Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto lyginamasis variantas
ketvirtąja dalimi Papildyti 2 straipsnį ketvirtąja dalimi bei pakeisti kitų dalių numeraciją ir straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos
faktų – šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės kampanijos dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus. 2. Auditorius – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka suteiktą atestuoto auditoriaus vardą. 3. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir be pertraukos pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus. 4. Parlamentinė partija – politinė partija turinti savo narių frakciją Lietuvos Respublikos Seime. 4. 5. Politinė partija – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. 5. 6.
6Politinės partijos einamoji banko sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba
kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos politinės partijos lėšos ir iš kurios apmokamos politinės partijos išlaidos, skirtos įstatymuose nustatytai politinės partijos veiklai vykdyti. 6. 7. Politinės partijos steigėjas – politinę partiją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų. 7. 8. Politinių partijų finansavimo stebėsena – duomenų apie politinių partijų finansavimą rinkimas, kaupimas, analizė ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tikslais. 8. 9. Už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo – politinės partijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. 9. 10. Valstybės biudžeto asignavimai – politinėms partijoms skirta bendra lėšų suma, nustatoma Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. 10. 11. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita, kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos.“
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka 1.
Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms. kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai Valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui. pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;
2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;
3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms. 4.
partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus. 4. Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių - Seimo narių nei buvusi partija, Valstybės biudžeto asignavimų dalis paskirta už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų narių skaičių Seime. 5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Gediminas Kirkilas Rimantas Sinkevičius Rimantė Šalaševičiūtė Algirdas Butkevičius Petras Čimbaras Juozas Bernatonis Irena Šiaulienė Andrius Palionis
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto XIIIP-2266(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Parlamentinė partija – politinė partija, turinti
savo narių laisva valia sudarytą ir jai atstovaujančią frakciją Lietuvos Respublikos Seime.“
straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka
tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. 3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;
2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;
3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms. 4.
veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus. 5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. 6. Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, kurioje yra daugiau partijos narių – Seimo narių, negu lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų dalis, paskirta buvusiai partijai, iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime. 7. Parlamentinėms partijoms, atstovaujančioms Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, skiriami valstybės biudžeto asignavimai didinami 1,5 karto.“
2Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka 1.
Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. 3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;
2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;
3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose.
Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms. 4. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus. 3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui. 4.
ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, kurioje yra daugiau partijos narių – Seimo narių, negu lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų dalis, paskirta buvusiai partijai iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime. 5. Parlamentinėms partijoms, atstovaujančioms Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, skiriami valstybės biudžeto asignavimai didinami 1,5 karto. 6. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.“
dalis galioja iki Lietuvos Respublikos Seimo 2016–2020 metų kadencijos pabaigos. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Seimo 2020–2024 metų kadencijos pradžios. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto XIIIP-2266(3) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Parlamentinė partija – politinė partija,
turinti savo narių laisva valia sudarytą ir jai atstovaujančią frakciją Lietuvos Respublikos Seime.“
straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka
tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. 3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;
2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;
3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms. 4.
veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus. 5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. 6. Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, kurioje šios partijos narių – Seimo narių yra daugiau, negu lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dalis, paskirta buvusiai partijai, iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime.“
2Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka 1.
Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. 3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;
2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;
3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose.
Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms. 4. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus. 3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui ir vienas trečdalis valstybės biudžeto asignavimų - politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui. 4.
suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, kurioje šios partijos narių – Seimo narių yra daugiau, negu lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dalis, paskirta buvusiai partijai, iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime. 5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.“
dalis galioja iki Lietuvos Respublikos Seimo 2016–2020 metų kadencijos pabaigos. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Seimo 2020–2024 metų kadencijos pradžios. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys Įstatymo projekto rengimą paskatino kontraversiška ir orientuota į praeitį šiuo metu egzistuojanti Valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinėms partijoms, paskirstymo sistema. Šiuo metu numatyti politinių partijų finansavimo paskirstymo pagrindai neatitinka įstatymuose apibrėžtų šio finansavimo tikslų. Taip pat daugelyje Europos Sąjungos ir kitose demokratinėse valstybėse taikomi kiti pagrindiniai biudžeto lėšų paskirstymo politinėms partijoms kriterijai. Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Juodkalnijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Pietų Korėjoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir kitur pagrindinis valstybės lėšų paskirstymo kriterijus yra parlamente turimų narių skaičius. Taip pat naudojami ir įvairūs papildomi kriterijai. Tik turtingiausiose demokratinėse valstybėse numatytas visų politinių partijų valstybės finansinis rėmimas. Todėl būtina tobulinti politinių partijų finansavimo sistemą, kad Valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas būtų pagrįstas numatytais finansavimo tikslais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir jį inicijuoja grupė Seimo narių. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dabar valstybės biudžeto asignavimai partijoms skiriami už buvusiųjų rinkimų rezultatus, neatsižvelgiant į jų veiklą sprendžiant valstybės ir visuomenės problemas. Vienintelis Valstybės biudžeto asignavimų paskirstymui politinėms partijoms kriterijus yra Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo) galiojantys rezultatai.
Taip pat apribojama galimybė gauti biudžetinį finansavimą partijoms, gavusioms mažiau rinkėjų balsų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma iš esmės pakeisti politinių partijų finansavimo sistemą, kad Valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas būtų pagrįstas numatytais finansavimo tikslais. Pagrindinis šio finansavimo tikslas yra užtikrinti visų politinių partijų, dalyvaujančių valstybės valdyme, efektyvią veiklą ir skaidrumą. Todėl pagrindiniu politinių partijų finansavimo paskirstymo kriterijumi turėtų būti jų parlamentinė veikla ir darbas savivaldoje. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą Valstybės biudžeto skirti asignavimai paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių skaičiui Lietuvos Respublikos Seime. Taip pat atsižvelgiant į jau susiklosčiusias tradicijas bei į tai, kad iš savivaldybių biudžetų nėra remiama partijų veikla, papildomu kriterijumi galėtų būti savivaldybių tarybose dirbančių partijos narių skaičius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Šis įstatymas turėtų teigiamos reikšmės kovojant su korupcija ir neteisėta prekyba poveikiu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šis įstatymo projektas nėra susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios Jokių kitų teisės aktų nėra būtina priimti, jokius galiojančius teisės aktus nereikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų nereikės. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „politinės partijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Projektą teikia Seimo nariai:
Gediminas Kirkilas Rimantas Sinkevičius Rimantė Šalaševičiūtė Algirdas Butkevičius Petras Čimbaras Juozas Bernatonis Irena Šiaulienė Andrius Palionis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 2 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo projekto Nr. XIIIP-2266 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2266 (toliau – Projektas) pažymime, kad Europos Sąjungos teisė nacionalinių partijų finansavimo klausimų nereglamentuoja. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad dėl politinių partijų finansavimo ne kartą yra pasisakyta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos bei Ministrų Komiteto rekomendacijose[1], Europos Tarybos įsteigtos Europos komisijos kovai už demokratiją (Venecijos komisijos) gairėse ir ataskaitose[2]. Nors valstybės naudojasi plačia diskrecijos laisve nustatant partijų finansavimo sistemas, tačiau politinių partijų finansavimo taisyklėmis turi būti užtikrinta demokratija ir politinis pliuralizmas. Viešojo finansavimo paskirstymas turi būti objektyvus, sąžiningas ir pagrįstas. Siekiant užtikrinti politinį pliuralizmą ir lygias galimybes skirtingoms politinėms jėgoms valstybės yra skatinamos skirti viešą finansavimą ne tik parlamente atstovaujamoms partijoms, bet ir kitoms partijoms, kurios atstovauja elektoratą (pvz., surenka tam tikrą balsų skaičių rinkimuose). Įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktas pastabas svarstytina, ar Projektu siūloma įtvirtinti politiniu partijų finansavimo sistema tinkamai užtikrins demokratijos ir politinio pliuralizmo principų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Viktorija Vasiliauskienė, tel.
[1] Rekomendacija 1516(2001), Rekomendacija Rec (2003)4. [2] Žr. pvz., 2001 m. kovo 23 gaires Nr. CDL-INF (2001) 8, 2010 m. spalio
ir ataskaitų rinkinį dėl politinių partijų CDL-PI(2016)003.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti naują sąvoką –
„parlamentinė partija“, kurios požymis būtų „turinti savo narių frakciją
Seime“. Pažymime, kad Seimo statuto aštuntajame skirsnyje nustatyti Seimo frakcijų formavimo principai bei procedūros frakcijos formavimo niekaip nesieja su Seimo narių naryste politinėje partijoje. Priešingai, Seimo statuto 38 straipsnio 1 dalyje (pakartojant konstitucinį Seimo narių laisvo mandato principą) įtvirtinta, kad „Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų“. Pagal šią nuostatą frakciją gali sudaryti vienos politinės partijos nariai, kelių politinių partijų nariai, taip pat politinių partijų nariai kartu su politinėms partijoms nepriklausančiais Seimo nariais. Taigi, politinės partijos požymis „turinti savo narių frakciją Seime“ neatitiktų Seimo nario laisvo mandato principo, be to, įvertinus frakcijų sudarymo galimybes, būtų neaiškus ir praktikoje sunkiai pritaikomas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau, kaip 7 nariai (Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalis). Taigi, politinė partija, kurios sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo daugiau nei 5% balsų, o šiame sąraše iškelti kandidatai gavo Seimo narių mandatų, būtų nelaikoma parlamentine partiją, jei Seimo nariais būtų 6 ar mažiau tos partijos nariai, negalintys sudaryti frakcijos. 2. Projekto
valstybės biudžeto asignavimų skyrimo politinėms partijoms sąlygą –
„proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui“.
Ši sąlyga diskutuotina keliais aspektais (tai atitinkamai taikoma ir šios dalies sąlygai apie politinės partijos narius, išrinktus savivaldybių tarybų nariais):
penktajame skirsnyje apibrėžiant politinių partijų teisę kelti kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose bei kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, reikalavimai kandidatui niekaip nesiejami su jo naryste jį keliančioje politinėje partijoje. Taigi, politinė partija gali kelti kandidatais savo narius, jokiai partijai nepriklausančius asmenis, o taip pat – ir kitų politinių partijų narius. Be to, politinės partijos narys gali išsikelti save vienmandatėje rinkimų apygardoje ir būti išrinktas nesiejant jo asmens su naryste partijoje. Priklausymo partijai (narystės) požymio siejimas su išrinkimu į Lietuvos Respublikos Seimą tiesiogiai neatspindi politinės partijos palaikymo ir nėra tiesiogiai proporcingas partijos indėliui į rinkimų rezultatus;
nėra aišku, ar jos būtų taikomos (t.y. valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi) pagal Seimo narių priklausymą politinėms partijoms jų išrinkimo metu, ar ir pagal narystę politinėje partijoje po Seimo rinkimų. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatos atitinkamai tikslintinos, o jei būtų nurodytas partijos nario buvimas Seimo nariu nepriklausomai nuo narystės pradžios momento, projektas pildytinas nuostatomis dėl valstybės dotacijos perskaičiavimo pasikeitus Seimo nario partiškumui. 3.
2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos yra neaiškios, neapibrėžtos ir nekonkrečios, todėl nėra aišku, kaip turėtų būti taikomos praktikoje:
parlamentinė partija ar jos frakcija suskyla“ yra konstruojama neapibrėžtomis neteisinėmis kategorijomis ir dėl šio neapibrėžtumo negalėtų sukelti teisinių pasekmių. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ nenumato politinės partijos, kaip juridinio asmens, „skilimo“. Seimo statute taip pat nėra nuostatų, reglamentuojančių Seimo frakcijų „skilimą“, jungimąsi ar pertvarkymą. Pagal Seimo statuto aštuntojo skirsnio nuostatas frakcijos įsikuria ir išyra, o įkuriamos yra ne partiniu pagrindu, o Seimo narių laisva valia, todėl negali egzistuoti tokia teisinė kategorija kaip „jos frakcija“;
ir šios dalies kategorijos „nauja parlamentinė partija“, „buvusi partija“;
nebūtinai turi įsikurti naujos frakcijos, o jeigu įsikuria – nebūtinai tos frakcijos pagrindu, ir nebūtinai dvi. 4. Apibendrintai įvertinus projekto nuostatas bei atsižvelgiant į šios išvados 1-3 pastabas darytina išvada, kad projekte siūloma iš esmės keisti politinių partijų finansavimo modelį ir nustatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms būtų paskirstomi ne pagal rinkėjų balsus o pagal faktinį partijų atstovavimą Seime bei savivaldybėse, nepriklausomai nuo rinkėjų balsų, paduotų rinkimuose už tų partijų kandidatus. Siūlomas esminis reglamentavimo pakeitimas vertintinas kaip fragmentiškas, neatspindintis daugelio partiškumo, priklausymo frakcijoms ir pan. aspektų, turinčių esminę įtaką taikant naująjį politinių partijų finansavimo modelį.
Projektas iš esmės tikslintinas aiškiai apibrėžiant finansavimo kriterijų sąsają su Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario priklausymu konkrečiai partijai, nustatant aiškų narystės kriterijaus taikymo momentą bei narystės pasikeitimo įtaką valstybės biudžeto asignavimų skyrimui. 5. Projekto
įtvirtintus Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus nustatyti politinei partijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų asignavimų dydį (priimti sprendimus) ir šioje dalyje nustatytu laiku skiriamas lėšas pervesti politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Toks teisinis reguliavimas neatitinka kečiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad „Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms numatomi Lietuvos Respublikos kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir skiriami per Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomą atskirą biudžeto programą (šio straipsnio 1 dalis). Valstybės biudžete nustatoma bendra valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms suma (šio straipsnio
rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede politinėms partijoms numatytų 5 502 tūkst. Eur. asignavimų valdytoja. Taigi, tik ši institucija gali priimti sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skirimo (ar jų neskirimo esant keičiamo įstatymo numatytiems pagrindams) politinės partijos veiklai. 6. Projektu atsisakoma galiojančios keičiančio įstatymo nuostatos, pagal kurią valstybės biudžeto asignavimai skirstomi ir pagal rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus.
Nėra aiškų, kodėl iš trejų rinkimų, kurių rezultatai lemia valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą politinėms partijomis, pasirenkami tik Seimo rinkimų bei savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projektu politinių partijų finansavimo modelis keičiamas iš esmės, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įvertinant pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės biudžeto asignavimus gaunančių politinių partijų teisėtų lūkesčių apsaugą, siūlytina politinių partijų finansavimo modelį keisti nuosekliai bei nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas artimiausiam rinkimų į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų bei Seimo rinkimų ciklui, kuriam pasibaigus dabartinį finansavimo modelį visiškai pakeistų naujasis. 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 89.2. punktu projekto 1 straipsnio pavadinimas keistinas į “2 straipsnio pakeitimas”, o pakeitimų esmėje dėstoma atskiromis dalimis, 1 dalyje nurodant straipsnio papildymą nauja
direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti naują sąvoką –
„parlamentinė partija“, kurios požymiai būtų: 1) partijos narių sudaryta
frakcija Seime, 2) tokia frakcija atstovautų partijai. Manome, kad šių požymių visuma sąlygoja tai, kad vertinamas apibrėžimas praktikoje būtų taikomas (t.y. partija galėtų būti laikoma „parlamentine partija“) itin siaurais atvejais arba negalėtų būti taikomas apskritai. Pirma, pagal Seimo statuto 38 straipsnio 1 dalies nuostatą (pakartojančią konstitucinį Seimo narių laisvo mandato principą) „Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų“ frakciją gali sudaryti vienos politinės partijos nariai, kelių politinių partijų nariai, taip pat politinių partijų nariai kartu su politinėms partijoms nepriklausančiais Seimo nariais. Taigi, jeigu narystės partijoje pagrindu sudarytai Seimo frakcijai priklausytų nors vienas kitos partijos narys ar jokiai partijai nepriklausantis Seimo narys, tokia partija pagal apibrėžimą galimai negalėtų būti laikoma „parlamentine partija“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau, kaip 7 nariai (Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalis). Taigi, politinė partija, kurios sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo daugiau nei 5% balsų, o šiame sąraše iškelti kandidatai gavo Seimo narių mandatų, būtų nelaikoma parlamentine partiją, jei Seimo nariais būtų 6 ar mažiau tos partijos nariai, negalintys sudaryti frakcijos. Antra, požymis „politinei partijai atstovaujanti frakcija“ vertintinas kaip negalintis egzistuoti, t.y. praktikoje neįgyvendinamas.
Kaip jau buvo minėta, Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Tokio vienijimosi laisva valia pagrindas gali būti priklausymas politinei partijai arba , pavyzdžiui, deklaruotas partijos programos palaikymas, tačiau tokia frakcija pagal Konstituciją negali atstovauti politinei partijai. Frakciją sudaro Seimo nariai, kurių konstitucinis laisvo mandato principas (Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis) suponuoja atstovavimą tik visai Tautai, taigi, nei atskirai, nei frakcijoje ar kitoje grupėje Seimo nariai negali atstovauti nei politinei partijai, nei kitai atskirai apibrėžtai organizacijai ar grupei. Šio principo turinį ne kartą yra aiškinęs Konstitucinis Teismas: „Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai“, „Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais“ (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d., 1999 m. lapkričio 9 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados). 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje vartojama tarpusavyje nesuderinta ir dėl to dalinai neaiški ir diskutuotina terminija. Valstybės biudžeto asignavimų skyrimo politinėms partijoms sąlygos yra nustatomos dvejopai – pagal partijos iškeltų kandidatų, išrinktų Seimo nariais skaičių bei pagal partijos narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais skaičių.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme apibrėžiant politinių partijų teisę kelti kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose bei kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, reikalavimai kandidatui niekaip nesiejami su jo naryste jį keliančioje politinėje partijoje. Taigi, politinė partija gali kelti kandidatais savo narius, jokiai partijai nepriklausančius asmenis, o taip pat – ir kitų politinių partijų narius. Be to, politinės partijos narys gali išsikelti save vienmandatėje rinkimų apygardoje ir būti išrinktas nesiejant jo asmens su naryste partijoje. Priklausymo partijai (narystės) požymio siejimas su išrinkimu į savivaldybės tarybą tiesiogiai neatspindi politinės partijos palaikymo ir nėra tiesiogiai proporcingas partijos indėliui į rinkimų rezultatus. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jos būtų taikomos (t.y. valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi) pagal savivaldybių tarybų narių priklausymą politinėms partijoms jų išrinkimo metu, ar ir pagal narystę politinėje partijoje po savivaldybių tarybų rinkimų. 3. Projekto
įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatos yra neaiškios, neapibrėžtos ir nekonkrečios, todėl nėra aišku, kaip turėtų būti taikomos praktikoje:
parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla“ yra konstruojama neapibrėžtomis neteisinėmis kategorijomis ir dėl šio neapibrėžtumo negalėtų sukelti teisinių pasekmių. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ nenumato politinės partijos, kaip juridinio asmens, „skilimo“.
Seimo statute taip pat nėra nuostatų, reglamentuojančių Seimo frakcijų „skilimą“, jungimąsi ar pertvarkymą. Pagal Seimo statuto aštuntojo skirsnio nuostatas frakcijos įsikuria ir išyra;
ir kategorija „buvusi partija“;
nebūtinai turi įsikurti naujos frakcijos, o jeigu įsikuria – nebūtinai dvi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Kęstutis Bartkevičius, Bronius Markauskas pavaduojantis Valių Ąžuolą, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
partija“, kurios požymis būtų „turinti savo narių frakciją Seime“. Pažymime, kad Seimo statuto aštuntajame skirsnyje nustatyti Seimo frakcijų formavimo principai bei procedūros frakcijos formavimo niekaip nesieja su Seimo narių naryste politinėje partijoje. Priešingai, Seimo statuto 38 straipsnio 1 dalyje (pakartojant konstitucinį Seimo narių laisvo mandato principą) įtvirtinta, kad „Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų“. Pagal šią nuostatą frakciją gali sudaryti vienos politinės partijos nariai, kelių politinių partijų nariai, taip pat politinių partijų nariai kartu su politinėms partijoms nepriklausančiais Seimo nariais.
Taigi, politinės partijos požymis „turinti savo narių frakciją Seime“ neatitiktų Seimo nario laisvo mandato principo, be to, įvertinus frakcijų sudarymo galimybes, būtų neaiškus ir praktikoje sunkiai pritaikomas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau, kaip 7 nariai (Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalis). Taigi, politinė partija, kurios sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo daugiau nei 5% balsų, o šiame sąraše iškelti kandidatai gavo Seimo narių mandatų, būtų nelaikoma parlamentine partiją, jei Seimo nariais būtų 6 ar mažiau tos partijos nariai, negalintys sudaryti frakcijos. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
valstybės biudžeto asignavimų skyrimo politinėms partijoms sąlygą –
„proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais,
skaičiui“. Ši sąlyga diskutuotina keliais aspektais (tai atitinkamai taikoma ir šios dalies sąlygai apie politinės partijos narius, išrinktus savivaldybių tarybų nariais): 2.1.Seimo rinkimų įstatymo penktajame skirsnyje apibrėžiant politinių partijų teisę kelti kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose bei kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, reikalavimai kandidatui niekaip nesiejami su jo naryste jį keliančioje politinėje partijoje. Taigi, politinė partija gali kelti kandidatais savo narius, jokiai partijai nepriklausančius asmenis, o taip pat – ir kitų politinių partijų narius. Be to, politinės partijos narys gali išsikelti save vienmandatėje rinkimų apygardoje ir būti išrinktas nesiejant jo asmens su naryste partijoje.
Priklausymo partijai (narystės) požymio siejimas su išrinkimu į Lietuvos Respublikos Seimą tiesiogiai neatspindi politinės partijos palaikymo ir nėra tiesiogiai proporcingas partijos indėliui į rinkimų rezultatus;
projektą iniciatoriams patobulinti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12
2.2. iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jos būtų taikomos (t.y. valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi) pagal Seimo narių priklausymą politinėms partijoms jų išrinkimo metu, ar ir pagal narystę politinėje partijoje po Seimo rinkimų. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatos atitinkamai tikslintinos, o jei būtų nurodytas partijos nario buvimas Seimo nariu nepriklausomai nuo narystės pradžios momento, projektas pildytinas nuostatomis dėl valstybės dotacijos perskaičiavimo pasikeitus Seimo nario partiškumui. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos yra neaiškios, neapibrėžtos ir nekonkrečios, todėl nėra aišku, kaip turėtų būti taikomos praktikoje:
partija ar jos frakcija suskyla“ yra konstruojama neapibrėžtomis neteisinėmis kategorijomis ir dėl šio neapibrėžtumo negalėtų sukelti teisinių pasekmių. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ nenumato politinės partijos, kaip juridinio asmens,
„skilimo“. Seimo statute taip pat nėra nuostatų, reglamentuojančių Seimo frakcijų
„skilimą“, jungimąsi ar pertvarkymą.
Pagal Seimo statuto aštuntojo skirsnio nuostatas frakcijos įsikuria ir išyra, o įkuriamos yra ne partiniu pagrindu, o Seimo narių laisva valia, todėl negali egzistuoti tokia teisinė kategorija kaip „jos frakcija“;
projektą iniciatoriams patobulinti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12
neapibrėžtos ir šios dalies kategorijos „nauja parlamentinė partija“, „buvusi partija“;
projektą iniciatoriams patobulinti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12
frakcijai nebūtinai turi įsikurti naujos frakcijos, o jeigu įsikuria – nebūtinai tos frakcijos pagrindu, ir nebūtinai dvi. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatas bei atsižvelgiant į šios išvados 1-3 pastabas darytina išvada, kad projekte siūloma iš esmės keisti politinių partijų finansavimo modelį ir nustatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms būtų paskirstomi ne pagal rinkėjų balsu, o pagal faktinį partijų atstovavimą Seime bei savivaldybėse, nepriklausomai nuo rinkėjų balsų, paduotų rinkimuose už tų partijų kandidatus. Siūlomas esminis reglamentavimo pakeitimas vertintinas kaip fragmentiškas, neatspindintis daugelio partiškumo, priklausymo frakcijoms ir pan. aspektų, turinčių esminę įtaką taikant naująjį politinių partijų finansavimo modelį. Projektas iš esmės tikslintinas aiškiai apibrėžiant finansavimo kriterijų sąsają su Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario priklausymu konkrečiai partijai, nustatant aiškų narystės kriterijaus taikymo momentą bei narystės pasikeitimo įtaką valstybės biudžeto asignavimų skyrimui. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12
5.
panaikinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus nustatyti politinei partijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų asignavimų dydį (priimti sprendimus) ir šioje dalyje nustatytu laiku skiriamas lėšas pervesti politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Toks teisinis reguliavimas neatitinka kečiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad „Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms numatomi Lietuvos Respublikos kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir skiriami per Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomą atskirą biudžeto programą (šio straipsnio 1 dalis). Valstybės biudžete nustatoma bendra valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms suma (šio straipsnio 2 dalis). Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede politinėms partijoms numatytų 5 502 tūkst. Eur. asignavimų valdytoja. Taigi, tik ši institucija gali priimti sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo (ar jų neskyrimo esant keičiamo įstatymo numatytiems pagrindams) politinės partijos veiklai. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo nuostatos, pagal kurią valstybės biudžeto asignavimai skirstomi ir pagal rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Nėra aiškų, kodėl iš trejų rinkimų, kurių rezultatai lemia valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą politinėms partijomis, pasirenkami tik Seimo rinkimų bei savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12
7.
projektu politinių partijų finansavimo modelis keičiamas iš esmės, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įvertinant pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės biudžeto asignavimus gaunančių politinių partijų teisėtų lūkesčių apsaugą, siūlytina politinių partijų finansavimo modelį keisti nuosekliai bei nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas artimiausiam rinkimų į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų bei Seimo rinkimų ciklui, kuriam pasibaigus dabartinį finansavimo modelį visiškai pakeistų naujasis. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 89.2. punktu projekto 1 straipsnio pavadinimas keistinas į “2 straipsnio pakeitimas”, o pakeitimų esmėje dėstoma atskiromis dalimis, 1 dalyje nurodant straipsnio papildymą nauja 4 dalimi, o
projektą iniciatoriams patobulinti12 Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-06-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir
Projektas) pažymime, kad Europos Sąjungos teisė nacionalinių partijų finansavimo klausimų nereglamentuoja. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad dėl politinių partijų finansavimo ne kartą yra pasisakyta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos bei Ministrų Komiteto rekomendacijose[¹], Europos Tarybos įsteigtos Europos komisijos kovai už demokratiją (Venecijos komisijos) gairėse ir ataskaitose[²].
Nors valstybės naudojasi plačia diskrecijos laisve nustatant partijų finansavimo sistemas, tačiau politinių partijų finansavimo taisyklėmis turi būti užtikrinta demokratija ir politinis pliuralizmas. Viešojo finansavimo paskirstymas turi būti objektyvus, sąžiningas ir pagrįstas. Siekiant užtikrinti politinį pliuralizmą ir lygias galimybes skirtingoms politinėms jėgoms valstybės yra skatinamos skirti viešą finansavimą ne tik parlamente atstovaujamoms partijoms, bet ir kitoms partijoms, kurios atstovauja elektoratą (pvz., surenka tam tikrą balsų skaičių rinkimuose). Įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktas pastabas svarstytina, ar Projektu siūloma įtvirtinti politiniu partijų finansavimo sistema tinkamai užtikrins demokratijos ir politinio pliuralizmo principų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.) Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau
I-606 2 ir
Rimanto Sinkevičiaus pasiūlymui ir pritaria Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadoje suformuluotiems teikiamo projekto trūkumams, nes:
rinkėjų paduoti balsai nei laimėti mandatai, kadangi vienam mandatui gauti savivaldybių tarybų rinkimuose skirtingose savivaldybėse reikalingas skirtingas balsų skaičius, Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardos per pakartotinį balsavimą mandatas gali būti laimimas labai maža balsų persvara
2 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.)
terminai, iki kada valstybės biudžeto asignavimai pervedami politinėms partijoms (šiuo metu galiojančio Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalis) bei tai, kad VRK turi nustatyti kiekvienai partijai skiriamų asignavimų dydį. Tokiu atveju, valstybės biudžeto asignavimai iš viso negalėtų būti skiriami politinėms partijoms. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti3 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.)
neskirti valstybės biudžeto asignavimų šiurkščius pažeidimus padariusioms politinėms partijoms ar toms, kurioms pradėta likvidavimo procedūra, įskaitant teismo sprendimu už netinkamą veiklą. Priėmus aptariamą projektą, gali susiklostyti situacija, kai šiurkštų įstatymo pažeidimą padariusios ar teismo sprendimu likviduojamos politinės partijos nariai įsteigs naują politinę partiją, jos nariai įkurs naują frakciją ir išsaugos politinei partijai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomo projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalys yra tapačios, tai yra 1 dalyje nurodyta, kurios partijos turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus, 2 dalyje – kad valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančioms partijoms. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti4 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.)
į rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Pakeitus asignavimų skirstymo tvarką iš esmės keičiamos proporcijos: Seimo rinkimų rezultatai turėtų 67 proc., o savivaldybių tarybų rinkimų – 33 proc. įtakos. Šiuo metu[3] Seimo rinkimuose paduoti balsai sudaro 60 proc. (daugiamandatėje apygardoje apie 23 proc. balsų, vienmandatėse (įskaitant pakartotinį balsavimą) – 37 proc.), savivaldybių tarybų rinkimų – 19 proc., rinkimų į Europos Parlamentą - 21 proc. visų rinkėjų balsų. Taigi savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų įtaka būtų ženkliai padidinta. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti5 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.)
5Neaiškios sąvokos: „parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla“,
„tautinių mažumų partija“. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti
6 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.) 6.
2-644(1.5.)
6Kiti siūlomo reguliavimo trūkumai:
a) Kadangi politinės partijos kandidatais gali kelti ne tik savo narius, pagal siūlomą įstatymo 21 straipsnio 3 dalį nėra aišku, ar valstybės biudžeto asignavimai skirstomi politinėms partijoms pagal jų iškeltų kandidatų, išrinktų Seimo ar savivaldybių tarybų nariais, skaičių, ar pagal partijos narių, išrinktų Seimo ar savivaldybių tarybų nariais, skaičių, ir kuriuo momentu narystė partijoje tikrinama: rinkimų metu, skirstant asignavimus, bei kaip skirstomi asignavimai tuo atveju, jei kandidatą kėlė kelios politinės partijos.
b) Kadangi Seimo frakcijai gali priklausyti ne tik partijos iškelti kandidatai, bet ir išsikėlę bei kitų partijų iškelti kandidatai, pagal siūlomą įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, nėra aišku, kaip „frakcijos skilimo metu“ skaičiuojami jos nariai (visi, tik partijos kelti) ir kaip skaičiuojami naujų frakcijų nariai (ar vertinamas jų iškėlimo faktas bei narystė konkrečioje partijoje, jei taip, kuriuo momentu narystė partijoje vertinama). Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti7 Teisingumo ministerija 2018-06-15 Nr. g-2018-63041 Kadangi Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą organizavimo ir vykdymo, politinių partijų steigimosi, registravimo ir veiklos srityse, pagal kompetenciją pateikiu preliminarų vertinimą Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau – projektas). Dėl Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio:
nauja sąvoka „parlamentinė partija“ būtinybę, kadangi tokios partijos vienintelė išskirtinė savybė būtų narių frakcijos turėjimas Lietuvos Respublikos Seime. Pažymėtina, kad Seimo frakcijų formavimo tvarka nustatyta Seimo statute.
Politinių partijų įstatymo paskirtis visiškai kitokia - įstatymas reglamentuoja visų politinių partijų, tai yra tokių juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija, steigimą, veiklą, teises, pabaigos ir pertvarkymo ypatumus, finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką. Siekdami teisėkūros sistemiškumo principo, siūlytume „parlamentinės partijos“ apibrėžimą, jeigu tokiam bus pritarta, įtvirtinti Seimo statute. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti8
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktą 1 pastabą dėl Seimo nario laisvo mandato principo, pateikiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo poziciją - pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimą sudaro Tautos atstovai – Seimo nariai. Konstitucinis Seimo nario – Tautos atstovo statusas reiškia, kad Seimo narys nėra kurios nors teritorinės bendruomenės, piliečių bendrijos ar grupės, politinės partijos ar kurios nors kitos organizacijos atstovas; jis atstovauja visai Tautai ir Seimo nario mandatas negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais. Atsižvelgiant į tai, Seimo narių narystė politinėje partijoje neturėtų būti grindžiama/paremta Seimo frakcijos formavimo pagrindu. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti9 Teisingumo ministerija 2018-06-15 Nr. g-2018-63042 Dėl Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio: 1.
Siūlytina apsvarstyti, ar pagal naujai siūlomą reguliavimą valstybės biudžeto asignavimų skyrimas politinėms partijoms proporcingai jų narių skaičiui Seime bei papildomu kriterijumi laikant savivaldybių tarybose dirbančių partijos narių skaičių, nebūtų pažeidžiami demokratijos ir politinių partijų lygiateisiškumo principai, nes valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkimų į Europos
10
tvarka turėtų būti registruojama nauja parlamentinė partija, jei
„parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla“. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti
11
iš esmės pakeisti politinių partijų finansavimo modelį, tačiau nei pačiame projekte, nei lydimoje medžiagoje valstybės biudžeto lėšų paskirstymo tvarka nenumatyta. Todėl lieka neaišku, kokia institucija priims sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo, kokiais terminais bus skiriamos ir kur pervedamos lėšos ir pan. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti12
siūloma panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus skirstyti valstybės biudžeto lėšas politinėms partijoms, turėtų būti keičiamas ne tik galiojančio Politinių partijų įstatymo 20 straipsnis, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Seimo narys Rimantas Sinkevičius 2018-06-132 Argumentai: Pasiūlytame projekte turėtų būti patikslinta, kokiu laikotarpiu dalinamas finansavimas suskilusioms partijoms ir tiksliau apibrėžtos šio paskirstymo proporcijos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos nepakankamai aktyviai dalyvauja politiniame valstybės gyvenime, tikslinga jų partijoms sudaryti palankesnes biudžetinio finansavimo prielaidas. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka
įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms. 3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai Valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui. 4.
suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių - Seimo narių nei buvusi partija, Valstybės biudžeto asignavimų dalis paskirta buvusiai partijai už išrinktus Seimo narius iki kitų Seimo rinkimų padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime. 5. Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų partijoms skiriami Valstybės biudžeto asignavimai pagal šio straipsnio 3 dalį didinami
projektą iniciatoriams patobulinti
pasiūlymai: Negauta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –4, susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Kęstutis Bartkevičius, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė [1] Rekomendacija 1516(2001), Rekomendacija Rec (2003)4. [2] Žr. pvz., 2001 m. kovo 23 gaires Nr. CDL-INF (2001) 8, 2010 m. spalio
ir ataskaitų rinkinį dėl politinių partijų CDL-PI(2016)003. [3] Pagal 2018 m. balandžio 10 d. VRK sprendimą Nr. Sp-42 „Dėl 2018 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Juozas Olekas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėjai Ona Buišienė, Pranas Žukauskas, Teisingumo ministerijos viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Žana Jerochovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti naują sąvoką – „parlamentinė partija“, kurios požymis būtų „turinti savo narių frakciją Seime“. Pažymime, kad Seimo statuto aštuntajame skirsnyje nustatyti Seimo frakcijų formavimo principai bei procedūros frakcijos formavimo niekaip nesieja su Seimo narių naryste politinėje partijoje. Priešingai, Seimo statuto 38 straipsnio 1 dalyje (pakartojant konstitucinį Seimo narių laisvo mandato principą) įtvirtinta, kad „Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų“.
Pagal šią nuostatą frakciją gali sudaryti vienos politinės partijos nariai, kelių politinių partijų nariai, taip pat politinių partijų nariai kartu su politinėms partijoms nepriklausančiais Seimo nariais. Taigi, politinės partijos požymis „turinti savo narių frakciją Seime“ neatitiktų Seimo nario laisvo mandato principo, be to, įvertinus frakcijų sudarymo galimybes, būtų neaiškus ir praktikoje sunkiai pritaikomas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau, kaip 7 nariai (Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalis). Taigi, politinė partija, kurios sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo daugiau nei 5% balsų, o šiame sąraše iškelti kandidatai gavo Seimo narių mandatų, būtų nelaikoma parlamentine partiją, jei Seimo nariais būtų 6 ar mažiau tos partijos nariai, negalintys sudaryti frakcijos. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabas, Komitetas siūlo projekto straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Parlamentinė partija – politinė partija, turinti savo narių
laisva valia sudarytą ir jai atstovaujančią frakciją Lietuvos Respublikos Seime.“
2
valstybės biudžeto asignavimų skyrimo politinėms partijoms sąlygą –
„proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais,
skaičiui“.
Ši sąlyga diskutuotina keliais aspektais (tai atitinkamai taikoma ir šios dalies sąlygai apie politinės partijos narius, išrinktus savivaldybių tarybų nariais): 2.1.Seimo rinkimų įstatymo penktajame skirsnyje apibrėžiant politinių partijų teisę kelti kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose bei kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, reikalavimai kandidatui niekaip nesiejami su jo naryste jį keliančioje politinėje partijoje. Taigi, politinė partija gali kelti kandidatais savo narius, jokiai partijai nepriklausančius asmenis, o taip pat – ir kitų politinių partijų narius. Be to, politinės partijos narys gali išsikelti save vienmandatėje rinkimų apygardoje ir būti išrinktas nesiejant jo asmens su naryste partijoje. Priklausymo partijai (narystės) požymio siejimas su išrinkimu į Lietuvos Respublikos Seimą tiesiogiai neatspindi politinės partijos palaikymo ir nėra tiesiogiai proporcingas partijos indėliui į rinkimų rezultatus;
Pritarti iš dalies Komitetas siūlo 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų
veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui.“ Ši nuostata įsigaliotų nuo kitos kadencijos pradžios.
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-122 2.2. iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jos būtų taikomos (t.y. valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi) pagal Seimo narių priklausymą politinėms partijoms jų išrinkimo metu, ar ir pagal narystę politinėje partijoje po Seimo rinkimų. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatos atitinkamai tikslintinos, o jei būtų nurodytas partijos nario buvimas Seimo nariu nepriklausomai nuo narystės pradžios momento, projektas pildytinas nuostatomis dėl valstybės dotacijos perskaičiavimo pasikeitus Seimo nario partiškumui. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie 2 TD pastabos. 4
straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos yra neaiškios, neapibrėžtos ir nekonkrečios, todėl nėra aišku, kaip turėtų būti taikomos praktikoje:
partija ar jos frakcija suskyla“ yra konstruojama neapibrėžtomis neteisinėmis kategorijomis ir dėl šio neapibrėžtumo negalėtų sukelti teisinių pasekmių. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ nenumato politinės partijos, kaip juridinio asmens,
„skilimo“. Seimo statute taip pat nėra nuostatų, reglamentuojančių Seimo
frakcijų „skilimą“, jungimąsi ar pertvarkymą.
Pagal Seimo statuto aštuntojo skirsnio nuostatas frakcijos įsikuria ir išyra, o įkuriamos yra ne partiniu pagrindu, o Seimo narių laisva valia, todėl negali egzistuoti tokia teisinė kategorija kaip „jos frakcija“; Pritarti iš dalies Projekto 1 ir 2 straipsnio nuostatos patobulintos. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-122
ir šios dalies kategorijos „nauja parlamentinė partija“, „buvusi partija“; Pritarti Projekto 1 ir 2 straipsnio nuostatos patobulintos. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-122
frakcijai nebūtinai turi įsikurti naujos frakcijos, o jeigu įsikuria – nebūtinai tos frakcijos pagrindu, ir nebūtinai dvi. Atsižvelgti7
nuostatas bei atsižvelgiant į šios išvados 1-3 pastabas darytina išvada, kad projekte siūloma iš esmės keisti politinių partijų finansavimo modelį ir nustatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms būtų paskirstomi ne pagal rinkėjų balsu, o pagal faktinį partijų atstovavimą Seime bei savivaldybėse, nepriklausomai nuo rinkėjų balsų, paduotų rinkimuose už tų partijų kandidatus. Siūlomas esminis reglamentavimo pakeitimas vertintinas kaip fragmentiškas, neatspindintis daugelio partiškumo, priklausymo frakcijoms ir pan. aspektų, turinčių esminę įtaką taikant naująjį politinių partijų finansavimo modelį. Projektas iš esmės tikslintinas aiškiai apibrėžiant finansavimo kriterijų sąsają su Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario priklausymu konkrečiai partijai, nustatant aiškų narystės kriterijaus taikymo momentą bei narystės pasikeitimo įtaką valstybės biudžeto asignavimų skyrimui. Pritarti Nuostatos patobulintos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujas finansavimo modelis įsigaliotų nuo kitos kadencijos pradžios.
8
panaikinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus nustatyti politinei partijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų asignavimų dydį (priimti sprendimus) ir šioje dalyje nustatytu laiku skiriamas lėšas pervesti politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Toks teisinis reguliavimas neatitinka kečiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad „Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms numatomi Lietuvos Respublikos kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir skiriami per Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomą atskirą biudžeto programą (šio straipsnio 1 dalis). Valstybės biudžete nustatoma bendra valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms suma (šio straipsnio 2 dalis). Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede politinėms partijoms numatytų 5 502 tūkst. Eur. asignavimų valdytoja. Taigi, tik ši institucija gali priimti sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo (ar jų neskyrimo esant keičiamo įstatymo numatytiems pagrindams) politinės partijos veiklai. Pritarti Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 1d. keičiamo
įstatymo nuostatos, pagal kurią valstybės biudžeto asignavimai skirstomi ir pagal rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Nėra aiškų, kodėl iš trejų rinkimų, kurių rezultatai lemia valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą politinėms partijomis, pasirenkami tik Seimo rinkimų bei savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai.
Nepritarti Iniciatorių nuomone pagrindiniu politinių partijų finansavimo paskirstymo kriterijumi turėtų būti jų parlamentinė veikla ir darbas savivaldoje. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą Valstybės biudžeto skirti asignavimai paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių skaičiui Lietuvos Respublikos Seime. Taip pat atsižvelgiant į jau susiklosčiusias tradicijas bei į tai, kad iš savivaldybių biudžetų nėra remiama partijų veikla, papildomu kriterijumi galėtų būti savivaldybių tarybose dirbančių partijos narių skaičius. 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektu politinių partijų finansavimo modelis keičiamas iš esmės, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įvertinant pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės biudžeto asignavimus gaunančių politinių partijų teisėtų lūkesčių apsaugą, siūlytina politinių partijų finansavimo modelį keisti nuosekliai bei nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas artimiausiam rinkimų į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų bei Seimo rinkimų ciklui, kuriam pasibaigus dabartinį finansavimo modelį visiškai pakeistų naujasis. Pritarti Komitetas pritarė Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymui ir jį patobulino. 11
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 89.2. punktu projekto 1 straipsnio pavadinimas keistinas į “2 straipsnio pakeitimas”, o pakeitimų esmėje dėstoma atskiromis dalimis, 1 dalyje nurodant straipsnio papildymą nauja 4 dalimi, o 2 dalyje – 4-10 straipsnio dalių pernumeravimą. Pritarti Komitetas patobulino projekto 1 straipsnį.
12 Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-06-15 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir
Projektas) pažymime, kad Europos Sąjungos teisė nacionalinių partijų finansavimo klausimų nereglamentuoja. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad dėl politinių partijų finansavimo ne kartą yra pasisakyta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos bei Ministrų Komiteto rekomendacijose[¹], Europos Tarybos įsteigtos Europos komisijos kovai už demokratiją (Venecijos komisijos) gairėse ir ataskaitose[²]. Nors valstybės naudojasi plačia diskrecijos laisve nustatant partijų finansavimo sistemas, tačiau politinių partijų finansavimo taisyklėmis turi būti užtikrinta demokratija ir politinis pliuralizmas. Viešojo finansavimo paskirstymas turi būti objektyvus, sąžiningas ir pagrįstas. Siekiant užtikrinti politinį pliuralizmą ir lygias galimybes skirtingoms politinėms jėgoms valstybės yra skatinamos skirti viešą finansavimą ne tik parlamente atstovaujamoms partijoms, bet ir kitoms partijoms, kurios atstovauja elektoratą (pvz., surenka tam tikrą balsų skaičių rinkimuose). Įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktas pastabas svarstytina, ar Projektu siūloma įtvirtinti politiniu partijų finansavimo sistema tinkamai užtikrins demokratijos ir politinio pliuralizmo principų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgti Iniciatoriai rėmėsi kitų šalių patirtimi.
Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Juodkalnijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Pietų Korėjoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir kitur pagrindinis valstybės lėšų paskirstymo kriterijus yra parlamente turimų narių skaičius. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-192 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau
Rimanto Sinkevičiaus pasiūlymui ir pritaria Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadoje suformuluotiems teikiamo projekto trūkumams, nes:
1VRK nuomone,
rinkėjų palaikymą politinėms partijoms labiau atspindi rinkėjų paduoti balsai nei laimėti mandatai, kadangi vienam mandatui gauti savivaldybių tarybų rinkimuose skirtingose savivaldybėse reikalingas skirtingas balsų skaičius, Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardos per pakartotinį balsavimą mandatas gali būti laimimas labai maža balsų persvara (teoriškai vieno balso).
Nepritarti Tokia praktika, kai pagrindinis valstybės lėšų paskirstymo kriterijus yra parlamente turimų narių skaičius, sutinkama ir kt. šalyse. 2 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
terminai, iki kada valstybės biudžeto asignavimai pervedami politinėms partijoms (šiuo metu galiojančio Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalis) bei tai, kad VRK turi nustatyti kiekvienai partijai skiriamų asignavimų dydį. Tokiu atveju, valstybės biudžeto asignavimai iš viso negalėtų būti skiriami politinėms partijoms. Pritarti Žr. Seimo narės G. Skaistės pasiūlymą ir komiteto patobulintą variantą. 3 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
neskirti valstybės biudžeto asignavimų šiurkščius pažeidimus padariusioms politinėms partijoms ar toms, kurioms pradėta likvidavimo procedūra, įskaitant teismo sprendimu už netinkamą veiklą. Priėmus aptariamą projektą, gali susiklostyti situacija, kai šiurkštų įstatymo pažeidimą padariusios ar teismo sprendimu likviduojamos politinės partijos nariai įsteigs naują politinę partiją, jos nariai įkurs naują frakciją ir išsaugos politinei partijai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomo projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalys yra tapačios, tai yra 1 dalyje nurodyta, kurios partijos turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus, 2 dalyje – kad valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančioms partijoms.
Nepritarti VRK priima sprendimus neskirti valstybės biudžeto asignavimų šiurkščius pažeidimus padariusioms politinėms partijoms ar toms, kurioms pradėta likvidavimo procedūra, įskaitant teismo sprendimu už netinkamą veiklą. Siūlomo projekto 2 straipsniu keičiamo 21 straipsnio 1 dalyje numatyti kriterijai, 2 dalyje – kad valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančioms partijoms. 4 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
į rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Pakeitus asignavimų skirstymo tvarką iš esmės keičiamos proporcijos: Seimo rinkimų rezultatai turėtų 67 proc., o savivaldybių tarybų rinkimų – 33 proc. įtakos. Šiuo metu [3] Seimo rinkimuose paduoti balsai sudaro 60 proc. (daugiamandatėje apygardoje apie 23 proc. balsų, vienmandatėse (įskaitant pakartotinį balsavimą) – 37 proc.), savivaldybių tarybų rinkimų – 19 proc., rinkimų į Europos Parlamentą - 21 proc. visų rinkėjų balsų. Taigi savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų įtaka būtų ženkliai padidinta. Nepritarti Žr. argumentus prie TD 9 pastabos. 5 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
5Neaiškios sąvokos: „parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla“,
„tautinių mažumų partija“. Atsižvelgti Projekto1 ir 2 straipsnio nuostatos patobulintos. 6 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 * 6.
Kiti siūlomo reguliavimo trūkumai:
a) Kadangi politinės partijos kandidatais gali kelti ne tik savo narius, pagal siūlomą įstatymo 21 straipsnio 3 dalį nėra aišku, ar valstybės biudžeto asignavimai skirstomi politinėms partijoms pagal jų iškeltų kandidatų, išrinktų Seimo ar savivaldybių tarybų nariais, skaičių, ar pagal partijos narių, išrinktų Seimo ar savivaldybių tarybų nariais, skaičių, ir kuriuo momentu narystė partijoje tikrinama: rinkimų metu, skirstant asignavimus, bei kaip skirstomi asignavimai tuo atveju, jei kandidatą kėlė kelios politinės partijos.
b) Kadangi Seimo frakcijai gali priklausyti ne tik partijos iškelti kandidatai, bet ir išsikėlę bei kitų partijų iškelti kandidatai, pagal siūlomą įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, nėra aišku, kaip „frakcijos skilimo metu“ skaičiuojami jos nariai (visi, tik partijos kelti) ir kaip skaičiuojami naujų frakcijų nariai (ar vertinamas jų iškėlimo faktas bei narystė konkrečioje partijoje, jei taip, kuriuo momentu narystė partijoje vertinama). Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie TD 2 pastabos. 7 Teisingumo ministerija 2018-06-151 Kadangi Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą organizavimo ir vykdymo, politinių partijų steigimosi, registravimo ir veiklos srityse, pagal kompetenciją pateikiu preliminarų vertinimą Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau – projektas). Dėl Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio:
nauja sąvoka „parlamentinė partija“ būtinybę, kadangi tokios partijos vienintelė išskirtinė savybė būtų narių frakcijos turėjimas Lietuvos Respublikos Seime. Pažymėtina, kad Seimo frakcijų formavimo tvarka nustatyta Seimo statute.
Politinių partijų įstatymo paskirtis visiškai kitokia - įstatymas reglamentuoja visų politinių partijų, tai yra tokių juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija, steigimą, veiklą, teises, pabaigos ir pertvarkymo ypatumus, finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką. Siekdami teisėkūros sistemiškumo principo, siūlytume „parlamentinės partijos“ apibrėžimą, jeigu tokiam bus pritarta, įtvirtinti Seimo statute. Nepritarti Projekte nesiūloma Seimo frakcijų formavimo tvarka, o kalbama apie atstovavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Seimo statutas apibrėžia pagrindines Seimo nario teises ir pareigas, o kitas jo teises ir pareigas-kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 8
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktą 1 pastabą dėl Seimo nario laisvo mandato principo, pateikiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo poziciją - pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimą sudaro Tautos atstovai – Seimo nariai. Konstitucinis Seimo nario – Tautos atstovo statusas reiškia, kad Seimo narys nėra kurios nors teritorinės bendruomenės, piliečių bendrijos ar grupės, politinės partijos ar kurios nors kitos organizacijos atstovas; jis atstovauja visai Tautai ir Seimo nario mandatas negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais. Atsižvelgiant į tai, Seimo narių narystė politinėje partijoje neturėtų būti grindžiama/paremta Seimo frakcijos formavimo pagrindu.
Atsižvelgti Pažymėtina, kad savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas Seimo statuto nustatyta tvarka. Projekto nuostatos patobulintos, žr. TD 1 pastabą. 9 Teisingumo ministerija 2018-06-152 Dėl Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio:
1Siūlytina apsvarstyti,
ar pagal naujai siūlomą reguliavimą valstybės biudžeto asignavimų skyrimas politinėms partijoms proporcingai jų narių skaičiui Seime bei papildomu kriterijumi laikant savivaldybių tarybose dirbančių partijos narių skaičių, nebūtų pažeidžiami demokratijos ir politinių partijų lygiateisiškumo principai, nes valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus nebūtų skiriami. Nepritarti Žr. argumentai prie TD 9 pastabos. 10
tvarka turėtų būti registruojama nauja parlamentinė partija, jei
„parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla“. Nepritarti
Politinės partijos registruojamos Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka. 11
iš esmės pakeisti politinių partijų finansavimo modelį, tačiau nei pačiame projekte, nei lydimoje medžiagoje valstybės biudžeto lėšų paskirstymo tvarka nenumatyta. Todėl lieka neaišku, kokia institucija priims sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo, kokiais terminais bus skiriamos ir kur pervedamos lėšos ir pan. Nepritarti Komitetas siūlo pritarti Seimo narės G. Skaistės pasiūlymui dėl VRK įgaliojimų skirstyti valstybės biudžeto lėšas politinėms partijoms (galiojančios įstatymo redakcijos 21 straipsnio 5 dalis). 12 Teisingumo ministerija 2018-06-15 * 4.
Kadangi projekte siūloma panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus skirstyti valstybės biudžeto lėšas politinėms partijoms, turėtų būti keičiamas ne tik galiojančio Politinių partijų įstatymo 20 straipsnis, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas. Nepritarti Teisės aktų keisti nereikia, nes Komitetas siūlo pritarti Seimo narės G. Skaistės pasiūlymui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų skirstyti valstybės biudžeto lėšas politinėms partijoms. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys Rimantas Sinkevičius 2018-06-132 Argumentai: Pasiūlytame projekte turėtų būti patikslinta, kokiu laikotarpiu dalinamas finansavimas suskilusioms partijoms ir tiksliau apibrėžtos šio paskirstymo proporcijos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos nepakankamai aktyviai dalyvauja politiniame valstybės gyvenime, tikslinga jų partijoms sudaryti palankesnes biudžetinio finansavimo prielaidas. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka
įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms. 3.
veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai Valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui. 4. Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių - Seimo narių nei buvusi partija, Valstybės biudžeto asignavimų dalis paskirta buvusiai partijai už išrinktus Seimo narius iki kitų Seimo rinkimų padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime. 5. Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų partijoms skiriami Valstybės biudžeto asignavimai pagal šio straipsnio 3 dalį didinami 1,5 karto. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Projekto 2 straipsniu keičiamo 21 straipsnio 3 dalį komitetas siūlo išdėstyti taip (patobulinto varianto 2 straipsnio 2 dalis) :
„3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių
partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui.“ Ši nuostata įsigaliotų nuo kitos kadencijos pradžios. Komitetas siūlo 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį (patobulinto varianto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalis)išdėstyti taip: „6.
Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, kurioje yra daugiau partijos narių – Seimo narių negu lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų dalis, paskirta buvusiai partijai iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime. „ Komitetas siūlo projekto
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis ) išdėstyti taip:
„7.Parlamentinėms partijoms, atstovaujančioms Lietuvoje gyvenančias
tautines mažumas, skiriami valstybės biudžeto asignavimai didinami 1,5 karto“. 2 Seimo narė Gintarė Skaistė 2018-06-221 Argumentai: išdėstyti siūlymai turėtų užtikrinti didesnį politinių partijų skaidrumą bei kokybiškesnę veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį - išbraukti ketvirtąją dalį bei pakeisti kitų dalių numeraciją ir straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos
įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės kampanijos dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus. 2. Auditorius – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka suteiktą atestuoto auditoriaus vardą. 3.
Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir be pertraukos pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus. 4. Parlamentinė partija – politinė partija turinti savo narių frakciją Lietuvos Respublikos Seime. 4. 5. Politinė partija – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. 5. 6. Politinės partijos einamoji banko sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos politinės partijos lėšos ir iš kurios apmokamos politinės partijos išlaidos, skirtos įstatymuose nustatytai politinės partijos veiklai vykdyti. 6. 7. Politinės partijos steigėjas – politinę partiją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų. 7. 8. Politinių partijų finansavimo stebėsena – duomenų apie politinių partijų finansavimą rinkimas, kaupimas, analizė ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tikslais. 8. 9. Už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo – politinės partijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. 9. 10. Valstybės biudžeto asignavimai – politinėms partijoms skirta bendra lėšų suma, nustatoma Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. 10. 11.
sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita, kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos.“ Nepritarti Pasiūlymo nuostatos atitinka galiojantį reguliavimą. Projektu papildomos sąvokos nauja 4 dalimi dėl parlamentinės partijos apibrėžimo, o 4-10 dalys atitinkamai laikytinos 5-11 dalimis. 3. Seimo narė Gintarė Skaistė 2018-06-222 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka
Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus: 3.
Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai Valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui. pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;
2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;
3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms. 4. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus. 4. Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių - Seimo narių nei buvusi partija, Valstybės biudžeto asignavimų dalis paskirta už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų narių skaičių Seime. 5.
asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.“ Pritarti iš dalies Komiteto siūlymas :
Komitetas patobulino siūlomą 2 straipsniu keičiamo 21 straipsnio redakciją, kuri galiotų iki kitos kadencijos pradžios (patobulinto komiteto varianto 2 straipsnio 1 dalis). 4. Seimo narys Ramūnas Karbauskis 2018-06-223 Argumentai: Pagal siūlomą teisinį reguliavimą Valstybės biudžeto skirti asignavimai paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių skaičiui Lietuvos Respublikos Seime, todėl keičiant finansavimo modelį, tikslinga, kad siūlomos naujo teisinio reglamentavimo nuostatos būtų taikomos kitai išrinktai Seimo kadencijai. Pasiūlymas:
Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalis įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Seimo 2020–2024 metų kadencijos pradžios. Pritarti iš dalies Komiteto siūlymas: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Respublikos Seimo 2016–2020 metų kadencijos pabaigos. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Seimo 2020–2024 metų kadencijos pradžios.“
2018-06-272 Argumentai: Pagal siūlomą teisinį reguliavimą Valstybės biudžeto skirti asignavimai paskirstytini politinėms partijoms proporcingai pagal jų narių skaičių Lietuvos Respublikos Seime. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos
veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka 1.
Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į Valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms. 3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai Valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui. 4. Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių – Seimo narių nei buvusi partija, Valstybės biudžeto asignavimų dalis, paskirta už išrinktus Seimo narius, padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų narių skaičių Seime. Nepritarti Komiteto pasiūlymas:
Dėl projekto 2 str. keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies formuluotės pritartina komitete patobulintam Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymui. (patobulintame komiteto variante 2 str. 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalis ir 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 str. 4 dalis). 6. Seimo narys Juozas Olekas 2018-06-271 Argumentai: išdėstyti siūlymai turėtų užtikrinti didesnį politinių partijų skaidrumą bei kokybiškesnę veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį - išbraukti ketvirtąją dalį bei pakeisti kitų dalių numeraciją ir straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos
1.
Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų – šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės kampanijos dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus. 2. Auditorius – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka suteiktą atestuoto auditoriaus vardą. 3. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir be pertraukos pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus. 4. Parlamentinė partija – politinė partija turinti savo narių frakciją Lietuvos Respublikos Seime. 4. 5. Politinė partija – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. 5. 6. Politinės partijos einamoji banko sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos politinės partijos lėšos ir iš kurios apmokamos politinės partijos išlaidos, skirtos įstatymuose nustatytai politinės partijos veiklai vykdyti. 6. 7. Politinės partijos steigėjas – politinę partiją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų. 7. 8.
stebėsena – duomenų apie politinių partijų finansavimą rinkimas, kaupimas, analizė ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tikslais. 8. 9. Už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo – politinės partijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. 9. 10. Valstybės biudžeto asignavimai – politinėms partijoms skirta bendra lėšų suma, nustatoma Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. 10. 11. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita, kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos.“ Nepritarti Analogiškas Seimo narės G. Skaistės pasiūlymui, kuriam Komitetas siūlo nepritarti. 7. Seimo narys Juozas Olekas 2018-06-272 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka Valstybės biudžeto asignavimų LSDD partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka. 1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. 2.
finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
yra paskirstomi taip: du trečdaliai Valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui. pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;
2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose.
Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;
3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms. 4. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus. 4.
įregistruojama nauja LSDD partija, turinti daugiau partijos narių - Seimo narių nei buvusi partija, Valstybės biudžeto asignavimų dalis paskirta už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų narių skaičių Seime. 5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą arba asmenines nepartinių narių sąskaitas.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Komitetas iš esmės pritarė ir patobulino Seimo narės G. Skaistės 2 straipsnio pasiūlymą, kuris galiotų iki šios kadencijos pabaigos. (patobulinto varianto 2 straipsnio 1 dalis). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-2266(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –3, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė [1] Rekomendacija 1516(2001), Rekomendacija Rec (2003)4. [2] Žr. pvz., 2001 m. kovo 23 gaires Nr. CDL-INF (2001) 8, 2010 m. spalio
ir ataskaitų rinkinį dėl politinių partijų CDL-PI(2016)003. [3] Pagal 2018 m. balandžio 10 d. VRK sprendimą Nr. Sp-42 „Dėl 2018 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“