Projekto lyginamasis variantas
7, 8, 10, 23, 25
įstatymas
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės
pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį įmokas pensijų kaupimo bendrovėse pagal Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą. Kaupiamosios pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos. Kaupiamosios pensijų išmokos mokamos Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka.“2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų
socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą. Šio įstatymo
įmokas į Fondo biudžetą moka apdraustieji, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies
draudėjai.“
2Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių
socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas du kartus 1,55 karto.“
3Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 4 dalį. 4.
įmokos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, tarifas pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą nustatomas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Draudėjo Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo nustatyto darbo užmokesčio sumos, bet ne mažesnio mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
sukanka 24 metai);
2Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Ne visą darbo laiką pagal Pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyse, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai atitinkamo mėnesio kalendorinių darbo dienų skaičiui (taikoma 5 darbo dienų savaitė), kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos.“
3Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi:
„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų
bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas už apdraustąjį skaičiuodamas socialinio draudimo įmokas, 2019 metais yra 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas virš VDU sumos, lygios šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį pas daugiau negu vieną draudėją, jo socialinio draudimo įmokų bazė nustatoma pas kiekvieną draudėją atskirai.“
4Papildyti 10 straipsnį 10 dalimi:
„10.
Socialinio draudimo įmokos, kurios per kalendorinius metus sumokėtos virš šio straipsnio 9 dalyje nustatytos atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, grąžinamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d.“4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšomis. 2. Apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo įmokos dydį, įvertinami asignavimai iš valstybės biudžeto, kurie skiriami socialinio draudimo pensijos bendrajai (pagrindinei) daliai finansuoti. 3. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 4. 3. Asignavimai iš valstybės biudžeto gali būti skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu. 5. Asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.“5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusia galios 25 straipsnio 3 dalį. 3.
darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais terminais ir tvarka perveda Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Užimtumo fondui sudaryti. Nedarbo socialinio draudimo lėšų Užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti dydis nustatomas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 2. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už įmokų pervedimą ar surinkimą ir pervedimą į fondus pensijų kaupimo
bendrovės, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Ilgalaikio darbo išmokų fondas, Garantinis fondas ir Užimtumo fondas moka Fondo valdybai Fondo veiklos sąnaudų kompensacijas. Šių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius. Nustatytu laiku nepervedus kompensacijos ar jos dalies, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami finansų ministro nustatyto dydžio delspinigiai, taikomi už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nuo nepervestos kompensacijos ar jos dalies sumos.“6 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus, privalomojo sveikatos draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą ir nedarbo socialinio draudimo lėšų pervedimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Užimtumo fondui sudaryti;“. 2. Papildyti 32 straipsnio 1 dalį nauju 23 punktu: „23) vykdo pensijų anuitetų mokėjimo veiklą;“. 3. Buvusį 32 straipsnio 1 dalies 23 punktą laikyti 24 punktu. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, šio straipsnio 2–3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šią dalį perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius , savo esme atitinkančius darbo santykius ir draudžiamus valstybiniu socialiniu draudimu. 4. Po šio įstatymo įsigaliojimo 2018 metų ar jų ketvirčių šalies vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti naudojamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvusių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto. 5.
kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauto vidutinio šalies darbo užmokesčio, ir apskaičiuojant šį užmokestį į skaičiuojamąjį laikotarpį (ar jo dalį) patenka atitinkami mėnesiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą traukiama atitinkamais mėnesiais iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuota vidutinio šalies darbo užmokesčio suma, padidinta 1,289 karto. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimui teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, ir atsižvelgdama į darbo užmokesčio padidinimą 1,289 karto, nustato proporcingai perskaičiuotus apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokos tarifus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2232(2) lyginamasis variantas
2, 4, 7, 8, 10,
įstatymas
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kaupiamoji pensijų įmoka – pensijų socialinio draudimo įmokos
dalis valstybės biudžeto ir papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse), Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), gaunantys darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį įmokas pensijų kaupimo bendrovėse pagal Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą. Kaupiamosios pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos. Kaupiamosios pensijų išmokos mokamos Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą. Šio įstatymo
įmokos mokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, o 3 straipsnio
ją išdėstyti taip: „2. Socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas du kartus 1,55 karto.“
straipsnio 4 dalį. 4. Apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, tarifas pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą nustatomas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 5 straipsnis.
pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Draudėjo Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo nustatyto darbo užmokesčio sumos, viršijančios faktinį asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį ir bet ne mažesnio mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);
4) turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį;
5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.“
ją išdėstyti taip: „8.
Ne visą darbo laiką pagal Pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyse, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai atitinkamo mėnesio kalendorinių darbo dienų skaičiui (taikoma 5 darbo dienų savaitė), kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
bendroji (pagrindinė) dalis finansuojama valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšomis. 2. Apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo įmokos dydį, įvertinami asignavimai iš valstybės biudžeto, kurie skiriami socialinio draudimo pensijos bendrajai (pagrindinei) daliai finansuoti. 3. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 4. 3.
ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu. 5. Asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.“
pakeitimas
draudimo lėšas Užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais terminais ir tvarka perveda Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Užimtumo fondui sudaryti. Nedarbo socialinio draudimo lėšų Užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti dydis nustatomas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 2. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už įmokų pervedimą ar surinkimą ir pervedimą į fondus pensijų kaupimo bendrovės, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Ilgalaikio darbo išmokų fondas, Garantinis fondas ir Užimtumo fondas moka Fondo valdybai Fondo veiklos sąnaudų kompensacijas. Šių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius. Nustatytu laiku nepervedus kompensacijos ar jos dalies, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami finansų ministro nustatyto dydžio delspinigiai, taikomi už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nuo nepervestos kompensacijos ar jos dalies sumos.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus, privalomojo sveikatos draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą ir nedarbo socialinio draudimo lėšų pervedimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Užimtumo fondui sudaryti;“. 2. Papildyti 32 straipsnio 1 dalį nauju 23 punktu: „23) vykdo pensijų anuitetų mokėjimo veiklą;“. 3. Buvusį 32 straipsnio 1 dalies 23 punktą laikyti 24 punktu. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, šio straipsnio 2–3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šios dalies nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius ir draudžiamus valstybiniu socialiniu draudimu. 4.
metų ar 2018 metų ketvirčių šalies vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti naudojamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvusių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto. 5. Kai įsigaliojus šiam įstatymui darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauto vidutinio šalies darbo užmokesčio, ir apskaičiuojant šį užmokestį į skaičiuojamąjį laikotarpį (ar jo dalį) patenka atitinkami mėnesiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą traukiama atitinkamais mėnesiais iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuota vidutinio šalies darbo užmokesčio suma, padidinta 1,289 karto. 6. Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, ir atsižvelgdama į darbo užmokesčio padidinimą 1,289 karto, nustato proporcingai perskaičiuotus apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokos tarifus. Apdraustojo bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas yra 19,5 proc. dydžio, draudėjo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,47 proc. dydžio. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičūtė
Projekto Nr. XIIIP-2232(3) lyginamasis variantas
2, 4, 7, 8, 10,
įstatymas
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kaupiamoji pensijų įmoka – pensijų socialinio draudimo įmokos
dalis valstybės biudžeto ir papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse), Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), gaunantys darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį įmokas pensijų kaupimo bendrovėse pagal Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą. Kaupiamosios pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos. Kaupiamosios pensijų išmokos mokamos Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą. Šio įstatymo
įmokos mokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, o 3 straipsnio
ją išdėstyti taip: „2. Socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas du kartus 1,55 karto.“
straipsnio 4 dalį. 4. Apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, tarifas pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą nustatomas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 5 straipsnis.
pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Draudėjo Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo nustatyto darbo užmokesčio sumos, viršijančios faktinį asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį ir bet ne mažesnio mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);
4) turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį;
5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.“
ją išdėstyti taip: „8.
Ne visą darbo laiką pagal Pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyse, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai atitinkamo mėnesio kalendorinių darbo dienų skaičiui (taikoma 5 darbo dienų savaitė), kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos.“
straipsnį 9 dalimi:
„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio
draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas už apdraustąjį skaičiuodamas socialinio draudimo įmokas, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, 2019 metais yra 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, didesnes už VDU sumą, lygią šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba.
Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį pas daugiau negu vieno draudėjo, jo socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bazė nustatoma pagal kiekvieną draudėją atskirai.“
straipsnį 10 dalimi:
„10. Socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos
draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d. “
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
bendroji (pagrindinė) dalis finansuojama valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšomis. 2. Apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo įmokos dydį, įvertinami asignavimai iš valstybės biudžeto, kurie skiriami socialinio draudimo pensijos bendrajai (pagrindinei) daliai finansuoti. 3. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 4. 3.
ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu. 5. Asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.“
pakeitimas
draudimo lėšas Užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais terminais ir tvarka perveda Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Užimtumo fondui sudaryti. Nedarbo socialinio draudimo lėšų Užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti dydis nustatomas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 2. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už įmokų pervedimą ar surinkimą ir pervedimą į fondus pensijų kaupimo bendrovės, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Ilgalaikio darbo išmokų fondas, Garantinis fondas ir Užimtumo fondas moka Fondo valdybai Fondo veiklos sąnaudų kompensacijas. Šių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius. Nustatytu laiku nepervedus kompensacijos ar jos dalies, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami finansų ministro nustatyto dydžio delspinigiai, taikomi už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nuo nepervestos kompensacijos ar jos dalies sumos.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus, privalomojo sveikatos draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą ir nedarbo socialinio draudimo lėšų pervedimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Užimtumo fondui sudaryti;“. 2. Papildyti 32 straipsnio 1 dalį nauju 23 punktu: „23) vykdo pensijų anuitetų mokėjimo veiklą;“. 3. Buvusį 32 straipsnio 1 dalies 23 punktą laikyti 24 punktu. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, šio straipsnio 2–3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šios dalies nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius ir draudžiamus valstybiniu socialiniu draudimu. 4.
metų ar 2018 metų ketvirčių šalies vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti naudojamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvusių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto. 5. Kai įsigaliojus šiam įstatymui darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauto vidutinio šalies darbo užmokesčio, ir apskaičiuojant šį užmokestį į skaičiuojamąjį laikotarpį (ar jo dalį) patenka atitinkami mėnesiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą traukiama atitinkamais mėnesiais iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuota vidutinio šalies darbo užmokesčio suma, padidinta 1,289 karto. 6. Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
užmokesčio padidinimą 1,289 karto, nustato proporcingai perskaičiuotus apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokos tarifus. Apdraustojo bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas yra 19,5 proc. dydžio, draudėjo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,47 proc. dydžio. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičūtė
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO NR. IX-1215 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS
1.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektai parengti vykdant reformą 6 srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų. Šios reformos rezultatai, minėtų sričių tarpusavio sinergija pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę būklę ir spręs demografijos problemas. Siekiant padidinti darbo rinkos patrauklumą, reformuojama mokesčių sistema: mažinamos socialinio draudimo įmokos, nustatomos socialinio draudimo įmokų lubos, sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos socialinio draudimo įmokos. Taip darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis investuotojams, bus aiškesnis darbuotojams. Kartu bus padidintos paskatos verslui veikti legaliai, užtikrinta sąžiningos konkurencijos aplinka ir pasunkės galimybės veikti nedeklaruojant veiklos. Socialinio draudimo srityje taip pat siekiama užtikrinti teisingesnes socialines garantijas, ypač – finansiškai saugią senatvę. Todėl viena iš reformos krypčių – pensijų reforma. Socialiniame draudime nebeliks įmokomis nepagrįstų išmokų (bendroji pensijos dalis bus finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto). Svarbu tai, kad dėl vykdant struktūrinę reformą gautų investicijų, didinančių bendrąjį vidaus produktą, padidės viešųjų biudžetų pajamos, tai reiškia didesnius resursus pensijoms mokėti. Be to, numatomos įvesti socialinio draudimo įmokų lubos palaipsniui atitiks socialinio draudimo išmokų lubas. Taip pat įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.3.2 darbo priemonę „Įvertinus galimybę ir nustačius tikslingumą, visos ar dalies darbdavio socialinio draudimo įmokos (įskaitant privalomojo sveiktos draudimo įmokas) perkėlimas darbuotojui, gyventojų pajamų mokesčio ir bendrajai pensijai finansuoti skirtos valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies sujungimas“, 4.3.3 darbo priemones „Antrosios pakopos pensijų fondų finansavimo šaltinio pakeitimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – VSDF biudžetas) į valstybės biudžetą tikslingumo įvertinimas ir įgyvendinimas, jeigu įvertinimo rezultatai teigiami“,
„Antrosios ir trečiosios pakopų sistemos tobulinimas ir profesinių pensijų
kaupimo skatinimas“. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-902 1straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr.
IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681
jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant dalį darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos (pensijų, ligos, motinystės, privalomojo sveikatos draudimo įmokas) perkelti darbuotojui, sustiprinti socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį, taip pat atitinkamai pakeisti išmokų dydžius, kad bruto išmokų dydžiai nesikeistų. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektai parengti siekiant įgyvendinti II pakopos pensijų kaupimo fondų sistemos pertvarką. Pensijų kaupimo sistemos pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, kad pensijų sistema būtų vientisa ir nepriešinanti esamų ir būsimų pensijų gavėjų bei apimtų visus gyventojus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, naudodamasis diskrecija pasirinkti pensijų sistemą, įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme buvo pasirinkta susieti valstybinės socialinio draudimo pensijų sistemos ir privačios II pakopos pensijų fondų sistemos modelius. Įvertinus šiuo metu veikiančio pensijų kaupimo modelio trūkumus (dalis žmonių pensijas kaupia per maža apimtimi, dalis įmokos į pensijų kaupimą pervedama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžeto – tai kelia socialinę įtampą tarp esamų ir būsimų pensijų gavėjų, pensijų kaupimo dalyviai dažnai prisiima nepamatuotą investicinę riziką, išmokų iš pensijų kaupimo sistemos srities teisinis reguliavimas nesudaro pakankamų sąlygų didėti periodinių išmokų ir anuitetų skaičiui) ir atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusią demografinę situaciją, būtina imtis pertvarkos, nes kyla reali rizika nepasiekti užsibrėžto ilgalaikio pensijų sistemos reformos tikslo – užtikrinti, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas. Vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių vykdyti papildomo pensijų kaupimo sistemos pertvarką, yra prastėjanti demografinė situacija šalyje. Lietuvos visuomenė, kaip ir kitų Europos valstybių, senėja – žmonės gyvena vis ilgiau, gimstamumas mažėja. Tai reiškia, kad vis mažėjantis dirbančių žmonių skaičius turės „uždirbti“ pensijas didesniam pensijų gavėjų skaičiui.
Remiantis vėliausiomis Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozėmis, šiandieninė demografinė situacija ir ateities demografinės situacijos prognozės yra labai pakitusios, jas lyginant su buvusia ir prognozuota demografine situacija, kai buvo kuriama II pakopos pensijų kaupimo sistema. Anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu projekcijos (jų pagrindas – Eurostato demografinės projekcijos Lietuvai) 2050 m. skaičius buvo 1,18 milijono (2005 m. projekcijos), o pagal šiandienines projekcijas šis skaičius 2050 m. krenta iki 0,69 milijono (2017 m. projekcijos). Pagrindinė šių pokyčių priežastis – be prastėjančios demografinės situacijos (sumažėjęs gimstamumas ir padidėjęs pensijų gavėjų skaičius), itin išaugusi emigracija. Toks darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas lems, kad jau ir anksčiau prognozuota demografinė
„duobė“ bus dar gilesnė bei prasidės 2030–2040 metais. Atsižvelgiant į
prastėjančią demografinę situaciją šalyje, buvo reformuota valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema (nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas), siekiant užtikrinti šios sistemos tvarumą ir finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu, tačiau reformuota socialinio draudimo pensijų sistema dėl demografinių pokyčių negali ateityje užtikrinti didesnės pakeitimo normos. Taigi, siekiant sušvelninti prognozuojamos demografinės „duobės“ pasekmes ir užtikrinti didesnę ar bent išlaikyti esamą pensijų pakeitimo normą, būtina reformuoti ir pensijų kaupimo sistemą, kad ši užtikrintų efektyvesnį kaupimą didesniam ratui apdraustųjų ir tokiu būdu padėtų siekti užsibrėžto ilgalaikio pensijų sistemos reformos tikslo.
Kitas labai svarbus veiksnys, skatinantis imtis pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, yra nepakankamas pagal šiandieninį reglamentavimą veikiančios papildomo pensijų kaupimo sistemos efektyvumas ir dėl to kylanti rizika nepasiekti užsibrėžto reformos tikslo didelės kaupiančiųjų asmenų dalies atžvilgiu. Pensijų sistemos reformos įstatyme nustatyta, kad dalyvaujančiųjų II pakopos pensijų kaupimo sistemoje pensijų įmoka yra sudaryta iš trijų dalių: 2 proc. dalyvio socialinio draudimo pensijų įmokos dalies, 2 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 2 proc. dydžio vidutinio darbo užmokesčio vidurkio priemokos, skiriamos iš valstybės biudžeto (trinarė kaupimo schema). Tokiu būdu kaupiančiųjų šiuo metu yra apie 605 tūkst. Pažymėtina, kad kaupime dalyvauja ir apie 695,5 tūkst. kaupiančiųjų tik 2 proc. socialinio draudimo pensijų įmokos dalies, nepasinaudojusių Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-2418 suteikta galimybe 2013 metais pasirinkti dalyvauti pensijų kaupime pagal trinarę kaupimo schemą. Taip pat apie 24 tūkst. dalyvių yra sustabdę įmokų pervedimą į pensijų fondus, tad iki dalyvavimo sustabdymo į pensijų fondus pervestos lėšos yra investuojamos pagal asmens pasirinkto pensijų fondo strategiją, iki asmuo sukaks senatvės pensijos amžių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti skaičiavimai ir kitų šalių praktika rodo, kad 6 proc. asmens pajamų kaupimas kiekvieną mėnesį yra minimali riba norint senatvei sukaupti pakankamas sumas, kurios galėtų užtikrinti kaupusiems asmenims papildomas pastovias mėnesines išmokas – anuitetą.
Įvertinus tai, kad apie 61 proc. tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį II pakopos pensijų fonduose kaupiančių asmenų uždirba mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį (VSDF valdybos duomenys), tikėtina, kad asmenys, dalyvaujantys pensijų kaupime ir kaupiantys tik 2 procentus valstybinių socialinio draudimo pensijų įmokų, dėl pernelyg mažos įmokos II pakopos pensijų kaupimo sistemoje nesukaups pakankamos lėšų sumos, leisiančios sukakus senatvės pensijos amžių įsigyti pensijų anuitetą. Toks kaupimas sulaukus pensinio amžiaus jiems gali užtikrinti tik vienkartinę išmoką, kuri iš esmės neatitinka pensijų sistemos paskirties – periodinių išmokų senatvėje. Taip pat dėl šiuo metu vykdomo valstybinių socialinio draudimo įmokų dalies pervedimo į II pakopos pensijų fondus dalyvaujantiesiems II pakopos pensijų kaupimo sistemoje sumažėja socialinio draudimo pensijos, skiriamos iš VSDF biudžeto. Todėl galiojanti sistema visiems kaupiantiesiems lems sumažėjusią socialinio draudimo pensiją, o kaupiantiesiems tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį greičiausiai neužtikrins ir reguliarių išmokų iš II pakopos pensijų fondų senatvėje – taip reguliarios pajamos senatvėje ne padidės, o netgi sumažės. Šiuo metu kaupiantiems tik socialinio draudimo pensijų įmokos dalį nenumatyta galimybė pereiti į trinarę kaupimo sistemą ir tokiu būdu pensijų fonduose kaupti didesne apimtimi. Taip pat nenumatyta ir galimybė kaupiantiesiems II pakopos pensijų kaupimo sistemoje prisimokėti papildomai savo iniciatyva.
Prie dalyvių kaupimo negali prisidėti ir jų darbdaviai, tad tarp darbdavių, norinčių paskatinti darbuotojus ir prisidėti prie jų gerovės senatvėje, susiformavo praktika darbuotojų naudai mokėti įmokas į papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus, veikiančius pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą. Taigi šiuo metu nepakankama apimtimi kaupiantiems (tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį) II pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyviams nėra galimybių padidinti į pensijų fondus pervedamų įmokų sumą – taip sistemiškai apribojamos jų galimybės gauti didesnes pensines išmokas ir skatinama pajamų nelygybė senatvėje. Dar vienas siūlomos pensijų kaupimo sistemos reformos tikslas yra didinti dalyvaujančiųjų II pakopos pensijų kaupimo sistemoje skaičių, taip užtikrinant didesnes pajamas senatvėje kuo didesniam gyventojų skaičiui. Šis tikslas sutampa su ilgalaikiu pensijų sistemos reformos tikslu, kad reformuota pensijų kaupimo sistema apimtų visus gyventojus. Šiuo metu beveik 1 300 tūkst. dirbančiųjų dalyvauja II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, nekaupiančiųjų – apie 440 tūkst. Kuo daugiau darbingo amžiaus jaunų asmenų pradės dalyvauti kaupime dabar, tuo mažesnė pajamų nelygybė tarp senatvės pensijos gavėjų laukia ateityje. Taip pat Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymo projektu siekiama sumažinti pensijų kaupimo dalyviui tenkančią investicinę riziką, sumažinti atskaitymus nuo turto, spręsti išmokų iš II pakopos pensijų sistemos (toliau – II pakopos pensijų išmokų sistema) problemas, kylančias dėl per aukštos privalomo anuiteto ribos, ir kt.
VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, 2018 metų kovo mėnesį Lietuvoje buvo apie 90 tūkst. asmenų, kurių suminės pensinės pajamos (socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo pensija, valstybinė pensija) neviršijo 230 eurų. Iš jų apie 30 tūkst. asmenų turėjo būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą. Be to, daugiau nei 5 tūkst. asmenų, kurie nėra įgiję minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba jų gaunama pensija yra labai maža, gauna 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio (šiuo metu – 117 eurų) šalpos pensijas. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projektu siekiama mažinti bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą įgijusių asmenų socialinę atskirtį, nustatant su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD) susietas jų gaunamų pensinių pajamų lubas bei didinti senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims mokamas pačias mažiausias šalpos pensijas. Socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemoką siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme, nes šio įstatymo tikslas yra nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims netekto darbingumo, senatvės ir kt. atvejais. Be to, pensijos priemoka bus mokama ne iš VSDF biudžeto, bet iš valstybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr.
XIII-882 4 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo (dėstomas nauja redakcija) projektai yra Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projekto lydimieji teisės aktų projektai. Atsižvelgiant į tai, kad, įgyvendinant mokesčių reformą, bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, atitinkamai perskaičiuojami darbo jėgos mokesčių tarifai, o tai iš esmės sąlygos didesnį darbo užmokestį asmeniui ir atitinkamai didins Lietuvos statistikos departamento skelbiamą bruto vidutinį darbo užmokestį (toliau – vidutinis darbo užmokestis), bei siekiant išlaikyti pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, kurių dydžio apskaičiavimas susietas su darbo užmokesčiu, dydį tokį, koks yra šiuo metu nustatytas (t. y. išvengti nepagrįsto jų padidėjimo), Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas, susijusias su sportininkų rentos dydžio apskaičiavimu, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu – Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, susijusias su valstybinių pensijų dydžio ribojimu, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu – Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-693 nuostatas, susijusias su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžio bei pareigūnų apskaičiavimo tvarka, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu – Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 nuostatas, kuriomis nustatomas valstybinės signataro rentos dydis, bei Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu
Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-949 pakeitimo įstatymo projektu siekiama didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją integruotis į darbo rinką, tobulinant piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinį reguliavimą, susijusį su papildomos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus skyrimu, taip pat užtikrinti Šalpos pensijų įstatymo bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų suderinamumą. Taip pat teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas, kuriuo siūloma atitinkamai (1,289 karto) padidinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, darbdavys moka pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos draudimo įmokas. Apdraustasis moka pensijų ir sveikatos draudimo įmokas. Socialinio draudimo įmokos nėra ribojamos. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama tiek VSDF fondo, tiek valstybės biudžeto lėšomis.
Iš VSDF skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti. Tais atvejais, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga, draudėjas socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus sumoka nuo darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme) nustatyti išmokų dydžiai, pavyzdžiui, ligos išmoka lygi 80 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, motinystės išmoka – 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, tėvystės – 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, kintama nedarbo draudimo išmokos dalis pirmą–trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 50 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ir t. t. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, ligos išmoka apdraustajam mokama pagal apdraustojo asmens darbo (pamainų) grafiką. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos VSDF biudžeto lėšomis, nėra reglamentuotas nedarbo socialinio draudimo stažo apskaičiavimas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie draudžiami nedarbo socialiniu draudimu.
Taip pat nereglamentuota, kad bedarbiams, gaunantiems ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba)) dienos, nedarbo draudimo išmoka būtų pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas, o gaunantiems ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe bei ligos socialinio draudimo išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamų išmokų sumą. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad terminas neteisėtai gautai nedarbo draudimo išmokai grąžinti pradedamas skaičiuoti nuo nelegalaus darbo fakto nustatymo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai visoms šiuo draudimu draudžiamoms asmenų kategorijoms, pavyzdžiui, nustatyta, kad draudėjas moka 3 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, o apdraustieji moka 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokas, asmenys, įsigiję verslo liudijimus, – 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir t. t.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nustatyta, kad dalis pensijų socialinio draudimo įmokos pervedama pensijų kaupimo bendrovėms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos VSDF biudžeto lėšomis, tvirtinama darbdavio bendroji pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoka, o apdraustojo – tik pensijų socialinio draudimo įmoka. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme nustatyta, kad į Garantinį fondą mokama 0,2 proc. dydžio įmoka nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o į Ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,5 proc. dydžio įmoka nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Taip pat nustatyta, kad teisę į ilgalaikio darbo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama: jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų; dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų; trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų. Ilgalaikio darbo išmoka skiriama ne ankščiau kaip po
rečiau kaip kartą per mėnesį tol, kol išmokama visa darbuotojui paskirta išmoka. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme numatyta, kad dalyvaujančiųjų II pakopos pensijų kaupimo sistemoje pensijų įmoka sudaryta iš 2 proc. dalyvio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, 2 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemokos iš valstybės biudžeto.
Kaupime dalyvauja ir tik 2 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį kaupiantys dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti kaupime iki 2012 metų ir 2013 metais neišreiškė noro dalyvauti kaupime pervedant trinarę įmoką, kaip tai buvo numatyta Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XI-2418. Šiuo metu kaupiantiesiems tik socialinio draudimo pensijų įmokų dalį nenumatyta galimybė pereiti į trinarę kaupimo sistemą ar į II pakopos pensijų fondus prisimokėti papildomai savo iniciatyva ar jų darbdaviams. Dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, remiantis galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis, gali asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos. Dalyvavimas II pakopos pensijų kaupimo sistemoje prasideda savanoriškai sudarius pensijų kaupimo sutartį su pensijų fondą valdančia pensijų kaupimo bendrove ir šią sutartį įregistravus VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtame ir tvarkomame Pensijų kaupimo sutarčių registre (toliau – Sutarčių registras). Pagal galiojantį Pensijų kaupimo įstatymą, dalyvavimas pensijų kaupime prasideda asmeniui savanoriškai su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove sudarius pensijų kaupimo sutartį. Pagal minėtąjį įstatymą nėra galimybės pensijų kaupimo dalyviui laikinai sustabdyti pensijų įmokų pervedimo į pensijų fondą.
Šiuo metu galiojantis Pensijų kaupimo įstatymas nenustato tvarkos, kuria vadovaudamasis pensijų kaupime dalyvaujantis asmuo galėtų priimti racionalų ir informacija pagrįstą sprendimą dėl pensijų įmokų kaupimo konkrečiame pensijų fonde. Dažna praktika, kai dalyvis, net ir susipažinęs su jam pateiktu pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų ir jiems būdingos rizikos aprašymu, priima neracionalų sprendimą
fondo, o kasmet savo pensijų fondą vidutiniškai keitė tik 3,28 proc. dalyvių). Galiojantis teisinis reguliavimas iš esmės nesprendžia anksčiau išvardintų problemų ir neužkerta kelio galimoms neigiamoms pasekmėms ateityje atsirasti.
Šiuo metu senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo pensijų išmoką iš sukaupto turto gali gauti vienkartinės, periodinės išmokos (pastarosios pensijų išmokų rūšys yra galimos tik esant tam tikroms sąlygoms) arba pensijų anuiteto būdu. Jei pagal Lietuvos banko valdybos
skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką apskaičiuotas bazinis pensijų anuitetas yra mažesnis nei 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija), sukauptos lėšos asmeniui gali būti išmokamos kaip vienkartinė arba periodinė išmoka. Jei apskaičiuotas bazinis pensijų anuitetas yra lygus arba didesnis negu 0,5 bazinės pensijos, asmuo turi prievolę įsigyti gyvybės draudimo bendrovėje pensijų anuitetą, mokamą iki gyvos galvos. Tais atvejais, kai apskaičiuotas bazinis anuitetas yra didesnis negu 3 bazinės pensijos, asmuo turi prievolę įsigyti pensijų anuitetą, likusią lėšų dalį pasiimdamas kaip vienkartinę arba periodinę išmoką. Bazinis pensijų anuitetas – tai tik rodiklis, kurį naudodama pensijų kaupimo bendrovė vertina pensijų fondo dalyvio, sulaukusio senatvės pensijos amžiaus, galimybę gauti vieną ar kitą Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtintą pensijų išmokos rūšį. Nors pensijų fondo dalyviui apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis sudaro įspūdį, kad tokio pat dydžio pensijų anuitetą bus galima įsigyti ir gyvybės draudimo įmonėje, vykdančioje pensijų anuitetų veiklą, asmeniui gyvybės draudimo įmonės pasiūlytas pensijų anuiteto dydis paprastai yra mažesnis dėl gyvybės draudimo įmonės naudojamų prielaidų ir atskaitymų dydžio neatitikties bazinio pensijų anuiteto formulėje naudojamiems parametrams, todėl neretai kyla gyventojų nepasitenkinimas.
Galiojančiame Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų santykinai brangiems anuitetams pigti. Šiuo metu aiškiai nereglamentuota, kaip traktuotinos asmens II pakopos pensijų kaupimo sistemoje sukauptos ir išmokamos lėšos, kai vykdomas išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą iš skolininkui mokėtinų sumų. Galiojančiame Pensijų sistemos reformos įstatyme nustatyta, kad nuo 2020 m. pensijų įmoką sudarys 3,5 proc. dalyvio pensijų socialinio draudimo įmokų, 2 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 2 proc. dydžio vidutinio darbo užmokesčio skatinamoji įmoka, skiriama iš valstybės biudžeto (3,5+2+2). Taip pat nustatytos pensijų kaupimo dalyvių teisės pasirinkti ir keisti pensijų kaupimo bendrovę, nustatytas valstybinio socialinio draudimo ir kaupiamųjų pensijų išmokų santykis. Galiojančiame Pensijų kaupimo įstatyme nustatyti tokie atskaitymai iš pensijų turto: 1 proc. dalyvio sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, o konservatyvaus investavimo pensijų fonde – 0,65. Galiojantis Pensijų kaupimo įstatymas numato prievolę lyginti pensijų fondų rezultatus su lyginamuoju indeksu. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, VSDF valdyba steigia ir tvarko Pensijų kaupimo sutarčių registrą, t. y. šiame registre kaupiami duomenys tik apie pensijų kaupimo sutartis.
Pensijų kaupimui pasibaigus (pvz., asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių), į šį registrą įrašomas pensijų kaupimo sutarties pabaigos pagrindas. Duomenų apie asmeniui mokamas pensijų išmokas (pavyzdžiui, apie sudarytas pensijų anuiteto ar periodinių išmokų sutartis) šiame registre nėra. Su MVPD susietų priemokų socialinio draudimo pensijų gavėjams jokie teisės aktai šiuo metu nenustato. Vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymu, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, neįgijusiems minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo arba gaunantiems labai mažas pensijas, mokama 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio (117 eurų) šalpos pensija. Kūno kultūros ir sporto įstatyme nustatyta, kad sportininkų rentos dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatyme nustatyta, kad valstybinės signataro rentos dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Prezidento valstybinės rentos įstatyme nustatyta, kad Respublikos Prezidento valstybinė renta yra 50 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.
Šiuo metu galiojantis Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) nereglamentuoja iš II pakopos pensijų fondų į VSDF biudžetą pervedamų dalyvių sukauptų lėšų apskaičiavimo pensijų apskaitos vienetais ir įskaitymo į VSDF biudžetą tvarkos, nes galimybės grąžinti į VSDF pensijų fonduose sukauptas lėšas nenumato galiojantys teisės aktai. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui įsidarbinus papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Šios priemonės tikslas – didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) turimais duomenimis, 2017 m. papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus gavo apie 2 100 asmenų (t. y. 11,4 proc. socialinės pašalpos gavėjų, registruotų teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje)). Siekiant sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos (piniginės socialinės paramos teikimas negali būti patrauklesnė priemonė nei įsidarbinimas), skatinti socialinės pašalpos gavėjus įsidarbinti oficialiai (tai turėtų įtakos mažinant šešėlinės ekonomikos mastą), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulinamas, nes paramos gavėjų aktyvinimas, taikant įvairias integracines priemones, sudaro palankesnes sąlygas neprarasti darbinių įgūdžių ir motyvacijos įsidarbinti.
Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme nustatyta, kad darbdaviams, steigiantiems kompensuojamąsias darbo vietas, į kurias pagal individualius planus įdarbinami atleisti iš darbo darbuotojai, už kiekvieną darbo vietą išmokamos 24 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio kompensacijos: 1) sudarius darbo sutartį, pervedama 12 MMA; 2) praėjus 12 mėnesių nuo darbo sutarties sudarymo dienos, pervedama po 1 MMA kas mėnesį įdarbintųjų darbo laikotarpiu. Atleistiems iš darbo darbuotojams, kurie per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo atleidimo iš darbo Ignalinos AE dienos apsisprendžia išvykti į kitą gyvenamąją vietovę Lietuvos Respublikoje arba užsienyje nuolat gyventi, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos faktinės persikėlimo išlaidos, bet ne didesnės kaip po 3 MMA kiekvienam šeimos nariui. Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme nustatytos užimtumo ir socialinės garantijos yra finansuojamos Užimtumo fondo, valstybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšomis. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nustatyta, kad mokymo lėšos formaliajam ir neformaliajam profesiniam mokymui, taip pat lėšos profesinio mokymo įstaigoms finansuoti gali būti skiriamos iš Užimtumo fondo.
Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti negali būti didesnė kaip 40 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidija vieno neįgalaus darbuotojo darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti negali būti didesnė kaip 6 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai ir negali būti skiriama dažniau kaip kartą per 36 mėnesius. Subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms sudaro 40 proc. subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir 20 proc. už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta, kad profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas gali būti finansuojamas Užimtumo fondo lėšomis. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad:
motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas. Draudėjas moka nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Taip darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir aiškesnis darbuotojams, taip pat bus atsižvelgta į socialinių įmokų prigimtį bei įmokų sąsajas su jų mokėtojais. Perkėlus draudėjo pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbo užmokestis darbuotojui turėtų būti nominaliai padidintas 1,289 karto;
metais – 84 VDU per metus ir 2021 metais – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Bus padidintos paskatos verslui, investuotojams, bus sustiprintas socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšys;
dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tai užtikrins, kad socialiniame draudime neliks įmokomis nepagrįstų išmokų;
Užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti, jos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Surinktos nedarbo draudimo įmokos bus skirtos tik nedarbo draudimo išmokoms mokėti. 5) tais atvejais, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus iš savo lėšų išskaičiuoja ir sumoka nuo darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Tai leis užtikrinti didesnes socialines garantijas mažiausiai uždirbantiems;
mažesnį nei minimali mėnesinė alga per mėnesį atlyginimą, socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja nuo minimalios mėnesinės algos.
Įstatymo projekte nustatomos socialiai jautriausios asmenų grupės, už kurias gali būti mokamos socialinio draudimo įmokos nuo faktiškai apskaičiuoto atlyginimo;
valdyba vykdo naują funkciją – moka pensijų anuitetus;
draudžiamas Lietuvos Respublikos Prezidentas. Priėmus siūlomus pakeitimus, darbo jėgos apmokestinimas taps patrauklesnis, aiškesnis ir konkurencingesnis. Įvedamas socialinio draudimo įmokų ribojimas pamažu suvienodės su socialinio draudimo išmokoms taikomu ribojimu, bus sustiprintas socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšys, socialinio draudimo sistema taps patrauklesnė. Tam, kad dėl socialinio draudimo įmokų tarifų perskaičiavimo darbuotojams nesumažėtų neto atlyginimas ir jie neprarastų garantijų, siūloma nustatyti prievolę draudėjams atitinkamai perskaičiuoti darbuotojų bruto darbo užmokestį.
Preliminariai siūloma (rengiant VSDF biudžetą) nustatyti tokius socialinio draudimo tarifus: Iki reformos Po reformos Darbdavio Apdraustojo Iš viso Darbdavio Apdraustojo Iš viso Pensijų socialinis draudimas 22,3 3,0 25,3 0,00 8,72 8,72 Ligos socialinis draudimas 1,4 1,4 0,00 1,09 1,09 Motinystės socialinis draudimas 2,2 2,2 0,00 1,71 1,71 Nedarbo socialinis draudimas (terminuotoms sutartims) 1,4 (2,8) 1,4 (2,8) 1,31 (2,03 ) 1,31 (2,03 ) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas 0,2 0,2 0,16 0,16 Iš viso 27,5 3,0 30,5 1,47 11,52 12,99 Sveikatos draudimas 3,0 6,0 9,0 0,00 6,98 6,98 Bendras tarifas (VSD+PSD) 30,5 9,0 39,5 1,47 18,50* 19,97 Įmoka į Ilgalaikio darbo išmokų fondą 0,5 0,5 0,16 0,16 Įmoka į Garantinį fondą 0,2 0,2 0,16 0,16 Pensijų kaupimo įmoka 2+243
2 2 1,5 1,5 *1,55 proc. punkto sumažintas apdraustojo tarifas (nemažinant šiuo dydžiu, bendras įmokos tarifas būtų 20,05) Atsižvelgiant į tai, kad dalis draudėjo socialinio draudimo įmokų perkeliama apdraustajam ir atitinkamai didėja bruto darbo užmokestis, siūloma socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektuose) nustatyti naujus išmokų dydžius, kad jie atitiktų dabar galiojančius. Taip pat turės būti pritaikyta socialinio draudimo išmokų dydžių nemažinimo taisyklė. Dėl šios taisyklės papildomos Valstybinio socialinio draudimo fondo patiriamos išlaidos dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo bus dengiamos iš valstybės biudžeto.
Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo (dešimtosios kolegijos) 2018 m. kovo 7 d. sprendimą (Byloje C 651/16), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas papildomas nuostata, kad tais atvejais, kai apdraustasis, turintis teisę gauti motinystės išmoką, draudžiamųjų pajamų neturėjo visai ar iš dalies dėl to, kad dirbo užsienyje, motinystės išmokos dydis apskaičiuojamas iš paskutinių draudžiamųjų pajamų, gautų kalendoriniais mėnesiais, kuriais asmuo dirbo Lietuvoje. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimui bei gyventojų pajamų mokesčio taikymui galima situacija kai iki Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo paskirtos ir po šio įstatymo įsigaliojimo mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos sumažės. Siekiant išvengti galimo sumažėjimo Ligos ir motinytės socialinio draudimo įstatyme siūloma nustatyti, kad visos socialinio draudimo išmokos perskaičiuojamos pagal naujus darbo užmokesčio bei išmokų dydžius ir mokamos ne mažesnės, nei buvo paskirtos iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Yra atvejų, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta darbovietėje, kurioje asmuo dirba ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, todėl, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, apskaičiuotos išmokos dydis yra mažesnis, nei šis dydis būtų apskaičiuotas taikant 5 darbo dienų savaitę. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte papildomai siūloma ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe mokėti taikant 5 darbo dienų savaitę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai ne vieną kartą nagrinėjo apdraustųjų asmenų nusiskundimus, kad jiems apskaičiuotas ligos išmokos dydis pagal asmens darbo (pamainų) grafiką yra mažesnis, nei jis būtų apskaičiuotas taikant 5 darbo dienų savaitę.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma atsisakyti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (jos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto), reglamentuoti nedarbo socialinio draudimo stažo apskaičiavimą savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, nustatant, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, kurie yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, nedarbo draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Taip pat siūloma bedarbiams, gaunantiems ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, nedarbo draudimo išmoką pradėti mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas, o gaunantiesiems ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe bei ligos socialinio draudimo išmokas iš nedarbo draudimo lėšų mokėti tik nedarbo draudimo išmokos dalį, viršijančią gaunamų išmokų sumą. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą nuo VSDF valdybos teritorinio skyriaus kreipimosi dienos susidariusiai nedarbo draudimo išmokos permokai grąžinti. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr.
IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito 2017 m. rugsėjo 29 d. ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5-1 „Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas“ pateiktą rekomendaciją (toliau – Valstybės kontrolės rekomendacija). Valstybės kontrolės rekomendacijoje nurodyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra vykdomos nedarbo socialinio draudimo įmokomis finansuojamo Užimtumo fondo ir valstybės biudžeto lėšomis, tačiau toks šių priemonių finansavimo išskaidymas neleidžia objektyviai suplanuoti šiam tikslui reikalingų lėšų, įvertinti bendrų šių lėšų naudojimo rezultatų. Atsižvelgiant į tai, šiuo projektu siūloma panaikinti Užimtumo fondą ir nustatyti, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės būtų finansuojamos tik valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant mokesčių reformą, bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos, yra tikslinami subsidijų dydžiai, nustatyti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme.
Dalį darbdavio socialinio draudimo įmokos tarifo perkėlus apdraustajam, išaugs bruto darbo užmokestis, todėl Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma apdraustiesiems ir draudėjams nustatyti naujus (perskaičiuotus) privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifus, kurie atitiktų dabartinį apmokestinimą. Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti iki šiol naudotą VDU dydį, t. y. neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, duomenų. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimų projektus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimu siūloma atsisakyti nuostatų, kad pensijų socialinio draudimo įmokos dalis pervedama pensijų kaupimo bendrovėms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos VSDF biudžeto lėšomis. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti naujus (perskaičiuotus dėl dalies darbdavio įmokų perkėlimo apdraustajam) įmokų tarifus į Garantinį fondą bei į Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Be to, įmoka į Ilgalaikio darbo išmokų fondą mažinama papildomai, nes įmokų į šį fondą surenkama daugiau įmokų nei išmokama išmokų, taigi siūloma dalį įmokos tarifo (0,23 proc.) pridėti prie draudėjo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos.
Atsižvelgiant į tai, kad, perkeliant draudėjo mokamas pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbuotojo bruto darbo užmokestis didėja, tačiau, siekiant mokėti tokio paties dydžio ilgalaikio darbo išmokas, siūloma įstatyme nustatyto dydžio išmokas mokėti 77,58 proc. Taip pat siūloma nustatyti, kad ilgalaikio darbo išmokų mokėjimas taptų paprastesnis ir išmokos greičiau pasiektų atleistą darbuotoją, t. y. asmeniui paskirta ilgalaikio darbo išmoka būtų išmokama vienu kartu (kaip ir šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą skiriamos išeitinės išmokos), o ne per kelis mėnesius. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti:
įmokos dalies pervedimo į II pakopos pensijų kaupimo sistemos pensijų fondus nustatant, kad į šiuos pensijų fondus pervedamą pensijų įmoką sudarys
draudimo įmokos, ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka, skiriama iš valstybės biudžeto (3+1,5). Taip panaikinamas esamų ir būsimų pensijų gavėjų supriešinimas, kai dalis įmokos į privačius pensijų fondus buvo pervedama iš VSDF biudžeto, taip mažinant šio biudžeto pajamas. Pažymėtina, kad jei nebūtų taikomas numatomas darbdavio socialinio draudimo įmokos tarifo perkėlimas apdraustajam, dėl kurio išaugs bruto darbo užmokesčiai, į pensijų fondus siūlomą pervesti pensijų įmoką sudarytų 4 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų dalis ir 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka iš valstybės biudžeto.
Todėl lyginant šiuo metu į II pakopos pensijų fondus pervedamos trinarės įmokos dydį (2+2+2) su siūlomos pensijų įmokos (3+1,5) dydžiu, svarbu atkreipti dėmesį, kad nominaliai šie dydžiai iš esmės nesiskiria. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pensijų įmokos, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, dydis yra skaičiuojamas pagal užpraeitų metų vidutinį darbo užmokestį šalyje, Pensijų kaupimo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog skaičiuojant 2019 m. ir 2020 m. pervestinos pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų dydį, Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2017 m. ir 2018 m. keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto. Didinti pensijų įmokos, mokamos iš valstybės biudžeto, apskaičiavimo bazę būtina, kad dalyviams pervedama pensijų įmoka iš valstybės biudžeto 2019 m. ir 2020 m. nesumažėtų dėl mokesčių konsolidavimo ir patvirtinto mažesnio kaupiamosios įmokos tarifo. Asmenims, tapusiems pensijų sistemos dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau, siūloma pensijų įmoką nuo 1,8 proc. draudžiamųjų dalyvio pajamų kasmet didinti laipsniškai, kol ši pasieks 3 proc. per 5 metus, taip nesukeliant naujiems dalyviams nepatogumų dėl staiga smarkiai išaugusių išlaidų pensijų kaupimui. Dalyviui pageidaujant, į jo pensijų sąskaitą gali būti iškart mokama viso dydžio pensijų įmoka, laipsniškai jos nedidinant. Kaip ir šiuo metu galiojančiame įstatyme, taip ir projekte siūloma palikti galioti taisyklę, kad įmoka iš valstybės biudžeto yra susieta su kita pensijų įmokos dalimi, t.y. dalyvio lėšomis mokama įmoka.
Įmoka iš valstybės biudžeto mokama tik tuo atveju, jei yra mokama pensijų įmoka dalyvio lėšomis (išskyrus pensijų įmoką už tėvus), o jos dydis taip pat priklauso nuo dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydžio: jei dalyvis moka laipsniškai didėjančią pensijų įmoką, tai ir valstybės biudžeto mokama pensijų įmoka laipsniškai didėja. Jei dalyvis pasirenka iš karto mokėti viso dydžio (3 proc.) pensijų įmoką savo lėšomis, ir pensijų įmoka iš valstybės biudžeto pradedama mokėti viso dydžio (1,5 proc.). Šiam asmens lėšomis mokamos įmokos į pensijų fondus padidėjimui kompensuoti numatomas 1,55 procentinių punktų (atitikmuo 2 procentiniams punktams, jei nebūtų mokesčių konsolidavimo) valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo sumažinimas. Šį mažinimą siūloma taikyti visiems valstybinio socialinio draudimo įmokas mokantiems asmenims. Asmenims, šiuo metu dalyvaujantiems kaupime pagal trinarę schemą (2+2+2), perėjimas į schemą 3+1,5 dėl bendro pensijų tarifo sumažinimo neturės jokio poveikio jo gaunamoms pajamoms (vietoje 2 proc. savo pajamų jie mokės 3 proc. nuo išaugusio bruto darbo užmokesčio, tačiau padidėjimą kompensuos sumažėjusi valstybinio socialinio draudimo įmoka). Atsižvelgiant į tai, kad pagal trinarę schemą dalyvaujantiems pensijų kaupime asmenims iš esmės išlaikoma status quo, t. y. šie asmenys ir dabar perveda įmoką savo lėšomis, o jos padidėjimą kompensuos sumažintas valstybinio socialinio draudimo tarifas, jiems laipsniškas pensijų įmokos didėjimas nesiūlomas.
Asmenims, šiuo metu nekaupiantiems II pakopos pensijų fonduose ar kaupiantiems tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį (2 proc.), iš dalyvio lėšomis mokamos įmokos dalies padidėjimas iki 3 proc. reikš, kad jiems dalyvaujant II pakopos pensijų kaupimo sistemoje jų gaunamos pajamos dėl kaupimo II pakopos pensijų fonde sumažės 1,45 proc. (1,55 proc. kompensuos mažinamas valstybinių socialinio draudimo įmokų tarifas), tačiau svarbu pažymėti, kad įstatymo projekte siūlomas laipsniškas įmokos didėjimas ir tik norintieji galės iš karto pradėti mokėti viso dydžio įmoką į savo pensijų sąskaitą. Laipsniškas įmokos didėjimas uždirbančiajam minimalų darbo užmokestį reikštų, kad 2019 m. jo įmoka į savo pensijų sąskaitą būtų 9,46 euro, iš kurių 7,88 euro padengtų sumažintas socialinio draudimo tarifas, o jo paties atlyginimas faktiškai pamažėtų 1,58 euro. Atkreiptinas dėmesys, kad visi socialinio draudimo tarifai tvirtinami kiekvienais metais priimant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Visi ir su mokestine reforma (mokesčių konsolidavimas) susiję valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai bus tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme, tačiau Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei, teikiant VSDF biudžeto 2019 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatyti 1,55 proc. punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą.
Pažymėtina, kad nuo
dviejų dalių (3+1,5) lems mažesnę įmoką į II pakopos pensijų fondus, nei nuo
(3,5+2+2). Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad jeigu, pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar atskirų socialinių garantijų struktūrą, yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juolab jei tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tos socialinės garantijos buvo pagrįstai nustatytos, mechanizmas. Siekiant nepažeisti dalyvių teisėtų lūkesčių ir kompensuoti dėl siūlomo įstatymo pakeitimo kaupimo sistemos dalyvių galimai patirsimus praradimus, laikoma, kad tą aplinkybę, jog įmokos dydis nuo 2020 m. nedidės, kaip buvo numatyta įstatyme, kompensuoja tai, kad siūloma numatyti galimybę II pakopos pensijų fondų dalyviams į pensijų fondus savo lėšomis mokėti įmokas, viršijančias 3 proc. dalyvio lėšų, taikant šioms įmokoms gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taip suteikiant galimybę dalyvauti pensijų kaupime II pakopos pensijų fonduose dalyvių norima apimtimi ir prie dalyvių kaupimo prisidėti ir jų darbdaviams. Taip pat nuo 2019 m. dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime nebebus mažinamos socialinio draudimo pensijos. Jei nuo 2020 m.
Jei nuo 2020 m. Pensijų sistemos reformos įstatymo numatyta tvarka iš valstybinio socialinio draudimo įmokų į II pakopos pensijų fondus pervedama pensijos įmokos dalis padidėtų iki 3,5 proc., socialinio draudimo pensijos dėl dalyvavimo kaupime taip pat mažėtų labiau, nei pervedant 2 proc. dydžio pensijų įmokos dalį iš valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taigi valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į pensijų fondus ir jos didinimo atsisakymas dalyviams kompensuojamas ir atsisakant socialinio draudimo pensijų mažėjimo dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, vertindamas teisinio reguliavimo, kuriuo už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis visai nepervedamos įmokos į privačius pensijų fondus, atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, kad,
„vertinant, ar Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2009 m. sausio 15 d. redakcija)
nustačius, kad kaupiamosios pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos, turėjo būti nustatytas už tokius asmenis nebemokamų kaupiamųjų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmas, pažymėtina, kad nebemokamų kaupiamųjų pensijų įmokų už tokius asmenis dalimi proporcingai padidinama jų valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, už kaupiamųjų pensijų įmokų lėšas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) bei investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto, suma bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiekvienam pensijų kaupimo sistemos dalyviui ir yra paveldima, todėl įstatymo leidėjui nusprendus, kad kaupiamosios pensijų įmokos už tokius asmenis neskaičiuojamos ir nemokamos, privačiuose pensijų fonduose sukauptos lėšos išliko jų nuosavybė“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“; toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas). Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog „kaupiamųjų pensijų įmokų dydis yra kintamas ir iš anksto, t. y. iki pensijų kaupimo sistemos dalyvių draudžiamųjų pajamų gavimo dienos, negali būti tiksliai nustatytas, nes priklauso nuo dalyvių gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, kuris bet kada gali pakisti. Taigi pensijų kaupimo bendrovės negali turėti teisėto lūkesčio, kad į pensijų kaupimo fondus bus pervestos tam tikro dydžio iš anksto apskaičiuojamo dydžio kaupiamosios pensijų įmokos“. 2.
įtraukimą į papildomą pensijų kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama prisijungimo prie pensijų kaupimo sistemos tvarka (vietoje savanoriško prisijungimo įvedama automatinio įtraukimo į sistemą tvarka, t. y. atsiranda privalomumo elementas), siūloma atsisakyti sudaryti sutartį. Asmenį automatiškai priskyrus atitinkamam pensijų fondui, lieka neaiškus sutarties turinys, t. y. dėl ko ir kokios šalys turi susitarti. Asmenys atsitiktine tvarka bus po lygiai paskirstyti visoms automatinio įtraukimo dieną veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo taps tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Siūloma, kad asmenis automatiškai pensijų kaupimo bendrovėms paskirstys VSDF valdyba. Toks mechanizmas siūlomas siekiant užtikrinti visoms pensijų kaupimo bendrovėms vienodas sąlygas gauti naujus pensijų kaupimo dalyvius. VSDF valdybai šią funkciją siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad ji valdo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų registrą (toliau - Apdraustųjų registras) ir turi duomenis, reikalingus automatiniams asmenų įtraukimui vykdyti (duomenis apie asmens amžių ir jo draustumą). Automatiškai įtraukiami asmenys bus informuojami apie jų priskyrimą atitinkamam pensijų fondui ir galės pasirinkti arba iš esmės nesutikti dalyvauti pensijų kaupime, arba pateikti prašymą dalyvauti kitame, nei priskirtasis, pensijų fonde. Visos kitos teisės (pavyzdžiui: teisė nutraukti dalyvavimą, teisė pasirinkti išmokas ir pan.) numatytos įstatyme. Pensijų kaupimo sutartys ir šiuo metu nenumato jokių kitų teisių ir pareigų, nei jos išdėstytos įstatyme. Siūloma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie tą dieną dar nėra sukakę 40 metų amžiaus ir kurie Apdraustųjų registre yra apdraustieji, automatiškai būtų įtraukiami į pensijų kaupimą.
kaupimas turi būti ilgalaikis, t. y. trukti bent jau apie 30 metų, kad pasiektų savo tikslą. Kadangi nustatytas pensinis amžius yra 65 metai, manytina, kad 25 metai yra minimalus galimas dalyvavimo pensijų kaupime metų skaičius. Įmokos už automatiškai įtrauktus asmenis pradedamos skaičiuoti ir pervedinėti į II pakopos pensijų fondus nuo įtraukimo metų kovo 1 d. Vyresni kaip 40 metų asmenys, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. nedalyvavo pensijų kaupime, automatiškai į II pakopos pensijų fondus nebūtų įtraukiami, tačiau galės tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva. Siekiant nepažeisti teisingumo, asmenų laisvės, nuosavybės apsaugos ir kitų teisinės valstybės principų, automatiškai į pensijų kaupimą įtrauktiems asmenims siūloma suteikti teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Į kaupimą pensijų fonduose automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. gali informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareiškia, jis tampa kaupimo dalyviu ir dalyvauja pensijų kaupime, iki sukaks senatvės pensijos amžių ar dalyvavimas pensijų kaupime baigsis kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. 40 metų nesukakusiems asmenims, kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, automatinio įtraukimo procedūra taikoma ne daugiau kaip 3 kartus. 3. Asmenys, iki 2018 m. gruodžio 31 d. pradėję dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, nuo 2019 m. sausio 1 d. ir toliau automatiškai dalyvauja kaupime – pervedama į pensijų fondus 3 proc. asmens draudžiamųjų pajamų ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto skiriama įmoka.
Dalyviams, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. pensijų fonduose kaupė tik 2 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokų, siūloma taikyti analogišką tvarką, pensijų įmoką nuo 1,8 proc. draudžiamųjų dalyvio pajamų kasmet siūloma laipsniškai didinti, kol ši pasieks 3 proc. 2023 m. Dalyviams, kurie II pakopos pensijų kaupimo fonde pradėjo dalyvauti iki 2018 m. gruodžio 31 d., taip pat siūloma suteikti teisę iki 2019 m. kovo 1 d. atsisakyti toliau dalyvauti pensijų kaupime. Nusprendę dalyvavimo II pakopos pensijų kaupimo sistemoje netęsti, dalyviai gali pateikti prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį, pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas pervedant į VSDF biudžetą, arba dalyvavimą sustabdyti, sukauptas lėšas paliekant pensijų fonde tolesniam jų investavimui, iki asmuo įgis teisę į pensines išmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymą. Dalyviui, pradėjusiam kaupti pensijų fonduose iki 2018 m. gruodžio 31 d., per nustatytą terminą pateikus prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir grąžinti lėšas į VSDF biudžetą, pensijų fondo dalyvio pensijų sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas ir šios lėšos pervedamos į VSDF biudžetą (įskaitant ir asmens lėšomis mokėtų įmokų dalį ir iš valstybės biudžeto skirtų skatinamųjų išmokų dalį, jei dalyvis buvo pasirinkęs dalyvauti kaupime trinare schema). Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas, socialinio draudimo pensijos gražinamos į tokį lygį, tarsi asmuo nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime.
Jei iš pensijų fondo pervestų lėšų suma viršija iš VSDF biudžeto už asmenį į pensijų fondus pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, viršijanti sumos dalis laikoma pervedimo metais sumokėtomis asmens pensijų socialinio draudimo įmokomis individualiajai pensijos daliai. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma yra mažesnė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, pervestų už asmenį iš VSDF biudžeto, sumą, šiam asmeniui nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Siūloma tvarka užtikrina, kad II pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvavusių asmenų turtinės teisės nebūtų pažeistos. Pasirinkus nutraukti dalyvavimą kaupime ir pervesti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas į VSDF biudžetą, asmuo atsisakytų teisės į pensijų išmoką iš II pakopos pensijų fondo, pakeisdamas ją į dėl dalyvavimo pensijų kaupime nesumažintą socialinio draudimo pensiją, o jei lėšų II pakopos pensijų kaupimo fonde buvo sukaupta daugiau, tada šios lėšos
„perskaičiuojamos“ į papildomas pensines teises Valstybinio socialinio draudimo
pensijų sistemoje, taip užtikrinant, kad dalyvavimą kaupime nutraukiantys asmenys nepatirtų jokių praradimų – jiems atkuriami dėl kaupimo sumažintų socialinio draudimo pensijų dydžiai, lyg tie asmenys nebūtų dalyvavę kaupime, o papildomai sukauptos lėšos perskaičiuojamos, asmenims įgyjant papildomų pensinių teisių valstybinio socialinio draudimo sistemoje.
Jei iki 2018 m. gruodžio 31 d. kaupime dalyvavęs asmuo pateikia prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą, pensijų įmokos į jo sąskaitą II pakopos pensijų kaupimo fonde nebepervedamos, tačiau jo sukauptos lėšos lieka šiame fonde ir toliau investuojamos pagal šio fondo taisykles. Kaupimą sustabdžiusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus atliekama automatinio įtraukimo procedūra, taip siekiant juos paskatinti kaupti toliau. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijų sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. 4. Papildomai numatoma suteikti galimybių kaupiantiesiems į savo pensijų sąskaitą pensijų fonde mokėti papildomą, didesnę nei 3 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų įmoką. Taip pat siekiama nustatyti galimybę prie darbuotojų kaupimo savanoriškai prisidėti ir darbdaviams.
Tokiu būdu siekiama, kad visi dalyvaujantieji II pakopos pensijų sistemoje kauptų pakankamai ir norėdami galėtų primokėti papildomai ar gauti papildomą darbdavių įmoką, taip dar labiau didindami senatvei sukauptų lėšų pensijų fonduose sumas. 5. Dalyviai laikinai, ne ilgiau kaip 12 mėnesių per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį ir ne trumpiau kaip 1 mėnesiui, galės stabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondus. Siūloma numatyti, kad prašymą laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą asmuo turi pateikti pensijų kaupimo bendrovei. Toks mechanizmas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra pensijų fondą sudarančio turto, kurį valdo, naudoja ir juo disponuoja pensijų kaupimo bendrovė turto patikėjimo teisės pagrindais, savininkas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi visi asmens prašymai, susiję su šia nuosavybe, teikiami turto valdytojui, o ne Sutarčių registro tvarkytojui ir įmokų administratoriui (VSDF valdybai). 6. Kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turės įsteigti ir valdyti tikslinės grupės pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą (į šį fondą bus perkeliami pensijų fondo dalyviai, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir nustatyta tvarka nesudarę pensijų išmokos sutarties) – įgyvendinama Gyvenimo ciklo fondų sistema. Tikslinės grupės pensijų fondo pavadinime privalės būti nurodytos dalyvių tikslinės grupės gimimo metų ribos, skaičiuojamos kas 7 metus ir privalomos visoms pensijų kaupimo bendrovėms. Pagrindiniai privalumai, susiję su tikslinės grupės pensijų fondų modelio įgyvendinimu, yra šie:
1) daugiau aiškumo ir skaidrumo. Dalyviams pasiūloma aiški ir nesunkiai suprantama investavimo strategija, kai jiems tenkanti investavimo rizika mažinama automatiškai jiems senstant, todėl visu kaupimo laikotarpiu jiems nekiltų poreikio keisti pensijų fondą.
Dalyviams bus lengviau palyginti tikslinės grupės pensijų fondo, kuriame kaupiama, rezultatus su kitų pensijų kaupimo bendrovių valdomų atitinkamos datos tikslinės grupės pensijų fondų rezultatais;
2) sukuriamos sąlygos pelningesnei II pakopos pensijų kaupimo sistemai. Užtikrinant tinkamos investavimo strategijos fondų pasirinkimą pagal gyventojo amžių, sudaromos sąlygos pasiekti optimalią investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu: jaunesni gyventojai, toleruodami didesnės rizikos investicijas, ilgesniu laikotarpiu sulauktų ir didesnio pelno, o iki pensijos likus mažiau laiko, siekiama išsaugoti iki tol sukaupto pensijų turto vertę;
3) maža gyventojų neracionalių sprendimų rizika. Siūlomi pakeitimai padidina galimybes išvengti neracionalaus dalyvių elgesio, jiems netinkamu metu pasirenkant netinkamo rizikos lygio fondą. Nors dalyviams ir išliks galimybė patiems nuspręsti, kuriame fonde jie pageidauja kaupti pensijų įmokas, Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad gyventojai nėra linkę keisti pasirinktą fondą, atsižvelgdami į tai, ar pasirinktas fondas jiems yra tinkamas, ar ne. Gyvenimo ciklo fondų sistemos įdiegimas užtikrintų, kad gyventojams priskirtas fondas yra skirtas „visam gyvenimui“ ir kad dauguma gyventojų dalyvauja jiems tinkamiausiame fonde visą kaupimo laikotarpį;
4) tvaresnė II pakopos pensijų kaupimo sistema ilguoju laikotarpiu. Sumažinus dalyviams tenkančias rizikas, išaugs visuomenės pasitikėjimas pensijų sistema. Dėl Gyvenimo ciklo fondų sistemos įdiegimo administravimo kaštai, tenkantys pensijų kaupimo dalyviams, neišaugs. Priešingai, įstatymo projektu siūloma sumažinti maksimalius atskaitymų iš pensijų fondų dalyvių dydžius. 7.
pensijų fondo turto investavimo strategija bus nustatoma, atsižvelgiant į Lietuvos banko patvirtintus reikalavimus tikslinės grupės pensijų fondų investavimo strategijai. Laikui bėgant, turto sudėtis tolygiai kis, mažinant pensijų fondo prisiimamą investavimo riziką ir didinant mažiau rizikingų turto klasių dalį atitinkamo pensijų fondo portfelyje. Tačiau dalyvis išsaugos teisę savo nuožiūra keisti pensijų fondą, jis galės kaupti pensijų įmokas ir kitai tikslinei dalyvių grupei skirtame tikslinės grupės pensijų fonde, taip pat turto išsaugojimo pensijų fonde. 8. Tikslinės grupės pensijų fondas, kurio tikslinės dalyvių grupės visi nariai yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, bus likviduojamas, o likę šio likviduojamo pensijų fondo dalyviai kartu su jiems priklausančiu turtu bus perkeliami į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą turto išsaugojimo pensijų fondą. Turto išsaugojimo pensijų fondo veiklos trukmė bus neribota, o šio fondo investicijų portfelis sudaromas ir valdomas siekiant išlaikyti sukaupto pensijų turto vertę, investuojant pensijų turtą į mažiausios investavimo rizikos turtą;
pensijų fondų steigimo tvarka – pensijų kaupimo bendrovė turės pateikti Lietuvos bankui pranešimą apie naujai steigiamą fondą, o Lietuvos bankas, įvertinęs šio fondo investavimo strategiją ir nenustatęs prieštaravimo nustatytiems reikalavimams, priims sprendimą pritarti pensijų fondo steigimui. Pensijų fondų veikla bus grindžiama Lietuvos banko patvirtintomis standartinėmis pensijų fondų taisyklėmis. 10. Bus sprendžiamos praktikoje išryškėjusios problemos, susijusios su klaidingu bazinio pensijų anuiteto rodiklio suvokimu, šio rodiklio atsisakant, o pensijų anuiteto privalomumo ribas išreiškiant absoliučiais dydžiais (siūloma minimali ir maksimali riba būtų atitinkamai 10 000 ir 60 000 eurų), kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas 5 metus būtų indeksuojami. 11.
anuitetų sistema nustatant, kad pensijų anuitetų veiklą, remiantis draudimo principais, nuo 2020 m. vykdytų VSDF valdyba. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti dvi pensijų anuitetų rūšis: atidėtąjį pensijų anuitetą (tai anuitetas, kurį dalyvis įsigyja sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų išmokos pradedamos mokėti tik šiam sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki gyvos galvos) ir standartinį pensijų anuitetą (tai anuitetas, kai pensijų išmokos pradedamos mokėti iš karto asmeniui, įsigijusiam anuitetą, ir mokamos iki gyvos galvos). Asmeniui, už nedidelę sukauptų lėšų dalį (10–15 proc.) įsigijusiam atidėtąjį pensijų anuitetą, pensijų fonde likusi suma išmokama periodinėmis išmokomis. Remiantis tarptautinių organizacijų (pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) ekspertų ir akademikų (Moshe Milevsky ir kt.) nuomone, dalyviui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus ir nors kiek toleruojančiam investavimo riziką, optimali strategija išmokų etape – pradžioje investuoti į augančias turto klases, o anuitetą įsigyti vėlesniame etape. Asmenys, netoleruojantys investavimo rizikos periodinių išmokų mokėjimo etape, galės įsigyti standartinį pensijų anuitetą. Periodinių pensijų išmokų ir iki 85 metų amžiaus atidėto pensijų anuiteto derinys užtikrina, kad dalyvis gaus pensines išmokas iki gyvenimo pabaigos, ir suteikia galimybę gauti didesnes pensijų išmokas nei, pavyzdžiui, standartinio pensijų anuiteto atveju. Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma numatyti, kad visas pensijų išmokų rūšis, buvusias iki siūlomų pakeitimų, nustato iki 2018 m. gruodžio 31 d. galioję teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška tvarka, kuomet dėstant naują įstatymo redakciją, senos iki tam tikros datos galiojusios tvarkos nėra dėstomos atskiromis konkrečių straipsnių redakcijomis, o teikiama bendro pobūdžio nuoroda į anksčiau galiojusius teisės aktus, galioja 2016 m. birželio 29 d.
Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I -549 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2512. 12. Bus nustatytos 20 ir 30 procentų turto išsaugojimo fondų investicijų į nuosavybės vertybinius popierius ribos. Turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo strategija grindžiama investavimu į mažiausios rizikos turto klasių finansines priemones ir kitą turtą, kuris galėtų apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos. Tam, kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas, nepakanka investuoti tik į valstybės narės arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos Centrinio Banko išleistas ar jų garantuotas obligacijas ir kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius ar indėlius kredito įstaigose, nes šios priemonės, nors ir saugios, ilguoju laikotarpiu negali apsaugoti sukaupto turto nuo infliacijos, todėl fondo tikslas nebūtų pasiektas. Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, didžiausių užsienio tikslinės grupės pensijų fondų investavimo strategijoje nustatyta, kad sukakus pensinį amžių pakankamai didelę investicijų dalį (nuo 20 iki 30 proc.) gali sudaryti nuosavybės vertybiniai popieriai.
Taip pat siekiant didesnio turto diversifikavimo, įstatymo projekte nustatyta, kad ne daugiau kaip 20 proc. turto išsaugojimo pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės gali būti investuojama į nuosavybės vertybinius popierius ir kolektyvinio investavimo subjektus, investuojančius į nuosavybės vertybinius popierius, ir ne daugiau kaip 30 proc. turto išsaugojimo pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės gali būti investuojama į kitas, nei Pensijų kaupimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos, obligacijas ir kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius, į šias priemones lėšas investuojančius kolektyvinio investavimo subjektus. 13. Bus mažinami atskaitymai iš turto, atskaitymų dydį susiejant su pensijų fondų valdomo turto vidutine metine verte. Atskaitymus siūloma mažinti palaipsniui per 2 metus. 14. Bus atsisakyta lyginamojo indekso. Priežiūros institucija turės parengti reikalavimus tikslinės datos pensijų fondų investavimo strategijai, jos aprašymo formai, investicijų portfelio atitikties pasirinktai investavimo strategijai vertinimo būdui bei kontrolei. Šiuose reikalavimuose bus nustatyta pareiga pasirinkti investavimo strategiją atitinkantį lyginamąjį indeksą, kad būtų užtikrinta pasirinktos strategijos laikymosi kontrolė, tačiau bus atsisakoma pareigos lyginti pensijų fondų rezultatus su lyginamuoju indeksu, nes toks lyginimas yra sunkiai suprantamas pensijų fondų dalyviams ir tam tikrais atvejais gali juos klaidinti. 15.
tvarkomas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registras, įsteigiant jo pagrindu Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų išmokų gavėjų registrą, kuriame būtų registruojamos ne tik sudarytos kaupimo sutartys, bet ir patys dalyviai bei saugomi duomenys apie asmeniui mokamas pensijų išmokas (pavyzdžiui, apie sudarytas pensijų anuiteto ar periodinių išmokų sutartis, išmokos mokėtoją, išmokos rūšį ir pan.). Taip pat bus numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. VSDF valdyba yra centralizuota anuitetų mokėtoja. Pagal pensijų anuitetų sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., anuitetai toliau bus mokami gyvybės draudimo įmonių pagal sudarytų sutarčių sąlygas iki pasibaigs šių anuitetų mokėjimo terminas. Pensijų išmokų segmentas yra labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, nes šio segmento veiklos efektyvumas tiesiogiai veikia privačiai kauptos pensijos išmokos lygį. Dėl mažo rinkos dydžio ir atitinkamai ribotų galybių keliems rinkos dalyviams efektyviai valdyti ilgaamžiškumo riziką Lietuvoje pensijų anuitetai yra santykinai brangūs. Pensijų anuitetų paslaugą teikiant centralizuotai pensijų anuitetų mokėtojai – VSDF valdybai – pensijų anuitetai pigtų dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo, pelno maržos nebuvimo ir mažesnių pensijų anuitetų administravimo sąnaudų. Be to, gyventojams pereiti iš kaupimo į išmokų etapą būtų daug paprasčiau ir aiškiau, o pensijų anuiteto mokėtojas būtų daug lengviau pasiekiamas. Šiuo metu rinkoje veikia 3 gyvybės draudimo įmonės, vykdančios pensijų anuitetų veiklą. Nuo sistemos veikimo pradžios yra sudaryta 481 pensijų anuiteto sutartis. Siūlymai dėl įstatymų pakeitimų numato, kad privačios įmonės ir toliau vykdys įsipareigojimus pagal šias sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad privačiame pensijų kaupime iš viso dalyvauja daugiau kaip 1 mln. šalies gyventojų, galima teigti, jog dabartinės pensijų anuitetų veiklos apimtys yra santykinai menkos.
Dėl šios priežasties pensijų anuitetų segmento pertvarkymas nepadarytų reikšmingos neigiamos įtakos bendrai šalies verslo aplinkai, tačiau sudarytų prielaidas pensijų anuitetų veiklą vykdyti efektyviau ir užtikrinti didesnę naudą visuomenei. 16. Bus aiškiai nustatyta, kad iš skolininkui mokamų periodinių išmokų ar pensijų anuiteto išieškojimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka, o iš vienkartinės pensijų išmokos – šio kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka. 17. Bus pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymas. Šio įstatymo tikslas buvo nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies pervedimą į privačius pensijų fondus bei apibrėžti santykį tarp valstybinio socialinio draudimo sistemos ir pensijų kaupimo sistemos. Atsisakius valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos dalies pervedimo, šis įstatymas netenka prasmės, o atitinkamos nuostatos, pavyzdžiui, apie įmokos dydį, kai kurios sąvokos yra perkeltos į Pensijų kaupimo įstatymą. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:
1) socialinio draudimo pensijų gavėjai, kurių gaunamų pensinio pobūdžio išmokų (socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ir kt.) suma per mėnesį neviršija 95 proc. MVPD, turi teisę gauti pensijos priemoką. 95 proc. MVPD „lubos“ pasirinktos įvertinus, kad asmuo, dirbęs už minimalią mėnesinę algą visą gyvenimą, su būtinuoju pensijų socialinio draudimo stažu įgytų teisę gauti apie 220 eurų pensiją.
Tam, kad nebūtų visiškai eliminuotos paskatos mokėti socialinio draudimo įmokas, „lubos“ asmenims su būtinuoju stažu įvedamos panašaus dydžio, o kuo mažesnis įgytas stažas, tuo „lubos“ žemesnės;
2) šalpos pensijos dydis senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims – 1 šalpos pensijų bazė (130 eurų). Asmuo,
socialinio draudimo pensiją ir, jeigu ši jo gaunama pensija bus vienintelė, jam papildomai bus skiriama 65 eurų pensijos priemoka. Taigi, siekiant išlaikyti paskatas mokėti socialinio draudimo įmokas, šalpos pensijos dydis nustatomas mažesnis;
3) vertinant asmens teisę gauti šalpos pensiją, atsižvelgiama ne tik į asmens gaunamas pensijas ir pensijų išmokas, bet ir į pensijos priemoką. Lydimaisiais įstatymo projektais siūloma suderinti Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-882 ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo taip pat Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI-1 skyriumi įstatymo projekto nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kad, perkėlus draudėjo pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbo užmokestis darbuotojui turėtų būti nominaliai padidintas 1,289 karto ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį pertvarkius mokesčių sistemą (jis bus taip pat 1,289 karto didesnis:
ir siekiant nustatyti naują pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, kurių dydžių apskaičiavimas susietas su darbo užmokesčiu, dydžių nustatymo tvarką, kad šių išmokų dydžiai atitiktų dydžius, kurie nustatomi pagal šiuo metu galiojančią tvarką, siūloma:
1) Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte perskaičiuoti vidutiniu darbo užmokesčiu išreikštą rentos sportininkams dydį, nustatant jį proporcingai mažesnį – 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio (1,5 vidutinio darbo užmokesčio / 1,289). Taip pat, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio paskelbimo tvarką, nustatytą 2001 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“, siūloma, kad šio įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo
sportininkų rentų dydį, bus naudojamas 2018 m. vidutinis darbo užmokestis);
2) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu perskaičiuoti vidutiniu darbo užmokesčiu išreikštą valstybinių pensijų dydžio ribojimą, nustatant jį proporcingai mažesnį – 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio (1,5 vidutinio darbo užmokesčio / 1,289).
Taip pat siūloma, kad šio įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo 2019 m. liepos 1 d. numatant, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui už 2019 m. birželio mėnesį būtų ribojama pagal tvarką, buvusią iki šių nuostatų įsigaliojimo (t. y. taikant vidutinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio ribą). Toks siūlymas teikiamas įvertinus tai, kad: pensijų dydžio ribojimui nustatyti yra naudojamas užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, vidutinio darbo užmokesčio dydis (valstybinėms pensijoms riboti 2019 m. pirmojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis bus naudojamas nuo 2019 m. liepos 1 d.); didžioji dalis valstybinių pensijų mokama už praėjusį mėnesį;
3) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu nustatyti, kad jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo
dalijant jį iš 1,289;
4) Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo
signataro rentos dydis yra 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį (50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį / 1,289);
5) Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidento valstybinė renta skiriama 38,79 proc.
Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį (50 proc. Respublikos Prezidento darbo užmokesčio / 1,289). Taip pat, atsižvelgiant į šiuo metu esamą valstybinių pensijų dydžio ribojimo praktiką ir siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti nuostatas, kuriose įtvirtinta valstybinių pensijų dydžio ribojimo taisyklė, numatanti, kad ribojimo matas yra vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų. Pažymėtina, kad siūlymas patikslinti formuluotę dėl valstybinių pensijų ribojimo nurodant, kad valstybinių pensijų riba nustatoma pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų, teikiamas įvertinus ir tai, kad vidutinio darbo užmokesčio paskelbimo tvarkos, nustatytos
„Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo
kas ketvirtį“ 2 punkte nustatyta, jog į ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį neįskaitomas individualių įmonių darbuotojų darbo užmokestis. Be to, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis, taip pat skelbiamas kas ketvirtį (iki 2011 m. toks vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo skelbiamas kartą per metus), todėl būtina aiškiai nustatyti, kokį oficialiai skelbiamą vidutinį darbo užmokestį naudoti, taikant valstybinių pensijų ribojimą. Priėmus Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-730 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus, bus išvengta nepagrįsto (dėl pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokų perkėlimo iš draudėjo apdraustajam, kas darbo užmokestį turėtų nominaliai padidinti 1,289 karto) iš valstybės biudžeto mokamų papildomų išmokų didėjimo. Perskaičiuotas koeficientas sportininkų rentų bei valstybinių pensijų dydžio ribojimui apskaičiuoti būtų pradėtas taikyti tik apskaičiuojant sportininkų rentų dydį ar ribojant valstybinės pensijos dydį pagal didesnį – 2019 m. I ketvirčio – vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenų, dalyvavusių pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio
tai numatyta nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatyme, visos pensijų fonde sukauptos lėšos pervedamos į VSDF. Asmeniui nusprendus nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir jo sukauptas lėšas pervedus į VSDF, laikytina, kad buvo grąžintos valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, pervestos iš VSDF į pensijų fondą, taip netaikant socialinio draudimo pensijų mažinimo dėl dalyvavimo kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Pervedamų lėšų suma, viršijanti už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitytina kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai, netaikant 5 apskaitos vienetų apribojimo per metus. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma yra mažesnė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, pervestų už asmenį iš VSDF biudžeto, sumą, siūloma nustatyti, kad šiam asmeniui socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Dalyvavimą nutraukiantis asmuo atsiimti sukauptų lėšų negali, visa sukaupta suma, nutraukus dalyvavimą, pervedama į VSDF biudžetą. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir
siūloma:
1) siekiant didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją integruotis į darbo rinką, tobulinti papildomos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus mokėjimo mechanizmą, pailginant papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus terminą nuo 6 iki 12 mėnesių.
Siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems įsidarbinusiems socialinės pašalpos gavėjams gauti papildomai skiriamą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus 12 mėnesių, asmenims, kuriems ši pašalpa jau paskirta iki įstatymo įsigaliojimo 6 mėnesiams, siūloma pratęsti papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus mokėjimo terminą iki 12 mėnesių be atskiro asmens prašymo;
2) siekiant Šalpos pensijų įstatymo bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų suderinamumo, nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemoka įskaitoma į asmenų gaunamas pajamas atsižvelgiant į tai, kad šios priemokos paskirtis, kaip ir piniginės socialinės paramos, ta pati – užtikrinti minimalias pajamas asmenims netekto darbingumo, senatvės ir kitais atvejais;
3) atlikti atskirų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų pakeitimus, kad piniginės socialinės paramos teisinis reguliavimas taptų aiškesnis ir tikslesnis:
Siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems įsidarbinusiems socialinės pašalpos gavėjams gauti papildomai skiriamą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus 12 mėnesių, asmenims, kuriems ši pašalpa jau paskirta iki įstatymo įsigaliojimo 6 mėnesiams, siūloma pratęsti papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus mokėjimo terminą iki 12 mėnesių be atskiro asmens prašymo;
2) siekiant Šalpos pensijų įstatymo bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų suderinamumo, nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemoka įskaitoma į asmenų gaunamas pajamas atsižvelgiant į tai, kad šios priemokos paskirtis, kaip ir piniginės socialinės paramos, ta pati – užtikrinti minimalias pajamas asmenims netekto darbingumo, senatvės ir kitais atvejais;
3) atlikti atskirų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų pakeitimus, kad piniginės socialinės paramos teisinis reguliavimas taptų aiškesnis ir tikslesnis:
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekto privalumai, susiję su II pakopos pensijų kaupimo sistemos tobulinimu:
draudimo įmokų pervedimą į II pakopos pensijų fondus, visos surenkamos valstybinio socialinio draudimo lėšos galėtų būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį, t. y. socialinio draudimo išmokoms mokėti. Tokiu būdu būtų išgryninta valstybinė socialinio draudimo sistema ir visos surenkamos socialinio draudimo įmokos būtų skiriamos dabartinių pensininkų poreikiams tenkinti, nepriešinant pensijų gavėjų ir kaupiančiųjų interesų. Dėl dalyvavimo pensijų kaupime nemažėtų socialinio draudimo pensijos kaupiantiesiems, todėl dvi sistemos – socialinio draudimo pensijų ir pensijų kaupimo – nekonkuruotų. Dalyvaujantiems pensijų kaupime ateityje socialinio draudimo pensijos nemažės (nusprendusiems nutraukti dalyvavimą ir grąžinti lėšas į VSDF biudžetą pensijos nebemažės ir už praeitį), todėl asmenims nereikės svarstyti, ar apsimoka dalyvauti pensijų kaupime, ar sukauptos lėšos kompensuos ateityje socialinio draudimo pensijos sumažėjimą;
pakopos pensijų kaupimą mechanizmą, asmenys būtų skatinami kaupti lėšas senatvei papildomai ir domėtis būsimomis išmokomis. Tokiu būdu būtų siekiama vieno iš pagrindinių kaupimo sistemos tikslų – visuotinio dalyvavimo kaupiant pensijas VSDF biudžete ir II pakopos pensijų fonduose.
Visuotinis dalyvavimas reikštų mažesnę pajamų nelygybę ateityje;
mokėti į pensijų fondus papildomai bei prisidėti darbdaviams, kaupimas II pakopos pensijų fonduose taptų efektyvesnis daugiau uždirbantiesiems ir patrauklesnis daugiau uždirbantiesiems, taip suteikiama papildomai galimybių darbdaviams skatinti darbuotojus;
pajamų, būtų suteikta galimybė apsispręsti, ar nori dalyvauti II pakopos pensijų kaupime. Kaupiantieji tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį galėtų kaupti pensijų fonduose didesne apimtimi arba visi, pradėję kaupti iki
tolesniam investavimui pensijų fonde arba nutraukti dalyvavimą ir grąžinti sukauptas lėšas į VSDF biudžetą atkuriant jų dėl dalyvavimo kaupime sumažintas socialinio draudimo pensijas bei, priklausomai nuo sukauptų lėšų sumos, įgyti papildomų pensinių teisių valstybinėje socialinio draudimo sistemoje („nusipirkti“ pensijos apskaitos vienetų);
rodiklio, būtų eliminuotos problemos, kylančios dėl klaidingo bazinio pensijų anuiteto paskirties suvokimo, o tai lemtų mažesnį dalyvių nepasitenkinimą;
mokėtoją, mažėtų pensijų anuitetų kaina. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekto privalumai, susiję su tikslinės grupės pensijų fondų modelio įgyvendinimu:
pasiūloma aiški ir nesunkiai suprantama investavimo strategija, kai jiems tenkanti investavimo rizika mažinama automatiškai senstant, todėl pensijų kaupimo sistemos dalyviams pakaktų kaupti viename fonde visą kaupimo laikotarpį.
Dalyviui bus lengviau palyginti tikslinės datos pensijų fondo, kuriame kaupiama, rezultatus su kitų pensijų kaupimo bendrovių valdomų atitinkamos tikslinės datos pensijų fondų rezultatais;
pakopos pensijų kaupimo sistemai. Užtikrinant tinkamos investavimo strategijos fondų pasirinkimą pagal gyventojo amžių, sudaromos sąlygos pasiekti optimalią investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu: jaunesni gyventojai, toleruodami didesnės rizikos investicijas, ilgesniu laikotarpiu sulaukia ir didesnio pelno, o kai iki pensijos lieka mažiau laiko, siekiama išsaugoti iki tol sukaupto pensijų turto vertę;
rizika. Atsiranda daugiau galimybių išvengti neracionalaus dalyvių elgesio, jiems netinkamu metu pasirenkant netinkamo rizikos lygio fondą. Nors dalyviams ir išliks galimybė patiems nuspręsti, kuriame fonde jie pageidauja kaupti pensijų įmokas, didesnį psichologinį barjerą pasirinkti fondą, kuris nėra jiems tinkamas, sukeltų faktas, kad kiekvienas fondas yra skirtas „visam gyvenimui“ ir kad didžioji dalis gyventojų dalyvauja jiems tinkamiausiame viename fonde visą gyvenimą;
sistema ilguoju laikotarpiu. Sumažinus rizikas dalyviams, išaugs visuomenės pasitikėjimas sistema. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projektu siūlomos priemonės didins socialinio draudimo pensijų, taip pat šalpos pensijų gavėjų pajamas ir mažins šių asmenų socialinę atskirtį.
Socialinio draudimo įmokas ir trumpalaikes socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiais įstatymais bus užtikrinamas darbo užmokesčio perskaičiavimas ir didinimas 1,289 karto bei atitinkamu koeficientu mažinamas socialinio draudimo išmokų tarifas, kad bruto išmokų dydis nesikeistų. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir
siūloma priemonė – pratęsti papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies mokėjimo įsidarbinus terminą nuo 6 iki 12 mėnesių – sustiprins ilgalaikių socialinių pašalpos gavėjų motyvaciją dirbti ir taip įsitvirtinti darbo rinkoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus siūlomus pakeitimus, bus padidintas darbo rinkos patrauklumas, reformuojant mokesčių sistemą, mažinant socialinio draudimo įmoką, nustatant socialinio draudimo įmokų „lubas“, sujungiant darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas. Taip darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis investuotojams, bus aiškesnis darbuotojams. Kartu bus padidintos paskatos verslui veikti legaliai, užtikrinta sąžiningos konkurencijos aplinka ir apsunkintos galimybės veikti nedeklaruojant veiklos.
Numatoma, kad Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekto įgyvendinimas geriau užtikrins pensijų kaupimo sistemos dalyvių interesus sukaupti ir išsaugoti pensijų turtą senatvei, didins dalyvavimo apimtis, sumažins dėl ekonomikos vystymosi cikliškumo patiriamų neigiamų pokyčių finansų rinkose įtaką galutiniams pensijų fondų rezultatams, išaugs visuomenės pasitikėjimas II pakopos pensijų fondais ir juos valdančiomis pensijų kaupimo bendrovėmis. Perėjus prie tikslinės grupės pensijų fondų koncepcijos, reikės pensijų kaupimo bendrovių investicijų, todėl tikėtinas kai kurių bendrovių nepritarimas siūlomam reguliavimui, o kraštutiniu atveju kai kurios pensijų kaupimo bendrovės gali nuspręsti nevykdyti pensijų kaupimo veiklos. Sprendimą nebevykdyti pensijų kaupimo veiklos pensijų kaupimo bendrovės gali priimti ir tuo atveju, jei ženklus asmenų, šiuo metu dalyvaujančių pensijų kaupimo sistemoje, skaičius nuspręstų nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime (pavyzdžiui, sprendimą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime priimtų 80-90 procentų dabartinių dalyvių). Jei, įgyvendinus pakeitimus, asmenų, prisijungiančių prie pensijų kaupimo sistemos, dalyvavimo procentas palyginti su dabartiniu (88 proc. jaunų dirbančiųjų iki 40 metų šiuo metu dalyvauja pensijų kaupime) sumažės, tai neigiamai paveiks bendrovių, užsiimančių pensijų kaupimo veikla, situaciją ir plėtros galimybes. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nereikės keisti galiojančios Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos, kurios taikymas apima ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą, nes esminės įstatymo nuostatos perkeliamos į Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, o sutarties 2 straipsnis numato, kad sutartis taikoma Pensijų sistemos reformos įstatymui ir su juo susijusiems teisės aktams. Ši sutartis taip pat taikoma įstatymams ir kitiems teisės aktams, kurie iš dalies keičia, papildo, konsoliduoja arba pakeičia minėto straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus. Priėmus įstatymų projektus dėl darbo užmokesčio didėjimo 1,289 karto, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. perskaičiuoto minimaliosios mėnesinės algos dydžio patvirtinimo. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymui įgyvendinti turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“. Pensijų kaupimo įstatymui įgyvendinti turės būti keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 1037 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 26 įsakymu patvirtintas Kaupiamųjų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo į pensijų fondus tvarkos aprašas, kurių projektus iki įstatymo įsigaliojimo parengs Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lietuvos bankas iki priimto įstatymo įsigaliojimo turės priimti nutarimus, reikalingus įsteigti tikslinės grupės ir turto išsaugojimo pensijų fondus bei įgyvendinti tikslinės grupės pensijų fondų koncepciją, išmokų iš pensijų fondų rūšių ribų indeksavimo tvarką, periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo tvarką ir metodiką. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projekto lydimuoju įstatymo projektu keičiamam Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui Nr. XIII-882 įgyvendinti socialinės apsaugos ir darbo ministras iki
nuostatus. Kartu bus įvertintos ir Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projekto nuostatos.
Iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 309
„Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų
nuostatų patvirtinimo“. Iki Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“. Iki Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. A1-348 „Dėl užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. A1-471 ,,Dėl Užimtumo fondo lėšų sąmatos sudarymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“. Iki Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įsigaliojimo turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos 2017 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“. Iki Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr.
IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;
2) savivaldybių institucijos turės priimti ar pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus; prireikus patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašus, atsižvelgdamos į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus. Iki Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. A1-4 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme patvirtinimo“ pakeitimą. Iki Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti šių teisės aktų pakeitimus:
1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr.
A1-279 „Dėl Socialinių įmonių ataskaitų apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą teikimo tvarkos aprašo bei Sutarties dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos tipinės formos patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A1-225 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI¹ skyriumi įstatymo projektui įgyvendinti 2019 m. iš valstybės biudžeto reikės apie 20 mln. eurų (apie 90 tūkst. asmenų; vidutinė pensijos priemoka – 20 eurų). Vėliau lėšų poreikį lems MVPD dydžio kitimas. Dar 0,9 mln. eurų planuojama skirti šalpos pensijoms nuo 0,9 iki 1 šalpos pensijų bazės dydžio padidinti. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektui įgyvendinti prognozuojamas papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis:
Metai Lėšų poreikis iš VB pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, mln. eurų
proc. jaunesnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti pensijų kaupime, 12 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą; 80 proc. vyresnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti, 20 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą. 2.
liks dalyvauti pensijų kaupime, mokės 3 proc.+1,5 proc. 3. Mokantys 2+0+0 dalyviai: 88 proc. jaunesnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti pensijų kaupime, 12 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą; 80 proc. vyresnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti, 20 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą. 4. Mokantys 2+0+0 dalyviai, kurie liks dalyvauti pensijų kaupime: 70 proc. pasirinks mokėti laipsniškai didėjančią įmoką, 30 proc. iš karto kaups visos apimties 3 proc.+1,5 proc. 5. Turintys draudžiamųjų pajamų jaunesni nei 40 m. amžiaus asmenys, šiuo metu nedalyvaujantys pensijų kaupime (156 tūkst. asmenų): 88 proc. dalyvaus pensijų kaupime, 12 proc. liks socialinio draudimo sistemoje. Pasirinkusiųjų dalyvauti 70 proc. rinksis laipsniškai didėjančią įmoką, 30 proc. iš karto pradės kaupti visos apimties 3 proc. + 1,5proc. 6. 70 proc. naujų dalyvių, pradedančių dalyvauti pensijų kaupime, po 2019 m. pasirinks laipsniškai didėjančią įmoką, 30 proc. iš karto pradės kaupti visos apimties 3 proc. + 1,5 proc. Jei asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupimo sistemoje, skaičius sumažėtų, atitinkamai pagal sumažėjusį žmonių skaičių mažėtų ir lėšų poreikis skatinamajai įmokai iš valstybės biudžeto mokėti. Preliminariais skaičiavimais, pailginus papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus terminą nuo 6 iki 12 mėnesių, reikėtų apie 213 tūkst. eurų. Remiantis savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 2015 m. nepanaudota 125,7 mln. eurų (55 proc. skirtų lėšų), 2016 m. nepanaudota 140,8 mln. eurų (62,1 proc. skirtų lėšų), 2017 m. nepanaudota 143 mln. eurų (63,1 proc. skirtų lėšų). 2018 m. piniginei socialinei paramai finansuoti numatyta 223,3 mln. eurų, numatoma nepanaudoti apie 105,7 mln. eurų (47,3 proc. skirtų lėšų). Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-949 pakeitimo įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. Bendrosios (pagrindinės) pensijos dalies finansavimui iš valstybės biudžeto 2019 m. iš viso reikės apie 1,716 mln. eurų. Dėl aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimo iš valstybės biudžeto nuo 2019 m. VSDF biudžetas sutaupys apie 30 mln. eurų. Valstybės biudžeto ar kitų šaltinių (pvz.: ES struktūrinės lėšos) lėšų papildomas poreikis – 30 mln. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pasiūlymus pateikė Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdis, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos bankas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, UAGDPB „Aviva Lietuva“, UAB „INVL Asset Management“, UAB „Luminor investicijų valdymas“, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Lietuvos pensininkų sąjungos Vilniaus miesto „Bočių“ bendrija, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Lietuvos pensininkų sąjūdis, Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacija, VšĮ „Karių teisių gynimo centras“. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Valstybinis socialinis draudimas, valstybinis draudimas, socialinio draudimo įmoka, socialinio draudimo išmoka, ligos išmoka, motinystės išmoka, tėvystės išmoka, nedarbo socialinis draudimas, nedarbo draudimas, nedarbo socialinio draudimo išmoka, nedarbo pašalpa, nelaimingas atsitikimas darbe, profesinė liga, tikslinės datos pensijų fondas, pensijų turto išsaugojimo pensijų fondas, pensijų išmoka, pensijų anuitetas, pensijos priemoka, renta buvusiems sportininkams, valstybinė pensija, socialinė pašalpa, užimtumo didinimo programa, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
7,
2018-06-04
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
„Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio
draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą moka apdraustieji, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą moka draudėjai.“ Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio
socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą mokantys apdraustieji yra ir draudėjai. Todėl keičiamame įstatyme (keičiamo įstatymo 12 straipsnis ir kiti), taip pat kartu teikiamuose įstatymų projektuose reikėtų aiškiai atriboti ne tik apdraustuosius ir draudėjus, bet ir socialinio draudimo įmokų administratorių, t. y. subjektą, kuriam nustatyta pareiga priskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti apdraustojo ir draudėjo mokamas įmokas. Tinkamai neapibrėžus šių subjektų gali kilti neaiškumų dėl apdraustųjų, draudėjų ir socialinio draudimo įmokas administruojančio subjekto atsakomybės už netinkamą apdraustojo ir draudėjo mokamų įmokų priskaičiavimą, išskaitymą ir sumokėjimą bei kitų įstatymo nuostatų taikymo. 2. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad
„Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei Vyriausybės
patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas <...> apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, <...>“.
Iš šios nuostatos turinio nevisiškai aišku, ar darbdaviui nustatoma pareiga savo lėšomis sumokėti visas įmokas, ar tik tą įmokų dalį, kuri sudarytų skirtumą tarp įmokų, apskaičiuotų nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir faktiškai asmens gautų draudžiamųjų pajamų. Jeigu šioje dalyje nustatyta pareiga draudėjui apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoti ir iš savo lėšų sumokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nuostata gali prieštarauti konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, nes apdraustajam, kuriam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, būtų nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas, nei apdraustajam, kuriam apskaičiuotas darbo užmokestis didesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio įstatymo projekto
užmokestį ir jį padidinti 1,289 karto, todėl neaišku, nuo kokio dydžio minimaliosios mėnesinės algos - Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ar indeksuotos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos turėtų būti apskaičiuojamas darbdaviui nustatytos įmokos dydis. 3. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 23 punktu „vykdo pensijų anuiteto veiklą“. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra dėstomos Fondo valdybos funkcijos ir teisės, organizuojant socialinį draudimą ir vykdant Fondo biudžetą.
Atsižvelgiant į tai, kad anuiteto mokėjimas pagal pensijų anuiteto sutartį nėra socialinio draudimo veikla, siūlytina įstatymo 32 straipsnį pildyti nauja dalimi dėl Fondo valdybos teisės vykdyti pensijų anuiteto veiklą, pateikiant nuorodą į Pensijų kaupimo įstatymą, arba atsisakyti siūlomos pataisos, nes anuiteto mokėjimo tvarka, taip pat ir Fondo valdybos teisės ir pareigos mokant anuitetą, yra nustatoma Pensijų kaupimo įstatymo naujoje redakcijoje (projektas Nr. XIIIP-2246). 4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiasi pensijų kaupimo antros pakopos pensijų fonduose tvarka ir įsigaliojus naujai Pensijų kaupimo įstatymo redakcijai pensijų kaupimo fondų dalyviai įmokas mokės nuo draudžiamųjų pajamų, t.y. pensijų kaupimo įmokos nebebus pensijų socialinio draudimo įmokos dalimi, o Pensijų kaupimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2246) 12 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda dėl pensijų kaupimo įmokų apskaičiavimo ir pervedimo VSDF valdybai į keičiamą įstatymą, svarstytina, ar nereikėtų pakeisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius. Pavyzdžiui, galiojančio įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad „įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus“, tačiau pensijų kaupimo teisiniai santykiai, kaip tai siūloma nustatyti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, nėra valstybinio socialinio draudimo santykiai. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „6.
Kaupiamoji pensijų įmoka – pensijų socialinio draudimo įmokos dalis ir papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.“ Tuo tarpu pagal kartu teikiamą Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 8 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, pensijų kaupimo įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis, t.y. ji nėra pensijų socialinio draudimo įmokos dalis. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pensijų kaupimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2246) 8 straipsnio 4 dalyje numatyta dalyvio teisė papildomai mokėti pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką, tačiau jos mokėjimo (pervedimo) tvarka nėra sureguliuota. Jeigu informacija apie papildomų įmokų mokėjimą būtų įtrauka į VSDF tvarkomą Dalyvių ir išmokų gavėjų registrą, svarstytina, ar pasirinkto dydžio papildomos pensijų įmokos mokėjimo tvarka neturėtų būti apibrėžta keičiamame įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2246) 8 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų, tačiau dalyvio nesumokėtų įmokų išieškojimo tvarka keičiamame įstatyme gali kelti neaiškumų, nes neaišku iš ko – dalyvio ar jo darbdavio (draudėjo ar draudėjo skolininko) banko sąskaitos būtų išskaityta ši dalyvio įmoka ir kaip darbdavys išsiieškos iš apdraustojo tas sumas, kurias pastarasis turėjo sumokėti, bet jas VSDF nurašė nuo darbdavio banko sąskaitos. Manytina, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnyje ar kitur šie teisiniai santykiai turėtų būti apibrėžti. Šiame kontekste svarstytina, ar siekiant tinkamai atriboti viešosios teisės reguliuojamus socialinio draudimo teisinius santykius nuo privatinės teisės reguliuojamų teisinių santykių, visos teisės normos, reguliuojančios pensijų kaupimą, neturėtų būti nustatytos Pensijų kaupimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2246). 6.
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis bei 7 straipsnio 4 dalis rašytina atskiroje eilutėje. 7. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto išvada parengta preziumuojant, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje ir kitur bei kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose nurodyti su socialinio draudimo įmokų dydžių pakeitimas susiję dydžiai nesumažins iki šių įstatymų įsigaliojimo asmeniui apskaičiuotų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos bei kitų socialinės apsaugos išmokų. 8. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokos perkeliamos apdraustajam, į tai, kad draudėjas (darbdavys) privalės perskaičiuoti bruto darbo užmokestį ir jį padidinti 1,289 karto (žr. 2 pastabą dėl Vyriausybės tvirtinamos minimaliosios mėnesinės algos ar indeksuotos Vyriausybės tvirtinamos minimaliosios mėnesinės algos taikymo), ir siekiant sistemiškai įvertinti pakeitimų ryšį su galiojančių įstatymų nuostatomis, įtvirtinančiomis tam tikrų išmokų, kompensacijų, pašalpų dydžius, kurie yra siejami su minimaliąja mėnesine alga, vidutiniu darbo užmokesčiu ir pan., reikėtų kartu teikti ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų projektus, pvz., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ir kt., arba nustatyti šio reguliavimo įgyvendinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
2,
2018-06-27
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
reikėtų tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1619(2)) nuostatomis, antraip įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas bus paneigtas. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti skliausteliuose nurodytos išimties „(išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti tam tikrų grupių asmenys yra draudžiami visų rūšių (pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų) socialiniu draudimu, todėl skliausteliuose nurodyta nuostata dėl pakitusio teisinio reguliavimo nenustato išimties. 2. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijų, ligos ir motinystės įmokas turės mokėti apdraustieji asmenys, jie tuo pačiu bus ir draudėjai (žiūr. 2 straipsnio 1, 3 dalis), todėl keičiamo įstatymo 12 straipsnyje ir kitur, taip pat kartu teikiamuose įstatymų projektuose reikėtų aiškiai atriboti ne tik apdraustuosius ir draudėjus, bet ir socialinio draudimo įmokų administratorių, t. y. subjektą, kuriam nustatyta pareiga priskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti apdraustojo ir draudėjo mokamas įmokas.
Tinkamai neapibrėžus šių subjektų gali kilti neaiškumų dėl apdraustųjų, draudėjų ir socialinio draudimo įmokas administruojančio subjekto atsakomybės už netinkamą apdraustojo ir draudėjo mokamų įmokų priskaičiavimą, išskaitymą ir sumokėjimą. 3. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies formuluotę „Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios faktinį asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį ir ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, <…>” siūlytina tikslinti, nes galima suprasti, kad tuo atveju, kai apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, privalo apskaičiuoti ir sumokėti iš savo lėšų tik nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios faktinį asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį ir ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Be to, neaišku koks darbo užmokestis apibrėžiamas kaip faktinis asmeniui priskaičiuotas.
Svarstytina, ar čia nereikėtų nustatyti, pavyzdžiui, taip: “Kai apdraustajam nustatytas bruto darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo nustatyto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga ir apdraustojo bruto darbo užmokestis, <…>.”
siūloma nustatyti, kad “Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas už apdraustąjį skaičiuodamas socialinio draudimo įmokas, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, 2019 metais yra 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, didesnes už VDU sumą, lygią šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį pas daugiau negu vieno draudėjo, jo socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bazė nustatoma pagal kiekvieną draudėją atskirai.“ Šios nuostatos tobulintinos dėl kelių priežasčių.
Pirma, socialinio draudimo įmokoms apskaičiuoti (kai joms apskaičiuoti nustatytas atitinkamas VDU skaičius, pavyzdžiui 12 VDU) įmokų bazės dydis tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių tvirtinimo įstatymu, pavyzdžiui vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2018 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis – 808,7 euro. Iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo (t.y. apibrėžus įmokų bazę) būtų nustatyta taisyklė, pagal kurią visi keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas privalėtų skaičiuoti nuo vienodos draudžiamųjų pajamų sumos, t. y. nuo nustatytos įmokų bazės. Pažymėtina, kad pagal keičiamo straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo įmokos šiems asmenims skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Todėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje reikėtų nustatyti ne bazę, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, o maksimalų vidutinių šalies darbo užmokesčių skaičių, nuo kurio skaičiuojamos įmokos.
Šioje dalyje pateikta socialinio draudimo įmokų skaičiavimo pagal atskiras socialinio draudimo rūšis schema (“Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, didesnes už VDU sumą, lygią šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba.”) nesuprantama, todėl iš esmės taisytina. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys tikslintinas bendrinės kalbos požiūriu. 5. Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje pakanka teikti išimtį į šio įstatymo 2, 5 straipsnius ir šio straipsnio 2 -3 dalis, nes šio įstatymo 2 straipsnis turi vieną dalį, o 5 straipsnis – dvi dalis. 6. Atsižvelgiant į tai, kad įprastai darbo užmokestis apskaičiuojamas ir mokamas už kalendorinį mėnesį, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatomos papildomos asmenų grupės, kurioms taikoma šio straipsnio išimtis, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti, kad šio straipsnio pakeitimai įsigaliotų mėnesio 1 dieną arba nustatyti jų taikymą nuo tam tikro mėnesio 1 d., antraip šios nuostatos įsigaliotų jas oficialiai paskelbus ir galėtų kelti sunkumų jas įgyvendinant, nes mėnesio darbo užmokestis turėtų būti apskaičiuojamas pagal skirtingas taisykles. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
7,
2018-06-13
nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą moka apdraustieji, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą moka draudėjai.“ Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalis, šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą mokantys apdraustieji yra ir draudėjai.
Todėl keičiamame įstatyme (keičiamo įstatymo
reikėtų aiškiai atriboti ne tik apdraustuosius ir draudėjus, bet ir socialinio draudimo įmokų administratorių, t. y. subjektą, kuriam nustatyta pareiga priskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti apdraustojo ir draudėjo mokamas įmokas. Tinkamai neapibrėžus šių subjektų gali kilti neaiškumų dėl apdraustųjų, draudėjų ir socialinio draudimo įmokas administruojančio subjekto atsakomybės už netinkamą apdraustojo ir draudėjo mokamų įmokų priskaičiavimą, išskaitymą ir sumokėjimą bei kitų įstatymo nuostatų taikymo. Pritarti. Papildyti projektą nauju straipsniu ir galiojančio įstatymo 4 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 1-6 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas privalo išskaičiuoti ir sumokėti mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas <...> apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, <...>“.
Iš šios nuostatos turinio nevisiškai aišku, ar darbdaviui nustatoma pareiga savo lėšomis sumokėti visas įmokas, ar tik tą įmokų dalį, kuri sudarytų skirtumą tarp įmokų, apskaičiuotų nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir faktiškai asmens gautų draudžiamųjų pajamų. Jeigu šioje dalyje nustatyta pareiga draudėjui apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoti ir iš savo lėšų sumokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nuostata gali prieštarauti konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, nes apdraustajam, kuriam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, būtų nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas, nei apdraustajam, kuriam apskaičiuotas darbo užmokestis didesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį, draudėjas (darbdavys) privalės perskaičiuoti bruto darbo užmokestį ir jį padidinti 1,289 karto, todėl neaišku, nuo kokio dydžio minimaliosios mėnesinės algos - Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ar indeksuotos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos turėtų būti apskaičiuojamas darbdaviui nustatytos įmokos dydis. Pritarti. Patikslinti 10 straipsnio 7 dalį: „7.
Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios faktinį asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį ir ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
punktu „vykdo pensijų anuiteto veiklą“. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra dėstomos Fondo valdybos funkcijos ir teisės, organizuojant socialinį draudimą ir vykdant Fondo biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad anuiteto mokėjimas pagal pensijų anuiteto sutartį nėra socialinio draudimo veikla, siūlytina įstatymo 32 straipsnį pildyti nauja dalimi dėl Fondo valdybos teisės vykdyti pensijų anuiteto veiklą, pateikiant nuorodą į Pensijų kaupimo įstatymą, arba atsisakyti siūlomos pataisos, nes anuiteto mokėjimo tvarka, taip pat ir Fondo valdybos teisės ir pareigos mokant anuitetą, yra nustatoma Pensijų kaupimo įstatymo naujoje redakcijoje (projektas Nr. XIIIP-2246). Nepritarti. Siūlytume palikti prie Fondo valdybos funkcijų. Ši funkcija yra gana ženkli ir gali būti dėstoma atskirai. Jei būtų palikta tik PKĮ, tai tiesiog būtų sudėtingiau susirankioti visas Sodros atliekamas funkcijas iš skirtingų įstatymų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
antros pakopos pensijų fonduose tvarka ir įsigaliojus naujai Pensijų kaupimo įstatymo redakcijai pensijų kaupimo fondų dalyviai įmokas mokės nuo draudžiamųjų pajamų, t.y. pensijų kaupimo įmokos nebebus pensijų socialinio draudimo įmokos dalimi, o Pensijų kaupimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIIP-2246) 12 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda dėl pensijų kaupimo įmokų apskaičiavimo ir pervedimo VSDF valdybai į keičiamą įstatymą, svarstytina, ar nereikėtų pakeisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius. Pavyzdžiui, galiojančio įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad „įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus“, tačiau pensijų kaupimo teisiniai santykiai, kaip tai siūloma nustatyti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, nėra valstybinio socialinio draudimo santykiai. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „6. Kaupiamoji pensijų įmoka – pensijų socialinio draudimo įmokos dalis ir papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.“ Tuo tarpu pagal kartu teikiamą Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 8 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, pensijų kaupimo įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis, t.y. ji nėra pensijų socialinio draudimo įmokos dalis. Pritarti. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kaupiamoji pensijų įmoka - pensijų socialinio draudimo įmokos iš valstybės biudžeto dalis ir papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(reg. Nr. XIIIP-2246) 8 straipsnio 4 dalyje numatyta dalyvio teisė papildomai mokėti pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką, tačiau jos mokėjimo (pervedimo) tvarka nėra sureguliuota. Jeigu informacija apie papildomų įmokų mokėjimą būtų įtrauka į VSDF tvarkomą Dalyvių ir išmokų gavėjų registrą, svarstytina, ar pasirinkto dydžio papildomos pensijų įmokos mokėjimo tvarka neturėtų būti apibrėžta keičiamame įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIIP-2246) 8 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų, tačiau dalyvio nesumokėtų įmokų išieškojimo tvarka keičiamame įstatyme gali kelti neaiškumų, nes neaišku iš ko – dalyvio ar jo darbdavio (draudėjo ar draudėjo skolininko) banko sąskaitos būtų išskaityta ši dalyvio įmoka ir kaip darbdavys išsiieškos iš apdraustojo tas sumas, kurias pastarasis turėjo sumokėti, bet jas VSDF nurašė nuo darbdavio banko sąskaitos. Manytina, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnyje ar kitur šie teisiniai santykiai turėtų būti apibrėžti. Šiame kontekste svarstytina, ar siekiant tinkamai atriboti viešosios teisės reguliuojamus socialinio draudimo teisinius santykius nuo privatinės teisės reguliuojamų teisinių santykių, visos teisės normos, reguliuojančios pensijų kaupimą, neturėtų būti nustatytos Pensijų kaupimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2246). Iš dalies pritarti. Pensijų kaupimo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-2246) 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmą pastabą siūloma patikslinti galiojančio įstatymo 4 straipsnio 7 dalį. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04 4,74
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis bei 7 straipsnio 4 dalis rašytina atskiroje eilutėje. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto išvada parengta preziumuojant, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje ir kitur bei kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose nurodyti su socialinio draudimo įmokų dydžių pakeitimas susiję dydžiai nesumažins iki šių įstatymų įsigaliojimo asmeniui apskaičiuotų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos bei kitų socialinės apsaugos išmokų. Atsižvelgti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8Atsižvelgiant į tai, kad pensijų, ligos,
motinystės ir sveikatos draudimo įmokos perkeliamos apdraustajam, į tai, kad draudėjas (darbdavys) privalės perskaičiuoti bruto darbo užmokestį ir jį padidinti 1,289 karto (žr. 2 pastabą dėl Vyriausybės tvirtinamos minimaliosios mėnesinės algos ar indeksuotos Vyriausybės tvirtinamos minimaliosios mėnesinės algos taikymo), ir siekiant sistemiškai įvertinti pakeitimų ryšį su galiojančių įstatymų nuostatomis, įtvirtinančiomis tam tikrų išmokų, kompensacijų, pašalpų dydžius, kurie yra siejami su minimaliąja mėnesine alga, vidutiniu darbo užmokesčiu ir pan., reikėtų kartu teikti ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų projektus, pvz., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ir kt., arba nustatyti šio reguliavimo įgyvendinimą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorė S. Mikulionienė, 2018-05-10 Nr.
Mikulionienė, 2018-05-10 Nr. G-2018-4965
Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) mokslininkai š. m. balandžio 25 d. - gegužės
savo pastabas bei komentarus. 1)
mokslininkai pritaria ir palaiko Vyriausybės pastangas tobulinti egzistuojančią mokesčių sistemą siekiant didinti jos administravimo efektyvumą, mokesčių surenkamumą (aukštesnį BVP perskirstymą), teisingumą (tarp skirtingų pajamų grupių) bei progresyvumą (mažiau apkraunant nepasiturinčius gyventojų sluoksnius). 2) Pritariame būtinumui skatinti didesnį gyventojų taupymą dėl augančio gyventojų senėjimo bei suprantame poreikį mažinti darbo jėgos kaštus, siekiant didesnio Lietuvos darbo rinkos patrauklumo ir gaminamos produkcijos bei paslaugų konkurencingumo. 3) Atkreipiame dėmesį, kad darbingo amžiaus gyventojų dalis nuo 2018 iki 2030 m. sumažės nuo 1,84 mln. iki 1,40 mln. Vyresnio amžiaus gyventojų padidės atitinkamai nuo 0,55 mln. iki 0,64 mln., nepaisant to, kad bendras absoliutus gyventojų skaičius sparčiai mažės. Taigi per ateinančius 13 metų Lietuvos visuomenėje vyks spartūs demografinio senėjimo procesai. Gyventojų iki
absoliutus gyventojų skaičius šioje amžiaus grupėje mažės < >. Iki 2018 metų Lietuvoje vyko spartūs gyventojų struktūros pokyčiai, tačiau darbingo amžiaus gyventojų dalis bendroje gyventojų struktūroje išliko gana stabili. Antrojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje prasidėjęs darbingo amžiaus gyventojų dalies mažėjimas yra beprecedentis nuo XX a. vidurio. Todėl priimant sprendimus dėl Lietuvos mokestinės sistemos pokyčių, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos demografinius iššūkius, laukiančius mūsų artimiausiais dešimtmečiais, ypač užtikrinant senatvės pensijų tvarų finansavimą.
4) Mažėjant bendram darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, atitinkamai mažės užimtųjų skaičius ir tikėtina, jog dėl demografinio veiksnio poveikio socialinio draudimo įmokas mokančių darbuotojų skaičius turėtų sumažėti apie 300 tūkst. Žinoma, kad demografinio veiksnio poveikis galėtų būti sušvelnintas ekonominio pakilimo dėka. Tačiau galimybes didinti užimtumą dėl kvalifikuotų darbuotojų sotokos ir galimos ekonominės raidos sulėtėjimo yra tikrai komplikuotos ir dideliu mastu jau yra išsemtos. Antai užimtųjų skaičius sumažėjo jau 2017 m. pabaigoje (palyginti su 2016 m.) beveik 7 tūkst. 2016 2017 2020 2025 2030 15-64 gyventojų skaičius (tūkst.) 1916 1875 1818 1695 1446 Bendras užimtųjų skaičius (tūkst.) 1361,4 1354,8 1313 1224 1044 Bendro užimtųjų ir 15-64 metų gyventojų (proc.)* 71,10 72,226 72,2 72,2 72,2 Asmenys apdrausti visomis socialinio draudimo rūšimis 1318,6 1330,5 1290 1203 1026 Apdraustų-jų ir 15-64 metų gyventojų santykis (proc.) 68,8 70,96 70,96 70,96 70,96 2 pav. Užimtųjų ir apdraustųjų darbuotojų skaičiaus prognozės Lietuvoje {dėl demografinio veiksnio įtakos, remiantis gyventojų skaičiaus prognozės įverčiais¹)
5) Galima daryti prielaidą, kad sparti Lietuvos ekonomikos plėtra didins Lietuvos darbo rinkos patrauklumą ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, suaktyvės reemigracija bei trečiųjų šalių piliečių imigracija į Lietuvą. Potencialiai tai gali sumažinti užimtumo mažėjimo tempus, tačiau proceso nesustabdys. Preliminariais vertinimais, jau 2020 metais dėl apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis sumažėjimo apie 30 tūkst. VSDF praras apie 70 mln. EUR pajamų. Tokioje situacijoje, jeigu dar VSDF pajamos sumažės dėl įmokų „lubų“ (apie 22 mln.
EUR) bei įmokų tarifo mažinimo, yra pavojus, kad stipriai bus pažeistas senatvės pensijų ir kitų draudiminių išmokų mokėjimo balansas, ypač laikotarpyje nuo 2027 iki 2041 metų (kai prasidės pensinio amžiaus gyventojų mažėjimo tendenciją). 6) Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją bei demografinių procesų Lietuvoje tendencijas, siūlome:
a) darbdavio įmoką pensijų socialiniam draudimui mažinti ne daugiau 5 proc.;
b) bendrą socialinio draudimo įmokų tarifą (VSD+PSD) mažinti ne daugiau 7 proc. (pvz. iki 32 proc.);
c) socialinio draudimo įmokų
„lubas“ nustatyti tokio dydžio, kad kiekvienais metais VSDF pajamų praradimas
dėl šios priemonės būtų ne didesnis nei 10 mln. EUR, numatant galimybę sustabdyti šią priemonę, susidarius didesniam VSDF deficitui;
d) skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti pensijų kaupimo fonduose, įpareigojant fondus kiekvienai metais informuoti kaupiančius gyventojus apie jų sukauptas lėšas ir jų įtaką ateities
e) aktyviau mažinti pajamų nelygybę ir labiau apmokestinti aukštas pajamas, o ypač aukštas pajamas iš kapitalo;
f) Lietuvos investicinio patrauklumo didinimui, numatyti 2 metų pajamų mokesčių lengvatas naujiems investuotojams (t.t. socialinio draudimo lengvatas naujai įsteigtoms darbo vietoms). Atsižvelgti. 2. Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė R. Dvaržeckytė, 2018-05-30 Nr. g-2018-5668
Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinės konferencijos delegatai konstatuoja, kad Vyriausybės siūloma mokesčių ir pensijų reforma yra neišanalizuota su visais socialiniais partneriais.
Įžvelgiame, kad ji bus naudinga tik verslui, o ne Lietuvos piliečiams, nes reforma nepasieks pagrindinio tikslo bei:
Valstybės biudžetą, bet jo mokesčių bazė neplečiama. Konferencijos delegatų vertinimu, valstybės galimybės didinti socialinės apsaugos finansavimą po reformos sumažės, todėl Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinės konferencijos delegatai reikalauja:
įtraukiant į pasiūlytos reformos analizę visus socialinius partnerius - tiek darbuotojų ir darbdavių, ir tik radus bendrus sutarimus ir kompromisus tvirtinti pokyčius lemiančius įstatyminius aktus;
reikalavimus pateiktus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos VI suvažiavimo 2018 m. gegužės 11 d. kreipimesi į LR Seimo narius ir Vyriausybę „Dėl LR Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektų“. Atsižvelgti. 3. Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai“ pirmininko pav. J. Timas, LPS Vilniaus m. ,,Bočiai“ bendrijos pirmininkė V. Tūrienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė G. Makaravičienė, Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė, Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas J. K. Burdulis, Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos prezidentas P. Butkus, VšĮ ,,Karių teisių gynimo centras“ gen. direktorius L.
Jakas, 2018-06-05 Nr. g-2018-4693
Mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, su didele viltimi laukėme ilgai Vyriausybės žadėto mokesčių sistemos reformos paketo. Deja, esame stipriai nusivylę, nes pamatėme, kad skelbiamas mokesčių naštos mažinimas darbo pajamas gaunantiems gyventojams vyks mūsų senjorų sąskaita. Iš tikrųjų, Vyriausybė tarp kitų savo reformos siūlymų siūlo 2 procentiniais punktais – iki 18,5 - mažinti Sodros įmokos tarifą, taip net dešimtadaliu sumenkindama jos pajamas (nes perskaičiuotas tarifas turėtų būti 20,5 proc.). Atitinkamai ribojamos galimybės užtikrinti vis dar trapų Sodros finansinį stabilumą ir reikšmingiau didinti pensijas ateityje. Tai ir toliau de facto užtikrina II pakopos pensijų fondų finansavimą Sodros lėšomis – šį kartą ne pervedimais iš Sodros, kurie niekuomet nebuvo pagrįsti, bet nukreipiant sumažintas Sodros pajamas į tuos pačius fondus, t.y. kompensuojant būsimo gyventojų savanoriško kaupimo dalį, kurią Sodra dabar būtent ir moka. Įgyvendinus tokį sprendimą, Sodros būklė dar labiau pablogėtų nei yra šiuo metu, nes dalis žmonių, kurie nedalyvauja II-oje pakopoje ir į jų sąskaitas nėra pervedamos įmokos iš Sodros, gautų didesnes pajamas, kurių šaltinis tas pats – sumažintos Sodros pajamos. Tarp tokių išlošiančių būtų ir dalis Seimo narių, kurių pajamos „į rankas“ dėl tokio sprendimo padidėtų 50-60 eurų. O tie, kurie toliau kaups pensijų fonduose, neva daugiau savo asmeninių lėšų (4 proc. vietoje 2 proc.) to visiškai nepajustų, nes, kaip minėta, tai būtų apmokėta iš to paties šaltinio – sumažėjusio Sodros įmokų tarifo. Dar daugiau, 2 proc. p. tarifo mažinimas bus skaičiuojamas nuo sumos, kuomet prie dabar mokamos algos prijungiama darbdavio Sodros mokesčio dalis, vadinasi Sodra neteks kur kas daugiau pajamų negu nebeturės išlaidų dėl kaupimo į pensijų fondus.
Nutylimi klausimai, ar visi dalyvaujantys gan rizikinguose II pakopos fonduose sugebės įsigyti brangiai kaštuojantį anuitetą (apie 16.000 EUR). Net 66 proc. fondo dalyvių gauna tik vidutinį ar net mažesnį atlyginimą: ar dalyvavimas fonduose išvis bus jiems naudingas? Augant infliacijai, jų sukauptos sumos po 20-30 metų bus niekinės, nepaisant to, kad ir Sodros pensija dėlto sumažės 10-15 proc. Tačiau dabar ir eilę metų nuo jų nuskaičiuojamas administravimo mokestis yra labai parankus savo verslą vykdantiems fondų valdytojams. Abejonių kelia ir automatiškas įtraukimas į II pakopos fondus jau seniai emigravusių ir nežadančių grįžti Lietuvos gyventojų, nuo kurių irgi priskaičiuojamas administravimo mokestis, kuris kaupia papildomas milijonines pajamas nekontroliuojamiems fondų valdytojams ir už jų stovintiems skandinaviškiems bankams. Antros pakopos fondai yra skirti sąlyginai jaunesnei visuomenės daliai – dirbantiesiems iki
pasmerkta vis didėjančiai socialinei atskirčiai. Tai net nėra slepiama: planuojamas ilgalaikis Sodros pensijų mažėjimas iki 30 proc., net 20 proc. buvusio atlyginimo (šiuo metu pensija siekia 40 proc.). Kaip paaiškinti tokius valdžios ketinimus, kai dabartinis Lietuvos ekonominis BVP pajėgumas – jau 75% ES vidurkio, o pensijos ir taip mažesnės kelis kartus!? Manome, kad II pakopos fondai gali egzistuoti paraleliai kaip papildomas privatus pajamų šaltinis, kaupiamas iš asmeninių ir darbdavio lėšų. Tačiau tai turi negriauti esamo valstybinio socialinio draudimo pensijų fondo, kurį piliečiai savo įmokomis kūrė per 30-50 darbo metų, ir į kurį įmokos tebemokamos.
Visose ES šalyse valdžios ir Vyriausybės pareiga yra užtikrinti valstybinės socialinės draudimo sistemos stabilų funkcionavimą kaip vieną pagrindinių valstybės egzistavimo sąlygų, garantuojančių visuomenei socialinės gerovės palaikymą. Reikalaujame negriauti piliečių pasitikėjimo valstybe ir nutraukti dabartinių bei būsimų pensininkų kaip vieno labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių diskriminaciją: nemažinti Sodros įmokų, t.y. nemažinti socialinio draudimo tarifo bei neįvedinėti Sodros „lubų“. Patvirtinti Sodros rezervinio pensijų fondo įsteigimą iš perteklinio Sodros biudžeto (2017 m. precedentas), įgalinantį nemažinti senatvės pensijų nenumatytos krizės ar kitokiu atveju. Reikalaujame teikti Seimui ir priimti įstatymų projektus, kaip buvo numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Beje, tai buvo įtraukta ir 2016 m. rugsėjo mėn. pasirašytame Susitarime tarp LVŽS pirmininko ir LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos. Atsižvelgti. 4. Laisvosios rinkos institutas, 2018-06-11 Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2232) Dėl Įstatymo projekto 2 str. „8 straipsnio pakeitimas” - dėl darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų sujungimo Pritariame šio projekto tikslui - užtikrinti aiškesnį darbuotojo indėlį į socialinio draudimo sistemą. LLRI vertinimu, darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų sujungimas padidintų mokesčių sistemos aiškumą. Visapusiškai pritariame darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimui. Atkreipiame dėmesį, kad reformoje siūlomi GPM ir „Sodros” įmokų tarifai nėra vienintelis techninis sprendimas.
Siūlome kaip alternatyvą apsvarstyti LLRI paruoštą preliminarų sujungimo variantą ir tarifus: Darbo užmokesčio apmokestinimo tvarka nuo 2018-01-01 Darbo užmokesčio apmokestinimo tvarka sujungus Sodros įmokas projektus Darbuotojo įmoka Darbdavio įmoka Darbuotojo įmoka Darbdavio įmoka Gyventojų pajamų mokestis (GPM) su darbo santykiais susijusioms pajamoms 15% Sodros įmoka Viso 40,18% =0,2 % GF+VSDĮ – 30,98 darbdavio; 9- darbuotojo;
VISO 31% įmoka pensijų socialiniam draudimui 3 % 22,30 % 19,5 % įmoka ligos socialiniam draudimui 1,40 % 1,1 % Įmoka motinystės socialiniam draudimui 2,20 % 1,6 % įmoka nedarbo socialiniam draudimui 1,40 % 1,1 % įmoka sveikatos draudimui (PSD)
7 % NA darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoka 0,18 % 0,15 % Įmoka į IDF 0,5 % 0,4 % Įmoka į garantinį fondą 0,20 % 0,15 % Sodra (2+2+2) 2% 1,50% Dėl nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų Nepaisant „Sodros” įmokų sujungimo ir perkėlimo darbuotojui, siūloma nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą palikti darbdavio pusėje. Nepritariame tokiai išlygai, ypač – atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrįsta, kodėl šios draudimo rūšys yra priskiriamos darbdavio atsakomybei. Skirtingai nei traktuojama įstatymo projekte, nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe draudimas ir profesinių ligų socialinis draudimas savo esme taip pat vertintini kaip darbuotojo mokamos įmokos. Kitaip tariant, mokėdamas šias įmokas darbuotojas draudžiasi nuo nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustasis įgyja teisę į išmoką, kaip ir, pavyzdžiui, savarankiškai dirbantys asmenys, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų gali draustis savanoriškai.
Įmonės rinkoje gali apdrausti darbuotoją ir gauti apsaugą nuo darbuotojo ligos, sužalojimo, mirties ar kitu atveju. Naudos gavėju įvykus draudiminiam įvykiui gali būti įmonė arba darbuotojas. Valstybinio socialinio draudimo atveju naudos gavėjas visuomet yra darbuotojas. Tai parodo, kad nėra pagrįsta nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą palikti darbdavio pusėje. Be to, toks nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo įmokų traktavimas paskatintų darbuotojų sąmoningumo augimą ir suvokimą, kad jis irgi yra atsakingas už savo gerovę nedarbo ar sveikatos praradimo atveju. Kad darbuotojai stokoja tokio suvokimo, rodo šie faktai: ● Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. 25 proc. sunkių arba mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl to, kad darbuotojas nesilaikė savo pareigų, pažeidė vidaus tvarkos taisykles arba dirbo neblaivus, ir savo veiksmais sąlygojo nelaimingą atsitikimą. ● Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusė sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai, atlikdami darbus, darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų, tuo rizikuodami savo sveikata ar gyvybe. ● Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. II pusmetį savo iniciatyva darbo sutartis nutraukė 74 proc. visų darbuotojų, nutraukusių darbo sutartis. Tai rodo, kad net ir pagerėjus sąlygoms atleisti darbuotojus, darbo sutartys dažniau nutraukiamos būtent jų pačių iniciatyva. Kitaip tariant, jei darbuotojai suprastų, kad patys yra nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo įmokų mokėtojai, tai taptų papildoma paskata geriau vertinti priimamus sprendimus.
Ateityje būtų galima užtikrinti, kad darbuotojai gautų geriausią, labiausiai jų poreikius atitinkančią interesų apsaugą, leidžiant jiems, pavyzdžiui, pasirinkti nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų draudimo paslaugos teikėją. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, neperkėlus visų mokesčių darbuotojo pusėn, t.y. palikus kai kurias įmokas darbdavio pusėje, yra paliekama galimybė ateityje de facto panaikinti reformos rezultatus didinant darbdavio įmokas. Dėl šios priežasties įmokų sujungimas turi būti visiškas, o į darbuotojo pusę, fiskaliai neutraliai turi būti perkelti visi mokėjimai susiję su darbo santykių mokesčiais ar įmokomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad visiškas darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas leistų jas aiškiau ir patogiau administruoti, ir taip padidintų siūlomo naujo modelio patrauklumą ir Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumą. Dėl šių priežasčių siūlome apjungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas įtraukiant ir nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą. Dėl Įstatymo projekto 4 str. „23 straipsnio pakeitimas” - dėl pagrindinę pensiją užtikrinančios socialinio draudimo įmokų dalies prijungimo prie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pagrindinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą Darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų sujungimas nereikalauja pensijų įmokos dalies prijungimo prie GPM. GPM tarifas (analogiškai, kaip ir socialinio draudimo įmokų tarifai) pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, galėtų būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į po sujungimo didėsiantį „bruto“ darbo užmokestį. Pensijų socialinio draudimo tarifo dalies prijungimas prie GPM vestų prie priešingų rezultatų, nei tie, kuriuos sąlygos „Sodros“ įmokų sujungimas.
Socialinio draudimo sistema taptų mažiau skaidri, jei didelė pensijos dalis ateityje būtų finansuojama iš bendrųjų mokesčių (GPM, PVM, akcizų ir t.t.). Kartu padidėtų galimybė pensijas didinti politiniais sprendimais (pavyzdžiui, prieš rinkimus), o ne atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Taip pat – tai sudarytų pretekstą didinti kitų mokesčių tarifus, pavyzdžiui, PVM, motyvuojant poreikiu didinti bazinę pensiją. Valstybės biudžeto asignavimai pagrindinei pensijos daliai finansuoti neleistų teisingai įvertinti „Sodros“ biudžeto rezultato tuo atveju, jei pensijų socialinio draudimo išmokos viršytų įplaukas (nevertinant papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto). Kitaip sakant, jei „Sodros“ pensijų dalies biudžeto balansas būtų neigiamas, lėšų trūkumas būtų maskuojamas pagrindo neturinčiais asignavimais iš valstybės biudžeto. Reformoje nėra numatyta apribojimų, kad ateityje pagrindinė pensija atliktų paramos funkciją, o asmens gaunama senatvės pensija priklausytų nuo jo sumokėtų įmokų. Kitaip tariant, nuo gyventojo sumokėtų įmokų nepriklausanti pagrindinė pensijos dalis ateityje galėtų sudaryti vis didesnę senatvės pensijos dalį, taip neskatinant pensijų kaupimo sistemos tvarumo. Taip pat iškyla klausimas, kiek toks pasirinktas modelis yra nuosekliai suderinamas su Lietuvoje pasirinkto, taip vadinamo, einamojo finansavimo modeliu. Atkreipiame dėmesį, kad bazinės pensijos įvedimas ir jos mokėjimas iš biudžeto užprogramuoja problemas ateityje. Jei bazinė pensija bus visiems vienoda ir pakankamai aukšta, lyginant su senatvės pensija, tuomet vėl pradings ryšys tarp senatvės pensijų įmokų ir išmokų, t.y. žmonės į valstybinio socialinio draudimo sistemą sumokėję daug daugiau, gaus santykinai mažesnes išmokas senatvėje.
Todėl nepritariame bazinės pensijos įvedimui, jas mokant iš valstybės biudžeto ir su tuo susijusių mokesčių ir įmokų tarifų pakeitimams. Jei vis dėl to būtų apsispręsta įvesti bazinę pensiją ir /arba jos mokėjimą iš valstybės biudžeto, bazinė pensija turėtų būti kuo mažesnė, palyginus su senatvės pensija. Dėl Įstatymo projekto 3 str. „10 straipsnio pakeitimas” – dėl „Sodros” įmokų „grindų” Įstatymo projektu yra nustatoma, kad tais atvejais, kai darbo užmokestis darbuotojui yra mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga, apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokas sumoka būtent draudėjas ir nuo sumos, ne mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata labiausiai pablogina mažiausias pajamas gaunančių ir ne pilnu etatu dirbančių asmenų padėtį, nes jų darbo vietos kaina labiausiai pabrangsta lyginant su kitais. Priėmus „Sodros“ įmokų „grindis“ įteisinančius įstatymų pakeitimus, vien per pirmąjį mėnesį darbo neteko daugiau kaip 3 tūkst. žmonių. Išsamiau „Sodros“ „grindų“ poveikis nėra įvertintas. Primename, kad didėjant darbo vietos kainai, atleidžiama dalis ne pilnu etatu dirbančiųjų už MMA (arba dėl padidėjusių darbo sąnaudų mažinami/nedidinami atlyginimai kitiems darbuotojams). Dėl tokios tvarkos kenčia norintieji derinti darbą ir šeimyninius įsipareigojimus (pvz. mamos, auginančios mažus vaikus ir dirbančios puse etato). Įstatymo projektu plečiamos išimtys mokėti socialinio draudimo išmokas nuo MMA tik patvirtina šios nuostatos žalą ir diskriminuoja prie išimčių nepaminėtas socialines grupes.
Taip pat šiuo Projektu socialinio draudimo įmokų mokėjimas perkeliamas draudėjo atsakomybėn, nors pagal savo esmę ir siūlomus reformos pakeitimus pripažįstama, kad tikrasis įmokų mokėtojas yra darbuotojas. Siūlome grįžti prie tvarkos, pagal kurią socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos proporcingai dirbtam laikui. Nepritarti. Pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, kuriame siūloma nustatyti, kad apdraustasis moka pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas, o draudėjas moka nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas bei nuostatai, kad bendroji pensijos dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Algirdas Sysas,
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 10 straipsnio pakeitimo 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
(invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
sukanka 24 metai);
4) turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį;
Svarstyti pagrindiniame komitete. 2.. Seimo nariai Andrius Palionis Gediminas Kirkilas Valius Ąžuolas Stasys Jakeliūnas, 2018-06-073 3,4 Argumentai: Lietuvos Respublikos mokesčių sistema turėtų atitikti konstitucinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei užtikrinti, jog asmenys būtų apmokestinami proporcingai jų gaunamoms pajamoms ir tokiu būtų siekiama sumažinti socialinę nelygybę, įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant socialinės lygybės, siūloma netaikyti socialinio draudimo įmokų „lubų“. Pasiūlymas:
Panaikinti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį 3.
Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi:
„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų
socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas už apdraustąjį skaičiuodamas socialinio draudimo įmokas, 2019 metais yra 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas virš VDU sumos, lygios šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį pas daugiau negu vieną draudėją, jo socialinio draudimo įmokų bazė nustatoma pas kiekvieną draudėją atskirai.“
4Papildyti 10 straipsnį 10 dalimi:
„10. Socialinio draudimo įmokos, kurios per kalendorinius metus sumokėtos virš šio straipsnio 9 dalyje nustatytos atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, grąžinamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d." Pritarti. 3. Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2018-06-123 3,4 Argumentai:
Siekiant nesumažinti Privalomojo sveikatos draudimo 2019 ir vėlesnių metų pajamų bei įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą, siūloma sveikatos draudimo įmokas skaičiuoti nuo visų asmens uždirbamų pajamų. Pasiūlymas: Išdėstyti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį taip: „3. Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi:
„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio
draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas už apdraustąjį skaičiuodamas socialinio draudimo įmokas, išskyrus sveikatos draudimo įmokas, 2019 metais yra 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma.
Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas, išskyrus sveikatos draudimo įmokas, virš VDU sumos, lygios šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų, išskyrus sveikatos draudimo įmokas, bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį pas daugiau negu vieną draudėją, jo socialinio draudimo įmokų, išskyrus sveikatos draudimo įmokas, bazė nustatoma pas kiekvieną draudėją atskirai.“
4Papildyti 10 straipsnį 10 dalimi:
„10. Socialinio draudimo įmokos, išskyrus sveikatos draudimo
įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos virš šio straipsnio 9 dalyje nustatytos atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, grąžinamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d." Nepritarti. Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui netaikyti socialinio draudimo įmokų „lubų„. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nr. i-1336 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-2232 2018-06-15
11. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas,
T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, I. Šambaraitė - Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja, J. Raškauskaitė
Respublikos prezidentės patarėja, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorės pavaduotoja, S. Zarankaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vyr. specialistė, R. Sereikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, A. Miknevičienė – Finansų ministerijos mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Čingienė – Finansų ministerijos Analizės ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vyr. patarėja, R.
Matuzienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Personalo valdymo skyriaus vedėja, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, R. Skyrienė – „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, M. Jurgilas – Lietuvos banko valdybos narys, G. Šimkus – Lietuvos banko Ekonominio ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, H. Varnienė – Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė, E. Židonis – LPS „Bočiai“ valdybos narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą moka apdraustieji, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą moka draudėjai.“ Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalis, šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą mokantys apdraustieji yra ir draudėjai. Todėl keičiamame įstatyme (keičiamo įstatymo
reikėtų aiškiai atriboti ne tik apdraustuosius ir draudėjus, bet ir socialinio draudimo įmokų administratorių, t. y. subjektą, kuriam nustatyta pareiga priskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti apdraustojo ir draudėjo mokamas įmokas.
Tinkamai neapibrėžus šių subjektų gali kilti neaiškumų dėl apdraustųjų, draudėjų ir socialinio draudimo įmokas administruojančio subjekto atsakomybės už netinkamą apdraustojo ir draudėjo mokamų įmokų priskaičiavimą, išskaitymą ir sumokėjimą bei kitų įstatymo nuostatų taikymo. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 4 straipsnio (išvados 7.2.1 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas <...> apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, <...>“. Iš šios nuostatos turinio nevisiškai aišku, ar darbdaviui nustatoma pareiga savo lėšomis sumokėti visas įmokas, ar tik tą įmokų dalį, kuri sudarytų skirtumą tarp įmokų, apskaičiuotų nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir faktiškai asmens gautų draudžiamųjų pajamų.
Jeigu šioje dalyje nustatyta pareiga draudėjui apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoti ir iš savo lėšų sumokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nuostata gali prieštarauti konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, nes apdraustajam, kuriam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, būtų nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas, nei apdraustajam, kuriam apskaičiuotas darbo užmokestis didesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį, draudėjas (darbdavys) privalės perskaičiuoti bruto darbo užmokestį ir jį padidinti 1,289 karto, todėl neaišku, nuo kokio dydžio minimaliosios mėnesinės algos - Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ar indeksuotos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos turėtų būti apskaičiuojamas darbdaviui nustatytos įmokos dydis. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 5 (buvusio 3) straipsnio 1 dalies (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies; išvados 7.2.1 punkte). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
punktu „vykdo pensijų anuiteto veiklą“. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra dėstomos Fondo valdybos funkcijos ir teisės, organizuojant socialinį draudimą ir vykdant Fondo biudžetą.
Atsižvelgiant į tai, kad anuiteto mokėjimas pagal pensijų anuiteto sutartį nėra socialinio draudimo veikla, siūlytina įstatymo 32 straipsnį pildyti nauja dalimi dėl Fondo valdybos teisės vykdyti pensijų anuiteto veiklą, pateikiant nuorodą į Pensijų kaupimo įstatymą, arba atsisakyti siūlomos pataisos, nes anuiteto mokėjimo tvarka, taip pat ir Fondo valdybos teisės ir pareigos mokant anuitetą, yra nustatoma Pensijų kaupimo įstatymo naujoje redakcijoje (projektas Nr. XIIIP-2246). Nepritarti. Nepritarti, kad būtų atsisakyta siūlomos pataisos (palikti prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijų šiame įstatyme). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
antros pakopos pensijų fonduose tvarka ir įsigaliojus naujai Pensijų kaupimo įstatymo redakcijai pensijų kaupimo fondų dalyviai įmokas mokės nuo draudžiamųjų pajamų, t.y. pensijų kaupimo įmokos nebebus pensijų socialinio draudimo įmokos dalimi, o Pensijų kaupimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2246) 12 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda dėl pensijų kaupimo įmokų apskaičiavimo ir pervedimo VSDF valdybai į keičiamą įstatymą, svarstytina, ar nereikėtų pakeisti ir kitus keičiamo įstatymo straipsnius. Pavyzdžiui, galiojančio įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad „įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus“, tačiau pensijų kaupimo teisiniai santykiai, kaip tai siūloma nustatyti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, nėra valstybinio socialinio draudimo santykiai. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „6.
Kaupiamoji pensijų įmoka – pensijų socialinio draudimo įmokos dalis ir papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.“ Tuo tarpu pagal kartu teikiamą Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 8 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, pensijų kaupimo įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis, t.y. ji nėra pensijų socialinio draudimo įmokos dalis. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto pasiūlymą dėl įstatymo projekto papildymo nauju 1 straipsniu (dėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies pakeitimo; išvados 7.2 punkte). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(reg. Nr. XIIIP-2246) 8 straipsnio 4 dalyje numatyta dalyvio teisė papildomai mokėti pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką, tačiau jos mokėjimo (pervedimo) tvarka nėra sureguliuota. Jeigu informacija apie papildomų įmokų mokėjimą būtų įtrauka į VSDF tvarkomą Dalyvių ir išmokų gavėjų registrą, svarstytina, ar pasirinkto dydžio papildomos pensijų įmokos mokėjimo tvarka neturėtų būti apibrėžta keičiamame įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2246) 8 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų, tačiau dalyvio nesumokėtų įmokų išieškojimo tvarka keičiamame įstatyme gali kelti neaiškumų, nes neaišku iš ko – dalyvio ar jo darbdavio (draudėjo ar draudėjo skolininko) banko sąskaitos būtų išskaityta ši dalyvio įmoka ir kaip darbdavys išsiieškos iš apdraustojo tas sumas, kurias pastarasis turėjo sumokėti, bet jas VSDF nurašė nuo darbdavio banko sąskaitos. Manytina, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnyje ar kitur šie teisiniai santykiai turėtų būti apibrėžti.
Šiame kontekste svarstytina, ar siekiant tinkamai atriboti viešosios teisės reguliuojamus socialinio draudimo teisinius santykius nuo privatinės teisės reguliuojamų teisinių santykių, visos teisės normos, reguliuojančios pensijų kaupimą, neturėtų būti nustatytos Pensijų kaupimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2246). Nepritarti. Esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Papildomos pensijų įmokos mokėjimo tvarka bus reglamentuota poįstatyminiame teisės akte. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04 6,94
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis bei 7 straipsnio 4 dalis rašytina atskiroje eilutėje. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto išvada
parengta preziumuojant, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje ir kitur bei kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose nurodyti su socialinio draudimo įmokų dydžių pakeitimas susiję dydžiai nesumažins iki šių įstatymų įsigaliojimo asmeniui apskaičiuotų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos bei kitų socialinės apsaugos išmokų. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8Atsižvelgiant į tai, kad pensijų, ligos,
motinystės ir sveikatos draudimo įmokos perkeliamos apdraustajam, į tai, kad draudėjas (darbdavys) privalės perskaičiuoti bruto darbo užmokestį ir jį padidinti 1,289 karto (žr.
minimaliosios mėnesinės algos ar indeksuotos Vyriausybės tvirtinamos minimaliosios mėnesinės algos taikymo), ir siekiant sistemiškai įvertinti pakeitimų ryšį su galiojančių įstatymų nuostatomis, įtvirtinančiomis tam tikrų išmokų, kompensacijų, pašalpų dydžius, kurie yra siejami su minimaliąja mėnesine alga, vidutiniu darbo užmokesčiu ir pan., reikėtų kartu teikti ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų projektus, pvz., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ir kt., arba nustatyti šio reguliavimo įgyvendinimą. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei (išvados 7.2.2 punkte). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorė S. Mikulionienė, 2018-05-10 Nr. G-2018-4965
Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) mokslininkai š. m. balandžio 25 d. - gegužės
savo pastabas bei komentarus. 1) LSTC mokslininkai pritaria ir palaiko Vyriausybės pastangas tobulinti egzistuojančią mokesčių sistemą, siekiant didinti jos administravimo efektyvumą, mokesčių surenkamumą (aukštesnį BVP perskirstymą), teisingumą (tarp skirtingų pajamų grupių) bei progresyvumą (mažiau apkraunant nepasiturinčius gyventojų sluoksnius).
2) Pritariame būtinumui skatinti didesnį gyventojų taupymą dėl augančio gyventojų senėjimo bei suprantame poreikį mažinti darbo jėgos kaštus, siekiant didesnio Lietuvos darbo rinkos patrauklumo ir gaminamos produkcijos bei paslaugų konkurencingumo. 3) Atkreipiame dėmesį, kad darbingo amžiaus gyventojų dalis nuo 2018 iki 2030 m. sumažės nuo 1,84 mln. iki 1,40 mln. Vyresnio amžiaus gyventojų padidės atitinkamai nuo 0,55 mln. iki 0,64 mln., nepaisant to, kad bendras absoliutus gyventojų skaičius sparčiai mažės. Taigi per ateinančius 13 metų Lietuvos visuomenėje vyks spartūs demografinio senėjimo procesai. Gyventojų iki
absoliutus gyventojų skaičius šioje amžiaus grupėje mažės. 1 pav. Gyventojų dalies pokyčiai pagal pagrindines amžiaus grupes proc., Lietuvoje 2018-2030 m. Eurostato prognozė, 2017. Iki 2018 metų Lietuvoje vyko spartūs gyventojų struktūros pokyčiai, tačiau darbingo amžiaus gyventojų dalis bendroje gyventojų struktūroje išliko gana stabili. Antrojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje prasidėjęs darbingo amžiaus gyventojų dalies mažėjimas yra beprecedentis nuo XX a. vidurio. Todėl priimant sprendimus dėl Lietuvos mokestinės sistemos pokyčių, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos demografinius iššūkius, laukiančius mūsų artimiausiais dešimtmečiais, ypač užtikrinant senatvės pensijų tvarų finansavimą. 4) Mažėjant bendram darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, atitinkamai mažės užimtųjų skaičius ir tikėtina, jog dėl demografinio veiksnio poveikio socialinio draudimo įmokas mokančių darbuotojų skaičius turėtų sumažėti apie 300 tūkst.
Žinoma, kad demografinio veiksnio poveikis galėtų būti sušvelnintas ekonominio pakilimo dėka. Tačiau galimybes didinti užimtumą dėl kvalifikuotų darbuotojų sotokos ir galimos ekonominės raidos sulėtėjimo yra tikrai komplikuotos ir dideliu mastu jau yra išsemtos. Antai užimtųjų skaičius sumažėjo jau 2017 m. pabaigoje (palyginti su 2016 m.) beveik 7 tūkst. 2016
užimtųjų ir 15-64 metų gyventojų (proc.)* 71,10 72,226 72,2 72,2 72,2 Asmenys apdrausti visomis socialinio draudimo rūšimis
1290 1203 1026 Apdraustų-jų ir 15-64 metų gyventojų santykis (proc.) 68,8 70,96 70,96 70,96 70,96
ir apdraustųjų darbuotojų skaičiaus prognozės Lietuvoje {dėl demografinio veiksnio įtakos, remiantis gyventojų skaičiaus prognozės įverčiais¹)
5) Galima daryti prielaidą, kad sparti Lietuvos ekonomikos plėtra didins Lietuvos darbo rinkos patrauklumą ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, suaktyvės reemigracija bei trečiųjų šalių piliečių imigracija į Lietuvą. Potencialiai tai gali sumažinti užimtumo mažėjimo tempus, tačiau proceso nesustabdys. Preliminariais vertinimais, jau
apie 30 tūkst. VSDF praras apie 70 mln. EUR pajamų. Tokioje situacijoje, jeigu dar VSDF pajamos sumažės dėl įmokų „lubų“ (apie 22 mln. EUR) bei įmokų tarifo mažinimo, yra pavojus, kad stipriai bus pažeistas senatvės pensijų ir kitų draudiminių išmokų mokėjimo balansas, ypač laikotarpyje nuo 2027 iki 2041 metų (kai prasidės pensinio amžiaus gyventojų mažėjimo tendenciją).
6) Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją bei demografinių procesų Lietuvoje tendencijas, siūlome:
a) darbdavio įmoką pensijų socialiniam draudimui mažinti ne daugiau 5 proc.;
b) bendrą socialinio draudimo įmokų tarifą (VSD+PSD) mažinti ne daugiau 7 proc. (pvz. iki 32 proc.);
c) socialinio draudimo įmokų
„lubas“ nustatyti tokio dydžio, kad kiekvienais metais VSDF pajamų praradimas
dėl šios priemonės būtų ne didesnis nei 10 mln. EUR, numatant galimybę sustabdyti šią priemonę, susidarius didesniam VSDF deficitui;
d) skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti pensijų kaupimo fonduose, įpareigojant fondus kiekvienai metais informuoti kaupiančius gyventojus apie jų sukauptas lėšas ir jų įtaką ateities
e) aktyviau mažinti pajamų nelygybę ir labiau apmokestinti aukštas pajamas, o ypač aukštas pajamas iš kapitalo;
f) Lietuvos investicinio patrauklumo didinimui, numatyti 2 metų pajamų mokesčių lengvatas naujiems investuotojams (t.t. socialinio draudimo lengvatas naujai įsteigtoms darbo vietoms). Atsižvelgti. 2. Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė R. Dvaržeckytė, 2018-05-30 Nr. g-2018-5668
Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinės konferencijos delegatai konstatuoja, kad Vyriausybės siūloma mokesčių ir pensijų reforma yra neišanalizuota su visais socialiniais partneriais.
Įžvelgiame, kad ji bus naudinga tik verslui, o ne Lietuvos piliečiams, nes reforma nepasieks pagrindinio tikslo bei:
Valstybės biudžetą, bet jo mokesčių bazė neplečiama. Konferencijos delegatų vertinimu, valstybės galimybės didinti socialinės apsaugos finansavimą po reformos sumažės, todėl Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinės konferencijos delegatai reikalauja:
įtraukiant į pasiūlytos reformos analizę visus socialinius partnerius - tiek darbuotojų ir darbdavių, ir tik radus bendrus sutarimus ir kompromisus tvirtinti pokyčius lemiančius įstatyminius aktus;
reikalavimus pateiktus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos VI suvažiavimo 2018 m. gegužės 11 d. kreipimesi į LR Seimo narius ir Vyriausybę „Dėl LR Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektų“. Atsižvelgti. 3. Lietuvos pensijų ir investicinių fondų asociacijos prezidentas Š. Ruzgys, 2018-05-30 Nr. g-2018-5669 * Dėl LR Seime suformuotos darbo grupės Vyriausybės pateikto reformų plano vertinimui ir siūlymų teikimui Lietuvos pensijų ir investicinių fondų asociacijai (LIPFA) didelį nerimą kelią Vyriausybės LR Seimui (toliau - Seimui) pateikti pensijų reformos planai ir jų pagrindu siūlomi keisti teisės aktai, tiek dėl inicijuojamų pakeitimų turinio, apimties, tiek įgyvendinimo tempo, neatliekamų rimtų ekonominių ir teisinių vertinimų, vengiant diskusijos su viešaisiais partneriais.
Pensijų reformos svarstymams persikėlus iš Vyriausybės į Seimą, nerimą kėlę aspektai tik stiprėja. Susirūpinimą kelią Seimo darbo grupės, kuri analizuos Vyriausybės patvirtintą pensijų reformos planą bei teiks frakcijoms išvadą bei siūlymus, kaip patobulinti Vyriausybės numatytas permainas, sudėtis. Mūsų nuomone, šiuo metu darbo grupėn skirti Seimo nariai ir ekspertai nepajėgs užtikrinti pakankamai plačios diskusijos, kaip rekomenduoja Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Suprantant, kad tokios reformos turės ypatingai didelės svarbos ateinančiais dešimtmečiais iš esmės visiems Lietuvos piliečiams, ir siekiant užtikrinti, kad atliekamas vertinimas būtų objektyvesnis ir platesnis, darbo grupę praplėsti siūlytume ir šių sričių profesionalais:
siūlymas kelia abejonių dėl galimai kylančių prieštaravimų 2012 m. birželio 29 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimui;
siūlymai neigiamai gali paveikti ne tik pensijų fondų, bei gyvybės draudimo atstovų veiklą, bet ir visą Lietuvos finansų sektorių (smulkaus ir vidutinio verslo, infrastruktūrinių ir atsinaujinančios energetikos projektų, finansavimą ir kt.);
įtakos daugiau, kaip 1,2 mln. dabar pensijų fonduose kaupiančių žmonių; Siūlome naujai suformuotai darbo grupei į darbotvarkę įtraukti šiuos klausimus: 1.
Atlikti ekonominį ir teisinį siūlomų pokyčių vertinimą. Šioje vietoje norime pacituoti 2018 m. gegužės mėn. 9 d. Teisingumo misterijos pateiktą raštą DĖL IŠVADOS ĮSTATYMŲ PROJEKTAMS: „Primintina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarime suformuluota oficialiosios konstitucinės senatvės pensijoms būtinų lėšų kaupimo ir jų mažinimo doktrinos nuostata (kuri tam tikra apimtimi įgyvendinta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nuo 2020 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis yra 3,5 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos): „asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos; jeigu įstatymų leidėjas, esant būtinumui (pavyzdžiui, kilus ekonomikos krizei), nusprendžia sumažinti iš dirbančių asmenų pajamų surenkamų lėšų dalį, pervedamą į specialius pensijų fondus ir skirtą būsimoms senatvės pensijoms kaupti, jis ne tik negali paneigti tokios kaupiamosios pensijos esmės, bet ir turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo, atsižvelgdamas inter alia į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą; gali būti pasirenkami įvairūs tokio kompensavimo būdai“. Manytume, turėtų būti svarstomos (nustatomos) ekonominio pagrįstumo nustatymo formulės, algoritmai, kuriomis remiantis asmeniui (asmenų grupėms) būtų pasiūlomi proporcingi alternatyvūs sprendimai. Pastebime, kad aiškinamajame rašte remiamasi prielaidomis, spėjimais, bet ne konkrečiais skaičiavimais, vertinimais.
Pati valstybė, pertvarkydama ir keisdama pensijų kaupimo sistemą, mažindama lėšų dalį, pervedamą į specialiuosius pensijų fondus, sudaro prielaidas paneigti pačią kaupiamosios pensijos esmę.“
rekomendacijas, kaip turėtų būti vystomos finansų inžinerijos, rizikos kapitalo ir kitos finansų rinkų priemonės (kaip pvz. valstybinių įmonių akcijų spartesnis listingavimas vertybinių popierių biržoje). Tokiu būdų būtų sudarytos sąlygos, didinti pensijų fondų dalyvių lėšų dalį investuotą į Lietuvos ekonomiką. Tai bus ypač aktualu po 2020 m. kuomet baigsis ES 2014-2020 m. finansavimo laikotarpis. 3. Įvertinti išmokų fazės pertvarkymo teisinį ir ekonominį pagrįstumą, kuomet pensijų fondų dalyviai privalės įsigyti Sodros teikiamą anuiteto paslaugą. Svarbu įvertinti, tiek konkurencingumo aspektus, tiek atsižvelgiant į tai, jog antros pakopos pensijų sistemoje dalyvis pats spręs ar dalyvauti kaupimo sistemoje ir dalyvavimas didžiąją dalimi bus finansuojamas paties dalyvio lėšomis siūlome įvertinti ar negalėjimas pasirinkti anuiteto paslaugos teikėjo neprieštaraus esamų sistemos dalyvių teistiems lūkesčiams pasirinkimo teisę turėti. Planuojant esamos pensijų sistemos reformą privalu atsižvelgti į reformuojamos sistemos jautrumą ir masiškumą, todėl darbo grupėje kviečiame užtikrinti šiuos veikimo principus:
informavimą, apie vykstantį vertinimo procesą bei dalintis darbinių susitikimų protokolais, siūlymais;
siūlymų vertinimui pasitelkti ne tik vietos ekspertų, bet ir tarptautinių organizacijų (EBPO, TVF ir kt.) rekomendacijas;
teiktus siūlymus, užtikrinti platų įvairių, susijusių grupių įsitraukimą į vertinimus ir diskusijas. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Siūlymai susiję su darbo grupės sudėties praplėtimu ir darbo grupėje siūlomų svarstyti klausimų. 4. Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai“ pirmininko pav. J. Timas, LPS Vilniaus m. ,,Bočiai“ bendrijos pirmininkė V. Tūrienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė G. Makaravičienė, Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė, Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas J. K. Burdulis, Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos prezidentas P. Butkus, VšĮ ,,Karių teisių gynimo centras“ gen. direktorius L. Jakas, 2018-06-05 Nr. g-2018-4693
Mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, su didele viltimi laukėme ilgai Vyriausybės žadėto mokesčių sistemos reformos paketo. Deja, esame stipriai nusivylę, nes pamatėme, kad skelbiamas mokesčių naštos mažinimas darbo pajamas gaunantiems gyventojams vyks mūsų senjorų sąskaita. Iš tikrųjų, Vyriausybė tarp kitų savo reformos siūlymų siūlo 2 procentiniais punktais – iki 18,5 - mažinti Sodros įmokos tarifą, taip net dešimtadaliu sumenkindama jos pajamas (nes perskaičiuotas tarifas turėtų būti 20,5 proc.). Atitinkamai ribojamos galimybės užtikrinti vis dar trapų Sodros finansinį stabilumą ir reikšmingiau didinti pensijas ateityje. Tai ir toliau de facto užtikrina II pakopos pensijų fondų finansavimą Sodros lėšomis – šį kartą ne pervedimais iš Sodros, kurie niekuomet nebuvo pagrįsti, bet nukreipiant sumažintas Sodros pajamas į tuos pačius fondus, t.y. kompensuojant būsimo gyventojų savanoriško kaupimo dalį, kurią Sodra dabar būtent ir moka. Įgyvendinus tokį sprendimą, Sodros būklė dar labiau pablogėtų nei yra šiuo metu, nes dalis žmonių, kurie nedalyvauja II-oje pakopoje ir į jų sąskaitas nėra pervedamos įmokos iš Sodros, gautų didesnes pajamas, kurių šaltinis tas pats – sumažintos Sodros pajamos. Tarp tokių išlošiančių būtų ir dalis Seimo narių, kurių pajamos „į rankas“ dėl tokio sprendimo padidėtų 50-60 eurų.
O tie, kurie toliau kaups pensijų fonduose, neva daugiau savo asmeninių lėšų (4 proc. vietoje 2 proc.) to visiškai nepajustų, nes, kaip minėta, tai būtų apmokėta iš to paties šaltinio – sumažėjusio Sodros įmokų tarifo. Dar daugiau, 2 proc. p. tarifo mažinimas bus skaičiuojamas nuo sumos, kuomet prie dabar mokamos algos prijungiama darbdavio Sodros mokesčio dalis, vadinasi Sodra neteks kur kas daugiau pajamų negu nebeturės išlaidų dėl kaupimo į pensijų fondus. Nutylimi klausimai, ar visi dalyvaujantys gan rizikinguose II pakopos fonduose sugebės įsigyti brangiai kaštuojantį anuitetą (apie 16.000 EUR). Net 66 proc. fondo dalyvių gauna tik vidutinį ar net mažesnį atlyginimą: ar dalyvavimas fonduose išvis bus jiems naudingas? Augant infliacijai, jų sukauptos sumos po 20-30 metų bus niekinės, nepaisant to, kad ir Sodros pensija dėlto sumažės 10-15 proc. Tačiau dabar ir eilę metų nuo jų nuskaičiuojamas administravimo mokestis yra labai parankus savo verslą vykdantiems fondų valdytojams. Abejonių kelia ir automatiškas įtraukimas į II pakopos fondus jau seniai emigravusių ir nežadančių grįžti Lietuvos gyventojų, nuo kurių irgi priskaičiuojamas administravimo mokestis, kuris kaupia papildomas milijonines pajamas nekontroliuojamiems fondų valdytojams ir už jų stovintiems skandinaviškiems bankams. Antros pakopos fondai yra skirti sąlyginai jaunesnei visuomenės daliai – dirbantiesiems iki
pasmerkta vis didėjančiai socialinei atskirčiai. Tai net nėra slepiama: planuojamas ilgalaikis Sodros pensijų mažėjimas iki 30 proc., net 20 proc. buvusio atlyginimo (šiuo metu pensija siekia 40 proc.). Kaip paaiškinti tokius valdžios ketinimus, kai dabartinis Lietuvos ekonominis BVP pajėgumas – jau 75% ES vidurkio, o pensijos ir taip mažesnės kelis kartus!?
Manome, kad II pakopos fondai gali egzistuoti paraleliai kaip papildomas privatus pajamų šaltinis, kaupiamas iš asmeninių ir darbdavio lėšų. Tačiau tai turi negriauti esamo valstybinio socialinio draudimo pensijų fondo, kurį piliečiai savo įmokomis kūrė per 30-50 darbo metų, ir į kurį įmokos tebemokamos. Visose ES šalyse valdžios ir Vyriausybės pareiga yra užtikrinti valstybinės socialinės draudimo sistemos stabilų funkcionavimą kaip vieną pagrindinių valstybės egzistavimo sąlygų, garantuojančių visuomenei socialinės gerovės palaikymą. Reikalaujame negriauti piliečių pasitikėjimo valstybe ir nutraukti dabartinių bei būsimų pensininkų kaip vieno labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių diskriminaciją: nemažinti Sodros įmokų, t.y. nemažinti socialinio draudimo tarifo bei neįvedinėti Sodros „lubų“. Patvirtinti Sodros rezervinio pensijų fondo įsteigimą iš perteklinio Sodros biudžeto (2017 m. precedentas), įgalinantį nemažinti senatvės pensijų nenumatytos krizės ar kitokiu atveju. Reikalaujame teikti Seimui ir priimti įstatymų projektus, kaip buvo numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Beje, tai buvo įtraukta ir 2016 m. rugsėjo mėn. pasirašytame Susitarime tarp LVŽS pirmininko ir LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos. Atsižvelgti. Pritarta pasiūlymui atsisakyti įvesti socialinio draudimo įmokų ,,lubas“ (žr. Komiteto nuomonę prie Seimo narių A. Palionio, G. Kirkilo, V. Ąžuolo, S. Jakeliūno 2018-06-07 pasiūlymo, išvados 5 punkte). 5. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas, 2018-06-11 Nr. G-2018-6113
Siunčiame Jūsų dėmesiui Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabas dėl pensijų ir socialinio draudimo sistemos reformos įstatymų paketo (XIIIP-2232- XIIIP-2258).
Siūlome: ● neatsisakyti „Sodros” įmokų pervedimų į II pakopos pensijų fondus ir svarstyti galimybę sistemą reformuoti į, pavyzdžiui, 6+X+0 sistemą, kurioje būtų atsisakoma papildomos valstybės priemokos, o į pensijų kaupimą nukreipiama didesnė gyventojo pensijų įmokos dalis; ● atsisakyti privalomos nuostatos pensijų kaupimo bendrovėms steigti Tikslinės datos gyvenimo ciklų fondus; ● nemonopolizuoti anuiteto teikimo paslaugos ją perduodant išimtinai tik „Sodrai“; ● jei bus pritarta „Sodros“ kaip vienintelio anuitetų mokėtojo įtvirtinimui, siūlome numatyti galimybę nutraukiant kaupimą II-os pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas pervesti į norimą III-os pakopos investicinę priemonę; ● nekeisti pensijų bendrovėms nustatytų maksimalių atskaitymų nuo pensijų turto; ● siūlome apjungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas įtraukiant ir nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą; ● atsisakyti bazinės pensijos įvedimo, ją mokant iš valstybės biudžeto ir su tuo susijusių mokesčių ir įmokų tarifų pakeitimų. Jei vis dėl to būtų apsispręsta įvesti bazinę pensiją ir /arba jos mokėjimą iš valstybės biudžeto, bazinė pensija turėtų būti kuo mažesnė, palyginus su senatvės pensija; ● grįžti prie tvarkos, pagal kurią socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos proporcingai dirbtam laikui. Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2232) Pritariame šio projekto tikslui - užtikrinti aiškesnį darbuotojo indėlį į socialinio draudimo sistemą. LLRI vertinimu, darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų sujungimas padidintų mokesčių sistemos aiškumą.
Visapusiškai pritariame darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimui. Atkreipiame dėmesį, kad reformoje siūlomi GPM ir „Sodros” įmokų tarifai nėra vienintelis techninis sprendimas. Siūlome kaip alternatyvą apsvarstyti LLRI paruoštą preliminarų sujungimo variantą ir tarifus: Darbo užmokesčio apmokestinimo tvarka nuo 2018-01-01 Darbo užmokesčio apmokestinimo tvarka sujungus Sodros įmokas projektus Darbuotojo įmoka Darbdavio įmoka Darbuotojo įmoka Darbdavio įmoka Gyventojų pajamų mokestis (GPM) su darbo santykiais susijusioms pajamoms 15% 11% Sodros įmoka Viso 40,18% =0,2 % GF+VSDĮ – 30,98 darbdavio; 9- darbuotojo;
VISO 31% įmoka pensijų socialiniam draudimui 3 % 22,30 % 19,5 % įmoka ligos socialiniam draudimui 1,40 % 1,1 % Įmoka motinystės socialiniam draudimui 2,20 % 1,6 % įmoka nedarbo socialiniam draudimui 1,40 % 1,1 % įmoka sveikatos draudimui (PSD)
7 % NA darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoka 0,18 % 0,15 % Įmoka į IDF 0,5 % 0,4 % Įmoka į garantinį fondą 0,20 % 0,15 % Sodra (2+2+2) 2% 1,50% Dėl nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų Nepaisant „Sodros” įmokų sujungimo ir perkėlimo darbuotojui, siūloma nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą palikti darbdavio pusėje. Nepritariame tokiai išlygai, ypač – atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrįsta, kodėl šios draudimo rūšys yra priskiriamos darbdavio atsakomybei. Skirtingai nei traktuojama įstatymo projekte, nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe draudimas ir profesinių ligų socialinis draudimas savo esme taip pat vertintini kaip darbuotojo mokamos įmokos. Kitaip tariant, mokėdamas šias įmokas darbuotojas draudžiasi nuo nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustasis įgyja teisę į išmoką, kaip ir, pavyzdžiui, savarankiškai dirbantys asmenys, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų gali draustis savanoriškai. Įmonės rinkoje gali apdrausti darbuotoją ir gauti apsaugą nuo darbuotojo ligos, sužalojimo, mirties ar kitu atveju. Naudos gavėju įvykus draudiminiam įvykiui gali būti įmonė arba darbuotojas. Valstybinio socialinio draudimo atveju naudos gavėjas visuomet yra darbuotojas. Tai parodo, kad nėra pagrįsta nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą palikti darbdavio pusėje. Be to, toks nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo įmokų traktavimas paskatintų darbuotojų sąmoningumo augimą ir suvokimą, kad jis irgi yra atsakingas už savo gerovę nedarbo ar sveikatos praradimo atveju. Kad darbuotojai stokoja tokio suvokimo, rodo šie faktai: ● Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. 25 proc. sunkių arba mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl to, kad darbuotojas nesilaikė savo pareigų, pažeidė vidaus tvarkos taisykles arba dirbo neblaivus, ir savo veiksmais sąlygojo nelaimingą atsitikimą. ● Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusė sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai, atlikdami darbus, darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų, tuo rizikuodami savo sveikata ar gyvybe. ● Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. II pusmetį savo iniciatyva darbo sutartis nutraukė 74 proc. visų darbuotojų, nutraukusių darbo sutartis. Tai rodo, kad net ir pagerėjus sąlygoms atleisti darbuotojus, darbo sutartys dažniau nutraukiamos būtent jų pačių iniciatyva.
Kitaip tariant, jei darbuotojai suprastų, kad patys yra nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo įmokų mokėtojai, tai taptų papildoma paskata geriau vertinti priimamus sprendimus. Ateityje būtų galima užtikrinti, kad darbuotojai gautų geriausią, labiausiai jų poreikius atitinkančią interesų apsaugą, leidžiant jiems, pavyzdžiui, pasirinkti nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų draudimo paslaugos teikėją. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, neperkėlus visų mokesčių darbuotojo pusėn, t.y. palikus kai kurias įmokas darbdavio pusėje, yra paliekama galimybė ateityje de facto panaikinti reformos rezultatus didinant darbdavio įmokas. Dėl šios priežasties įmokų sujungimas turi būti visiškas, o į darbuotojo pusę, fiskaliai neutraliai turi būti perkelti visi mokėjimai susiję su darbo santykių mokesčiais ar įmokomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad visiškas darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas leistų jas aiškiau ir patogiau administruoti, ir taip padidintų siūlomo naujo modelio patrauklumą ir Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumą. Dėl šių priežasčių siūlome apjungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas įtraukiant ir nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą. Dėl Įstatymo projekto 4 str. „23 straipsnio pakeitimas” - dėl pagrindinę pensiją užtikrinančios socialinio draudimo įmokų dalies prijungimo prie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pagrindinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą Darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų sujungimas nereikalauja pensijų įmokos dalies prijungimo prie GPM. GPM tarifas (analogiškai, kaip ir socialinio draudimo įmokų tarifai) pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, galėtų būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į po sujungimo didėsiantį „bruto“ darbo užmokestį.
Pensijų socialinio draudimo tarifo dalies prijungimas prie GPM vestų prie priešingų rezultatų, nei tie, kuriuos sąlygos „Sodros“ įmokų sujungimas. Socialinio draudimo sistema taptų mažiau skaidri, jei didelė pensijos dalis ateityje būtų finansuojama iš bendrųjų mokesčių (GPM, PVM, akcizų ir t.t.). Kartu padidėtų galimybė pensijas didinti politiniais sprendimais (pavyzdžiui, prieš rinkimus), o ne atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Taip pat – tai sudarytų pretekstą didinti kitų mokesčių tarifus, pavyzdžiui, PVM, motyvuojant poreikiu didinti bazinę pensiją. Valstybės biudžeto asignavimai pagrindinei pensijos daliai finansuoti neleistų teisingai įvertinti „Sodros“ biudžeto rezultato tuo atveju, jei pensijų socialinio draudimo išmokos viršytų įplaukas (nevertinant papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto). Kitaip sakant, jei „Sodros“ pensijų dalies biudžeto balansas būtų neigiamas, lėšų trūkumas būtų maskuojamas pagrindo neturinčiais asignavimais iš valstybės biudžeto. Reformoje nėra numatyta apribojimų, kad ateityje pagrindinė pensija atliktų paramos funkciją, o asmens gaunama senatvės pensija priklausytų nuo jo sumokėtų įmokų. Kitaip tariant, nuo gyventojo sumokėtų įmokų nepriklausanti pagrindinė pensijos dalis ateityje galėtų sudaryti vis didesnę senatvės pensijos dalį, taip neskatinant pensijų kaupimo sistemos tvarumo. Taip pat iškyla klausimas, kiek toks pasirinktas modelis yra nuosekliai suderinamas su Lietuvoje pasirinkto, taip vadinamo, einamojo finansavimo modeliu. Atkreipiame dėmesį, kad bazinės pensijos įvedimas ir jos mokėjimas iš biudžeto užprogramuoja problemas ateityje.
Jei bazinė pensija bus visiems vienoda ir pakankamai aukšta, lyginant su senatvės pensija, tuomet vėl pradings ryšys tarp senatvės pensijų įmokų ir išmokų, t.y. žmonės į valstybinio socialinio draudimo sistemą sumokėję daug daugiau, gaus santykinai mažesnes išmokas senatvėje. Todėl nepritariame bazinės pensijos įvedimui, jas mokant iš valstybės biudžeto ir su tuo susijusių mokesčių ir įmokų tarifų pakeitimams. Jei vis dėl to būtų apsispręsta įvesti bazinę pensiją ir /arba jos mokėjimą iš valstybės biudžeto, bazinė pensija turėtų būti kuo mažesnė, palyginus su senatvės pensija. Dėl Įstatymo projekto 3 str. „10 straipsnio pakeitimas” – dėl „Sodros” įmokų „grindų” Įstatymo projektu yra nustatoma, kad tais atvejais, kai darbo užmokestis darbuotojui yra mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga, apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokas sumoka būtent draudėjas ir nuo sumos, ne mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata labiausiai pablogina mažiausias pajamas gaunančių ir ne pilnu etatu dirbančių asmenų padėtį, nes jų darbo vietos kaina labiausiai pabrangsta lyginant su kitais. Priėmus „Sodros“ įmokų „grindis“ įteisinančius įstatymų pakeitimus, vien per pirmąjį mėnesį darbo neteko daugiau kaip 3 tūkst. žmonių. Išsamiau „Sodros“ „grindų“ poveikis nėra įvertintas. Primename, kad didėjant darbo vietos kainai, atleidžiama dalis ne pilnu etatu dirbančiųjų už MMA (arba dėl padidėjusių darbo sąnaudų mažinami/nedidinami atlyginimai kitiems darbuotojams). Dėl tokios tvarkos kenčia norintieji derinti darbą ir šeimyninius įsipareigojimus (pvz. mamos, auginančios mažus vaikus ir dirbančios puse etato). Įstatymo projektu plečiamos išimtys mokėti socialinio draudimo išmokas nuo MMA tik patvirtina šios nuostatos žalą ir diskriminuoja prie išimčių nepaminėtas socialines grupes.
Taip pat šiuo Projektu socialinio draudimo įmokų mokėjimas perkeliamas draudėjo atsakomybėn, nors pagal savo esmę ir siūlomus reformos pakeitimus pripažįstama, kad tikrasis įmokų mokėtojas yra darbuotojas. Siūlome grįžti prie tvarkos, pagal kurią socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos proporcingai dirbtam laikui. Nepritarti. Pritarta Vyriausybės pateiktam socialinio draudimo rūšių paskirstymui tarp draudėjo ir apdraustojo. Pritarta Vyriausybės pateiktoms nuostatoms dėl ,,Sodros“ įmokų ,,grindų“. 6. Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė D. Juodkaitė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė A. Adomavičienė,
1 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 7, 8, 10, 23, 25 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2232 Nuo
įstatymo redakcijoje buvo numatytos Sodros įmokų „grindys“. Tai reiškia, kad draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Pažymėtina, kad išimtys taikomos tik tais atvejais jeigu darbuotojai atitinkamą mėnesį buvo drausti pas kitą draudėją, gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją arba buvo ne vyresni kaip 24 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad Sodros įmokų „grindys“ yra taikomos tik tiems neįgaliesiems, kurie gauna socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Tuo tarpu asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis ir kurie gauna šalpos pensiją, ir kurie dirba ne visą darbo dieną už mažesnę nei minimalią mėnesinę algą, taikomos išimtys negalioja.
Išreiškiame susirūpinimą dėl jaunų asmenų, kurie turi negalią nuo vaikystės ir asmenų, kurie gauna šalpos išmokas, nes neturi sukaupę būtinojo socialinio draudimo stažo. Šių asmenų integracija į darbo rinką dėl sunkiai integruojamų asmenų problemų specifiškumo ir paslaugų trūkumo tampa dar keblesnė dėl naujos įstatymu įtvirtintos nuostatos. Dėl padidėjusių darbo vietos išlaidų tokie asmenys tampa dar mažiau pageidaujami darbo rinkoje. Taigi, nuo 2018 m. įsigaliojusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos sukuria papildomą barjerą minėtų asmenų įsidarbinimui. Tokiu būdu užkertamas kelias ir sėkmingai neįgaliųjų integracijai į visuomenę ir skatinama neįgaliųjų institucinė priklausomybė. Pabrėžiame, kad visos šalys, taip pat ir Lietuva, ratifikuodamos Neįgaliųjų teisių konvenciją įsipareigojo užtikrinti ir skatinti neįgaliųjų įsitraukimą į atvirą darbo rinką (27 straipsnis). Būtina imtis atitinkamų specifinių priemonių, užtikrinančių visiems neįgaliesiems prieinamą ir įtraukią darbo rinką. Vietoje to, 2018 m. sausio 2 d. įsigaliojusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos dar labiau apsunkina neįgaliųjų įsitraukimą į atvirą darbo rinką. Neįgaliųjų teisių konvencija taip pat draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą (5 straipsnis). Tuo tarpu šiuo metu taikomos Valstybinio socialinio draudimo nuostatos diskriminuoja asmenis su negalia išmokos šaltinio gavimo pagrindu dėl kelių įstatymų nesuderinamumo. Lietuvos neįgaliųjų forumas kartu su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu ragina kurti įtraukią ir neįgaliesiems prieinamą darbo rinką, palengvinant sąlygas visų neįgaliųjų įsidarbinimui nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu neįgalieji gauna išmokas.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas priežastis Lietuvos neįgaliųjų forumas kartu su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu palaiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuris numato valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga taikymo išimtis asmenims, kurie turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys A. Sysas,
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 (pernumeruoto
5) straipsnio 10 straipsnio pakeitimo 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
(invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
sukanka 24 metai);
4) turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį;
Nepritarti. Pritarta Vyriausybės nustatytoms socialiai jautriausių asmenų grupėms, už kurias darbdaviams, mokantiems mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga (MMA) per mėnesį atlyginimą, nebūtų taikomas reikalavimas mokėti įmokas nuo MMA (t.y. jiems už šiuos asmenis įmokos galės būti mokamos nuo faktiškai apskaičiuoto atlyginimo). 2. Seimo nariai A. Palionis, G. Kirkilas, V. Ąžuolas, S.
Ąžuolas, S. Jakeliūnas, 2018-06-075 Argumentai: Lietuvos Respublikos mokesčių sistema turėtų atitikti konstitucinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei užtikrinti, jog asmenys būtų apmokestinami proporcingai jų gaunamoms pajamoms ir tokiu būtų siekiama sumažinti socialinę nelygybę, įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant socialinės lygybės, siūloma netaikyti socialinio draudimo įmokų „lubų“. Pasiūlymas:
3Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi:
„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų
socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas už apdraustąjį skaičiuodamas socialinio draudimo įmokas, 2019 metais yra 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas virš VDU sumos, lygios šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį pas daugiau negu vieną draudėją, jo socialinio draudimo įmokų bazė nustatoma pas kiekvieną draudėją atskirai.“
4Papildyti 10 straipsnį 10 dalimi:
„10. Socialinio draudimo įmokos, kurios per kalendorinius metus sumokėtos virš šio straipsnio 9 dalyje nustatytos atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, grąžinamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d." Pritarti. 3. Seimo narys R.
Seimo narys R. Karbauskis, 2018-06-125 3,4 N Argumentai: Siekiant nesumažinti Privalomojo sveikatos draudimo 2019 ir vėlesnių metų pajamų bei įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą, siūloma sveikatos draudimo įmokas skaičiuoti nuo visų asmens uždirbamų pajamų. Pasiūlymas: Išdėstyti įstatymo projekto 3 (pernumeruoto 5) straipsnio 3 dalį taip: „3. Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi:
„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio
draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas už apdraustąjį skaičiuodamas socialinio draudimo įmokas, išskyrus sveikatos draudimo įmokas, 2019 metais yra 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas, išskyrus sveikatos draudimo įmokas, virš VDU sumos, lygios šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų, išskyrus sveikatos draudimo įmokas, bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį pas daugiau negu vieną draudėją, jo socialinio draudimo įmokų, išskyrus sveikatos draudimo įmokas, bazė nustatoma pas kiekvieną draudėją atskirai.“
4Papildyti 10 straipsnį 10 dalimi:
„10. Socialinio draudimo įmokos, išskyrus sveikatos draudimo
įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos virš šio straipsnio 9 dalyje nustatytos atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, grąžinamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d." Nepritarti. Pritarta pasiūlymui atsisakyti įvesti socialinio draudimo įmokų ,,lubas“ (žr. Komiteto nuomonę prie Seimo narių A. Palionio, G. Kirkilo, V. Ąžuolo, S. Jakeliūno 2018-06-07 pasiūlymo dėl projekto 5 straipsnio). 4. Seimo nariai S. Jakeliūnas, T.
Jakeliūnas, T. Tomilinas,
6 Argumentai: Siekiant aiškumo, siūloma įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatyti apdraustojo ir draudėjo bendruosius socialinio draudimo įmokų tarifų dydžius. Pasiūlymas: Išdėstyti įstatymo projekto 7 (pernumeruoto 9) straipsnio 6 dalį taip:
„6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos
Respublikos Seimui teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir atsižvelgdama į darbo užmokesčio padidinimą 1,289 karto, nustato proporcingai perskaičiuotus apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokos tarifus. Apdraustojo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas 19,5 proc. dydžio, draudėjo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas 1,47 proc. dydžio.“ Pritarti iš dalies. Argumentai: iš esmės pritariant pasiūlymui, būtina jį patikslinti:
Pasiūlymas: Išdėstyti įstatymo projekto 9 (buvęs 7) straipsnio 6 dalį taip:
„6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos
Respublikos Seimui teikdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir atsižvelgdama į darbo užmokesčio padidinimą 1,289 karto, nustato proporcingai perskaičiuotus apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokos tarifus. Apdraustojo bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas 19,5 proc. dydžio, draudėjo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas 1,47 proc. dydžio.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2232(2) (projektas XIIIP-2232 sujungtas su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-902 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2233) ir komiteto išvadai. 7.2. 1 Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-151 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą Pasiūlymai: 1.Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu: ,,1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kaupiamoji pensijų įmoka - valstybės biudžeto ir papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.“ 2.Atitinkamai patikslinti įstatymo pavadinimą ir paskesnių straipsnių numeraciją. Pritarti. 2 Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-152 N Argumentai: nusprendus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-902 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2233 sujungti su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2232 (projekto Nr. XIIIP-2233 nuostatą inkorporuojant į įstatymo projektą Nr. XIIIP-2232, kuri įsigaliotų nuo įstatymo paskelbimo). Pasiūlymai: 1.Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu: ,,1 straipsnis.
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse), Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), gaunantys darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“
paskesnių straipsnių numeraciją. Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-153 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 20 pastabą dėl Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-2246 ir siekiant pašalinti teisės aktų tarpusavio neatitikimą. Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti įmokas pensijų kaupimo bendrovėse pagal Pensijų kaupimo įstatymą.
Kaupiamosios pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos. Kaupiamosios pensijų išmokos mokamos Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-154 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai. Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą moka apdraustieji, o šio įstatymo
įmokas į Fondo biudžetą moka draudėjai. įmokos mokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, o 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose –pagal draudėjams patvirtintus įmokų tarifus.“ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 (buvusio 3) straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 pastraipą išdėstyti taip:
„7. Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis
mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja ir iš savo lėšų sumoka nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios faktinį asmeniui priskaičiuotą darbo užmokestį ir ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:“ Pritarti 7.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: kaip ir prie Komiteto pasiūlymo (dėl projekto papildymo nauju 2 straipsniu). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 (buvusio 7) straipsnio 1 dalį: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, 3 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, šio straipsnio 2–3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Pritarti. 7.2.2 Pasiūlymai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir Seimo rudens sesijos metu pateikti Seimui svarstyti įstatymų, kuriuose įtvirtinti tam tikrų išmokų, kompensacijų, pašalpų dydžiai siejami su minimaliąja mėnesine alga, vidutiniu darbo užmokesčiu ir pan., projektus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė