221 Įstatymo projektas Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIIIP-2269 2018-05-30 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Aiškinamasis raštas

2018-05-30 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ

ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 14, 15, 21, 23,

24 IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Inovacijos

• šiuolaikinės ekonomikos, socialinės gerovės ir klestinčios kultūros variklis, lemiantis aukštą valstybės konkurencingumą ir visuomenės gerovę. Valstybinio inovacijų skatinimo veiklos misija – pamatuotų ir koordinuotų valstybės intervencinių priemonių būdu sudaryti sąlygas visuomenės kūrybinio potencialo panaudojimui ekonomikoje ir paskatinti inovacijas ir verslumą, telkiant piliečius, įmones, institucijas ir organizacijas kurti ir aktyviai naudoti visuomenės poreikius tenkinančius sprendimus. Inovacijų skatinimo politika užtikrina kūrybingumo ir inovacinių gebėjimų ugdymą visuose švietimo sistemos lygmenyse bei viešajame ir privačiame ūkio sektoriuose ir sukuria inovacijoms palankias sąlygas (ekosistemą), pagrįstas tinkamomis teisinėmis nuostatomis ir darniu visos valstybės mokslo technologijų ir inovacijų (toliau – MTI) sistemos veikimu. Inovacijų skatinimas – mokslo, technologinių, verslo ir praktinių žinių stiprinimas ir tinkamų sąlygų sudarymas šias žinias efektyviai paversti naujais gaminiais, paslaugomis ir sprendimais, kurie padeda siekti strateginių valstybės tikslų, tinkamai reaguoti į globalizacijos iššūkius ir tenkinti piliečių, verslo ir viešojo sektoriaus poreikius, užtikrinančius šiuolaikinės žinių ir gerovės visuomenės kūrimą. Efektyviai veikianti mokslo, technologijų ir inovacijų sistema – būtina sąlyga kūrybingos visuomenės vystymuisi, konkurencingos ir tvarios žiniomis grįstos ekonomikos plėtrai, politinio, gynybinio, ekonominio, technologinio, informacinio ir bendrojo valstybės saugumo stiprinimui ir visaverčiam įsitraukimui į tarptautines vertės kūrimo grandines.

Inovacijų skatinimas ir inovacinės kultūros formavimas – darnios visuomenės, gebančios išsaugoti savo tapatybę ir plėtoti kūrybines galias, sukūrimo pagrindas. Valstybių MTI sistemos evoliucionuoja ir reikalauja bendradarbiauti įstatymų leidėjus, politinių sprendimų priėmėjus, politikos formuotojus, MTI bendruomenių ir visuomenės atstovus. MTI vis labiau skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Politinių sprendimų priėmimas daugelyje viešojo valdymo sričių yra glaudžiai susijęs su sprendimus priimančiųjų informuotumu MTI srityje. Todėl, augant politinių problemų sudėtingumui, pokyčių valstybėje greičiui, esant padidėjusiam šiuolaikinių visuomenių vystymosi pažeidžiamumui globalizacijos sąlygomis ir vykstant revoliuciniams žinių ir technologijų pokyčiams, tiek vyriausybėms, tiek ir parlamentams kyla poreikis ne tik sumaniai koordinuoti MTI srities politiką ir strategiškai valdyti šią sritį, bet ir naudoti MTI srities žinias visose kitose politikos srityse, t. y. būti tinkamai informuotiems šioje srityje ir savo priimamus politinius sprendimus grįsti mokslinio ir (ar) technologinio šių sprendimų pagrįstumo įrodymais. Pastarojo laikotarpio Lietuvos ekspertų ir ypač ekspertų iš tokių tarptautinių organizacijų kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir kitų atliktų studijų išvadose bei rekomendacijose vieningai pabrėžiama esminių pokyčių Lietuvos MTI srities politikos įgyvendinime būtinybė. Tokias rekomendacijas pagrindžia objektyvūs statistiniai duomenys.

Pastaraisiais metais tiek pagal Pasaulinį inovacijų indeksą, tiek pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) Inovacijų sąjungos švieslentę Lietuva, palyginti su kitomis valstybėmis, vis dar atsilieka nuo kitų panašios istorinės patirties, panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Gilesnė indeksų sudedamųjų dalių analizė rodo, kad Lietuva, būdama gana pažangi pagal inovacijų įėjimo rodiklius, nesugeba išnaudoti šio savo pranašumo ir pagal inovacijų rezultatus dar labiau atsilieka nuo kitų valstybių. Lietuvos inovacijų efektyvumas, t. y. poveikis ekonomikai, lemiantis konkurencingumo augimą, ypač žemas (1 ir 2 lentelės). 1 lentelė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos reitingų pagal pasaulinį inovacijų efektyvumo indeksą dinamika 2011–2017 m. 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Lietuva^{9162105897475}

84 Latvija

19 2 lentelė. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Airijos ir Suomijos inovacijų poveikio ekonomikai indeksų dinamika pagal ES Inovacijų švieslentę 2011–2016 m. 2011 2013 2014 2015 2016 Lietuva 0,209 0,214 0,193 0,177 0,168 Latvija 0,262 0,220 0,225 0.261 0,255 Estija 0,366 0,409 0,378 0,374 0,323 Airija 0,727 0,791 0,775 0,770 0,777 Suomija 0,638 0,663 0,657 0,594 0,561 ES vidurkis 0,595 0,601 0,573 Kita vertus, statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos viešojo sektoriaus išlaidas į mokslinius tyrimus ir į eksperimentinės plėtrą (toliau – MTEP) atsilieka nuo ES vidurkio, ir šis finansavimas negarantuoja net vidutinio mokslo ir technologijų lygio valstybėje – pagal šį rodiklį Lietuva taip pat yra priešpaskutinėje vietoje ES. ES mastu MTEP sričiai iš įvairių šaltinių skiriama bene dvigubai daugiau lėšų nei Lietuvoje. Svarbu ir tai, kad didžiąją dalį, daugiau nei 50 proc., MTEP finansavimo ES sudaro verslo sektoriaus lėšos, o valstybės finansinis indėlis lyginant su verslu yra beveik dukart mažesnis. Lietuvoje situacija – atvirkštinė. 2017 m.

2017 m. Europos inovacijų švieslentė rodo, kad Lietuvos MTEP sistemos ekonominis poveikis inovacijoms yra žemas ir nerodė jokio progreso 2010–2016 metais. 2016 m. pagal EIS suvestinį rodiklį „Poveikis pardavimams“ Lietuva ES28 reitinge užėmė paskutinę vietą. Ypač žemos Lietuvos pozicijos pasaulyje ir Europoje pagal MTEP išlaidas privačiame sektoriuje, bendras viešojo ir privataus sektorių publikacijas, tarptautines patentų paraiškas, pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų ir žinioms imlių paslaugų eksportą. Analizuojant šių reitingų duomenis detaliau, galima pamatyti, kad Lietuvoje labiausia trūksta žinių panaudojimo naujoms technologijoms ir produktams kurti, t. y. mokslo ir verslo bendradarbiavimas realiai nevyksta. Statistiniai duomenys rodo, kad MTEP išlaidos, ypač iš viešojo sektoriaus, į MTI sritį ir taikomos tarptautiniu lygiu patikrintos šios srities skatinimo priemonės neduoda laukiamo rezultato. Todėl darytina išvada, kad žemo Lietuvos inovatyvumo priežastys yra sisteminės, t. y. Lietuvos MTI sistema veikia neefektyviai. Tačiau pagal viešojo sektoriaus pritrauktas verslo lėšas Lietuva ES užima antrąją vietą, į pirmąją poziciją užleisdama tik Vokietiją. Tai reiškia, kad esamas žinioms imlaus verslo sektorius Lietuvoje labai aktyvus, bendradarbiavimas vyksta, taigi valstybės vykdoma esamų mokslo institucijų ir žinioms imlaus verslo įmonių bendradarbiavimo politika pasiteisina, yra efektyvi. Tačiau problema tampa inovacijų kultūros diegimas kitose įmonėse – Lietuvos žinioms imlaus verslo sektorius ES mastu yra labai nedidelis. Šią išvadą dėl žemo Lietuvos valstybės institucijų, atsakingų už MTI politikos formavimą ir įgyvendinimą, veiklos efektyvumo patvirtina Pasaulio banko ir kitų tarptautinių organizacijų tyrimais pagrįstos išvados apie santykinai žemą viso Lietuvos viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą. Šiame kontekste pažymėtinas Estijos pavyzdys, kuris parodė, kad laiku atlikta šalies MTI sistemos reforma davė apčiuopiamų rezultatų.

Estijos inovacijų sistemą sudaro: patariamoji ekspertinė Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos taryba prie Vyriausybės, Ekonomikos ir ryšių ministerija, kartu su savo patariamuoju Inovacijų politikos komitetu formuojanti valstybės taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų (toliau – MTEPI) politiką, ir pagrindinė šią MTEPI politiką įgyvendinanti investicinė agentūra

„Versli Estija“ („Enterprise Estonia“). Estijos Švietimo ir mokslo

ministerija atsakinga už politikos formavimą mokslinių tyrimų ir švietimo srityse. Toks aiškus atsakomybės už mokslinius tyrimus (kaip mokslinę kompetenciją ir aukščiausio lygio specialistų rengimą užtikrinančią veiklą) ir už MTI (kaip naujų produktų kūrimą ir diegimą į rinką skatinančias veiklos rūšis) pasidalijimas užtikrino efektyvų Estijos inovacijų sistemos veikimą – pagal inovatyvumą Estija jau pasiekė ES vidurkį ir artėja prie Europos ir pasaulio lyderių. Tačiau šie žemi formalūs statistiniai rodikliai neatspindi realios situacijos. Lietuvos mokslininkų pasaulinio lygio pasiekimai ir nuolatos demonstruojami inovatyvaus verslo pavyzdžiai rodo, kad realiai inovacijos kuriamos ir diegiamos, tačiau ne visada tai atspindi statistika. Tyrimai ir apklausos rodo, kad Lietuvoje nėra bendro MTEP ir inovacinės veiklos supratimo. Eksperimentinės plėtros veikla dažnai sutapatinama su moksliniais tyrimais. Vyrauja taisytinas MTI srities veiklos rūšių suvokimas ir prieštaringa ES ir EBPO apibrėžtų pagrindinių veiklos rūšių terminų ir jų apibrėžimų interpretacija ir klaidingas tiesinio inovacijų modelio suvokimas, kad inovacijos galimos tik kaip mokslinių tyrimų rezultatas. Dėl šių priežasčių verslas dažnai nedeklaruoja savo vykdomos inovacinės veiklos ir nesinaudoja mokesčių lengvatomis, skirtomis MTEP veiklai.

Dėl to nukenčia oficiali statistika ir Lietuvos, kaip inovatyvios valstybės, įvaizdis. EK atliekamos valstybių narių stebėsenos ataskaitos, EBPO, TVF ir kiti užsienio bei Lietuvos ekspertai nurodo konkrečias Lietuvos MTI sistemos problemas:

• 1) inovacijų politikos fragmentiškumas;
• 2) strateginio valdymo ir politikos koordinavimo stoka;
• 3) vieno lyderio nebuvimas;
• 4) neefektyvi institucinė sąranga;
• 5) nepagrįsta programų ir priemonių gausa;
• 6) vienareikšmio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos

rūšių suvokimo nebuvimas;

• 7) prioritetų gausa ir kitos. EK

Mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimų centro (angl. Research and Innovation Observatory – RIO) 2015 metų valstybės ataskaitoje „Lietuva 2015“ (toliau – RIO ataskaita) taip pat atkreipiamas dėmesys į Lietuvos MTI sistemos politikos prioritetų, strateginio lygmens programų, finansavimo ir institucinį fragmentiškumą, nepakankamą tarpinstitucinį bendradarbiavimą. RIO ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos bandymai siekti inovacijų skatinimo priemonių ir joms skirtų finansinių išteklių sinergijos tokioje fragmentuotoje sistemoje neduoda rezultatų. Dabartinis Lietuvos MTI sistemos valdymo modelis yra reaguojamojo, o ne aktyvaus pobūdžio. RIO ataskaitoje pabrėžiama būtinybė konsoliduoti valstybės institucijų pastangas ir išteklius siekiant kryptingo jų panaudojimo MTI politikai įgyvendinti, ypač atsižvelgiant į sumaniąją specializaciją. Taip pat pabrėžiama priemonių koordinavimo ir įgyvendinimo stebėsenos būtinybė. RIO ataskaitoje rekomenduojama peržiūrėti MTI priemones įgyvendinančių agentūrų funkcijas ir koordinavimo modelį, ypač rengiantis iššūkiams po 2020 metų.

RIO ataskaitos ekspertai rekomenduoja nedelsiant priimti reikalingus sprendimus, siekiant optimizuoti MTI sistemos institucijų (agentūrų) tinklą, sumažinti fragmentiškumą ir dubliavimą bei sustiprinti strateginius agentūrų gebėjimus, įgyvendinant MTI politiką ir užtikrinant sisteminį programų valdymą. 2016 m. EBPO ekspertų atliktos Lietuvos inovacijų politikos peržiūros ataskaitoje (OECD Reviews of Innovation Policy: Lithuania, OECD, 2016) (toliau – EBPO ataskaita) pabrėžiami tie patys Lietuvos MTI politikos formavimo ir įgyvendinimo trūkumai – fragmentiškumas ir koordinavimo stoka. EBPO ekspertai taip pat pažymi gremėzdiškas teisines procedūras, sudėtingą ir fragmentuotą MTI sistemos institucinę sąrangą. EBPO atskaitoje pabrėžiama, kad MTI politiką įgyvendinančių agentūrų gausa ir dar didesnis šių agentūrų naudojamų priemonių skaičius inovacijų paramos sistemą daro labai sudėtingą ir sunkiai prieinamą, ypač verslui. EBPO ekspertai rekomenduoja peržiūrėti ir konsoliduoti visas strateginio lygmens MTI programas, parengti ir atlikti MTI politikos įgyvendinimo institucinę reformą, t. y. konsoliduoti agentūras ir jų vykdomas programas. Reforma turi užtikrinti MTI politiką įgyvendinančių inovacijų paramos programų koordinavimą. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 2017 m. diskusijų su Lietuva pagal IV Susitarimo straipsnį ataskaitoje (angl. Republic of Lithuania: 2017 Article IV Consultation Staff Report, International Monetary Fund. European Dept. June 30, 2017) (TVF ataskaita) rekomenduojama „konsoliduoti labai fragmentuotą inovacijų skatinimo sistemos institucijų ir priemonių sąrangą, užtikrinant verslo lyderystę“.

TVF ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje egzistuoja daugybė institucijų, atliekančių patariamąsias ir įgyvendinančiąsias funkcijas ir pavaldžių Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas), Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – ŠMM) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ŪM). Kiekvienos jų įgaliojimai – riboti, nėra efektyvaus jų veiklos koordinavimo, dėl to auga jų išlaikymo kaštai ir darosi sudėtinga naudotis visa MTI sistema. TVF ekspertai, remdamiesi pasiteisinusiu Izraelio modeliu, siūlo Lietuvai visas institucijas, kurių paskirtis – skatinti inovacijas, sujungti į vieną instituciją, o už studijų ir fundamentinių mokslinių tyrimų politikos įgyvendinimą atsakingas institucijas – į kitą. TVF ataskaitoje Lietuvai rekomenduojama orientuotis labiau į tiesioginę ir plataus spektro paramą tiesiogiai verslui negu į viešosios paramos infrastruktūros ir paslaugų, kuriomis verslas naudojasi vangiai, kūrimą. 2017 m. spalio mėnesį pateiktoje Programos „Horizontas 2020“ Paramos politikai priemonės (angl. Policy Support Facility – PSF) ekspertų ataskaitoje (angl. Report: „Specific Support for Lithuania. Fit for Future“, European Commission, Horizon 2020 Policy Support Facility, Septemper 2017) (toliau – PSF ataskaita) atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos paramos verslui agentūrų sistema yra labai sudėtinga ir fragmentuota.

Keturios iš penkių (viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA), VšĮ „Versli Lietuva“ (toliau – VL), viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ (toliau – IL) ir UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (toliau – INVEGA) paramą verslui teikiančios agentūros atskaitingos ŪM, o viena iš jų – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (toliau – MITA)

• ŠMM ir ŪM kartu. Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad MITA, kurios įkūrimu buvo žadėta užtikrinti MTI politikos įgyvendinimo horizontalų koordinavimą, koordinuojančia agentūra netapo. Tą rodo ir paramos inovacijoms finansinių srautų pasiskirstymas tarp agentūrų – didžioji ES struktūrinės paramos verslui dalis, susijusi su inovacijų skatinimu, paskirstoma per LVPA ir viešąją įstaigą

Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – CPVA). PSF ataskaitoje MTI politikos ekspertai rekomenduoja sujungti minėtas agentūras ir VšĮ Lietuvos inovacijų centrą, ir įkurti vieną verslo ir inovacijų paramos agentūrą, kurioje būtų sutelktos visos paramos verslui ir inovacijų skatinimo funkcijos, įskaitant paramą startuoliams, klasteriams, atviros prieigos centrų veiklos užtikrinimą ir vieno langelio principu veikiančio informacinio portalo „Interface Lithuania“ funkcionavimą. Siekiant sumažinti institucijų funkcijų dubliavimą, PSF ataskaitoje rekomenduojama aiškiai atskirti taikomųjų mokslinių tyrimų (TMT), eksperimentinės plėtros (EP) veiklos ir inovacinės veiklos finansavimą nuo fundamentinių mokslinių tyrimų (FMT) finansavimo. Todėl naujoji agentūra turėtų būti atsakinga už EP veiklos ir inovacinės veiklos finansavimą ir kitokią paramą visiems naudos gavėjams: įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir mokslinių tyrimų institutams.

Vienos agentūros įsteigimas vietoje daugybės dabar egzistuojančių agentūrų ir fondų, PSF ataskaitos ekspertų nuomone, leistų Lietuvai sukurti efektyviau veikiančią ir skaidresnę inovacijų skatinimo sistemą. Atsižvelgiant į apžvelgtus tarptautinių organizacijų ir Lietuvos ekspertų siūlymus dėl Lietuvos MTI sistemos tobulinimo, galima išskirti šias pagrindines rekomendacijas Lietuvai:

• 1) išgryninti ir konsoliduoti institucines MTI politikos formavimo ir įgyvendinimo

funkcijas;

• 2) MTI politikos formavimo srityje būtina aiškiai atskirti politikos priemones,

reikalingas efektyvios studijų ir MTEP sistemos mokslo ir studijų institucijose funkcionavimui užtikrinti, nuo politikos priemonių, reikalingų valstybės konkurencingumo didinimui, skatinant naujų produktų kūrimą ir diegimą, t. y. inovacijas tiek versle, tiek viešajame sektoriuje;

• 3) MTI politikos įgyvendinimo srityje būtina konsoliduoti įgyvendinančias

institucijas ir jų įgyvendinamas programas. Šis konsolidavimas turi remtis tais pačiais funkcijų išgryninimo ir atskyrimo principais. Mokslinių tyrimų (įskaitant ir EP mokslo ir studijų institucijose) ir studijų srityje politikos įgyvendinimą turi užtikrinti LMT, o TMT, EP veiklos ir inovacijų srityje – inovacijų agentūra. Taigi tiek institucijos, tiek programos turėtų būti konsoliduojamos pagal funkcijų panašumo ir papildomumo modelį, siūlomą EBPO, TVF ir ES ekspertų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažangiose inovacijų požiūriu ES valstybėse MTI politiką įgyvendinančios institucijos savo funkcijas taip pat yra pasiskirsčiusios šiuo principu: MTI politiką FMT srityje įgyvendina mokslo fondai ir mokslinių tyrimų tarybos (Suomijoje – Academy of Finland, Nyderlanduose – NWO, Švedijoje – „Vatenskap sradet“), o TMT, EP veiklos ir inovacinės veiklos srityje – inovacijų agentūros (Suomijoje – TEKES, Nyderlanduose – RVO, Švedijoje – VINNOVA). Pažangių užsienio valstybių pavyzdžiai rodo, kad veiksmingiausios inovacijų ekosistemos, kurias sudaro dvi glaudžiai tarpusavyje sąveikaujančios sistemos– mokslo ir studijų sistema, kuri apima valstybės mokslinę kompetenciją, ir technologijų ir inovacijų sistema, kuriai priskiriamas valstybės konkurencingumo didinimas inovacijų pagrindu, t. y. naujų produktų kūrimo naudojant mokslo, technologines ir praktines žinias ir šių produktų diegimo į rinką skatinimas. Atsižvelgdama į išdėstytą MTI srities apžvalgą ir siekdama įgyventi tarptautinių organizacijų ekspertų rekomendacijas ir sudaryti palankias sąlygas Lietuvoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 „Dėl Teisėkūros iniciatyvų mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sistemai tobulinti darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – Ūkio ministro sudaryta darbo grupė) parengė Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir lydimąjį Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių pakeitimo ir 18 ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (toliau – Lydimasis projektas) (toliau kartu – Projektai).

Projektai parengti įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 188.1 ir 192.7 papunkčių nuostatas ir atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.1.1 darbo „MTI viešojo valdymo sistemos tobulinimas, užtikrinant politikos integralumą ir efektyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą“ veiksmus. Be to, Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. pasitarimo protokoliniu sprendimu šis darbas priskirtas prie Vyriausybės 2018–2020 metų prioritetinių darbų ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių projektų portfelį. Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto rengimas numatytas kaip inovacijų reformos – vienos iš Lietuvos šešių struktūrinių reformų (švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse) – plano dalis.

Projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas sukurti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas, taip pat sudaryti palankias sąlygas Lietuvoje efektyviam visuomenės intelektinės veiklos ir kūrybinių galių, kuriomis siekiama visuomenei naudinga kryptimi pakeisti realią aplinką ir joje vykstančius procesus, naudojimui, kuriant, įgyvendinant ir pritaikant praktikoje naujas idėjas ir sprendžiant valstybei, visuomenei ir ūkiui svarbias problemas ir siekiant padidinti šalies konkurencingumą. Svarbiausi keliami valstybės MTI politikos efektyvumą užtikrinantys Projekto uždaviniai:

1. Sukurti darnią teisinę aplinką, skatinančią naujų produktų kūrimą (ne tik

mokslo, bet ir technologinių, verslo ir praktinių žinių pagrindu) viešojo ir privataus sektorių pastangomis ir šių naujų produktų diegimą į rinką. Tai siūloma pasiekti aiškiai ir tiksliai teisinėmis priemonėmis apibrėžus viso inovacijų ciklo ir jo etapų sampratą, valstybės paramos visų subjektų vykdomai MTEP ir inovacinei veiklai ir šios veiklos skatinimo principus, atitinkančius strateginius valstybės tikslus siekiant konkurencingumo augimo ir derančius su ES taikomais valstybės pagalbos verslui reikalavimais. 2. Sukurti efektyvią MTI politikos koordinavimo ir strateginio valdymo sistemą, užtikrinančią vieningą MTI politiką ir jos įgyvendinimą. 3. Optimizuoti institucinę MTEP ir inovacijų politiką įgyvendinančių institucijų bei viešąsias paslaugas MTI srityje teikiančių įstaigų ir organizacijų struktūrą, siekiant kuo efektyvesnio valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų naudojimo. Sudaryti prielaidas įkurti Valstybinį inovacijų fondą. 2. Projektų iniciatoriai ir rengėjai Projekto iniciatorė – Vyriausybė.

Projektus parengė Ūkio ministro sudaryta darbo grupė (darbo grupės pirmininkė ūkio ministro patarėja Olga Vėbrienė, tel. 8 706 64 631, el. paštas [email protected]). Projektų derinimą su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene koordinuoja Ūkio ministerijos Inovacijų departamento (direktorius Dimitrijus Kucevičius, tel. 8 706 64 669, el. p. [email protected]) Inovacijų politikos skyriaus vedėjas Tadas Tumėnas, tel. 8 706 64 692, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu MTEP veikla yra reguliuojama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – MSĮ). Šių veiklos rūšių fragmentiškas (dalinis) teisinis reguliavimas taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ir kituose įstatymuose. Dėl visų minėtų įstatymų specifiškumo ir žinybiškumo viso naujo produkto kūrimo ciklo procesų skatinimo reguliavimas stokoja holistinio požiūrio ir yra labai fragmentuotas. Šiuo metu nėra įstatymo, sisteminiu požiūriu reguliuojančio valstybės intervencijas į viešųjų ir privačiųjų subjektų vykdomą technologinę ir inovacinę veiklą visoje mokslui imlių inovacijų ciklo grandinėje. Tokio reguliavimo nėra ir kitomis žiniomis (technologinėmis, praktinėmis, verslo) grįstų naujų produktų kūrimo ir diegimo procese. MSĮ skirtas MTEP veiklos reguliavimui. MSĮ tik fragmentiškai reguliuoja pagrindinį inovacijų ciklo etapą: naujų produktų kūrimo veiklą, t. y. EP veiklą. EP veikla valstybėje visiškai nereguliuojama, kai ji nėra susijusi su mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimu kuriant naujus produktus. Naujų produktų diegimo į rinką (inovacinės) veiklos įmonėse skatinimas viešosiomis lėšomis apskritai nereguliuojamas.

Egzistuojanti MTI šios srities teisinio reguliavimo fragmentacija lėmė tai, kad buvo sukurta griozdiška, neatitinkanti valstybės mastų ir neskaidri sistema, kurioje institucijos ne papildo viena kitos veiklą, o dubliuoja viena kitos funkcijas ir dažnai varžosi tarpusavyje. Pagrindinės inovacijų valstybinio skatinimo reguliavimo srities problemos:

• 1) EP veikla pagal MSĮ nuostatas ir, vadovaujantis ŠMM nuostatais, iki 2018 m.

gegužės 16 d. buvo priskiriama jos kompetencijai, nors savo turiniu (šiame inovacijų ciklo etape vyrauja verslo aplinka ir reikalinga verslo ir technologinė disciplina) ši veikla priklauso verslo interesų sričiai ir yra priskirtina ekonomikos sričiai, t. y. ŪM kompetencijai, nes ŪM yra atsakinga už valstybės ekonomikos konkurencingumo didinimą ir inovacijų (naujų produktų kūrimo, ir jų diegimo į rinką) skatinimą. 2) Pagal MSĮ, EP veikla valstybės mokslo ir studijų institucijose praktiškai nevertinama ir nefinansuojama, nors šios institucijos tuo pačiu įstatymu įpareigojamos vykdyti šią veiklą. Tačiau 2017 m. buvo atnaujinta mokslo veiklos finansavimo ir vertinimo tvarka, kurioje atsižvelgiama į tokius kriterijus: lėšos, gautos iš ūkio subjektų už jų MTEP užsakymų vykdymą“, „EPO, USPTO ar JPO pateiktos patentų paraiškos“, „EPO, USPTO ar JPO išduoti patentai, kurių savininkai yra Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys“; mokslo-verslo bendradarbiavimo susitarimai, dalyvavimas valstybės valdymo institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų ir organizacijų, verslo subjektų.

• 3) Verslo subjektų vykdomų TMT ir EP veiklos rėmimas ar skatinimas valstybės

lėšomis apskritai nereguliuojamas (nes MSĮ reguliuoja tik šių veiklos rūšių vykdymą mokslo ir studijų sistemoje), todėl inovacijų skatinimas siekiant valstybės biudžeto lėšomis finansuoti ir remti verslo subjektų vykdomos MTEP ir kitus įmonių inovacinės veiklos etapus nevyksta, išskyrus rėmimą ES struktūrinės paramos lėšomis, nes abi šios veiklos rūšys priklauso ŠMM kompetencijai, t. y. formaliai ŪM net neturi kompetencijų vertinti ir remti TMT ir EP veiklą, vykdomą verslo įmonėse. Antra vertus, ŠMM tik iš dalies remia privačių verslo subjektų vykdomų mokslinių tyrimų ir EP veiklos. Tai sukuria tokią praktiką valstybėje, kai MTEP valstybės institucijų yra reglamentuojami ir skatinami ne pagal veiklos pobūdį, o pagal tikslinių subjektų nuosavybės formą, t. y. ŠMM atsakinga už tų pačių veiklos rūšių skatinimą valstybės mokslo ir studijų institucijose, o ŪM – verslo įmonėse. Dėl to valstybėje atsirado dubliuojančios institucijos, kurioms priskirtos tos pačios inovacinės veiklos rūšys įvairių teisinių formų institucijose (Lietuvos mokslo taryboje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centre (toliau – MOSTA) ir MITA, Europos socialinio fondo agentūroje (toliau

• ESFA), CPVA, LVPA, IL ir VL, INVEGA, ir kt.).

• 4) Dėl fragmentuotos inovacijų skatinimo politikos, supainiotos pagrindinių

inovacijų ciklo etapų veiklos rūšių sampratos ir tikslių apibrėžimų nebuvimo valstybėje susidarė klaidingas mokslinių tyrimų ir EP veiklos (MTEP), kaip vienos rūšies veiklos, dažniausia siejamos tik su moksline veikla, suvokimas. Todėl beveik visos valstybės taikomos MTEP veiklos skatinimo versle priemonės

„reikalauja“ iš verslo atlikti pačioms arba užsakyti valstybės mokslo ir

studijų institucijose mokslinius tyrimus, nors inovacijos versle dažniausia yra susijusios su naujų produktų kūrimu (eksperimentinės plėtros veikla) ir jų diegimu į rinką ir dažniausiai nereikalauja mokslinių tyrimų. Panaši padėtis yra ir su kultūros bei socialinėmis inovacijomis. Dėl minėtų priežasčių MSĮ taikymas skatinant inovacijas versle, t. y. iš jo nuostatų kylančio teisinio reguliavimo, pritaikyto tik mokslo ir studijų sistemai, naudojimas ŪM ir jai pavaldžių institucijų veikloje, reglamentuojant valstybės paramą verslo subjektams, vykdantiems MTEP ir inovacinės veiklos (MTEPI) rūšis, yra prieštaringas ir daugeliu atvejų sukelia nepageidaujamų finansinių, teisinių, ir ekonominių pasekmių. Susidaro paradoksali situacija, kai ŪM savo strateginiams tikslams įgyvendinti (ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimui užtikrinti) priversta naudotis teisiniu reguliavimu, skirtu ŠMM strateginiams tikslams įgyvendinti, t. y. efektyviam MTEP mokslo ir studijų institucijose ir studijų sistemos funkcionavimui užtikrinti.

Tokia teisinė situacija sukelia ypatingų problemų, kai šios dvi ministerijos ir joms pavaldžios valstybės institucijos, taikydamos MSĮ ir susijusių teisės aktų nuostatas jų ministrų valdymo srityse, bando bendradarbiauti ir formuoti bei įgyvendinti bendrą MTEPI politiką. Tokia teisinė ir kultūrinė aplinka lėmė tai, kad geriausių užsienyje naudojamų inovacijų skatinimo priemonių pavyzdžių taikymas Lietuvoje neduoda laukiamų rezultatų, nesudaro prielaidų stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatinti naujo ir inovatyvaus verslo kūrimąsi ir konkurencingumo augimą. Tai lėmė neefektyvų valstybės biudžeto ir ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimą pastaraisiais metais ir ženklų Lietuvos atsilikimą inovacijų srityje, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Tai rodo Lietuvos inovacijų sistemos neefektyvumą. Inovacijų skatinimo politikos teisinis neapibrėžtumas sudaro palankias sąlygas neskaidriam valstybės biudžeto lėšų panaudojimui skiriant finansavimą valstybės mokslo ir studijų institucijoms bei remiant verslo inovacinę veiklą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Technologijų ir inovacijų įstatyme siūloma įtvirtinti šias pagrindines nuostatas. 1. MTI srityje siūloma naudoti bendrą tarptautinėje praktikoje bei šiame įstatyme ir MSĮ aiškiai apibrėžtų pagrindinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos rūšių sąvokų sistemą. Pagrindinės MTI sričių sąvokos Projektuose apibrėžiamos apibendrintai ir neprieštarauja EBPO ir ES taikomiems šių sąvokų apibrėžimams.

Projektuose taikomas holistinis požiūris į MTI viešojo valdymo sritis, todėl technologijų sritis Projekte apibrėžiama, kaip sritis, apimanti valstybės ir visuomenės problemų sprendimo būdus visose viešojo gyvenimo srityse, įskaitant viešąjį valdymą, saugumo ir gynybos, socialinę, kultūrinę ir kitas. Analogiškai inovacijos šiuose Projektuose apima ne tik ekonomiką, bet ir socialinę, kultūrinę ir visas kitas sritis. Sąvoka

„produktas“ Projektuose taip pat suprantama apibendrintai, t. y. apima ne tik

gaminius (prekes), paslaugas, procesus, metodus, dizaino ir meno kūrinius, bet ir bet kokius kitus valstybės ir visuomenės problemų sprendinius, įskaitant sprendinius socialinėje ir kultūrinėje srityse. MTEP veikla įstatyme siūloma apibrėžti naudojant pasaulinėje praktikoje taikomą praktiką, kuri turi būti naudojama rengiant ir tvirtinant MTEP veiklos finansavimo, skatinimo ir rėmimo programas, paraiškas ir projektus, dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacinius reikalavimus, vertinant tyrėjų bei valstybės mokslo ir studijų institucijų veiklą. 2. Siekiant horizontalios MTI viešojo reguliavimo srities politikos koordinavimo ir strateginio valdymo (t. y. valstybės strateginiams klausimams (dėl bendrosios valstybės MTI politikos formavimo, MTI prioritetų nustatymo, nacionalinio lygio mokslo ir technologijų programų inicijavimo ir pan.) svarstyti ir siūlymams Vyriausybei teikti) siūloma įkurti Vyriausybės komisiją – Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybą, kuriai pirmininkautų Ministras Pirmininkas.

Siekiant dalyvauti formuojant MTI politiką, koordinuoti MTI politikos įgyvendinimą ministerijų lygiu ir sustiprinti sektorinių ministerijų gebėjimų horizontalioje MTI srityje siūloma suteikti galimybę visose sektorinėse ministerijose įkurti mokslo, technologijų ir inovacijų tarybas ar padalinius, ar pareigybes, kurios būtų atsakingos už dalyvavimą formuojant horizontalią valstybės MTI politiką ir koordinuojant jos įgyvendinimą ūkio sektoriuose. 3. Projekte siūloma nustatyti, kad Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai padeda atlikti funkcijas (renka, analizuoja ir apibendrina informaciją ir duomenis, rengia atitinkamų pasiūlymų, teikimų, įžvalgų, planų ir kitų dokumentų projektus, teikia juos Tarybai, atlieka kitus veiksmus, būtinus Tarybos funkcijoms atlikti) MOSTA. Kadangi MOSTA atliks ne tik mokslo ir studijų, profesinio mokymo srities, bet ir technologijų ir inovacijų srities funkcijas, ateityje planuojama pakeisti jos pavadinimą į tokį, kuris atitiks jos realiai vykdomą veiklą. 4. Valstybės politikos formavimą technologijų ir inovacijų srityje priskirti ŪM kompetencijai. Taip pat Projekte nurodomos ŪM, ŠMM ir kitų ministerijų funkcijos formuojant (ŪM) ir dalyvaujant formuojant politiką technologijų ir inovacijų srityje. 5. Technologijų ir inovacijų politikai įgyvendinti įkurti šią politiką įgyvendinančią instituciją – Inovacijų agentūrą, t. y. Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuri gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą (taip nurodyta baigiamosiose nuostatose).

Toks reguliavimas pasirinktas siekiant išvengti Projekto nuostatų pakeitimų dėl planuojamo vykdyti institucijų ir įstaigų optimizavimo ir galimybės Vyriausybei pasirinkti efektyviausią politiką įgyvendinančios institucijos teisinę formą (viešoji įstaiga arba biudžetinė įstaiga). Siekiant įstatymo lygmens teisinio reguliavimo nuostatas įtvirtinti viename įstatyme, jos nustatytos Projekte, atitinkamai Lydimajame projekte MITA teisinio reguliavimo nuostatų atsisakoma. 6. Projekte taip pat siekiama aprašyti subjektus, vykdančius eksperimentinės plėtros ir inovacinę veiklą, jų finansavimo ir paramos jiems teikimo būdus. Kai kurių subjektų teisinis reguliavimas iš MSĮ perkeliamas į Projektą. 7. Inovacijų skatinimo visose naujų produktų kūrimo ir ankstyvosiose įvedimo į rinką stadijose efektyvumui padidinti Projekte siūloma sudaryti teisines prielaidas įkurti valstybinį inovacijų skatinimo fondą. Valstybinį inovacijų skatinimo fondą siūloma įkurti Izraelio valstybinio MTEP fondo, kurio operatorius – Izraelio inovacijų tarnyba, pavyzdžiu. Lietuvos valstybinis inovacijų skatinimo fondas nebūtų juridinis asmuo, jo administravimą galima būtų pavesti Vyriausybės įgaliotai institucijai (Inovacijų agentūrai). Panašiai šiuo metu veikia Kultūros rėmimo fondas ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas.

Inovacijų skatinimo fondo lėšų naudojimo paskirtis

• teikiant neatlygintiną arba grąžintiną finansavimą, skatinti visų ūkio subjektų taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros ir inovacinę veiklą:

1) finansuoti verslo įmonių, ypač naujų inovatyvių ir didelį augimo potencialą turinčių mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimąsi ir mažinti šių įmonių verslo riziką, skiriant finansavimą taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinės plėtros bei inovacinei veiklai pradinėje šių įmonių veiklos stadijoje;

2) dalinai finansuoti valstybės institucijų vykdomus inovatyviuosius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus;

3) dalinai finansuoti įstaigų, įmonių, organizacijų ir asmenų dalyvavimą tarptautinėse mokslo, technologijų ir inovacijų programose ir projektuose;

4) finansuoti kitas inovacinės veiklos rūšis. Savo veiklos pradžiojeiInovacijų skatinimo fondo lėšas galėtų sudaryti ES struktūrinės paramos investicijos, skirtos MTEP ir inovacinės veiklos skatinimui. Vėliau šias lėšas sudarytų, lėšos, sukauptos iš atlygintinos paramos ūkio subjektams, t. y. lėšos, grįžtančios iš įmonių, sėkmingai panaudojusių valstybės skatinamąjį finansavimą, Inovacijų agentūrai šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, palūkanų ir delspinigių, kitos paramos, labdaros ir kitos lėšos. Finansiškai sustiprėjęs šis fondas galėtų kompensuoti ES struktūrinės paramos MTEP ir inovacinei veiklai mažėjimą ateityje. Valstybinis inovacijų fondas užtikrintų stabilų ir tvarų finansinį šaltinį, skirtą inovacijų skatinimui, ypač remiant didesnės rizikos projektus, kurių dabar nefinansuoja privatūs ir mišrūs rizikos fondai. Valstybinio inovacijų fondo teisinį reguliavimą (fondo sudarymo, valdymo, administravimo ir lėšų panaudojimo tvarką) nustatys atskiras įstatymas. Projekte taip pat įtvirtinamos kitos MTI sistemos teisinio reguliavimo sistemiškumui reikalingos nuostatos. 5.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo

rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta ŪM užsakymu 2015 m. buvo atlikta Inovacijų skatinimo įstatymo projekto poveikio verslo sąlygoms analizė (Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo įstatymo projekto išsamaus ex-ante poveikio verslo sąlygoms vertinimo atlikimo analizės ataskaita, advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“, Vilnius, 2015 m. kovas). Pažymėtina, kad Projektas buvo rengiamas Ūkio ministerijos parengto Inovacijų skatinimo įstatymo projekto pagrindu. Šioje studijoje pažymima, kad ŠMM ir ŪM formuodamos MTI politiką ir ją įgyvendindamos turi skirtingus strateginius tikslus: ŪM – konkurencingumo didinimo, ŠMM – efektyvaus MTEP mokslo ir studijų institucijose ir studijų sistemos funkcionavimo. Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, ŪM negali tinkamai ir efektyviai įgyvendinti savo veiklos strateginio tikslo – inovacijų aplinkos gerinimo, nes ŠMM pavesta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sritis, kurios dalis (eksperimentinė plėtra) susijusi su verslu ir yra neatsiejama inovacijų ciklo dalis. Todėl šioje studijoje daroma išvada, kad institucinė sąranga MTI politikos formavimo srityje (ministerijų lygiu) neužtikrina tinkamo ir efektyvaus MTEP veiklos ir inovacijų veiklos skatinimo politikos formavimo. Atsižvelgiant į šios studijos išvadas atliktas Technologijų ir inovacijų įstatymo poveikio vertinimas. 1. Pagal šį vertinimą priėmus Technologijų ir inovacijų įstatymą planuojamas ženklus teigiamas poveikis valstybės finansams:

1.1. Optimizavus MTI sistemos institucinę sąrangą sumažės MTI politiką

įgyvendinančių institucijų skaičius, todėl sumažės MTI sistemos valdymo kaštai. MTI politiką įgyvendinančių institucijų tinklo konsolidavimas konsoliduotų ir MTI srities ekspertus, kurių paslaugomis naudojasi šios institucijos bazės, o tai savo ruožtu sumažintų ekspertines sąnaudas. 1.2.

1.2. Didžiausias teigiamas poveikis valstybės

finansams planuojamas dėl spartesnio negu status quo atveju BVP augimo, kurį lemia valstybės inovatyvumo augimas. Sukūrus inovacijų skatinimui palankesnį teisinį reguliavimą, užtikrinus efektyvesnį MTI politikos koordinavimą ir strateginį valdymą, konsolidavus MTI politiką įgyvendinančių institucijų tinklą ir sukūrus efektyviau veikiančią paramos inovacijoms infrastruktūrą, pagerės inovacinė aplinka, kuri sukels sinerginį teigiamą daugelio veiksnių poveikį valstybės finansams. Tarp šių veiksnių minėtini: inovatyvios produkcijos augimas, eksporto, ypač pažangių technologijų, augimas, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo augimas, talentų pritraukimo augimas (protų nutekėjimo tendencijos pakeitimas į protų sugrįžimą ir kitų valstybių aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas). Tai savo ruožtu verslo subjektams leis sukurti ženkliai daugiau inovatyvių produktų ir taip padidinti konkurencingumą ir sparčiau didinti BVP. 1.3. Galimą dalies surenkamų mokesčių praradimą dėl didesnio inovatyvaus verslo naudojimosi mokesčių lengvatomis minėtas sinerginis efektas visiškai kompensuos. 1.4. Esminės MTI sistemos pertvarkos pagal įstatymo nuostatas teigiamas poveikis valstybės finansams planuojamas ir dėl spartesnio bei efektyvesnio valstybės biudžeto investicijų į MTEP atsipirkimo, t. y. spartesnio ir efektyvesnio mokslo rezultatų komercinimo. 1.5. Labai didelis teigiamas poveikis valstybės finansams numatomas dėl inovacijų viešajame sektoriuje paskatinimo. Taikant siūlomas priemones padidinus valstybės institucijų padalinių ir darbuotojų, atsakingų už viešuosius pirkimus, gebėjimus MTI srityje ir MTI sistemoje įdiegus ikiprekybinių pirkimų ir inovatyvių viešųjų pirkimų schemas, viešieji pirkimai vyktų efektyviau, būtų racionaliau ir skaidriau panaudojami valstybės biudžeto pinigai, viešasis sektorius veiktų efektyviau. 2.

2Poveikis ekonomikai:

Ilgalaikis ir tvarus valstybės ekonomikos augimas, aukštas produktyvumo lygis gali būti užtikrintas aktyviai plėtojant inovacijas kuriantį verslą. Atsižvelgiant į inovacinės veiklos reikšmę ekonomikai ir į kompleksinį, strateginį jos pobūdį, valstybės parama plėtojant ir aktyvinant inovacijas versle yra ne tik galima, bet ir būtina. Viešosios inovacijų sistemos plėtra ir jos veiksmingumo didinimas yra itin svarbus uždavinys, reikalaujantis viešojo ir privataus sektorių susitelkimo. Teikiamo įstatymo įtaka šalies ekonomikai visų pirma pasireikš didėjančiu inovatyvių įmonių skaičiumi ir didesnės pridėtinės vertės produkcijos mastu bendros įmonių pajamų struktūros atžvilgiu. Statistikos departamento duomenimis, inovatyvios įmonės yra apie 4,4 karto efektyvesnės už neinovatyvias, o į MTEP investuojančiose įmonėse darbo našumas yra apie 3 kartus didesnis negu kitose įmonėse. Šios dvi dedamosios sudarys pagrįstą pagrindą didėti Lietuvos verslo tarptautiniam konkurencingumui. Teigiamą poveikį ekonomikai lems tie patys veiksniai, kurie pateikti poveikio valstybės finansams aprašyme. Detalizuojant pertvarkytos Lietuvos MTI sistemos arba pagerėjusios inovacinės aplinkos veiksnius, galinčius turėti teigiamos įtakos ekonomikai, galima paminėti sverto efektą, kuris vienareikšmiškai patvirtintas pažangiose valstybėse: padidinus valstybės investicijas į MTEP veiklą ir ypač į EP veiklą, t. y. suteikiant verslui valstybės paramą naujų aukštos pridėtinės vertės (rizikingų) produktų kūrimo srityje, verslas, matydamas kryptingą ir ilgalaikę valstybės dalijimosi su verslu rizika politiką, bus skatinamas drąsiau investuoti ir savo lėšų.

Todėl pagal įstatymą MTI sistemoje planuojamos Valstybinio inovacijų fondo, ikiprekybinių pirkimų, inovatyvių viešųjų pirkimų ir kitos priemonės, kuriomis valstybė prisiima dalį naujų produktų sukūrimo rizikos ir garantuoja būti vienu iš pirmųjų inovatyvių produktų pirkėjų, paskatina tokių produktų atsiradimą rinkoje ir ekonomikos augimą. Kitas ekonomikos augimą paspartinsiantis veiksnys yra holistinis MTI teisinio reguliavimo konsolidavimas, kuris ekonomiškai motyvuotų pagrindinius inovacijų proceso veikėjus – mokslą ir verslą produktyviam bendradarbiavimui ir investicijų į mokslą pavertimui pridėtine verte. 3. Poveikis verslui:

3.1. Dėl aiškiau apibrėžtų MTEPI veiklos rūšių ir didesnio valstybės dėmesio naujų

produktų kūrimo (EP) veiklai:

• sumažės administracinė našta verslui, besinaudojančiam valstybės parama verslo vykdomai

MTEP veiklai;

• padidės verslo paraiškų paramai gauti vertinimo objektyvumas ir skaidrumas;
• verslas

daugiau naudosis valstybės teikiamomis mokesčių lengvatomis MTEP veiklai. 3.2. Dėl didesnio mokslininkų suinteresuotumo vykdyti EP veiklą verslas gaus (galės nusipirkti) daugiau MTEP paslaugų iš mokslo. 3.3. Naudodamasis inovacijų paklausos priemonėmis (ikiprekybiniai pirkimai, inovatyvūs viešieji pirkimai ir pan.) verslas galės mažesnėmis sąnaudomis kurti ir diegti į rinką naujus produktus. 3.4. Per valstybinį inovacijų fondą bus skatinami rizikingesni inovatyvių startuolių projektai. 4.

4Poveikis mokslui:

4.1. Išaugs mokslo ir studijų institucijų biudžetinis finansavimas, skiriamas MTEP

veiklai. Dėl aiškesnio EP veiklos apibrėžimo (EP veikla bus pripažįstama tokios veiklos rūšys, kaip standartų rengimas, etalonų palaikymas, naujų produktų testavimo, metrologijos, standartizavimo, patikros paslaugos ir kt.) ir skatinimo mokslo ir studijų institucijos gaus papildomą biudžetinį finansavimą už EP veiklos rezultatus, EP veiklos finansavimo sąskaita didės tyrėjų atlyginimai. Šis mokslo ir studijų institucijų EP veiklos rezultatų pripažinimas ypač aktualus socialinių, ir humanitarinių mokslų sričių institucijoms, kurios vykdo EP veiklą (programų, metodikų ir rekomendacijų rengimas valstybės institucijoms, kita praktinė veikla, reikalaujanti mokslinės kompetencijos, tačiau nepripažįstama, kaip mokslinė). 4.2. Mokslas bus labiau motyvuojamas kurti naujus produktus, t. y. vykdyti EP veiklą, ir taip uždirbti iš verslui teikiamų paslaugų. 4.3. Padidės mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjeros pasirinkimo galimybės (jie galės rinktis ne tik dėstytojo ir mokslininko, bet ir inžinieriaus-technologo karjerą). 4.4. Mažins protų nutekėjimą ir skatins protų sugrįžimą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad, priėmus Projektą, Lydimąjį projektą ir Projektų įgyvendinamuosius teisės aktus, būtų išgryninta MTI srities terminija ir suvienodinta jos taikymo tiek mokslo ir studijų sistemoje, tiek versle praktika. Įvedus bendrą ir aiškią mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos rūšių nustatymo (pripažinimo) ir vertinimo sistemą, būtų iš esmės sumažintos institucijų, įmonių ir tyrėjų vykdomų MTEPI veiklos rūšių, MTEP programų ir projektų ir jų atskaitų subjektyvaus vertinimo galimybės. Šiuo metu dėl MTI terminijos neapibrėžtumo ir prieštaringumo MTEPI veiklos rūšių vertinimas sukuria papildomą administracinę naštą verslui, iškraipo statistinius duomenis. 7.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo

sąlygoms ir jo plėtrai Priimto Projekto nuostatos turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes:

• atsiradus motyvacinių (ekonominių) paskatų verslui ir padidinus inovatyvaus (mokslui imlaus) verslo dalį Lietuvoje, suaktyvės mokslo ir verslo bendradarbiavimas, t. y. bus išnaudotas esamas ir būsimas mokslo ir verslo potencialas, jo sukurtos mokslo žinios bus paverčiamos naujais paklausiais į rinką įdiegtais produktais, t. y. bus pasiekta apčiuopiama ekonominė nauda, didinanti valstybės konkurencingumą ir jos piliečių gerovę;
• inovatyvus smulkusis ir vidutinis verslas, dominuojantis Lietuvoje, gaus aiškiai apibrėžtą (skaidrią) ir tikslingą valstybės paramą naujų produktų kūrimui ir jų diegimui į rinką tiek tiesiogiai (tiesioginė finansinė parama, parama įsigyjant ir įsirengiant technologinę ir bandomosios gamybos įrangą, rengiant technologijų kūrimo inžinerinio profilio specialistus, parama įsigyjant ar apsaugant intelektinę nuosavybę), tiek netiesiogiai (finansinės inžinerijos priemonės, mokesčių lengvatos, mokslinė ir techninė valstybės mokslo ir studijų institucijų pagalba, valstybės užsakymų garantijos ir kt.);
• verslas, matydamas aiškią ir kryptingą valstybės inovacijų skatinimo politiką, priklausomai nuo savo išsivystymo lygio galės turėti pamatuotų lūkesčių dėl valstybės paramos ir planuoti savo plėtrą, paremtą inovacijomis ir nuosavomis investicijomis į MTEP veiklą, vykdomą savarankiškai ir užsakomą valstybės mokslo ir studijų institucijose;
• valstybės mokslo ir studijų institucijų bei privačių mokslo institutų veikla bus vertinama ne tik pagal mokslo veiklos rezultatus, bet ir pagal naujų produktų kūrimo (eksperimentinės plėtros) veiklos rezultatus, todėl šie subjektai bus suinteresuoti ne tik atlikti mokslinius tyrimus, bet ir kurti naujus produktus, t. y. vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą.

Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto Projekto nuostatos turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes:

• atsiradus motyvacinių (ekonominių) paskatų verslui ir padidinus inovatyvaus (mokslui imlaus) verslo dalį Lietuvoje, suaktyvės mokslo ir verslo bendradarbiavimas, t. y. bus išnaudotas esamas ir būsimas mokslo ir verslo potencialas, jo sukurtos mokslo žinios bus paverčiamos naujais paklausiais į rinką įdiegtais produktais, t. y. bus pasiekta apčiuopiama ekonominė nauda, didinanti valstybės konkurencingumą ir jos piliečių gerovę;
• inovatyvus smulkusis ir vidutinis verslas, dominuojantis Lietuvoje, gaus aiškiai apibrėžtą (skaidrią) ir tikslingą valstybės paramą naujų produktų kūrimui ir jų diegimui į rinką tiek tiesiogiai (tiesioginė finansinė parama, parama įsigyjant ir įsirengiant technologinę ir bandomosios gamybos įrangą, rengiant technologijų kūrimo inžinerinio profilio specialistus, parama įsigyjant ar apsaugant intelektinę nuosavybę), tiek netiesiogiai (finansinės inžinerijos priemonės, mokesčių lengvatos, mokslinė ir techninė valstybės mokslo ir studijų institucijų pagalba, valstybės užsakymų garantijos ir kt.);
• verslas, matydamas aiškią ir kryptingą valstybės inovacijų skatinimo politiką, priklausomai nuo savo išsivystymo lygio galės turėti pamatuotų lūkesčių dėl valstybės paramos ir planuoti savo plėtrą, paremtą inovacijomis ir nuosavomis investicijomis į MTEP veiklą, vykdomą savarankiškai ir užsakomą valstybės mokslo ir studijų institucijose;
• valstybės mokslo ir studijų institucijų bei privačių mokslo institutų veikla bus vertinama ne tik pagal mokslo veiklos rezultatus, bet ir pagal naujų produktų kūrimo (eksperimentinės plėtros) veiklos rezultatus, todėl šie subjektai bus suinteresuoti ne tik atlikti mokslinius tyrimus, bet ir kurti naujus produktus, t. y. vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą. Tai padės gauti ne tik reikalingų mokslinių žinių, bet ir reikalingą

MTI infrastruktūrą inovatyviam verslui ir paskatins atsiskyrusių (angl.

„spin-off“) inovatyvių įmonių ir startuolių steigimąsi valstybėje;

• dėl aiškių inovacinės veiklos terminų ir apibrėžimų galima bus planuoti ir įgyvendinti aiškias ir pamatuotas valstybės paramos inovatyviam verslui programas, priemones, schemas ir mechanizmus.
• sumažės administracinė našta verslui ir įgyvendinančioms institucijoms, sumažės teisnių ginčų dėl verslo veiklos pripažinimo MTEP veikla.
• valstybės inovacijų skatinimo politika, paremta valstybės dalijimosi su verslu naujų produktų kūrimo ir įvedimo į rinką rizika, didžiausią poveikį turės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai, nes šiuo metu šis verslas neturi tinkamos prieigos prie bankinių kreditų. Aiškiai išreikšta ir gerai suvokiama valstybės paramos inovatyviam verslui politika, paremta rizikos dalijimosi ir paklausos inovacijoms principais dėl sverto efekto ilgainiui padidins paties verslo investicijas į eksperimentinės plėtros veiklą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Kartu su Projektu teikiamas Lydimasis projektas. Tam kad įsigaliotų Projekto nuostatos, susijusios su Inovacijų skatinimo fondu, turės būti priimtas Inovacijų skatinimo fondo įstatymas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

Projekte įvedamos naujos arba taisomos sąvokos ir jas įvardijantys terminai bei jų apibrėžiami Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikti įvertinti ir aprobuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminų pakomisei. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti ŪM kartu su ŠMM turės pakeisti Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“. Taip pat ŪM parengs ir pateiks Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo įgyvendinimo“. Subjektai, patvirtinę atitinkamas konkursines programas, turės jas patikslinti (pakeisti arba priimti naujas), atsižvelgdami į Projekto nuostatas. Atsižvelgiant į naujas funkcijas turės būti pakeisti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstatai. 12.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų

ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinus įstatymo projektą ir susijusių įstatymų pakeitimus, bus optimizuota MTI sistemos institucinė sandara, sumažintas įgyvendinančių institucijų skaičius ir atitinkamai – jų valdymo išlaidos, taigi sistemos administravimo išlaidos. Optimizavus inovacijų skatinimo principus ir padidinus valstybės inovacijų skatinimo politikos efektyvumą, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tikimasi ženklaus biudžeto lėšų sutaupymo. Detalesnė informacija apie planuojamus sutaupymus taps žinoma atlikus MTI politiką įgyvendinančių institucijų optimizavimo studiją. 13. Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto derinimo su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene metu gauti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos raštai, kuriuose minėti subjektui iš esmės pritaria Projektui. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis „Mokslas“,

„technologijos“, „inovacijos“, „moksliniai tyrimai“, „eksperimentinės plėtros veikla

(plėtra)“, „mokslinė veikla“, „technologinė veikla“, „inovacinė veikla“, „produktas“, „verslas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra

Teisės departamento išvada

2018-05-30 · the official register ↗

Vilnius

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TECHNOLOGIJŲ IR

INOVACIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-06-04

Nr. XIIIP-2269

Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1Projekto 2 straipsnio 1 dalyje,

apibrėžiančioje „atviro prieigos centro“ sąvoką, siūloma nustatyti, kad tokiu centru gali būti laikomas tik juridinis asmuo. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių projekte nenumatyta, kad atviros prieigos centru gali būti laikomas ir juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. 2. Projekto 2 straipsnio 1, 4, 10 dalyse bei kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla. Atsižvelgiant į tai, vietoj projekte vartojamos „eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji sąvoka

„eksperimentinė plėtra“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad identiškas

projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatytos sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimas jau yra įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekto 2 straipsnio 2 dalies arba atsisakyti kaip perteklinės, arba ją dėstyti taip: „Eksperimentinė plėtra – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme“. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje „finansinės inžinerijos priemonės“ sąvokos turinį, siūloma nustatyti, kad tai finansavimo priemonė, kuriai finansuoti ir (arba) vykdyti skirtos lėšos <...>.

Vertinant tokią formuluotę, pažymime, kad ji ne tik ydinga tautologiniu požiūriu (finansavimo priemonės, kuriai finansuoti skirtos lėšos), tačiau neaiški ir savo turiniu, nes finansavimo priemonės esmė bei tikslas ir yra kažką finansuoti, o ne pačiai būti finansuojamai. 5. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „ūkio subjektų kartu (arba be) valstybės mokslo ir studijų institucijomis“ vartotina formuluotė „ūkio subjektų arba ūkio subjektų kartu su valstybės mokslo ir studijų institucijomis“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 21 straipsnio 6 dalis. 6. Projekto 2 straipsnio 15 dalyje kaip perteklinis brauktinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo oficialaus paskelbimo šaltinis. 7. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 16 dalyje pateikta sąvoka „valstybės užsakymas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai“ atitinka šios sąvokos turinį, t.y. pasiūlymas už atlygį sukurti ne bet kokius moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstus, o būtent inovatyvius produktus. Galbūt tikslinga sąvoką dėstyti taip: „valstybės užsakymas inovacinei veiklai“ ar „valstybės užsakymas inovatyviems produktams“. 8. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio pavadinimą bei šio straipsnio turinį, šio straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio

„mokslas“ įrašytini žodžiai „mokslo sritis“. 9. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje vietoj

žodžių „mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinė veikla skatinama“ įrašytini žodžiai „moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra bei inovacinė veikla skatinami“. 10. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 9 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „mokslo politiką“ įrašytinas žodis

„valstybės“. 11. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje žodis

„srityje“ turi būti dėstomas po žodžio „institucijose“. 12.

12. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos

kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 10 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „tvirtina VTI politika formuojanti ministerija“ įrašytini žodžiai „tvirtina VTI politiką formuojančios ministerijos ministras“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos analogiškos projekto nuostatos, kuriose numatytas ministerijos kompetencijai priklausančių teisės aktų priėmimas. 13. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „valstybės valdomų įmonių ir įstaigų“ yra ydinga, nes

„valstybės valdomų įstaigų“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra

vartojama. Galbūt turimos omenyje valstybės biudžetinės įstaigos, ar viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė. 14. Projekto 11 straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių „šio straipsnio“ įrašytinas žodis „šios“. Be to, teisės akto normų nuoseklaus dėstymo požiūriu, ši dalis pildytina 4 punktu, numatančiu VTI politiką formuojančios ir Švietimo ir mokslo ministerijų funkciją, analogišką nustatytajai kitoms ministerijoms projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte (tokiu atveju projekto 12 straipsnio 2 dalies reikėtų atsisakyti). 15. Atsižvelgiant į ministro kompetenciją priimti administracinius teisės aktus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ministerijos įgaliotos institucijos arba įstaigos“ įrašytini žodžiai „ministerijos ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos“. 16. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VTI politiką formuojanti ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja nacionalinių mokslo ir technologijų programų inicijavimą, rengimą ir įgyvendinimą. Tuo tarpu projekto 14 straipsnio 2 dalies

2 punkte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija rengia ir įgyvendina

nacionalines technologijų programas.

Vertinant šias dvi nuostatas, o taip pat kitas projekto nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį tiesiog vartojamos dvi skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų bei nacionalinių technologijų programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamai formuluotei „konkursinės technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo programos“, nors kitose projekto nuostatose vartojama „konkursinės technologijų programos“ sąvoka. 17. Nėra aiškus projekto 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos Vyriausybė įgaliotos institucijos funkcijos – teikia atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą – turinys, t.y. nėra aišku, koks galimas atlyginimas turimas omenyje (pvz., kreditavimas ar paskola). Pažymėtina, kad visais atvejais finansavimas yra vykdomas pagal tam tikra tvarka sudarytose sutartyse numatytas sąlygas, kuriose visada išdėstomi tam tikri abipusiai sutarčių šalių įsipareigojimai. Atsižvelgiant į galimų įsipareigojimų apimtis ir pobūdį, gana ginčytina būtų teigti, kad finansavimas gali būti neatlygintinas, nes finansavimą gaunanti šalis dažniausiai įsipareigoja pateikti (sukurti, plėtoti, įdiegti) kažkokią pridėtinę vertę turintį produktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, siūlome atsisakyti žodžių „atlygintiną ir neatlygintiną“. 18.

18. Projekto 14 straipsnio 2 dalies 8 punkte

nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja visų siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą, tačiau 9 punkte jau numatyta, kad šių vertinimų pagrindu minėta institucija VTI politiką formuojančiai ministerijai teikia siūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo ne visų subjektų, o tik valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos. Svarstytina, ar šie du punktai neturėtų būti suderinti tarpusavyje, atskleidžiant kokiu tikslu yra vykdomas kitų subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimas. 19. Projekto 14 straipsnio

3 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš

valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotės „kiti asmenys“ turinys nėra aiškus. Be to, pažymėtina, kad privatūs asmenys, kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama technologijų ir inovacijų veikla, neturi pareigos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti. 20. Projekto 16 straipsnio pirmajame sakinyje po žodžių „struktūriniai padaliniai“ siūlome įrašyti žodžius

„juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje“, nes,

mūsų nuomone, technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešąsias paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teigti ir minėtieji ūkio subjektai. Be to, antrajame šio straipsnio sakinyje po žodžių „paslaugų teikėjų“ įrašytinas žodis „veiklos“. 21.

21. Projekto 17 straipsnio 1

dalies nuostata, numatanti, kad vienas iš mokslo ir technologijų parkų dalyvių gali būti valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, prieštarauja imperatyviai Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatai, nustatančiai, kad biudžetinei įstaigai draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve, išskyrus teisę jungtis į asociacijas. 22. Projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybė ar savivaldybė, jis gali gauti valstybės lėšų ar savivaldybės lėšų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiems konkrečiai tikslams galėtų būti skiriamos valstybės ir savivaldybės lėšos, kurie subjektai turėtų teisę skirti lėšas, taip pat nėra aišku kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas skiriamų lėšų dydis. Be to, nėra aiškūs ir tokių lėšų šaltiniai. Atkreipiame dėmesį, kad paprastai valstybės lėšos juridiniams asmenims yra skiriamos tuomet, kai valstybė jiems paveda vykdyti tam tikras funkcijas arba įgyvendinti tam tikras programas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir išsamus. 23. Projekto 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybė ar savivaldybė, jis gali gauti valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui.

Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais; o 4 dalyje – kad kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Vertinant šią imperatyviai suformuluotą nuostatą ir net atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.“, teikiamame įstatymo projekte siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, kitaip nei jie reguliuojami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, būtina laikytis esminių šiame įstatyme nustatytų principų ir kriterijų.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog mokslo ir technologijų parkams nei teikiamas projektas, nei kiti įstatymai nepriskiria jokių valstybinių funkcijų, taigi, projektu siūloma nuostata iš esmės paneigtų imperatyviai suformuluotą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatą, nukryptų nuo esminių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, pakeistų šių teisinių santykių esmę ir prasmę. 24. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamu projektu siūloma iš esmės pakeisti šiuo metu galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo 25 straipsnio nuostatą, numatančią, kad mokslo ir technologijų parkas gali panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu. Taigi lieka neaišku, ar įsigaliojus įstatymui, sutartys, sudarytos su mokslo ir technologijų parkais dėl valstybės (savivaldybės) turto panaudos turėtų būti nutraukiamos anksčiau termino, ar tokį turtą mokslo ir technologijų parkai galėtų naudoti iki panaudos sutarčių termino pabaigos ar iki jų nutraukimo įstatymuose ar sutartyse nustatytais pagrindais.

Svarstytina, ar siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą jau sudarytų panaudos sutarčių atžvilgiu. 25. Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią valstybinių aukštųjų mokyklų naudojamų žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teisę, projekto 17 straipsnio 3 dalis pildytina, nustatant, kad valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms patikėjimo teise suteiktas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas mokslo ir technologijų parkams gali būti perduotas tik mokslo ir studijų institucijų sutikimu (kaip tai numatyta ir šio straipsnio 4 dalyje). Be to, kadangi projekto 17 straipsnio 3 ir 4 dalys tarpusavyje tiesiogiai susijusios, t.y. reglamentuoja mokslo ir studijų institucijoms valdyti patikėjimo teise perduoto turto perdavimą mokslo ir technologijų parkams ir grąžinimą atgal mokslo ir studijų institucijoms, šias dvi dalis siūlome sujungti į vieną dalį. 26. Projekto 17 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „perduotą valstybės ir

(arba) savivaldybės turtą negali šio turto“ įrašytini žodžiai „perduoto valstybės ir (arba) savivaldybės turto negali“. 27. Projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad finansavimą ir kitas skatinimo priemones eksperimentinės plėtros ir inovacinei veiklai vykdyti gali gauti valstybinės mokslo ir studijų institucijos: valstybinės aukštosios mokyklos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai.

Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad mokslo ir studijų institucijos yra tik dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Atsižvelgiant į tai, projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas. Be to, pažymėtina, kad tokių subjektų, kaip valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai, statusas apskritai nėra aiškus, nes nei projekte, nei Mokslo ir studijų įstatyme jie neapibrėžti. 28. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 19 straipsnio 2 dalis pildytina nurodant subjektą (subjektus), kurio (kurių) sprendimu ir iš kurio (kurių) valdomų valstybės biudžeto asignavimų valstybinis finansavimas galės būti vykdomas. 29. Vertinant projekto 20 straipsnio nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad „viešojo sektoriaus subjektų“ sąvokos turinys projekte nėra apibrėžtas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekto 2 straipsnyje nurodyti, kad „viešojo sektoriaus subjektų“ sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. Tačiau pažymėtina, kad net ir minėtame įstatyme nėra apibrėžta šiame straipsnyje vartojama „vietos savivaldos viešojo sektoriaus subjekto“ sąvoka. 30. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsnyje reikėtų aiškiai nurodyti viešojo sektoriaus subjektų skatinimo vykdyti inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus formas. 31. Projekto

21 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad eksperimentinę plėtrą

ir (arba) inovacinę veiklą vykdančių subjektų vykdoma eksperimentinė plėtra finansuojama ir iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų eksperimentinei plėtrai.

Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, koks valstybės biudžeto bazinis finansavimas visiems subjektams turimas omenyje, nes Mokslo ir studijų įstatyme yra įtvirtintos tik valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, kurios skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti, administravimui ir ūkiui, susijusiems su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla, sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai ir kitoms reikmėms. Be to, ir šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad eksperimentinės plėtros finansavimą mokslo ir studijų institucijose reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas. 32. Projekto

21 straipsnio 7 dalyje vietoj jungtuko „ir“ vartotini jungtukai „ir (ar)“, nes

dabartinė projekto formuluotė suponuoja, kad pagal konkursines technologijų programas teikiamą finansavimą visuomet turės įgyvendinti kartu kelios valstybės institucijos. 33. Projekto 22 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „vietos savivaldos“ įrašytinas žodis „savivaldybės“. 34. Projekto 23 straipsnio 1 dalis sunumeruotina. 35. Projekto 23 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „konkursinės mokslo ir technologijų programos“ derintina su projekte apibrėžta bei vartojama „konkursinės technologijų programos“ sąvoka. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „įgyvendindamos“ įrašytinas žodis

„įgyvendindami“. 36. Projekto 24 straipsnyje vietoj žodžių

„atliekančioms“ bei „vykdančioms“ įrašytini atitinkamai žodžiai „atliekantiems“

bei „vykdantiems“. 37.

37. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje siūloma

nustatyti, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančiuose teisės aktuose Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui nustatytos teisės, pareigos ir funkcijos reiškia Mokslo, technologijų ir inovacijų stebėsenos ir analizės centrui nustatytas teises pareigas ir funkcijas. Siekiant teisinio aiškumo, teisės aktų suderinamumo ir vieno iš pagrindinių teisėkūros principų, visi teisės aktų pakeitimai turi įsigalioti vienu metu, bei atsižvelgiant į tai, kad nuo šio įstatymo priėmimo iki 2019 m. liepos 1 d. yra pakankamai laiko parengti ir priimti kitų susijusių teisės aktų projektus, siūlytina teisės aktų nustatyta tvarka parengti teisės aktų, kuriuose yra minimas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, atitinkamų pakeitimų projektus ir juos priimti. 38. Projekto 27 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą,

21 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 25 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio

1d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-06-29 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS technologijų ir inovacijų ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-30 Nr. XIIIP-2269(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2018-05-30 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Švietimo ir mokslo komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TECHNOLOGIJŲ IR

INOVACIJŲ

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-2269

2018-06-20

Nr. 106-P-33

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas

Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius; Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Giriūnienė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, Švietimo ir mokslo ministerijos Technologijų ir inovacijų skyriaus vyriausioji specialistė Dainė Denisovienė, Mokslo skyriaus vedėja Vilma Popovienė, kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, ūkio viceministras Gintaras Vilda, Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktorius Dmitrijus Kuceričius, ūkio ministro patarėja Olga Vėbrienė, biochemikas akad. Arvydas Jaanulaitis, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Jankauskas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Juras Banys, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas Ramojus Reimeris, Lietuvos verslo konfederacijos gen. Direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Almeda Kurienė, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

• pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²

1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje „atviro prieigos

centro“ sąvoką, siūloma nustatyti, kad tokiu centru gali būti laikomas tik juridinis asmuo. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių projekte nenumatyta, kad atviros prieigos centru gali būti laikomas ir juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Pritarti

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04² 1,

4, 10

2. Projekto 2 straipsnio 1, 4, 10 dalyse bei

kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma moksliniais tyrimais ir

(arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla. Atsižvelgiant į tai, vietoj projekte vartojamos „eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji sąvoka „eksperimentinė plėtra“. Pritarti Pasiūlymas: Išbraukti žodį „veiklos“ iš

2 straipsnio 1, 4, 10 ir 16 dalių

3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²

2

3. Atkreiptinas dėmesys, kad identiškas

projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatytos sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimas jau yra įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekto 2 straipsnio 2 dalies arba atsisakyti kaip perteklinės, arba ją dėstyti taip: „Eksperimentinė plėtra – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme“. Pritarti

4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²

3

4Projekto 2 straipsnio 3 dalyje,

apibrėžiančioje „finansinės inžinerijos priemonės“ sąvokos turinį, siūloma nustatyti, kad tai finansavimo priemonė, kuriai finansuoti ir (arba) vykdyti skirtos lėšos <...>.

Vertinant tokią formuluotę, pažymime, kad ji ne tik ydinga tautologiniu požiūriu (finansavimo priemonės, kuriai finansuoti skirtos lėšos), tačiau neaiški ir savo turiniu, nes finansavimo priemonės esmė bei tikslas ir yra kažką finansuoti, o ne pačiai būti finansuojamai. Pritarti Pasiūlymas: Siūloma sąvoką išdėstyti taip: „Finansinės inžinerijos priemonė - finansinės paramos priemonė, kuriai finansuoti ir (arba) vykdyti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos tiems patiems finansavimo priemonės kūrimo metu nustatytiems tikslams.“

5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²

10

5. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje vietoj

formuluotės „ūkio subjektų kartu (arba be) valstybės mokslo ir studijų institucijomis“ vartotina formuluotė „ūkio subjektų arba ūkio subjektų kartu su valstybės mokslo ir studijų institucijomis“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 21 straipsnio 6 dalis. Pritarti

6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²

15

6. Projekto 2 straipsnio 15 dalyje kaip

perteklinis brauktinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo oficialaus paskelbimo šaltinis. Pritarti

7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²

16

7. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 16

dalyje pateikta sąvoka „valstybės užsakymas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai“ atitinka šios sąvokos turinį, t.y. pasiūlymas už atlygį sukurti ne bet kokius moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstus, o būtent inovatyvius produktus. Galbūt tikslinga sąvoką dėstyti taip: „valstybės užsakymas inovacinei veiklai“ ar

„valstybės užsakymas inovatyviems produktams“. Pritarti

Pasiūlymas: 16.

Pritarti Pasiūlymas: 16. Valstybės užsakymas inovacinei veiklai – valstybės ar savivaldybės institucijų pasiūlymas už atlygį sukurti inovatyvius produktus, reikalingus šių institucijų funkcijoms vykdyti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04⁴

8. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio

pavadinimą bei šio straipsnio turinį, šio straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio

„mokslas“ įrašytini žodžiai „mokslo sritis“. Pritarti

9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04⁷

1

9. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje vietoj

žodžių „mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinė veikla skatinama“ įrašytini žodžiai „moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra bei inovacinė veikla skatinami“. Pritarti Pasiūlymas: 7 straipsnio 1 dalį dėstyti taip:

1. Siekiant valstybės socialinės ir technologinės

pažangos moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra bei inovacinė veikla skatinami, ugdant asmenų kūrybingumą ir verslumą, stiprinant mokslines, technologines, praktines ir verslo žinias ir užtikrinant efektyvų jų panaudojimą, siekiant naujų idėjų kūrimo, įgyvendinimo ir diegimo. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04⁹

1

10Derinant projekto nuostatas tarpusavyje,

projekto 9 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „mokslo politiką“ įrašytinas žodis „valstybės“. Pritarti

11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04⁹

3

11. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje žodis

„srityje“ turi būti dėstomas po žodžio „institucijose“. Nepritarti

Argumentai:

Nesuprantamas siūlymas

12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁰

3

12. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos

kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 10 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „tvirtina VTI politika formuojanti ministerija“ įrašytini žodžiai „tvirtina VTI politiką formuojančios ministerijos ministras“.

Atitinkamai tikslintinos ir kitos analogiškos projekto nuostatos, kuriose numatytas ministerijos kompetencijai priklausančių teisės aktų priėmimas. Pritarti

13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹¹

3

13. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje vartojama

formuluotė „valstybės valdomų įmonių ir įstaigų“ yra ydinga, nes „valstybės valdomų įstaigų“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra vartojama. Galbūt turimos omenyje valstybės biudžetinės įstaigos, ar viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė. Pritarti

14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04 11,¹²⁴² 2,⁴

14. Projekto 11 straipsnio 4 dalies 2 punkte

vietoj žodžių „šio straipsnio“ įrašytinas žodis „šios“. Be to, teisės akto normų nuoseklaus dėstymo požiūriu, ši dalis pildytina 4 punktu, numatančiu VTI politiką formuojančios ir Švietimo ir mokslo ministerijų funkciją, analogišką nustatytajai kitoms ministerijoms projekto 12 straipsnio 1 dalies

1 punkte (tokiu atveju projekto 12 straipsnio 2 dalies reikėtų atsisakyti). Pritarti

15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹³

2

15. Atsižvelgiant į ministro kompetenciją

priimti administracinius teisės aktus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių

„ministerijos įgaliotos institucijos arba įstaigos“ įrašytini žodžiai „ministerijos

ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos“. Pritarti

16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹¹

4 16.

Projekto 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VTI politiką formuojanti ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja nacionalinių mokslo ir technologijų programų inicijavimą, rengimą ir įgyvendinimą. Tuo tarpu projekto 14 straipsnio 2 dalies

2 punkte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija rengia ir įgyvendina

nacionalines technologijų programas. Vertinant šias dvi nuostatas, o taip pat kitas projekto nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį tiesiog vartojamos dvi skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų bei nacionalinių technologijų programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamai formuluotei „konkursinės technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo programos“, nors kitose projekto nuostatose vartojama

„konkursinės technologijų programos“ sąvoka. Pritarti

17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁴

2

17. Nėra aiškus projekto 14 straipsnio 2 dalies

4 punkte numatytos Vyriausybė įgaliotos institucijos funkcijos – teikia

atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą – turinys, t.y. nėra aišku, koks galimas atlyginimas turimas omenyje (pvz., kreditavimas ar paskola). Pažymėtina, kad visais atvejais finansavimas yra vykdomas pagal tam tikra tvarka sudarytose sutartyse numatytas sąlygas, kuriose visada išdėstomi tam tikri abipusiai sutarčių šalių įsipareigojimai. Atsižvelgiant į galimų įsipareigojimų apimtis ir pobūdį, gana ginčytina būtų teigti, kad finansavimas gali būti neatlygintinas, nes finansavimą gaunanti šalis dažniausiai įsipareigoja pateikti (sukurti, plėtoti, įdiegti) kažkokią pridėtinę vertę turintį produktą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, siūlome atsisakyti žodžių „atlygintiną ir neatlygintiną“. Pritarti Pasiūlymas: Išbraukti žodžius „atlygintiną ir neatlygintiną“. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁴

2⁸

18. Projekto 14 straipsnio 2 dalies 8 punkte

nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja visų siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą, tačiau 9 punkte jau numatyta, kad šių vertinimų pagrindu minėta institucija VTI politiką formuojančiai ministerijai teikia siūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo ne visų subjektų, o tik valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos. Svarstytina, ar šie du punktai neturėtų būti suderinti tarpusavyje, atskleidžiant kokiu tikslu yra vykdomas kitų subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimas. Pritarti Pasiūlymas:

Suderinti šiuos punktus, nes neaišku kiek bus metodikų ir kam reikia dviejų vertinimo metodikų eksperimentinei plėtrai. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁴

3

19. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje

nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotės „kiti asmenys“ turinys nėra aiškus. Be to, pažymėtina, kad privatūs asmenys, kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama technologijų ir inovacijų veikla, neturi pareigos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti.

Pritarti Pasiūlymas: Siūloma papildyti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Vyriausybės įgaliota institucija

turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁶

20. Projekto 16 straipsnio

pirmajame sakinyje po žodžių „struktūriniai padaliniai“ siūlome įrašyti žodžius „juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje“, nes, mūsų nuomone, technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešąsias paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teigti ir minėtieji ūkio subjektai. Be to, antrajame šio straipsnio sakinyje po žodžių „paslaugų teikėjų“ įrašytinas žodis „veiklos“. Pritarti

21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁷

1

21. Projekto 17 straipsnio 1 dalies

nuostata, numatanti, kad vienas iš mokslo ir technologijų parkų dalyvių gali būti valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, prieštarauja imperatyviai Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatai, nustatančiai, kad biudžetinei įstaigai draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve, išskyrus teisę jungtis į asociacijas. Pritarti

22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁷

2¹

22. Projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte

numatyta, kad tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybė ar savivaldybė, jis gali gauti valstybės lėšų ar savivaldybės lėšų.

Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiems konkrečiai tikslams galėtų būti skiriamos valstybės ir savivaldybės lėšos, kurie subjektai turėtų teisę skirti lėšas, taip pat nėra aišku kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas skiriamų lėšų dydis. Be to, nėra aiškūs ir tokių lėšų šaltiniai. Atkreipiame dėmesį, kad paprastai valstybės lėšos juridiniams asmenims yra skiriamos tuomet, kai valstybė jiems paveda vykdyti tam tikras funkcijas arba įgyvendinti tam tikras programas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir išsamus. Pritarti Iš dalies Pasiūlymas;

Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio

1 dalies 1 punkte įtvirtinta asignavimų valdytojų teisė skirtus asignavimus

naudoti ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose. Be to, būtų tikslinga projekte įvardinti kokiems tikslams ir (ar) kokių funkcijų vykdymui tokios lėšos gali būti skiriamos ir naudojamos. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti aiškus ir išsamus. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁷

2²

23. Projekto 17 straipsnio 2 dalies 2

punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybė ar savivaldybė, jis gali gauti valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui.

Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais; o 4 dalyje

• kad kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Vertinant šią imperatyviai suformuluotą nuostatą ir net atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.“, teikiamame įstatymo projekte siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, kitaip nei jie reguliuojami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, būtina laikytis esminių šiame įstatyme nustatytų principų ir kriterijų.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog mokslo ir technologijų parkams nei teikiamas projektas, nei kiti įstatymai nepriskiria jokių valstybinių funkcijų, taigi, projektu siūloma nuostata iš esmės paneigtų imperatyviai suformuluotą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatą, nukryptų nuo esminių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, pakeistų šių teisinių santykių esmę ir prasmę. Spręsti pagrindiniam komitetui

24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04

24. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamu projektu siūloma iš esmės

pakeisti šiuo metu galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo 25 straipsnio nuostatą, numatančią, kad mokslo ir technologijų parkas gali panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu. Taigi lieka neaišku, ar įsigaliojus įstatymui, sutartys, sudarytos su mokslo ir technologijų parkais dėl valstybės (savivaldybės) turto panaudos turėtų būti nutraukiamos anksčiau termino, ar tokį turtą mokslo ir technologijų parkai galėtų naudoti iki panaudos sutarčių termino pabaigos ar iki jų nutraukimo įstatymuose ar sutartyse nustatytais pagrindais.

Svarstytina, ar siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą jau sudarytų panaudos sutarčių atžvilgiu. Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad sudarytos panaudos sutartys pasibaigs ir(ar) MTP galės nutraukti panaudos sutartyse nustatyta tvarka, nėra tikslinga numatyti šio įstatymo taikymą reglamentuojančių nuostatų. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-04¹⁷ 3,⁴

25Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalį,

įtvirtinančią valstybinių aukštųjų mokyklų naudojamų žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teisę, projekto 17 straipsnio 3 dalis pildytina, nustatant, kad valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms patikėjimo teise suteiktas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas mokslo ir technologijų parkams gali būti perduotas tik mokslo ir studijų institucijų sutikimu (kaip tai numatyta ir šio straipsnio 4 dalyje). Be to, kadangi projekto 17 straipsnio 3 ir 4 dalys tarpusavyje tiesiogiai susijusios, t.y. reglamentuoja mokslo ir studijų institucijoms valdyti patikėjimo teise perduoto turto perdavimą mokslo ir technologijų parkams ir grąžinimą atgal mokslo ir studijų institucijoms, šias dvi dalis siūlome sujungti į vieną dalį. Pritarti

26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁷

5

26. Projekto 17 straipsnio

5 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „perduotą valstybės ir (arba)

savivaldybės turtą negali šio turto“ įrašytini žodžiai „perduoto valstybės ir

(arba) savivaldybės turto negali“. Pritarti 27.

Pritarti

27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁸

1¹

27. Projekto 18 straipsnio

1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad finansavimą

ir kitas skatinimo priemones eksperimentinės plėtros ir inovacinei veiklai vykdyti gali gauti valstybinės mokslo ir studijų institucijos: valstybinės aukštosios mokyklos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai. Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad mokslo ir studijų institucijos yra tik dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Atsižvelgiant į tai, projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas. Be to, pažymėtina, kad tokių subjektų, kaip valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai, statusas apskritai nėra aiškus, nes nei projekte, nei

Mokslo ir studijų įstatyme jie neapibrėžti. Pritarti

28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04¹⁹

2

28. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 19 straipsnio 2 dalis

pildytina nurodant subjektą (subjektus), kurio (kurių) sprendimu ir iš kurio

(kurių) valdomų valstybės biudžeto asignavimų valstybinis finansavimas galės būti vykdomas. Pritarti Pasiūlymas:

„2. Valstybės finansavimas ir kitos skatinimo priemonės klasteriams

skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04 20,²

29Vertinant projekto 20 straipsnio nuostatas, atkreipiame dėmesį,

kad „viešojo sektoriaus subjektų“ sąvokos turinys projekte nėra apibrėžtas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekto 2 straipsnyje nurodyti, kad

„viešojo sektoriaus subjektų“ sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo

sektoriaus atskaitomybės įstatyme. Tačiau pažymėtina, kad net ir minėtame įstatyme nėra apibrėžta šiame straipsnyje vartojama „vietos savivaldos viešojo sektoriaus subjekto“ sąvoka. Spręsti pagrindiniam komitetui³⁰ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-04²⁰ 30.

Siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsnyje reikėtų aiškiai nurodyti viešojo sektoriaus subjektų skatinimo vykdyti inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus formas. Spręsti pagrindiniam komitetui

31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²¹ 1,²¹

31. Projekto 21

straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdančių subjektų vykdoma eksperimentinė plėtra finansuojama ir iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų eksperimentinei plėtrai. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, koks valstybės biudžeto bazinis finansavimas visiems subjektams turimas omenyje, nes Mokslo ir studijų įstatyme yra įtvirtintos tik valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, kurios skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti, administravimui ir ūkiui, susijusiems su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla, sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai ir kitoms reikmėms. Be to, ir šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad eksperimentinės plėtros finansavimą mokslo ir studijų institucijose reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Pritarti

32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²¹

7

32. Projekto 21

straipsnio 7 dalyje vietoj jungtuko „ir“ vartotini jungtukai „ir (ar)“, nes dabartinė projekto formuluotė suponuoja, kad pagal konkursines technologijų programas teikiamą finansavimą visuomet turės įgyvendinti kartu kelios valstybės institucijos. Pritarti

33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²²

1

33. Projekto 22 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „vietos savivaldos“

įrašytinas žodis „savivaldybės“. Pritarti

34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²³

1

34. Projekto 23 straipsnio 1 dalis sunumeruotina. Pritarti

35.

Pritarti

35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²³

1

35. Projekto 23 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „konkursinės

mokslo ir technologijų programos“ derintina su projekte apibrėžta bei vartojama

„konkursinės technologijų programos“ sąvoka. Be to, šioje dalyje vietoj

žodžio „įgyvendindamos“ įrašytinas žodis „įgyvendindami“. Pritarti

36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²⁴

36. Projekto 24 straipsnyje vietoj žodžių „atliekančioms“ bei

„vykdančioms“ įrašytini atitinkamai žodžiai „atliekantiems“ bei

„vykdantiems“. Pritarti

37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²⁶

2

37. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nuo 2019

m. liepos 1 d. galiojančiuose teisės aktuose Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui nustatytos teisės, pareigos ir funkcijos reiškia Mokslo, technologijų ir inovacijų stebėsenos ir analizės centrui nustatytas teises pareigas ir funkcijas. Siekiant teisinio aiškumo, teisės aktų suderinamumo ir vieno iš pagrindinių teisėkūros principų, visi teisės aktų pakeitimai turi įsigalioti vienu metu, bei atsižvelgiant į tai, kad nuo šio įstatymo priėmimo iki 2019 m. liepos 1 d. yra pakankamai laiko parengti ir priimti kitų susijusių teisės aktų projektus, siūlytina teisės aktų nustatyta tvarka parengti teisės aktų, kuriuose yra minimas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, atitinkamų pakeitimų projektus ir juos priimti. Pritarti³⁸

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-04²⁷

1

38Projekto 27 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas,

išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 21 straipsnio 1 dalies

4 punktą ir 25 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1d.“. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Vilniaus universiteto prorektorius Prof.

R.Jankauskas 2018-06-13 Vilniaus universitetas, susipažinęs su LR Vyriausybės teikiamais Technologijų ir inovacijų įstatymo (toliau - Tlj projektas) ir Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21,23, 24 ir 84 straipsnių pakeitimo ir 18 ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau - MIĮ projektas) projektais, teikia šias pastabas:

1. TIĮ projekto 1-4 straipsniai

Nemažai TIJ projekto straipsnių yra susiję su mokslo politikos formavimu, dalyvavimo tarptautinėse mokslo programose koordinavimu (14 strp. 2 d. 6 p.),integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę (14 strp. 2 d. 10 p.), nacionalinių mokslo ir technologijų programų iniciavimu ir pan. T.y. į LR mokslo ir studijų įstatym u ir kitais ŠMM teisės aktais reguliuotinų klausimų sprendimą. Iš viso abejotinas TIĮ projekto 4 straipsnio reikalingumas, tikslingumas ir suderinamumas su Mokslo ir studijų įstatymu. Šio straipsnio 3 d. nurodoma, kad mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, tačiau to paties straipsnio 1 d. nustatoma mokslo paskirtis, o 2 d. nustatomos mokslo veiklos rūšys. Lieka neaišku kokia TIĮ projekto 4 straipsnio paskirtis. Pastebėtina ir tai, kad šio straipsnio poreikio neatspindi ir TIĮ projekto pavadinimas - Technologijų ir inovacijų įstatymas. Spręsti pagrindiniam komitetui

2. Vilniaus universiteto prorektorius

Prof. R.Jankauskas

2018-06-13

2. TIĮ

projekto 8 straipsnis Iš esmės diskutuotinas TIĮ projekto 8 straipsnyje nustatytų principų taikomumas mokslinių tyrimų atžvilgiu. TIJ projekto 4 str. 3 d. pasisakoma, kad mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, tačiau aptariamo straipsnio nuostatos paneigia 4 str. 3 d. Mokslinių tyrimų, kurie yra mokslo sudėtinė ir neatsiejama dalis, principai nustatyti Mokslo ir studijų įstatymo 3 str. 1 d.

1 d. Kai kurie iš šių principų yra atkartojami

aptariamame straipsnyje, tačiau kai kurie straipsnyje minimi principai neturėtų būti taikomi mokslo ir studijų institucijoms, kaip antai verslo etikos. Taip pat nėra aišku kaip mokslinių tyrimų atžvilgiu gali būti taikomas nediskriminavimo principas. Šio straipsnio vertinimą apsunkina ir tai, kad TIĮ projekte nepateikiamas principų turinys - tai galimai sąlygos neskaidrius bei neobjektyvius TIĮ projekte minimų subjektų vertinimus. Spręsti pagrindiniam komitetui

3. Vilniaus universiteto prorektorius

Prof. R.Jankauskas

2018-06-13

3. TIĮ projekto 10 straipsnis

Didelių abejonių kelia TlĮ projekto 10 str. įtvirtinamos Vyriausybės komisijos - Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos - veiklos reguliavimo atitiktis konstitucinio Vyriausybės įstatymo nuostatoms. Vyriausybės įstatymo

27 str. 4 ir 5 d. numato, kad Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės

pavestoms užduotims. Tuo tarpu Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai užduotys formuojamos TIĮ projekto 10 str. Kaip jau ir minėta, Vyriausybės įstatymas yra konstitucinis įstatymas, tad jo teisinė galia būtų aukštesnė nei

Technologijų ir inovacijų įstatymo. Spręsti

pagrindiniam komitetui

4. Vilniaus universiteto prorektorius

Prof. R.Jankauskas

2018-06-13

4. TIJ projekto 14 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai ir jų sąsajos

su 21 straipsnio 1 ir 2 dalimi Užuot koncentravus ribotų biudžeto asignavimų mokslo ir studijų institucijoms paskirstymą į vieną sistemą (viena institucija, viena ataskaita, vienas sprendimas), ją siūloma dar labiau fragmentuoti (14 str.

2 dalies 8-9 p. [Vyriausybės įgaliota institucija] vadovaudamasi Vyriausybės arba jos įgaliotos VTĮ politiką formuojančios ministerijos patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą; atsižvelgdama į (...) vertinimo rezultatus teikia siūlymus VTĮ politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos):

• nėra aišku, kaip siūlomas sprendimas koreliuos su dabar vykdomu mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos palyginamuoju vertinimu ir kasmetiniu vertinimu, kokia papildoma administracinė našta bus sukuriam a mokslo ir studijų institucijoms. Toks klausimas nebūtų keliamas, jei teikiamų TIJ Projekto bei MIJ Projekto lydinčiuose dokumentuose būtų bent jau preliminariai išdėstyti pokyčiai, kurie identifikuotų mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau - MTEP) veiklos finansavimo modelį.

Tai ypač aktualu, nes šiemet vykdomas palyginamasis vertinimas, reikalaujantis itin didelių laiko sąnaudų renkant įvairius duomenis apie MTEP veiklas, kuris turėtų projektuoti MTEP veiklos finansavimą penkeriems metams į priekį.

• atkreiptinas dėmesys, kad dabartinėje įstatymo redakcijoje pateikiamas vertinimo mechanizmas, kai pirmiausiai atliekamas vertinimas, o tik po to siūloma lėšų paskirstymo metodika, prieštarauja teisei ir logikai.
• TIĮ Projekto 21 straipsnio 1 dalies 1-ame punkte konstatuojama, kad „[Eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdančių subjektų vykdoma eksperimentinė plėtra finansuojama]: iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų eksperimentinei plėtrai” . To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “eksperimentinės plėtros finansavimą mokslo ir studijų institucijose reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas”. Tačiau šis teiginys prieštarauja TIĮ Projekto 14 straipsnio 2 dalies 9-am punktui, kuriuo teigiama, kad “[Vyriausybės įgaliota institucija], atsižvelgdama į šios dalies 8 punkte nurodyto vertinimo rezultatus teikia siūlymus VTĮ politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdom ai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos”.
• Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad TIĮ Projekto 14 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 1-ame punkte nėra detalizuojama, kurie konkrečiai eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdantys subjektai (jų baigtinis sąrašas pateikiamas 18 straipsnyje) gali pretenduoti į bazinio finansavimo lėšas, tuo tarpu 14 straipsnio 2 dalies 9 punkte jau kalbama tik apie mokslo ir studijų institucijas.

Tuo tarpu MIĮ projekte teigiama, kad “Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. Lietuvos mokslo taryba (...) organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, (...) vertinimą”. Spręsti pagrindiniam komitetui

5. Vilniaus universiteto prorektorius

Prof. R.Jankauskas

2018-06-13

5. TIJ

projekto 17 straipsnis TIĮ projekto 17 str. 1 d. nurodoma, kad „mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga". Atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinė įstaiga, nevaldydama jokio turto nuosavybės teise, negali būti kito juridinio asmens dalyviu, nes negali atlikti savarankiško investavimo veiksmo į juridinio asmens kapitalą; ji gali tik atstovauti valstybę, kuri ir būtų juridinio asmens dalyviu.

Valstybės biudžetinė įstaigos valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei (išskyrus atvejus, jei biudžetinė įstaiga valdo kitiems subjektams nuosavybės teise priklausantį turtą pagal patikėjimo teisę) ir investuojamas į juridinius asmenis gali būti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 str. nustatytais atvejais ir tvarka. Ši pastaba taikytina ir TIĮ projekto 17 str. 2 d. atžvilgiu. TIĮ projekto 17 str. 2 d. nuostatą, numatančią mokslo ir technologijų parko teisę naudoti valstybės turtą panaudos pagrindais, tikslinga suderinti su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo

14 str. 1 d. nustatytu subjektų ratu. Spręsti

pagrindiniam komitetui

6. Vilniaus universiteto prorektorius

Prof. R.Jankauskas

2018-06-13

6. TIJ projekto 23

straipsnis TIĮ projekto 23 strp. 2 dalyje pateikiama nuoroda į LR Mokslo ir studijų įstatymą - “Ūkio subjektų valstybės finansavimą moksliniams tyrimams reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas” - nekoreliuoja su Mokslo ir studijų įstatymo 1-ame straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtimi. Atitinkamai kvestionuotinas ir MII projekto 9 str. numatytas LR Mokslo ir studijų įstatymo 84 str. papildymas 9 dalimi. Spręsti pagrindiniam komitetui

7. Vilniaus universiteto prorektorius

Prof. R.Jankauskas 2018-06-13 Kitos pastabos:

1TIĮ projekte nemažai teisės technikos klaidų, pavyzdžiui:

• 2 str. 11 p. pateiktas Mokslo ir technologijų parko apibrėžimas nekoreliuoja su 17 str. 1 dalyje apibrėžtomis parko funkcijomis; 18 str. 1 d.

1 d. 1 p. pateikiama valstybinių mokslo ir studijų

institucijų detalizacija “valstybinės mokslo ir studijų institucijos: valstybinės aukštosios mokyklos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai” prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 6 ir 7 str. nuostatoms, kuriomis šioms institucijoms priskiriami universitetai, kolegijos ir mokslinių tyrimų institutai;

16 str. įpareigojimas dalyvauti įgyvendinant valstybės inovacinės

veiklos skatinimo politiką numatomas juridinio asmens statuso neturintiems subjektams (mokslo ir studijų institucijose įsteigtiems struktūriniams padaliniams ir kt.);

22 str. 2 d. pirmajame sakinyje kalbama apie ūkio subjektų atliekamų

taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą, tuo tarpu antrajame jau teigiama, kad toks finansavimas „teikiamas valstybės institucijoms ir įstaigoms inovatyviems viešiesiems pirkimams ir ikiprekybiniams pirkimams atlikti”. Spręsti pagrindiniam komitetui

8. Vilniaus universiteto prorektorius

Prof. R.Jankauskas

2018-06-13

2TIĮ projekte įvedamos naujos,

tikslinamos, plečiamos, siaurinamos ar net iškreipiamos esamos sąvokos, nederinant jų tarpusavyje ar tarp skirtingų teisės aktų bei su įprastomis tarptautiniu lygiu sąvokomis (pvz., apibrėžtomis ES teisės aktuose, EBPO dokumentuose, Frascati vadove). Pavyzdžiui: atviros prieigos centro (APC) apibrėžimu (2 straipsnio 1 dalis) grįžtam a į ankstesnę padėtį, kai kaip APC buvo suvokiami juridiniai asmenys ar jų struktūriniai vienetai. Sąvoka "Atviros prieigos centras" nenaudojama galiojančiame Atviros prieigos reglamente - nuo struktūrinio vieneto pereita prie principo, pagal kurį teikiamos mokslinės paslaugos mokslo institucijose. Atviros prieigos principas palieka laisvę mokslo ir studijų institucijai formuoti atvira prieiga teikiamų paslaugų portfelį, taip maksimaliai projektuojant didžiausią galimą tokio pobūdžio paslaugų vertę.

Tai ypač aktualu tarpdiscipliniškumo sinergijos užtikrinimui, jungiant techninio pobūdžio paslaugas su socio-ekonominio pobūdžio paslaugomis (jei tokių reikia rinkai).

• TIĮ projekto 2 str. 9 p. pateikiamas klasterio apibrėžimas ne iki galo atskleidžia klasterio organizavimo formą, kuri nedetalizuojama ir TIĮ projekto 19 str. Nėra aišku ką reiškia „funkcionuojantis narystės principu“ - ar turim a omeny bendra jungtinė veikla pagal Civilinio kodekso 6.969 - 6.982 straipsnius, ar turima omenyje atskiro juridinio asmens (asociacijos), veikiančio narystės principu, steigimas. Klasterio veiklos formos identifikavimas yra svarbus ir dėl TIĮ projekto 19 str. numatomos valstybės paramos, juolab kad paramos principai projekto svarstymo metu dar nėra žinomi.
• TIĮ projekte yra apibrėžiama „konkursinės technologijų programos" sąvoka (2 strp. 10 d.), tačiau papildomai kalbama apie „taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programas”

(12 str. 1 d. 2 p.), "nacionalines technologijų programas” (14 str. 2 d. 1 p.), “nacionalines mokslo ir technologijų programas” (21 str. 1 d. 2 p.), o MII projekte ir “nacionalines mokslo programas”, “konkursines mokslinių tyrimų programas” (MII projekto 9 str.). Spręsti pagrindiniam komitetui

9. Vilniaus universiteto prorektorius

Prof.

R.Jankauskas 2018-06-13 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas TIĮ projektui bei šio projekto teikimo aiškinamąjį raštą, atkreiptinas dėmesys, kad:

1. pirminis TIĮ projekto tikslas - „sudaryti palankias sąlygas

Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas" - rodo fragmentišką požiūrį į MTEP sistemą, nes siekiama atskirti fundamentinius ir taikom uosius tyrimus nuo eksperimentinės plėtros ir inovacijų, išskaidomos susijusios sąvokos, veiklos subjektai, atsakomybės. Dabartinė įstatymo redakcija neapibrėžia sinergijos tarp sistemos dalyvių tiek politikos kūrimo, tiek ir jos realizavimo ar kontrolės lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš TIĮ projekto ir MII projekto, susidaro įspūdis, kad MTEP ir inovacijų diegimo procesai suvokiami kaip linijinė struktūra, atmetant bet kokią cikliškumo ar persidengimo galimybę. Spręsti pagrindiniam komitetui

10. Vilniaus universiteto prorektorius

Prof. R.Jankauskas

2018-06-13

2. Technologijų ir inovacijų įstatymo

tikslas - „sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas", ir Įstatymo apimtis -

„įstatymas nustato mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sandarą,

mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą", kuria Technologijų ir inovacijų įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo sąveikos koliziją ir kuruojamų/aptariamų sferų persidengimą. 11. Vilniaus universiteto prorektorius Prof.

R.Jankauskas

2018-06-13

3. lygiagrečiai LR Ūkio ministerijos

teikiami Mokslo ir studijų įstatym o pakeitimai, jų nederinant su LR Švietimo ir mokslo ministerija - pagrindine politiką formuojančia ministerija mokslo ir studijų srityje, ir planuojamas LR Ūkio ministerijos vaidmuo mokslo politikoje („mokslo politiką formuojančių sprendimų" inicijavimas, Technologijų ir inovacijų įstatym o 9 str. 1 dalis), iliustruoja pagrindinę mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sąveikos bei fragmentacijos problemą: negebėjimą bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų;

Spręsti

pagrindiniam komitetui

12. Vilniaus universiteto prorektorius

Prof. R.Jankauskas

2018-06-13

4. eksperimentinės plėtros ir inovacijų

nereikia itin preciziškai reglamentuoti, standartizuoti, nes inovacijos per se turi turėti laisvę gimti lengvai ir bet kokia forma. Pasaulyje tai yra skatinama įvairiomis formomis (finansinėmis, socialinėmis, organizacijų aplinkos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir pan.) ir mastais (nedideli pokyčiai gali lygiai taip pat lemti vertės augimą, tačiau adekvačiam inovacijos savininkui adekvati vertė gali būti pakankama), o ne reglamentuojama. Projekte a priori nėra įvertintos būsimų teisinių rėmų pasekmės. Inovacijos gimsta ne tik vystant idėjas tiesiniu būdu, bet eksperimentuojant, grįžtant į ankstesnius technologinės parengties lygius. Cikliškumo logikos standartizavimas į linijinę gali lemti tik inovacijų stagnaciją nacionaliniu lygiu, bet ne proveržį. Šie siūlymai ir komentarai buvo teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijoms 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 10000-SR-425 ir 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 10000-SR-436, tačiau oficialios informacijos apie jų svarstymą ar vertinimą TIĮ ir MII projektų teikimo aiškinam uosiuose raštuose nėra.

Dėl šių priežasčių Vilniaus universitetas siūlo nepriimti esamos įstatymo versijos, nes jis iš esmės taisytinas dėl aukščiau minėtos fragmentacijos, neaiškumų, susijusių kolizijų. Spręsti pagrindiniam komitetui

13. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys 2018-05-16 Lietuvos mokslų akademija, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos Technologijų ir inovacijų įstatymo projektą, teikia savo nuomonę ir pastabas. Lietuva siekia tapti aukštųjų technologijų šalimi ir jai yra svarbus šalies tarptautinis konkurencingumas, kuriama aukštos pridedamosios vertės produkcija ir paslaugos. Technologijų ir inovacijų įstatymo inicijavimas yra svarbus žingsnis, rodantis, kad LR Ūkio ministerija identifikuoja inovacijų vystymo problemas. Įstatymu siekiama „sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas“, o taip pat nustatyti „mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sandarą, mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą“. Įstatymu siekiama parengti mokslo, technologijų ir inovacijų sistemą, kurios efektyvus veikimas skatins konkurencingos ir aukštą pridedamą vertę kuriančios pramonės ir kūrybingos visuomenės plėtrą. Statistiniai rodikliai rodo, kad šalyje bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo nepakankamai efektyvus, mokslo rezultatų komercializavimas stringa, o pramonėje dominuoja žemos ir vidutinės pridedamosios vertės produkcija, todėl būtina ieškoti instrumentų šioms problemoms spręsti. Visoms technologijų ir inovacijų veikloje dalyvaujančioms institucijoms svarbu rasti bendrus sisteminius sprendimus.

Nors LR Technologijų ir inovacijų įstatymas turėtų siekti mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos vientisumo, sąlygų veiklų sinergijoms kurti sudarymo bei aukštos pridėtinės vertės produktų ar paslaugų kūrimo skatinimo, deja jame siekiama suskaidyti mokslinius tyrimus į fundamentinius ir taikomuosius, atskirti eksperimentinę plėtrą kaip savarankišką veiklą. Pastabos:

1Pasaulinė praktikoje mokslo, technologijų ir inovacijų sistema yra struktūrizuojama Technologinės parengties lygiais (TPL) – tai daroma ne tik norint apibrėžti naujai kuriamo

technologinio produkto brandumo arba jo parengties lygį rinkai, bet ir apibrėžiamos mokslinių institucijų, mokslo ir technologijos parkų ir kitų šioje sistemoje dalyvaujančių institucijų veiklos bei atsakomybės, nusakomi finansiniai instrumentai, užtikrinantys mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos funkcionavimą. Deja, įstatymo projekte apsiribojama tik jo sąvoka (2 str. 19 punktas) ir tuo, jog „Naujus produktus kuriant atliekamų mokslinių tyrimų ir vykdomos eksperimentinės plėtros veiklos etapų rezultatų brandumo lygio nustatymui naudojama technologinės parengties lygių sistema, kurios klasifikacinius principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė)“ (5 straipsnio 4 punktas). Nei institucijų veiklos, nei atsakomybės pagal TPL nėra numatytos. Spręsti pagrindiniam komitetui

14. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys

2018-05-16

2. Įstatymo

projekto sąvokų straipsnyje rašoma apie mokslo, technologijų ir inovacijų sklaidą, (14 punktas), tačiau sąvokų sąraše nėra tokių svarbių sąvokų kaip „intelektinė nuosavybė“, „intelektinės nuosavybės pasidalinimas ir jos valdymas“, „licenzijavimas ir lizencijų pajamos“, „eksperimentinė gamyba ir pilotinės linijos“, „industriniai moksliniai tyrimai“. Nesant sąvokų, nėra nei jų reglamentacijos bei valdymo instrumentų.

Tačiau įvedama nauja sąvoka (2 straipsnio 13 punktas) „Mokslo ir technologijų organizacija – juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – mokslinių tyrimų, eksperimentines plėtros veikla ir inovacinė veikla“. Vėliau (18 straipsnio 1 punktas) jai priskiriami valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų̨ ir inovacijų̨ centrai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tai pačiai kategorijai priskiriamos visiškai skirtingas funkcijas atliekančios institucijos. Spręsti pagrindiniam komitetui

15. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys

2018-05-16

3. Neaiškus „Mokslo ir technologijų organizacijų“

apibrėžimas, todėl manome, kad 19 ir 20 straipsniai yra pertekliniai. Spręsti pagrindiniam komitetui

16. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys

2018-05-16

4. Projekte apibrėžiami Atviros prieigos

centrai (APC), tačiau terminas „mokslinė paslauga“ neaptartas, nors tai yra viena iš pagrindinių mokslo ir verslo bendradarbiavimo formų. Nenumatytas ir šios veiklos skatinimas. Sąvoka „Atviros prieigos centras“ nenaudojama galiojančiame Atviros prieigos reglamente – tai yra tik principas, pagal kurį teikiamos mokslinės paslaugos mokslo institucijose. Spręsti pagrindiniam komitetui

17. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys

2018-05-16

5Įstatymo projekte numatyta sukurti naują Vyriausybės įgaliotą instituciją technologijų ir

inovacijų politikai formuoti. Tokią struktūrą šalis jau turi – tai Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginė taryba. Ji „strateginiu lygiu koordinuoja studijų, mokslinių tyrimų, eksperimentinę ir inovacijų plėtrą, taip pat vertina Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių, studijų, mokslo, technologijų ir inovacijų strateginių dokumentų įgyvendinimo eigą ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomendacijas dėl jų įgyvendinimo tobulinimo“.

Todėl naujos Vyriausybės įgaliotos institucijos kurti nereikėtų. Spręsti pagrindiniam komitetui

18. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys

2018-05-16

6. Įstatymo projekte rašoma apie integruotus

mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius), mokslo ir technologijų parkus, technologinius centrus, klasterius, inovacijų centrus ir t. t., tačiau nereglamentuojama nei studijų-mokslo-inovacijų ekosistema, nei sąveikos tarp jos sudedamųjų dalių principai. 19. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. J.Banys

2018-05-16

7. Įstatymo projekte rašoma apie

klasterius (22 straipsnis), tačiau jų funkcijos nėra išskirtos. Spręsti pagrindiniam komitetui

20. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys

2018-05-16

8. Projekto 25

straipsnyje pabrėžiama, jog turėtų būti skiriamas bazinis eksperimentinės plėtros finansavimas, tačiau nenurodoma, pagal kokius kriterijus tai bus daroma. Spręsti pagrindiniam komitetui

21. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys

2018-05-16

9. Projekto

30 straipsnyje teigiama, jog „Siekdama paskatinti

technologijų plėtrą ir inovacijas, valstybė taiko mokesčių lengvatas įmonėms, vykdančioms mokslinius tyrimus.“ Manome, kad įmonėms sunkiausia įkurti savo industrinį mokslinį padalinį ir jo infrastruktūrą, todėl tam būtina valstybės pagalba. Apie šią pagalbą įstatymo projekte neužsimenama. Spręsti pagrindiniam komitetui

22. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys 2018-05-16 10.

J.Banys

2018-05-16

10. Viena didžiųjų problemų šalyje yra

atsipumpuravusių aukštųjų technologijų įmonių (spin-off) ir startuolių (start-up) skatinimas ir jų palaikymas, ypač pirmaisiais veiklos metais, enterprenerystės aplinkos ir tradicijų kūrimas. Apie tai įstatymo projekte nerašoma. Spręsti pagrindiniam komitetui

23. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys

2018-05-16

11. Įsigaliojus rengiamam įstatymui, mokslo

ir studijų institucijos bazinį finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai gautų iš skirtingų šaltinių, tai apsunkintų informacijos teikimą, asignavimų naudojimą ir atsiskaitymą už juos

Spręsti

pagrindiniam komitetui

24. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

akad. J.Banys 2018-05-16 Siūlymai: Siūloma tobulinti įstatymo projektą, struktūrizuojant jį pagal Technologinės parengties lygius. Technologinės parengties lygiai remiasi NASA ir Europos kosmoso agentūros (ESA) klasifikacija, Lietuvoje patvirtinti Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2011-11-28 įsakymu Nr. 196 . Ministerijų atsakomybes reikėtų apibrėžti ties 5-uoju TPL – iki 5-ojo imtinai kuravimo ir atsakomybės bei priemonių sritis priklausytų Švietimo ir mokslo ministerijai, nuo 6-ojo TPL veiklos ir jų atsakomybės turėtų būtų priskiriamos Ūkio ministerijai. Įstatymas turėtų apibrėžti studijų-mokslo-inovacijų ekosistemą, aiškiai įvardinti principus, kuriais remiantis yra kuriama jos dalių sinergija, TPL turėtų būti pagrindinė jo ašis, apie kurią dėliojama ir reglamentacijos, ir mokslinių bei inovacinėje veikloje dalyvaujančių institucijų veiklos, jų atsakomybės, intelektualinės nuosavybės apsaugos ir valdymo principai, būtini finansiniai instrumentai, užtikrinantys efektyvų mokslo žinių tapimo produktais procesą bei aukštos pridedamosios vertės pramonės plėtrą. Spręsti pagrindiniam komitetui²⁵ Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. J.Banys 2018-05-16 Išvados: Dabartinės redakcijos įstatymas neturėtų būti priimtas.

Jis nėra aptartas mokslo ir studijų institucijose bei aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse, kurioms yra labai svarbus. Įstatymo projektas atskiria mokslo inovacijų sistemos veiklas, o ne jungia, apsiriboja tik naujų struktūrų reglamentavimu, o ne pretenduoja į sisteminius sprendinius, nukreiptus susikaupusioms problemoms spręsti. Įstatymo projektą reikia tikslinti ir papildyti, suderinti su suinteresuotomis institucijomis ir tuomet teikti tolesniam svarstymui. Spręsti pagrindiniam komitetui

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo Audito komitetas,

2018-06-13¹⁷

6 Argumentai: Projekto 17 straipsnio 5 dalyje numatoma MITP pareiga paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės ir (arba) savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą, kurioje nurodoma bendra MITP patikėto turto vertė bei turto būklės pasikeitimai ataskaitiniais metais, o Projekto 17 straipsnio 6 dalies 2 punkte - užtikrinti, kad audito įmonė arba auditorius, atlikęs metinį MITP finansinių ataskaitų auditą be auditoriaus išvados pateiktų ir ataskaitą, kurioje turi būti pateiktas finansinės naudos, kurią MITP įgijo iš patikėjimo teise valdomo turto perdavimo MITP įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas pagal nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisykles, vertinimas. Pažymėtina, kad pritarus Projektui bus neišvengiamai susiduriama su praktinėmis jo įgyvendinimo problemomis, nes siūlomos nuostatos, nedera su galiojančiais teisės aktais.

Sprendime nustatoma pareiga užtikrinti, kad MITP iš patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdomo valstybės ir (arba) savivaldybės turto nuomos gautas pajamas panaudoja teikiant paslaugas MITP veikiančioms įmonėms. Sprendime pateikta sąlyga nėra siejama su (de minimis) pagalbos taisyklėmis, nes vertintina suteikta nauda MITP veikiančioms įmonėms, o ne MITP suteiktos ir (ar) gautos naudos dydis. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių audito ataskaitų įstatymu, auditorius, teikdamas auditoriaus išvadą, t. y. savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas, gali pateikti ir audito ataskaitą - kartu su auditoriaus išvada teikiamą dokumentą, kuriame auditorius, nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją. Vertinant tik MITP metines finansines ataskaitas nebus įmanoma nustatyti, ar MITP iš valstybės ir (arba) savivaldybės turto gauta nauda yra perduodama galutiniams naudos gavėjams – MITP veikiančioms įmonėms. Taigi Projektu siūloma nustatyti auditoriaus pareigą atlikti veiksmus, kurie nėra reglamentuoti nei minėtame Finansinių audito ataskaitų nei kituose įstatymuose. Taip pat nei Projekte, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta auditoriaus turima nustatyti finansinės naudos sąvoka bei auditoriaus atliekamo vertinimo apimtis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad pritarus Projektui bus susiduriama su jo taikymo problemomis. Siekiant įgyvendinti Sprendimo nuostatas ir užtikrinti, kad MITP valdantiems patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį jiems perduotą valstybės ir (arba) savivaldybės turtą, nėra teikiama valstybės pagalba, siūlytina: 1.

Projekte įtvirtinti MITP pareigą kasmet Vyriausybės ar jos institucijos nustatyta tvarka rengti Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą ir užtikrinti, kad pasibaigus MITP finansiniams metams per keturis mėnesius nepriklausomas auditorius, vadovaudamasis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta ir su Lietuvos auditorių rūmais suderinta technine užduotimi atliktų Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimą dėl ataskaitos atitikties Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtoje tvarkoje nustatytiems reikalavimams;

2. Atsižvelginat į tai, kad Projekte numatomos tokio vertinimo

pasekmės (nustačius atsiradusią finansinę naudą ji turi būti perskirstytina MITP veikiančioms įmonėms kitais finansiniais metais joms padidinus teikiamų paslaugų kiekį ir kt.), numatyti MITP pareigą Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą ir jos tikrinimo rezultatus pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai, taip pat skelbti savo interneto svetainėje. Pritarus Audito komiteto pasiūlymui bus užtikrinta MITP galimybė parengti reikiamą ataskaitą, o auditoriams tinkamai atlikti tokios atakaitos vertinimą. Taigi, bus išvengta praktinių reglamentavimo taikymo problemų. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 17 straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti taip:

„6. Mokslo ir technologijų parkas, valdantis ir naudojantis jam

patikėjimo teise perduotą valstybės ir (arba) savivaldybės turtą privalo:

• 1) užtikrinti, kad pajamos, gautos iš valstybės ir (arba) savivaldybių turto

nuomos būtų naudojamos mokslo ir technologijų parko įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

• 2) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo

nustatyta tvarka būtų atliekamas kasmetinis nepriklausomas mokslo ir technologijų parko metinių finansinių ataskaitų auditas.

Audito įmonė arba auditorius, atlikęs metinį finansinių ataskaitų auditą pateikia auditoriaus išvadą ir audito ataskaitą, kurioje turi būti pateiktas finansinės naudos, kurią mokslo ir technologijų parkas įgijo iš patikėjimo teise valdomo turto perdavimo mokslo ir technologijų parke įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas pagal nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisykles, vertinimas. 3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (toliau – tvarka) parengti Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą ir užtikrinti, kad pasibaigus jo finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimas dėl ataskaitos atitikties tvarkoje nustatytiems reikalavimams.

Ataskaitos tikrinimas atliekamas vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta ir su Lietuvos auditorių rūmais suderinta technine užduotimi, kurioje nurodomi konkretūs reikalavimai šiai tikrinimo paslaugai ir (arba) jos apimtis;

4) Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą kartu su auditoriaus Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimo ataskaita ne vėliau kaip per 30 dienų nuo auditoriaus tikrinimo ataskaitos pateikimo dienos pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai ir paskelbti mokslo ir technologijų parko interneto svetainėje;

35) jei audito metu remiantis Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimo ataskaita nustatoma, kad atsirado finansinė nauda mokslo ir technologijų parkui, šią finansinę naudą perskirstyti kitais finansiniais metais, padidinus paslaugų, teiktinų mokslo ir technologijų parke įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kiekį. Finansinei naudai atsiradus paskutiniais valstybės ir (arba) savivaldybės turto patikėjimo sutarties metais, tokią finansinę naudą grąžinti institucijai ar įstaigai, su kuria sudaryta turto patikėjimo sutartis;

46) interneto svetainėje skelbti informaciją apie teikiamų paslaugų įkainius, teikiamas nuolaidas ir įmonių priėmimo į mokslo ir technologijų parką tvarką.“ Pritarti 2.

Seimo Audito komitetas, 2018-06-13²⁷ Argumentai: Atsižvelgus į Audito komiteto siūlymą, kuriam pritarus turės būti parengta Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarka dėl MITP Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos ir minėtos ataskaitos tikrinimo techninė užduotis, kuri turės būti suderinta su Lietuvos auditorių rūmais, Projektas pildytinas įgyvendinamosiomis įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnį

ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis dalį, įsigalioja 2019 m. sausio

1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos

įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;

23. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11

punktas, 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“

Pritarti

6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos technologijų ir

inovacijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2269 ir siūlyti 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2269, Komiteto išvadai ir siūlyti Pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1. Seimo Švietimo ir

mokslo komitetas,

2018-06-20¹

1 Argumentai: Akademinė ir mokslo bendruomenė pabrėžia, kad

„eksperimentinė plėtra“ yra neatsėjama mokslo dalis. Mokslo sritį

reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, o ne Projektas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo paskirtis – sudaryti palankias

sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinę plėtrą, kurti ir diegti inovacijas. Pritarti

2. Seimo Švietimo ir

mokslo komitetas,

2018-06-20¹

2 Argumentai: Projektas nereglamentuoja mokslo srities, mokslo sritį reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas nustato mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sandarą, mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą.“

Pritarti

3. Seimo Švietimo ir

mokslo komitetas,

2018-06-20²

2 Argumentai: Akademinė ir mokslo bendruomenė pabrėžia, kad

„eksperimentinė plėtra“ yra neatsėjama mokslo dalis. Mokslo sritį

reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame „eksperimentinė plėtra“ jau yra apibrėžta. Netikslinga dvejuose įstatymuose apibrėžti tos pačios sąvokos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine

patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“ Pritarti 4.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,

2018-06-20²

5 Argumentai: Akademinė ir mokslo bendruomenė pabrėžia, kad

„inovacija“ mokslo srityje ir Projekte suprantama skirtingai. Pritarus

komiteto siūlymui bus išvengta „inovacijos“ sąvokų painiojimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Industrinė inovacija (toliau – inovacija) – nauji ar iš esmės patobulinti produktai ar procesai, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, nauji rinkodaros metodai, nauji verslo, darbo vietos organizavimo ar išorinių ryšių metodai, įdiegti į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį.“

Pritarti

5. Seimo Švietimo ir

mokslo komitetas,

2018-06-20²

13 Argumentai: Akademinė ir mokslo bendruomenė pabrėžia, kad „technologija“ mokslo srityje ir Projekte suprantama skirtingai. Pritarus komiteto siūlymui bus išvengta „technologijos“ sąvokų painiojimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Industrinė technologija (toliau – technologija) – tikslingas

įrankių, mechanizmų, techninių priemonių, profesinių gebėjimų, sistemų ar organizacinių metodų kūrimas, naudojimas ir pažinimas siekiant išspręsti problemą ar atlikti specifinę funkciją, įskaitant problemas ir specifines funkcijas socialinėje, kultūrinėje, humanitarinėje ir kitose srityse.“

Pritarti

6. Seimo Švietimo ir

mokslo komitetas, 2018-06-20⁴ Argumentai: Projektas nereglamentuoja mokslo srities, mokslo sritį reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokslo sritis

1. Mokslo srities paskirtis – užtikrinti bendrą

valstybės mokslinę kompetenciją, kurios pagrindu galima:

1) tenkinti gyventojų pažinimo, socialinius, kultūrinius poreikius ir suteikti galimybes jiems įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą;

2) sudaryti prielaidas žinių ekonomikos plėtrai, inovacijoms ir tvariam ūkio konkurencingumo augimui. 2. Mokslas apima dvi mokslinių tyrimų veiklos rūšis: fundamentinius mokslinius tyrimus ir taikomuosius mokslinius tyrimus. 3. Mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“

Pritarti

7. Seimo Švietimo ir

mokslo komitetas, 2018-06-20¹¹ Argumentai: Projektas nereglamentuoja mokslo srities, mokslo sritį reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. VTI politiką formuojančios ministerijos funkcijos mokslo, technologijų ir inovacijų srityje“. Pritarti

8. Seimo Švietimo ir

mokslo komitetas, 2018-06-20¹³ Argumentai: Projektas nereglamentuoja mokslo srities, mokslo sritį reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Mokslo, Technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos

1. Valstybės mokslo politiką įgyvendinančias

institucijas ir jų kompetenciją įgyvendinant mokslo politiką nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 1.2. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kitos Vyriausybės, VTI politiką formuojančios ministerijos įgaliotos institucijos arba įstaigos, mokslo ir studijų institucijos.“ Pritarti 7.

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Rūta Norkienė

Komiteto išvada

2018-05-30 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TECHNOLOGIJŲ IR

INOVACIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2269

2018-06-13

Nr. 141-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje „atviro prieigos centro“ sąvoką, siūloma nustatyti, kad tokiu centru gali būti laikomas tik juridinis asmuo. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių projekte nenumatyta, kad atviros prieigos centru gali būti laikomas ir juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Pritarti

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

1⁴¹⁰ Projekto 2 straipsnio 1, 4, 10 dalyse bei kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla. Atsižvelgiant į tai, vietoj projekte vartojamos „eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji sąvoka „eksperimentinė plėtra“. Pritarti 3.

Pritarti

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

2 Atkreiptinas dėmesys, kad identiškas projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatytos sąvokos

„eksperimentinė plėtra“ apibrėžimas jau yra įtvirtintas Mokslo ir studijų

įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekto 2 straipsnio 2 dalies arba atsisakyti kaip perteklinės, arba ją dėstyti taip:

„Eksperimentinė plėtra – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir

studijų įstatyme“. Apsispręsti pagrindiniame komitete

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

3 Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje „finansinės inžinerijos priemonės“ sąvokos turinį, siūloma nustatyti, kad tai finansavimo priemonė, kuriai finansuoti ir (arba) vykdyti skirtos lėšos <...>. Vertinant tokią formuluotę, pažymime, kad ji ne tik ydinga tautologiniu požiūriu (finansavimo priemonės, kuriai finansuoti skirtos lėšos), tačiau neaiški ir savo turiniu, nes finansavimo priemonės esmė bei tikslas ir yra kažką finansuoti, o ne pačiai būti finansuojamai. Pritarti

5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

21¹⁰⁶ Projekto 2 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „ūkio subjektų kartu (arba be) valstybės mokslo ir studijų institucijomis“ vartotina formuluotė „ūkio subjektų arba ūkio subjektų kartu su valstybės mokslo ir studijų institucijomis“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 21 straipsnio 6 dalis. Pritarti

6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

15 Projekto 2 straipsnio 15 dalyje kaip perteklinis brauktinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo oficialaus paskelbimo šaltinis. Pritarti

7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

16 Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 16 dalyje pateikta sąvoka „valstybės užsakymas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai“ atitinka šios sąvokos turinį, t.y. pasiūlymas už atlygį sukurti ne bet kokius moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstus, o būtent inovatyvius produktus.

Galbūt tikslinga sąvoką dėstyti taip: „valstybės užsakymas inovacinei veiklai“ ar „valstybės užsakymas inovatyviems produktams“. Pritarti

8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04⁴

2 Atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio pavadinimą bei šio straipsnio turinį, šio straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „mokslas“ įrašytini žodžiai „mokslo sritis“. Pritarti

9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04⁷

1 Projekto 7 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinė veikla skatinama“ įrašytini žodžiai „moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra bei inovacinė veikla skatinami“

Pritarti

10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04⁹

1 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 9 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „mokslo politiką“ įrašytinas žodis „valstybės“. Pritarti

11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04⁹

3

Projekto 9 straipsnio 3

dalyje žodis „srityje“ turi būti dėstomas po žodžio „institucijose“. Pritarti

12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁰

3 Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 10 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „tvirtina VTI politika formuojanti ministerija“ įrašytini žodžiai „tvirtina VTI politiką formuojančios ministerijos ministras“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos analogiškos projekto nuostatos, kuriose numatytas ministerijos kompetencijai priklausančių teisės aktų priėmimas. Pritarti 13.

Pritarti

13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹¹

3 Projekto 11 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „valstybės valdomų įmonių ir įstaigų“ yra ydinga, nes „valstybės valdomų įstaigų“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra vartojama. Galbūt turimos omenyje valstybės biudžetinės įstaigos, ar viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė. Pritarti

14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹¹

12⁴²² Projekto 11 straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių „šio straipsnio“ įrašytinas žodis „šios“. Be to, teisės akto normų nuoseklaus dėstymo požiūriu, ši dalis pildytina 4 punktu, numatančiu VTI politiką formuojančios ir Švietimo ir mokslo ministerijų funkciją, analogišką nustatytajai kitoms ministerijoms projekto

12 straipsnio 1 dalies 1 punkte (tokiu atveju projekto 12 straipsnio 2 dalies

reikėtų atsisakyti). Pritarti

15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹³

2 Atsižvelgiant į ministro kompetenciją priimti administracinius teisės aktus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių

„ministerijos įgaliotos institucijos arba įstaigos“ įrašytini žodžiai

„ministerijos ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos“

Pritarti

16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹¹

14⁴²¹² Projekto 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VTI politiką formuojanti ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja nacionalinių mokslo ir technologijų programų inicijavimą, rengimą ir įgyvendinimą. Tuo tarpu projekto 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija rengia ir įgyvendina nacionalines technologijų programas. Vertinant šias dvi nuostatas, o taip pat kitas projekto nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį tiesiog vartojamos dvi skirtingos formuluotės.

Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų bei nacionalinių technologijų programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamai formuluotei „konkursinės technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo programos“, nors kitose projekto nuostatose vartojama „konkursinės technologijų programos“ sąvoka. Pritarti

17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁴

2⁴ Nėra aiškus projekto 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos Vyriausybė įgaliotos institucijos funkcijos – teikia atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą – turinys, t.y. nėra aišku, koks galimas atlyginimas turimas omenyje (pvz., kreditavimas ar paskola). Pažymėtina, kad visais atvejais finansavimas yra vykdomas pagal tam tikra tvarka sudarytose sutartyse numatytas sąlygas, kuriose visada išdėstomi tam tikri abipusiai sutarčių šalių įsipareigojimai. Atsižvelgiant į galimų įsipareigojimų apimtis ir pobūdį, gana ginčytina būtų teigti, kad finansavimas gali būti neatlygintinas, nes finansavimą gaunanti šalis dažniausiai įsipareigoja pateikti (sukurti, plėtoti, įdiegti) kažkokią pridėtinę vertę turintį produktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, siūlome atsisakyti žodžių „atlygintiną ir neatlygintiną“ Apsispręsti pagrindiniame komitete 18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁴

2⁸ Projekto 14 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja visų siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą, tačiau 9 punkte jau numatyta, kad šių vertinimų pagrindu minėta institucija VTI politiką formuojančiai ministerijai teikia siūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo ne visų subjektų, o tik valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos. Svarstytina, ar šie du punktai neturėtų būti suderinti tarpusavyje, atskleidžiant kokiu tikslu yra vykdomas kitų subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimas. Apsispręsti pagrindiniame komitete

19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁴

3 Projekto 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotės „kiti asmenys“ turinys nėra aiškus. Be to, pažymėtina, kad privatūs asmenys, kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama technologijų ir inovacijų veikla, neturi pareigos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti. Pritarti

20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁶ Projekto 16 straipsnio pirmajame sakinyje po žodžių „struktūriniai padaliniai“ siūlome įrašyti žodžius „juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje“, nes, mūsų nuomone, technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešąsias paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teigti ir minėtieji ūkio subjektai.

Be to, antrajame šio straipsnio sakinyje po žodžių „paslaugų teikėjų“ įrašytinas žodis „veiklos“. Pritarti

21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁷

1 Projekto 17 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad vienas iš mokslo ir technologijų parkų dalyvių gali būti valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, prieštarauja imperatyviai Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio

5 dalies nuostatai, nustatančiai, kad biudžetinei įstaigai draudžiama būti kitų juridinių

asmenų dalyve, išskyrus teisę jungtis į asociacijas. Pritarti

22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁷

2¹ Projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybė ar savivaldybė, jis gali gauti valstybės lėšų ar savivaldybės lėšų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiems konkrečiai tikslams galėtų būti skiriamos valstybės ir savivaldybės lėšos, kurie subjektai turėtų teisę skirti lėšas, taip pat nėra aišku kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas skiriamų lėšų dydis. Be to, nėra aiškūs ir tokių lėšų šaltiniai. Atkreipiame dėmesį, kad paprastai valstybės lėšos juridiniams asmenims yra skiriamos tuomet, kai valstybė jiems paveda vykdyti tam tikras funkcijas arba įgyvendinti tam tikras programas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir išsamus.

Pritarti iš dalies Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta asignavimų valdytojų teisė skirtus asignavimus naudoti ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose. To paties įstatymo 21 straipsnis numato, kad savivaldybių biudžetuose yra sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti. Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas (Biudžeto sandaros įstatymo 23 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad valstybės ir (arba) savivaldybių lėšų skyrimo MITP tvarka ir kriterijai nėra svarstomo projekto reguliavimo dalykas, tačiau tikslinga projekte įvardinti kokiems tikslams ir (ar) kokių funkcijų vykdymui tokios lėšos gali būti skiriamos ir naudojamos. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁷

2² Projekto 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir

(arba) valstybė ar savivaldybė, jis gali gauti valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui.

Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais; o 4 dalyje – kad kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Vertinant šią imperatyviai suformuluotą nuostatą ir net atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog

„Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.“, teikiamame įstatymo projekte siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, kitaip nei jie reguliuojami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, būtina laikytis esminių šiame įstatyme nustatytų principų ir kriterijų.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog mokslo ir technologijų parkams nei teikiamas projektas, nei kiti įstatymai nepriskiria jokių valstybinių funkcijų, taigi, projektu siūloma nuostata iš esmės paneigtų imperatyviai suformuluotą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatą, nukryptų nuo esminių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, pakeistų šių teisinių santykių esmę ir prasmę. Apsispręsti pagrindiniame komitete Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio

23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies

nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ,,tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybės turtu <...> būdus ir sąlygas“.

Manytina, kad įstatymo projekte aiškiai nustatomos sąlygos, kurioms esant MITP patikėjimo teise gali būti perduodamas valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, taip pat detaliai reglamentuojami tokio patikėjimo teise MITP perduoto turto valdymo klausimai. Taip pat manytina, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įvertinus projekto tikslus ir siūlomo teisinio reglamentavimo saugiklius, manytina, kad specialiu laikytiname Technologijų ir inovacijų įstatymo projekte nustatomi svarbiausi MITP patikėjimo teise perduodamo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai, o nustatoma išimtimi nėra nepaneigiami esminiai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyti principai ir kriterijai. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04¹⁷ Atkreipiame dėmesį, kad teikiamu projektu siūloma iš esmės pakeisti šiuo metu galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo 25 straipsnio nuostatą, numatančią, kad mokslo ir technologijų parkas gali panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu. Taigi lieka neaišku, ar įsigaliojus įstatymui, sutartys, sudarytos su mokslo ir technologijų parkais dėl valstybės (savivaldybės) turto panaudos turėtų būti nutraukiamos anksčiau termino, ar tokį turtą mokslo ir technologijų parkai galėtų naudoti iki panaudos sutarčių termino pabaigos ar iki jų nutraukimo įstatymuose ar sutartyse nustatytais pagrindais. Svarstytina, ar siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą jau sudarytų panaudos sutarčių atžvilgiu.

Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra bloginama MITP padėtis bei į tai, kad jau sudarytas panaudos sutartis MITP galės nutraukti panaudos sutartyse nustatyta tvarka, nėra tikslinga numatyti šio įstatymo taikymą reglamentuojančių nuostatų. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁷

3⁴ Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią valstybinių aukštųjų mokyklų naudojamų žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teisę, projekto 17 straipsnio 3 dalis pildytina, nustatant, kad valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms patikėjimo teise suteiktas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas mokslo ir technologijų parkams gali būti perduotas tik mokslo ir studijų institucijų sutikimu (kaip tai numatyta ir šio straipsnio 4 dalyje). Be to, kadangi projekto 17 straipsnio 3 ir 4 dalys tarpusavyje tiesiogiai susijusios, t.y. reglamentuoja mokslo ir studijų institucijoms valdyti patikėjimo teise perduoto turto perdavimą mokslo ir technologijų parkams ir grąžinimą atgal mokslo ir studijų institucijoms, šias dvi dalis siūlome sujungti į vieną dalį. Apsispręsti pagrindiniame komitete Pastebėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keisti valstybinės aukštosios mokyklos panaudos pagrindais naudojamo valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduoto valdyti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nuomonę. Jeigu valstybinio universiteto taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas. 26.

26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁷

5 Projekto 17 straipsnio

5 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „perduotą valstybės ir (arba)

savivaldybės turtą negali šio turto“ įrašytini žodžiai „perduoto valstybės ir

(arba) savivaldybės turto negali“. Pritarti

27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁸

1¹ Projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad finansavimą ir kitas skatinimo priemones eksperimentinės plėtros ir inovacinei veiklai vykdyti gali gauti valstybinės mokslo ir studijų institucijos: valstybinės aukštosios mokyklos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai. Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad mokslo ir studijų institucijos yra tik dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Atsižvelgiant į tai, projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas. Be to, pažymėtina, kad tokių subjektų, kaip valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai, statusas apskritai nėra aiškus, nes nei projekte, nei Mokslo ir studijų įstatyme jie neapibrėžti. Pritarti

28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁹

2 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 19 straipsnio 2 dalis pildytina nurodant subjektą (subjektus), kurio

(kurių) sprendimu ir iš kurio (kurių) valdomų valstybės biudžeto asignavimų valstybinis finansavimas galės būti vykdomas

Pritarti

29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

20 Vertinant projekto 20 straipsnio nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad „viešojo sektoriaus subjektų“ sąvokos turinys projekte nėra apibrėžtas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekto 2 straipsnyje nurodyti, kad „viešojo sektoriaus subjektų“ sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.

Tačiau pažymėtina, kad net ir minėtame įstatyme nėra apibrėžta šiame straipsnyje vartojama „vietos savivaldos viešojo sektoriaus subjekto“ sąvoka. Pritarti

30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²⁰ Siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsnyje reikėtų aiškiai nurodyti viešojo sektoriaus subjektų skatinimo vykdyti inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus formas. Apsispręsti pagrindiniame komitete

31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²¹

1¹ Projekto 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad eksperimentinę plėtrą ir

(arba) inovacinę veiklą vykdančių subjektų vykdoma eksperimentinė plėtra finansuojama ir iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų eksperimentinei plėtrai. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, koks valstybės biudžeto bazinis finansavimas visiems subjektams turimas omenyje, nes Mokslo ir studijų įstatyme yra įtvirtintos tik valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, kurios skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti, administravimui ir ūkiui, susijusiems su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla, sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai ir kitoms reikmėms. Be to, ir šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad eksperimentinės plėtros finansavimą mokslo ir studijų institucijose reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Apsispręsti pagrindiniame komitete

32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²¹

7 Projekto 21 straipsnio 7 dalyje vietoj jungtuko „ir“ vartotini jungtukai „ir (ar)“, nes dabartinė projekto formuluotė suponuoja, kad pagal konkursines technologijų programas teikiamą finansavimą visuomet turės įgyvendinti kartu kelios valstybės institucijos.

Pritarti

33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²²

1

Projekto 22 straipsnio 1 dalyje vietoj

žodžių „vietos savivaldos“ įrašytinas žodis „savivaldybės“. Pritarti

34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²³

1

Projekto 23 straipsnio 1 dalis sunumeruotina

Pritarti

35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²³

1 Projekto 23 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „konkursinės mokslo ir technologijų programos“ derintina su projekte apibrėžta bei vartojama „konkursinės technologijų programos“ sąvoka. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „įgyvendindamos“ įrašytinas žodis „įgyvendindami“. Pritarti

36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²⁴ Projekto 24 straipsnyje vietoj žodžių „atliekančioms“ bei „vykdančioms“ įrašytini atitinkamai žodžiai „atliekantiems“ bei „vykdantiems“. Pritarti

37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²⁶

2 Projekto 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančiuose teisės aktuose Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui nustatytos teisės, pareigos ir funkcijos reiškia Mokslo, technologijų ir inovacijų stebėsenos ir analizės centrui nustatytas teises pareigas ir funkcijas.

Siekiant teisinio aiškumo, teisės aktų suderinamumo ir vieno iš pagrindinių teisėkūros principų, visi teisės aktų pakeitimai turi įsigalioti vienu metu, bei atsižvelgiant į tai, kad nuo šio įstatymo priėmimo iki 2019 m. liepos 1 d. yra pakankamai laiko parengti ir priimti kitų susijusių teisės aktų projektus, siūlytina teisės aktų nustatyta tvarka parengti teisės aktų, kuriuose yra minimas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, atitinkamų pakeitimų projektus ir juos priimti. Pritarti

38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²⁷

1 Projekto 27 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 25 straipsnį, įsigalioja

2019 m. sausio 1d.“. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių

pateiktam Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2269 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1Seimo Audito komitetas,

2018-06-13¹⁷

6 Argumentai: Projekto 17 straipsnio 5 dalyje numatoma MITP pareiga paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės ir (arba) savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą, kurioje nurodoma bendra MITP patikėto turto vertė bei turto būklės pasikeitimai ataskaitiniais metais, o Projekto 17 straipsnio 6 dalies 2 punkte - užtikrinti, kad audito įmonė arba auditorius, atlikęs metinį MITP finansinių ataskaitų auditą be auditoriaus išvados pateiktų ir ataskaitą, kurioje turi būti pateiktas finansinės naudos, kurią MITP įgijo iš patikėjimo teise valdomo turto perdavimo MITP įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas pagal nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisykles, vertinimas. Pažymėtina, kad pritarus Projektui bus neišvengiamai susiduriama su praktinėmis jo įgyvendinimo problemomis, nes siūlomos nuostatos, nedera su galiojančiais teisės aktais. Sprendime nustatoma pareiga užtikrinti, kad MITP iš patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdomo valstybės ir (arba) savivaldybės turto nuomos gautas pajamas panaudoja teikiant paslaugas MITP veikiančioms įmonėms. Sprendime pateikta sąlyga nėra siejama su (de minimis) pagalbos taisyklėmis, nes vertintina suteikta nauda MITP veikiančioms įmonėms, o ne MITP suteiktos ir (ar) gautos naudos dydis. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių audito ataskaitų įstatymu, auditorius, teikdamas auditoriaus išvadą, t. y. savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas, gali pateikti ir audito ataskaitą - kartu su auditoriaus išvada teikiamą dokumentą, kuriame auditorius, nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją. Vertinant tik MITP metines finansines ataskaitas nebus įmanoma nustatyti, ar MITP iš valstybės ir (arba) savivaldybės turto gauta nauda yra perduodama galutiniams naudos gavėjams – MITP veikiančioms įmonėms.

Taigi Projektu siūloma nustatyti auditoriaus pareigą atlikti veiksmus, kurie nėra reglamentuoti nei minėtame Finansinių audito ataskaitų nei kituose įstatymuose. Taip pat nei Projekte, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta auditoriaus turima nustatyti finansinės naudos sąvoka bei auditoriaus atliekamo vertinimo apimtis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad pritarus Projektui bus susiduriama su jo taikymo problemomis. Siekiant įgyvendinti Sprendimo nuostatas ir užtikrinti, kad MITP valdantiems patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį jiems perduotą valstybės ir (arba) savivaldybės turtą, nėra teikiama valstybės pagalba, siūlytina:

1. Projekte įtvirtinti MITP pareigą kasmet Vyriausybės

ar jos institucijos nustatyta tvarka rengti Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą ir užtikrinti, kad pasibaigus MITP finansiniams metams per keturis mėnesius nepriklausomas auditorius, vadovaudamasis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta ir su Lietuvos auditorių rūmais suderinta technine užduotimi atliktų Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimą dėl ataskaitos atitikties Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtoje tvarkoje nustatytiems reikalavimams;

2. Atsižvelginat į tai, kad Projekte numatomos tokio vertinimo

pasekmės (nustačius atsiradusią finansinę naudą ji turi būti perskirstytina MITP veikiančioms įmonėms kitais finansiniais metais joms padidinus teikiamų paslaugų kiekį ir kt.), numatyti MITP pareigą Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą ir jos tikrinimo rezultatus pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai, taip pat skelbti savo interneto svetainėje. Pritarus Audito komiteto pasiūlymui bus užtikrinta MITP galimybė parengti reikiamą ataskaitą, o auditoriams tinkamai atlikti tokios atakaitos vertinimą.

Taigi, bus išvengta praktinių reglamentavimo taikymo problemų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti taip:

„6. Mokslo ir technologijų parkas, valdantis ir naudojantis jam

patikėjimo teise perduotą valstybės ir (arba) savivaldybės turtą privalo:

• 1) užtikrinti, kad pajamos, gautos iš valstybės ir (arba) savivaldybių turto

nuomos būtų naudojamos mokslo ir technologijų parko įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

• 2) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo

nustatyta tvarka būtų atliekamas kasmetinis nepriklausomas mokslo ir technologijų parko metinių finansinių ataskaitų auditas. Audito įmonė arba auditorius, atlikęs metinį finansinių ataskaitų auditą pateikia auditoriaus išvadą ir audito ataskaitą, kurioje turi būti pateiktas finansinės naudos, kurią mokslo ir technologijų parkas įgijo iš patikėjimo teise valdomo turto perdavimo mokslo ir technologijų parke įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas pagal nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisykles, vertinimas. 3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (toliau – tvarka) parengti Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą ir užtikrinti, kad pasibaigus jo finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimas dėl ataskaitos atitikties tvarkoje nustatytiems reikalavimams.

Ataskaitos tikrinimas atliekamas vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta ir su Lietuvos auditorių rūmais suderinta technine užduotimi, kurioje nurodomi konkretūs reikalavimai šiai tikrinimo paslaugai ir (arba) jos apimtis;

4) Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą kartu su auditoriaus Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimo ataskaita ne vėliau kaip per 30 dienų nuo auditoriaus tikrinimo ataskaitos pateikimo dienos pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai ir paskelbti mokslo ir technologijų parko interneto svetainėje;

35) jei audito metu remiantis Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimo ataskaita nustatoma, kad atsirado finansinė nauda mokslo ir technologijų parkui, šią finansinę naudą perskirstyti kitais finansiniais metais, padidinus paslaugų, teiktinų mokslo ir technologijų parke įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kiekį. Finansinei naudai atsiradus paskutiniais valstybės ir (arba) savivaldybės turto patikėjimo sutarties metais, tokią finansinę naudą grąžinti institucijai ar įstaigai, su kuria sudaryta turto patikėjimo sutartis;

46) interneto svetainėje skelbti informaciją apie teikiamų paslaugų įkainius, teikiamas nuolaidas ir įmonių priėmimo į mokslo ir technologijų parką tvarką.“ Pritarti 2.

Seimo Audito komitetas, 2018-06-13²⁷ Argumentai: Atsižvelgus į Audito komiteto siūlymą, kuriam pritarus turės būti parengta Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarka dėl MITP Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos ir minėtos ataskaitos tikrinimo techninė užduotis, kuri turės būti suderinta su Lietuvos auditorių rūmais, Projektas pildytinas įgyvendinamosiomis įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnį

ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis dalį, įsigalioja 2019 m. sausio

1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos

įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;

23. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11

punktas, 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“

Pritarti

7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,

susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė

Komiteto išvada

2018-06-27 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO

EKONOMIKOS

komitetaS

PAGRINDINIO

KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TECHNOLOGIJŲ

IR INOVACIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-2269

2018 m. birželio

26 d. Nr.108-P-23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris.

Kviestieji asmenys: Saulė Mačiukaitė-Žvinienė – Prezidentės patarėja, Kristina Biraitė – Prezidentės patarėja, Vilma Popovienė -ŠMM Mokslo skyriaus vedėja, Jurgis Vasiliauskas –ŠMM Technologijų ir inovacijų skyriaus vyr. specialistas, Eugenijus Jovaiša – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Gintaras Steponavičius

• Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, Raimundas Balčiūnaitis – LPK atstovas, Jurgita Staniulytė – LRVK, Algirdas Aušra – Baltijos media centras,

Giedrius Viliūnas – ŠMM viceministras, Eugenijus Butkus – ŠMM ministrės patarėjas, Romualdas Kalytis – Ūkio ministerijos atstovas, Dmitrij Rancev – Ūkio ministerijos Teisės ir pirkimų departamento Teisėkūros skyriaus patarėjas, Ramojus Reimeris – MOSTA l.e. direktoriaus pareigas, Olga Vėbrienė – Ūkio ministro patarėja, Gintaras Vilda – Ūkio viceministras, Janina Krušinskaitė – Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus vedėja, Audronė Drungilaitė – Asociacijos Lietuvos dizaino forumas vykdančioji direktorė, Tomas Musteikis

• Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius,

Gintaras Valušis- FTMC direktorius, Jelena Jarmakovič – Seimo teisės departamento patarėja, Darius Verseckas - Verslo žinios, Gintas Kimtys- MITA, Petras Balkevičius – Lietuvos lazerių asociacijos vykd. direktorius, Rimantas Jankauskas - Vilniaus universiteto prorektorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje „atviro prieigos centro“ sąvoką, siūloma nustatyti, kad tokiu centru gali būti laikomas tik juridinis asmuo. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių projekte nenumatyta, kad atviros prieigos centru gali būti laikomas ir juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Pritarti Pasiūlymas:

Sąvoką apibrėžti taip: „1. Atviros prieigos centras – atvirai prieinamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos išteklių pagrindu veikiantis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens arba kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, teikiantis paslaugas, reikalingas moksliniams tyrimams ir (arba) eksperimentinės plėtros veiklos darbams atlikti.“

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

straipsnio 1, 4, 10 dalyse bei kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla. Atsižvelgiant į tai, vietoj projekte vartojamos „eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji sąvoka „eksperimentinė plėtra“. Pritarti Pasiūlymas 1:

2 straipsnio 1

dalis: Žr. pasiūlymą prie TD 1 pastabos. Pasiūlymas 2:

2 straipsnio 4

dalį išdėstyti taip: „4.

Ikiprekybinis pirkimas – mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros veiklos paslaugų, kurių Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, išskyrus tas, iš kurių gauta nauda naudojama tik perkančiosios organizacijos arba perkančiojo subjekto (toliau – perkančioji organizacija) poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, arba kurios laikomos valstybės pagalba įsigijimas, siekiant sukurti inovatyvųjį produktą.“ Pasiūlymas 3:

2 straipsnio

10 dalį išdėstyti taip: „10. Konkursinė technologijų programa – konkurso būdu atrinktų ūkio subjektų kartu (arba be) valstybės mokslo ir studijų institucijomis arba ūkio subjektų kartu su valstybės mokslo ir studijų institucijomis vykdomų eksperimentinės plėtros veiklos priemonių visuma, kurios rezultatai yra naujos technologinės žinios arba nauja technologijų infrastruktūra, arba nauji produktai, paruošti diegti į rinką.“ Atitinkamai taisytinos kitos Projekto nuostatos, kuriose vartojama taisytina formuluote. Pasiūlymas 4:

2 straipsnio

16 dalis: Žr. TD 7 punktą Pasiūlymas 5:

5 straipsnio 2

dalį išdėstyti taip: „2. Technologijų srityje vykdoma eksperimentinės plėtros plėtra veikla, kuri apima naujų produktų sukūrimą ir parengimą rinkai. Vykdant eksperimentinę plėtrą gaunamos praktinės ir (arba) technologinės, ir (arba) verslo žinios ir kuriamas naujas produktas.“ Pasiūlymas 6:

5 straipsnio 4

dalį išdėstyti taip: „4.

Kuriant naujus produktus atliekamų mokslinių tyrimų ir vykdomos eksperimentinės plėtros veiklos etapų rezultatų brandumo lygiui nustatyti naudojama technologinės parengties lygių sistema, kurios klasifikacinius principus apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ Pasiūlymas 7:¹¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) teikia Vyriausybei teisės aktų, reguliuojančių technologinės ir inovacinės veiklos skatinimą valstybėje, viešojo ir privataus sektorių eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos vertinimą, rėmimą ir finansavimą, suderinimą su valstybės pagalbos taisyklėmis, projektus;“ Pasiūlymas 8:

14 straipsnio

2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) įgyvendina VTI politiką formuojančios ministerijos ir kitų valstybės institucijų taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos skatinimo programas;“ Pasiūlymas 9:

14 straipsnio

2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) teikia atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinės plėtros eksperimentinę plėtrą veiklą ir inovacinę veiklą;“ Pasiūlymas 10:¹⁷ straipsnio 1 dalis: Žr. TD 17 punktą Pasiūlymas 11:

21 straipsnio pavadinimą išdėstyti

taip:

„21 straipsnis. Valstybinio eksperimentinės plėtros veiklos ir (arba)

inovacinės veiklos finansavimo bendrosios nuostatos“ Pasiūlymas 12:

21 straipsnio

1 dalies 3 punktas: Žr. TD pastabų 7 punktą Pasiūlymas 13:

21 straipsnio 4

dalis: Žr. TD pastabų 7 punktą Pasiūlymas 14:²² straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.

Valstybė skatina technologijų plėtrą ir inovacijas, finansuodama ūkio subjektų atliekamus taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą eksperimentinę plėtrą, skirtą naujiems produktams, reikalingiems valstybės institucijų ir įstaigų funkcijų efektyvesniam vykdymui, kurti. Šis finansavimas teikiamas valstybės institucijoms ir įstaigoms inovatyviems viešiesiems pirkimams ir ikiprekybiniams pirkimams atlikti.“

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

2 Atkreiptinas dėmesys, kad identiškas projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatytos sąvokos

„eksperimentinė plėtra“ apibrėžimas jau yra įtvirtintas Mokslo ir studijų

įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekto 2 straipsnio 2 dalies arba atsisakyti kaip perteklinės, arba ją dėstyti taip:

„Eksperimentinė plėtra – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir

studijų įstatyme“. Pritarti iš dalies Argumentai: Projektas reguliuoja „eksperimentinės plėtros“ skatinimą visoje ekosistemoje, o Mokslo ir studijų įstatymas reguliuoja eksperimentinę plėtrą tik mokslo ir studijų institucijose (be to Mokslo ir studijų įstatymo 1 straipsnyje nenustatyta, kad Mokslo ir studijų įstatymas reguliuoja eksperimentinę plėtrą). Taigi reguliuojant eksperimentinės plėtros skatinimą (ir eksperimentinę plėtrą) Projektas yra bendrasis teisės aktas (skėtinis) Mokslo ir studijų įstatymo – specialiojo teisės akto – atžvilgiu, kuris reguliuoja eksperimentinę plėtrą tik tam tikroje siauroje srityje – mokslo ir studijų institucijose. Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir taupumo, „eksperimentinės plėtros“ sąvoka brauktina iš Mokslo ir studijų įstatymo, paliekant jame nuorodą į Projektą. 4.

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

3 Projekto

2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje „finansinės inžinerijos priemonės“

sąvokos turinį, siūloma nustatyti, kad tai finansavimo priemonė, kuriai finansuoti ir (arba) vykdyti skirtos lėšos <...>. Vertinant tokią formuluotę, pažymime, kad ji ne tik ydinga tautologiniu požiūriu (finansavimo priemonės, kuriai finansuoti skirtos lėšos), tačiau neaiški ir savo turiniu, nes finansavimo priemonės esmė bei tikslas ir yra kažką finansuoti, o ne pačiai būti finansuojamai. Nepritarti Argumentai:

Bet kokia finansavimo priemonė taip pat yra finansuojama (pvz., iš valstybės biudžeto, iš ES struktūrinių fondų, iš užsienio valstybių skiriamų lėšų ir pan.), todėl nesutiktina su tokia pastaba. Be to pats apibrėžiamas terminas nėra „finansavimo priemonė“, o yra

„finansinės inžinerijos priemonė“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

21¹⁰⁶ Projekto

2 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „ūkio subjektų kartu (arba be)

valstybės mokslo ir studijų institucijomis“ vartotina formuluotė „ūkio subjektų arba ūkio subjektų kartu su valstybės mokslo ir studijų institucijomis“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 21 straipsnio 6 dalis. Pritarti Pasiūlymas 1:

2 straipsnio 10

dalis Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 pastabų 2 punktą. Pasiūlymas 2:

21 straipsnio 6

dalį išdėstyti taip:

6. Ūkio subjektai kartu su (arba be) arba ūkio subjektai kartu su

valstybės mokslo ir studijų institucijomis konkuruoja dėl finansavimo, teikiamo pagal konkursinę technologijų programą, teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių konkursinių technologijų programų tikslams, aktualumo, pareiškėjų ir (arba) vykdytojų kompetencijos, projektų kokybės ir kitiems atitinkamoje konkursinėje technologijų programoje nustatytiems kriterijams.“ 6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

15 Projekto

2 straipsnio 15 dalyje kaip perteklinis brauktinas Sutarties dėl Europos

Sąjungos veikimo oficialaus paskelbimo šaltinis. Pritarti Pasiūlymas:

2 straipsnio 15

dalį išdėstyti taip: „15. Valstybės pagalba – priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL

2008 C 115, p. 1) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.“

7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

21^2116143 Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 16 dalyje pateikta sąvoka „valstybės užsakymas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai“ atitinka šios sąvokos turinį, t.y. pasiūlymas už atlygį sukurti ne bet kokius moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstus, o būtent inovatyvius produktus. Galbūt tikslinga sąvoką dėstyti taip: „valstybės užsakymas inovacinei veiklai“ ar „valstybės užsakymas inovatyviems produktams“. Pritarti Pasiūlymas:

2 straipsnio

16 dalį išdėstyti taip: „16. Valstybės užsakymas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros inovacinei veiklai – valstybės ar savivaldybės institucijų pasiūlymas už atlygį sukurti inovatyvius produktus, reikalingus šių institucijų funkcijoms vykdyti.“ Atitinkamai koreguoti ir

21 straipsnio

1 dalies 3 punktą: „3) pagal valstybės užsakymus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros inovacinei veiklai;“ ir²¹ straipsnio 4 dalį: „4.

Valstybės teikiamus užsakymus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros inovacinei veiklai vykdo konkurso būdu atrinktos valstybės mokslo ir studijų institucijos ir ūkio subjektai.“

8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04⁴

2 Atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio pavadinimą bei šio straipsnio turinį, šio straipsnio

2 dalyje vietoj žodžio „mokslas“ įrašytini žodžiai „mokslo sritis“. Pritarti iš dalies

Argumentai: Pritarti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2018-06-20 išvados 6 p. pateiktam pasiūlymui išbraukti Projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalis. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04⁷

1 Projekto

7 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „mokslinių tyrimų, eksperimentinės

plėtros ir inovacinė veikla skatinama“ įrašytini žodžiai „moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra bei inovacinė veikla skatinami“ Pritarti Pasiūlymas:⁷ straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Siekiant valstybės socialinės ir technologinės pažangos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra bei inovacinė veikla skatinama skatinami ugdant asmenų kūrybingumą ir verslumą, stiprinant mokslines, technologines, praktines ir verslo žinias ir užtikrinant efektyvų jų panaudojimą, siekiant naujų idėjų kūrimo, įgyvendinimo ir diegimo.“

10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04⁹

1 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 9 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius

„mokslo politiką“ įrašytinas žodis „valstybės“. Pritarti

Pasiūlymas:

9 straipsnio 1

dalį išdėstyti taip: „1.

Valstybės mokslo politiką formuoja Mokslų ir studijų įstatyme nurodytos mokslo ir studijų politiką formuojančios institucijos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta ministerija inicijuoja valstybės mokslo politiką formuojančius sprendimus.“

11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04⁹

3 Projekto

9 straipsnio 3 dalyje žodis „srityje“ turi būti dėstomas po žodžio

„institucijose“. Atsižvelgti Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir atskirų valdymo sričių nedalomumo, siūlome 9 straipsnio 3 dalį išbraukti. Tai neužkirs kelio Švietimo ir mokslo ministerijai inicijuoti politikos formavimo sprendimų priėmimą, juos derinant su Ūkio ministerija, kaip visos technologijų srities politikos formavimo institucija. Atitinkamai 9 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁰

į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 10 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „tvirtina VTI politika formuojanti ministerija“ įrašytini žodžiai „tvirtina VTI politiką formuojančios ministerijos ministras“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos analogiškos projekto nuostatos, kuriose numatytas ministerijos kompetencijai priklausančių teisės aktų priėmimas. Pritarti Pasiūlymas 1:

10 straipsnio

3 dalį išdėstyti taip: „3. Taryba veikia Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Tarybos darbo reglamentą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė, Tarybos personalinę sudėtį tvirtina VTI politika formuojanti ministerija formuojančios ministerijos ministras. Tarybai pirmininkauja Ministras Pirmininkas.

Į Tarybos sudėtį turi būti įtraukiami VTI politiką formuojančios ministerijos ministras ir švietimo ir mokslo ministras, kurie yra Tarybos pirmininko pavaduotojai, ministerijų, kurioms pavesta įgyvendinti sumanios specializacijos kryptis, ministrai ir 7 asocijuotų verslo ir mokslo struktūrų atstovai, kurių veikla susijusi su technologijomis ir inovacijomis. Į Tarybos sudėtį gali būti įtraukiami ir kiti asmenys.“ Pasiūlymas 2:

11 straipsnio

2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) rengia ir teikia Vyriausybei ikiprekybinius pirkimus reguliuojančių teisės aktų projektus, jeigu Vyriausybė neįgaliojo šiame punkte nurodytus teisės aktus tvirtinti VTI politiką formuojančios ministerijos ministro;“ Pasiūlymas 3:

14 straipsnio

2 dalies 8 punktą taip: „8) vadovaudamasi Vyriausybės arba jos įgaliotos VTĮ politiką formuojančios ministerijos ministro patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą ir teikia siūlymus VTI politiką formuojančiai ministerijai dėl šios veiklos finansavimo principų, išskyrus Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Mokslo ir studijų institucijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybės įgaliota institucija šiame punkte nurodytus patikrinimus atlieka kartu su Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija;“

13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹¹

3 Projekto

11 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „valstybės valdomų įmonių ir

įstaigų“ yra ydinga, nes „valstybės valdomų įstaigų“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra vartojama. Galbūt turimos omenyje valstybės biudžetinės įstaigos, ar viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė. Pritarti Pasiūlymas:¹¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.

VTI politiką formuojanti ministerija koordinuoja valstybės valdomų įmonių, biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė, įgyvendinančių technologijų ir inovacijų politiką, veiklą.“

14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹¹

12⁴²² Projekto

11 straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių „šio straipsnio“ įrašytinas

žodis „šios“. Be to, teisės akto normų nuoseklaus dėstymo požiūriu, ši dalis pildytina 4 punktu, numatančiu VTI politiką formuojančios ir Švietimo ir mokslo ministerijų funkciją, analogišką nustatytajai kitoms ministerijoms projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte (tokiu atveju projekto 12 straipsnio

2 dalies reikėtų atsisakyti). Pritarti iš dalies

Argumentai: Siūlome pritarti pastaboms dėl 11 straipsnio 4 dalies 2 punkto, bet dėl pastabų 12 straipsnio koregavimui, siūlome nepritarti, nes 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą funkciją visos ministerijos vykdo savarankiškai. Siekiant teisėkūros taupumo, nuoroda į 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą kalbant apie VTĮ politiką formuojančią ministeriją ir Švietimo ir mokslo ministeriją, pateikta 12 straipsnio 2 dalyje. Be to Projekte nėra atskiro straipsnio, skirto Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijoms, o dėl vienos funkcijos atskiru straipsniu įstatymo, manome, būtų netikslinga pildyti. Pasiūlymas:

11 straipsnio

4 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) atlikdamos šio straipsnio šios dalies 1 punkte nurodytą funkciją, imasi veiksmų, kad šio straipsnio šios dalies 1 punkte nurodytų subjektų bendradarbiavimas būtų pagrįstas ekonomine nauda;“ 15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹³

2 Atsižvelgiant į ministro kompetenciją priimti administracinius teisės aktus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ministerijos įgaliotos institucijos arba įstaigos“ įrašytini žodžiai „ministerijos ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos“ Pritarti Pasiūlymas:

13 straipsnio

2 dalį išdėstyti taip: „2. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kitos Vyriausybės, VTI politiką formuojančios ministerijos ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos, mokslo ir studijų institucijos.“

16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹¹

14⁴²³¹² Projekto

11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VTI politiką formuojanti ministerija

kartu su Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja nacionalinių mokslo ir technologijų programų inicijavimą, rengimą ir įgyvendinimą. Tuo tarpu projekto 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija rengia ir įgyvendina nacionalines technologijų programas. Vertinant šias dvi nuostatas, o taip pat kitas projekto nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį tiesiog vartojamos dvi skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų bei nacionalinių technologijų programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamai formuluotei „konkursinės technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo programos“, nors kitose projekto nuostatose vartojama „konkursinės technologijų programos“ sąvoka. Pritarti Pasiūlymas 1:

11 straipsnio 4 dalies 3 punktą

išdėstyti taip: „3) koordinuoja rengia nacionalinių mokslo ir technologijų programų nuostatus inicijavimą, rengimą ir koordinuoja jų įgyvendinimą;“ Pasiūlymas 2:

14 straipsnio

2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) rengia ir įgyvendina nacionalines mokslo ir technologijų programas ir konkursines technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo programas;“ Pasiūlymas 3:

21 straipsnio

3 dalį išdėstyti taip: „3. Nacionalinės mokslo ir technologijų programos – konkursinės programos, kurias, sutelkus Lietuvos mokslo, technologijų ir verslo potencialą bei kryptingai naudojant valstybės finansinius išteklius, inicijuojamas valstybės, verslo ir visuomeninius visuomenės poreikius tenkinančių naujų produktų sprendinių rinkai kūrimas pasirinktose srityse. Nacionalinių mokslo ir technologijų programų projektus vykdo konkurso būdu atrinktos valstybės mokslo ir studijų institucijos ir ūkio subjektai. Kiekvienos nacionalinės mokslo ir technologijų programos nuostatus rengia Ūkio ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, o tvirtina Vyriausybė. Nacionalinės mokslo ir technologijų programos gali būti finansuojamos iš Ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, Lietuvos mokslo tarybos valstybės biudžeto asignavimų, Inovacijų skatinimo fondo ir kitų šaltinių. Nacionalines mokslo ir technologijų programas gali įgyvendinti šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos mokslo taryba.

Konkrečios nacionalinės mokslo ir technologijų programos finansavimo šaltinis arba šaltiniai ir įgyvendinanti institucija nurodomi tos programos nuostatuose.“ Pasiūlymas 4:

23 straipsnio

1 dalį išdėstyti taip: „Ūkio subjektai ir jų grupės (toliau – ūkio subjektai) valstybės finansavimą eksperimentinės plėtros ir (arba) inovacinei veiklai gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo programose ir konkursinėse technologijų programose ir įgyvendindamos įgyvendindami kitas šių veiklos rūšių skatinimo, rėmimo ir finansavimo priemones. Ūkio subjektai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės inicijuotas nacionalines mokslo ir technologijų programas, atliekant inovatyvius viešuosius pirkimus, ikiprekybinius pirkimus ir kitus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų valstybės užsakymus.“ Atitinkamai turės būti patikslintas lydimoj Projekto Nr. XIIIP-1270 9 straipsnyje keičiamas 84 straipsnis. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁴

2⁴ Nėra aiškus projekto 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos Vyriausybė įgaliotos institucijos funkcijos – teikia atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą

• turinys, t.y. nėra aišku, koks galimas atlyginimas turimas omenyje (pvz., kreditavimas ar paskola). Pažymėtina, kad visais atvejais finansavimas yra vykdomas pagal tam tikra tvarka sudarytose sutartyse numatytas sąlygas,

kuriose visada išdėstomi tam tikri abipusiai sutarčių šalių įsipareigojimai. Atsižvelgiant į galimų įsipareigojimų apimtis ir pobūdį, gana ginčytina būtų teigti, kad finansavimas gali būti neatlygintinas, nes finansavimą gaunanti šalis dažniausiai įsipareigoja pateikti (sukurti, plėtoti, įdiegti) kažkokią pridėtinę vertę turintį produktą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, siūlome atsisakyti žodžių „atlygintiną ir neatlygintiną“ Nepritarti Argumentai: Čia kalbama apie finansų inžinerijos priemonių taikymą, kai finansavimo priemonės taikymo esmė yra tokia, kad sėkmingo finansavimo projekto atveju, finansavimą gavęs subjektas grąžina finansavimo sumą su palūkanomis, o nesėkmės atveju finansavimą gavęs subjektas nieko negrąžina (t. y., nėra nei sukurtas naujas produktas, nei mokamos palūkanos). 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁴

2⁸ Projekto

14 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota

institucija organizuoja visų siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą, tačiau 9 punkte jau numatyta, kad šių vertinimų pagrindu minėta institucija VTI politiką formuojančiai ministerijai teikia siūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo ne visų subjektų, o tik valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos. Svarstytina, ar šie du punktai neturėtų būti suderinti tarpusavyje, atskleidžiant kokiu tikslu yra vykdomas kitų subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimas. Nepritarti Argumentai:

Projekto 14 straipsnio 2 dalies

8 punkte nustatyta, kad atlikdama visų, įskaitant mokslo ir studijų

institucijas, siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą, Vyriausybės įgaliota institucija teikia siūlymus VTI politiką formuojančiai ministerijai dėl šios veiklos finansavimo principų. Čia kalbama apie politikos formavimo sprendimus, kuriuos priima VTI politiką formuojanti ministerija.

Kadangi atlikdama 14 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą vertinimą, Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat atlieka ir mokslo ir studijų institucijų vertinimą, 14 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad ji taip pat teikia siūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos – t.y. konkrečios metodikos. Todėl manytina, kad šie du punktai neprieštarauja vienas kitam, o reguliuoja skirtingus dalykus ir tarpusavyje yra sistemiškai suderinti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁴

3 Projekto

14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi

teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotės

„kiti asmenys“ turinys nėra aiškus. Be to, pažymėtina, kad privatūs asmenys,

kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama technologijų ir inovacijų veikla, neturi pareigos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti. Nepritarti Argumentai: Manytina, kad formuluotė „kiti asmenys“ nereikalauja papildomo paaiškinimo, nes visuose teisės aktuose suprantama vienodai – kaip apimanti fizinius ir juridinius asmenis (jeigu jai teisės akte nėra suteikta speciali samprata). Atsakant į antrą pastabos dalį, paminėtina, kad Vyriausybės įgaliota institucija ir nesikreips į asmenis, kurių veikla nesusijusi su valstybės reguliuojama technologijų ir inovacine veikla, nes tokie asmenys negalės suteikti informacijos, reikalingos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijoms vykdyti. 20.

20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁶ Projekto

16 straipsnio pirmajame sakinyje po žodžių „struktūriniai padaliniai“ siūlome

įrašyti žodžius „juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje“, nes, mūsų nuomone, technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešąsias paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teigti ir minėtieji ūkio subjektai. Be to, antrajame šio straipsnio sakinyje po žodžių „paslaugų teikėjų“ įrašytinas žodis „veiklos“. Pritarti Pasiūlymas: 16 straipsnį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešųjų paslaugų teikėjai Technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešųjų paslaugų teikėjai gali būti juridiniai asmenys (mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai, verslo inkubatoriai, verslo informaciniai centrai ir kiti) ir juridinio asmens statuso neturintys subjektai (mokslo ir studijų institucijose įsteigti struktūriniai padaliniai, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ir kiti). Technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo viešųjų paslaugų teikėjų veiklos tikslas – įgyvendinant valstybės inovacinės veiklos skatinimo politiką, konsultuoti ir padėti ūkio subjektams vykdyti inovacinę veiklą ir šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytomis priemonėmis skatinti šių subjektų inovacinę veiklą.“

21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁷

1 Projekto

17 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad vienas iš mokslo ir

technologijų parkų dalyvių gali būti valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, prieštarauja imperatyviai Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatai, nustatančiai, kad biudžetinei įstaigai draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve, išskyrus teisę jungtis į asociacijas. Pritarti Pasiūlymas: 17 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.

Mokslo ir technologijų parko pagrindinės funkcijos – skatinti mokslo ir technologinių žinių sklaidos procesus, siekiant remti eksperimentinės plėtros veiklą eksperimentinę plėtrą, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą ir skatinti inovacijas. Vienas iš mokslo ir technologijų parkų dalyvių gali būti valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga.“

22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁷

2¹ Projekto

17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai mokslo ir

technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybė ar savivaldybė, jis gali gauti valstybės lėšų ar savivaldybės lėšų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiems konkrečiai tikslams galėtų būti skiriamos valstybės ir savivaldybės lėšos, kurie subjektai turėtų teisę skirti lėšas, taip pat nėra aišku kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas skiriamų lėšų dydis. Be to, nėra aiškūs ir tokių lėšų šaltiniai. Atkreipiame dėmesį, kad paprastai valstybės lėšos juridiniams asmenims yra skiriamos tuomet, kai valstybė jiems paveda vykdyti tam tikras funkcijas arba įgyvendinti tam tikras programas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir išsamus. Pritarti iš dalies Argumentai:

Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta asignavimų valdytojų teisė skirtus asignavimus naudoti ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose.

To paties įstatymo 21 straipsnis numato, kad savivaldybių biudžetuose yra sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti. Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas (Biudžeto sandaros įstatymo 23 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad valstybės ir (arba) savivaldybių lėšų skyrimo MITP tvarka ir kriterijai nėra svarstomo projekto reguliavimo dalykas, tačiau tikslinga projekte įvardinti kokių funkcijų vykdymui tokios lėšos gali būti skiriamos ir naudojamos. Pasiūlymas:

17 straipsnio

2 dalies 1 punktą išdėstyti:

1) mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės ar savivaldybės lėšų šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti;

23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁷

2² Projekto

17 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai

mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybė ar savivaldybė, jis gali gauti valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui.

Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais; o 4 dalyje

• kad kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Vertinant šią imperatyviai suformuluotą nuostatą ir net atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.“, teikiamame įstatymo projekte siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, kitaip nei jie reguliuojami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, būtina laikytis esminių šiame įstatyme nustatytų principų ir kriterijų.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog mokslo ir technologijų parkams nei teikiamas projektas, nei kiti įstatymai nepriskiria jokių valstybinių funkcijų, taigi, projektu siūloma nuostata iš esmės paneigtų imperatyviai suformuluotą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatą, nukryptų nuo esminių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, pakeistų šių teisinių santykių esmę ir prasmę. Nepritarti Argumentai:

Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ,,tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybės turtu <...> būdus ir sąlygas“.

Manytina, kad įstatymo projekte aiškiai nustatomos sąlygos, kurioms esant MITP patikėjimo teise gali būti perduodamas valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, taip pat detaliai reglamentuojami tokio patikėjimo teise MITP perduoto turto valdymo klausimai. Taip pat manytina, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įvertinus projekto tikslus ir siūlomo teisinio reglamentavimo saugiklius, manytina, kad specialiu laikytiname Technologijų ir inovacijų įstatymo projekte nustatomi svarbiausi MITP patikėjimo teise perduodamo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai, o nustatoma išimtimi nėra paneigiami esminiai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyti principai ir kriterijai. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04¹⁷ Atkreipiame dėmesį, kad teikiamu projektu siūloma iš esmės pakeisti šiuo metu galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo 25 straipsnio nuostatą, numatančią, kad mokslo ir technologijų parkas gali panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu. Taigi lieka neaišku, ar įsigaliojus įstatymui, sutartys, sudarytos su mokslo ir technologijų parkais dėl valstybės (savivaldybės) turto panaudos turėtų būti nutraukiamos anksčiau termino, ar tokį turtą mokslo ir technologijų parkai galėtų naudoti iki panaudos sutarčių termino pabaigos ar iki jų nutraukimo įstatymuose ar sutartyse nustatytais pagrindais. Svarstytina, ar siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą jau sudarytų panaudos sutarčių atžvilgiu.

Nepritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Taigi, faktas, kad pasikeitė teisinis reguliavimas nedarys įtakos sudarytoms panaudos sutartims, tos sutartys galės galioti iki jų termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad Technologijų ir inovacijų įstatymo projektu nėra bloginama mokslo ir technologijų parkų padėtis bei į tai, kad sudarytas panaudos sutartis parkai galės nutraukti panaudos sutartyse ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka, nėra tikslinga numatyti šio įstatymo taikymą reglamentuojančių nuostatų. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁷

3⁴ Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią valstybinių aukštųjų mokyklų naudojamų žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teisę, projekto 17 straipsnio 3 dalis pildytina, nustatant, kad valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms patikėjimo teise suteiktas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas mokslo ir technologijų parkams gali būti perduotas tik mokslo ir studijų institucijų sutikimu (kaip tai numatyta ir šio straipsnio 4 dalyje). Be to, kadangi projekto 17 straipsnio 3 ir 4 dalys tarpusavyje tiesiogiai susijusios, t.y. reglamentuoja mokslo ir studijų institucijoms valdyti patikėjimo teise perduoto turto perdavimą mokslo ir technologijų parkams ir grąžinimą atgal mokslo ir studijų institucijoms, šias dvi dalis siūlome sujungti į vieną dalį. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: 17 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.

Mokslo ir technologijų parkui, atitinkančiam šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui gali būti perduotas valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms patikėjimo teise suteiktas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas valstybinės mokslo ir studijų institucijos sutikimu.“ Manome, kad netikslinga sujungti nurodytas dalis, nes vienu atveju reguliuojamas turto perdavimas, o kitu atveju – aprašomos galimos pasekmės po patikėjimo sutarties pabaigos. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁷

5 Projekto 17 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „perduotą valstybės ir (arba) savivaldybės turtą negali šio turto“ įrašytini žodžiai „perduoto valstybės ir (arba) savivaldybės turto negali“. Pritarti Pasiūlymas: 17 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:: „5. Valstybės ar savivaldybės turtas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiam mokslo ir technologijų parkui perduodamas laikantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų sąlygų ir tvarkos, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Mokslo ir technologijų parkas pagal turto patikėjimo sutartį perduotą turtą Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka viešo konkurso būdu gali išnuomoti įmonėms, vykdančioms (vykdysiančioms) taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms (diegsiančioms) inovacijas, jeigu tai numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina mokslo ir technologijų parko veiklai užtikrinti.

Mokslo ir technologijų parkas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės ir (arba) savivaldybės turtą negali šio turto perduoto valstybės ir (arba) savivaldybės turto negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Mokslo ir technologijų parkas turto patikėjimo sutarties galiojimo laikotarpiu privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos mokslo ir technologijų parko interneto svetainėje paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės ir (arba)savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą, kurioje nurodoma bendra mokslo ir technologijų parkui patikėto turto vertė bei turto būklės pasikeitimai ataskaitiniais metais. Įmonės, vykdančios taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančios inovacijas, išsinuomojusios valstybės ar savivaldybių turtą negali jo subnuomoti ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu.“

27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁸

1¹ Projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad finansavimą ir kitas skatinimo priemones eksperimentinės plėtros ir inovacinei veiklai vykdyti gali gauti valstybinės mokslo ir studijų institucijos: valstybinės aukštosios mokyklos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai.

Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad mokslo ir studijų institucijos yra tik dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Atsižvelgiant į tai, projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas. Be to, pažymėtina, kad tokių subjektų, kaip valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai, statusas apskritai nėra aiškus, nes nei projekte, nei Mokslo ir studijų įstatyme jie neapibrėžti. Pritarti Pasiūlymas: 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) valstybinės mokslo ir studijų institucijos: valstybinės aukštosios mokyklos, ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai;“

28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04¹⁹

2 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 19 straipsnio 2 dalis pildytina nurodant subjektą (subjektus), kurio (kurių) sprendimu ir iš kurio (kurių) valdomų valstybės biudžeto asignavimų valstybinis finansavimas galės būti vykdomas Pritarti iš dalies Pasiūlymas:

19 straipsnio

2 dalį išdėstyti taip: „2. Valstybės finansavimas ir kitos skatinimo priemonės klasteriams skiriamos, VTI politiką formuojančios ministerijos teikimu vadovaujantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais principais ir Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Sprendimus priimantys subjektai ir biudžeto asignavimus valdantys subjektai bus nurodyti Vyriausybės nustatytoje tvarkoje. 29.

29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²

20¹⁷ Vertinant projekto 20 straipsnio nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad „viešojo sektoriaus subjektų“ sąvokos turinys projekte nėra apibrėžtas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekto 2 straipsnyje nurodyti, kad „viešojo sektoriaus subjektų“ sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. Tačiau pažymėtina, kad net ir minėtame įstatyme nėra apibrėžta šiame straipsnyje vartojama „vietos savivaldos viešojo sektoriaus subjekto“ sąvoka. Pritarti Pasiūlymas 1:

2 straipsnį

papildyti nauja 17 dalimi: „17. viešojo sektoriaus subjektai – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.“ Pasiūlymas 2:

20 straipsnį

išdėstyti taip: „20 straipsnis. Kiti viešojo sektoriaus subjektai Viešojo sektoriaus subjektai, įskaitant ir vietos savivaldos viešojo sektoriaus subjektus, kurie yra perkančiosios organizacijos, skatinamos vykdyti inovatyvius viešuosius pirkimus, ikiprekybinius pirkimus. Viešojo sektoriaus subjektai taip pat skatinami viešojo administravimo praktikoje taikyti pažangias viešojo valdymo technologijas ir savo veikloje naudoti inovatyvius produktus.”

30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²⁰ Siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsnyje reikėtų aiškiai nurodyti viešojo sektoriaus subjektų skatinimo vykdyti inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus formas. Nepritarti Argumentai: Manome, kad detalizuoti šiame straipsnyje netikslinga, nes tai gali būti įvairios formos. Pavyzdžiui, 22 straipsnyje nurodyta forma, taip pat gali būti ir per tam tikras konkursines technologijų programas. Konkrečios formos bus parenkamos atsižvelgiant į finansavimo galimybes, skatinimo tikslus ir kt. Vienos formos gali atsirasti, kitos išnykti. 31.

31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²¹

1¹ Projekto 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdančių subjektų vykdoma eksperimentinė plėtra finansuojama ir iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų eksperimentinei plėtrai. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, koks valstybės biudžeto bazinis finansavimas visiems subjektams turimas omenyje, nes Mokslo ir studijų įstatyme yra įtvirtintos tik valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, kurios skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti, administravimui ir ūkiui, susijusiems su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla, sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai ir kitoms reikmėms. Be to, ir šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad eksperimentinės plėtros finansavimą mokslo ir studijų institucijose reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Pritarti Pasiūlymas: 21 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Eksperimentinės plėtros finansavimą mokslo ir studijų institucijose ir

eksperimentinės plėtros finansavimą iš šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų lėšų reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas.“

32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²¹

7 Projekto 21 straipsnio 7 dalyje vietoj jungtuko „ir“ vartotini jungtukai „ir (ar)“, nes dabartinė projekto formuluotė suponuoja, kad pagal konkursines technologijų programas teikiamą finansavimą visuomet turės įgyvendinti kartu kelios valstybės institucijos. Pritarti Pasiūlymas: 21 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Pagal konkursines technologijų programas teikiamą finansavimą įgyvendina šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija ir (arba) Vyriausybės arba VTI politiką formuojančios ministerijos įgaliotos institucijos.“ 33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²²

1 Projekto

22 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „vietos savivaldos“ įrašytinas žodis

„savivaldybės“. Pritarti Pasiūlymas:²² straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Valstybė skatina technologijų plėtrą ir inovacijas, teikdama papildomą finansavimą perkančiosioms organizacijoms, įskaitant ir vietos savivaldos savivaldybės perkančiąsias organizacijas, atliekančioms inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus. Šio papildomo finansavimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė skatindama technologijų plėtrą ir inovacijas gali ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, įstaigoms prie ministerijų ir kitoms Vyriausybei pavaldžioms perkančiosioms organizacijoms nustatyti skaičių (absoliučia reikšme arba procentine išraiška) viešųjų pirkimų, kurie turi būti atliekami kaip inovatyvūs viešieji pirkimai.“

34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²³

1 Projekto

23 straipsnio 1 dalis sunumeruotina

Atsižvelgti Argumentai: Pritarta Lietuvos universitetų rektorių konferencijos 14 pastabai ir Projekto 23 straipsnio 2 dalis išbraukta, todėl 1 dalis nenumeruojama. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²³

1 Projekto

23 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „konkursinės mokslo ir technologijų

programos“ derintina su projekte apibrėžta bei vartojama „konkursinės technologijų programos“ sąvoka. Be to, šioje dalyje vietoj žodžio

„įgyvendindamos“ įrašytinas žodis „įgyvendindami“. Pritarti

Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 pastabų 16 punkte Komiteto pasiūlyme pateiktą 23 straipsnio 1 dalies formuluotę 36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04²⁴ Projekto

24 straipsnyje vietoj žodžių „atliekančioms“ bei „vykdančioms“ įrašytini

atitinkamai žodžiai „atliekantiems“ bei „vykdantiems“. Pritarti Pasiūlymas:

24 straipsnį

išdėstyti taip: „24 straipsnis. Mokesčių lengvatos Siekdama paskatinti technologijų plėtrą ir inovacijas, valstybė taiko mokesčių lengvatas mokslinius tyrimus atliekančioms atliekantiems, eksperimentinės plėtros ir inovacinę veiklą vykdančioms vykdantiems ūkio subjektams. Šių mokestinių lengvatų dydį ir taikymo tvarką nustato konkrečių mokesčių įstatymai.“

37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²⁶

2 Projekto 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. galiojančiuose teisės aktuose Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui nustatytos teisės, pareigos ir funkcijos reiškia Mokslo, technologijų ir inovacijų stebėsenos ir analizės centrui nustatytas teises pareigas ir funkcijas. Siekiant teisinio aiškumo, teisės aktų suderinamumo ir vieno iš pagrindinių teisėkūros principų, visi teisės aktų pakeitimai turi įsigalioti vienu metu, bei atsižvelgiant į tai, kad nuo šio įstatymo priėmimo iki 2019 m. liepos 1 d. yra pakankamai laiko parengti ir priimti kitų susijusių teisės aktų projektus, siūlytina teisės aktų nustatyta tvarka parengti teisės aktų, kuriuose yra minimas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, atitinkamų pakeitimų projektus ir juos priimti. Atsižvelgti Reikalingi teisės aktai bus rengiami, tačiau šią nuostatą Projekte siūloma palikti tam atvejui, jeigu dėl kokių nors priežasčių laiku nebus spėta pakeisti atitinkamų teisės aktų. 38.

38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-06-04²⁷

1 Projekto

27 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo

14 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 25

straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1d.“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 2018-06-13 3 p. 27 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, siūlytina 27 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 21

straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 25 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07² <...>Įstatymo projekto aktualioje versijoje nėra pateikta nei „mokslo ir studijų institucijos sąvoka“, nei nuoroda į jos apibrėžimą LR Mokslo ir studijų įstatyme. Projekte nėra aiškiai įvardintas mokslo ir studijų institucijų vaidmuo ir jų svarba technologijų kūrimo ir perdavimo, viešųjų paslaugų teikimo, ekosistemos formavimo, produktų bendrakūros su verslo organizacijomis procesuose. „Atviros prieigos centro“ apibrėžimu grįžtama į ankstesnę padėtį, kai APC buvo suvokiami juridiniai asmenys ar jų struktūriniai vienetai. Sąvoka "Atviros prieigos centras" nenaudojama galiojančiame Atviros prieigos reglamente – nuo struktūrinio vieneto pereita prie principo, pagal kurį teikiamos mokslinės paslaugos mokslo institucijose. Atviros prieigos principas palieka laisvę mokslo ir studijų institucijai formuoti atvira prieiga teikiamų paslaugų portfelį, taip maksimaliai projektuojant didžiausią galimą tokio pobūdžio paslaugų vertę.

Tai ypač aktualu tarpdiscipliniškumo sinergijos užtikrinimui, jungiant techninio pobūdžio paslaugas su socio-ekonominio pobūdžio paslaugomis (jei tokių reikia rinkai). Nėra aišku, kas yra Inovacijų fondas (minimas 14 strp. 2 d. 11 p., 21 strp. 1 d. 4 p. ir 25 str. 2 p.), kas jį administruos, kokia jo sąsaja su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Lietuvos mokslo tarybos ir kitų mokslo ir inovacijų veiklas finansuojančių agentūrų veiklomis. „Klasterio“ apibrėžimas ne iki galo atskleidžia klasterio organizavimo formą, kuri nedetalizuojama ir projekto 19 str. Nėra aišku ką reiškia „funkcionuojantis narystės principu“ – ar turima omeny bendra jungtinė veikla pagal Civilinio kodekso 6.969 – 6.982 straipsnius, ar turima omenyje atskiro juridinio asmens (asociacijos), veikiančio narystės principu, steigimas. Klasterio veiklos formos identifikavimas yra svarbus ir dėl projekto 19 str. numatomos valstybės paramos, juolab kad paramos principai projekto svarstymo metu dar nėra žinomi. Siūlome patikslinti „Produkto“ apibrėžimą: „Produktas – darbo pastangų rezultatas, įskaitant problemų sprendimo sprendinius, kuris gali būti pateiktas į rinką žmonių ir/arba ūkio subjektų įvairių poreikių tenkinimui.“ TIĮ turėtų išlikti

„Technologinės parengties lygių sistemos“ sąvoka, nes TPL sistema yra

vieningai naudojama pasaulyje ir leidžia vienodai suprasti technologijų parengties lygius. Pritarti iš dalies „Atviros prieigos centro“ sąvokos apibrėžimas patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 pastabų 1 punkte nurodytą Komiteto pasiūlymą. Argumentai: Projektas nereguliuoja mokslo ir studijų institucijų veiklos, todėl specialios nuorodos į Mokslo ir studijų įstatyme pateikto mokslo ir studijų institucijų apibrėžimo netikslinga pateikti.

Kartu pažymėtina, kad Projekto 4 straipsnio 3 dalyje yra pateikta bendra nuoroda į Mokslo ir studijų įstatymą, kuris reguliuoja mokslo sritį. Dėl Inovacijų skatinimo fondo pažymėtina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio teismo suformuotą praktiką (pvz., 2002 m. sausio 14 d. nutarimas), fondo steigimas, veikla, valdymas, fondą sudarančios lėšos ir kiti su fondu susiję dalykai bus reguliuojami atskiru Inovacijų skatinimo fondo įstatymu. Klasterio apibrėžime nevartojamas žodis

„narystės“, bet vartojamas žodis „partnerystės“. Kartu pažymėtina, kad

formuluotė „partnerystės principu“ reiškia veikianti jungtinės veiklos pagrindu. Projekte pateiktas „produkto“ apibrėžimas yra apibendrinamojo pobūdžio ir neprieštarauja pasiūlymo turiniui. Formuluotė „TPL sistema“ vartojama Projekto

5 straipsnio 4 dalyje, nurodant, kad TPL sistemos klasifikacinius principus

apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07³ Toks išskyrimas ir sričių apibūdinimas laikytinas klaidingu, nes technologijos yra atskira mokslo sritis – technologijų mokslai turi savo fundamentinę ir taikomąją komponentes. Ši mokslo sritis yra nustatyta įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Todėl įstatymo projekte technologijos turėtų būti traktuojamos kaip mokslo ir mokslinių tyrimų dalis. Technologijų sritį siūloma įvardinti kaip eksperimentinės plėtros sritį, kaip numatyta LR mokslo ir studijų įstatyme. Toliau TIĮ naudojama būtent eksperimentinės plėtros sąvoka, nors MTI sistemos sandaroje nėra apibrėžtas jos vaidmuo. Technologijų srities sąvoka toliau TIĮ nenaudojama. Nepritarti Argumentai:

Projekte sąvoka „technologijos“ vartojama viešojo valdymo sričiai apibrėžti, bet ne technologijų mokslo sričiai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad

„eksperimentinė plėtra“ yra veikla, vykdoma technologijų viešojo valdymo

srityje. 3. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07⁴ Iš viso abejotinas projekto 4 straipsnio reikalingumas, tikslingumas ir suderinamumas su LR mokslo ir studijų įstatymu. Šio straipsnio 3 d. nurodoma, kad mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, tačiau to paties straipsnio 1 d. nustatoma mokslo paskirtis, o 2 d. nustatomos mokslo veiklos rūšys. Lieka neaišku kokia projekto 4 straipsnio paskirtis. Jei bus apsispręsta dėl reikalingumo, siūloma patikslinti šį straipsnį numatant, kad taikomieji moksliniai tyrimai apima eksperimentinius ir teorinius darbus, skirtus specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. Taip pat siūloma papildyti šio straipsnio 2 dalies antrą sakinį jame numatant, kad vykdant mokslinius tyrimus gaunamos ne tik naujos mokslo žinios, bet ir naujos technologijos ar jų prototipai. Pritarti Pritariant Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2018-06-20 išvados 6 pasiūlymui Projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalys išbrauktos. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokslo sritis

1Mokslo srities paskirtis – užtikrinti bendrą valstybės mokslinę kompetenciją,

kurios pagrindu galima:

• 1) tenkinti gyventojų pažinimo, socialinius, kultūrinius poreikius ir suteikti

galimybes jiems įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą;

• 2) sudaryti prielaidas žinių ekonomikos plėtrai, inovacijoms ir tvariam ūkio

konkurencingumo augimui. 2. Mokslas apima dvi mokslinių tyrimų veiklos rūšis: fundamentinius mokslinius tyrimus ir taikomuosius mokslinius tyrimus. 3. Mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“ 4.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07⁵ Nors 5 straipsnio 2 punkte eksperimentinė plėtra yra įvardinama kaip technologijų srities veikla, ji nėra nurodoma 3 punkte pateikiant technologijos srities veiklos rūšis. Atsižvelgti Argumentai: Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos eksperimentinės veiklos rūšys. 5. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07⁶ „Inovacijų srities paskirtis“ nėra aiškiai apibrėžta. „Inovacijų srities paskirtis – skatinti šiame įstatyme nurodytus subjektus vykdyti inovacinę veiklą.“ nepagrįstai susiaurina inovacijų srities paskirtį apribojant ją tik šio įstatymo aprėptimi. Nepritarti Argumentai:

Inovacijų sritis nėra siaurinama, kadangi Projekto 18 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas išsamus sąrašas subjektų (įskaitant ir mokslo ir studijų institucijas ir kt.), galinčių vykdyti inovacinę veiklą. 6. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07⁸ Įstatymo projekte pateikti inovacinės veiklos principai, bet neaprašytas jų turinys, o tai gali sąlygoti subjektyvų jų aiškinimą ir tai neatitinka LR teisėkūros pagrindų įstatyme numatytų aiškumo principų. Be to, kai kurie šiame straipsnyje nurodyti principai (pvz. verslo etikos principas) neturėtų būti taikomi mokslo ir studijų institucijoms. Taip pat nėra aišku kaip mokslinių tyrimų atžvilgiu gali būti taikomi nediskriminavimo ir nacionalinių interesų paisymo principai. Kadangi principų turinys nėra numatytas projekte, jų vertinimas paremtas prielaidomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 str. 3 d. aukštosioms mokykloms garantuojama autonomija, apimanti tame tarpe ir mokslinių tyrimų laisvę.

Savaime suprantama, konstitucinė autonomijos garantija negali paneigti pareigos paisyti nacionalinių interesų, tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu identifikuoti kokie šio principo įstatyminiai įgyvendinimo būdai, kurie, deja, projekte nėra išryškinti ir kelia abejones dėl galimo aukštųjų mokyklų konstitucinių autonomijos garantijų pažeidimo prielaidų. Pritarti Pasiūlymas:

Projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Mokslinių tyrimų, Eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos principai Moksliniai tyrimai, Eksperimentinės plėtros plėtra ir inovacinė veikla vykdomi vadovaujantis šiais principais:

• 1) visų rūšių kūrybos laisvės;
• 2) ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos;
• 3) sąžiningos konkurencijos;
• 4) nediskriminavimo;
• 5) akademinės etikos;
• 6) verslo etikos;
• 7) intelektinės nuosavybės teisių apsaugos užtikrinimo;
• 8) nacionalinio saugumo.“

7. Lietuvos universitetų rektorių

konferencija, 2018-06-07⁹ Įstatymo projekto 9 straipsnyje numatytos mokslo ir inovacijų srityje politiką formuojančių institucijų funkcijos persidengia, nėra aišku kaip kai kurių institucijų (pavyzdžiui LR švietimo ir mokslo ministerijos ir VTI politiką formuojančios ministerijos) funkcijos koreliuos tarpusavyje formuojant valstybės technologijų ir inovacijų politiką. Šiame straipsnyje pateiktas perteklinis kiekis valstybės institucijų, dalyvausiančių formuojant valstybės technologijų ir inovacijų politiką (LR Seimas, Vyriausybė, VTI politiką formuojanti ministerija, LR švietimo ir mokslo ministerija, Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba) sukurs papildomą administracinę naštą, kas neatitinka LR teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo, reiškiančio, kad teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę naštą, nevaržyti teisinių subjektų daugiau nei reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

Nepritarti Argumentai: Projekto 9 straipsnyje nėra perteklinių institucijų sąrašo (LR Seimas, Vyriausybė, Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba). Mokslo ir inovacijų srityje politiką formuojančių institucijų funkcijos atskiriamos, apibrėžiant funkcijas institucijų nuostatuose, LRV nutarime „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“. 8. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07¹⁰ Abejonių kelia Vyriausybės komisijos – Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos – veiklos reguliavimo atitiktis konstitucinio Vyriausybės įstatymo nuostatoms. Vyriausybės įstatymo

27 str. 4 ir 5 d. numato, kad Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės

pavestoms užduotims. Tuo tarpu Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai užduotys formuojamos projekto 10 str. Kaip jau ir minėta, Vyriausybės įstatymas yra konstitucinis įstatymas, tad jo teisinė galia būtų aukštesnė nei Technologijų ir inovacijų įstatymo. Vyriausybės įstatymo 27 str. 5 d. nuostatai „Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas“ prieštarauja ir projekto 15 str. nuostata, kad „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, atlikdamas Tarybos sekretoriato funkcijas“. Pastebėtina, kad Vyriausybės įstatymo 44‘ str. 1 d. numatyta, kad Vyriausybės funkcijas padeda vykdyti Vyriausybės kanceliarija.

Nepritarti Argumentai: Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba nėra Vyriausybės komisija, todėl jai netaikomi reikalavimai Vyriausybės komisijai. 9. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07¹³ Šiame straipsnyje trūksta aiškumo, kokios institucijos kokias funkcijas atliks, kaip esamos institucijos sudarys vieningą, nefragmentuotą mokslo ir inovacijų ekosistemą ir kaip keisis jų funkcijos. Todėl būtinas aiškus žemėlapis: kiek tokių institucijų konkrečiai yra/numatoma, kokios kiekvienos jų funkcijos ir atsakomybės. 13 straipsnyje prie MTI politiką įgyvendinančių institucijų yra minimos ir “Mokslo ir studijų institucijos”, tačiau vėlesniuose straipsniuose jų vaidmuo ir funkcijos šio įstatymo kontekste nėra atskleidžiamos. Tuo tarpu kitoms MTI politiką įgyvendinančios institucijos yra detaliai aprašomos, pvz.: 17 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai Atsižvelgti Argumentai:

Mokslo ir studijų institucijų funkcijos aprašytos Mokslo ir studijų įstatyme, Projekte yra pateikta nuoroda į Mokslo ir studijų įstatymą. 10. Lietuvos universitetų rektorių konferencija,

2018-06-07¹⁴

26 Nėra aišku kokia biudžetinė įstaiga minima 14 strp. 1 dalyje ir kodėl tik 25 straipsnyje yra nurodoma, kad numatoma performuoti į „Inovacijų agentūrą“, kuri bus finansuojama iš biudžeto. Tuo tarpu „Mokslo, technologijų ir inovacijų stebėsenos ir analizės centro“ finansavimas nėra nurodomas. Kaip keisis agentūrų veikla ir kas užtikrins studijų stebėseną? Kvestionuotinas ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro pavadinimo keitimas, nekuriantis jokios pridėtinės vertės nei stebėsenos ir analizės procesams, nei inovacijų ekosistemai. Centro steigėjas visada gali praplėsti jo vykdomų funkcijų mastą

• tam pavadinimo keitimas nėra būtinas.

Nepritarti Argumentai: Projekto 14 straipsnio 1 dalyje nenurodomas konkretus biudžetinės įstaigos pavadinimas, nes yra suteikiami įgaliojimai Vyriausybei įgalioti jos pasirinktą biudžetinę įstaigą atlikti 14 straipsnyje nurodytas funkcijas. Nuostatos, susijusios su biudžetinės įstaigos pertvarkymu apibrėžiamos įstatymo įgyvendinimo nuostatose įstatymo pabaigoje atsižvelgiant į LR teisinėje sistemoje suformuotą įstatymo struktūrą. „Mokslo, technologijų ir inovacijų stebėsenos ir analizės centro“ finansavimas aprašytas Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnyje. „Mokslo, technologijų ir inovacijų stebėsenos ir analizės centro“ pavadinimas keičiamas siekiant, kad jo pavadinimas atspindėtų jo vykdomą veiklą. 11. Lietuvos universitetų rektorių konferencija,

2018-06-07¹⁴

2⁸⁹ Užuot koncentravus ribotų biudžeto asignavimų mokslo ir studijų institucijoms paskirstymą į vieną sistemą (viena institucija, viena ataskaita, vienas sprendimas), ją siūloma dar labiau fragmentuoti. Nėra aišku, kaip siūlomas sprendimas koreliuos su dabar vykdomu mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos palyginamuoju vertinimu ir kasmetiniu vertinimu, kokia papildoma administracinė našta bus sukuriama mokslo ir studijų institucijoms. Toks klausimas nebūtų keliamas, jei teikiamų Technologijų ir inovacijų įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 4, 14, 15, 18, 21 straipsnių pakeitimo ir 23, 24 ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektų lydinčiuose dokumentuose būtų bent jau preliminariai išdėstyti pokyčiai, kurie identifikuotų mokslo ir studijų institucijų MTEP veiklos finansavimo modelį. Tai ypač aktualu, nes šiemet vykdomas palyginamasis vertinimas, reikalaujantis itin didelių laiko sąnaudų renkant įvairius duomenis apie MTEP veiklas, kuris turėtų projektuoti MTEP veiklos finansavimą penkeriems metams į priekį. Be to, 14 strp.

Be to, 14 strp. 2 dalies 8 punkte pateikiama nuoroda į Mokslo ir studijų įstatymą yra klaidinanti, nes Mokslo ir studijų įstatymo 15 strp. 2 dalyje teigiama, kad „Lietuvos mokslo taryba (...) organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei doktorantūros vertinimą“. Tuo tarpu Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 strp. 2 dalies 8 punkte teigiama, kad eksperimentinės plėtros vertinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija, o

14 strp. 2 dalies 9 punkte nurodoma, kad Vyriausybės įgaliota institucijos

vertinimo rezultatai naudojami mokslo ir studijų institucijų finansavimui pagal VTI formuojančios ministerijos sprendimus. Nepritarti Argumentai: Pasiūlymo turinys neatitinka Projekto nuostatų. Projekto nuostatos nenustato mokslo ir studijų institucijų finansavimo, nes tai reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Būtent Mokslo ir studijų institucijų įstatymo 84 straipsnis reguliuoja MTEP veiklos finansavimą mokslo ir studijų institucijose. Nėra prieštaravimų tarp Projekto 14 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų ir Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio

2 dalies, nes Projekto 14 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad „Mokslo

ir studijų institucijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybės įgaliota institucija šiame punkte nurodytus patikrinimus atlieka kartu su Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija“. VTI politiką formuojanti ministerija sprendimų dėl mokslo ir studijų finansavimo nepriima. 12. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07¹⁷ Įstatymo projekto 17 str. 1 d. nurodoma, kad „mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga“.

Atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinė įstaiga, nevaldydama jokio turto nuosavybės teise, negali būti kito juridinio asmens dalyviu, nes negali atlikti savarankiško investavimo veiksmo į juridinio asmens kapitalą; ji gali tik atstovauti valstybę, kuri ir būtų juridinio asmens dalyviu. Valstybės biudžetinės įstaigos valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei (išskyrus atvejus, jei biudžetinė įstaiga valdo kitiems subjektams nuosavybės teise priklausantį turtą pagal patikėjimo teisę) ir investuojamas į juridinius asmenis gali būti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 str. nustatytais atvejais ir tvarka. Ši pastaba taikytina ir projekto 17 str. 2 d. atžvilgiu. Projekto 17 str. 2 d. nuostatą, numatančią mokslo ir technologijų parko teisę naudoti valstybės turtą panaudos pagrindais, tikslinga suderinti su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatytu subjektų ratu. Atkreiptinas dėmesys, kad 17 strp. 1 dalyje nurodytos mokslo ir technologijų parko funkcijos nekoreliuoja su 2 strp. 11 dalyje pateikta mokslo ir technologijų parko sąvoka. Pritarti Patikslinta pagal Seimo kanceliarijos 2018-06-04 išvados 21, 22, 25 ir 26 punktus ir juose pateiktus Komiteto pasiūlymus. 13. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07²¹ Kyla fundamentalus klausimas kas keičiasi mokslo ir studijų institucijoms įsigaliojus TIĮ, jeigu šiame įstatyme nėra aktualizuotos jų funkcijos inovacijų skatinimo veikloje, o taip pat neskiriamas papildomas finansavimas tokioms veikloms kaip žinioms ir technologijoms imlių startuolių kūrimui, bendrų inovacinių veiklų su ūkio subjektais skatinimui (MITA priemonė skatinanti mokslo-verslo bendrus projektus buvo nutraukta nuo 2017 m.) 21 strp.

2 dalis nekoreliuoja

su 14 strp. 2 dalies 8-9 punktais, kuriuose nurodoma, kad eksperimentinės plėtros vertinimo ir finansavimo klausimus sprendžia VTI formuojanti ministerija ir Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 pastabų 31 p., 21 straipsnio 2 dalį išdėstyti kaip nurodyta minėtos pastabos Komiteto pasiūlyme. Argumentai:

Mokslo ir studijų institucijų funkcijos nėra Projekto reguliavimo dalykas, jos aprašomos Mokslo ir studijų įstatyme. Projektas nenustato kokioms konkrečiai veikloms bus skiriamas finansavimas, o tik suteikia teisinį pagrindą finansavimui teikti. Konkrečios veiklos, kurioms bus teikiamas finansavimas bus nustatomos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Projekto 21 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Projekto 14 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktams – paaiškinimai dėl to pateikti Lietuvos universitetų rektorių konferencijos 11 pastaboje. 14. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2018-06-07²³ Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto 23 strp. 2 dalyje pateikiama nuoroda į LR Mokslo ir studijų įstatymą – “Ūkio subjektų valstybės finansavimą moksliniams tyrimams reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas” – nekoreliuoja su Mokslo ir studijų įstatymo 1-ame straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtimi. Atitinkamai kvestionuotinas ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projekto 9 strp. numatytas LR Mokslo ir studijų įstatymo 84 strp. papildymas 9 dalimi.

Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Ūkio subjektų ir jų grupių eksperimentinės plėtros ir inovacinei veiklai teikiamas finansavimas Ūkio subjektai ir jų grupės (toliau – ūkio subjektai) valstybės finansavimą eksperimentinės plėtros ir (arba) inovacinei veiklai gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo ir technologijų programose ir įgyvendindamos kitas šių veiklos rūšių skatinimo, rėmimo ir finansavimo priemones. Ūkio subjektai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės inicijuotas nacionalines mokslo ir technologijų programas, atliekant inovatyvius viešuosius pirkimus, ikiprekybinius pirkimus ir kitus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų valstybės užsakymus. 2. Ūkio subjektų valstybės finansavimą moksliniams tyrimams reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas.“

15Lietuvos universitetų rektorių konferencija,

2018-06-07²⁴ Sveikiname dėl numatytos galimybės taikyti mokestines lengvatas mokslinius tyrimus atliekančioms, eksperimentinės plėtros ir inovacinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, siūlytina konkretizuoti mokesčių įstatymus, kurie bus keičiami siekiant taikyti mokesčių lengvatas (PVM, GPM, dividendams ir kt.). Svarbu užtikrinti, kad jos būtų taikomos ir aukštojo mokslo institucijoms. Atsižvelgti Mokesčių lengvatas reguliuoja atskirų mokesčių įstatymai. 16. Lietuvos lazerių asociacija, 2018-06-14 Lietuvos lazerių asociacijai rūpi, kad Lietuva būtų konkurencinga tarptautiniu mastu šalis, kad ji taptų aukštųjų technologijų židiniu, kuriame gimsta, plėtojami ir gaminami aukštos pridedamosios vertės inovatyvūs produktai.

Technologijų ir inovacijų įstatymas turėtų tapti faktoriumi, vienijančiu šiuo metu atskirtas mokslo ir inovacijų sistemos veikas, aiškiai įvardinti principus, kuriais remiantis yra kuriama jos dalių sinergija, kokios yra dalių atsakomybės, intelektualinės nuosavybės apsaugos ir valdymo principai, kokie yra būtini vienas kitą papildantys ir procesų tęstinumą užtikrinantys finansiniai instrumentai, užtikrinantys aukštos pridedamosios vertės produktų kūrimą ir pramonės plėtrą. Įstatymo projektas nėra diskutuotas nei su aukštųjų technologijų pramonės atstovais, nei su akademine bendruomene ir, mūsų manymu, įstatymu siūlomas „inovacijų skatinimo“ kelias nedera su šios Vyriausybės pasirinktais veiklos tikslais didinti aukštos pridėtines vertės verslo dalį Valstybėje. Lietuvos lazerių asociacijos valdyba apsvarstė Technologijų ir inovacijų įstatymo projektą ir siūlo dabartinės redakcijos įstatymo nepriimti, nes:

Įstatymas turėtų siekti mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos vientisumo, sąlygų veiklų sinergijoms kurti sudarymo bei aukštos pridėtinės vertės produktų ar technologijų kūrimo skatinimo, deja, jame siekiama suskaidyti mokslinius tyrimus į fundamentinius ir taikomuosius, atskirti eksperimentinę plėtrą kaip savarankišką veiklą, t.y. einama visiškai priešinga nei pasaulinė praktika kryptimi.

Kartu su Įstatymu teikiamuose Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose (23 straipsnis) vieną iš pagrindinių MTEPI veiklos uždavinių „skleisti ... konkurencingas, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus tarptautinėje erdvėje, kurti ir skatinti aukštųjų technologijų verslus, diegti aukštąsias technologijas ir inovacijas“ norima pakeisti „konkurencingais produktais ir „pažangiosiomis“ technologijomis.“ Produktai gali būti konkurencingi nesukuriant didelės pridėtinės vertės, tik gaminant pigiai. Kadangi technologiniai gamybos kaštai visur daug maž vienodi, vienintelis tokio konkurencingumo kelias - maži atlyginimai darbuotojams. Todėl, SIŪLOMAS VARIANTAS SKATINS TOLESNĘ EMIGRACIJĄ ir kaip atsvarą „pigios“ darbo jėgos atsivežimą. Tai trumpalaikis požiūris į Lietuvos valstybės galimybes konkuruoti. Vietoje aukštųjų technologijų įvedamas naujadaras „pažangios technologijos“, kurio apibrėžimo nėra.

Inovacija gimsta iš kūrybos, tai gali nutikti bet kokia forma ir bet kur; inovacija yra sisteminės veiklos produktas, todėl pasaulinėje praktikoje ji ne reglamentuojama, o skatinama įvairiomis formomis (finansinėmis, socialinėmis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, t.t.) ir įvairiais būdais (per projektus, programas, mokesčių lengvatas, t.t.); -- tuo tarpu šis įstatymas tik deklaruoja galimas skatinimo formas, bet neįvardija principų kokiu būdu jos galėtų papildyti viena kitą veiklos tęstinumui ir bendram efektyviam sistemos veikimui užtikrinti. Dabartinė įstatymo redakcija neapibrėžia nei studijų-mokslo-inovacijų ekosistemos, nei principų, kuriais remiantis turėtų būti kuriama sinergija tarp sistemos dalyvių studijų tiek mokslo ir inovacijų politikos kūrimo, tiek mokslo žinių perdavimo vertės grandinėje, tiek ir šių procesų tarpusavio sąveikos ir kontrolės lygmeniu. Įstatymas nieko nekalba apie atsipumpuravusių aukštųjų technologijų įmonių ir startuolių skatinimą ir jų palaikymą, ypač tai svarbu pirmaisiais veiklos metais, kai jų apyvartos yra mažos ir įmonės dirba nuotolingai. Pagrindinės įstatymo sąvokos tokios kaip „Inovacija“, „Eksperimentinės plėtros veikla“,

„Inovacinė veikla“, „Inovacinė veikla“, „Moksliniai tyrimai ir

eksperimentinės plėtros veikla“ neatitinka Frascati Manual ir Oslo Manual nuostatų. Nors įstatymas apibrėžia tokias sąvokas kaip „Atviros prieigos centras“, „Inovatyvusis viešasis pirkimas“, įstatyme nėra tokių svarbių sąvokų kaip aukšta pridedamoji vertė, intelektinė nuosavybė, intelektinės nuosavybės pasidalinimas ir jos valdymas, patentas, know-how, licencijavimas ir licencijų pajamos (angl royalties); sąvokų sąraše nėra tokių svarbių inovacinės veiklos sąvokų eksperimentinė gamyba ir pilotinės linijos.

Atviros prieigos centras yra apibrėžtas kaip

„veikiantis juridinis asmuo, teikiantis paslaugas, reikalingas moksliniams

tyrimams ir (arba) eksperimentinės plėtros veiklos darbams atlikti“. Patiksliname, kad sąvoka "Atviros prieigos centras" nenaudojama galiojančiame Atviros prieigos reglamente - tai yra tik principas, pagal kurį teikiamos mokslinės paslaugos mokslo institucijose. Neaišku dėl kokių priežasčių nėra numatytos kitos atviros prieigos centrų veiklos formos. Apie mokslines paslaugas bei jų skatinimą įstatymas iš viso nekalba, nors šiandien tai yra viena iš pagrindinių mokslo ir verslo bendradarbiavimo formų. Sąvokų sąraše nėra industrinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvokos, nusakančios verslo pajėgumą ir gebėjimą priimti ir įsisavinti naujas technologijas – tai yra viena didžiųjų šalies pramonės problemų, tačiau apie ją įstatymas neužsimena. Įstatymas užsimena apie Inovacijų skatinimo fondą, tačiau niekaip nenusako jo išskirtinumo atžvilgiu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Lietuvos mokslo tarybos ir kitų mokslą ir inovacijas finansuojančių agentūrų veiklų. Pritarti iš dalies „Atviros prieigos centro“ sąvokos apibrėžimas patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 pastabų 1 punkte nurodytą Komiteto pasiūlymą. Argumentai:

Pasiūlyme nepateikiama jokių kitų konkrečių siūlymų dėl Projekto tobulinimo.

Rengiant ir derinant TIĮ kaip tik ir buvo siekiama suvienodinti MTI srities sąvokas, t. y. pasiekti, kad visi inovacijų ekosistemos dalyviai vienodai suvoktų pagrindines šių viešojo valdymo sričių sąvokas ir, kad tos sąvokos apimtų visus ekonomikos sektorius, visas mokslo, technologijų ir viešojo gyvenimo sritis. Tuo tikslu buvo parengtos ir su visais suinteresuotais partneriais suderintos pagrindinės apibendrinančiojo pobūdžio MTI sričių sąvokos. Rengiant šias sąvokas ir jų apibrėžimus buvo siekiama, kad jos neprieštarautų tarptautinei praktikai, EBPO ir ES institucijų naudojamai terminijai, kartu atsižvelgiant į Lietuvos teisinės sistemos ypatumus. Šios sąvokos buvo suderintos su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminijos pakomise. Pažymėtina ir tai, kad Projekte negali būti pateikiami sąvokų, kurios nevartojamos Projekto tekste, apibrėžimai. Dėl Inovacijų skatinimo fondo pažymėtina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio teismo suformuotą praktiką (pvz., 2002 m. sausio 14 d. nutarimas), fondo steigimas, veikla, valdymas, fondą sudarančios lėšos ir kiti su fondu susiję dalykai bus reguliuojami atskiru Inovacijų skatinimo fondo įstatymu. 17. Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2018-06-20²

2 Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siekia, kad Lietuvos pramonė ir verslas būtų konkurencingi regiono ir pasaulinėse rinkose, prisidedame prie tvarios Lietuvos ekonomikos raidos ir LPK narių verslo plėtros. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Technologijų ir inovacijų įstatymo iniciatyvą vertiname kaip vieną pagrindinių teisinių įrankių, kurio labai trūko mokslo, technologijų ir inovacijų srityje. Palaikome Vyriausybės iniciatyvas dalytis rizika su verslu, įgyvendinant ambicingas ir inovatyvias idėjas.

Inovacijų skatinimo fondas kartu su paprasta ir efektyvia paramos verslui teikimo sistema būtų gera pradžia verslui ir mokslui stiprinti tarpusavio supratimą ir dialogą, bendradarbiavimą, skatinti jauno verslo motyvaciją. Susipažinę su Technologijų ir inovacijų įstatymo projektu Nr. XIIIP-2269 teikiame šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus dėl įstatymo projekte naudojamų sąvokų:

Eksperimentinė plėtra. Dubliuoja sąvoką, įvardintą LR mokslo ir studijų įstatyme. Pritarti iš dalies Sutiktina, kad abiejuose įstatymuose netikslinga apibrėžti tos pačios sąvokos. Tačiau pažymėtina, kad Projektas reguliuoja „eksperimentinės plėtros“ skatinimą visoje ekosistemoje, o Mokslo ir studijų įstatymas reguliuoja eksperimentinę plėtrą tik mokslo ir studijų institucijose (be to Mokslo ir studijų įstatymo

1 straipsnyje nenustatyta, kad Mokslo ir studijų įstatymas reguliuoja

eksperimentinę plėtrą). Taigi reguliuojant eksperimentinės plėtros skatinimą (ir eksperimentinę plėtrą) Projektas yra bendrasis teisės aktas (skėtinis) Mokslo ir studijų įstatymo – specialiojo teisės akto – atžvilgiu, kuris reguliuoja eksperimentinę plėtrą tik tam tikroje siauroje srityje – mokslo ir studijų institucijose. Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, siūloma Projekte palikti „eksperimentinės plėtros“ apibrėžimą, o Mokslo ir studijų įstatyme pateikti nuorodą į Projektą. 18. Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2018-06-20²

5 Inovacija. Sąvokoje nepagrįstai iš aibės visų galimų procesų yra išskiriama „gamybos, statybos, konstravimo procesai“. Taip pat sąvoką nekoreliuoja su OECD, kurios nare tapo Lietuva, „Oslo vadove“ įvardinta sąvoka. Neatitikimas sąvokų programuoja netikslumus renkant statistinę informaciją, vykdant technologijų ir inovacijų politikos monitoringą, bei programuojant ir įgyvendinant technologijų ir inovacijų skatinimo priemones.

Be to, nėra pagrįsta kodėl TIĮ projekte naudojamas inovacijos sąvokos apibrėžimas yra paimtas ne tik ne pilna apimtimi, bet iš specifinio dokumento (Direktyva 2014/24/EU), kuris yra skirtas apibrėžiant tik „viešuosius pirkimus“, kurie tik dalinai siejasi su inovacijomis versle. Siūlome naudoti sąvoką, įvardintą, OECD „Oslo vadove“:

Inovacija – tai naujo arba reikšmingai patobulinto produkto (prekės arba paslaugos) ar proceso, naujo rinkodaros metodo ar naujo organizacinio metodo įdiegimas verslo praktikoje, darbo vietos organizavimo ar išorės ryšių srityje Nepritarti Argumentai: Rengiant ir derinant TIĮ ir buvo siekiama suvienodinti MTI srities sąvokas, t. y. pasiekti, kad visi inovacijų ekosistemos dalyviai vienodai suvoktų pagrindines šių viešojo valdymo sričių sąvokas ir, kad tos sąvokos apimtų visus ekonomikos sektorius, visas mokslo, technologijų ir viešojo gyvenimo sritis. Tuo tikslu buvo parengtos ir su visais suinteresuotais partneriais suderintos pagrindinės apibendrinančiojo pobūdžio MTI sričių sąvokos. Rengiant šias sąvokas ir jų apibrėžimus buvo siekiama, kad jos neprieštarautų tarptautinei praktikai, EBPO ir ES institucijų naudojamai terminijai, kartu atsižvelgiant į Lietuvos teisinės sistemos ypatumus. Šios sąvokos buvo suderintos su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminijos pakomise.

Sąvoka „inovacija“ buvo apibrėžta naudojantis EBPO Oslo vadove pateiktu apibrėžimu: „Inovacija

• nauji ar iš esmės patobulinti produktai ar procesai, nauji rinkodaros metodai, nauji verslo, darbo vietos organizavimo ar išorinių ryšių metodai, įdiegti į rinką“, kuris derinimo metu, siekiant šį projektą suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo

nuostatomis, buvo papildytas plėtiniu – „įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus“. Taip pat projekto derinimo metu projekto rengėjų dėmesys, buvo atkreiptas į tai, kad nuostata „įdiegti į rinką“ neapima inovacijų viešojo valdymo bei socialinėje ir kultūrinėje srityse. Todėl galutinai buvo suderintas projekte teikiamas apibrėžimas: „Inovacija – nauji ar iš esmės patobulinti produktai ar procesai, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, nauji rinkodaros metodai, nauji verslo, darbo vietos organizavimo ar išorinių ryšių metodai, įdiegti į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį.“ Šis apibrėžimas patikslina Oslo vadovo apibrėžimą, ir jam neprieštarauja. 19. Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2018-06-20²

6 Inovacinė veikla. Sąvoka nekoreliuoja su „Oslo vadove“ įvardinta sąvoka. Be to siūloma, „Inovacinės veiklos“ sąvoka prilyginama „Inovacijos“ sąvokai, įvardintai „Oslo vadove“. Be to, sąvokoje įvardijimas privalonas „diegimas į rinką“, eliminuoja „inovacijų diegimą įmonėse“, tuo prieštaraujant pasaulinei praktikai ir valstybės pagalbos nuostatoms. Šis sąvoka ribos ūkio subjektų galimybes gauti valstybės pagalbą pvz. skaitmeninių technologijų (inovacijų) įsidiegimą pas save.

Neatitikimas sąvokų programuoja netikslumus renkant statistinę informaciją, vykdant technologijų ir inovacijų politikos monitoringą, bei programuojant ir įgyvendinant technologijų ir inovacijų skatinimo priemones. Siūlome naudoti sąvoką, įvardintą, OECD „Oslo vadove“: Inovacinė veikla – tai visi moksliniai, technologiniai, organizaciniai, finansiniai ir komerciniai veiksmai, kurie faktiškai sąlygojo arba numatyta, kad sąlygos, inovacijų įdiegimą. Nepritarti Argumentai:

Žr. Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2018-06-20 pastabų 18 punkte. 20. Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2018-06-20²

7 Inovatyvus produktas Sąvoka nekoreliuoja su „Oslo vadove“ įvardinta sąvoka. Pagal Oslo vadovą „produktas“ yra „prekės ar paslaugos“, netraukiant „procesus“. „Procesai“ apibrėžiami atskirai nuo produktų. Siūlomame apibrėžime „procesai“ priskiriami produktui, kaip inovacinės veiklos rezultatas. Neatitikimas sąvokų programuoja netikslumus renkant statistinę informaciją, vykdant technologijų ir inovacijų politikos monitoringą, bei programuojant ir įgyvendinant technologijų ir inovacijų skatinimo priemones. Siūlome naudoti sąvoką, įvardintą, OECD „Oslo vadove“:

Inovatyvusis produktas (produkto inovacija) – tai prekės ar paslaugos, kuri yra nauja arba kurios ypatybės ar numatytoji paskirtis buvo reikšmingai patobulinta, įvedimas. Nepritarti Argumentai: Žr. Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2018-06-20 pastabų 18 punkte. 21. Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2018-06-20²

9 Klasteris. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu, praktiškai visais atvejais mokslo ir studijų institucijos yra ūkio subjektai. Klasteryje, kuris yra orientuotas į inovacijas mokslo ir studijų institucijų dalyvavimas ne visada yra tikslingas, o tuo pačiu ir privalomas. Siūlome naudoti sąvoką, įvardintą Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje, 2017.

10.12 patvirtintoje LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-601: Klasteris – įmonių ir kitų subjektų laisvanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami kartu, siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 9 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

„9. Klasteris –ūkio subjektų ir (arba) mokslo

ir studijų institucijų ir (arba) kitų subjektų grupė, funkcionuojanti partnerystės principu ir kurios nariai veikia tarpusavyje įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekdami padidinti ekonominį savo veiklos efektyvumą“. 22. Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2018-06-20²

12 Produktas. Produkto privalomas susiejimas su „darbo pastangų rezultatu“ riboja produktų aibę, nes nevisi produktai reikalauja darbo pastangų (pvz. vanduo, smėlis ir aibė kitų). Siūlome naudoti sąvoką: Produktas – prekė ir (arba) paslauga. Nepritarti Argumentai: Žr. Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2018-06-20 pastabų 18 punkte. 23. Lietuvos pramonininkų konfederacija,

2018-06-20²

13 Technologija. Technologijos apibūdinimas kaip „<...> kūrimas, naudojimas ir pažinimas <...>“ (veiksmažodžais), o ne kaip daiktavardžiais, programuoja netikslumus renkant statistinę informaciją, vykdant technologijų ir inovacijų politikos monitoringą, bei programuojant ir įgyvendinant technologijų ir inovacijų skatinimo priemones ypač kai bus skatina kurti ir(ar) diegti technologijas (objektus). Siūlome sąvoką įvardintą Rekomenduojamų MTEP etapų klasifikacijos apraše patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu (Žin., 2012, Nr.

66-3344): Technologija – įrankių, mechanizmų, techninių priemonių, gebėjimų, sistemų ar organizacinių metodų praktinio pritaikymo būdas, paprastai naudojamas materialiam (medžiaga, įrenginys, veislė, gyvūnų linija), virtualiam (programinė įranga, algoritmai) ar sociokultūriniam (politikos, sporto, mokymo, meno kūrimo, auklėjimo, gydymo, verslo ir panašūs procesai) objektui sukurti. Nepritarti Argumentai:

Žr. Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2018-06-20 pastabų 18 punkte. Kartu pažymėtina, kad Projekte sąvoka

„technologijos“ vartojama viešojo valdymo sričiai apibrėžti, bet ne

technologijų mokslo sričiai. 24. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2018-06-20² N TIĮ naudojama sąvoka „inovacijų sistema“, tačiau ji nėra įvardinta. Siūlome įtraukti sąvoką: Inovacijų sistema – tarpusavyje susijusių institucijų ir organizacijų, jų sąveikos ryšių ir priemonių visuma, sudaranti sąlygas plėtoti technologijas ir inovacijas. Nepritarti Argumentai:

Tokia sąvoka nevartojama Projekte. Projekte vartojama formuluotė „mokslo, technologijų ir inovacijų sistema“. 25. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2018-06-20²³ Praktikoje dažnai ūkio subjektai kurdami naujus produktus dažnai nuosekliai arba lygiagrečiai vykdo vykdo ir mokslinius tyrimus (MT) ir eksperimentinę plėtrą (EP). Tai yra MTEP veiklos yra neatsiejamos norint sukurti naujus produktus. TIĮ įstatymas nėra vienareikšmiškai įvardinta kas inicijuos, rengs ir įgyvendins programas ir priemones, teikiančias finansavimą ūkio subjektų MTEP veiklai. Pritarti Pasiūlymas:

Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 pastabų 16 punktą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1Vilniaus universitetas,

2018-06-13⁴

14²⁶¹⁰

<...>

1. TIĮ projekto 1-4 straipsniai

Nemažai TIĮ projekto straipsnių yra susiję su mokslo politikos formavimu, dalyvavimo tarptautinėse mokslo programose koordinavimu (14 strp. 2 d. 6 p.), integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę (14 strp. 2 d. 10 p.), nacionalinių mokslo ir technologijų programų iniciavimu ir pan. T.y. į LR mokslo ir studijų įstatymu ir kitais ŠMM teisės aktais reguliuotinų klausimų sprendimą. Iš viso abejotinas TIĮ projekto 4 straipsnio reikalingumas, tikslingumas ir suderinamumas su Mokslo ir studijų įstatymu. Šio straipsnio 3 d. nurodoma, kad mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, tačiau to paties straipsnio 1 d. nustatoma mokslo paskirtis, o 2 d. nustatomos mokslo veiklos rūšys. Lieka neaišku kokia TIĮ projekto 4 straipsnio paskirtis. Pastebėtina ir tai, kad šio straipsnio poreikio neatspindi ir TIĮ projekto pavadinimas - Technologijų ir inovacijų įstatymas. Pritarti Pasiūlymas 1:

Pritariant Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2018-06-20 išvados 6 p. pateiktam pasiūlymui Projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalys išbrauktos. Pasiūlymas 2: Pakeisti Projekto 14 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) koordinuoja ir remia Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimą tarptautinėse mokslo, technologijų ir inovacijų programose ir projektuose;“ Pasiūlymas 3:

Pakeisti Projekto 14 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) skatina Lietuvos Respublikos fizinių

ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų technologijų ir inovacijų erdvę;“. 2. Vilniaus universitetas,

2018-06-13⁸

2. TIĮ

projekto 8 straipsnis Iš esmės diskutuotinas TIĮ projekto 8 straipsnyje nustatytų principų taikomumas mokslinių tyrimų atžvilgiu. TIĮ projekto 4 str. 3 d. pasisakoma, kad mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, tačiau aptariamo straipsnio nuostatos paneigia 4 str. 3 d.

3 d. Mokslinių tyrimų, kurie yra mokslo

sudėtinė ir neatsiejama dalis, principai nustatyti Mokslo ir studijų įstatymo

3 str. 1 d. Kai kurie iš šių principų yra atkartojami aptariamame

straipsnyje, tačiau kai kurie straipsnyje minimi principai neturėtų būti taikomi mokslo ir studijų institucijoms, kaip antai verslo etikos. Taip pat nėra aišku kaip mokslinių tyrimų atžvilgiu gali būti taikomas nediskriminavimo principas. Šio straipsnio vertinimą apsunkina ir tai, kad TIĮ projekte nepateikiamas principų turinys – tai galimai sąlygos neskaidrius bei neobjektyvius TIĮ projekte minimų subjektų vertinimus. Pritarti Pasiūlymas:

Projekto 8 straipsnį išdėstyti kaip nurodyta Komiteto pasiūlyme į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos 2018-06-07 6 pastabą. 3. Vilniaus universitetas,

2018-06-13¹⁰

3. TIĮ

projekto 10 straipsnis Didelių abejonių kelia TIĮ projekto 10 str. įtvirtinamos Vyriausybės komisijos – Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos – veiklos reguliavimo atitiktis konstitucinio Vyriausybės įstatymo nuostatoms. Vyriausybės įstatymo 27 str. 4 ir 5 d. numato, kad Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims. Tuo tarpu Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai užduotys formuojamos TIĮ projekto 10 str. Kaip jau ir minėta, Vyriausybės įstatymas yra konstitucinis įstatymas, tad jo teisinė galia būtų aukštesnė nei Technologijų ir inovacijų įstatymo. Nepritarti Argumentai:

Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba nėra Vyriausybės komisija, todėl jai netaikomi reikalavimai Vyriausybės komisijai. 4. Vilniaus universitetas,

2018-06-13¹⁴

2⁸⁹

4. TIĮ

projekto 14 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai ir jų sąsajos su 21 straipsnio 1 ir 2 dalimi Užuot koncentravus ribotų biudžeto asignavimų mokslo ir studijų institucijoms paskirstymą į vieną sistemą (viena institucija, viena ataskaita, vienas sprendimas), ją siūloma dar labiau fragmentuoti (14 strp.

2 dalies 8-9 p. [Vyriausybės įgaliota institucija] vadovaudamasi

Vyriausybės arba jos įgaliotos VTĮ politiką formuojančios ministerijos patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą; atsižvelgdama į (…) vertinimo rezultatus teikia siūlymus VTĮ politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos):

• nėra aišku, kaip siūlomas sprendimas koreliuos su dabar vykdomu mokslo ir

studijų institucijų mokslinės veiklos palyginamuoju vertinimu ir kasmetiniu vertinimu, kokia papildoma administracinė našta bus sukuriama mokslo ir studijų institucijoms. Toks klausimas nebūtų keliamas, jei teikiamų TIĮ Projekto bei MIĮ Projekto lydinčiuose dokumentuose būtų bent jau preliminariai išdėstyti pokyčiai, kurie identifikuotų mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklos finansavimo modelį.

Tai ypač aktualu, nes šiemet vykdomas palyginamasis vertinimas, reikalaujantis itin didelių laiko sąnaudų renkant įvairius duomenis apie MTEP veiklas, kuris turėtų projektuoti MTEP veiklos finansavimą penkeriems metams į priekį.

• atkreiptinas dėmesys, kad dabartinėje įstatymo redakcijoje pateikiamas

vertinimo mechanizmas, kai pirmiausiai atliekamas vertinimas, o tik po to siūloma lėšų paskirstymo metodika, prieštarauja teisei ir logikai.

• TIĮ Projekto 21 straipsnio 1 dalies 1-ame punkte konstatuojama, kad

„[Eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdančių subjektų vykdoma eksperimentinė plėtra finansuojama]: iš

valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų eksperimentinei plėtrai”. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “eksperimentinės plėtros finansavimą mokslo ir studijų institucijose reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas”. Tačiau šis teiginys prieštarauja TIĮ Projekto 14 straipsnio 2 dalies 9-am punktui, kuriuo teigiama, kad “[Vyriausybės įgaliota institucija], atsižvelgdama į šios dalies 8 punkte nurodyto vertinimo rezultatus teikia siūlymus VTĮ politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos”.

• Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad TIĮ Projekto 14 straipsnio

2 dalies 8 punkte ir 21

straipsnio 1 dalies 1-ame punkte nėra detalizuojama, kurie konkrečiai eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdantys subjektai (jų baigtinis sąrašas pateikiamas 18 straipsnyje) gali pretenduoti į bazinio finansavimo lėšas, tuo tarpu 14 straipsnio 2 dalies 9 punkte jau kalbama tik apie mokslo ir studijų institucijas.

Tuo tarpu MIĮ projekte teigiama, kad “Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. Lietuvos mokslo taryba (…) organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, (…) vertinimą”. Pritarti iš dalies Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 pastabų 31 p., 21 straipsnio 2 dalį išdėstyti kaip nurodyta minėtos Teisės departamento pastabos Komiteto pasiūlyme. Argumentai:

Projekto nuostatos nenustato mokslo ir studijų institucijų finansavimo, nes tai reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Būtent Mokslo ir studijų institucijų įstatymo 84 straipsnis reguliuoja MTEP veiklos finansavimą mokslo ir studijų institucijose.

Nėra prieštaravimų tarp Projekto 14 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų ir Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio

2 dalies, nes Projekto 14 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad „Mokslo

ir studijų institucijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybės įgaliota institucija šiame punkte nurodytus patikrinimus atlieka kartu su Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija“. VTI politiką formuojanti ministerija sprendimų dėl mokslo ir studijų finansavimo nepriima. Pažymėtina ir tai, kad bazinį finansavimą iš valstybės biudžeto reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas, Projektas tik nurodo vieną iš eksperimentinės plėtros finansavimo šaltinių, kuris detalizuojamas Mokslo ir studijų įstatyme (įskaitant ir subjektų, kurie gali gauti šį finansavimą, nurodymą). 5. Vilniaus universitetas,

2018-06-13¹⁷

5. TIĮ projekto 17

straipsnis TIĮ projekto 17 str. 1 d. nurodoma, kad „mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga“. Atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinė įstaiga, nevaldydama jokio turto nuosavybės teise, negali būti kito juridinio asmens dalyviu, nes negali atlikti savarankiško investavimo veiksmo į juridinio asmens kapitalą; ji gali tik atstovauti valstybę, kuri ir būtų juridinio asmens dalyviu. Valstybės biudžetinė įstaigos valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei (išskyrus atvejus, jei biudžetinė įstaiga valdo kitiems subjektams nuosavybės teise priklausantį turtą pagal patikėjimo teisę) ir investuojamas į juridinius asmenis gali būti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 str. nustatytais atvejais ir tvarka. Ši pastaba taikytina ir TIĮ projekto 17 str. 2 d. atžvilgiu. TIĮ projekto 17 str.

TIĮ projekto 17 str. 2 d. nuostatą, numatančią mokslo ir technologijų parko teisę naudoti valstybės turtą panaudos pagrindais, tikslinga suderinti su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatytu subjektų ratu. Pritarti Patikslinta pagal Seimo kanceliarijos 2018-06-04 išvados 21, 22, 25 ir 26 punktus ir juose pateiktus Komiteto pasiūlymus. 6. Vilniaus universitetas,

2018-06-13²³

2

6. TIĮ projekto 23

straipsnis TIĮ projekto 23 strp. 2 dalyje pateikiama nuoroda į LR Mokslo ir studijų įstatymą – “Ūkio subjektų valstybės finansavimą moksliniams tyrimams reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas” – nekoreliuoja su Mokslo ir studijų įstatymo 1-ame straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtimi. Atitinkamai kvestionuotinas ir MIĮ projekto 9 strp. numatytas LR Mokslo ir studijų įstatymo 84 strp. papildymas 9 dalimi. Pritarti Žr. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos 2018-06-07 pastabų 14 punkte pateiktą Komiteto pasiūlymą. 7. Vilniaus universitetas,

2018-06-13¹⁷

1 Kitos pastabos:

1. TIĮ projekte nemažai

teisės technikos klaidų, pavyzdžiui:

• 2 strp. 11 p. pateiktas Mokslo ir technologijų parko apibrėžimas nekoreliuoja su 17 strp. 1 dalyje apibrėžtomis parko funkcijomis;

Nepritarti Argumentai: Seimo Teisės departamentas tokios pastabos dėl teisės technikos nepateikė. Pasiūlymas nemotyvuotas, nepagrįstas. 8. Vilniaus universitetas,

2018-06-13¹⁸

1¹

18 strp. 1 d. 1 p. pateikiama

valstybinių mokslo ir studijų institucijų detalizacija “valstybinės mokslo ir studijų institucijos: valstybinės aukštosios mokyklos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai” prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 6 ir 7 strp. nuostatoms, kuriomis šioms institucijoms priskiriami universitetai, kolegijos ir mokslinių tyrimų institutai;

Pritarti Patikslinta pagal Seimo kanceliarijos 2018-06-04 išvados 27 punktą. 9.

9Vilniaus universitetas,

2018-06-13¹⁶

• 16 strp. įpareigojimas dalyvauti įgyvendinant valstybės inovacinės veiklos skatinimo politiką numatomas juridinio asmens statuso neturintiems subjektams (mokslo ir studijų institucijose įsteigtiems struktūriniams padaliniams ir kt.);

Pritarti iš dalies Patikslinta pagal Seimo kanceliarijos 2018-06-04 išvados 20 punktą. Argumentai: Kartu pažymėtina, kad 16 straipsnyje nurodomos veiklos, kurias vykdo viešųjų paslaugų teikėjai – pvz., konsultavimas – tą gali daryti ir juridinio asmens statuso neturintys subjektai. 10. Vilniaus universitetas,

2018-06-13²²

2

• 22 strp. 2 d. pirmajame sakinyje kalbama apie ūkio subjektų atliekamų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą, tuo tarpu antrajame jau teigiama, kad toks finansavimas „teikiamas valstybės institucijoms ir įstaigoms inovatyviems viešiesiems pirkimams ir ikiprekybiniams pirkimams atlikti”. Atsižvelgti

Antrame sakinyje paaiškinta kokiu būdu teikiamas finansavimas – per inovatyviuosius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius viešuosius pirkimus. 11. Vilniaus universitetas,

2018-06-13²

1

2. TIĮ projekte įvedamos

naujos, tikslinamos, plečiamos, siaurinamos ar net iškreipiamos esamos sąvokos, nederinant jų tarpusavyje ar tarp skirtingų teisės aktų bei su įprastomis tarptautiniu lygiu sąvokomis (pvz., apibrėžtomis ES teisės aktuose, EBPO dokumentuose, Frascati vadove). Pavyzdžiui:

• atviros prieigos centro (APC) apibrėžimu (2 straipsnio 1 dalis) grįžtama į ankstesnę padėtį, kai kaip

APC buvo suvokiami juridiniai asmenys ar jų struktūriniai vienetai. Sąvoka "Atviros prieigos centras" nenaudojama galiojančiame Atviros prieigos reglamente

• nuo struktūrinio vieneto pereita prie principo, pagal kurį teikiamos mokslinės paslaugos mokslo institucijose. Atviros prieigos principas palieka laisvę mokslo ir studijų institucijai formuoti atvira prieiga teikiamų paslaugų portfelį, taip maksimaliai projektuojant didžiausią galimą tokio pobūdžio paslaugų vertę.

Tai ypač aktualu tarpdiscipliniškumo sinergijos užtikrinimui, jungiant techninio pobūdžio paslaugas su socio-ekonominio pobūdžio paslaugomis (jei tokių reikia rinkai). Pritarti iš dalies „Atviros prieigos centro“ sąvokos apibrėžimas patikslintas pagal TD 1 pastabą. Argumentai: Rengiant ir derinant Projektą kaip tik ir buvo siekiama suvienodinti MTI srities sąvokas, t. y. pasiekti, kad visi inovacijų ekosistemos dalyviai vienodai suvoktų pagrindines šių viešojo valdymo sričių sąvokas ir, kad tos sąvokos apimtų visus ekonomikos sektorius, visas mokslo, technologijų ir viešojo gyvenimo sritis. Tuo tikslu buvo parengtos ir su visais suinteresuotais partneriais suderintos pagrindinės apibendrinančiojo pobūdžio MTI sričių sąvokos. Rengiant šias sąvokas ir jų apibrėžimus buvo siekiama, kad jos neprieštarautų tarptautinei praktikai, EBPO ir ES institucijų naudojamai terminijai, kartu atsižvelgiant į Lietuvos teisinės sistemos ypatumus. Šios sąvokos buvo suderintos su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminijos pakomise. 12. Vilniaus universitetas,

2018-06-13²

9

• TIĮ projekto 2 str. 9 p. pateikiamas klasterio apibrėžimas ne iki galo atskleidžia klasterio organizavimo formą, kuri nedetalizuojama ir TIĮ projekto 19 str. Nėra aišku ką reiškia „funkcionuojantis narystės principu“ – ar turima omeny bendra jungtinė veikla pagal Civilinio kodekso 6.969 – 6.982 straipsnius, ar turima omenyje atskiro juridinio asmens (asociacijos), veikiančio narystės principu, steigimas. Klasterio veiklos formos identifikavimas yra svarbus ir dėl TIĮ projekto 19 str. numatomos valstybės paramos, juolab kad paramos principai projekto svarstymo metu dar nėra žinomi. Atsižvelgti

Klasterio apibrėžime nevartojamas žodis

„narystės“, bet vartojamas žodis „partnerystės“.

Kartu pažymėtina, kad formuluotė „partnerystės principu“ reiškia veikianti jungtinės veiklos pagrindu. 13. Vilniaus universitetas,

2018-06-13²

• TIĮ

projekte yra apibrėžiama „konkursinės technologijų programos“ sąvoka (2 strp. 10 d.), tačiau papildomai kalbama apie „taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programas” (12 strp. 1 d. 2 p.), “nacionalines technologijų programas” (14 strp. 2 d. 1 p.), “nacionalines mokslo ir technologijų programas” (21 strp. 1 d. 2 p.), o MIĮ projekte ir

“nacionalines mokslo programas”, “konkursines mokslinių tyrimų

programas” (MIĮ projekto 9 strp.). Pritarti Patikslinta pagal Seimo kanceliarijos 2018-06-04 išvados 16 p., programų reguliavimas atitinkamai patikslintas ir suderintas tarpusavyje bei su Projektu Nr. XIIIP-2270. 14. Vilniaus universitetas, 2018-06-13 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas TIĮ projektui bei šio projekto teikimo aiškinamąjį raštą, atkreiptinas dėmesys, kad:

• 1. pirminis

TIĮ projekto tikslas – „sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas“ – rodo fragmentišką požiūrį į MTEP sistemą, nes siekiama atskirti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus nuo eksperimentinės plėtros ir inovacijų, išskaidomos susijusios sąvokos, veiklos subjektai, atsakomybės. Dabartinė įstatymo redakcija neapibrėžia sinergijos tarp sistemos dalyvių tiek politikos kūrimo, tiek ir jos realizavimo ar kontrolės lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš TIĮ projekto ir MIĮ projekto, susidaro įspūdis, kad MTEP ir inovacijų diegimo procesai suvokiami kaip linijinė struktūra, atmetant bet kokią cikliškumo ar persidengimo galimybę. 2.

2. Technologijų

ir inovacijų įstatymo tikslas – „sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas“, ir Įstatymo apimtis – „įstatymas nustato mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sandarą, mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą“, kuria Technologijų ir inovacijų įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo sąveikos koliziją ir kuruojamų/aptariamų sferų persidengimą. 3. lygiagrečiai LR Ūkio ministerijos teikiami Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, jų nederinant su LR Švietimo ir mokslo ministerija – pagrindine politiką formuojančia ministerija mokslo ir studijų srityje, ir planuojamas LR Ūkio ministerijos vaidmuo mokslo politikoje („mokslo politiką formuojančių sprendimų“ inicijavimas, Technologijų ir inovacijų įstatymo 9 str. 1 dalis), iliustruoja pagrindinę mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sąveikos bei fragmentacijos problemą: negebėjimą bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų;

• 4. eksperimentinės

plėtros ir inovacijų nereikia itin preciziškai reglamentuoti, standartizuoti, nes inovacijos per se turi turėti laisvę gimti lengvai ir bet kokia forma. Pasaulyje tai yra skatinama įvairiomis formomis (finansinėmis, socialinėmis, organizacijų aplinkos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir pan.) ir mastais (nedideli pokyčiai gali lygiai taip pat lemti vertės augimą, tačiau adekvačiam inovacijos savininkui adekvati vertė gali būti pakankama), o ne reglamentuojama. Projekte a priori nėra įvertintos būsimų teisinių rėmų pasekmės. Inovacijos gimsta ne tik vystant idėjas tiesiniu būdu, bet eksperimentuojant, grįžtant į ankstesnius technologinės parengties lygius. Cikliškumo logikos standartizavimas į linijinę gali lemti tik inovacijų stagnaciją nacionaliniu lygiu, bet ne proveržį.

Šie siūlymai ir komentarai buvo teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijoms 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 10000-SR-425 ir 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 10000-SR-436, tačiau oficialios informacijos apie jų svarstymą ar vertinimą TIĮ ir MIĮ projektų teikimo aiškinamuosiuose raštuose nėra. Dėl šių priežasčių Vilniaus universitetas siūlo nepriimti esamos įstatymo versijos, nes jis iš esmės taisytinas dėl aukščiau minėtos fragmentacijos, neaiškumų, susijusių kolizijų. Atsižvelgti Pasiūlymo turinyje nėra konkrečių pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto nuostatų. Kiti teiginiai nepagrįsti argumentais. 15. Lietuvos mokslų akademija, 2018-06-18 <...> Lietuvos mokslų akademija, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos Technologijų ir inovacijų įstatymo projektą, teikia savo nuomonę ir pastabas. Lietuva siekia tapti aukštųjų technologijų šalimi ir jai yra svarbus šalies tarptautinis konkurencingumas, kuriama aukštos pridedamosios vertės produkcija ir paslaugos. Technologijų ir inovacijų įstatymo inicijavimas yra svarbus žingsnis, rodantis, kad LR Ūkio ministerija identifikuoja inovacijų vystymo problemas. Įstatymu siekiama „sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas“, o taip pat nustatyti „mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sandarą, mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą“. Įstatymu siekiama parengti mokslo, technologijų ir inovacijų sistemą, kurios efektyvus veikimas skatins konkurencingos ir aukštą pridedamą vertę kuriančios pramonės ir kūrybingos visuomenės plėtrą.

Statistiniai rodikliai rodo, kad šalyje bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo nepakankamai efektyvus, mokslo rezultatų komercializavimas stringa, o pramonėje dominuoja žemos ir vidutinės pridedamosios vertės produkcija, todėl būtina ieškoti instrumentų šioms problemoms spręsti. Visoms technologijų ir inovacijų veikloje dalyvaujančioms institucijoms svarbu rasti bendrus sisteminius sprendimus. Nors LR Technologijų ir inovacijų įstatymas turėtų siekti mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos vientisumo, sąlygų veiklų sinergijoms kurti sudarymo bei aukštos pridėtinės vertės produktų ar paslaugų kūrimo skatinimo, deja jame siekiama suskaidyti mokslinius tyrimus į fundamentinius ir taikomuosius, atskirti eksperimentinę plėtrą kaip savarankišką veiklą. Pastabos:

1. Pasaulinė praktikoje mokslo, technologijų ir inovacijų

sistema yra struktūrizuojama Technologinės parengties lygiais (TPL) – tai daroma ne tik norint apibrėžti naujai kuriamo technologinio produkto brandumo arba jo parengties lygį rinkai, bet ir apibrėžiamos mokslinių institucijų, mokslo ir technologijos parkų ir kitų šioje sistemoje dalyvaujančių institucijų veiklos bei atsakomybės, nusakomi finansiniai instrumentai, užtikrinantys mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos funkcionavimą. Deja, įstatymo projekte apsiribojama tik jo sąvoka (2 str. 19 punktas) ir tuo, jog

„Naujus produktus kuriant atliekamų mokslinių tyrimų ir vykdomos

eksperimentinės plėtros veiklos etapų rezultatų brandumo lygio nustatymui naudojama technologinės parengties lygių sistema, kurios klasifikacinius principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė)“ (5 straipsnio 4 punktas). Nei institucijų veiklos, nei atsakomybės pagal TPL nėra numatytos.

Atsižvelgti Technologinės parengties lygių (TPL) klasifikacinė sistema yra pasaulyje plačiai naudojama sistema kuri yra technologijų vadybos standartas (pvz., Tarptautinės standartų organizacijos standartas ISO 16290:2013), naudojamas kuriamo produkto (technologijos) brandumo lygiui nustatyti ir negali būti naudojama apibrėžti inovacijų ekosistemos dalyvių veiklos, atsakomybių ir funkcijų apibrėžimui ar juo labiau finansavimo instrumentų. Ši sistema naudotina pagal paskirtį, t. y. kuriamo produkto brandumo lygiui nustatyti projektiniame lygyje ir veiklos vertinimo tikslais o ne kaip politikos formavimo instrumentas. Todėl įstatymo projekte Vyriausybė įpareigojama poįstatyminiais aktais nustatyti šios klasifikacijos principus. 16. Lietuvos mokslų akademija,

2018-06-18

2Įstatymo projekto sąvokų straipsnyje rašoma apie mokslo,

technologijų ir inovacijų sklaidą, (14 punktas), tačiau sąvokų sąraše nėra tokių svarbių sąvokų kaip „intelektinė nuosavybė“, „intelektinės nuosavybės pasidalinimas ir jos valdymas“, „licenzijavimas ir lizencijų pajamos“,

„eksperimentinė gamyba ir pilotinės linijos“, „industriniai moksliniai

tyrimai“. Nesant sąvokų, nėra nei jų reglamentacijos bei valdymo instrumentų. Tačiau įvedama nauja sąvoka (2 straipsnio 13 punktas) „Mokslo ir technologijų organizacija – juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – mokslinių tyrimų, eksperimentines plėtros veikla ir inovacinė veikla“. Vėliau (18 straipsnio 1 punktas) jai priskiriami valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų̨ ir inovacijų̨ centrai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tai pačiai kategorijai priskiriamos visiškai skirtingas funkcijas atliekančios institucijos. Nepritarti Argumentai:

Pasiūlymo turinys neatitinka Projekto teksto. „Mokslo ir technologijų organizacijos“ Projekte nereguliuojamos. Projekte negalima apibrėžti sąvokų, kurios vėliau Projekto tekste nevartojamos.

Pažymėtina ir tai, kad intelektinė nuosavybė nėra šio Projekto reguliavimo dalykas, ją reguliuoja Civilinis kodeksas ir kiti specialūs įstatymai. 17. Lietuvos mokslų akademija,

2018-06-18

3Neaiškus „Mokslo ir technologijų organizacijų“ apibrėžimas,

todėl manome, kad 19 ir 20 straipsniai yra pertekliniai. Atsižvelgti „Mokslo ir technologijų organizacijos“ Projekte nereguliuojamos. 18. Lietuvos mokslų akademija,

2018-06-18²

1

4. Projekte apibrėžiami Atviros prieigos centrai (APC), tačiau

terminas „mokslinė paslauga“ neaptartas, nors tai yra viena iš pagrindinių mokslo ir verslo bendradarbiavimo formų. Nenumatytas ir šios veiklos skatinimas. Sąvoka „Atviros prieigos centras“ nenaudojama galiojančiame Atviros prieigos reglamente – tai yra tik principas, pagal kurį teikiamos mokslinės paslaugos mokslo institucijose. Pritarti iš dalies „Atviros prieigos centro“ sąvokos apibrėžimas patikslintas pagal Patikslinta pagal Seimo kanceliarijos 2018-06-04 išvados 1 punktą. 19. Lietuvos mokslų akademija,

2018-06-18¹⁰

5. Įstatymo projekte numatyta sukurti naują Vyriausybės įgaliotą instituciją

technologijų ir inovacijų politikai formuoti. Tokią struktūrą šalis jau turi

• tai Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginė taryba. Ji „strateginiu lygiu koordinuoja studijų, mokslinių tyrimų, eksperimentinę ir inovacijų plėtrą, taip pat vertina Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių, studijų, mokslo, technologijų ir inovacijų strateginių dokumentų įgyvendinimo eigą ir teikia Lietuvos Respublikos

Vyriausybei rekomendacijas dėl jų įgyvendinimo tobulinimo“. Todėl naujos Vyriausybės įgaliotos institucijos kurti nereikėtų. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte nesiūloma steigti naujos Mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) tarybos šalia jau esančios MTEPI strateginės tarybos, o tik transformuoti MTEPI strateginę tarybą į MTI tarybą.

Šia transformacija siekiama sukurti efektyvų MTI politikos koordinavimo ir strateginio valdymo organą, kuris užtikrins mokslo ir studijų bei technologijų ir inovacijų sričių integralią sąveiką ir nustatys abiejų sričių prioritetus. Europos Komisijos (toliau – EK) 2018 m. šalies ataskaitoje Lietuvai siūloma stiprinti MTI politikos koordinavimą, aiškiai apibrėžti lyderystę MTI srityse. Tą patį rekomenduoja užsienio ekspertai iš EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo centro, EBPO, Tarptautinio valiutos fondo, taip pat ir ekspertai, parengę programos Horizontas 2020 paramos politikai priemonės ataskaitą. Įstatymo projekte apibrėžtos šios tarybos formavimo principai ir funkcijos, kurios turi sustiprinti šios tarybos nepriklausomumą ir ekspertines funkcijas. 20. Lietuvos mokslų akademija,

2018-06-18

6. Įstatymo projekte rašoma apie integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus

(slėnius), mokslo ir technologijų parkus, technologinius centrus, klasterius, inovacijų centrus ir t. t., tačiau nereglamentuojama nei studijų-mokslo-inovacijų ekosistema, nei sąveikos tarp jos sudedamųjų dalių principai. Atsižvelgti Projektas nereguliuoja mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių). Projektas nereguliuoja mokslo ir studijų institucijų ir jų sistemos. 21. Lietuvos mokslų akademija,

2018-06-18¹⁹

7. Įstatymo projekte rašoma apie klasterius (22 straipsnis), tačiau jų funkcijos

nėra išskirtos. Atsižvelgti Projektas tik įstatymo lygmens teisės akte įtvirtina atitinkamus subjektus – klasterius, nustato prielaidas teikti atitinkamą paramą minėtiems subjektams. Klasterių funkcijos yra poįstatyminių teisės aktų reguliavimo dalykas. 22. Lietuvos mokslų akademija, 2018-06-18²⁵ 8.

Projekto 25 straipsnyje pabrėžiama, jog turėtų būti skiriamas bazinis eksperimentinės plėtros finansavimas, tačiau nenurodoma, pagal kokius kriterijus tai bus daroma. Nepritarti Argumentai: Projekto 25 straipsnyje nurodomi pasiūlymai Vyriausybei dėl įstatymo įgyvendinimo, bazinio finansavimo minėtas straipsnis nereguliuoja. Bazinį finansavimą mokslo ir studijų institucijoms reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas. 23 Lietuvos mokslų akademija,

2018-06-18

9. Projekto 30 straipsnyje teigiama, jog „Siekdama paskatinti technologijų

plėtrą ir inovacijas, valstybė taiko mokesčių lengvatas įmonėms, vykdančioms mokslinius tyrimus.“ Manome, kad įmonėms sunkiausia įkurti savo industrinį mokslinį padalinį ir jo infrastruktūrą, todėl tam būtina valstybės pagalba. Apie šią pagalbą įstatymo projekte neužsimenama. Nepritarti Argumentai: Valstybės pagalbos taisykles nustato ES teisės aktai. Projektas valstybės pagalbos nereguliuoja. 24 Lietuvos mokslų akademija,

2018-06-18

10. Viena didžiųjų problemų šalyje yra atsipumpuravusių aukštųjų technologijų

įmonių (spin-off) ir startuolių (start-up) skatinimas ir jų palaikymas, ypač pirmaisiais veiklos metais, enterprenerystės aplinkos ir tradicijų kūrimas. Apie tai įstatymo projekte nerašoma. Atsižvelgti Projektas startuolių nereguliuoja. Startuoliai yra Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo reguliavimo dalykas. Kartu pažymėtina, kad startuoliai ir spin-off‘ai, vykdantys eksperimentinę plėtra ar inovacinę veiklą galės gauti atitinkamą finansavimą ar kitas skatinimo priemones, numatytas Projekte Projekto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 25 Lietuvos mokslų akademija,

2018-06-18

11. Įsigaliojus rengiamam įstatymui, mokslo ir studijų institucijos bazinį

finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai gautų iš skirtingų šaltinių, tai apsunkintų informacijos teikimą, asignavimų naudojimą ir atsiskaitymą už juos.

Atsižvelgti Bazinį finansavimą reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Mokslo ir studijų institucijos bazinį finansavimą ir toliau gaus Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkamo šaltinio. Projektas bazinio finansavimo nereguliuoja, tik numato kad toks yra ir teikia nuorodą į Mokslo ir stadijų įstatyme įtvirtintą jo reguliavimą. 26. Lietuvos mokslų akademija, 2018-06-18 Siūlymai:

Siūloma tobulinti įstatymo projektą, struktūrizuojant jį pagal Technologinės parengties lygius. Technologinės parengties lygiai remiasi NASA ir Europos kosmoso agentūros (ESA) klasifikacija, Lietuvoje patvirtinti Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2011-11-28 įsakymu Nr. 196 . Ministerijų atsakomybes reikėtų apibrėžti ties 5-uoju TPL – iki 5-ojo imtinai kuravimo ir atsakomybės bei priemonių sritis priklausytų Švietimo ir mokslo ministerijai, nuo 6-ojo TPL veiklos ir jų atsakomybės turėtų būtų priskiriamos Ūkio ministerijai. Įstatymas turėtų apibrėžti studijų-mokslo-inovacijų ekosistemą, aiškiai įvardinti principus, kuriais remiantis yra kuriama jos dalių sinergija, TPL turėtų būti pagrindinė jo ašis, apie kurią dėliojama ir reglamentacijos, ir mokslinių bei inovacinėje veikloje dalyvaujančių institucijų veiklos, jų atsakomybės, intelektualinės nuosavybės apsaugos ir valdymo principai, būtini finansiniai instrumentai, užtikrinantys efektyvų mokslo žinių tapimo produktais procesą bei aukštos pridedamosios vertės pramonės plėtrą. Išvados:

Dabartinės redakcijos įstatymas neturėtų būti priimtas. Jis nėra aptartas mokslo ir studijų institucijose bei aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse, kurioms yra labai svarbus.

Įstatymo projektas atskiria mokslo inovacijų sistemos veiklas, o ne jungia, apsiriboja tik naujų struktūrų reglamentavimu, o ne pretenduoja į sisteminius sprendinius, nukreiptus susikaupusioms problemoms spręsti. Įstatymo projektą reikia tikslinti ir papildyti, suderinti su suinteresuotomis institucijomis ir tuomet teikti tolesniam svarstymui. Nepritarti Argumentai:

Technologinės parengties lygių (TPL) klasifikacinė sistema yra pasaulyje plačiai naudojama sistema kuri yra technologijų vadybos standartas (pvz., Tarptautinės standartų organizacijos standartas ISO 16290:2013), naudojamas kuriamo produkto (technologijos) brandumo lygiui nustatyti ir negali būti naudojama apibrėžti inovacijų ekosistemos dalyvių veiklos, atsakomybių ir funkcijų apibrėžimui ar juo labiau finansavimo instrumentų. Ši sistema naudotina pagal paskirtį, t. y. kuriamo produkto brandumo lygiui nustatyti projektiniame lygyje ir veiklos vertinimo tikslais o ne kaip politikos formavimo instrumentas. Todėl įstatymo projekte Vyriausybė įpareigojama poįstatyminiais aktais nustatyti šios klasifikacijos principus. Pažymėtina, kad Projektas teisėkūros procesą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminai buvo pateiktas išvadoms gauti suinteresuotoms institucijoms, 3 kartus pastraipsniui peržiūrėtas kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais, svarstytas Tarpinstituciniame atstovų pasitarime Vyriausybėje, Vyriausybės pasitarime, 2 kartus Vyriausybės posėdyje, Seimo Švietimo ir mokslo komitete, 2 kartus buvo surengti aptarimai Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje – visais atvejai svarstymai buvo vieši ir galėjo dalyvauti visi suinteresuoti subjektai. 27.

27Vilniaus universitetas,

2018-06-18 Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas Technologijų ir inovacijų įstatymas yra svarbus teisės aktas, skirtas inovacijų skatinimui. Inovacijos betarpiškai susijusios su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra – MTEP ekosistema, todėl šie klausimai turi būti nagrinėjami sistemiškai, atsižvelgiant ir į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas. Būtina suderinti sąvokas ir numatyti galimas pasekmes MTEP sistemai. Todėl siūlome surengti klausimus, kad visi MTEPI sistemos dalyviai – mokslo, verslo, visuomenės atstovai galėtų siekti optimalaus įstatymo įgyvendinimo. Atsižvelgti Projektas buvo svarstytas Seimo Švietimo ir mokslo komitete, taip pat 2 kartus buvo surengti aptarimai Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje – visais atvejai svarstymai ir aptarimai buvo vieši ir galėjo dalyvauti visi suinteresuoti subjektai. 28. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijų mokslų centras, 2018-06-20 Atsižvelgti Projektas buvo svarstytas Seimo Švietimo ir mokslo komitete, taip pat 2 kartus buvo surengti aptarimai Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje – visais atvejai svarstymai ir aptarimai buvo vieši ir galėjo dalyvauti visi suinteresuoti subjektai. Reaguojant į pastabą dėl sąvokų, pažymėtina, kad rengiant ir derinant Projektą kaip tik ir buvo siekiama suvienodinti MTI srities sąvokas, t. y. pasiekti, kad visi inovacijų ekosistemos dalyviai vienodai suvoktų pagrindines šių viešojo valdymo sričių sąvokas ir, kad tos sąvokos apimtų visus ekonomikos sektorius, visas mokslo, technologijų ir viešojo gyvenimo sritis. Tuo tikslu buvo parengtos ir su visais suinteresuotais partneriais suderintos pagrindinės apibendrinančiojo pobūdžio MTI sričių sąvokos.

Rengiant šias sąvokas ir jų apibrėžimus buvo siekiama, kad jos neprieštarautų tarptautinei praktikai, EBPO ir ES institucijų naudojamai terminijai, kartu atsižvelgiant į Lietuvos teisinės sistemos ypatumus. Šios sąvokos buvo suderintos su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminijos pakomise. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Audito komitetas, 2018-06-13 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2269 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies

2Audito komitetas,

2018-06-13¹⁷

6 Argumentai: Projekto 17 straipsnio 5 dalyje numatoma MITP pareiga paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės ir (arba) savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą, kurioje nurodoma bendra MITP patikėto turto vertė bei turto būklės pasikeitimai ataskaitiniais metais, o Projekto 17 straipsnio 6 dalies 2 punkte - užtikrinti, kad audito įmonė arba auditorius, atlikęs metinį MITP finansinių ataskaitų auditą be auditoriaus išvados pateiktų ir ataskaitą, kurioje turi būti pateiktas finansinės naudos, kurią MITP įgijo iš patikėjimo teise valdomo turto perdavimo MITP įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas pagal nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisykles, vertinimas.

Pažymėtina, kad pritarus Projektui bus neišvengiamai susiduriama su praktinėmis jo įgyvendinimo problemomis, nes siūlomos nuostatos, nedera su galiojančiais teisės aktais. Sprendime nustatoma pareiga užtikrinti, kad MITP iš patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdomo valstybės ir (arba) savivaldybės turto nuomos gautas pajamas panaudoja teikiant paslaugas MITP veikiančioms įmonėms. Sprendime pateikta sąlyga nėra siejama su (de minimis) pagalbos taisyklėmis, nes vertintina suteikta nauda MITP veikiančioms įmonėms, o ne MITP suteiktos ir (ar) gautos naudos dydis. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių audito ataskaitų įstatymu, auditorius, teikdamas auditoriaus išvadą, t. y. savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas, gali pateikti ir audito ataskaitą - kartu su auditoriaus išvada teikiamą dokumentą, kuriame auditorius, nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją. Vertinant tik MITP metines finansines ataskaitas nebus įmanoma nustatyti, ar MITP iš valstybės ir (arba) savivaldybės turto gauta nauda yra perduodama galutiniams naudos gavėjams – MITP veikiančioms įmonėms.

Taigi Projektu siūloma nustatyti auditoriaus pareigą atlikti veiksmus, kurie nėra reglamentuoti nei minėtame Finansinių audito ataskaitų nei kituose įstatymuose. Taip pat nei Projekte, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta auditoriaus turima nustatyti finansinės naudos sąvoka bei auditoriaus atliekamo vertinimo apimtis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad pritarus Projektui bus susiduriama su jo taikymo problemomis. Siekiant įgyvendinti Sprendimo nuostatas ir užtikrinti, kad MITP valdantiems patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį jiems perduotą valstybės ir (arba) savivaldybės turtą, nėra teikiama valstybės pagalba, siūlytina:

1. Projekte įtvirtinti MITP pareigą kasmet

Vyriausybės ar jos institucijos nustatyta tvarka rengti Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą ir užtikrinti, kad pasibaigus MITP finansiniams metams per keturis mėnesius nepriklausomas auditorius, vadovaudamasis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta ir su Lietuvos auditorių rūmais suderinta technine užduotimi atliktų Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimą dėl ataskaitos atitikties Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtoje tvarkoje nustatytiems reikalavimams;

2. Atsižvelginat į tai, kad Projekte numatomos tokio vertinimo

pasekmės (nustačius atsiradusią finansinę naudą ji turi būti perskirstytina MITP veikiančioms įmonėms kitais finansiniais metais joms padidinus teikiamų paslaugų kiekį ir kt.), numatyti MITP pareigą Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą ir jos tikrinimo rezultatus pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai, taip pat skelbti savo interneto svetainėje. Pritarus Audito komiteto pasiūlymui bus užtikrinta MITP galimybė parengti reikiamą ataskaitą, o auditoriams tinkamai atlikti tokios atakaitos vertinimą.

Taigi, bus išvengta praktinių reglamentavimo taikymo problemų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti taip:

„6. Mokslo ir technologijų parkas, valdantis ir naudojantis jam patikėjimo teise

perduotą valstybės ir (arba) savivaldybės turtą privalo:

• 1) užtikrinti, kad pajamos, gautos iš valstybės ir (arba) savivaldybių turto

nuomos būtų naudojamos mokslo ir technologijų parko įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

• 2) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo

nustatyta tvarka būtų atliekamas kasmetinis nepriklausomas mokslo ir technologijų parko metinių finansinių ataskaitų auditas. Audito įmonė arba auditorius, atlikęs metinį finansinių ataskaitų auditą pateikia auditoriaus išvadą ir audito ataskaitą, kurioje turi būti pateiktas finansinės naudos, kurią mokslo ir technologijų parkas įgijo iš patikėjimo teise valdomo turto perdavimo mokslo ir technologijų parke įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas pagal nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisykles, vertinimas. 3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (toliau – tvarka) parengti Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą ir užtikrinti, kad pasibaigus jo finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atliktas Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimas dėl ataskaitos atitikties tvarkoje nustatytiems reikalavimams.

Ataskaitos tikrinimas atliekamas vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta ir su Lietuvos auditorių rūmais suderinta technine užduotimi, kurioje nurodomi konkretūs reikalavimai šiai tikrinimo paslaugai ir (arba) jos apimtis;

4) Valstybės pagalbos teikimo ataskaitą kartu su auditoriaus Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimo ataskaita ne vėliau kaip per 30 dienų nuo auditoriaus tikrinimo ataskaitos pateikimo dienos pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai ir paskelbti mokslo ir technologijų parko interneto svetainėje;

35) jei audito metu remiantis Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos tikrinimo ataskaita nustatoma, kad atsirado finansinė nauda mokslo ir technologijų parkui, šią finansinę naudą perskirstyti kitais finansiniais metais, padidinus paslaugų, teiktinų mokslo ir technologijų parke įsikūrusioms įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kiekį. Finansinei naudai atsiradus paskutiniais valstybės ir (arba) savivaldybės turto patikėjimo sutarties metais, tokią finansinę naudą grąžinti institucijai ar įstaigai, su kuria sudaryta turto patikėjimo sutartis;

• 46) interneto svetainėje skelbti informaciją apie teikiamų paslaugų įkainius,

teikiamas nuolaidas ir įmonių priėmimo į mokslo ir technologijų parką tvarką.“ Pritarti 3.

Audito komitetas, 2018-06-13²⁷ Argumentai: Atsižvelgus į Audito komiteto siūlymą, kuriam pritarus turės būti parengta Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarka dėl MITP Valstybės pagalbos teikimo ataskaitos ir minėtos ataskaitos tikrinimo techninė užduotis, kuri turės būti suderinta su Lietuvos auditorių rūmais, Projektas pildytinas įgyvendinamosiomis įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 3

dalis dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;

23. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punktas, 21 straipsnio 1

dalies 4 punktas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“ Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 išvados 38 p., siūlytina Projekto 27 straipsnį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 21

straipsnio 1 dalies 4 punktą, 25 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 23. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas įsigalioja

2021 m. sausio 1 d.“

4.

Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-06-20 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2269, Komiteto išvadai ir siūlyti Pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus

Pritarti

iš dalies

5. Švietimo ir mokslo

komitetas,

2018-06-20¹

1 Argumentai: Akademinė ir mokslo bendruomenė pabrėžia, kad „eksperimentinė plėtra“ yra neatsėjama mokslo dalis. Mokslo sritį reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, o ne Projektas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo paskirtis – sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinę plėtrą, kurti ir diegti inovacijas. Pritarti

6. Švietimo ir mokslo

komitetas,

2018-06-20¹

2 Argumentai: Projektas nereglamentuoja mokslo srities, mokslo sritį reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas nustato mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sandarą, mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą.“

Pritarti

7. Švietimo ir mokslo

komitetas,

2018-06-20²

2 Argumentai: Akademinė ir mokslo bendruomenė pabrėžia, kad „eksperimentinė plėtra“ yra neatsėjama mokslo dalis. Mokslo sritį reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame

„eksperimentinė plėtra“ jau yra apibrėžta. Netikslinga dvejuose įstatymuose

apibrėžti tos pačios sąvokos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“ Pritarti iš dalies Argumentai:

Sutarta, kad abiejuose įstatymuose bus vienodai apibrėžta šiuo metu jau galiojanti sąvoka. Pasiūlymas: 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Eksperimentinė plėtra

• moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.“

Analogiškai šią sąvoką išdėstyti ir Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje.. 8. Švietimo ir mokslo komitetas,

2018-06-20²

5 Argumentai: Akademinė ir mokslo bendruomenė pabrėžia, kad „inovacija“ mokslo srityje ir Projekte suprantama skirtingai. Pritarus komiteto siūlymui bus išvengta „inovacijos“ sąvokų painiojimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.

Industrinė inovacija (toliau – inovacija) – nauji ar iš esmės patobulinti produktai ar procesai, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, nauji rinkodaros metodai, nauji verslo, darbo vietos organizavimo ar išorinių ryšių metodai, įdiegti į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį.“ Nepritarti Argumentai:

Kultūros ir verslo bendruomenė atkreipė dėmesį, kad sąvoka „industrinė inovacija“ susiaurina „inovacijos“ apibrėžimą, nes tokiu atveju ne visos inovacijos kultūros ar socialinėje srityje bus suvokiamos, kaip patenkančios į Projekte pateiktą „inovacijos“ apibrėžimą ir atitinkamai negalės gauti finansavimo ar kitų skatinimo priemonių inovacijoms kultūros ar socialinėje srityje. Be to tokiu atveju terminas prieštaraus apibrėžčiai. 9. Švietimo ir mokslo komitetas,

2018-06-20²

13 Argumentai: Akademinė ir mokslo bendruomenė pabrėžia, kad „technologija“ mokslo srityje ir Projekte suprantama skirtingai. Pritarus komiteto siūlymui bus išvengta

„technologijos“ sąvokų painiojimo. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Industrinė technologija (toliau – technologija) –

tikslingas įrankių, mechanizmų, techninių priemonių, profesinių gebėjimų, sistemų ar organizacinių metodų kūrimas, naudojimas ir pažinimas siekiant išspręsti problemą ar atlikti specifinę funkciją, įskaitant problemas ir specifines funkcijas socialinėje, kultūrinėje, humanitarinėje ir kitose srityse.“ Nepritarti Argumentai:

Kultūros ir verslo bendruomenė atkreipė dėmesį, kad sąvoka „industrinė technologija“ susiaurina „technologijos“ apibrėžimą, nes tokiu atveju ne visos technologijos kultūros ar socialinėje srityje bus suvokiamos, kaip patenkančios į Projekte pateiktą „technologijos“ apibrėžimą ir atitinkamai negalės gauti finansavimo ar kitų skatinimo priemonių technologijoms kultūros ar socialinėje srityje. Be to tokiu atveju terminas prieštaraus apibrėžčiai. 10.

10. Švietimo ir mokslo

komitetas, 2018-06-20⁴ Argumentai: Projektas nereglamentuoja mokslo srities, mokslo sritį reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokslo sritis

1. Mokslo

srities paskirtis – užtikrinti bendrą valstybės mokslinę kompetenciją, kurios pagrindu galima:

1) tenkinti gyventojų pažinimo, socialinius, kultūrinius poreikius ir suteikti galimybes jiems įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą;

2) sudaryti prielaidas žinių ekonomikos plėtrai, inovacijoms ir tvariam ūkio konkurencingumo augimui. 2. Mokslas apima dvi mokslinių tyrimų veiklos rūšis: fundamentinius mokslinius tyrimus ir taikomuosius mokslinius tyrimus. 3. Mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“

Pritarti

11. Švietimo ir mokslo

komitetas, 2018-06-20¹¹ Argumentai: Projektas nereglamentuoja mokslo srities, mokslo sritį reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. VTI politiką formuojančios ministerijos funkcijos mokslo,

technologijų ir inovacijų srityje“. Pritarti

12. Švietimo ir mokslo

komitetas, 2018-06-20¹³ Argumentai: Projektas nereglamentuoja mokslo srities, mokslo sritį reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Mokslo, Technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios

institucijos

1. Valstybės

mokslo politiką įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją įgyvendinant mokslo politiką nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 2. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kitos Vyriausybės, VTI politiką formuojančios ministerijos įgaliotos institucijos arba įstaigos, mokslo ir studijų institucijos.“

Pritarti

7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1.

Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-06-26 Argumentai: Pritarus Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2018-06-20 pasiūlymui, nurodytam 12 punkte, būtina suderinti Projekto trečio skirsnio pavadinimą su minėto skirsnio turiniu. Pasiūlymas: Projekto trečio skirsnio pavadinimą išdėstyti taip: „TREČIASIS skirsnis

Mokslo, technologijų

ir Inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos“. Pritarti

2Ekonomikos komitetas,

2018-06-26¹⁰

3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba yra Vyriausybės patariamoji institucija valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimo ir strateginio valdymo klausimais ir būtina užtikrinti jos narių nešališkumą, nepriklausomumą ir jos sudarymo skaidrumą. Pasiūlymas:

Projekto 10 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Taryba veikia Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Tarybos darbo reglamentą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė, Tarybos personalinę sudėtį tvirtina VTI politika formuojanti ministerija. Tarybą sudaro Vyriausybė. Tarybai pirmininkauja Ministras Pirmininkas. Į Tarybos sudėtį turi būti įtraukiami VTI politiką formuojančios ministerijos ministras ir švietimo ir mokslo ministras, kurie yra Tarybos pirmininko pavaduotojai, ministerijų, kurioms pavesta įgyvendinti sumanios specializacijos kryptis, ministrai ir 7 asocijuotų verslo ir mokslo struktūrų atstovai, kurių veikla susijusi su technologijomis ir inovacijomis. Į Tarybos sudėtį gali būti įtraukiami ir kiti asmenys.“ Pritarti 3.

Ekonomikos komitetas, 2018-06-26¹⁵ Argumentai: Įstatymo projekte numatytas viešosios įstaigos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (toliau – Centras) vaidmuo atlikti Tarybos sekretoriato funkcijas. Centro paskirtis nustatyta Mokslo ir studijų įstatymo 21 str., kuriame numatyta, kad Centras yra ekspertinė institucija teikianti analitinę informaciją sprendimų priėmimui. Todėl siekiant užtikrinti švietimo, mokslo ir inovacijų politikos integralumą, politikos sprendimų sistemiškumą ir kokybę, siūloma Projekto 15 straipsnį papildyti funkcijomis, kurios atitiktų Centro analitinę paskirtį ir pasitarnautų Tarybai priimant sprendimus valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimo ir strateginio valdymo klausimais. Pasiūlymas:

Projekto 15 straipsnį išdėstyti taip:

15 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir

analizės centras Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, atlikdamas teikia Tarybai įrodymais grįstą analitinę informaciją, pasiūlymus aktualiais sisteminiais klausimais, reikalingais Tarybai jai pavestoms užduotims atlikti, atlieka Tarybos sekretoriato funkcijas, padeda Tarybai vykdyti jos veiklą bei vykdo kitas Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas. Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru

sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginijus Sinkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP- 2269(2). Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė