590 Įstatymo projektas Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Gediminas Kirkilas, Seimo narys Ramūnas Karbauskis, Seimo narys Saulius Skvernelis XIIIP-2230 2018-05-24 Senas variantas (kai užregistruotas kitas varian

Lithuania · XIIIP-2230 · 2018-05-24 · Senas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2018-05-24
  2. Lyginamasis variantas · 2018-06-14
  3. Aiškinamasis raštas · 2018-05-24
  4. Teisės departamento išvada · 2018-05-24
  5. Teisės departamento išvada · 2018-05-24
  6. Teisės departamento išvada · 2018-06-14
  7. Komiteto išvada · 2018-06-14

Lyginamasis variantas

2018-05-24 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

REFERENDUMO ĮSTATYMO Nr. IX-929 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 7

straipsnio pakeitimas Išbraukti 7 straipsnio trečiąją ir penktąją dalis ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas

1. Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame

dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 2. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 3. 4. Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 5. Sprendimas šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais klausimais yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:

Seimo nariai Gediminas Kirkilas Ramūnas Karbauskis Saulius Skvernelis

Lyginamasis variantas

2018-06-14 · the official register ↗

Projekto XIIIP-2230(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

REFERENDUMO ĮSTATYMO Nr. IX-929 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos

I skirsnio „Lietuvos valstybė“, išskyrus šio skirsnio 12 straipsnį, bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2018-05-24 · the official register ↗

AIŠKNBAMASIS

RAŠTAS

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS

REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys Įstatymo projekto rengimą pirmiausia paskatino anksčiau vykusių referendumų privalomųjų praktika, kai jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime. Antra, daugelyje Europos Sąjungos ir kitose demokratinėse valstybėse taikomi mažesni reikalavimai teigiamam sprendimui, pagrindinę įtaką turi referendume dalyvaujantys balsuotojai. Trečia, šiuo metu galiojančiame referendumo įstatyme mūsų manymu nepakankamai pagrįstai yra įtvirtintos keturios normos dėl privalomojo referendumo sprendimo priėmimo. Todėl būtina tobulinti referendumo įstatymą, kad būtų labiau atsižvelgiama į piliečių aiškiai išreikštą valią. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir jį inicijuoja grupė Seimo narių. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal dabar galiojantį įstatymą yra keturios skirtingos privalomojo referendumo sprendimo priėmimo normos: 1) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d.

Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 2) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 3) sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; 4) sprendimas dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai, laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių. Jeigu sprendimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo norma yra pagrįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnio nuostatomis, tai kitų atveju diferencijavimas neturi jokio konstitucinio pagrindo. 4.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo

nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma atsisakyti konstituciškai nepagrįsto privalomojo referendumo sprendimų priėmimo diferencijavimo. Suvienodinti reikalavimus sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo, dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų ir dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai. Siūlome visiems konstituciškai nereglamentuotiems sprendimams pasirinkti kompromisinį, šiuo metu vidurinį variantą - sprendimas privalomajame referendume yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Mūsų manymu, tokie pakeitimai padėtų geriau įgyvendinti piliečių išreikštą valią. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Šis įstatymas neturėtų neigiamos įtakos kovojant su korupcija ir neteisėta prekyba poveikiu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šis įstatymo projektas nėra susijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios Jokių kitų teisės aktų nėra būtina priimti, jokius galiojančius teisės aktus nereikia pakeisti ir pripažinti netekusius galios. 9.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų nereikės. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:

„referendumas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra. Seimo nariai: Gediminas Kirkilas Ramūnas Karbauskis Saulius Skvernelis

Teisės departamento išvada

2018-05-24 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-05-29 Nr. XIIIP-2230

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu keičiamo Referendumo įstatymo 7

straipsnyje siūloma išbraukti šio straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio

„Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam

pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“ ir šio straipsnio 5 dalį „Sprendimas dėl šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais klausimais yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių“ (dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai). Pagal projekto siūlymą būtų nesvarbu, ar referendumu būtų keičiamos Konstitucijos 1 skirsnio nuostatos „Lietuvos valstybė“ (išskyrus šio skirsnio 1 straipsnį, 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės“, 1992 m. birželio 8 d.

Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“, kurių pakeitimui yra nustatytas aukštesnis apsaugos standartas, nes jie gali būti pakeisti tik referendumu ir tik tuo atveju, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), įtvirtinančios Lietuvos valstybės organizavimo pagrindus (Tautos suverenitetą, konstitucinę santvarką, teritorijos vientisumą, pilietybę, valstybinę kalbą, sostinę ir valstybės simbolius), ar pačios Konstitucijos keitimo tvarka, įtvirtinta jos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“, ar bet kuris kitas Konstitucijos straipsnis, ar Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių“ pakeitimas, ar kuris nors ordinarinis įstatymas (ar jo nuostata), ar priimamas sprendimas, pavyzdžiui, dėl ekonominio ar socialinio klausimo. Tai reikštų, kad visi šie referendumai būtų vienodai reikšmingi ir juose priimti sprendimai lygiaverčiai. Tokiems sprendimams priimti pakaktų daugiau kaip pusės piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus, balsų. Taigi, pvz., skaičiuojant referendumo rezultatus pagal

2016 m. Seimo rinkimuose rinkėjų sąraše įrašytą rinkėjų (rinkimų teisę turinčių

Lietuvos Respublikos piliečių ir įrašytų į rinkėjų sąrašą) skaičių - 2 514 657[1], referendume turėtų dalyvauti ne mažiau kaip pusė jų - 1 257 329, o sprendimui priimti, jeigu jam pritartų ne mažiau kaip 1/3 rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių ir įrašytų į rinkėjų sąrašą - 838 219.

Diskutuotina, ar toks referendumo sprendimas, priimtas 1/3 dalies Lietuvos Respublikos piliečių skaičiumi, atspindėtų visų Lietuvos Respublikos piliečių valią ir gali būti laikomas Lietuvos Tautos, kuriančios Lietuvos valstybę, tikrąja valia (Konstitucijos 2 straipsnis). Pažymėtina, kad visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios, sudaro vieną darnią sistemą, Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“ įtvirtintos nuostatos lemia visų kitų Konstitucijos nuostatų turinį ir prasmę, Konstitucijos XIV skirsnyje įtvirtintą jos keitimo tvarką yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams (Konstitucijos 6 ir 7 straipsniai); visos minėtose Konstitucijos skirsniuose įtvirtintos vertybės yra saugomos vienodai (išskyrus aptartas išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos

11 d. nutarimas) ir gali būti keičiamos tik ta pačia tvarka (referendumu). Nei

vieno šio Konstitucijos skirsnio ar jame įtvirtintos nuostatos negalima išskirti ir keisti ją mažesniu rinkėjų (Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą) balsų skaičiumi, t.y. taikyti žemesnį jų apsaugos standartą ar kitą keitimo standartą. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad tik referendumu gali būti kečiamos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių nuostatos (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas).

Vertinant teikiamą projektą atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos priėmimą, kai 1992 metų spalio 25 d. vykusiame referendume už jos priėmimą balsavo 1 447 334 rinkėjų (56, 75 % rinkėjų nuo bendro 2 549

952 visų rinkėjų skaičiaus) iš jame dalyvavusių 1 919 073 rinkėjų (75, 26 %

visų balsavusių rinkėjų)[2], Šis Konstitucijos priėmimo būdas referendumu ir jo rezultatai įtvirtinta, be kita ko, Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos valstybė” ir XIV skirsnio

„Konstitucijos keitimas“ aukštesnius jų apsaugos standartus. Tik referendumu

gali būti kečiamos ir Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių nuostatos (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas). Šie standartai skirti užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių referendume priimtos Konstitucijos stabilumą (ir visos teisinės sistemos stabilumą), Konstitucijos teksto vientisumą, joje įtvirtintų vertybių apsaugą, Lietuvos valstybės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, geopolitinę orientaciją ir kt. Palyginant projektu siūlomą Konstitucijos I ir XIV skirsnių keitimo standartą su Konstitucijos priėmimo 1992 m. spalio 25 d. referendume standartu, šių Konstitucijos skirsnių normoms pakeisti (skaičiuojant pagal 2016 m. Seimo rinkimų Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą[³]), sprendimui priimti užtektų 838 219 rinkėjų balsų vietoje 1 447 334 balsų, kuriais buvo priimta Konstitucija.

Atsižvelgus į tai, projekte siūlomas įtvirtinti vienodas referendumo rezultatų nustatymas dėl visų Konstitucijos nuostatų keitimo (išskyrus aptartas išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas) ir ordinarinio įstatymo keitimo (priėmimo) bei kitų, su teisėkūra nesusijusių klausimų sprendimo, sudaro prielaidas paneigti Konstitucijos viršenybės principą, Konstitucijos I skirsnio reikšmę visam Konstitucijos tekstui, sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus (Konstitucijos XIV skirsnis), iškreipti 1992 metų spalio 25 d. vykusiame referendume išreikštą Tautos valią (išreikštą daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų) ir neatitinka teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstitucinių principų. Tokia išvada grindžiama Konstitucinio Teismo doktrina.

  • Konstitucija yra aukščiausioji teisė.

Konstitucijos šaltinis yra pati valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas);

  • viena svarbiausių teise ir teisingumu grindžiamos demokratinės valstybės priedermių – gerbti, ginti ir saugoti tas vertybes, kuriomis yra grindžiama pati Tautos priimta Konstitucija ir kurių realus įtvirtinimas, gynimas ir apsauga yra pačios valstybės raison d’être; priešingu atveju valstybė negalėtų būti laikoma bendru visos visuomenės gėriu (Konstitucinio

Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas);

  • pamatinis demokratinės teisinės valstybės reikalavimas – Konstitucijos viršenybės principas, įtvirtintas

Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai; šis principas įvairiais aspektais taip pat yra įtvirtintas kituose Konstitucijos straipsniuose, inter alia 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai);

  • Konstitucijos viršenybės principas reiškia, kad Konstitucija teisės aktų hierarchijoje užima išskirtinę – aukščiausią – vietą; joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai; niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos; konstitucinė tvarka turi būti ginama (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2012 m. kovo 29 d. nutarimas);
  • visos Konstitucijos nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į Konstitucijos viršenybės principą (Konstitucinio

Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas).

Konstitucijos šaltinis yra pati valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas);

  • viena svarbiausių teise ir teisingumu grindžiamos demokratinės valstybės priedermių – gerbti, ginti ir saugoti tas vertybes, kuriomis yra grindžiama pati Tautos priimta Konstitucija ir kurių realus įtvirtinimas, gynimas ir apsauga yra pačios valstybės raison d’être; priešingu atveju valstybė negalėtų būti laikoma bendru visos visuomenės gėriu (Konstitucinio

Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas);

  • pamatinis demokratinės teisinės valstybės reikalavimas – Konstitucijos viršenybės principas, įtvirtintas

Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai; šis principas įvairiais aspektais taip pat yra įtvirtintas kituose Konstitucijos straipsniuose, inter alia 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai);

  • Konstitucijos viršenybės principas reiškia, kad Konstitucija teisės aktų hierarchijoje užima išskirtinę – aukščiausią – vietą; joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai; niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos; konstitucinė tvarka turi būti ginama (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2012 m. kovo 29 d. nutarimas);
  • visos Konstitucijos nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į Konstitucijos viršenybės principą (Konstitucinio

Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas). Konstitucija yra aukščiausios teisinės galios aktas, aukščiausia teisė, visų kitų teisės aktų teisiškumo ir legitimumo matas; visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija; visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas);

  • Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis – visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant būtų užtikrintas valdžios legitimumas, jos sprendimų teisėtumas, žmogaus teisės ir laisvės, idant visuomenėje būtų santarvė (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas);
  • Konstitucija, kaip aukščiausios teisinės galios aktas ir visuomenės sutartis, yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis – suvereniteto priklausymu Tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu bei jų gerbimu, pagarba teisei bei teisės viešpatavimu, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, pilietiškumu, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu (Konstitucinio

Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas, 2014 m. sausio 24 d. nutarimas);

  • Konstitucijoje atsispindi valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos įsipareigojimas kurti ir stiprinti valstybę vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis taisyklėmis;

Konstitucija yra Tautos, kaip valstybinės bendruomenės, bendro gyvenimo teisinis pamatas.

Konstitucija yra aukščiausios teisinės galios aktas, aukščiausia teisė, visų kitų teisės aktų teisiškumo ir legitimumo matas; visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija; visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas);

  • Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis – visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant būtų užtikrintas valdžios legitimumas, jos sprendimų teisėtumas, žmogaus teisės ir laisvės, idant visuomenėje būtų santarvė (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas);
  • Konstitucija, kaip aukščiausios teisinės galios aktas ir visuomenės sutartis, yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis – suvereniteto priklausymu Tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu bei jų gerbimu, pagarba teisei bei teisės viešpatavimu, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, pilietiškumu, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu (Konstitucinio

Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas, 2014 m. sausio 24 d. nutarimas);

  • Konstitucijoje atsispindi valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos įsipareigojimas kurti ir stiprinti valstybę vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis taisyklėmis;

Konstitucija yra Tautos, kaip valstybinės bendruomenės, bendro gyvenimo teisinis pamatas. Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą, todėl Tautos aukščiausia suvereni galia gali būti vykdoma, tiesiogiai (referendumu), tik laikantis Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas);

  • kadangi Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą, reikalavimas laikytis Konstitucijos

Tautai vykdant aukščiausią suverenią galią, tiesiogiai (referendumu), negali būti vertinamas kaip Konstitucijos 3 straipsnyje nurodytas Tautos suvereniteto varžymas ar ribojimas, visai Tautai priklausančių suverenių galių savinimasis.

Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų paskirtis – apsaugoti šiame straipsnyje nurodytas konstitucines vertybes (Tautos suverenitetą, Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką), todėl šiomis nuostatomis negali būti remiamasi siekiant jas paneigti. Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų negalima aiškinti taip, esą jos suponuoja Tautos teisę nepaisyti savo pačios priimtos Konstitucijos arba piliečio, kokios nors piliečių grupės teisę tapatintis su Tauta ir veikti jos vardu siekiant pažeisti minėtas konstitucines vertybes (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas). 2.

2. Be to, pažymime, kad projektu siūlomu

įtvirtinti įstatymo pakeitimu (jis būtų priimtas) būtų sukuriamas precedentas ateityje Referendumo įstatyme įtvirtinti žemesnę rinkėjų balsų normą referendumo sprendimams priimti ir taip dar labiau sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus (išskyrus aptartas išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), ar nustatyti selektyvų pakeitimą (skirtingas balsų normas) kurio nors Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“ ar Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“ esančio straipsnio, ar Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (2017 m. liepos 11 d. redakcija) projekto 1 straipsnyje dėstoma pakeitimų esmė „Išbraukti 7 straipsnio trečiąją ir penktąją dalis“ keistina apibūdinat teisėkūros veiksmą

„Pripažinti netekusiomis galios 7 straipsnio 3 ir 5 dalis“, o juos pripažinus

netekusiu galios teisės akto straipsnio dalį (jei ji turi eilės numerį) po jos einančių straipsnių dalių pernumeruoti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys:2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje [2] Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimas „Dėl 1992 m. spalio 25 d. referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti rezultatų“ ir 1992-10-31rezultatų protokolas [3] http://www.vrk.lt/2016-seimo/rezultatai

Teisės departamento išvada

2018-05-24 · the official register ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04

Nr. XIIIP-2230

Lietuvos Respublikos Seimui

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO Nr. IX-929 7 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIIIP-2230 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2230 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad Europos Sąjungos teisė Įstatymo projekto nuostatų nereglamentuoja. Tačiau, atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos skirtingos Konstitucijos nuostatų keitimo taisyklės priklausomai nuo jų svarbos, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms dėl to, jog Konstitucijos pakeitimai neturėtų būti prilyginti kitiems sprendimams ar ordinarinių įstatymų pakeitimams ir dėl to Konstitucijos pakeitimams neturėtų būti taikomos tokios pačios referendumo rezultatų nustatymo taisyklės kaip ir kitų įstatymų pakeitimams. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-06-14 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-06-28 Nr. XIIIP-2230(2)

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo

3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad referendumo sprendimui priimti dėl Konstitucijos

I skirsnyje „Lietuvos valstybė“ esančio 12 straipsnio pakeitimo nebūtų taikomas reikalavimas, nustatytas Konstitucijos I skirsnio bei Konstitucijos XIV skirsnio nuostatų keitimui „Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“. Taigi, Konstitucijos I skirsnyje esančio 12 straipsnio keitimui referendume butų taikoma išimtis ir referendumo sprendimas pakeisti Konstitucijos I skirsnio 12 straipsnį būtų „laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Šis projektas savo esme (dėl Konstitucijos I skirsnyje esančio 12 straipsnio pakeitimui taikomos išimties) yra tapatus Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo projektui Nr. XIIP-4376. Dėl šio projekto Teisės departamentas 2016 m. gegužės 13 d. pateikė išvadą Nr. XIIP-4376, kad „toks projekte siūlomas įtvirtinti referendumo rezultatų nustatymas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo gali iškreipti (ar net paneigti Konstitucijos apsaugos esmę) minėtą Konstitucijos priėmimo referendumu standartą (daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų), taip pat Konstitucijos vientisumo ir darnos, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstitucinius principus“.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. gegužės 25 d. išvadoje Nr. 102-P-21 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo NR. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP-4376) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nusprendė, kad „Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo NR. IX-927 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4376 siūlomos nuostatos pažeidžia Konstitucijos vientisumo ir darnos, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstitucinius principus. Atsižvelgdamas į tai, Teisės departamentas laikosi 2016 m. gegužės 16 d. išvadoje Nr. XIIP-4376 išdėstytų argumentų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2018-06-14 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929

7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-2230)

2018- 06-13 Nr. 102-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto

pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Respublikos Prezidentės patarėjas Andrius Valuta, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja Ona Buišienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-301 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.

Projektu keičiamo Referendumo įstatymo 7 straipsnyje siūloma išbraukti šio straipsnio

3 dalį, kurioje nustatyta, kad „Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio

„Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų

pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“ ir šio straipsnio 5 dalį

„Sprendimas dėl šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais

klausimais yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių“ (dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai). Pagal projekto siūlymą būtų nesvarbu, ar referendumu būtų keičiamos Konstitucijos 1 skirsnio nuostatos „Lietuvos valstybė“ (išskyrus šio skirsnio

1 straipsnį, 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos

valstybės“, 1992 m. birželio 8 d.

Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“, kurių pakeitimui yra nustatytas aukštesnis apsaugos standartas, nes jie gali būti pakeisti tik referendumu ir tik tuo atveju, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, Konstitucinio Teismo

2014 m. liepos 11 d. nutarimas), įtvirtinančios Lietuvos valstybės

organizavimo pagrindus (Tautos suverenitetą, konstitucinę santvarką, teritorijos vientisumą, pilietybę, valstybinę kalbą, sostinę ir valstybės simbolius), ar pačios Konstitucijos keitimo tvarka, įtvirtinta jos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“, ar bet kuris kitas Konstitucijos straipsnis, ar Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių“ pakeitimas, ar kuris nors ordinarinis įstatymas (ar jo nuostata), ar priimamas sprendimas, pavyzdžiui, dėl ekonominio ar socialinio klausimo. Tai reikštų, kad visi šie referendumai būtų vienodai reikšmingi ir juose priimti sprendimai lygiaverčiai. Tokiems sprendimams priimti pakaktų daugiau kaip pusės piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus, balsų. Taigi, pvz., skaičiuojant referendumo rezultatus pagal 2016 m. Seimo rinkimuose rinkėjų sąraše įrašytą rinkėjų (rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių ir įrašytų į rinkėjų sąrašą) skaičių - 2 514 657[¹], referendume turėtų dalyvauti ne mažiau kaip pusė jų - 1 257 329, o sprendimui priimti, jeigu jam pritartų ne mažiau kaip 1/3 rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių ir įrašytų į rinkėjų sąrašą - 838 219.

Diskutuotina, ar toks referendumo sprendimas, priimtas 1/3 dalies Lietuvos Respublikos piliečių skaičiumi, atspindėtų visų Lietuvos Respublikos piliečių valią ir gali būti laikomas Lietuvos Tautos, kuriančios Lietuvos valstybę, tikrąja valia (Konstitucijos 2 straipsnis). Pažymėtina, kad visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios, sudaro vieną darnią sistemą, Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“ įtvirtintos nuostatos lemia visų kitų Konstitucijos nuostatų turinį ir prasmę, Konstitucijos XIV skirsnyje įtvirtintą jos keitimo tvarką yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams (Konstitucijos 6 ir 7 straipsniai); visos minėtose Konstitucijos skirsniuose įtvirtintos vertybės yra saugomos vienodai (išskyrus aptartas išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas) ir gali būti keičiamos tik ta pačia tvarka (referendumu). Nei vieno šio Konstitucijos skirsnio ar jame įtvirtintos nuostatos negalima išskirti ir keisti ją mažesniu rinkėjų (Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą) balsų skaičiumi, t.y. taikyti žemesnį jų apsaugos standartą ar kitą keitimo standartą. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad tik referendumu gali būti kečiamos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių nuostatos (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas).

Vertinant teikiamą projektą atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos priėmimą, kai 1992 metų spalio 25 d. vykusiame referendume už jos priėmimą balsavo 1 447 334 rinkėjų (56, 75 % rinkėjų nuo bendro 2 549 952 visų rinkėjų skaičiaus) iš jame dalyvavusių 1 919 073 rinkėjų (75, 26 % visų balsavusių rinkėjų)[²], Šis Konstitucijos priėmimo būdas referendumu ir jo rezultatai įtvirtinta, be kita ko, Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos valstybė” ir XIV skirsnio

„Konstitucijos keitimas“ aukštesnius jų apsaugos standartus. Tik referendumu

gali būti kečiamos ir Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių nuostatos (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas). Šie standartai skirti užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių referendume priimtos Konstitucijos stabilumą (ir visos teisinės sistemos stabilumą), Konstitucijos teksto vientisumą, joje įtvirtintų vertybių apsaugą, Lietuvos valstybės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, geopolitinę orientaciją ir kt. Palyginant projektu siūlomą Konstitucijos I ir XIV skirsnių keitimo standartą su Konstitucijos priėmimo

1992 m. spalio 25 d. referendume standartu, šių Konstitucijos skirsnių

normoms pakeisti (skaičiuojant pagal 2016 m. Seimo rinkimų Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą[³]), sprendimui priimti užtektų 838 219 rinkėjų balsų vietoje 1 447 334 balsų, kuriais buvo priimta Konstitucija.

Atsižvelgus į tai, projekte siūlomas įtvirtinti vienodas referendumo rezultatų nustatymas dėl visų Konstitucijos nuostatų keitimo (išskyrus aptartas išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas) ir ordinarinio įstatymo keitimo (priėmimo) bei kitų, su teisėkūra nesusijusių klausimų sprendimo, sudaro prielaidas paneigti Konstitucijos viršenybės principą, Konstitucijos I skirsnio reikšmę visam Konstitucijos tekstui, sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus (Konstitucijos XIV skirsnis), iškreipti 1992 metų spalio 25 d. vykusiame referendume išreikštą Tautos valią (išreikštą daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų) ir neatitinka teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstitucinių principų. Tokia išvada grindžiama Konstitucinio Teismo doktrina.

  • Konstitucija yra aukščiausioji teisė.

Konstitucijos šaltinis yra pati valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas);

  • viena svarbiausių teise ir teisingumu grindžiamos demokratinės valstybės priedermių – gerbti, ginti ir saugoti tas vertybes, kuriomis yra grindžiama pati Tautos priimta Konstitucija ir kurių realus įtvirtinimas, gynimas ir apsauga yra pačios valstybės raison d’être; priešingu atveju valstybė negalėtų būti laikoma bendru visos visuomenės gėriu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas);
  • pamatinis demokratinės teisinės valstybės reikalavimas –

Konstitucijos viršenybės principas, įtvirtintas Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai; šis principas įvairiais aspektais taip pat yra įtvirtintas kituose Konstitucijos straipsniuose, inter alia 6 straipsnio

1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir

tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai);

  • Konstitucijos viršenybės principas reiškia, kad Konstitucija teisės aktų hierarchijoje užima išskirtinę – aukščiausią – vietą; joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai; niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos; konstitucinė tvarka turi būti ginama (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2012 m. kovo 29 d. nutarimas);
  • visos Konstitucijos nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į

Konstitucijos viršenybės principą (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas).

Konstitucijos šaltinis yra pati valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas);

  • viena svarbiausių teise ir teisingumu grindžiamos demokratinės valstybės priedermių – gerbti, ginti ir saugoti tas vertybes, kuriomis yra grindžiama pati Tautos priimta Konstitucija ir kurių realus įtvirtinimas, gynimas ir apsauga yra pačios valstybės raison d’être; priešingu atveju valstybė negalėtų būti laikoma bendru visos visuomenės gėriu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas);
  • pamatinis demokratinės teisinės valstybės reikalavimas –

Konstitucijos viršenybės principas, įtvirtintas Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai; šis principas įvairiais aspektais taip pat yra įtvirtintas kituose Konstitucijos straipsniuose, inter alia 6 straipsnio

1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir

tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai);

  • Konstitucijos viršenybės principas reiškia, kad Konstitucija teisės aktų hierarchijoje užima išskirtinę – aukščiausią – vietą; joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai; niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos; konstitucinė tvarka turi būti ginama (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2012 m. kovo 29 d. nutarimas);
  • visos Konstitucijos nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į

Konstitucijos viršenybės principą (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas). Konstitucija yra aukščiausios teisinės galios aktas, aukščiausia teisė, visų kitų teisės aktų teisiškumo ir legitimumo matas; visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija; visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas);

  • Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis – visų Lietuvos

Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant būtų užtikrintas valdžios legitimumas, jos sprendimų teisėtumas, žmogaus teisės ir laisvės, idant visuomenėje būtų santarvė (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas);

  • Konstitucija, kaip aukščiausios teisinės galios aktas ir visuomenės sutartis, yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis – suvereniteto priklausymu Tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu bei jų gerbimu, pagarba teisei bei teisės viešpatavimu, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, pilietiškumu, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas, 2014 m. sausio 24 d. nutarimas);
  • Konstitucijoje atsispindi valstybinės bendruomenės – pilietinės

Tautos įsipareigojimas kurti ir stiprinti valstybę vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis taisyklėmis; Konstitucija yra Tautos, kaip valstybinės bendruomenės, bendro gyvenimo teisinis pamatas.

Konstitucija yra aukščiausios teisinės galios aktas, aukščiausia teisė, visų kitų teisės aktų teisiškumo ir legitimumo matas; visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija; visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas);

  • Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis – visų Lietuvos

Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant būtų užtikrintas valdžios legitimumas, jos sprendimų teisėtumas, žmogaus teisės ir laisvės, idant visuomenėje būtų santarvė (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas);

  • Konstitucija, kaip aukščiausios teisinės galios aktas ir visuomenės sutartis, yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis – suvereniteto priklausymu Tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu bei jų gerbimu, pagarba teisei bei teisės viešpatavimu, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, pilietiškumu, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas, 2014 m. sausio 24 d. nutarimas);
  • Konstitucijoje atsispindi valstybinės bendruomenės – pilietinės

Tautos įsipareigojimas kurti ir stiprinti valstybę vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis taisyklėmis; Konstitucija yra Tautos, kaip valstybinės bendruomenės, bendro gyvenimo teisinis pamatas. Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą, todėl Tautos aukščiausia suvereni galia gali būti vykdoma, tiesiogiai (referendumu), tik laikantis Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas);

  • kadangi Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą, reikalavimas laikytis Konstitucijos Tautai vykdant aukščiausią suverenią galią, tiesiogiai (referendumu), negali būti vertinamas kaip Konstitucijos 3 straipsnyje nurodytas Tautos suvereniteto varžymas ar ribojimas, visai Tautai priklausančių suverenių galių savinimasis.

Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų paskirtis – apsaugoti šiame straipsnyje nurodytas konstitucines vertybes (Tautos suverenitetą, Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką), todėl šiomis nuostatomis negali būti remiamasi siekiant jas paneigti. Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų negalima aiškinti taip, esą jos suponuoja Tautos teisę nepaisyti savo pačios priimtos Konstitucijos arba piliečio, kokios nors piliečių grupės teisę tapatintis su Tauta ir veikti jos vardu siekiant pažeisti minėtas konstitucines vertybes (Konstitucinio Teismo

2014 m. liepos 11 d. nutarimas). Atsižvelgti

Projektas patikslintas pasiūlymu. Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo NR. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2230 iniciatorių pirminis ir vienintelis tikslas (kaip nurodyta aiškinamajame rašte) buvo sumažinti reikalavimus, taikomus privalomam referendumui dėl dvigubos pilietybės. Atsižvelgdami į aukščiau nurodytą projekto rengimo tikslą bei projekto atsiradimą lėmusias priežastis, projekto iniciatoriai pasiūlymu tikslina projekto Nr.

XIIIP-2230 nuostatas, expressis verbis projekto tekste nurodant tik tą Konstitucijos I skirsnio straipsnį, kuris būtent ir nustato dvigubos pilietybės klausimą ir tik šiam Konstitucijos 12 straipsniui taikant išimtį, kuri leidžia sprendimą privalomąjame referendume laikyti priimtu, jei tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau, kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Konstitucijos 12 straipsnio nuostatas yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas savo 2013 m. kovo 13 d. nutarime: „...> Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“. Be to, Konstitucijos 12 straipsnis yra Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“, kuris gali būti keičiamas tik referendumu. Sudaryta Darbo grupė Seime tobulina Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotę, todėl suradus tinkamą Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotę, reikėtų skelbti privalomąjį referendumą, kuris ir planuojamas organizuoti kartu su vyksiančiais Respublikos Prezidento rinkimais 2019 m.

Pagal dabar galiojančias Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui turėtų pritarti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus, todėl, projekto iniciatorių nuomone, kad jis įvyktų ir būtų sėkmingas, teikiamas Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pakeitimas (įvertinant pasiūlymą), įtvirtinantis, kad sprendimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-05-30

2. Be to, pažymime, kad projektu siūlomu įtvirtinti įstatymo pakeitimu

(jis būtų priimtas) būtų sukuriamas precedentas ateityje Referendumo įstatyme įtvirtinti žemesnę rinkėjų balsų normą referendumo sprendimams priimti ir taip dar labiau sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus (išskyrus aptartas išimtis dėl referendumų, kurių sprendimai priimami jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), ar nustatyti selektyvų pakeitimą (skirtingas balsų normas) kurio nors Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“ ar Konstitucijos XIV skirsnyje

„Konstitucijos keitimas“ esančio straipsnio, ar Konstitucinio akto „Dėl

Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių. Atsižvelgti Projektas patikslintas pasiūlymu. Žemesnė rinkėjų balsų norma priimant sprendimą dėl Konstitucijos I skirsnio privalomuoju referendumu, galiotų tik dėl Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų.

Pažymėtina, kad KT sprendime „Dėl Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų, 2013 m. kovo 13 d. sprendimo nuostatų, susijusių su dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimu, išaiškinimo" 2017-10-20 pasisakė, jog Konstitucijos 12 straipsnio antros dalies peržiūros kriterijumi gali būti ir Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos geopolitinė orientacija ir jei Konstitucijoje bus nustatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti tie asmenys, kurie turi ES arba NATO šalių pilietybę, tai neprieštarautų Konstitucijai. Darbo grupė, sudaryta Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies tekstui parengti ir apsistojo tie šiuo kriterijumi, papildomai nustatant, kad dvigubos pilietybės atvejus reguliuotų konstitucinis įstatymas (kurie skirti reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius, taip užtikrinant jų stabilumą), kas suteiktų papildomą apsaugą priimant sprendimus dėl šio straipsnio. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-05-301

gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (2017 m. liepos 11 d. redakcija) projekto 1 straipsnyje dėstoma pakeitimų esmė „Išbraukti 7 straipsnio trečiąją ir penktąją dalis“ keistina apibūdinat teisėkūros veiksmą „Pripažinti netekusiomis galios 7 straipsnio 3 ir 5 dalis“, o juos pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnio dalį (jei ji turi eilės numerį) po jos einančių straipsnių dalių pernumeruoti nereikia. Atsižvelgti Pritarus Seimo narių R. Karbauskio ir S. Skvernelio pasiūlymui, pastaba tampa neaktuali. Projektas patobulintas atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta 4.

Valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai: Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis 2018-05-251 Argumentai: Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymo NR. IX-929

7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2230 iniciatorių pirminis

ir vienintelis tikslas buvo sumažinti reikalavimus, taikomus privalomam referendumui dėl dvigubos pilietybės, idant būtų sukurtos palankios sąlygos tam, kad iš Lietuvos išvykę emigrantai, gyvenantys užsienio šalyse, įgydami kitų šalių pilietybę, galėtų išlikti ir Lietuvos piliečiais, arba atvirkščiai – iš Lietuvos emigravusių asmenų palikuonys, turintys kitų valstybių pilietybę, galėtų pretenduoti įgyti ir Lietuvos pilietybę, taip išlaikydami ir stiprindami savo prigimtinį ryšį su Tėvyne. Kintančios demografinės sąlygos, noras stiprinti iš Lietuvos kilusių asmenų saitus su mūsų Valstybe, noras vienyti užsienio lietuvius, ne tik kultūros, kalbos, bet ir bendros pilietybės, saitais buvo tos priežastys, kurios paskatino projekto Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymo NR. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2230 rengimą. Atsižvelgdami į aukščiau nurodytą projekto rengimo tikslą bei projekto atsiradimą lėmusias priežastis, manome, jog yra tikslinga patikslinti projekto Nr.

XIIIP-2230 nuostatas, expressis verbis (t. y. tiesiogiai ir betarpiškai) projekto tekste nurodant tą Konstitucijos I skirsnio straipsnį, kuris būtent ir nustato dvigubos pilietybės klausimą ir tik šiam Konstitucijos 12 straipsniui taikyti išimtį, kuri leidžia sprendimą privalomąjame referendume dėl Konstitucijos I skirsnio nuostatų keitimo laikyti priimtu, jei tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau, kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Likusiems Konstitucijos I skirsnio straipsniams keisti referendumu toliau būtų taikoma šiuo metu galiojanti

„griežtesnė“ balsų skaičiavimo tvarka. T. y., juos ir toliau būtų įmanoma

pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2230 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultatų

nustatymas

1. Privalomasis referendumas laikomas

įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 2. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“, išskyrus šio skirsnio 12 straipsnį, bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 3. 4.

įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 5. Sprendimas šio Įstatymo 4 straipsnio

1 dalies 5 punkte numatytais klausimais yra laikomas priimtu, jeigu tam

pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.“ Pritarti Pasiūlymu siekiama patikslinti, kad žemesnė rinkėjų balsų norma priimant sprendimą privalomuoju referendumu galiotų tik dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Projektas patobulintas atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta

7. Komiteto sprendimas: Pritarti komiteto

patobulintam įstatymo projektui XIIIP-2230(2), komiteto išvadoms. Atsižvelgiant į Komitete išsakytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pagal konstitucinę jurisprudenciją išdėstytą nuomonę dėl Konstitucijos I skirsnio apsaugos esmės, priėmus šį įstatymą, nustatantį, kad Konstitucijos 12 straipsniui pakeisti pakaktų mažiau rinkėjų balsų, negu jų reikėtų kitiems Konstitucijos I skirsnio nuostatoms pakeisti, siūlyti Seimui nutarimu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai. 8. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –2, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė