Projekto lyginamasis variantas
2, 26 ir 27 STRAIPSNIŲ
įstatymas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:
„13. Stacionare teikiamos aktyviojo gydymo paslaugos - dienos
chirurgijos ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigųomis, vaistiniųėmis bei optikomis sutartys“
priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. 2. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskiriamos LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui (toliau – tinklui priskiriamos įstaigos) ir turi licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba yra akredituotos šiai veiklai, joms pateikus atitinkamą prašymą.
Sutartis su kiekviena tinklui priskiriama įstaiga sudaroma dėl jai pavedamų teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. 3. Sutartys su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (tinklui nepriskiriamomis įstaigomis), turinčiomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba akredituotomis šiai veiklai ir pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo apdraustiesiems ir šių paslaugų apmokėjimo tik tuo atveju, jei tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrina šių paslaugų teikimo pagal iš anksto nustatytą jų teikimo mastą, ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti. Šias sutartis teritorinė ligonių kasa gali sudaryti su tinklui nepriskiriamomis įstaigomis, jei jos atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaiga užtikrina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis;
2) asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų;
3) asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinių įsipareigojimų bendrojo (einamojo) likvidumo koeficiento reikšmė ne mažesnė kaip 1. 4.
ligonių kasa sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalies, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, sudaro su šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (nepriskiriamomis tinklui), įvertinusi jas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal šiuos kriterijus:
1) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti sutartį, teikimo patirtis;
2) atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų skaičius;
3) suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
4) atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmė;
5) įstaiga yra įsipareigojusi teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi;
6) įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas. 5. Teritorinė ligonių kasa sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalies, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, sudaro su geriausiai įvertintomis pagal šio straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų siektinas reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė. 6. Sutartys dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo sudaromos su licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nustatytam Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje mastui užtikrinti. 7. Vaistinėse išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės bei optikose išduotos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės apmokamos pagal teritorinės ligonių kasos ir vaistinių bei optikų sutartis.
Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su pageidaujančiomis jas sudaryti vaistinėmis, turinčiomis licenciją farmacinei veiklai, ir su pageidaujančiomis sutartis sudaryti optikomis, gavusiomis notifikavimo pažymą apie teikiamų į Lietuvos rinką medicinos prietaisų įregistravimą (t. y. turinčiomis leidimą gaminti ir prekiauti akinių lęšiais). Visi apdraustieji turi teisę susipažinti su šiomis sutartimis. 2
įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių ar optikų sudaromos, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, bei sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Visi apdraustieji turi teisę susipažinti su sudarytomis sutartimis. 3
tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų atsiskaitymo su asmens
sveikatos priežiūros įstaigomis, ir vaistinėmis ir optikomis tvarka ir bei terminai“
išdėstyti taip: „1.
Teritorinės ligonių kasosa sutartyseje numatytomis nustatytomis sąlygomis, neviršydamosa joje numatytų finansinių įsipareigojimų ir patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti apmoka asmens sveikatos priežiūros įstaigųos, ir vaistiniųės ar optikos, su kuriomisa jos ji yra sudariusios sutartisį, pateiktas sąskaitas. Už apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones atsiskaitoma su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir optikomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir patvirtintomis bazinėmis kainomis.“
išdėstyti taip: „2. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos, ir vaistinės ir optikos pateikia tai teritorinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, ir vaistinėms ir optikoms atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jei teritorinės ligonių kasos laiku neatsiskaito, turi būti mokami delspinigiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas sudarant sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimo išlaidų apmokėjimo
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
įstatymas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos – stacionarinės
asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, išskyrus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigųomis, vaistiniųėmis ir optikomis sutartys“
priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. 2.
kasos sudaro sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
bei viešųjų įstaigų tinklui (toliau – tinklui priskiriamos įstaigos) ir turi licenciją sveikatos priežiūros veiklai, joms pateikus atitinkamą prašymą. Sutartys su kitomis tinklui nepriskiriamomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčiomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai ir pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos tik tuo atveju, jeigu tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrina šių paslaugų teikimo pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje nustatytą jų teikimo mastą, ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, ir jeigu jos atitinka visus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus bendruosius reikalavimus bei šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas. 3. Sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, išskyrus nurodytas šio straipsnio 2 ir 7 dalyse, su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (neatsižvelgiant į įstaigos nuosavybės ar teisinę formą), turinčiomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai ir pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos, jeigu jos atitinka visus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus bendruosius reikalavimus bei šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas. 4.
priežiūros įstaigų bendrieji reikalavimai:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaiga užtikrina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis;
2) asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų;
3) asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinių įsipareigojimų bendrojo (einamojo) likvidumo koeficiento reikšmė ne mažesnė kaip 1. 5. Teritorinė ligonių kasa, neviršydama Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje nustatyto paslaugų teikimo masto, sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaro su šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įvertinusi jas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šiuos kriterijus:
1) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti sutartį, teikimo patirtis;
2) atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų skaičius;
3) suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
4) atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmė;
5) įstaigos įsipareigojimas teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi;
6) įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas. 6. Teritorinė ligonių kasa sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaro su pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus geriausiai įvertintomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų kriterijų siektinas reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė. 7.
ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo sudaromos su licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis ir pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje nustatytam paslaugų teikimo mastui užtikrinti. 8. Vaistinėse išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės bei optikose išduotos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės apmokamos pagal teritorinės ligonių kasos ir vaistinių bei optikų sutartis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su pageidaujančiomis jas sudaryti vaistinėmis, turinčiomis licenciją farmacinei veiklai, ir su pageidaujančiomis sutartis sudaryti optikomis, gavusiomis notifikavimo pažymą apie teikiamų į Lietuvos rinką medicinos prietaisų įregistravimą (tai yra turinčiomis leidimą gaminti ir prekiauti akinių lęšiais). 2
įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių ar optikų sudaromos, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, bei sudaromos Ssveikatos apsaugos ministerijosro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 3
tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Visi apdraustieji turi teisę susipažinti su šiomis sutartimis.“
straipsnio pakeitimas 1.
27 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų atsiskaitymo su asmens
sveikatos priežiūros įstaigomis, ir vaistinėmis ir optikomis tvarka ir bei terminai“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teritorinės ligonių kasosa sutartyseje numatytomis nustatytomis sąlygomis, neviršydamosa joje numatytų finansinių įsipareigojimų ir patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti apmoka asmens sveikatos priežiūros įstaigųos, ir vaistiniųės ar optikos, su kuriomisa jos ji yra sudariusios sutartisį, pateiktas sąskaitas. Už apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones atsiskaitoma su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir optikomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir patvirtintomis bazinėmis kainomis.“
išdėstyti taip: „2. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos, ir vaistinės ir optikos pateikia tai teritorinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, ir vaistinėms ir optikoms atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jeigu teritorinės ligonių kasos laiku neatsiskaito, turi būti mokami delspinigiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įstatymas taikomas sudarant sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimo išlaidų apmokėjimo
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 73 IR
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
ĮSTATYMO NR. I-1428 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti dėl šių priežasčių (sprendžiamos problemos):
1) siekiant nustatyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigų tinklo optimizavimo teisines galimybes ir teisinius pagrindus.
Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darytose LNSS įstaigų tinklo analizėse konstatuojama, kad:
Projektuose įtvirtinus galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį (įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bendrai sprendžiant įstaigai aktualius klausimus). Projektais taip pat atsisakoma LNSS biudžetinių įstaigų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, pavadinimų nurodymo nomenklatūrose, taip sudarant prielaidas analizuoti jų funkcijas bei esant pagrindui jas reorganizuoti. 2) Šiuo metu LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra LNSS viešosios įstaigos vadovas. Pastebėtina, kad pastaruoju metu teisėsaugos institucijos priima sprendimus ir pradeda tyrimus dėl netinkamų LNSS viešųjų įstaigų vienasmenių valdymo organų – vadovų – valdymo veiksmų. Tokiais netinkamais LNSS įstaigų vienasmenių valdymo organų vadovų veiksmais daroma finansinė žala LNSS įstaigoms. Tokie netinkami vadovų veiksmai taip pat griauna pasitikėjimą LNSS. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti atitinkamų LNSS viešųjų įstaigų valdymo modelį ir nustatyti, kad vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą LNSS viešajai įstaigai. Didžiosiose LNSS įstaigose atsiradus kolegialiam valdymo organui – valdybai, būtų sudarytos įstatyminės prielaidos kontroliuoti valdymą ir prižiūrėti LNSS viešosios įstaigos vadovo su įstaigos valdymu susijusius sprendimus. Įteisinus valdybas, LNSS viešosios įstaigos valdymas taps skaidresnis, valdybai kolegialiai sprendžiant dėl įstaigos vadovo sprendimų įsigyti įstaigai turtą (tokio įsigyjamo turto reikalingumo) efektyviau bus naudojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos, optimaliau perkama nauja įranga.
Į valdybas galėtų pretenduoti geriausią vadybinę juridinių asmenų (ne tik sveikatos priežiūros srities) valdymo patirtį įgiję fiziniai asmenys. 3) LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai visuomenės interesams tenkinti, garantuodamos viešąjį interesą sveikatos srityje. Efektyvus, skaidrus ir atsakingas LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Šiuo metu LNSS viešosiose ir biudžetinėse įstaigose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų (įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis.
Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Seimui buvo pateikti Kultūros ministerijos rengti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais taip pat siūloma rotacijos reikalavimus nustatyti ir kitų valstybės įstaigų ir institucijų vadovaujantiems darbuotojams. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kai institucijos tik dėl akių skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms eiti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Įstatymų projektuose numatyta išimtis dėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licenciją, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo. Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose. Derinant Projektus bei 2018 m. sausio 18 d.
Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame susitikime institucijų išreikšti pagrįsti nuogąstavimai dėl aukštos kvalifikacijos srities specialistų trūkumo regionuose (tradiciškai tai yra LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). 4) Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose bei siekį juose išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo veiklos paslaugas, iškyla poreikis regioniniu mastu turėti regionine instituciją, kuri kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis regioniniu mastu užtikrintų regioninį sveikatinimo veiklos paslaugų planavimą ir valdymą. 5) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 20 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-10-6-10-1 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 10 punktu Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų administracijos darbuotojų priėmimą į darbą viešo konkurso būdu, pakeitimus. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją.
LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų patvirtintose ir su steigėju (Sveikatos apsaugos ministerija) suderintose įstaigų struktūrose numatytos pareigybės, kurios yra priskirtos administracijai, pavyzdžiui, direktorius medicinai, direktorius veiklai, vyr. finansininkas ir kt. Šias pareigas einantys asmenys turi administravimo įgaliojimus, nes jiems yra pavaldūs įstaigos padaliniai (jie organizuoja, kontroliuoja pavaldaus personalo ir padalinių darbą ir jam vadovauja). Tačiau jiems, priešingai nei LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, padalinių ir filialų vadovams, kurie taip pat turi pavaldžių asmenų bei administravimo įgaliojimus, netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir jų priėmimo į darbą reikalavimų problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Administracija, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas.
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracija nėra numatyta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos. Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą. 6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. balandžio 5 d.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose rekomendavo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams bei reikalavimą jiems būti nepriekaištingos reputacijos nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei efektyvus įstaigų valdymas ir racionalus valstybės biudžeto naudojimas. 7) Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-2016-3153 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo“ išdėstytas pasiūlymas dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo reglamentavimo tobulinimo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas gali būti LNSS viešųjų įstaigų steigėjai. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos apsaugos ministerija pati negali būti viešųjų įstaigų steigėja (o vėliau ir dalininkė), tik Vyriausybei pavedus ji gali įgyvendinti dalininko (savininko) teises ir pareigas.
Dėl biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių įstaigų taip pat pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai būti biudžetinės įstaigos steigėja įstatymas nenumato (pavyzdžiui, dabar galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija steigia jai pavaldžias LNSS įstaigas, kurios taip pat yra ir biudžetinės įstaigos). Sveikatos apsaugos ministerija gali tik įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. 8) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos valdymo organai nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas šiais atvejais: jeigu įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to iškyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė padėtį pataisyti; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės.
Sveikatos apsaugos ministerija susiduria su situacija, kai paaiškėjus aplinkybėms, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą įstaigos vadovą atšaukti iš pareigų, yra tikslinga priimti sprendimą dėl vadovo laikino nušalinimo nuo pareigų, iki kol bus priimtas sprendimas jį atšaukti (neatšaukti) iš pareigų. 9) Sveikatos srities įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų steigimą ir veiklą po įsteigimo bei jų valdymą, turėtų būti peržiūrėti iš esmės ir suderinti su atskirų juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiais (Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai) bei atitinkamą veiklą reglamentuojančiais (Mokslo ir studijų, Vietos savivaldos įstatymai) įstatymais. 10) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vykdant sveikatos struktūrinę reformą „Infrastruktūros pertvarka ir pritaikymas gyventojų poreikiams, efektyvumo paskatų sukūrimas“ ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą.
Šiuo projektu siekiama nustatyti, kad teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) sudaro su stacionare aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklui pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskirtoms įstaigomis (toliau – tinklui priskiriamos ASPĮ). Tuo atveju, jei tinklui priskirtos ASPĮ neužtikrina numatyto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto, TLK sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų likusios dalies sudaro su kitomis ASPĮ, įvertinusi jas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal projektu siūlomus kriterijus. Projektų tikslai:
1sudaryti realias teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu;
2nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį;
3užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimus, į LNSS įstaigas rotacijos būdu pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus;
4suteikti teises regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose;
5suderinti sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas;
6sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinio tvarumo užtikrinimas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą.
Projektų uždaviniai:
1) nustatyti teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti;
2) nustatyti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose;
3) įtvirtinti reikalavimą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
4) nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją;
5) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
6) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas;
7) sveikatos srities įstatymų nuostatas dėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos po steigimo įgyvendinant šių juridinių asmenų dalyvio teises ir pareigas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais;
8) įstatymu įtvirtinti TLK ir ASPĮ sutarčių sudarymo sistemą ir kriterijus.
Projektų uždaviniai:
1) nustatyti teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti;
2) nustatyti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose;
3) įtvirtinti reikalavimą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
4) nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją;
5) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
6) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas;
7) sveikatos srities įstatymų nuostatas dėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos po steigimo įgyvendinant šių juridinių asmenų dalyvio teises ir pareigas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais;
8) įstatymu įtvirtinti TLK ir ASPĮ sutarčių sudarymo sistemą ir kriterijus. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnyje nėra numatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė su savivaldybe. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra nustatytas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme stebėtojų tarybų funkcijos nenustatytos. Stebėtojų tarybų funkcijos šiuo metu yra nustatytos viešųjų įstaigų įstatuose, jos nėra vienodos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį viešoji įstaiga turi turėti valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą, taip pat kitą kolegialų organą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama LNSS įstaigų (tiek viešųjų įstaigų, tiek ir biudžetinių įstaigų) „steigėjo“ sąvoka nebeatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme ir Biudžetinių įstaigų įstatyme minimų atitinkamų įstaigų steigėjo sąvokos turinio. Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytos LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sutarčių sudarymo sąlygos, apibrėžiančios reikalavimus, taikomus ASPĮ: TLK sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis ASPĮ, turinčiomis licenciją sveikatos priežiūrai vykdyti arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis sudaryti tokias sutartis. Sveikatos struktūrinės reformos „Infrastruktūros pertvarka ir pritaikymas gyventojų poreikiams, efektyvumo paskatų sukūrimas“ tikslas yra iki 2023 m. visiems šalies gyventojams užtikrinti saugių ir tinkamos kokybės stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų prieinamumą, pritaikyti paslaugų teikimą kintantiems gyventojų poreikiams ir pasiekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių bei įvardinti aiškias aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ligoninių tinklo plėtros perspektyvas, sukurti paskatas racionaliai planuoti ir vykdyti visų rūšių investicijas į šį tinklą bei padidinti ligoninių sektoriaus efektyvumą. Analizuojant kiekvienos apskrities ligonines, buvo nustatyti dideli ligoninių veiklos skirtumai ir įvertinta, kuriose iš jų būtina optimizuoti aktyviojo gydymo paslaugų teikimą ir kokios yra galimybės tai atlikti, konsoliduojant šių paslaugų teikimą mažesniame ligoninių skaičiuje. Taip pat rengiant projektą išskirtas ilgalaikės slaugos paslaugų trūkumas, eilės ilgalaikės slaugos paslaugoms gauti sukuria didelių nepatogumų gyventojams. SDĮ projektu taip pat prisidedama prie šių tikslų įgyvendinimo.
Tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktuose nekvestionuojama valstybių narių atsakomybė už sveikatos priežiūros valdymą bei sveikatos priežiūrai numatytų išteklių paskirstymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje gali būti įsteigtos ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas be jokių apribojimų tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės narės paslaugų teikėjai, tačiau pabrėžtina, kad apribojimai, susiję sutarčių sudarymu dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, taikomi ir Lietuvos Respublikos gydymo įstaigoms, nes PSDF biudžeto ištekliai yra riboti. Jeigu TLK sudarytų sutartis su visomis pageidaujančiomis jas sudaryti ASPĮ, būtų neįmanoma užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės ir subalansuoti PSDF biudžeto. Šiuo metu nėra įstatymo lygmeniu nustatytų aiškių sutarčių sudarymo su ASPĮ kriterijų. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad LNSS vykdomieji subjektai yra pirmiausia valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos bei valstybės ir savivaldybių įmonės, o kitos įmonės bei įstaigos tampa šiais subjektais tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka sudaro sutartis su TLK arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 62 str. 1 d. 12 p. numatyta ministerijos kompetencija plėtoti ir optimizuoti valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, tarnybų bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat dėl motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo“ paminėjo, jog „<...> Sveikatos priežiūros, kaip ūkinės veiklos srities, specifiką lemia ir tai, kad daugelis sveikatos priežiūros paslaugų yra finansuojama iš viešųjų lėšų, kurios gali būti sukaupiamos ir įstatymų leidėjui pasirinkus privalomąjį sveikatos draudimą. Valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai. <…> įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.<…>.“ Taigi, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad turi būti nustatyti aiškūs, objektyvūs, nediskriminaciniai reikalavimai įstaigoms, pageidaujančioms sudaryti sutartis dėl iš PSDF apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai. <…> įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.<…>.“ Taigi, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad turi būti nustatyti aiškūs, objektyvūs, nediskriminaciniai reikalavimai įstaigoms, pageidaujančioms sudaryti sutartis dėl iš PSDF apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, taip kaip reikalauja Konstitucinė doktrina, įstatymines sąlygas sutarčių sudarymo sistemai: įstatymu nustatome, kad pirmiausia TLK sudaro sutartis su stacionare teikiamas aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis valstybės ir savivaldybių biudžetinėmis ir viešosiomis ASPĮ tinklui priskiriamomis įstaigomis, o dėl šio tiklo įstaigoms neužtikrinamo iš anksto nustatyto paslaugų masto, su kitomis įstaigomis, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (taip būtų galima pateisinti ir pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išlaikant sveikatos sistemos finansinę pusiausvyrą ir, kiek įmanoma, išvengiant bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo).
Svarbu akcentuoti tai, kad siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir neviršyti PSDF biudžeto išlaidų turi būti vykdoma įstaigų, galinčių sudaryti sutartis ir pagal jas teikti sveikatos priežiūros paslaugas, atranka. Dėl iš PSDF biudžeto apmokamų paslaugų reguliavimo (paslaugų kiekio ribojimo) yra pasisakęs ir LVAT, konstatavęs, kad ,,sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistema (kitaip
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į ribotus sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamus biudžeto išteklius apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekis tam tikru būdu turi būti ribojamas“ (LVAT 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²-762/2008). Pažymima, kad valstybė negali kompensuoti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, negu jų reikia. Valstybė yra šių paslaugų užsakovas ir turi teisę nustatyti, kiek ir kokių paslaugų ir iš kokio paslaugų tiekėjo (t. y. atitinkančio LRV nutarimu nustatytus kriterijus) turėtų būti kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, siekiant užtikrinti tinkamą, kokybišką, saugią ir prieinamą sveikatos priežiūrą bei susirgimų prevenciją Lietuvos gyventojams bei skaidrų ir efektyvų LNSS turimų išteklių panaudojimą. SDĮ 2, 26 ir 27 str. pakeitimo įstatymo projektas buvo parengtas įvertinus ir kitų ES šalių (pvz., Estijos Respublikos), kurių sveikatos draudimo sistema analogiška Lietuvos sveikatos draudimo sistemai, patirtį. Ne vienos jų sveikatos draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyta, kad sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais (plg.
Estijos sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis: ,,sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių dėl medicininio gydymo finansavimo su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais“). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomos priemonės:
nustatoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais galės būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant vykdyti LNSS įstaigų tinklo optimizavimą, pastebėtina tai, kad apskrities centruose esančių ligoninių savininkė (dalininkė) yra valstybė, o nusprendus prie jų prijungti savivaldybės pavaldumo ligonines, arba savivaldybė turi atiduoti ligoninės dalininko teises valstybei (su tuo nesutinka savivaldybės), arba po jungimo tokių ligoninių dalininkėmis turėtų būti valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant sudaryti sąlygas minėtiems pokyčiams atitinkamai yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnis, Sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 62 straipsniai. Tai leis vykdyti reorganizacijas ateityje siekiant optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir efektyviai panaudoti LNSS išteklius, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Dviejų dalininkų (valstybės ir savivaldybės (savivaldybių) įstaigų išdėstymo reikalavimus turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano, kuris galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d., tąsą užtikrinantis Vyriausybės nutarimas).
Įstatymu įtvirtinus galimybę sveikatos priežiūros steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus įstatymo projektą efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi investicijų projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu. Įtvirtinus įstaigos pavaldumą valstybės ir savivaldybės subjektams, būtų įgyvendinamas bendras valstybinis ir vietos savivaldos sveikatos gerinimo reikalų tvarkymas ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimas pagal abiem subjektams įstatymais nustatytą kompetenciją. Priimant esminius įstaigos valdymo ir veiklos sprendimus, sprendimo teisė priklausytų dviem skirtingas patirtis turintiems subjektams (Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybių tarybai (savivaldybių taryboms).
Todėl efektyvesnis taptų įstaigos veiklos ir pacientų srautų valdymas ir koordinavimas, tai leistų centralizuotai spręsti aktualius klausimus, veiksmingiau būtų atliekamos funkcijos, operatyvesnis taptų veiklos optimizavimo sprendimų priėmimo procesas, skaidresnis įstaigų vadovų skyrimo procesas, t. y. vadovais būtų skiriami asmenys pagal jų kompetenciją ir patirtį, taip pat taptų skaidresnė ir objektyvesnė atlyginimų nustatymo sistema. 2. Siūloma įstatymu nustatyti, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra būtų suprantama pirmiausiai kaip ne konkrečių įstaigų pavadinimų, bet tam tikras funkcijas (atitinkamas paslaugas atitinkamoms asmenų grupėms teikiančių) vykdančių įstaigų grupės. Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
apsaugos ministerijos pavadinimas, nes ši įstaiga yra viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, bet ne asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti (ir atitinkamą licenciją turinti) biudžetinė įstaiga. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą ir funkcijas reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra teismo ekspertizės įstaiga (kaip ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba, kurios 23 straipsnyje nėra nurodyta), todėl tikslinga nomenklatūroje ją (taip pat ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą) įvardyti kaip sveikatos priežiūros srities teismo ekspertizės įstaigų nomenklatūros įstaigą (bet nerašant konkretaus pavadinimo).
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis pripažįstami netekusiais galios todėl, kad LNSS priklausančios biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios viešojo administravimo funkcijas, yra reglamentuotos specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kt.). Sveikatos sistemos įstatymo 73 ir 74 straipsniai pripažįstami netekusiais galios todėl, kad nei Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, nei Valstybinė teismo medicinos tarnyba nėra viešojo administravimo įstaigos, todėl jų, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų, funkcijas nurodyti įstatymu netikslinga (jų funkcijos nurodomos šių įstaigų nuostatuose). Pastebėtina ir tai, kad įstatymuose nėra nurodomos ir kitų LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) funkcijos. Bus sistemiškai reglamentuota LNSS biudžetinių įstaigų nomenklatūra, tai sudarys teisines prielaidas ateityje spręsti dėl LNSS biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo. 3. Projektuose siūlomos naujovės:
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vadovų kadencija:
vadovams;
pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. ASPĮ konkursinės pareigybės: Viešo konkurso būdu į pareigas būtų skiriami: 1.
ASPĮ vadovas;
(naujas dalykas);
vadovai;
ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistai;
(buhalteriai) (naujas dalykas, jei jie nėra ir padalinių (filialų) vadovai). ASPĮ vadovų pavaduotojai:
1atrenkami viešo konkurso būdu;
vadovo kadencijos laikotarpiui; LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. ASPĮ darbuotojų (ne vadovų) kadencija ir kadencijų trukmė:
15 metai universiteto ligoninių,
kitų ligoninių, padalinių ir filialų vadovams; kadencijų skaičius neribotas;
statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistams; kadencijų skaičius neribotas;
finansininkams (buhalteriams); kadencijų skaičius neribotas. Reikalavimai viešo konkurso būdu atrenkamam ASPĮ personalui:
pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) privalo atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus;
pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) turi atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Siekiant abipusio vadovo ir tiesiogiai vadovui pavaldžių asmenų – pavaduotojų, pasitikėjimo ir darnaus komandinio darbo siekiant įstaigos tikslų įgyvendinimo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovo pavaduotojai į pareigas būtų priimami vadovo kadencijos laikotarpiui.
Siekiant įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo (korupcinių ryšių užmezgimo rizika, jei įstaigai ilgą laiką vadovauja tas pats asmuo), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius nebus ribojamas. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas. Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu padalinių ir filialų vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu. Vyriausieji finansininkai (buhalteriai) paprastai yra padalinio vadovai, todėl ir jie atrenkami viešo konkurso būdu. Mažose ASPĮ vyriausiasis finansininkas (buhalteris) gali būti ir savarankiška pareigybė (ne padalinio vadovas), todėl jam jau nebebuvo taikomas viešo konkurso reikalavimas. Projektu suvienodinamas vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusas tiek jam dirbant kaip padalinio vadovui, tiek ir dirbant kaip pavienės pareigybės atstovui. 4. Projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) būti nepriekaištingos reputacijos.
Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai projekte nustatyti atsižvelgiant į nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje. Siūloma nustatyti, kad atitiktis šiems reikalavimams būtų įvertinama pagal pretendentų eiti LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pateiktas deklaracijas bei iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka gautos informacijos. LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos reprezentuoja šalies sveikatos sistemą, formuoja visuomenės požiūrį į sveikatos sistemos veikimą, todėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos specifika reikalauja jų vadovams taikyti aukščiausius vadovų reputacijos reikalavimus. Įstaigos vadovui dėl kokių nors priežasčių sudarius pagrindą abejoti įstaigos veiklos ir paslaugų kokybe, skaidrumu, pacientai rinksis kitas LNSS viešąsias ir biudžetines sveikatos priežiūros įstaigas, dėl to keisis pacientų srautai įstaigose ir atsiras paslaugų teikimo netolygumai, didės eilės sveikatos priežiūros paslaugoms gauti kitose įstaigose. Todėl būtina užtikrinti visišką pacientų pasitikėjimą įstaiga. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime dėl valstybės pareigūnams keliamų reikalavimų (etinių, moralinių ir kt.) yra konstatavęs, kad valstybės pareigūno elgesys – tiek susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, neturi diskredituoti valstybės pareigūno vardo, valstybės institucijos, kurioje jis atlieka pareigas, autoriteto.
Todėl netoleruotina teisinė ir faktinė situacija, kai LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas, asmeninius interesus iškėlęs aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, diskreditavęs įstaigos autoritetą, nebūtų traukiamas teisinėn atsakomybėn, taip pat uždraudžiant eiti atitinkamas įstaigos vadovo pareigas. Pastebėtina, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijai apima ne tik įsiteisėjusius teismo sprendimus, bet ir tuos atvejus, kai yra pareikšti ikiteisminio tyrimo institucijos įtarimai dėl atitinkamų veiklų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje teisminiame procese Nr. 2-10-3-00428-2015-8 (toliau – LAT sprendimas) aiškindamas Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, nurodė, kad „vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą.“ Svarbu paminėti ir tai, kad toks atleidimo pagrindas padėtų užtikrinti viešąjį interesą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje byloje Nr.
3K-3-424/2008 nurodyta, kad „įvertinus šiuos LNSS viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, darytina išvada, kad visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu“. Panašią nuomonę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškė ir 2008 m. rugsėjo 29 d. bylos Nr. 3K-7-308/2008 nutartyje dėl biudžetinių įstaigų: „Įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą.“ Pastebėtina tai, kad asmens neatitiktis nepriekaištingos reputacijos reikalavimams taps pagrindu jį (vadovą) atšaukti iš einamų pareigų, o remiantis teismų praktika, atšaukimo pagrindams nėra būtinas visais atvejais įsiteisėjęs nuosprendis, tačiau toks priimamas sprendimas privalės būti objektyviai pagrįstas viešuoju interesu.
Nors tokie vadovai neretai vykdant teismo sprendimą (kol vyksta ikiteisminis tyrimas) būna nušalinami nuo vadovo pareigų, jų vadovavimu po nušalinimo pasibaigimo LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigai įstaigos savininkams (dalininkams) (kartu ir pacientams) sudėtinga pasitikėti, nes kyla pagrįstų abejonių jų tolesnės veiklos skaidrumu – ar jie nedarys nusikalstamų veikų, ar nepažeidinės Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, ar užtikrins tinkamą ir efektyvų įstaigos valdymą, racionalų įstaigos išteklių naudojimą, skaidrų įstaigos bendradarbiavimą su kitais subjektais ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, t. y. jie būna praradę pasitikėjimą arba nepriekaištingą reputaciją.
Projekte, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, vadovaujantiems darbuotojams mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma). 5.
5Siūloma LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį aiškiai įvardyti kaip kitą kolegialų organą ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“ (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.“). Įstatymu
siūloma nustatyti, kad LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kitą kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose). LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, taip pat privalo turėti kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Pirmiau nenurodytos LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Privalomas valdybų buvimo tik LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, turinčiose universiteto ar respublikos lygmens statusą, yra grindžiamas tuo, kad didžiosiose ligoninėse veiklos išteklių valdymo ir planavimo apimtys yra didžiausios ir tik šiose įstaigose valdybų modelis (beje, valdybų nariams bus mokama už darbą valdyboje) bus efektyvus atsižvelgiant į valdybos kaštų ir gaunamo rezultato santykį.
Valdybos įteisinimo tikslas – esamos situacijos, kai didžiųjų LNSS viešųjų įstaigų vienasmeniai vadovai netinkamais sprendimais padaro žalos tiek pačiai įstaigai, tiek sveikatos sistemai, pakeitimas. LNSS viešųjų įstaigų dalininkai (dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) dažnai neturi fizinių galimybių persvarstyti atitinkamų vadovų sprendimus jų priėmimo momentu, apie tokių sprendimų priėmimą sužino jau tada, kai žala būna padaryta. Manytina, kad esant kolegialiam valdymo organui valdybai (į ją atrinkus geriausią vadybinę patirtį turinčius asmenis) bus efektyviau „revizuojama“ LNSS viešųjų įstaigų vadovų veikla. Įstaigos valdymas taps efektyvesnis ir skaidresnis. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte detalizuojama stebėtojų tarybos veikla. Siūloma nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas, susijusias su galimybe daryti ne epizodinę ir formalią, bet realią įtaką viešosios įstaigos valdymui. 6. Siūloma įstatymu įtvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninę tarybą (toliau – Regioninė taryba), kuri būtų sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, verslo ir socialinių partnerių atstovų. Siekiant efektyvaus suinteresuotų regiono atstovų dalyvavimo Regioninėje taryboje, 1/3 visų Regioninės tarybos narių turėtų sudaryti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos veiklą vykdančių įstaigų paskirti bei verslo ir socialinių partnerių atstovai.
Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu. Per regionines tarybas bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas. 7. Projektu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnyje vietoj žodžių „kur yra įstaiga“ įrašomi žodžiai „kur yra įstaigos buveinė“, nes reorganizavus įstaigas, esančias skirtingose savivaldybėse (vienai tapus pagrindine įstaiga, o kitai jos padaliniu (filialu) kitoje savivaldybėje), formuojant tokios įstaigos stebėtojų tarybą į ją būtų skiriami tos savivaldybės, kur yra įstaigos buveinė (o ne faktinė veiklos vieta), atstovai. Projekte keičiamas sąvokos „steigėjas“ vartojimas atsižvelgiant į tikrąją vartojamos sąvokos esmę:
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme šiuo metu kaip LNSS viešųjų įstaigų steigėja įvardijama Sveikatos apsaugos ministerija ar kitos valstybės institucijos (Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt.), be to, pagal Viešųjų įstaigų įstatymą steigėjas, įnešęs įnašą, tampa viešosios įstaigos dalininku (savininku) (sąvokos „steigėjas“ formaliai nebelieka). Siekiant atitikties Viešųjų įstaigų įstatymui, šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama sąvoka „steigėjas“ yra keičiama į sąvoką „dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Pastebėtina tai, kad universiteto ligoninių dalininkai yra du: valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas yra pavesta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, ir universitetas. Universitetai neįgyvendina dalininko teisių, o yra patys dalininkai, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte, kai turima omenyje valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tiek ir dalininkas universitetas, vartojama sąvoka „dalininkas ir (ar) dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos“. Be to, viešosios įstaigos dalininko ir dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija yra skirtinga, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kur yra aiški visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, vartojama pastaroji sąvoka.
LNSS biudžetinių įstaigų steigėjo sąvokos Biudžetinių įstaigų įstatymas apskritai nenumato – biudžetinių įstaigų savininkė yra valstybė, o biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Šiuo metu įstatyme vartojama sąvoka „biudžetinės įstaigos steigėjas“ (kai turima omenyje atitinkama valstybės institucija) keičiama į sąvoką „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Kai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte turima omenyje bet kurios teisinės formos juridinis asmuo (tiek viešoji įstaiga, tiek biudžetinė įstaiga, tiek ir kitos teisinės formos juridinis asmuo), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnį, galiojančiuose įstatymuose vartojama sąvoka „steigėjas“ keičiama į sąvoką „dalyviai ar dalyvių teises ir pareigas įgyvendinantys asmenys (institucijos)“. 8. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymui Nr. XII-967, atsirado kolizija tarp Vietos savivaldos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovo skyrimas ir atleidimas yra viešosios įstaigos steigėjo (savivaldybės tarybos) kompetencija. Siekiant išspręsti šią problemą, kartu su kitais projektais teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į pareigas priimami kaip ir visų kitų valstybės LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai (siūloma nustatyti vienodą tiek valstybės, tiek ir savivaldybės LNSS viešųjų įstaigų vadovų skyrimo sistemą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas būtų specialusis šiuos santykius reglamentuojantis įstatymas). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais įgyvendina 38 biudžetinių socialinės globos įstaigų, kurios vadovaudamosi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais teikia socialinės globos paslaugas, taip pat 1 viešosios socialinės globos įstaigos savininko (dalininko) teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad didžioji dalis minėtų įstaigų teikia ne tik socialines, bet ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau neaišku, ar jos ir (ar) jų filialai, teikiantys ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir socialines paslaugas, laikomi LNSS biudžetinėmis ar viešosiomis įstaigomis, kokie reikalavimai (tokie patys kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar ir papildomi) keliami jų veiklai.
Atsižvelgiant į tai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnis ir jame nustatoma, kad „įstatymas (Sveikatos priežiūros įstaigų) taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja <...> Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“. Be to, Projektu naujai dėstomoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija, vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kitiems tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldiems darbuotojams. 9. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos vadovas nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu paaiškėja aplinkybės, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų. 10.
10Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nuostatos dėl mokslo ir studijų institucijų taip pat suderinamos su Mokslo ir studijų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad universiteto ligoninė pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį nėra mokslo įstaiga, Projekte iš sąvokos „universiteto ligoninė“ apibrėžties išbraukiami žodžiai „mokslo įstaiga“ ir „kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas“, tačiau nustatoma, kad valstybinis universitetas universiteto ligoninėje galės vykdyti mokslinius tyrimus (bus valstybinio universiteto mokslinių tyrimų ir studijų materialinė bazė). Projekte vietoj sąvokos „valstybinė švietimo ir mokslo įstaiga“ vartojama sąvoka „valstybinė aukštoji mokykla“, nes pagal savo pobūdį universiteto ligoninių dalininkais yra ir turėtų būti tik valstybinės aukštosios mokyklos, kuriose yra vykdomos medicinos studijos (šiuo metu valstybiniuose universitetuose – Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete (Medicinos fakultete). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte netekusiais galios pripažįstami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsniai, kurių reglamentavimas dubliuoja Viešųjų įstaigų įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas (dėl steigimo dokumentų turinio, dėl likvidavimo reglamentavimo ir kt.). 11. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2019 m. sausio 1 d. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas.
Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus įstaigas, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų) vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. Vienų metų (vadovams) ir vienų metų ir 6 mėnesių (pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams) skirtingas pereinamasis laikotarpis nustatomas todėl, kad būtų galima užtikrinti įstaigos veiklą (kad vienu metu nebūtų atleisti visi įstaigos vadovaujantys asmenys). 12. SDĮ projektu siūloma nustatyti, kad sutartys pirmiausia sudaromos tarp TLK ir stacionare aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklui pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskirtoms įstaigomis (toliau – tinklui priskirtos įstaigos). Sveikatos apsaugos ministro įsakymu būtų tvirtinamas įstaigų tinklas ir kiekvienai šiam tinklui priskirtai įstaigai pavedamos teikti paslaugos (t. y. kiekvienai įstaigai atitinkamas paslaugų sąrašas).
Tokiu būdu bus įgyvendinta konstitucinė nuostata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos pareiga užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas ir būtų tinkamai paskirstytos įvairios sveikatos priežiūros paslaugas pagal iš anksto nustatytą paslaugų teikimo mastą. Valstybinio stacionare aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ASPĮ tinklo (valstybinio tinklo) sudarymas nereikalauja jokių papildomų kriterijų (SDĮ projekte aiškiai nurodyta, kad tai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančios ASPĮ, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskiriamos LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui). Minėto Sveikatos priežiūros įstatymo
siekiama užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išsaugoti sveikatos sistemos finansinę pusiausvyrą ir, kiek įmanoma, išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymo. ASPĮ tinklą sudarytų didžiausios šalies gydymo įstaigos, turinčios naujausią medicinos įrangą, patyrusį personalą ir galinčios užtikrinti paslaugų kompleksiškumą. Su kitomis (nepriskirtomis tinklui) ASPĮ sutartys būtų sudaromos tik tuo atveju, jei tinklui priskirtos įstaigos neužtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų pagal iš anksto nustatytą šių paslaugų teikimo mastą, ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti. Visų pirma, kitos (ne tinklo) ASPĮ turi atitikti tris sąlygas („barjerinius“ kriterijus), kuriomis siekiama įvertinti potencialių partnerių finansinį stabilumą ir patikimumą.
Privalomosios sąlygos ir jų paaiškinimai: Įstatymo projekto punkto Nr. Sąlygos Paaiškinimai
kompensuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų teikiamos bazinėmis kainomis. ASPĮ įsipareigoja paslaugas teikti neimdama iš paciento priemokų už suteiktas paslaugas, t. y. tomis pačiomis sąlygomis kaip valstybės ir savivaldybių ASPĮ. Taip pat bus užtikrinama paciento teisė į valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą (SSĮ 49 str. 5 d.)
ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų. ASPĮ yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius valstybei – gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, pelno ir kt. 26 str. 3 d. 3 p. ASPĮ finansinių įsipareigojimų bendrojo (einamojo) likvidumo koeficiento reikšmė ne mažesnė kaip 1. Pageidaujanti sutartį su TLK sudaryti ASPĮ savo disponuojamomis lėšomis yra pajėgi vykdyti sutartį, dar net negavusi tam tikslui numatytų PSDF biudžeto lėšų. Vertinama ASPĮ finansinė rizika trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų aspektu. TLK, prieš sudarydama sutartis, atlieka potencialių partnerių (t. y. tik tų ASPĮ, kurios atitinka visas tris sąlygas) reitingavimą (vertinimą pagal reitingavimo kriterijus). Įstatymo projektu numatyta, kad TLK vertinimą atliks sveikatos apsaugos ministro numatyta tvarka. Toliau pateikiami reitingavimo kriterijai ir jų paaiškinimai:
Įstatymo projekto punkto Nr. Reitingavimo kriterijai Paaiškinimai
prašoma sudaryti asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sutartį, teikimo patirtis ASPĮ bus vertinamos pagal tai, kokią atitinkamos paslaugos teikimo patirtį turės.
Pvz., 1 metų patirtį turinti ASPĮ gaus didesnį balų skaičių nei ASPĮ, neturinti šios patirties, tačiau mažiau nei ASPĮ, turinti 5 metų patirtį. 26 str. 4 d. 2 p. Atitinkamas ASPĮ sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų skaičius ASPĮ bus vertinamos pagal tai, kiek įstaigoje yra sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų. Pvz., ASPĮ, kurioje atitinkamą paslaugą teikia 3 gydytojai, dirbantys 0,25 etatu, bus vertinama mažesniu balų skaičiumi, nei įstaiga, kurioje atitinkamą paslaugą teikia 2 gydytojai, dirbantys visu etatu. 26 str. 4 d. 3 p. Per metus suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ pajėgumas suteikti tam tikrą atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių. 26 str. 4 d. 4 p. Atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmė Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ galimybės kuo greičiau pacientui suteikti atitinkamą planinę asmens sveikatos priežiūros paslaugą, t. y. bus vertinamas laikas nuo paciento registracijos iki paslaugos suteikimo. 26 str. 4 d. 5 p. ASPĮ yra įsipareigojusi teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi ASPĮ turėtų įsipareigoti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti visa apimtimi, t. y. gydytojas turėtų teikti visą spektrą gydytojo normoje numatytų paslaugų, ne tik paprasčiausias ar geriausiai apmokamas paslaugas. 26 str. 4 d. 6 p. ASPĮ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas Vadovaujantis šiuo kriterijumi vertinama, ar pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra saugios.
ASPĮ, kurioje yra teikiamos stacionarinės, dienos stacionaro / chirurgijos ir ambulatorinės paslaugos, bus vertinama maksimaliu reitingavimo balu. 26 str. 4 d. 7 p. ASPĮ yra akredituota asmens sveikatos priežiūros veiklai. Šis kriterijus parodo, ar ASPĮ gali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Visoms ne tinklo įstaigoms taikomi vienodi atrankos (reitingavimo) kriterijai. SDĮ projekte jie nedetalizuojami, nes jų reikšmes ir atrankos tvarką pavesta nustatyti LRV. SDĮ įstatymo projekte nurodytais sutarčių sudarymo kriterijais siekiama užtikrinti optimalų LNSS vykdomųjų subjektų skaičių rinkoje, garantuojant tinkamą kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ir kontroliuoti PSDF biudžeto išlaidas, kiek įmanoma, išvengiant bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymo ir atsižvelgiant į nuolat didėjantį asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį bei į PSDF biudžeto privalomaisiais reikalavimais neišvengiamai ribojamą pasiūlą. Žymus paslaugų teikėjų, sudariusių sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, skaičiaus didėjimas gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (ši tikimybė būtų ypač didelė, jei itin specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių poreikis nėra didelis, būtų teikiamos daugelio teikėjų). Kontroliuojant ir paslaugų, ir paslaugų teikėjų skaičių, siekiama turimais LNSS vykdomųjų subjektų ištekliais užtikrinti ekonomiškai stabilią, subalansuotą, efektyvią sveikatos sistemą, garantuojančią apdraustiesiems prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
SDĮ įstatymo projekte taip pat numatoma, kad sutartys dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo sudaromos su licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sveikatos apsaugos ministro nustatytam mastui užtikrinti. Šiuo metu Taigi jos nebus vertinamos pagal projektu siūlomus įtvirtinti kriterijus. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ASPĮ yra aiškūs iš PSDF biudžeto apmokėjimo principai (PASP įstaigai – metinė suma už kiekvieną apdraustąjį pagal amžiaus grupes ir prisirašiusiųjų skaičius). Visuomenės senėjimas ir ilgalaikės slaugos paslaugų trūkumas, eilės ilgalaikės slaugos paslaugoms gauti sukuria didelių nepatogumų gyventojams, todėl siekiama šių paslaugų prieinamumą užtikrinti be atrankos (noras ir licencija). SDĮ projektu nebus ribojama pacientų teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, nes Įstatymo projektu bus įgyvendinta Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantija, įpareigojanti valstybę užtikrinti šios garantijos įgyvendinimui būtinas sąlygas, t. y. sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą bei užtikrinti skaidrų ir efektyvu teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo modelį, kad pacientai galėtų pasinaudoti savo konstitucine teise į nemokamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą.
Organizuodama Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą valstybė Sveikatos sistemos įstatyme apibrėžė pagrindinius sveikatinimo veiklos reguliavimo principus ir nustatė, kad organizuojant sveikatos priežiūrą, be kitų principų, privalo būti užtikrintas sveikatos priežiūros teisumas, t. y. sukurtos tokios sąlygos, kurios garantuotų visiems vienodą galimybę gauti sveikatos priežiūrą, kiek įmanoma sumažinant netolygumus tarp jos siekiančių gauti asmenų. Įgyvendinus SDĮ projektą ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinus įstaigų tinklą bei kiekvienai šiam tinklui priskirtai įstaigai pavedamus teikti paslaugas, pacientams bus dar labiau užtikrinta teisė į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Įstatymo projekto SDĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad TLK sutartyse nustatytomis sąlygomis, neviršydamos savo finansinių įsipareigojimų ir patvirtinto PSDF biudžeto asignavimų, apmoka ASPĮ, vaistinių ir optikų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Apdraustiesiems suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir išduoti kompensuojamieji vaistai apmokami asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir patvirtintomis bazinėmis kainomis.
Toks reglamentavimas leistų išvengti dviprasmiškų situacijų, kai, galiojant ankstesnei šio straipsnio redakcijai, ASPĮ galėjo piktnaudžiauti pateikdamos daugiau sąskaitų, negu TLK galėjo apmokėti. Šiuo pakeitimu siekiama, kad TLK mokėtų už draudžiamiesiems suteiktas paslaugas neviršydamos sutartyse numatytų finansinių įsipareigojimų ir patvirtinto PSDF biudžeto asignavimų. SDĮ projekto 26 str. 9 d. minimų sutarčių esminių sąlygų nustatyti įstatyminiu lygmeniu poreikio nėra, nes šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos sistemos įstatymo 58 straipsnyje yra įtvirtintos sveikatinimo veiklos sąlygos. Įstatymo projekte taip pat atsisakyta SDĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią kiekviena sutartis sudaroma atsižvelgiant į VLK ir PSDT nuomones. Praktikoje ši nuostata nėra vykdoma, nes sutartys sudaromos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta sutarčių sudarymo tvarka. SDĮ projekte įstatymo įsigaliojimo nuostatose nurodyta, kad jis bus taikomas sutartims dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimo išlaidų apmokėjimo sudaromoms 2020 metams. Projekto rengėjų manymu, ASPĮ bus pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu. Priėmus Projektus numatomi šie teigiami rezultatai (nauda visuomenei): 1.
Bus sudarytos realios teisinės prielaidos LNSS įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu (siekiamas rezultatas – taip veikiantis LNSS įstaigų tinklas, kad paslaugos tinklo įstaigose būtų pacientams pasiekiamos per kuo trumpiausią laiką, atitinkamų profilių paslaugų planavimas tose tinklo įstaigose, kuriose tokių paslaugų poreikis yra didžiausias, paslaugoms teikti turimos infrastruktūros racionalus ir efektyvus panaudojimas tinklo įstaigose, medicinos specialistų pritraukimas į tas tinklo įstaigas, kur tokių specialistų poreikis didžiausiais (arba medicinos specialistų pagal poreikį paskirstymas įstaigos viduje (komandiruotės)). 2. Bus nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis (siekiamas rezultatas – universiteto ar respublikos lygmens LNSS įstaigose atsiras privalomi kolegialūs valdymo organai (valdybos), kurie vykdys priežiūros funkcijas įstaigos ir vadovo atžvilgiu (valdyboje dirbs geriausią juridinių asmenų valdymo patirtį turintys asmenys, o priežiūra ir kontrolė neleis įstaigų vadovams netinkamais sprendimais padaryti žalos įstaigai ir sveikatos sistemai), o jau nustatyto kolegialaus organo stebėtojų tarybos kompetencija bus aiški įstatymu nustatant jai konkrečias (vienodas visos Lietuvos mastu) funkcijas). 3.
3Bus užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, į LNSS įstaigas rotacijos būdu bus sudarytos prielaidos pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus (siekiamas rezultatas – LNSS įstaigų vadovaujamieji darbuotojai bus atrenkami viešo konkurso būdu, turės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacinius reikalavimus, rotacija užtikrins atitinkamų specialistų kaitą (tai skatins jau dirbantį specialistą nuolat tobulėti), taip bus pasiekta, kad įtaigų vadovaujančias pareigas eitų tik patys geriausi specialistai). 4. Bus suteikta galimybė regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose (siekiamas rezultatas – regionuose dirbančių ir geriausiai tų regionų problematiką sveikatinimo veiklos srityje išmanančių atstovų realus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis). 5. Bus suderintos sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (siekiamas rezultatas – sveikatos srities teisės aktų taikymo praktikoje aiškumas). 5. Numatomo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijos – viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami lydimųjų įstatymų projektai. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Projektus reikės:
1) priimti Vyriausybės nutarimą dėl Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarkos;
2) priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo valdybos nariams už veiklą LNSS viešosios įstaigos valdyboje;
3) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos sudarymo tvarkos aprašą ir nuostatus;
4) pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatus bei nuostatus ir šių įstaigų struktūras;
5) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti deklaracijos, kurioje būtų pateikti duomenys dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, formą;
6) pakeisti sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriuose yra vartojama sąvoka „steigėjas“;
7) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, jo sudarymo reikalavimus, ir kiekvienos tinklui priskirtos įstaigos teikiamas paslaugas;
ASPĮ vertinimo tvarką. 10) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus. Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kurie negalės dalyvauti (dėl to, kad neatitiks naujai nustatytų kvalifikacinių reikalavimų), nedalyvaus ar nelaimės konkurso į šias pareigas ir kurie nesutiks pereiti į kitas siūlomas pareigas, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, turės būti išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Tačiau kol nėra nustatytų kvalifikacinių reikalavimų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nėra galimybės įvertinti, kiek minėtas pareigas einančių asmenų atitiktų šiuos reikalavimus, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek jų reikės atleisti (nelaimėjus ar nedalyvavus konkurse, ar neperėjus į kitas siūlomas pareigas). Taip pat nėra galimybės preliminariai įvertinti, kiek iš šiuo metu LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančių asmenų neatitiks projekte numatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to turės būti atleisti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu dėl šių asmenų jau buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas ir gavus iš jų informaciją priimtas sprendimas juos skirti į minėtas pareigas, manytina, kad jie nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitiks, todėl lėšų jų išeitinėms išmokoms nereikės. Taip pat reikės papildomų lėšų didesnėms nedarbo socialinio draudimo įmokoms dėl LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių vadovų darbo sutarčių pasikeitimo iš neterminuotų į terminuotas. Respublikos lygmens ligoninei (ne universiteto ligoninei) padalinių vadovų darbo užmokesčiui papildomai per metus reikėtų apie 25 tūkst. eurų. Taip pat reikės papildomų lėšų LNSS viešųjų įstaigų valdybų narių darbo užmokesčiui. Šiuo metu Lietuvoje yra 9 respublikos lygmens ligoninės ir 3 universiteto ligoninės.
Vertinant tai, kad respublikos lygmens ligoninės vadovo darbo užmokestis per 2017 m. siekė apie 34300 eurų (http://www.rvul.lt/veikla/veiklos-ataskaitos/), o per 1 mėnesį – 2860 eurų, tai jei valdybos nariui per mėnesį darbo užmokestis negalės būti didesnis kaip 1/5 vadovui išmokamo vidutinio darbo užmokesčio ir darant prielaidą, kad valdybos narių bus ne daugiau kaip penki, valdybos narių darbo užmokesčiui reikėtų per mėnesį papildomai skirti apie 2800 eurų. Per 12 respublikos lygmens ir universiteto statusą turinčių ligoninių tai sudarytų apie 33000 eurų įstaigų lėšų per mėnesį. Sveikatos draudimo įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ir PSDF biudžeto lėšų nereikės. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų riboto dydžio PSDF biudžeto lėšų naudojimą plačiąja prasme. Įstatymo projektas padės užtikrinti viešųjų finansų stabilumą. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Gauti derinimo raštai, kurių siūlymai buvo įvertinti Projektų lydimojoje medžiagoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. LNSS
įstaigų tinklas, valdyba, stebėtojų taryba, viešas konkursas, vadovų pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai), priėmimas į darbą, nepriekaištinga reputacija, kadencija, rotacija, sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos, sutartys, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kriterijai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius
2018-06-04
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
akredituotos šiai veiklai“, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisėtumą apsprendžia privalomas sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimas, o ne akreditavimas. Pažymėtina, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, akreditavimas yra įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas. Sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis dėl akreditavimo, jei ji turi licenciją ir ne mažesnę kaip trejų metų atitinkamos rūšies sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtį. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja, kad akredituotos įstaigos gali ir neturėti licencijos, o akreditavimas yra pakankamas ir teisėtas pagrindas teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 ir 6 dalims. 2. Projekto 2 straipsniu pildomame įstatymo
įrašytini žodžiai „įstaigos įsipareigojimas“. 3. Vadovaujantis teisės akto teksto aiškumo, glaustumo ir nuoseklumo principais, įstatymo tekste neturi būti kartojamos tos pačios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, tobulintinos projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 26 straipsnio 7 ir 8 dalys (kartojasi abiejų dalių paskutinieji sakiniai). 4.
kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje vietoje žodžių „Sveikatos apsaugos ministerijos“ įrašytini žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“. 5. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūlytina išvardinti ir ministrus, kurie pagal šį įstatymą turės parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
Vilnius
2018-06-28
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas nr. xiiip-2226
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto narys D. Kaminskas, L. Matkevičienė, A. Vinkus, komiteto narį A. Kirkutį pavaduojantis Seimo narys A. Nekrošius, komiteto narį R. Martinėlį pavaduojantis Seimo narys Z. Streikus, Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė K. Garuolienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai V. Srogė, K. Rušinskas, I. Morkienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai V. Zaksas, V. Griškova, M. Mickė, Pacientų organizacijų atstovų tarybos atstovė V. Augustinienė, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos atstovas A. Nastaravičius, asociacijos ,,Investors forum“ atstovai J. Vienažindytė, D. Burgienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai ir klaidinantys žodžiai „arba yra akredituotos šiai veiklai“, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisėtumą apsprendžia privalomas sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimas, o ne akreditavimas.
Pažymėtina, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, akreditavimas yra įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas. Sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis dėl akreditavimo, jei ji turi licenciją ir ne mažesnę kaip trejų metų atitinkamos rūšies sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtį. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja, kad akredituotos įstaigos gali ir neturėti licencijos, o akreditavimas yra pakankamas ir teisėtas pagrindas teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 ir 6 dalims. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj žodžių „įstaiga yra įsipareigojusi“ įrašytini žodžiai „įstaigos įsipareigojimas“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teksto aiškumo, glaustumo ir nuoseklumo principais, įstatymo tekste neturi būti kartojamos tos pačios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, tobulintinos projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 26 straipsnio 7 ir 8 dalys (kartojasi abiejų dalių paskutinieji sakiniai). Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-042 4.
Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje vietoje žodžių „Sveikatos apsaugos ministerijos“ įrašytini žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūlytina išvardinti ir ministrus, kurie pagal šį įstatymą turės parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turės parengti Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas ir kt., 2018-05-30 Vyriausybė pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo projektą (Nr.XIIIP-2226), kuriuo valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms suteikiama pirmenybė teikti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, kai šios finansuojamos iš Valstybinių ligonių kasų. Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos bus diskriminuojamos, nes projektas numato, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos galės teikti paslaugas tik tuo atveju ir tik ta apimtimi, kurios negalės užtikrinti gydymo įstaigos priklausančios Valstybiniam įstaigų tinklui. Be to, šis projektas pažeidžia paciento teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir sąžiningos konkurencijos laisvę tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų. Nepritarti Pritarta Komiteto patobulintam Įstatymo projektui. 2.
forumas“, 2018-06-12 Apibendrindami savo toliau dėstomus argumentus, teigiame, kad Investuotojų Forumas nepritaria Projektams, mano kad jie turi būti grąžinti Vyriausybei tobulinti, dėl Projektuose siūlomų pakeitimų turi būti surengti klausymai SRK bei į jų rengimą ir svarstymą turi būti įtraukti socialiniai partneriai. Investuotojų Forumas nepritaria Projektams ir teikia tokias pastabas:
draudimo įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma nepagrįstai papildyti Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnį 13 dalimi ir įvesti naują sąvoką –
„Stacionare teikiamos aktyviojo gydymo paslaugos“, pateikiant jos apibrėžimą. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 1
dalis numato bendrą nuostatą, kad Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė. O šio straipsnio 3 dalis detalizuoja, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos patenka į kompensavimą, t.y. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama:
1) pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
2) galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos;
3) šio įstatymo nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijos;
4) valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
5) medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensacijos.
Taigi, kaip matyti, nei Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis, nei Sveikatos draudimo įstatymo projektas nenumato šio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo, kuris įtvirtintų atskirą reguliavimą dėl stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų bei jų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų kaip tai įtvirtina Sveikatos draudimo įstatymo 9 dalis. Be to, pastebėtina, kad Sveikatos draudimo įstatymas nepateikia nei vienos sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžimo, o Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis aiškiai nurodo, kad „Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.“ Todėl Sveikatos draudimo įstatymo projekto 1 straipsnis rodo vidinį šio projekto nesuderinamumą su galiojančio įstatymo nuostatomis bei kelia teisinio pagrįstumo ir teisėtumo abejonę.
Be to, šiuo metu pasiūlymas papildyti Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnį 13 dalimi neatitinka šio įstatymo paskirties, įtvirtintos 1 straipsnyje, kuris nurodo: „Šis Įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką, tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagrindus, papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo pagrindus“. Stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų apibrėžimas ir atskiras reguliavimas nepatenka į Sveikatos draudimo įstatymo patvirtintą paskirtį. Siekiama iš visų esamų sveikatos priežiūros paslaugų bei jų rūšių, dėl visiškai neaiškios priežasties, išskirti tik vieną paslaugos rūšį, t.y. stacionare teikiamas aktyviojo gydymo paslaugas, į kurias būtų sujungtos šiuo metu dvi atskiros paslaugos, turinčios skirtingus teisinio reguliavimo pagrindus – stacionarines paslaugas ir dienos chirurgijos paslaugas.
Kaip nurodo Valstybinė ligonių kasa savo internetiniame puslapyje: „dienos chirurgija Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, populiarėja dėl kelių priežasčių: naudojant šiuolaikines technologijas (pavyzdžiui, laparoskopiją), gerokai sutrumpėja paciento gydymosi trukmė, o kartu ir rizika užsikrėsti patologinėmis bakterijomis.“ Nepaisant to, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma dienos chirurgijos paslaugas prilyginti stacionaro paslaugoms ir uždėti ribojimus, kad tik viešosios įstaigos ir biudžetines galėtų teikti tokias paslaugas ir patekti į vieną nacionalinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįsta Sveikatos draudimo įstatymu išskirti atskirą stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų sąvoką, kuri turi tiesioginės įtakos ir yra nesuderinama su šiuo metu esančia šių paslaugų teikimo praktika ir teisiniu reguliavimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad nei Sveikatos priežiūros įstaigų, nei Sveikatos sistemos įstatymas ar Projektuose siūlomos nuostatos atskirai neišskiria šios paslaugų grupės, šios sąvokos įvedimas sukuria vidinį teisinio reguliavimo nenuoseklumą bei prieštarauja šio įstatymo paskirčiai. 2. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiama Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis yra neaiški ir nesuderinama su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto 11 straipsnio 1 dalimi bei su galiojančiu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsniu.
Keičiamoje Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskiriamos LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui (toliau – tinklui priskiriamos įstaigos) ir turi licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba yra akredituotos šiai veiklai, joms pateikus atitinkamą prašymą. Sutartis su kiekviena tinklui priskiriama įstaiga sudaroma dėl jai pavedamų teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų.“ Pastebėtina, kad darant prielaidą, kad ši nuostata daro nuorodą į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektą, šiame projekte, 6 straipsnyje yra keičiama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras“. Kitaip tariant, priešingai nei nurodoma Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nėra reguliuojama, kaip sveikatos priežiūros įstaigos priskiriamos LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui. Taigi, Sveikatos draudimo įstatymo projektu keičiama 26 straipsnio 2 dalis nėra suderinta su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektu keičiama šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi.
Jis taip pat nesuderintas ir su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris LNSS įstaigoms priskiria ir kitas įmones ir įstaigas, įstatymų nustatyta tvarka sudariusias sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu. Kyla neaiškumas, kodėl LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklas yra reguliuojamas ne Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnyje, kuris skirtas įstaigų klasifikavimui. Tai yra akivaizdus teisinio reguliavimo nenuoseklumo ir prieštaringumo sukūrimas. 3. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamoje Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kuri akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, kaip ją aiškina Konstitucinis Teismas, ir sąžiningos konkurencijos laisvei. Keičiama Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimui, bei sąžiningos konkurencijos laisvei. Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu įtvirtino įstatymų leidėjui pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas.
Taip pat pastebėtina, kad nors Konstitucinis Teismas įtvirtino būtinybę nustatyti tokį reguliavimą, kuriuo būtų sukurta visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistema bei nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas. Tačiau tokio tinklo kūrimas negali remtis išimtinai valstybinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų prioritetizavimu, iš sistemos išstumiant privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, nes tokiu atveju, kaip nurodo Konstitucinis Teismas būtų pažeista sąžininga sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija, paciento teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą bei visiškai slopinama bet kokia privačia nuosavybe grįsta iniciatyva, kuri turi reikšmingos įtakos investicijų pritraukimui į sektorių bei inovacijų kultivavimui. Šiuo atveju, nei Sveikatos draudimo įstatymo projekte nei jį lydinčiuose aiškinamuosiuose raštuose nepateikiami argumentai ir pagrindai, kuriais remiantis yra eliminuojamos visos ne valstybės ir savivaldybių biudžetinės bei ne viešosios įstaigos iš šios sistemos, kodėl yra poreikis įtvirtinti tokias nuostatas.
Tokiu būdu yra pažeidžiami Konstituciniai imperatyvai, o nesant jokio pagrindimo dėl siūlomo įtvirtinti ribojimo, toks ūkinės veiklos laisvės ribojimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas, paneigiantis privačių ir viešų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vienodą padėtį rinkoje ir sąžiningą konkurenciją. 4. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiama Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis prieštarauja teisėkūros reikalavimams, kad nuostatos turi būti aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos. Ji taip neužtikrina vidinės teisinio reguliavimo darnos principo, nes yra nesuderinta su kitais įstatymais. Keičiamoje Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatomos sąlygos, kada teritorinė ligonių kasa gali sudaryti sutartis su tinklui nepriskiriamomis įstaigomis. Pirmas iš punktų siūlo įtvirtinti tokią sąlygą: „asmens sveikatos priežiūros įstaiga užtikrina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis“. Ši sąlyga yra absoliučiai neaiški ir nesuprantama į ką yra orientuota. Šiuo metu teritorinės ligonių kasos ir taip kompensuoja išlaidas už kompensuojamų paslaugų suteikimą bazinėmis kainomis. Pacientai, tuo atveju, kai gauna valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, bazinių kainų nemoka. Be to, ši sąlyga yra visiškai nesuderinta su Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalimi. Pastarasis įstatymas numato atvejus, kai pacientas gali pasirinkti ir kitas paslaugas, ar brangesnes paslaugas.
Lieka neaišku, kaip būtų vertinamos situacijos, kai pacientas pasinaudoja jam Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe. 5. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiama Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis taip pat palieka atviru klausimu, kas ir kokia tvarka vertins įstaigų atitiktį nustatytoms sąlygoms. Šiuo metu nėra sureguliuota, kas yra ta institucija, kuriai paskirta įvertinti, ar konkreti įstaiga atitinka šias siūlomas įtvirtinti sąlygas bei kaip atliekamas šis vertinimas? Atsižvelgiant į tai, kaip ši ir kitos sąlygos yra formuluojamos (t.y. formuluotės yra labai abstrakčios ir neaiškios), akivaizdu, kad šį vertinimą atliekančiai institucijai paliekama itin plati diskrecija įvertinti šių sąlygų atitiktį, o tai gali sukurti pagrindą piktnaudžiavimui. Pavyzdžiui, Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma numatyti tokią sąlygą: „asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų“. Kas patektų į mokestinį ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusį pažeidimą? Ar bet kokio masto ir reikšmės pažeidimo padarymas (kaip pavyzdžiui, mažareikšmis pažeidimas), kuris absoliučiai nesusijęs su ta paslauga, dėl kurios yra siekiama sudaryti sutartį su teritorine ligonių kasa, yra pakankamas, kad būtų atsisakoma sudaryti sutartį? Kas turi nustatyti tokį pažeidimą?
Šis sukurtas teisinio reguliavimo neaiškumas ir vakuumas prieštarauja teisinės valstybės ir teisėkūros principams, jog įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. gegužės 30 d. nutarimus). 6. Nei Sveikatos draudimo įstatymo projektas nei kiti Projektai nenumato, kas ir kaip nustato stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų dalį, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti tam, kad būtų sudarytos sutartys su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (tinklui nepriskiriamomis įstaigomis). Tokiu būdu taip pat sukuriamas teisinis vakuumas, kuris turi tiesioginės neigiamos įtakos teisinių santykių reguliavimo nuoseklumui ir aiškumui, galintys ateityje sukelti didelių sisteminių teisės problemų. 7. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamoje Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatoma nuostata yra nesuderinta su Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi. Konkrečiai, siūlomoje keisti Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad TLK sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalies, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, sudaro su įstaigomis, įvertinusi jas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal šioje dalyje pateikiamus kriterijus, tačiau 26 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad 4 dalyje nurodytų kriterijų siektinas reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė. Taigi, siūlomu reguliavimu sukuriama tiesioginė teisinė kolizija, kelianti klausimą, ar šią vertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ar Vyriausybė.
Taip pat minimoje 26 straipsnio 4 dalyje numatomi kriterijai yra itin netikslūs, neužtikrinamas įstatyminis aiškumas. Nepaisant to, kad šie kriterijai gali būti toliau detalizuojami įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, šiuo metu siūlomos formuluotės neatitinka teisėkūrai keliamų principų, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios. Pavyzdžiui, siūloma įtvirtinti tokius kriterijus: „įstaiga yra įsipareigojusi teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi“ ir
„įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas“. Kas
yra ir kaip turėtų būti suprantamas paslaugų teikimas „visa apimtimi“ bei
„paslaugų kompleksiškumas“ – šios formuluotės yra neaiškios ne tik iš
teisinės pusės, bet ir iš bendros loginės pusės: kaip sveikatos priežiūros paslauga gali būti teikiama ne „visa apimtimi“? Tai veda prie galimų kuriozinių variantų, ar kalbama apie „pusę operacijos“? Akivaizdu, tokia nuostata prieštarauja bendrai logikai ir racionaliam mąstymui. Teisinėje valstybėje negalima leisti priimti reguliavimo, kuris sukurtų tokį vertinimą. Siūlomi pakeitimai turės įtakos visai sveikatos priežiūros sistemai, kuri turi būti peržiūrimą ir įgyvendinama, remiantis racionaliais, objektyviais ir teisiškai pagristais sprendimais, o ne absurdiškomis, bendros logikos neatitinkančiomis taisyklėmis. 8. Siūlomas reguliavimas pažeidžia ES teisėje įtvirtintas judėjimo laisves.
Kaip minėta, Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis siekia įtvirtinti tokį reguliavimą, kuris ne tik faktiškai eliminuoja privačias sveikatos priežiūros įstaigas iš stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, teikimo sistemos (ar kaip nurodo įstatymas „įstaigų tinklo“), paneigia tokių įstaigų turimą ir pasauliniu mastu pripažįstamą patirtį šių paslaugų teikimo kontekste, tačiau apriboja ES teisėje įtvirtintą paslaugų judėjimo ir įsisteigimo laisvę, uždedant akivaizdžiai diskriminacinius ribojimus, kurie nepagrįstai eliminuos bet kokį ES įsteigtą ir Lietuvoje paslaugas teikiantį subjektą iš veikiančios sistemos. ES Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, kad laisvė teikti paslaugas yra vienas iš Bendrijos pagrindinių teisės principų, todėl šios laisvės apribojimas leistinas tik jeigu juo siekiama Sutartį atitinkančio teisėto tikslo ir jis yra grindžiamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, su sąlyga, kad tokiu atveju šis apribojimas yra tinkamas nagrinėjamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtinąjį pasiekti (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimą byloje C-341/05). Šiuo atveju, pastebim, kad ES teisės standartai įtvirtina ne tik laisvę teikti paslaugas, bet ir pacientų teisę gauti paslaugas (žr. pvz., ES Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-372/04).
Teisingumo Teismas yra tiesiogiai pripažinęs, kad „nors aišku, kad Bendrijos teisė neatima iš valstybių narių kompetencijos tvarkyti savo socialinės apsaugos sistemas ir kad nesant teisės normų suderinimo Bendrijos lygmeniu, socialinės apsaugos sistemos išmokų suteikimo sąlygos turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės teisės aktuose, vis dėlto tai nepaneigia to, kad naudodamosi šia kompetencija valstybės narės turi laikytis Bendrijos teisės, ypač jos nuostatų, susijusių su laisve teikti paslaugas. <...> Šios nuostatos valstybėms narėms nustato draudimą įvesti arba palikti galioti nepagrįstus naudojimosi šia laisve ribojimus sveikatos priežiūros srityje.“ Pastebime, kad įstaigų, kurios nėra valstybės ir savivaldybių biudžetinės bei viešosios įstaigos, bendras eliminavimas iš „tinklui priskiriamų įstaigų“ yra nepagrįstas paslaugų teikimo laisvės ribojimas, nes ribojamos tiek įstaigų, kurių teisinė forma neatitinka siūlomo numatyti reguliavimo, laisvė, tiek pacientų teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir išlikti sveikatos socialinio draudimo sistemoje, t.y. išlaikyti galimybę išnaudoti savo socialinio draudimo lėšų dalį. 9. Projektai neatitinka teisės aktų projektams keliamų bendrų formaliųjų reikalavimų. Sveikatos draudimo įstatymo projekte yra daug techninių klaidų: nepilnai ar neteisingai parašyti ir duodamos nuorodos į kitus įstatymus, pvz., Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuris siūlo keisti Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnį, 2 dalyje daroma nuoroda į „Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį“, tačiau pastebėtina, kad tokio įstatymo nėra.
To paties straipsnio 3 dalyje nėra įvardijama, kas sudaro sutartis su „kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (tinklui nepriskiriamomis įstaigomis)“, tokiu būdu paliekamas neaiškumas, ar tokios sutartys gali būti sudaromos tik teritorinių ligonių kasų ar ir kitų subjektų. Projektų lyginamieji variantai taip pat paruošti nesilaikant jiems taikomų reikalavimų, pavyzdžiui, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekte 6 straipsnyje keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnis, šio projekto lyginamajame variante galiojantis šio straipsnio tekstas visiškai neatitinka to, kas nurodyta lyginamajame variante. Lyginamajame variante nurodo taip: „1. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Valstybine ligonių kasa.“, nors galiojanti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įtvirtina tokią nuostatą: „LNSS įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa.“ Akivaizdu, kad projekte nurodyta nuostata visiškai neatitinka originalaus, galiojančio teksto. Tokiu būdu yra klaidinamas šių Projektų vertintojas, kuris turėtų pasitikėti parengtų Projektų teisingumu ir tikslumu.
Tokie techniniai trūkumai, vidiniai Projektų nesuderinamumai bei prieštaringumas su galiojančiais teisės aktais rodo, kad Projektai buvo rengiami paskubomis, neįdėmiai, racionalia neįvertinus siūlomų pakeitimų įtakos ne tik verslo subjektams, bet ir visai sveikatos priežiūros sistemai, siekiant kuo greičiau pateikti pakeitimus. Apibendrindami, pastebim, kad visos aukščiau nurodytos pastabos akivaizdžiai demonstruoja, kad Projektai neatitinka teisinės valstybės principo, kuris, be kita ko, suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektui, inter alia, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. gegužės 30 d. nutarimus). Projektuose yra gausu teisinių prieštaravimų su kitais teisės aktais, nėra užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumas ir darna, siūlomo reguliavimo formuluotės yra neaiškios ir netikslios, siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, o Projektų lyginamieji variantai neatitinka formaliųjų reikalavimų ir juose yra gausu techninio pobūdžio klaidų, kurie rodo ir pagrindžia, kad Projektai parengti neįdėmiai, paskubomis ir turi būti tobulinami toliau. Todėl P R A Š O M E:
1) nepritarti Projektams;
2) grąžinti Projektus į Vyriausybę toliau tobulinti; bei
3) užtikrinti, kad dėl šių pakeitimų ateityje būtų surengti klausymai bei į pakeitimų rengimą įtraukti socialiniai partneriai. Kaip visada, esame pasiruošę abipusiam konstruktyviam bendradarbiavimui ir galėtume atsakyti į papildomus klausimus, jei tokių būtų. Nepritarti Pritarta Komiteto patobulintam Įstatymo projektui. 3.
,,Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederaciją, Lietuvos pramonės prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija, 2018-06-12 Asociacija „Investors' Forum" (toliau - Investuotojų Forumas), Lietuvos darbdavių konfederacija (toliau – LDK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK), Lietuvos pramonės prekybos ir amatų rūmų asociacija (toliau - LPPARA) bei Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK), jungiančios ir atstovaujančios stambiausius ir aktyviausius verslo atstovus, investuotojus į Lietuvos ekonomiką, veikiančius sveikatos sektoriuje ir ne tik, šiuo raštu norėtų išreikšti susirūpinimą ir atkreipti dėmesį į Seime, Sveikatos reikalų komitete, šiuo metu pateiktą ir svarstomą, teisės aktų pakeitimų paketą, susijusį su sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reforma. Pastebime, kad 2017 m. spalio 16 d. Investuotojų Forumas, LPK, LVK, LPPARA, LDK ir kiti socialiniai partneriai kartu su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu pasirašė Susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų (toliau - Nacionalinis susitarimas), kuriuo vienbalsiai buvo sutarta stiprinti socialinį dialogą, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei šalies konkurencingumą Nepaisant to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 485 nutarė pritarti ir pateikti Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533
įstatymo Nr.
1-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. 1-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau - Įstatymų pakeitimų projektų paketas) Į šio Įstatymų pakeitimų projektų paketą rengimą bei svarstymą nebuvo nei įtraukti, nei imtasi veiksmų, kad būtų išreikšta socialinių partnerių, kurių veiklą labiausiai paveiks siūlomi pakeitimai, pozicija šiuo klausimu. Pastebime, kad visada noriai dalyvaujame diskusijose ir bendradarbiaujame su teisėkūros subjektais, skirtingomis valdžios institucijomis bei pasisakome, teikiame nuomonę ir pasiūlymus dėl įvairių reguliavimo iniciatyvų, kurios turi įtakos užsienio investicijoms į Lietuvą, daro sisteminį poveikį verslo aplinkai ir visai Lietuvos ekonominiams kontekstui bei bendram šalies įvaizdžiui. Todėl šiuo raštu tenka išreikšti apgailestavimą ir gilų susirūpinimą dėl ydingo šios iniciatyvos įgyvendinimo proceso bei sunkiai nuspėjamų rezultatų ir prašyti Jūsų imtis skubiai atitinkamų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias katastrofiškų pasekmių turėsiančioms pertvarkom, kurios nors ir deklaruoja teisingus tikslus, tačiau nebuvo derintos nei su mumis, nei su kitomis organizacijomis, kurios atstovauja šioje srityje veikiančius subjektus, bei įgyvendinamos neteisėtomis ir nepagrįstomis priemonėmis. Pagrįsdami savo susirūpinimą, atkreipiame dėmėsi i tai, kad:
1Sutinkame, kad taip,
kaip sveikatos priežiūros sistema veikia šiuo metu, akivaizdžiai rodo, jog reikia imtis veiksmų ir įgyvendinti visos sveikatos sistemos reformą, kuri atitiktų geriausius pacientų, medikų, užsienio bei Lietuvos investuotojų ir valstybės interesus.
Todėl pritariame tikslams, kurie yra skelbiami Įstatymų pakeitimų projektų paketą lydinčiuose dokumentuose: turi būti sukurtos realios ir racionalios teisinės prielaidos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) įstaigų veiklai optimizuoti nacionaliniu mastu, nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis, užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinio tvarumas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą. Tačiau nepritariame, kad sveikatos priežiūros sisteminius pokyčius siekiama įgyvendinti į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimą neįtraukus pacientų, medikų bei sveikatinimo paslaugų teikėjus atstovaujančių asocijuotų struktūrų atstovus. Visiškai nesuprantama, kaip ir kodėl tokio masto ir galimo poveikio visam sveikatos sektoriui ir jame veikiantiems ūkio subjektams teisėkūros iniciatyva buvo rengiama nesikonsultuojant su socialiniais partneriais, nesiekiant išgirsti ir įvertinti sveikatos sistemos dalyvių nuomones ir siūlymus, neiniciavus dialogo dėl rengiamų pasiūlymų, neorganizavus jų poveikio objektyvaus vertinimo. 2. Nepritariame Įstatymų pakeitimų projektų paketui ir jame siūlomiems pakeitimams dėl LNSS tinklo sukūrimo, kuriuo yra akivaizdžiai diskriminuojamos privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau - ASPĮ), eliminuojamas privačių ASPĮ dalyvavimas nacionalinėje sveikatos sistemoje.
Seime svarstomais teisės aktų pasiūlymais yra visiškai nepaisoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ignoruojama valstybės pareiga užtikrinti ir remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningą sveikatos priežiūros įstaigų konkurenciją, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teises pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. 3. Įstatymų pakeitimų projektų paketas akivaizdžiai prieštarauja Nacionaliniam susitarimui, kurio vienas iš patvirtintų tikslų „pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, užtikrinant jos tvarumą ir nuosekliai didinant viešųjų bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumą. Taip pat įvertinti tikslingumą konsoliduoti Valstybinę ligonių kasą bei teritorines ligonių kasas.“ Priešingai nei buvo sutarta, šiuo metu siekiama įtvirtinti akivaizdų privataus sektoriaus diskriminavimą ir eliminavimą iš nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos, supriešinti viešojo ir privataus sektorių atstovus, dar labiau pagilinti privataus bei viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros srityje atskirti, užkertant kelią jų veiklos sinergijai siekti vieningo tikslo, užtikrinant aukštos kokybės sveikatos priežiūrą Lietuvoje. 4. Toks siūlomas reguliavimas turės tiesioginę neigiamą įtaką investicinei aplinkai Lietuvoje. Jis neabejotinai trukdys pritraukti didesnių tarptautinių bei nacionalinių investicijų į sveikatos priežiūros sektorių, užtrauks neigiamas finansines ir visos valstybės prastos reputacijos pasekmes. Šiuo reguliavimo pasiūlymu yra keliama grėsmė vienai iš esminių Europos Sąjungos vertybių ir laisvių - judėjim o ir veiklos laisvei. 5.
projektų paketas yra absoliučiai nesuderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo savo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu, kurį iki šiol nesugebame įgyvendinti Lietuvos teisinėje bazėje ir kasdieniniame gyvenime. Konstitucinis Teismas tiesiogiai akcentavo ir pripažino: „<...> valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros ištaigu konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros ištaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.“ Nepaisant šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo, siūlomais pakeitimais tik dar labiau nutolstama nuo Konstitucijos aiškinimo ir sukuriama privataus ir viešojo sektorių atskirtis, o pacientų interesai ir teisė pasirinkti - absoliučiai nepaisomos.
Konstitucinis Teismas tiesiogiai akcentavo ir pripažino: „<...> valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros ištaigu konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros ištaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.“ Nepaisant šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo, siūlomais pakeitimais tik dar labiau nutolstama nuo Konstitucijos aiškinimo ir sukuriama privataus ir viešojo sektorių atskirtis, o pacientų interesai ir teisė pasirinkti - absoliučiai nepaisomos. Dar daugiau, šie pasiūlymai neatitinka teisinės valstybės principo, kuris, be kita ko, suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektui, inter alia, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (pvz., žr.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. gegužės 30 d. nutarimus) Šiuo metu pateiktas pasiūlymas dėl teisės aktų pakeitimų yra parengtas neišdiskutuojant jo poveikio su socialiniais partneriais, o teikiamos keičiamų įstatymų nuostatos yra neaiškios, prieštaringos, nesuderintos tarpusavyje ir neužtikrina konstitucinių standartų. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, P R
1) atsižvelgti į šiame kreipimesi pateiktus argumentus;
2) nepritarti teikiamam Įstatymų pakeitimų projekto paketui, kaip neatitinkančiam Konstitucijos, teisinių valstybės principų, pacientų teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, konkurencijos teisės principų bei pasirašyto Nacionalinio susitarimo;
3) užtikrinti, kad būtų sudaryta darbo grupė, įtraukiant pacientų, paslaugų teikėjų kitų suinteresuotų socialinių partnerių atstovus, kurioje šis teisės aktų pakeitimų paketas būtų įvertintas ir įgyvendintas būtinas konstruktyvus dialogas, siekiant rasti kompromisinį sprendimą šiais klausimais. Esame pasirengę skirti atstovus į darbo grupę minėtiems klausimams aptarti bei užtikrinti būtiną konstruktyvų bendradarbiavimą. Nepritarti Pritarta Komiteto patobulintam Įstatymo projektui. 4. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V.
Augustinienė ir kt., 2018-06-18 Mes, pasirašę šį Kreipimąsi, atstovaudami šias skėtines šalies visuomenines organizacijas: Lietuvos pacientų atstovų tarybą (vienijančią per 30 pacientų organizacijų), Lietuvos gydytojų vadovų sąjungą, Lietuvos ligoninių asociaciją, Lietuvos rajonų ligoninių asociaciją, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociaciją, Nacionalinę gydymo įstaigų asociaciją, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociaciją, Lietuvos medikų sąjūdį, taip pat Baltic Institute Of Corporate Governance:
sąlygojo prastus Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros rodiklius bei rezultatus: vieną prasčiausių gyventojų sveikatos būklių Europos Sąjungoje, neefektyviai valdomą ir veikiančią sveikatos priežiūros infrastruktūrą, pacientų ir medikų bendruomenių supriešinimą, išsiplėtojusią korupciją, augančią medikų demotyvaciją esama ydinga sistema ir didėjančią jų emigraciją;
Lietuvos visuomenę; ■ teikiamų teisės aktų projektų tikslams, numatantiems, kad turi būti sudarytos realios teisinės prielaidos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu, nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis, užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, suteiktos teisės regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose, užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinis tvarumas formuojant valstybin
į asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą;
Augustinienė ir kt., 2018-06-18 Mes, pasirašę šį Kreipimąsi, atstovaudami šias skėtines šalies visuomenines organizacijas: Lietuvos pacientų atstovų tarybą (vienijančią per 30 pacientų organizacijų), Lietuvos gydytojų vadovų sąjungą, Lietuvos ligoninių asociaciją, Lietuvos rajonų ligoninių asociaciją, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociaciją, Nacionalinę gydymo įstaigų asociaciją, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociaciją, Lietuvos medikų sąjūdį, taip pat Baltic Institute Of Corporate Governance:
riežiūros rodiklius bei rezultatus: vieną prasčiausių gyventojų sveikatos būklių Europos Sąjungoje, neefektyviai valdomą ir veikiančią sveikatos priežiūros infrastruktūrą, pacientų ir medikų bendruomenių supriešinimą, išsiplėtojusią korupciją, augančią medikų demotyvaciją esama ydinga sistema ir didėjančią jų emigraciją;
Lietuvos visuomenę; ■ teikiamų teisės aktų projektų tikslams, numatantiems, kad turi būti sudarytos realios teisinės prielaidos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu, nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis, užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, suteiktos teisės regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose, užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinis tvarumas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą;
kad pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje yra būtini ir neišvengiami, tačiau jie turi vykti: ■ gerbiant visuotinai priimtas Žmogaus teises ir laisves, Konstitucines vertybes ir principus; ■ užtikrinant pacientų teisę rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ir gauti apmokėjimą už asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš sumokėtų sveikatos draudimo įmokų asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau - ASPĮ), nediskriminuojant jų pagal nuosavybės formą; ■ užtikrinant konkurencijos principų laikymąsi ir veikimą sveikatos priežiūros sektoriuje; ■ siekiant viešojo ir privataus sektorių partnerystės bei sinergijos kuriant didžiausią vertę pacientui; ■ diegiant naujojo viešojo valdymo ir gerosios valdysenos principus sveikatos priežiūros sektoriuje, šio sektorius viešojo administravimo institucijose, ASPĮ; ■ vadovaujantis teisėkūros taisyklėmis ir jų griežtai laikantis rengiant, derinant, svarstant bei priimant bei keičiant teisės aktus;
I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu - Projektai)), parengtų skubotai, nesilaikant Konstitucijos, konstitucinių teisinės valstybės, nediskriminavimo, proporcingumo principų, teisėkūros taisyklių, pažeidžiant pacientų teisę rinktis gydymo įstaigą ir gauti apmokėjimą už paslaugas iš ligonių kasų, neužtikrinant sąžiningos konkurencijos veikimo sveikatos priežiūros sektoriuje, neįvertinus sveikatos priežiūros sistemos dalyvių poreikių ir lūkesčių, neatlikus alternatyvų analizės, neįvertinus jų įgyvendinimo ir poveikio ekonominio naudingumo bei galimų rizikų (argumentai pateikiami žemiau šiame rašte);
Šiuo metu pateiktas Įstatymu pakeitimu projektu paketas yra nepriimtinas iš esmės dėl šių priežasčių:
ASPĮ, taip pažeidžiant pacientų teises pasirinkti privačią gydymo įstaigą ir gauti apmokėjimą iš ligonių kasų už joje gautas paslaugas iš sumokamų sveikatos draudimo įmokų. Primename, kad 2013 m. buvęs sveikatos apsaugos ministras mėgino apriboti pacientų teises gauti gydymą jų pasirinktoje ASPĮ ir kompensavimą už jį iš ligonių kasų.
Tuomet Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba surinko ir Ministrui Pirmininkui Seime įteikė daugiau, kaip
gyventojai aiškiai išsakė visuomenės nuomonę pritardami pilietinei iniciatyvai„Teisė pasirinkti“, kuria pasisakė už pacientų teisę laisvai rinktis gydytoją, gydymo įstaigą bei gauti finansavimą už paslaugas iš ligonių kasų tiek valstybinėse, tiek privačiose medicinos įstaigose. Todėl ankstesnis ketinimas buvo atšauktas. Tačiau dabar teikiamuose Projektuose vėl nepaisoma pacientų interesų ir teisės pasirinkti ASPĮ, taip pat atsisakoma išlaikyti solidarumu bei socialiniu sveikatos draudimu paremtą sveikatos priežiūros sistemą, kurioje pacientas galėtų laisvai pasinaudoti draudiminiu finansavimu paremtomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir nuspręsti pasirinkti tam tikrą ASPĮ (valstybinę, privačią). Pagrįstai manome, kad sutarčių su ASPĮ pasirašymo kriterijai turi būti siejami su ASPĮ teikiamų paslaugų kokybe ir sauga, bet ne su ASPĮ nuosavybės forma;
Konstitucijos, pažeidimas, pasireiškiantis akivaizdžiu privataus ūkio neproporcingu veiklos ribojimu, pažeidžiančiu nediskriminavimo draudimą, sąžiningos konkurencijos laisvę bei pacientų teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą nepriklausomai nuo jos teisinės ar nuosavybės formos;
ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningą sveikatos priežiūros įstaigų konkurenciją, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.
Atkreipiame dėmesį į tiesioginį Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris šiuo atveju yra itin aktualus ir turi būti vertinamas kaip visų siekiamų pakeitimų sveikatos priežiūros sistemoje pagrindas: „<...> valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagristas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.“ Šiuo konkrečiu atveju planuojami priimti sprendimai akivaizdžiai paneigia valstybės priedermę remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos ASPĮ konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teises pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą;
Atkreipiame dėmesį į tiesioginį Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris šiuo atveju yra itin aktualus ir turi būti vertinamas kaip visų siekiamų pakeitimų sveikatos priežiūros sistemoje pagrindas: „<...> valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagristas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.“ Šiuo konkrečiu atveju planuojami priimti sprendimai akivaizdžiai paneigia valstybės priedermę remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos ASPĮ konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teises pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą;
Ta pareiga pasireiškia dvejopai: pirma, jis turi rūpintis savo sveikata; antra, jei nori gauti paslaugą jis turi prisidėti. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad papildomi mokėjimai yra galimi, pacientai gali prisimokėti už valstybės finansuojamas paslaugas ir turi pasirinkimą, ar jis nori prisidėti prie paslaugos apmokėjimo. Todėl šiais Projektais sukuriamas dar didesnis neaiškumas ir ignoruojama Konstitucinio Teismo pozicija, pažeidžiamos pacientų teisės;
yra svarstytina, tačiau nebuvo išdiskutuota ir įvertina bei atsižvelgta į Lietuvos regionų ir rajonų situacijos specifiką dėl aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų ir vadybininkų trūkumo. Todėl būtina įvertinti šias rizikas prieš priimant sprendimus. Nesuprantamas siekis įgyvendinti ASPĮ vadovų pavaduotojų, vyr. finansininkų bei padalinių vadovų rotaciją, jų skyrimo į pareigas cikliškumą siejant su vadovų rotacija. Dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo rajonuose tokie reikalavimai būtų praktiškai sunkiai įgyvendinami praktikoje ar vykdomi pro forma, be to, būtų sudėtinga užtikrinti ASPĮ veiklos perimamumą bei tęstinumą. Tikslai, kuriais grindžiama aukščiausios ir vidurinės grandies vadovų rotacija, galėtų būti pasiekiami kitais būdais, pvz.: stiprinant ASPĮ valdybų kompetencijas ir atsakomybę už ASPĮ veiklą, peržiūrint valdybų ir vadovų kompetencijas ir atsakomybes, pavedant valdyboms formuoti ASPĮ veiklos strategiją, nustatyti vadovams užduotis, veiklos vertinimo kriterijus, priimti sprendimus dėl vadovų skyrimo ir atleidimo.
Todėl Projektų aiškinamajame rašte įvardijamas siekis „nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį“, neatitinka pateikto teisinio reguliavimo, kuris tik parodo, kad deklaruojamas tikslas bus nepasiektas, nes planuojami LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros pakeitimai, jei būtų įgyvendinti, iš esmės nesudarytų galimybės užtikrinti reikiamo skaidrumo, veiklos efektyvumo bei tinkamos valdymo priežiūros, nes neatitinka profesionalios valdysenos principų ir gerosios atsakomybių paskirstymo praktikos. Todėl Projektuose teikiamas LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis turi būti iš esmės pertvarkytas, vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gerosios valdysenos gairėmis ir Baltic Institute of Coprorate Governance rekomendacijomis;
Tai neabejotinai išaugintų pacientų eiles valstybinėse ASPĮ, padidintų medikų demotyvaciją dirbti, paskatintų emigraciją bei padidintų gydytojų trūkumą Lietuvoje, o tai vienareikšmiškai neigiamai atsilieptų sveikatos priežiūros prieinamumui ir kokybei;
konkursus, kuriuose galėtų dalyvauti ir privačios medicinos įstaigos. Paminėtina, kad sveikatos priežiūros paslaugoms negali ir neturi būti taikoma mažiausios kainos kriterijaus taikymo koncepcija. Priešingai, sveikatos priežiūros paslaugų pirkimui turi būti taikoma ekonominio naudingumo ir didžiausios vertės kriterijų taikymo koncepcija, vertinant paslaugos kokybės, saugos, kainos bei kitus svarbius aspektus, t.y. įvertinus ne tik paslaugų teikimo trumpalaikio laikotarpio kiekybinius kriterijus, bet ir kokybinius (kokybės, pacientų pasitenkinimo, saugos, kt.) kriterijus, atspindinčius vidutinio ir ilgalaikio laikotarpių rezultatus, jų įtaką pacientų sveikatai. Taikymas mažiausios kainos kriterijaus perkant sveikatos priežiūros paslaugas tik paskatintų šešėlinės ekonomikos klestėjimą sveikatos priežiūros sektoriuje; šie teisėkūros pasiūlymai neatitinka oficialioje konstitucinėje doktrinoje nurodytų, reikalavimų teisėkūros subjektams: nuostatos akivaizdžiai neaiškios, dviprasmiškos, galinčios lemti neteisingą ją taikančių viešojo administravimo subjektų vertinimą.
Siūlomos nuostatos nėra grindžiamos objektyviais duomenimis ar kita informacija, kuriais remiantis teismas galėtų įvertinti tokio siūlomo reguliavimo atitiktį proporcingumo ir teisėtumo principams. Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kita ko, suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektui, inter alia, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo
gerąją praktiką, rengiant šių teisės aktų projektus nebuvo diskutuojama ir aptariama su pacientų, paslaugų teikėjų ir organizatorių asociacijomis, neišklausyta jų nuomonė, nesiekta rasti kompromiso ar konsensuso priimant sprendimus. Pažymėtina, kad prieš vykdant reformas ar sisteminius pokyčius (tame tarpe ir tokius, kurie yra suplanuoti Projektuose), įprasta praktika atliekamas ekonominis pokyčių naudos vertinimas, pateikiama alternatyvų analizė, įvertinamas lauktinas teigiamas/neigiamas poveikis, atliekamas rizikų vertinimas. Šiuo gi atveju tokia analizė nebuvo atlikta, o Projektų aiškinamajame rašte pateikti Projektų poveikio vertinimo teiginiai yra nepagrįsti, neparemti duomenimis, analizėmis. Kad Projektų poveikio analizė atlikta paviršutiniškai, rodo šie pavyzdžiai: (a) Projekto aiškinamojo rašto 7 p. ,,7.
Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai“ teigiama, kad ,, Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės“, kas yra akivaizdi netiesa, nes planuojama ,,ištinklinti“ privačias gydymo įstaigas iš LNSS ir užkirsti jų klientams (pacientams) gauti ligonių kasų kompensacijas, kas neabejotinai neigiamai paveiks privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą; (b) Projekto aiškinamojo rašto 13 p. teigiama, kad ,, 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Gauti derinimo raštai, kurių siūlymai buvo įvertinti Projektų lydimojoje medžiagoje“, nors tiesa yra tokia, kad nebuvo mėginta gauti visuomenės, pacientų, medikų, vadybininkų nuomonės ir pozicijos nagrinėjamais klausimais, pateikiant bendro pobūdžio informaciją tik post factum. Todėl galima teigti, kad Projektai parengti pažeidžiant teisėkūros taisykles, ignoruojant socialinius partnerius, vengiant dialogo ir Projektų aptarimo su pacientų, medikų, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų asocijuotomis struktūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokią tendenciją nuslėpti rengiamas teisėkūros iniciatyvas sveikatos priežiūros sektoriuje, aktyviai neįtraukiant visuomenės bei socialinių partnerių pagrindžia ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri vienoje iš 2018 m. Antikorupcinio vertinimo išvadoje pažymėjo, kadangi nebe pirmą kartą pastebėtina, kad sveikatos apsaugos sektoriuje svarbūs visuomenei teisės aktų projektai ir kiti dokumentai nėra viešai skelbiami, neatliekamos ir (ar) neskelbiamos antikorupcinio vertinimo pažymos, tai laikytina sisteminiu korupcijos rizikos veiksniu.
Šiuo atveju, vėlgi akivaizdžiai einama korupcinio pobūdžio keliu, neįtraukiant visuomenės ir sveikatos priežiūros dalyvių atstovų į teisėkūros procesą, suteikiant teisę ligonių kasoms vadovaujantis neaiškiais kriterijais spręsti su kuo sudaryti sutartis, su kuo ne. Apibendrindami T E I G I A M E, kad pateikti faktai akivaizdžiai įrodo, kad teikiami Projektai prieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucinio teismo išaiškinimui dėl valstybės pareigos užtikrinti sąžiningą ASPĮ konkurenciją, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisę pasirinkti ASPĮ, o pats teisėkūros procesas neatitinka jam keliamų įstatyminių reikalavimų, t. y. nėra užtikrintas pakankamas bendradarbiavimas ir konsultavimasis su visuomene bei šioje srityje veikiančius ūkio subjektus atstovaujančiomis organizacijomis. Išvardinti pagrindai yra pakankami, kad būtų nepritarta siūlomiems teisės aktų pakeitimams. Todėl kartu vieningai kreipiamės į Jus ir P R A Š O M E atsižvelgti į šiame rašte pateiktus argumentus, nepritarti Projektams, grąžinti juos tobulinti įtraukiant į šį procesą pacientų, medikų ir sveikatos priežiūros organizatorių asocijuotų struktūrų, taip pat Baltic Institute of Corporate Governance, atstovus, išklausant ir atsižvelgiant į jų nuomones bei imtis veiksmų, kad būtų užtikrintos pacientų teisės ir sveikatos priežiūros dalyvių interesai, ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvė, teisinės valstybės ir sąžiningos konkurencijos principai, valstybės įstaigų profesionaliosios valdysenos principai; teisėkūros proceso atitikimą jam keliamiems reikalavimams.
Esame pasirengę aktyviai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant sveikatos priežiūros reformą būdami lygiaverčiais partneriais, turinčiais teisę teikti siūlymus, išsakyti ir apginti savo nuomonę, kuriant bei tobulinant esamą sveikatos priežiūros sistemos teisinį reglamentavimą, tame tarpe tobulinant šiuos Projektus, bei atsakyti į visus iškilusius klausimus. Nepritarti Pritarta Komiteto patobulintam Įstatymo projektui. 5. Asociacija ,,Investuotojų forumas“, 2018-06-19 Atsižvelgdamas į pozicijas ir išsakytus argumentus, pateiktus SRK birželio 13 d. posėdžio metu, bei detaliau įvertinus Projektų pasiūlymus, Investuotoju Forumas teikia tokius pasiūlymus Projektams:
teikiamos aktyviojo gydymo paslaugos apibrėžimą. Pastebime, kad nors dienos chirurgijos paslaugos yra teikiamos įstaigose, turinčiose stacionarinių paslaugų licencijas, tačiau dienos chirurgijos paslaugos negali būti prilyginamos stacionare teikiamoms aktyviojo gydymo paslaugoms ir apsunkinama šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka lyginant su šiuo metu esančia praktika.
Stacionare teikiamos paslaugos ir dienos chirurgijos paslaugos yra šiuo metu dvi atskiros paslaugos, turinčios skirtingus teisinio reguliavimo pagrindus — stacionarines paslaugas ir dienos chirurgijos paslaugas. Dienos chirurgijos paslaugos šiuo metu yra suprantama, kaip planinė intervencinė gydomoji ir (ar) diagnostinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurios metu gali būti taikoma vietinė, regioninė ar bendroji nejautra, užtikrinama paciento priežiūra iki 24 valandų ir galimybė suteikti paslaugas, naudojant šiuolaikines technologijas ir neatitraukiant jo nuo įprastos socialinės aplinkos. Dienos chirurgijos paslaugų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Kitaip sakant, tai - planinė paslauga. Stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų esmė, kaip ji pateikiama šiuo metu, yra nebūtinai sutampanti ir nutolusi nuo planinės paslaugos koncepcijos. Tai yra paslauga, teikiama pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, taigi nebūtinai planinė paslauga.
Kaip nurodo Valstybinė ligonių kasa savo internetiniame puslapyje:
„dienos chirurgija Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, populiarėja dėl
kelių priežasčių: naudojant šiuolaikines technologijas (pavyzdžiui, laparoskopiją), gerokai sutrumpėja paciento gydymosi trukmė, o kartu ir rizika užsikrėsti patologinėmis bakterijomis.“ įstaigų (toliau - ASPĮ), turinčių ilgametę patirtį teikiant dienos chirurgijos paslaugas ir įgijusių nacionalinį bei tarptautinį (įdiegusias nacionalinius ir/ar tarptautinius sertifikavimo bei akreditavimo standartus) pripažinimą, todėl turi būti užtikrinta, kad dienos chirurgijos paslaugos nepatektų į šį apibrėžimą. 2. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnyje siūlomame 26 straipsnio pakeitime:
Kitaip tariant, šiuo metu projektu siūlomi kriterijai savo esme liks, tačiau jie turėtų būti patikslinti, siekiant išlaikyti didesnį aiškumą bei suteikti jų reikšmių tvirtinimą ne Sveikatos apsaugos ministerijai, o Vyriausybei.
Todėl Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnyje siūlomame 26 straipsnio pakeitime siūlome numatyti, kad TLK sudaro sutartis dėl stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų su ASPĮ, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį priskiriamos LNNS įstaigoms (toliau - tinklui priskiriamos įstaigos), turi licenciją arba yra akredituotos stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų telkimui, yra tinklui priskiriamos įstaigos pagal Vyriausybės patvirtintą planą, užtikrinantį optimalų teritorinį paslaugų prieinamumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, parengtą įvertinus sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninių tarybų nuomonę (ši tvarka būtų numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad visas viešųjų lėšų planavimas turėtų būti grindžiamas finansinio tvarumo modeliu, siūlome numatyti, kad tuo atveju, jei įstaigos turi atlikti investicijas stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų teikimui, sutartys sudaromos planuojamam investicijų atsipirkimo terminui, kuris gali būti ilgesnis nei 1 metai, laikydamasi investicijų atsipirkimo apskaičiavimo ir sutarčių sudarymo trukmės apskaičiavimo tvarkos, kurią nustato Vyriausybė. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnyje siūlomo 26 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimuose palikti, kad TLK sutartis dėl stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų dalies, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, sudaro su kitomis ASPĮ (nepriskiriamomis tinklui), kurios geriausiai įvertintos pagal šiame įstatyme patvirtintus kriterijus.
Tačiau patikslinti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnyje siūlomo 26 straipsnio pakeitime numatytus kriterijus, kuriuos turėtų atitikti visos ASPĮ, siekiančios sudaryti sutartis su TLK ne tik dėl stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų dalies, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, bet ir dėl visų kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t.y.: pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, prevencinių programų, specializuotų ambulatorinės sveikatos priežiūros, brangiųjų tyrimų ir procedūrų, dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų, paliatyviosios pagalbos, slaugos pagalbos namuose, medicininės reabilitacijos ir kitų paslaugų. Patikslinti kriterijus, kurie turėtų apimti Įstaigos suteiktų atitinkamų paslaugų bendrą mastą (tokiu būdų būtų išlaikytas ir prieš tai siūlytas ¡stalgų patirties kriterijus, sutelktų paslaugų skaičiaus vertinimas), atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikimą kokybės reikalavimams (tokiu būdų būtų išlaikytas ir patikslintas siūlomas kriterijus dėl paslaugų suteikimo apimties ir kompleksiškumo), įstaigos veiklos ir išteklių panaudojimo atitikimą efektyvumo standartams (tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvesnis PSDF biudžeto lėšų išnaudojimas, Išlaikomą sąžiningą konkurencija paremtas asmens sveikatos priežiūros paslaugų telkimas tarp įstaigų nepriklausomai nuo jų teisinės formos). Taip pat siūlome numatyti, kad siūlomų kriterijų siektinas reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustatytų Vyriausybė.
Manome, kad yra nepagrįsta, kad šiuo metu siūlomame įstatymo projekte siekiama įtvirtinti, kad kriterijus turėtų nustatyti Sveikatos apsaugos ministerija, kuri be kita ko, yra ir kai kurių ASPĮ steigėja. Todėl yra pagrįsta perduoti šią funkciją, siekiant didesnio objektyvumo, skaidrumo bei nešališkumo, jei šių kriterijų reikšmių ir vertinimo tvarką tvirtintų Vyriausybė. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekte siūlome, kad įstaigos būtų priskiriamos teikti stacionare teikiamas aktyviojo gydymo paslaugas pagal Vyriausybės patvirtintą planą, kuris užtikrintų optimalų teritorinį paslaugų prieinamumą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei būtų rengiamas įvertinus sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninių tarybų nuomonę, atitinkamai turėtų būti patikslinamas ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnis, numatantis 11 straipsnio pakeitimą, suteikiant tokio plano rengimo ir tvirtinimo funkciją Vyriausybei. Taip pat dėl tos pačios priežasties turėtų būti tikslinamas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projekto 9 straipsnis, siūlantis papildyti įstatymą 621 straipsniu, numatant, kad į Regioninių tarybų funkciją turėtų įeiti ir siūlymų dėl regioninio sveikatinimo veiklos paslaugų planavimo ir valdymo bei sveikatinimo veiklos paslaugų prieinamumo gerinimo regionuose teikimas Vyriausybei.
Manome, kad pritarus šiame rašte nurodytiems Projektų patikslinimams numatyti reikalavimai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą, kuriame teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad „<...> valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, ¡statymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.", o sutarčių su TLK sudarymo tvarka turi būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai.
Manome, kad pritarus šiame rašte nurodytiems Projektų patikslinimams numatyti reikalavimai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą, kuriame teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad „<...> valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, ¡statymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.", o sutarčių su TLK sudarymo tvarka turi būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai. Siūlomi pakeitimai užtikrintų nediskriminavimo principo apsaugą, įvestų objektyvius, viešai patikrinamus ASPĮ vertinimo kriterijus bei racionalesnį ir efektyvesnį PSDF biudžeto lėšų panaudojimą.
Jais taip pat būtų įgyvendinta įstaigų tinklo reforma dėl racionalaus stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų teikimo, bet kartu ir išsaugota pacientų teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, neapribojant jų pasirinkimo, remiantis įstaigos teisine forma, bet atsižvelgiant į ASPĮ teikiamų paslaugų kokybę bei veiklos efektyvumą. Todėl P R A Š O M E :
Apsvarstyti ir pritarti siūlomiems pakeitimams. Kaip visada, esame pasiruošę abipusiam konstruktyviam bendradarbiavimui ir galėtume atsakyti į papildomus klausimus, jei tokių būtų. Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių pasiūlymui pakeisti įstatymo 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Stacionare Stacionarinės teikiamos aktyviojo gydymo paslaugos - dienos chirurgijos ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, išskyrus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas.“
rinkos institutas, 2018-06-20 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo parengtą Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Nepritariame šiam Įstatymo projektui, nes jis:
XIIIP-2226) (toliau – projektas) nuostatomis valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms suteikiama pirmenybė teikti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, kai šios finansuojamos iš Valstybinių ligonių kasų. Dabar galiojančiame įstatyme tokio draudimo nėra. Teisės aktas numato, kad Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau – ASPĮ) ir vaistinėmis. Pažymėtina, kad ir šiomis aplinkybėmis, galimybės sudaryti sutartis su Teritorinėmis kasomis dėl anksčiau minėtų paslaugų apmokėjimo privačioms ASPĮ praktiškai yra ribotas. 2016 m. Valstybinė ligonių kasa pasirašė sutartis su 3 privačiomis ASPĮ, teikiančiomis stacionarines paslaugas, 2017 m. – dviem. 2017 m. šių dviejų pasirašytų sutarčių su privačiomis ASPĮ suma sudarė tik 0,4 proc. PSDF išlaidų stacionarinėms paslaugoms. Projektu bus apribotos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigų tinklui (kurį sudaro tik valstybinės ir savivaldybių ASPĮ) nepriklausančių privačių ASPĮ galimybės sudaryti sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis dėl apmokėjimo už stacionarines gydymo paslaugas. Nepritariame Įstatymo projektui, nes šis Projektas:
Konstitucinės doktrinos;
Prastės paslaugų prieinamumas ir kokybė, grėsmė privačių stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ išlikimui Projekte numatoma, kad Teritorinės ligonių kasos sudarys sutartis su stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis ASPĮ, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio
įstaigų tinklui (toliau – tinklui priskiriamos įstaigos) ir turi licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba yra akredituotos šiai veiklai, joms pateikus atitinkamą prašymą. Sutartis su kiekviena tinklui priskiriama įstaiga sudaroma dėl jai pavedamų teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, o sutartys su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (LNSS tinklui nepriskiriamomis įstaigomis), turinčiomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba akredituotomis šiai veiklai ir pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo apdraustiesiems ir šių paslaugų apmokėjimo tik tuo atveju, jei tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrina šių paslaugų teikimo pagal iš anksto nustatytą jų teikimo mastą, ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti. Kitaip tariant, galimybės privačioms ASPĮ pasirašyti sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis yra praktiškai eliminuojamos, nes yra mažai tikėtina, kad valstybinės ar savivaldybių ASPĮ pripažins, kad negali teikti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reikalinga apimtimi ir/ar kokybe. Privačios ASPĮ yra investavusios dideles pinigų sumas į paslaugų gerinimą ir infrastruktūrą.
Pažymėtina, kad investicijos yra daromos atsižvelgiant į ilgalaikes tendencijas, tikintis, kad situacija ateityje gerės arba nesikeis. Priėmus projektą, naujos sutartys su privačiomis ASPĮ, kurių pagrindu apmokamos stacionaro paslaugų išlaidos, nebūtų pasirašomos, tai reiškia, kad kainos dalis, kurią anksčiau padengdavo Ligonių kasos, tektų privačioms ASPĮ. Kainų didinimas reikštų padidėjusią naštą privačių ASPĮ pacientams arba labiau tikėtina – pacientų praradimą. Privačios ASPĮ taptų pratiškai nekonkurencingos teikiant stacionaro paslaugas, dėl to prastėtų šių įmonių finansiniai rezultatai. Tinklui priskiriamos įstaigos nesusidurdamos su konkurenciniu spaudimu iš privačių ASPĮ pusės, neturės motyvo investuoti į paslaugų kokybės gerinimą. Projekto nuostatų įgyvendinimas neigiamai paveiktų ir pacientų teises. Teritorinėms ligonių kasoms nesudarant sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis dėl stacionarių paslaugų kompensavimo pacientai:
pasirinkti gydymo įstaigos;
mokėti visą paslaugos kainą, jei pasirinktų privačią gydymo įstaigą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarime taip pat nurodoma, kad sprendžiant dėl sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo teisinio reguliavimo negali būti paneigiamos sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Svarstytina, kad Įstatymo projektu nebūtų neproporcingai suvaržoma paciento teisė pasirinkti kokioje įstaigoje jis gaus aktyviojo gydymo paslaugas. Įstatymo projekto rengėjai netinkamai interpretuoja LRKT nutarimą. Kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, projektas yra parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą (toliau - LRKT nutarimas).
Šiame nutarime nurodoma, kad: ● „įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas”; ● „sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai”. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatos turi būti vertinamos ne izoliuotai, o sistemiškai, manome, kad Įstatymo projekto rengėjai netinkamai interpretuoja LRKT nutarimą. Projekto rengėjai neatsižvelgia į LRKT nutarime nurodytą reikalavimą, kad kriterijai taip pat neturi paneigti sąžiningos subjektų konkurencijos laisvės ir kitų Lietuvos ūkio principų. Tai sudaro prielaidas abejoti projekto pagrįstumu ir jo turinio teisėtumu. Siekiant įgyvendinti LRKT nutarimą, be kita ko teisinis reguliavimas turi būti toks, kad juo nebūtų paneigta sąžininga ASPĮ konkurencija. Kaip minėta anksčiau, priėmus projektą galimybės privačių ASPĮ sudaryti sutartis su Teritorine ligonių kasa ir atitinkamai gauti dalies kaštų kompensaciją būtų minimizuotos arba panaikintos.
Be to, valstybinės ir savivaldybių ASPĮ nebūtų poreikio konkuruoti su privačiomis ASPĮ arba ši konkurencija būtų minimali, nes visais atvejais valstybinėms ir savivaldybių ASPĮ būtų teikiamas absoliutus prioritetas sudarant sutartis su Teritorine ligonių kasa. Aukšta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė nebus užtikrinama. Pagal LRKT nutarimą pagrindinis teisinio reguliavimo tikslas turi būti siekis užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Pagrįsta teigti, kad kol kas egzistuojanti konkurencija skatina tiek valstybinių ir savivaldybių ASPĮ, tiek privačias ASPĮ modernizuoti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Įsigaliojus projektui, konkurencijos neliktų, nes su privačiomis ASPĮ sutartys būtų sudaromos tik dėl tų paslaugų, kurių neteikia valstybinės ar savivaldybių ASPĮ. Konkurencijos sunaikinimas panaikintų ir motyvus gerinti valstybinėse ir savivaldybių ASPĮ teikiamų paslaugų kokybę. Taigi projektu iš esmės panaikinus konkurenciją tarp valstybių ir savivaldybių ASPĮ ir privačių ASPĮ, nebūtų pasiektas tikslas užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Projekto nuostatos diskriminuoja privačias ASPĮ valstybės ir savivaldybių ASPĮ atžvilgiu. LRKT nutarime taip pat nurodoma, kad „sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai”. Vadovaujantis tuo, sutarčių sudarymo kriterijai ne tik turi būtų nediskriminacinio pobūdžio, bet ir tokie, kuriais nebūtų paneigta sąžininga konkurencija ir ji būtų skatinama. Kaip minėta, projektu siekiamoje įtvirtinti tvarkoje numatyti kriterijai ne tik neskatina ASPĮ konkurencijos, bet iš esmės ją eliminuoja.
Projekto nuostatos suteikiančios ne vienodas sąlygas valstybės ir savivaldybės ASPĮ ir privačioms ASPĮ gauti Valstybinių ligonių kasų apmokėjimą už stacionaro paslaugas yra diskriminacinės ir neįgyvendina LRKT nutarimo nuostatų. LRKT nutarime nurodoma, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas privalomojo sveikatos draudimo lėšų paskirstymą sveikatos priežiūros įstaigoms, privalo atsižvelgti į Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies sistemines sąsajas su Konstitucijos IV skirsniu „Tautos ūkis ir darbas“, kuris prasideda 46 straipsniu, kuriame yra įtvirtinti konstituciniai tautos ūkio pagrindai. Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva (Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis), o valstybės priedermė remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą yra viena pagrindinių šalies ūkio reguliavimo taisyklių (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d.,
tarnautų bendrai tautos gerovei, privalo derinti asmens ir visuomenės interesus, nepaneigti sąžiningos konkurencijos, kitų Konstitucijoje įtvirtintų Lietuvos ūkio principų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d. nutarimas). Sistemiškai įvertinus konstitucinę jurisprudenciją galima pagrįstai spręsti, kad Įstatymo projektas ir juo siekiami nustatyti sutarčių sudarymo kriterijai turi užtikrinti pusiausvyrą tarp Įstatymo projekto tikslų ir Konstitucijoje numatytų vertybių ir esminių tautos ūkio principų. Tai reiškia, kad tikslas efektyviai paskirstyti valstybės resursus turėtų būti tinkamai derinamas su sąžininga ASPĮ konkurencija, o jei būtų ribojama – pagrįstai ir proporcingai.
Sistemiškai įvertinus Įstatymo projektą ir jo aiškinamąjį raštą, galima spręsti, kad Projektas yra parengtas neįvertinus jo galimo neigiamo poveikio sąžiningai sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijai, yra požymių leidžiančių teigti, kad numatomas reguliavimas yra nepagrįstas ir neproporcingas. Papildomai pažymėtina, kad nors įstatymų leidėjas, saistomas pareigos užtikrinti racionalų ribotų privalomojo sveikatos draudimo lėšų paskirstymą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, gali nustatyti paslaugų finansavimo sąlygas ir apribojimus, įskaitant tokią šių lėšų paskirstymo tvarką, pagal kurią jos būtų skiriamos tik tų sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti, kurios su Teritorinėmis ligonių kasomis būtų sudariusios sutartį dėl iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų finansuojamų paslaugų teikimo, tačiau bet kuriuo atveju tokiu teisiniu reguliavimu turėtų būti skatinama ne tik sąžininga sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija, bet ir jų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą, aukštą paslaugų kokybę, racionalų ir efektyvų išteklių naudojimą (LRKT nutarimas). Abejotina, ar Įstatymo projekte numatomi kriterijai, t.y. reikalavimai, kad įstaiga būtų priskiriama LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui, turėtų licenciją sveikatos priežiūros veiklai ir būtų pateikusi prašymą, sudaro sąlygas sąžiningai įstaigų konkurencijai ar jų bendradarbiavimui siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, nes minėtieji kriterijai yra formalūs, veikiau deklaratyvaus pobūdžio ir neskatinantys subjektų gerinti teikiamų paslaugų kokybę ar optimizuoti kainas, siekiant užtikrinti teikiamų sveikatos paslaugų prieinamumą vartotojams (pacientams).
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, projekto turinys ir galimi jo taikymo padariniai neatitinka oficialiosios Konstitucinės doktrinos. Projektas prieštarauja Europos šalių sveikatos politikų tendencijoms Papildomai pažymėtina, kad 2015 m. Eurostat duomenimis[¹], privačių stacionaro lovų santykis su visomis stacionarinėmis lovomis 20 Europos Sąjungos šalių sudaro 24,3%, o Lietuvoje – vos 1,3%. ES šalių statistika rodo, kad Lietuvoje privati stacionarinė pagalba yra viena silpniausiai išvystytų bei pacientams sunkiausiai prieinamų tarp visų ES valstybių. Pavyzdžiui, Nyderlanduose visos stacionarinės lovos yra privačios, Vokietijoje 1000 stacionarinių lovų tenka 481 privati stacionaro lova, Latvijoje – 57, Estijoje – 37, o Lietuvoje – vos 9,4 privačių stacionaro lovų.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Europos šalių pacientams vis daugiau kur sudarytos sąlygos vienodais pagrindais rinktis valstybinių ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas bei gauti apmokėjimą už jas iš valstybinių sveikatos draudimo fondų, pavyzdžiui:
gydytis, o 2015 m. ši teisė buvo išplėsta įtraukiant galimybę rinktis tiek privačius, tiek užsienio sveikatos apsaugos paslaugų tiekėjus;
pripažino, kad šių paslaugų gavėjai yra vartotojai savivaldybių sveikatos apsaugos sistemoje. Šis teisinis pakeitimas siekia padidinti pacientų pasirinkimo galimybes leidžiant jiems rinktis privačius paslaugos tiekėjus ir, taip pat, palengvinti privačių sveikatos apsaugos tiekėjų atėjimą į rinką;
laisvą įkūrimą su akreditacija ir laisvą pacientų pasirinkimą pirminėje sveikatos apsaugoje. Leidžiamo laisvo pasirinkimo modelyje, paslaugos naudotojai gali pasirinkti tarp valstybės priimtų paslaugos tiekėjų (tiek valstybinių, tiek privačių), o savivaldos yra atsakingos už paslaugų finansavimą;
nuo 2008 metų balandžio mėn. pacientai, kuriems reikia siuntimo gauti ne skubios pagalbos gydymą galėjo pasirinkti iš akredituotų paslaugos tiekėjų, tarp kurių gali būti ir privatūs paslaugos tiekėjai, kurie sutinka teikti paslaugas atitinkančias Sveikatos Apsaugos tarnybos (NHS) kokybės reikalavimus už valstybės nustatytas kainas.
Pagal tyrimą „Euro Health Consumer Index 2017“ Lietuva užima 31-ą vietą tarp Europos šalių, o įprastai šalys turinčios sistemą su daugiau privačių sveikatos apsaugos institucijų turi geresnes reikšmes visame indekse. Pavyzdžiui, pirmąją vietą užima Nyderlandai, Danija
Pritarta Komiteto patobulintam Įstatymo projektui. 7. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2018-06-21 Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nariai pritaria, kad sveikatos sistemoje pokyčiai yra reikalingi, tačiau taip pat reiškia gilų susirūpinimą dėl Lietuvo Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtų ir pateiktų svarstyti įstatymų (Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, įstatymo papildymo 62¹straipsniu įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų), reglamentuojančių sveikatos priežiūros santykius, pakeitimų projektų (toliau – Projektai), parengtų skubotai, nesilaikant Konstitucijos, konstitucinių teisinės valstybės, nediskriminavimo, proporcingumo ir kitų principų, teisėkūros taisyklių, pažeidžiant pacientų teisę rinktis gydymo įstaigą ir gauti apmokėjimą už paslaugas iš ligonių kasų, neužtikrinant racionalaus biudžetinių ir viešųjų įstaigų veikimo sveikatos priežiūros sektoriuje, neįvertinus sveikatos priežiūros sistemos dalyvių poreikių ir lūkesčių, neatlikus alternatyvų analizės, neįvertinus jų įgyvendinimo ir poveikio ekonominio naudingumo bei galimų rizikų. Prašome reaguoti ir imtis veiksmų, kad šie Projektai, būtų išdiskutuoti ir pateikti derinimui su suinteresuotomis šalimis. · T. y. Projektų pasiūlymais taip pat nesiekiama išspręsti esančio reguliavimo neaiškumo ir trūkumo dėl papildomų mokėjimų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir paslaugų kokybės gerinimo. Priešingai, siūlomu reguliavimu tik dar labiau nutolstama nuo Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo, kur Konstitucinis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, kad kiekvienas žmogus turi ne tik teisę į sveikatos priežiūros paslaugą, bet ir pareigą rūpinti savo sveikata. Ta pareiga pasireiškia dvejopai: pirma, jis turi rūpintis savo sveikata; antra, jei nori gauti paslaugą jis turi prisidėti. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad papildomi mokėjimai yra galimi, pacientai gali prisimokėti už valstybės finansuojamas paslaugas ir turi pasirinkimą, ar jis nori prisidėti prie paslaugos apmokėjimo.
Todėl šiais Projektais sukuriamas dar didesnis neaiškumas ir ignoruojama Konstitucinio Teismo pozicija, pažeidžiamos pacientų teisės ir ribojant pareigos - rūpintis savo sveikata ir gauti geresnį paslaugų paketą, įgyvendinimą. · Galima teigti, kad Projektai parengti pažeidžiant teisėkūros taisykles, ignoruojant socialinius partnerius, vengiant dialogo ir Projektų aptarimo su pacientų, medikų, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų asocijuotomis struktūromis. Rengiant šių teisės aktų projektus nebuvo diskutuojama ir aptariama su pacientų, paslaugų teikėjų ir organizatorių asociacijomis, neišklausyta jų nuomonė, nesiekta rasti kompromiso ar konsensuso priimant sprendimus, nebuvo mėginta gauti visuomenės, pacientų, medikų nuomonės ir pozicijos nagrinėjamais klausimais, o tik post factum pateikta bendro pobūdžio informacija. Todėl įstatymų pakeitimo projektams trūksta profesionalumo ir išsamumo. Nepritarti Pritarta Komiteto patobulintam Įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Konkurencijos taryba, 2018-06-13
taryba savo iniciatyva pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir toliau teikia savo pastabas. 2) Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) sudaro sutartis dėl aktyviojo gydymo paslaugų teikimo stacionare pirmiausiai su valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui priskiriamomis įstaigomis.
Su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, priklausančiomis ar siekiančioms priklausyti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS), tačiau nepriklausančioms valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui (toliau – Valstybinių įstaigų tinklas) minėtos sutartys bus sudaromos tik tuo atveju, jei Valstybinių įstaigų tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto, pagal iš anksto nustatytą šių paslaugų teikimo mastą ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam mastui užtikrinti. 3) Įstatymo projektu siūlomos nustatyti sąlygos ir kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklui nepriskiriamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ), kad TLK su jomis galėtų sudaryti aukščiau minėtas sutartis. 4) Konkurencijos tarybos vertinimu, siūlomu reglamentavimu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nėra sudaromos vienodos sąlygos veikti bei konkuruoti LNSS. Valstybinių įstaigų tinklui nepriskirtų ASPĮ galimybės konkuruoti dėl tų pačių paslaugų teikimo yra ribojamos dėl toliau nurodytų priežasčių. 5) Įstatymo projekto nuostatomis valstybinių įstaigų tinklui priskirtoms ASPĮ suteikiama pirmenybė teikti paslaugas, o tinklui nepriskirtos ASPĮ yra diskriminuojamos nuosavybės pagrindu, nes projektas numato, kad jos įgis teisę pretenduoti teikti aptariamas paslaugas tik tuo atveju ir tik ta apimtimi, kurios negalės užtikrinti ASPĮ priklausančios Valstybiniam įstaigų tinklui. 6) Konkurencijos tarybos nuomone, aptariamas paslaugas turi turėti teisę pretenduoti teikti visos Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios ir siekiančios jai priklausyti ASPĮ.
Joms turėtų būtų taikomi tie patys atrankos kriterijai. Tačiau Įstatymo projektu siūlomos įtvirtinti sąlygos ir kriterijai yra taikomi tik privačioms ASPĮ. 7) Konkurencijos taryba primena, kad kiekvienas ūkinės veiklos ribojimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė;
4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Šiuo atveju yra abejotinas siūlomo įtvirtinti diskriminacinio reguliavimo nuosavybės pagrindu pagrįstumas, būtinumas ir proporcingumas siekiamiems tikslams.
Teismas pateikdamas išaiškinimą susijusį su teise į sveikatos priežiūrą nurodė, kad „Valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, <...> privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai. <...> įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas <...>“[2]. 9) Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Poveikio konkurencijai nustatymo gairėmis[3], konkurencija sveikatos priežiūros sistemoje yra tas elementas, kuris gerina paslaugų kokybę ir prieinamumą vartotojams. Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos, finansuojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis, specifika yra riboti ištekliai, tad konkurencijos elementu turi būti naudojamasi ir siekiant efektyviai panaudoti PSDF lėšas.
Remiantis EBPO forumo „Konkurencija ligoninių paslaugose“[4] išvadomis, ligoninių paslaugų rinkose, paremtose privalomojo draudimo sistema, konkurencija didina paslaugų kokybę ir skatina efektyviai naudoti ribotus išteklius; išvadose taip pat akcentuojama paciento galimybė pasirinkti ne tik tarp valstybinių gydymo įstaigų, bet ir tai, kad pacientai turėtų galimybę rinktis tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų. Apibendrindama išdėstytą aukščiau, Konkurencijos taryba siūlo atsisakyti šiame rašte aptarto ir Įstatymo projekte siūlomo įtvirtinti diskriminacinio ribojimo. Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių pasiūlymui nustatyti, kad sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, išskyrus nurodytų 26 straipsnio 2 ir 7 dalyse, su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės ar teisinės formos), turinčiomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai ir pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos, jei jos atitinka visus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus bendruosius reikalavimus bei 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Kaminskas, 2018-06-201 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad dienos chirurgijos paslaugos negali būti prilyginamos stacionarinėms aktyviojo gydymo paslaugoms bei į tai, kad dienos chirurgijos paslaugos yra prioretizuojamos paslaugų kryptys nacionaliniu mastu ir privačios įstaigos, turėdamos ilgametę patirtį, užtikrina jų kokybišką teikimą, siūloma dienos chirurgijos paslaugas išbraukti iš Įstatymo projekto
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi: „13. Stacionare Stacionarinės teikiamos aktyviojo gydymo paslaugos - dienos chirurgijos ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, išskyrus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas.“
2Seimo nariai Jonas Liesys, Irena Degutienė,
Antanas Matulas, Ričardas Juška, Jonas Varkalys, Juozas Baublys, Gintaras Vaičekauskas, 2018-06-201 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugos ilgą laiką buvo ir yra LR sveikatos apsaugos ministerijos prioritizuojamos LNSS įstaigose nacionaliniu mąstu, kas leidžia efektyviai panaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, tuo pačiu savalaikiai suteikiant gyventojams reikalingas paslaugas, yra būtina siekti, kad dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugos gyventojams išliktų lengvai prieinamos ir išliktų toliau prioritizuojamos nacionaliniu mąstu.
Dienos chirurgija ir dienos stacionaro paslaugos yra neatsiejamos ir dažnu atveju, klinikinėje praktikoje vienos kitas papildančios, todėl reikšminga šias paslaugų grupes teikti kuo įmanoma arčiau pacientų, o aukštesnio lygio stacionarines paslaugas koncentruoti įstaigose, kurios yra sukaupusiuos aukščiausią potencialą stacionarinių paslaugų teikime. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Stacionare teikiamos aktyviojo gydymo
paslaugos - dienos chirurgijos ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, išskyrus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas.“ Pritarti iš dalies 3.
Seimo nariai Jonas Liesys, Irena Degutienė,
32 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros veiklą kontroliuoja tiek Teritorinės ligonių kasos, tiek Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnyba, kurių patikrinimai įstaigose yra nuolatiniai dėl veiklos pobūdžio, nėra logiška nustatyti, kad bet koks pažeidimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu užkirstų įstaigai teisę sudaryti sutartį su Teritorinėmis ligonių kasomis. Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, įstaigoms, norinčios sudaryti sutartį dėl trūkstamų sveikatos priežiūros paslaugų komepnsavimo su teritorinėmis ligonių kasomis, neturi būti taikomi aukštesni kriterijai, negu tinklui priskiriamoms įstaigoms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų;“ Nepritarti Pritarta Seimo narių Astos Kubilienės, Aurelijaus Verygos, Dariaus Kaminsko pasiūlymui dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo. 4. Seimo nariai Jonas Liesys, Irena Degutienė,
42 Argumentai: Vertinant tai, kad 26 straipsnio
paslaugas teikti norinčios įstaigos, reikšminga įtvirtinti aiškius, nedubliuojančius bei lengvai pamatuojamus įstaigų vertinimo kriterijus.
Įstatymo projekto 26 straipsnio 4 dalies 1 punktas įtvirtina principą apie atitinkamų paslaugų teikimo patirtį, ko pasekoje, aiškiai nubrėžia pagrindinį teritorinių ligonių kasų (kaip paslaugų užsakovo funkciją atliekančio vykdytojo) principą – neginčijamą paslaugų kokybę. Kriterijus, vertinantis gydytojų etatų skaičių iš esmės dubliuoja 26 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą palsaugų teikimo patirtį ir niekaip neatsipindi norimų įsigyti paslaugų kokybės, todėl nėra taikytinas ir turėtų būti laikomas kaip perteklinis. Pasiūlymas:
Panaikinti įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punktą: „2) atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų skaičius;“ Nepritarti Pritarta Seimo narių Astos Kubilienės, Aurelijaus Verygos, Dariaus Kaminsko pasiūlymui dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo. 5. Seimo nariai Jonas Liesys, Irena Degutienė,
43 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad visi Lietuvos Respublikoje užregistruojami įstatymų projektai turi vadovautis LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisėkūros principų, įstatymo projekto siūlomas keisti 26 straipsnio 4 dalies 3 punktas tik paantrina to paties straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuriame siekiama vertinti atitinkamų paslaugų teikimo patirtį.
Atsižvelgiant į argumentus, manytina, kad 26 straipsnio 4 dalies 1 punktas apima ir suteikiamų paslaugų skaičių, o
turi sudaryti kuo mažesnę administracinę naštą ir kitokią naštą), įtvirtinto kituose teisės aktuose. Pasiūlymas: Panaikinti įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 3 punktą: „3) suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;“ Nepritarti Pritarta Seimo narių Astos Kubilienės, Aurelijaus Verygos, Dariaus Kaminsko pasiūlymui dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo. 6. Seimo nariai Jonas Liesys, Irena Degutienė,
46 Argumentai: Vertinant tai, kad įstatymo projektas siekia reguliuoti tik dienos chirurgijos ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugas, o įstatymo projekto 26 straipsnio 4 punktas siekia apibėžti kriterijus, pagal ką, minėtos paslaugos bus perkamos iš ne tinklui priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, skirtingi reikalavimai ne tinklui priklausančioms įstaigoms pažeidžia LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Panaikinti įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punktą: „6) įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas;“ Nepritarti Pritarta Seimo narių Astos Kubilienės, Aurelijaus Verygos, Dariaus Kaminsko pasiūlymui dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo. 7.
Veryga, Darius Kaminskas, 2018-06-212 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad LNSS gydymo įstaigų tinklas formuojamas stacionarinėms aktyviojo gydymo paslaugoms optimizuoti, siūloma projekte aiškiai įvardinti, kad prioritetas sudaryti sutartis dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo, atsižvelgiant į šių paslaugų specifiką (aukštesni kokybės standartai, sudėtingesnės ir brangesnės sveikatos priežiūros technologijos ir kt.), tenka tinklo įstaigoms, o dėl kitų paslaugų (išskyrus dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos konkuruos bendra tvarka tomis pačiomis sąlygomis, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės ar teisinės formos ar įstaigos priskyrimo LNSS valstybinių įstaigų tinklui. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis bei optikomis“
asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. 2. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis su stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskiriamos LNNS LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui (toliau – tinklui priskiriamos įstaigos) ir turi licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba yra akredituotos šiai veiklai, joms pateikus atitinkamą prašymą.
Sutartis su kiekviena tinklui priskiriama įstaiga sudaroma dėl jai pavedamų teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Sutartys su kitomis tinklui nepriskiriamomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turinčiomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai ir pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos tik tuo atveju, jei tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrina šių paslaugų teikimo pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje nustatytą jų teikimo mastą, ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam jų mastui užtikrinti ir jei jos atitinka visus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus bendruosius reikalavimus bei 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas. 3.
asmens sveikatos priežiūros paslaugų, išskyrus nurodytų šio straipsnio 2 ir 7 dalyse, su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės ar teisinės formos) (tinklui nepriskiriamomis įstaigomis), turinčiomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba akredituotomis šiai veiklai ir pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo apdraustiesiems ir šių paslaugų apmokėjimo tik tuo atveju, jei tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrina šių paslaugų teikimo pagal iš anksto nustatytą jų teikimo mastą, ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti. Šias sutartis teritorinė ligonių kasa gali sudaryti su tinklui nepriskiriamomis įstaigomis, jei jos atitinka visus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus bendruosius reikalavimus bei 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas. visas toliau nurodytas sąlygas:
sveikatos priežiūros įstaigų bendrieji reikalavimai:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaiga užtikrina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis;
2) asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų;
3) asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinių įsipareigojimų bendrojo (einamojo) likvidumo koeficiento reikšmė ne mažesnė kaip 1. 54.
Sveikatos sistemos įstatyme nustatyto atitinkamų paslaugų teikimo masto, sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalies, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, sudaro su šio straipsnio 43 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (nepriskiriamomis tinklui), įvertinusi jas Vyriausybės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal šiuos kriterijus:
1) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti sutartį, teikimo patirtis;
2) atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų skaičius;
3) suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
4) atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmė;
5) įstaiga yra įsipareigojusi teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi;
6) įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas. 65. Teritorinė ligonių kasa sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalies, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, sudaro su geriausiai įvertintomis pagal šio straipsnio 54 dalyje nurodytus kriterijus asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Šio straipsnio 54 dalyje nurodytų kriterijų siektinas reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė. 76. Sutartys dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo sudaromos su licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nustatytam Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje mastui užtikrinti. 87.
kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės bei optikose išduotos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės apmokamos pagal teritorinės ligonių kasos ir vaistinių bei optikų sutartis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su pageidaujančiomis jas sudaryti vaistinėmis, turinčiomis licenciją farmacinei veiklai, ir su pageidaujančiomis sutartis sudaryti optikomis, gavusiomis notifikavimo pažymą apie teikiamų į Lietuvos rinką medicinos prietaisų įregistravimą (t. y. turinčiomis leidimą gaminti ir prekiauti akinių lęšiais). Visi apdraustieji turi teisę susipažinti su šiomis sutartimis. 98. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių ar optikų sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Visi apdraustieji turi teisę susipažinti su sudarytomis sutartimis. 109. Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.“
komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2226(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2018-06-132 Argumentai: Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus: Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
kasų sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis bei optikomis
priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. 2. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskiriamos LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui (toliau – tinklui priskiriamos įstaigos) ir turi licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba yra akredituotos šiai veiklai, joms pateikus atitinkamą prašymą. Sutartis su kiekviena tinklui priskiriama įstaiga sudaroma dėl jai pavedamų teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. 3. Sutartys su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (tinklui nepriskiriamomis įstaigomis), turinčiomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba akredituotomis šiai veiklai ir pateikusiomis atitinkamą prašymą, sudaromos dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo apdraustiesiems ir šių paslaugų apmokėjimo tik tuo atveju, jei tinklui priskiriamos įstaigos neužtikrina šių paslaugų teikimo pagal iš anksto nustatytą jų teikimo mastą, ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti.
Šias sutartis teritorinė ligonių kasa gali sudaryti su tinklui nepriskiriamomis įstaigomis, jei jos atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:
1) asmens sveikatos priežiūros įstaiga užtikrina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis;
2) asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų;
3) asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinių įsipareigojimų bendrojo (einamojo) likvidumo koeficiento reikšmė ne mažesnė kaip 1. 4.
sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalies, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, sudaro su šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (nepriskiriamomis tinklui), įvertinusi jas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal šiuos kriterijus:
1) atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių prašoma sudaryti sutartį, teikimo patirtis;
2) atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų skaičius;
3) suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
4) atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmė;
5) įstaigaos yra įsipareigojusiimas teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi;
6) įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas. 5. Teritorinė ligonių kasa sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalies, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, sudaro su geriausiai įvertintomis pagal šio straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų siektinas reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė. 6. Sutartys dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo sudaromos su licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nustatytam Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje mastui užtikrinti. 7. Vaistinėse išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės bei optikose išduotos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės apmokamos pagal teritorinės ligonių kasos ir vaistinių bei optikų sutartis.
Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su pageidaujančiomis jas sudaryti vaistinėmis, turinčiomis licenciją farmacinei veiklai, ir su pageidaujančiomis sutartis sudaryti optikomis, gavusiomis notifikavimo pažymą apie teikiamų į Lietuvos rinką medicinos prietaisų įregistravimą (t. y. turinčiomis leidimą gaminti ir prekiauti akinių lęšiais). Visi apdraustieji turi teisę susipažinti su šiomis sutartimis. 8. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių ar optikų sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei Ssveikatos apsaugos ministerijosro nustatyta tvarka. Visi apdraustieji turi teisę susipažinti su sudarytomis sutartimis. 9. Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. Visi apdraustieji turi teisę susipažinti su šiomis sutartimis.“
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.
apsaugos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas sudarant sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimo išlaidų apmokėjimo 2020 metams.“
Kubilienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Brigita Sesickienė [¹] Neįtraukiant šalių, kurios nepateikė šio rodiklio duomenų: Belgijos, Vengrijos, Airijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Slovakijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės. [2] 2014 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo nuostatų išaiškinimo“, Bylos Nr. 47/2009-131/2010. Prieiga per internetą: http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta36/content [3]Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtos Poveikio konkurencijai nustatymo gairės. Prieiga per internetą: http://www.oecd.org/daf/competition/45544507.pdf [4]Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos forumo „Konkurencija ligoninių paslaugose“ organizuoto forumo išvados . Prieiga per internetą: http://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=DAF/COMP(2012)9&docLanguage=En