Projekto
2018
1 straipsnis. 533 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 533 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „533 straipsnis. Lietuvos
įstatymo pažeidimas
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki trijų šešių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šešių šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt eurų. 2 straipsnis. 610 straipsnio papildymas Papildyti 610 straipsnį 2 dalies 8 punktu. „8) asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 533 straipsnyje.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narė Agnė Bilotaitė
Projekto
2018
1 straipsnis. 533 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 533 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „533 straipsnis. Lietuvos
įstatymo pažeidimas
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt trijų šimtų eurų iki trijų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų vieno tūkstančio eurų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 2 straipsnis. 610 straipsnio papildymas Papildyti 610 straipsnį 2 dalies 8 punktu. „8) asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 533 straipsnyje.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Agnė Bilotaitė Ingrida Šimonytė Gabrielius Landsbergis Laurynas Kasčiūnas
Projekto
2018
1 straipsnis. 533 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 533 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „533 straipsnis. Lietuvos
įstatymo pažeidimas
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt penkių šimtų šešiasdešimt iki trijų vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų dešimt trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių eurų. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo nariai Agnė Bilotaitė Gabrielius Landsbergis
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 533 straipsnyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimus. Nors Įstatymo pažeidėjų daugėja, reali atsakomybė retai kada yra taikoma – pagal dabar galiojantį reguliavimą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nuo 2017 m. sausio 1 d. yra surašiusi vieną administracinį nurodymą, planuojama surašyti dar tris administracinių nusižengimų protokolus. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant administracinį nurodymą (pagal esamą reguliavimą šiam pažeidimui administracinis nurodymas privalo būti taikomas) pažeidėjas turi teisę susitaikyti su valstybe ir sumokėti pusę nustatytos minimalios baudos. Kadangi Kodekse nustatytos baudos yra labai mažos, administracinio nurodymo taikymas leidžia pažeidėjui simboliškai „atsipirkti“ nuo realios poveikio priemonės, nes pasinaudojant administraciniu nurodymu sumokama simbolinė suma. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo rašte taip pat pripažįsta, kad Kodekse nustatytos baudos yra per mažos, todėl jas būtina didinti. Projekto tikslas: sugriežtinti administracinę atsakomybę asmenims, pažeidusiems Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančias, įpareigojančias ar apribojančias nuostatas bei užtikrinti realių poveikio priemonių įstatymo minėtas nuostatas pažeidusiems asmenims. Projekto uždaviniai:
administraciniame nusižengimų kodekso 533 straipsnyje nustatytas baudas už Įstatymo nuostatų pažeidimus; 2.
Panaikinti galimybę taikyti administracinį nurodymą asmenims, pažeidusiems Įstatymo nuostatas. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto parengimą inicijavo ir parengė Seimo narė Agnė Bilotaitė, gavusi informaciją raštu iš Vyriausios tarnybinės etikos komisijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. Kodekso 533 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimus. Nustatyta, kad padaryti pažeidimai užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų, pakartotiniu atveju - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Kodekse nėra išimties dėl administracinio nurodymo netaikymo padarius 533 straipsnyje nurodytus pažeidimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma nustatyti, kad asmenims, padariusiems administracinį nusižengimą, numatytą 533 straipsnyje, nebūtų galima taikyti administracinio nurodymo instituto. Kodekso 610 straipsnį siūloma papildyti tokia išimtimi. Taip pat siūloma dvigubai padidinti Kodekso 533 straipsnyje nustatytas baudas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projekto poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 1 punkte. Neigiamų Projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes bus griežtinama atsakomybė, be to taikomos poveikio priemonės bus realios, o tai skatins ir visų valstybės tarnautojų ir susijusių asmenų atsakingesnį požiūrį į korupcijos prevenciją, Įstatymo nuostatų laikymąsi. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Projektas tiesiogiai verslo sąlygoms įtakos neturės, tačiau gerins antikorupcinę aplinką, kurs poveikio priemonių neišvengiamumo pažeidėjams aplinką. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Papildomų teisės aktų projektų nereikia priimti. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikia priimti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Nėra. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
Gautas VTEK paaiškinamasis raštas, kuriame išdėstyti siūlymai buvo įvertinti teikiamame įstatymo projekte. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Vyriausioji
tarnybinės etikos komisija, VTEK, administracinis nurodymas, viešieji ir privatūs interesai, interesai, tarnybinė etika, interesų derinimas, valstybinė tarnyba, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narė Agnė Bilotaitė
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 533 straipsnyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimus. Nors Įstatymo pažeidėjų daugėja, reali atsakomybė retai kada yra taikoma – pagal dabar galiojantį reguliavimą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nuo 2017 m. sausio 1 d. yra surašiusi vieną administracinį nurodymą, planuojama surašyti dar tris administracinių nusižengimų protokolus. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant administracinį nurodymą (pagal esamą reguliavimą šiam pažeidimui administracinis nurodymas privalo būti taikomas) pažeidėjas turi teisę susitaikyti su valstybe ir sumokėti pusę nustatytos minimalios baudos. Kadangi Kodekse nustatytos baudos yra labai mažos, administracinio nurodymo taikymas leidžia pažeidėjui simboliškai „atsipirkti“ nuo realios poveikio priemonės, nes pasinaudojant administraciniu nurodymu sumokama simbolinė suma. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo rašte taip pat pripažįsta, kad Kodekse nustatytos baudos yra per mažos, todėl jas būtina didinti. Projekto tikslas: sugriežtinti administracinę atsakomybę asmenims, pažeidusiems Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančias, įpareigojančias ar apribojančias nuostatas bei užtikrinti realių poveikio priemonių įstatymo minėtas nuostatas pažeidusiems asmenims. Projekto uždaviniai:
administraciniame nusižengimų kodekso 533 straipsnyje nustatytas baudas už Įstatymo nuostatų pažeidimus; 2.
Panaikinti galimybę taikyti administracinį nurodymą asmenims, pažeidusiems Įstatymo nuostatas. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto parengimą inicijavo ir parengė Seimo narė Agnė Bilotaitė, gavusi informaciją raštu iš Vyriausios tarnybinės etikos komisijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. Kodekso 533 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimus. Nustatyta, kad padaryti pažeidimai užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų, pakartotiniu atveju - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Kodekse nėra išimties dėl administracinio nurodymo netaikymo padarius 533 straipsnyje nurodytus pažeidimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma nustatyti, kad asmenims, padariusiems administracinį nusižengimą, numatytą 533 straipsnyje, nebūtų galima taikyti administracinio nurodymo instituto. Kodekso 610 straipsnį siūloma papildyti tokia išimtimi. Taip pat siūloma dvigubai padidinti Kodekso 533 straipsnyje nustatytas baudas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projekto poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 1 punkte. Neigiamų Projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes bus griežtinama atsakomybė, be to taikomos poveikio priemonės bus realios, o tai skatins ir visų valstybės tarnautojų ir susijusių asmenų atsakingesnį požiūrį į korupcijos prevenciją, Įstatymo nuostatų laikymąsi. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Projektas tiesiogiai verslo sąlygoms įtakos neturės, tačiau gerins antikorupcinę aplinką, kurs poveikio priemonių neišvengiamumo pažeidėjams aplinką. Procesas bus skaidresnis, kadangi sprendimus galės priimti teismas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Papildomų teisės aktų projektų nereikia priimti. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikia priimti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Nėra. 13.
vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Gautas VTEK paaiškinamasis raštas, kuriame išdėstyti siūlymai buvo įvertinti teikiamame įstatymo projekte. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Vyriausioji
tarnybinės etikos komisija, VTEK, administracinis nurodymas, viešieji ir privatūs interesai, interesai, tarnybinė etika, interesų derinimas, valstybinė tarnyba, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Agnė Bilotaitė Ingrida Šimonytė Gabrielius Landsbergis Laurynas Kasčiūnas
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 533 straipsnyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimus. Nors Įstatymo pažeidėjų daugėja, reali atsakomybė retai kada yra taikoma – pagal dabar galiojantį reguliavimą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nuo 2017 m. sausio 1 d. yra surašiusi vieną administracinį nurodymą, planuojama surašyti dar tris administracinių nusižengimų protokolus. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant administracinį nurodymą (pagal esamą reguliavimą šiam pažeidimui administracinis nurodymas privalo būti taikomas) pažeidėjas turi teisę susitaikyti su valstybe ir sumokėti pusę nustatytos minimalios baudos. Kadangi Kodekse nustatytos baudos yra labai mažos, administracinio nurodymo taikymas leidžia pažeidėjui simboliškai „atsipirkti“ nuo realios poveikio priemonės, nes pasinaudojant administraciniu nurodymu sumokama simbolinė suma. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo rašte taip pat pripažįsta, kad Kodekse nustatytos baudos yra per mažos, todėl jas būtina didinti. Projekto tikslas: sugriežtinti administracinę atsakomybę asmenims, pažeidusiems Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančias, įpareigojančias ar apribojančias nuostatas bei užtikrinti realių poveikio priemonių įstatymo minėtas nuostatas pažeidusiems asmenims. Projekto uždaviniai:
administraciniame nusižengimų kodekso 533 straipsnyje nustatytas baudas už Įstatymo nuostatų pažeidimus; 2.
Panaikinti galimybę taikyti administracinį nurodymą asmenims, pažeidusiems Įstatymo nuostatas pakartotinai. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto parengimą inicijavo ir parengė Seimo narė Agnė Bilotaitė, gavusi informaciją raštu iš Vyriausios tarnybinės etikos komisijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. Kodekso 533 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimus. Nustatyta, kad padaryti pažeidimai užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų, pakartotiniu atveju - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma nustatyti, kad asmenims, padariusiems administracinį nusižengimą, numatytą
eurų bauda. Pakartotinis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų pažeidimas užtrauktų baudą nuo 1510 iki 2000 eurų. Nustačius tokį reguliavimą, pakartotinai Įstatymą pažeidusiems asmenims, remiantis Kodekso 610 straipsnio 2 dalies 1 punktu baudą skirtų teismas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projekto poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 1 punkte.
Neigiamų Projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes bus griežtinama atsakomybė, be to taikomos poveikio priemonės bus realios, o tai skatins ir visų valstybės tarnautojų ir susijusių asmenų atsakingesnį požiūrį į korupcijos prevenciją, Įstatymo nuostatų laikymąsi. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Projektas tiesiogiai verslo sąlygoms įtakos neturės, tačiau gerins antikorupcinę aplinką, kurs poveikio priemonių neišvengiamumo pažeidėjams aplinką. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Papildomų teisės aktų projektų nereikia priimti. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nereikia priimti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Nėra. 13.
vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Gautas VTEK paaiškinamasis raštas, kuriame išdėstyti siūlymai buvo įvertinti teikiamame įstatymo projekte. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Vyriausioji
tarnybinės etikos komisija, VTEK, administracinis nurodymas, viešieji ir privatūs interesai, interesai, tarnybinė etika, interesų derinimas, valstybinė tarnyba, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Seimo nariai Agnė Bilotaitė Gabrielius Landsbergis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04 Nr. S-2018-4471 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo ir 641 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2272(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu teikiamo įstatymo pavadinimas neatitinka jo pakeitimų esmės (past.
išbraukiant žodžius ir skaičių – „IR 610 STRAIPSNIO PAPILDYMO“. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
(Žin., 2013, Nr. 137-6952) (toliau – Rekomendacijos) 113.1. punktu, projekto lyginamajame variante žyma „Projekto lyginamasis variantas“ rašytina kampiniu vėliaviniu būdu mažosiomis paryškintomis raidėmis. 3. Projekto 1 straipsnio, keičiančio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 533 straipsnį, lyginamajame variante netiksliai pateikiami atliekami straipsnio pakeitimai. 4. Remiantis Rekomendacijų 89.2. punktu, projekto 2 straipsnio pavadinime vietoje žodžio „papildymas“ rašytinas žodis „pakeitimas“. 5. Projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje žodžiai ir skaičiai „Papildyti
skyrybos ženklas „taškas“ keistinas skyrybos ženklu „dvitaškiu“. 6.
teikiamu projektu (past. – cituojama, kalba neredaguota) „<...> siūloma dvigubai padidinti Kodekso 533 straipsnyje nustatytas baudas.“ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 533 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatytas baudas siūloma didinti ne du, o daugiau kartų. ANK 533 straipsnio 1 dalies maksimali bauda didinama 5 kartus, o šios dalies sankcijos vidurkis – 4 kartus; 2 dalies minimali bauda keliama 3,33 karto, maksimali bauda didinama 4,3 karto, o šios dalies sankcijos vidurkis – 4 kartus. Akcentuotina, kad projekto aiškinamajame rašte pasigesta argumentų ir sisteminio įvertinimo (ANK sankcijų kontekste) tokiam kategoriškam ANK
teikiamo projekto 1 straipsnio pakeitimams trūksta pagrįstumo. 7. Pastebėtina ir tai, kad siūlomose ANK 533 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose prieš žodį „iki“ pertekliniai vartojamas žodis „eurų“. 8. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti ANK 610 straipsnio 2 dalį 8 punktu, įtvirtinant papildomą pagrindą, kuriam esant negalės būti surašytas administracinis nurodymas: „asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 533 straipsnyje“. Cituojamai pataisai nepritartina, remiantis toliau dėstomais argumentais:
1) Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamas ANK 610 straipsnis yra ANK III dalies
„Administracinių nusižengimų teisena“ nuostata. Administracinių nusižengimų
teisenos taisyklės yra suformuotos kaip bendrosios normos ir taikomos visai ANK specialiajai daliai, neišskiriant konkrečių ANK specialiosios dalies straipsnių.
2) Pabrėžtina, kad ANK specialiosios dalies vieno konkretaus straipsnio išskyrimas ANK 610 straipsnio 2 dalyje – kaip objektyvaus (past. – ne kazuistinio pobūdžio) pagrindo, ribojančio administracinio nurodymo taikymą, ne tik būtų sistemiškai nepagrįstas, bet galimai atvertų galimybes plėsti šį ANK specialios dalies straipsniais grindžiamą išimčių sąrašą ateityje. 3) Atitinkama pataisa nėra tarpusavyje suderinta su teikiamo projekto 1 straipsniu, keičiančiu ANK 533 straipsnio 1 dalies sankciją, ir nustatančiu jos maksimalų dydį – vieną tūkstantį penkis šimtus eurų. Atkreiptinas dėmesys į šiuo metu galiojantį vieną iš administracinio nurodymo surašymo draudimo pagrindų – ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punktą – administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda (past. – pabraukta mūsų). Dėl tos priežasties, nusprendus pritarti teikiamo projekto idėjoms (past.
diskutuotinus aspektus, taip pat į tai, kad administracinio nurodymo institutas administracinių nusižengimų (past. – anksčiau – administracinių teisės pažeidimų) teisenoje atsirado, pritarus Vyriausybės teiktam projektui[1], bei vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Žr. įstatymo projektą Reg. Nr. XIP-1839 ir priimtą įstatymą Reg. Nr. XI-1142.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – ANK) 533 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytos baudos didinamos net keturis kartus, nors projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta konkrečių argumentų ir sisteminio įvertinimo (ANK sankcijų kontekste), kodėl tokio masto ANK
kontekste pažymėtina, kad net ir pritarus teikiamam projektui, išliks galimybė taikyti administracinį nurodymą už ANK 533 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad teikiamam projektui trūksta pagrįstumo. Vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. 2. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 533 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos minimali riba („<...> nuo vieno tūkstančio penkių šimtų dešimt <...>“) apvalintina iki šimtų. 3. Teikiamo projekto 1 straipsnio pavadinimo pabaigoje nerašytinas skyrybos ženklas „taškas“. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
(Žin., 2013, Nr. 137-6952) 113.1. punktu, projekto lyginamajame variante žyma „Projekto lyginamasis variantas“ rašytina kampiniu vėliaviniu būdu mažosiomis paryškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-06-29 Nr. S-2018-5357 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo ir 641 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2272(3), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]