentingų institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui, kai šie duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais.
Kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Šiame įstatyme asmens duomenų tvarkymas korupcijos mažinimo tikslais yra prilyginamas asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.“
komitetas,
5 Argumentai:
Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 2 dalies a punktas numato, jog Reglamentas netaikomas vykdant asmens duomenų tvarkymą vykdant veiklą, kuriai Sąjungos teisė netaikoma. Reglamento preambulės 16 punkte nurodoma, jog Reglamentas netaikomas pagrindinių teisių ir laisvių apsaugai ar laisvo duomenų, susijusių su Sąjungos teisės nereglamentuojama veikla, pavyzdžiui, su nacionaliniu saugumu susijusia veikla <...>. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog vertinant sistemiškai Reglamento nuostatas, o taip pat ir siūlomo Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria nustatyti reikalavimai asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, dalis asmens duomenų tvarkymo operacijų nepateks nei į Projekto, nei į Reglamento taikymo sritį.
Kadangi Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų vykdomas asmens duomenų tvarkymas nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atkleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos valdžios institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais yra sistemiškai neatsiejamas nuo tokių institucijų vykdomo asmens duomenų tvarkymo vidaus administravimo, kaip antai personalo atrankos ir patikimumo užtikrinimo, įslaptintų ir kitų jautrių sandorių sudarymo ir vykdymo ar kitais lygiaverčiais tikslais, kuriam Reglamento reikalavimai nebus taikomi. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnį papildyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Užduotimis, vykdomomis šio straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, taip pat laikomas asmens duomenų tvarkymas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų vidaus administravimo tikslais, kaip antai personalo atrankos ir patikimumo užtikrinimo, įslaptintų ir kitų jautrių sandorų sudarymo ir vykdymo ir kitais lygiaverčiais tikslais.“
komitetas,
13 Argumentai: Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinamas asmens duomenų tvarkymo principas reikalauja, jog valstybės narės numatytų, jog asmens duomenys turi būti tinkami, aktualūs ir ne pernelyg išsamūs tikslų, kuriais jie yra tvarkomi, atžvilgiu.
Savo ruožtu Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog duomenų tvarkytojas užtikrina, kad asmens duomenys būtų adekvatūs, tinkami ir ne per didelės apimties, atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog Direktyvoje minimas asmens duomenų tvarkymo principas yra siejamas su asmens duomenų išsamumu, o Projekte – su jų kiekiu. Manytume, jog tokiu būdu į nacionalinę teisę perkeliamas iš esmės kitoks, Direktyvos reikalavimų neatitinkantis asmens duomenų tvarkymo principas. Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) adekvatūs, tinkami ir ne pernelyg išsamūs,
atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi.“
komitetas, 2018-06-134 Argumentai: Projekto 4 straipsnis numato, jog asmens duomenų ištrynimo ir periodinės peržiūros terminai nustatomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog Projektu iš esmės ir yra reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, todėl nėra aišku, kokie dar teisės aktai bus priimti ir (ar) bus peržiūrėti. Tokia formuluotė yra pernelyg abstrakti bei neaiški, taip pat nukreipianti į nežinomus teisės aktus. Manytume, jog tikslingiausia yra numatyti tai, jog kiekviena kompetentinga institucija, tvarkanti asmens duomenis Projekto 1 straipsnio 2 dalyje numatytais tikslais, pati nustatytų asmens duomenų saugojimo ir peržiūros kriterijus atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, įstatymų reikalavimus ir tvarkomų asmens duomenų pobūdį.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Asmens duomenų saugojimo ir
peržiūros terminai Asmens duomenų ištrynimo arba asmens duomenų saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai nustatomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Asmens duomenys ištrinami kai jų tvarkymas yra neteisėtas, kai tai yra būtina įgyvendinant teisinę pareigą arba asmens duomenų tvarkymas netenka prasmės. Asmens duomenų saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai nustatomi asmens duomenų tvarkytojo atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus. Šių terminų laikymasis užtikrinamas procedūrinėmis priemonėmis.“
komitetas,
2 Argumentai: Projekto 6 straipsnio 2 dalis numato, jog kiekviena kompetentinga institucija, kiek tai įmanoma, patikrina asmens duomenų kokybę prieš juos persiųsdama arba prieš suteikdama galimybę jais naudotis, taip pat kiekvienu asmens duomenų persiuntimo atveju, kiek tai įmanoma, prideda būtiną papildomą informaciją.
Norime atkreipti dėmesį į tai, jog kiekvienu atveju kompetentingoms institucijoms perduodant, suteikiant galimybę asmens duomenimis naudotis arba juos persiunčiant keliamas reikalavimas „kiek tai įmanoma“ yra pernelyg abstraktus ir neaiškus, todėl siekdami teisinio aiškumo, siūlome šį reikalavimą konkretizuoti, numatant, jog kompetentingos institucijos perduodant, suteikiant galimybę asmens duomenimis naudotis arba juos persiunčiant kiekvienu atveju patikrintų asmens duomenų kokybę arba pridėtų būtiną papildomą informaciją atsižvelgiant į proporcingumo kriterijų asmens duomenų surinkimo aplinkybėms, jų persiuntimo tikslams ir susijusioms darbo ir laiko sąnaudoms. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompetentingos institucijos privalo imtis visų
pagrįstų priemonių siekdamos užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie yra netikslūs, neišsamūs arba pasenę, nebūtų persiunčiami ir nebūtų sudaroma galimybė jais naudotis. Tuo tikslu kiekviena kompetentinga institucija, kiek tai įmanoma ir proporcinga duomenų surinkimo aplinkybėms, jų persiuntimo tikslams ir susijusioms darbo ir laiko sąnaudoms, patikrina asmens duomenų kokybę prieš juos persiųsdama arba prieš suteikdama galimybę jais naudotis.
Kiekvienu asmens duomenų persiuntimo atveju, kiek tai įmanoma ir proporcinga duomenų surinkimo aplinkybėms, jų persiuntimo tikslams ir susijusioms darbo ir laiko sąnaudoms, pridedama būtina papildoma informacija, kuri suteikia galimybę duomenis gaunančiai kompetentingai institucijai įvertinti asmens duomenų tikslumo, išsamumo ir patikimumo laipsnį, taip pat jų naujumą.“
komitetas,
2 Argumentai: Projekto 7 straipsnio 2 dalis numato, jog asmens duomenys negali būti tvarkomi kitais tikslais, nebent taip juos tvarkyti leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog nei iš Projekto, nei iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kuriuose teisės aktuose leidimai tvarkyti asmens duomenis turi būti kompetentingoms institucijoms suteikti. Taip pat abejotina, jog kiekviename teisės akte, kuriame reglamentuojama kompetentingos institucijos vykdoma veikla Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, būtina tokius leidimus numatyti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompetentingų institucijų šio įstatymo 1
straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais renkami asmens duomenys negali būti tvarkomi kitais tikslais, nebent taip juos tvarkyti yra leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. būtina siekiant įgyvendinti asmens duomenų valdytojo funkcijas arba siekiant pasinaudoti asmens duomenų valdytojo kompetencija. Jei asmens duomenys tvarkomi kitais tikslais, taikomas 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, išskyrus tuos atvejus, kai duomenys tvarkomi vykdant veiklą, kuriai netaikoma Europos Sąjungos teisė.“
komitetas, 2018-06-138 Argumentai: Projekto 8 straipsniu reglamentuojamas specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas, kuriame, be kita ko, numatoma, jog specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas leidžiamas tik tada, jei tai tikrai būtina ir tai leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. Nei iš Projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiuose teisės aktuose tai reglamentuojama, o taip pat, ar teisės aktuose leidimus tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis tik planuojama suteikti atitinkamai darant pakeitimus, ar tokie leidimai nacionalinėje teisėje jau yra netiesiogiai numatyti tais atvejais, kai specialių kategorijų duomenys tvarkomi vykdant duomenų valdytojo funkcijas arba jam naudojantis turima kompetencija, pavyzdžiui, priimant sprendimus dėl nusikalstamos veikos tyrimo. Manytume, jog pačiame Projekte reikėtų įvardinti, jog specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas yra leidžiamas tais atvejais, kai tokių duomenų tvarkymas yra būtinas vykdant asmens duomenų valdytojo funkcijas arba siekiant pasinaudoti turima institucijos kompetencija.
Pabrėžtina, jog tai įvestų daugiau teisinio aiškumo bei būtų suprantama, jog specialių kategorijų asmens duomenis gali tvarkyti tos kompetentingos institucijos, su kurių funkcijų įgyvendinimu specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas yra susijęs arba tais atvejais, kai kompetentinga institucija sieks pasinaudoti turima asmens duomenų valdytojo kompetencija, kuri visais atvejais ir yra įtvirtinama teisės aktuose. Kita vertus, norime atkreipti dėmesį į tai, jog dėl specialių kategorijų asmens duomenų jautrumo bei galimos jų reikšmės asmenų teisėms ir laisvėms, tikslinga įtvirtinti tai, jog kiekviena kompetentinga institucija, tvarkydama tokius duomenis imtųsi tinkamų organizacinių ir techninių priemonių. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
Specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas Asmens duomenų tvarkymas, kuriuo atskleidžiama rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai, filosofiniai įsitikinimai ar priklausymas profesinėms sąjungoms, taip pat genetinių duomenų, biometrinių duomenų tvarkymas siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, arba sveikatos duomenų ar duomenų apie lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją tvarkymas leidžiamas tik tada, jei tai tikrai būtina ir jei taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės, ir jeigu:
1) tai leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus;
2) tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti;
3) toks tvarkymas susijęs su duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai, arba
4) tai reikalinga nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. vykdant kompetentingos institucijos funkcijas arba siekiant pasinaudoti turima kompetencija, taip pat tais atvejais, kai tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti ar tvarkymas susijęs su duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai arba tai reikalinga nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. Tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkytojas tvarko specialių kategorijų asmens duomenis, jis turi užtikrinti jų saugumą imdamasis techninių ir organizacinių priemonių.“
komitetas,
4 Argumentai: Projekto 13 straipsnis numato teisės susipažinti su asmens duomenimis apribojimus. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog tais atvejais, kuomet asmens duomenys yra tvarkomi Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, institucija vykdydama šią veiklą turi turėti teisę nei patvirtinti, nei paneigti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą.
Pabrėžtina, jog teisė nei patvirtinti, nei paneigti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą turi esminės reikšmės tais atvejais, kai tokios informacijos patvirtinimas arba paneigimas iš esmės pakenktų Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytai vykdomai veiklai. Tokios pozicijos laikosi ir Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnio darbo grupė duomenų apsaugai savo 2017 m. lapkričio 29 d. nuomonėje. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Duomenų valdytojas turi kiekvienu konkrečiu
atveju įvertinti, ar teisė susipažinti su asmens duomenimis turi būti visiškai arba iš dalies apribota, taip pat dokumentuoti faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šią teisę, ir prireikus šią informaciją pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai jos prašymu arba, kai asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius kompetentingų institucijų veiklą, nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jo prašymu. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai vien pats fakto, ar kompetentinga institucija tvarko kokius nors duomenų subjekto duomenis įgyvendindama kurį nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, atskleidimas pakenktų šio tikslo įgyvendinimui.“
komitetas, 2018-06-1316 Argumentai: Projekto 16 straipsnis reglamentuoja duomenų subjekto teises vykstant baudžiamajam procesui. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato ne tik asmens duomenų teisių įgyvendinimo aspektus, tačiau kartu ir tam tikrus susipažinimo su duomenimis apribojimus.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Duomenų subjekto teisės vykstant baudžiamajam procesui Vykstant baudžiamajam procesui, duomenų subjektas teisėmis, nurodytomis šio įstatymo 11, 12 ir 14 straipsniuose, naudojasi tiek, kiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenustato kitokios teisių įgyvendinimo tvarkos ir kiek tai suderinama su šiame kodekse numatytais susipažinimo su duomenimis apribojimais.“
komitetas,
114 Argumentai: Projekto 40 straipsnis numato Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijas. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog prie Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, kaip už asmens duomenų apsaugą atsakingos institucijos Lietuvoje, pagrindinių funkcijų turėtų būti priskirta ir teisė teikti neprivalomo pobūdžio metodinius išaiškinimus, kuriuose būtų pateikiama nuomonė dėl Projekto nuostatų taikymo, kurie užkirstų kelią galimoms įstatymo taikymo klaidoms ir (ar) piktnaudžiavimams. Pasiūlymas:
Projekto 40 straipsnio 1 dalį papildyti 14 punktu: „14) duomenų valdytojo prašymu teikia rekomendacijas ir metodinius išaiškinimus su šio įstatymo įgyvendinimu susijusiais klausimais.“
komitetas,
23 Argumentai: Projekto 41 straipsnis reglamentuoja Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teises. Manome, jog šis straipsnis turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis dėl kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas numato ribotą tokios informacijos teikimą – 19 str.
duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, neteikiami. Be to, pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai gali padaryti žalą nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams. Manome, kad tokia informacija neturėtų būti nei tikrinama, nei teikiama, todėl siūlome Projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 41 straipsnį 2 ir 3 dalimis ir jas išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 15 straipsnyje, 26 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytas informacijos pateikimas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai gali būti atidėtas, jei tuo metu pateikta tokia informacija gali padaryti žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams. Šiuo atveju atitinkama informacija pateikiama baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą. 3. Vykdant šio įstatymo 15 straipsnyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 3 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytą duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo pareigą pateikti informaciją Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, taip pat kitais atvejais, kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija vykdo priežiūros institucijos funkcijas, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatantys duomenys, detali informacija apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylas, taip pat informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių taikymo taktiką, neteikiama.“ Pritarti 12.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-06-1344 Argumentai: Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalis numato, jog kriminalinės žvalgybos veiksmus galima apskųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, prokurorui, o taip pat apygardos teismui. Šio įstatymo septintasis skirsnis reglamentuoja kriminalinės žvalgybos koordinavimą ir kontrolę. Todėl sistemiškai vertindami tiek Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, tiek Projekto nuostatas, manytume, jog siekiant teisinio aiškumo, būtų tikslinga Projekte numatyti, jog tais atvejais, jei skundas yra susijęs su asmens duomenų tvarkymu vykdant kriminalinę žvalgybą, skundas dėl asmens duomenų tvarkymo yra paduodamas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 44 straipsnio 1 dalį, papildyti 4 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Teisė pateikti skundą
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, jeigu mano, kad su juo susiję asmens duomenys tvarkomi pažeidžiant šio įstatymo nuostatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. 2.
narėje atliekamo duomenų tvarkymo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nepagrįstai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo skundo gavimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje, persiunčia gautą skundą kitos valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai. Duomenų subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje, informuojamas apie skundo persiuntimą. Šiuo atveju Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija duomenų subjekto prašymu toliau teikia jam pagalbą. 3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skundus nagrinėja šio įstatymo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kiek nenustato šis įstatymas, nustatyta tvarka. 4. Jei duomenų subjekto skundas susijęs su jo asmens duomenų tvarkymu vykdant kriminalinę žvalgybą, skundas paduodamas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka.“
komitetas,
3 Argumentai: Direktyvos 57 straipsnis numato, jog valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už pagal šią direktyvą priimtų nuostatų pažeidimus. Pagal Projekto 48 straipsnio nuostatas, Valstybinė apsaugos inspekcija turi teisę duomenų valdytojui ar tvarkytojui skirti administracinę baudą. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog valstybės institucijos skiriama bauda kitai valstybės institucijai gali turėti ne veiksmingą, proporcingą ir atgrasomą poveikį, o iš esmės neigiamą poveikį atsižvelgiant į tai, jog Projektas taikomas ir tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos valdžios institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.
Todėl siūlome atsisakyti nuostatų, susijusių su piniginių administracinių baudų skyrimu, bei apsiriboti kitomis veiksmingomis, efektyviomis ir proporcingomis sankcijomis, tokiomis kaip teisės vykdyti tam tikras asmens duomenų tvarkymo operacijas bei įpareigojimu imtis veiksmų asmens duomenų apsaugai užtikrinti. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 49 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Tais atvejais kuomet yra vykdoma veikla nacionalinio saugumo ir
gynybos tikslais, šio straipsnio nuostatos yra netaikomos.“
pranešėjai: Rasa Juknevičienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius
2018-06-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės pavaduotoja Asta Godienė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Indrė Skersytė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Danguolė Morkūnienė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog projektas yra teikiamas siekiant sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis visoje Europos Sąjungoje. Teikiamu projektu yra siekiama perkelti 2016 m. balandžio
asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva). Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje yra nustatyta, jog direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Taigi, direktyva yra lanksti priemonė, daugiausia naudojama suderinti nacionalinius teisės aktus, atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius teisinių sistemų ypatumus. Dėl šios priežasties neužtenka pažodžiui ir/ar pastraipsniui perkelti direktyvos nuostatas, svarbu veiksmingas jos įgyvendinimas, kad pagal direktyvą įgyvendinantį įstatymą veikiantys subjektai galėtų tinkamai naudotis jame nustatytomis teisėmis ir pareigomis, o tokį įstatymą taikantiems subjektams jame išdėstytos teisės normos būtų aiškios ir nedviprasmiškos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės pastebėtina, kad nors teikiamo projekto ir Direktyvos atitikties lentelėje nurodoma, kad Direktyva yra perkelta visiškai, praktinis jos integravimas i nacionalinę teisės sistemą ir atitinkamai jos taikymas nėra tinkamas ir pakankamas dėl šių priežasčių:
atvejais projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo nuostatose (3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnyje, 7 straipsnio 1 – 4 dalyse, 8 straipsnio 1 punkte, 9 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnyje, 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte) pagrįstai vartojamas pakankamai platus ir neapibrėžtas terminas „Lietuvos Respublikos teisės aktai“/ „Lietuvos Respublikos teisės aktais“/ „Lietuvos Respublikos teisės aktuose“. Viena vertus, sąvoka „Lietuvos Respublikos teisės aktai“ apima ne tik įstatymus, bet ir poįstatyminius teisės aktus. Iš minėtų keičiamo įstatymo nuostatų turinio galima būtų suprasti, kad jose nustatomas teisinis reguliavimas yra susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, o toks teisinis reguliavimas pagal Konstitucinio teismo jurisprudenciją gali būti nustatomas tik įstatymu. Nepritarti Projekte terminas „Lietuvos Respublikos teisės aktai“ vartojamas plačiąja prasme, kad apimtų ne tik įstatymus, bet ir poįstatyminius teisės aktus. Tam tikros nuostatos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu Projekto 1 str. 2 d. nurodytais tikslais, gali būti įtvirtintos ne tik įstatymuose, bet ir poįstatyminiuose teisės aktuose (pvz., valstybės registrų ar valstybės informacinių sistemų nuostatuose).
Pažymėtina, kad už reikiamos teisinės galios teisės akto priėmimą, atsižvelgdami ir į Konstitucinio teismo jurisprudenciją, atsakingi jį priimantys subjektai. Tais atvejais, kai Projekte yra tiesiogiai kalbama apie žmogaus teisių suvaržymus, vartojamas terminas „Lietuvos Respublikos įstatymai“ (pvz., 11 str. 3 d., 13 str. 1 d., 14 str. 5 d.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13143 1,47
nuostatose, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 14 straipsnio 7 dalyje, nereikėtų pateikti nuorodų į konkrečius įstatymus, kaip tai yra nurodyta Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 12 punkte. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Projekto nuostatos taikomos plačiam kompetentingų institucijų ratui, kurių veiklą reguliuoja daugelis įstatymų, nėra įmanoma pateikti nuorodų į konkrečius įstatymus. Be to, dabar galiojantys įstatymai, atliekant įstatymų peržiūrą dėl jų atitikimo šio įstatymo reikalavimams, turės būti keičiami, pvz., jei bus ketinama naudotis Projekte suteikta galimybe nustatyti atitinkamų duomenų subjekto teisių visiško ar dalinio apribojimo ar neįgyvendinimo išimtis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
689101523 2.
Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme yra vartojamos vertinamojo pobūdžio nuostatos, kurių turinys nėra aiškus, pavyzdžiui, „kiek įmanoma“ ar „kiek tai įmanoma“ (5 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys.),
„rimtų priežasčių manyti“ (5 straipsnio 1 punktas), „jei tai tikrai būtina“
(8 straipsnis), „bent jau“ ar „bent“ (9 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis) „tinkamos priemonės“ (9 straipsnio 1 ir 2 dalys), „bet kokiomis tinkamomis priemonėmis“ (10 straipsnio 1 dalis),
„palankios sąlygos“ (10 straipsnio 2 dalis), „pagrįstų abejonių“ (10
straipsnio 7 dalis). Toks teisinis reguliavimas, mūsų vertinimu, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo. Minėtos nuostatos turėtų būti patikslintos, nustatant konkrečias teises, pareigas, priemones, sąlygas ir pan. Pritarti iš dalies Pritarta 5 str. 1 punkto patikslinimui, išbraukiant žodžius „rimtų priežasčių manyti“, dėl 5 str. 1 p. yra ir septintoji Teisės departamento pastaba.. Asmens duomenų apsaugos srityje nėra įmanoma išvengti vertinamojo pobūdžio nuostatų vartojimo. Šios nuostatos vartojamos nurodant minimalius reikalavimus (pvz., bent jau, bent), siektiną rezultatą (pvz., kiek įmanoma, kiek tai įmanoma). Nuostata „jei tai tikrai būtina“ įtvirtina vadinamąjį „griežto būtinumo“ testą, kuomet turi būti ypač griežtai vertinama asmens duomenų apimtis siekiamo asmens duomenų tvarkymo tikslo atžvilgiu. Formuluotė „tinkamos priemonės“ sudaro galimybę pačiam duomenų valdytojui, įvertinus duomenų subjektų specifiką, parinkti tinkamas jų informavimo priemones (pvz., įkalintų asmenų atžvilgiu). Taip pat ir formuluotės „palankios sąlygos“ vartojimas duomenų subjekto teisių įgyvendinimo kontekste yra susijęs su šių teisių įgyvendinimu specifinėse duomenų subjektų grupėse (pvz., įkalintų asmenų atžvilgiu).
Formuluotė „pagrįstų abejonių“ vartojama siekiant nurodyti, kad duomenų valdytojas, prašydamas papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę, turi pagrindą tokiam prašymui, o ne tik formaliai prašo šių duomenų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „Asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio neatsargiai arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje supriešinamos „nelygiavertės“ kategorijos. Neatsargumas yra viena iš kaltės formų, o neteisėtas asmens duomenų sunaikinimas (past.
Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos reformos paketą sudaro 2 teisės aktai – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva).
Direktyvos nuostatų taikymas yra glaudžiai susijęs su Reglamento nuostatų taikymu, dauguma atvejų Direktyvoje naudojamos sąvokos yra identiškos Reglamento sąvokoms, įskaitant ir sąvoką „asmens duomenų saugumo pažeidimas“. Projekte vartojamos sąvokos turi atitikti sąvokas, vartojamas Reglamente, nes tai turės įtakos vienodam teisės aktų taikymui ir aiškinimui, praktikos vystymui visoje ES. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
duomenų ištrynimo arba asmens duomenų saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai nustatomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamas įstatymas ir yra tas teisės aktas, reglamentuojantis asmens duomenų tvarkymą keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, tačiau jame nėra nustatyto jokio konkretaus asmens duomenų ištrynimo ir saugojimo poreikio periodinės peržiūros termino. Iš projekto 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų, kuriose nurodoma, kad duomenų valdytojo tvarkymo veiklos įraše (jei įmanoma) būtų nurodomas ir asmens duomenų ištrynimo terminas, galima daryti išvadą, jog konkretūs asmens duomenų ištrynimo ir saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai būtų nustatomi atskirų kompetentingų institucijų poįstatyminiais teisės aktais.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamu įstatymu siekiama užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą, svarstytina, ar minėti asmens duomenų ištrynimo ir saugojimo terminai neturėtų būti nustatomi pačiame keičiamame įstatyme, ar bent jau nurodomi minimalūs ar maksimalūs terminai ir konkretūs tokių terminų nustatymo kriterijai, kuriais turėtų vadovautis atskiros kompetentingos institucijos. Priešingu atveju abejotina, ar teikiamu projektu būtų įmanoma pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis. Nepritarti Asmens duomenų ištrynimo arba asmens duomenų saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai nustatomi atsižvelgiant į Projekto 3 str. 1 d. 5 p. reikalavimus (t. y., kad asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais jie tvarkomi). Šie terminai turi būti nustatomi atskiruose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo specifiką kiekvienu konkrečiu tikslu, turės būti atskirai nustatomas duomenų saugojimo ir peržiūros terminas. Projekte, kuris įtvirtina bendras taisykles duomenų tvarkymui Projekto 1 str. 2 d. nurodytais tikslais, nėra įmanoma nustatyti minimalius ar maksimalius asmens duomenų saugojimo ar peržiūros terminus (šis terminas gali varijuoti nuo asmens duomenų sunaikinimo iškart, jų nė nesaugant, iki pakankamai ilgų saugojimo terminų (pvz., 100 metų)). 6.
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas yra „procedūrinės priemonės“, užtikrinančios terminų laikymąsi, ir kas tokias priemones turėtų nustatyti ir taikyti. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Pritarti iš dalies Projekte terminas „procedūrinės priemonės“ pakeistas terminu „techninės ir organizacinės priemonės“, kuris vartojamas ir kitose Projekto nuostatose. Atsakomybė už asmens duomenų saugojimo ir peržiūros terminų laikymąsi pirmiausia tenka duomenų valdytojui (Projekto 3 str. 4 d.), kuris ir turės užtikrinti, kad tokios priemonės būtų nustatytos ir taikomos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
priežasčių manyti“ sąvokos, vartojamos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, turinys. Manytina, kad esant rimtoms priežastims manyti dėl asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos, atitinkamam asmeniui turėtų būti suteikiamas įtariamojo statusas (žr. – Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnį). Pritarti Ši pastaba siejasi su trečiąja Teisės departamento pastaba. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą vieną iš kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų – „<...> turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą <...> nusikaltimą
daromo nusikaltimo formuluote. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 punkto nuostatoje žodžiai „remiantis tam tikrais faktais“ yra pertekliniai, todėl brauktini. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose vartojamas terminas nusikalstama veika suvienodintina kalbos formos „skaičiaus“ aspektu (nuosekliai vartotina vienaskaita arba daugiskaita).
kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 punkto nuostatos formuluotė „asmenų, kurie yra <…> susiję su vienu iš šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų“ neatitinka įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto siekio – sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą, kadangi remiantis siekiama įtvirtinti formuluote, į tokių asmenų ratą galima būtų įtraukti praktiškai bet kurį asmenį. Siūlytina keičiamo straipsnio 5 dalies 4 punktą tikslinti, nustatant aiškius kriterijus, kuriais remianti būtų išskiriami tam tikri asmenys, susiję su vienu iš keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų. Nepritarti Projekto 5 str. 4 p. nustatytos papildomos garantijos su nusikalstama veika susijusių asmenų asmens duomenų apsaugai (tai, kad šie duomenys turi būti laikomi atskirai nuo, pvz., asmenų, teisų už nusikalstamą veiką, asmens duomenų). Šioje nuostatoje nėra įtvirtintos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos ir šis punktas nesuteikia teisės kompetentingoms institucijoms tvarkyti su nusikalstama veika susijusių asmenų asmens duomenis. Asmens duomenų tvarkymas turi remtis principais, įtvirtintais Projekto 3 str., ir sąlygomis, nurodytomis Projekto 7 ir 8 str. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
11Nėra aišku,
kas yra „pažįstami asmenys“, nurodyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
performuluotinas kalbiškai. Atsižvelgti Pagal Seimo statuto 150 straipsnio 4 dalį, po svarstymo pagrindiniame komitete projektas, kuriam pritarė pagrindinis komitetas, perduodamas Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentui redaguoti.
Suredaguotas projekto tekstas derinamas su projekto iniciatorių ir pagrindinio komiteto atstovais (išvadų rengėjais). 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas galimas, jeigu tai reikalinga nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. Pažymėtina, kad Direktyvos 10 straipsnyje, kuris perkeliamas aptariamuoju keičiamo įstatymo straipsniu, yra nustatytos sąlygos, kurioms esant specialių kategorijų asmens duomenys gali būti tvarkomi - jei tai tikrai būtina ir jei taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės ir jeigu: a) tai leidžiama pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę; b) tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti arba
c) toks tvarkymas susijęs su duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Direktyvos straipsniu nustatomos specialių kategorijų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos, o ne konkretūs specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo tikslai. Atsižvelgiant į tai, mūsų vertinimu, kai specialių kategorijų asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais (ir jų tvarkymas patenka į keičiamo įstatymo reguliavimo sritį pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį), jų tvarkymas turėtų remtis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1–3 punktais, paprastai – šio straipsnio 1 punktu. Tai reiškia, kad galimybė tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais turi būti numatyta specialiuose sektoriniuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai keičiamo įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas
1314426 14.
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 6 dalimi įtvirtinamas specialus nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindas, kai gali būti apribota, atidėta arba visai neteikiama informacija duomenų subjektui, visiškai arba iš dalies apribota duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis ir visiškai arba iš dalies apribota duomenų valdytojo pareiga informuoti duomenų subjektą apie bet kokį atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie tokio atsisakymo priežastis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos preambulės 44 konstatuojamoje dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta valstybių narių diskrecija priimti specialiuosius teisės aktus. Be to šiose Direktyvos nuostatose nacionalinis saugumas yra nurodomas kaip vienas iš tikslų, kurių siekiant nacionaliniuose teisės aktuose gali būti nustatomos ribojamosios priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 11 str. 3 d., 13 str. 1 d. ir 14 str. 5 d. yra nustatoma, kada ir kokiomis sąlygomis Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais atvejais gali būti apribotos atitinkamos duomenų subjektų teisės arba atsisakyta jas įgyvendinti, todėl būtent šiose keičiamo įstatymo nuostatose ir turėtų būti įtvirtintas nacionalinio saugumo tikslas, kaip vienas iš atvejų, kuriuo remiantis specialiuosiuose įstatymuose būtų nustatytos sąlygos ir tvarka duomenų subjektų teisių ribojimams ar atsisakymui jas įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai keičiamo 11 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 6 dalies nuostatų atitinkamai turėtų būti atsisakyta. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 ir 2 dalies formuluočių nėra aiškus sąvokos „susijęs fizinis asmuo“ turinys. Siūlytina nuostatas tikslinti.
Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, projekto 13 str. 2 dalis išbraukta. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-1115 1,2
straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu duomenų subjektas gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Atkreiptinas dėmesys, jog šio straipsnio 2 dalyje yra pateikiama nuoroda į „naudojimąsi 1 dalyje nurodyta teise“, tačiau tokios duomenų subjekto „teisės“ turinys nėra atskleistas nei
tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
4 dalyje nustatyta, kad „jeigu duomenų tvarkytojas, pažeisdamas šį įstatymą, nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, to duomenų tvarkymo atžvilgiu tas duomenų tvarkytojas laikomas duomenų valdytoju”. Pagal siūlomą formuluotę nėra aišku, nuo kada tiksliai pasikeičia duomenų tvarkytojo statutas – ar nuo pažeidimo padarymo, ar nuo jo nustatymo. Pažymėtina, kad tikslus statuso pasikeitimo momento nustatymas svarbus teisių ir pareigų atsiradimui. Nepritarti Projekto
duomenų tvarkytojas nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones (t. y. veikia kaip duomenų valdytojas ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus savo nuožiūra nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, o ne veikia kaip duomenų valdytojo įgaliotas duomenų tvarkytojas), vadinasi, jis laikytinas duomenų valdytoju su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Šioje nuostatoje nėra kalbama apie pažeidimo nustatymą. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
263011
straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse vartojama neaiškaus turinio vertinamoji sąvoka didelis pavojus asmens (žmogaus) teisėms ir laisvėms.
Rekomenduotina šią sąvoką apibrėžti arba, kiek įmanoma labiau, detalizuoti. Nepritarti Sąvoka
„didelis pavojus asmens (žmogaus) teisėms ir laisvėms“ yra vertinamoji, jos
apibrėžti konkrečiais kriterijais nėra įmanoma. Vertinant tokią riziką turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, įskaitant asmens duomenų tvarkymo pobūdį, tokio tvarkymo kontekstą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aiškus vartojamo žodžių junginio „laikosi nuomonės“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybinės duomenų inspekcijos
„nuomonės laikymasis“ yra teisinis pagrindas taikyti keičiamo įstatymo 41 straipsnyje
numatytas poveikio priemones, todėl žodžius „laikosi nuomonės“ siūlytina keisti žodžiais „nustato“, „konstatuoja“ ar pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3653
įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje bei 36 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka
„dokumentuoja“, atskleidžiant jos turinį. Pritarti
Patikslintos ir 13 str. 3 d., 37 str. 3 d. ir 38 str. 3 d. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinime nurodoma, jog šis straipsnis reglamentuoja duomenų apsaugos pareigūno skyrimą. Atkreiptinas dėmesys, jog minėto straipsnio 1 dalyje yra tik abstrakčiai nurodoma, jog toks duomenų pareigūnas turi būti skiriamas, o 2 dalyje įtvirtinama, jog asmens duomenų pareigūnas skiriamas remiantis profesinėmis savybėmis ir gebėjimu atlikti keičiamo įstatymo 33 straipsnyje nustatytas užduotis.
Manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas yra neišsamus ir nepakankamas, todėl keičiamo įstatymo 31 straipsnis, reglamentuojantis duomenų apsaugos pareigūno skyrimą, turėtų būti pildomas nuostatomis dėl minėto pareigūno skyrimo tvarkos, trukmės, kandidatui keliamų reikalavimų (išsilavinimo, darbo stažo ir pan.). Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad kompetentingos institucijos duomenų apsaugos pareigūnus turės paskirti vadovaudamosi ne tik Projektu, bet ir Reglamentu. Manytina, kad paprastai tas pats asmuo veiks kaip duomenų apsaugos pareigūnas tiek pagal Projektą, tiek pagal Reglamentą. Papildomų, Reglamente nenumatytų, reikalavimų nustatymas Projekte kartu galimai iškreiptų Reglamento taikymą. Duomenų apsaugos skyrimo tvarka, duomenų apsaugos pareigūno funkcijų vykdymo trukmė nėra išskirtinė lyginant su bet kokių kitų funkcijų pavedimu valstybės tarnautojams ar pareigūnams, kai duomenų apsaugos pareigūnas skiriamas iš kompetentingos institucijos valstybės tarnautojų ar pareigūnų. Konkrečius reikalavimus kandidatams, atsižvelgdama į Projekto 31 str. 2 d. nuostatas, nustato pati kompetentinga institucija kaip ir kitiems savo valstybės tarnautojams ar pareigūnams (dėl išsilavinimo, darbo patirties ir pan.). 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nėra įtvirtintas duomenų apsaugos pareigūno apibrėžimas, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks asmuo – fizinis ar juridinis - ir kokiu pagrindu (viešo konkurso, paslaugų sutarties, paskiriant darbuotoją iš duomenų valdytojo personalo ir pan.) galėtų būti skiriamas asmens duomenų apsaugos pareigūnu ir kokius įgaliojimus jis turėtų.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnį, reglamentuojanti asmens duomenų apsaugos pareigūno statusą, nes šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytos normos dėl pareigūno įtraukimo į asmens duomenų klausimo nagrinėjimą ir būtinų išteklių suteikimas su pareigūno statusu nieko bendro neturi. Pritarti iš dalies Patikslintas Projekto 33 str. pavadinimą numatant, kad jame reglamentuojami duomenų apsaugos pareigūno veiklos ypatumai, o ne jo statusas. Duomenų apsaugos pareigūno įgaliojimai (funkcijos) yra reglamentuoti Projekto 33 str. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra aišku, kas yra „gyvybiniai interesai“. Nuostata tikslintina. Nepritarti Sąvoka
„gyvybiniai interesai“ yra vartojama plačiąją prasme, t. y. susijusi su
žmogaus gyvybės apsauga. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 punkto nuostatų nėra aišku, kas yra „galutinis duomenų tvarkymo apribojimas“. Jei tai reiškia duomenų tvarkymo uždraudimą, nuostata turėtų būti tikslintina. Nepritarti Duomenų tvarkymo uždraudimas yra tik vienas iš galimų duomenų tvarkymo apribojimų. Projekto 41 str. 3 p. numato teisę Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nustatyti laikiną arba galutinį duomenų tvarkymo apribojimą. Galutinis duomenų tvarkymo apribojimas būtų nustatomas tada, kai tam tikras duomenų tvarkymas iš esmės pažeidžia įstatymą ir nėra galimybių jį suderinti su įstatymo nuostatomis. 26.
kanceliarijos Teisės departamentas
3
kaip) keičiamo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostata („Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su šio įstatymo 41 straipsnio 1–3 punktuose nustatytomis poveikio priemonėmis arba vietoj jų.“) yra suderinama su 41 straipsnio 1 punkte numatyta poveikio priemone („1) įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos šio įstatymo nuostatos“). Atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas kaip poveikio priemonė gali būti taikomas ir esant prielaidai, kad gali būti pažeistos įstatymo nuostatos. Baudos skyrimas yra įmanomas tik konstatavus pažeidimo faktą. Nepritarti Projekte įtvirtintos administracinių baudų skyrimo taisyklės atitinka Reglamento 83 str. įtvirtintas taisykles. Galima situacija, kada Projekto 41 str. 1 d. numatytas įspėjimas būtų skiriamas kartu arba vietoje administracinės baudos (pvz., tuo atveju, kai duomenų valdytojas pagal Projekto 25 str. turi atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą ir iš anksto konsultuotis su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija pagal Projekto 26 str., tačiau to nepadaro – tokiu atveju Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija šį duomenų valdytoją galėtų nubausti administracine bauda ir (arba) įspėti, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos šio įstatymo nuostatos). 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali ir kitas šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 50 straipsnio 3 dalyje nurodyti bendrieji baudos skyrimo pagrindai, o ne atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-11 27.
Atsižvelgiant į ankstesnę pastabą, rekomenduotina keičiamame įstatyme nustatyti konkrečius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašus. Nepritarti Siekiant užtikrinti vienodą administracinių baudų skyrimo praktiką, Projekto 50 str. įtvirtintos taisyklės atitinka Reglamento 83 str. nuostatas. Projekto 50 str. 3 d. įtvirtintas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės baudos skyrimo ir jos dydžio, sąrašas atitinka Reglamento 83 str. 2 d. nuostatas. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje išbrauktina nuoroda į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo paskelbimo šaltinį;
duomenų subjektui pagal šio straipsnio 2 dalį“ įrašytini žodžiai
„informacijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, teikimas duomenų
subjektui“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 daliai;
Projekto 45 str. 2 d. vartojamos formuluotės, įskaitant žodį „rezultatus“, atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2096ES 30 str. 1 d. vartojamas formuluotes. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas
2 Argumentai: Projekto 1 straipsnio 2 dalis išplečia projekto taikymo sritį taip pat tais atvejais, kuomet valdžios institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. Atkreipiame dėmesį į tai, jog Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija) 14.12. papunktis numato, jog korupcija yra viena iš grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio
„Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ 4 skyriaus poskyryje „Viešojo
saugumo politika“, kova su korupcija yra įvardijama kaip vienas didžiausių prioritetų užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas numato, jog STT yra pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija, o vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategija, kartu ir viena iš institucijų, atsakingų už nacionalinį saugumą ir gynybą. Siekdami teisinio aiškumo, manytume, jog minimą Projekto nuostatą būtų tikslinga detalizuoti tiksliau apibrėžiant bei konkretizuojant.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 straipsnio 2 dalį nurodant, kad šio įstatymo taikymo prasme asmens duomenų tvarkymas korupcijos paplitimo mažinimo tikslais yra prilyginamas asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui, kai šie duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Šiame įstatyme asmens duomenų tvarkymas korupcijos mažinimo tikslais yra prilyginamas asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.“ Nepritarti Vadovaujantis Projekto 1 str. 2 d., šis įstatymas taikomas tiek, kiek šis ir kiti įstatymai nenustato kitaip, kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. T. y. įstatymas bus taikomas bendrai visais atvejais, kai asmens duomenys bus tvarkomi nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, jų nedetalizuojant. Projekte nėra tikslinga įvardyti atskirų nacionalinio saugumo tikslų, nes tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
Nepaneigiant kovos su korupcija reikšmės siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, svarstomo projekto kontekste nėra galimybės prilyginti asmens duomenų tvarkymo korupcijos mažinimo tikslais asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo tikslais dėl šių priežasčių:
toms sritims, kurios nepatenka į Europos Sąjungos teisės taikymo sritį, t. y. nacionaliniam saugumui ir gynybai. Tiek, kiek kova su korupcija susijusi su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu, baudžiamuoju persekiojimu ir t.t., taikytinos Direktyvos, ir, atitinkamai, Įstatymo projekto nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo šiais tikslais. 2) Pagal siūlomą formuluotę bet kokį asmens duomenų tvarkymą korupcijos mažinimo tikslais siūloma prilyginti asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, o tai reiškia tam tikras įstatymo taikymo išimtis, kurios nesuderinamos su Direktyvos reikalavimais. Šios išimtys Įstatymo projekte galimos tik todėl, kad nacionalinis saugumas ir gynyba nepatenka į Direktyvos taikymo sritį. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
5 Argumentai: 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 2 dalies a punktas numato, jog Reglamentas netaikomas vykdant asmens duomenų tvarkymą vykdant veiklą, kuriai Sąjungos teisė netaikoma. Reglamento preambulės 16 punkte nurodoma, jog Reglamentas netaikomas pagrindinių teisių ir laisvių apsaugai ar laisvo duomenų, susijusių su Sąjungos teisės nereglamentuojama veikla, pavyzdžiui, su nacionaliniu saugumu susijusia veikla <...>.
Norime atkreipti dėmesį į tai, jog vertinant sistemiškai Reglamento nuostatas, o taip pat ir siūlomo Projekto 1 straipsnio
nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, dalis asmens duomenų tvarkymo operacijų nepateks nei į Projekto, nei į Reglamento taikymo sritį. Kadangi Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų vykdomas asmens duomenų tvarkymas nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atkleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos valdžios institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais yra sistemiškai neatsiejamas nuo tokių institucijų vykdomo asmens duomenų tvarkymo vidaus administravimo, kaip antai personalo atrankos ir patikimumo užtikrinimo, įslaptintų ir kitų jautrių sandorių sudarymo ir vykdymo ar kitais lygiaverčiais tikslais, kuriam Reglamento reikalavimai nebus taikomi. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnį papildyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Užduotimis, vykdomomis šio straipsnio 2
dalyje nurodytais tikslais, taip pat laikomas asmens duomenų tvarkymas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų vidaus administravimo tikslais, kaip antai personalo atrankos ir patikimumo užtikrinimo, įslaptintų ir kitų jautrių sandorų sudarymo ir vykdymo ir kitais lygiaverčiais tikslais.“ Nepritarti Reglamentuoti, kokių valstybės institucijų užduočių vykdymas yra priskirtinas prie veiklos, vykdomos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, nėra Projekto reguliavimo dalykas. Tai turi reglamentuoti kiti įstatymai, skirti nacionalinio saugumo ar gynybos klausimams.
Tiek, kiek Direktyva ir Įstatymo projektas nereguliuoja asmens duomenų tvarkymo, bus taikomos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB
saugumo ir gynybos komitetas
13 Argumentai: Direktyvos
reikalauja, jog valstybės narės numatytų, jog asmens duomenys turi būti tinkami, aktualūs ir ne pernelyg išsamūs tikslų, kuriais jie yra tvarkomi, atžvilgiu. Savo ruožtu Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog duomenų tvarkytojas užtikrina, kad asmens duomenys būtų adekvatūs, tinkami ir ne per didelės apimties, atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog Direktyvoje minimas asmens duomenų tvarkymo principas yra siejamas su asmens duomenų išsamumu, o Projekte – su jų kiekiu. Manytume, jog tokiu būdu į nacionalinę teisę perkeliamas iš esmės kitoks, Direktyvos reikalavimų neatitinkantis asmens duomenų tvarkymo principas. Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) adekvatūs, tinkami ir ne pernelyg išsamūs, atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi.“ Nepritarti 2018-06-20 vykusių klausymų metu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė sutiko nepritarimo motyvams. Projekto 3 str. 1 d. 3 p. yra įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas, kuris reiškia, kad tvarkomi asmens duomenys nebūtų didesnės apimties nei būtina tikslui pasiekti. Žodžiai „ne pernelyg išsamūs“ ir „ne per didelės apimties“ iš esmės reiškia tą patį (angl. k. „not excessive“), tačiau Projekte perkeliant Direktyvos nuostatas parinkti žodžiai, kurie tiksliau atitinka paminėto principo esmę. 4.
saugumo ir gynybos komitetas 2018-06-134 Argumentai: Projekto 4 straipsnis numato, jog asmens duomenų ištrynimo ir periodinės peržiūros terminai nustatomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog Projektu iš esmės ir yra reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, todėl nėra aišku, kokie dar teisės aktai bus priimti ir (ar) bus peržiūrėti. Tokia formuluotė yra pernelyg abstrakti bei neaiški, taip pat nukreipianti į nežinomus teisės aktus. Manytume, jog tikslingiausia yra numatyti tai, jog kiekviena kompetentinga institucija, tvarkanti asmens duomenis Projekto 1 straipsnio 2 dalyje numatytais tikslais, pati nustatytų asmens duomenų saugojimo ir peržiūros kriterijus atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, įstatymų reikalavimus ir tvarkomų asmens duomenų pobūdį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Asmens duomenų saugojimo ir peržiūros terminai Asmens duomenų ištrynimo arba asmens duomenų saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai nustatomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Asmens duomenys ištrinami kai jų tvarkymas yra neteisėtas, kai tai yra būtina įgyvendinant teisinę pareigą arba asmens duomenų tvarkymas netenka prasmės. Asmens duomenų saugojimo poreikio periodinės peržiūros terminai nustatomi asmens duomenų tvarkytojo atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus. Šių terminų laikymasis užtikrinamas procedūrinėmis priemonėmis.“ Nepritarti 2018-06-20 vykusių klausymų metu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė sutiko nepritarimo motyvams. Asmens duomenų ištrynimo ir periodinės peržiūros terminai turi būti nustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tačiau Projekto 4 str. nėra įvardyta, kokie tai teisės aktai.
Taigi šie teisės aktai, priklausomai nuo situacijos, gali būti priimami paties duomenų valdytojo (pvz., informacinės sistemos nuostatai). 5. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2 Argumentai: Projekto 6 straipsnio 2 dalis numato, jog kiekviena kompetentinga institucija, kiek tai įmanoma, patikrina asmens duomenų kokybę prieš juos persiųsdama arba prieš suteikdama galimybę jais naudotis, taip pat kiekvienu asmens duomenų persiuntimo atveju, kiek tai įmanoma, prideda būtiną papildomą informaciją. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog kiekvienu atveju kompetentingoms institucijoms perduodant, suteikiant galimybę asmens duomenimis naudotis arba juos persiunčiant keliamas reikalavimas „kiek tai įmanoma“ yra pernelyg abstraktus ir neaiškus, todėl siekdami teisinio aiškumo, siūlome šį reikalavimą konkretizuoti, numatant, jog kompetentingos institucijos perduodant, suteikiant galimybę asmens duomenimis naudotis arba juos persiunčiant kiekvienu atveju patikrintų asmens duomenų kokybę arba pridėtų būtiną papildomą informaciją atsižvelgiant į proporcingumo kriterijų asmens duomenų surinkimo aplinkybėms, jų persiuntimo tikslams ir susijusioms darbo ir laiko sąnaudoms. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompetentingos institucijos privalo imtis visų pagrįstų priemonių siekdamos
užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie yra netikslūs, neišsamūs arba pasenę, nebūtų persiunčiami ir nebūtų sudaroma galimybė jais naudotis. Tuo tikslu kiekviena kompetentinga institucija, kiek tai įmanoma ir proporcinga duomenų surinkimo aplinkybėms, jų persiuntimo tikslams ir susijusioms darbo ir laiko sąnaudoms, patikrina asmens duomenų kokybę prieš juos persiųsdama arba prieš suteikdama galimybę jais naudotis.
Kiekvienu asmens duomenų persiuntimo atveju, kiek tai įmanoma ir proporcinga duomenų surinkimo aplinkybėms, jų persiuntimo tikslams ir susijusioms darbo ir laiko sąnaudoms, pridedama būtina papildoma informacija, kuri suteikia galimybę duomenis gaunančiai kompetentingai institucijai įvertinti asmens duomenų tikslumo, išsamumo ir patikimumo laipsnį, taip pat jų naujumą.“ Nepritarti 2018-06-20 vykusių klausymų metu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė sutiko nepritarimo motyvams. Projekto 6 str. 2 d. numato, kad kompetentingos institucijos privalo imtis visų pagrįstų priemonių siekdamos užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie yra netikslūs, neišsamūs arba pasenę, nebūtų persiunčiami ir nebūtų sudaroma galimybė jais naudotis, o šios dalies antrasis sakinys tik patikslina, kad tuo tikslu kiekviena kompetentinga institucija, kiek tai įmanoma, patikrina asmens duomenų kokybę prieš juos persiųsdama arba prieš suteikdama galimybę jais naudotis. Projekto
priemonės“ ir reiškia, kad kompetentinga institucija turi imtis proporcingų priemonių atitinkamoje situacijoje (atsižvelgdama į asmens duomenų
„jautrumą“, perdavimo tikslus, darbo sąnaudas ir pan.). 6. Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitetas
2 Argumentai: Projekto 7 straipsnio 2 dalis numato, jog asmens duomenys negali būti tvarkomi kitais tikslais, nebent taip juos tvarkyti leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog nei iš Projekto, nei iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kuriuose teisės aktuose leidimai tvarkyti asmens duomenis turi būti kompetentingoms institucijoms suteikti.
Taip pat abejotina, jog kiekviename teisės akte, kuriame reglamentuojama kompetentingos institucijos vykdoma veikla Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, būtina tokius leidimus numatyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompetentingų institucijų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais
tikslais renkami asmens duomenys negali būti tvarkomi kitais tikslais, nebent taip juos tvarkyti yra leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. būtina siekiant įgyvendinti asmens duomenų valdytojo funkcijas arba siekiant pasinaudoti asmens duomenų valdytojo kompetencija. Jei asmens duomenys tvarkomi kitais tikslais, taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, išskyrus tuos atvejus, kai duomenys tvarkomi vykdant veiklą, kuriai netaikoma Europos Sąjungos teisė.“ Nepritarti 2018-06-20 vykusių klausymų metu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė sutiko nepritarimo motyvams. Projektas numato bendrus asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, o nuostatos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu atskirose srityse, turi būti įtvirtintos konkrečią veiklos sritį reguliuojančiuose teisės aktuose. Sektorinių įstatymų peržiūrą turi atlikti kiekviena ministerija, formuojanti politiką atitinkamoje srityje, kompetentingos institucijos turi peržiūrėti kitus jų veiklos sritį reglamentuojančius teisės aktus. Projekto 7 str. 2 d. yra perkeliamos Direktyvos 9 str. 1 d. nuostatos.
įtvirtintas tikslo apribojimo principo, numatyto Projekto 3 str. 1 d. 2 p., įgyvendinimas. Pagal Projekto 3 str. 1 d. 2 p. duomenų valdytojas užtikrina, kad asmens duomenys būtų renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu. Asmens duomenų tvarkymas kitais tikslais nei jie buvo surinkti leidžiamas tik teisės aktų nustatytais atvejais. Asmens duomenų naudojimas kitais tikslais nei jie buvo surinkti galėtų būti aptariamas, pavyzdžiui, teisės aktuose, reglamentuojančiuose kompetentingos institucijos veiklą, jos funkcijas. Tai, kad asmens duomenys yra būtini kompetentingai institucijai jai vykdant savo funkcijas, yra susiję su Projekto 3 str. 1 d. 3 p. įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo įgyvendinimu ir Projekto 7 str. 1 d. reikalavimų įgyvendinimu, o ne su asmens duomenų tvarkymo sąlygos buvimu. 7. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-06-138 Argumentai:
Projekto 8 straipsniu reglamentuojamas specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas, kuriame, be kita ko, numatoma, jog specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas leidžiamas tik tada, jei tai tikrai būtina ir tai leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. Nei iš Projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiuose teisės aktuose tai reglamentuojama, o taip pat, ar teisės aktuose leidimus tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis tik planuojama suteikti atitinkamai darant pakeitimus, ar tokie leidimai nacionalinėje teisėje jau yra netiesiogiai numatyti tais atvejais, kai specialių kategorijų duomenys tvarkomi vykdant duomenų valdytojo funkcijas arba jam naudojantis turima kompetencija, pavyzdžiui, priimant sprendimus dėl nusikalstamos veikos tyrimo.
Manytume, jog pačiame Projekte reikėtų įvardinti, jog specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas yra leidžiamas tais atvejais, kai tokių duomenų tvarkymas yra būtinas vykdant asmens duomenų valdytojo funkcijas arba siekiant pasinaudoti turima institucijos kompetencija. Pabrėžtina, jog tai įvestų daugiau teisinio aiškumo bei būtų suprantama, jog specialių kategorijų asmens duomenis gali tvarkyti tos kompetentingos institucijos, su kurių funkcijų įgyvendinimu specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas yra susijęs arba tais atvejais, kai kompetentinga institucija sieks pasinaudoti turima asmens duomenų valdytojo kompetencija, kuri visais atvejais ir yra įtvirtinama teisės aktuose. Kita vertus, norime atkreipti dėmesį į tai, jog dėl specialių kategorijų asmens duomenų jautrumo bei galimos jų reikšmės asmenų teisėms ir laisvėms, tikslinga įtvirtinti tai, jog kiekviena kompetentinga institucija, tvarkydama tokius duomenis imtųsi tinkamų organizacinių ir techninių priemonių. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
Specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas Asmens duomenų tvarkymas, kuriuo atskleidžiama rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai, filosofiniai įsitikinimai ar priklausymas profesinėms sąjungoms, taip pat genetinių duomenų, biometrinių duomenų tvarkymas siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, arba sveikatos duomenų ar duomenų apie lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją tvarkymas leidžiamas tik tada, jei tai tikrai būtina ir jei taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės, ir jeigu:
1) tai leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus;
2) tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti;
3) toks tvarkymas susijęs su duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai, arba
4) tai reikalinga nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. vykdant kompetentingos institucijos funkcijas arba siekiant pasinaudoti turima kompetencija, taip pat tais atvejais, kai tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti ar tvarkymas susijęs su duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai arba tai reikalinga nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. Tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkytojas tvarko specialių kategorijų asmens duomenis, jis turi užtikrinti jų saugumą imdamasis techninių ir organizacinių priemonių.“ Nepritarti 2018-06-20 vykusių klausymų metu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė sutiko nepritarimo motyvams. Projekto 8 str. perkeliamos Direktyvos 10 str. nuostatos. Projektas numato bendras specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo sąlygas, o nuostatos, susijusios su kompetentingos institucijos teise tvarkyti tokius duomenis atskirose srityse, turi būti įtvirtintos konkrečią veiklos sritį reguliuojančiuose teisės aktuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad kompetentingos institucijos funkcijas būtent ir nustato tokie teisės aktai. Asmens duomenų saugumą duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai privalo užtikrinti tvarkydami ne tik specialių kategorijų asmens duomenis, bet ir kitus asmens duomenis vadovaujantis Projekto 28 str. 8. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
3 Argumentai: Projekto 13 straipsnis numato teisės susipažinti su asmens duomenimis apribojimus. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog tais atvejais, kuomet asmens duomenys yra tvarkomi Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, institucija vykdydama šią veiklą turi turėti teisę nei patvirtinti, nei paneigti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą. Pabrėžtina, jog teisė nei patvirtinti, nei paneigti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą turi esminės reikšmės tais atvejais, kai tokios informacijos patvirtinimas arba paneigimas iš esmės pakenktų Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytai vykdomai veiklai. Tokios pozicijos laikosi ir Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnio darbo grupė duomenų apsaugai savo 2017 m. lapkričio 29 d. nuomonėje. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Duomenų valdytojas turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar teisė susipažinti su asmens duomenimis turi būti visiškai arba iš dalies apribota, taip pat dokumentuoti faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šią teisę, ir prireikus šią informaciją pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai jos prašymu arba, kai asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius kompetentingų institucijų veiklą, nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jo prašymu. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai vien pats fakto, ar kompetentinga institucija tvarko kokius nors duomenų subjekto duomenis įgyvendindama kurį nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, atskleidimas pakenktų šio tikslo įgyvendinimui.“ Nepritarti 2018-06-20 vykusių klausymų metu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė sutiko nepritarimo motyvams. Projekto 13 str. 2 d. yra įtvirtinta, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju duomenų valdytojas turi raštu informuoti duomenų subjektą apie bet kokį atsisakymą suteikti teisę susipažinti su duomenimis arba tokios teisės apribojimą ir tokio atsisakymo ar apribojimo priežastis. Tokia informacija gali būti nesuteikta, jeigu jos pateikimas pakenktų tikslui, kurio siekiama šio straipsnio 1 dalimi.“
saugumo ir gynybos komitetas 2018-06-1316 Argumentai: Projekto
procesui. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato ne tik asmens duomenų teisių įgyvendinimo aspektus, tačiau kartu ir tam tikrus susipažinimo su duomenimis apribojimus. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Duomenų subjekto teisės vykstant baudžiamajam procesui Vykstant baudžiamajam procesui, duomenų subjektas teisėmis, nurodytomis šio įstatymo 11, 12 ir 14 straipsniuose, naudojasi tiek, kiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenustato kitokios teisių įgyvendinimo tvarkos ir kiek tai suderinama su šiame kodekse numatytais susipažinimo su duomenimis apribojimais.“ Nepritarti 2018-06-20 vykusių klausymų metu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė sutiko nepritarimo motyvams. Duomenų subjekto teisių įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo šių teisių apribojimų, todėl siūloma nuostata yra perteklinė. Projekto 13 str., reglamentuojančiame teisės susipažinti su asmens duomenimis apribojimus, yra pateikiama nuoroda į Projekto 12 str. 10. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
114 Argumentai: Projekto 40 straipsnis numato Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijas. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog prie Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, kaip už asmens duomenų apsaugą atsakingos institucijos Lietuvoje, pagrindinių funkcijų turėtų būti priskirta ir teisė teikti neprivalomo pobūdžio metodinius išaiškinimus, kuriuose būtų pateikiama nuomonė dėl Projekto nuostatų taikymo, kurie užkirstų kelią galimoms įstatymo taikymo klaidoms ir (ar) piktnaudžiavimams. Pasiūlymas:
Projekto 40 straipsnio 1 dalį papildyti 14 punktu: „14) duomenų valdytojo prašymu teikia rekomendacijas ir metodinius išaiškinimus su šio įstatymo įgyvendinimu susijusiais klausimais.“ Nepritarti 2018-06-20 vykusių klausymų metu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė sutiko nepritarimo motyvams. Siūloma nuostata yra perteklinė. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projekto 11 str. 2 d.
konsultacijas duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, taip pat rengia metodines rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje. Tai apimtų ne tik konsultacijas ir metodines rekomendacijas dėl BDAR, bet ir dėl šio įstatymo taikymo. 11. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
23 N Argumentai: Projekto 41 straipsnis reglamentuoja Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teises. Manome, jog šis straipsnis turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis dėl kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas numato ribotą tokios informacijos teikimą –
informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, neteikiami. Be to, pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai gali padaryti žalą nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams. Manome, kad tokia informacija neturėtų būti nei tikrinama, nei teikiama, todėl siūlome Projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 41 straipsnį 2 ir 3 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 15 straipsnyje, 26 straipsnio 3
dalyje, 38 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytas informacijos pateikimas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai gali būti atidėtas, jei tuo metu pateikta tokia informacija gali padaryti žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams. Šiuo atveju atitinkama informacija pateikiama baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą. 3.
straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 3 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytą duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo pareigą pateikti informaciją Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, taip pat kitais atvejais, kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija vykdo priežiūros institucijos funkcijas, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatantys duomenys, detali informacija apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylas, taip pat informacija, galinti atskleisti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių taikymo taktiką, neteikiama.“ Nepritarti Projekto 39 str. 3 d. nurodyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka Lietuvos Respublikos valstybės institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Kai asmens duomenys bus tvarkomi kitais tikslais, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turės teisę kontroliuoti tokį asmens duomenų tvarkymą. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai asmens duomenų apsaugos priežiūros vykdymas bus susijęs su įslaptintos informacijos gavimu, tyrimą ir (ar) tikrinimą atliks, skundą nagrinės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos valstybės tarnautojai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 12. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-06-1344 Argumentai:
Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalis numato, jog kriminalinės žvalgybos veiksmus galima apskųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, prokurorui, o taip pat apygardos teismui. Šio įstatymo septintasis skirsnis reglamentuoja kriminalinės žvalgybos koordinavimą ir kontrolę.
Todėl sistemiškai vertindami tiek Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, tiek Projekto nuostatas, manytume, jog siekiant teisinio aiškumo, būtų tikslinga Projekte numatyti, jog tais atvejais, jei skundas yra susijęs su asmens duomenų tvarkymu vykdant kriminalinę žvalgybą, skundas dėl asmens duomenų tvarkymo yra paduodamas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 44 straipsnio 1 dalį, papildyti 4 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Teisė pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
subjektas turi teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, jeigu mano, kad su juo susiję asmens duomenys tvarkomi pažeidžiant šio įstatymo nuostatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. 2. Jeigu skundas pateikiamas dėl kitoje valstybėje narėje atliekamo duomenų tvarkymo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nepagrįstai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo skundo gavimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje, persiunčia gautą skundą kitos valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai. Duomenų subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje, informuojamas apie skundo persiuntimą. Šiuo atveju Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija duomenų subjekto prašymu toliau teikia jam pagalbą. 3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skundus nagrinėja šio įstatymo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kiek nenustato šis įstatymas, nustatyta tvarka. 4. Jei duomenų subjekto skundas susijęs su jo asmens duomenų tvarkymu vykdant kriminalinę žvalgybą, skundas paduodamas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Projekto 39 str.
duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka Lietuvos Respublikos valstybės institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Kai asmens duomenys bus tvarkomi kitais tikslais, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turės teisę kontroliuoti tokį asmens duomenų tvarkymą. Pažymėtina, kad Direktyvos 45 str. 2 d. numato išimtį dėl priežiūros institucijos kontrolės tik dėl teismų, vykdančių savo teismines funkcijas, duomenų tvarkymo. Galimybių taikyti kitų išimčių nei nurodyta Direktyvos 45 str. 2 d. nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai asmens duomenų apsaugos priežiūros vykdymas bus susijęs su įslaptintos informacijos gavimu, tyrimą ir (ar) tikrinimą atliks, skundą nagrinės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos valstybės tarnautojai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 13. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
3 Argumentai: Direktyvos 57 straipsnis numato, jog valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už pagal šią direktyvą priimtų nuostatų pažeidimus. Pagal Projekto
valdytojui ar tvarkytojui skirti administracinę baudą. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog valstybės institucijos skiriama bauda kitai valstybės institucijai gali turėti ne veiksmingą, proporcingą ir atgrasomą poveikį, o iš esmės neigiamą poveikį atsižvelgiant į tai, jog Projektas taikomas ir tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos valdžios institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.
Todėl siūlome atsisakyti nuostatų, susijusių su piniginių administracinių baudų skyrimu, bei apsiriboti kitomis veiksmingomis, efektyviomis ir proporcingomis sankcijomis, tokiomis kaip teisės vykdyti tam tikras asmens duomenų tvarkymo operacijas bei įpareigojimu imtis veiksmų asmens duomenų apsaugai užtikrinti. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 49 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Tais atvejais kuomet yra vykdoma veikla nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, šio straipsnio nuostatos yra netaikomos.“
Nepritarti 2018-06-20 vykusių klausymų metu Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė sutiko nepritarimo motyvams. Siūloma nuostata yra perteklinė. Projekto 39 str. 3 d. yra nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka Lietuvos Respublikos valstybės institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Neatlikdama priežiūros duomenų valdytojų ir tvarkytojų, tvarkančių duomenis šiais tikslais, atžvilgiu, ji neturi ir kitų su tuo susijusių įgaliojimų, įskaitant poveikio priemones ir administracinių baudų skyrimą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2273(2)ES ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Česlav Olševski. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėjos D. Latvelienė, I. Leonavičiūtė.