Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkėjo balsavimas už atlygį ar siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Agnė Širinskienė
Projekto XIIIP-2227(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkėjo balsavimas už atlygį, ar siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal Konstitucijos 2 straipsnį, suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (Konstitucijos 4 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Lietuvos Respublikos Vyriausybė (rengėjai – Vidaus reikalų ministerija) parengė ir pateikė Seime Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr.XIIP-4638), siekdama patobulinti teisinį reglamentavimą ir pakeisti rinkimų kampanijos praktiką, kai rinkėjai dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Šio projekto klausymų metu buvo atkreiptas dėmesys, kad įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK) didžioji dalis šiuo metu praktikoje kylančių baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo rinkimų ar referendumo tvarkos pažeidimų srityje problemų yra išspręstos, tačiau ANK 90 straipsnio 5 dalis (kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose) neišsprendžia, o kaip tik iškelia abiejų kodeksų normų atribojimo problemą, todėl pasiūlyta keisti ir ANK 90 straipsnio 5 dalį kartu su BK 172 straipsniu ir suderinti jų nuostatas.
Vyriausioji rinkimų komisija savo išvadoje nurodė, kad
„šiuo metu atsakomybė už rinkimų teisės pažeidimus numatyta tiek Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 90 straipsnio 5 dalyje, t. y. panašios veikos yra skirtingo pavojingumo lygmens ir vienų atlikimas užtraukia administracinę, kitų – baudžiamąją atsakomybę. ANK 90 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Lingvistiškai aiškinant minėtą ANK straipsnį, darytina išvada, jog jame numatyta administracinė atsakomybė taikoma rinkėjui, balsavusiam už atlygį, rinkėjui, kuris siūlėsi balsuoti už atlygį, ir asmeniui, kuris kurstė rinkėją balsuoti už atlygį. Įvertinus tai, jog kurstymas Lietuvių kalbos žodyne įvardijamas kaip skatinimas, raginimas, manytina, jog ANK numatyta administracinė atsakomybė kyla tik rinkėjų kurstymo balsuoti atveju, tačiau ne tais atvejais, kai veikoje yra papirkimo požymių, todėl rinkėjų papirkimo atveju ANK 90 straipsnio 5 dalis nėra taikytina.
Atsižvelgiant į tai, VRK nuomone, sprendžiant dėl BK 172 straipsnio pataisų turėtų būti peržiūrėtos ir ANK 90 straipsnio nuostatos ir aiškiai atskirta, kuriais atvejais taikoma administracinė, o kuriais – baudžiamoji atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama suderinti Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad būtų aiškus baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimas ir taikymas praktikoje. Pažymėtina, kad ANK 90 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „<...> kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume <...>“ yra sudėtinė rinkėjo papirkimo veikos, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 172 straipsnyje, dalis. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kurstymas yra viena iš bendrininkavimo rūšių. BK 172 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika, kaip ir kitos tyčinės nusikalstamos veikos, gali būti (ir paprastai yra) padaromos bendrininkaujant. Tokiu būdu kurstymas papirkti (balsuoti už atlygį) rinkėją yra baudžiamas tiek pagal ANK, tiek pagal BK normas, o praktikoje šios normos yra atribojamos iš esmės tik pasitelkiant vertybinį veikos pavojingumo laipsnio kriterijų, kuris priklauso išimtinai nuo kiekvieno atskiro teisėjo teisinio sąmoningumo lygmens. Atsižvelgiant į tai, atitinkamas pakeitimas teikiamas, siekiant išspręsti nurodytą teisinę koliziją. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kaip lydintįjį Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, parengė Seimo narė Agnė Širinskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai ANK 90 straipsnio 5 dalis nustato: „5. Rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomas ANK 90 straipsnio 5 dalies pakeitimas: „5. Rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“ ANK atsisakoma požymio, kuris yra sudėtinė rinkėjo papirkimo veikos, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 172 straipsnyje, dalis, taip atribojant administracinę nuo baudžiamosios atsakomybės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, kaip tik siekiama pagerinti administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų išaiškinamumą, nes baudžiamosios ir administracinės atsakomybės nuostatos tampa aiškesnės ir geriau reglamentuotos. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto nuostatos kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektas klausymų metu įvertintas teisininkų praktikų ir ekspertų: Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, taip pat išvadų rengėjų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„balsuoti už atlygį“, „rinkimuose“, „referendume“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia: Seimo narė Agnė Širinskienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04 Nr. S-2018-4471 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-2227, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 11 punktu, žodis „Projektas“ rašomas teisės akto projekte virš teisės akto pavadinimo dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-06-06
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 11 punktu, žodis „Projektas“ rašomas teisės akto projekte virš teisės akto pavadinimo dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė