NAUJA REDAKCIJA nuo 2012 11 24 Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą Nr. IX-1691 ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo Šis įstatymas (toliau – šis įstatymas) nustato valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir papildomos iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo (toliau
Šio įstatymo nustatytiems pensijų kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo santykiams Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas (toliau – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (toliau
pensijų kaupime Pensijų kaupimas – pensijų įmokų kaupimas pensijų fonde šio įstatymo nustatyta tvarka. valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir papildomos iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos įmokos kaupimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme (toliau
priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau
kaupimo bendrovei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles. Gali būti tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondai ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai. 5. Pensijų fondo lyginamasis indeksas – pensijų kaupimo bendrovės pasirinktas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama pensijų fondo investicijų grąža. Pensijų fondo dalyvis (toliau – dalyvis) – fizinis asmuo, pagal šį įstatymą kaupiantis pensijos įmokas ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų išmokų gavėjų registre (toliau – Dalyvių ir išmokų gavėjų registras), taip pat asmuo, šio ir kitų pensijų kaupimo sritį reguliuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgijęs reikalavimo teisę į pensijų fondo turto dalį. 6.
kaupimo bendrovė – pensijų fondų valdymo įmonė, veikianti pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – valdymo įmonė), ar arba gyvybės draudimo įmonė (toliau – draudimo įmonė), veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Draudimo įstatymą, turinti turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti šio įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla. Pensijų kaupimo bendrovę gali įsteigti valstybė. 7. Pensijų skaičiuoklė – kompiuterio programa, skirta suskaičiuoti dalyvio būsimosios valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies ir anuiteto, numatyto šio įstatymo 24 straipsnyje, dydžius pagal dalyvio pasirenkamus ekonominius rodiklius. 7. Pensijos sąskaita –pensijų kaupimo bendrovėje nustatyta tvarka atidaryta asmeninė pensijų fondo dalyvio sąskaita, į kurią to dalyvio vardu įrašomi jam tenkantys apskaitos vienetai. 8. Pensijų turtas – už pensijų įmokų lėšas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) bei investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto (lėšų), suma. 9. Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondas (toliau – turto išsaugojimo pensijų fondas) – pensijų fondas, kuris sudaromas ir valdomas siekiant apsaugoti dalyvio sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos ir, kiek įmanoma, labiau apriboti dalyviui tenkančią investavimo riziką. 10. Priežiūros institucija
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atliekantis pensijų fondų valdymo įmonių ir draudimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas. 11. Tikslinė pensijų fondų dalyvių grupė – šio įstatymo nustatytas gimimo metų ribas atitinkantys pensijų fondų dalyviai, kaupiantys pensijų įmokas jų amžių atitinkančiame pensijų fonde. 12.
pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondas (toliau – tikslinės grupės pensijų fondas) – tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės gyvenimo ciklo investavimo strategiją įgyvendinantis pensijų fondas, kurio investicijų portfelis sudaromas ir valdomas siekiant užtikrinti optimalų rizikingų ir mažiau rizikingų turto klasių santykį atsižvelgiant į likusią šio fondo dalyvių dalyvavimo pensijų kaupime trukmę, kad dalyvis gautų didžiausią investicijų naudą visu kaupimo laikotarpiu. 13. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, arba Europos ekonominės erdvės valstybė arba Šveicarijos Konfederacija. 14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, Pensijų sistemos reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau
4 straipsnis. Dalyvavimas pensijų kaupime Pensijų kaupimas 1.
Teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu šio įstatymo ir Pensijų sistemos reformos įstatymo numatytame pensijų kaupime turi asmenys, kurie turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, taip pat asmenys, pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą (toliau – Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymas) turintys teisę pervesti lėšas iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius). 2. Dalyvavimas pensijų kaupime Pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą automatiškai šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo iniciatyva sudarytos sudarius pensijų kaupimo sutartį sutarties pagrindu ir ją įregistravus Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) įsteigtame ir tvarkomame pensijų kaupimo sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre (toliau – Sutarčių registras). Pensijų kaupimo bendrovė per vieną mėnesį nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo informuoja dalyvį apie pensijų kaupimo sutarties įregistravimą. 3. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šį įstatymą turi teisę dalyvauti pensijų kaupime. 4. Sudarant pensijų kaupimo sutartį, pensijų kaupimo bendrovė privalo pasirašytinai supažindinti pensijų kaupime ketinantį dalyvauti asmenį su visų jos valdomų pensijų fondų investavimo rizikos palyginimu. 5.
kaupimo sutartį, pensijų kaupimo bendrovė privalo informuoti asmenį, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę mažiau kaip 7 metai, apie galimybę kaupti pensiją konservatyvaus investavimo pensijų fonde. Tokiu atveju sutartis dėl pensijų kaupimo kitame negu konservatyvaus investavimo pensijų fonde gali būti sudaroma tik tuo atveju, jeigu asmuo raštu patvirtina, kad yra supažindintas su visų pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų investavimo rizikos palyginimu, ir atsisako sudaryti pensijų kaupimo sutartį dėl pensijų kaupimo konservatyvaus investavimo pensijų fonde. 3. Pensijų kaupimo bendrovė automatiškai įtraukiamam arba savo iniciatyva sutartį sudarančiam asmeniui privalo pasiūlyti kaupti pensijų įmokas dalyvio amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. 4. Jei asmuo pageidauja kaupti pensijų įmokas ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, jis privalo raštu pateikti pensijų kaupimo bendrovei patvirtinimą apie atsisakymą kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, o pensijų kaupimo bendrovė turi pasirašytinai supažindinti pensijų kaupime ketinantį dalyvauti asmenį su papildomomis rizikomis, kylančiomis dėl pensijų įmokų kaupimo ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. 65. Vienu metu dalyvis gali kaupti pensijų įmokas tik viename pensijų fonde. Pensijų kaupimo bendrovė privalo kiekvienam jos valdomame pensijų fonde pensijų įmokas kaupiančiam dalyviui, sudariusiam su ja pensijų kaupimo sutartį, atidaryti pensijų pensijos sąskaitą. 76. Pensijų kaupimo sutartis Duomenys apie dalyvius ir jų sudarytas pensijų išmokų sutartis registruoja registruojami VSDF valdyba Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre, kurio valdytoja ir tvarkytoja yra VSDF valdyba. Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registro nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija.
Jeigu pensijų kaupimo bendrovė atsisako pateikti ar priimti duomenis, būtinus pensijų kaupimo sutartims dalyviams registruoti ir (ar) pensijų įmokoms pervesti pagal patvirtintas duomenų pateikimo sąlygas, sustabdomas pensijų įmokų pervedimas į tokios pensijų kaupimo bendrovės valdomus pensijų fondus iki duomenų pateikimo ir (ar) priėmimo atnaujinimo pagal šias duomenų pateikimo sąlygas. Šio įstatymo 32 39 straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo prievolė tenka reikalavimų nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei. Atnaujinus pensijų įmokų pervedimą, pensijų įmokos pervedamos šio įstatymo 10 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Pensijų kaupimo bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą. 87. VSDF valdyba, tvarkydama Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registrą ir registruodama pensijų kaupimo sutartis ir jų pabaigą dalyvius, privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumą. 9 8. Dalyvavimas pensijų kaupime Pensijų kaupimas baigiasi, kai:
1) pensijų fondo dalyvis (toliau
2) dalyvis miršta;
3) dalyvis šio įstatymo 6 7 straipsnio 11 8 dalyje nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimo sutartį;
4) teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia;
5) Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą. 5 straipsnis. Pensijų fondo dalyvio Dalyvio ir automatiškai į kaupimą įtraukto asmens teisės 1.
Pensijų fondo dalyvis Dalyvis turi teisę:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukti pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę;
2) savo iniciatyva sudaręs pensijų kaupimo sutartį asmuo - nutraukti pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva šio įstatymo 6 7 straipsnio 11 8 dalyje nustatyta tvarka;
3) gauti iš pensijų kaupimo bendrovės informaciją apie jo pensijų pensijos sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus ir jų vertę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo audito išvadą ir kitą šio įstatymo nustatytą informaciją;
4) ne ilgiau kaip
stabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka;
5) gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu sukaupto pensijų turto dydį;
nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią;
testamentu palikti jam priklausančią pensijų turto dalį;
ir kituose įstatymuose, standartinėse pensijų fondo fondų taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyje nustatytas teises. 2. Automatiškai į kaupimą įtrauktas asmuo turi teisę per šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti ir šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą teisę rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę. 23. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises dalyvis turi ir tuo atveju, kai jo vardu nemokamos pensijų įmokos. 6 straipsnis. Automatinis dalyvių įtraukimas 1.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo metų sausio 1 d. nėra sukakę 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą, automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Su automatiškai į pensijų kaupimą įtraukiamais asmenimis pensijų kaupimo sutartys nesudaromos. Pensijų įmokos už šiuos asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo metų kovo 1 d. 2. Automatiškai į pensijų kaupimą įtrauktus dalyvius VSDF valdyba atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms automatinio įtraukimo dieną veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimus. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo metus, spalio 31 d. 3. Pensijų kaupimo bendrovė, į kurios valdomą pensijų fondą asmuo įtraukiamas, ir VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 15 dienos raštu ar elektroniniu būdu informuoja asmenį apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą, jo teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, dalyvavimo pradžios datą ir sąlygas, galimybę rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę, bei pateikia standartines tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo priskirtas, taisykles. 4. Automatiškai į pensijų kaupimą įtraukti asmenys iki įtraukimo metų kovo 1 d. gali informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime.
Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo asmens atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime gavimo dienos privalo informuoti VSDF valdybą apie asmens pateiktą atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. VSDF valdyba, gavusi informaciją apie asmens atsisakymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir išmokų registre dienos asmenys atsisakę dalyvauti pensijų kaupime nėra dalyviai iki jie apsispręs kaupti pensijų įmokas arba bus šio straipsnio nustatyta tvarka automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šio įstatymo ir standartinių tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklių nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. 5. 40 metų amžiaus nesukakusiems asmenims, kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, automatinio įtraukimo procedūra taikoma ne daugiau kaip 3 kartus. 6. Tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų automatinio įtraukimo laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva. 6 7 straipsnis. Pensijų kaupimo sutartis
šalys yra savo iniciatyva pensijų kaupimo sutartį sudaręs dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė. Pensijų kaupimo sutartis dalyvio naudai negali būti sudaryta su jo darbdaviu ar kitais asmenimis. 2.
kaupimo sutartis įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo Dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmą dieną. Asmenų, turinčių teisę perkelti pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą, sudarytos pensijų kaupimo sutartys įsigalioja nuo įregistravimo Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Pensijų sistemos reformos įstatymo nustatyta tvarka. Pereinant į kitą pensijų kaupimo bendrovę, sudarytos naujos pensijų kaupimo sutartys įsigalioja šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą dalyvis gali tik šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukęs sudarytą pensijų kaupimo sutartį. Pereinant į kitą pensijų fondą, valdomą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės, sudarytos naujos pensijų kaupimo sutartys įsigalioja šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Jeigu to paties asmens vardu yra sudarytos kelios pensijų kaupimo sutartys, galioja ta sutartis, kurią pirmą gauna ir įregistruoja VSDF valdyba. 43. Pensijų kaupimo sutartis sudaroma rašytine forma. Pensijų kaupimo sutarties šalys negali šioje sutartyje nustatyti tokių pensijų kaupimo sutarties sąlygų, kurios pablogintų dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai įstatymas. Šio įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų reikalavimų neatitinkančios pensijų kaupimo sutarties nuostatos negalioja. 5. Standartines pensijų kaupimo sutarties sąlygas tvirtina priežiūros institucija. Pensijų kaupimo bendrovė privalo priežiūros institucijai pateikti jos naudojamos tipinės pensijų kaupimo sutarties ir jos pakeitimo projektą. 64. Priežiūros institucija tvirtina standartines pensijų fondų taisykles.
Priežiūros institucijos patvirtintos standartinės pensijų fondo fondų taisyklės yra pensijų kaupimo sutarties dalis. 75. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be dalyvio sutikimo, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 86. Sudarius pensijų kaupimo sutartį, pensijų kaupimo bendrovė, suderinusi duomenų pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo pateikia VSDF valdybai pensijų kaupimo sutarčiai įregistruoti reikiamus duomenis. Pensijų kaupimo sutartys registruojamos Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre per 3 darbo dienas nuo duomenų gavimo VSDF valdyboje dienos. Pranešimas apie jų įregistravimą ar neįregistravimą, nurodžius neįregistravimo priežastis, pateikiamas pensijų kaupimo bendrovėms taip pat per 3 darbo dienas nuo duomenų gavimo VSDF valdyboje dienos. VSDF valdybai pateiktų duomenų tikslinimo tvarką ir terminus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pensijų kaupimo bendrovė per vieną mėnesį nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos privalo informuoti asmenis, su kuriais sudarytos pensijų kaupimo sutartys nebuvo įregistruotos, nurodydama neįregistravimo priežastis. 97. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria asmuo ketina sudaryti pensijų kaupimo sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą apie šio asmens teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu ir šio asmens ir kitos pensijų kaupimo bendrovės pensijų kaupimo sutarties sudarymo faktą. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo užklausos gavimo dienos. 10. Pensijų kaupimo sutartys ir jų pabaiga registruojamos VSDF valdybos tvarkomame Sutarčių registre ir informacija apie tai saugoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą laikotarpį. 118.
vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio rašytinį pranešimą, kad jis nori nutraukti sutartį, ir nustačiusi dalyvio tapatybę, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti VSDF valdybai. Pensijų kaupimo sutartis laikoma nutraukta, kai VSDF valdyba ją išregistruoja iš Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registro. Pensijų kaupimo sutartis laikoma pirmą kartą sudaryta ir tuo atveju, jeigu dalyvis jau buvo pasinaudojęs teise nutraukti pensijų kaupimo sutartį šioje dalyje nustatytu pagrindu. Nutraukęs pensijų kaupimo sutartį šioje dalyje nustatyta tvarka, asmuo turi teisę sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ne anksčiau kaip kitų metų, einančių po pensijų kaupimo sutarties nutraukimo metų, sausio 1 dieną. 8 straipsnis. Pensijų įmoka
ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka kasmet didinama šio įstatymo priede nustatytais dydžiais, kol pasieks šio straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį.
procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyviui pageidaujant, į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų. Apie savo pasirinkimą dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyto pensijų įmokos dydžio automatiškai įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip per šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, o savo iniciatyva pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį. 3. Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką. 4. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka, dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 79 straipsnis.
79 straipsnis. Dalyvio perėjimas į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą kitą pensijų fondą
kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. 2. Pereinant į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, sudaroma nauja pensijų kaupimo sutartis. Į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą dalyvis perkeliamas jo prašymu. Jei dalyvis pageidauja kaupti pensijų įmokas ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, kartu su prašymu jis privalo raštu pateikti pensijų kaupimo bendrovei patvirtinimą apie atsisakymą kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, o pensijų kaupimo bendrovė turi pasirašytinai supažindinti dalyvį su papildomomis rizikomis, kylančiomis dėl pensijų įmokų kaupimo ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. 3. Sudarius naują pensijų kaupimo sutartį, Gavusi dalyvio prašymą perkelti į kitą pensijų fondą, pensijų kaupimo bendrovė privalo, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu informuoti apie tai ir apie ankstesnės sutarties nutraukimą VSDF valdybą per 3 darbo dienas nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo prašymo gavimo dienos. Jeigu pirmoji pensijų kaupimo sutartis neįsigaliojusi, nauja sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo jos įregistravimo Sutarčių registre mėnesio, pirmą dieną, o jeigu pirmoji pensijų kaupimo sutartis įsigaliojusi, nauja sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja jos įregistravimo Sutarčių registre dieną. 34. Dalyvio perėjimas iš vieno pensijų fondo į kitą turi vykti laikantis sąlygų, numatytų pensijų kaupimo bendrovės nustatytose priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondo iš kurio jis pereina, taisyklėse ir pensijų fondo, į kurį pereina, fondų taisyklėse.
Dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje nedarant jokių atskaitymų. Jeigu dalyvis pereina į kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, už jo perėjimą gali būti daromi tik atskaitymai, nustatyti šio įstatymo 16 22 straipsnio 4
pensijų kaupimo bendrovė yra priėmusi sprendimą taikyti tokius atskaitymus atsižvelgdama į priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse nustatytus leidžiamus išlaidų dydžius. 4. Pensijų kaupimo bendrovė, pateikdama artimiausią Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo informuoti dalyvį, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę mažiau negu 7 metai, apie galimybę kaupti pensiją konservatyvaus investavimo pensijų fonde. Kartu su šia informacija turi būti pateikiama:
1) išsami informacija apie galimą riziką dalyvaujant kitos rūšies negu konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir pensijų fondo, kurio dalyvis yra šioje dalyje nurodytas asmuo, ir konservatyvaus investavimo pensijų fondo investavimo rizikos palyginimas;
2) informacija, kur galima gauti konservatyvaus investavimo pensijų fondo taisykles arba su jomis susipažinti. 8
kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, kai jo vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena pensijų įmoka arba į pensijų fondą buvo pervestos lėšos iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos. 2.
kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi pateikti prašymą kitai pensijų kaupimo bendrovei. sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove ir per 14 dienų nuo naujos sutarties sudarymo pateikti ją pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde jis kaupia pensijų įmokas, kartu su prašymu nutraukti pensijų kaupimo sutartį. 3. Jei dalyvis, norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, pageidauja kaupti pensijų įmokas ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, kartu su prašymu jis privalo raštu pateikti pensijų kaupimo bendrovei patvirtinimą apie atsisakymą kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, o pensijų kaupimo bendrovė turi pasirašytinai supažindinti dalyvį su papildomomis rizikomis, kylančiomis dėl pensijų kaupimo ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. 4. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis sudarė naują pensijų kaupimo sutartį, kuriai dalyvis pateikė prašymą pereiti į jos valdomą pensijų fondą, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo prašymo gavimo dienos pateikia VSDF valdybai sutarčiai asmeniui identifikuoti ir dalyvį įregistruoti reikiamus duomenis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir nustačiusi dalyvio tapatybę, per pensijų fondo, iš kurio pereina dalyvis, taisyklėse nurodytą įspėjimo apie pensijų kaupimo sutarties nutraukimą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 14 dienų, turi, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu informuoti apie tai VSDF valdybą. VSDF valdyba, gavusi visus reikiamus duomenis, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja dalyvio prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. 35.
tampa tos pensijų kaupimo bendrovės, į kurios valdomą pensijų fondą pereina, valdomo pensijų fondo dalyviu Pereinant į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, naujai sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja nuo jos ir nuo pranešimo prašymo apie ankstesnės pensijų kaupimo sutarties nutraukimą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą įregistravimo Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre dienos. Padariusi atitinkamus įrašus Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre, VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, elektroniniu būdu apie tai per 3 darbo dienas informuoja abi pensijų kaupimo bendroves, nurodydama, į kokį (iš kokio) pensijų fondą (fondo) pereina dalyvis. Jei asmeniui identifikuoti ir dalyvį registruoti pateikti duomenys yra netikslūs ar jų nepakanka, VSDF valdyba turi teisę atsisakyti registruoti dalyvio prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Atsisakiusi registruoti naują pensijų kaupimo sutartį, arba prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį, prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, VSDF valdyba apie tai per
prašymą su kuria pensijų kaupimo dalyvis sudarė naują pensijų kaupimo sutartį, nurodydama atsisakymo priežastį. 46. Pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomo pensijų fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, jos akcininkams ir kitiems asmenims draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę. 57. Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą turi vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse ir pensijų fondo, į kurį pereina, priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse.
Dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, nurodytas šio įstatymo
kaupimo bendrovė yra priėmusi sprendimą taikyti tokio pobūdžio atskaitymus atsižvelgdama į priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse nustatytus leidžiamus išlaidų dydžius šios išlaidos yra numatytos atitinkamo pensijų fondo taisyklėse. 68. Jeigu pensijų kaupimo bendrovė su jos valdomu pensijų fondu susijusias teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, ketina perduoti pensijų fondo valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei, pensijų fondas panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo arba pensijų fondai jungiami, perduodamo arba panaikinamo pensijų fondo arba jungime dalyvaujančių pensijų fondų dalyviai per pensijų kaupimo bendrovės nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 mėnesiai nuo informacijos apie atitinkamo sprendimo išsiuntimo dalyviams dienos, turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų. Jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį dalyviai nesudarė pensijų kaupimo sutarčių su neperėjo į kita kitą pensijų kaupimo bendrove bendrovę, teisės aktų Priežiūros institucijos nustatyta tvarka tokie dalyviai ir jiems priklausančios lėšos perkeliami į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą jų amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų.
Šioje dalyje nurodytą informaciją apie atitinkamą sprendimą pensijų kaupimo bendrovė privalo skelbti ir savo interneto svetainėje. 79. VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, informuoja kiekvieną pensijų kaupimo bendrovę apie visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų piniginių lėšų sąskaitų bankuose rekvizitus. Pensijų kaupimo bendrovė pateikia VSDF valdybai informaciją apie jos valdomų pensijų fondų sąskaitų bankuose rekvizitus (banko pavadinimas, filialo pavadinimas, banko kodas, sąskaitos numeris) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sąskaitos atidarymo banke ar sąskaitos rekvizitų pakeitimo. 810. Pensijų kaupimo bendrovė, iš kurios pereina valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF valdybos pranešimą apie pensijų kaupimo sutarties su to pensijų fondo pensijų kaupimo bendrove nutraukimą ir naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimą asmens perėjimą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, konvertuoja pensijų fondo vienetus į pinigines lėšas dalyvio prašymo pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą įregistravimo Dalyvių ir išmokų gavėjų registre dienos pensijų fondo vienetų verte ir per 3 darbo dienas perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų sąskaitą. Pensijų kaupimo bendrovė, į kurios valdomą pensijų fondą dalyvis pereina, kai į šio pensijų fondo sąskaitą patenka perėjusio dalyvio piniginės lėšos, informuoja dalyvį apie jo pensijų sąskaitoje įrašyto pensijų turto dydį. 9 11 straipsnis. Pensijų turtas 1.
turtas
pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis pensijų fondo bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijų pensijos sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų skaičių. 2. Pensijų kaupimo bendrovė pensijų turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais. 3. Kiekvieną pensijų fondą sudarantis pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų pensijų turto. 4. Į pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvių prievoles. 5. Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Lietuvos Respublikos įstatymų civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. 10 12 straipsnis. Pensijų įmokų mokėjimo sąlygos ir terminai
draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui valdybai Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. VSDF valdyba, remdamasi Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis dalyvius, ir jų pasirinktus pensijų fondus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacija apie priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, už kiekvieną dalyvį perveda pensijų įmokas atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.
Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Pensijų įmokos pervedamos per
privalo pateikti VSDF įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas. 4. Pensijų įmokas iki jų pervedimo pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams VSDF valdyba laiko patikėjimo teisės pagrindais banke atskirai nuo kitų lėšų. Pensijų įmokų lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų fondus kaip pensijų įmokos. 5. Pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis, privalomai draudžiamus valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos šių asmenų pasirinktų pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams pagal faktiškai šių asmenų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokas. 6. Teisės aktų nustatyta tvarka patikslinus mirusio dalyvio draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už praėjusius laikotarpius, pensijų įmokos už praėjusius laikotarpius neperskaičiuojamos. 7. VSDF valdybos veiklos sąnaudas, susijusias su pensijų draudimo įmokų ir papildomų dalyvio lėšomis mokamų įmokų surinkimu ir pervedimu, atlygina pensijų kaupimo bendrovės pagal patvirtintą kompensuojamąjį dydį Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dydis, skirtas VSDF valdybos sąnaudoms kompensuoti, tvirtinamas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos Valstybinio valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. 8. VSDF valdyba, sudarydama Duomenų teikimo ir pensijų įmokų sutartyje tarp pensijų kaupimo bendrovės ir VSDF valdybos nustatyto formato elektroninę dalyvių, kurių vardu priskaičiuojamos pensijų įmokos, bylą, turi teisę likus ne daugiau kaip 4 darbo dienoms iki planuojamo pensijų įmokų pervedimo pensijų kaupimo bendrovėms sustabdyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir 8 10 straipsnio
prašymų bei 30 straipsnyje numatytų pensijų išmokų sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, iki VSDF valdyba iš pensijų kaupimo bendrovių, tarpusavyje suderinta tvarka, gaus informaciją apie pensijų įmokų įskaitymą į dalyvio pensijų pensijos sąskaitą. Pensijų kaupimo sutartims Prašymams ir pensijų išmokų sutartims, kurios pagal šios dalies nuostatas negalėjo būti įregistruotos arba išregistruotos, įregistravimo ar išregistravimo terminai gali būti pratęsiami tiek darbo dienų, kiek buvo sustabdytas pensijų kaupimo prašymų ir pensijų išmokų sutarčių įregistravimas ar išregistravimas, bet ne daugiau kaip 4 darbo dienoms. 13 straipsnis. Laikinas įmokų stabdymas
teisę laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, stabdyti pensijų įmokų pervedimą. Apie numatomą pensijų įmokų stabdymo pradžią ir stabdymo trukmę (kalendoriniais mėnesiais) dalyvis privalo informuoti pensijų kaupimo bendrovę likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo pensijų įmokų stabdymo pradžios.
Pensijų įmokos stabdomos nuo kalendorinio mėnesio, einančio pasibaigus minėtam 30 kalendorinių dienų terminui, pirmos dienos. 2. Gavusi dalyvio prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą, pensijų kaupimo bendrovė elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikia VSDF valdybai informaciją apie dalyvio prašymą laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą. VSDF valdyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja duomenis apie dalyvio laikiną pensijų įmokų stabdymą. 3. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikino pensijų įmokų stabdymo laikotarpiui, pensijų įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai, be papildomo dalyvio prašymo. TREČIASIS
fondams
įmonė privalo:
1) nuolat vykdyti mokumo kapitalo reikalavimus;
2) sudaryti pakankamus pensijų kaupimo techninius atidėjinius, jeigu pagal pensijų fondo taisykles prisiima įsipareigojimus garantuoti dalyviams tam tikrą pajamingumą. 2. Valdymo įmonė privalo:
1) nuolat vykdyti priežiūros institucijos nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus;
2) sudaryti pakankamą garantijų rezervą dalyviams garantuotam pajamingumui tenkinti, jeigu pagal pensijų fondo taisykles valdymo įmonė prisiima įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą pajamingumą. 3. Draudimo įmonė mokumo kapitalą skaičiuoja priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 4. Draudimo įmonė pensijų kaupimo techninius atidėjinius sudaro pagal priežiūros institucijos nustatytą draudimo techninių atidėjinių dydžių apskaičiavimo metodiką.
Pensijų kaupimo techninių atidėjinių investavimui keliami tokie pat reikalavimai kaip ir draudimo techninių atidėjinių investavimui. 5. Garantijų rezervas turi būti sudaromas, investuojamas ir naudojamas valdymo įmonės nustatyta, su priežiūros institucija suderinta tvarka. Priežiūros institucija turi teisę duoti nurodymus pakeisti ir (ar) papildyti garantijų rezervo sudarymo, investavimo ir naudojimo tvarką. Garantijų rezervas investuojamas į diversifikuotą finansinių priemonių portfelį, kuriam taikomi tokie patys kaip ir pensijų turtui reikalavimai, nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 45, 47 ir 49 straipsniuose. 6. Draudimo įmonei ir valdymo įmonei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti saugumo reikalavimai turi būti, kiek galima, tapatūs savo esme ir dydžiu. 1. Pensijų fondo pavadinime turi būti nurodyta, kad tai pensijų kaupimo fondas (gali būti vartojama šių žodžių junginio santrumpa), pensijų fondo rūšis (tikslinės grupės ar turto išsaugojimo pensijų fondas). Tikslinės grupės pensijų fondo pavadinime turi būti nurodytos tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės gimimo metų ribos. 2. Kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turi įsteigti ir valdyti visoms tikslinėms pensijų fondų dalyvių grupėms skirtus tikslinės grupės pensijų fondus ir vieną turto išsaugojimo pensijų fondą. Pensijų kaupimo bendrovė turi įsteigti ir valdyti tiek tikslinės grupės pensijų fondų, kad kiekvienas dalyvis nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus būtų priskiriamas atitinkamai tikslinei pensijų fondų dalyvių grupei skirtam tikslinės grupės pensijų fondui. Kiekvienai tikslinei pensijų fondų dalyvių grupei priskiriamų dalyvių gimimo metų ribos prasideda atitinkamų metų sausio 1 dieną ir baigiasi septintųjų metų gruodžio 31 dieną.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės narių gimimo metų ribos yra vienodos ir privalomos visoms pensijų kaupimo bendrovėms. 3. Jei pensijų kaupime dalyvauja jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys, jų atžvilgiu tikslinės grupės pensijų fondu laikomas jauniausiai tikslinei pensijų fondų dalyvių grupei skirtas tikslinės grupės pensijų fondas. Pensijų kaupimo bendrovei įsteigus tokių dalyvių amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą, dalyviai kartu su jiems priklausančiomis lėšomis perkeliami į jų amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą penktą darbo dieną nuo atitinkamo tikslinės grupės pensijų fondo įsteigimo dienos nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto. Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio perkėlimo į jo amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą privalo apie tai pranešti dalyviui priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse numatytu būdu. 4. Kiekvieno tikslinės grupės pensijų fondo investavimo strategija nustatoma vadovaujantis šio įstatymo
sudėtis tolygiai kinta mažinant pensijų fondo prisiimamą investavimo riziką ir didinant mažiau rizikingų turto klasių dalį atitinkamo pensijų fondo investicijų portfelyje. 5. Turto išsaugojimo pensijų fondo investicijų portfelis sudaromas ir valdomas siekiant apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos, kartu, kiek įmanoma labiau ribojant dalyviui tenkančią investavimo riziką.
Į turto išsaugojimo pensijų fondą kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami senatvės pensijos amžių sukakę tikslinės grupės pensijų fondo dalyviai, kurie per 1 mėnesį nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nesudaro pensijų išmokos sutarties, taip pat mirusių dalyvių pensijų turtas, kol jis nėra paveldėtas. Dalyvių ir jiems priklausančio pensijų turto perkėlimas vykdomas penktą darbo dieną nuo šioje dalyje numatyto 1 mėnesio termino pabaigos. Mirusių dalyvių pensijų turto, kol jis nėra paveldėtas, perkėlimas vykdomas penktą darbo dieną po informacijos apie dalyvių mirtį gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos. Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio perkėlimo į turto išsaugojimo pensijų fondą privalo apie tai pranešti dalyviui priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse numatytu būdu. 15 straipsnis. Pensijų fondų steigimas ir veikla
kaupimo veikla pensijų kaupimo bendrovės valdomuose pensijų fonduose vykdoma remiantis priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis pensijų fondų taisyklėmis. Pensijų fondai steigiami priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pensijų kaupimo bendrovė, steigianti pensijų fondą, turi patvirtinti pensijų fondo investavimo strategiją, taikomus mokesčius bei atskaitymus ir apie tai pranešti priežiūros institucijai. 2. Priežiūros institucija, gavusi pensijų kaupimo bendrovės pranešimą apie priimtą sprendimą steigti pensijų fondą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos įvertina pensijų fondo investavimo strategijos ir numatytų taikyti mokesčių ir atskaitymų atitiktį šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimams.
Jei priežiūros institucija nenustato pensijų fondo investavimo strategijos arba numatytų taikyti mokesčių ir atskaitymų prieštaravimo šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimams, ji priima sprendimą pritarti pensijų fondo steigimui, suteikia įsteigtam pensijų fondui unikalų identifikavimo numerį ir tarpusavyje su VSDF valdyba ir pensijų kaupimo bendrove suderinta tvarka apie tai informuoja VSDF valdybą ir pensijų kaupimo bendrovę. Jei priežiūros institucija nustato, kad pensijų fondo investavimo strategija arba numatyti taikyti mokesčiai ir atskaitymai prieštarauja šio įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimams, ji apie tai informuoja pensijų kaupimo bendrovę. 3. Pensijų fondas laikomas įsteigtu nuo šio straipsnio 2 dalyje numatyto priežiūros institucijos sprendimo pritarti pensijų fondo steigimui priėmimo dienos. 16 straipsnis. Tikslinės grupės pensijų fondų investavimo strategija
pensijų fondų investicijų portfelis sudaromas ir valdomas laikantis investavimo strategijos, grindžiamos rizikingų ir mažiau rizikingų turto klasių optimaliu santykiu atsižvelgiant į konkretaus tikslinės grupės pensijų fondo likusį veiklos laikotarpį. 2. Tikslinės grupės pensijų fondo investavimo strategija tvirtinama visam fondo veiklos laikotarpiui fondo steigimo metu atsižvelgiant į priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus tikslinės grupės pensijų fondų investavimo strategijai, jos aprašymo formai, investicijų portfelio atitikties pasirinktai investavimo strategijai vertinimo būdui bei kontrolei. 3.
tikslinės grupės pensijų fondo finansinių priemonių portfeliui 24 mėnesius nuo pirmosios pensijų įmokos į pensijų fondą gavimo dienos netaikomi šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyti reikalavimai turto diversifikavimui, išskyrus, kai įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo turtas viršija 100
išsaugojimo pensijų fondo investavimo strategija grindžiama investavimu į mažiausios rizikos turto klasių finansines priemones ir kitą turtą, kuris galėtų apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos. Turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo strategija patvirtinama fondo steigimo metu atsižvelgiant į priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus. 2. Turto išsaugojimo pensijų fondo veiklos trukmė yra neribota. 18 straipsnis. Tikslinės grupės pensijų fondų likvidavimas ir dalyvių perkėlimas
pensijų fondas, kurio tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės visi nariai yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu yra perkelti į turto išsaugojimo pensijų fondą, likviduojamas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto likviduojamo tikslinės grupės pensijų fondo dalyviai kartu su jiems priklausančiomis lėšomis šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka perkeliami į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą turto išsaugojimo pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto. Į turto išsaugojimo pensijų fondą perkelti dalyviai turi teisę pereiti į tos pačios arba kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą kitą pensijų fondą – tokiais atvejais šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. 3. Kai pensijų kaupimas baigiasi šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, mirusio dalyvio pensijų turtas perkeliamas į turto išsaugojimo pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto. 4.
institucija nustato tikslinės grupės pensijų fondų likvidavimo tvarką. 1219 straipsnis. Investavimo principai
privalo nuolat užtikrinti, kad:
1) pensijų turtas būtų investuojamas siekiant užtikrinti viso pensijų fondo finansinių priemonių portfelio saugumą, pelningumą ir likvidumą;
2) vykdant investicinį sprendimą ar perduodant jį vykdyti kitam subjektui būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas pensijų fondui, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymo tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas svarbias aplinkybes;
3) pensijų turtas nebūtų investuojamas į įmonių grupės finansines priemones ar kitus produktus siekiant spręsti pensijų kaupimo bendrovės, kitos grupės įmonės arba fondo likvidumo, mokumo ar atitikties teisės aktų reikalavimams sunkumus. 2. Priežiūros institucija turi teisę bet kada pareikalauti pensijų kaupimo bendrovės įrodyti, kad ši tinkamai vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, o pensijų kaupimo bendrovė privalo įrodyti, kad ji laikosi šių reikalavimų. 3. Pensijų turtą investavus į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą kolektyvinio investavimo subjektą, pensijų kaupimo bendrovė privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį į pensijų fondo sąskaitą grąžinti už pensijų turto, kuris buvo investuotas į kolektyvinio investavimo subjektą, valdymą taikytus atskaitymus. Ši nuostata taikoma ir tiems tos pačios pensijų kaupimo bendrovės kolektyvinio investavimo subjektams, kurių valdymo funkciją ar jos dalį pensijų kaupimo bendrovė yra perdavusi kitiems asmenims. 4. Kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį yra investuotas pensijų turtas, ar jo valdymo įmonės grąžinti su investavimu į kolektyvinio investavimo subjektą susiję atskaitymai visais atvejais turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po darbo dienos, kurią jie buvo grąžinti, įskaitomi į atitinkamą pensijų turtą.
fondo turto investavimas
privalo sudaryti galimybę asmenims kaupti pensijų įmokas konservatyvaus investavimo pensijų fonde. Šio Turto išsaugojimo pensijų fondo lėšos investuojamos tik į:
1) valstybės narės arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko išleistas ar jų garantuotas obligacijas ir kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius;
2) kolektyvinio investavimo subjektų, kurių lėšos investuojamos tik į šios dalies 1 punkte nurodytus investavimo objektus, akcijas ar investicinius vienetus;
3) ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui padėtus indėlius, kuriuos galima atsiimti pareikalavus ir esančius kredito įstaigose, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta negu Europos Sąjungoje;
4) išvestines finansines priemones, naudojamas šio įstatymo 14 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. 2. Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę kreiptis dėl kitų pensijų fondų taisyklių patvirtinimo tik pateikusi tvirtinti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pensijų fondo taisykles ar jas jau patvirtinus. Ne daugiau kaip 20 procentų turto išsaugojimo pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės gali būti investuojama į nuosavybės vertybinius popierius ir kolektyvinio investavimo subjektus, investuojančius į nuosavybės vertybinius popierius.
Ne daugiau kaip 30 procentų turto išsaugojimo pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės gali būti investuojama į kitas nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas obligacijas ir kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius ir į šias priemones lėšas investuojančius kolektyvinio investavimo subjektus. 14 21 straipsnis. Pensijų turto investavimo ypatumai
tik tokie perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurie nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ir kurie įtraukti į prekybą rinkose, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikomose reguliuojamomis ir veikiančiose valstybėje narėje, ar kurie yra įtraukti į prekybą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje esančioje reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei prieinamoje, jeigu ši rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse. Pensijų turtą taip pat gali sudaryti išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose yra numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos perleidžiamuosius vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ne vėliau kaip per vienus vienerius metus nuo jų išleidimo (jeigu tokia rinka yra ne valstybėje narėje, ji turi būti nurodyta pensijų fondo taisyklėse). 2. Į kitą turtą, įskaitant investicijas rizikos kapitalo rinkose, pensijų turtas investuojamas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka. 3.
grynųjų aktyvų gali būti investuojama į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų neatitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, jeigu tokie kolektyvinio investavimo subjektai atitinka šias sąlygas:
1) kolektyvinio investavimo subjektas ir (ar) jo valdytojas yra autorizuotas (licencijuotas, jam suteiktas leidimas veikti ar dėl jo atliktas analogiško pobūdžio veiksmas), o jo priežiūrą, kuri turi būti ne mažiau griežta negu Lietuvos banko vykdoma specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų priežiūra, atlieka atitinkamos šalies priežiūros institucija;
2) priežiūros institucija dvišalio susitarimo pagrindu bendradarbiauja su atitinkama užsienio valstybės priežiūros institucija, jeigu ši valstybė nėra valstybė narė arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė. 4. Į kiekvieną iš šio straipsnio
investuota ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų. 5. Pensijų turtas gali būti investuotas į išvestines finansines priemones tik rizikai valdyti. Pensijų kaupimo bendrovė išvestines finansines priemones turi teisę naudoti tik tuo atveju, kai pensijų fondo taisyklėse yra nurodyta, kokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir kokiais tikslais pensijų kaupimo bendrovė ketina naudotis. Kiekviena išvestinė finansinė priemonė turi būti pagrįsta konkrečiu investiciniu sandoriu (investicine pozicija). Toks sandoris ir jo rizikai valdyti naudojama išvestinė finansinė priemonė turi būti nurodyti pensijų kaupimo bendrovės veiklos ir finansinės būklės ataskaitose. 6. Sukurto naujo pensijų fondo finansinių priemonių portfelis 6 mėnesius nuo pirmosios įmokos į pensijų fondą gavimo dienos gali neatitikti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 47, 48 ir 49 straipsnių reikalavimų. 15 straipsnis. Pensijų fondo lyginamasis indeksas 1.
Pensijų fondas privalo turėti lyginamąjį indeksą. Pensijų fondo lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti pensijų fondo finansinius rezultatus. Pensijų fondo lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į to pensijų fondo investavimo strategiją. 2. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti pensijų fondo lyginamojo indekso pasirinkimo ir jo naudojimo reikalavimus. 3. Skelbdama pensijų fondo finansinius rezultatus, pensijų kaupimo bendrovė privalo juos lyginti su to pensijų fondo lyginamuoju indeksu priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 4. Pensijų kaupimo bendrovė privalo patvirtinti taisykles, nustatančias jos valdomų pensijų fondų lyginamųjų indeksų pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką, ir pateikti jas priežiūros institucijai. Pensijų fondo lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas pensijų kaupimo bendrovių veiklos ir finansinės būklės ataskaitose. 1622 straipsnis. Atskaitymai iš pensijų turto
pensijų kaupimo bendrovės naudai gali būti daromi tik laikantis šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytų dydžių. 2. Iš pensijų turto galima daryti tik šiame įstatyme numatytus atskaitymus, jeigu jie yra numatyti pensijų fondo taisyklėse. Valiutos keitimo sąnaudos, atsiradusios dėl pareigos valiutų sąnaudas buhalterinėje apskaitoje pripažinti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį, taip pat dengiamos iš pensijų turto. Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytus dydžius viršijančios išlaidos turi būti dengiamos iš pensijų kaupimo bendrovės turto. 3.
kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus iki 2013 m. sausio 1 d. gali sudaryti ne daugiau kaip: 1 procentą dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, nuo 2013 m. sausio 1 d. – ne daugiau kaip 0,65 procento konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne daugiau kaip 1 procentą kitokiame pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės. Atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų iki 2013 metų sudaro ne daugiau kaip 10 procentų,
po 0,5 procentinio punkto, iki pasieks 0 procentų. 1) nuo 2019 m. – 0,8 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
2) nuo 2020 m. – 0,65 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
3) nuo 2021 m. – 0,5 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
3) 0,4 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, kai pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė sudaro 2,5 mlrd. Eur arba daugiau;
4) 0,2 procento turto išsaugojimo pensijų fondo atveju. 4. Priežiūros institucija nustato metinių atskaitymų iš turto skaičiavimo tvarką, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti atskaitymai būtų mažinami tolygiai priklausomai nuo pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinės metinės vertės vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatytais maksimaliais atskaitymų iš pensijų turto dydžiais. 4. 5. Dalyvio perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro tik pensijų kaupimo bendrovės patiriamos pensijų sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos. Šios išlaidos negali viršyti 0,05 procento dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.
Pensijų kaupimo sutarties sudarymo su šiuo dalyviu išlaidos ir kitos pensijų kaupimo bendrovės rinkodaros išlaidos neįtraukiamos į perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas. 1723 straipsnis. Paslaugų siūlymas ir reklama
1Pensijų kaupimo bendrovei,
kitiems jos įgaliotiems ar kitaip su ja susijusiems asmenims draudžiama:
1) potencialų dalyvį raginti tapti pensijų fondo dalyviu ar nenutraukti dalyvavimo pensijų fonde siūlant naudą, nesusijusią su pensijų kaupimo veikla;
2) skelbti informaciją, kuri yra neteisinga, neaiški ar gali būti klaidinanti. 2. Pensijų kaupimo bendrovė, kiti jos įgalioti ar kitaip su ja susiję asmenys gali daryti pareiškimus naudodami prognozuojamus skaičius tik priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Teikdama informaciją potencialiam ar esamam dalyviui apie galimas pensijų išmokas, pensijų kaupimo bendrovė, jos atstovai ar kitaip su pensijų kaupimo bendrove susiję asmenys turi teisę naudoti pensijų skaičiuoklę, kuri turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) pateikiama informacija privalo būti aiški ir neklaidinanti;
2) turi būti pateikiamos prielaidos, kuriomis remiantis atliekami skaičiavimai;
3) turi būti pateikiami paaiškinimai, kaip suprasti skaičiavimo rezultatus;
4) turi būti pateikiamas taikomų apskaičiavimo metodų aprašymas;
5) turi būti parodomas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos sumažėjimas dalyvaujantiems dalyvavusiems pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d., kaip tai numatyta Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme;
6) šalia skaičiavimo rezultatų turi būti įspėjimas, kad pensijų kaupimo bendrovė jų negarantuoja. 4.
kaupimo bendrovė, kuri prisiima įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą pajamingumą, turi teisę daryti pareiškimus naudodama prognozuojamus skaičius, skelbti informaciją apie numatomas investicines pajamas ir kitas su tuo susijusias prognozes neviršydama prisiimtų įsipareigojimų. 54. Skelbiamoje pensijų kaupimo veiklos reklamoje pensijų kaupimo bendrovės pateikiami jos valdomo pensijų fondo finansiniai rezultatai turi būti skelbiami priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti lyginami su to pensijų fondo lyginamuoju indeksu. 65. Pensijų kaupimo veiklos reklamoje gali būti tik pensijų fondo taisyklėse ir periodinėse ataskaitose esanti informacija. Reklamos tikslais pensijų kaupimo bendrovė gali parengti ir platinti sutrumpintas pensijų fondo taisykles, kuriose gali būti tik priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondo fondų taisyklėse numatyta informacija. 76. Priežiūros institucija turi uždrausti skelbti pastebėtą neteisingą, klaidinančią ar neaiškią reklamą ir įpareigoti paneigti, patikslinti ar papildyti jau paskelbtą tokią reklamą. 87. Pensijų kaupimo bendrovė yra atsakinga už tinkamą asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis, parinkimą bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys turėtų atitinkamą kvalifikaciją. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis, kvalifikacinius reikalavimus. 98. Teikti informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudaryti pensijų kaupimo sutartis pensijų kaupimo bendrovės vardu gali tik asmenys, kurie yra nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ir išmano pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. IV
kaupimo bendrovės likvidavimas ir bankrotas 1.
Draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Draudimo įstatymu. Valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu. 2. Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę pradėti savanorišką likvidavimo procedūrą (išskyrus atitinkamų sprendimų priėmimą) tik perdavusi teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, pensijų fondų valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei. 3. Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad pensijų kaupimo bendrovė įgijo likviduojamos įmonės statusą ar jai iškelta bankroto byla, nedelsdama – ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoja VSDF valdybą ir Lietuvos Respublikos Socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. 4. Pensijų kaupimo bendrovei įgijus likviduojamos įmonės statusą ar šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, pensijų įmokų mokėjimas sustabdomas ir atnaujinamas tik perdavus teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis pensijų fondų valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei. 5. Iki pensijų fondų valdymo teisių ir pareigų pagal pensijų kaupimo sutartis perdavimo VSDF valdyba pensijų įmokas, kurių mokėjimas yra sustabdytas pagal šio straipsnio 4 dalį, privalo laikyti patikėjimo teisės pagrindais banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų kaupimo bendrovę kaip pensijų įmokos. 6. Likviduojamos pensijų kaupimo bendrovės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas ar bankrutuojančios pensijų kaupimo bendrovės bankroto administratorius privalo teikti su šia pensijų kaupimo bendrove susijusią informaciją priežiūros institucijai ir kitiems asmenims priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 7.
bendrovės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas ir bankrutuojančios pensijų kaupimo bendrovės bankroto administratorius yra atsakingi už neperduotų pensijų fondų valdymo perdavimą kitoms pensijų kaupimo bendrovėms teisių ir pareigų, atsirandančių iš likviduojamos ar bankrutuojančios bendrovės pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą, kurį jie privalo vykdyti laikydamiesi šio įstatymo 21 ar 22 27 straipsnio reikalavimų. 8. Likviduota pensijų kaupimo bendrovė gali būti išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių Juridinių asmenų registro tik atlikus visų jos valdomų pensijų fondų valdymo teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimą. 19 25 straipsnis. Pensijų fondų jungimas
kaupimo bendrovė bendrovės turi teisę įvykdyti jos valdomų pensijų fondų jungimą (sujungimo arba prijungimo būdu) tik gavusi gavusios išankstinį priežiūros institucijos leidimą. 2. Leidžiama jungti tik tai pačiai tikslinei pensijų fondų dalyvių grupei skirtus tikslinės grupės pensijų fondus. Turto išsaugojimo pensijų fondai gali būti jungiami tik su kitais turto išsaugojimo pensijų fondais. Draudžiama jungti: fondą (fondus) su papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondu (fondais);
1) pagal šį įstatymą veikiantį (veikiančius) valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų kaupimo fondą (fondus) su pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą veikiančiu (veikiančiais) papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondu (fondais);
investavimo pensijų fondu (fondais). 3. Pensijų fondų jungimas vykdomas priežiūros institucijos Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka. KETVIRTASIS
2026 straipsnis.
Valdymo įmonių Pensijų kaupimo bendrovių teisė užsiimti pensijų kaupimo veikla 1.Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi valdymo įmonė, veikianti pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą arba Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, turinti buveinę Lietuvos Respublikoje ir atitinkanti šio įstatymo nustatytus papildomus reikalavimus. Draudimo įmonei teisę vykdyti pensijų kaupimo veiklą suteikia draudimo veiklos licencija, išduota gyvybės draudimo šakos pensijų kaupimo veiklos draudimo grupės veiklai. Pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms Draudimo įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnis (išskyrus 1 dalies
(išskyrus 1–5 dalis), 33 ir 34 straipsniai, ketvirtasis, penktasis ir šeštasis skirsniai (išskyrus 50, 51 straipsnį, 55 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalis). 23. Valdymo įmonė Pensijų kaupimo bendrovė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą tik gavusi licenciją, suteikiančią teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatyta tvarka, ir kai priežiūros institucija savo šio įstatymo
pritarti pensijų fondo steigimui ir apie tai informuoja pensijų kaupimo bendrovę patvirtina atitinkamas pensijų fondo taisykles. Pensijų fondo taisyklių pavadinime turi būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondas (gali būti vartojama šių žodžių junginio santrumpa). 21 straipsnis. Draudimo įmonių teisė vykdyti pensijų kaupimo veiklą
licencija, išduota gyvybės draudimo šakos pensijų kaupimo veiklos draudimo grupės veiklai. 2.
nustatyta tvarka, draudimo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą. Pensijų fondo taisyklių pavadinime turi būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondas (gali būti vartojama šių žodžių junginio santrumpa). 3. Pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms taikomas Draudimo įstatymas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 4. Pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnis (išskyrus 1 dalies
straipsniai, 21, 22, 29 (išskyrus 1–6 dalis), 32, 33 ir 34 straipsniai, ketvirtasis, penktasis ir šeštasis skirsniai (išskyrus 51 straipsnį, 55 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalis). 2227 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovės teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, fondų valdymo perdavimas
teisę perduoti pensijų fondų valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą. 2.
privalo perduoti pensijų fondų valdymą teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai pensijų kaupimo bendrovei šiais atvejais:
1) teismui priėmus sprendimą likviduoti pensijų kaupimo bendrovę;
2) prieš pradedant savanorišką likvidavimo procedūrą;
3) pensijų kaupimo bendrovei iškėlus bankroto bylą;
4) priežiūros institucijos reikalavimu, pareikštu pablogėjus pensijų kaupimo bendrovės finansinei būklei ar iškilus realiai finansinės padėties pablogėjimo ar pensijų kaupimo bendrovės nemokumo grėsmei;
5) kai panaikinamas valdymo įmonės pensijų kaupimo bendrovės veiklos licencijos, o draudimo įmonei – draudimo veiklos licencijos galiojimas;
6) kai sustabdomas valdymo įmonės pensijų kaupimo bendrovės veiklos licencijos, o draudimo įmonei – draudimo veiklos licencijos galiojimas;
7) priežiūros institucijos sprendimu pritaikius poveikio priemonę įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti pensijų fondų valdymą teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai pensijų kaupimo bendrovei. 3. Pensijų kaupimo bendrovė apie ketinimą perduoti pensijų fondų valdymą teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, privalo informuoti dalyvius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais. Teisių ir pareigų pagal pensijų kaupimo sutartis Pensijų fondų valdymo perdavimo tvarką nustato priežiūros institucija. 4. Perduodant pensijų fondų valdymą teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, dalyvis turi teisę iki pensijų fondų valdymo šių teisių ir pareigų perdavimo per 3 mėnesius nuo informacijos apie ketinimą perduoti pensijų fondų valdymą teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, išsiuntimo jam dienos pats pereiti į kitą savo pasirinktą pensijų fondą, nedarant jokių atskaitymų iš jo pensijų turto.
Informaciją apie ketinimą perduoti pensijų fondų valdymą teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, pensijų kaupimo bendrovė privalo skelbti ir savo interneto svetainėje. 5. Perduodant pensijų fondų valdymą teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kartu perduodamas ir pensijų turtas. 6. Perduodant pensijų fondų valdymą pensijų kaupimo bendrovės teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai pensijų kaupimo bendrovei, taikomos ir šio įstatymo 108 straipsnio 86 dalyje nurodytos taisyklės. PENKTASIS
išmokas
fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. 2. Asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu. Jeigu dalyvis raštu nesikreipia į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią. 3.
pensijų fondo šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems yra iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo
pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. 4. Pensijų kaupimo bendrovė privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti dalyvį, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne mažiau nei 3 mėnesiai, apie:
1) dalyvio perkėlimą į turto išsaugojimo pensijų fondą, jam sulaukus senatvės pensijos amžiaus;
2) pensijų išmokų rūšis ir jų gavimo sąlygas ir tvarką. 2429 straipsnis. Pensijų išmokos
išmokos gali būti mokamos šiais būdais:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimo veiklą;
2) išmokant vienu kartu (vienkartinę pensijų išmoką) ar dalimis (periodinę pensijų išmoką). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos, kai dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl pensijų išmokų mokėjimo būdo ir terminų. Pensijų išmokos sutartis sudaroma po to, kai dalyvis pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo ir pensijų kaupimo bendrovė apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto dydį šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Gavus dalyvio prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas sudaroma rašytinė pensijų išmokos sutartis. Pensijų išmokos sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodyta suma, už kurią dalyvis privalo įsigyti pensijų anuitetą pagal šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, jeigu pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas.
Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas elektroniniu būdu pranešti VSDF valdybai suderinta informacijos pateikimo tvarka. Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek VSDF valdyba yra sustabdžiusi pensijų kaupimo sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, bet ne daugiau kaip 4 darbo dienoms. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. 3. Gavus dalyvio prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyvio pensijų sąskaitoje įrašyti pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigus kitą dieną po rašytinio dalyvio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, pastarojo prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. 4. Pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo, išskyrus atvejus, kai pensijų išmokos sutartyje nustatyta pensijų išmoką ar jos dalį išmokėti nuperkant pensijų anuitetą. Tokiu atveju pensijų išmokos išmokamos ne anksčiau kaip po 35 dienų, bet ne vėliau kaip per 40 dienų po to, kai pensijų kaupimo bendrovė iš draudimo įmonės gauna informaciją apie dalyvio sudarytą pensijų anuiteto sutartį. 5. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už laiku ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą pagal pensijų išmokos sutartyje nustatytas sąlygas. Pensijų išmokų mokėjimą prižiūri priežiūros institucija. 6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos. Kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis, yra paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos į atitinkamo pensijų fondo sąskaitą.
Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu pensijų išmokos jau išmokėtos) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). 7. Vienkartinė ar periodinės pensijų išmokos, kurias turėjo sumokėti pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis sudarė pensijų išmokos sutartį, nesumokėtos dėl gavėjo mirties, paveldimos įstatymų nustatyta tvarka. 8. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą, ar už šį dalyvį VSDF valdyboje bus apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą ir suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, atsako elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užklausos gavimo dienos. 9. Pensijų išmokos sutartis gali būti nutraukta pensijų išmokos sutarties šalių susitarimu, jeigu dalyviui nėra išmokėta pensijų išmoka (ar jos dalis) ir (ar) nenupirktas pensijų anuitetas. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties nutraukimo faktą privalo per 3 darbo dienas elektroniniu būdu pranešti VSDF valdybai suderinta informacijos pateikimo tvarka. 1. Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas, kurį remdamasi draudimo principais bei šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – pensijų anuiteto mokėtojas);
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. 2.
anuiteto rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuiteto mokėtojas pensijų išmokų gavėjui, sukakusiam 85 metų amžiaus, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas, kurių mokėjimas nutrūksta pensijų anuitetą įsigijusio dalyvio mirties atveju. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuiteto mokėtojas pensijų išmokų gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas, kurių mokėjimas nutrūksta pensijų anuitetą įsigijusio dalyvio mirties atveju. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas. 3. Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 3 000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. 4. Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis už 3 000 eurų, bet mažesnis už 10 000 eurų, dalyviui šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5. Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10
anuiteto sutartį. Standartinis pensijų anuitetas privalo būti įsigytas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą išimtį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, kurią apskaičiuoja pensijų anuiteto mokėtojas, pateikdamas dalyviui pasiūlymą šio įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka. Likusi turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7.
teisę į vienkartinę ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis įgijimas, gali vietoj vienkartinės ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai kas 5 metus indeksuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamo Lietuvos suderinto vartotojų kainų indekso ir mirtingumo kitimo tendencijas. 9. Priežiūros institucija nustato periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo tvarką ir metodiką. 2530 straipsnis. Pensijų išmokų pasirinkimas išmokos sutartis
kaupimo bendrovė kiekvienam dalyviui, įgijusiam teisę gauti pensijų išmoką ir raštu pareiškusiam valią dėl jos išmokėjimo, apskaičiuoja jo bazinio pensijų anuiteto (anuiteto be paveldėjimo, mokamo lygiomis dalimis ir nutraukiamo mokėti po dalyvio mirties) dydį pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą dalyvio rašytinio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dieną. Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką tvirtina priežiūros institucija. 2. Pensijų anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuitetas privalo būti nupirktas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. 3. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis negu pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, atleidžiamas nuo prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką. 4.
4. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu. 5. Teisės į periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką pagal šio straipsnio 3 dalį įgijimas neužkerta kelio dalyviui vietoj periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos įsigyti pensijų anuitetą. 6. Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, turi teisę pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją ir, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui, pensijų anuiteto rūšį. 7. Pensijų anuitetai gali būti mokami pensijų anuiteto sutartyje numatytą laikotarpį dalyvio įpėdiniams po jo mirties. 1. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų išmokų mokėjimo. 2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos mokėjimo. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. 3. Pensijų išmokos sutartis sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio
išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai, pensijų kaupimo bendrovė apie sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju VSDF valdyba yra sustabdžiusi pensijų kaupimo sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, bet ne daugiau kaip 4 darbo dienoms. 5.
pensijų kaupimo bendrove sudarytą pensijų išmokos sutartį ir dalyvio sudarytą pensijų anuiteto sutartį registruoja VSDF valdyba Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Pensijų kaupimo bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą. VSDF valdyba, sužinojusi apie pensijų išmokų gavėjo mirtį, su pensijų kaupimo bendrovėmis suderinta informacijos pateikimo tvarka, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo informacijos apie pensijų išmokų gavėjo mirtį gavimo, apie tai praneša pensijų kaupimo bendrovei, su kuria yra sudaryta atitinkamų duomenų teikimo sutartis. 6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos, išskyrus atvejį, kai po pensijų išmokos sutarties sudarymo dalyvio vardu pervedamos pensijų įmokos už laikotarpius, buvusius iki sutarties sudarymo. Paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir į pensijų fondo, kuriame dalyvis kaupė pensijų įmokas iki pensijų išmokos sutarties sudarymo, sąskaitą pervedamos pensijų įmokos, yra kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu vienkartinė pensijų išmoka jau išmokėta) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). Tokiais atvejais pensijų išmokų rūšis, nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–6 dalimis, nesikeičia. 7. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą, ar už šį dalyvį VSDF valdyboje bus apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos.
valdyba, gavusi tokią užklausą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo užklausos gavimo dienos. 8. Pensijų išmokos sutartis gali būti nutraukta sutarties šalių susitarimu, jeigu dalyviui nėra išmokėta pensijų išmoka (jos dalis) ir (arba) jeigu pensijų išmoka (jos dalis) nėra pervesta pensijų anuiteto mokėtojui, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties nutraukimo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai tarpusavyje suderinta informacijos pateikimo tvarka. 9. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už laiku vykdomą ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą pagal pensijų išmokos sutartyje nustatytas sąlygas. Pensijų išmokos sutarčių vykdymą prižiūri priežiūros institucija. 31 straipsnis. Vienkartinės pensijų išmokos mokėjimas 1. Dalyvio, įgijusio teisę į vienkartinę pensijų išmoką, pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas kitos darbo dienos, einančios po rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, pensijų fondo vienetų verte. Jei dalyvis, pateikęs rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos mokėjimo, nepasirašo parengtos pensijų išmokos sutarties, pensijų kaupimo bendrovė, pasibaigus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, dalyviui mokėtinas pinigines lėšas konvertuoja atgal į pensijų fondo vienetus paskutinės termino, per kurį turi būti pasirašyta pensijų išmokos sutartis, dienos pensijų fondo vienetų verte. 2.
pensijų išmoka pensijų išmokos gavėjui išmokama pensijų išmokos sutartyje nurodytą dieną, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo dienos. Vienkartinė pensijų išmoka pervedama į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jei dalyvio pageidavimu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis. 3. Vienkartinė pensijų išmoka, neišmokėta dėl pensijų išmokos gavėjo mirties, paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 32 straipsnis. Periodinių pensijų išmokų mokėjimas
dydis yra nustatomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 2. Periodinės pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta mėnesio diena, kurią pensijų kaupimo bendrovė mokės dalyviui periodinę pensijų išmoką, bei mokėjimo periodiškumas. Pensijų išmokos yra mokamos dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Pensijų išmokos yra pervedamos į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę šių išmokų gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jei dalyvio pageidavimu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis. 3. Periodinių pensijų išmokų suma, neišmokėta dėl gavėjo mirties, yra paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 4. Sudarius pensijų išmokos sutartį, dalyviui priklausantis pensijų turtas lieka jo asmeninėje pensijos sąskaitoje.
Dalyvis, gaunantis periodines išmokas, turi teisę pereiti į tos pačios arba kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą kitą pensijų fondą – tokiais atvejais šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. 2633 straipsnis. Pensijų anuiteto įsigijimas ir mokėjimas
įstatymo 29 straipsnio 5 dalį pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva pagal šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, su pensijų anuiteto mokėtoju sudaro pensijų anuiteto sutartį. pensijų Pensijų anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto šios sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Ši vienkartinė įmoka mokama Šią vienkartinę įmoką pensijų anuiteto mokėtojui perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį dėl pensijų anuiteto mokėjimo sąlygų. 2. Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, turi teisę pasirinkti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų pensijų anuiteto rūšių. 23. Draudimo įmonei Pensijų anuiteto mokėtojui mutatis mutandis yra taikomi Draudimo įstatymo reikalavimai, reglamentuojantys aktuarinę funkciją, techninius atidėjinius, jų skaičiavimą, turto, dengiančio techninius atidėjinius investavimą. Priežiūros institucija nustato draudimo techninių atidėjinių skaičiavimo, atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal pensijų anuitetų sutartis, tvarką ir metodiką. Turtas, dengiantis techninius atidėjinius, turi būti atskirtas, valdomas ir saugomas atskirai nuo kito pensijų anuiteto mokėtojo turto ir gali būti naudojamas tik įsipareigojimams pagal pensijų anuiteto sutartis vykdyti.
Priežiūros institucija mutatis mutandis vykdo šių reikalavimų laikymosi priežiūrą Draudimo įstatymo nustatyta tvarka. teisę vykdyti pensijų anuitetų veiklą suteikia draudimo veiklos licencija, išduota Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos draudimo grupės veiklai. Pensijų anuiteto sutarčių draudimo taisyklėse turi būti nurodyta Draudimo įstatyme numatyta informacija ir šiame įstatyme nurodyta informacija, susijusi su pensijų anuitetu ir jo mokėjimu. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti ir kitą informaciją, kuri turi būti nurodyta pensijų anuiteto sutarčių draudimo taisyklėse. 34. Pensijų anuitetų anuiteto mokėtojui veiklą vykdančiai draudimo įmonei draudžiama atsisakyti sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti. 5. Pensijų anuiteto sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu ir priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis pensijų anuitetų draudimo taisyklėmis. 46. Draudimo įmonė Pensijų anuiteto mokėtojas, su kuria kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką − elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas.
Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) kaip vienkartinę įmoką į draudimo įmonės pensijų anuiteto mokėtojo nurodytą sąskaitą. 57. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos. Pensijų anuitetas pervedamas į pensijų anuiteto sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Draudžiama nustatyti mažėjantį anuitetą. 68. Pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo pensijų anuiteto sutartyje nurodytos dienos nurodytą dieną. Pensijų anuiteto sutarties vykdymą mokėjimo teisingumą prižiūri priežiūros institucija. 7. Pensijų anuiteto sutartį galima nutraukti tik tais atvejais, kai kita šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo pensijų anuiteto sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kai sutartis pripažįstama negaliojančia, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytą atvejį. Įsigaliojus teismo sprendimui pripažinti pensijų anuiteto sutartį negaliojančia arba ją nutraukus dėl esminio pažeidimo, draudimo įmonė gautą vienkartinę įmoką (atėmus išmokėtų pensijų anuitetų sumą, jeigu jie jau buvo pradėti mokėti) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie naujos pensijų anuiteto sutarties sudarymą gavimo dienos perveda kitai draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė naują pensijų anuiteto sutartį.
Draudimo įmonė, su kuria dalyvis sudarė naują pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo naujos pensijų anuiteto sutarties sudarymo raštu praneša draudimo įmonei, laikančiai pervestinas lėšas. Draudimo įmonė pervestinas lėšas iki jų pervedimo kitai draudimo įmonei laiko patikėjimo teisės pagrindais banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui kitai draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė naują sutartį, kaip vienkartinė įmoka pensijų anuiteto sutarčiai apmokėti, į jas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo įmonės prievoles. Šios lėšos, nepervestos kitai draudimo įmonei dėl dalyvio mirties, yra paveldimos įstatymų nustatyta tvarka. 89. Pensijų anuiteto sutarčiai mutatis mutandis taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą lengvatinėmis sąlygomis. Kai draudėjas šiuo pagrindu nutraukia pensijų anuiteto sutartį, gyvybės draudimo įmonė ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką – elektroniniu būdu) apie tai turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. 34 straipsnis. Pensijų anuiteto rūšies pasirinkimas
pateikia pensijų anuiteto mokėtojui duomenis, reikalingus pensijų anuiteto rūšiai pasirinkti ir pensijų anuiteto dydžiui apskaičiuoti. Teiktinų duomenų turinį, jų pateikimo formą ir sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2.
mokėtojas per 3 darbo dienas nuo informacijos apie dalyvio ketinimą įsigyti pensijų anuitetą gavimo dienos dalyvio nurodytu būdu ir adresu pateikia pasiūlymą dėl dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydžio pagal kiekvieną pensijų anuiteto rūšį, taip pat nurodo datą, iki kurios pasiūlymas galioja. Pasiūlymo galiojimo terminas yra 30 dienų. Pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymų, teikiamų dalyviams, ketinantiems įsigyti pensijų anuitetą, turinį, formą ir jų pateikimo sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Dalyvis, gavęs šiame straipsnyje nurodytą pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymą, turi pasirinkti pensijų anuiteto rūšį ir iki pasiūlymo galiojimo laikotarpio pabaigos kreiptis į jį dėl pensijų anuiteto sutarties sudarymo. 4. Dalyvis, per šio straipsnio 3 dalyje numatytą pasiūlymo galiojimo terminą nesudaręs pensijų anuiteto sutarties arba sudarytą pensijų anuiteto sutartį nutraukęs lengvatinėmis sąlygomis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę sudaryti sutartį vėliau šio straipsnio nustatyta tvarka. 27straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų ir pensijų išmokų santykis 1. Asmenims, dalyvavusiems pensijų kaupime, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai mažinamas. 2. Už laikotarpį, kai asmenys nedalyvavo pensijų kaupime, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų dydis nemažinamas. 3. Dalyviams, kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensija, sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. 2835 straipsnis. Pensijų Išmokos išmokos migruojantiems asmenims Asmenys, išvykstantys nuolat gyventi į kitą valstybę, teisę į pensijų išmokas įgyja šio įstatymo nustatyta tvarka.
Išieškojimas iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka. Išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos vykdomas Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka. 2937 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė
kaupimo bendrovių ir pensijų fondo apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka. 2. Depozitoriumas, su kuriuo pensijų kaupimo bendrovė yra sudariusi pensijų fondo turto saugojimo sutartį, privalo pensijų kaupimo bendrovei pateikti visus dokumentus, reikalingus finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti. 3038 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės ir pareigos
1Priežiūros institucija, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę:
vykdydama pensijų kaupimo bendrovių ir depozitoriumų veiklos priežiūrą, turi Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas.
kaupimo bendrovių veiklą;
pažeidusiems šį įstatymą ir (ar) kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą, arba pažeidusiems dalyvių interesus, ar iškilus tokio pažeidimo grėsmei;
kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą;
reikalingus pensijų kaupimo bendrovių veiklos priežiūrai, iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, kitų asmenų;
ir turi teises, numatytas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7 ir 8 punktuose, 58 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse ir
depozitoriumų patikrinimams mutatis mutandis taikomas Draudimo įstatymo 205 straipsnis. 2. Priežiūros institucija, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių ir privalomų nurodymų, turi teisę duoti šiuos privalomus nurodymus:
atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių pensijų fondų valdymą;
uždrausti pensijų turto investicijas arba kitaip apriboti disponavimo pensijų turtu teises. 3.
pensijų kaupimo įstatyme numatytas poveikio priemones ir privalomus nurodymus. Draudimo įmonėms, vykdančioms pensijų kaupimo veiklą, priežiūros institucija turi teisę taikyti Draudimo įstatyme nustatytas poveikio priemones ir privalomus nurodymus. Poveikio priemonių ir privalomų nurodymų taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. Taikydama poveikio priemones ir privalomus nurodymus, priežiūros institucija taip pat vadovaujasi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu ir Draudimo įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 4. Priežiūros institucija teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame straipsnyje nurodytų poveikio priemonių privalomų nurodymų, susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla apribojimu, taikymą pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą informaciją, nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros institucijos susitarime dėl pasikeitimo informacija. VSDF valdybai priežiūros institucija teikia informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių rekvizitus, pensijų kaupimo bendrovėms išduotas pensijų kaupimo veiklos licencijas, poveikio priemonių, susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla apribojimu, taikymą, pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, pensijų fondų valdymo perdavimą kitai pensijų kaupimo bendrovei ir kitą su pensijų kaupimo veikla susijusią informaciją, būtiną tvarkant Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registrą. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi priežiūros institucijos ir VSDF valdybos susitarime dėl pasikeitimo informacija. 5.
valdyba teikia priežiūros institucijai informaciją apie konkrečios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvius, į pensijų fondo sąskaitą pervestas pinigines lėšas ir kitus duomenis, reikalingus priežiūros institucijai. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 4 dalyje nurodytame susitarime. 31 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių atsakomybė
kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimą, pažeidimus pensijų kaupimo bendrovės atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmenys turi teisę apskųsti priežiūros institucijai pensijų kaupimo bendrovių veiksmus. 32 39 straipsnis. Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju
bendrovių valdomiems pensijų fondams moka delspinigius už lėšas, pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir skaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Priskaičiuotus delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų pensijų fondų dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos. 2. Draudėjų atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą nustato įstatymai Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. 3. Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį dalyvavimą pensijų kaupime ar apriboti dalyvių nuosavybės ar kitas teises. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedas
Metai Pensijų įmokos nuo pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo, dydis, procentais Iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis, procentais nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 6–8 dalis ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34 straipsnius, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimui teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nustato 1,55 procentinio punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą. 4. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo šio įstatymo įsigaliojimo moka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo
dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., į pensijos sąskaitą buvo pervedama tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, nuo 2019 m. sausio 1 d. jiems taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos. 5.
pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. kovo 1 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą:
1) prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas. Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas.
Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos;
2) prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo procedūra. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos.
Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. 6. Pensijų kaupimo bendrovė iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigia pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą ir tikslinės grupės pensijų fondus šioms tikslinėms pensijų fondo dalyvių grupėms:
1) 1954
2) 1961
3) 1968
4) 1975
5) 1982
6) 1989
7) 1996
ministerijos ir šiuos pensijų fondus valdančią pensijų kaupimo bendrovę. 8. Įgyvendinant šio straipsnio 6 dalį įsteigtiems turto išsaugojimo pensijų fondui ir tikslinės grupės pensijų fondams 3 mėnesius nuo atitinkamo pensijų fondo įsteigimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. kovo 31 d., netaikomi reikalavimai investavimo strategijai. 9. Iki turto išsaugojimo pensijų fondo ir tikslinės grupės pensijų fondų įsteigimo veikę pensijų fondai likviduojami ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d.
Iki šių pensijų fondų likvidavimo jų dalyviai kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu Lietuvos banko nustatyta tvarka perkeliami į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondų dalyvių amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto. Šioje dalyje numatytas pensijų fondų likvidavimas vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatų dėl pensijų fondų panaikinimo. Įsigaliojus šiam įstatymui, likviduojamiems pensijų fondams šio įstatymo ir Lietuvos banko nustatyti turto diversifikavimo reikalavimai netaikomi. 10. Pensijų fondų dalyviai, gimę iki 1954 metų sausio 1 d., ir per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo nesudarę pensijų išmokos sutarties, ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 30 d. kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą turto išsaugojimo pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto. 11. Apie šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka atliktą pensijų fondo dalyvio ir jam priklausančio pensijų turto perkėlimą pensijų kaupimo bendrovė pensijų fondo dalyviui praneša priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse numatytu būdu pateikdama Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. 12. Pensijų anuitetus pagal sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., gyvybės draudimo bendrovės moka pagal sudarytų sutarčių sąlygas iki tol, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas. 13. Apskaičiuojant iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydį 2019 m. ir 2020 m., Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis dauginamas 1,289 karto. 3 straipsnis.
3 straipsnis. Pensijų išmokų rūšys ir pensijų išmokų mokėjimas iki 2019 metų gruodžio 31 d. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. pensijų išmokų rūšys nustatomos ir pensijų išmokos mokamos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2018 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO NR. IX-1215 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS
1.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektai parengti vykdant reformą 6 srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų. Šios reformos rezultatai, minėtų sričių tarpusavio sinergija pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę būklę ir spręs demografijos problemas. Siekiant padidinti darbo rinkos patrauklumą, reformuojama mokesčių sistema: mažinamos socialinio draudimo įmokos, nustatomos socialinio draudimo įmokų lubos, sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos socialinio draudimo įmokos. Taip darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis investuotojams, bus aiškesnis darbuotojams. Kartu bus padidintos paskatos verslui veikti legaliai, užtikrinta sąžiningos konkurencijos aplinka ir pasunkės galimybės veikti nedeklaruojant veiklos. Socialinio draudimo srityje taip pat siekiama užtikrinti teisingesnes socialines garantijas, ypač – finansiškai saugią senatvę. Todėl viena iš reformos krypčių – pensijų reforma. Socialiniame draudime nebeliks įmokomis nepagrįstų išmokų (bendroji pensijos dalis bus finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto). Svarbu tai, kad dėl vykdant struktūrinę reformą gautų investicijų, didinančių bendrąjį vidaus produktą, padidės viešųjų biudžetų pajamos, tai reiškia didesnius resursus pensijoms mokėti. Be to, numatomos įvesti socialinio draudimo įmokų lubos palaipsniui atitiks socialinio draudimo išmokų lubas. Taip pat įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.3.2 darbo priemonę „Įvertinus galimybę ir nustačius tikslingumą, visos ar dalies darbdavio socialinio draudimo įmokos (įskaitant privalomojo sveiktos draudimo įmokas) perkėlimas darbuotojui, gyventojų pajamų mokesčio ir bendrajai pensijai finansuoti skirtos valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies sujungimas“, 4.3.3 darbo priemones „Antrosios pakopos pensijų fondų finansavimo šaltinio pakeitimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – VSDF biudžetas) į valstybės biudžetą tikslingumo įvertinimas ir įgyvendinimas, jeigu įvertinimo rezultatai teigiami“,
„Antrosios ir trečiosios pakopų sistemos tobulinimas ir profesinių pensijų
kaupimo skatinimas“. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-902 1straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr.
IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681
jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant dalį darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos (pensijų, ligos, motinystės, privalomojo sveikatos draudimo įmokas) perkelti darbuotojui, sustiprinti socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį, taip pat atitinkamai pakeisti išmokų dydžius, kad bruto išmokų dydžiai nesikeistų. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektai parengti siekiant įgyvendinti II pakopos pensijų kaupimo fondų sistemos pertvarką. Pensijų kaupimo sistemos pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, kad pensijų sistema būtų vientisa ir nepriešinanti esamų ir būsimų pensijų gavėjų bei apimtų visus gyventojus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, naudodamasis diskrecija pasirinkti pensijų sistemą, įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme buvo pasirinkta susieti valstybinės socialinio draudimo pensijų sistemos ir privačios II pakopos pensijų fondų sistemos modelius. Įvertinus šiuo metu veikiančio pensijų kaupimo modelio trūkumus (dalis žmonių pensijas kaupia per maža apimtimi, dalis įmokos į pensijų kaupimą pervedama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžeto – tai kelia socialinę įtampą tarp esamų ir būsimų pensijų gavėjų, pensijų kaupimo dalyviai dažnai prisiima nepamatuotą investicinę riziką, išmokų iš pensijų kaupimo sistemos srities teisinis reguliavimas nesudaro pakankamų sąlygų didėti periodinių išmokų ir anuitetų skaičiui) ir atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusią demografinę situaciją, būtina imtis pertvarkos, nes kyla reali rizika nepasiekti užsibrėžto ilgalaikio pensijų sistemos reformos tikslo – užtikrinti, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas. Vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių vykdyti papildomo pensijų kaupimo sistemos pertvarką, yra prastėjanti demografinė situacija šalyje. Lietuvos visuomenė, kaip ir kitų Europos valstybių, senėja – žmonės gyvena vis ilgiau, gimstamumas mažėja. Tai reiškia, kad vis mažėjantis dirbančių žmonių skaičius turės „uždirbti“ pensijas didesniam pensijų gavėjų skaičiui.
Remiantis vėliausiomis Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozėmis, šiandieninė demografinė situacija ir ateities demografinės situacijos prognozės yra labai pakitusios, jas lyginant su buvusia ir prognozuota demografine situacija, kai buvo kuriama II pakopos pensijų kaupimo sistema. Anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu projekcijos (jų pagrindas – Eurostato demografinės projekcijos Lietuvai) 2050 m. skaičius buvo 1,18 milijono (2005 m. projekcijos), o pagal šiandienines projekcijas šis skaičius 2050 m. krenta iki 0,69 milijono (2017 m. projekcijos). Pagrindinė šių pokyčių priežastis – be prastėjančios demografinės situacijos (sumažėjęs gimstamumas ir padidėjęs pensijų gavėjų skaičius), itin išaugusi emigracija. Toks darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas lems, kad jau ir anksčiau prognozuota demografinė
„duobė“ bus dar gilesnė bei prasidės 2030–2040 metais. Atsižvelgiant į
prastėjančią demografinę situaciją šalyje, buvo reformuota valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema (nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas), siekiant užtikrinti šios sistemos tvarumą ir finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu, tačiau reformuota socialinio draudimo pensijų sistema dėl demografinių pokyčių negali ateityje užtikrinti didesnės pakeitimo normos. Taigi, siekiant sušvelninti prognozuojamos demografinės „duobės“ pasekmes ir užtikrinti didesnę ar bent išlaikyti esamą pensijų pakeitimo normą, būtina reformuoti ir pensijų kaupimo sistemą, kad ši užtikrintų efektyvesnį kaupimą didesniam ratui apdraustųjų ir tokiu būdu padėtų siekti užsibrėžto ilgalaikio pensijų sistemos reformos tikslo.
Kitas labai svarbus veiksnys, skatinantis imtis pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, yra nepakankamas pagal šiandieninį reglamentavimą veikiančios papildomo pensijų kaupimo sistemos efektyvumas ir dėl to kylanti rizika nepasiekti užsibrėžto reformos tikslo didelės kaupiančiųjų asmenų dalies atžvilgiu. Pensijų sistemos reformos įstatyme nustatyta, kad dalyvaujančiųjų II pakopos pensijų kaupimo sistemoje pensijų įmoka yra sudaryta iš trijų dalių: 2 proc. dalyvio socialinio draudimo pensijų įmokos dalies, 2 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 2 proc. dydžio vidutinio darbo užmokesčio vidurkio priemokos, skiriamos iš valstybės biudžeto (trinarė kaupimo schema). Tokiu būdu kaupiančiųjų šiuo metu yra apie 605 tūkst. Pažymėtina, kad kaupime dalyvauja ir apie 695,5 tūkst. kaupiančiųjų tik 2 proc. socialinio draudimo pensijų įmokos dalies, nepasinaudojusių Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-2418 suteikta galimybe 2013 metais pasirinkti dalyvauti pensijų kaupime pagal trinarę kaupimo schemą. Taip pat apie 24 tūkst. dalyvių yra sustabdę įmokų pervedimą į pensijų fondus, tad iki dalyvavimo sustabdymo į pensijų fondus pervestos lėšos yra investuojamos pagal asmens pasirinkto pensijų fondo strategiją, iki asmuo sukaks senatvės pensijos amžių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti skaičiavimai ir kitų šalių praktika rodo, kad 6 proc. asmens pajamų kaupimas kiekvieną mėnesį yra minimali riba norint senatvei sukaupti pakankamas sumas, kurios galėtų užtikrinti kaupusiems asmenims papildomas pastovias mėnesines išmokas – anuitetą.
Įvertinus tai, kad apie 61 proc. tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį II pakopos pensijų fonduose kaupiančių asmenų uždirba mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį (VSDF valdybos duomenys), tikėtina, kad asmenys, dalyvaujantys pensijų kaupime ir kaupiantys tik 2 procentus valstybinių socialinio draudimo pensijų įmokų, dėl pernelyg mažos įmokos II pakopos pensijų kaupimo sistemoje nesukaups pakankamos lėšų sumos, leisiančios sukakus senatvės pensijos amžių įsigyti pensijų anuitetą. Toks kaupimas sulaukus pensinio amžiaus jiems gali užtikrinti tik vienkartinę išmoką, kuri iš esmės neatitinka pensijų sistemos paskirties – periodinių išmokų senatvėje. Taip pat dėl šiuo metu vykdomo valstybinių socialinio draudimo įmokų dalies pervedimo į II pakopos pensijų fondus dalyvaujantiesiems II pakopos pensijų kaupimo sistemoje sumažėja socialinio draudimo pensijos, skiriamos iš VSDF biudžeto. Todėl galiojanti sistema visiems kaupiantiesiems lems sumažėjusią socialinio draudimo pensiją, o kaupiantiesiems tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį greičiausiai neužtikrins ir reguliarių išmokų iš II pakopos pensijų fondų senatvėje – taip reguliarios pajamos senatvėje ne padidės, o netgi sumažės. Šiuo metu kaupiantiems tik socialinio draudimo pensijų įmokos dalį nenumatyta galimybė pereiti į trinarę kaupimo sistemą ir tokiu būdu pensijų fonduose kaupti didesne apimtimi. Taip pat nenumatyta ir galimybė kaupiantiesiems II pakopos pensijų kaupimo sistemoje prisimokėti papildomai savo iniciatyva.
Prie dalyvių kaupimo negali prisidėti ir jų darbdaviai, tad tarp darbdavių, norinčių paskatinti darbuotojus ir prisidėti prie jų gerovės senatvėje, susiformavo praktika darbuotojų naudai mokėti įmokas į papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus, veikiančius pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą. Taigi šiuo metu nepakankama apimtimi kaupiantiems (tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį) II pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyviams nėra galimybių padidinti į pensijų fondus pervedamų įmokų sumą – taip sistemiškai apribojamos jų galimybės gauti didesnes pensines išmokas ir skatinama pajamų nelygybė senatvėje. Dar vienas siūlomos pensijų kaupimo sistemos reformos tikslas yra didinti dalyvaujančiųjų II pakopos pensijų kaupimo sistemoje skaičių, taip užtikrinant didesnes pajamas senatvėje kuo didesniam gyventojų skaičiui. Šis tikslas sutampa su ilgalaikiu pensijų sistemos reformos tikslu, kad reformuota pensijų kaupimo sistema apimtų visus gyventojus. Šiuo metu beveik 1 300 tūkst. dirbančiųjų dalyvauja II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, nekaupiančiųjų – apie 440 tūkst. Kuo daugiau darbingo amžiaus jaunų asmenų pradės dalyvauti kaupime dabar, tuo mažesnė pajamų nelygybė tarp senatvės pensijos gavėjų laukia ateityje. Taip pat Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymo projektu siekiama sumažinti pensijų kaupimo dalyviui tenkančią investicinę riziką, sumažinti atskaitymus nuo turto, spręsti išmokų iš II pakopos pensijų sistemos (toliau – II pakopos pensijų išmokų sistema) problemas, kylančias dėl per aukštos privalomo anuiteto ribos, ir kt.
VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, 2018 metų kovo mėnesį Lietuvoje buvo apie 90 tūkst. asmenų, kurių suminės pensinės pajamos (socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo pensija, valstybinė pensija) neviršijo 230 eurų. Iš jų apie 30 tūkst. asmenų turėjo būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą. Be to, daugiau nei 5 tūkst. asmenų, kurie nėra įgiję minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba jų gaunama pensija yra labai maža, gauna 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio (šiuo metu – 117 eurų) šalpos pensijas. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projektu siekiama mažinti bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą įgijusių asmenų socialinę atskirtį, nustatant su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD) susietas jų gaunamų pensinių pajamų lubas bei didinti senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims mokamas pačias mažiausias šalpos pensijas. Socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemoką siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme, nes šio įstatymo tikslas yra nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims netekto darbingumo, senatvės ir kt. atvejais. Be to, pensijos priemoka bus mokama ne iš VSDF biudžeto, bet iš valstybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr.
XIII-882 4 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo (dėstomas nauja redakcija) projektai yra Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projekto lydimieji teisės aktų projektai. Atsižvelgiant į tai, kad, įgyvendinant mokesčių reformą, bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, atitinkamai perskaičiuojami darbo jėgos mokesčių tarifai, o tai iš esmės sąlygos didesnį darbo užmokestį asmeniui ir atitinkamai didins Lietuvos statistikos departamento skelbiamą bruto vidutinį darbo užmokestį (toliau – vidutinis darbo užmokestis), bei siekiant išlaikyti pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, kurių dydžio apskaičiavimas susietas su darbo užmokesčiu, dydį tokį, koks yra šiuo metu nustatytas (t. y. išvengti nepagrįsto jų padidėjimo), Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas, susijusias su sportininkų rentos dydžio apskaičiavimu, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu – Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, susijusias su valstybinių pensijų dydžio ribojimu, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu – Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-693 nuostatas, susijusias su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžio bei pareigūnų apskaičiavimo tvarka, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu – Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 nuostatas, kuriomis nustatomas valstybinės signataro rentos dydis, bei Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu
Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-949 pakeitimo įstatymo projektu siekiama didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją integruotis į darbo rinką, tobulinant piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinį reguliavimą, susijusį su papildomos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus skyrimu, taip pat užtikrinti Šalpos pensijų įstatymo bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų suderinamumą. Taip pat teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas, kuriuo siūloma atitinkamai (1,289 karto) padidinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, darbdavys moka pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos draudimo įmokas. Apdraustasis moka pensijų ir sveikatos draudimo įmokas. Socialinio draudimo įmokos nėra ribojamos. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama tiek VSDF fondo, tiek valstybės biudžeto lėšomis.
Iš VSDF skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti. Tais atvejais, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga, draudėjas socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus sumoka nuo darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme) nustatyti išmokų dydžiai, pavyzdžiui, ligos išmoka lygi 80 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, motinystės išmoka – 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, tėvystės – 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, kintama nedarbo draudimo išmokos dalis pirmą–trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 50 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ir t. t. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, ligos išmoka apdraustajam mokama pagal apdraustojo asmens darbo (pamainų) grafiką. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos VSDF biudžeto lėšomis, nėra reglamentuotas nedarbo socialinio draudimo stažo apskaičiavimas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie draudžiami nedarbo socialiniu draudimu.
Taip pat nereglamentuota, kad bedarbiams, gaunantiems ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba)) dienos, nedarbo draudimo išmoka būtų pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas, o gaunantiems ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe bei ligos socialinio draudimo išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamų išmokų sumą. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad terminas neteisėtai gautai nedarbo draudimo išmokai grąžinti pradedamas skaičiuoti nuo nelegalaus darbo fakto nustatymo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai visoms šiuo draudimu draudžiamoms asmenų kategorijoms, pavyzdžiui, nustatyta, kad draudėjas moka 3 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, o apdraustieji moka 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokas, asmenys, įsigiję verslo liudijimus, – 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir t. t.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nustatyta, kad dalis pensijų socialinio draudimo įmokos pervedama pensijų kaupimo bendrovėms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos VSDF biudžeto lėšomis, tvirtinama darbdavio bendroji pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoka, o apdraustojo – tik pensijų socialinio draudimo įmoka. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme nustatyta, kad į Garantinį fondą mokama 0,2 proc. dydžio įmoka nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o į Ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,5 proc. dydžio įmoka nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Taip pat nustatyta, kad teisę į ilgalaikio darbo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama: jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų; dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų; trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų. Ilgalaikio darbo išmoka skiriama ne ankščiau kaip po
rečiau kaip kartą per mėnesį tol, kol išmokama visa darbuotojui paskirta išmoka. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme numatyta, kad dalyvaujančiųjų II pakopos pensijų kaupimo sistemoje pensijų įmoka sudaryta iš 2 proc. dalyvio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, 2 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemokos iš valstybės biudžeto.
Kaupime dalyvauja ir tik 2 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį kaupiantys dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti kaupime iki 2012 metų ir 2013 metais neišreiškė noro dalyvauti kaupime pervedant trinarę įmoką, kaip tai buvo numatyta Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XI-2418. Šiuo metu kaupiantiesiems tik socialinio draudimo pensijų įmokų dalį nenumatyta galimybė pereiti į trinarę kaupimo sistemą ar į II pakopos pensijų fondus prisimokėti papildomai savo iniciatyva ar jų darbdaviams. Dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, remiantis galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis, gali asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos. Dalyvavimas II pakopos pensijų kaupimo sistemoje prasideda savanoriškai sudarius pensijų kaupimo sutartį su pensijų fondą valdančia pensijų kaupimo bendrove ir šią sutartį įregistravus VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtame ir tvarkomame Pensijų kaupimo sutarčių registre (toliau – Sutarčių registras). Pagal galiojantį Pensijų kaupimo įstatymą, dalyvavimas pensijų kaupime prasideda asmeniui savanoriškai su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove sudarius pensijų kaupimo sutartį. Pagal minėtąjį įstatymą nėra galimybės pensijų kaupimo dalyviui laikinai sustabdyti pensijų įmokų pervedimo į pensijų fondą.
Šiuo metu galiojantis Pensijų kaupimo įstatymas nenustato tvarkos, kuria vadovaudamasis pensijų kaupime dalyvaujantis asmuo galėtų priimti racionalų ir informacija pagrįstą sprendimą dėl pensijų įmokų kaupimo konkrečiame pensijų fonde. Dažna praktika, kai dalyvis, net ir susipažinęs su jam pateiktu pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų ir jiems būdingos rizikos aprašymu, priima neracionalų sprendimą
fondo, o kasmet savo pensijų fondą vidutiniškai keitė tik 3,28 proc. dalyvių). Galiojantis teisinis reguliavimas iš esmės nesprendžia anksčiau išvardintų problemų ir neužkerta kelio galimoms neigiamoms pasekmėms ateityje atsirasti.
Šiuo metu senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo pensijų išmoką iš sukaupto turto gali gauti vienkartinės, periodinės išmokos (pastarosios pensijų išmokų rūšys yra galimos tik esant tam tikroms sąlygoms) arba pensijų anuiteto būdu. Jei pagal Lietuvos banko valdybos
skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką apskaičiuotas bazinis pensijų anuitetas yra mažesnis nei 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija), sukauptos lėšos asmeniui gali būti išmokamos kaip vienkartinė arba periodinė išmoka. Jei apskaičiuotas bazinis pensijų anuitetas yra lygus arba didesnis negu 0,5 bazinės pensijos, asmuo turi prievolę įsigyti gyvybės draudimo bendrovėje pensijų anuitetą, mokamą iki gyvos galvos. Tais atvejais, kai apskaičiuotas bazinis anuitetas yra didesnis negu 3 bazinės pensijos, asmuo turi prievolę įsigyti pensijų anuitetą, likusią lėšų dalį pasiimdamas kaip vienkartinę arba periodinę išmoką. Bazinis pensijų anuitetas – tai tik rodiklis, kurį naudodama pensijų kaupimo bendrovė vertina pensijų fondo dalyvio, sulaukusio senatvės pensijos amžiaus, galimybę gauti vieną ar kitą Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtintą pensijų išmokos rūšį. Nors pensijų fondo dalyviui apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis sudaro įspūdį, kad tokio pat dydžio pensijų anuitetą bus galima įsigyti ir gyvybės draudimo įmonėje, vykdančioje pensijų anuitetų veiklą, asmeniui gyvybės draudimo įmonės pasiūlytas pensijų anuiteto dydis paprastai yra mažesnis dėl gyvybės draudimo įmonės naudojamų prielaidų ir atskaitymų dydžio neatitikties bazinio pensijų anuiteto formulėje naudojamiems parametrams, todėl neretai kyla gyventojų nepasitenkinimas.
Galiojančiame Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų santykinai brangiems anuitetams pigti. Šiuo metu aiškiai nereglamentuota, kaip traktuotinos asmens II pakopos pensijų kaupimo sistemoje sukauptos ir išmokamos lėšos, kai vykdomas išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą iš skolininkui mokėtinų sumų. Galiojančiame Pensijų sistemos reformos įstatyme nustatyta, kad nuo 2020 m. pensijų įmoką sudarys 3,5 proc. dalyvio pensijų socialinio draudimo įmokų, 2 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 2 proc. dydžio vidutinio darbo užmokesčio skatinamoji įmoka, skiriama iš valstybės biudžeto (3,5+2+2). Taip pat nustatytos pensijų kaupimo dalyvių teisės pasirinkti ir keisti pensijų kaupimo bendrovę, nustatytas valstybinio socialinio draudimo ir kaupiamųjų pensijų išmokų santykis. Galiojančiame Pensijų kaupimo įstatyme nustatyti tokie atskaitymai iš pensijų turto: 1 proc. dalyvio sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, o konservatyvaus investavimo pensijų fonde – 0,65. Galiojantis Pensijų kaupimo įstatymas numato prievolę lyginti pensijų fondų rezultatus su lyginamuoju indeksu. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, VSDF valdyba steigia ir tvarko Pensijų kaupimo sutarčių registrą, t. y. šiame registre kaupiami duomenys tik apie pensijų kaupimo sutartis.
Pensijų kaupimui pasibaigus (pvz., asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių), į šį registrą įrašomas pensijų kaupimo sutarties pabaigos pagrindas. Duomenų apie asmeniui mokamas pensijų išmokas (pavyzdžiui, apie sudarytas pensijų anuiteto ar periodinių išmokų sutartis) šiame registre nėra. Su MVPD susietų priemokų socialinio draudimo pensijų gavėjams jokie teisės aktai šiuo metu nenustato. Vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymu, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, neįgijusiems minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo arba gaunantiems labai mažas pensijas, mokama 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio (117 eurų) šalpos pensija. Kūno kultūros ir sporto įstatyme nustatyta, kad sportininkų rentos dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatyme nustatyta, kad valstybinės signataro rentos dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Prezidento valstybinės rentos įstatyme nustatyta, kad Respublikos Prezidento valstybinė renta yra 50 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.
Šiuo metu galiojantis Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) nereglamentuoja iš II pakopos pensijų fondų į VSDF biudžetą pervedamų dalyvių sukauptų lėšų apskaičiavimo pensijų apskaitos vienetais ir įskaitymo į VSDF biudžetą tvarkos, nes galimybės grąžinti į VSDF pensijų fonduose sukauptas lėšas nenumato galiojantys teisės aktai. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui įsidarbinus papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Šios priemonės tikslas – didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) turimais duomenimis, 2017 m. papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus gavo apie 2 100 asmenų (t. y. 11,4 proc. socialinės pašalpos gavėjų, registruotų teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje)). Siekiant sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos (piniginės socialinės paramos teikimas negali būti patrauklesnė priemonė nei įsidarbinimas), skatinti socialinės pašalpos gavėjus įsidarbinti oficialiai (tai turėtų įtakos mažinant šešėlinės ekonomikos mastą), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulinamas, nes paramos gavėjų aktyvinimas, taikant įvairias integracines priemones, sudaro palankesnes sąlygas neprarasti darbinių įgūdžių ir motyvacijos įsidarbinti.
Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme nustatyta, kad darbdaviams, steigiantiems kompensuojamąsias darbo vietas, į kurias pagal individualius planus įdarbinami atleisti iš darbo darbuotojai, už kiekvieną darbo vietą išmokamos 24 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio kompensacijos: 1) sudarius darbo sutartį, pervedama 12 MMA; 2) praėjus 12 mėnesių nuo darbo sutarties sudarymo dienos, pervedama po 1 MMA kas mėnesį įdarbintųjų darbo laikotarpiu. Atleistiems iš darbo darbuotojams, kurie per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo atleidimo iš darbo Ignalinos AE dienos apsisprendžia išvykti į kitą gyvenamąją vietovę Lietuvos Respublikoje arba užsienyje nuolat gyventi, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos faktinės persikėlimo išlaidos, bet ne didesnės kaip po 3 MMA kiekvienam šeimos nariui. Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme nustatytos užimtumo ir socialinės garantijos yra finansuojamos Užimtumo fondo, valstybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšomis. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nustatyta, kad mokymo lėšos formaliajam ir neformaliajam profesiniam mokymui, taip pat lėšos profesinio mokymo įstaigoms finansuoti gali būti skiriamos iš Užimtumo fondo.
Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti negali būti didesnė kaip 40 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidija vieno neįgalaus darbuotojo darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti negali būti didesnė kaip 6 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai ir negali būti skiriama dažniau kaip kartą per 36 mėnesius. Subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms sudaro 40 proc. subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir 20 proc. už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta, kad profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas gali būti finansuojamas Užimtumo fondo lėšomis. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad:
motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas. Draudėjas moka nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Taip darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir aiškesnis darbuotojams, taip pat bus atsižvelgta į socialinių įmokų prigimtį bei įmokų sąsajas su jų mokėtojais. Perkėlus draudėjo pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbo užmokestis darbuotojui turėtų būti nominaliai padidintas 1,289 karto;
metais – 84 VDU per metus ir 2021 metais – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Bus padidintos paskatos verslui, investuotojams, bus sustiprintas socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšys;
dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tai užtikrins, kad socialiniame draudime neliks įmokomis nepagrįstų išmokų;
Užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti, jos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Surinktos nedarbo draudimo įmokos bus skirtos tik nedarbo draudimo išmokoms mokėti. 5) tais atvejais, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus iš savo lėšų išskaičiuoja ir sumoka nuo darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Tai leis užtikrinti didesnes socialines garantijas mažiausiai uždirbantiems;
mažesnį nei minimali mėnesinė alga per mėnesį atlyginimą, socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja nuo minimalios mėnesinės algos.
Įstatymo projekte nustatomos socialiai jautriausios asmenų grupės, už kurias gali būti mokamos socialinio draudimo įmokos nuo faktiškai apskaičiuoto atlyginimo;
valdyba vykdo naują funkciją – moka pensijų anuitetus;
draudžiamas Lietuvos Respublikos Prezidentas. Priėmus siūlomus pakeitimus, darbo jėgos apmokestinimas taps patrauklesnis, aiškesnis ir konkurencingesnis. Įvedamas socialinio draudimo įmokų ribojimas pamažu suvienodės su socialinio draudimo išmokoms taikomu ribojimu, bus sustiprintas socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšys, socialinio draudimo sistema taps patrauklesnė. Tam, kad dėl socialinio draudimo įmokų tarifų perskaičiavimo darbuotojams nesumažėtų neto atlyginimas ir jie neprarastų garantijų, siūloma nustatyti prievolę draudėjams atitinkamai perskaičiuoti darbuotojų bruto darbo užmokestį.
Preliminariai siūloma (rengiant VSDF biudžetą) nustatyti tokius socialinio draudimo tarifus: Iki reformos Po reformos Darbdavio Apdraustojo Iš viso Darbdavio Apdraustojo Iš viso Pensijų socialinis draudimas 22,3 3,0 25,3 0,00 8,72 8,72 Ligos socialinis draudimas 1,4 1,4 0,00 1,09 1,09 Motinystės socialinis draudimas 2,2 2,2 0,00 1,71 1,71 Nedarbo socialinis draudimas (terminuotoms sutartims) 1,4 (2,8) 1,4 (2,8) 1,31 (2,03 ) 1,31 (2,03 ) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas 0,2 0,2 0,16 0,16 Iš viso 27,5 3,0 30,5 1,47 11,52 12,99 Sveikatos draudimas 3,0 6,0 9,0 0,00 6,98 6,98 Bendras tarifas (VSD+PSD) 30,5 9,0 39,5 1,47 18,50* 19,97 Įmoka į Ilgalaikio darbo išmokų fondą 0,5 0,5 0,16 0,16 Įmoka į Garantinį fondą 0,2 0,2 0,16 0,16 Pensijų kaupimo įmoka 2+243
2 2 1,5 1,5 *1,55 proc. punkto sumažintas apdraustojo tarifas (nemažinant šiuo dydžiu, bendras įmokos tarifas būtų 20,05) Atsižvelgiant į tai, kad dalis draudėjo socialinio draudimo įmokų perkeliama apdraustajam ir atitinkamai didėja bruto darbo užmokestis, siūloma socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektuose) nustatyti naujus išmokų dydžius, kad jie atitiktų dabar galiojančius. Taip pat turės būti pritaikyta socialinio draudimo išmokų dydžių nemažinimo taisyklė. Dėl šios taisyklės papildomos Valstybinio socialinio draudimo fondo patiriamos išlaidos dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo bus dengiamos iš valstybės biudžeto.
Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo (dešimtosios kolegijos) 2018 m. kovo 7 d. sprendimą (Byloje C 651/16), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas papildomas nuostata, kad tais atvejais, kai apdraustasis, turintis teisę gauti motinystės išmoką, draudžiamųjų pajamų neturėjo visai ar iš dalies dėl to, kad dirbo užsienyje, motinystės išmokos dydis apskaičiuojamas iš paskutinių draudžiamųjų pajamų, gautų kalendoriniais mėnesiais, kuriais asmuo dirbo Lietuvoje. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimui bei gyventojų pajamų mokesčio taikymui galima situacija kai iki Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo paskirtos ir po šio įstatymo įsigaliojimo mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos sumažės. Siekiant išvengti galimo sumažėjimo Ligos ir motinytės socialinio draudimo įstatyme siūloma nustatyti, kad visos socialinio draudimo išmokos perskaičiuojamos pagal naujus darbo užmokesčio bei išmokų dydžius ir mokamos ne mažesnės, nei buvo paskirtos iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Yra atvejų, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta darbovietėje, kurioje asmuo dirba ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, todėl, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, apskaičiuotos išmokos dydis yra mažesnis, nei šis dydis būtų apskaičiuotas taikant 5 darbo dienų savaitę. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte papildomai siūloma ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe mokėti taikant 5 darbo dienų savaitę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai ne vieną kartą nagrinėjo apdraustųjų asmenų nusiskundimus, kad jiems apskaičiuotas ligos išmokos dydis pagal asmens darbo (pamainų) grafiką yra mažesnis, nei jis būtų apskaičiuotas taikant 5 darbo dienų savaitę.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma atsisakyti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (jos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto), reglamentuoti nedarbo socialinio draudimo stažo apskaičiavimą savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, nustatant, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, kurie yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, nedarbo draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Taip pat siūloma bedarbiams, gaunantiems ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, nedarbo draudimo išmoką pradėti mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas, o gaunantiesiems ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe bei ligos socialinio draudimo išmokas iš nedarbo draudimo lėšų mokėti tik nedarbo draudimo išmokos dalį, viršijančią gaunamų išmokų sumą. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą nuo VSDF valdybos teritorinio skyriaus kreipimosi dienos susidariusiai nedarbo draudimo išmokos permokai grąžinti. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr.
IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito 2017 m. rugsėjo 29 d. ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5-1 „Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas“ pateiktą rekomendaciją (toliau – Valstybės kontrolės rekomendacija). Valstybės kontrolės rekomendacijoje nurodyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra vykdomos nedarbo socialinio draudimo įmokomis finansuojamo Užimtumo fondo ir valstybės biudžeto lėšomis, tačiau toks šių priemonių finansavimo išskaidymas neleidžia objektyviai suplanuoti šiam tikslui reikalingų lėšų, įvertinti bendrų šių lėšų naudojimo rezultatų. Atsižvelgiant į tai, šiuo projektu siūloma panaikinti Užimtumo fondą ir nustatyti, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės būtų finansuojamos tik valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant mokesčių reformą, bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos, yra tikslinami subsidijų dydžiai, nustatyti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme.
Dalį darbdavio socialinio draudimo įmokos tarifo perkėlus apdraustajam, išaugs bruto darbo užmokestis, todėl Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma apdraustiesiems ir draudėjams nustatyti naujus (perskaičiuotus) privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifus, kurie atitiktų dabartinį apmokestinimą. Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti iki šiol naudotą VDU dydį, t. y. neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, duomenų. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimų projektus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimu siūloma atsisakyti nuostatų, kad pensijų socialinio draudimo įmokos dalis pervedama pensijų kaupimo bendrovėms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos VSDF biudžeto lėšomis. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti naujus (perskaičiuotus dėl dalies darbdavio įmokų perkėlimo apdraustajam) įmokų tarifus į Garantinį fondą bei į Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Be to, įmoka į Ilgalaikio darbo išmokų fondą mažinama papildomai, nes įmokų į šį fondą surenkama daugiau įmokų nei išmokama išmokų, taigi siūloma dalį įmokos tarifo (0,23 proc.) pridėti prie draudėjo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos.
Atsižvelgiant į tai, kad, perkeliant draudėjo mokamas pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbuotojo bruto darbo užmokestis didėja, tačiau, siekiant mokėti tokio paties dydžio ilgalaikio darbo išmokas, siūloma įstatyme nustatyto dydžio išmokas mokėti 77,58 proc. Taip pat siūloma nustatyti, kad ilgalaikio darbo išmokų mokėjimas taptų paprastesnis ir išmokos greičiau pasiektų atleistą darbuotoją, t. y. asmeniui paskirta ilgalaikio darbo išmoka būtų išmokama vienu kartu (kaip ir šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą skiriamos išeitinės išmokos), o ne per kelis mėnesius. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti:
įmokos dalies pervedimo į II pakopos pensijų kaupimo sistemos pensijų fondus nustatant, kad į šiuos pensijų fondus pervedamą pensijų įmoką sudarys
draudimo įmokos, ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka, skiriama iš valstybės biudžeto (3+1,5). Taip panaikinamas esamų ir būsimų pensijų gavėjų supriešinimas, kai dalis įmokos į privačius pensijų fondus buvo pervedama iš VSDF biudžeto, taip mažinant šio biudžeto pajamas. Pažymėtina, kad jei nebūtų taikomas numatomas darbdavio socialinio draudimo įmokos tarifo perkėlimas apdraustajam, dėl kurio išaugs bruto darbo užmokesčiai, į pensijų fondus siūlomą pervesti pensijų įmoką sudarytų 4 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų dalis ir 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka iš valstybės biudžeto.
Todėl lyginant šiuo metu į II pakopos pensijų fondus pervedamos trinarės įmokos dydį (2+2+2) su siūlomos pensijų įmokos (3+1,5) dydžiu, svarbu atkreipti dėmesį, kad nominaliai šie dydžiai iš esmės nesiskiria. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pensijų įmokos, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, dydis yra skaičiuojamas pagal užpraeitų metų vidutinį darbo užmokestį šalyje, Pensijų kaupimo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog skaičiuojant 2019 m. ir 2020 m. pervestinos pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų dydį, Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2017 m. ir 2018 m. keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto. Didinti pensijų įmokos, mokamos iš valstybės biudžeto, apskaičiavimo bazę būtina, kad dalyviams pervedama pensijų įmoka iš valstybės biudžeto 2019 m. ir 2020 m. nesumažėtų dėl mokesčių konsolidavimo ir patvirtinto mažesnio kaupiamosios įmokos tarifo. Asmenims, tapusiems pensijų sistemos dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau, siūloma pensijų įmoką nuo 1,8 proc. draudžiamųjų dalyvio pajamų kasmet didinti laipsniškai, kol ši pasieks 3 proc. per 5 metus, taip nesukeliant naujiems dalyviams nepatogumų dėl staiga smarkiai išaugusių išlaidų pensijų kaupimui. Dalyviui pageidaujant, į jo pensijų sąskaitą gali būti iškart mokama viso dydžio pensijų įmoka, laipsniškai jos nedidinant. Kaip ir šiuo metu galiojančiame įstatyme, taip ir projekte siūloma palikti galioti taisyklę, kad įmoka iš valstybės biudžeto yra susieta su kita pensijų įmokos dalimi, t.y. dalyvio lėšomis mokama įmoka.
Įmoka iš valstybės biudžeto mokama tik tuo atveju, jei yra mokama pensijų įmoka dalyvio lėšomis (išskyrus pensijų įmoką už tėvus), o jos dydis taip pat priklauso nuo dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydžio: jei dalyvis moka laipsniškai didėjančią pensijų įmoką, tai ir valstybės biudžeto mokama pensijų įmoka laipsniškai didėja. Jei dalyvis pasirenka iš karto mokėti viso dydžio (3 proc.) pensijų įmoką savo lėšomis, ir pensijų įmoka iš valstybės biudžeto pradedama mokėti viso dydžio (1,5 proc.). Šiam asmens lėšomis mokamos įmokos į pensijų fondus padidėjimui kompensuoti numatomas 1,55 procentinių punktų (atitikmuo 2 procentiniams punktams, jei nebūtų mokesčių konsolidavimo) valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo sumažinimas. Šį mažinimą siūloma taikyti visiems valstybinio socialinio draudimo įmokas mokantiems asmenims. Asmenims, šiuo metu dalyvaujantiems kaupime pagal trinarę schemą (2+2+2), perėjimas į schemą 3+1,5 dėl bendro pensijų tarifo sumažinimo neturės jokio poveikio jo gaunamoms pajamoms (vietoje 2 proc. savo pajamų jie mokės 3 proc. nuo išaugusio bruto darbo užmokesčio, tačiau padidėjimą kompensuos sumažėjusi valstybinio socialinio draudimo įmoka). Atsižvelgiant į tai, kad pagal trinarę schemą dalyvaujantiems pensijų kaupime asmenims iš esmės išlaikoma status quo, t. y. šie asmenys ir dabar perveda įmoką savo lėšomis, o jos padidėjimą kompensuos sumažintas valstybinio socialinio draudimo tarifas, jiems laipsniškas pensijų įmokos didėjimas nesiūlomas.
Asmenims, šiuo metu nekaupiantiems II pakopos pensijų fonduose ar kaupiantiems tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį (2 proc.), iš dalyvio lėšomis mokamos įmokos dalies padidėjimas iki 3 proc. reikš, kad jiems dalyvaujant II pakopos pensijų kaupimo sistemoje jų gaunamos pajamos dėl kaupimo II pakopos pensijų fonde sumažės 1,45 proc. (1,55 proc. kompensuos mažinamas valstybinių socialinio draudimo įmokų tarifas), tačiau svarbu pažymėti, kad įstatymo projekte siūlomas laipsniškas įmokos didėjimas ir tik norintieji galės iš karto pradėti mokėti viso dydžio įmoką į savo pensijų sąskaitą. Laipsniškas įmokos didėjimas uždirbančiajam minimalų darbo užmokestį reikštų, kad 2019 m. jo įmoka į savo pensijų sąskaitą būtų 9,46 euro, iš kurių 7,88 euro padengtų sumažintas socialinio draudimo tarifas, o jo paties atlyginimas faktiškai pamažėtų 1,58 euro. Atkreiptinas dėmesys, kad visi socialinio draudimo tarifai tvirtinami kiekvienais metais priimant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Visi ir su mokestine reforma (mokesčių konsolidavimas) susiję valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai bus tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme, tačiau Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei, teikiant VSDF biudžeto 2019 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatyti 1,55 proc. punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą.
Pažymėtina, kad nuo
dviejų dalių (3+1,5) lems mažesnę įmoką į II pakopos pensijų fondus, nei nuo
(3,5+2+2). Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad jeigu, pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar atskirų socialinių garantijų struktūrą, yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juolab jei tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tos socialinės garantijos buvo pagrįstai nustatytos, mechanizmas. Siekiant nepažeisti dalyvių teisėtų lūkesčių ir kompensuoti dėl siūlomo įstatymo pakeitimo kaupimo sistemos dalyvių galimai patirsimus praradimus, laikoma, kad tą aplinkybę, jog įmokos dydis nuo 2020 m. nedidės, kaip buvo numatyta įstatyme, kompensuoja tai, kad siūloma numatyti galimybę II pakopos pensijų fondų dalyviams į pensijų fondus savo lėšomis mokėti įmokas, viršijančias 3 proc. dalyvio lėšų, taikant šioms įmokoms gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taip suteikiant galimybę dalyvauti pensijų kaupime II pakopos pensijų fonduose dalyvių norima apimtimi ir prie dalyvių kaupimo prisidėti ir jų darbdaviams. Taip pat nuo 2019 m. dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime nebebus mažinamos socialinio draudimo pensijos. Jei nuo 2020 m.
Jei nuo 2020 m. Pensijų sistemos reformos įstatymo numatyta tvarka iš valstybinio socialinio draudimo įmokų į II pakopos pensijų fondus pervedama pensijos įmokos dalis padidėtų iki 3,5 proc., socialinio draudimo pensijos dėl dalyvavimo kaupime taip pat mažėtų labiau, nei pervedant 2 proc. dydžio pensijų įmokos dalį iš valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taigi valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į pensijų fondus ir jos didinimo atsisakymas dalyviams kompensuojamas ir atsisakant socialinio draudimo pensijų mažėjimo dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, vertindamas teisinio reguliavimo, kuriuo už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis visai nepervedamos įmokos į privačius pensijų fondus, atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, kad,
„vertinant, ar Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2009 m. sausio 15 d. redakcija)
nustačius, kad kaupiamosios pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos, turėjo būti nustatytas už tokius asmenis nebemokamų kaupiamųjų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmas, pažymėtina, kad nebemokamų kaupiamųjų pensijų įmokų už tokius asmenis dalimi proporcingai padidinama jų valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, už kaupiamųjų pensijų įmokų lėšas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) bei investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto, suma bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiekvienam pensijų kaupimo sistemos dalyviui ir yra paveldima, todėl įstatymo leidėjui nusprendus, kad kaupiamosios pensijų įmokos už tokius asmenis neskaičiuojamos ir nemokamos, privačiuose pensijų fonduose sukauptos lėšos išliko jų nuosavybė“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“; toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas). Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog „kaupiamųjų pensijų įmokų dydis yra kintamas ir iš anksto, t. y. iki pensijų kaupimo sistemos dalyvių draudžiamųjų pajamų gavimo dienos, negali būti tiksliai nustatytas, nes priklauso nuo dalyvių gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, kuris bet kada gali pakisti. Taigi pensijų kaupimo bendrovės negali turėti teisėto lūkesčio, kad į pensijų kaupimo fondus bus pervestos tam tikro dydžio iš anksto apskaičiuojamo dydžio kaupiamosios pensijų įmokos“. 2.
įtraukimą į papildomą pensijų kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama prisijungimo prie pensijų kaupimo sistemos tvarka (vietoje savanoriško prisijungimo įvedama automatinio įtraukimo į sistemą tvarka, t. y. atsiranda privalomumo elementas), siūloma atsisakyti sudaryti sutartį. Asmenį automatiškai priskyrus atitinkamam pensijų fondui, lieka neaiškus sutarties turinys, t. y. dėl ko ir kokios šalys turi susitarti. Asmenys atsitiktine tvarka bus po lygiai paskirstyti visoms automatinio įtraukimo dieną veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo taps tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Siūloma, kad asmenis automatiškai pensijų kaupimo bendrovėms paskirstys VSDF valdyba. Toks mechanizmas siūlomas siekiant užtikrinti visoms pensijų kaupimo bendrovėms vienodas sąlygas gauti naujus pensijų kaupimo dalyvius. VSDF valdybai šią funkciją siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad ji valdo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų registrą (toliau - Apdraustųjų registras) ir turi duomenis, reikalingus automatiniams asmenų įtraukimui vykdyti (duomenis apie asmens amžių ir jo draustumą). Automatiškai įtraukiami asmenys bus informuojami apie jų priskyrimą atitinkamam pensijų fondui ir galės pasirinkti arba iš esmės nesutikti dalyvauti pensijų kaupime, arba pateikti prašymą dalyvauti kitame, nei priskirtasis, pensijų fonde. Visos kitos teisės (pavyzdžiui: teisė nutraukti dalyvavimą, teisė pasirinkti išmokas ir pan.) numatytos įstatyme. Pensijų kaupimo sutartys ir šiuo metu nenumato jokių kitų teisių ir pareigų, nei jos išdėstytos įstatyme. Siūloma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie tą dieną dar nėra sukakę 40 metų amžiaus ir kurie Apdraustųjų registre yra apdraustieji, automatiškai būtų įtraukiami į pensijų kaupimą.
kaupimas turi būti ilgalaikis, t. y. trukti bent jau apie 30 metų, kad pasiektų savo tikslą. Kadangi nustatytas pensinis amžius yra 65 metai, manytina, kad 25 metai yra minimalus galimas dalyvavimo pensijų kaupime metų skaičius. Įmokos už automatiškai įtrauktus asmenis pradedamos skaičiuoti ir pervedinėti į II pakopos pensijų fondus nuo įtraukimo metų kovo 1 d. Vyresni kaip 40 metų asmenys, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. nedalyvavo pensijų kaupime, automatiškai į II pakopos pensijų fondus nebūtų įtraukiami, tačiau galės tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva. Siekiant nepažeisti teisingumo, asmenų laisvės, nuosavybės apsaugos ir kitų teisinės valstybės principų, automatiškai į pensijų kaupimą įtrauktiems asmenims siūloma suteikti teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Į kaupimą pensijų fonduose automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. gali informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareiškia, jis tampa kaupimo dalyviu ir dalyvauja pensijų kaupime, iki sukaks senatvės pensijos amžių ar dalyvavimas pensijų kaupime baigsis kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. 40 metų nesukakusiems asmenims, kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, automatinio įtraukimo procedūra taikoma ne daugiau kaip 3 kartus. 3. Asmenys, iki 2018 m. gruodžio 31 d. pradėję dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, nuo 2019 m. sausio 1 d. ir toliau automatiškai dalyvauja kaupime – pervedama į pensijų fondus 3 proc. asmens draudžiamųjų pajamų ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto skiriama įmoka.
Dalyviams, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. pensijų fonduose kaupė tik 2 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokų, siūloma taikyti analogišką tvarką, pensijų įmoką nuo 1,8 proc. draudžiamųjų dalyvio pajamų kasmet siūloma laipsniškai didinti, kol ši pasieks 3 proc. 2023 m. Dalyviams, kurie II pakopos pensijų kaupimo fonde pradėjo dalyvauti iki 2018 m. gruodžio 31 d., taip pat siūloma suteikti teisę iki 2019 m. kovo 1 d. atsisakyti toliau dalyvauti pensijų kaupime. Nusprendę dalyvavimo II pakopos pensijų kaupimo sistemoje netęsti, dalyviai gali pateikti prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį, pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas pervedant į VSDF biudžetą, arba dalyvavimą sustabdyti, sukauptas lėšas paliekant pensijų fonde tolesniam jų investavimui, iki asmuo įgis teisę į pensines išmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymą. Dalyviui, pradėjusiam kaupti pensijų fonduose iki 2018 m. gruodžio 31 d., per nustatytą terminą pateikus prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir grąžinti lėšas į VSDF biudžetą, pensijų fondo dalyvio pensijų sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas ir šios lėšos pervedamos į VSDF biudžetą (įskaitant ir asmens lėšomis mokėtų įmokų dalį ir iš valstybės biudžeto skirtų skatinamųjų išmokų dalį, jei dalyvis buvo pasirinkęs dalyvauti kaupime trinare schema). Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas, socialinio draudimo pensijos gražinamos į tokį lygį, tarsi asmuo nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime.
Jei iš pensijų fondo pervestų lėšų suma viršija iš VSDF biudžeto už asmenį į pensijų fondus pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, viršijanti sumos dalis laikoma pervedimo metais sumokėtomis asmens pensijų socialinio draudimo įmokomis individualiajai pensijos daliai. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma yra mažesnė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, pervestų už asmenį iš VSDF biudžeto, sumą, šiam asmeniui nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Siūloma tvarka užtikrina, kad II pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvavusių asmenų turtinės teisės nebūtų pažeistos. Pasirinkus nutraukti dalyvavimą kaupime ir pervesti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas į VSDF biudžetą, asmuo atsisakytų teisės į pensijų išmoką iš II pakopos pensijų fondo, pakeisdamas ją į dėl dalyvavimo pensijų kaupime nesumažintą socialinio draudimo pensiją, o jei lėšų II pakopos pensijų kaupimo fonde buvo sukaupta daugiau, tada šios lėšos
„perskaičiuojamos“ į papildomas pensines teises Valstybinio socialinio draudimo
pensijų sistemoje, taip užtikrinant, kad dalyvavimą kaupime nutraukiantys asmenys nepatirtų jokių praradimų – jiems atkuriami dėl kaupimo sumažintų socialinio draudimo pensijų dydžiai, lyg tie asmenys nebūtų dalyvavę kaupime, o papildomai sukauptos lėšos perskaičiuojamos, asmenims įgyjant papildomų pensinių teisių valstybinio socialinio draudimo sistemoje.
Jei iki 2018 m. gruodžio 31 d. kaupime dalyvavęs asmuo pateikia prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą, pensijų įmokos į jo sąskaitą II pakopos pensijų kaupimo fonde nebepervedamos, tačiau jo sukauptos lėšos lieka šiame fonde ir toliau investuojamos pagal šio fondo taisykles. Kaupimą sustabdžiusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus atliekama automatinio įtraukimo procedūra, taip siekiant juos paskatinti kaupti toliau. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijų sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. 4. Papildomai numatoma suteikti galimybių kaupiantiesiems į savo pensijų sąskaitą pensijų fonde mokėti papildomą, didesnę nei 3 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų įmoką. Taip pat siekiama nustatyti galimybę prie darbuotojų kaupimo savanoriškai prisidėti ir darbdaviams.
Tokiu būdu siekiama, kad visi dalyvaujantieji II pakopos pensijų sistemoje kauptų pakankamai ir norėdami galėtų primokėti papildomai ar gauti papildomą darbdavių įmoką, taip dar labiau didindami senatvei sukauptų lėšų pensijų fonduose sumas. 5. Dalyviai laikinai, ne ilgiau kaip 12 mėnesių per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį ir ne trumpiau kaip 1 mėnesiui, galės stabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondus. Siūloma numatyti, kad prašymą laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą asmuo turi pateikti pensijų kaupimo bendrovei. Toks mechanizmas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra pensijų fondą sudarančio turto, kurį valdo, naudoja ir juo disponuoja pensijų kaupimo bendrovė turto patikėjimo teisės pagrindais, savininkas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi visi asmens prašymai, susiję su šia nuosavybe, teikiami turto valdytojui, o ne Sutarčių registro tvarkytojui ir įmokų administratoriui (VSDF valdybai). 6. Kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turės įsteigti ir valdyti tikslinės grupės pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą (į šį fondą bus perkeliami pensijų fondo dalyviai, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir nustatyta tvarka nesudarę pensijų išmokos sutarties) – įgyvendinama Gyvenimo ciklo fondų sistema. Tikslinės grupės pensijų fondo pavadinime privalės būti nurodytos dalyvių tikslinės grupės gimimo metų ribos, skaičiuojamos kas 7 metus ir privalomos visoms pensijų kaupimo bendrovėms. Pagrindiniai privalumai, susiję su tikslinės grupės pensijų fondų modelio įgyvendinimu, yra šie:
1) daugiau aiškumo ir skaidrumo. Dalyviams pasiūloma aiški ir nesunkiai suprantama investavimo strategija, kai jiems tenkanti investavimo rizika mažinama automatiškai jiems senstant, todėl visu kaupimo laikotarpiu jiems nekiltų poreikio keisti pensijų fondą.
Dalyviams bus lengviau palyginti tikslinės grupės pensijų fondo, kuriame kaupiama, rezultatus su kitų pensijų kaupimo bendrovių valdomų atitinkamos datos tikslinės grupės pensijų fondų rezultatais;
2) sukuriamos sąlygos pelningesnei II pakopos pensijų kaupimo sistemai. Užtikrinant tinkamos investavimo strategijos fondų pasirinkimą pagal gyventojo amžių, sudaromos sąlygos pasiekti optimalią investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu: jaunesni gyventojai, toleruodami didesnės rizikos investicijas, ilgesniu laikotarpiu sulauktų ir didesnio pelno, o iki pensijos likus mažiau laiko, siekiama išsaugoti iki tol sukaupto pensijų turto vertę;
3) maža gyventojų neracionalių sprendimų rizika. Siūlomi pakeitimai padidina galimybes išvengti neracionalaus dalyvių elgesio, jiems netinkamu metu pasirenkant netinkamo rizikos lygio fondą. Nors dalyviams ir išliks galimybė patiems nuspręsti, kuriame fonde jie pageidauja kaupti pensijų įmokas, Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad gyventojai nėra linkę keisti pasirinktą fondą, atsižvelgdami į tai, ar pasirinktas fondas jiems yra tinkamas, ar ne. Gyvenimo ciklo fondų sistemos įdiegimas užtikrintų, kad gyventojams priskirtas fondas yra skirtas „visam gyvenimui“ ir kad dauguma gyventojų dalyvauja jiems tinkamiausiame fonde visą kaupimo laikotarpį;
4) tvaresnė II pakopos pensijų kaupimo sistema ilguoju laikotarpiu. Sumažinus dalyviams tenkančias rizikas, išaugs visuomenės pasitikėjimas pensijų sistema. Dėl Gyvenimo ciklo fondų sistemos įdiegimo administravimo kaštai, tenkantys pensijų kaupimo dalyviams, neišaugs. Priešingai, įstatymo projektu siūloma sumažinti maksimalius atskaitymų iš pensijų fondų dalyvių dydžius. 7.
pensijų fondo turto investavimo strategija bus nustatoma, atsižvelgiant į Lietuvos banko patvirtintus reikalavimus tikslinės grupės pensijų fondų investavimo strategijai. Laikui bėgant, turto sudėtis tolygiai kis, mažinant pensijų fondo prisiimamą investavimo riziką ir didinant mažiau rizikingų turto klasių dalį atitinkamo pensijų fondo portfelyje. Tačiau dalyvis išsaugos teisę savo nuožiūra keisti pensijų fondą, jis galės kaupti pensijų įmokas ir kitai tikslinei dalyvių grupei skirtame tikslinės grupės pensijų fonde, taip pat turto išsaugojimo pensijų fonde. 8. Tikslinės grupės pensijų fondas, kurio tikslinės dalyvių grupės visi nariai yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, bus likviduojamas, o likę šio likviduojamo pensijų fondo dalyviai kartu su jiems priklausančiu turtu bus perkeliami į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą turto išsaugojimo pensijų fondą. Turto išsaugojimo pensijų fondo veiklos trukmė bus neribota, o šio fondo investicijų portfelis sudaromas ir valdomas siekiant išlaikyti sukaupto pensijų turto vertę, investuojant pensijų turtą į mažiausios investavimo rizikos turtą;
pensijų fondų steigimo tvarka – pensijų kaupimo bendrovė turės pateikti Lietuvos bankui pranešimą apie naujai steigiamą fondą, o Lietuvos bankas, įvertinęs šio fondo investavimo strategiją ir nenustatęs prieštaravimo nustatytiems reikalavimams, priims sprendimą pritarti pensijų fondo steigimui. Pensijų fondų veikla bus grindžiama Lietuvos banko patvirtintomis standartinėmis pensijų fondų taisyklėmis. 10. Bus sprendžiamos praktikoje išryškėjusios problemos, susijusios su klaidingu bazinio pensijų anuiteto rodiklio suvokimu, šio rodiklio atsisakant, o pensijų anuiteto privalomumo ribas išreiškiant absoliučiais dydžiais (siūloma minimali ir maksimali riba būtų atitinkamai 10 000 ir 60 000 eurų), kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas 5 metus būtų indeksuojami. 11.
anuitetų sistema nustatant, kad pensijų anuitetų veiklą, remiantis draudimo principais, nuo 2020 m. vykdytų VSDF valdyba. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti dvi pensijų anuitetų rūšis: atidėtąjį pensijų anuitetą (tai anuitetas, kurį dalyvis įsigyja sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų išmokos pradedamos mokėti tik šiam sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki gyvos galvos) ir standartinį pensijų anuitetą (tai anuitetas, kai pensijų išmokos pradedamos mokėti iš karto asmeniui, įsigijusiam anuitetą, ir mokamos iki gyvos galvos). Asmeniui, už nedidelę sukauptų lėšų dalį (10–15 proc.) įsigijusiam atidėtąjį pensijų anuitetą, pensijų fonde likusi suma išmokama periodinėmis išmokomis. Remiantis tarptautinių organizacijų (pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) ekspertų ir akademikų (Moshe Milevsky ir kt.) nuomone, dalyviui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus ir nors kiek toleruojančiam investavimo riziką, optimali strategija išmokų etape – pradžioje investuoti į augančias turto klases, o anuitetą įsigyti vėlesniame etape. Asmenys, netoleruojantys investavimo rizikos periodinių išmokų mokėjimo etape, galės įsigyti standartinį pensijų anuitetą. Periodinių pensijų išmokų ir iki 85 metų amžiaus atidėto pensijų anuiteto derinys užtikrina, kad dalyvis gaus pensines išmokas iki gyvenimo pabaigos, ir suteikia galimybę gauti didesnes pensijų išmokas nei, pavyzdžiui, standartinio pensijų anuiteto atveju. Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma numatyti, kad visas pensijų išmokų rūšis, buvusias iki siūlomų pakeitimų, nustato iki 2018 m. gruodžio 31 d. galioję teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška tvarka, kuomet dėstant naują įstatymo redakciją, senos iki tam tikros datos galiojusios tvarkos nėra dėstomos atskiromis konkrečių straipsnių redakcijomis, o teikiama bendro pobūdžio nuoroda į anksčiau galiojusius teisės aktus, galioja 2016 m. birželio 29 d.
Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I -549 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2512. 12. Bus nustatytos 20 ir 30 procentų turto išsaugojimo fondų investicijų į nuosavybės vertybinius popierius ribos. Turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo strategija grindžiama investavimu į mažiausios rizikos turto klasių finansines priemones ir kitą turtą, kuris galėtų apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos. Tam, kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas, nepakanka investuoti tik į valstybės narės arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos Centrinio Banko išleistas ar jų garantuotas obligacijas ir kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius ar indėlius kredito įstaigose, nes šios priemonės, nors ir saugios, ilguoju laikotarpiu negali apsaugoti sukaupto turto nuo infliacijos, todėl fondo tikslas nebūtų pasiektas. Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, didžiausių užsienio tikslinės grupės pensijų fondų investavimo strategijoje nustatyta, kad sukakus pensinį amžių pakankamai didelę investicijų dalį (nuo 20 iki 30 proc.) gali sudaryti nuosavybės vertybiniai popieriai.
Taip pat siekiant didesnio turto diversifikavimo, įstatymo projekte nustatyta, kad ne daugiau kaip 20 proc. turto išsaugojimo pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės gali būti investuojama į nuosavybės vertybinius popierius ir kolektyvinio investavimo subjektus, investuojančius į nuosavybės vertybinius popierius, ir ne daugiau kaip 30 proc. turto išsaugojimo pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės gali būti investuojama į kitas, nei Pensijų kaupimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos, obligacijas ir kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius, į šias priemones lėšas investuojančius kolektyvinio investavimo subjektus. 13. Bus mažinami atskaitymai iš turto, atskaitymų dydį susiejant su pensijų fondų valdomo turto vidutine metine verte. Atskaitymus siūloma mažinti palaipsniui per 2 metus. 14. Bus atsisakyta lyginamojo indekso. Priežiūros institucija turės parengti reikalavimus tikslinės datos pensijų fondų investavimo strategijai, jos aprašymo formai, investicijų portfelio atitikties pasirinktai investavimo strategijai vertinimo būdui bei kontrolei. Šiuose reikalavimuose bus nustatyta pareiga pasirinkti investavimo strategiją atitinkantį lyginamąjį indeksą, kad būtų užtikrinta pasirinktos strategijos laikymosi kontrolė, tačiau bus atsisakoma pareigos lyginti pensijų fondų rezultatus su lyginamuoju indeksu, nes toks lyginimas yra sunkiai suprantamas pensijų fondų dalyviams ir tam tikrais atvejais gali juos klaidinti. 15.
tvarkomas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registras, įsteigiant jo pagrindu Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų išmokų gavėjų registrą, kuriame būtų registruojamos ne tik sudarytos kaupimo sutartys, bet ir patys dalyviai bei saugomi duomenys apie asmeniui mokamas pensijų išmokas (pavyzdžiui, apie sudarytas pensijų anuiteto ar periodinių išmokų sutartis, išmokos mokėtoją, išmokos rūšį ir pan.). Taip pat bus numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. VSDF valdyba yra centralizuota anuitetų mokėtoja. Pagal pensijų anuitetų sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., anuitetai toliau bus mokami gyvybės draudimo įmonių pagal sudarytų sutarčių sąlygas iki pasibaigs šių anuitetų mokėjimo terminas. Pensijų išmokų segmentas yra labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, nes šio segmento veiklos efektyvumas tiesiogiai veikia privačiai kauptos pensijos išmokos lygį. Dėl mažo rinkos dydžio ir atitinkamai ribotų galybių keliems rinkos dalyviams efektyviai valdyti ilgaamžiškumo riziką Lietuvoje pensijų anuitetai yra santykinai brangūs. Pensijų anuitetų paslaugą teikiant centralizuotai pensijų anuitetų mokėtojai – VSDF valdybai – pensijų anuitetai pigtų dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo, pelno maržos nebuvimo ir mažesnių pensijų anuitetų administravimo sąnaudų. Be to, gyventojams pereiti iš kaupimo į išmokų etapą būtų daug paprasčiau ir aiškiau, o pensijų anuiteto mokėtojas būtų daug lengviau pasiekiamas. Šiuo metu rinkoje veikia 3 gyvybės draudimo įmonės, vykdančios pensijų anuitetų veiklą. Nuo sistemos veikimo pradžios yra sudaryta 481 pensijų anuiteto sutartis. Siūlymai dėl įstatymų pakeitimų numato, kad privačios įmonės ir toliau vykdys įsipareigojimus pagal šias sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad privačiame pensijų kaupime iš viso dalyvauja daugiau kaip 1 mln. šalies gyventojų, galima teigti, jog dabartinės pensijų anuitetų veiklos apimtys yra santykinai menkos.
Dėl šios priežasties pensijų anuitetų segmento pertvarkymas nepadarytų reikšmingos neigiamos įtakos bendrai šalies verslo aplinkai, tačiau sudarytų prielaidas pensijų anuitetų veiklą vykdyti efektyviau ir užtikrinti didesnę naudą visuomenei. 16. Bus aiškiai nustatyta, kad iš skolininkui mokamų periodinių išmokų ar pensijų anuiteto išieškojimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka, o iš vienkartinės pensijų išmokos – šio kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka. 17. Bus pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymas. Šio įstatymo tikslas buvo nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies pervedimą į privačius pensijų fondus bei apibrėžti santykį tarp valstybinio socialinio draudimo sistemos ir pensijų kaupimo sistemos. Atsisakius valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos dalies pervedimo, šis įstatymas netenka prasmės, o atitinkamos nuostatos, pavyzdžiui, apie įmokos dydį, kai kurios sąvokos yra perkeltos į Pensijų kaupimo įstatymą. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:
1) socialinio draudimo pensijų gavėjai, kurių gaunamų pensinio pobūdžio išmokų (socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ir kt.) suma per mėnesį neviršija 95 proc. MVPD, turi teisę gauti pensijos priemoką. 95 proc. MVPD „lubos“ pasirinktos įvertinus, kad asmuo, dirbęs už minimalią mėnesinę algą visą gyvenimą, su būtinuoju pensijų socialinio draudimo stažu įgytų teisę gauti apie 220 eurų pensiją.
Tam, kad nebūtų visiškai eliminuotos paskatos mokėti socialinio draudimo įmokas, „lubos“ asmenims su būtinuoju stažu įvedamos panašaus dydžio, o kuo mažesnis įgytas stažas, tuo „lubos“ žemesnės;
2) šalpos pensijos dydis senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims – 1 šalpos pensijų bazė (130 eurų). Asmuo,
socialinio draudimo pensiją ir, jeigu ši jo gaunama pensija bus vienintelė, jam papildomai bus skiriama 65 eurų pensijos priemoka. Taigi, siekiant išlaikyti paskatas mokėti socialinio draudimo įmokas, šalpos pensijos dydis nustatomas mažesnis;
3) vertinant asmens teisę gauti šalpos pensiją, atsižvelgiama ne tik į asmens gaunamas pensijas ir pensijų išmokas, bet ir į pensijos priemoką. Lydimaisiais įstatymo projektais siūloma suderinti Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-882 ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo taip pat Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI-1 skyriumi įstatymo projekto nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kad, perkėlus draudėjo pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbo užmokestis darbuotojui turėtų būti nominaliai padidintas 1,289 karto ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį pertvarkius mokesčių sistemą (jis bus taip pat 1,289 karto didesnis:
ir siekiant nustatyti naują pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, kurių dydžių apskaičiavimas susietas su darbo užmokesčiu, dydžių nustatymo tvarką, kad šių išmokų dydžiai atitiktų dydžius, kurie nustatomi pagal šiuo metu galiojančią tvarką, siūloma:
1) Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte perskaičiuoti vidutiniu darbo užmokesčiu išreikštą rentos sportininkams dydį, nustatant jį proporcingai mažesnį – 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio (1,5 vidutinio darbo užmokesčio / 1,289). Taip pat, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio paskelbimo tvarką, nustatytą 2001 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“, siūloma, kad šio įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo
sportininkų rentų dydį, bus naudojamas 2018 m. vidutinis darbo užmokestis);
2) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu perskaičiuoti vidutiniu darbo užmokesčiu išreikštą valstybinių pensijų dydžio ribojimą, nustatant jį proporcingai mažesnį – 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio (1,5 vidutinio darbo užmokesčio / 1,289).
Taip pat siūloma, kad šio įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo 2019 m. liepos 1 d. numatant, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui už 2019 m. birželio mėnesį būtų ribojama pagal tvarką, buvusią iki šių nuostatų įsigaliojimo (t. y. taikant vidutinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio ribą). Toks siūlymas teikiamas įvertinus tai, kad: pensijų dydžio ribojimui nustatyti yra naudojamas užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, vidutinio darbo užmokesčio dydis (valstybinėms pensijoms riboti 2019 m. pirmojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis bus naudojamas nuo 2019 m. liepos 1 d.); didžioji dalis valstybinių pensijų mokama už praėjusį mėnesį;
3) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu nustatyti, kad jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo
dalijant jį iš 1,289;
4) Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo
signataro rentos dydis yra 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį (50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį / 1,289);
5) Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidento valstybinė renta skiriama 38,79 proc.
Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį (50 proc. Respublikos Prezidento darbo užmokesčio / 1,289). Taip pat, atsižvelgiant į šiuo metu esamą valstybinių pensijų dydžio ribojimo praktiką ir siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti nuostatas, kuriose įtvirtinta valstybinių pensijų dydžio ribojimo taisyklė, numatanti, kad ribojimo matas yra vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų. Pažymėtina, kad siūlymas patikslinti formuluotę dėl valstybinių pensijų ribojimo nurodant, kad valstybinių pensijų riba nustatoma pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų, teikiamas įvertinus ir tai, kad vidutinio darbo užmokesčio paskelbimo tvarkos, nustatytos
„Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo
kas ketvirtį“ 2 punkte nustatyta, jog į ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį neįskaitomas individualių įmonių darbuotojų darbo užmokestis. Be to, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis, taip pat skelbiamas kas ketvirtį (iki 2011 m. toks vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo skelbiamas kartą per metus), todėl būtina aiškiai nustatyti, kokį oficialiai skelbiamą vidutinį darbo užmokestį naudoti, taikant valstybinių pensijų ribojimą. Priėmus Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-730 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus, bus išvengta nepagrįsto (dėl pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokų perkėlimo iš draudėjo apdraustajam, kas darbo užmokestį turėtų nominaliai padidinti 1,289 karto) iš valstybės biudžeto mokamų papildomų išmokų didėjimo. Perskaičiuotas koeficientas sportininkų rentų bei valstybinių pensijų dydžio ribojimui apskaičiuoti būtų pradėtas taikyti tik apskaičiuojant sportininkų rentų dydį ar ribojant valstybinės pensijos dydį pagal didesnį – 2019 m. I ketvirčio – vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenų, dalyvavusių pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio
tai numatyta nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatyme, visos pensijų fonde sukauptos lėšos pervedamos į VSDF. Asmeniui nusprendus nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir jo sukauptas lėšas pervedus į VSDF, laikytina, kad buvo grąžintos valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, pervestos iš VSDF į pensijų fondą, taip netaikant socialinio draudimo pensijų mažinimo dėl dalyvavimo kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Pervedamų lėšų suma, viršijanti už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitytina kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai, netaikant 5 apskaitos vienetų apribojimo per metus. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma yra mažesnė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, pervestų už asmenį iš VSDF biudžeto, sumą, siūloma nustatyti, kad šiam asmeniui socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Dalyvavimą nutraukiantis asmuo atsiimti sukauptų lėšų negali, visa sukaupta suma, nutraukus dalyvavimą, pervedama į VSDF biudžetą. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir
siūloma:
1) siekiant didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją integruotis į darbo rinką, tobulinti papildomos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus mokėjimo mechanizmą, pailginant papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus terminą nuo 6 iki 12 mėnesių.
Siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems įsidarbinusiems socialinės pašalpos gavėjams gauti papildomai skiriamą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus 12 mėnesių, asmenims, kuriems ši pašalpa jau paskirta iki įstatymo įsigaliojimo 6 mėnesiams, siūloma pratęsti papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus mokėjimo terminą iki 12 mėnesių be atskiro asmens prašymo;
2) siekiant Šalpos pensijų įstatymo bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų suderinamumo, nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemoka įskaitoma į asmenų gaunamas pajamas atsižvelgiant į tai, kad šios priemokos paskirtis, kaip ir piniginės socialinės paramos, ta pati – užtikrinti minimalias pajamas asmenims netekto darbingumo, senatvės ir kitais atvejais;
3) atlikti atskirų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų pakeitimus, kad piniginės socialinės paramos teisinis reguliavimas taptų aiškesnis ir tikslesnis:
Siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems įsidarbinusiems socialinės pašalpos gavėjams gauti papildomai skiriamą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus 12 mėnesių, asmenims, kuriems ši pašalpa jau paskirta iki įstatymo įsigaliojimo 6 mėnesiams, siūloma pratęsti papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus mokėjimo terminą iki 12 mėnesių be atskiro asmens prašymo;
2) siekiant Šalpos pensijų įstatymo bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų suderinamumo, nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemoka įskaitoma į asmenų gaunamas pajamas atsižvelgiant į tai, kad šios priemokos paskirtis, kaip ir piniginės socialinės paramos, ta pati – užtikrinti minimalias pajamas asmenims netekto darbingumo, senatvės ir kitais atvejais;
3) atlikti atskirų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų pakeitimus, kad piniginės socialinės paramos teisinis reguliavimas taptų aiškesnis ir tikslesnis:
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekto privalumai, susiję su II pakopos pensijų kaupimo sistemos tobulinimu:
draudimo įmokų pervedimą į II pakopos pensijų fondus, visos surenkamos valstybinio socialinio draudimo lėšos galėtų būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį, t. y. socialinio draudimo išmokoms mokėti. Tokiu būdu būtų išgryninta valstybinė socialinio draudimo sistema ir visos surenkamos socialinio draudimo įmokos būtų skiriamos dabartinių pensininkų poreikiams tenkinti, nepriešinant pensijų gavėjų ir kaupiančiųjų interesų. Dėl dalyvavimo pensijų kaupime nemažėtų socialinio draudimo pensijos kaupiantiesiems, todėl dvi sistemos – socialinio draudimo pensijų ir pensijų kaupimo – nekonkuruotų. Dalyvaujantiems pensijų kaupime ateityje socialinio draudimo pensijos nemažės (nusprendusiems nutraukti dalyvavimą ir grąžinti lėšas į VSDF biudžetą pensijos nebemažės ir už praeitį), todėl asmenims nereikės svarstyti, ar apsimoka dalyvauti pensijų kaupime, ar sukauptos lėšos kompensuos ateityje socialinio draudimo pensijos sumažėjimą;
pakopos pensijų kaupimą mechanizmą, asmenys būtų skatinami kaupti lėšas senatvei papildomai ir domėtis būsimomis išmokomis. Tokiu būdu būtų siekiama vieno iš pagrindinių kaupimo sistemos tikslų – visuotinio dalyvavimo kaupiant pensijas VSDF biudžete ir II pakopos pensijų fonduose.
Visuotinis dalyvavimas reikštų mažesnę pajamų nelygybę ateityje;
mokėti į pensijų fondus papildomai bei prisidėti darbdaviams, kaupimas II pakopos pensijų fonduose taptų efektyvesnis daugiau uždirbantiesiems ir patrauklesnis daugiau uždirbantiesiems, taip suteikiama papildomai galimybių darbdaviams skatinti darbuotojus;
pajamų, būtų suteikta galimybė apsispręsti, ar nori dalyvauti II pakopos pensijų kaupime. Kaupiantieji tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį galėtų kaupti pensijų fonduose didesne apimtimi arba visi, pradėję kaupti iki
tolesniam investavimui pensijų fonde arba nutraukti dalyvavimą ir grąžinti sukauptas lėšas į VSDF biudžetą atkuriant jų dėl dalyvavimo kaupime sumažintas socialinio draudimo pensijas bei, priklausomai nuo sukauptų lėšų sumos, įgyti papildomų pensinių teisių valstybinėje socialinio draudimo sistemoje („nusipirkti“ pensijos apskaitos vienetų);
rodiklio, būtų eliminuotos problemos, kylančios dėl klaidingo bazinio pensijų anuiteto paskirties suvokimo, o tai lemtų mažesnį dalyvių nepasitenkinimą;
mokėtoją, mažėtų pensijų anuitetų kaina. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekto privalumai, susiję su tikslinės grupės pensijų fondų modelio įgyvendinimu:
pasiūloma aiški ir nesunkiai suprantama investavimo strategija, kai jiems tenkanti investavimo rizika mažinama automatiškai senstant, todėl pensijų kaupimo sistemos dalyviams pakaktų kaupti viename fonde visą kaupimo laikotarpį.
Dalyviui bus lengviau palyginti tikslinės datos pensijų fondo, kuriame kaupiama, rezultatus su kitų pensijų kaupimo bendrovių valdomų atitinkamos tikslinės datos pensijų fondų rezultatais;
pakopos pensijų kaupimo sistemai. Užtikrinant tinkamos investavimo strategijos fondų pasirinkimą pagal gyventojo amžių, sudaromos sąlygos pasiekti optimalią investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu: jaunesni gyventojai, toleruodami didesnės rizikos investicijas, ilgesniu laikotarpiu sulaukia ir didesnio pelno, o kai iki pensijos lieka mažiau laiko, siekiama išsaugoti iki tol sukaupto pensijų turto vertę;
rizika. Atsiranda daugiau galimybių išvengti neracionalaus dalyvių elgesio, jiems netinkamu metu pasirenkant netinkamo rizikos lygio fondą. Nors dalyviams ir išliks galimybė patiems nuspręsti, kuriame fonde jie pageidauja kaupti pensijų įmokas, didesnį psichologinį barjerą pasirinkti fondą, kuris nėra jiems tinkamas, sukeltų faktas, kad kiekvienas fondas yra skirtas „visam gyvenimui“ ir kad didžioji dalis gyventojų dalyvauja jiems tinkamiausiame viename fonde visą gyvenimą;
sistema ilguoju laikotarpiu. Sumažinus rizikas dalyviams, išaugs visuomenės pasitikėjimas sistema. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projektu siūlomos priemonės didins socialinio draudimo pensijų, taip pat šalpos pensijų gavėjų pajamas ir mažins šių asmenų socialinę atskirtį.
Socialinio draudimo įmokas ir trumpalaikes socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiais įstatymais bus užtikrinamas darbo užmokesčio perskaičiavimas ir didinimas 1,289 karto bei atitinkamu koeficientu mažinamas socialinio draudimo išmokų tarifas, kad bruto išmokų dydis nesikeistų. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir
siūloma priemonė – pratęsti papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies mokėjimo įsidarbinus terminą nuo 6 iki 12 mėnesių – sustiprins ilgalaikių socialinių pašalpos gavėjų motyvaciją dirbti ir taip įsitvirtinti darbo rinkoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus siūlomus pakeitimus, bus padidintas darbo rinkos patrauklumas, reformuojant mokesčių sistemą, mažinant socialinio draudimo įmoką, nustatant socialinio draudimo įmokų „lubas“, sujungiant darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas. Taip darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis investuotojams, bus aiškesnis darbuotojams. Kartu bus padidintos paskatos verslui veikti legaliai, užtikrinta sąžiningos konkurencijos aplinka ir apsunkintos galimybės veikti nedeklaruojant veiklos.
Numatoma, kad Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekto įgyvendinimas geriau užtikrins pensijų kaupimo sistemos dalyvių interesus sukaupti ir išsaugoti pensijų turtą senatvei, didins dalyvavimo apimtis, sumažins dėl ekonomikos vystymosi cikliškumo patiriamų neigiamų pokyčių finansų rinkose įtaką galutiniams pensijų fondų rezultatams, išaugs visuomenės pasitikėjimas II pakopos pensijų fondais ir juos valdančiomis pensijų kaupimo bendrovėmis. Perėjus prie tikslinės grupės pensijų fondų koncepcijos, reikės pensijų kaupimo bendrovių investicijų, todėl tikėtinas kai kurių bendrovių nepritarimas siūlomam reguliavimui, o kraštutiniu atveju kai kurios pensijų kaupimo bendrovės gali nuspręsti nevykdyti pensijų kaupimo veiklos. Sprendimą nebevykdyti pensijų kaupimo veiklos pensijų kaupimo bendrovės gali priimti ir tuo atveju, jei ženklus asmenų, šiuo metu dalyvaujančių pensijų kaupimo sistemoje, skaičius nuspręstų nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime (pavyzdžiui, sprendimą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime priimtų 80-90 procentų dabartinių dalyvių). Jei, įgyvendinus pakeitimus, asmenų, prisijungiančių prie pensijų kaupimo sistemos, dalyvavimo procentas palyginti su dabartiniu (88 proc. jaunų dirbančiųjų iki 40 metų šiuo metu dalyvauja pensijų kaupime) sumažės, tai neigiamai paveiks bendrovių, užsiimančių pensijų kaupimo veikla, situaciją ir plėtros galimybes. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nereikės keisti galiojančios Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos, kurios taikymas apima ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą, nes esminės įstatymo nuostatos perkeliamos į Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, o sutarties 2 straipsnis numato, kad sutartis taikoma Pensijų sistemos reformos įstatymui ir su juo susijusiems teisės aktams. Ši sutartis taip pat taikoma įstatymams ir kitiems teisės aktams, kurie iš dalies keičia, papildo, konsoliduoja arba pakeičia minėto straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus. Priėmus įstatymų projektus dėl darbo užmokesčio didėjimo 1,289 karto, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. perskaičiuoto minimaliosios mėnesinės algos dydžio patvirtinimo. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymui įgyvendinti turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“. Pensijų kaupimo įstatymui įgyvendinti turės būti keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 1037 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 26 įsakymu patvirtintas Kaupiamųjų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo į pensijų fondus tvarkos aprašas, kurių projektus iki įstatymo įsigaliojimo parengs Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lietuvos bankas iki priimto įstatymo įsigaliojimo turės priimti nutarimus, reikalingus įsteigti tikslinės grupės ir turto išsaugojimo pensijų fondus bei įgyvendinti tikslinės grupės pensijų fondų koncepciją, išmokų iš pensijų fondų rūšių ribų indeksavimo tvarką, periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo tvarką ir metodiką. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projekto lydimuoju įstatymo projektu keičiamam Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui Nr. XIII-882 įgyvendinti socialinės apsaugos ir darbo ministras iki
nuostatus. Kartu bus įvertintos ir Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projekto nuostatos.
Iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 309
„Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų patvirtinimo“. Iki Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“. Iki Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. A1-348 „Dėl užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. A1-471 ,,Dėl Užimtumo fondo lėšų sąmatos sudarymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“. Iki Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įsigaliojimo turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos 2017 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“. Iki Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr.
IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;
2) savivaldybių institucijos turės priimti ar pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus; prireikus patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašus, atsižvelgdamos į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus. Iki Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. A1-4 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme patvirtinimo“ pakeitimą. Iki Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti šių teisės aktų pakeitimus:
1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr.
A1-279 „Dėl Socialinių įmonių ataskaitų apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą teikimo tvarkos aprašo bei Sutarties dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos tipinės formos patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A1-225 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projektui įgyvendinti 2019 m. iš valstybės biudžeto reikės apie 20 mln. eurų (apie 90 tūkst. asmenų; vidutinė pensijos priemoka – 20 eurų). Vėliau lėšų poreikį lems MVPD dydžio kitimas. Dar 0,9 mln. eurų planuojama skirti šalpos pensijoms nuo 0,9 iki 1 šalpos pensijų bazės dydžio padidinti. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektui įgyvendinti prognozuojamas papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis:
Metai Lėšų poreikis iš VB pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, mln. eurų
proc. jaunesnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti pensijų kaupime, 12 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą; 80 proc. vyresnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti, 20 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą. 2.
liks dalyvauti pensijų kaupime, mokės 3 proc.+1,5 proc. 3. Mokantys 2+0+0 dalyviai: 88 proc. jaunesnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti pensijų kaupime, 12 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą; 80 proc. vyresnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti, 20 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą. 4. Mokantys 2+0+0 dalyviai, kurie liks dalyvauti pensijų kaupime: 70 proc. pasirinks mokėti laipsniškai didėjančią įmoką, 30 proc. iš karto kaups visos apimties 3 proc.+1,5 proc. 5. Turintys draudžiamųjų pajamų jaunesni nei 40 m. amžiaus asmenys, šiuo metu nedalyvaujantys pensijų kaupime (156 tūkst. asmenų): 88 proc. dalyvaus pensijų kaupime, 12 proc. liks socialinio draudimo sistemoje. Pasirinkusiųjų dalyvauti 70 proc. rinksis laipsniškai didėjančią įmoką, 30 proc. iš karto pradės kaupti visos apimties 3 proc. + 1,5proc. 6. 70 proc. naujų dalyvių, pradedančių dalyvauti pensijų kaupime, po 2019 m. pasirinks laipsniškai didėjančią įmoką, 30 proc. iš karto pradės kaupti visos apimties 3 proc. + 1,5 proc. Jei asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupimo sistemoje, skaičius sumažėtų, atitinkamai pagal sumažėjusį žmonių skaičių mažėtų ir lėšų poreikis skatinamajai įmokai iš valstybės biudžeto mokėti. Preliminariais skaičiavimais, pailginus papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus terminą nuo 6 iki 12 mėnesių, reikėtų apie 213 tūkst. eurų. Remiantis savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 2015 m. nepanaudota 125,7 mln. eurų (55 proc. skirtų lėšų), 2016 m. nepanaudota 140,8 mln. eurų (62,1 proc. skirtų lėšų), 2017 m. nepanaudota 143 mln. eurų (63,1 proc. skirtų lėšų). 2018 m. piniginei socialinei paramai finansuoti numatyta 223,3 mln. eurų, numatoma nepanaudoti apie 105,7 mln. eurų (47,3 proc. skirtų lėšų). Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-949 pakeitimo įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. Bendrosios (pagrindinės) pensijos dalies finansavimui iš valstybės biudžeto 2019 m. iš viso reikės apie 1,716 mln. eurų. Dėl aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimo iš valstybės biudžeto nuo 2019 m. VSDF biudžetas sutaupys apie 30 mln. eurų. Valstybės biudžeto ar kitų šaltinių (pvz.: ES struktūrinės lėšos) lėšų papildomas poreikis – 30 mln. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pasiūlymus pateikė Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdis, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos bankas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, UAGDPB „Aviva Lietuva“, UAB „INVL Asset Management“, UAB „Luminor investicijų valdymas“, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Lietuvos pensininkų sąjungos Vilniaus miesto „Bočių“ bendrija, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Lietuvos pensininkų sąjūdis, Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacija, VšĮ „Karių teisių gynimo centras“. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Valstybinis socialinis draudimas, valstybinis draudimas, socialinio draudimo įmoka, socialinio draudimo išmoka, ligos išmoka, motinystės išmoka, tėvystės išmoka, nedarbo socialinis draudimas, nedarbo draudimas, nedarbo socialinio draudimo išmoka, nedarbo pašalpa, nelaimingas atsitikimas darbe, profesinė liga, tikslinės datos pensijų fondas, pensijų turto išsaugojimo pensijų fondas, pensijų išmoka, pensijų anuitetas, pensijos priemoka, renta buvusiems sportininkams, valstybinė pensija, socialinė pašalpa, užimtumo didinimo programa, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant finansines priemones, reikėtų pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies atitinkamus punktus, kaip siūloma Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1903(2), kuris yra apsvarstytas Seime ir turėtų įsigalioti 2018 m. birželio 15 d. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama pensijų fondo sąvoka. Nustatyta, kad “Pensijų fondas – pensijas kaupiantiems fiziniams asmenims, taip pat šiame įstatyme nustatytais pagrindais kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei.” Šioje dalyje teikiamos nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, sampratą “pensijas kaupiantys fiziniai asmenys” siūlytina keisti į sampratą
“pensijų fondo dalyviai”, nes būtent taip keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5
dalyje apibrėžiami fiziniai asmenys, pagal šį įstatymą kaupiantys pensijų įmokas. Antra, šioje dalyje nėra aiškiai apibrėžti kiti asmenys, kuriems šiame įstatyme nustatytais pagrindais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pensijų turtas, šią asmenų grupę galima tik numanyti. Jeigu čia turimi omenyje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys (t. y. pensijų fondo dalyvio pensijų turto paveldėtojai), juos ir reikėtų nurodyti, ir tokiu būdu aiškiai apibrėžti pensijų turto dalininkų ir pensijų dalyvių pensijų turto paveldėtojų pensijų turtą. 3.
tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondai ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai“ tobulintina, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pagal kurias pensijų kaupimo bendrovės privalo įsteigti tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus, arba šios nuostatos atsisakant, kaip perteklinės, nes šių fondų apibrėžtys ir nuostatos dėl jų steigimo yra dėstomos kitose 3 straipsnio dalyse ir kituose projekto straipsniuose. 4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostata, jog pensijų kaupimo bendrovė yra gyvybės draudimo įmonė, veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Draudimo įstatymą derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi atitinkami Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo straipsniai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valdymo įmonėms taikomas ir Akcinių bendrovių įstatymas, todėl siūlymas nurodyti, kad tik gyvybės draudimo įmonės veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra klaidinantis. Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo įstatyme yra nuostata dėl Akcinių bendrovių įstatymo taikymo draudimo įmonėms, siūlytina analizuojamoje straipsnio dalyje išbraukti nuorodą į Akcinių bendrovių įstatymą. 5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnyje taip pat reguliuojamas pensijų turtas, o keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio normos tarpusavyje susijusios, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies atsisakyti ir šios dalies nuostatas inkorporuoti į keičiamo įstatymo 11 straipsnio turinį. 6.
turto išsaugojimo pensijų fondas (toliau – turto išsaugojimo pensijų fondas) – pensijų fondas, kuris sudaromas ir valdomas siekiant apsaugoti dalyvio sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos ir, kiek įmanoma, labiau apriboti dalyviui tenkančią investavimo riziką“. Svarstytina, ar šioje dalyje ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose neturėtų būti nurodytas siekis ne apriboti, bet mažinti dalyviui tenkančią investavimo riziką. Šiame kontekste svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 ir 12 dalyse nurodyti pensijų fondai neturėtų siekti vienodų tikslų, tačiau tuos tikslus siekti skirtingomis investavimo strategijomis, todėl svarstytina, ar šiuo aspektu šių dalių nuostatų nereikėtų tikslinti. Taip pat svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų inkorporuoti į keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnių turinį. 7. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis
„valstybinio“. 8. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad “Pensijų
kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą automatiškai šio įstatymo
iniciatyva sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Neaišku, kodėl siūloma nustatyti skirtingą dalyvių pensijų kaupimo pradžią. Pastebėtina, kad pagal kitas projekto nuostatas automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą dalyviai taip pat turi būti registruojami Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Be to, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata “<...> asmenį jo iniciatyva sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir išmokų gavėjų registre” derintina su šio straipsnio 6 dalies nuostata, jog Dalyvių ir išmokų gavėjų registre registruojami duomenys (ne asmenys) apie dalyvius ir jų sudarytas pensijų išmokų sutartis.
Analizuojamos dalies nuostatos, taip pat kitos 4 straipsnio nuostatos, susijusios su asmens automatiniu įtraukimu į pensijų kaupimą, tobulintinos, atsižvelgiant į šioje išvadoje pateikiamas pastabas dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio. 9. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje ir kitur vietoj žodžio “pageidauja”, “pageidaujant” siūlytina vartoti žodžius
“nori”, “prašo” ar kitą teisės požiūriu tinkamesnę sąvoką atitinkama gramatine
forma. Taip pat svarstytina, ar šioje dalyje ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nepakaktų nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrovei raštu teikiamas atsisakymas kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, o ne patvirtinimas apie atsisakymą. Analogiška pastaba taikytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje teikiamai formuluotei. 10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatą „Šio įstatymo 39 straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo prievolė tenka reikalavimų nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei“, siekiant aiškumo, siūlytume išdėstyti taip: „Šiuo atveju šio įstatymo 39 straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo pensijų fondo dalyviams prievolė tenka reikalavimų nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei“. 11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: “VSDF valdyba, tvarkydama Dalyvių ir išmokų gavėjų registrą ir registruodama dalyvius, privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumą.” Nuostata tobulintina, neaišku, kaip susijęs Dalyvių ir išmokų gavėjų registro tvarkymas su dalyvių dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumu. 12.
galiojančio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šį įstatymą turi teisę dalyvauti pensijų kaupime. Siūlytume nurodytą nuostatą iš galiojančio įstatymo perkelti į keičiamą įstatymą. Kitu atveju pensijų kaupimo sutartis negalėtų būti laikoma viešąja sutartimi, kaip tai nustatyta CK 6.184 straipsnio 1 dalyje ir asmuo negalėtų pasinaudoti CK 6.184 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti sutartį ir nuostolių atlyginimo. Projekto aiškinamajame rašte nepateikti argumentai, kodėl siūloma atsisakyti nuostatos dėl pensijų kaupimo sutarties priskyrimo viešųjų sutarčių kategorijai. Manytume, jog toks siūlymas neatitinka projekto tikslo skatinti asmenų dalyvavimą pensijų kaupime. 13. Keičiamo įstatymo 5 straipsniu siūloma atskirai reguliuoti dalyvio ir automatiškai į kaupimą įtraukto asmens teises. Toks reguliavimas ydingas ir klaidinantis, todėl taisytinas. Siūlytume analizuojamame straipsnyje nustatyti dalyvių teises, o automatiškai į kaupimą įtraukto asmens teises iki jis apsispręs dalyvauti ar ne pensijų kaupime ir jei dalyvauti, tai kaip, reguliuoti kitame straipsnyje. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad visi dalyviai, nepriklausomai nuo jų pensijų kaupimo pagrindo, turi turėti lygias teises. Kitu atveju įstatymo nuostatos galimai neatitiktų asmenų lygiateisiškumo principo. 14. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatos taisytinos iš esmės.
Nekvestionuojant projekto aiškinamajame rašte keliamų tikslų, taip pat nepaisant to, kad finansinių paslaugų teikimo sutartys, kai viena šalis yra vartotojas, priskirtinos prie taip vadinamų „reguliuojamų“ sutarčių, kai imperatyvios įstatymų nuostatos minimaliai garantuoja silpnesnės šalies apsaugą, siūloma
„automatinio“ dalyvių įtraukimo į pensijų kaupimą tvarka kelia abejonių dėl jos
suderinamumo su kitais įstatymais ir Konstitucinio Teismo doktrina. Pirma, keičiamo įstatymo 6 straipsniu siūlomas automatinis dalyvių įtraukimas į pensijų kaupimą laikytinas viešojoje teisėje įtvirtinamu valstybės, atstovaujamos VSDF valdybos, įpareigojimu privatiems tretiesiems asmenims – pensijų fondo dalyviui ir pensijų kaupimo bendrovei – sudaryti pensijų kaupimo sutartį, kuri yra civilinė finansinių paslaugų teikimo sutartis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis draudimo ir pensijų kaupimo paslaugas priskiria finansinėms paslaugoms). Pastebėtina, kad siūloma įstatymo nuostata „su automatiškai į pensijų kaupimą įtraukiamais asmenimis pensijų kaupimo sutartys nesudaromos“ savaime nepaneigia ir niekaip negali paneigti sutartinių santykių tarp dalyvio ir bendrovės, kurie atsiranda bendrovei pateikus pasiūlymą sudaryti sutartį (ofertą) ir dalyviui neatsisakius, t.y. aktyviais veiksmais neišreiškus nesutikimo, ją sudaryti (tylėjimu akceptavus ofertą). Kitu atveju, jeigu būtų ignoruojamas šių santykių sutartinis pobūdis, dalyvio įmoka pensijų kaupimo bendrovei turėtų būti laikoma mokesčiu – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią fizinis asmuo (dalyvis) turi sumokėti nuo gaunamų draudžiamųjų pajamų.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nustatant sutartinių finansinių paslaugų teikimo santykių įforminimo taisykles, turėtų būti atsižvelgiama atitinkamai į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XVIII¹ skyriaus nuostatas dėl vartojimo sutarčių ir/arba į Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatas dėl finansinių paslaugų teikimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones. Antra, keičiamu įstatymu siūloma nustatyti, jog pensijų fondo dalyvis galės atsisakyti bendrovės jam siūlomos pensijų kaupimo sutarties per įstatyme nurodytą terminą, o jam neišreiškus savo valios aktyviais veiksmais (neatsisakius dalyvauti pensijų kaupime), bus laikoma, jog jis sutinka dalyvauti pensijų kaupime, t.y. įstatymu nustatoma, jog asmens valia dalyvauti pensijų kaupime išreiškiama tylėjimu. Pastebėtina, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių teisėje tylėjimas paprastai nelaikomas sutikimu sudaryti sutartį (akceptu). Tik nedaugelio valstybių teisėje, įskaitant Lietuvos Respublikos CK 1.64 straipsnio 3 dalies ir 6.173 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra numatytos šios taisyklės išimtys, paprastai taikomos verslininkų tarpusavio sutartims, kai tokia akceptavimo forma numatyta ofertoje (Anglijos teisėje, Italijos teisėje. V.Mikelėnas, Sutarčių teisė, Justitia , Vilnius 1996, p. 252 ir p.255).
252 ir p.255). Todėl kelia abejonių keičiamo įstatymo nuostatos dėl ofertos akceptavimo tylėjimu atitikimas CK nuostatoms, įskaitant CK 6.228¹⁶ straipsnio 2 dalies nuostatą, jog vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu, ir CK 6.184 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią akceptantas vartotojas turi įstatymo nustatytu terminu akceptuoti arba atsisakyti akceptuoti ofertą, kai oferentu yra juridinis asmuo (šiuo atveju - pensijų kaupimo bendrovė), privalanti sudaryti sutartį. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į galimas neigiamas siūlomo reguliavimo pasekmes:
1) keičiamu įstatymu nesiūloma nustatyti reikalavimo dalyviui pateiktoje informacijoje aiškiai nurodyti, jog dalyvio tylėjimas reiškia dalyvio valios išreiškimą dalyvauti pensijų kaupime, todėl praktiškai galima situacija, kad asmuo nesupras, jog tylėjimu jis sutinka dalyvauti pensijų kaupime. Tuo tarpu tylėjimu pritaręs sutarties sudarymui jis neturės teisės sutarties nutraukti. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties nutraukimo (atsisakymo) per 30 dienų nuo jos sudarymo nebūtų taikomos automatinio dalyvio įtraukimo atveju. 2) keičiamu įstatymu neįvertinta galimybė, kad asmuo gali objektyviai neturėti galimybės atsisakyti sutarties (liga, ilgalaikė komandiruotė ir pan.). 3) analizuojamame keičiamo įstatymo straipsnyje neatsižvelgta į tai, kad draudžiamųjų pajamų gali turėti, taigi ir pensijas gali kaupti, asmenys, neturintys visiško civilinio veiksnumo (asmenys nuo 16 metų). Pastebėtina, kad pensijų kaupimo sutartis yra civilinė sutartis, todėl jos sudarymui turėtų būti taikomos CK nuostatos. Pagal CK 2.8 straipsnio 1 dalį, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą.
Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Taigi pensijų kaupimo sutartis, neatsižvelgiant į jos sudarymo tvarką ir formą, sudaryta su asmeniu nuo 16 iki 18 metų amžiaus, negaliotų, jeigu jos nepatvirtintų asmens atstovai pagal įstatymą. 4) keičiamu įstatymu nesiūloma nustatyti nei VSDF valdybos, nei pensijų kaupimo bendrovės pareigos išsiaiškinti, ar dalyvis gavo įstatyme nurodytą informaciją. Taigi gali būti, jog asmuo sužinos esantis pensijų fondo dalyviu tada, kai nuo jo pajamų bus išskaičiuota ir pervesta VSDF valdybai pirmoji įmoka, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, iš projekto nuostatų neaišku, kaip draudėjas, kuris turi pareigą pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį apskaičiuoti ir VSDF valdybai pervesti pensijų įmokas, sužinos apie tai, kad asmuo, kurio pensijų įmoką jis turi apskaičiuoti ir pervesti VSDF valdybai, yra automatiškai įtrauktas į pensijų kaupimą. 5) keičiamame įstatyme neatsižvelgta į tai, kad asmuo, kuris automatiškai įtraukiamas į dalyvavimą pensijų kaupime, jau gali būti sudaręs savanoriško pensijų kaupimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar kaupiantis pensijai pagal gyvybės draudimo sutartį. Manytume, kad tokių asmenų automatinis įtraukimas į dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime neatitinka keičiamu įstatymu siekiamų tikslų, jų atžvilgiu siūlomas teisinis reguliavimas vargu ar galėtų būti pateisinamas, o jų teisių savarankiškai priimti sprendimą dėl dalyvavimo ir antros pakopos pensijų kaupime suvaržymas vargu ar galėtų būti laikomas proporcingu.
Trečia, manytina, jog keičiamo įstatymo rengėjai daro prielaidą, kad keičiamo įstatymo nuostatos savaime naudingos pensijų kaupimo bendrovėms, nes sudaro realias galimybes padidinti jų valdomų pensijų fondų dalyvių skaičių. Nepaisant to, keičiamas įstatymas nenustato bendrovei jokių neigiamų teisinių pasekmių, jeigu jinai nevykdytų įstatyme nustatytos pareigos pateikti asmeniui, kuris įtrauktas į jos valdomą pensijų fondą VSDF valdybos sprendimu, pasiūlymą dalyvauti pensijų kaupime – įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją - ar pateiktą pasiūlymą atšauktų. Atvirkščiai, keičiamame įstatyme atsisakius šioje išvadoje minėtos galiojančio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, pensijų kaupimo bendrovės atžvilgiu negalėtų būti taikomos ir CK 6.184 straipsnio nuostatos. Kartu pastebėtina, kad VSDF valdybos informacija, kurią ji teikia dalyviui kartu su bendrove, negalėtų būti laikoma oferta, nes valstybė, atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pensijų kaupimo sutarties šalimi. VSDF valdybos informacija laikytina informavimu apie pensijų kaupimo sąlygas ir valstybės įsipareigojimą mokėti pensijų įmokos dalį iš valstybės biudžeto kartu su dalyvio mokama pensijų įmokos dalimi, kaip tai siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 8 straipsnyje. Taigi būtų neaiškus automatiškai įtraukto į pensijų kaupimą asmens statusas ir jo teisės, jeigu įstatyme nurodytą informaciją jam pateiktų VSDF valdyba, bet nepateiktų pensijų kaupimo bendrovė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo nuostatos tobulintinos, atsisakant „automatinio dalyvių įtraukimo“ į pensijų kaupimą, o jeigu tam nebūtų pritarta, keičiamą įstatymą būtina papildyti nuostatomis, kurios neleistų kilti neigiamoms tokio reguliavimo pasekmėms, įskaitant nurodytas šioje išvadoje. Kitu atveju priimto įstatymo nuostatos galėtų būtų ginčijamos, kaip pažeidžiančios konstitucinius sutarčių laisvės, nuosavybės neliečiamumo ir vartotojų teisių apsaugos principus - neproporcingai varžančios asmenų (vartotojų) laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą dalyvauti ar ne pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis. Pažymėtina, jog konstitucinis proporcingumo principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutarime pažymėjo, jog „naudodamasis diskrecija pasirinkti pensijų sistemą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius, inter alia grindžiamus senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimu. Įstatymu nustatydamas senatvės pensijų sistemos modelį įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančių reikalavimų, konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų.“ 15.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos taisytinos, atsižvelgiant į šios išvados pastabas dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio, nes dalyvius su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai santykiai nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jie pradėjo pensijų kaupimą. 16. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas siūlytina tikslinti. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo sutarties šalys negali šioje sutartyje nustatyti tokių pensijų kaupimo sutarties sąlygų, kurios pablogintų dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis įstatymas, sutartyje gali būti sąlygų, kurios neatitinka (tačiau neblogina) šio įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų reikalavimų, todėl negaliojančiomis turėtų būti laikomos tik tokios sąlygos, kurios blogina dalyvio padėtį. 17. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nutraukti pensijų kaupimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka gali tik dalyvis, sudaręs pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva. Ši norma tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta bendro pobūdžio taisykle, pagal kurią pensijų kaupimas baigiasi, kai dalyvis šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimo sutartį. Be to, manytume, kad šiuo atveju, derinant keičiamo įstatymo terminiją su CK šeštosios knygos XVIII¹ skyriaus bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo aštuntojo skirsnio, kurie suderinti su Europos Sąjungos teise, terminija, vietoj formuluotės “turi teisę vienašališkai nutraukti <…> sutartį” turėtų būti vartojama formuluotė “turi teisę atsisakyti <…> sutarties”. 18. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis.
Dalyvio pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Svarstytina, ar čia ir šio straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti, kad dalyvio pensijų įmokos dydis yra ne mažesnis kaip atitinkamoje dalyje nurodyti procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir šių dalių nuostatas tarpusavyje suderinti su šio straipsnio 4 dalimi. Be to, šios dalies paskutiniojo sakinio nuostata, jog “Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija” nedera su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje pateikiama nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 19. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies formuluotė “Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka kasmet didinama šio įstatymo priede nustatytais dydžiais, kol pasieks šio straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį” tikslintina, nes suformuluota dviprasmiškai. Siūlytina nustatyti, kad asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies formuluotė “asmenims, tapusiems dalyviais” nėra aiški, nes neaiškus tapimo dalyviu momentas. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį
“pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą automatiškai ir jam
nepareiškus atsisakymo”, tačiau, pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pensijų įmokos už šiuos asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo metų kovo 1 d.
Pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, pirmą kartą sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo Dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmą dieną. Įvertinus aptariamas nuostatas darytina išvada, kad jas taikant praktikoje gali kilti neaiškumų nustatant momentą, nuo kurio asmuo tapo dalyviu ir kurie asmenys tapo dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. ar kitos čia nurodytos datos. Be to, siūlytina analizuojamos straipsnio dalies paskutinio sakinio nuostatas, atsižvelgiant į jų turinį, dėstyti atskiroje straipsnio dalyje. 20. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad “Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką.” Analizuojama nuostata nedera su kitomis 8 straipsnio dalimis, nes vaiko priežiūros laikotarpiu asmuo turi teisę ir pareigą (ypač atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą) mokėti tiek 8 straipsnio 1 ar
ir tuo pačiu teisę į valstybės biudžeto lėšomis už jį mokamą įmoką, todėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies siūlytina atsisakyti.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, jog keičiamame įstatyme nurodytos pensijų įmokos (tiek dalyvio, tiek valstybės biudžeto lėšomis) nėra socialinio draudimo įmokos. Pažymėtina, kad įtvirtinus keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies taisykles, pagal kurias išimtinė teisė būtų nustatyta tik vienam iš tėvų, galėtų pažeisti kito pensijų kaupime dalyvaujančio tėvo ar motinos teises. Be to, valstybinio socialinio draudimo įmokos (tiek pensijų, tiek kitų socialinio draudimo rūšių) nėra skaičiuojamos ir mokamos (didinamos ar mažinamos) priklausomai nuo asmens turimų vaikų skaičiaus, todėl įmokos į pensijų fondus taip pat negali būti siejamos su dalyvio vaikų skaičiumi, o juo labiau mokamos “už <...> vaiką”. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamoje dalyje siūloma nustatyti nuostata nedera su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2232) siūloma įstatymo 7 straipsnio
valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos“. 21. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pirmasis sakinys redaguotinas, nes jo turinys neaiškus. 22. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad “Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė.” Šias nuostatas siūlytina papildyti ir aiškiau nustatyti pensijų turto dalies, išreikštos pensijų fondo vienetais, paveldėjimo momentą ir paveldėtos pensijų turto dalies (fondo vienetų) perskaičiavimo (išraiškos, konvertavimo) į pinigus momentą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 5.3, 5.50 ir
nurodytą perskaičiavimą būtų taikomos keičiamo įstatymo 31 straipsnio taisyklės dėl pensijų fondo vienetų konvertavimo į pinigines lėšas, ar kokios kitos taisyklės. Svarstytina, ar šios dalies ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų dėstyti kartu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies turinys nedera su straipsnio pavadinimu. 23. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį siūlytina tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, pastebėtina, jog joje nustatyta tik dalyvio lėšomis mokamų pensijų įmokų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, apskaičiavimo ir pervedimo tvarka. Neaišku, kokia tvarka turės būti apskaičiuojama ir mokama kita, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta pensijų įmokos dalis, t.y. dalyvio ir/ar jo darbdavio papildomai mokama dalis.
Antra, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, kad “Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir analizuojamo straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias pensijų įmokų apskaičiavimo ir/ar pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Trečia, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau galiojančiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenustatyta ir šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2232) nesiūloma nustatyti, kokia tvarka draudėjai apskaičiuoja ir perveda dalyvio lėšomis mokamas pensijų įmokas. Nurodytas įstatymas nustato atvejus, kai socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai ir šių įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą priskaitymo, išskaitymo ir mokėjimo tvarką. Šiame kontekste svarstytina, ar siekiant tinkamai atriboti viešosios teisės reguliuojamus socialinio draudimo teisinius santykius nuo privatinės teisės reguliuojamų teisinių santykių, visos teisės normos, reguliuojančios pensijų kaupimą, neturėtų būti nustatytos analizuojamame Pensijų kaupimo įstatymo projekte. 24. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio nuostata taisytina, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato pensijų įmokų pervedimo tvarką pensijų fondams.
Pensijų įmokų apskaičiavimas nėra šios dalies reguliavimo dalyku, jos apskaičiuojamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta analizuojamo straipsnio 1 dalyje. 25. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis tikslintina, nurodant subjektą, kuriam pervedamos pensijų įmokos. Kitu atveju būtų neaišku, ar tai yra subjektas, nurodytas analizuojamo straipsnio 1, ar nurodytas 2 dalyje. 26. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti:
“Pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis, privalomai draudžiamus
valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos šių asmenų pasirinktų pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams pagal faktiškai šių asmenų sumokėtas pensijų įmokas.” Taigi keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kas nustato pensijų įmokų už savarankiškai dirbančius asmenis pervedimo pensijų fondams tvarką, tačiau nėra nurodytas subjektas, kuriam šie asmenys turi “faktiškai sumokėti” pensijų įmokas, ir kokia tvarka jos turi būti sumokėtos. Jeigu turima omenyje, jog pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis bus draudėjų pervedamos VSDF valdybai, kaip tai nurodyta analizuojamo straipsnio 1 dalyje, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti savarankiškai dirbantys asmenys (ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą) socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai, o 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą) socialinio draudimo įmokas moka patys.
Taigi neaišku, ar savarankiškai dirbančių asmenų, kurie socialinio draudimo įmokas moka patys, pensijų įmokų mokėjimo tvarkai turėtų būti taikoma analogiška tvarka, kaip jų socialinio draudimo įmokų mokėjimui, o jeigu taip, tai kas ir kokia tvarka išieškos nesumokėtas savarankiškai dirbančių asmenų – dalyvių pensijų įmokas, jeigu jie jų neperves VSDF valdybai. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 27. Neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje vartojama formuluotė “priskaičiuojamos pensijų įmokos”, nors kitose šio straipsnio dalyse ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojama formuluotė “pensijų įmokos apskaičiuojamos”. 28. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio. Pagal siūlomas straipsnio nuostatas pensijų įmokų mokėjimo tvarka nustatoma tik šio straipsnio 1 dalyje, kitose straipsnio dalyse nustatoma pensijų įmokų pervedimo pensijų fondams tvarka ir terminai (2,3 ir 5 dalys), mirusio dalyvio įmokų perskaičiavimo taisyklė (6 dalis), VSDF valdybos veiklos sąnaudų kompensavimo tvarka (7 dalis), kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nurodytų prašymų ir sutarčių įregistravimo sustabdymo tvarka (8 dalis). 29. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: “1.
Dalyvis turi teisę laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, stabdyti pensijų įmokų pervedimą.” Neaišku, kodėl siūlomas maksimalus galimo įmokų mokėjimo sustabdymo terminas yra 12 mėnesių per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, kuris gali trukti ir 40 metų. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas siekiamam tikslui ir ar nebūtų tikslinga nustatyti ilgesnio galimo įmokų mokėjimo sustabdymo termino, atsižvelgiant į tai, kad gali būti objektyvios aplinkybės, kai dalyvis negalės sumokėti įmokų ir į tai, kad pensijų kaupimo sutarties nutraukti negalima, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį. 30. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad apie numatomą pensijų įmokų stabdymo pradžią ir stabdymo trukmę dalyvis informuoja pensijų kaupimo bendrovę, kuri apie tai informuoja VSDF valdybą, o šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: “Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikino pensijų įmokų stabdymo laikotarpiui, pensijų įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai, be papildomo dalyvio prašymo.” Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnį, pensijų įmokas VSDF valdybai perveda draudėjai, o VSDF valdyba – pensijų fondams, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka informuos draudėjus apie numatomą pensijų įmokų stabdymo pradžią ir stabdymo trukmę bei laikino įmokų stabdymo laikotarpio pabaigą, kad jie galėtų pensijų įmokų pervedimą atnaujinti “automatiškai”. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 31. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas siūlytina dėstyti atitinkamai šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodos į šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nes ji yra blanketinio pobūdžio ir nevisiškai tiksli (investavimo strategija reguliuojama ne tik šioje dalyje). Taip pat tikslintina formuluotė “Pensijų fondo veiklos laikotarpiu pensijų fondo turto sudėtis tolygiai kinta <...>”, joje reikėtų nustatyti subjektus, kuriems siūloma nustatyti pareigą tolygiai keisti pensijų fondo turto sudėtį ir kokias priemones jie gali ar turi taikyti šiems tikslams pasiekti. 32. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra 16 straipsnio reguliavimo dalyku, todėl perkeltinos į kitą keičiamo įstatymo straipsnį. 33. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra 17 straipsnio reguliavimo dalyku, todėl perkeltinos į kitą keičiamo įstatymo straipsnį. 34. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje vietoje nuorodos “šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu” siūlytina įrašyti
“dėl dalyvio mirties”. 35. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlytina tiksliau
apibrėžti terminą – atsisakyti žodelio „nuo“ arba nurodyti ne tik termino pradžios metus, bet ir mėnesį bei dieną, antraip termino pradžia gali būti įvairiai interpretuojama. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 4 punkto formuluotė tikslintina, nes neaišku apie kokį atvejį čia kalbama. Neaišku, ar turima omenyje, kad visais atvejais iš turto išsaugojimo pensijų fondo dalyvio atskaitymai bendrovei per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 0,2 procento dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, ar kokie nors kiti atvejai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojama 3 dalis turi du trečius punktus, todėl punktų numeracija tikslintina. 36.
36Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos,
atsižvelgiant į tai, kad draudimo ir valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto procedūras reguliuoja ne tik joje nurodyti įstatymai, bet ir Įmonių bankroto įstatymas bei keičiamas įstatymas. Be to, neaiškus analizuojamoje dalyje nurodytų įstatymų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo nuostatomis. Pavyzdžiui, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta: “Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas likviduoti valdymo įmonę gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu ji teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, priežiūros institucijos nustatyta tvarka yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba jeigu ji dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę priežiūros institucijos leidimu ir jos nustatyta tvarka yra panaikinusi visus pensijų fondus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.” Tuo tarpu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: “Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę pradėti savanorišką likvidavimo procedūrą (išskyrus atitinkamų sprendimų priėmimą) tik perdavusi pensijų fondų valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei.” Šiame kontekste pastebėtina, kad kita pensijų kaupimo bendrovė gali būti ir draudimo įmonė. Taigi tų pačių santykių teisinis reguliavimas nurodytuose įstatymuose akivaizdžiai skirtingas. 37. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo atitinkami straipsniai ir skirsniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime apsvarstytas ir 2018 m. birželio 15 d. turėtų įsigalioti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-1903(2), kuriame savo esme analogiškoje Pensijų kaupimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje teikiamos nuorodos į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo atitinkamas normas nevisiškai sutampa su nurodytomis keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, todėl, esant reikalui, jos turėtų būti tikslinamos. Be to, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo penktasis skirsnis, įskaitant jo 49 straipsnį, kuris reguliuoja investavimą į kolektyvinio investavimo subjektus. Pastebėtina, kad investavimo į kolektyvinio investavimo subjektus ypatumus reguliuoja keičiamo įstatymo 21 straipsnis ir šis reguliavimas skiriasi nuo įtvirtinto Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 49 straipsnyje. Neaiškus nurodytų teisės normų tarpusavio santykis. 38. Pastebėtina, kad keičiamas įstatymas nenumato galimybės nutraukti pensijų kaupimo, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, o keičiamo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo gali dėl objektyvių priežasčių netekti draudžiamųjų pajamų ar tos pajamos ženkliai sumažėti anksčiau nei sukanka senatvės pensijos amžių, pvz., nustatytas sunkus neįgalumo lygis, susirgo sunkia nepagydoma liga ir pan., todėl nebegalės mokėti pensijų įmokų, tačiau įstatymas nenumato jokių išimčių tokių asmenų atžvilgiu. Svarstytina, ar ši imperatyvi norma pagrįsta, ypač įvertinant tai, kad asmuo kaupia asmenines lėšas. 39.
rūšys, mokėtinos dalyviams <...> reikėtų tikslinti, nes jos turinys gali būti įvairiai interpretuojamas, neaišku, ar ši nuostata yra imperatyvi, ar tik nustato teisę rinktis iš sąraše pateiktų pensijų išmokų rūšių. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalis tikslintina bendrinės kalbos požiūriu. 40. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 ir 6 dalyse teikiamos nuorodos į šio įstatymo 29 straipsnio atitinkamas dalis tikslintinos ir derintinos tarpusavyje, nes nustato tą pačią taisyklę. 41. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje po žodžio „Sudarius“ siūlytina įrašyti žodį „periodinę“, nes šiame straipsnyje apibrėžiamas periodinio pensijų išmokų mokėjimas. 42. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią „Dalyvis pateikia pensijų anuiteto mokėtojui duomenis, reikalingus pensijų anuiteto rūšiai pasirinkti ir pensijų anuiteto dydžiui apskaičiuoti“ svarstytina. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų anuiteto mokėtoju yra vienintelis subjektas VSDF valdyba, kuri ir tvarko dalyvių registrą. 43. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta 30 dienų terminą siūlytina apibrėžti kalendorinėmis dienomis, nes įstatymo projekte terminai apibrėžti darbo arba kalendorinėmis dienomis. 44. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nuorodos į šio straipsnio 3 dalį siūlytina atsisakyti, arba tikslinti, atsižvelgiant, kad pasiūlymo terminas numatytas ir 2 dalyje. 45. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog draudėjų atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, tobulintinos. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnis nustato atsakomybę draudėjams už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą.
Siūlytume nuostatą dėl atsakomybės formuluoti taip: „Draudėjų atsakomybei už ne laiku ir neteisėtai sumažintų pensijų įmokų pervedimą VSDF valdybai mutatis mutandis taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis nustato VSDF teisę duoti nurodymą kredito, mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos. Tuo tarpu VSDF valdybos teisė duoti atitinkamą nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nėra siūloma nustatyti. Taigi nesumokėtas pensijų įmokas VSDF valdyba turės išieškoti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 46. Įstatymo priedo 2 grafoje po žodžio „draudimo“ įrašytinas praleistas žodis „įmokos“. 47. Įstatymo projekto 2 straipsnyje vietoj formuluočių „nuo šio įstatymo įsigaliojimo“, „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina nurodyti konkrečias datas, nes įstatyme numatytos kelios jo normų įsigaliojimo datos. 48. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje nuorodą į keičiamo įstatymo
taisyklę, nes antraip įmokos dydis gali būti įvairiai interpretuojamas. 49. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. kovo 1 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą.
Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas. Taip pat nustatyta, kad jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Aptariamas teisinis reguliavimas svarstytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme yra nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijos mažinimas dėl dalyvavimo pensijų kaupime ir vadovaujantis šiuo reguliavimu yra paskirtos sumažintos pensijos, todėl tai pačiai asmenų grupei (asmenims, neturintiems teisės grąžinti iš VSDF biudžeto už dalyvį pervestų pensijų įmokų sumų, nes su jais jau sudarytos kaupimo pensijų išmokų sutartys) būtų nustatytos skirtingos teisinės pasekmės dėl jų dalyvavimo pensijų kaupime, nors jų bendra socialinio draudimo pensijų ir kaupimo pensijų išmokų suma galimai yra mažesnė už socialinio draudimo pensiją, apskaičiuotą su sąlyga, kad jie nedalyvavo pensijų kaupime. Pagal kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr.
I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2252) 3 straipsnio 2 dalį, iki 2018 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupime dalyvavusiems ir pensijos išmokos sutarties nesudariusiems ar išmokos iš pensijų kaupimo bendrovės negavusiems ir analizuojamo projekto 2 straipsnio
asmenims būtų perskaičiuotos iki 2018 m. gruodžio 31 d. paskirtos socialinio draudimo senatvės ir išankstinės senatvės pensijos nuo socialinio draudimo senatvės ir išankstinės senatvės pensijų skyrimo datų, nebetaikant pensijų kaupimo dalyviams nustatyto šių pensijų dydžio mažinimo. t.y. galiojantis teisinis reguliavimas būtų pakeistas ir taikomas atgal pažeidžiant lex retro non agit principą. Be to, perskaičiuota nesumažinta socialinio draudimo senatvės ir išankstinė senatvės pensija būtų pradėta mokėti ne tik į ateitį, t. y. po to, kai kaupiamųjų pensijų įmokos būtų įskaitytos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, bet ir už praėjusį laiką, nes VSDF valdybai nustatyta pareiga perskaičiuoti pensijas ir už praėjusį laiką ir nepriemokas išmokėti ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas gali būti pagrindu pensijų dalyviams, kurie pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas neatsisakytų dalyvavimo pensijų kaupime, ateityje reikšti reikalavimus dėl socialinio draudimo pensijų nemažinimo. Be to, svarstytina, ar dalyvio nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl sutartimi prisiimtos asmeninės rizikos, gali būti kompensuojami viešaisiais finansais, todėl aptariamas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl jo atitikties konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo principams. 50.
50Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad asmenys,
tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. kovo
pensijų įmokų pervedimą. Tokiu atveju, pagal šios dalies 2 punktą, prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Reguliavimas svarstytinas, nes norma suformuluota kaip imperatyvi taisyklė, todėl būtų taikoma ir tuo atveju, kai dalyvis atnaujina dalyvavimą pensijų kaupime. 51. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje reikėtų nustatyti ankstesnę, nei „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ datą (arba jos atsisakyti), kad galėtų būti tinkamai įgyvendintos šio straipsnio 7 dalies nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turi įsteigti ir valdyti visoms tikslinėms pensijų fondų dalyvių grupėms skirtus tikslinės grupės pensijų fondus ir vieną turto išsaugojimo pensijų fondą, vietoj žodžių „Gali būti“ įrašytinas žodis
„Steigiami“. 2. Projekto 3 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad pagal
Akcinių bendrovių įstatymą veikia ne tik gyvybės draudimo įmonės, bet ir pensijų fondų valdymo įmonės bei valdymo įmonės, siūlytina pensijų kaupimo bendrovės apibrėžtyje akcentuoti tik specialiuosius nurodytų bendrovių veiklą reglamentuojančius įstatymus ir analizuojamoje straipsnio dalyje išbraukti žodžius „Akcinių bendrovių įstatymą ir“. 3. Projekto 4 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje, derinant šios dalies nuostatas su projekto 7 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, po žodžio
„pensijų“ įrašytini žodžiai „kaupimo ir“. Šiame kontekste pažymėtina, kad šiuo metu yra įsteigtas Pensijų kaupimo
sutarčių registras, kuriame įregistruota apie 1,3 mln. pensijų kaupimo sutarčių, ir kuris, kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, bus išplėstas (jame būtų registruojamos ne tik sudarytos pensijų kaupimo sutartys, bet ir patys dalyviai bei saugomi duomenys apie asmeniui mokamas pensijų išmokas), todėl kelia abejonių siūlymas šio registro pavadinime išeliminuoti pensijų kaupimo sutartis. 4.
4Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 15 dienos raštu,
per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, pateikusi duomenis asmens darbdaviui (darbdaviams) ir elektroniniu būdu, jei asmens elektroninio pašto adresas jai yra žinomas, informuoja asmenį apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens pareigą ne vėliau kaip iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove.“ Pagal pateiktą redakciją neaišku, ar VSDF valdyba kiekvieną asmenį informuoja apie jo įtraukimo į pensijų kaupimo faktą visais nurodytais būdais (ir raštu, ir per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, ir pateikusi duomenis asmens darbdaviui (darbdaviams), ir elektroniniu būdu, jei asmens elektroninio pašto adresas jai yra žinomas), ar pasirinktinai vienu iš jų. Be to, pastebėtina, kad ne visi Lietuvos gyventojai yra elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos naudotojai ir ne visi dirba pagal darbo sutartis. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįtvirtina darbdavio pareigos pranešti savo darbuotojui apie gautą VSDF valdybos pranešimą. Be to, šios dalies formuluotė „<...> informuoja asmenį apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens pareigą ne vėliau kaip iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove“ tikslintina, nes dalyvavimas pensijų kaupime yra savanoriškas, todėl asmuo turi teisę bet ne pareigą sudaryti pensijų kaupimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. 5.
5Projekto 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinus nuostatą „Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra
dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šio įstatymo ir standartinių tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklių nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais“, įstatymą reikia papildyti nuostata, kokiu pagrindu ir kokia tvarka pensijų kaupimo bendrovė atidarys tokio dalyvio pensijos sąskaitą. Šiame kontekste pažymėtina, kad projekto 6 straipsnio 4 dalies nuostata „Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas <...>“, projekto 7 straipsnio nuostatos nenumato, kad su įtrauktu dalyvauti pensijų kaupime asmeniu sudaroma pensijų kaupimo sutartis, tačiau projekto
straipsnio nuostatos dėl dalyvio perėjimo į kitos bendrovės valdomą fondą, kurios nustato dalyviui pareigą išreikšti savo valią raštu, suponuoja išvadą, kad su jais sudaroma pensijų kaupimo sutartis, tačiau jos sudarymo tvarka, ypač valios sudaryti sutartį išreiškimas reguliuojamas ydingai. Pavyzdžiui, pagal projekto
dydžio įtraukiamas asmuo pensijų kaupimo bendrovę turės informuoti. Taigi, pensijų įmokos dydis vienu atveju (kai sudaryta pensijų kaupimo sutartis) bus pensijų kaupimo sutarties sąlyga, o kitu atveju (kai asmuo įtrauktas dalyvauti)
mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau toliau projekte seka taisyklė, jog pensijos įmokos dydis apskaičiuojamas nuo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti taisyklę, kad dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Be to, kartu su analizuojamu projektu Seime yra svarstomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2232(2), kurio 5 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, aiškiai suformuluojant draudėjo (darbdavio) pareigą papildomai iš savo lėšų sumokėti apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga ir faktinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra aišku, ar nurodytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio taisyklės turės būti taikomos ir apskaičiuojant bei pervedant dalyvio pensijų kaupimo įmoką tuo atveju, jeigu pensijų kaupimo dalyvio darbo užmokestis bus mažesnis už Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalų valandinį atlygį. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą.
Be to, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas projekto nuostatas, taip pat į projekto 6 straipsnio nuostatas dėl visų atitinkamo amžiaus sulaukusių asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą ir projekto 39 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl draudėjų atsakomybės, galima daryti išvadą, jog siūloma pensijų kaupimo sistema yra quasi privaloma, o santykiai tarp VSDF valdybos ir dalyvių bei draudėjų – quasi mokestiniai ir jų realizavimui taikomas administracinio teisinio reguliavimo metodas. Tuo tarpu tarp dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių sutarties pagrindu atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurių realizavimui nurodytas metodas negali būti taikomas. Tokia dviguba teisinių santykių prigimtis gali kelti teisės taikymo problemų. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 150 straipsnis tokios išskaitos iš darbo užmokesčio kaip pensijų įmoka nenumato, tačiau nukreipia į kitus įstatymus. Civilinio proceso kodekso 735 straipsnyje nustatyta, jog išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Projekto nuostatos neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, ar pensijų įmokos priskiriamos ar ne privalomosioms įmokoms. Jeigu pensijų įmokos nėra priskiriamos privalomosioms įmokoms, atkreiptinas dėmesys į Civilinio proceso kodekso nuostatas dėl išskaitų iš darbo užmokesčio eiliškumo vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų ir į tai, kad pensijų kaupimo bendrovės, kurioms turi būti mokamos pensijų įmokos, nėra privilegijuotas kreditorius. Projekto nuostatos tobulintinos aiškiai nurodant, iš kokio darbo užmokesčio (bruto ar neto) draudėjas (darbdavys) išskaito ir perveda VSDF valdybai pensijų įmokas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad dalyvio pensijų įmokos apskaičiavimas ir pensijų įmokos išskaitymas iš dalyvio darbo užmokesčio nėra tapatūs dalykai, todėl projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostata „pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“ analizuojamos problemos nesprendžia. 8. Projekto 8 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio nuostata dėl įmokos dydžio pasirinkimo termino derintina su projekto 6 straipsnio nuostatomis pagal kurias asmuo iki įtraukimo metų birželio 30 d. nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ar nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime laikomas sutinkančiu dalyvauti pensijų kaupime ir kaupia įmokas „šio įstatymo ir standartinių tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklių nustatyta tvarka“. Taigi iki projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino – įtraukimo metų birželio 30 d. - pabaigos asmuo turi teisę sudaryti pensijų kaupimo sutartį arba atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Jeigu asmuo nesudaro pensijų kaupimo sutarties ir nepareiškia atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime iki nurodyto termino, tai jam turi būti nustatytas kitas, vėlesnis, terminas pareikšti valią dėl įmokų dydžio arba šios nuostatos reikia atsisakyti, kaip nederančios su kitomis projekto nuostatomis ir praktiškai neįgyvendinamos. 9. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūlytina braukti žodžius
„patvirtinimą apie“. 10. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje siūloma įrašyti, jog pensijų
kaupimo bendrovė, kuriai dalyvis pateikė prašymą pereiti į jos valdomą pensijų fondą, pateikia VSDF valdybai „dalyvį įregistruoti reikiamus duomenis“.
Pastebėtina, kad visi pensijų kaupime dalyvaujantys asmenys yra registruoti Dalyvių ir išmokų gavėjų registre, o pagal analizuojamos straipsnio dalies paskutinį sakinį VSDF šiuo atveju registruoja ne dalyvį, bet jo prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoj nurodytos formuluotės „dalyvį įregistruoti reikiamus duomenis“ įrašyti formuluotę „dalyvio prašymui įregistruoti reikiamus duomenis“. Ši pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 5 daliai. 11. Projekto 11 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje siūlytina išbraukti žodžius „arba perveda“, kaip perteklinius, nes išmokėti atitinkamas pinigų sumas galima įvairiais būdais. Jeigu tam nebūtų pritarta, analizuojamą dalį reikia papildyti nuostata, kur pervedamos paveldėtos lėšos, pvz. į įpėdinio sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. 12. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Pensijų įmokos pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos per 30 dienų nuo tos dienos, iki kurios draudėjai Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti VSDF įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas.“ Taigi įstatyme įtvirtinama draudėjų (darbdavių) pareiga informuoti VSDF įstaigas. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kada informuoja draudėją (darbdavį) apie tai, kad jo draudžiamas asmuo (darbuotojas) dalyvauja pensijų kaupime. Projekte yra vienintelė nuostata apie draudėjo informavimą – 13 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti VSDF valdybos pareigą informuoti dalyvio draudėją apie pensijų įmokų stabdymo faktą. Projektas tobulintinas pašalinant nurodytą neaiškumą.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose apibrėžtos apdraustojo ir draudėjo sąvokos dėl keičiamos socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos (kai apdraustasis ir draudėjas yra tas pas asmuo), nėra patikslintos, nėra aiškiai atribotas socialinio draudimo įmokų administratorius, t. y. subjektas, kuriam nustatyta pareiga priskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti apdraustojo ir draudėjo mokamas įmokas. Tinkamai neapibrėžus šių subjektų gali kilti neaiškumų dėl pensijų kaupimo įmokas administruojančio subjekto, jo atsakomybės už netinkamą įmokų priskaičiavimą, išskaitymą ir sumokėjimą. 13. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje siūlytina išbraukti pirmuosius du sakinius, o trečiajame sakinyje po žodelio „kiek“ įrašyti žodžius „šis įstatymas“ ir padėti kablelį. 14. Projekto 33 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų anuiteto sutarties vykdymą prižiūri priežiūros institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą pensijų anuiteto mokėtojas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, kuriai, kaip anuiteto mokėtojui mutatis mutandis yra taikomi kai kurie Draudimo įstatymo reikalavimai. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiu būdu priežiūros institucija (Lietuvos bankas) vykdys anuiteto sutarčių vykdymo priežiūrą. Lietuvos banko kompetenciją nustato Lietuvos banko įstatymas. Šio įstatymo 42 straipsnyje yra išvardinti Lietuvos banko prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, o kituose straipsniuose – Lietuvos banko teisės jų atžvilgiu, įskaitant teisę gauti informaciją, rengti patikrinimus, duoti privalomus nurodymus, skirti poveikio priemones, nagrinėti vartotojų ginčus su finansų rinkos dalyviais, kylančius iš sutarčių.
Atsižvelgiant į tai, kad pensijų anuiteto mokėtojui būtų taikomi tik projekto 33 straipsnio 3 dalyje nurodyti Draudimo įstatymo reikalavimai, kurių priežiūra pavedama Lietuvos bankui, lieka neaišku, kokius įgaliojimus, nustatytus Lietuvos banko įstatyme, turės Lietuvos bankas kaip anuiteto mokėtojo priežiūrą vykdantis subjektas. Projektas tobulintinas pašalinant nurodytus neaiškumus, pvz., atitinkamomis nuostatomis papildant projekto 38 straipsnį. Be to, svarstytina, ar pritarus projektui neturėtų būti padaryti atitinkami Lietuvos banko įstatymo pakeitimai. 15. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastebėtina, kad iki įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2019 m. sausio 1 d., jo įgyvendinimui turės pasirengti tiek VSDF valdyba, tiek pensijų kaupimo bendrovės, todėl poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimti gerokai anksčiau nei iki projekte nurodytos datos. Be to, pastebėtina, kad pagal projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, pensijų kaupimo bendrovės turės atlikti joje nurodytus veiksmus iki 2018 m. gruodžio 20 d. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios taikomos ne tik įstatymo, bet ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Kęstutis Bartkevičius, Bronius Markauskas pavaduojantis Valių Ąžuolą, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant finansines priemones, reikėtų pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies atitinkamus punktus, kaip siūloma Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1903(2), kuris yra apsvarstytas Seime ir turėtų įsigalioti 2018 m. birželio 15 d. Pritarti. Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Finansinės priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas) 3 straipsnio 4 15 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai.“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
apibrėžiama pensijų fondo sąvoka. Nustatyta, kad “Pensijų fondas – pensijas kaupiantiems fiziniams asmenims, taip pat šiame įstatyme nustatytais pagrindais kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei.” Šioje dalyje teikiamos nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, sampratą “pensijas kaupiantys fiziniai asmenys” siūlytina keisti į sampratą “pensijų fondo dalyviai”, nes būtent taip keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžiami fiziniai asmenys, pagal šį įstatymą kaupiantys pensijų įmokas. Antra, šioje dalyje nėra aiškiai apibrėžti kiti asmenys, kuriems šiame įstatyme nustatytais pagrindais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pensijų turtas, šią asmenų grupę galima tik numanyti. Jeigu čia turimi omenyje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys (t. y. pensijų fondo dalyvio pensijų turto paveldėtojai), juos ir reikėtų nurodyti, ir tokiu būdu aiškiai apibrėžti pensijų turto dalininkų ir pensijų dalyvių pensijų turto paveldėtojų pensijų turtą. Nepritarti. Visos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir įtrauktos į Terminų banką
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 3.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata
„Gali būti tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondai ir pensijų
turto išsaugojimo pensijų fondai“ tobulintina, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pagal kurias pensijų kaupimo bendrovės privalo įsteigti tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus, arba šios nuostatos atsisakant, kaip perteklinės, nes šių fondų apibrėžtys ir nuostatos dėl jų steigimo yra dėstomos kitose 3 straipsnio dalyse ir kituose projekto straipsniuose. Nepritarti. Visos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
4Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostata,
jog pensijų kaupimo bendrovė yra gyvybės draudimo įmonė, veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Draudimo įstatymą derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi atitinkami Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo straipsniai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valdymo įmonėms taikomas ir Akcinių bendrovių įstatymas, todėl siūlymas nurodyti, kad tik gyvybės draudimo įmonės veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra klaidinantis. Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo įstatyme yra nuostata dėl Akcinių bendrovių įstatymo taikymo draudimo įmonėms, siūlytina analizuojamoje straipsnio dalyje išbraukti nuorodą į Akcinių bendrovių įstatymą. Nepritarti. Visos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04 3,114 5.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnyje taip pat reguliuojamas pensijų turtas, o keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio normos tarpusavyje susijusios, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies atsisakyti ir šios dalies nuostatas inkorporuoti į keičiamo įstatymo 11 straipsnio turinį. Nepritarti. Visos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
nustatyta, kad “Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondas (toliau – turto išsaugojimo pensijų fondas) – pensijų fondas, kuris sudaromas ir valdomas siekiant apsaugoti dalyvio sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos ir, kiek įmanoma, labiau apriboti dalyviui tenkančią investavimo riziką“. Svarstytina, ar šioje dalyje ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose neturėtų būti nurodytas siekis ne apriboti, bet mažinti dalyviui tenkančią investavimo riziką. Šiame kontekste svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 ir 12 dalyse nurodyti pensijų fondai neturėtų siekti vienodų tikslų, tačiau tuos tikslus siekti skirtingomis investavimo strategijomis, todėl svarstytina, ar šiuo aspektu šių dalių nuostatų nereikėtų tikslinti. Taip pat svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų inkorporuoti į keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnių turinį. Nepritarti. Visos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
brauktinas žodis „valstybinio“. Pritarti. „1.
„1. Teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu šio įstatymo ir Pensijų sistemos reformos įstatymo numatytame pensijų kaupime turi asmenys, kurie turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio pensijų socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, taip pat asmenys, pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą (toliau – Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymas) turintys teisę pervesti lėšas iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyta, kad “Pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą automatiškai šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo iniciatyva sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Neaišku, kodėl siūloma nustatyti skirtingą dalyvių pensijų kaupimo pradžią. Pastebėtina, kad pagal kitas projekto nuostatas automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą dalyviai taip pat turi būti registruojami Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Be to, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata “<...> asmenį jo iniciatyva sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir išmokų gavėjų registre” derintina su šio straipsnio 6 dalies nuostata, jog Dalyvių ir išmokų gavėjų registre registruojami duomenys (ne asmenys) apie dalyvius ir jų sudarytas pensijų išmokų sutartis.
Analizuojamos dalies nuostatos, taip pat kitos 4 straipsnio nuostatos, susijusios su asmens automatiniu įtraukimu į pensijų kaupimą, tobulintinos, atsižvelgiant į šioje išvadoje pateikiamas pastabas dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nėra siūloma skirtinga dalyvių pensijų kaupimo pradžia. Abiem atvejais dalyvavimo pensijų kaupime pradžia yra momentas, kai atitinkamas faktas registruojamas Dalyvių ir išmokų registre. Automatiškai įtrauktų dalyvių atveju tai reikš dalyvio įregistravimą praėjus laukimo laikotarpiui (nuo įtraukimo metų sausio
įregistravimo tame pačiame registre. Dėl 4 straipsnio 2 dalies pažymėtina, kad LR informacinių išteklių įstatymas numato dvi skirtingai apibrėžiamas sąvokas: registro objektą ir registro duomenis. Registro objektas – registre registruojamas asmuo, veikla, daiktas, daikto buvimo vieta, daiktinė teisė, teisės suvaržymas, juridinis faktas, dokumentas, teritorija, gamtos išteklius, kultūros vertybė, intelektinė (pramoninė) nuosavybė, komunikacijų priemonė ir (arba) kitas objektas. O registro duomenys - registro objekto duomenys, surinkti iš objektui registruoti pateiktų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų, papildyti registro objekto identifikavimo kodu, susijusio registro perduotais ir registravimo procedūrų duomenimis. Taigi svarstomo teisinio reguliavimo atveju registro objektas – dalyvis ir sutartys, o duomenys, reikalingi objektui registruoti yra asmens ir sutarties duomenys.
Todėl skirtingose straipsnių dalyse gali būti numatyti skirtingi atvejai. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04 4, 8,10 4, 2,3
straipsnio 2 dalyje ir kitur vietoj žodžio “pageidauja”, “pageidaujant” siūlytina vartoti žodžius “nori”, “prašo” ar kitą teisės požiūriu tinkamesnę sąvoką atitinkama gramatine forma. Taip pat svarstytina, ar šioje dalyje ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nepakaktų nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrovei raštu teikiamas atsisakymas kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, o ne patvirtinimas apie atsisakymą. Analogiška pastaba taikytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje teikiamai formuluotei. Iš dalies pritarti. Dėl žodžio
„pageidaujant“ keitimo į teisės požiūriu tinkamesnę sąvoką, atkreiptinas
dėmesys, kad net LR Konstitucijoje vartojama tokia formuluotė (pavyzdžiui, 87 str.). Tokia pat žodžio forma vartojama ir LRS statute (pavyzdžiui, 15⁴ str., 49 str. 2 d., 189 str., 208 str. 14 d.), LR Baudžiamajame kodekse (pavyzdžiui, 77¹ str. 3 dalyje, 128 str. 3 dalyje ir pan.) Dėl siūlymo keisti patvirtinimą apie atsisakymą į atsisakymą pakeisti 4 str. 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jei asmuo pageidauja kaupti pensijų įmokas ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, jis privalo raštu pateikti pensijų kaupimo bendrovei patvirtinimą apie atsisakymą kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, o pensijų kaupimo bendrovė turi pasirašytinai supažindinti pensijų kaupime ketinantį dalyvauti asmenį su papildomomis rizikomis, kylančiomis dėl pensijų įmokų kaupimo ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 10.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatą
„Šio įstatymo 39 straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo prievolė tenka
reikalavimų nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei“, siekiant aiškumo, siūlytume išdėstyti taip: „Šiuo atveju šio įstatymo 39 straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo pensijų fondo dalyviams prievolė tenka reikalavimų nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei“. Pritarti. Pakeisti 4 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „76. Pensijų kaupimo sutartis Duomenys apie dalyvius ir jų sudarytas pensijų išmokų sutartis registruoja registruojami VSDF valdyba Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre, kurio valdytoja ir tvarkytoja yra VSDF valdyba. Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registro nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija. Jeigu pensijų kaupimo bendrovė atsisako pateikti ar priimti duomenis, būtinus pensijų kaupimo sutartims dalyviams registruoti ir (ar) pensijų įmokoms pervesti pagal patvirtintas duomenų pateikimo sąlygas, sustabdomas pensijų įmokų pervedimas į tokios pensijų kaupimo bendrovės valdomus pensijų fondus iki duomenų pateikimo ir
(ar) priėmimo atnaujinimo pagal šias duomenų pateikimo sąlygas. Šiuo atveju šio įstatymo Šio įstatymo 32 39 straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo pensijų fondo dalyviams prievolė tenka reikalavimų nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei. Atnaujinus pensijų įmokų pervedimą, pensijų įmokos pervedamos šio įstatymo 10 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Pensijų kaupimo bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 11.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: “VSDF valdyba, tvarkydama Dalyvių ir išmokų gavėjų registrą ir registruodama dalyvius, privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumą.” Nuostata tobulintina, neaišku, kaip susijęs Dalyvių ir išmokų gavėjų registro tvarkymas su dalyvių dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumu. Atsižvelgti. Nuostata reiškia, kad nepriklausomai nuo VSDF valdybos tvarkomos apdraustųjų ir išmokų gavėjų sistemos uždarymų kas mėnesį, dėl šių uždarymų datų galimo sutapimo su atitinkamų pensijų kaupimo dalyvių sutarčių sudarymo ir įregistravimo datų, pensijų kaupimas negali nutrūkti. Pavyzdžiui, kai asmuo keičia pensijų kaupimo bendrovę, o VSDF valdybos apdraustųjų ir išmokų gavėjų sistema uždaryta ruošiant informaciją išmokų mokėjimams. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šį įstatymą turi teisę dalyvauti pensijų kaupime. Siūlytume nurodytą nuostatą iš galiojančio įstatymo perkelti į keičiamą įstatymą. Kitu atveju pensijų kaupimo sutartis negalėtų būti laikoma viešąja sutartimi, kaip tai nustatyta CK 6.184 straipsnio 1 dalyje ir asmuo negalėtų pasinaudoti CK 6.184 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti sutartį ir nuostolių atlyginimo. Projekto aiškinamajame rašte nepateikti argumentai, kodėl siūloma atsisakyti nuostatos dėl pensijų kaupimo sutarties priskyrimo viešųjų sutarčių kategorijai. Manytume, jog toks siūlymas neatitinka projekto tikslo skatinti asmenų dalyvavimą pensijų kaupime. Iš dalies pritarti.
Iš dalies pritarti. Keičiamame įstatyme iš esmės atsisakoma pensijų kaupimo sutarčių sudarymo, nes siūlomas automatinis dalyvių įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad paliekama teisė tiems, kas nebus automatiškai įtraukiami, savo iniciatyva sudaryti pensijų kaupimo sutartis, siūlytina perkelti galiojusią nuostatą į 4 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dalyvavimas pensijų kaupime Pensijų kaupimas
prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą automatiškai šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo iniciatyva sudarytos sudarius pensijų kaupimo sutartį sutarties pagrindu ir ją įregistravus Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) įsteigtame ir tvarkomame pensijų kaupimo sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre (toliau – Sutarčių registras). Pensijų kaupimo bendrovė per vieną mėnesį nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo informuoja dalyvį apie pensijų kaupimo sutarties įregistravimą. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šio straipsnio 1 dalį turi teisę dalyvauti pensijų kaupime.“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliuoti dalyvio ir automatiškai į kaupimą įtraukto asmens teises. Toks reguliavimas ydingas ir klaidinantis, todėl taisytinas. Siūlytume analizuojamame straipsnyje nustatyti dalyvių teises, o automatiškai į kaupimą įtraukto asmens teises iki jis apsispręs dalyvauti ar ne pensijų kaupime ir jei dalyvauti, tai kaip, reguliuoti kitame straipsnyje. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad visi dalyviai, nepriklausomai nuo jų pensijų kaupimo pagrindo, turi turėti lygias teises. Kitu atveju įstatymo nuostatos galimai neatitiktų asmenų lygiateisiškumo principo. Pritarti. 5 straipsnį išdėstyti taip:
fondo dalyvio Dalyvio teisės 1.
Pensijų fondo dalyvis Dalyvis turi teisę:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukti pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę;
2) savo iniciatyva sudaręs pensijų kaupimo sutartį asmuo - nutraukti pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva šio įstatymo 6 7 straipsnio 11 8 dalyje nustatyta tvarka;
3) gauti iš pensijų kaupimo bendrovės informaciją apie jo pensijų pensijos sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus ir jų vertę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo audito išvadą ir kitą šio įstatymo nustatytą informaciją;
4) ne ilgiau kaip 12 mėnesių (iškart ar dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį stabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka;
pensijų turto dydį;5
6) šio įstatymo nustatyta tvarka nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią;
testamentu palikti jam priklausančią pensijų turto dalį;
kitas šiame ir kituose įstatymuose, standartinėse pensijų fondo fondų taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyje nustatytas teises. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises dalyvis turi ir tuo atveju, kai jo vardu nemokamos pensijų įmokos. Papildyti 6 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Automatiškai į kaupimą įtrauktas asmuo
turi teisę per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti ir 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą teisę rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisytinos iš esmės.
Nekvestionuojant projekto aiškinamajame rašte keliamų tikslų, taip pat nepaisant to, kad finansinių paslaugų teikimo sutartys, kai viena šalis yra vartotojas, priskirtinos prie taip vadinamų „reguliuojamų“ sutarčių, kai imperatyvios įstatymų nuostatos minimaliai garantuoja silpnesnės šalies apsaugą, siūloma „automatinio“ dalyvių įtraukimo į pensijų kaupimą tvarka kelia abejonių dėl jos suderinamumo su kitais įstatymais ir Konstitucinio Teismo doktrina. Pirma, keičiamo įstatymo 6 straipsniu siūlomas automatinis dalyvių įtraukimas į pensijų kaupimą laikytinas viešojoje teisėje įtvirtinamu valstybės, atstovaujamos VSDF valdybos, įpareigojimu privatiems tretiesiems asmenims – pensijų fondo dalyviui ir pensijų kaupimo bendrovei – sudaryti pensijų kaupimo sutartį, kuri yra civilinė finansinių paslaugų teikimo sutartis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis draudimo ir pensijų kaupimo paslaugas priskiria finansinėms paslaugoms). Pastebėtina, kad siūloma įstatymo nuostata „su automatiškai į pensijų kaupimą įtraukiamais asmenimis pensijų kaupimo sutartys nesudaromos“ savaime nepaneigia ir niekaip negali paneigti sutartinių santykių tarp dalyvio ir bendrovės, kurie atsiranda bendrovei pateikus pasiūlymą sudaryti sutartį
(ofertą) ir dalyviui neatsisakius, t.y. aktyviais veiksmais neišreiškus nesutikimo, ją sudaryti (tylėjimu akceptavus ofertą). Kitu atveju, jeigu būtų ignoruojamas šių santykių sutartinis pobūdis, dalyvio įmoka pensijų kaupimo bendrovei turėtų būti laikoma mokesčiu – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią fizinis asmuo (dalyvis) turi sumokėti nuo gaunamų draudžiamųjų pajamų.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nustatant sutartinių finansinių paslaugų teikimo santykių įforminimo taisykles, turėtų būti atsižvelgiama atitinkamai į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XVIII¹ skyriaus nuostatas dėl vartojimo sutarčių ir/arba į Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatas dėl finansinių paslaugų teikimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones. Antra, keičiamu įstatymu siūloma nustatyti, jog pensijų fondo dalyvis galės atsisakyti bendrovės jam siūlomos pensijų kaupimo sutarties per įstatyme nurodytą terminą, o jam neišreiškus savo valios aktyviais veiksmais (neatsisakius dalyvauti pensijų kaupime), bus laikoma, jog jis sutinka dalyvauti pensijų kaupime, t.y. įstatymu nustatoma, jog asmens valia dalyvauti pensijų kaupime išreiškiama tylėjimu. Pastebėtina, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių teisėje tylėjimas paprastai nelaikomas sutikimu sudaryti sutartį (akceptu). Tik nedaugelio valstybių teisėje, įskaitant Lietuvos Respublikos CK 1.64 straipsnio 3 dalies ir 6.173 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra numatytos šios taisyklės išimtys, paprastai taikomos verslininkų tarpusavio sutartims, kai tokia akceptavimo forma numatyta ofertoje (Anglijos teisėje, Italijos teisėje. V.Mikelėnas, Sutarčių teisė, Justitia , Vilnius 1996, p. 252 ir p.255).
abejonių keičiamo įstatymo nuostatos dėl ofertos akceptavimo tylėjimu atitikimas CK nuostatoms, įskaitant CK 6.228¹⁶ straipsnio 2 dalies nuostatą, jog vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu, ir CK 6.184 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią akceptantas vartotojas turi įstatymo nustatytu terminu akceptuoti arba atsisakyti akceptuoti ofertą, kai oferentu yra juridinis asmuo (šiuo atveju - pensijų kaupimo bendrovė), privalanti sudaryti sutartį. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į galimas neigiamas siūlomo reguliavimo pasekmes:
1) keičiamu įstatymu nesiūloma nustatyti reikalavimo dalyviui pateiktoje informacijoje aiškiai nurodyti, jog dalyvio tylėjimas reiškia dalyvio valios išreiškimą dalyvauti pensijų kaupime, todėl praktiškai galima situacija, kad asmuo nesupras, jog tylėjimu jis sutinka dalyvauti pensijų kaupime. Tuo tarpu tylėjimu pritaręs sutarties sudarymui jis neturės teisės sutarties nutraukti. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties nutraukimo (atsisakymo) per 30 dienų nuo jos sudarymo nebūtų taikomos automatinio dalyvio įtraukimo atveju. 2) keičiamu įstatymu neįvertinta galimybė, kad asmuo gali objektyviai neturėti galimybės atsisakyti sutarties (liga, ilgalaikė komandiruotė ir pan.). 3) analizuojamame keičiamo įstatymo straipsnyje neatsižvelgta į tai, kad draudžiamųjų pajamų gali turėti, taigi ir pensijas gali kaupti, asmenys, neturintys visiško civilinio veiksnumo (asmenys nuo 16 metų). Pastebėtina, kad pensijų kaupimo sutartis yra civilinė sutartis, todėl jos sudarymui turėtų būti taikomos CK nuostatos. Pagal CK 2.8 straipsnio 1 dalį, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą.
Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Taigi pensijų kaupimo sutartis, neatsižvelgiant į jos sudarymo tvarką ir formą,sudaryta su asmeniu nuo 16 iki
įstatymą. 4) keičiamu įstatymu nesiūloma nustatyti nei VSDF valdybos, nei pensijų kaupimo bendrovės pareigos išsiaiškinti, ar dalyvis gavo įstatyme nurodytą informaciją. Taigi gali būti, jog asmuo sužinos esantis pensijų fondo dalyviu tada, kai nuo jo pajamų bus išskaičiuota ir pervesta VSDF valdybai pirmoji įmoka, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, iš projekto nuostatų neaišku, kaip draudėjas, kuris turi pareigą pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį apskaičiuoti ir VSDF valdybai pervesti pensijų įmokas, sužinos apie tai, kad asmuo, kurio pensijų įmoką jis turi apskaičiuoti ir pervesti VSDF valdybai, yra automatiškai įtrauktas į pensijų kaupimą. 5) keičiamame įstatyme neatsižvelgta į tai, kad asmuo, kuris automatiškai įtraukiamas į dalyvavimą pensijų kaupime, jau gali būti sudaręs savanoriško pensijų kaupimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar kaupiantis pensijai pagal gyvybės draudimo sutartį. Manytume, kad tokių asmenų automatinis įtraukimas į dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime neatitinka keičiamu įstatymu siekiamų tikslų, jų atžvilgiu siūlomas teisinis reguliavimas vargu ar galėtų būti pateisinamas, o jų teisių savarankiškai priimti sprendimą dėl dalyvavimo ir antros pakopos pensijų kaupime suvaržymas vargu ar galėtų būti laikomas proporcingu.
Trečia, manytina, jog keičiamo įstatymo rengėjai daro prielaidą, kad keičiamo įstatymo nuostatos savaime naudingos pensijų kaupimo bendrovėms, nes sudaro realias galimybes padidinti jų valdomų pensijų fondų dalyvių skaičių. Nepaisant to, keičiamas įstatymas nenustato bendrovei jokių neigiamų teisinių pasekmių, jeigu jinai nevykdytų įstatyme nustatytos pareigos pateikti asmeniui, kuris įtrauktas į jos valdomą pensijų fondą VSDF valdybos sprendimu, pasiūlymą dalyvauti pensijų kaupime – įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją - ar pateiktą pasiūlymą atšauktų. Atvirkščiai, keičiamame įstatyme atsisakius šioje išvadoje minėtos galiojančio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, pensijų kaupimo bendrovės atžvilgiu negalėtų būti taikomos ir CK 6.184 straipsnio nuostatos. Kartu pastebėtina, kad VSDF valdybos informacija, kurią ji teikia dalyviui kartu su bendrove, negalėtų būti laikoma oferta, nes valstybė, atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pensijų kaupimo sutarties šalimi. VSDF valdybos informacija laikytina informavimu apie pensijų kaupimo sąlygas ir valstybės įsipareigojimą mokėti pensijų įmokos dalį iš valstybės biudžeto kartu su dalyvio mokama pensijų įmokos dalimi, kaip tai siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 8 straipsnyje. Taigi būtų neaiškus automatiškai įtraukto į pensijų kaupimą asmens statusas ir jo teisės, jeigu įstatyme nurodytą informaciją jam pateiktų VSDF valdyba, bet nepateiktų pensijų kaupimo bendrovė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo nuostatos tobulintinos, atsisakant
„automatinio dalyvių įtraukimo“ į pensijų kaupimą, o jeigu tam nebūtų
pritarta, keičiamą įstatymą būtina papildyti nuostatomis, kurios neleistų kilti neigiamoms tokio reguliavimo pasekmėms, įskaitant nurodytas šioje išvadoje. Kitu atveju priimto įstatymo nuostatos galėtų būtų ginčijamos, kaip pažeidžiančios konstitucinius sutarčių laisvės, nuosavybės neliečiamumo ir vartotojų teisių apsaugos principus - neproporcingai varžančios asmenų (vartotojų) laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą dalyvauti ar ne pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis. Pažymėtina, jog konstitucinis proporcingumo principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutarime pažymėjo, jog „naudodamasis diskrecija pasirinkti pensijų sistemą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius, inter alia grindžiamus senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimu. Įstatymu nustatydamas senatvės pensijų sistemos modelį įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančių reikalavimų, konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų.“ Nepritarti.
Dėl siūlomo automatinio įtraukimo mechanizmo neatitikimo CK 6.22816 straipsnio 2 dalies nuostatai bei CK 6.184 straipsnio 3 dalies nuostatai. Minima CK 22816 kalba apie tai, kad vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti. Tačiau Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis draudimo ir pensijų kaupimo paslaugas įvardija kaip finansines paslaugas, o ne bendrai paslaugas, kurias perka vartotojas. Pastarosios Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 7 dalyje apibrėžiamos kaip atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas CK straipsnis kalba ne apie finansines paslaugas o apie vartotojui perduotas prekes ir konkrečias paslaugas, darytina išvada, kad finansinė pensijų kaupimo paslauga neturėtų būti vertinama CK 22816 kontekste. CK 6.184 straipsnis kalba apie viešųjų sutarčių sudarymo ypatumus. Tačiau svarstytina, ar automatinį įtraukimą priskiriant ofertai, neturėtų būti taikomas CK 6.173 straipsnio 3 dalis: „3.Jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo.“ Kadangi minima CK dalis numato galimybę pačioje ofertoje numatyti galimybę ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui, darytina išvada, kad pasiūlytas automatinio įtraukimo mechanizmas neprieštarauja CK normoms.
Abejotina ar pati pranešimo apie įtraukimą į pensijų kaupimo sistemą forma ir jos turinys priskirtini įstatymo reguliavimo dalykams. Dėl galimybės atsisakyti per 30 dienų kaupimo sutarties ir šios taisyklės netaikymo automatiškai įtrauktiems atkreiptinas dėmesys, kad automatiškai įtraukti taip pat turės laukimo laikotarpį, per kurį turės apsispręsti, dalyvauti sistemoje ar ne – ne vėliau kaip nuo įtraukimo metų sausio 15 d. iki tų metų kovo 1 d. Abejotina išvada, kad draudžiamųjų pajamų gali turėti ir pensijas kaupti neveiksnūs asmenys. Jei asmuo yra neveiksnus, jis negali turėti darbo santykių, nes jį globojantis asmuo negali dirbti už jį. Todėl neaiški pastaba dėl neveiksnių asmenų galimybės dalyvauti pensijų kaupime. Dėl draudėjo informavimo apie asmenis, dalyvaujančius pensijų kaupime. Kaip šiuo metu darbdavius apie dalyvaujančius pensijų kaupime ir savo lėšomis prisimokančius asmenis informuoja VSDF valdyba, taip ir toliau siūloma palikti šią tvarką. Neaišku, kodėl teigiama, kad pensijų kaupimą neturėtų būti automatiškai įtraukiami asmenys, kurie yra sudarę papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutartis. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutartys nenumato pensijų kaupimo iki pat senatvės pensijos amžiaus, t.y. šioje sistemoje asmenys gali sutartis nutraukti bet kuriuo metu, atsiimti ten kauptas lėšas.
Be to papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutartis nenumato jokios prievolės reguliariai pervesti atitinkamą įmoką į šią sistemą. Taigi papildomas savanoriškas pensijų kaupimas labiau atliepia asmeninio taupymo produktui, nei kaupimui senatvei, todėl vien faktas, kad asmuo turi sąskaitą papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistemoje negali būti argumentas, dėl kurio asmuo neturėtų būti įtrauktas iš tiesų kaupti senatvei. Pažymėtina, kad pagal 6 straipsnio 1 dalies nuostatas į pensijų kaupimą automatiškai būtų įtraukiami tik pilnamečiai asmenys, todėl neaiškus teiginys, kad neatsižvelgta į tai, kad draudžiamųjų pajamų gali turėti, taigi ir pensijas gali kaupti, asmenys, neturintys visiško civilinio veiksnumo (asmenys nuo 16 metų). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatos taisytinos, atsižvelgiant į šios išvados pastabas dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio, nes dalyvius su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai santykiai nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jie pradėjo pensijų kaupimą. Automatinis įtraukimas nenumato sutarčių sudarymo, todėl 7 str. bus taikomas tik tais atvejais, kai savo iniciatyva pensijų kaupimo sutartis sudarys į automatinį įtraukimą nepatekę asmenys
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatas siūlytina tikslinti.
Atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo sutarties šalys negali šioje sutartyje nustatyti tokių pensijų kaupimo sutarties sąlygų, kurios pablogintų dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis įstatymas, sutartyje gali būti sąlygų, kurios neatitinka (tačiau neblogina) šio įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų reikalavimų, todėl negaliojančiomis turėtų būti laikomos tik tokios sąlygos, kurios blogina dalyvio padėtį. Pritarti. Pakeisti 7 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pensijų kaupimo sutartis sudaroma rašytine forma. Pensijų kaupimo sutarties šalys negali šioje sutartyje nustatyti tokių pensijų kaupimo sutarties sąlygų, kurios pablogintų dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai įstatymas. Šio įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų reikalavimų neatitinkančios ir dalyvio padėtį bloginančios pensijų kaupimo sutarties nuostatos negalioja. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
punktą, nutraukti pensijų kaupimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka gali tik dalyvis, sudaręs pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva. Ši norma tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta bendro pobūdžio taisykle, pagal kurią pensijų kaupimas baigiasi, kai dalyvis šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimo sutartį. Be to, manytume, kad šiuo atveju, derinant keičiamo įstatymo terminiją su CK šeštosios knygos XVIII¹ skyriaus bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo aštuntojo skirsnio, kurie suderinti su Europos Sąjungos teise, terminija, vietoj formuluotės
“turi teisę vienašališkai nutraukti <…> sutartį” turėtų būti vartojama
formuluotė “turi teisę atsisakyti <…> sutarties”. Pritarti. Išdėstyti 4 straipsnio 8 dalį taip: 9 8.
Dalyvavimas pensijų kaupime Pensijų kaupimas baigiasi, kai:
1) pensijų fondo dalyvis (toliau – dalyvis) sukanka senatvės pensijos amžių ir pagal išmokų mokėjimo pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka;
2) dalyvis miršta;
3) dalyvis šio įstatymo 6 7 straipsnio 11 8 dalyje nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimo sutartį;
4) teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia;
Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą. Išdėstyti 5 straipsnio 1 dalį taip: 1.
Pensijų fondo dalyvis Dalyvis turi teisę:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukti pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę;
2) savo iniciatyva sudaręs pensijų kaupimo sutartį asmuo - nutraukti pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva šio įstatymo 6 7 straipsnio 11 8 dalyje nustatyta tvarka;
sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus ir jų vertę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo audito išvadą ir kitą šio įstatymo nustatytą informaciją;
dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį stabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka;5
4) gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu sukaupto pensijų turto dydį;
išmokos mokėjimo pradžią;
6) testamentu palikti jam priklausančią pensijų turto dalį;
7) kitas šiame ir kituose įstatymuose, standartinėse pensijų fondo fondų taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyje nustatytas teises. Dėl pastabos keisti formuluotę „turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį“ atkreiptinas dėmesys, kad tokai formuluotė vartojama ir CK (pavyzdžiui, 6.218 straipsnyje, reguliuojančiame sutarčių nutraukimą)
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04 8,12 1,1
nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Dalyvio pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Svarstytina, ar čia ir šio straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti, kad dalyvio pensijų įmokos dydis yra ne mažesnis kaip atitinkamoje dalyje nurodyti procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir šių dalių nuostatas tarpusavyje suderinti su šio straipsnio 4 dalimi. Be to, šios dalies paskutiniojo sakinio nuostata, jog “Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija” nedera su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje pateikiama nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Iš dalies pritarti. Keičiamo įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatomas bendras, visiems dalyviams taikomas pensijų įmokų dydis, o šio straipsnio 2 dalyje numatoma galimybė 1 dalyje nurodytą bendrą pensijų įmokos dydį pasiekti pradedant mokėti nuo mažesnės įmokos (dydžiai nurodyti įstatymo priede). Kartu šio straipsnio 2 dalyje nurodomas ir pradinis įmokos dydis
biudžeto. Todėl netikslinga įrašyti perteklinę nuostatą, kad įmokos dydis turi būti ne mažesnis, nes 8 straipsnis aiškiai išdėsto, koks yra bendras įmokos dydis ir kaip jis pasiekiamas – arba mokant iš karto, arba pagal šio straipsnio 2 dalį, pradedant nuo mažesnės įmokos. 8 straipsnio 4 dalis reglamentuoja papildomos galimos įmokos, kuri gali būti mokama kartu su 1 dalyje nurodyta įmoka, t.y. tik kartu su 3 proc. dalyvio pajamų, mokėjimo galimybę. Siekiant teisinio aiškumo, patikslinti 12 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad dalyvio lėšomis mokama įmoka kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis apskaičiuojama ir pervedama draudėjo Valstybinio socialinio draudimo nustatyta tvarka: „12 straipsnis. Pensijų įmokų mokėjimo sąlygos ir terminai 1.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui valdybai Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
formuluotė “Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka kasmet didinama šio įstatymo priede nustatytais dydžiais, kol pasieks šio straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį” tikslintina, nes suformuluota dviprasmiškai. Siūlytina nustatyti, kad asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies formuluotė “asmenims, tapusiems dalyviais” nėra aiški, nes neaiškus tapimo dalyviu momentas. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį “pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą automatiškai ir jam nepareiškus atsisakymo”, tačiau, pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pensijų įmokos už šiuos asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo metų kovo 1 d. Pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio
mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo Dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmą dieną. Įvertinus aptariamas nuostatas darytina išvada, kad jas taikant praktikoje gali kilti neaiškumų nustatant momentą, nuo kurio asmuo tapo dalyviu ir kurie asmenys tapo dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. ar kitos čia nurodytos datos.
Be to, siūlytina analizuojamos straipsnio dalies paskutinio sakinio nuostatas, atsižvelgiant į jų turinį, dėstyti atskiroje straipsnio dalyje. Iš dalies pritarti. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo
didinama šio įstatymo priede nustatytais dydžiais, kol pasieks šio straipsnio
nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyviui pageidaujant, į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų. Apie savo pasirinkimą dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyto pensijų įmokos dydžio automatiškai įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip per šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, o savo iniciatyva pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo
Dėl pastabos dalies apie nuostatų taikymo praktikoje galimus keblumus, nes neaiškus tapimo dalyviu momentas. Tapimo dalyviu pradžia yra atitinkamo fakto registravimo Dalyvių ir išmokų registre data (žr. argumentus prie 8 pastabos). Be to, 6 str.
Be to, 6 str. 4 d. aiškiai sureglamentuota, kad atsisakę dalyvauti pensijų kaupime automatiškai į šią sistemą įtraukti asmenys, nuo atsisakymo įregistravimo nėra dalyviai iki jie bus įtraukti vėl ir nepareikš atsisakymo. Kitais atvejais, kaip ir sutarčių sudarymo atveju (kai asmuo per 30 dienų nenutraukia sutarties), asmenys tampa dalyviais. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nustatyta, kad “Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką.” Analizuojama nuostata nedera su kitomis 8 straipsnio dalimis, nes vaiko priežiūros laikotarpiu asmuo turi teisę ir pareigą (ypač atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą) mokėti tiek
nurodytas dalyvio įmokas ir tuo pačiu teisę į valstybės biudžeto lėšomis už jį mokamą įmoką, todėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies siūlytina atsisakyti. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, jog keičiamame įstatyme nurodytos pensijų įmokos (tiek dalyvio, tiek valstybės biudžeto lėšomis) nėra socialinio draudimo įmokos. Pažymėtina, kad įtvirtinus keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies taisykles, pagal kurias išimtinė teisė būtų nustatyta tik vienam iš tėvų, galėtų pažeisti kito pensijų kaupime dalyvaujančio tėvo ar motinos teises.
Be to, valstybinio socialinio draudimo įmokos (tiek pensijų, tiek kitų socialinio draudimo rūšių) nėra skaičiuojamos ir mokamos (didinamos ar mažinamos) priklausomai nuo asmens turimų vaikų skaičiaus, todėl įmokos į pensijų fondus taip pat negali būti siejamos su dalyvio vaikų skaičiumi, o juo labiau mokamos “už <...> vaiką”. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamoje dalyje siūloma nustatyti nuostata nedera su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2232) siūloma įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata: „Kaupiamosios pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos“. Iš dalies pritarti. Nuostatos apie papildomas garantijas pensijų kaupimo sistemoje tėvams yra perkeltos iš šiuo metu galiojančio Pensijų sistemos reformos įstatymo. Šiomis nuostatomis nustatomas papildomas tėvų skatinimas, ne tik įtraukinat vaiko priežiūros laikotarpius į pensijų socialinio draudimo stažą, bet ir šiais laikotarpiais užtikrinant pensijų įmokų pervedimą į jų pensijų fondo sąskaitą. Siekiant pašalinti teisės aktų tarpusavio neatitikimą, siūloma patikslinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2232) keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį:
„2. Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu,
išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį įmokas pensijų kaupimo bendrovėse pagal Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą. Kaupiamosios pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos. Kaupiamosios pensijų išmokos mokamos Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka.“ 21.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
pirmasis sakinys redaguotinas, nes jo turinys neaiškus. Nepritarti. Pastabos turinys neaiškus. 10 str. 5 dalis nustato, nuo kurio momento asmuo tampa kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviu, t.y. keisdamas pensijų kaupimo bendrovę
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04 11,18 5,3
nustatyta, kad “Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė.” Šias nuostatas siūlytina papildyti ir aiškiau nustatyti pensijų turto dalies, išreikštos pensijų fondo vienetais, paveldėjimo momentą ir paveldėtos pensijų turto dalies (fondo vienetų) perskaičiavimo (išraiškos, konvertavimo) į pinigus momentą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 5.3, 5.50 ir 5.67 straipsnių normas. Taip pat neaišku, ar atliekant šioje straipsnio dalyje nurodytą perskaičiavimą būtų taikomos keičiamo įstatymo 31 straipsnio taisyklės dėl pensijų fondo vienetų konvertavimo į pinigines lėšas, ar kokios kitos taisyklės. Svarstytina, ar šios dalies ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų dėstyti kartu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies turinys nedera su straipsnio pavadinimu. Iš dalies pritarti. Pensijų fondo vienetų konvertavimo tvarką nustato Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 34 straipsnio 5 dalis: „5.
Jeigu šiame ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais turi būti išmokamos ar pervedamos dalyvio sukauptos lėšos ar jų dalis, valdymo įmonė, gavusi atitinkamą dokumentą (ar įvykus numatytam juridiniam faktui), ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka arba perveda.“ Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, siūloma analogiškai tikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį:
pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Lietuvos Respublikos įstatymų civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka arba perveda įpėdiniams“. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, pastebėtina, jog joje nustatyta tik dalyvio lėšomis mokamų pensijų įmokų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, apskaičiavimo ir pervedimo tvarka. Neaišku, kokia tvarka turės būti apskaičiuojama ir mokama kita, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta pensijų įmokos dalis, t.y. dalyvio ir/ar jo darbdavio papildomai mokama dalis.
Antra, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, kad “Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir analizuojamo straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias pensijų įmokų apskaičiavimo ir/ar pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Trečia, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau galiojančiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenustatyta ir šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2232) nesiūloma nustatyti, kokia tvarka draudėjai apskaičiuoja ir perveda dalyvio lėšomis mokamas pensijų įmokas. Nurodytas įstatymas nustato atvejus, kai socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai ir šių įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą priskaitymo, išskaitymo ir mokėjimo tvarką. Šiame kontekste svarstytina, ar siekiant tinkamai atriboti viešosios teisės reguliuojamus socialinio draudimo teisinius santykius nuo privatinės teisės reguliuojamų teisinių santykių, visos teisės normos, reguliuojančios pensijų kaupimą, neturėtų būti nustatytos analizuojamame Pensijų kaupimo įstatymo projekte. Iš dalies pritarti. 12 str. 1 dalis nustato bendrą visiems dalyviams taikomą pensijų įmokų sutrinkimo ir pervedimo pensijų fondams procedūrą.
Kadangi ir šiuo metu pensijų įmokas kartu su socialinio draudimo įmokomis surenka ir perveda pensijų fondams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, siūloma šią funkciją ir toliau palikti šiai institucijai. Manytina, kad papildomų asmens ir (ar darbdavio) įmokų pervedimo tvarka nustatytina įgyvendinamajame teisės akte. Dėl antrojo ir trečiojo pastabos aspekto žr. argumentus dėl 18 LRS TD pastabos (pasiūlymas tikslinti 12 str. 1 d. formuluotę). Pensijų įmokas draudėjai deklaruoja ir perveda tokia pat tvarka ir terminais, kaip ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama įtvirtinti pensijų kaupimą kaip universalią, nuo socialinio draudimo sistemos neatsiejamą pensijų sistemos dalį, todėl į siūlymą šias sistemas atriboti, neatsižvelgtina. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
paskutinio sakinio nuostata taisytina, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato pensijų įmokų pervedimo tvarką pensijų fondams. Pensijų įmokų apskaičiavimas nėra šios dalies reguliavimo dalyku, jos apskaičiuojamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta analizuojamo straipsnio 1 dalyje. Pritarti. „2. VSDF valdyba, remdamasi Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis dalyvius, ir jų pasirinktus pensijų fondus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacija apie priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, už kiekvieną dalyvį perveda pensijų įmokas atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ 25.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
tikslintina, nurodant subjektą, kuriam pervedamos pensijų įmokos. Kitu atveju būtų neaišku, ar tai yra subjektas, nurodytas analizuojamo straipsnio 1, ar nurodytas 2 dalyje. Pritarti. Patikslinti 12 straipsnio 3 dalį:
„3. Pensijų įmokos pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos per
privalo pateikti VSDF įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas.“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nustatyti: “Pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis, privalomai draudžiamus valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos šių asmenų pasirinktų pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams pagal faktiškai šių asmenų sumokėtas pensijų įmokas.” Taigi keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kas nustato pensijų įmokų už savarankiškai dirbančius asmenis pervedimo pensijų fondams tvarką, tačiau nėra nurodytas subjektas, kuriam šie asmenys turi “faktiškai sumokėti” pensijų įmokas, ir kokia tvarka jos turi būti sumokėtos.
Jeigu turima omenyje, jog pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis bus draudėjų pervedamos VSDF valdybai, kaip tai nurodyta analizuojamo straipsnio 1 dalyje, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti savarankiškai dirbantys asmenys (ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą) socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai, o 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą) socialinio draudimo įmokas moka patys. Taigi neaišku, ar savarankiškai dirbančių asmenų, kurie socialinio draudimo įmokas moka patys, pensijų įmokų mokėjimo tvarkai turėtų būti taikoma analogiška tvarka, kaip jų socialinio draudimo įmokų mokėjimui, o jeigu taip, tai kas ir kokia tvarka išieškos nesumokėtas savarankiškai dirbančių asmenų – dalyvių pensijų įmokas, jeigu jie jų neperves VSDF valdybai. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Iš dalies pritarti. Siūloma tikslinti 12 str. 5 dalį: „5.
5 dalį: „5. Pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis, privalomai draudžiamus pensijų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos individualiajai pensijos daliai gauti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos šių asmenų pasirinktų pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams pagal faktiškai šių asmenų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas VSDF valdybai pervestas pensijų įmokas.“
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
dalyje vartojama formuluotė “priskaičiuojamos pensijų įmokos”, nors kitose šio straipsnio dalyse ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojama formuluotė “pensijų įmokos apskaičiuojamos”. Pritarti. „8. VSDF valdyba, sudarydama Duomenų teikimo ir pensijų įmokų sutartyje tarp pensijų kaupimo bendrovės ir VSDF valdybos nustatyto formato elektroninę dalyvių, kurių vardu priskaičiuojamos apskaičiuojamos pensijų įmokos, bylą, turi teisę likus ne daugiau kaip 4 darbo dienoms iki planuojamo pensijų įmokų pervedimo pensijų kaupimo bendrovėms sustabdyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir 8 10 straipsnio 2 4 dalyje numatytų pensijų kaupimo sutarčių nurodytų prašymų bei 30 straipsnyje numatytų pensijų išmokų sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, iki VSDF valdyba iš pensijų kaupimo bendrovių, tarpusavyje suderinta tvarka, gaus informaciją apie pensijų įmokų įskaitymą į dalyvio pensijų pensijos sąskaitą. Pensijų kaupimo sutartims Prašymams ir pensijų išmokų sutartims, kurios pagal šios dalies nuostatas negalėjo būti įregistruotos arba išregistruotos, įregistravimo ar išregistravimo terminai gali būti pratęsiami tiek darbo dienų, kiek buvo sustabdytas pensijų kaupimo prašymų ir pensijų išmokų sutarčių įregistravimas ar išregistravimas, bet ne daugiau kaip 4 darbo dienoms. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0412 28.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio. Pagal siūlomas straipsnio nuostatas pensijų įmokų mokėjimo tvarka nustatoma tik šio straipsnio 1 dalyje, kitose straipsnio dalyse nustatoma pensijų įmokų pervedimo pensijų fondams tvarka ir terminai (2,3 ir 5 dalys), mirusio dalyvio įmokų perskaičiavimo taisyklė (6 dalis), VSDF valdybos veiklos sąnaudų kompensavimo tvarka (7 dalis), kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nurodytų prašymų ir sutarčių įregistravimo sustabdymo tvarka (8 dalis). Pritarti. Pakeisti 12 str. pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
pervedimo sąlygos ir terminai bei VSDF valdybos teisės administruojant pensijų įmokas
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustatyti: “1. Dalyvis turi teisę laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, stabdyti pensijų įmokų pervedimą.” Neaišku, kodėl siūlomas maksimalus galimo įmokų mokėjimo sustabdymo terminas yra 12 mėnesių per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, kuris gali trukti ir 40 metų. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas siekiamam tikslui ir ar nebūtų tikslinga nustatyti ilgesnio galimo įmokų mokėjimo sustabdymo termino, atsižvelgiant į tai, kad gali būti objektyvios aplinkybės, kai dalyvis negalės sumokėti įmokų ir į tai, kad pensijų kaupimo sutarties nutraukti negalima, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį. Pensijų kaupimas yra ilgalaikio investavimo produktas, t. y. jis turi trukti 25-30 metų, kad asmenys galėtų sukaupti pakankamas sumas. Norint pasiekti šį tikslą, pertraukų investavime turi būti kuo mažiau.
Priešingu atveju, jei būtų nustatytas ilgesnis įmokų stabdymo laikotarpis, kaupimas savo senatvei kaip tik nepasiektų savo tikslo – sukaupti pakankamas sumas ateičiai. Siūlomas reguliavimas yra sistemos patrauklumui didinti skirtas elementas, numatantis trumpalaikes „atostogas“ nuo pensijų įmokų. Pažymėtina, kad pensijų įmokų mokėjimas siejamas tik su tais laikotarpiais, kai asmuo turi draudžiamųjų pajamų. Pagal keičiamo įstatymo 8 str. nuostatas, pensijų įmoka skaičiuojama nuo asmens draudžiamųjų pajamų, o įmokų pervedimą atlieka asmens draudėjas Taigi esant objektyvioms aplinkybėms, kai dalyvis nedirbs, bus neįgalus, slaugys pagyvenusius ir (ar) neįgalius artimuosius ar pan., pensijų įmokos skaičiuojamos nebus. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
siūloma nustatyti, kad apie numatomą pensijų įmokų stabdymo pradžią ir stabdymo trukmę dalyvis informuoja pensijų kaupimo bendrovę, kuri apie tai informuoja VSDF valdybą, o šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti:
“Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikino pensijų įmokų stabdymo
laikotarpiui, pensijų įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai, be papildomo dalyvio prašymo.” Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnį, pensijų įmokas VSDF valdybai perveda draudėjai, o VSDF valdyba – pensijų fondams, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka informuos draudėjus apie numatomą pensijų įmokų stabdymo pradžią ir stabdymo trukmę bei laikino įmokų stabdymo laikotarpio pabaigą, kad jie galėtų pensijų įmokų pervedimą atnaujinti “automatiškai”. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti. Pakeisti 13 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2.
Gavusi dalyvio prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą, pensijų kaupimo bendrovė elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikia VSDF valdybai informaciją apie dalyvio prašymą laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą. VSDF valdyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja duomenis apie dalyvio laikiną pensijų įmokų stabdymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio duomens įregistravimo informuoja dalyvio draudėją ar patį dalyvį, jei jis yra savarankiškai dirbantis asmuo, apie pensijų įmokų stabdymo faktą, laikotarpį ir datą, nuo kurios įmokų skaičiavimas turi būti atnaujintas. 3. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikino pensijų įmokų stabdymo laikotarpiui, pensijų įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai, be papildomo dalyvio prašymo. “
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 4,54
nuostatas siūlytina dėstyti atitinkamai šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodos į šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nes ji yra blanketinio pobūdžio ir nevisiškai tiksli (investavimo strategija reguliuojama ne tik šioje dalyje). Taip pat tikslintina formuluotė “Pensijų fondo veiklos laikotarpiu pensijų fondo turto sudėtis tolygiai kinta <...>”, joje reikėtų nustatyti subjektus, kuriems siūloma nustatyti pareigą tolygiai keisti pensijų fondo turto sudėtį ir kokias priemones jie gali ar turi taikyti šiems tikslams pasiekti. Iš dalies pritarti. Išbraukti 14 straipsnio 4 ir 5 dalis
dalį išdėstyti taip: „2.
Tikslinės grupės pensijų fondo investavimo strategija tvirtinama visam fondo veiklos laikotarpiui fondo steigimo metu atsižvelgiant į priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus tikslinės grupės pensijų fondų investavimo strategijai, jos aprašymo formai, investicijų portfelio atitikties pasirinktai investavimo strategijai vertinimo būdui bei kontrolei. Pensijų fondo veiklos laikotarpiu pensijų fondo turto sudėtis tolygiai kinta mažinant pensijų fondo prisiimamą investavimo riziką ir didinant mažiau rizikingų turto klasių dalį atitinkamo pensijų fondo investicijų portfelyje. “ Išdėstyti 14 straipsnį taip:17 straipsnis. Turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo strategija
į mažiausios rizikos turto klasių finansines priemones ir kitą turtą, kuris galėtų apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos. Turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo strategija patvirtinama fondo steigimo metu atsižvelgiant į priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus. 2. Turto išsaugojimo pensijų fondo investicijų portfelis sudaromas ir valdomas siekiant apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos, kartu, kiek įmanoma labiau ribojant dalyviui tenkančią investavimo riziką. Į turto išsaugojimo pensijų fondą kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami senatvės pensijos amžių sukakę tikslinės grupės pensijų fondo dalyviai, kurie per 1 mėnesį nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nesudaro pensijų išmokos sutarties, taip pat mirusių dalyvių pensijų turtas, kol jis nėra paveldėtas. Dalyvių ir jiems priklausančio pensijų turto perkėlimas vykdomas penktą darbo dieną nuo šioje dalyje numatyto 1 mėnesio termino pabaigos. Mirusių dalyvių pensijų turto, kol jis nėra paveldėtas, perkėlimas vykdomas penktą darbo dieną po informacijos apie dalyvių mirtį gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos.
Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio perkėlimo į turto išsaugojimo pensijų fondą privalo apie tai pranešti dalyviui priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse numatytu būdu. 3. Turto išsaugojimo pensijų fondo veiklos trukmė yra neribota. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatos nėra 16 straipsnio reguliavimo dalyku, todėl perkeltinos į kitą keičiamo įstatymo straipsnį. Pritarti. Siūloma 15 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi: „5. Įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo finansinių priemonių portfeliui 24 mėnesius nuo pirmosios pensijų įmokos į pensijų fondą gavimo dienos netaikomi šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyti reikalavimai turto diversifikavimui, išskyrus, kai įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo turtas viršija 100 000 eurų.“ Siūloma 16 straipsnio 3 dalį išbraukti. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatos nėra 17 straipsnio reguliavimo dalyku, todėl perkeltinos į kitą keičiamo įstatymo straipsnį. Pritarti. Siūloma 15 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi:
„4. Tikslinės grupės pensijų fondas veikia tol, kol visi jo dalyviai sulaukia
senatvės pensijos amžiaus ir kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami į turto išsaugojimo pensijų fondą. Turto išsaugojimo pensijų fondo veiklos trukmė yra neribota.“ Siūloma išbraukti 17 straipsnio 2 dalį. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuorodos “šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu” siūlytina įrašyti “dėl dalyvio mirties”. Pritarti. 35.
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04 22,22334
siūlytina tiksliau apibrėžti terminą – atsisakyti žodelio „nuo“ arba nurodyti ne tik termino pradžios metus, bet ir mėnesį bei dieną, antraip termino pradžia gali būti įvairiai interpretuojama. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 4 punkto formuluotė tikslintina, nes neaišku apie kokį atvejį čia kalbama. Neaišku, ar turima omenyje, kad visais atvejais iš turto išsaugojimo pensijų fondo dalyvio atskaitymai bendrovei per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 0,2 procento dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, ar kokie nors kiti atvejai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojama 3 dalis turi du trečius punktus, todėl punktų numeracija tikslintina. Pritarti. Išdėstyti 22 straipsnio 3 dalį taip:
pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip:
1) nuo 2019 m. sausio 1 d. – 0,8 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
2) nuo 2020 m. sausio 1 d. – 0,65 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
3) nuo 2021 m. sausio 1 d. – 0,5 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
4) 0,4 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, kai pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė sudaro 2,5 mlrd. Eur arba daugiau;
5) turto išsaugojimo pensijų fonde - 0,2 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės - turto išsaugojimo pensijų fonde fondo atveju. 4.
iš turto skaičiavimo tvarką, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti atskaitymai būtų mažinami tolygiai priklausomai nuo pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinės metinės vertės vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatytais maksimaliais atskaitymų iš pensijų turto dydžiais. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad draudimo ir valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto procedūras reguliuoja ne tik joje nurodyti įstatymai, bet ir Įmonių bankroto įstatymas bei keičiamas įstatymas. Be to, neaiškus analizuojamoje dalyje nurodytų įstatymų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo nuostatomis. Pavyzdžiui, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta: “Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas likviduoti valdymo įmonę gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu ji teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, priežiūros institucijos nustatyta tvarka yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba jeigu ji dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę priežiūros institucijos leidimu ir jos nustatyta tvarka yra panaikinusi visus pensijų fondus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.” Tuo tarpu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: “Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę pradėti savanorišką likvidavimo procedūrą (išskyrus atitinkamų sprendimų priėmimą) tik perdavusi pensijų fondų valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei.” Šiame kontekste pastebėtina, kad kita pensijų kaupimo bendrovė gali būti ir draudimo įmonė. Taigi tų pačių santykių teisinis reguliavimas nurodytuose įstatymuose akivaizdžiai skirtingas. Iš dalies pritarti. 24 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Draudimo įstatymu.
Valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu. Pensijų kaupimo bendrovių bankroto procedūroms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas taikomas tiek, kiek Draudimo įstatymas arba Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas nenustato kitaip.“ Siūlytina nepritarti pastabai dėl neaiškaus analizuojamoje dalyje nurodytų įstatymų nuostatų santykio su keičiamo įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnį, numatantį, kad kiti įstatymai taikomi tiek, kiek Pensijų kaupimo įstatymas nenustato kitaip. Remiantis minėtu įstatymo straipsniu, pensijų kaupimo bendrovių likvidavimo procesui bus taikoma keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, o ne atitinkamos Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ar Draudimo įstatymų nuostatos. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyti, kad pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo atitinkami straipsniai ir skirsniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime apsvarstytas ir 2018 m. birželio 15 d. turėtų įsigalioti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1903(2), kuriame savo esme analogiškoje Pensijų kaupimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje teikiamos nuorodos į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo atitinkamas normas nevisiškai sutampa su nurodytomis keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, todėl, esant reikalui, jos turėtų būti tikslinamos. Be to, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo penktasis skirsnis, įskaitant jo 49 straipsnį, kuris reguliuoja investavimą į kolektyvinio investavimo subjektus.
Pastebėtina, kad investavimo į kolektyvinio investavimo subjektus ypatumus reguliuoja keičiamo įstatymo 21 straipsnis ir šis reguliavimas skiriasi nuo įtvirtinto Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 49 straipsnyje. Neaiškus nurodytų teisės normų tarpusavio santykis. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje pateiktos nuorodos į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo atitinkamus straipsnius ir skirsnius buvo patikslintos, atsižvelgiant į naujas nuostatas, numatytas keičiamame įstatyme dėl tikslinės datos fondų modelio įdiegimo (pvz., keičiamame įstatyme numatoma, kad standartines pensijų fondų taisykles tvirtina priežiūros institucija, todėl Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 21 straipsnis, nustatantis reikalavimus pensijų fondo taisyklėms, nebeturėtų būti taikomas draudimo įmonėms). Pastabai dėl neaiškių keičiamo įstatymo 21 straipsnio ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 49 straipsnio tarpusavio santykio taip pat siūlytina nepritarti, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnį, numatantį, kad kiti įstatymai taikomi tiek, kiek Pensijų kaupimo įstatymas nenustato kitaip. T. y., esant skirtumams tarp minėtų įstatymų teisės normų, turėtų būti vadovaujamasi Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
galimybės nutraukti pensijų kaupimo, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio
teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžiaus.
Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo gali dėl objektyvių priežasčių netekti draudžiamųjų pajamų ar tos pajamos ženkliai sumažėti anksčiau nei sukanka senatvės pensijos amžių, pvz., nustatytas sunkus neįgalumo lygis, susirgo sunkia nepagydoma liga ir pan., todėl nebegalės mokėti pensijų įmokų, tačiau įstatymas nenumato jokių išimčių tokių asmenų atžvilgiu. Svarstytina, ar ši imperatyvi norma pagrįsta, ypač įvertinant tai, kad asmuo kaupia asmenines lėšas. Nepritarti. Žr. argumentus dėl 29 pastabos
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04 29, 1,7
formuluotę “Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams <...> reikėtų tikslinti, nes jos turinys gali būti įvairiai interpretuojamas, neaišku, ar ši nuostata yra imperatyvi, ar tik nustato teisę rinktis iš sąraše pateiktų pensijų išmokų rūšių. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalis tikslintina bendrinės kalbos požiūriu. Yra registruotas SN pasiūlymas straipsnį išbraukti. 1 str. 2 dalis aiškiai ir tiesiogiai susieja dalyviui mokėtiną išmoką su sukaupto pensijų turto dydžiu. 1 dalies įgyvendinimą nustato 29 straipsnio 4-7 dalys. Siūloma patikslinti 7 dalį: „7. Asmuo įgijęs teisę į vienkartinę ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis įgijimas, gali vietoj vienkartinės ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą.“
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-0430 2,6
teikiamos nuorodos į šio įstatymo 29 straipsnio atitinkamas dalis tikslintinos ir derintinos tarpusavyje, nes nustato tą pačią taisyklę.
Yra registruotas SN pasiūlymas straipsnį išbraukti. Patikslinti 6 dalį:
išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos, išskyrus atvejį, kai po pensijų išmokos sutarties sudarymo dalyvio vardu pervedamos pensijų įmokos už laikotarpius, buvusius iki sutarties sudarymo. Paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir į pensijų fondo, kuriame dalyvis kaupė pensijų įmokas iki pensijų išmokos sutarties sudarymo, sąskaitą pervedamos pensijų įmokos, yra kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu vienkartinė pensijų išmoka jau išmokėta) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). Tokiais atvejais pensijų išmokų rūšis, nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–6 dalimis, nesikeičia. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
žodžio „Sudarius“ siūlytina įrašyti žodį „periodinę“, nes šiame straipsnyje apibrėžiamas periodinio pensijų išmokų mokėjimas. Yra registruotas SN pasiūlymas straipsnį išbraukti. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostata, pagal kurią „Dalyvis pateikia pensijų anuiteto mokėtojui duomenis, reikalingus pensijų anuiteto rūšiai pasirinkti ir pensijų anuiteto dydžiui apskaičiuoti“ svarstytina. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų anuiteto mokėtoju yra vienintelis subjektas VSDF valdyba, kuri ir tvarko dalyvių registrą. Yra registruotas SN pasiūlymas straipsnį išbraukti.
VSDF valdyba neturi duomenų apie dalyvio sukaupto pensijų turto dydį. Šį duomenį asmuo privalo pateikti pats. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nurodyta 30 dienų terminą siūlytina apibrėžti kalendorinėmis dienomis, nes įstatymo projekte terminai apibrėžti darbo arba kalendorinėmis dienomis. Yra registruotas SN pasiūlymas straipsnį išbraukti. Patikslinti 34 str. 2 dalį: „2. Pensijų anuiteto mokėtojas per 3 darbo dienas nuo informacijos apie dalyvio ketinimą įsigyti pensijų anuitetą gavimo dienos dalyvio nurodytu būdu ir adresu pateikia pasiūlymą dėl dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydžio pagal kiekvieną pensijų anuiteto rūšį, taip pat nurodo datą, iki kurios pasiūlymas galioja. Pasiūlymo galiojimo terminas yra 30 kalendorinių dienų. Pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymų, teikiamų dalyviams, ketinantiems įsigyti pensijų anuitetą, turinį, formą ir jų pateikimo sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nuorodos į šio straipsnio 3 dalį siūlytina atsisakyti, arba tikslinti, atsižvelgiant, kad pasiūlymo terminas numatytas ir
registruotas SN pasiūlymas straipsnį išbraukti. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog draudėjų atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, tobulintinos. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnis nustato atsakomybę draudėjams už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą.
Siūlytume nuostatą dėl atsakomybės formuluoti taip: „Draudėjų atsakomybei už ne laiku ir neteisėtai sumažintų pensijų įmokų pervedimą VSDF valdybai mutatis mutandis taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis nustato VSDF teisę duoti nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos. Tuo tarpu VSDF valdybos teisė duoti atitinkamą nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nėra siūloma nustatyti. Taigi nesumokėtas pensijų įmokas VSDF valdyba turės išieškoti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedas
įrašytinas praleistas žodis „įmokos“. Pritarti. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluočių „nuo šio įstatymo įsigaliojimo“, „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina nurodyti konkrečias datas, nes įstatyme numatytos kelios jo normų įsigaliojimo datos. Yra registruotas SN pasiūlymas straipsnį išbraukti. Išdėstyti 2 straipsnį taip:
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 6–8 dalis ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34 straipsnius, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimui teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nustato 1,55 procentinio punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą. 4. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2019 m. sausio 1 d. moka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jei už asmenis, tapusiais pensijų fondo dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., į pensijos sąskaitą buvo pervedama tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, nuo 2019 m. sausio 1 d. jiems taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos. 5. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. kovo 1 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą:
1) prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas.
Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos;
2) prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo procedūra. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas.
Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. 6. Pensijų kaupimo bendrovė iki šio įstatymo įsigaliojimo 2018 m. gruodžio 20 d. įsteigia pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą ir tikslinės grupės pensijų fondus šioms tikslinėms pensijų fondo dalyvių grupėms:
1) 1954 – 1960
gimimo metų dalyvių. 7. Lietuvos bankas įgyvendinant šio straipsnio 6 dalį įsteigtiems pensijų turto išsaugojimo ir tikslinės grupės pensijų fondams suteikia unikalius identifikavimo numerius ir apie tai per 3 darbo dienas nuo pensijų fondo įsteigimo informuoja VSDF valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šiuos pensijų fondus valdančią pensijų kaupimo bendrovę. 8.
šio straipsnio 6 dalį įsteigtiems turto išsaugojimo pensijų fondui ir tikslinės grupės pensijų fondams 3 mėnesius nuo atitinkamo pensijų fondo įsteigimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. kovo 31 d., netaikomi reikalavimai investavimo strategijai. 9. Iki turto išsaugojimo pensijų fondo ir tikslinės grupės pensijų fondų įsteigimo veikę pensijų fondai likviduojami ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. Iki šių pensijų fondų likvidavimo jų dalyviai kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu Lietuvos banko nustatyta tvarka perkeliami į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondų dalyvių amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto. Šioje dalyje numatytas pensijų fondų likvidavimas vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatų dėl pensijų fondų panaikinimo. Įsigaliojus šiam įstatymui, likviduojamiems pensijų fondams šio įstatymo ir Lietuvos banko nustatyti turto diversifikavimo reikalavimai netaikomi. 10. Pensijų fondų dalyviai, gimę iki 1954 metų sausio 1 d., ir per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki 2019 m. kovo 31 d. nesudarę pensijų išmokos sutarties, ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 30 d. kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą turto išsaugojimo pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto. 11. Apie šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka atliktą pensijų fondo dalyvio ir jam priklausančio pensijų turto perkėlimą pensijų kaupimo bendrovė pensijų fondo dalyviui praneša priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse numatytu būdu pateikdama Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. 12. Pensijų anuitetus pagal sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., gyvybės draudimo bendrovės moka pagal sudarytų sutarčių sąlygas iki tol, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas. 13.
metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis dauginamas 1,289 karto. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
į keičiamo įstatymo 8 straipsnį reikėtų tikslinti ir nurodyti jo dalį arba straipsnyje nustatytą taisyklę, nes antraip įmokos dydis gali būti įvairiai interpretuojamas. Nepritarti. Kadangi pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnį dalyviai galės rinktis, ar iš karto pradėti mokėti viso dydžio, t.y. 3 proc. įmoką, ar pradėti mokėti kasmet didėjančią įmoką nuo 1,8 proc., o tos taisyklės yra išdėstytos skirtingose 8 straipsnio dalyse, manytina, kad Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiama nuoroda teisiniu požiūriu yra aiški ir apima visus dalyvio galimus pasirinkimus. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nustatyti, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. kovo
dalyvavimą pensijų kaupime. Prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas.
Taip pat nustatyta, kad jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Aptariamas teisinis reguliavimas svarstytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme yra nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijos mažinimas dėl dalyvavimo pensijų kaupime ir vadovaujantis šiuo reguliavimu yra paskirtos sumažintos pensijos, todėl tai pačiai asmenų grupei (asmenims, neturintiems teisės grąžinti iš VSDF biudžeto už dalyvį pervestų pensijų įmokų sumų, nes su jais jau sudarytos kaupimo pensijų išmokų sutartys) būtų nustatytos skirtingos teisinės pasekmės dėl jų dalyvavimo pensijų kaupime, nors jų bendra socialinio draudimo pensijų ir kaupimo pensijų išmokų suma galimai yra mažesnė už socialinio draudimo pensiją, apskaičiuotą su sąlyga, kad jie nedalyvavo pensijų kaupime. Pagal kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr.
XIIIP-2252) 3 straipsnio 2 dalį, iki 2018 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupime dalyvavusiems ir pensijos išmokos sutarties nesudariusiems ar išmokos iš pensijų kaupimo bendrovės negavusiems ir analizuojamo projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nutraukusiems pensijų kaupimą asmenims būtų perskaičiuotos iki 2018 m. gruodžio 31 d. paskirtos socialinio draudimo senatvės ir išankstinės senatvės pensijos nuo socialinio draudimo senatvės ir išankstinės senatvės pensijų skyrimo datų, nebetaikant pensijų kaupimo dalyviams nustatyto šių pensijų dydžio mažinimo. t.y. galiojantis teisinis reguliavimas būtų pakeistas ir taikomas atgal pažeidžiant lex retro non agit principą. Be to, perskaičiuota nesumažinta socialinio draudimo senatvės ir išankstinė senatvės pensija būtų pradėta mokėti ne tik į ateitį, t. y. po to, kai kaupiamųjų pensijų įmokos būtų įskaitytos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, bet ir už praėjusį laiką, nes VSDF valdybai nustatyta pareiga perskaičiuoti pensijas ir už praėjusį laiką ir nepriemokas išmokėti ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas gali būti pagrindu pensijų dalyviams, kurie pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas neatsisakytų dalyvavimo pensijų kaupime, ateityje reikšti reikalavimus dėl socialinio draudimo pensijų nemažinimo. Be to, svarstytina, ar dalyvio nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl sutartimi prisiimtos asmeninės rizikos, gali būti kompensuojami viešaisiais finansais, todėl aptariamas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl jo atitikties konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo principams. Iš dalies pritarti. Dėl asmenų lygiateisiškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, kurie jau sudarę išmokų sutartis ir įsigiję atitinkamus produktus iš II pensijų pakopos nėra lygiavertėje padėtyje su tais, kurie tos teisės dar neįgyvendino.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Pensijų kaupimo įstatyme nėra nustatyta prievolė asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių ir gaunančiam socialinio draudimo senatvės pensiją kreiptis dėl išmokos sutarties sudarymo. Jei tokia prievolė būtų nustatyta ir asmuo neturėtų galimybės nukelti išmokos sutarties sudarymo, tokiu atveju galimai būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, kuomet lėšų grąžinimas numatytas tik tiems, kas išmokų sutarties keičiantis įstatymams dar nebūtų spėję sudaryti. Tačiau šiuo metu sudaryti išmokos sutartį, ar ne, t.y. savo teises pensijų kaupimo sistemoje įgyvendinti pilna apimtimi ar ne yra visiška asmens pasirinkimo laisvė. Todėl jei asmuo pasirinko tokios sutarties nesudaryti, tačiau nori lėšas grąžinti – tokia galimybė sudaroma. Jei asmuo savo teises pilnai įgyvendino abiejose sistemose, t.y. ir gauna socialinio draudimo senatvės pensiją, ir išmoką iš II pensijų kaupimo pakopos, neaišku, kokiu pagrindu galėtų būti grindžiama jo reikalavimo grąžinti lėšas, kurios jam yra išmokėtos kitu pavidalu, į socialinio draudimo sistemą;
2) Pažymėtina, kad įstatymas nenumato nei prievolės likti pensijų kaupime, nei prievolės grąžinti lėšas į VSDF biudžetą. Tai paliekama laisvam asmens apsisprendimui. Todėl neaišku, kodėl asmeniui, kuris pats pasirinks toliau dalyvauti pensijų kaupime turėtų išlikti reikalavimo teisė vėliau grąžinti lėšas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirinkimo galimybė nuo 2019 m. grąžinti lėšas į VSDF biudžetą siejama su tuo, kad nuo 2019 m. iš šio biudžeto į pensijų fondus siūloma iš viso lėšų nebepervesti. Taigi reikalavimo grąžinti lėšas teisė gali būti siejama tik su atitinkamo naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimu ir taisyklių keitimu.
Asmeniui sutikus su naujomis taisyklėmis, jo reikalavimo teisė grąžinti lėšas nebebūtų pagrįsta;
3) visi įstatymų pakeitimai bei pagerinimai, kuriais nustatomos geresnės sąlygos tik daliai visuomenės yra apmokami viešaisiais finansais. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepateikiamas pagrindimas, kodėl pastaboje preziumuojama, kad pensijų kaupimo dalyviai patiria tik nuostolius. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad reguliavimas, kuomet tam tikroms kategorijoms nustatomas palankesnis reguliavimas ir jis apmokamas viešaisiais finansais, egzistuoja ir galiojančiuose teisės aktuose. Antai, Socialinio draudimo pensijų įstatymo
mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos.“ Iš cituojamos normos aišku, kad nepaisant fakto, kad tam tikros grupės tam tikrais laikotarpiais naudojosi lengvatomis ir mokėjo mažesnes įmokas už kitus apdraustuosius, už šiuos laikotarpius jie įgyja tokias pat pensines teises kaip ir tie, kurie mokėjo viso tarifo socialinio draudimo įmokas. Siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2252) 3 straipsnį, išbraukiant šio straipsnio antrąją dalį. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nustatyta, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. kovo 1 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą.
Tokiu atveju, pagal šios dalies 2 punktą, prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Reguliavimas svarstytinas, nes norma suformuluota kaip imperatyvi taisyklė, todėl būtų taikoma ir tuo atveju, kai dalyvis atnaujina dalyvavimą pensijų kaupime. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, išskyrus atvejį, kai dalyvavimas pensijų kaupime atnaujinamas šiam punkte nustatyta tvarka. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo procedūra. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.
Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
reikėtų nustatyti ankstesnę, nei „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ datą (arba jos atsisakyti), kad galėtų būti tinkamai įgyvendintos šio straipsnio 7 dalies nuostatos. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos pensijų ir investicinių fondų asociacija, 2018-05-30 Dėl LR Seime suformuotos darbo grupės Vyriausybės pateikto reformų plano vertinimui ir siūlymų teikimui Lietuvos pensijų ir investicinių fondų asociacijai (LIPFA) didelį nerimą kelią Vyriausybės LR Seimui (toliau - Seimui) pateikti pensijų reformos planai ir jų pagrindu siūlomi keisti teisės aktai, tiek dėl inicijuojamų pakeitimų turinio, apimties, tiek įgyvendinimo tempo, neatliekamų rimtų ekonominių ir teisinių vertinimų, vengiant diskusijos su viešaisiais partneriais. Pensijų reformos svarstymams persikėlus iš Vyriausybės į Seimą, nerimą kėlę aspektai tik stiprėja.
Susirūpinimą kelią Seimo darbo grupės, kuri analizuos Vyriausybės patvirtintą pensijų reformos planą bei teiks frakcijoms išvadą bei siūlymus, kaip patobulinti Vyriausybės numatytas permainas, sudėtis. Mūsų nuomone, šiuo metu darbo grupėn skirti Seimo nariai ir ekspertai nepajėgs užtikrinti pakankamai plačios diskusijos, kaip rekomenduoja Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Suprantant, kad tokios reformos turės ypatingai didelės svarbos ateinančiais dešimtmečiais iš esmės visiems Lietuvos piliečiams, ir siekiant užtikrinti, kad atliekamas vertinimas būtų objektyvesnis ir platesnis, darbo grupę praplėsti siūlytume ir šių sričių profesionalais:
ekspertais, nes Vyriausybės pateiktas siūlymas kelia abejonių dėl galimai kylančių prieštaravimų 2012 m. birželio 29 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimui;
atstovais, nes teikiami reformos siūlymai neigiamai gali paveikti ne tik pensijų fondų, bei gyvybės draudimo atstovų veiklą, bet ir visą Lietuvos finansų sektorių (smulkaus ir vidutinio verslo, infrastruktūrinių ir atsinaujinančios energetikos projektų, finansavimą ir kt.);
fondų dalyvių atstovais, nes vykdoma reforma turės įtakos daugiau, kaip 1,2 mln. dabar pensijų fonduose kaupiančių žmonių; Siūlome naujai suformuotai darbo grupei į darbotvarkę įtraukti šiuos klausimus:
ekonominį ir teisinį siūlomų pokyčių vertinimą. Šioje vietoje norime pacituoti 2018 m. gegužės mėn. 9 d.
PROJEKTAMS: „Primintina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarime suformuluota oficialiosios konstitucinės senatvės pensijoms būtinų lėšų kaupimo ir jų mažinimo doktrinos nuostata (kuri tam tikra apimtimi įgyvendinta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nuo 2020 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis yra 3,5 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos): „asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos; jeigu įstatymų leidėjas, esant būtinumui (pavyzdžiui, kilus ekonomikos krizei), nusprendžia sumažinti iš dirbančių asmenų pajamų surenkamų lėšų dalį, pervedamą į specialius pensijų fondus ir skirtą būsimoms senatvės pensijoms kaupti, jis ne tik negali paneigti tokios kaupiamosios pensijos esmės, bet ir turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo, atsižvelgdamas inter alia į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą; gali būti pasirenkami įvairūs tokio kompensavimo būdai“. Manytume, turėtų būti svarstomos (nustatomos) ekonominio pagrįstumo nustatymo formulės, algoritmai, kuriomis remiantis asmeniui (asmenų grupėms) būtų pasiūlomi proporcingi alternatyvūs sprendimai. Pastebime, kad aiškinamajame rašte remiamasi prielaidomis, spėjimais, bet ne konkrečiais skaičiavimais, vertinimais. Pati valstybė, pertvarkydama ir keisdama pensijų kaupimo sistemą, mažindama lėšų dalį, pervedamą į specialiuosius pensijų fondus, sudaro prielaidas paneigti pačią kaupiamosios pensijos esmę.“ 2.
Įvertinti ir pateikti rekomendacijas, kaip turėtų būti vystomos finansų inžinerijos, rizikos kapitalo ir kitos finansų rinkų priemonės (kaip pvz. valstybinių įmonių akcijų spartesnis listingavimas vertybinių popierių biržoje). Tokiu būdų būtų sudarytos sąlygos, didinti pensijų fondų dalyvių lėšų dalį investuotą į Lietuvos ekonomiką. Tai bus ypač aktualu po 2020 m. kuomet baigsis ES 2014-2020 m. finansavimo laikotarpis. 3. Įvertinti išmokų fazės pertvarkymo teisinį ir ekonominį pagrįstumą, kuomet pensijų fondų dalyviai privalės įsigyti Sodros teikiamą anuiteto paslaugą. Svarbu įvertinti, tiek konkurencingumo aspektus, tiek atsižvelgiant į tai, jog antros pakopos pensijų sistemoje dalyvis pats spręs ar dalyvauti kaupimo sistemoje ir dalyvavimas didžiąją dalimi bus finansuojamas paties dalyvio lėšomis siūlome įvertinti ar negalėjimas pasirinkti anuiteto paslaugos teikėjo neprieštaraus esamų sistemos dalyvių teistiems lūkesčiams pasirinkimo teisę turėti. Planuojant esamos pensijų sistemos reformą privalu atsižvelgti į reformuojamos sistemos jautrumą ir masiškumą, todėl darbo grupėje kviečiame užtikrinti šiuos veikimo principus:
nuolatinį suinteresuotų grupių informavimą, apie vykstantį vertinimo procesą bei dalintis darbinių susitikimų protokolais, siūlymais;
sistemos ir teikiamų siūlymų vertinimui pasitelkti ne tik vietos ekspertų, bet ir tarptautinių organizacijų (EBPO, TVF ir kt.) rekomendacijas;
į EBPO ir TVF teiktus siūlymus, užtikrinti platų įvairių, susijusių grupių įsitraukimą į vertinimus ir diskusijas. Atsižvelgti. 2. Laisvosios rinkos institutas, 2018-06-11 Dėl Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projekto (Nr.
Dėl III skyriaus 14 str. bei priedo 6 str. - prievolės pensijų fondams turėti tikslinių gyvenimo ciklų fondus Įstatymu įtvirtinama, kad kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turės turėti po visoms septynioms tikslinėms dalyvių grupėms pagal amžių skirtą investavimo fondą, kurie skirsis savo investavimo strategija. Šią nuostatą bandoma pagrįsti tuo, kad didelė dalis pensijoms papildomai kaupiančių asmenų netinkamai pasirenka pensijų fondą: jaunesni žmonės investuoja pernelyg konservatyviai, vyresni - rizikuoja. Pastebime, kad tokie teiginiai paprastai remiasi prielaida, kad dauguma pensijų fondų dalyvių neišmano finansų, netinkamai paskirsto investicijų riziką. Sutinkame, kad tokie tikslinės datos fondai gali būti patogesni pasyviems kaupėjams ir rekomenduojami, tačiau abejojame privalomumo nauda. Visų pirma, tai lems išaugusius administravimo kaštus, kurie, ypač mažesnius pensijų valdytojus, priverstų nutraukti veiklą. Mažiems fondams būtų sunkiau ir brangiau sukurti diversifikuotą pensijų fondo modelį, o to pasekmė būtų koncentruota rinka su keliais dideliais žaidėjais bei itin dideli įėjimo į rinką kaštai naujiems žaidėjams. Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti privalomos nuostatos pensijų kaupimo bendrovėms steigti Tikslinės datos gyvenimo ciklų fondus. Dėl III skyriaus 22 straipsnio - atskaitymų iš pensijų turto Sumažinus maksimalius galimus atskaitymus nuo pensijų fonduose sukauptų lėšų gali priversti pensijų fondų rinką koncentruotis ir mažintų konkurenciją tarp pensijų kaupimo bendrovių. Dėl mažos konkurencijos labiausiai nukenčia pensijai kaupiantys gyventojai. Lietuvos bankas
fondams yra taikomos griežtos taisyklės, reglamentuojančios galimus atskaitymus. Be to, maksimalūs taikomi atskaitymai nuo sukaupto turto yra mažiausi Baltijos šalyse.
Pabrėžtina, ir tai, kad imtis pensijų fondų veiklos rinkos dalyviai nusprendė žinodami tos veiklos sąlygas, tad reikšmingų sąlygų keitimas pažeidžia veiklos sąlygas dėl veiklos tęstinumo. Sumažinti maksimalų kasmetinio atskaitymo dydį būtų netikslinga, nes didelė dalis pensijų kaupimo bendrovių sąnaudų yra pastoviosios sąnaudos, jos nekinta dėl į pensijų fondus investuotų lėšų kiekio, yra fiksuotos. Tai nulemia, jog mažėjant bendrovės valdomų lėšų kiekiui, vis didesnė dalis pastoviųjų sąnaudų tenka vienam eurui valdomų lėšų. Dėl šios priežasties mažinant atskaitymus ir taip mažinant bendrovių pajamas, kurios padengia pastoviąsias sąnaudas, pensijų fondų valdymo veikla pelninga išlikti gali tik vienoms pensijų kaupimo bendrovėms perimant kitas. Lietuvoje buvo pasirinktas ypač nuosaikus pensijų reformos variantas, kuomet į pensijų fondus nukreipiama nedidelė dirbančiųjų socialinio draudimo mokesčio dalis. Nuo 2009 m. ne kartą priimti priimti politikų sprendimai keisti pensijų kaupimą sumenkino pasitikėjimą pensijų reforma ir pablogino pensijų kaupimo bendrovių padėtį, pasunkino pastovių sąnaudų naštą, kuri paskirstoma mažesniam kiekiui valdomų lėšų, privertė bendroves patirti nuostolius dėl planų neatitinkančių biudžetų ir pinigų srautų, darytų investicijų. Sprendimo taip pat mažinti maksimalių atskaitymų dydžius našta pensijų fondų kaupimo bendrovėms taptų nepakeliama. Siūlome nekeisti pensijų bendrovėms nustatytų maksimalių atskaitymų nuo pensijų turto. Dėl V skyriaus 29 str. - vienintelio anuitetų mokėtojo - Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) valdybos įtvirtinimo. Šiomis įstatymo nuostatomis yra panaikinama galimybė anuitetų mokėjimo paslaugą teikti privačioms bendrovėms. Siūloma, kad vieninteliu anuitetų mokėtoju Lietuvoje taptų valstybinė institucija.
Taip yra įtvirtinama, kad visi asmenys, sukaupę pensijų kaupimo sąskaitoje daugiau nei 10 000 eurų, privalės pasirašyti anuiteto sutartį su VSDF valdyba. Asmenys, kurie bus sukaupę daugiau nei 60 000 eurų, galės šios sumos perviršį išsimokėti jiems priimtinu būdu, tačiau taip pat privalės pasirašyti anuiteto sutartį VSDF valdyba. Nepritariame šiai nuostatai. Visų pirma, Valstybės dalyvavimas komercinėje veikloje galimas tik tokiu atveju, kai aiškiai įrodoma, kad rinkoje analogiškų paslaugų nėra ir negali būti, arba, kad jos yra netinkamos siekiant atitinkamų tikslų. Lietuvoje veikia privačios įmonės, siūlančios pensijų fondų ir anuitetų paslaugas, todėl valstybės tiesioginis dalyvavimas teikiant šias paslaugas yra nepateisinamas. Dar daugiau, aiškinamasis raštas nepagrindžia ir neįrodo, kodėl toks drastiškas ūkinės laisvės suvaržymas yra reikalingas. Antra, valstybė prisiimdama anuiteto mokėtojo atsakomybę, prisiima ir riziką dėl išmokų mokėjimo. Ši reforma reiškia, kad valstybė ne tik nemažina savo dabartinių įsipareigojimų pensijų gavėjams, bet ir juos ruošiasi didinti atsisakydama galimybės pasidalinti šia atsakomybe su privačiais paslaugos tiekėjais. Tai sukelia riziką, kad pensijų ir socialinio draudimo sistemą netolimoje ateityje vėl gali tekti reformuoti, nes atsižvelgiant į demografinius rodiklius, valstybė nesugebės pakelti prisiimtų įsipareigojimų. Siūlome nemonopolizuoti anuiteto teikimo paslaugos ją perduodant išimtinai tik VSDF valdybai. Dėl pensijų kaupimo įstatymo V skyriaus 29 ir 32 str. - periodinių pensijų išmokų Įstatymu yra įtvirtinama, kad asmuo, sukaupęs nuo 3.000 iki 10.000 eurų pensijų kaupimo bendrovėje, suėjus pensijiniam amžiui iš pensijų fondo bendrovės negali gauti išmokos už visą sukauptą sumą, bet turi jas gauti periodiškai. Aiškinamajame rašte ši nuostata niekaip nėra argumentuota, kodėl yra nustatomos tokios periodinių pensijų išmokų ribos.
Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedo 2 straipsnio - pensijų kaupimo sutarties nutraukimo Įstatymo pakeitimu yra įtvirtinama, kad asmenys, kurie buvo pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., gali nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime sukauptas lėšos pervedant į „Sodros“ biudžetą arba paliekant toliau investuoti II-os pakopos fonde, bet nebedarant naujų įmokų. Pabrėžtina, kad dalies asmenų lūkestis dalyvauti II-os pakopos pensijų kaupime buvo susijęs su lanksčiu anuiteto tiekėjo ir anuiteto rūšių pasirinkimu. Įstatymo pakeitimas lems, kad tokių galimybių nebelieka, nes vieninteliu anuitetų mokėtoju tampa „Sodra“. Jei bus patvirtinta nuostata, jog anuitetų mokėtoju yra tik „Sodra“, būtina numatyti galimybę pensijų kaupimo dalyviams, sudariusiems II-os pakopos pensijų kaupimo sutartis iki 2018 m. gruodžio 31 d., sukauptas lėšas pervesti į norimą III-os pakopos investicinę priemonę. Jei bus pritarta „Sodros“ kaip vienintelio anuitetų mokėtojo įtvirtinimui, siūlome numatyti galimybę nutraukiant kaupimą II-os pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas pervesti į norimą III-os pakopos investicinę priemonę. Atsižvelgti. 3. Gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-06-12 Dėl pensijų kaupimo įstatymo naujos redakcijos projekto Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija susipažino su LR Seime svarstomu Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) Nr. XIIIP-2246. Pateikiame tokią poziciją, pastabas ir pasiūlymus:
Dėl pensijų kaupimo dalies Mes iš esmės pritariame Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos išsakomai pozicijai dėl pensijų kaupimo įstatymo naujos redakcijos projekto išmokų dalies. Pensijų anuitetų rinkos tolesnis vystymasis tiesiogiai priklauso nuo II pensijų kaupimo pakopos stabilumo ir tolesnio augimo.
Tačiau ir kaupimo augimo sėkmei esminę įtaką turės tai, kaip toliau funkcionuos išmokų ir konkrečiai pensijų anuitetų sistema. Jei bus imtasi pertvarkų, kurios iš esmės neigiamai įtakos kaupimą II pakopoje ar išmokų teikimą, kils grėsmė, kad visa sistema neveiks. Dėl pensijų išmokų dalies Kategoriškai nesutinkame su siūlymu gyvybės draudimo bendroves išbraukti iš pensijų anuitetų teikimo sistemos ir motyvais dėl ko tai daroma. Pensijų kaupimo sistema buvo kurta, siekiant diversifikuoti pensijų mokėjimo šaltinius ir mažinti SODRA finansinę naštą. Pensijų anuitetų paslaugos perkėlimas atgal į SODRA šį tikslą apverčia aukštyn kojomis. Pagal naująjį Projektą, vienintelis pensijų anuiteto paslaugos teikėjas tampa tik SODRA, perkeliant jai ilgaamžiškumo bei su tuo susijusią finansinę riziką ir nenurodant galimų nuostolių dengimo šaltinių. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu II pensijų pakopoje 46 proc. kaupiančiųjų būsimai pensijai prisideda ir savo lėšomis. Vienas iš kriterijų lėmęs jų pasirinkimą kaupti prisidedant savo asmenines lėšas buvo laisvė rinktis anuiteto tiekėją sulaukus pensinio amžiaus. Tuo tarpu, jei bus įteisintas centralizuotas ir vienintelis privalomas valstybinis tiekėjas pensijų anuitetų paslaugai, tai reikš teisėtų lūkesčių pažeidimą ir nuosavybės teisių ribojimą suvaržant asmenų teisę rinktis, ko jie galėtų pagrįstai tikėtis sudarydami pensijų kaupimo sutartį. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad jei pensijų dalyviai dar kartą turės spręsti dėl kaupimo pensijų sistemoje pagal naują modelį, centralizuoto ir vienintelio teikėjo sukūrimas kaupti II pensijų pakopoje vienareikšmiškai mažins kaupimo patrauklumą, t.y. kaupimo mąstą bei anuitetų rinką ateityje.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pensijų anuitetų atveju didžiąja dalimi asmeninės dalyvių lėšos bus „užrakinamos“ iki gyvenimo pabaigos, neturint galimybės laisvai pasirinkti paslaugos teikėją, o grąžinamos (perduodamos) valstybei, t.y. į SODRĄ. Tokiu būdu į II pakopos pensijų fondus pervedamos įmokos laikytinos ne kaupimu asmeninėmis lėšomis, o papildomu mokesčiu, kas didina mokestinę naštą, ypatingai su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Mūsų nuomone valstybės dalyvavimas komercinėje veikloje galimas tik tokiu atveju, kai aiškiai įrodoma, kad rinkoje analogiškų paslaugų nėra ir negali būti, arba, kad jos yra netinkamos siekiant atitinkamų tikslų. Lietuvoje veikia privačios įmonės, siūlančios pensijų fondų ir anuitetų paslaugas, todėl valstybės tiesioginis dalyvavimas teikiant šias paslaugas yra nepateisinamas. Žemiau pateikiama nuomonė dėl Projekte siūlomo pensijų anuitetų teikimo paslaugos centralizavimo Sodroje motyvų, tikslų ir galimų pasekmių. Dėl pensijų anuitetų paslaugos kaštų Nesutinkame su nuomone, kad šiuo metu rinkoje siūlomi pensijų anuitetai yra brangūs vartotojams, o centralizuotas pensijų anuitetų teikimas būtų pigesnis.
Pensijų anuiteto kainai esminę įtaką daro: a. rinkoje vyraujanti antiselekcija, kuriai įtaką daro pensijų anuiteto įsigijimo privalomumo nebuvimas, t.y. kai vartotojas, sukaupęs pakankamą sumą pinigų anuitetui įsigyti, pats sprendžia, ar jam pirkti ir kada pirkti pensijų anuitetą, dėl ko pensijų anuitetų sutartis sudaro tik tie vartotojai, kurie yra geresnės sveikatos ir tikisi ilgiau nei vidutiniškai gyventi; b. ilgėjanti gyvenimo trukmė. Gyvybės draudimo bendrovės prisiima riziką mokėti pensijų anuitetą iki gyvos galvos, todėl tikėtina, kad sparčiai didėjant gyventojų ilgaamžiškumui bei esant antiselekcijai egzistuoja rizika, kad būtų išmokama daugiau lėšų nei jų sumokama pensijų anuiteto įmoka iš II pensijų pakopos fonduose sukauptų lėšų. Ilgaamžiškumo riziką draudimo bendrovės valdo ir diversifikuoja; c. santykinai trumpas II pensijų pakopos kaupimo laikotarpis. Dėl to nėra pakankamo pensijų anuitetų gavėjų skaičiaus masto ekonomijai užtikrinti ir pensijų anuiteto kainai mažėti; d. investicinė aplinka. Gyvybės draudimo bendrovės prisiima investavimo riziką, garantuodamos investicinę grąžą visam pensijų anuiteto sutarties laikotarpiui be galimybės ją peržiūrėti esant neigiamai investicinei aplinkai ir mažoms palūkanų normoms. Visi aukščiau išvardinti faktoriai taip pat galiotų ir centralizuoto pensijų anuitetų teikėjo kainai. Šiam teikėjui jų nepaisant ir mažinant pensijų anuiteto kainą, būtų generuojami papildomi nuostoliai, kurių finansavimo šaltinis nėra aiškus (tikėtina mokesčių mokėtojų sumokami mokesčiai).
Atkreipiame dėmesį, kad gyvybės draudimo bendrovės patiria administravimo ir investicijų valdymo sąnaudas, susijusias su šio ir kitų turimų produktų administravimu, kurias paskirsto tarp visų bendrovėje teikiamų paslaugų, naudojant jau turimus IT sprendimus ir infrastruktūrą, tokiu būdu galėdamos atpiginti anuiteto paslaugą. Dėl pensijų anuitetų rizikos valdymo Viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad dėl kitokios tikėtinos gyvenimo trukmės taikymo pensijų anuitetas galėtų didėti 30-40 proc. neatitinka tikrovės, nes remiantis 2005-2016 m. Eurostat duomenimis tikėtina Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė, sulaukus 65 m., per nurodytą laikotarpį pailgėjo nuo 16 m. iki 17,3 m., t.y. tikėtina, kad gyventojai sulaukę 65 m. amžiaus vidutiniškai dar gyvens iki 82,3 metų:
Anuitetų mokėtojas, prisiimdamas įsipareigojimą mokėti pensijų anuitetą iki gyvenimo pabaigos bei siekdamas turėti pakankamai lėšų anuitetų mokėjimui, privalės atsižvelgti į šias tendencijas ir skaičiuoti tikėtiną gyvenimo trukmę, remdamasis statistiniais duomenimis ir prognozuodamas į ateitį. Taip pat pažymėtina, kad šios statistikos duomenys apima visus Lietuvos gyventojus, tačiau pensijų antros pakopos dalyviui yra riba, nuo kurios jis/ji turi pirkti anuitetą, todėl yra tikėtina, kad tai bus vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys asmenys. Tarp pajamų ir mirtingumo yra aiškus ryšys, kas reiškia, kad pensijų antrosios pakopos dalyvių mirtingumas bus dar žemesnis, t.y. ilgesnė gyvenimo trukmė. Jei SODRA, skaičiuodama pensijų anuitetų dydį, rizikuotų ir taikytų trumpesnę gyvenimo trukmę, o realiai pensijų anuitetų gavėjai gyventų ilgiau, kyla klausimas, kas dengtų nuostolius, atsirasiančius dėl prielaidose taikomo trumpesnio tikėtino išgyvenimo laikotarpio?
Palyginus dabartines anuitetų kainodaroje naudojamas mirtingumo lenteles, kurių 65 amžiaus asmens tikėtina gyvenimo trukmė yra 17-19 metų, ir Vyriausybės viešai deklaruojamą prielaidą , kur tikėtina gyvenimo trukmė yra 13,5 metų, išmoka, sukaupus vidutiniškai
prielaida, SODRA turėtų formuoti papildomus 22% didesnius atidėjinius. Įvertinus, kad ~1,44% visų dabartinių II pakopos pensijų fondų dalyvių artimiausiu metu turėtų įsigyti pensijų anuitetus, 2020 m. ši suma jau sudarytų apie 9 mln. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 33 straipsnio 3 punktą Pensijų anuiteto mokėtojui turėtų taip pat būti taikomi reikalavimai dėl mokumo kapitalo pagal Mokumas II direktyvą vykdymo ir Priežiūros institucija būtent šių reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdo. Tai pareikalautų papildomo valstybės lėšų įnašo, kaip mokumo kapitalo užtikrinimo priemonės pagal Mokumas II direktyvą. Taip pat įmonė, vykdanti pensijų anuiteto veiklą, privalės užtikrinti aktuarinės, rizikos valdymo, vidaus audito bei atitikties funkcijų užtikrinimą pagal minėtą direktyvą, kas pareikalautų ir papildomų žmogiškų resursų. Pagal dabartinius Mokumas II direktyvoje ir kitus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus mūsų apskaičiuotas kapitalo poreikis anuitetų produktui sudaro apie 8% nuo rezervo dydžio (sukauptų lėšų suma). Rinkos duomenimis antrosios pensijų pakopos dalyvių sukaupta suma sudaro ~ 3 milijardus EUR, o įsigijus anuitetus už ~ 1,44% turto (žr. prielaidas aukščiau), SODRA turės atidėti papildomus 3,3 mln. eurų, kurie yra privalomi pagal Mokumas II reikalavimus. Įvertinę aukščiau išdėstytus faktus, akivaizdu, kad reformos siūlytojai klaidina visuomenę.
Klaidingų prielaidų ir kapitalo poreikio įtaka mokesčių mokėtojams vien pradiniame etape 2020 m. gali kainuoti papildomus 12 mln. eurų. Tokiems tikslams nėra numatytas finansavimo šaltinis ir neaišku iš kokių lėšų šis poreikis bus finansuojamas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, mažai tikėtina, kad vykdant pensijų anuitetų veiklą SODRA veiklos sąnaudų ir pajamų santykis, kuris dabar sudaro ~5-6 proc., mažės, todėl prielaidų didėti pensijų anuitetų dydžiui dėl mažesnių veiklos sąnaudų taip pat nėra. Be to, centralizuotas pensijų anuitetų teikėjas daugeliui vartotojų gali asocijuotis su monopolinėmis rinkos sąlygomis, ir visiškai nesuteikti papildomo saugumo. Taip pat nebelieka pensijų išmokos diversifikacijos: ir I pakopos, ir II pakopos pensija priklauso tik nuo vieno tiekėjo, kuris rinkoje nesant konkurentų, galės nustatyti vienintelę su niekuo nepalyginamą anuiteto kainą. Siekiant didinti vartotojų apsaugą, mes siūlome tobulinti dabartinį pensijų anuitetų reglamentavimą, visas pensijų anuitetų lėšas gyvybės draudimo bendrovėse apskaitant atskirai nuo įmonės balanso. Ilgą laiką buvo tik vienas pensijų anuiteto paslaugos teikėjas ir valstybės institucijų tai netenkino. Gyvybės draudimo bendrovių nuolat buvo prašoma kuo aktyviau jungtis į pensijų anuitetų rinką ir įvesti į rinką šį produktą. To pasėkoje šiuo metu 3 draudimo įmonės siūlo anuitetus. Dar kelios buvo pasirengę prisijungti. Tuo tarpu dabar keliamos visiškai priešingos iniciatyvos. Nenuosekli valstybės politika pensijų kaupimo, pensijų anuitetų klausimais taip pat neigiamai veikia investicinę aplinką valstybėje bei naujų pensijų anuitetų teikėjų atsiradimą. Nėra įvardinta, ar pensijų anuiteto išmoka bus apsaugota ir kaip nuo infliacijos. Vienas iš tokių saugiklių, kuriuos dabar naudoja gyvybės draudimo įmonės, yra dalies pelno iš pensijų anuitetų veiklos paskirstymas pensijų anuitetų gavėjams.
Įvertinus tai ką pasakyta manome, kad geriausias sprendimas – esamos pensijų išmokų sistemos išlaikymas ir stiprinimas ją tobulinant. Dėl pensijų anuitetų vizijos Pritartume tokiems ankstesniems LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos banko pasiūlymams bei siūlome savo variantus: Reglamentuoti pensijų anuitetų pardavimo procesą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos tinklalapyje būtų įdiegtas internetinės užklausos pateikimo įrankis, o potencialiam pensijų anuiteto pirkėjui pateikus užklausą, pensijų anuitetų veiklą vykdančios draudimo įmonės šiam asmeniui pateiktų pasiūlymus, kuriuose būtų nurodyti pensijų anuitetų dydžiai pagal kiekvieną pensijų anuiteto rūšį. Įtvirtinus pensijų anuiteto mokėtojo pasirinkimo procedūrą būtų sudarytos prielaidos konkurencijai tarp gyvybės draudimo įmonių išaugti, o tai lemtų mažesnę pensijų anuiteto kainą, būtų sumažinta interesų konflikto atsiradimo galimybė. Leisti teikti investicinį pensijų anuitetą (kai sukaupta suma viršija 30 000 eurų), kas leistų labai realiai suvaldyti ilgaamžiškumo bei infliacijos rizikas. Išplėsti VSDF valdybos tvarkomą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registrą, įsteigiant jo pagrindu Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų išmokų gavėjų registrą, kuriame būtų registruojamos ne sudarytos kaupimo sutartys, o patys dalyviai ir saugomi duomenys apie asmeniui mokamas pensijų išmokas (pavyzdžiui, apie sudarytas pensijų anuiteto ar periodinių išmokų sutartis, išmokos mokėtoją, išmokos rūšį ir pan.)“. Draudimo bendrovės investuoja rinkos sąlygomis. Jei Vyriausybė mano, kad draudimo bendrovės garantuoja per mažą palūkanų normą negu leidžia rinkos sąlygos, siūlome išleisti su ilgaamžiškumu susijusius pakankamo pelningumo vyriausybės vertybinius popierius.
Tokiu būdu būtų pasiektas rizikų (ilgaamžiškumo, investavimo) pasidalinimas tarp privataus ir valstybės sektorių. Taip pat pritartume siūlymams sumažinti minimalią sumą anuitetui įsigyti, jei valstybės paskata būtų pakankamai reikšminga ir patraukli kaupiantiesiems ir skatintų juos masiškiau prisidėti prie pensijų kaupimo bei ieškoti būdų pensijų anuitetų įsigijimo skatinimui. Atsižvelgiant į tai, kad šis Projektas palies didelę dalį Lietuvos gyventojų, prašytume nedaryti skubotų sprendimų, išdiskutuoti visus galimus šio socialiai jautraus klausimo sprendimo variantus, ir tik tada priimti sprendimus. Atsižvelgti. 4. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas Tarybos narys, Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ Seime pradedamas svarstyti pensijų reformos įgyvendinimo paketas. Atstovaudamas vartotojų organizaciją, kuri nuosekliai, nuo 2011 metų, veikia finansinių paslaugų vartotojų apsaugos srityje, norėčiau pabrėžti keletą svarbių momentų, kurie vartotojams yra ypatingai reikšmingi.
kad faktiškai ketinama panaikinti antrosios pakopos kaupimą. Reformos
„aritmetika“ akivaizdžiai parodo, jog daugeliui dabartinių II pakopos kaupimą
pasirinkusių asmenų bus patogesnė laisvanoriška, neįpareigojanti trečioji pakopa. Antrosios pakopos ilgalaikiškumas ir tvarumas yra „išplaunamas“ tokiais pasiūlymais kaip atsisakymas kaupimą remti Sodros lėšomis. Nesame tikri, ar Vyriausybės bei Seimo nariai žino ir turi mintyje tam tikrą „pensijų turizmą“, kuris palengva plinta Lietuvos verslo bendruomenėje. Asmenys, vadovaujantys verslams ir Lietuvoje gaunantys pagal darbo sutartis toli gražu ne mažiausias pajamas, ima svarstyti ir netgi įgyvendina toli siekiančius planus.
Jie siekia mažinti apyvartą Lietuvos bendrovėse, tačiau ją didinti dukterinėse arba susijusiose analogiškose įmonėse užsienyje (populiariausios šalys – Vokietija, Danija, Nyderlandai). Ten perkeliami ir vadovaujančio personalo atlyginimai. (Galima konstatuoti, kad atvira Europos Sąjungos rinka mums, deja, atneša ne visada tik teigiamus dalykus...) Tokiu būdu iš esmės prasideda „pensijų turizmas“ – nykstant įmokoms į Lietuvos soc. draudimo sistemą, mūsų šalies piliečiai vis daugiau pajamų nori gauti turtingose užsienio šalyse, kad po vieno kito dešimtmečio jiems baigus aktyvią darbinę veiklą jų senatvės pensija būtų
„vokiška“, „daniška“ arba „olandiška“. Suprantama, kad Lietuvoje planuojami
antrosios pakopos faktinio panaikinimo veiksmai nedidina mūsų šalies kaip vietos, kur mokestiniu požiūriu patogu vykdyti verslą ir sukaupti sau solidžią privačią pensiją, patrauklumo.
įspūdis, kad reformos priemones iš dalies nulėmė noras atpiginti II pakopos pinigų valdymą. Jau keletą pastarųjų metų skambėjo argumentai, kad privačių fondų valdytojų uždirbama grąža nėra pakankama, o jų nuskaitomi mokesčiai yra per dideli. Pripažįstu, kad ir pats laikiausi tokios nuomonės. Gali būti, kad atidus žvilgsnis ir išsami analizė, ypač pasiremiant Lietuvos banko skaičiavimais, gali parodyti daug taisytinų dalykų. Tačiau dabartinės planuojamos reformos kontekste minimas argumentas yra kontraproduktyvus. Juk akivaizdu, kad įdiegus Vyriausybės siūlomas priemones, privačių pensijų fondų valdytojų valdomų pinigų portfelis vargu ar išlaikys augimo tendenciją. Pigiai valdyti pinigus galima pasitelkus masto ekonomiją. Reiškia, vyks jungimaisi, valdymo įmonių traukimasis iš rinkos. Tokiomis sąlygomis vartotojams kažin ar beteks džiaugtis nauda.
Trumpu laikotarpiu galėsime konstatuoti, kad kaštai sumažėjo, bet ilgainiui pinigų valdytojų pasitraukimas prives prie mažėjančios konkurencijos, kurią skausmingai stebime bankų sektoriuje.
bet artėjantis PEPP (Pan European Pension Product) atsiradimas dar labiau sumažins Lietuvos patrauklumą, ir faktiškai iš pašaknų pakirs dabar svarstomos reformos tikslus. Matome, kaip dabartiniai pensijų „įmokėtojai“, ypač – pajėgiausi, uždirbantys dideles pajamas, „emigruoja“ į kitas jurisdikcijas; tuo tarpu Lietuvoje likę, sumenkę ir mažesnius portfelius bevaldantys pinigų valdytojai bus menkai pasirengę konkuruoti su didesniais ES lygio finansų rinkos žaidėjais, neabejotinai pasiūlysiančiais patrauklų PEPP variantą mūsų piliečiams, jau perkėlusiems savo pensijų įmokas ir senatvės aprūpinimo lūkesčius į turtingesnes pensijas žadančias šalis. Ar neužsisuks ydingas ratas, kai mąžtantis pinigų į II ar III pakopą srautas Lietuvoje vers pinigų valdymo paslaugos žaidėjus mažinti savo siūlomų paslaugų ratą, jungtis prie didesnių šalių žaidėjų, išeiti iš Lietuvos? Tai gal tėra retoriniai klausimai dabar. Tačiau jau po kelerių metų jie gali tapti nebe retoriniai, o tikri; tačiau tuomet jau bus per vėlu ieškoti tvaraus sprendimo. Galiausiai, siūlome pasvarstyti apie pasekmes, kurios gali neabejotinai išryškėti pasirinkus skubos kelią. Jei reforma bus (tokia, kokia siūloma Vyriausybės) skubotai priimta, Lietuva neišvengs teismų karuselės – precedentų jau būta, kai kaupimas valstybės lėšomis buvo 2008 metais nurėžtas, o Konstitucinis teismas 2012 m. pasisakė apie piliečių lūkesčių turėti nuoseklų, valstybės remiamą kaupimą, teisėtumą. Manome, kad ir dabar panašus teisinis ginčas gali kilti, o paliestų reformos piliečių grupės galimai jau tam ruošiasi. Valstybės prestižui būtų suduotas rimtas smūgis, jei ir vėl, užsimodami ką nors skubotai reformuoti, Lietuvos parlamento nariai ignoruotų praeities pamokas.
Todėl siūlome rimtai svarstyti, ar verta taip beatodairiškai skubėti pensijų sistemos reformos keliu. Perkėlus diskusijas rudens sesijai, į reformos svarstymą galėtų įsitraukti įvairios NVO, tame tarpe ir mes, ginantys Lietuvos vartotojus. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas – tai septynių (netrukus išsiplėsiantis iki
„Už sąžiningą bankininkystę“, dar šešias kitas įvairiose srityse veikiančias
vartotojų organizacijas. Esame vieninteliai Lietuvos atstovai europiniame vartotojų susivienijime BEUC (Bureau Européen des Unions de Consommateurs, www.beuc.eu) – šios organizacijos nariais tapome 2013 metais. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Algirdas Sysas Rasa Budbergytė,
42 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 straipsnis. Pensijų kaupimas
automatiškai šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenįs jo iniciatyva sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. 3. Pensijų kaupimo bendrovė automatiškai įtraukiamam arba savo iniciatyva sutartį sudarančiam asmeniui privalo pasiūlyti kaupti pensijų įmokas dalyvio amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde.“
atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, automatinio įtraukimo procedūra taikoma ne daugiau kaip 3 kartus. 6.
įtraukimo laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva.“ Nepritarti. Įstatymu siūlomas automatinis dalyvių įtraukimas skatina asmenis kaupti, tačiau paliekama teisė rinktis dalyvauti pensijų kaupime ar ne. 2. Seimo nariai Algirdas Sysas Rasa Budbergytė, 2018-06-076 Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnį: „6 straipsnis. Automatinis dalyvių įtraukimas
pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo metų sausio 1 d. nėra sukakę 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą, automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Su automatiškai į pensijų kaupimą įtraukiamais asmenimis pensijų kaupimo sutartys nesudaromos. Pensijų įmokos už šiuos asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo metų kovo 1 d. 2. Automatiškai į pensijų kaupimą įtrauktus dalyvius VSDF valdyba atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms automatinio įtraukimo dieną veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimus. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo metus, spalio 31 d. 3.
pensijų fondą asmuo įtraukiamas, ir VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 15 dienos raštu ar elektroniniu būdu informuoja asmenį apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą, jo teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, dalyvavimo pradžios datą ir sąlygas, galimybę rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę, bei pateikia standartines tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo priskirtas, taisykles. 4. Automatiškai į pensijų kaupimą įtraukti asmenys iki įtraukimo metų kovo 1 d. gali informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo asmens atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime gavimo dienos privalo informuoti VSDF valdybą apie asmens pateiktą atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. VSDF valdyba, gavusi informaciją apie asmens atsisakymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir išmokų registre dienos asmenys atsisakę dalyvauti pensijų kaupime nėra dalyviai iki jie apsispręs kaupti pensijų įmokas arba bus šio straipsnio nustatyta tvarka automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šio įstatymo ir standartinių tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklių nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. Nepritarti. Įstatymu siūlomas automatinis dalyvių įtraukimas skatina asmenis kaupti, tačiau paliekama teisė rinktis dalyvauti pensijų kaupime ar ne. 3.
Algirdas Sysas Rasa Budbergytė,
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „22 straipsnis. Atskaitymai iš pensijų turto
pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip:
1) nuo 2019 m. – 0,8 0,6 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
2) nuo 2020 m. – 0,65 0,55 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
3) nuo 2021 m. – 0,5 0,5 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
3) 0,4 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, kai pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė sudaro 2,5 mlrd. Eur arba daugiau;
4) 0,2 procento turto išsaugojimo pensijų fondo atveju.“ Nepritarti. 4. Seimo nariai Algirdas Sysas Rasa Budbergytė, 2018-06-072 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Respublikos Seimui teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nustato 1,55 procentinio punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą. 4. 3. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo šio įstatymo įsigaliojimo moka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
Jei už asmenis, tapusiais pensijų fondo dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., į pensijos sąskaitą buvo pervedama tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, nuo 2019 m. sausio 1 d. jiems taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos. 5. 4. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio
gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą:
1) prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas. Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai.
Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio
pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos;
2) prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo procedūra. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.
Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.“ Iš dalies pritarti. Pritarti pasiūlymui išbraukti 2 straipsnio 3 dalį, bet nepritarti pasiūlymui pratęsti terminą iki kurio asmenys gali pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti įmokų pervedimą. 5. Seimo narė Gintarė Skaistė,
5 Argumentai: Tyrimai rodo, kad privačiai pensijai kaupti pradėti apsimoka iki kol asmeniui sukanka 40 metų. Sunkiai suprantama argumentacija, kai asmuo automatiškai įtraukiamas į kaupimą būtent
atsisakius kaupti pensijai papildomai, sulaukus vos 24 metų (pirmas atsisakymas – 18 metų, antras atsisakymas – 21 metų; trečias atsisakymas 24 metų), jam nebesiūloma dalyvauti papildomam kaupime. Pagal pateiktą pensijų reformos įstatymų projektų paketą matome, kad didelė dalis pajamų senatvėje planuojama būtent iš II pakopos pensijų kaupimo. Todėl didelės dalies asmenų nedalyvavimas II pakopos kaupime užprogramuos dideles socialines problemas dabartiniams 18-mečiams sulaukus pensinio amžiaus. Jaunas žmogus dažnai nelinkęs galvoti apie ilgo laikotarpio perspektyvą, pvz. apie tai iš ko gyvens senatvėje.
Todėl tikslingą automatinį įtraukimą su teise atsisakyti dalyvauti kaupime, pratęsti iki to amžiaus kol vis dar apsimoka pradėti kaupti – t.y. 40 metų. Pritarus pasiūlymui automatinis įtraukimas su teise atsisakyti dalyvauti papildomam kaupime būtų taikomas iki sulaukiant 40 metų amžiaus, kas trejus metus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį išbraukiant 5 dalį:
įtraukimas
„5. 40 metų amžiaus nesukakusiems asmenims,
kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, automatinio įtraukimo procedūra taikoma ne daugiau kaip 3 kartus.“ Nepritarti. 6. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys,
3 Argumentai: Atsisakyti nustatyti mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą, kas ilguoju laikotarpiu lemtų penkis kartus mažesnę vidutinę senatvės pensiją. Pasiūlymas:
Respublikos Seimui teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nustato 1,55 procentinio punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą.“
straipsnio paskesnių straipsnių numeraciją. Pritarti. 7. Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Tomas Tomilinas, 2018-06-14 Argumentai: Atsižvelgiant į kartu teikiamą siūlymą įstatymo projektui Nr. XIIIP-2232, kuriuo siūloma įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatyti apdraustojo ir draudėjo bendruosius socialinio draudimo įmokų tarifų dydžius, kartu būtina patikslinti ir įstatymo projekto Nr. XIIIP-2246 2 straipsnį, atsisakant pasiūlymo Vyriausybei nustatyti 1,55 p.p. mažesnį pensijų socialinio draudimo tarifą. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalies: 3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimui teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nustato 1,55 procentinio punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą. 2. Buvusias šio straipsnio 4-13 dalis atitinkamai laikyti 3-12 dalimis. Pritarti. 8. Seimo narys Stasys Jakeliūnas, 2018-06-191 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams dėl pensijų išmokų pertvarkymo įgyvendinti reikalingos gilesnės diskusijos ir papildomi įvertinimai, įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo Pensijų kaupimo įstatymo V keičiamo įstatymo skyrius šiuo metu neturėtų būti keičiamas. Pasiūlymas:
redakcija dėstomo Pensijų kaupimo įstatymo V skirsnio 28-34 straipsnių, paliekant šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą:
pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. 2. Asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka dalyviu. Jeigu dalyvis raštu nesikreipia į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią. 3. Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. 4.
kaupimo bendrovė privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti dalyvį, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne mažiau nei 3 mėnesiai, apie:
1) dalyvio perkėlimą į turto išsaugojimo pensijų fondą, jam sulaukus senatvės pensijos amžiaus;
2) pensijų išmokų rūšis ir jų gavimo sąlygas ir tvarką. 29 straipsnis. Pensijų išmokos
išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas, kurį remdamasi draudimo principais bei šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – pensijų anuiteto mokėtojas);
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. 2. Pensijų anuiteto rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuiteto mokėtojas pensijų išmokų gavėjui, sukakusiam 85 metų amžiaus, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas, kurių mokėjimas nutrūksta pensijų anuitetą įsigijusio dalyvio mirties atveju. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas, kurių mokėjimas nutrūksta pensijų anuitetą įsigijusio dalyvio mirties atveju. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas. 3. Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus
straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. 4. Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis už 3 000 eurų, bet mažesnis už 10 000 eurų, dalyviui šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5.
vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10
anuiteto sutartį. Standartinis pensijų anuitetas privalo būti įsigytas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą išimtį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, kurią apskaičiuoja pensijų anuiteto mokėtojas, pateikdamas dalyviui pasiūlymą šio įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka. Likusi turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7. Asmuo įgijęs teisę į vienkartinę ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis įgijimas, gali vietoj vienkartinės ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai kas 5 metus indeksuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamo Lietuvos suderinto vartotojų kainų indekso ir mirtingumo kitimo tendencijas. 9. Priežiūros institucija nustato periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo tvarką ir metodiką. 30 straipsnis. Pensijų išmokos sutartis
straipsnyje nustatyta tvarka dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų išmokų mokėjimo. 2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos mokėjimo. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. 3.
išmokos sutartis sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dalyvio prašymo gavimo. 4. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai, pensijų kaupimo bendrovė apie sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju VSDF valdyba yra sustabdžiusi pensijų kaupimo sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, bet ne daugiau kaip 4 darbo dienoms. 5. Dalyvio su pensijų kaupimo bendrove sudarytą pensijų išmokos sutartį ir dalyvio sudarytą pensijų anuiteto sutartį registruoja VSDF valdyba Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Pensijų kaupimo bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą. VSDF valdyba, sužinojusi apie pensijų išmokų gavėjo mirtį, su pensijų kaupimo bendrovėmis suderinta informacijos pateikimo tvarka, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo informacijos apie pensijų išmokų gavėjo mirtį gavimo, apie tai praneša pensijų kaupimo bendrovei, su kuria yra sudaryta atitinkamų duomenų teikimo sutartis. 6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos, išskyrus atvejį, kai po pensijų išmokos sutarties sudarymo dalyvio vardu pervedamos pensijų įmokos už laikotarpius, buvusius iki sutarties sudarymo. Paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir į pensijų fondo, kuriame dalyvis kaupė pensijų įmokas iki pensijų išmokos sutarties sudarymo, sąskaitą pervedamos pensijų įmokos, yra kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis.
Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu vienkartinė pensijų išmoka jau išmokėta) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). Tokiais atvejais pensijų išmokų rūšis, nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–6 dalimis, nesikeičia. 7. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą, ar už šį dalyvį VSDF valdyboje bus apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo užklausos gavimo dienos. 8. Pensijų išmokos sutartis gali būti nutraukta sutarties šalių susitarimu, jeigu dalyviui nėra išmokėta pensijų išmoka (jos dalis) ir (arba) jeigu pensijų išmoka (jos dalis) nėra pervesta pensijų anuiteto mokėtojui, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties nutraukimo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai tarpusavyje suderinta informacijos pateikimo tvarka. 9. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už laiku vykdomą ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą pagal pensijų išmokos sutartyje nustatytas sąlygas. Pensijų išmokos sutarčių vykdymą prižiūri priežiūros institucija. 31 straipsnis. Vienkartinės pensijų išmokos mokėjimas 1.
Dalyvio, įgijusio teisę į vienkartinę pensijų išmoką, pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas kitos darbo dienos, einančios po rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, pensijų fondo vienetų verte. Jei dalyvis, pateikęs rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos mokėjimo, nepasirašo parengtos pensijų išmokos sutarties, pensijų kaupimo bendrovė, pasibaigus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, dalyviui mokėtinas pinigines lėšas konvertuoja atgal į pensijų fondo vienetus paskutinės termino, per kurį turi būti pasirašyta pensijų išmokos sutartis, dienos pensijų fondo vienetų verte. 2. Vienkartinė pensijų išmoka pensijų išmokos gavėjui išmokama pensijų išmokos sutartyje nurodytą dieną, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo dienos. Vienkartinė pensijų išmoka pervedama į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jei dalyvio pageidavimu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis. 3. Vienkartinė pensijų išmoka, neišmokėta dėl pensijų išmokos gavėjo mirties, paveldima
išmokos dydis yra nustatomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 2. Periodinės pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta mėnesio diena, kurią pensijų kaupimo bendrovė mokės dalyviui periodinę pensijų išmoką, bei mokėjimo periodiškumas. Pensijų išmokos yra mokamos dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.
Pensijų išmokos yra pervedamos į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę šių išmokų gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jei dalyvio pageidavimu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis. 3. Periodinių pensijų išmokų suma, neišmokėta dėl gavėjo mirties, yra paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 4. Sudarius pensijų išmokos sutartį, dalyviui priklausantis pensijų turtas lieka jo asmeninėje pensijos sąskaitoje. Dalyvis, gaunantis periodines išmokas, turi teisę pereiti į tos pačios arba kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą kitą pensijų fondą – tokiais atvejais šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. 33 straipsnis. Pensijų anuiteto įsigijimas ir mokėjimas 1. Dalyvis, kuriam pagal šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalį pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva pagal šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, su pensijų anuiteto mokėtoju sudaro pensijų anuiteto sutartį. Pensijų anuitetas mokamas šios sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Šią vienkartinę įmoką pensijų anuiteto mokėtojui perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu. 2. Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, turi teisę pasirinkti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų pensijų anuiteto rūšių. 3. Pensijų anuiteto mokėtojui mutatis mutandis yra taikomi Draudimo įstatymo reikalavimai, reglamentuojantys aktuarinę funkciją, techninius atidėjinius, jų skaičiavimą, turto, dengiančio techninius atidėjinius investavimą.
Priežiūros institucija nustato draudimo techninių atidėjinių skaičiavimo, atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal pensijų anuitetų sutartis, tvarką ir metodiką. Turtas, dengiantis techninius atidėjinius, turi būti atskirtas, valdomas ir saugomas atskirai nuo kito pensijų anuiteto mokėtojo turto ir gali būti naudojamas tik įsipareigojimams pagal pensijų anuiteto sutartis vykdyti. Priežiūros institucija mutatis mutandis vykdo šių reikalavimų laikymosi priežiūrą Draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Pensijų anuiteto mokėtojui draudžiama atsisakyti sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti. 5. Pensijų anuiteto sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu ir priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis pensijų anuitetų draudimo taisyklėmis. 6. Pensijų anuiteto mokėtojas, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką − elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) kaip vienkartinę įmoką į pensijų anuiteto mokėtojo nurodytą sąskaitą. 7. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos.
Pensijų anuitetas pervedamas į pensijų anuiteto sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. 8. Pensijų anuitetas pradedamas mokėti pensijų anuiteto sutartyje nurodytą dieną. Pensijų anuiteto sutarties vykdymą prižiūri priežiūros institucija. 9. Pensijų anuiteto sutarčiai mutatis mutandis taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą lengvatinėmis sąlygomis. 34 straipsnis. Pensijų anuiteto rūšies pasirinkimas
pateikia pensijų anuiteto mokėtojui duomenis, reikalingus pensijų anuiteto rūšiai pasirinkti ir pensijų anuiteto dydžiui apskaičiuoti. Teiktinų duomenų turinį, jų pateikimo formą ir sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Pensijų anuiteto mokėtojas per 3 darbo dienas nuo informacijos apie dalyvio ketinimą įsigyti pensijų anuitetą gavimo dienos dalyvio nurodytu būdu ir adresu pateikia pasiūlymą dėl dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydžio pagal kiekvieną pensijų anuiteto rūšį, taip pat nurodo datą, iki kurios pasiūlymas galioja. Pasiūlymo galiojimo terminas yra 30 dienų. Pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymų, teikiamų dalyviams, ketinantiems įsigyti pensijų anuitetą, turinį, formą ir jų pateikimo sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Dalyvis, gavęs šiame straipsnyje nurodytą pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymą, turi pasirinkti pensijų anuiteto rūšį ir iki pasiūlymo galiojimo laikotarpio pabaigos kreiptis į jį dėl pensijų anuiteto sutarties sudarymo. 4. Dalyvis, per šio straipsnio 3 dalyje numatytą pasiūlymo galiojimo terminą nesudaręs pensijų anuiteto sutarties arba sudarytą pensijų anuiteto sutartį nutraukęs lengvatinėmis sąlygomis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę sudaryti sutartį vėliau šio straipsnio nustatyta tvarka. 28 straipsnis. Teisė į pensijų išmokas 1.
pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. 2. Asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu. Jeigu dalyvis raštu nesikreipia į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią. 3. Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. 29 straipsnis. Pensijų išmokos
išmokos gali būti mokamos šiais būdais:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimo veiklą;
2) išmokant vienu kartu (vienkartinę pensijų išmoką) ar dalimis (periodinę pensijų išmoką). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos, kai dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl pensijų išmokų mokėjimo būdo ir terminų. Pensijų išmokos sutartis sudaroma po to, kai dalyvis pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo ir pensijų kaupimo bendrovė apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto dydį šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Gavus dalyvio prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas sudaroma rašytinė pensijų išmokos sutartis. Pensijų išmokos sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodyta suma, už kurią dalyvis privalo įsigyti pensijų anuitetą pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, jeigu pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas elektroniniu būdu pranešti VSDF valdybai suderinta informacijos pateikimo tvarka.
Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek VSDF valdyba yra sustabdžiusi pensijų kaupimo sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, bet ne daugiau kaip 4 darbo dienoms. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. 3. Gavus dalyvio prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyvio pensijų sąskaitoje įrašyti pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigus kitą dieną po rašytinio dalyvio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, pastarojo prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. 4. Pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo, išskyrus atvejus, kai pensijų išmokos sutartyje nustatyta pensijų išmoką ar jos dalį išmokėti nuperkant pensijų anuitetą. Tokiu atveju pensijų išmokos išmokamos ne anksčiau kaip po 35 dienų, bet ne vėliau kaip per 40 dienų po to, kai pensijų kaupimo bendrovė iš draudimo įmonės gauna informaciją apie dalyvio sudarytą pensijų anuiteto sutartį. 5. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už laiku ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą pagal pensijų išmokos sutartyje nustatytas sąlygas. Pensijų išmokų mokėjimą prižiūri priežiūros institucija. 6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos. Kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis, yra paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos į atitinkamo pensijų fondo sąskaitą.
Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu pensijų išmokos jau išmokėtos) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). 7. Vienkartinė ar periodinės pensijų išmokos, kurias turėjo sumokėti pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis sudarė pensijų išmokos sutartį, nesumokėtos dėl gavėjo mirties, paveldimos įstatymų nustatyta tvarka. 8. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą, ar už šį dalyvį VSDF valdyboje bus apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą ir suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, atsako elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užklausos gavimo dienos. 9. Pensijų išmokos sutartis gali būti nutraukta pensijų išmokos sutarties šalių susitarimu, jeigu dalyviui nėra išmokėta pensijų išmoka (ar jos dalis) ir
(ar) nenupirktas pensijų anuitetas. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties nutraukimo faktą privalo per 3 darbo dienas elektroniniu būdu pranešti VSDF valdybai suderinta informacijos pateikimo tvarka. 30 straipsnis. Pensijų išmokų pasirinkimas
kaupimo bendrovė kiekvienam dalyviui, įgijusiam teisę gauti pensijų išmoką ir raštu pareiškusiam valią dėl jos išmokėjimo, apskaičiuoja jo bazinio pensijų anuiteto (anuiteto be paveldėjimo, mokamo lygiomis dalimis ir nutraukiamo mokėti po dalyvio mirties) dydį pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą dalyvio rašytinio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dieną.
Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką tvirtina priežiūros institucija. 2. Pensijų anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuitetas privalo būti nupirktas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. 3. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis negu pusė socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, atleidžiamas nuo prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką. 4. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu. 5. Teisės į periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką pagal šio straipsnio 3 dalį įgijimas neužkerta kelio dalyviui vietoj periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos įsigyti pensijų anuitetą. 6. Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, turi teisę pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją ir, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui, pensijų anuiteto rūšį. 7. Pensijų anuitetai gali būti mokami pensijų anuiteto sutartyje numatytą laikotarpį dalyvio įpėdiniams po jo mirties. 31 straipsnis. Pensijų anuiteto mokėjimas 1.
anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Ši vienkartinė įmoka mokama pensijų išmokos sutarties pagrindu draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį dėl pensijų anuiteto mokėjimo sąlygų. 2. Draudimo įmonei teisę vykdyti pensijų anuitetų veiklą suteikia draudimo veiklos licencija, išduota Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos draudimo grupės veiklai. Pensijų anuiteto sutarčių draudimo taisyklėse turi būti nurodyta Draudimo įstatyme numatyta informacija ir šiame įstatyme nurodyta informacija, susijusi su pensijų anuitetu ir jo mokėjimu. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti ir kitą informaciją, kuri turi būti nurodyta pensijų anuiteto sutarčių draudimo taisyklėse. 3. Pensijų anuitetų veiklą vykdančiai draudimo įmonei draudžiama atsisakyti sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti. 4. Draudimo įmonė, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką − elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) į draudimo įmonės nurodytą sąskaitą. 5. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos. Draudžiama nustatyti mažėjantį anuitetą. 6. Pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo pensijų anuiteto sutartyje nurodytos dienos.
Pensijų anuiteto mokėjimo teisingumą prižiūri priežiūros institucija. 7. Pensijų anuiteto sutartį galima nutraukti tik tais atvejais, kai kita šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo pensijų anuiteto sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kai sutartis pripažįstama negaliojančia, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytą atvejį. Įsigaliojus teismo sprendimui pripažinti pensijų anuiteto sutartį negaliojančia arba ją nutraukus dėl esminio pažeidimo, draudimo įmonė gautą vienkartinę įmoką (atėmus išmokėtų pensijų anuitetų sumą, jeigu jie jau buvo pradėti mokėti) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie naujos pensijų anuiteto sutarties sudarymą gavimo dienos perveda kitai draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė naują pensijų anuiteto sutartį. Draudimo įmonė, su kuria dalyvis sudarė naują pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo naujos pensijų anuiteto sutarties sudarymo raštu praneša draudimo įmonei, laikančiai pervestinas lėšas. Draudimo įmonė pervestinas lėšas iki jų pervedimo kitai draudimo įmonei laiko patikėjimo teisės pagrindais banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui kitai draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė naują sutartį, kaip vienkartinė įmoka pensijų anuiteto sutarčiai apmokėti, į jas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo įmonės prievoles. Šios lėšos, nepervestos kitai draudimo įmonei dėl dalyvio mirties, yra paveldimos įstatymų nustatyta tvarka. 8. Pensijų anuiteto sutarčiai mutatis mutandis taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą lengvatinėmis sąlygomis.
Kai draudėjas šiuo pagrindu nutraukia pensijų anuiteto sutartį, gyvybės draudimo įmonė ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką – elektroniniu būdu) apie tai turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. 2. Buvusius 35-39 straipsnius atitinkamai laikyti 32-36 straipsniais. Pritarti. 2. Seimo narys Stasys Jakeliūnas, 2018-06-192 2,3 Įstatymo projekto įgyvendinamąsias nuostatas būtina suderinti su siūlomais pakeitimais. Pasiūlymas:
projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 6–8 dalis ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34 straipsnius, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“
projekto 2 straipsnio 12 dalies:
anuitetus pagal sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., gyvybės draudimo bendrovės moka pagal sudarytų sutarčių sąlygas iki tol, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas. 3. Buvusią 2 straipsnio 13 dalį laikyti 12 dalimi:
„13. 12. Apskaičiuojant iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos
dydį 2019 m. ir 2020 m., Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis dauginamas 1,289 karto.“
įstatymo projekto 3 straipsnio: 3 straipsnis. Pensijų išmokų rūšys ir pensijų išmokų mokėjimas iki 2019 metų gruodžio 31 d.
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. pensijų išmokų rūšys nustatomos ir pensijų išmokos mokamos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –2, susilaikė –1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-06-22
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, vietoj A. Dumbravos K. Bartkevičius, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, D. Petrauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja, L. Savickas
patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja, R. Babianskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų kaupimo skyriaus vedėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, L. Gogelytė – Finansų ministerijos Kapitalo rinkų skyriaus vedėja, V. Mačerauskienė – Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, G. Šimkus – Lietuvos banko Finansų rinkų politikos departamento direktorius, R. Nogė – Lietuvos pensijų fondų asociacijos atstovė, A. Cyba – Lietuvos pensijų fondų asociacijos atstovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant finansines priemones, reikėtų pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies atitinkamus punktus, kaip siūloma Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1903(2), kuris yra apsvarstytas Seime ir turėtų įsigalioti 2018 m. birželio 15 d. Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Finansinės priemonės – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas) 3 straipsnio 4 15 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
apibrėžiama pensijų fondo sąvoka. Nustatyta, kad “Pensijų fondas – pensijas kaupiantiems fiziniams asmenims, taip pat šiame įstatyme nustatytais pagrindais kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei.” Šioje dalyje teikiamos nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, sampratą “pensijas kaupiantys fiziniai asmenys” siūlytina keisti į sampratą “pensijų fondo dalyviai”, nes būtent taip keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžiami fiziniai asmenys, pagal šį įstatymą kaupiantys pensijų įmokas. Antra, šioje dalyje nėra aiškiai apibrėžti kiti asmenys, kuriems šiame įstatyme nustatytais pagrindais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pensijų turtas, šią asmenų grupę galima tik numanyti.
Jeigu čia turimi omenyje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys (t. y. pensijų fondo dalyvio pensijų turto paveldėtojai), juos ir reikėtų nurodyti, ir tokiu būdu aiškiai apibrėžti pensijų turto dalininkų ir pensijų dalyvių pensijų turto paveldėtojų pensijų turtą. Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pateiktam sąvokos apibrėžimui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
„Gali būti tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondai ir pensijų
turto išsaugojimo pensijų fondai“ tobulintina, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pagal kurias pensijų kaupimo bendrovės privalo įsteigti tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus, arba šios nuostatos atsisakant, kaip perteklinės, nes šių fondų apibrėžtys ir nuostatos dėl jų steigimo yra dėstomos kitose 3 straipsnio dalyse ir kituose projekto straipsniuose. Nepritarti Pritarta Vyriausybės pateiktam sąvokos apibrėžimui. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
4Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostata,
jog pensijų kaupimo bendrovė yra gyvybės draudimo įmonė, veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Draudimo įstatymą derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi atitinkami Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo straipsniai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valdymo įmonėms taikomas ir Akcinių bendrovių įstatymas, todėl siūlymas nurodyti, kad tik gyvybės draudimo įmonės veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra klaidinantis.
Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo įstatyme yra nuostata dėl Akcinių bendrovių įstatymo taikymo draudimo įmonėms, siūlytina analizuojamoje straipsnio dalyje išbraukti nuorodą į Akcinių bendrovių įstatymą. Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pateiktam sąvokos apibrėžimui. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04 3,114
straipsnyje taip pat reguliuojamas pensijų turtas, o keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio normos tarpusavyje susijusios, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies atsisakyti ir šios dalies nuostatas inkorporuoti į keičiamo įstatymo 11 straipsnio turinį. Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pateiktam sąvokos apibrėžimui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
nustatyta, kad “Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondas (toliau – turto išsaugojimo pensijų fondas) – pensijų fondas, kuris sudaromas ir valdomas siekiant apsaugoti dalyvio sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos ir, kiek įmanoma, labiau apriboti dalyviui tenkančią investavimo riziką“. Svarstytina, ar šioje dalyje ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose neturėtų būti nurodytas siekis ne apriboti, bet mažinti dalyviui tenkančią investavimo riziką. Šiame kontekste svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 ir 12 dalyse nurodyti pensijų fondai neturėtų siekti vienodų tikslų, tačiau tuos tikslus siekti skirtingomis investavimo strategijomis, todėl svarstytina, ar šiuo aspektu šių dalių nuostatų nereikėtų tikslinti. Taip pat svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų inkorporuoti į keičiamo įstatymo 16 ir 17 straipsnių turinį. Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pateiktam sąvokos apibrėžimui. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
brauktinas žodis „valstybinio“. Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu šio įstatymo ir Pensijų sistemos reformos įstatymo numatytame pensijų kaupime turi asmenys, kurie turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio pensijų socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, taip pat asmenys, pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą (toliau – Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymas) turintys teisę pervesti lėšas iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę Valstybinių socialinio Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyta, kad “Pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą automatiškai šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo iniciatyva sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Neaišku, kodėl siūloma nustatyti skirtingą dalyvių pensijų kaupimo pradžią. Pastebėtina, kad pagal kitas projekto nuostatas automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą dalyviai taip pat turi būti registruojami Dalyvių ir išmokų gavėjų registre.
Be to, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata “<...> asmenį jo iniciatyva sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir išmokų gavėjų registre” derintina su šio straipsnio 6 dalies nuostata, jog Dalyvių ir išmokų gavėjų registre registruojami duomenys (ne asmenys) apie dalyvius ir jų sudarytas pensijų išmokų sutartis. Analizuojamos dalies nuostatos, taip pat kitos 4 straipsnio nuostatos, susijusios su asmens automatiniu įtraukimu į pensijų kaupimą, tobulintinos, atsižvelgiant į šioje išvadoje pateikiamas pastabas dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio. Nepritarti. Projekto 1 straipsniu Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nėra siūloma skirtinga dalyvių pensijų kaupimo pradžia. Abiem atvejais dalyvavimo pensijų kaupime pradžia yra momentas, kai atitinkamas faktas registruojamas Dalyvių ir išmokų registre. Įtrauktų dalyvių atveju tai reikš dalyvio įregistravimą praėjus laukimo laikotarpiui (nuo įtraukimo metų sausio 2 d. iki įtraukimo metų kovo 1 d.), o sutarties sudarymo atveju nuo sutarties įregistravimo tame pačiame registre. Dėl 4 straipsnio 2 dalies pažymėtina, kad LR informacinių išteklių įstatymas numato dvi skirtingai apibrėžiamas sąvokas: registro objektą ir registro duomenis. Registro objektas – registre registruojamas asmuo, veikla, daiktas, daikto buvimo vieta, daiktinė teisė, teisės suvaržymas, juridinis faktas, dokumentas, teritorija, gamtos ištekliai, kultūros vertybė, intelektinė (pramoninė) nuosavybė, komunikacijų priemonė ir (arba) kitas objektas. O registro duomenys - registro objekto duomenys, surinkti iš objektui registruoti pateiktų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų, papildyti registro objekto identifikavimo kodu, susijusio registro perduotais ir registravimo procedūrų duomenimis.
Taigi svarstomo teisinio reguliavimo atveju registro objektas – dalyvis ir sutartys, o duomenys, reikalingi objektui registruoti yra asmens ir sutarties duomenys. Todėl skirtingose straipsnių dalyse gali būti numatyti skirtingi atvejai. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 2 dalyje ir kitur vietoj žodžio “pageidauja”, “pageidaujant” siūlytina vartoti žodžius “nori”, “prašo” ar kitą teisės požiūriu tinkamesnę sąvoką atitinkama gramatine forma. Taip pat svarstytina, ar šioje dalyje ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nepakaktų nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrovei raštu teikiamas atsisakymas kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, o ne patvirtinimas apie atsisakymą. Analogiška pastaba taikytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje teikiamai formuluotei. Pritarti iš dalies. Dėl žodžio „pageidaujant“ keitimo į teisės požiūriu tinkamesnę sąvoką, atkreiptinas dėmesys, kad net LR Konstitucijoje vartojama tokia formuluotė (pavyzdžiui, 87 str.). Tokia pat žodžio forma vartojama ir LRS statute (pavyzdžiui, 15⁴ str., 49 str. 2 d., 189 str., 208 str. 14 d.), LR Baudžiamajame kodekse (pavyzdžiui, 77¹ str. 3 dalyje, 128 str. 3 dalyje ir pan.) Dėl siūlymo keisti patvirtinimą apie atsisakymą į atsisakymą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 4 str. 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jei asmuo pageidauja kaupti pensijų įmokas ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, jis privalo raštu pateikti pensijų kaupimo bendrovei patvirtinimą apie atsisakymą kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, o pensijų kaupimo bendrovė turi pasirašytinai supažindinti pensijų kaupime ketinantį dalyvauti asmenį su papildomomis rizikomis, kylančiomis dėl pensijų įmokų kaupimo ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
„Šio įstatymo 39 straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo prievolė tenka
reikalavimų nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei“, siekiant aiškumo, siūlytume išdėstyti taip: „Šiuo atveju šio įstatymo 39 straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo pensijų fondo dalyviams prievolė tenka reikalavimų nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 4 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „76. Pensijų kaupimo sutartis Duomenys apie dalyvius ir jų sudarytas pensijų išmokų sutartis registruoja registruojami VSDF valdyba Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre, kurio valdytoja ir tvarkytoja yra VSDF valdyba. Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registro nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija. Jeigu pensijų kaupimo bendrovė atsisako pateikti ar priimti duomenis, būtinus pensijų kaupimo sutartims dalyviams registruoti ir (ar) pensijų įmokoms pervesti pagal patvirtintas duomenų pateikimo sąlygas, sustabdomas pensijų įmokų pervedimas į tokios pensijų kaupimo bendrovės valdomus pensijų fondus iki duomenų pateikimo ir
(ar) priėmimo atnaujinimo pagal šias duomenų pateikimo sąlygas. Šiuo atveju šio įstatymo Šio įstatymo 32 39 straipsnyje nustatytų delspinigių mokėjimo pensijų fondo dalyviams prievolė tenka reikalavimų nevykdančiai pensijų kaupimo bendrovei.
Atnaujinus pensijų įmokų pervedimą, pensijų įmokos pervedamos šio įstatymo 10 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Pensijų kaupimo bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
siūloma nustatyti: “VSDF valdyba, tvarkydama Dalyvių ir išmokų gavėjų registrą ir registruodama dalyvius, privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumą.” Nuostata tobulintina, neaišku, kaip susijęs Dalyvių ir išmokų gavėjų registro tvarkymas su dalyvių dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumu. Nepritarti. Nuostata reiškia, kad nepriklausomai nuo VSDF valdybos tvarkomos apdraustųjų ir išmokų gavėjų sistemos uždarymų kas mėnesį, dėl šių uždarymų datų galimo sutapimo su atitinkamų pensijų kaupimo dalyvių sutarčių sudarymo ir įregistravimo datų, pensijų kaupimas negali nutrūkti. Pavyzdžiui, kai asmuo keičia pensijų kaupimo bendrovę, o VSDF valdybos apdraustųjų ir išmokų gavėjų sistema uždaryta ruošiant informaciją išmokų mokėjimams. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šį įstatymą turi teisę dalyvauti pensijų kaupime. Siūlytume nurodytą nuostatą iš galiojančio įstatymo perkelti į keičiamą įstatymą. Kitu atveju pensijų kaupimo sutartis negalėtų būti laikoma viešąja sutartimi, kaip tai nustatyta CK 6.184 straipsnio 1 dalyje ir asmuo negalėtų pasinaudoti CK 6.184 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti sutartį ir nuostolių atlyginimo.
Projekto aiškinamajame rašte nepateikti argumentai, kodėl siūloma atsisakyti nuostatos dėl pensijų kaupimo sutarties priskyrimo viešųjų sutarčių kategorijai. Manytume, jog toks siūlymas neatitinka projekto tikslo skatinti asmenų dalyvavimą pensijų kaupime. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliuoti dalyvio ir automatiškai į kaupimą įtraukto asmens teises. Toks reguliavimas ydingas ir klaidinantis, todėl taisytinas. Siūlytume analizuojamame straipsnyje nustatyti dalyvių teises, o automatiškai į kaupimą įtraukto asmens teises iki jis apsispręs dalyvauti ar ne pensijų kaupime ir jei dalyvauti, tai kaip, reguliuoti kitame straipsnyje. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad visi dalyviai, nepriklausomai nuo jų pensijų kaupimo pagrindo, turi turėti lygias teises. Kitu atveju įstatymo nuostatos galimai neatitiktų asmenų lygiateisiškumo principo. Pritarti. Atsižvelgiant į 13 TD pastabą, kartu į 17 TD pastabą (dėl projekto 5 str. 1 dalies patikslinimo) Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
teisės 1.
Pensijų fondo dalyvis Dalyvis turi teisę:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukti pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę;
2) nutraukti pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva šio įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka;
3) gauti iš pensijų kaupimo bendrovės informaciją apie jo pensijų pensijos sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus ir jų vertę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo audito išvadą ir kitą šio įstatymo nustatytą informaciją;
43) ne ilgiau kaip 12 mėnesių (iškart ar dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį stabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka;
4) gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu sukaupto pensijų turto dydį;
pradžią;
palikti jam priklausančią pensijų turto dalį;
ir kituose įstatymuose, standartinėse pensijų fondo fondų taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyje nustatytas teises. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises dalyvis turi ir tuo atveju, kai jo vardu nemokamos pensijų įmokos.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisytinos iš esmės.
Nekvestionuojant projekto aiškinamajame rašte keliamų tikslų, taip pat nepaisant to, kad finansinių paslaugų teikimo sutartys, kai viena šalis yra vartotojas, priskirtinos prie taip vadinamų „reguliuojamų“ sutarčių, kai imperatyvios įstatymų nuostatos minimaliai garantuoja silpnesnės šalies apsaugą, siūloma „automatinio“ dalyvių įtraukimo į pensijų kaupimą tvarka kelia abejonių dėl jos suderinamumo su kitais įstatymais ir Konstitucinio Teismo doktrina. Pirma, keičiamo įstatymo 6 straipsniu siūlomas automatinis dalyvių įtraukimas į pensijų kaupimą laikytinas viešojoje teisėje įtvirtinamu valstybės, atstovaujamos VSDF valdybos, įpareigojimu privatiems tretiesiems asmenims – pensijų fondo dalyviui ir pensijų kaupimo bendrovei – sudaryti pensijų kaupimo sutartį, kuri yra civilinė finansinių paslaugų teikimo sutartis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis draudimo ir pensijų kaupimo paslaugas priskiria finansinėms paslaugoms). Pastebėtina, kad siūloma įstatymo nuostata „su automatiškai į pensijų kaupimą įtraukiamais asmenimis pensijų kaupimo sutartys nesudaromos“ savaime nepaneigia ir niekaip negali paneigti sutartinių santykių tarp dalyvio ir bendrovės, kurie atsiranda bendrovei pateikus pasiūlymą sudaryti sutartį
(ofertą) ir dalyviui neatsisakius, t.y. aktyviais veiksmais neišreiškus nesutikimo, ją sudaryti (tylėjimu akceptavus ofertą). Kitu atveju, jeigu būtų ignoruojamas šių santykių sutartinis pobūdis, dalyvio įmoka pensijų kaupimo bendrovei turėtų būti laikoma mokesčiu – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią fizinis asmuo (dalyvis) turi sumokėti nuo gaunamų draudžiamųjų pajamų.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nustatant sutartinių finansinių paslaugų teikimo santykių įforminimo taisykles, turėtų būti atsižvelgiama atitinkamai į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XVIII¹ skyriaus nuostatas dėl vartojimo sutarčių ir/arba į Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatas dėl finansinių paslaugų teikimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones. Antra, keičiamu įstatymu siūloma nustatyti, jog pensijų fondo dalyvis galės atsisakyti bendrovės jam siūlomos pensijų kaupimo sutarties per įstatyme nurodytą terminą, o jam neišreiškus savo valios aktyviais veiksmais (neatsisakius dalyvauti pensijų kaupime), bus laikoma, jog jis sutinka dalyvauti pensijų kaupime, t.y. įstatymu nustatoma, jog asmens valia dalyvauti pensijų kaupime išreiškiama tylėjimu. Pastebėtina, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių teisėje tylėjimas paprastai nelaikomas sutikimu sudaryti sutartį (akceptu). Tik nedaugelio valstybių teisėje, įskaitant Lietuvos Respublikos CK 1.64 straipsnio 3 dalies ir 6.173 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra numatytos šios taisyklės išimtys, paprastai taikomos verslininkų tarpusavio sutartims, kai tokia akceptavimo forma numatyta ofertoje (Anglijos teisėje, Italijos teisėje. V.Mikelėnas, Sutarčių teisė, Justitia , Vilnius 1996, p. 252 ir p.255).
abejonių keičiamo įstatymo nuostatos dėl ofertos akceptavimo tylėjimu atitikimas CK nuostatoms, įskaitant CK 6.228¹⁶ straipsnio 2 dalies nuostatą, jog vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu, ir CK 6.184 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią akceptantas vartotojas turi įstatymo nustatytu terminu akceptuoti arba atsisakyti akceptuoti ofertą, kai oferentu yra juridinis asmuo (šiuo atveju - pensijų kaupimo bendrovė), privalanti sudaryti sutartį. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į galimas neigiamas siūlomo reguliavimo pasekmes:
1) keičiamu įstatymu nesiūloma nustatyti reikalavimo dalyviui pateiktoje informacijoje aiškiai nurodyti, jog dalyvio tylėjimas reiškia dalyvio valios išreiškimą dalyvauti pensijų kaupime, todėl praktiškai galima situacija, kad asmuo nesupras, jog tylėjimu jis sutinka dalyvauti pensijų kaupime. Tuo tarpu tylėjimu pritaręs sutarties sudarymui jis neturės teisės sutarties nutraukti. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties nutraukimo (atsisakymo) per 30 dienų nuo jos sudarymo nebūtų taikomos automatinio dalyvio įtraukimo atveju. 2) keičiamu įstatymu neįvertinta galimybė, kad asmuo gali objektyviai neturėti galimybės atsisakyti sutarties (liga, ilgalaikė komandiruotė ir pan.). 3) analizuojamame keičiamo įstatymo straipsnyje neatsižvelgta į tai, kad draudžiamųjų pajamų gali turėti, taigi ir pensijas gali kaupti, asmenys, neturintys visiško civilinio veiksnumo (asmenys nuo 16 metų). Pastebėtina, kad pensijų kaupimo sutartis yra civilinė sutartis, todėl jos sudarymui turėtų būti taikomos CK nuostatos. Pagal CK 2.8 straipsnio 1 dalį, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą.
Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Taigi pensijų kaupimo sutartis, neatsižvelgiant į jos sudarymo tvarką ir formą,sudaryta su asmeniu nuo 16 iki
įstatymą. 4) keičiamu įstatymu nesiūloma nustatyti nei VSDF valdybos, nei pensijų kaupimo bendrovės pareigos išsiaiškinti, ar dalyvis gavo įstatyme nurodytą informaciją. Taigi gali būti, jog asmuo sužinos esantis pensijų fondo dalyviu tada, kai nuo jo pajamų bus išskaičiuota ir pervesta VSDF valdybai pirmoji įmoka, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, iš projekto nuostatų neaišku, kaip draudėjas, kuris turi pareigą pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį apskaičiuoti ir VSDF valdybai pervesti pensijų įmokas, sužinos apie tai, kad asmuo, kurio pensijų įmoką jis turi apskaičiuoti ir pervesti VSDF valdybai, yra automatiškai įtrauktas į pensijų kaupimą. 5) keičiamame įstatyme neatsižvelgta į tai, kad asmuo, kuris automatiškai įtraukiamas į dalyvavimą pensijų kaupime, jau gali būti sudaręs savanoriško pensijų kaupimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar kaupiantis pensijai pagal gyvybės draudimo sutartį. Manytume, kad tokių asmenų automatinis įtraukimas į dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime neatitinka keičiamu įstatymu siekiamų tikslų, jų atžvilgiu siūlomas teisinis reguliavimas vargu ar galėtų būti pateisinamas, o jų teisių savarankiškai priimti sprendimą dėl dalyvavimo ir antros pakopos pensijų kaupime suvaržymas vargu ar galėtų būti laikomas proporcingu.
Trečia, manytina, jog keičiamo įstatymo rengėjai daro prielaidą, kad keičiamo įstatymo nuostatos savaime naudingos pensijų kaupimo bendrovėms, nes sudaro realias galimybes padidinti jų valdomų pensijų fondų dalyvių skaičių. Nepaisant to, keičiamas įstatymas nenustato bendrovei jokių neigiamų teisinių pasekmių, jeigu jinai nevykdytų įstatyme nustatytos pareigos pateikti asmeniui, kuris įtrauktas į jos valdomą pensijų fondą VSDF valdybos sprendimu, pasiūlymą dalyvauti pensijų kaupime – įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją - ar pateiktą pasiūlymą atšauktų. Atvirkščiai, keičiamame įstatyme atsisakius šioje išvadoje minėtos galiojančio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, pensijų kaupimo bendrovės atžvilgiu negalėtų būti taikomos ir CK 6.184 straipsnio nuostatos. Kartu pastebėtina, kad VSDF valdybos informacija, kurią ji teikia dalyviui kartu su bendrove, negalėtų būti laikoma oferta, nes valstybė, atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pensijų kaupimo sutarties šalimi. VSDF valdybos informacija laikytina informavimu apie pensijų kaupimo sąlygas ir valstybės įsipareigojimą mokėti pensijų įmokos dalį iš valstybės biudžeto kartu su dalyvio mokama pensijų įmokos dalimi, kaip tai siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 8 straipsnyje. Taigi būtų neaiškus automatiškai įtraukto į pensijų kaupimą asmens statusas ir jo teisės, jeigu įstatyme nurodytą informaciją jam pateiktų VSDF valdyba, bet nepateiktų pensijų kaupimo bendrovė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo nuostatos tobulintinos, atsisakant
„automatinio dalyvių įtraukimo“ į pensijų kaupimą, o jeigu tam nebūtų
pritarta, keičiamą įstatymą būtina papildyti nuostatomis, kurios neleistų kilti neigiamoms tokio reguliavimo pasekmėms, įskaitant nurodytas šioje išvadoje. Kitu atveju priimto įstatymo nuostatos galėtų būtų ginčijamos, kaip pažeidžiančios konstitucinius sutarčių laisvės, nuosavybės neliečiamumo ir vartotojų teisių apsaugos principus - neproporcingai varžančios asmenų (vartotojų) laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą dalyvauti ar ne pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis. Pažymėtina, jog konstitucinis proporcingumo principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutarime pažymėjo, jog „naudodamasis diskrecija pasirinkti pensijų sistemą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius, inter alia grindžiamus senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimu.
Įstatymu nustatydamas senatvės pensijų sistemos modelį įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančių reikalavimų, konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų.“ Pritarti iš dalies. Pasiūlymai: 1.Pakeisti įstatymo projekto 1 str. keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Nuo 2019 m.
sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo metų sausio
valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo metų sausio 2 d., įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo metų liepos 1 d. 2. VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 15 d. raštu, per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, pateikusi duomenis asmens darbdaviui (darbdaviams) ir elektroniniu būdu, jei asmens elektroninio pašto adresas jai yra žinomas, informuoja asmenį apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens pareigą ne vėliau kaip iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove.
Pranešime turi būti nurodyta:
1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per VSDF elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą;
2) informacija apie dalyvavimo pradžios datą ir sąlygas;
3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu pensijų kaupimo tos bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime. 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės;
5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą. 3. VSDF valdyba įtraukiamus dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu.
Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimus. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo metus, spalio 31 d. 4. VSDF valdyba, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir išmokų registre dienos asmenys atsisakę dalyvauti pensijų kaupime nėra dalyviai iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus šio straipsnio nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šio įstatymo ir standartinių tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklių nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. 5. Tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įtraukimo laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva. 6.
6. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jei pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir išmokų registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir išmokų registre dienos.“ 2.Kartu patikslintos 4 straipsnio 2 ir 3 dalys, taip pat įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalis. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
taisytinos, atsižvelgiant į šios išvados pastabas dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio, nes dalyvius su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai santykiai nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jie pradėjo pensijų kaupimą. Pritarti iš dalies. Patikslintas įstatymo projekto 7 straipsnis. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatas siūlytina tikslinti. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo sutarties šalys negali šioje sutartyje nustatyti tokių pensijų kaupimo sutarties sąlygų, kurios pablogintų dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis įstatymas, sutartyje gali būti sąlygų, kurios neatitinka (tačiau neblogina) šio įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų reikalavimų, todėl negaliojančiomis turėtų būti laikomos tik tokios sąlygos, kurios blogina dalyvio padėtį. Pritarti.
Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 7 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pensijų kaupimo sutartis sudaroma rašytine forma. Pensijų kaupimo sutarties šalys negali šioje sutartyje nustatyti tokių pensijų kaupimo sutarties sąlygų, kurios pablogintų dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai įstatymas. Šio įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų reikalavimų neatitinkančios ir dalyvio padėtį bloginančios pensijų kaupimo sutarties nuostatos negalioja. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04 4,5 8,1
punktą, nutraukti pensijų kaupimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka gali tik dalyvis, sudaręs pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva. Ši norma tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta bendro pobūdžio taisykle, pagal kurią pensijų kaupimas baigiasi, kai dalyvis šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimo sutartį. Be to, manytume, kad šiuo atveju, derinant keičiamo įstatymo terminiją su CK šeštosios knygos XVIII¹ skyriaus bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo aštuntojo skirsnio, kurie suderinti su Europos Sąjungos teise, terminija, vietoj formuluotės
“turi teisę vienašališkai nutraukti <…> sutartį” turėtų būti vartojama
formuluotė “turi teisę atsisakyti <…> sutarties”. Pritarti. Pasiūlymai:
taip: ,,9 8.
Dalyvavimas pensijų kaupime Pensijų kaupimas baigiasi, kai:
1) pensijų fondo dalyvis (toliau – dalyvis) sukanka senatvės pensijos amžių ir pagal išmokų mokėjimo pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka;
2) dalyvis miršta;
3) dalyvis šio įstatymo 6 7 straipsnio 11 8 dalyje nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimo sutartį;
4) teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia;
Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą.“
pasiūlymą prie 13 TD pastabos. Dėl pastabos keisti formuluotę „turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį“ atkreiptinas dėmesys, kad tokai formuluotė vartojama ir CK (pavyzdžiui, 6.218 straipsnyje, reguliuojančiame sutarčių nutraukimą)
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 1, 2,41
nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Dalyvio pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Svarstytina, ar čia ir šio straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti, kad dalyvio pensijų įmokos dydis yra ne mažesnis kaip atitinkamoje dalyje nurodyti procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir šių dalių nuostatas tarpusavyje suderinti su šio straipsnio 4 dalimi. Be to, šios dalies paskutiniojo sakinio nuostata, jog “Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija” nedera su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje pateikiama nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Keičiamo įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatomas bendras, visiems dalyviams taikomas pensijų įmokų dydis, o šio straipsnio 2 dalyje numatoma galimybė 1 dalyje nurodytą bendrą pensijų įmokos dydį pasiekti pradedant mokėti nuo mažesnės įmokos (dydžiai nurodyti įstatymo priede). Kartu šio straipsnio 2 dalyje nurodomas ir pradinis įmokos dydis
biudžeto. Todėl netikslinga įrašyti perteklinę nuostatą, kad įmokos dydis turi būti ne mažesnis, nes 8 straipsnis aiškiai išdėsto, koks yra bendras įmokos dydis ir kaip jis pasiekiamas – arba mokant iš karto, arba pagal šio straipsnio 2 dalį, pradedant nuo mažesnės įmokos. 8 straipsnio 4 dalis reglamentuoja papildomos galimos įmokos, kuri gali būti mokama kartu su 1 dalyje nurodyta įmoka, t.y. tik kartu su 3 proc. dalyvio pajamų, mokėjimo galimybę. Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo patikslinti 12 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad dalyvio lėšomis mokama įmoka kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis apskaičiuojama ir pervedama draudėjo Valstybinio socialinio draudimo nustatyta tvarka: Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: ,,10 12 straipsnis. Pensijų įmokų mokėjimo apskaičiavimo ir pervedimo sąlygos ir bei terminai ir VSDF valdybos teisės administruojant pensijų įmokas
yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui valdybai Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 19.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies formuluotė “Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka kasmet didinama šio įstatymo priede nustatytais dydžiais, kol pasieks šio straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį” tikslintina, nes suformuluota dviprasmiškai. Siūlytina nustatyti, kad asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies formuluotė “asmenims, tapusiems dalyviais” nėra aiški, nes neaiškus tapimo dalyviu momentas. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį “pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą automatiškai ir jam nepareiškus atsisakymo”, tačiau, pagal keičiamo įstatymo
nuo įtraukimo metų kovo 1 d. Pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, pirmą kartą sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo Dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmą dieną. Įvertinus aptariamas nuostatas darytina išvada, kad jas taikant praktikoje gali kilti neaiškumų nustatant momentą, nuo kurio asmuo tapo dalyviu ir kurie asmenys tapo dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. ar kitos čia nurodytos datos. Be to, siūlytina analizuojamos straipsnio dalies paskutinio sakinio nuostatas, atsižvelgiant į jų turinį, dėstyti atskiroje straipsnio dalyje. Pritarti iš dalies. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio.
pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyviui pageidaujant, į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų. Apie savo pasirinkimą dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyto pensijų įmokos dydžio automatiškai įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip per šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, o savo iniciatyva pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį.“ Dėl pastabos dalies apie nuostatų taikymo praktikoje galimus keblumus, nes neaiškus tapimo dalyviu momentas. Tapimo dalyviu pradžia yra atitinkamo fakto registravimo Dalyvių ir išmokų registre data (žr. argumentus prie 8 pastabos). Be to, 6 str. 4 d. aiškiai sureglamentuota, kad atsisakę dalyvauti pensijų kaupime automatiškai į šią sistemą įtraukti asmenys, nuo atsisakymo įregistravimo nėra dalyviai iki jie bus įtraukti vėl ir nepareikš atsisakymo. Kitais atvejais, kaip ir sutarčių sudarymo atveju (kai asmuo per 30 dienų nenutraukia sutarties), asmenys tampa dalyviais. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 20.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad “Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką.” Analizuojama nuostata nedera su kitomis 8 straipsnio dalimis, nes vaiko priežiūros laikotarpiu asmuo turi teisę ir pareigą (ypač atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą) mokėti tiek
nurodytas dalyvio įmokas ir tuo pačiu teisę į valstybės biudžeto lėšomis už jį mokamą įmoką, todėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies siūlytina atsisakyti. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, jog keičiamame įstatyme nurodytos pensijų įmokos (tiek dalyvio, tiek valstybės biudžeto lėšomis) nėra socialinio draudimo įmokos. Pažymėtina, kad įtvirtinus keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies taisykles, pagal kurias išimtinė teisė būtų nustatyta tik vienam iš tėvų, galėtų pažeisti kito pensijų kaupime dalyvaujančio tėvo ar motinos teises. Be to, valstybinio socialinio draudimo įmokos (tiek pensijų, tiek kitų socialinio draudimo rūšių) nėra skaičiuojamos ir mokamos (didinamos ar mažinamos) priklausomai nuo asmens turimų vaikų skaičiaus, todėl įmokos į pensijų fondus taip pat negali būti siejamos su dalyvio vaikų skaičiumi, o juo labiau mokamos “už <...> vaiką”. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamoje dalyje siūloma nustatyti nuostata nedera su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr.
Nr. XIIIP-2232) siūloma įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata: „Kaupiamosios pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos“. Pritarti iš dalies. Nuostatos apie papildomas garantijas pensijų kaupimo sistemoje tėvams yra perkeltos iš šiuo metu galiojančio Pensijų sistemos reformos įstatymo. Šiomis nuostatomis nustatomas papildomas tėvų skatinimas, ne tik įtraukinat vaiko priežiūros laikotarpius į pensijų socialinio draudimo stažą, bet ir šiais laikotarpiais užtikrinant pensijų įmokų pervedimą į jų pensijų fondo sąskaitą. Siekiant pašalinti teisės aktų tarpusavio neatitikimą, Komitetas pritarė pasiūlymui patikslinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2,4,7,8,10,23,25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2232(2) keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį (žr. Komiteto išvadą dėl projekto XIIIP-2232(2). 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
pirmasis sakinys redaguotinas, nes jo turinys neaiškus. Nepritarti. 10 str. 5 dalis nustato, nuo kurio momento asmuo tampa kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviu, t.y. keisdamas pensijų kaupimo bendrovę. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nustatyta, kad “Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė.” Šias nuostatas siūlytina papildyti ir aiškiau nustatyti pensijų turto dalies, išreikštos pensijų fondo vienetais, paveldėjimo momentą ir paveldėtos pensijų turto dalies (fondo vienetų) perskaičiavimo (išraiškos, konvertavimo) į pinigus momentą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 5.3, 5.50 ir 5.67 straipsnių normas.
Taip pat neaišku, ar atliekant šioje straipsnio dalyje nurodytą perskaičiavimą būtų taikomos keičiamo įstatymo 31 straipsnio taisyklės dėl pensijų fondo vienetų konvertavimo į pinigines lėšas, ar kokios kitos taisyklės. Svarstytina, ar šios dalies ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų dėstyti kartu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies turinys nedera su straipsnio pavadinimu. Pritarti iš dalies. Pensijų fondo vienetų konvertavimo tvarką nustato Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 34 straipsnio 5 dalis: „5. Jeigu šiame ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais turi būti išmokamos ar pervedamos dalyvio sukauptos lėšos ar jų dalis, valdymo įmonė, gavusi atitinkamą dokumentą (ar įvykus numatytam juridiniam faktui), ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka arba perveda.“ Argumentai:
Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, siūloma analogiškai tikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį Pasiūlymas: ,,5. Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Lietuvos Respublikos įstatymų civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka arba perveda įpėdiniams“. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 23.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį siūlytina tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, pastebėtina, jog joje nustatyta tik dalyvio lėšomis mokamų pensijų įmokų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, apskaičiavimo ir pervedimo tvarka. Neaišku, kokia tvarka turės būti apskaičiuojama ir mokama kita, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta pensijų įmokos dalis, t.y. dalyvio ir/ar jo darbdavio papildomai mokama dalis. Antra, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, kad “Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir analizuojamo straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias pensijų įmokų apskaičiavimo ir/ar pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Trečia, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau galiojančiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenustatyta ir šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2232) nesiūloma nustatyti, kokia tvarka draudėjai apskaičiuoja ir perveda dalyvio lėšomis mokamas pensijų įmokas. Nurodytas įstatymas nustato atvejus, kai socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai ir šių įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą priskaitymo, išskaitymo ir mokėjimo tvarką. Šiame kontekste svarstytina, ar siekiant tinkamai atriboti viešosios teisės reguliuojamus socialinio draudimo teisinius santykius nuo privatinės teisės reguliuojamų teisinių santykių, visos teisės normos, reguliuojančios pensijų kaupimą, neturėtų būti nustatytos analizuojamame Pensijų kaupimo įstatymo projekte. Pritarti iš dalies. 12 str.
nustato bendrą visiems dalyviams taikomą pensijų įmokų surinkimo ir pervedimo pensijų fondams procedūrą. Kadangi ir šiuo metu pensijų įmokas kartu su socialinio draudimo įmokomis surenka ir perveda pensijų fondams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, siūloma šią funkciją ir toliau palikti šiai institucijai. Manytina, kad papildomų asmens ir (ar darbdavio) įmokų pervedimo tvarka nustatytina įgyvendinamajame teisės akte. Dėl antrojo ir trečiojo pastabos aspekto žr. argumentus dėl 18 LRS TD pastabos (pasiūlymas tikslinti 12 str. 1 d. formuluotę). Pensijų įmokas draudėjai deklaruoja ir perveda tokia pat tvarka ir terminais, kaip ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama įtvirtinti pensijų kaupimą kaip universalią, nuo socialinio draudimo sistemos neatsiejamą pensijų sistemos dalį, todėl į siūlymą šias sistemas atriboti, neatsižvelgtina. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
paskutinio sakinio nuostata taisytina, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato pensijų įmokų pervedimo tvarką pensijų fondams. Pensijų įmokų apskaičiavimas nėra šios dalies reguliavimo dalyku, jos apskaičiuojamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta analizuojamo straipsnio 1 dalyje. Pritarti. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
valdyba, remdamasi Sutarčių Dalyvių ir išmokų gavėjų registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis dalyvius, ir jų pasirinktus pensijų fondus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacija apie priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, už kiekvieną dalyvį perveda pensijų įmokas atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.
Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
tikslintina, nurodant subjektą, kuriam pervedamos pensijų įmokos. Kitu atveju būtų neaišku, ar tai yra subjektas, nurodytas analizuojamo straipsnio 1, ar nurodytas 2 dalyje. Pritarti. Pasiūlymas: Projekto 12 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,3. Pensijų įmokos pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos per
privalo pateikti VSDF įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas.“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nustatyti: “Pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis, privalomai draudžiamus valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos šių asmenų pasirinktų pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams pagal faktiškai šių asmenų sumokėtas pensijų įmokas.” Taigi keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kas nustato pensijų įmokų už savarankiškai dirbančius asmenis pervedimo pensijų fondams tvarką, tačiau nėra nurodytas subjektas, kuriam šie asmenys turi “faktiškai sumokėti” pensijų įmokas, ir kokia tvarka jos turi būti sumokėtos.
Jeigu turima omenyje, jog pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis bus draudėjų pervedamos VSDF valdybai, kaip tai nurodyta analizuojamo straipsnio 1 dalyje, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti savarankiškai dirbantys asmenys (ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą) socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai, o 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą) socialinio draudimo įmokas moka patys. Taigi neaišku, ar savarankiškai dirbančių asmenų, kurie socialinio draudimo įmokas moka patys, pensijų įmokų mokėjimo tvarkai turėtų būti taikoma analogiška tvarka, kaip jų socialinio draudimo įmokų mokėjimui, o jeigu taip, tai kas ir kokia tvarka išieškos nesumokėtas savarankiškai dirbančių asmenų – dalyvių pensijų įmokas, jeigu jie jų neperves VSDF valdybai. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti iš dalies. Žr. argumentus dėl 23 TD pastabos. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 12 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis, privalomai draudžiamus pensijų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos individualiajai pensijos daliai gauti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos šių asmenų pasirinktų pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams pagal faktiškai šių asmenų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas VSDF valdybai pervestas pensijų įmokas.“
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
dalyje vartojama formuluotė “priskaičiuojamos pensijų įmokos”, nors kitose šio straipsnio dalyse ir kituose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojama formuluotė “pensijų įmokos apskaičiuojamos”. Pritarti. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. VSDF valdyba, sudarydama Duomenų teikimo ir pensijų įmokų
sutartyje tarp pensijų kaupimo bendrovės ir VSDF valdybos nustatyto formato elektroninę dalyvių, kurių vardu priskaičiuojamos apskaičiuojamos pensijų įmokos, bylą, turi teisę likus ne daugiau kaip 4 darbo dienoms iki planuojamo pensijų įmokų pervedimo pensijų kaupimo bendrovėms sustabdyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir 8 10 straipsnio 2 4 dalyje numatytų pensijų kaupimo sutarčių nurodytų prašymų bei 30 straipsnyje numatytų pensijų išmokų sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, iki VSDF valdyba iš pensijų kaupimo bendrovių, tarpusavyje suderinta tvarka, gaus informaciją apie pensijų įmokų įskaitymą į dalyvio pensijų pensijos sąskaitą. Pensijų kaupimo sutartims Prašymams ir pensijų išmokų sutartims, kurios pagal šios dalies nuostatas negalėjo būti įregistruotos arba išregistruotos, įregistravimo ar išregistravimo terminai gali būti pratęsiami tiek darbo dienų, kiek buvo sustabdytas pensijų kaupimo prašymų ir pensijų išmokų sutarčių įregistravimas ar išregistravimas, bet ne daugiau kaip 4 darbo dienoms.“ 28.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
neatitinka jo turinio. Pagal siūlomas straipsnio nuostatas pensijų įmokų mokėjimo tvarka nustatoma tik šio straipsnio 1 dalyje, kitose straipsnio dalyse nustatoma pensijų įmokų pervedimo pensijų fondams tvarka ir terminai (2,3 ir 5 dalys), mirusio dalyvio įmokų perskaičiavimo taisyklė (6 dalis), VSDF valdybos veiklos sąnaudų kompensavimo tvarka (7 dalis), kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nurodytų prašymų ir sutarčių įregistravimo sustabdymo tvarka (8 dalis). Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,10 12 straipsnis. Pensijų įmokų mokėjimo apskaičiavimo ir pervedimo sąlygos ir bei terminai ir VSDF valdybos teisės administruojant pensijų įmokas“
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustatyti: “1. Dalyvis turi teisę laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, stabdyti pensijų įmokų pervedimą.” Neaišku, kodėl siūlomas maksimalus galimo įmokų mokėjimo sustabdymo terminas yra 12 mėnesių per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, kuris gali trukti ir 40 metų.
Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas siekiamam tikslui ir ar nebūtų tikslinga nustatyti ilgesnio galimo įmokų mokėjimo sustabdymo termino, atsižvelgiant į tai, kad gali būti objektyvios aplinkybės, kai dalyvis negalės sumokėti įmokų ir į tai, kad pensijų kaupimo sutarties nutraukti negalima, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį. Nepritarti. Pensijų kaupimas yra ilgalaikio investavimo produktas, t. y. jis turi trukti 25-30 metų, kad asmenys galėtų sukaupti pakankamas sumas. Norint pasiekti šį tikslą, pertraukų investavime turi būti kuo mažiau. Priešingu atveju, jei būtų nustatytas ilgesnis įmokų stabdymo laikotarpis, kaupimas savo senatvei kaip tik nepasiektų savo tikslo – sukaupti pakankamas sumas ateičiai. Siūlomas reguliavimas yra sistemos patrauklumui didinti skirtas elementas, numatantis trumpalaikes „atostogas“ nuo pensijų įmokų. Pažymėtina, kad pensijų įmokų mokėjimas siejamas tik su tais laikotarpiais, kai asmuo turi draudžiamųjų pajamų. Pagal keičiamo įstatymo 8 str. nuostatas, pensijų įmoka skaičiuojama nuo asmens draudžiamųjų pajamų, o įmokų pervedimą atlieka asmens draudėjas Taigi, esant objektyvioms aplinkybėms, kai dalyvis nedirbs, bus neįgalus, slaugys pagyvenusius ir (ar) neįgalius artimuosius ar pan., pensijų įmokos skaičiuojamos nebus. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 30.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad apie numatomą pensijų įmokų stabdymo pradžią ir stabdymo trukmę dalyvis informuoja pensijų kaupimo bendrovę, kuri apie tai informuoja VSDF valdybą, o šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti:
“Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikino pensijų įmokų stabdymo
laikotarpiui, pensijų įmokų pervedimas atnaujinamas automatiškai, be papildomo dalyvio prašymo.” Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnį, pensijų įmokas VSDF valdybai perveda draudėjai, o VSDF valdyba – pensijų fondams, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka informuos draudėjus apie numatomą pensijų įmokų stabdymo pradžią ir stabdymo trukmę bei laikino įmokų stabdymo laikotarpio pabaigą, kad jie galėtų pensijų įmokų pervedimą atnaujinti “automatiškai”. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Gavusi dalyvio prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą, pensijų kaupimo bendrovė elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikia VSDF valdybai informaciją apie dalyvio prašymą laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą. VSDF valdyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja duomenis apie dalyvio laikiną pensijų įmokų stabdymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio duomens įregistravimo informuoja dalyvio draudėją ar patį dalyvį, jei jis yra savarankiškai dirbantis asmuo, apie pensijų įmokų stabdymo faktą, laikotarpį ir datą, nuo kurios įmokų skaičiavimas turi būti atnaujintas.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04 14, 16,172
nuostatas siūlytina dėstyti atitinkamai šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodos į šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nes ji yra blanketinio pobūdžio ir nevisiškai tiksli (investavimo strategija reguliuojama ne tik šioje dalyje). Taip pat tikslintina formuluotė “Pensijų fondo veiklos laikotarpiu pensijų fondo turto sudėtis tolygiai kinta <...>”, joje reikėtų nustatyti subjektus, kuriems siūloma nustatyti pareigą tolygiai keisti pensijų fondo turto sudėtį ir kokias priemones jie gali ar turi taikyti šiems tikslams pasiekti. Pritarti iš dalies. Pasiūlymai:
įstatymo 14 straipsnio buvusios 4 ir 5 dalys išbrauktos;
2Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Tikslinės grupės pensijų fondo investavimo strategija tvirtinama visam fondo veiklos laikotarpiui fondo steigimo metu atsižvelgiant į priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus tikslinės grupės pensijų fondų investavimo strategijai, jos aprašymo formai, investicijų portfelio atitikties pasirinktai investavimo strategijai vertinimo būdui bei kontrolei. Pensijų fondo veiklos laikotarpiu pensijų fondo turto sudėtis tolygiai kinta mažinant pensijų fondo prisiimamą investavimo riziką ir didinant mažiau rizikingų turto klasių dalį atitinkamo pensijų fondo investicijų portfelyje.“;
33 pastabą ir jį išdėstyti taip:
investavimo strategija
strategija grindžiama investavimu į mažiausios rizikos turto klasių finansines priemones ir kitą turtą, kuris galėtų apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos. Turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo strategija patvirtinama fondo steigimo metu atsižvelgiant į priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus. 2.
portfelis sudaromas ir valdomas siekiant apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos, kartu, kiek įmanoma labiau ribojant dalyviui tenkančią investavimo riziką. Į turto išsaugojimo pensijų fondą kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami senatvės pensijos amžių sukakę tikslinės grupės pensijų fondo dalyviai, kurie per 1 mėnesį nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nesudaro pensijų išmokos sutarties, taip pat mirusių dalyvių pensijų turtas, kol jis nėra paveldėtas. Dalyvių ir jiems priklausančio pensijų turto perkėlimas vykdomas penktą darbo dieną nuo šioje dalyje numatyto 1 mėnesio termino pabaigos. Mirusių dalyvių pensijų turto, kol jis nėra paveldėtas, perkėlimas vykdomas penktą darbo dieną po informacijos apie dalyvių mirtį gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos. Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio perkėlimo į turto išsaugojimo pensijų fondą privalo apie tai pranešti dalyviui priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse numatytu būdu.“
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04 15,165
nuostatos nėra 16 straipsnio reguliavimo dalyku, todėl perkeltinos į kitą keičiamo įstatymo straipsnį. Pritarti. Pasiūlymai: 1.Keičiamo įstatymo 15 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi: ,,5. Įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo finansinių priemonių portfeliui 24 mėnesius nuo pirmosios pensijų įmokos į pensijų fondą gavimo dienos netaikomi šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyti reikalavimai turto diversifikavimui, išskyrus, kai įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo turtas viršija 100 000 eurų.“;
2Keičiamo įstatymo 16 straipsnio buvusi 3 dalis išbraukta. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 N 33.
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra 17 straipsnio reguliavimo dalyku, todėl perkeltinos į kitą keičiamo įstatymo straipsnį. Pritarti. Pasiūlymas: 15 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi: ,,4. Tikslinės grupės pensijų fondas veikia tol, kol visi jo dalyviai sulaukia senatvės pensijos amžiaus ir kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami į turto išsaugojimo pensijų fondą. Turto išsaugojimo pensijų fondo veiklos trukmė yra neribota.“ Kartu žr. pasiūlymą prie 31 TD (atsisakyta 17 str. buvusios 2 d. nuostatos). 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuorodos “šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu” siūlytina įrašyti “dėl dalyvio mirties”. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
siūlytina tiksliau apibrėžti terminą – atsisakyti žodelio „nuo“ arba nurodyti ne tik termino pradžios metus, bet ir mėnesį bei dieną, antraip termino pradžia gali būti įvairiai interpretuojama. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 4 punkto formuluotė tikslintina, nes neaišku apie kokį atvejį čia kalbama. Neaišku, ar turima omenyje, kad visais atvejais iš turto išsaugojimo pensijų fondo dalyvio atskaitymai bendrovei per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 0,2 procento dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, ar kokie nors kiti atvejai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojama 3 dalis turi du trečius punktus, todėl punktų numeracija tikslintina. Pritarti. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,3.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus iki 2013 m. sausio 1 d. gali sudaryti ne daugiau kaip: 1 procentą dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, nuo 2013 m. sausio 1 d. – ne daugiau kaip 0,65 procento konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne daugiau kaip 1 procentą kitokiame pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės. Atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų iki 2013 metų sudaro ne daugiau kaip 10 procentų, 2013 metais sudaro ne daugiau kaip 2 procentus ir kiekvienais metais mažinami po 0,5 procentinio punkto, iki pasieks 0 procentų. 1) nuo 2019 m. sausio 1 d. – 0,8 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
2) nuo 2020 m. sausio 1 d. – 0,65 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
3) nuo 2021 m. sausio 1 d. – 0,5 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
4) 0,4 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, kai pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė sudaro 2,5 mlrd. Eur arba daugiau;
5) turto išsaugojimo pensijų fonde - 0,2 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.“
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad draudimo ir valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto procedūras reguliuoja ne tik joje nurodyti įstatymai, bet ir Įmonių bankroto įstatymas bei keičiamas įstatymas. Be to, neaiškus analizuojamoje dalyje nurodytų įstatymų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo nuostatomis.
Pavyzdžiui, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta: “Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas likviduoti valdymo įmonę gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu ji teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, priežiūros institucijos nustatyta tvarka yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba jeigu ji dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę priežiūros institucijos leidimu ir jos nustatyta tvarka yra panaikinusi visus pensijų fondus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.” Tuo tarpu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: “Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę pradėti savanorišką likvidavimo procedūrą (išskyrus atitinkamų sprendimų priėmimą) tik perdavusi pensijų fondų valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei.” Šiame kontekste pastebėtina, kad kita pensijų kaupimo bendrovė gali būti ir draudimo įmonė. Taigi tų pačių santykių teisinis reguliavimas nurodytuose įstatymuose akivaizdžiai skirtingas. Pritarti iš dalies. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Draudimo įstatymu. Valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu. Pensijų kaupimo bendrovių bankroto procedūroms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas, Draudimo įstatymas arba Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas nenustato kitaip.“ Nepritarti pastabai dėl neaiškaus analizuojamoje dalyje nurodytų įstatymų nuostatų santykio su keičiamo įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
įstatymas nenustato kitaip.
Remiantis minėtu įstatymo straipsniu, pensijų kaupimo bendrovių likvidavimo procesui bus taikoma keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, o ne atitinkamos Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ar Draudimo įstatymų nuostatos. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyti, kad pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo atitinkami straipsniai ir skirsniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime apsvarstytas ir 2018 m. birželio 15 d. turėtų įsigalioti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1903(2), kuriame savo esme analogiškoje Pensijų kaupimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje teikiamos nuorodos į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo atitinkamas normas nevisiškai sutampa su nurodytomis keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, todėl, esant reikalui, jos turėtų būti tikslinamos. Be to, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo penktasis skirsnis, įskaitant jo 49 straipsnį, kuris reguliuoja investavimą į kolektyvinio investavimo subjektus. Pastebėtina, kad investavimo į kolektyvinio investavimo subjektus ypatumus reguliuoja keičiamo įstatymo 21 straipsnis ir šis reguliavimas skiriasi nuo įtvirtinto Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 49 straipsnyje.
Neaiškus nurodytų teisės normų tarpusavio santykis. Pritarti. Patikslinta projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis (šioje dalyje įrašytas naujas paskutinis sakinys). 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
galimybės nutraukti pensijų kaupimo, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio
teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo gali dėl objektyvių priežasčių netekti draudžiamųjų pajamų ar tos pajamos ženkliai sumažėti anksčiau nei sukanka senatvės pensijos amžių, pvz., nustatytas sunkus neįgalumo lygis, susirgo sunkia nepagydoma liga ir pan., todėl nebegalės mokėti pensijų įmokų, tačiau įstatymas nenumato jokių išimčių tokių asmenų atžvilgiu. Svarstytina, ar ši imperatyvi norma pagrįsta, ypač įvertinant tai, kad asmuo kaupia asmenines lėšas. Nepritarti. Žr,. argumentus dėl 29 TD pastabos. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
formuluotę “Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams <...> reikėtų tikslinti, nes jos turinys gali būti įvairiai interpretuojamas, neaišku, ar ši nuostata yra imperatyvi, ar tik nustato teisę rinktis iš sąraše pateiktų pensijų išmokų rūšių. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalis tikslintina bendrinės kalbos požiūriu. Pritarti iš dalies. Nepritarti 1 pastabos daliai, nes 1 str. 2 dalis aiškiai ir tiesiogiai susieja dalyviui mokėtiną išmoką su sukaupto pensijų turto dydžiu. 1 dalies įgyvendinimą nustato 29 straipsnio 4-7 dalys. Atsižvelgiant į 2 pastabos dalį, Pasiūlymas:
dalį išdėstyti taip: „7.
Asmuo įgijęs teisę į vienkartinę ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis įgijimas, gali vietoj vienkartinės ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą.“
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
teikiamos nuorodos į šio įstatymo 29 straipsnio atitinkamas dalis tikslintinos ir derintinos tarpusavyje, nes nustato tą pačią taisyklę. Pritarti. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: ,,6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos, išskyrus atvejį, kai po pensijų išmokos sutarties sudarymo dalyvio vardu pervedamos pensijų įmokos už laikotarpius, buvusius iki sutarties sudarymo. Paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir į pensijų fondo, kuriame dalyvis kaupė pensijų įmokas iki pensijų išmokos sutarties sudarymo, sąskaitą pervedamos pensijų įmokos, yra kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu vienkartinė pensijų išmoka jau išmokėta) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). Tokiais atvejais pensijų išmokų rūšis nesikeičia.“
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
žodžio „Sudarius“ siūlytina įrašyti žodį „periodinę“, nes šiame straipsnyje apibrėžiamas periodinio pensijų išmokų mokėjimas. Pritarti. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 42.
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią „Dalyvis pateikia pensijų anuiteto mokėtojui duomenis, reikalingus pensijų anuiteto rūšiai pasirinkti ir pensijų anuiteto dydžiui apskaičiuoti“ svarstytina. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų anuiteto mokėtoju yra vienintelis subjektas VSDF valdyba, kuri ir tvarko dalyvių registrą. Nepritarti. VSDF valdyba neturi duomenų apie dalyvio sukaupto pensijų turto dydį. Šį duomenį asmuo privalo pateikti pats. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nurodyta 30 dienų terminą siūlytina apibrėžti kalendorinėmis dienomis, nes įstatymo projekte terminai apibrėžti darbo arba kalendorinėmis dienomis. Pritarti. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Pensijų anuiteto mokėtojas per 3 darbo dienas nuo informacijos apie dalyvio ketinimą įsigyti pensijų anuitetą gavimo dienos dalyvio nurodytu būdu ir adresu pateikia pasiūlymą dėl dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydžio pagal kiekvieną pensijų anuiteto rūšį, taip pat nurodo datą, iki kurios pasiūlymas galioja. Pasiūlymo galiojimo terminas yra
dalyviams, ketinantiems įsigyti pensijų anuitetą, turinį, formą ir jų pateikimo sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Dalyvis, gavęs šiame straipsnyje nurodytą pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymą, turi pasirinkti pensijų anuiteto rūšį ir iki pasiūlymo galiojimo laikotarpio pabaigos kreiptis į jį dėl pensijų anuiteto sutarties sudarymo.“
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nuorodos į šio straipsnio 3 dalį siūlytina atsisakyti, arba tikslinti, atsižvelgiant, kad pasiūlymo terminas numatytas ir 2 dalyje. Pritarti. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 45.
Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog draudėjų atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, tobulintinos. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnis nustato atsakomybę draudėjams už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Siūlytume nuostatą dėl atsakomybės formuluoti taip: „Draudėjų atsakomybei už ne laiku ir neteisėtai sumažintų pensijų įmokų pervedimą VSDF valdybai mutatis mutandis taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis nustato VSDF teisę duoti nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos. Tuo tarpu VSDF valdybos teisė duoti atitinkamą nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nėra siūloma nustatyti. Taigi nesumokėtas pensijų įmokas VSDF valdyba turės išieškoti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedas
įrašytinas praleistas žodis „įmokos“. Pritarti. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluočių „nuo šio įstatymo įsigaliojimo“, „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina nurodyti konkrečias datas, nes įstatyme numatytos kelios jo normų įsigaliojimo datos. Pritarti. Pasiūlymai: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2, 3 (buvusią 4), 5(buvusią 6), 9 (buvusią 10) dalis ir jas išdėstyti taip: ,,2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ ,,3.Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. moka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jei už asmenis, tapusiais pensijų fondo dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., į pensijos sąskaitą buvo pervedama tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, nuo 2019 m. sausio 1 d. jiems taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos.“ ,,5. Pensijų kaupimo bendrovė iki 2018 m. gruodžio
pensijų fondus šioms tikslinėms pensijų fondo dalyvių grupėms:
1) 1954 – 1960 gimimo metų dalyvių;
2) 1961 – 1967 gimimo metų dalyvių;
3) 1968 – 1974 gimimo metų dalyvių;
4) 1975 – 1981 gimimo metų dalyvių;
5) 1982 – 1988 gimimo metų dalyvių;
6) 1989 – 1995 gimimo metų dalyvių;
7) 1996 – 2002 gimimo metų dalyvių.“ ,,9. Pensijų fondų dalyviai, gimę iki 1954 metų sausio 1 d., ir iki 2019 m. kovo 31 d. nesudarę pensijų išmokos sutarties, ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 30 d. kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą turto išsaugojimo pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto.“
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
į keičiamo įstatymo 8 straipsnį reikėtų tikslinti ir nurodyti jo dalį arba straipsnyje nustatytą taisyklę, nes antraip įmokos dydis gali būti įvairiai interpretuojamas. Nepritarti. Kadangi pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnį dalyviai galės rinktis, ar iš karto pradėti mokėti viso dydžio, t.y.
3 proc. įmoką, ar pradėti mokėti kasmet didėjančią įmoką nuo 1,8 proc., o tos taisyklės yra išdėstytos skirtingose 8 straipsnio dalyse, manytina, kad Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiama nuoroda teisiniu požiūriu yra aiški ir apima visus dalyvio galimus pasirinkimus. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nustatyti, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. kovo
dalyvavimą pensijų kaupime. Prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas. Taip pat nustatyta, kad jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Aptariamas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme yra nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijos mažinimas dėl dalyvavimo pensijų kaupime ir vadovaujantis šiuo reguliavimu yra paskirtos sumažintos pensijos, todėl tai pačiai asmenų grupei (asmenims, neturintiems teisės grąžinti iš VSDF biudžeto už dalyvį pervestų pensijų įmokų sumų, nes su jais jau sudarytos kaupimo pensijų išmokų sutartys) būtų nustatytos skirtingos teisinės pasekmės dėl jų dalyvavimo pensijų kaupime, nors jų bendra socialinio draudimo pensijų ir kaupimo pensijų išmokų suma galimai yra mažesnė už socialinio draudimo pensiją, apskaičiuotą su sąlyga, kad jie nedalyvavo pensijų kaupime. Pagal kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2252) 3 straipsnio 2 dalį, iki 2018 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupime dalyvavusiems ir pensijos išmokos sutarties nesudariusiems ar išmokos iš pensijų kaupimo bendrovės negavusiems ir analizuojamo projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nutraukusiems pensijų kaupimą asmenims būtų perskaičiuotos iki 2018 m. gruodžio 31 d. paskirtos socialinio draudimo senatvės ir išankstinės senatvės pensijos nuo socialinio draudimo senatvės ir išankstinės senatvės pensijų skyrimo datų, nebetaikant pensijų kaupimo dalyviams nustatyto šių pensijų dydžio mažinimo. t.y. galiojantis teisinis reguliavimas būtų pakeistas ir taikomas atgal pažeidžiant lex retro non agit principą.
Be to, perskaičiuota nesumažinta socialinio draudimo senatvės ir išankstinė senatvės pensija būtų pradėta mokėti ne tik į ateitį, t. y. po to, kai kaupiamųjų pensijų įmokos būtų įskaitytos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, bet ir už praėjusį laiką, nes VSDF valdybai nustatyta pareiga perskaičiuoti pensijas ir už praėjusį laiką ir nepriemokas išmokėti ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas gali būti pagrindu pensijų dalyviams, kurie pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas neatsisakytų dalyvavimo pensijų kaupime, ateityje reikšti reikalavimus dėl socialinio draudimo pensijų nemažinimo. Be to, svarstytina, ar dalyvio nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl sutartimi prisiimtos asmeninės rizikos, gali būti kompensuojami viešaisiais finansais, todėl aptariamas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl jo atitikties konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo principams. Pritarti iš dalies. Argumentas dėl nepritarimo:
Dėl asmenų lygiateisiškumo - atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, kurie jau sudarę išmokų sutartis ir įsigiję atitinkamus produktus iš II pensijų pakopos nėra lygiavertėje padėtyje su tais, kurie tos teisės dar neįgyvendino.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Pensijų kaupimo įstatyme nėra nustatyta prievolė asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių ir gaunančiam socialinio draudimo senatvės pensiją kreiptis dėl išmokos sutarties sudarymo. Jei tokia prievolė būtų nustatyta ir asmuo neturėtų galimybės nukelti išmokos sutarties sudarymo, tokiu atveju galimai būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, kuomet lėšų grąžinimas numatytas tik tiems, kas išmokų sutarties keičiantis įstatymams dar nebūtų spėję sudaryti. Tačiau šiuo metu sudaryti išmokos sutartį, ar ne, t.y. savo teises pensijų kaupimo sistemoje įgyvendinti pilna apimtimi ar ne yra visiška asmens pasirinkimo laisvė. Todėl jei asmuo pasirinko tokios sutarties nesudaryti, tačiau nori lėšas grąžinti – tokia galimybė sudaroma. Jei asmuo savo teises pilnai įgyvendino abiejose sistemose, t.y. ir gauna socialinio draudimo senatvės pensiją, ir išmoką iš II pensijų kaupimo pakopos, neaišku, kokiu pagrindu galėtų būti grindžiama jo reikalavimo grąžinti lėšas, kurios jam yra išmokėtos kitu pavidalu, į socialinio draudimo sistemą;
2) Pažymėtina, kad įstatymas nenumato nei prievolės likti pensijų kaupime, nei prievolės grąžinti lėšas į VSDF biudžetą. Tai paliekama laisvam asmens apsisprendimui. Todėl neaišku, kodėl asmeniui, kuris pats pasirinks toliau dalyvauti pensijų kaupime turėtų išlikti reikalavimo teisė vėliau grąžinti lėšas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirinkimo galimybė nuo 2019 m. grąžinti lėšas į VSDF biudžetą siejama su tuo, kad nuo 2019 m. iš šio biudžeto į pensijų fondus siūloma iš viso lėšų nebepervesti. Taigi reikalavimo grąžinti lėšas teisė gali būti siejama tik su atitinkamo naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimu ir taisyklių keitimu.
Asmeniui sutikus su naujomis taisyklėmis, jo reikalavimo teisė grąžinti lėšas nebebūtų pagrįsta;
3) visi įstatymų pakeitimai bei pagerinimai, kuriais nustatomos geresnės sąlygos tik daliai visuomenės yra apmokami viešaisiais finansais. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepateikiamas pagrindimas, kodėl pastaboje preziumuojama, kad pensijų kaupimo dalyviai patiria tik nuostolius. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad reguliavimas, kuomet tam tikroms kategorijoms nustatomas palankesnis reguliavimas ir jis apmokamas viešaisiais finansais, egzistuoja ir galiojančiuose teisės aktuose. Antai, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato: „Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos.“ Iš cituojamos normos aišku, kad nepaisant fakto, kad tam tikros grupės tam tikrais laikotarpiais naudojosi lengvatomis ir mokėjo mažesnes įmokas už kitus apdraustuosius, už šiuos laikotarpius jie įgyja tokias pat pensines teises kaip ir tie, kurie mokėjo viso tarifo socialinio draudimo įmokas. Pritarti ir patikslinti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2252) 3 straipsnį (išbraukiant šio straipsnio antrąją dalį). 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
42 punktas
nustatyta, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. kovo 1 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą.
Tokiu atveju, pagal šios dalies 2 punktą, prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Reguliavimas svarstytinas, nes norma suformuluota kaip imperatyvi taisyklė, todėl būtų taikoma ir tuo atveju, kai dalyvis atnaujina dalyvavimą pensijų kaupime. Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, išskyrus atvejį, kai dalyvavimas pensijų kaupime atnaujinamas šiam punkte nustatyta tvarka. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo
automatinio įtraukimo procedūra. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.
Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
reikėtų nustatyti ankstesnę, nei „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ datą (arba jos atsisakyti), kad galėtų būti tinkamai įgyvendintos šio straipsnio 7 dalies nuostatos. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento 47 pastabos (dėl projekto 2 str. 5 dalies pakeitimo). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorė S. Mikulionienė, 2018-05-10 Nr. G-2018-4965
Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) mokslininkai š. m. balandžio 25 d. - gegužės
savo pastabas bei komentarus.
mokslininkai pritaria ir palaiko Vyriausybės pastangas tobulinti egzistuojančią mokesčių sistemą, siekiant didinti jos administravimo efektyvumą, mokesčių surenkamumą (aukštesnį BVP perskirstymą), teisingumą (tarp skirtingų pajamų grupių) bei progresyvumą (mažiau apkraunant nepasiturinčius gyventojų sluoksnius). 2) Pritariame būtinumui skatinti didesnį gyventojų taupymą dėl augančio gyventojų senėjimo bei suprantame poreikį mažinti darbo jėgos kaštus, siekiant didesnio Lietuvos darbo rinkos patrauklumo ir gaminamos produkcijos bei paslaugų konkurencingumo. 3) Atkreipiame dėmesį, kad darbingo amžiaus gyventojų dalis nuo 2018 iki 2030 m. sumažės nuo 1,84 mln. iki 1,40 mln. Vyresnio amžiaus gyventojų padidės atitinkamai nuo 0,55 mln. iki 0,64 mln., nepaisant to, kad bendras absoliutus gyventojų skaičius sparčiai mažės. Taigi per ateinančius 13 metų Lietuvos visuomenėje vyks spartūs demografinio senėjimo procesai. Gyventojų iki
absoliutus gyventojų skaičius šioje amžiaus grupėje mažės. Iki 2018 metų Lietuvoje vyko spartūs gyventojų struktūros pokyčiai, tačiau darbingo amžiaus gyventojų dalis bendroje gyventojų struktūroje išliko gana stabili. Antrojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje prasidėjęs darbingo amžiaus gyventojų dalies mažėjimas yra beprecedentis nuo XX a. vidurio. Todėl priimant sprendimus dėl Lietuvos mokestinės sistemos pokyčių, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos demografinius iššūkius, laukiančius mūsų artimiausiais dešimtmečiais, ypač užtikrinant senatvės pensijų tvarų finansavimą.
4) Mažėjant bendram darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, atitinkamai mažės užimtųjų skaičius ir tikėtina, jog dėl demografinio veiksnio poveikio socialinio draudimo įmokas mokančių darbuotojų skaičius turėtų sumažėti apie 300 tūkst. Žinoma, kad demografinio veiksnio poveikis galėtų būti sušvelnintas ekonominio pakilimo dėka. Tačiau galimybes didinti užimtumą dėl kvalifikuotų darbuotojų sotokos ir galimos ekonominės raidos sulėtėjimo yra tikrai komplikuotos ir dideliu mastu jau yra išsemtos. Antai užimtųjų skaičius sumažėjo jau 2017 m. pabaigoje (palyginti su 2016 m.) beveik 7 tūkst. 2016 2017 2020 2025 2030 15-64 gyventojų skaičius (tūkst.) 1916 1875 1818 1695 1446 Bendras užimtųjų skaičius (tūkst.) 1361,4 1354,8 1313 1224 1044 Bendro užimtųjų ir 15-64 metų gyventojų (proc.)* 71,10 72,226 72,2 72,2 72,2 Asmenys apdrausti visomis socialinio draudimo rūšimis 1318,6 1330,5 1290 1203 1026 Apdraustų-jų ir 15-64 metų gyventojų santykis (proc.) 68,8 70,96 70,96 70,96 70,96 2 pav. Užimtųjų ir apdraustųjų darbuotojų skaičiaus prognozės Lietuvoje {dėl demografinio veiksnio įtakos, remiantis gyventojų skaičiaus prognozės įverčiais¹)
5) Galima daryti prielaidą, kad sparti Lietuvos ekonomikos plėtra didins Lietuvos darbo rinkos patrauklumą ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, suaktyvės reemigracija bei trečiųjų šalių piliečių imigracija į Lietuvą. Potencialiai tai gali sumažinti užimtumo mažėjimo tempus, tačiau proceso nesustabdys. Preliminariais vertinimais, jau 2020 metais dėl apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis sumažėjimo apie 30 tūkst. VSDF praras apie 70 mln. EUR pajamų. Tokioje situacijoje, jeigu dar VSDF pajamos sumažės dėl įmokų „lubų“ (apie 22 mln.
EUR) bei įmokų tarifo mažinimo, yra pavojus, kad stipriai bus pažeistas senatvės pensijų ir kitų draudiminių išmokų mokėjimo balansas, ypač laikotarpyje nuo 2027 iki 2041 metų (kai prasidės pensinio amžiaus gyventojų mažėjimo tendenciją). 6) Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją bei demografinių procesų Lietuvoje tendencijas, siūlome:
a) darbdavio įmoką pensijų socialiniam draudimui mažinti ne daugiau 5 proc.;
b) bendrą socialinio draudimo įmokų tarifą (VSD+PSD) mažinti ne daugiau 7 proc. (pvz. iki 32 proc.);
c) socialinio draudimo įmokų
„lubas“ nustatyti tokio dydžio, kad kiekvienais metais VSDF pajamų praradimas
dėl šios priemonės būtų ne didesnis nei 10 mln. EUR, numatant galimybę sustabdyti šią priemonę, susidarius didesniam VSDF deficitui;
d) skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti pensijų kaupimo fonduose, įpareigojant fondus kiekvienai metais informuoti kaupiančius gyventojus apie jų sukauptas lėšas ir jų įtaką ateities vartojimui;
e) aktyviau mažinti pajamų nelygybę ir labiau apmokestinti aukštas pajamas, o ypač aukštas pajamas iš kapitalo;
f) Lietuvos investicinio patrauklumo didinimui, numatyti 2 metų pajamų mokesčių lengvatas naujiems investuotojams (t.t. socialinio draudimo lengvatas naujai įsteigtoms darbo vietoms). Atsižvelgti. 2. Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė R. Dvaržeckytė, 2018-05-30 Nr. g-2018-5668
Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinės konferencijos delegatai konstatuoja, kad Vyriausybės siūloma mokesčių ir pensijų reforma yra neišanalizuota su visais socialiniais partneriais.
Įžvelgiame, kad ji bus naudinga tik verslui, o ne Lietuvos piliečiams, nes reforma nepasieks pagrindinio tikslo bei:
socialinį dialogą įtraukiant į pasiūlytos reformos analizę visus socialinius partnerius - tiek darbuotojų ir darbdavių, ir tik radus bendrus sutarimus ir kompromisus tvirtinti pokyčius lemiančius įstatyminius aktus;
visus reikalavimus pateiktus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos VI suvažiavimo 2018 m. gegužės 11 d. kreipimesi į LR Seimo narius ir Vyriausybę „Dėl LR Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektų“. Atsižvelgti. 3. Lietuvos pensijų ir investicinių fondų asociacijos prezidentas Š. Ruzgys, 2018-05-30 Nr. g-2018-5669 * Dėl LR Seime suformuotos darbo grupės Vyriausybės pateikto reformų plano vertinimui ir siūlymų teikimui Lietuvos pensijų ir investicinių fondų asociacijai (LIPFA) didelį nerimą kelią Vyriausybės LR Seimui (toliau - Seimui) pateikti pensijų reformos planai ir jų pagrindu siūlomi keisti teisės aktai, tiek dėl inicijuojamų pakeitimų turinio, apimties, tiek įgyvendinimo tempo, neatliekamų rimtų ekonominių ir teisinių vertinimų, vengiant diskusijos su viešaisiais partneriais.
Pensijų reformos svarstymams persikėlus iš Vyriausybės į Seimą, nerimą kėlę aspektai tik stiprėja. Susirūpinimą kelią Seimo darbo grupės, kuri analizuos Vyriausybės patvirtintą pensijų reformos planą bei teiks frakcijoms išvadą bei siūlymus, kaip patobulinti Vyriausybės numatytas permainas, sudėtis. Mūsų nuomone, šiuo metu darbo grupėn skirti Seimo nariai ir ekspertai nepajėgs užtikrinti pakankamai plačios diskusijos, kaip rekomenduoja Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Suprantant, kad tokios reformos turės ypatingai didelės svarbos ateinančiais dešimtmečiais iš esmės visiems Lietuvos piliečiams, ir siekiant užtikrinti, kad atliekamas vertinimas būtų objektyvesnis ir platesnis, darbo grupę praplėsti siūlytume ir šių sričių profesionalais:
siūlymas kelia abejonių dėl galimai kylančių prieštaravimų 2012 m. birželio 29 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimui;
siūlymai neigiamai gali paveikti ne tik pensijų fondų, bei gyvybės draudimo atstovų veiklą, bet ir visą Lietuvos finansų sektorių (smulkaus ir vidutinio verslo, infrastruktūrinių ir atsinaujinančios energetikos projektų, finansavimą ir kt.);
įtakos daugiau, kaip 1,2 mln. dabar pensijų fonduose kaupiančių žmonių; Siūlome naujai suformuotai darbo grupei į darbotvarkę įtraukti šiuos klausimus: 1.
Atlikti ekonominį ir teisinį siūlomų pokyčių vertinimą. Šioje vietoje norime pacituoti 2018 m. gegužės mėn. 9 d. Teisingumo misterijos pateiktą raštą DĖL IŠVADOS ĮSTATYMŲ PROJEKTAMS: „Primintina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarime suformuluota oficialiosios konstitucinės senatvės pensijoms būtinų lėšų kaupimo ir jų mažinimo doktrinos nuostata (kuri tam tikra apimtimi įgyvendinta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nuo 2020 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis yra 3,5 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos): „asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos; jeigu įstatymų leidėjas, esant būtinumui (pavyzdžiui, kilus ekonomikos krizei), nusprendžia sumažinti iš dirbančių asmenų pajamų surenkamų lėšų dalį, pervedamą į specialius pensijų fondus ir skirtą būsimoms senatvės pensijoms kaupti, jis ne tik negali paneigti tokios kaupiamosios pensijos esmės, bet ir turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo, atsižvelgdamas inter alia į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą; gali būti pasirenkami įvairūs tokio kompensavimo būdai“. Manytume, turėtų būti svarstomos (nustatomos) ekonominio pagrįstumo nustatymo formulės, algoritmai, kuriomis remiantis asmeniui (asmenų grupėms) būtų pasiūlomi proporcingi alternatyvūs sprendimai. Pastebime, kad aiškinamajame rašte remiamasi prielaidomis, spėjimais, bet ne konkrečiais skaičiavimais, vertinimais.
Pati valstybė, pertvarkydama ir keisdama pensijų kaupimo sistemą, mažindama lėšų dalį, pervedamą į specialiuosius pensijų fondus, sudaro prielaidas paneigti pačią kaupiamosios pensijos esmę.“
rekomendacijas, kaip turėtų būti vystomos finansų inžinerijos, rizikos kapitalo ir kitos finansų rinkų priemonės (kaip pvz. valstybinių įmonių akcijų spartesnis listingavimas vertybinių popierių biržoje). Tokiu būdų būtų sudarytos sąlygos, didinti pensijų fondų dalyvių lėšų dalį investuotą į Lietuvos ekonomiką. Tai bus ypač aktualu po 2020 m. kuomet baigsis ES 2014-2020 m. finansavimo laikotarpis. 3. Įvertinti išmokų fazės pertvarkymo teisinį ir ekonominį pagrįstumą, kuomet pensijų fondų dalyviai privalės įsigyti Sodros teikiamą anuiteto paslaugą. Svarbu įvertinti, tiek konkurencingumo aspektus, tiek atsižvelgiant į tai, jog antros pakopos pensijų sistemoje dalyvis pats spręs ar dalyvauti kaupimo sistemoje ir dalyvavimas didžiąją dalimi bus finansuojamas paties dalyvio lėšomis siūlome įvertinti ar negalėjimas pasirinkti anuiteto paslaugos teikėjo neprieštaraus esamų sistemos dalyvių teistiems lūkesčiams pasirinkimo teisę turėti. Planuojant esamos pensijų sistemos reformą privalu atsižvelgti į reformuojamos sistemos jautrumą ir masiškumą, todėl darbo grupėje kviečiame užtikrinti šiuos veikimo principus:
suinteresuotų grupių informavimą, apie vykstantį vertinimo procesą bei dalintis darbinių susitikimų protokolais, siūlymais;
siūlymų vertinimui pasitelkti ne tik vietos ekspertų, bet ir tarptautinių organizacijų (EBPO, TVF ir kt.) rekomendacijas;
teiktus siūlymus, užtikrinti platų įvairių, susijusių grupių įsitraukimą į vertinimus ir diskusijas. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Pateikti siūlymai dėl darbo grupės sudėties praplėtimo ir darbo grupėje siūlomų svarstyti klausimų. 4. Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai“ pirmininko pav. J. Timas, LPS Vilniaus m. ,,Bočiai“ bendrijos pirmininkė V. Tūrienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė G. Makaravičienė, Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė, Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas J. K. Burdulis, Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos prezidentas P. Butkus, VšĮ ,,Karių teisių gynimo centras“ gen. Direktorius L. Jakas, 2018-06-05 Nr. g-2018-4693
Mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, su didele viltimi laukėme ilgai Vyriausybės žadėto mokesčių sistemos reformos paketo. Deja, esame stipriai nusivylę, nes pamatėme, kad skelbiamas mokesčių naštos mažinimas darbo pajamas gaunantiems gyventojams vyks mūsų senjorų sąskaita. Iš tikrųjų, Vyriausybė tarp kitų savo reformos siūlymų siūlo 2 procentiniais punktais – iki 18,5 - mažinti Sodros įmokos tarifą, taip net dešimtadaliu sumenkindama jos pajamas (nes perskaičiuotas tarifas turėtų būti 20,5 proc.). Atitinkamai ribojamos galimybės užtikrinti vis dar trapų Sodros finansinį stabilumą ir reikšmingiau didinti pensijas ateityje. Tai ir toliau de facto užtikrina II pakopos pensijų fondų finansavimą Sodros lėšomis – šį kartą ne pervedimais iš Sodros, kurie niekuomet nebuvo pagrįsti, bet nukreipiant sumažintas Sodros pajamas į tuos pačius fondus, t.y. kompensuojant būsimo gyventojų savanoriško kaupimo dalį, kurią Sodra dabar būtent ir moka. Įgyvendinus tokį sprendimą, Sodros būklė dar labiau pablogėtų nei yra šiuo metu, nes dalis žmonių, kurie nedalyvauja II-oje pakopoje ir į jų sąskaitas nėra pervedamos įmokos iš Sodros, gautų didesnes pajamas, kurių šaltinis tas pats – sumažintos Sodros pajamos. Tarp tokių išlošiančių būtų ir dalis Seimo narių, kurių pajamos „į rankas“ dėl tokio sprendimo padidėtų 50-60 eurų.
O tie, kurie toliau kaups pensijų fonduose, neva daugiau savo asmeninių lėšų (4 proc. vietoje 2 proc.) to visiškai nepajustų, nes, kaip minėta, tai būtų apmokėta iš to paties šaltinio – sumažėjusio Sodros įmokų tarifo. Dar daugiau, 2 proc.p. tarifo mažinimas bus skaičiuojamas nuo sumos, kuomet prie dabar mokamos algos prijungiama darbdavio Sodros mokesčio dalis, vadinasi Sodra neteks kur kas daugiau pajamų negu nebeturės išlaidų dėl kaupimo į pensijų fondus. Nutylimi klausimai, ar visi dalyvaujantys gan rizikinguose II pakopos fonduose sugebės įsigyti brangiai kaštuojantį anuitetą (apie 16.000 EUR). Net 66 proc. fondo dalyvių gauna tik vidutinį ar net mažesnį atlyginimą: ar dalyvavimas fonduose išvis bus jiems naudingas? Augant infliacijai, jų sukauptos sumos po 20-30 metų bus niekinės, nepaisant to, kad ir Sodros pensija dėlto sumažės 10-15 proc. Tačiau dabar ir eilę metų nuo jų nuskaičiuojamas administravimo mokestis yra labai parankus savo verslą vykdantiems fondų valdytojams. Abejonių kelia ir automatiškas įtraukimas į II pakopos fondus jau seniai emigravusių ir nežadančių grįžti Lietuvos gyventojų, nuo kurių irgi priskaičiuojamas administravimo mokestis, kuris kaupia papildomas milijonines pajamas nekontroliuojamiems fondų valdytojams ir už jų stovintiems skandinaviškiems bankams. Antros pakopos fondai yra skirti sąlyginai jaunesnei visuomenės daliai – dirbantiesiems iki
pasmerkta vis didėjančiai socialinei atskirčiai. Tai net nėra slepiama: planuojamas ilgalaikis Sodros pensijų mažėjimas iki 30 proc., net 20 proc. buvusio atlyginimo (šiuo metu pensija siekia 40 proc.). Kaip paaiškinti tokius valdžios ketinimus, kai dabartinis Lietuvos ekonominis BVP pajėgumas – jau 75% ES vidurkio, o pensijos ir taip mažesnės kelis kartus!?
Manome, kad II pakopos fondai gali egzistuoti paraleliai kaip papildomas privatus pajamų šaltinis, kaupiamas iš asmeninių ir darbdavio lėšų. Tačiau tai turi negriauti esamo valstybinio socialinio draudimo pensijų fondo, kurį piliečiai savo įmokomis kūrė per 30-50 darbo metų, ir į kurį įmokos tebemokamos. Visose ES šalyse valdžios ir Vyriausybės pareiga yra užtikrinti valstybinės socialinės draudimo sistemos stabilų funkcionavimą kaip vieną pagrindinių valstybės egzistavimo sąlygų, garantuojančių visuomenei socialinės gerovės palaikymą. Reikalaujame negriauti piliečių pasitikėjimo valstybe ir nutraukti dabartinių bei būsimų pensininkų kaip vieno labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių diskriminaciją: nemažinti Sodros įmokų, t.y. nemažinti socialinio draudimo tarifo bei neįvedinėti Sodros „lubų“. Patvirtinti Sodros rezervinio pensijų fondo įsteigimą iš perteklinio Sodros biudžeto (2017 m. precedentas), įgalinantį nemažinti senatvės pensijų nenumatytos krizės ar kitokiu atveju. Reikalaujame teikti Seimui ir priimti įstatymų projektus, kaip buvo numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Beje, tai buvo įtraukta ir 2016 m. rugsėjo mėn. pasirašytame Susitarime tarp LVŽS pirmininko ir LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos. Atsižvelgti. 5. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas, 2018-06-11 Nr. Nr. G-2018-6113
Siunčiame Jūsų dėmesiui Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabas dėl pensijų ir socialinio draudimo sistemos reformos įstatymų paketo (XIIIP-2232- XIIIP-2258).
Siūlome: ● neatsisakyti „Sodros” įmokų pervedimų į II pakopos pensijų fondus ir svarstyti galimybę sistemą reformuoti į, pavyzdžiui, 6+X+0 sistemą, kurioje būtų atsisakoma papildomos valstybės priemokos, o į pensijų kaupimą nukreipiama didesnė gyventojo pensijų įmokos dalis; ● atsisakyti privalomos nuostatos pensijų kaupimo bendrovėms steigti Tikslinės datos gyvenimo ciklų fondus; ● nemonopolizuoti anuiteto teikimo paslaugos ją perduodant išimtinai tik „Sodrai“; ● jei bus pritarta „Sodros“ kaip vienintelio anuitetų mokėtojo įtvirtinimui, siūlome numatyti galimybę nutraukiant kaupimą II-os pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas pervesti į norimą III-os pakopos investicinę priemonę; ● nekeisti pensijų bendrovėms nustatytų maksimalių atskaitymų nuo pensijų turto; ● siūlome apjungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas įtraukiant ir nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą; ● atsisakyti bazinės pensijos įvedimo, ją mokant iš valstybės biudžeto ir su tuo susijusių mokesčių ir įmokų tarifų pakeitimų. Jei vis dėl to būtų apsispręsta įvesti bazinę pensiją ir /arba jos mokėjimą iš valstybės biudžeto, bazinė pensija turėtų būti kuo mažesnė, palyginus su senatvės pensija; ● grįžti prie tvarkos, pagal kurią socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos proporcingai dirbtam laikui. Dėl Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projekto (Nr.
Dėl III skyriaus 14 str. bei priedo 6 str. - prievolės pensijų fondams turėti tikslinių gyvenimo ciklų fondus Įstatymu įtvirtinama, kad kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turės turėti po visoms septynioms tikslinėms dalyvių grupėms pagal amžių skirtą investavimo fondą, kurie skirsis savo investavimo strategija. Šią nuostatą bandoma pagrįsti tuo, kad didelė dalis pensijoms papildomai kaupiančių asmenų netinkamai pasirenka pensijų fondą: jaunesni žmonės investuoja pernelyg konservatyviai, vyresni - rizikuoja. Pastebime, kad tokie teiginiai paprastai remiasi prielaida, kad dauguma pensijų fondų dalyvių neišmano finansų, netinkamai paskirsto investicijų riziką. Sutinkame, kad tokie tikslinės datos fondai gali būti patogesni pasyviems kaupėjams ir rekomenduojami, tačiau abejojame privalomumo nauda. Visų pirma, tai lems išaugusius administravimo kaštus, kurie, ypač mažesnius pensijų valdytojus, priverstų nutraukti veiklą. Mažiems fondams būtų sunkiau ir brangiau sukurti diversifikuotą pensijų fondo modelį, o to pasekmė būtų koncentruota rinka su keliais dideliais žaidėjais bei itin dideli įėjimo į rinką kaštai naujiems žaidėjams. Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti privalomos nuostatos pensijų kaupimo bendrovėms steigti Tikslinės datos gyvenimo ciklų fondus. Dėl III skyriaus 22 straipsnio - atskaitymų iš pensijų turto Sumažinus maksimalius galimus atskaitymus nuo pensijų fonduose sukauptų lėšų gali priversti pensijų fondų rinką koncentruotis ir mažintų konkurenciją tarp pensijų kaupimo bendrovių. Dėl mažos konkurencijos labiausiai nukenčia pensijai kaupiantys gyventojai. Lietuvos bankas 2017 m. pensijų sistemos apžvalgoje pažymi, kad II –osios pakopos pensijų fondams yra taikomos griežtos taisyklės, reglamentuojančios galimus atskaitymus. Be to, maksimalūs taikomi atskaitymai nuo sukaupto turto yra mažiausi Baltijos šalyse.
Pabrėžtina, ir tai, kad imtis pensijų fondų veiklos rinkos dalyviai nusprendė žinodami tos veiklos sąlygas, tad reikšmingų sąlygų keitimas pažeidžia veiklos sąlygas dėl veiklos tęstinumo. Sumažinti maksimalų kasmetinio atskaitymo dydį būtų netikslinga, nes didelė dalis pensijų kaupimo bendrovių sąnaudų yra pastoviosios sąnaudos, jos nekinta dėl į pensijų fondus investuotų lėšų kiekio, yra fiksuotos. Tai nulemia, jog mažėjant bendrovės valdomų lėšų kiekiui, vis didesnė dalis pastoviųjų sąnaudų tenka vienam eurui valdomų lėšų. Dėl šios priežasties mažinant atskaitymus ir taip mažinant bendrovių pajamas, kurios padengia pastoviąsias sąnaudas, pensijų fondų valdymo veikla pelninga išlikti gali tik vienoms pensijų kaupimo bendrovėms perimant kitas. Lietuvoje buvo pasirinktas ypač nuosaikus pensijų reformos variantas, kuomet į pensijų fondus nukreipiama nedidelė dirbančiųjų socialinio draudimo mokesčio dalis. Nuo 2009 m. ne kartą priimti priimti politikų sprendimai keisti pensijų kaupimą sumenkino pasitikėjimą pensijų reforma ir pablogino pensijų kaupimo bendrovių padėtį, pasunkino pastovių sąnaudų naštą, kuri paskirstoma mažesniam kiekiui valdomų lėšų, privertė bendroves patirti nuostolius dėl planų neatitinkančių biudžetų ir pinigų srautų, darytų investicijų. Sprendimo taip pat mažinti maksimalių atskaitymų dydžius našta pensijų fondų kaupimo bendrovėms taptų nepakeliama. Siūlome nekeisti pensijų bendrovėms nustatytų maksimalių atskaitymų nuo pensijų turto. Dėl V skyriaus 29 str. - vienintelio anuitetų mokėtojo - Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) valdybos įtvirtinimo. Šiomis įstatymo nuostatomis yra panaikinama galimybė anuitetų mokėjimo paslaugą teikti privačioms bendrovėms. Siūloma, kad vieninteliu anuitetų mokėtoju Lietuvoje taptų valstybinė institucija.
Taip yra įtvirtinama, kad visi asmenys, sukaupę pensijų kaupimo sąskaitoje daugiau nei 10 000 eurų, privalės pasirašyti anuiteto sutartį su VSDF valdyba. Asmenys, kurie bus sukaupę daugiau nei 60 000 eurų, galės šios sumos perviršį išsimokėti jiems priimtinu būdu, tačiau taip pat privalės pasirašyti anuiteto sutartį VSDF valdyba. Nepritariame šiai nuostatai. Visų pirma, Valstybės dalyvavimas komercinėje veikloje galimas tik tokiu atveju, kai aiškiai įrodoma, kad rinkoje analogiškų paslaugų nėra ir negali būti, arba, kad jos yra netinkamos siekiant atitinkamų tikslų. Lietuvoje veikia privačios įmonės, siūlančios pensijų fondų ir anuitetų paslaugas, todėl valstybės tiesioginis dalyvavimas teikiant šias paslaugas yra nepateisinamas. Dar daugiau, aiškinamasis raštas nepagrindžia ir neįrodo, kodėl toks drastiškas ūkinės laisvės suvaržymas yra reikalingas. Antra, valstybė prisiimdama anuiteto mokėtojo atsakomybę, prisiima ir riziką dėl išmokų mokėjimo. Ši reforma reiškia, kad valstybė ne tik nemažina savo dabartinių įsipareigojimų pensijų gavėjams, bet ir juos ruošiasi didinti atsisakydama galimybės pasidalinti šia atsakomybe su privačiais paslaugos tiekėjais. Tai sukelia riziką, kad pensijų ir socialinio draudimo sistemą netolimoje ateityje vėl gali tekti reformuoti, nes atsižvelgiant į demografinius rodiklius, valstybė nesugebės pakelti prisiimtų įsipareigojimų. Siūlome nemonopolizuoti anuiteto teikimo paslaugos ją perduodant išimtinai tik VSDF valdybai. Dėl pensijų kaupimo įstatymo V skyriaus 29 ir 32 str. - periodinių pensijų išmokų Įstatymu yra įtvirtinama, kad asmuo, sukaupęs nuo 3.000 iki 10.000 eurų pensijų kaupimo bendrovėje, suėjus pensijiniam amžiui iš pensijų fondo bendrovės negali gauti išmokos už visą sukauptą sumą, bet turi jas gauti periodiškai. Aiškinamajame rašte ši nuostata niekaip nėra argumentuota, kodėl yra nustatomos tokios periodinių pensijų išmokų ribos.
Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedo 2 straipsnio
Įstatymo pakeitimu yra įtvirtinama, kad asmenys, kurie buvo pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., gali nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime sukauptas lėšos pervedant į „Sodros“ biudžetą arba paliekant toliau investuoti II-os pakopos fonde, bet nebedarant naujų įmokų. Pabrėžtina, kad dalies asmenų lūkestis dalyvauti II-os pakopos pensijų kaupime buvo susijęs su lanksčiu anuiteto tiekėjo ir anuiteto rūšių pasirinkimu. Įstatymo pakeitimas lems, kad tokių galimybių nebelieka, nes vieninteliu anuitetų mokėtoju tampa „Sodra“. Jei bus patvirtinta nuostata, jog anuitetų mokėtoju yra tik „Sodra“, būtina numatyti galimybę pensijų kaupimo dalyviams, sudariusiems II-os pakopos pensijų kaupimo sutartis iki 2018 m. gruodžio 31 d., sukauptas lėšas pervesti į norimą III-os pakopos investicinę priemonę. Jei bus pritarta „Sodros“ kaip vienintelio anuitetų mokėtojo įtvirtinimui, siūlome numatyti galimybę nutraukiant kaupimą II-os pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas pervesti į norimą III-os pakopos investicinę priemonę. Nepritarti
projektui
asociacijos prezidentas A. Bakšinskas, 2018-06-12 * Dėl pensijų kaupimo įstatymo naujos redakcijos projekto Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija susipažino su LR Seime svarstomu Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) Nr. XIIIP-2246. Pateikiame tokią poziciją, pastabas ir pasiūlymus:
Dėl pensijų kaupimo dalies Mes iš esmės pritariame Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos išsakomai pozicijai dėl pensijų kaupimo įstatymo naujos redakcijos projekto išmokų dalies.
Pensijų anuitetų rinkos tolesnis vystymasis tiesiogiai priklauso nuo II pensijų kaupimo pakopos stabilumo ir tolesnio augimo. Tačiau ir kaupimo augimo sėkmei esminę įtaką turės tai, kaip toliau funkcionuos išmokų ir konkrečiai pensijų anuitetų sistema. Jei bus imtasi pertvarkų, kurios iš esmės neigiamai įtakos kaupimą II pakopoje ar išmokų teikimą, kils grėsmė, kad visa sistema neveiks. Dėl pensijų išmokų dalies Kategoriškai nesutinkame su siūlymu gyvybės draudimo bendroves išbraukti iš pensijų anuitetų teikimo sistemos ir motyvais dėl ko tai daroma. Pensijų kaupimo sistema buvo kurta, siekiant diversifikuoti pensijų mokėjimo šaltinius ir mažinti SODRA finansinę naštą. Pensijų anuitetų paslaugos perkėlimas atgal į SODRA šį tikslą apverčia aukštyn kojomis. Pagal naująjį Projektą, vienintelis pensijų anuiteto paslaugos teikėjas tampa tik SODRA, perkeliant jai ilgaamžiškumo bei su tuo susijusią finansinę riziką ir nenurodant galimų nuostolių dengimo šaltinių. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu II pensijų pakopoje 46 proc. kaupiančiųjų būsimai pensijai prisideda ir savo lėšomis. Vienas iš kriterijų lėmęs jų pasirinkimą kaupti prisidedant savo asmenines lėšas buvo laisvė rinktis anuiteto tiekėją sulaukus pensinio amžiaus. Tuo tarpu, jei bus įteisintas centralizuotas ir vienintelis privalomas valstybinis tiekėjas pensijų anuitetų paslaugai, tai reikš teisėtų lūkesčių pažeidimą ir nuosavybės teisių ribojimą suvaržant asmenų teisę rinktis, ko jie galėtų pagrįstai tikėtis sudarydami pensijų kaupimo sutartį.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad jei pensijų dalyviai dar kartą turės spręsti dėl kaupimo pensijų sistemoje pagal naują modelį, centralizuoto ir vienintelio teikėjo sukūrimas kaupti II pensijų pakopoje vienareikšmiškai mažins kaupimo patrauklumą, t.y. kaupimo mąstą bei anuitetų rinką ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pensijų anuitetų atveju didžiąja dalimi asmeninės dalyvių lėšos bus „užrakinamos“ iki gyvenimo pabaigos, neturint galimybės laisvai pasirinkti paslaugos teikėją, o grąžinamos (perduodamos) valstybei, t.y. į SODRĄ. Tokiu būdu į II pakopos pensijų fondus pervedamos įmokos laikytinos ne kaupimu asmeninėmis lėšomis, o papildomu mokesčiu, kas didina mokestinę naštą, ypatingai su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Mūsų nuomone valstybės dalyvavimas komercinėje veikloje galimas tik tokiu atveju, kai aiškiai įrodoma, kad rinkoje analogiškų paslaugų nėra ir negali būti, arba, kad jos yra netinkamos siekiant atitinkamų tikslų. Lietuvoje veikia privačios įmonės, siūlančios pensijų fondų ir anuitetų paslaugas, todėl valstybės tiesioginis dalyvavimas teikiant šias paslaugas yra nepateisinamas. Žemiau pateikiama nuomonė dėl Projekte siūlomo pensijų anuitetų teikimo paslaugos centralizavimo Sodroje motyvų, tikslų ir galimų pasekmių.
Dėl pensijų anuitetų paslaugos kaštų Nesutinkame su nuomone, kad šiuo metu rinkoje siūlomi pensijų anuitetai yra brangūs vartotojams, o centralizuotas pensijų anuitetų teikimas būtų pigesnis. Pensijų anuiteto kainai esminę įtaką daro:
daro pensijų anuiteto įsigijimo privalomumo nebuvimas, t.y. kai vartotojas, sukaupęs pakankamą sumą pinigų anuitetui įsigyti, pats sprendžia, ar jam pirkti ir kada pirkti pensijų anuitetą, dėl ko pensijų anuitetų sutartis sudaro tik tie vartotojai, kurie yra geresnės sveikatos ir tikisi ilgiau nei vidutiniškai gyventi;
iki gyvos galvos, todėl tikėtina, kad sparčiai didėjant gyventojų ilgaamžiškumui bei esant antiselekcijai egzistuoja rizika, kad būtų išmokama daugiau lėšų nei jų sumokama pensijų anuiteto įmoka iš II pensijų pakopos fonduose sukauptų lėšų. Ilgaamžiškumo riziką draudimo bendrovės valdo ir diversifikuoja;
laikotarpis. Dėl to nėra pakankamo pensijų anuitetų gavėjų skaičiaus masto ekonomijai užtikrinti ir pensijų anuiteto kainai mažėti;
investavimo riziką, garantuodamos investicinę grąžą visam pensijų anuiteto sutarties laikotarpiui be galimybės ją peržiūrėti esant neigiamai investicinei aplinkai ir mažoms palūkanų normoms. Visi aukščiau išvardinti faktoriai taip pat galiotų ir centralizuoto pensijų anuitetų teikėjo kainai. Šiam teikėjui jų nepaisant ir mažinant pensijų anuiteto kainą, būtų generuojami papildomi nuostoliai, kurių finansavimo šaltinis nėra aiškus (tikėtina mokesčių mokėtojų sumokami mokesčiai).
Atkreipiame dėmesį, kad gyvybės draudimo bendrovės patiria administravimo ir investicijų valdymo sąnaudas, susijusias su šio ir kitų turimų produktų administravimu, kurias paskirsto tarp visų bendrovėje teikiamų paslaugų, naudojant jau turimus IT sprendimus ir infrastruktūrą, tokiu būdu galėdamos atpiginti anuiteto paslaugą. Dėl pensijų anuitetų rizikos valdymo Viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad dėl kitokios tikėtinos gyvenimo trukmės taikymo pensijų anuitetas galėtų didėti 30-40 proc. neatitinka tikrovės, nes remiantis 2005-2016 m. Eurostat duomenimis tikėtina Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė, sulaukus 65 m., per nurodytą laikotarpį pailgėjo nuo 16 m. iki 17,3 m., t.y. tikėtina, kad gyventojai sulaukę 65 m. amžiaus vidutiniškai dar gyvens iki 82,3 metų: <..lentelė..>> Anuitetų mokėtojas, prisiimdamas įsipareigojimą mokėti pensijų anuitetą iki gyvenimo pabaigos bei siekdamas turėti pakankamai lėšų anuitetų mokėjimui, privalės atsižvelgti į šias tendencijas ir skaičiuoti tikėtiną gyvenimo trukmę, remdamasis statistiniais duomenimis ir prognozuodamas į ateitį. Taip pat pažymėtina, kad šios statistikos duomenys apima visus Lietuvos gyventojus, tačiau pensijų antros pakopos dalyviui yra riba, nuo kurios jis/ji turi pirkti anuitetą, todėl yra tikėtina, kad tai bus vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys asmenys. Tarp pajamų ir mirtingumo yra aiškus ryšys, kas reiškia, kad pensijų antrosios pakopos dalyvių mirtingumas bus dar žemesnis, t.y. ilgesnė gyvenimo trukmė. Jei SODRA, skaičiuodama pensijų anuitetų dydį, rizikuotų ir taikytų trumpesnę gyvenimo trukmę, o realiai pensijų anuitetų gavėjai gyventų ilgiau, kyla klausimas, kas dengtų nuostolius, atsirasiančius dėl prielaidose taikomo trumpesnio tikėtino išgyvenimo laikotarpio?
Palyginus dabartines anuitetų kainodaroje naudojamas mirtingumo lenteles, kurių 65 amžiaus asmens tikėtina gyvenimo trukmė yra 17-19 metų, ir Vyriausybės viešai deklaruojamą prielaidą , kur tikėtina gyvenimo trukmė yra 13,5 metų, išmoka, sukaupus vidutiniškai
prielaida, SODRA turėtų formuoti papildomus 22% didesnius atidėjinius. Įvertinus, kad ~1,44% visų dabartinių II pakopos pensijų fondų dalyvių artimiausiu metu turėtų įsigyti pensijų anuitetus, 2020 m. ši suma jau sudarytų apie 9 mln. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 33 straipsnio 3 punktą Pensijų anuiteto mokėtojui turėtų taip pat būti taikomi reikalavimai dėl mokumo kapitalo pagal Mokumas II direktyvą vykdymo ir Priežiūros institucija būtent šių reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdo. Tai pareikalautų papildomo valstybės lėšų įnašo, kaip mokumo kapitalo užtikrinimo priemonės pagal Mokumas II direktyvą. Taip pat įmonė, vykdanti pensijų anuiteto veiklą, privalės užtikrinti aktuarinės, rizikos valdymo, vidaus audito bei atitikties funkcijų užtikrinimą pagal minėtą direktyvą, kas pareikalautų ir papildomų žmogiškų resursų. Pagal dabartinius Mokumas II direktyvoje ir kitus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus mūsų apskaičiuotas kapitalo poreikis anuitetų produktui sudaro apie 8% nuo rezervo dydžio (sukauptų lėšų suma). Rinkos duomenimis antrosios pensijų pakopos dalyvių sukaupta suma sudaro ~ 3 milijardus EUR, o įsigijus anuitetus už ~ 1,44% turto (žr. prielaidas aukščiau), SODRA turės atidėti papildomus 3,3 mln. eurų, kurie yra privalomi pagal Mokumas II reikalavimus. Įvertinę aukščiau išdėstytus faktus, akivaizdu, kad reformos siūlytojai klaidina visuomenę.
Klaidingų prielaidų ir kapitalo poreikio įtaka mokesčių mokėtojams vien pradiniame etape 2020 m. gali kainuoti papildomus 12 mln. eurų. Tokiems tikslams nėra numatytas finansavimo šaltinis ir neaišku iš kokių lėšų šis poreikis bus finansuojamas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, mažai tikėtina, kad vykdant pensijų anuitetų veiklą SODRA veiklos sąnaudų ir pajamų santykis, kuris dabar sudaro ~5-6 proc., mažės, todėl prielaidų didėti pensijų anuitetų dydžiui dėl mažesnių veiklos sąnaudų taip pat nėra. Be to, centralizuotas pensijų anuitetų teikėjas daugeliui vartotojų gali asocijuotis su monopolinėmis rinkos sąlygomis, ir visiškai nesuteikti papildomo saugumo. Taip pat nebelieka pensijų išmokos diversifikacijos: ir I pakopos, ir II pakopos pensija priklauso tik nuo vieno tiekėjo, kuris rinkoje nesant konkurentų, galės nustatyti vienintelę su niekuo nepalyginamą anuiteto kainą. Siekiant didinti vartotojų apsaugą, mes siūlome tobulinti dabartinį pensijų anuitetų reglamentavimą, visas pensijų anuitetų lėšas gyvybės draudimo bendrovėse apskaitant atskirai nuo įmonės balanso. Ilgą laiką buvo tik vienas pensijų anuiteto paslaugos teikėjas ir valstybės institucijų tai netenkino. Gyvybės draudimo bendrovių nuolat buvo prašoma kuo aktyviau jungtis į pensijų anuitetų rinką ir įvesti į rinką šį produktą. To pasėkoje šiuo metu 3 draudimo įmonės siūlo anuitetus. Dar kelios buvo pasirengę prisijungti. Tuo tarpu dabar keliamos visiškai priešingos iniciatyvos. Nenuosekli valstybės politika pensijų kaupimo, pensijų anuitetų klausimais taip pat neigiamai veikia investicinę aplinką valstybėje bei naujų pensijų anuitetų teikėjų atsiradimą. Nėra įvardinta, ar pensijų anuiteto išmoka bus apsaugota ir kaip nuo infliacijos. Vienas iš tokių saugiklių, kuriuos dabar naudoja gyvybės draudimo įmonės, yra dalies pelno iš pensijų anuitetų veiklos paskirstymas pensijų anuitetų gavėjams.
Įvertinus tai ką pasakyta manome, kad geriausias sprendimas – esamos pensijų išmokų sistemos išlaikymas ir stiprinimas ją tobulinant. Pritartume tokiems ankstesniems LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos banko pasiūlymams bei siūlome savo variantus: Reglamentuoti pensijų anuitetų pardavimo procesą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos tinklalapyje būtų įdiegtas internetinės užklausos pateikimo įrankis, o potencialiam pensijų anuiteto pirkėjui pateikus užklausą, pensijų anuitetų veiklą vykdančios draudimo įmonės šiam asmeniui pateiktų pasiūlymus, kuriuose būtų nurodyti pensijų anuitetų dydžiai pagal kiekvieną pensijų anuiteto rūšį. Įtvirtinus pensijų anuiteto mokėtojo pasirinkimo procedūrą būtų sudarytos prielaidos konkurencijai tarp gyvybės draudimo įmonių išaugti, o tai lemtų mažesnę pensijų anuiteto kainą, būtų sumažinta interesų konflikto atsiradimo galimybė. Leisti teikti investicinį pensijų anuitetą (kai sukaupta suma viršija 30 000 eurų), kas leistų labai realiai suvaldyti ilgaamžiškumo bei infliacijos rizikas. Išplėsti VSDF valdybos tvarkomą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registrą, įsteigiant jo pagrindu Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų išmokų gavėjų registrą, kuriame būtų registruojamos ne sudarytos kaupimo sutartys, o patys dalyviai ir saugomi duomenys apie asmeniui mokamas pensijų išmokas (pavyzdžiui, apie sudarytas pensijų anuiteto ar periodinių išmokų sutartis, išmokos mokėtoją, išmokos rūšį ir pan.)“. Draudimo bendrovės investuoja rinkos sąlygomis. Jei Vyriausybė mano, kad draudimo bendrovės garantuoja per mažą palūkanų normą negu leidžia rinkos sąlygos, siūlome išleisti su ilgaamžiškumu susijusius pakankamo pelningumo vyriausybės vertybinius popierius.
Tokiu būdu būtų pasiektas rizikų (ilgaamžiškumo, investavimo) pasidalinimas tarp privataus ir valstybės sektorių. Taip pat pritartume siūlymams sumažinti minimalią sumą anuitetui įsigyti, jei valstybės paskata būtų pakankamai reikšminga ir patraukli kaupiantiesiems ir skatintų juos masiškiau prisidėti prie pensijų kaupimo bei ieškoti būdų pensijų anuitetų įsigijimo skatinimui. Atsižvelgiant į tai, kad šis Projektas palies didelę dalį Lietuvos gyventojų, prašytume nedaryti skubotų sprendimų, išdiskutuoti visus galimus šio socialiai jautraus klausimo sprendimo variantus, ir tik tada priimti sprendimus. Atsižvelgti. 7. Asociacijos ,,Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius K. Kupšys, 2018-06-18 Nr. G-2018-6355 * Seime pradedamas svarstyti pensijų reformos įgyvendinimo paketas. Atstovaudamas vartotojų organizaciją, kuri nuosekliai, nuo 2011 metų, veikia finansinių paslaugų vartotojų apsaugos srityje, norėčiau pabrėžti keletą svarbių momentų, kurie vartotojams yra ypatingai reikšmingi. -Panašu, kad faktiškai ketinama panaikinti antrosios pakopos kaupimą. Reformos „aritmetika“ akivaizdžiai parodo, jog daugeliui dabartinių II pakopos kaupimą pasirinkusių asmenų bus patogesnė laisvanoriška, neįpareigojanti trečioji pakopa. Antrosios pakopos ilgalaikiškumas ir tvarumas yra „išplaunamas“ tokiais pasiūlymais kaip atsisakymas kaupimą remti Sodros lėšomis. Nesame tikri, ar Vyriausybės bei Seimo nariai žino ir turi mintyje tam tikrą „pensijų turizmą“, kuris palengva plinta Lietuvos verslo bendruomenėje. Asmenys, vadovaujantys verslams ir Lietuvoje gaunantys pagal darbo sutartis toli gražu ne mažiausias pajamas, ima svarstyti ir netgi įgyvendina toli siekiančius planus.
Jie siekia mažinti apyvartą Lietuvos bendrovėse, tačiau ją didinti dukterinėse arba susijusiose analogiškose įmonėse užsienyje (populiariausios šalys – Vokietija, Danija, Nyderlandai). Ten perkeliami ir vadovaujančio personalo atlyginimai. (Galima konstatuoti, kad atvira Europos Sąjungos rinka mums, deja, atneša ne visada tik teigiamus dalykus...) Tokiu būdu iš esmės prasideda „pensijų turizmas“ – nykstant įmokoms į Lietuvos soc. draudimo sistemą, mūsų šalies piliečiai vis daugiau pajamų nori gauti turtingose užsienio šalyse, kad po vieno kito dešimtmečio jiems baigus aktyvią darbinę veiklą jų senatvės pensija būtų „vokiška“, „daniška“ arba „olandiška“. Suprantama, kad Lietuvoje planuojami antrosios pakopos faktinio panaikinimo veiksmai nedidina mūsų šalies kaip vietos, kur mokestiniu požiūriu patogu vykdyti verslą ir sukaupti sau solidžią privačią pensiją, patrauklumo. -Susidaro įspūdis, kad reformos priemones iš dalies nulėmė noras atpiginti II pakopos pinigų valdymą. Jau keletą pastarųjų metų skambėjo argumentai, kad privačių fondų valdytojų uždirbama grąža nėra pakankama, o jų nuskaitomi mokesčiai yra per dideli. Pripažįstu, kad ir pats laikiausi tokios nuomonės. Gali būti, kad atidus žvilgsnis ir išsami analizė, ypač pasiremiant Lietuvos banko skaičiavimais, gali parodyti daug taisytinų dalykų. Tačiau dabartinės planuojamos reformos kontekste minimas argumentas yra kontraproduktyvus. Juk akivaizdu, kad įdiegus Vyriausybės siūlomas priemones, privačių pensijų fondų valdytojų valdomų pinigų portfelis vargu ar išlaikys augimo tendenciją. Pigiai valdyti pinigus galima pasitelkus masto ekonomiją. Reiškia, vyks jungimaisi, valdymo įmonių traukimasis iš rinkos. Tokiomis sąlygomis vartotojams kažin ar beteks džiaugtis nauda.
Trumpu laikotarpiu galėsime konstatuoti, kad kaštai sumažėjo, bet ilgainiui pinigų valdytojų pasitraukimas prives prie mažėjančios konkurencijos, kurią skausmingai stebime bankų sektoriuje. -Paradoksalu, bet artėjantis PEPP (Pan European Pension Product) atsiradimas dar labiau sumažins Lietuvos patrauklumą, ir faktiškai iš pašaknų pakirs dabar svarstomos reformos tikslus. Matome, kaip dabartiniai pensijų „įmokėtojai“, ypač – pajėgiausi, uždirbantys dideles pajamas, „emigruoja“ į kitas jurisdikcijas; tuo tarpu Lietuvoje likę, sumenkę ir mažesnius portfelius bevaldantys pinigų valdytojai bus menkai pasirengę konkuruoti su didesniais ES lygio finansų rinkos žaidėjais, neabejotinai pasiūlysiančiais patrauklų PEPP variantą mūsų piliečiams, jau perkėlusiems savo pensijų įmokas ir senatvės aprūpinimo lūkesčius į turtingesnes pensijas žadančias šalis. Ar neužsisuks ydingas ratas, kai mąžtantis pinigų į II ar III pakopą srautas Lietuvoje vers pinigų valdymo paslaugos žaidėjus mažinti savo siūlomų paslaugų ratą, jungtis prie didesnių šalių žaidėjų, išeiti iš Lietuvos? Tai gal tėra retoriniai klausimai dabar. Tačiau jau po kelerių metų jie gali tapti nebe retoriniai, o tikri; tačiau tuomet jau bus per vėlu ieškoti tvaraus sprendimo. Galiausiai, siūlome pasvarstyti apie pasekmes, kurios gali neabejotinai išryškėti pasirinkus skubos kelią. Jei reforma bus (tokia, kokia siūloma Vyriausybės) skubotai priimta, Lietuva neišvengs teismų karuselės – precedentų jau būta, kai kaupimas valstybės lėšomis buvo 2008 metais nurėžtas, o Konstitucinis teismas 2012 m. pasisakė apie piliečių lūkesčių turėti nuoseklų, valstybės remiamą kaupimą, teisėtumą. Manome, kad ir dabar panašus teisinis ginčas gali kilti, o paliestų reformos piliečių grupės galimai jau tam ruošiasi. Valstybės prestižui būtų suduotas rimtas smūgis, jei ir vėl, užsimodami ką nors skubotai reformuoti, Lietuvos parlamento nariai ignoruotų praeities pamokas.
Todėl siūlome rimtai svarstyti, ar verta taip beatodairiškai skubėti pensijų sistemos reformos keliu. Perkėlus diskusijas rudens sesijai, į reformos svarstymą galėtų įsitraukti įvairios NVO, tame tarpe ir mes, ginantys Lietuvos vartotojus. Atsižvelgti. 8. Pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas M. Gedeikis, 2018-06-15 Nr. G-2018-6311 Mes, kaip visuomeninė asocijuota, pensijų fondų dalyviams atstovaujanti, organizacija, pritariame, kad dabar esančią sistemą reikia tobulinti, tačiau nerimą kelia tai, kad naujos reformos siūlymai ruošiami skubotai, o mes esame neįtraukti į diskusiją ir tolimesnį pasiūlymų derinimą. Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pervedimų iš Sodros į II pakopos pensijų fondus keitimas iš schemos “2+2+2 (3,5+2+2)” į “4+2” nėra pensijų fondų dalyvių atžvilgiu sąžiningas, nes mažina valstybės paskatą ir neatsižvelgia į 2012 metais Konstitucinio Teismo (KT) priimtą nutarimą. Juo ignoruojami teisėti gyventojų lūkesčiai ir atsisakoma kompensuoti per finansų krizę sumažintas įmokas. Nebelieka įstatymais įtvirtinto KT įpareigojimo atstatyti prieš finansų krizę sumažintą valstybės pervedamą dalį. Norint išlaikyti KT nutarimui neprieštaraujantį kompensavimo principą, schema turėtų būti keičiama į
“4+5,5”, kur 5,5 proc. pervedami iš valstybės biudžeto ar bent jau į “4+3,5”,
jei laikytume, kad kaupiančiojo įmoka didėja 2 procentiniais punktais ir tai atsveria VSD tarifo mažėjimas 2 proc. punktais. Jei įgyvendinant reformą nebūtų atsižvelgta į aukščiau minimą KT sprendimą, neatmetame galimybės, kad nemaža dalis esamų ir potencialiai naujų PFDA narių savo teises imtųsi ginti teismuose (įskaitant grupės ieškinių ar skundų pateikimą) , kaip tai sėkmingai darė 2013 – 2014 metais.
Siūlome Seimo nariams, prieš priimant sprendimus dėl pateiktų įstatymų projektų, skubos tvarka kreiptis į KT, kad būtų išaiškinta, ar siūlomi esminiai pensijų kaupimo sistemos pakeitimai neprieštarauja Konstitucijai. Antraip gali kilti didelė rizika, kad bet kuri politinė partija, kuri turi ambicijų būti valdžioje po kitų Seimo rinkimų, susidurs su nepavydėtina situacija – dabar priėmus siūlomus projektuose įstatymų pakeitimus, ir po mūsų galimo kreipimosi į teismą, KT nustačius priimtų įstatymų pakeitimų neatitikimą LR Konstitucijai – kitos kadencijos vyriausybei teks “srėbti” dabar skubotai “užvirtą košę” ir ieškoti pinigų, iš kurių kompensuoti praradimus kaupiantiesiems pensijų fonduose. Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA) yra komercinių interesų neturinti visuomeninė organizacija, kuri vienija aktyvius pensijų kaupimo sistemos dalyvius ir atstovauja jų teisėtams interesams. Be kita ko, vykdant dalyviams nepalankius pervedimų į pensijų fondus mažinimus 2009-2010 m., mes kreipėmės į teismus. KT nutarė, kad praradimai pensijų fondų dalyviams dėl pervedimų sumažinimų privalo būti kompensuoti ir tai buvo numatyta dabar galiojančiuose įstatymuose. Visgi, nors atstovaujame išskirtinai tik kaupiančiųjų interesus, kurių sistemoje yra beveik 1,3 mln. ir dėl kurių iš esmės ir kuriama bei tobulinama pensijų kaupimo sistema, nebuvome įtraukti į jokias darbo grupes ar pasitarimus, rengiant siūlomos reformos gaires ir susijusius įstatymų pakeitimo projektus iki š.m. gegužės mėnesio. Todėl prie šio rašto pridedame Jums savo pasiūlymus, kuriuos teikėme SADM įstatymų projektų rengimo stadijoje – bet į juos nesulaukėme jokios reakcijos.
Kviečiame įtraukti mūsų asociacijos atstovus į Seime esančią darbo grupę bei vykstančias diskusijas, kad numatomoje pensijų sistemos reformos nuostatose ir teisės aktuose maksimaliai būtų atsižvelgta į pensijų fondų dalyvių interesus bei teisėtus jų lūkesčius. Atsižvelgti. 8. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Š. Ruzgys, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos Valdybos pirmininkas Š. Alekna, Investuotojų asociacijos Valdybos pirmininkas V. Plunksnis, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas A. Jakubėlis, Nasdaq Vilnius vadovas S. Malinauskas, 2018-06-18 Nr. G-2018-6338 * Dėl vykdomos Pensijų sistemos reformos Mūsų organizacijoms kelia didelį nerimą vykdančiosios valdžios inicijuojama pensijų sistemos reforma, tiek inicijuojamų pakeitimų turiniu (įvedant naują modelį), apimtimi, tiek įgyvendinimo tempu, neatliekant rimtų ekonominių ir teisinių vertinimų, vengiant diskusijos su socialiniais partneriais, ekspertais, suinteresuotomis šalimis. Visi žinome, kad susiklosčiusi situacija dėl riboto kaupimo masto ir tempo jau artimiausioje ateityje lems sunkiai išsprendžiamus pensinio amžiaus žmonių finansinius iššūkius ir tik dar labiau gilės skurdo ir atskirties problemos šioje socialinėje grupėje. Esanti pensijų kaupimo pensijų sistema šiuo metu yra vienintelis realus masiškai prieinamas įrankis gyventojams nuo infliacijos apsaugant, bei uždirbant kaupti pensijai. Tuo tarpu, Seimo priėmimui teikiama pensijų reforma - skubota, neišdiskutuota ir tinkamai ekonomiškai bei teisiškai neįvertinta ir tinkamai nepristatyta gyventojams. Todėl tokie pakeitimai pensijų sistemai gali turėti negrįžtamų pasekmių: kuomet nuolatinių reformų išvarginti dalyviai gali atsitraukti, o esama sistema iš esmės paralyžuota.
Pensijų fondai yra tapę svarbia Lietuvos kapitalo rinkos dalimi ir jos varomąja jėga, kuri dalyvauja ne tik tiesiogiai investuodama į Lietuvos įmonių vertybinius popierius, bet ir aktyviai reikalaudama gerųjų praktikų diegimo ir rinkos skaidrumo. Šiuo metu pensijų fondai Lietuvoje yra investavę virš 650 mln. Todėl būtina kompleksiškai ir atsargiai vertinti reformos įtaką Lietuvos finansų sektoriui. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuva yra tiek tarp mažiausiai vienam asmeniui santaupų turinčių, tiek tarp mažiausią santaupų dalį nukreipiančių į ilgalaikius taupymo produktus (pensijų fondus, gyvybės draudimą ir pan.) EBPO šalių. Palyginimui į šiuos produktus Olandijos gyventojai nukreipia 73 proc. savo finansinio turto, Airijos - 57 proc., o Lietuvos tik 12,8 proc. Tai įtakota ne tik vis dar augančio gyventojų finansinio raštingumo, bet ir besiformuojančios ir bręstančios ilgalaikių taupymo produktų rinkos, kurią vykdoma Pensijų reforma galima visai sužlugdyti. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatyme ir Seimo statute įtvirtintus principus, neatsiejama teisės akto rengimo stadija, kylanti iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, yra konsultavimasis su visuomene - pradedant nuo teisės aktų projektų paskelbimo, galimybės pateikti pasiūlymus pateikimo ir jų įvertinimo, baigiant viešais klausymais ir viešu teisės aktų projektų svarstymu (Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 7 straipsnis; Seimo statuto 54 straipsnio 2 dalis, 126 straipsnis ir kt.).
Ši teisėkūros stadija negali būti formali, nes tik realios ir veiksmingos konsultacijos su visuomenės ir suinteresuotų grupių atstovais gali užtikrinti konsultavimo su visuomene tikslų pasiekimą - užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas ir kt. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus iššūkius, bei tai, kad iki šio etapo buvo ignoruojami teisės aktais įtvirtinti teisėkūros principai (dėl siūlomų Pensijų sistemos gairių ir įstatymų projektų komentarams ir pastaboms Vyriausybė organizacijoms davė tik 4 dienas) kviečiame susilaikyti nuo skubotų, neįvertintų ir su susijusiais partneriais neišdiskutuotų sprendimų, kurie būtų žalingi tiek pensijai kaupiantiesiems, tiek visai valstybei - mažintų galimybes ar visai stabdytų pensijų fondų valdytojus investuoti sukauptą kapitalą į Lietuvos ekonomiką. Raginame į viešas diskusijas ir Pensijų reformos projekto bei teisės aktų rengimą įtraukti ir visuomenę, bei susijusių grupių interesus atstovaujančių organizacijų atstovus. Atsižvelgti. 9. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija, 2018-06- 18 Nr.
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės pateiktame Pensijų kaupimo įstatymo 22 str. pakeitimo projekte teikiamus siūlymus, matome galimas grėsmes, kurios turėtų neigiamą poveikį ne tik privataus kaupimo sistemai, bet ir visai šaliai:
Privataus pensijų kaupimo rinkai gresia oligopolija. Jau dabar iš 14 pensijų fondų bendrovių liko 5. Tai gali ženkliai pabloginti teikiamų paslaugų kokybę. 2. Trauksis investicijos į Lietuvą Staigus mokesčių mažinimas privers pensijų fondų valdymo bendroves peržiūrėti investavimo strategijas; Bus atsisakoma nelikvidžių ir sąlyginai brangių investicijų į Lietuvos ir Baltijos šalių ekonomiką: o smulkų ir vidutinį verslą (per rizikos kapitalo fondus); o ilgalaikius infrastruktūros ir atsinaujinančios energetikos projektus; o įmonių akcijas per vertybinių popierių biržą. Pensijų fondų valdytojai turėtų keisti veiklos strategijas ir pereidinėti prie pasyvaus valdymo ir pačių pigiausių investavimo priemonių pasirinkimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalį išdėstant ją taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atskaitymai iš pensijų turto
pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip:
1) nuo 2019 m. – 0,8 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
2) nuo 2020 2021 m. – 0,65 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
3) nuo 2021 2023 m. – 0,5 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
3) 0,4 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, kai pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė sudaro 2,5 mlrd.
Eur arba daugiau;
4) 0,2 0,5 procento turto išsaugojimo pensijų fondo atveju.“ Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pasiūlytiems atskaitymų iš pensijų turto dydžiams, kurie pagrįsti skaičiavimais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Sysas, R. Budbergytė, 2018-06-074 2,3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 straipsnis. Pensijų kaupimas
kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą automatiškai šio įstatymo
jo iniciatyva sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. 3. Pensijų kaupimo bendrovė automatiškai įtraukiamam arba savo iniciatyva sutartį sudarančiam asmeniui privalo pasiūlyti kaupti pensijų įmokas dalyvio amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde.“ Nepritarti. Pritarta komiteto patobulintai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcijai (žr.
Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabos). 2. Seimo nariai A. Sysas, R. Budbergytė, 2018-06-076 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnį:
„6 straipsnis. Automatinis dalyvių įtraukimas
1Nuo 2019 m.
sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo metų sausio
valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą, automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Su automatiškai į pensijų kaupimą įtraukiamais asmenimis pensijų kaupimo sutartys nesudaromos. Pensijų įmokos už šiuos asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo metų kovo 1 d. 2. Automatiškai į pensijų kaupimą įtrauktus dalyvius VSDF valdyba atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms automatinio įtraukimo dieną veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimus. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo metus, spalio 31 d. 3.
įtraukiamas, ir VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 15 dienos raštu ar elektroniniu būdu informuoja asmenį apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą, jo teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, dalyvavimo pradžios datą ir sąlygas, galimybę rinktis kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę, bei pateikia standartines tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo priskirtas, taisykles. 4. Automatiškai į pensijų kaupimą įtraukti asmenys iki įtraukimo metų kovo 1 d. gali informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo asmens atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime gavimo dienos privalo informuoti VSDF valdybą apie asmens pateiktą atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. VSDF valdyba, gavusi informaciją apie asmens atsisakymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir išmokų registre dienos asmenys atsisakę dalyvauti pensijų kaupime nėra dalyviai iki jie apsispręs kaupti pensijų įmokas arba bus šio straipsnio nustatyta tvarka automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šio įstatymo ir standartinių tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklių nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. 5. 40 metų amžiaus nesukakusiems asmenims, kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, automatinio įtraukimo procedūra taikoma ne daugiau kaip 3 kartus. 6.
straipsnio 1 dalyje nurodytų automatinio įtraukimo laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva.“ Nepritarti. Pritarta komiteto patobulintai įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio redakcijai. 3. Seimo narė G, Skaistė, 2018-06-126 Argumentai: Tyrimai rodo, kad privačiai pensijai kaupti pradėti apsimoka iki kol asmeniui sukanka 40 metų. Sunkiai suprantama argumentacija, kai asmuo automatiškai įtraukiamas į kaupimą būtent
atsisakius kaupti pensijai papildomai, sulaukus vos 24 metų (pirmas atsisakymas – 18 metų, antras atsisakymas – 21 metų; trečias atsisakymas 24 metų), jam nebesiūloma dalyvauti papildomam kaupime. Pagal pateiktą pensijų reformos įstatymų projektų paketą matome, kad didelė dalis pajamų senatvėje planuojama būtent iš II pakopos pensijų kaupimo. Todėl didelės dalies asmenų nedalyvavimas II pakopos kaupime užprogramuos dideles socialines problemas dabartiniams 18-mečiams sulaukus pensinio amžiaus. Jaunas žmogus dažnai nelinkęs galvoti apie ilgo laikotarpio perspektyvą, pvz. apie tai iš ko gyvens senatvėje. Todėl tikslingą automatinį įtraukimą su teise atsisakyti dalyvauti kaupime, pratęsti iki to amžiaus kol vis dar apsimoka pradėti kaupti – t.y. 40 metų. Pritarus pasiūlymui automatinis įtraukimas su teise atsisakyti dalyvauti papildomam kaupime būtų taikomas iki sulaukiant 40 metų amžiaus, kas trejus metus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį išbraukiant 5 dalį: ,,6 straipsnis. Automatinis dalyvių įtraukimas
„5. 40 metų amžiaus nesukakusiems asmenims, kurie
atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, automatinio įtraukimo procedūra taikoma ne daugiau kaip 3 kartus.“ Pritarti. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio buvusi 5 dalis išbraukta (žr.
Komiteto pasiūlymą dėl projekto 6 straipsnio)
4Seimo nariai A. Sysas, R. Budbergytė,
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Atskaitymai iš pensijų turto
pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip:
sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės;
vidutinės metinės vertės, kai pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė sudaro 2,5 mlrd. Eur arba daugiau;
Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pasiūlytiems atskaitymų iš pensijų turto dydžiams, kurie pagrįsti skaičiavimais. 5. Seimo nariai A. Sysas, R. Budbergytė, 2018-06-072 2,3 P Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą. 4. 3. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo šio įstatymo įsigaliojimo moka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
Jei už asmenis, tapusiais pensijų fondo dalyviais iki
socialinio draudimo įmokos dalis, nuo 2019 m. sausio 1 d. jiems taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos. 5. 4. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. kovo liepos 1 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą:
1) prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas. Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai.
Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos;
2) prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo procedūra. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.
Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.“ Pritarti. Įstatymo projekto 2 straipsnio buvusi 3 dalis išbraukta (atitinkamai pakeičiant paskesnių dalių numeraciją), o pernumeruotoje 4 dalyje pratęstas terminas (iki 2019 m. birželio 30 d.) . 6. Seimo narys R. J. Dagys, 2018-06-122 P Argumentai:
Atsisakyti nustatyti mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą, kas ilguoju laikotarpiu lemtų penkis kartus mažesnę vidutinę senatvės pensiją. Pasiūlymas:
1Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimui
teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą.“
numeraciją. Pritarti. Įstatymo projekto 2 straipsnio buvusi 3 dalis išbraukta (atitinkamai pakeičiant paskesnių dalių numeraciją). 7. Seimo nariai S. Jakeliūnas, T. Tomilinas, 2018-06-142 P Argumentai: Atsižvelgiant į kartu teikiamą siūlymą įstatymo projektui Nr. XIIIP-2232, kuriuo siūloma įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatyti apdraustojo ir draudėjo bendruosius socialinio draudimo įmokų tarifų dydžius, kartu būtina patikslinti ir įstatymo projekto Nr.
straipsnį, atsisakant pasiūlymo Vyriausybei nustatyti 1,55 p.p. mažesnį pensijų socialinio draudimo tarifą. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalies:
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimui teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nustato 1,55 procentinio punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą. 2. Buvusias šio straipsnio 4-13 dalis atitinkamai laikyti 3-12 dalimis. Pritarti. Įstatymo projekto 2 straipsnio buvusi 3 dalis išbraukta (atitinkamai pakeičiant paskesnių dalių numeraciją). 8. Seimo narys S. Jakeliūnas,
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams dėl pensijų išmokų pertvarkymo įgyvendinti reikalingos gilesnės diskusijos ir papildomi įvertinimai, įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo Pensijų kaupimo įstatymo V keičiamo įstatymo skyrius šiuo metu neturėtų būti keičiamas. Pasiūlymas:
redakcija dėstomo Pensijų kaupimo įstatymo V skirsnio 28-34 straipsnių, paliekant šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą:
pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. 2. Asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka dalyviu. Jeigu dalyvis raštu nesikreipia į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią. 3.
pensijų išmoką iš pensijų fondo šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. 4. Pensijų kaupimo bendrovė privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti dalyvį, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne mažiau nei 3 mėnesiai, apie:
1) dalyvio perkėlimą į turto išsaugojimo pensijų fondą, jam sulaukus senatvės pensijos amžiaus;
2) pensijų išmokų rūšis ir jų gavimo sąlygas ir tvarką. 29 straipsnis. Pensijų išmokos
išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas, kurį remdamasi draudimo principais bei šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – pensijų anuiteto mokėtojas);
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. 2. Pensijų anuiteto rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuiteto mokėtojas pensijų išmokų gavėjui, sukakusiam 85 metų amžiaus, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas, kurių mokėjimas nutrūksta pensijų anuitetą įsigijusio dalyvio mirties atveju. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka vienodo dydžio pensijų išmokas, kurių mokėjimas nutrūksta pensijų anuitetą įsigijusio dalyvio mirties atveju. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas. 3.
dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus
straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. 4. Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis už 3 000 eurų, bet mažesnis už 10 000 eurų, dalyviui šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5. Kai dalyvio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10
anuiteto sutartį. Standartinis pensijų anuitetas privalo būti įsigytas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą išimtį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, kurią apskaičiuoja pensijų anuiteto mokėtojas, pateikdamas dalyviui pasiūlymą šio įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka. Likusi turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7. Asmuo įgijęs teisę į vienkartinę ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis įgijimas, gali vietoj vienkartinės ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai kas 5 metus indeksuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamo Lietuvos suderinto vartotojų kainų indekso ir mirtingumo kitimo tendencijas. 9. Priežiūros institucija nustato periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo tvarką ir metodiką. 30 straipsnis. Pensijų išmokos sutartis 1.
straipsnyje nustatyta tvarka dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų išmokų mokėjimo. 2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos mokėjimo. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. 3. Pensijų išmokos sutartis sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dalyvio prašymo gavimo. 4. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Įsigaliojus pensijų išmokos sutarčiai, pensijų kaupimo bendrovė apie sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju VSDF valdyba yra sustabdžiusi pensijų kaupimo sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, bet ne daugiau kaip 4 darbo dienoms. 5. Dalyvio su pensijų kaupimo bendrove sudarytą pensijų išmokos sutartį ir dalyvio sudarytą pensijų anuiteto sutartį registruoja VSDF valdyba Dalyvių ir išmokų gavėjų registre. Pensijų kaupimo bendrovės atsako už VSDF valdybai pateiktų duomenų teisingumą. VSDF valdyba, sužinojusi apie pensijų išmokų gavėjo mirtį, su pensijų kaupimo bendrovėmis suderinta informacijos pateikimo tvarka, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo informacijos apie pensijų išmokų gavėjo mirtį gavimo, apie tai praneša pensijų kaupimo bendrovei, su kuria yra sudaryta atitinkamų duomenų teikimo sutartis. 6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos, išskyrus atvejį, kai po pensijų išmokos sutarties sudarymo dalyvio vardu pervedamos pensijų įmokos už laikotarpius, buvusius iki sutarties sudarymo.
Paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir į pensijų fondo, kuriame dalyvis kaupė pensijų įmokas iki pensijų išmokos sutarties sudarymo, sąskaitą pervedamos pensijų įmokos, yra kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu vienkartinė pensijų išmoka jau išmokėta) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). Tokiais atvejais pensijų išmokų rūšis, nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–6 dalimis, nesikeičia. 7. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą, ar už šį dalyvį VSDF valdyboje bus apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo užklausos gavimo dienos. 8. Pensijų išmokos sutartis gali būti nutraukta sutarties šalių susitarimu, jeigu dalyviui nėra išmokėta pensijų išmoka (jos dalis) ir (arba) jeigu pensijų išmoka (jos dalis) nėra pervesta pensijų anuiteto mokėtojui, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties nutraukimo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai tarpusavyje suderinta informacijos pateikimo tvarka. 9.
kaupimo bendrovė atsako už laiku vykdomą ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą pagal pensijų išmokos sutartyje nustatytas sąlygas. Pensijų išmokos sutarčių vykdymą prižiūri priežiūros institucija. 31 straipsnis. Vienkartinės pensijų išmokos mokėjimas
pensijų išmoką, pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas kitos darbo dienos, einančios po rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, pensijų fondo vienetų verte. Jei dalyvis, pateikęs rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos mokėjimo, nepasirašo parengtos pensijų išmokos sutarties, pensijų kaupimo bendrovė, pasibaigus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, dalyviui mokėtinas pinigines lėšas konvertuoja atgal į pensijų fondo vienetus paskutinės termino, per kurį turi būti pasirašyta pensijų išmokos sutartis, dienos pensijų fondo vienetų verte. 2. Vienkartinė pensijų išmoka pensijų išmokos gavėjui išmokama pensijų išmokos sutartyje nurodytą dieną, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo dienos. Vienkartinė pensijų išmoka pervedama į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jei dalyvio pageidavimu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis. 3. Vienkartinė pensijų išmoka, neišmokėta dėl pensijų išmokos gavėjo mirties, paveldima
išmokos dydis yra nustatomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 2. Periodinės pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo.
Pensijų išmokos sutartyje turi būti nurodyta mėnesio diena, kurią pensijų kaupimo bendrovė mokės dalyviui periodinę pensijų išmoką, bei mokėjimo periodiškumas. Pensijų išmokos yra mokamos dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Pensijų išmokos yra pervedamos į pensijų išmokos sutartyje nurodytą asmeninę šių išmokų gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Jei dalyvio pageidavimu pensijų išmoka pervedama į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokėjimo pavedimo išlaidas padengia dalyvis. 3. Periodinių pensijų išmokų suma, neišmokėta dėl gavėjo mirties, yra paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 4. Sudarius pensijų išmokos sutartį, dalyviui priklausantis pensijų turtas lieka jo asmeninėje pensijos sąskaitoje. Dalyvis, gaunantis periodines išmokas, turi teisę pereiti į tos pačios arba kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą kitą pensijų fondą – tokiais atvejais šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. 33 straipsnis. Pensijų anuiteto įsigijimas ir mokėjimas 1. Dalyvis, kuriam pagal šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalį pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva pagal šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, su pensijų anuiteto mokėtoju sudaro pensijų anuiteto sutartį. Pensijų anuitetas mokamas šios sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Šią vienkartinę įmoką pensijų anuiteto mokėtojui perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu. 2.
2. Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas arba kuris pensijų anuitetą įsigyja savo iniciatyva šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, turi teisę pasirinkti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų pensijų anuiteto rūšių. 3. Pensijų anuiteto mokėtojui mutatis mutandis yra taikomi Draudimo įstatymo reikalavimai, reglamentuojantys aktuarinę funkciją, techninius atidėjinius, jų skaičiavimą, turto, dengiančio techninius atidėjinius investavimą. Priežiūros institucija nustato draudimo techninių atidėjinių skaičiavimo, atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal pensijų anuitetų sutartis, tvarką ir metodiką. Turtas, dengiantis techninius atidėjinius, turi būti atskirtas, valdomas ir saugomas atskirai nuo kito pensijų anuiteto mokėtojo turto ir gali būti naudojamas tik įsipareigojimams pagal pensijų anuiteto sutartis vykdyti. Priežiūros institucija mutatis mutandis vykdo šių reikalavimų laikymosi priežiūrą Draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Pensijų anuiteto mokėtojui draudžiama atsisakyti sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti. 5. Pensijų anuiteto sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu ir priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis pensijų anuitetų draudimo taisyklėmis. 6. Pensijų anuiteto mokėtojas, su kuriuo dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką − elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas.
Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) kaip vienkartinę įmoką į pensijų anuiteto mokėtojo nurodytą sąskaitą. 7. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos. Pensijų anuitetas pervedamas į pensijų anuiteto sutartyje nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. 8. Pensijų anuitetas pradedamas mokėti pensijų anuiteto sutartyje nurodytą dieną. Pensijų anuiteto sutarties vykdymą prižiūri priežiūros institucija. 9. Pensijų anuiteto sutarčiai mutatis mutandis taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą lengvatinėmis sąlygomis. 34 straipsnis. Pensijų anuiteto rūšies pasirinkimas
pateikia pensijų anuiteto mokėtojui duomenis, reikalingus pensijų anuiteto rūšiai pasirinkti ir pensijų anuiteto dydžiui apskaičiuoti. Teiktinų duomenų turinį, jų pateikimo formą ir sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Pensijų anuiteto mokėtojas per 3 darbo dienas nuo informacijos apie dalyvio ketinimą įsigyti pensijų anuitetą gavimo dienos dalyvio nurodytu būdu ir adresu pateikia pasiūlymą dėl dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydžio pagal kiekvieną pensijų anuiteto rūšį, taip pat nurodo datą, iki kurios pasiūlymas galioja. Pasiūlymo galiojimo terminas yra 30 dienų. Pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymų, teikiamų dalyviams, ketinantiems įsigyti pensijų anuitetą, turinį, formą ir jų pateikimo sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3.
3. Dalyvis, gavęs šiame straipsnyje nurodytą pensijų anuiteto mokėtojo pasiūlymą, turi pasirinkti pensijų anuiteto rūšį ir iki pasiūlymo galiojimo laikotarpio pabaigos kreiptis į jį dėl pensijų anuiteto sutarties sudarymo. 4. Dalyvis, per šio straipsnio 3 dalyje numatytą pasiūlymo galiojimo terminą nesudaręs pensijų anuiteto sutarties arba sudarytą pensijų anuiteto sutartį nutraukęs lengvatinėmis sąlygomis Draudimo įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę sudaryti sutartį vėliau šio straipsnio nustatyta tvarka. 28 straipsnis. Teisė į pensijų išmokas
pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. 2. Asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu. Jeigu dalyvis raštu nesikreipia į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią. 3. Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. 29 straipsnis. Pensijų išmokos
išmokos gali būti mokamos šiais būdais:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimo veiklą;
2) išmokant vienu kartu (vienkartinę pensijų išmoką) ar dalimis (periodinę pensijų išmoką). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos, kai dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl pensijų išmokų mokėjimo būdo ir terminų. Pensijų išmokos sutartis sudaroma po to, kai dalyvis pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo ir pensijų kaupimo bendrovė apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto dydį šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Gavus dalyvio prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas sudaroma rašytinė pensijų išmokos sutartis. Pensijų išmokos sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodyta suma, už kurią dalyvis privalo įsigyti pensijų anuitetą pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, jeigu pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas elektroniniu būdu pranešti VSDF valdybai suderinta informacijos pateikimo tvarka. Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek VSDF valdyba yra sustabdžiusi pensijų kaupimo sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, bet ne daugiau kaip 4 darbo dienoms. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. 3. Gavus dalyvio prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyvio pensijų sąskaitoje įrašyti pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigus kitą dieną po rašytinio dalyvio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, pastarojo prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. 4. Pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo, išskyrus atvejus, kai pensijų išmokos sutartyje nustatyta pensijų išmoką ar jos dalį išmokėti nuperkant pensijų anuitetą. Tokiu atveju pensijų išmokos išmokamos ne anksčiau kaip po 35 dienų, bet ne vėliau kaip per 40 dienų po to, kai pensijų kaupimo bendrovė iš draudimo įmonės gauna informaciją apie dalyvio sudarytą pensijų anuiteto sutartį. 5. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už laiku ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą pagal pensijų išmokos sutartyje nustatytas sąlygas.
Pensijų išmokų mokėjimą prižiūri priežiūros institucija. 6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu negali būti mokamos pensijų įmokos. Kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis, yra paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos į atitinkamo pensijų fondo sąskaitą. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu pensijų išmokos jau išmokėtos) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo arba pridedamas prie mokėtinų pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos). 7. Vienkartinė ar periodinės pensijų išmokos, kurias turėjo sumokėti pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis sudarė pensijų išmokos sutartį, nesumokėtos dėl gavėjo mirties, paveldimos įstatymų nustatyta tvarka. 8. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą, ar už šį dalyvį VSDF valdyboje bus apskaičiuojamos ir pervedamos pensijų įmokos. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą ir suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, atsako elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užklausos gavimo dienos. 9. Pensijų išmokos sutartis gali būti nutraukta pensijų išmokos sutarties šalių susitarimu, jeigu dalyviui nėra išmokėta pensijų išmoka (ar jos dalis) ir
(ar) nenupirktas pensijų anuitetas. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties nutraukimo faktą privalo per 3 darbo dienas elektroniniu būdu pranešti VSDF valdybai suderinta informacijos pateikimo tvarka. 30 straipsnis. Pensijų išmokų pasirinkimas 1.
Pensijų kaupimo bendrovė kiekvienam dalyviui, įgijusiam teisę gauti pensijų išmoką ir raštu pareiškusiam valią dėl jos išmokėjimo, apskaičiuoja jo bazinio pensijų anuiteto (anuiteto be paveldėjimo, mokamo lygiomis dalimis ir nutraukiamo mokėti po dalyvio mirties) dydį pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą dalyvio rašytinio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dieną. Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką tvirtina priežiūros institucija. 2. Pensijų anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuitetas privalo būti nupirktas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. 3. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis negu pusė socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, atleidžiamas nuo prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką. 4. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu. 5. Teisės į periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką pagal šio straipsnio 3 dalį įgijimas neužkerta kelio dalyviui vietoj periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos įsigyti pensijų anuitetą. 6. Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, turi teisę pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją ir, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui, pensijų anuiteto rūšį. 7. Pensijų anuitetai gali būti mokami pensijų anuiteto sutartyje numatytą laikotarpį dalyvio įpėdiniams po jo mirties. 31 straipsnis. Pensijų anuiteto mokėjimas 1.
anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Ši vienkartinė įmoka mokama pensijų išmokos sutarties pagrindu draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį dėl pensijų anuiteto mokėjimo sąlygų. 2. Draudimo įmonei teisę vykdyti pensijų anuitetų veiklą suteikia draudimo veiklos licencija, išduota Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos draudimo grupės veiklai. Pensijų anuiteto sutarčių draudimo taisyklėse turi būti nurodyta Draudimo įstatyme numatyta informacija ir šiame įstatyme nurodyta informacija, susijusi su pensijų anuitetu ir jo mokėjimu. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti ir kitą informaciją, kuri turi būti nurodyta pensijų anuiteto sutarčių draudimo taisyklėse. 3. Pensijų anuitetų veiklą vykdančiai draudimo įmonei draudžiama atsisakyti sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti. 4. Draudimo įmonė, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką − elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) į draudimo įmonės nurodytą sąskaitą. 5. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos. Draudžiama nustatyti mažėjantį anuitetą. 6. Pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo pensijų anuiteto sutartyje nurodytos dienos.
Pensijų anuiteto mokėjimo teisingumą prižiūri priežiūros institucija. 7. Pensijų anuiteto sutartį galima nutraukti tik tais atvejais, kai kita šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo pensijų anuiteto sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kai sutartis pripažįstama negaliojančia, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytą atvejį. Įsigaliojus teismo sprendimui pripažinti pensijų anuiteto sutartį negaliojančia arba ją nutraukus dėl esminio pažeidimo, draudimo įmonė gautą vienkartinę įmoką (atėmus išmokėtų pensijų anuitetų sumą, jeigu jie jau buvo pradėti mokėti) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie naujos pensijų anuiteto sutarties sudarymą gavimo dienos perveda kitai draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė naują pensijų anuiteto sutartį. Draudimo įmonė, su kuria dalyvis sudarė naują pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo naujos pensijų anuiteto sutarties sudarymo raštu praneša draudimo įmonei, laikančiai pervestinas lėšas. Draudimo įmonė pervestinas lėšas iki jų pervedimo kitai draudimo įmonei laiko patikėjimo teisės pagrindais banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui kitai draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė naują sutartį, kaip vienkartinė įmoka pensijų anuiteto sutarčiai apmokėti, į jas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo įmonės prievoles. Šios lėšos, nepervestos kitai draudimo įmonei dėl dalyvio mirties, yra paveldimos įstatymų nustatyta tvarka. 8. Pensijų anuiteto sutarčiai mutatis mutandis taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą lengvatinėmis sąlygomis.
Kai draudėjas šiuo pagrindu nutraukia pensijų anuiteto sutartį, gyvybės draudimo įmonė ne vėliau kaip per vieną darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką – elektroniniu būdu) apie tai turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas.“
straipsnius atitinkamai laikyti 32-36 straipsniais. Nepritarti. Darant pensijų kaupimo sistemos pertvarką būtina pertvarkyti įmokų ir išmokų dalis kartu, jų neatskiriant. 9. Seimo narys S. Jakeliūnas,
1 P Įstatymo projekto įgyvendinamąsias nuostatas būtina suderinti su siūlomais pakeitimais. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
2, 3, 6–8 dalis ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34 straipsnius, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30, 31, 32, 33, ir 34 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Nepritarti. Nepritarta susijusiam Seimo nario S. Jakeliūno 2018-06-19 pasiūlymui dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28-34 straipsnių (žr. Komiteto nuomonę dėl šio pasiūlymo). 10. Seimo narys S. Jakeliūnas, 2018-06-192 11,12 P Įstatymo projekto įgyvendinamąsias nuostatas būtina suderinti su siūlomais pakeitimais. 2. Atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 12 (pernumeruotos 11) dalies: ,,12. Pensijų anuitetus pagal sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., gyvybės draudimo bendrovės moka pagal sudarytų sutarčių sąlygas iki tol, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas.“
12) dalį laikyti 12 (pernumeruota 11) dalimi: „13. 12.
valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydį 2019 m. ir 2020 m., Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis dauginamas 1,289 karto.“ Nepritarti. Nepritarta susijusiam Seimo nario S. Jakeliūno 2018-06-19 pasiūlymui dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28-34 straipsnių (žr. Komiteto nuomonę dėl šio pasiūlymo). 11. Seimo narys S. Jakeliūnas, 208-06-193 P Atsisakyti įstatymo projekto 3 straipsnio: ,,3 straipsnis. Pensijų išmokų rūšys ir pensijų išmokų mokėjimas iki 2019 metų gruodžio 31 d. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. pensijų išmokų rūšys nustatomos ir pensijų išmokos mokamos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2018 m. gruodžio 31 d. „ Nepritarti. Nepritarta susijusiam Seimo nario S. Jakeliūno 2018-06-19 pasiūlymui dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28-34 straipsnių (žr. Komiteto nuomonę dėl šio pasiūlymo). 12 Seimo nariai S. Gentvilas, J. Varkalys, E. Gentvilas, V. Alekna, G. Vaičekauskas, J. Baublys, R. Juška, 2018-06-198 1, 2, 3,4 Argumentai:
Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2246 (toliau – Įstatymo projektas) siekiama siaurinti galimų anuitetų ratą, paliekant tik Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigas. Aukščiau minėtas Įstatymo projekto rengėjų siūlymas yra vertinamas neigiamai, nes dabar galiojantis teisinis reguliavimas numato kelis galimus anuitetų mokėtojus. Įstatymo projekto rengėjai nėra pateikę įtikinamų argumentų dėl tokio anuitetų rato siaurinimo. Tikslinga, kad būtų palikta galimybė rinktis anuiteto paslaugos teikėją.
Įstatymo projektu atsisakoma socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į II pakopos pensijų kaupimo sistemos pensijų fondus nustatant, kad į šiuos pensijų fondus pervedamą pensijų įmoką sudarys 3 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka, skiriama iš valstybės biudžeto (3+1,5). Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad toks projektas panaikina esamų ir būsimų pensijų gavėjų supriešinimą, kai dalis įmokos į privačius pensijų fondus buvo pervedama iš VSDF biudžeto, taip mažinant šio biudžeto pajamas. Siūlymas į II pakopos pensijų fondus pervedamos trinarės įmokos formulę (2+2+2) keisti į (3+1,5) neužtikrina orios ir pilnavertės senatvės. Projekto rengėjai taip pat nurodo, kad asmens lėšomis mokamos įmokos į pensijų fondus padidėjimui kompensuoti numatomas 1,55 procentinių punktų (atitikmuo 2 procentiniams punktams, jei nebūtų mokesčių konsolidavimo) valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo sumažinimas. Šį mažinimą siūloma taikyti visiems valstybinio socialinio draudimo įmokas mokantiems asmenims. Asmenims, šiuo metu dalyvaujantiems kaupime pagal trinarę schemą (2+2+2), perėjimas į schemą 3+1,5 dėl bendro pensijų tarifo sumažinimo neturės jokio poveikio jo gaunamoms pajamoms (vietoje 2 proc. savo pajamų jie mokės 3 proc. nuo išaugusio bruto darbo užmokesčio, tačiau padidėjimą kompensuos sumažėjusi valstybinio socialinio draudimo įmoka). Manome, kad aukščiau minėta siūloma tvarka neužtikrina, kad pensijų kaupimo sistemoje dalyvavusių asmenų turtinės teisės nebūtų pažeistos. Iš esmės tikslinga, užuot ribojus asmenines žmonių galimybes savarankiškai prisidėti prie pensijos, valstybei aktyvinti būsimų pensininkų kaupimo iniciatyvas.
Tinkama sistema, užtikrinanti palaipsninį perėjimą iš einamosiomis įmokomis grįstos sistemos į kaupimu paremtą pensijų sistemą, galėtų būti: „5,5+x+0“. kai 5,5 proc. – tai anksčiau galiojusi tarifo dalis iš asmens sumokamų socialinio draudimo įmokų, „X“ – kiekvieno asmeninė dalis iš atlyginimo, darbdavių prisidėjimas, vaikų, giminių ir t.t., o valstybės biudžeto lėšos -„0“. Taip pat siūlome palikti dabar galiojančią tvarką, kuomet anuiteto mokėtojo paslaugas gali teikti privačios bendrovės. Pastebime, kad projekto rengėjai nepateikia jokių argumentų, kuo remiantis ši paslauga yra monopolizuojama valstybės. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 – 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Pensijų įmoka mokama dalyvio ir VDFS ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis mokamas iš VDFS yra 5,5 procentai dalyvio pajamų, nuo kiekvieno asmens gaunamo darbo užmokesčio, nuo kuriųo skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto už praeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka kasmet didinama šio įstatymo priede nustatytais dydžiais, kol pasieks šio straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį.
lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyviui pageidaujant, į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų. Apie savo pasirinkimą dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyto pensijų įmokos dydžio automatiškai įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip per šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, o savo iniciatyva pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį. 3. Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką. 4. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka, dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti.
Atsisakyta pensijų socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo šiame, taip pat susijusiuose įstatymų projektuose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2232(2) ir kt.), kuriems Komitetas pritarė. 13. Seimo nariai S. Gentvilas, J. Varkalys, E. Gentvilas, V. Alekna, G. Vaičekauskas, J. Baublys,
11 Argumentas: kaip ir prie pirmesnio šių Seimo narių pasiūlymo 2.Pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pensijų anuitetas, kurį remdamasi draudimo principais bei šiame įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga arba pensijų kaupimo bendrovė, vykdanti gyvybės draudimo veiklą (toliau – pensijų anuiteto mokėtojas):“ Nepritarti. Nustačius vienintelį pensijų anuitetų mokėtoją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą), būtų sudarytos prielaidos pensijų anuitetų veiklą vykdyti efektyviau ir užtikrinti didesnę naudą asmenims. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. Pritarti iš dalies. Komiteto patobulintame projekte neatsižvelgta į Seimo nario S. Jakeliūno 2018-06-19 pasiūlymus, (kuriais atsisakoma pertvarkyti pensijų išmokas, paliekant šiuo metu galiojančią tvarką), ir kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2 Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-2240 N Argumentai: siekiant užtikrinti geresnę duomenų apsaugą. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsniu keičiamą įstatymą nauju 40 straipsniu: ,,40 straipsnis. Asmens duomenų apsauga VSDF valdyba asmens duomenis pensijų kaupimo bendrovėms teikia tik šio įstatymo įgyvendinimo tikslais. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kuriais reglamentuojama asmens duomenų teisinė apsauga.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 3, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė