Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 30 dalimi:
„30. Kitos Įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Technologijų ir inovacijų
įstatyme.“
1Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei
kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Mokslo Technologijų ir inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota įstaiga, Valstybinis studijų fondas, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komisija, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos.“
2Papildyti 14 straipsnį 3 dalimi:
„3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria
Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus.
Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“
netekusiu galios 18 straipsnį. 18 straipsnis. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 1. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra biudžetinė įstaiga. Ją steigia Vyriausybė. 2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, organizuoja eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas.
3. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros veikla susijusiose srityse, nare. 5 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau – įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo ir studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga:
1) vykdo mokslo, studijų ir inovacijų stebėseną, vertinimą, atsižvelgdamas į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) teikia rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų efektyvumą bei skatinti inovatyvios ekonomikos augimą;
3) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikos strategines įžvalgas;
4) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingą įrodymais grįstą informaciją, įtraukdamas įtraukdama mokslo, studijų ir inovacijų sistemos suinteresuotąsias šalis, ir ją viešai skelbia;
5) atlieka mokslo, studijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo analizę ir teikia tobulinimo rekomendacijas;
6) teikia pasiūlymus dėl tarpinstitucinės ir tarpžinybinės veiklos suderinamumo mokslo, studijų ir inovacijų politikos srityse;
7) rengia ir viešai skelbia savo veiklos metines ataskaitas;
8) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją, susijusią su mokslo, studijų ir inovacijų politika;
9) atlieka kitas funkcijas, numatytas Profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Technologijų ir inovacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaigos kolegialus patariamasis organas yra taryba, tarybos tikslas – patarti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos direktoriui. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos tarybą sudaro 7 nariai: vieną narį skiria Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 3 narius – Vyriausybė, vieną – Lietuvos pramonininkų konfederacija, vieną – Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), vieną – Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos). Taryba sudaroma 5 metams, o tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paskelbia tarybos sudėtį. 5. Taryba veikia pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos įstatus. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. 6. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas, reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, priimamas į direktoriaus pareigas, nustato Vyriausybės nustatyta savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Į Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį švietimo srityje. 7. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių ir organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos funkcijoms atlikti. 9.
studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga gali būti organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos veikla susijusiose srityse, narė.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos, mokslo ir technologijų organizacijos) turi kryptingai prisidėti rengiant profesionalius aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingas konkurencingus, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus, tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias pažangiąsias technologijas, ir skatinant inovacijas į žinioms imlius visuose pramonės ir paslaugų sektorius, sektoriuose, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnio 1 dalį. 1. Vyriausybė sudaro komisiją moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. 8 straipsnis. 25 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnį
„25 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai
1.
Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – skatinti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas veikti įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas. Mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. 2. Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucija, mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar atitinkamai savivaldybės lėšų ir panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu. 3. Mokslo ir technologijų parkai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtintas programas. 4. Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją tvirtina Vyriausybė. 9 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Valstybinis Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas 1.
Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
2) pagal nacionalines mokslinių tyrimų mokslo ir , eksperimentinės plėtros programas;
3) pagal kitas konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautos lėšų. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai eksperimentinės plėtros rezultatai, nauja mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros mokslo programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, sudarančios programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros Šių programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4.
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 8. Konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. Valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai mokslo ir studijų institucijose reguliuoja šis įstatymas. 9. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo ir technologijų programose.“
jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3.
įstatymo įsigaliojimo dienos iš valstybės biudžeto asignavimų lėšų pradėtos finansavimo procedūros pagal konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas ir nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas tęsiamos ne ilgiau kaip iki biudžetinių metų pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 30 dalimi:
„30. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.“
1Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas (toliau
Lietuvos mokslų akademija, Mokslo Technologijų ir inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Valstybinis studijų fondas, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komisija, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos. 3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“
netekusiu galios 18 straipsnį. 18 straipsnis. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 1. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra biudžetinė įstaiga. Ją steigia Vyriausybė. 2.
2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, organizuoja eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. 3. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros veikla susijusiose srityse, nare. 5 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau šiame straipsnyje – Įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga:
1) vykdo mokslo, studijų ir inovacijų stebėseną, ir vertinimą, atsižvelgdamas į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) teikia rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų efektyvumą bei skatinti inovatyvios ekonomikos augimą;
3) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikos strategines įžvalgas;
4) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingą įrodymais grįstą informaciją, įtraukdamas įtraukdama mokslo, studijų ir inovacijų sistemos suinteresuotąsias šalis, ir ją viešai skelbia;
5) atlieka mokslo, studijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo analizę ir teikia tobulinimo rekomendacijas;
6) teikia pasiūlymus dėl tarpinstitucinės ir tarpžinybinės veiklos suderinamumo mokslo, studijų ir inovacijų politikos srityse;
7) rengia ir viešai skelbia savo veiklos metines ataskaitas;
8) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją, susijusią su mokslo, studijų ir inovacijų politika;
9) atlieka kitas funkcijas, numatytas Profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Technologijų ir inovacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaigos kolegialus patariamasis organas yra taryba, tarybos tikslas – patarti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos direktoriui. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos tarybą sudaro 7 nariai: vieną narį skiria Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 3 narius – Vyriausybė, vieną – Lietuvos pramonininkų konfederacija, vieną – Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), vieną – Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos). Taryba sudaroma 5 metams, o tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paskelbia tarybos sudėtį. 5. Taryba veikia pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos įstatus. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. 6. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas, reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, priimamas į direktoriaus pareigas, nustato Vyriausybės nustatyta savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Į Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį švietimo srityje. 7. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių ir organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos funkcijoms atlikti. 9.
studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga gali būti organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos veikla susijusiose srityse, narė.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos) turi kryptingai prisidėti rengiant profesionalius aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingas konkurencingus, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus, tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias pažangiąsias technologijas, ir skatinant inovacijas į žinioms imlius visuose pramonės ir paslaugų sektorius, sektoriuose, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 1 dalį. 1. Vyriausybė sudaro komisiją moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. 8 straipsnis. 25 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnį
„25 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai
1.
Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – skatinti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas veikti įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas. Mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. 2. Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucija, mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar atitinkamai savivaldybės lėšų ir panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu. 3. Mokslo ir technologijų parkai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtintas programas. 4. Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją tvirtina Vyriausybė. 9 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Valstybinis Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas 1.
Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
2) pagal nacionalines mokslinių tyrimų mokslo ir , eksperimentinės plėtros technologijų programas;
3) pagal kitas konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautų lėšų. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai eksperimentinės plėtros rezultatai, nauja mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, sudarančios programos, sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4 3.
eksperimentinės plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5 4. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6 5. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7 6. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 7. Nacionalines mokslo ir technologijų programas, konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. 8. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslinių tyrimų programose ir konkursinėse technologijų programose.“
jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3.
įstatymo įsigaliojimo dienos iš valstybės biudžeto asignavimų lėšų pradėtos finansavimo procedūros pagal konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas ir nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas tęsiamos ne ilgiau kaip iki biudžetinių metų pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 30 dalimi:
„30. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.“
1Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas (toliau
Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos. 3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“
netekusiu galios 18 straipsnį. 18 straipsnis. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 1. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra biudžetinė įstaiga. Ją steigia Vyriausybė. 2.
2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, organizuoja eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. 3. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros veikla susijusiose srityse, nare. 5 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau šiame straipsnyje – Įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga:
1) vykdo mokslo, studijų ir inovacijų stebėseną, ir vertinimą, atsižvelgdamas į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) teikia rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų efektyvumą bei skatinti inovatyvios ekonomikos augimą;
3) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikos strategines įžvalgas;
4) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingą įrodymais grįstą informaciją, įtraukdamas įtraukdama mokslo, studijų ir inovacijų sistemos suinteresuotąsias šalis, ir ją viešai skelbia;
5) atlieka mokslo, studijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo analizę ir teikia tobulinimo rekomendacijas;
6) teikia pasiūlymus dėl tarpinstitucinės ir tarpžinybinės veiklos suderinamumo mokslo, studijų ir inovacijų politikos srityse;
7) rengia ir viešai skelbia savo veiklos metines ataskaitas;
8) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją, susijusią su mokslo, studijų ir inovacijų politika;
9) atlieka kitas funkcijas, numatytas Profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Technologijų ir inovacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaigos kolegialus patariamasis organas yra taryba, tarybos tikslas – patarti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos direktoriui. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos tarybą sudaro 7 nariai: vieną narį skiria Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 3 narius – Vyriausybė, vieną – Lietuvos pramonininkų konfederacija, vieną – Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), vieną – Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos). Taryba sudaroma 5 metams, o tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paskelbia tarybos sudėtį. 5. Taryba veikia pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos įstatus. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. 6. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas, reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, priimamas į direktoriaus pareigas, nustato Vyriausybės nustatyta savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Į Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį švietimo srityje. 7. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių ir organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos funkcijoms atlikti. 9.
studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga gali būti organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos veikla susijusiose srityse, narė.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos) turi kryptingai prisidėti rengiant profesionalius aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingas konkurencingus, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus, tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias pažangiąsias technologijas, ir skatinant inovacijas į žinioms imlius visuose pramonės ir paslaugų sektorius, sektoriuose, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 1 dalį. 1. Vyriausybė sudaro komisiją moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. 8 straipsnis. 25 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnį
„25 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai
1.
Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – skatinti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas veikti įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas. Mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. 2. Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucija, mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar atitinkamai savivaldybės lėšų ir panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu. 3. Mokslo ir technologijų parkai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtintas programas. 4. Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją tvirtina Vyriausybė. 9 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Valstybinis Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas 1.
Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
2) pagal nacionalines mokslinių tyrimų mokslo ir , eksperimentinės plėtros technologijų programas;
3) pagal kitas konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautų lėšų. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai eksperimentinės plėtros rezultatai, nauja mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, sudarančios programos, sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4 3.
eksperimentinės plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5 4. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6 5. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7 6. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 7. Nacionalines mokslo ir technologijų programas, konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. 8. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslinių tyrimų programose ir konkursinėse technologijų programose.“
jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3.
įstatymo įsigaliojimo dienos iš valstybės biudžeto asignavimų lėšų pradėtos finansavimo procedūros pagal konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas ir nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas tęsiamos ne ilgiau kaip iki biudžetinių metų pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Inovacijos
Inovacijų skatinimas ir inovacinės kultūros formavimas – darnios visuomenės, gebančios išsaugoti savo tapatybę ir plėtoti kūrybines galias, sukūrimo pagrindas. Valstybių MTI sistemos evoliucionuoja ir reikalauja bendradarbiauti įstatymų leidėjus, politinių sprendimų priėmėjus, politikos formuotojus, MTI bendruomenių ir visuomenės atstovus. MTI vis labiau skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Politinių sprendimų priėmimas daugelyje viešojo valdymo sričių yra glaudžiai susijęs su sprendimus priimančiųjų informuotumu MTI srityje. Todėl, augant politinių problemų sudėtingumui, pokyčių valstybėje greičiui, esant padidėjusiam šiuolaikinių visuomenių vystymosi pažeidžiamumui globalizacijos sąlygomis ir vykstant revoliuciniams žinių ir technologijų pokyčiams, tiek vyriausybėms, tiek ir parlamentams kyla poreikis ne tik sumaniai koordinuoti MTI srities politiką ir strategiškai valdyti šią sritį, bet ir naudoti MTI srities žinias visose kitose politikos srityse, t. y. būti tinkamai informuotiems šioje srityje ir savo priimamus politinius sprendimus grįsti mokslinio ir (ar) technologinio šių sprendimų pagrįstumo įrodymais. Pastarojo laikotarpio Lietuvos ekspertų ir ypač ekspertų iš tokių tarptautinių organizacijų kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir kitų atliktų studijų išvadose bei rekomendacijose vieningai pabrėžiama esminių pokyčių Lietuvos MTI srities politikos įgyvendinime būtinybė. Tokias rekomendacijas pagrindžia objektyvūs statistiniai duomenys.
Pastaraisiais metais tiek pagal Pasaulinį inovacijų indeksą, tiek pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) Inovacijų sąjungos švieslentę Lietuva, palyginti su kitomis valstybėmis, vis dar atsilieka nuo kitų panašios istorinės patirties, panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Gilesnė indeksų sudedamųjų dalių analizė rodo, kad Lietuva, būdama gana pažangi pagal inovacijų įėjimo rodiklius, nesugeba išnaudoti šio savo pranašumo ir pagal inovacijų rezultatus dar labiau atsilieka nuo kitų valstybių. Lietuvos inovacijų efektyvumas, t. y. poveikis ekonomikai, lemiantis konkurencingumo augimą, ypač žemas (1 ir 2 lentelės). 1 lentelė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos reitingų pagal pasaulinį inovacijų efektyvumo indeksą dinamika 2011–2017 m. 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Lietuva9162105897475
19 2 lentelė. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Airijos ir Suomijos inovacijų poveikio ekonomikai indeksų dinamika pagal ES Inovacijų švieslentę 2011–2016 m. 2011 2013 2014 2015 2016 Lietuva 0,209 0,214 0,193 0,177 0,168 Latvija 0,262 0,220 0,225 0.261 0,255 Estija 0,366 0,409 0,378 0,374 0,323 Airija 0,727 0,791 0,775 0,770 0,777 Suomija 0,638 0,663 0,657 0,594 0,561 ES vidurkis 0,595 0,601 0,573 Kita vertus, statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos viešojo sektoriaus išlaidas į mokslinius tyrimus ir į eksperimentinės plėtrą (toliau – MTEP) atsilieka nuo ES vidurkio, ir šis finansavimas negarantuoja net vidutinio mokslo ir technologijų lygio valstybėje – pagal šį rodiklį Lietuva taip pat yra priešpaskutinėje vietoje ES. ES mastu MTEP sričiai iš įvairių šaltinių skiriama bene dvigubai daugiau lėšų nei Lietuvoje. Svarbu ir tai, kad didžiąją dalį, daugiau nei 50 proc., MTEP finansavimo ES sudaro verslo sektoriaus lėšos, o valstybės finansinis indėlis lyginant su verslu yra beveik dukart mažesnis. Lietuvoje situacija – atvirkštinė. 2017 m.
2017 m. Europos inovacijų švieslentė rodo, kad Lietuvos MTEP sistemos ekonominis poveikis inovacijoms yra žemas ir nerodė jokio progreso 2010–2016 metais. 2016 m. pagal EIS suvestinį rodiklį „Poveikis pardavimams“ Lietuva ES28 reitinge užėmė paskutinę vietą. Ypač žemos Lietuvos pozicijos pasaulyje ir Europoje pagal MTEP išlaidas privačiame sektoriuje, bendras viešojo ir privataus sektorių publikacijas, tarptautines patentų paraiškas, pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų ir žinioms imlių paslaugų eksportą. Analizuojant šių reitingų duomenis detaliau, galima pamatyti, kad Lietuvoje labiausia trūksta žinių panaudojimo naujoms technologijoms ir produktams kurti, t. y. mokslo ir verslo bendradarbiavimas realiai nevyksta. Statistiniai duomenys rodo, kad MTEP išlaidos, ypač iš viešojo sektoriaus, į MTI sritį ir taikomos tarptautiniu lygiu patikrintos šios srities skatinimo priemonės neduoda laukiamo rezultato. Todėl darytina išvada, kad žemo Lietuvos inovatyvumo priežastys yra sisteminės, t. y. Lietuvos MTI sistema veikia neefektyviai. Tačiau pagal viešojo sektoriaus pritrauktas verslo lėšas Lietuva ES užima antrąją vietą, į pirmąją poziciją užleisdama tik Vokietiją. Tai reiškia, kad esamas žinioms imlaus verslo sektorius Lietuvoje labai aktyvus, bendradarbiavimas vyksta, taigi valstybės vykdoma esamų mokslo institucijų ir žinioms imlaus verslo įmonių bendradarbiavimo politika pasiteisina, yra efektyvi. Tačiau problema tampa inovacijų kultūros diegimas kitose įmonėse – Lietuvos žinioms imlaus verslo sektorius ES mastu yra labai nedidelis. Šią išvadą dėl žemo Lietuvos valstybės institucijų, atsakingų už MTI politikos formavimą ir įgyvendinimą, veiklos efektyvumo patvirtina Pasaulio banko ir kitų tarptautinių organizacijų tyrimais pagrįstos išvados apie santykinai žemą viso Lietuvos viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą. Šiame kontekste pažymėtinas Estijos pavyzdys, kuris parodė, kad laiku atlikta šalies MTI sistemos reforma davė apčiuopiamų rezultatų.
Estijos inovacijų sistemą sudaro: patariamoji ekspertinė Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos taryba prie Vyriausybės, Ekonomikos ir ryšių ministerija, kartu su savo patariamuoju Inovacijų politikos komitetu formuojanti valstybės taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų (toliau – MTEPI) politiką, ir pagrindinė šią MTEPI politiką įgyvendinanti investicinė agentūra
„Versli Estija“ („Enterprise Estonia“). Estijos Švietimo ir mokslo
ministerija atsakinga už politikos formavimą mokslinių tyrimų ir švietimo srityse. Toks aiškus atsakomybės už mokslinius tyrimus (kaip mokslinę kompetenciją ir aukščiausio lygio specialistų rengimą užtikrinančią veiklą) ir už MTI (kaip naujų produktų kūrimą ir diegimą į rinką skatinančias veiklos rūšis) pasidalijimas užtikrino efektyvų Estijos inovacijų sistemos veikimą – pagal inovatyvumą Estija jau pasiekė ES vidurkį ir artėja prie Europos ir pasaulio lyderių. Tačiau šie žemi formalūs statistiniai rodikliai neatspindi realios situacijos. Lietuvos mokslininkų pasaulinio lygio pasiekimai ir nuolatos demonstruojami inovatyvaus verslo pavyzdžiai rodo, kad realiai inovacijos kuriamos ir diegiamos, tačiau ne visada tai atspindi statistika. Tyrimai ir apklausos rodo, kad Lietuvoje nėra bendro MTEP ir inovacinės veiklos supratimo. Eksperimentinės plėtros veikla dažnai sutapatinama su moksliniais tyrimais. Vyrauja taisytinas MTI srities veiklos rūšių suvokimas ir prieštaringa ES ir EBPO apibrėžtų pagrindinių veiklos rūšių terminų ir jų apibrėžimų interpretacija ir klaidingas tiesinio inovacijų modelio suvokimas, kad inovacijos galimos tik kaip mokslinių tyrimų rezultatas. Dėl šių priežasčių verslas dažnai nedeklaruoja savo vykdomos inovacinės veiklos ir nesinaudoja mokesčių lengvatomis, skirtomis MTEP veiklai.
Dėl to nukenčia oficiali statistika ir Lietuvos, kaip inovatyvios valstybės, įvaizdis. EK atliekamos valstybių narių stebėsenos ataskaitos, EBPO, TVF ir kiti užsienio bei Lietuvos ekspertai nurodo konkrečias Lietuvos MTI sistemos problemas:
rūšių suvokimo nebuvimas;
Mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimų centro (angl. Research and Innovation Observatory – RIO) 2015 metų valstybės ataskaitoje „Lietuva 2015“ (toliau – RIO ataskaita) taip pat atkreipiamas dėmesys į Lietuvos MTI sistemos politikos prioritetų, strateginio lygmens programų, finansavimo ir institucinį fragmentiškumą, nepakankamą tarpinstitucinį bendradarbiavimą. RIO ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos bandymai siekti inovacijų skatinimo priemonių ir joms skirtų finansinių išteklių sinergijos tokioje fragmentuotoje sistemoje neduoda rezultatų. Dabartinis Lietuvos MTI sistemos valdymo modelis yra reaguojamojo, o ne aktyvaus pobūdžio. RIO ataskaitoje pabrėžiama būtinybė konsoliduoti valstybės institucijų pastangas ir išteklius siekiant kryptingo jų panaudojimo MTI politikai įgyvendinti, ypač atsižvelgiant į sumaniąją specializaciją. Taip pat pabrėžiama priemonių koordinavimo ir įgyvendinimo stebėsenos būtinybė. RIO ataskaitoje rekomenduojama peržiūrėti MTI priemones įgyvendinančių agentūrų funkcijas ir koordinavimo modelį, ypač rengiantis iššūkiams po 2020 metų.
RIO ataskaitos ekspertai rekomenduoja nedelsiant priimti reikalingus sprendimus, siekiant optimizuoti MTI sistemos institucijų (agentūrų) tinklą, sumažinti fragmentiškumą ir dubliavimą bei sustiprinti strateginius agentūrų gebėjimus, įgyvendinant MTI politiką ir užtikrinant sisteminį programų valdymą. 2016 m. EBPO ekspertų atliktos Lietuvos inovacijų politikos peržiūros ataskaitoje (OECD Reviews of Innovation Policy: Lithuania, OECD, 2016) (toliau – EBPO ataskaita) pabrėžiami tie patys Lietuvos MTI politikos formavimo ir įgyvendinimo trūkumai – fragmentiškumas ir koordinavimo stoka. EBPO ekspertai taip pat pažymi gremėzdiškas teisines procedūras, sudėtingą ir fragmentuotą MTI sistemos institucinę sąrangą. EBPO atskaitoje pabrėžiama, kad MTI politiką įgyvendinančių agentūrų gausa ir dar didesnis šių agentūrų naudojamų priemonių skaičius inovacijų paramos sistemą daro labai sudėtingą ir sunkiai prieinamą, ypač verslui. EBPO ekspertai rekomenduoja peržiūrėti ir konsoliduoti visas strateginio lygmens MTI programas, parengti ir atlikti MTI politikos įgyvendinimo institucinę reformą, t. y. konsoliduoti agentūras ir jų vykdomas programas. Reforma turi užtikrinti MTI politiką įgyvendinančių inovacijų paramos programų koordinavimą. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 2017 m. diskusijų su Lietuva pagal IV Susitarimo straipsnį ataskaitoje (angl. Republic of Lithuania: 2017 Article IV Consultation Staff Report, International Monetary Fund. European Dept. June 30, 2017) (TVF ataskaita) rekomenduojama „konsoliduoti labai fragmentuotą inovacijų skatinimo sistemos institucijų ir priemonių sąrangą, užtikrinant verslo lyderystę“.
TVF ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje egzistuoja daugybė institucijų, atliekančių patariamąsias ir įgyvendinančiąsias funkcijas ir pavaldžių Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas), Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – ŠMM) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ŪM). Kiekvienos jų įgaliojimai – riboti, nėra efektyvaus jų veiklos koordinavimo, dėl to auga jų išlaikymo kaštai ir darosi sudėtinga naudotis visa MTI sistema. TVF ekspertai, remdamiesi pasiteisinusiu Izraelio modeliu, siūlo Lietuvai visas institucijas, kurių paskirtis – skatinti inovacijas, sujungti į vieną instituciją, o už studijų ir fundamentinių mokslinių tyrimų politikos įgyvendinimą atsakingas institucijas – į kitą. TVF ataskaitoje Lietuvai rekomenduojama orientuotis labiau į tiesioginę ir plataus spektro paramą tiesiogiai verslui negu į viešosios paramos infrastruktūros ir paslaugų, kuriomis verslas naudojasi vangiai, kūrimą. 2017 m. spalio mėnesį pateiktoje Programos „Horizontas 2020“ Paramos politikai priemonės (angl. Policy Support Facility – PSF) ekspertų ataskaitoje (angl. Report: „Specific Support for Lithuania. Fit for Future“, European Commission, Horizon 2020 Policy Support Facility, Septemper 2017) (toliau – PSF ataskaita) atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos paramos verslui agentūrų sistema yra labai sudėtinga ir fragmentuota.
Keturios iš penkių (viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA), VšĮ „Versli Lietuva“ (toliau – VL), viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ (toliau – IL) ir UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (toliau – INVEGA) paramą verslui teikiančios agentūros atskaitingos ŪM, o viena iš jų – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (toliau – MITA)
Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – CPVA). PSF ataskaitoje MTI politikos ekspertai rekomenduoja sujungti minėtas agentūras ir VšĮ Lietuvos inovacijų centrą, ir įkurti vieną verslo ir inovacijų paramos agentūrą, kurioje būtų sutelktos visos paramos verslui ir inovacijų skatinimo funkcijos, įskaitant paramą startuoliams, klasteriams, atviros prieigos centrų veiklos užtikrinimą ir vieno langelio principu veikiančio informacinio portalo „Interface Lithuania“ funkcionavimą. Siekiant sumažinti institucijų funkcijų dubliavimą, PSF ataskaitoje rekomenduojama aiškiai atskirti taikomųjų mokslinių tyrimų (TMT), eksperimentinės plėtros (EP) veiklos ir inovacinės veiklos finansavimą nuo fundamentinių mokslinių tyrimų (FMT) finansavimo. Todėl naujoji agentūra turėtų būti atsakinga už EP veiklos ir inovacinės veiklos finansavimą ir kitokią paramą visiems naudos gavėjams: įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir mokslinių tyrimų institutams.
Vienos agentūros įsteigimas vietoje daugybės dabar egzistuojančių agentūrų ir fondų, PSF ataskaitos ekspertų nuomone, leistų Lietuvai sukurti efektyviau veikiančią ir skaidresnę inovacijų skatinimo sistemą. Atsižvelgiant į apžvelgtus tarptautinių organizacijų ir Lietuvos ekspertų siūlymus dėl Lietuvos MTI sistemos tobulinimo, galima išskirti šias pagrindines rekomendacijas Lietuvai:
funkcijas;
reikalingas efektyvios studijų ir MTEP sistemos mokslo ir studijų institucijose funkcionavimui užtikrinti, nuo politikos priemonių, reikalingų valstybės konkurencingumo didinimui, skatinant naujų produktų kūrimą ir diegimą, t. y. inovacijas tiek versle, tiek viešajame sektoriuje;
institucijas ir jų įgyvendinamas programas. Šis konsolidavimas turi remtis tais pačiais funkcijų išgryninimo ir atskyrimo principais. Mokslinių tyrimų (įskaitant ir EP mokslo ir studijų institucijose) ir studijų srityje politikos įgyvendinimą turi užtikrinti LMT, o TMT, EP veiklos ir inovacijų srityje – inovacijų agentūra. Taigi tiek institucijos, tiek programos turėtų būti konsoliduojamos pagal funkcijų panašumo ir papildomumo modelį, siūlomą EBPO, TVF ir ES ekspertų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažangiose inovacijų požiūriu ES valstybėse MTI politiką įgyvendinančios institucijos savo funkcijas taip pat yra pasiskirsčiusios šiuo principu: MTI politiką FMT srityje įgyvendina mokslo fondai ir mokslinių tyrimų tarybos (Suomijoje – Academy of Finland, Nyderlanduose – NWO, Švedijoje – „Vatenskap sradet“), o TMT, EP veiklos ir inovacinės veiklos srityje – inovacijų agentūros (Suomijoje – TEKES, Nyderlanduose – RVO, Švedijoje – VINNOVA). Pažangių užsienio valstybių pavyzdžiai rodo, kad veiksmingiausios inovacijų ekosistemos, kurias sudaro dvi glaudžiai tarpusavyje sąveikaujančios sistemos– mokslo ir studijų sistema, kuri apima valstybės mokslinę kompetenciją, ir technologijų ir inovacijų sistema, kuriai priskiriamas valstybės konkurencingumo didinimas inovacijų pagrindu, t. y. naujų produktų kūrimo naudojant mokslo, technologines ir praktines žinias ir šių produktų diegimo į rinką skatinimas. Atsižvelgdama į išdėstytą MTI srities apžvalgą ir siekdama įgyventi tarptautinių organizacijų ekspertų rekomendacijas ir sudaryti palankias sąlygas Lietuvoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 „Dėl Teisėkūros iniciatyvų mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sistemai tobulinti darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – Ūkio ministro sudaryta darbo grupė) parengė Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir lydimąjį Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių pakeitimo ir 18 ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (toliau – Lydimasis projektas) (toliau kartu – Projektai).
Projektai parengti įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 188.1 ir 192.7 papunkčių nuostatas ir atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.1.1 darbo „MTI viešojo valdymo sistemos tobulinimas, užtikrinant politikos integralumą ir efektyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą“ veiksmus. Be to, Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. pasitarimo protokoliniu sprendimu šis darbas priskirtas prie Vyriausybės 2018–2020 metų prioritetinių darbų ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių projektų portfelį. Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto rengimas numatytas kaip inovacijų reformos – vienos iš Lietuvos šešių struktūrinių reformų (švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse) – plano dalis.
Projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas sukurti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas, taip pat sudaryti palankias sąlygas Lietuvoje efektyviam visuomenės intelektinės veiklos ir kūrybinių galių, kuriomis siekiama visuomenei naudinga kryptimi pakeisti realią aplinką ir joje vykstančius procesus, naudojimui, kuriant, įgyvendinant ir pritaikant praktikoje naujas idėjas ir sprendžiant valstybei, visuomenei ir ūkiui svarbias problemas ir siekiant padidinti šalies konkurencingumą. Svarbiausi keliami valstybės MTI politikos efektyvumą užtikrinantys Projekto uždaviniai:
mokslo, bet ir technologinių, verslo ir praktinių žinių pagrindu) viešojo ir privataus sektorių pastangomis ir šių naujų produktų diegimą į rinką. Tai siūloma pasiekti aiškiai ir tiksliai teisinėmis priemonėmis apibrėžus viso inovacijų ciklo ir jo etapų sampratą, valstybės paramos visų subjektų vykdomai MTEP ir inovacinei veiklai ir šios veiklos skatinimo principus, atitinkančius strateginius valstybės tikslus siekiant konkurencingumo augimo ir derančius su ES taikomais valstybės pagalbos verslui reikalavimais. 2. Sukurti efektyvią MTI politikos koordinavimo ir strateginio valdymo sistemą, užtikrinančią vieningą MTI politiką ir jos įgyvendinimą. 3. Optimizuoti institucinę MTEP ir inovacijų politiką įgyvendinančių institucijų bei viešąsias paslaugas MTI srityje teikiančių įstaigų ir organizacijų struktūrą, siekiant kuo efektyvesnio valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų naudojimo. Sudaryti prielaidas įkurti Valstybinį inovacijų fondą. 2. Projektų iniciatoriai ir rengėjai Projekto iniciatorė – Vyriausybė.
Projektus parengė Ūkio ministro sudaryta darbo grupė (darbo grupės pirmininkė ūkio ministro patarėja Olga Vėbrienė, tel. 8 706 64 631, el. paštas [email protected]). Projektų derinimą su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene koordinuoja Ūkio ministerijos Inovacijų departamento (direktorius Dimitrijus Kucevičius, tel. 8 706 64 669, el. p. [email protected]) Inovacijų politikos skyriaus vedėjas Tadas Tumėnas, tel. 8 706 64 692, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu MTEP veikla yra reguliuojama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – MSĮ). Šių veiklos rūšių fragmentiškas (dalinis) teisinis reguliavimas taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ir kituose įstatymuose. Dėl visų minėtų įstatymų specifiškumo ir žinybiškumo viso naujo produkto kūrimo ciklo procesų skatinimo reguliavimas stokoja holistinio požiūrio ir yra labai fragmentuotas. Šiuo metu nėra įstatymo, sisteminiu požiūriu reguliuojančio valstybės intervencijas į viešųjų ir privačiųjų subjektų vykdomą technologinę ir inovacinę veiklą visoje mokslui imlių inovacijų ciklo grandinėje. Tokio reguliavimo nėra ir kitomis žiniomis (technologinėmis, praktinėmis, verslo) grįstų naujų produktų kūrimo ir diegimo procese. MSĮ skirtas MTEP veiklos reguliavimui. MSĮ tik fragmentiškai reguliuoja pagrindinį inovacijų ciklo etapą: naujų produktų kūrimo veiklą, t. y. EP veiklą. EP veikla valstybėje visiškai nereguliuojama, kai ji nėra susijusi su mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimu kuriant naujus produktus. Naujų produktų diegimo į rinką (inovacinės) veiklos įmonėse skatinimas viešosiomis lėšomis apskritai nereguliuojamas.
Egzistuojanti MTI šios srities teisinio reguliavimo fragmentacija lėmė tai, kad buvo sukurta griozdiška, neatitinkanti valstybės mastų ir neskaidri sistema, kurioje institucijos ne papildo viena kitos veiklą, o dubliuoja viena kitos funkcijas ir dažnai varžosi tarpusavyje. Pagrindinės inovacijų valstybinio skatinimo reguliavimo srities problemos:
gegužės 16 d. buvo priskiriama jos kompetencijai, nors savo turiniu (šiame inovacijų ciklo etape vyrauja verslo aplinka ir reikalinga verslo ir technologinė disciplina) ši veikla priklauso verslo interesų sričiai ir yra priskirtina ekonomikos sričiai, t. y. ŪM kompetencijai, nes ŪM yra atsakinga už valstybės ekonomikos konkurencingumo didinimą ir inovacijų (naujų produktų kūrimo, ir jų diegimo į rinką) skatinimą. 2) Pagal MSĮ, EP veikla valstybės mokslo ir studijų institucijose praktiškai nevertinama ir nefinansuojama, nors šios institucijos tuo pačiu įstatymu įpareigojamos vykdyti šią veiklą. Tačiau 2017 m. buvo atnaujinta mokslo veiklos finansavimo ir vertinimo tvarka, kurioje atsižvelgiama į tokius kriterijus: lėšos, gautos iš ūkio subjektų už jų MTEP užsakymų vykdymą“, „EPO, USPTO ar JPO pateiktos patentų paraiškos“, „EPO, USPTO ar JPO išduoti patentai, kurių savininkai yra Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys“; mokslo-verslo bendradarbiavimo susitarimai, dalyvavimas valstybės valdymo institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų ir organizacijų, verslo subjektų.
lėšomis apskritai nereguliuojamas (nes MSĮ reguliuoja tik šių veiklos rūšių vykdymą mokslo ir studijų sistemoje), todėl inovacijų skatinimas siekiant valstybės biudžeto lėšomis finansuoti ir remti verslo subjektų vykdomos MTEP ir kitus įmonių inovacinės veiklos etapus nevyksta, išskyrus rėmimą ES struktūrinės paramos lėšomis, nes abi šios veiklos rūšys priklauso ŠMM kompetencijai, t. y. formaliai ŪM net neturi kompetencijų vertinti ir remti TMT ir EP veiklą, vykdomą verslo įmonėse. Antra vertus, ŠMM tik iš dalies remia privačių verslo subjektų vykdomų mokslinių tyrimų ir EP veiklos. Tai sukuria tokią praktiką valstybėje, kai MTEP valstybės institucijų yra reglamentuojami ir skatinami ne pagal veiklos pobūdį, o pagal tikslinių subjektų nuosavybės formą, t. y. ŠMM atsakinga už tų pačių veiklos rūšių skatinimą valstybės mokslo ir studijų institucijose, o ŪM – verslo įmonėse. Dėl to valstybėje atsirado dubliuojančios institucijos, kurioms priskirtos tos pačios inovacinės veiklos rūšys įvairių teisinių formų institucijose (Lietuvos mokslo taryboje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centre (toliau – MOSTA) ir MITA, Europos socialinio fondo agentūroje (toliau
inovacijų ciklo etapų veiklos rūšių sampratos ir tikslių apibrėžimų nebuvimo valstybėje susidarė klaidingas mokslinių tyrimų ir EP veiklos (MTEP), kaip vienos rūšies veiklos, dažniausia siejamos tik su moksline veikla, suvokimas. Todėl beveik visos valstybės taikomos MTEP veiklos skatinimo versle priemonės
„reikalauja“ iš verslo atlikti pačioms arba užsakyti valstybės mokslo ir
studijų institucijose mokslinius tyrimus, nors inovacijos versle dažniausia yra susijusios su naujų produktų kūrimu (eksperimentinės plėtros veikla) ir jų diegimu į rinką ir dažniausiai nereikalauja mokslinių tyrimų. Panaši padėtis yra ir su kultūros bei socialinėmis inovacijomis. Dėl minėtų priežasčių MSĮ taikymas skatinant inovacijas versle, t. y. iš jo nuostatų kylančio teisinio reguliavimo, pritaikyto tik mokslo ir studijų sistemai, naudojimas ŪM ir jai pavaldžių institucijų veikloje, reglamentuojant valstybės paramą verslo subjektams, vykdantiems MTEP ir inovacinės veiklos (MTEPI) rūšis, yra prieštaringas ir daugeliu atvejų sukelia nepageidaujamų finansinių, teisinių, ir ekonominių pasekmių. Susidaro paradoksali situacija, kai ŪM savo strateginiams tikslams įgyvendinti (ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimui užtikrinti) priversta naudotis teisiniu reguliavimu, skirtu ŠMM strateginiams tikslams įgyvendinti, t. y. efektyviam MTEP mokslo ir studijų institucijose ir studijų sistemos funkcionavimui užtikrinti.
Tokia teisinė situacija sukelia ypatingų problemų, kai šios dvi ministerijos ir joms pavaldžios valstybės institucijos, taikydamos MSĮ ir susijusių teisės aktų nuostatas jų ministrų valdymo srityse, bando bendradarbiauti ir formuoti bei įgyvendinti bendrą MTEPI politiką. Tokia teisinė ir kultūrinė aplinka lėmė tai, kad geriausių užsienyje naudojamų inovacijų skatinimo priemonių pavyzdžių taikymas Lietuvoje neduoda laukiamų rezultatų, nesudaro prielaidų stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatinti naujo ir inovatyvaus verslo kūrimąsi ir konkurencingumo augimą. Tai lėmė neefektyvų valstybės biudžeto ir ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimą pastaraisiais metais ir ženklų Lietuvos atsilikimą inovacijų srityje, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Tai rodo Lietuvos inovacijų sistemos neefektyvumą. Inovacijų skatinimo politikos teisinis neapibrėžtumas sudaro palankias sąlygas neskaidriam valstybės biudžeto lėšų panaudojimui skiriant finansavimą valstybės mokslo ir studijų institucijoms bei remiant verslo inovacinę veiklą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Technologijų ir inovacijų įstatyme siūloma įtvirtinti šias pagrindines nuostatas. 1. MTI srityje siūloma naudoti bendrą tarptautinėje praktikoje bei šiame įstatyme ir MSĮ aiškiai apibrėžtų pagrindinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos rūšių sąvokų sistemą. Pagrindinės MTI sričių sąvokos Projektuose apibrėžiamos apibendrintai ir neprieštarauja EBPO ir ES taikomiems šių sąvokų apibrėžimams.
Projektuose taikomas holistinis požiūris į MTI viešojo valdymo sritis, todėl technologijų sritis Projekte apibrėžiama, kaip sritis, apimanti valstybės ir visuomenės problemų sprendimo būdus visose viešojo gyvenimo srityse, įskaitant viešąjį valdymą, saugumo ir gynybos, socialinę, kultūrinę ir kitas. Analogiškai inovacijos šiuose Projektuose apima ne tik ekonomiką, bet ir socialinę, kultūrinę ir visas kitas sritis. Sąvoka
„produktas“ Projektuose taip pat suprantama apibendrintai, t. y. apima ne tik
gaminius (prekes), paslaugas, procesus, metodus, dizaino ir meno kūrinius, bet ir bet kokius kitus valstybės ir visuomenės problemų sprendinius, įskaitant sprendinius socialinėje ir kultūrinėje srityse. MTEP veikla įstatyme siūloma apibrėžti naudojant pasaulinėje praktikoje taikomą praktiką, kuri turi būti naudojama rengiant ir tvirtinant MTEP veiklos finansavimo, skatinimo ir rėmimo programas, paraiškas ir projektus, dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacinius reikalavimus, vertinant tyrėjų bei valstybės mokslo ir studijų institucijų veiklą. 2. Siekiant horizontalios MTI viešojo reguliavimo srities politikos koordinavimo ir strateginio valdymo (t. y. valstybės strateginiams klausimams (dėl bendrosios valstybės MTI politikos formavimo, MTI prioritetų nustatymo, nacionalinio lygio mokslo ir technologijų programų inicijavimo ir pan.) svarstyti ir siūlymams Vyriausybei teikti) siūloma įkurti Vyriausybės komisiją – Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybą, kuriai pirmininkautų Ministras Pirmininkas.
Siekiant dalyvauti formuojant MTI politiką, koordinuoti MTI politikos įgyvendinimą ministerijų lygiu ir sustiprinti sektorinių ministerijų gebėjimų horizontalioje MTI srityje siūloma suteikti galimybę visose sektorinėse ministerijose įkurti mokslo, technologijų ir inovacijų tarybas ar padalinius, ar pareigybes, kurios būtų atsakingos už dalyvavimą formuojant horizontalią valstybės MTI politiką ir koordinuojant jos įgyvendinimą ūkio sektoriuose. 3. Projekte siūloma nustatyti, kad Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai padeda atlikti funkcijas (renka, analizuoja ir apibendrina informaciją ir duomenis, rengia atitinkamų pasiūlymų, teikimų, įžvalgų, planų ir kitų dokumentų projektus, teikia juos Tarybai, atlieka kitus veiksmus, būtinus Tarybos funkcijoms atlikti) MOSTA. Kadangi MOSTA atliks ne tik mokslo ir studijų, profesinio mokymo srities, bet ir technologijų ir inovacijų srities funkcijas, ateityje planuojama pakeisti jos pavadinimą į tokį, kuris atitiks jos realiai vykdomą veiklą. 4. Valstybės politikos formavimą technologijų ir inovacijų srityje priskirti ŪM kompetencijai. Taip pat Projekte nurodomos ŪM, ŠMM ir kitų ministerijų funkcijos formuojant (ŪM) ir dalyvaujant formuojant politiką technologijų ir inovacijų srityje. 5. Technologijų ir inovacijų politikai įgyvendinti įkurti šią politiką įgyvendinančią instituciją – Inovacijų agentūrą, t. y. Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuri gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą (taip nurodyta baigiamosiose nuostatose).
Toks reguliavimas pasirinktas siekiant išvengti Projekto nuostatų pakeitimų dėl planuojamo vykdyti institucijų ir įstaigų optimizavimo ir galimybės Vyriausybei pasirinkti efektyviausią politiką įgyvendinančios institucijos teisinę formą (viešoji įstaiga arba biudžetinė įstaiga). Siekiant įstatymo lygmens teisinio reguliavimo nuostatas įtvirtinti viename įstatyme, jos nustatytos Projekte, atitinkamai Lydimajame projekte MITA teisinio reguliavimo nuostatų atsisakoma. 6. Projekte taip pat siekiama aprašyti subjektus, vykdančius eksperimentinės plėtros ir inovacinę veiklą, jų finansavimo ir paramos jiems teikimo būdus. Kai kurių subjektų teisinis reguliavimas iš MSĮ perkeliamas į Projektą. 7. Inovacijų skatinimo visose naujų produktų kūrimo ir ankstyvosiose įvedimo į rinką stadijose efektyvumui padidinti Projekte siūloma sudaryti teisines prielaidas įkurti valstybinį inovacijų skatinimo fondą. Valstybinį inovacijų skatinimo fondą siūloma įkurti Izraelio valstybinio MTEP fondo, kurio operatorius – Izraelio inovacijų tarnyba, pavyzdžiu. Lietuvos valstybinis inovacijų skatinimo fondas nebūtų juridinis asmuo, jo administravimą galima būtų pavesti Vyriausybės įgaliotai institucijai (Inovacijų agentūrai). Panašiai šiuo metu veikia Kultūros rėmimo fondas ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas.
Inovacijų skatinimo fondo lėšų naudojimo paskirtis
1) finansuoti verslo įmonių, ypač naujų inovatyvių ir didelį augimo potencialą turinčių mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimąsi ir mažinti šių įmonių verslo riziką, skiriant finansavimą taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinės plėtros bei inovacinei veiklai pradinėje šių įmonių veiklos stadijoje;
2) dalinai finansuoti valstybės institucijų vykdomus inovatyviuosius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus;
3) dalinai finansuoti įstaigų, įmonių, organizacijų ir asmenų dalyvavimą tarptautinėse mokslo, technologijų ir inovacijų programose ir projektuose;
4) finansuoti kitas inovacinės veiklos rūšis. Savo veiklos pradžiojeiInovacijų skatinimo fondo lėšas galėtų sudaryti ES struktūrinės paramos investicijos, skirtos MTEP ir inovacinės veiklos skatinimui. Vėliau šias lėšas sudarytų, lėšos, sukauptos iš atlygintinos paramos ūkio subjektams, t. y. lėšos, grįžtančios iš įmonių, sėkmingai panaudojusių valstybės skatinamąjį finansavimą, Inovacijų agentūrai šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, palūkanų ir delspinigių, kitos paramos, labdaros ir kitos lėšos. Finansiškai sustiprėjęs šis fondas galėtų kompensuoti ES struktūrinės paramos MTEP ir inovacinei veiklai mažėjimą ateityje. Valstybinis inovacijų fondas užtikrintų stabilų ir tvarų finansinį šaltinį, skirtą inovacijų skatinimui, ypač remiant didesnės rizikos projektus, kurių dabar nefinansuoja privatūs ir mišrūs rizikos fondai. Valstybinio inovacijų fondo teisinį reguliavimą (fondo sudarymo, valdymo, administravimo ir lėšų panaudojimo tvarką) nustatys atskiras įstatymas. Projekte taip pat įtvirtinamos kitos MTI sistemos teisinio reguliavimo sistemiškumui reikalingos nuostatos. 5.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta ŪM užsakymu 2015 m. buvo atlikta Inovacijų skatinimo įstatymo projekto poveikio verslo sąlygoms analizė (Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo įstatymo projekto išsamaus ex-ante poveikio verslo sąlygoms vertinimo atlikimo analizės ataskaita, advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“, Vilnius, 2015 m. kovas). Pažymėtina, kad Projektas buvo rengiamas Ūkio ministerijos parengto Inovacijų skatinimo įstatymo projekto pagrindu. Šioje studijoje pažymima, kad ŠMM ir ŪM formuodamos MTI politiką ir ją įgyvendindamos turi skirtingus strateginius tikslus: ŪM – konkurencingumo didinimo, ŠMM – efektyvaus MTEP mokslo ir studijų institucijose ir studijų sistemos funkcionavimo. Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, ŪM negali tinkamai ir efektyviai įgyvendinti savo veiklos strateginio tikslo – inovacijų aplinkos gerinimo, nes ŠMM pavesta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sritis, kurios dalis (eksperimentinė plėtra) susijusi su verslu ir yra neatsiejama inovacijų ciklo dalis. Todėl šioje studijoje daroma išvada, kad institucinė sąranga MTI politikos formavimo srityje (ministerijų lygiu) neužtikrina tinkamo ir efektyvaus MTEP veiklos ir inovacijų veiklos skatinimo politikos formavimo. Atsižvelgiant į šios studijos išvadas atliktas Technologijų ir inovacijų įstatymo poveikio vertinimas. 1. Pagal šį vertinimą priėmus Technologijų ir inovacijų įstatymą planuojamas ženklus teigiamas poveikis valstybės finansams:
įgyvendinančių institucijų skaičius, todėl sumažės MTI sistemos valdymo kaštai. MTI politiką įgyvendinančių institucijų tinklo konsolidavimas konsoliduotų ir MTI srities ekspertus, kurių paslaugomis naudojasi šios institucijos bazės, o tai savo ruožtu sumažintų ekspertines sąnaudas. 1.2.
finansams planuojamas dėl spartesnio negu status quo atveju BVP augimo, kurį lemia valstybės inovatyvumo augimas. Sukūrus inovacijų skatinimui palankesnį teisinį reguliavimą, užtikrinus efektyvesnį MTI politikos koordinavimą ir strateginį valdymą, konsolidavus MTI politiką įgyvendinančių institucijų tinklą ir sukūrus efektyviau veikiančią paramos inovacijoms infrastruktūrą, pagerės inovacinė aplinka, kuri sukels sinerginį teigiamą daugelio veiksnių poveikį valstybės finansams. Tarp šių veiksnių minėtini: inovatyvios produkcijos augimas, eksporto, ypač pažangių technologijų, augimas, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo augimas, talentų pritraukimo augimas (protų nutekėjimo tendencijos pakeitimas į protų sugrįžimą ir kitų valstybių aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas). Tai savo ruožtu verslo subjektams leis sukurti ženkliai daugiau inovatyvių produktų ir taip padidinti konkurencingumą ir sparčiau didinti BVP. 1.3. Galimą dalies surenkamų mokesčių praradimą dėl didesnio inovatyvaus verslo naudojimosi mokesčių lengvatomis minėtas sinerginis efektas visiškai kompensuos. 1.4. Esminės MTI sistemos pertvarkos pagal įstatymo nuostatas teigiamas poveikis valstybės finansams planuojamas ir dėl spartesnio bei efektyvesnio valstybės biudžeto investicijų į MTEP atsipirkimo, t. y. spartesnio ir efektyvesnio mokslo rezultatų komercinimo. 1.5. Labai didelis teigiamas poveikis valstybės finansams numatomas dėl inovacijų viešajame sektoriuje paskatinimo. Taikant siūlomas priemones padidinus valstybės institucijų padalinių ir darbuotojų, atsakingų už viešuosius pirkimus, gebėjimus MTI srityje ir MTI sistemoje įdiegus ikiprekybinių pirkimų ir inovatyvių viešųjų pirkimų schemas, viešieji pirkimai vyktų efektyviau, būtų racionaliau ir skaidriau panaudojami valstybės biudžeto pinigai, viešasis sektorius veiktų efektyviau. 2.
2Poveikis ekonomikai:
Ilgalaikis ir tvarus valstybės ekonomikos augimas, aukštas produktyvumo lygis gali būti užtikrintas aktyviai plėtojant inovacijas kuriantį verslą. Atsižvelgiant į inovacinės veiklos reikšmę ekonomikai ir į kompleksinį, strateginį jos pobūdį, valstybės parama plėtojant ir aktyvinant inovacijas versle yra ne tik galima, bet ir būtina. Viešosios inovacijų sistemos plėtra ir jos veiksmingumo didinimas yra itin svarbus uždavinys, reikalaujantis viešojo ir privataus sektorių susitelkimo. Teikiamo įstatymo įtaka šalies ekonomikai visų pirma pasireikš didėjančiu inovatyvių įmonių skaičiumi ir didesnės pridėtinės vertės produkcijos mastu bendros įmonių pajamų struktūros atžvilgiu. Statistikos departamento duomenimis, inovatyvios įmonės yra apie 4,4 karto efektyvesnės už neinovatyvias, o į MTEP investuojančiose įmonėse darbo našumas yra apie 3 kartus didesnis negu kitose įmonėse. Šios dvi dedamosios sudarys pagrįstą pagrindą didėti Lietuvos verslo tarptautiniam konkurencingumui. Teigiamą poveikį ekonomikai lems tie patys veiksniai, kurie pateikti poveikio valstybės finansams aprašyme. Detalizuojant pertvarkytos Lietuvos MTI sistemos arba pagerėjusios inovacinės aplinkos veiksnius, galinčius turėti teigiamos įtakos ekonomikai, galima paminėti sverto efektą, kuris vienareikšmiškai patvirtintas pažangiose valstybėse: padidinus valstybės investicijas į MTEP veiklą ir ypač į EP veiklą, t. y. suteikiant verslui valstybės paramą naujų aukštos pridėtinės vertės (rizikingų) produktų kūrimo srityje, verslas, matydamas kryptingą ir ilgalaikę valstybės dalijimosi su verslu rizika politiką, bus skatinamas drąsiau investuoti ir savo lėšų.
Todėl pagal įstatymą MTI sistemoje planuojamos Valstybinio inovacijų fondo, ikiprekybinių pirkimų, inovatyvių viešųjų pirkimų ir kitos priemonės, kuriomis valstybė prisiima dalį naujų produktų sukūrimo rizikos ir garantuoja būti vienu iš pirmųjų inovatyvių produktų pirkėjų, paskatina tokių produktų atsiradimą rinkoje ir ekonomikos augimą. Kitas ekonomikos augimą paspartinsiantis veiksnys yra holistinis MTI teisinio reguliavimo konsolidavimas, kuris ekonomiškai motyvuotų pagrindinius inovacijų proceso veikėjus – mokslą ir verslą produktyviam bendradarbiavimui ir investicijų į mokslą pavertimui pridėtine verte. 3. Poveikis verslui:
produktų kūrimo (EP) veiklai:
MTEP veiklai;
daugiau naudosis valstybės teikiamomis mokesčių lengvatomis MTEP veiklai. 3.2. Dėl didesnio mokslininkų suinteresuotumo vykdyti EP veiklą verslas gaus (galės nusipirkti) daugiau MTEP paslaugų iš mokslo. 3.3. Naudodamasis inovacijų paklausos priemonėmis (ikiprekybiniai pirkimai, inovatyvūs viešieji pirkimai ir pan.) verslas galės mažesnėmis sąnaudomis kurti ir diegti į rinką naujus produktus. 3.4. Per valstybinį inovacijų fondą bus skatinami rizikingesni inovatyvių startuolių projektai. 4.
4Poveikis mokslui:
veiklai. Dėl aiškesnio EP veiklos apibrėžimo (EP veikla bus pripažįstama tokios veiklos rūšys, kaip standartų rengimas, etalonų palaikymas, naujų produktų testavimo, metrologijos, standartizavimo, patikros paslaugos ir kt.) ir skatinimo mokslo ir studijų institucijos gaus papildomą biudžetinį finansavimą už EP veiklos rezultatus, EP veiklos finansavimo sąskaita didės tyrėjų atlyginimai. Šis mokslo ir studijų institucijų EP veiklos rezultatų pripažinimas ypač aktualus socialinių, ir humanitarinių mokslų sričių institucijoms, kurios vykdo EP veiklą (programų, metodikų ir rekomendacijų rengimas valstybės institucijoms, kita praktinė veikla, reikalaujanti mokslinės kompetencijos, tačiau nepripažįstama, kaip mokslinė). 4.2. Mokslas bus labiau motyvuojamas kurti naujus produktus, t. y. vykdyti EP veiklą, ir taip uždirbti iš verslui teikiamų paslaugų. 4.3. Padidės mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjeros pasirinkimo galimybės (jie galės rinktis ne tik dėstytojo ir mokslininko, bet ir inžinieriaus-technologo karjerą). 4.4. Mažins protų nutekėjimą ir skatins protų sugrįžimą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad, priėmus Projektą, Lydimąjį projektą ir Projektų įgyvendinamuosius teisės aktus, būtų išgryninta MTI srities terminija ir suvienodinta jos taikymo tiek mokslo ir studijų sistemoje, tiek versle praktika. Įvedus bendrą ir aiškią mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos rūšių nustatymo (pripažinimo) ir vertinimo sistemą, būtų iš esmės sumažintos institucijų, įmonių ir tyrėjų vykdomų MTEPI veiklos rūšių, MTEP programų ir projektų ir jų atskaitų subjektyvaus vertinimo galimybės. Šiuo metu dėl MTI terminijos neapibrėžtumo ir prieštaringumo MTEPI veiklos rūšių vertinimas sukuria papildomą administracinę naštą verslui, iškraipo statistinius duomenis. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai Priimto Projekto nuostatos turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes:
Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto Projekto nuostatos turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes:
MTI infrastruktūrą inovatyviam verslui ir paskatins atsiskyrusių (angl.
„spin-off“) inovatyvių įmonių ir startuolių steigimąsi valstybėje;
Kartu su Projektu teikiamas Lydimasis projektas. Tam kad įsigaliotų Projekto nuostatos, susijusios su Inovacijų skatinimo fondu, turės būti priimtas Inovacijų skatinimo fondo įstatymas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Projekte įvedamos naujos arba taisomos sąvokos ir jas įvardijantys terminai bei jų apibrėžiami Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikti įvertinti ir aprobuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminų pakomisei. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti ŪM kartu su ŠMM turės pakeisti Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“. Taip pat ŪM parengs ir pateiks Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo įgyvendinimo“. Subjektai, patvirtinę atitinkamas konkursines programas, turės jas patikslinti (pakeisti arba priimti naujas), atsižvelgdami į Projekto nuostatas. Atsižvelgiant į naujas funkcijas turės būti pakeisti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstatai. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinus įstatymo projektą ir susijusių įstatymų pakeitimus, bus optimizuota MTI sistemos institucinė sandara, sumažintas įgyvendinančių institucijų skaičius ir atitinkamai – jų valdymo išlaidos, taigi sistemos administravimo išlaidos. Optimizavus inovacijų skatinimo principus ir padidinus valstybės inovacijų skatinimo politikos efektyvumą, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tikimasi ženklaus biudžeto lėšų sutaupymo. Detalesnė informacija apie planuojamus sutaupymus taps žinoma atlikus MTI politiką įgyvendinančių institucijų optimizavimo studiją. 13. Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto derinimo su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene metu gauti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos raštai, kuriuose minėti subjektui iš esmės pritaria Projektui. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis „Mokslas“,
„technologijos“, „inovacijos“, „moksliniai tyrimai“, „eksperimentinės plėtros veikla
(plėtra)“, „mokslinė veikla“, „technologinė veikla“, „inovacinė veikla“, „produktas“, „verslas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. Be to, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje turi būti išbraukti pertekliniai trumpiniai. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama konkrečios valstybės įstaigos – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro - veikla, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Valstybės įgaliota įstaiga“ įrašytini
žodžiai „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad žodis „įstaiga“ keičiamame įstatyme yra plačiai vartojamas, projekto
įstaiga)“ įrašytini žodžiai „(toliau šiame straipsnyje – Įstaiga)“. 5. Projekto
įstatyme, nei kituose įstatymuose neapibrėžta sąvoka „mokslo ir technologijų organizacijos“. Siūlytina šią sąvoką apibrėžti arba tikslinti. 6.
ir projekto lyginamasis variantas nedera tarpusavyje, t.y. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procesas, kai tuo tarpu projekto lyginamajame variante integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo procesas išbrauktas, paliekant tik plėtros procesą. 7. Projekto
„netekusia“. 8. Projekto
„nacionalinių mokslo programų“ sąvoka derintina su kartu teikiamo Technologijų
ir inovacijų įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-2269) vartojama „nacionalinės mokslo ir technologijų programos“ sąvoka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje įvedama dar viena nauja formuluotė -
„nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa“. Vertinant
šias nuostatas, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį dalyką tiesiog vartojamos skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų, nacionalinių mokslo bei nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. 9. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama formuluotė „eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla. Atsižvelgiant į tai, vietoj kai kuriose projekto nuostatose vartojamos „eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji sąvoka „eksperimentinė plėtra“. 10.
straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj žodžio „gautos“ įrašytinas žodis „gautų“. 11. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos vietomis. 12. Projekto
braukti kaip perteklinį, arba jame pateikti nuorodą į konkrečias keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės užsakymus eksperimentinei veiklai mokslo ir studijų institucijose. 13. Projekto
mokslo ir technologijų programų“ sąvoka derintina su šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose vartojamomis „konkursinių mokslinių tyrimų“ bei „konkursinių technologijų programų“ sąvokomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-30 Nr. XIIIP-2270(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2018-06-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 30 dalį siūlome dėstyti taip: „Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. Be to, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje turi būti išbraukti pertekliniai trumpiniai. Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
2 Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama konkrečios valstybės įstaigos – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro - veikla, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Valstybės įgaliota įstaiga“ įrašytini žodžiai „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
1 Atsižvelgiant į tai, kad žodis „įstaiga“ keičiamame įstatyme yra plačiai vartojamas, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „(toliau – įstaiga)“ įrašytini žodžiai „(toliau šiame straipsnyje – Įstaiga)“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
1 Projekto 6 straipsniu keičiamoje įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra vartojama nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose neapibrėžta sąvoka „mokslo ir technologijų organizacijos“. Siūlytina šią sąvoką apibrėžti arba tikslinti. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
12 Projektas ir projekto lyginamasis variantas nedera tarpusavyje, t.y. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procesas, kai tuo tarpu projekto lyginamajame variante integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų
(slėnių) kūrimo procesas išbrauktas, paliekant tik plėtros procesą. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
dėstomojoje dalyje vietoj žodžio „netekusiu“ įrašytinas žodis „netekusia“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
132 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama „nacionalinių mokslo programų“ sąvoka derintina su kartu teikiamo Technologijų ir inovacijų įstatymo projekte (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-2269) vartojama „nacionalinės mokslo ir technologijų programos“ sąvoka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje įvedama dar viena nauja formuluotė -
„nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa“. Vertinant šias nuostatas, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos
nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį dalyką tiesiog vartojamos skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų, nacionalinių mokslo bei nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
15 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama formuluotė
„eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos
„eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma
moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla. Atsižvelgiant į tai, vietoj kai kuriose projekto nuostatose vartojamos „eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji sąvoka „eksperimentinė plėtra“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
110 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj žodžio „gautos“ įrašytinas žodis „gautų“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
23 Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos vietomis. Pritarti 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
8 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 8 dalies antrąjį sakinį reikėtų braukti kaip perteklinį, arba jame pateikti nuorodą į konkrečias keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės užsakymus eksperimentinei veiklai mokslo ir studijų institucijose. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
9 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 9 dalyje vartojama „konkursinių mokslo ir technologijų programų“ sąvoka derintina su šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose vartojamomis
„konkursinių mokslinių tyrimų“ bei „konkursinių technologijų programų“
sąvokomis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. 2270, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė
Švietimo ir mokslo komitetas
4,
2018-06-20
Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Giriūnienė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, Švietimo ir mokslo ministerijos Technologijų ir inovacijų skyriaus vyriausioji specialistė Dainė Denisovienė, Mokslo skyriaus vedėja Vilma Popovienė, kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, ūkio viceministras Gintaras Vilda, Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktorius Dmitrijus Kuceričius, ūkio ministro patarėja Olga Vėbrienė, biochemikas akad. Arvydas Jaanulaitis, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Jankauskas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Juras Banys, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas Ramojus Reimeris, Lietuvos verslo konfederacijos gen. Direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Almeda Kurienė, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 30 dalį siūlome dėstyti taip: „Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme“. Nepritarti Argumentai: Siūloma šią perteklinę nuostatą išbraukti, kadangi ji nėra būtina. Taip pat neturėtų būti fiksuojama, kad Technologijų ir inovacijų įstatymo viršenybė prieš Mokslo ir studijų įstatymą. Be to kitos sąvokos, neapibrėžtos šiame įstatyme, gali būti apibrėžtos ir kituose įstatymuose, ir ne tik Technologijų ir inovacijų įstatyme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. Be to, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje turi būti išbraukti pertekliniai trumpiniai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama konkrečios valstybės įstaigos – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro - veikla, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Valstybės įgaliota įstaiga“ įrašytini žodžiai „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamame įstatyme yra plačiai vartojamas, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „(toliau – įstaiga)“ įrašytini žodžiai „(toliau šiame straipsnyje – Įstaiga)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-046 5.
Projekto 6 straipsniu keičiamoje įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra vartojama nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose neapibrėžta sąvoka „mokslo ir technologijų organizacijos“. Siūlytina šią sąvoką apibrėžti arba tikslinti. Pritarti Pasiūlymas: projekto iniciatoriams apibrėžti sąvoką
kanceliarijos Teisės departamentas
nedera tarpusavyje, t.y. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procesas, kai tuo tarpu projekto lyginamajame variante integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo procesas išbrauktas, paliekant tik plėtros procesą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
„netekusiu“ įrašytinas žodis „netekusia“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama „nacionalinių mokslo programų“ sąvoka derintina su kartu teikiamo Technologijų ir inovacijų įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-2269) vartojama „nacionalinės mokslo ir technologijų programos“ sąvoka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje įvedama dar viena nauja formuluotė - „nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa“. Vertinant šias nuostatas, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį dalyką tiesiog vartojamos skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų, nacionalinių mokslo bei nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. Pritarti 9.
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama formuluotė „eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma moksliniais tyrimais ir
(arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla. Atsižvelgiant į tai, vietoj kai kuriose projekto nuostatose vartojamos „eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji sąvoka „eksperimentinė plėtra“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj žodžio „gautos“ įrašytinas žodis „gautų“. Pritarti
nuoseklumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos vietomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 8 dalies antrąjį sakinį reikėtų braukti kaip perteklinį, arba jame pateikti nuorodą į konkrečias keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės užsakymus eksperimentinei veiklai mokslo ir studijų institucijose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 9 dalyje vartojama „konkursinių mokslo ir technologijų programų“ sąvoka derintina su šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose vartojamomis
„konkursinių mokslinių tyrimų“ bei „konkursinių technologijų programų“
sąvokomis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo Audito komitetas 2018-06-15 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. 2270, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2270, Komiteto išvadai ir siūlyti Pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą pagal Teisė departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-201 Argumentai: Siūloma išbraukti 30 dalį, kadangi šis siūlymas perteklinis. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos gali būti apibrėžtos ir kituose įstatymuose, ne tik Technologijų ir inovacijų įstatyme. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnį 30 dalimi: „30. Kitos Įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Technologijų ir inovacijų įstatyme.“ Pritarti Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-20 Argumentai: Siūloma patikslinti Eksperimentinės plėtros sąvoką ir išbraukti žodį „arba“, kad nebūtų dviprasmybių ir atitiktų sąvokas europiniu lygmeniu. Patikslinti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. Pritarti Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-20 Argumentai:
Siūloma neišbraukti iš keičiamo įstatymo 84 straipsnio žodžių „eksperimentinė plėtra“, kadangi eksperimentinė plėtra neatsiejama nuo mokslinių tyrimų ir europinėje erdvėje ji vartojama būtent tokia. Jeigu bus išbraukta žodžiai „eksperimentinė plėtra, reikš, kad mokslo ir studijų institucijose lieka tik moksliniai tyrimai, o eksperimentinės plėtros nelieka. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 9 straipsnio keičiamo įstatymo 84 straipsnį:
Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 84 straipsnis. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas 1.
Moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams ir meno veiklai;
2) pagal nacionalines mokslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas;
3) pagal konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautos lėšų. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, nauja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Šių programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4.
plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6. Programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 8. Konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. Valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai mokslo ir studijų institucijose reguliuoja šis įstatymas. 9. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo ir technologijų programose.“
7Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. Komiteto pirmininkas Eugenijus
Jovaiša Komiteto biuro patarėja Rūta Norkienė
komitetaS
4, 14, 15, 21,
dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris.
Kviestieji asmenys: Kviestieji asmenys: Saulė Mačiukaitė-Žvinienė – Prezidentės patarėja, Kristina Biraitė – Prezidentės patarėja, Vilma Popovienė -ŠMM Mokslo skyriaus vedėja, Jurgis Vasiliauskas –ŠMM Technologijų ir inovacijų skyriaus vyr. specialistas, Eugenijus Jovaiša – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Gintaras Steponavičius
Giedrius Viliūnas – ŠMM viceministras, Eugenijus Butkus – ŠMM ministrės patarėjas, Romualdas Kalytis – Ūkio ministerijos atsovas, Dmitrij Rancev – Ūkio ministerijos Teisės ir pirkimų departamento Teisėkūros skyriaus patarėjas, Ramojus Reimeris – MOSTA l.e. direktoriaus pareigas, Olga Vėbrienė – Ūkio ministro patarėja, Gintaras Vilda – Ūkio viceministras, Janina Krušinskaitė – Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus vedėja, Audronė Drungilaitė – Asociacijos Lietuvos dizaino forumas vykdančioji direktorė, Tomas Musteikis
Gintaras Valušis- FTMC direktorius, Jelena Jarmakovič – Seimo teisės departamento patarėja, Darius Verseckas - Verslo žinios, Gintas Kimtys- MITA, Petras Balkevičius – Lietuvos lazerių asociacijos vykd. direktorius, Rimantas Jankauskas - Vilniaus universiteto prorektorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 30 dalį siūlome dėstyti taip: „Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme“. Pritarti Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 30 dalį išdėstyti taip: „30. Kitos šiame įstatyme vartojamos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. Be to, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje turi būti išbraukti pertekliniai trumpiniai. Pritarti Pasiūlymas:
keičiamą 14 straipsnį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) ir kitos ministerijos. 2.
įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Technologijų ir inovacijų įstatymo
straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Valstybinis studijų fondas, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos. 3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
2 Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama konkrečios valstybės įstaigos – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro - veikla, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Valstybės įgaliota įstaiga“ įrašytini žodžiai „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
1 Atsižvelgiant į tai, kad žodis „įstaiga“ keičiamame įstatyme yra plačiai vartojamas, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„(toliau – įstaiga)“ įrašytini žodžiai „(toliau šiame straipsnyje –
Įstaiga)“. Pritarti Pasiūlymas:
keičiamo 21 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau šiame straipsnyje – įstaiga Įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
1 Projekto
šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose neapibrėžta sąvoka „mokslo ir technologijų organizacijos“. Siūlytina šią sąvoką apibrėžti arba tikslinti. Pritarti Pasiūlymas:
keičiamo 23 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos, mokslo ir technologijų organizacijos) turi kryptingai prisidėti rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingus produktus, kuriant ir diegiant pažangiąsias technologijas, skatinant inovacijas visuose pramonės ir paslaugų sektoriuose, tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
12 Projektas ir projekto lyginamasis variantas nedera tarpusavyje, t.y. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procesas, kai tuo tarpu projekto lyginamajame variante integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo procesas išbrauktas, paliekant tik plėtros procesą. Pritarti Dėl 6 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 1 dalies Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą.
Pasiūlymas:
keičiamo 23 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2 Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
„netekusia“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 7 straipsnio dėstomąją dalį išdėstyti taip: „Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 1 dalį“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
132 Projekto
„nacionalinių mokslo programų“ sąvoka derintina su kartu teikiamo
Technologijų ir inovacijų įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-2269) vartojama
„nacionalinės mokslo ir technologijų programos“ sąvoka. Be to, atkreiptinas
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje įvedama dar viena nauja formuluotė - „nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa“. Vertinant šias nuostatas, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį dalyką tiesiog vartojamos skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų, nacionalinių mokslo bei nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. Pritarti Pasiūlymas:
keičiamą 84 straipsnį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas 1.
Moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;;
2) pagal nacionalines mokslo ir technologijų programas;
3) pagal konkursines mokslinių tyrimų programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros inovacinei veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautos gautų lėšų. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų programos – mokslinių tyrimų darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, nauja mokslinių tyrimų infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslo programos – konkursinės programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Šių programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4 3. Konkursinės mokslinių tyrimų programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5 4.
paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6 5. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7 6. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 8 7. Nacionalines mokslo ir technologijų programas, konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros inovacinei veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. Valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai mokslo ir studijų institucijose reguliuoja šis įstatymas. 9 8. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo mokslinių tyrimų programose ir konkursinėse technologijų programose.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
15 Projekto
formuluotė „eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla.
Atsižvelgiant į tai, vietoj kai kuriose projekto nuostatose vartojamos
„eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji
sąvoka „eksperimentinė plėtra“ Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
110 Projekto
„gautos“ įrašytinas žodis „gautų“. Pritarti
Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
23 Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos vietomis. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
8 Projekto
braukti kaip perteklinį, arba jame pateikti nuorodą į konkrečias keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės užsakymus eksperimentinei veiklai mokslo ir studijų institucijose. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
9 Projekto
mokslo ir technologijų programų“ sąvoka derintina su šio straipsnio 1 dalies
technologijų programų“ sąvokomis. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus universitetas,
<...>
Nemažai TIĮ projekto straipsnių yra susiję su mokslo politikos formavimu, dalyvavimo tarptautinėse mokslo programose koordinavimu (14 strp. 2 d. 6 p.), integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę (14 strp. 2 d. 10 p.), nacionalinių mokslo ir technologijų programų iniciavimu ir pan. T.y. į LR mokslo ir studijų įstatymu ir kitais ŠMM teisės aktais reguliuotinų klausimų sprendimą. Iš viso abejotinas TIĮ projekto 4 straipsnio reikalingumas, tikslingumas ir suderinamumas su Mokslo ir studijų įstatymu. Šio straipsnio 3 d. nurodoma, kad mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, tačiau to paties straipsnio 1 d. nustatoma mokslo paskirtis, o 2 d. nustatomos mokslo veiklos rūšys. Lieka neaišku kokia TIĮ projekto 4 straipsnio paskirtis. Pastebėtina ir tai, kad šio straipsnio poreikio neatspindi ir TIĮ projekto pavadinimas - Technologijų ir inovacijų įstatymas. Atsižvelgti Pasiūlymo turinys nesusijęs su Projektu. Pastabai pritarta svarstant Projektą Nr. XIIIP-2269 ir Projekte Nr. XIIIP-2269 patikslinti Projekto Nr. XIIIP-2269 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktai. 2. Vilniaus universitetas,
projekto 8 straipsnis Iš esmės diskutuotinas TIĮ projekto 8 straipsnyje nustatytų principų taikomumas mokslinių tyrimų atžvilgiu. TIĮ projekto 4 str. 3 d. pasisakoma, kad mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, tačiau aptariamo straipsnio nuostatos paneigia 4 str. 3 d. Mokslinių tyrimų, kurie yra mokslo sudėtinė ir neatsiejama dalis, principai nustatyti Mokslo ir studijų įstatymo 3 str. 1 d.
aptariamame straipsnyje, tačiau kai kurie straipsnyje minimi principai neturėtų būti taikomi mokslo ir studijų institucijoms, kaip antai verslo etikos. Taip pat nėra aišku kaip mokslinių tyrimų atžvilgiu gali būti taikomas nediskriminavimo principas. Šio straipsnio vertinimą apsunkina ir tai, kad TIĮ projekte nepateikiamas principų turinys – tai galimai sąlygos neskaidrius bei neobjektyvius TIĮ projekte minimų subjektų vertinimus.<...> Atsižvelgti Pasiūlymo turinys nesusijęs su Projektu. Pastabai pritarta svarstant Projektą Nr. XIIIP-2269 ir Projekte Nr. XIIIP-2269 patikslintas Projekto Nr. XIIIP-2269 8 straipsnis. 4. Vilniaus universitetas,
<...>
straipsnio 1 ir 2 dalimi Užuot koncentravus ribotų biudžeto asignavimų mokslo ir studijų institucijoms paskirstymą į vieną sistemą (viena institucija, viena ataskaita, vienas sprendimas), ją siūloma dar labiau fragmentuoti (14 strp. 2 dalies 8-9 p. [Vyriausybės įgaliota institucija] vadovaudamasi Vyriausybės arba jos įgaliotos VTĮ politiką formuojančios ministerijos patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą; atsižvelgdama į (…) vertinimo rezultatus teikia siūlymus VTĮ politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos):
studijų institucijų mokslinės veiklos palyginamuoju vertinimu ir kasmetiniu vertinimu, kokia papildoma administracinė našta bus sukuriama mokslo ir studijų institucijoms.
Toks klausimas nebūtų keliamas, jei teikiamų TIĮ Projekto bei MIĮ Projekto lydinčiuose dokumentuose būtų bent jau preliminariai išdėstyti pokyčiai, kurie identifikuotų mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklos finansavimo modelį. Tai ypač aktualu, nes šiemet vykdomas palyginamasis vertinimas, reikalaujantis itin didelių laiko sąnaudų renkant įvairius duomenis apie MTEP veiklas, kuris turėtų projektuoti MTEP veiklos finansavimą penkeriems metams į priekį.
vertinimo mechanizmas, kai pirmiausiai atliekamas vertinimas, o tik po to siūloma lėšų paskirstymo metodika, prieštarauja teisei ir logikai.
„[Eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdančių subjektų vykdoma eksperimentinė plėtra finansuojama]: iš
valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų eksperimentinei plėtrai”. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “eksperimentinės plėtros finansavimą mokslo ir studijų institucijose reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas”.
Tačiau šis teiginys prieštarauja TIĮ Projekto 14 straipsnio 2 dalies 9-am punktui, kuriuo teigiama, kad “[Vyriausybės įgaliota institucija], atsižvelgdama į šios dalies 8 punkte nurodyto vertinimo rezultatus teikia siūlymus VTĮ politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos”.
straipsnio 1 dalies 1-ame punkte nėra detalizuojama, kurie konkrečiai eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdantys subjektai (jų baigtinis sąrašas pateikiamas 18 straipsnyje) gali pretenduoti į bazinio finansavimo lėšas, tuo tarpu 14 straipsnio 2 dalies 9 punkte jau kalbama tik apie mokslo ir studijų institucijas. Tuo tarpu MIĮ projekte teigiama, kad “Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. Lietuvos mokslo taryba (…) organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, (…) vertinimą”.<...> Atsižvelgti Pasiūlymo turinys nesusijęs su Projektu. Pastabai pritarta iš dalies svarstant Projektą Nr. XIIIP-2269 ir Projekte Nr. XIIIP-2269 patikslinta Projekto Nr. XIIIP-2269 21 straipsnio 2 dalis. 6. Vilniaus universitetas, 2018-06-13 <...> 6. TIĮ projekto
pateikiama nuoroda į LR Mokslo ir studijų įstatymą – “Ūkio subjektų valstybės finansavimą moksliniams tyrimams reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas” – nekoreliuoja su Mokslo ir studijų įstatymo 1-ame straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtimi.
Atitinkamai kvestionuotinas ir MIĮ projekto 9 strp. numatytas LR Mokslo ir studijų įstatymo 84 strp. papildymas 9 dalimi.<...> Atsižvelgti Pasiūlymo turinys nesusijęs su Projektu. Pastabai pritarta svarstant Projektą Nr. XIIIP-2269 ir Projekte Nr. XIIIP-2269 patikslintas Projekto Nr. XIIIP-2269 23 straipsnis. 8. Vilniaus universitetas, 2018-06-13 <…> 18 strp. 1 d. 1 p. pateikiama valstybinių mokslo ir studijų institucijų detalizacija “valstybinės mokslo ir studijų institucijos: valstybinės aukštosios mokyklos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai” prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 6 ir 7 strp. nuostatoms, kuriomis šioms institucijoms priskiriami universitetai, kolegijos ir mokslinių tyrimų institutai; <...> Atsižvelgti Pasiūlymo turinys nesusijęs su Projektu. Pastabai pritarta svarstant Projektą Nr. XIIIP-2269 ir Projekte Nr. XIIIP-2269 patikslintas Projekto Nr. XIIIP-2269 18 straipsnis. 13. Vilniaus universitetas, 2018-06-13
<...>
TIĮ projekte yra apibrėžiama „konkursinės technologijų programos“ sąvoka (2 strp. 10 d.), tačiau papildomai kalbama apie „taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programas” (12 strp. 1 d. 2 p.), “nacionalines technologijų programas” (14 strp. 2 d. 1 p.), “nacionalines mokslo ir technologijų programas” (21 strp. 1 d. 2 p.), o MIĮ projekte ir
“nacionalines mokslo programas”, “konkursines mokslinių tyrimų
programas” (MIĮ projekto 9 strp.). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 14. Vilniaus universitetas, 2018-06-13 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas TIĮ projektui bei šio projekto teikimo aiškinamąjį raštą, atkreiptinas dėmesys, kad:
2.
Technologijų ir inovacijų įstatymo tikslas – „sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas“, ir Įstatymo apimtis – „įstatymas nustato mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sandarą, mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą“, kuria Technologijų ir inovacijų įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo sąveikos koliziją ir kuruojamų/aptariamų sferų persidengimą. 3. lygiagrečiai LR Ūkio ministerijos teikiami Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, jų nederinant su LR Švietimo ir mokslo ministerija – pagrindine politiką formuojančia ministerija mokslo ir studijų srityje, ir planuojamas LR Ūkio ministerijos vaidmuo mokslo politikoje („mokslo politiką formuojančių sprendimų“ inicijavimas, Technologijų ir inovacijų įstatymo 9 str. 1 dalis), iliustruoja pagrindinę mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sąveikos bei fragmentacijos problemą: negebėjimą bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų;
<...>
Atsižvelgti Pasiūlymo turinyje nėra konkrečių pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto nuostatų. Kiti teiginiai nepagrįsti argumentais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2018-06-13
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr.
2270, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas. Pritarti
komitetas, 2018-06-20
technologijų ir inovacijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2270, Komiteto išvadai ir siūlyti Pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą pagal Teisė departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies3 Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-06-201 Argumentai: Siūloma išbraukti 30 dalį, kadangi šis siūlymas perteklinis. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos gali būti apibrėžtos ir kituose įstatymuose, ne tik Technologijų ir inovacijų įstatyme. Pasiūlymas:1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 30 dalimi:
„30. Kitos Įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos
Technologijų ir inovacijų įstatyme.“ Nepritarti Argumentai Pasiūlymas nekoreliuoja su Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 išvados 1 punktu. Teisės departamentas neįvertino šios nuostatos kaip perteklinės, o atvirkščiai – pasiūlė patobulinti. Pasiūlymo argumentuose klaidingai nurodoma, kad šios nuostatos parašymas užkirs kelią sąvokoms apibrėžti kituose įstatymuose. Atvirkščiai, ši nuostata užtikrina sisteminį abiejų įstatymų taikymą. Išbraukus šią nuostatą atsiras teisinė spraga, nes nebus aišku, kokiame įstatyme apibrėžtos tokios sąvokos, kaip „konkursinė technologijų programa“, „inovacija“, „inovacinė veikla“, „valstybės užsakymas inovacinei veiklai“ ir kt. 4 Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-06-201 N Argumentai:
Siūloma patikslinti Eksperimentinės plėtros sąvoką ir išbraukti žodį „arba“, kad nebūtų dviprasmybių ir atitiktų sąvokas europiniu lygmeniu.
Pasiūlymas: Patikslinti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine
patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. Nepritarti Argumentai:
Komiteto posėdžio metu buvo sutarta, kad bus naudojama šiuo metu galiojantis sąvokos apibrėžimas ir ši sąvoka nebus keičiama. Taip pat, pažymėtina, kad rengiant Technologijų ir inovacijų įstatymo projektą buvo siekiama, kad jame naudojamos sąvokas ir jų apibrėžimai, neprieštarautų tarptautinei praktikai, EBPO ir ES institucijų naudojamai terminijai, kartu atsižvelgiant į Lietuvos teisinės sistemos ypatumus, t. y. kad sąvokos nebūtų pažodžiui verčiamos, o pritaikomos prie nacionalinės teisinės sistemos. Šios sąvokos buvo suderintos su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminijos pakomise. Kartu pažymėtina, kad Oslo vadovas ir Frascati vadovas nėra teisės aktai, nėra įpareigojančio pobūdžio, o yra tik rekomendacijos. Be to ES teisės aktai neįpareigoja Lietuvos Respublikos pažodžiui perkelti „eksperimentinės plėtros“ sąvokos iš rekomendacinio pobūdžio dokumentų. Be to šiuo metu galiojanti „eksperimentinės plėtros“ sąvoka, kuri ir siūloma įtvirtinti Technologijų ir inovacijų įstatyme, neprieštarauja Oslo ir Frascati vadovams. Be to pažymėtina, kad šią dieną įstatymo lygmeniu įtvirtinta sąvoka
„eksperimentinė plėtra“ ir jos apibrėžime nustatyta formuluotė „ir (arba)“ –
ir tai nesukelia jokių teisinių ir praktinių nesklandumų.
5 Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-06-20 Argumentai: Siūloma neišbraukti iš keičiamo įstatymo 84 straipsnio žodžių „eksperimentinė plėtra“, kadangi eksperimentinė plėtra neatsiejama nuo mokslinių tyrimų ir europinėje erdvėje ji vartojama būtent tokia. Jeigu bus išbraukta žodžiai „eksperimentinė plėtra, reikš, kad mokslo ir studijų institucijose lieka tik moksliniai tyrimai, o eksperimentinės plėtros nelieka. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 9 straipsnio keičiamo įstatymo 84 straipsnį:
Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
veiklos finansavimas
nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
ir meno veiklai;
plėtros programas;
programas;
plėtrai veiklai vykdyti;
veiklą;
valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, nauja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Šių programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6. Programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7.
programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 8. Konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. Valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai mokslo ir studijų institucijose reguliuoja šis įstatymas. 9. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo ir technologijų programose.“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymo argumentai yra klaidingi ir nepagrįsti be to pasiūlymas nekoreliuoja su Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 išvados 8 punktu, kuriam Komitetas pritarė; taip pat pasiūlymas prieštarauja Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 išvados dėl Projekto Nr. XIIIP-2269 7 punktu, kuriam Komitetas pritarė; įveda dar daugiau nesuderinamumo tarp konkursinių ir nacionalinių programų. Argumentuose neatskleista, kad Mokslo ir studijų įstatyme žodžiai „eksperimentinė plėtra“ vartojami tik įvardinant konkursines ir nacionalines programas. Šių žodžių pašalinimas iš programų pavadinimų neužkerta kelio mokslo ir studijų institucijoms vykdyti eksperimentinę plėtrą ir dalyvauti konkursinėse technologijų programose. Konkursines technologijų programas reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas ir jame neuždrausta tose programose dalyvauti mokslo ir studijų institucijoms. Kodėl iš 84 straipsnio siūloma išbraukti dalį 6 dalies nuostatų, 8 ir 9 dalis pasiūlyme nepaaiškinta.
Atkreiptinas dėmesys, kad reaguodamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 išvados 8 punktą, Komitetas pateikė 84 straipsnio redakciją, kurioje suderino konkursinių ir nacionalinių programų pavadinimus, reguliavimą bei pašalino prieštaravimus tarp šio Projekto ir Projekto Nr. XIIIP-2269 nuostatų. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-06-261
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento 2018-06-04 išvados Nr. XIIIP-2269 3 punktą ir į tai, kad Projektas Nr. XIIIP-2269 reguliuoja „eksperimentinės plėtros“ skatinimą visoje ekosistemoje, o Mokslo ir studijų įstatymas reguliuoja eksperimentinę plėtrą tik mokslo ir studijų institucijose (be to Mokslo ir studijų įstatymo 1 straipsnyje nenustatyta, kad Mokslo ir studijų įstatymas reguliuoja eksperimentinę plėtrą). Taigi reguliuojant eksperimentinės plėtros skatinimą (ir eksperimentinę plėtrą) Projektas yra bendrasis teisės aktas (skėtinis) Mokslo ir studijų įstatymo – specialiojo teisės akto – atžvilgiu, kuris reguliuoja eksperimentinę plėtrą tik tam tikroje siauroje srityje – mokslo ir studijų institucijose. Pasiūlymas: keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį siūloma pripažinti netekusia galios: „7.
Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Sutarta, kad abiejuose įstatymuose bus vienodai apibrėžta šiuo metu jau galiojanti sąvoka. Pasiūlymas: Palikti Mokslo ir studijų įstatyme šiuo metu galiojančią sąvoką ir jos apibrėžimą. 2. Ekonomikos komitetas, 2018-06-265
Argumentai: Būtina suderinti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro funkcijas ir paskirtį su Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2269 15 straipsnyje nurodytomis funkcijomis ir paskirtimi. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnyje keičiamo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įstaiga yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir
rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, ir studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo.
Įstaiga:
1) vykdo mokslo, studijų ir inovacijų stebėseną ir inovacijų, vertinimą, atsižvelgdamas atsižvelgdama į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) teikia rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų efektyvumą; bei skatinti inovatyvios ekonomikos augimą;
3) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikos strategines įžvalgas;
4) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingą įrodymais grįstą informaciją, įtraukdama mokslo, studijų ir inovacijų sistemos suinteresuotąsias šalis, ir ją viešai skelbia;
5) atlieka mokslo, studijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo analizę ir teikia tobulinimo rekomendacijas;
6) teikia pasiūlymus dėl tarpinstitucinės ir tarpžinybinės veiklos suderinamumo mokslo, studijų ir inovacijų politikos srityse;
7) rengia ir viešai skelbia savo veiklos metines ataskaitas;
8) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją, susijusią su mokslo, studijų ir inovacijų politika;
9) atlieka kitas funkcijas, numatytas Profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Technologijų ir inovacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginijus Sinkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP- 2270(2). Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė