Projekto Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1367
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos ir sveikatos studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai – valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto ligoninės dalininku kartu su valstybe ir universitetu gali būti ir savivaldybė (savivaldybės). “
dalimi:
„13¹. Padalinys – juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo struktūrinis
vienetas ir (ar) tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos).
viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį. 9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą
veiklą nustato:
1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;
2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;
3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
6) įstaigų įstatai (nuostatai). 2. Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas. 3. Įstaigų vidaus standartai, sveikatos priežiūros metodikos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams. 4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jei šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
nustato sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje veikiančioms pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
užsakymą rengti šiuos specialistus;
įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Teisingumo, Vidaus reikalų ar Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jei šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
nustato sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje veikiančioms pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
užsakymą rengti šiuos specialistus;
įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Teisingumo, Vidaus reikalų ar Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų
ir biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Valstybine ligonių kasa.“
privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai. 7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainas šio
ir kitų įstatymų numatytais atvejais nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnį. 14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei:
1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;
2) jiems išduota licencija panaikinama;
3) yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;
4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai. 9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą
ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti vykdo LNSS biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar LNSS viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, ar LNSS viešosios įstaigos dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Vyriausybės nustatyta tvarka (LNSS viešosios įstaigos dalininkas ir LNSS viešosios įstaigos dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (toliau – LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) ir LNSS biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija abi kartu įstatyme vadinamos LNSS įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija). 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų filialų ir padalinių vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai), atitinkantys šio straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas turi teisę organizuoti įstaigos vadovo pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) atestaciją. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos,
jeigu:
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) asmuo yra uždraustos organizacijos narys;
8) asmuo yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
viešosios įstaigos vadovo pareigas;
turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai;
arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) asmuo yra uždraustos organizacijos narys;
8) asmuo yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
viešosios įstaigos vadovo pareigas;
turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai;
arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas. 6.
savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo srityse veikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams). 15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka 1.
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos. 6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 7.
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.“
straipsnio pakeitimas
15¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Naujai įsteigtų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinės algos, mokamos pirmaisiais įstaigos veiklos metais, pastoviosios dalies dydį nustato LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas steigėjas (steigėjai), atsižvelgdamas (atsižvelgdami) atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įstaigų skirstymo kriterijus.“
15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
15¹ straipsnį 7¹ dalimi: „7¹. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios įstaigos darbuotojams Darbo kodekso nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
išdėstyti taip: „3.
Ne sveikatos apsaugos ministro valdymo srities LNSS biudžetinių įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato šių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija Krašto apsaugos, ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai
įstaigų steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas. LNSS biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji taip pat gali gauti lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšų. 2. LNSS biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija. 3. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjos yra savivaldybių tarybos.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnį. 21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą Biudžetinių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas yra administracija įstaigos vadovas, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą biudžetinės įstaigos yra: sudaro specializuotas ir (ar) tam tikrus sveikatos sutrikimus turinčių kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos bei šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos. 1) sporto medicinos centrai;
2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;
3) Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
4) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;
6) priklausomybės ligų centrai. 7) kitos LNSS biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra
sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. 2.
priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;
3) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras;
4) Radiacinės saugos centras;
5) Ekstremalių situacijų sveikatai centras;
6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;
7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;
8) Higienos institutas;
9) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 3. LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 17 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„3. Uždarųjų biudžetinių įstaigų psichikos
ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Uždarųjų biudžetinių įstaigų tikrosios karo tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, pabėgėlių sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja už atitinkamą šioje dalyje nurodytą veiklos sritį atsakingos įstatymuose nurodytos valstybės institucijos, tokią iniciatyvą suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija.
Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų teisingumo ministro valdymo, krašto apsaugos ministro valdymo ir vidaus reikalų ministro valdymo srityse sistemose, nuostatus tvirtina teisingumo ministras, krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.“
pripažinimas netekusiu galios
samprata ir statusas
valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais. 2. Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 19 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjai
1LNSS viešosios įstaigos steigimą,
veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas.
LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) Sveikatos apsaugos ministerija;
2) (neteko galios)
3) savivaldybių tarybos;
4) valstybės aukštosios mokyklos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą;
5) valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą. 2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 28 straipsnį. 28 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priskiriama:
1) priimti, keisti ir papildyti LNSS viešosios įstaigos įstatus;
2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;
3) gauti informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;
4) įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;
5) nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai LNSS viešajai įstaigai;
vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus.
Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
7) detalizuoti LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
9) steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą;
10) turėti kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams. 21 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
viešosios įstaigos įstatai
dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi. 2.
įstatuose turi būti nurodyta:
1) įstaigos pavadinimas;
2) buveinė;
3) įstaigos steigėjai;
4) steigėjų teisės, pareigos;
5) įstaigos veiklos tikslai;
6) steigėjų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka (jei yra keli steigėjai);
7) stebėtojų tarybos kompetencija ir šios tarybos sušaukimo tvarka;
8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;
9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;
10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;
11) disponavimo įstaigos turtu tvarka;
12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;
13) finansinės veiklos kontrolė;
14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;
15) įstaigos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
16) įstaigos veiklos terminai;
17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. 3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai). 4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. 22 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos organai
turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. 2. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą.
LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose) ir kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos LNSS viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai
būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai. 2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.“
Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis.
viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, be Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų, priskiriama nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir vaistams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti įstaigos vadovui.“
Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį. 31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai
priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą. 2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai. 25 straipsnis. 32 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnį. 32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras. 26 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
viešojoje įstaigoje veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams. 2.
stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos funkcijos:
1) vertina ir teikia pastabas įstaigos vadovui dėl jo tvirtinamos LNSS viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos;
2) savo iniciatyva arba gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus LNSS viešosios įstaigos veiklos trūkumus, teikia siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos gerinimo ir apie pateiktus siūlymus informuoja visus LNSS viešosios įstaigos dalininkus (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas);
3) sprendžia kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos dalininko (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų) įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno LNSS viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų darbuotojų paskirto atstovo. Stebėtojų tarybų narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. 4.
valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. 45. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti skiriamas LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai, taip pat asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat ar pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioje sveikatos draudimo įmonėje. 5. Stebėtojų tarybai paprašius, LNSS viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti jai su LNSS viešosios įstaigos veikla susijusius dokumentus. 6. Stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje.“
papildymas 33¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu:
„33¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba
valdyba (toliau – valdyba) sudaroma penkeriems metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Valdybos nariais renkami (skiriami):
1) valstybės tarnautojai;
2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
3) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 2.
tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Valdybos nariu negali būti:
1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas;
2) asmuo, kuris įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų. 4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija). 5. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka. 6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti LNSS viešosios įstaigos valdybos nariu Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti LNSS viešajai įstaigai 20 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga per 5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms).
Kandidatus į LNSS viešosios įstaigos valdybos narius, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali parinkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiantys asmenys. Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 7. LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. 9. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatyme nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo. Jei valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis nei valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdybą veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos. 10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs LNSS viešąją įstaigą. 11.
11Valdybos kompetencija:
1) teikia visiems (visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams ir dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms išvadas dėl ataskaitinių finansinių metų veiklos ataskaitos, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų;
2) vertina ir teikia pastabas (siūlymus) LNSS viešosios įstaigos dalininko ( dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) dėl LNSS viešosios įstaigos vadovui nustatytinų metinių veiklos užduočių ir veiklos rodiklių;
3) vertina ir LNSS viešosios įstaigos vadovui teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos organizavimo klausimų, finansinės būklės, ūkinės veiklos gerinimo, pajamų ir išlaidų srautų paskirstymo;
4) atšaukia LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą;
5) LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininko (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;
6) sprendžia šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtus LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimus. 12. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant LNSS viešosios įstaigos valdybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip. 13. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje.
Valdybos narys neturi teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos sprendimai yra privalomi LNSS viešosios įstaigos vadovui. 14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“
pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jei įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai).“
2Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jei įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai) steigėjui (steigėjams). Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai).“
3Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gydymo ar slaugos taryboms tarybai pirmininkauja LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigos administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSS viešųjų įstaigų viešosios įstaigos įstatai.“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Viešosios
turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas. 2. LNSS viešosios įstaigos valstybės (savivaldybės) turtą valdo panaudos pagrindais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3.
viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“30 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti 37 straipsnį netekusiu galios. 37 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
1) pasibaigęs įstatuose nustatytas įstaigos veikimo laikas;
2) steigėjo (steigėjų) sprendimas likviduoti viešąją įstaigą, priimtas įstatymų ir įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
3) teismo sprendimas likviduoti viešąją įstaigą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus. 2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. 3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka. 5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu. 6. Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka. 31 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti 38 straipsnį netekusiu galios. 38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai 1.
Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. 2. Viešosios įstaigos likvidatorius:
1) parengia likvidavimo laikotarpio pradžios įstaigos finansinę ataskaitą (likvidavimo balansą);
2) įstatymų nustatyta tvarka atsiskaito su kreditoriais;
3) baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius ir sudaro sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
4) likusį viešosios įstaigos turtą perduoda steigėjui (steigėjams);
5) sudaro viešosios įstaigos likvidavimo aktą;
6) likviduotą įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka. 3. Likvidatorius yra atsakingas įstaigai ir steigėjui (steigėjams) už nuostolius, kurie susidarė dėl jo kaltės. 32 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities valstybės LNSS viešųjų įstaigų Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, nomenklatūra:
1) ligoninės;
2) kraujo donorystės įstaigos;
3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.“
dalimi: „2¹. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytų LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra yra ligoninės.“
straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja steigėjai yra valstybė Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančiuose Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybė savivaldybių taryba;“. 34 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. LNSS įstaigų sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Įstaigų teisės Sveikatos priežiūros įstaigų Įstaigų teises nustato Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 45 straipsnio 2 punktą:
„2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;“. 2. Pakeisti 45 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“. 3.
jį išdėstyti taip: „9) informuoti sveikatos apsaugos ministro teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų įstaigos dalyvį ar dalyvio teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;“. 37 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“. 38 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pacientų apskaitos ir pacientų sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paciento mirties įstaigoje patvirtinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
pakeitimas
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą.
Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
1Įstaigos vadovas valdymo organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jei nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) norint priimti šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Įstaigos laikinasis administratorius - tai įstaigos valdymo organų nušalinimo laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro skiriamas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Įstaigų laikinųjų administratorių kvalifikacinius reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija. Laikinuoju administratoriumi negali būti įstaigos, kurios valdymo organai nušalinti, darbuotojas.
Darbo sutartį su įstaigos laikinuoju administratoriumi sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliotas atstovas. 2. Pakeisti 56 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Laikinajam administratoriui neprivalomi įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įstaigos steigėjo ar savininko sprendimai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“
išdėstyti taip:
„5. Laikinasis administratorius be įstaigos
savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įstaigos steigėjo ar savininko įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti turto, reorganizuoti ar likviduoti įstaigos, spręsti kitų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įstaigos steigėjo ar savininko išimtinei kompetencijai priklausančių klausimų.“
išdėstyti taip: „6. Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti sveikatos apsaugos ministrą, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų atvejais – Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir įstaigos steigėją ar savininką jų nustatytais terminais ir tvarka.“
pakeitimas Papildyti 57 straipsnį 3 punktu: „3) išnyksta aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“
straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 45 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 45 straipsnis. Įstatymo taikymas 1.
biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų) vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo.
Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešąjį konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5.
LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. 6. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33¹ straipsnio nustatyta tvarka turi būti sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas (2)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai
Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto ligoninės dalininku (dalininkais) kartu su valstybe ir universitetu gali būti ir savivaldybė (savivaldybės). “
2Papildyti 2 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
3Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį. 9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą
1Įstaigų veiklą nustato:
1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;
2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;
3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;
6) įstaigų įstatai (nuostatai). 2. Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas. 3.
negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams. 4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio nustatymas
ir biudžetinių įstaigų išdėstymo, jų teikiamų paslaugų nustatymas
poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa. 2. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras.“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstaigų teikiamų paslaugų kainas šio ir kitų įstatymų numatytais atvejais nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“8 straipsnis. 14 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnį. 14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei:
1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;
2) jiems išduota licencija panaikinama;
3) yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;
4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai. 9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka
priimami viešo konkurso būdu.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos. 6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą
viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims). Toliau LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) vadinami visuotiniu dalininkų susirinkimu. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis įtariamas ar kaltinamas dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) jis pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) jis pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) jis yra uždraustos organizacijos narys;
8) jis yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) jam atimta teisė eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ir filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas;
10) jis yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos nepraėjo 3 metai;
11) jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką asmuo ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodytais bendraisiais pagrindais asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
12) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
13) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis įtariamas ar kaltinamas dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) jis pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) jis pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) jis įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) jis yra uždraustos organizacijos narys;
8) jis yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) jam atimta teisė eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ir filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas;
10) jis yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos nepraėjo 3 metai;
11) jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką asmuo ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodytais bendraisiais pagrindais asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
12) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
13) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas. 6.
įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, LNSS biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9.
specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“10 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas
taip:
„4. Naujai įsteigtų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų vadovų
mėnesinės algos, mokamos pirmaisiais įstaigos veiklos metais, pastoviosios dalies dydį nustato steigėjas (steigėjai), atsižvelgdamas (atsižvelgdami) LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įstaigų skirstymo kriterijus.“
taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios
dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
3Papildyti 15¹ straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios
įstaigos darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Įstaigų raštvedyba
ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė, procedūrų paskyrimai ir kt.) pildomi lietuvių kalba.
Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai bei receptai gali būti rašomi ir lotynų kalba. 2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministerija ministras. 3. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija Ne sveikatos apsaugos ministro valdymo srities LNSS biudžetinių įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato šių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos apribojimai
LNSS nepriklausančios įstaigos gali teikti visų rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro ministerijos patvirtintą sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Medicininė laikinojo nedarbingumo ekspertizė LNSS nepriklausančiose įstaigose atliekama sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai
biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji taip pat gali gauti lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšųLNSS biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas.
įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija. 3. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjos yra savivaldybių tarybos.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnį. 21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą Biudžetinių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas yra administracija įstaigos vadovas, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą biudžetinės įstaigos yra: sudaro specializuotas ir (ar) tam tikrų sveikatos sutrikimų turinčių kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos bei šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos.“
1) sporto medicinos centrai;
2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;
3) Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
4) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;
biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra
savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. 2. LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;
4) Radiacinės saugos centras;
5) Ekstremalių situacijų sveikatai centras;
6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;
7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;
8) Higienos institutas;
9) kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 19 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Uždarosios biudžetinės įstaigos samprata, jos steigimo ir veiklos ypatumai
įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytiems asmenims nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2. Uždarosios biudžetinės įstaigos steigiamos tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į vidaus reikalų ministro ar krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. 3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.
Uždarųjų biudžetinių įstaigų psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Uždarųjų biudžetinių įstaigų tikrosios karo tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, pabėgėlių sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja už atitinkamą šioje dalyje nurodytą veiklos sritį atsakingos įstatymuose nurodytos valstybės institucijos, tokią iniciatyvą suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru., Steigiamų teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities ir vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemose, uždarųjų biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtina atitinkamai teisingumo ministras, krašto apsaugos ministras ar vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį. 26 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos samprata ir statusas
yra iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais. 2. Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 21 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos steigėjai
įstaigos steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) Sveikatos apsaugos ministerija;
2) (neteko galios)
gavusios Vyriausybės leidimą;
gavusios Vyriausybės leidimą. 2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priskiriama:
2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;
3) gauti informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;
4) įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;
5) nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai LNSS viešajai įstaigai;
vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus.
Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
7) detalizuoti LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
9) steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą;
10) turėti kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams. 23 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 29 straipsnį. 29 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos įstatai
yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi. 2.
viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:
1) įstaigos pavadinimas;
2) buveinė;
3) įstaigos steigėjai;
4) steigėjų teisės, pareigos;
5) įstaigos veiklos tikslai;
steigėjai);
8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;
9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;
10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;
12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;
14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;
17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. 3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai). 4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. 24 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai
turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai. 2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija.
Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.“
įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. 2. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose) ir kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos LNSS viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą.“
Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu: „30¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, be Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų, priskiriama nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir vaistams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti įstaigos vadovui.“
Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį. 31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai
sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą. 2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai. 27 straipsnis. 32 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnį. 32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras. 28 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
įstaigos viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams. 2.
įstaigos stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos funkcijos:
1) vertinti ir teikti pastabas įstaigos vadovui dėl jo tvirtinamos LNSS viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos;
2) savo iniciatyva arba gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus LNSS viešosios įstaigos veiklos trūkumus teikti siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos gerinimo ir apie pateiktus siūlymus informuoti visus LNSS viešosios įstaigos dalininkus ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas);
3) spręsti kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno LNSS viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. 4.
aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. 45. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti skiriamas LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai, taip pat asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat ar pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioje sveikatos draudimo įmonėje. 5. Stebėtojų tarybai paprašius, LNSS viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti jai su LNSS viešosios įstaigos veikla susijusius dokumentus. 6. Stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje.“
Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba
valdyba (toliau – valdyba) sudaroma penkeriems metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Valdybos nariais renkami (skiriami):
1) valstybės tarnautojai;
2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
3) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 2.
būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Valdybos nariu negali būti:
1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas;
2) asmuo, kuris įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų. 4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 5. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka. 6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti LNSS viešosios įstaigos valdybos nariu Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti LNSS viešajai įstaigai 20 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga per 5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
Kandidatus į LNSS viešosios įstaigos valdybos narius, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali parinkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiantys asmenys. Kandidatų į valdybos narius atrankos tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 7. LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. 9.
penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija. Jeigu valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis negu valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos. 10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs LNSS viešosios įstaigos vadovą. 11.
kompetencija:
1) teikia visiems
(visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) išvadas dėl ataskaitinių finansinių metų veiklos ataskaitos, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų;
2) vertina ir teikia pastabas (siūlymus) LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) dėl LNSS viešosios įstaigos vadovui nustatytinų metinių veiklos užduočių ir veiklos rodiklių;
3) vertina ir LNSS viešosios įstaigos vadovui teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos organizavimo klausimų, finansinės būklės, ūkinės veiklos gerinimo, pajamų ir išlaidų srautų paskirstymo;
4) atšaukia LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą;
5) LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;
6) sprendžia šio įstatymo
kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtus LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimus. 12. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant LNSS viešosios įstaigos valdybos posėdyje, jeigu LNSS viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip.
sprendimus ir jos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Iš anksto balsavę ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos sprendimai yra privalomi LNSS viešosios įstaigos vadovui. 14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
1LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau – gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. 2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus.
Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jeigu įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. 4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai . Jei įstaigos administracijai su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos vadovas nesutinka su slaugos tarybos pasiūlymu, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 5. Gydymo ar slaugos taryboms tarybai pirmininkauja LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigos administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSS viešųjų įstaigų viešosios įstaigos įstatai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Viešosios LNSS viešosios įstaigos turtas
1Viešosios įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas,
gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.LNSS viešosios įstaigos valstybės (savivaldybės) turtą valdo panaudos pagrindais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3. LNSS viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“
straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
1Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
pažeidimus. 2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius. 3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka. 5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu. 6. Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka. 33 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį. 38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai 1.
Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. 2. Viešosios įstaigos likvidatorius:
(likvidavimo balansą);
sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
kurie susidarė dėl jo kaltės. 34 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities valstybės LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra:
1) ligoninės;
2) kraujo donorystės įstaigos;
3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.“
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytų LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra yra ligoninės.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja steigėjai yra valstybė Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);“. 2.
straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro valdymo sričių Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;“. 3. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybė savivaldybių taryba;“. 36 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Studentų ir gydytojų rezidentų studijų ir darbo bei sveikatos priežiūros
specialistų kvalifikacijos kėlimo LNSS įstaigose finansavimo tvarka
1LNSS įstaigų,
kuriose vyksta studentų ir rezidentų studijos ir kuriose rezidentai dirba gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 3. LNSS įstaigų sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Įstaigų teisės Sveikatos priežiūros įstaigų Įstaigų teises nustato Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 punktą: „2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;“. 2.
straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“. 3. Pakeisti 45 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) informuoti sveikatos apsaugos ministro teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų įstaigos savininką ar dalininką ar savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;“. 39 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“. 40 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pacientų apskaitos ir pacientų sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paciento mirties įstaigoje patvirtinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų.
Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
1.
Įstaigos vadovas valdymo organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. 2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įstaigos laikinasis administratorius – tai įstaigos valdymo organų nušalinimo laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro skiriamas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Įstaigų laikinųjų administratorių kvalifikacinius reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministras. Laikinuoju administratoriumi negali būti įstaigos, kurios valdymo organai nušalinti, darbuotojas. Darbo sutartį su įstaigos laikinuoju administratoriumi sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliotas atstovas.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Laikinajam administratoriui neprivalomi LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko sprendimai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Laikinasis administratorius be LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti turto, reorganizuoti ar likviduoti įstaigos, spręsti kitų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko išimtinei kompetencijai priklausančių klausimų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti sveikatos apsaugos ministrą, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ar visuotinį dalininkų susirinkimą ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų atvejais – Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir įstaigos steigėją ar savininką jų nustatytais terminais ir tvarka.“
Papildyti 57 straipsnį 3 punktu: „3) išnyksta aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministrai pagal kompetenciją iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 47 straipsnis.
nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir
pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 4.
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. 7. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas. 8. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33¹ straipsnyje nustatyta tvarka turi būti sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 73 IR
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
ĮSTATYMO NR. I-1428 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti dėl šių priežasčių (sprendžiamos problemos):
1) siekiant nustatyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigų tinklo optimizavimo teisines galimybes ir teisinius pagrindus.
Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darytose LNSS įstaigų tinklo analizėse konstatuojama, kad:
Projektuose įtvirtinus galimybę asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti sveikatos priežiūros įstaigose tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį (įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bendrai sprendžiant įstaigai aktualius klausimus). Projektais taip pat atsisakoma LNSS biudžetinių įstaigų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, pavadinimų nurodymo nomenklatūrose, taip sudarant prielaidas analizuoti jų funkcijas bei esant pagrindui jas reorganizuoti. 2) Šiuo metu LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra LNSS viešosios įstaigos vadovas. Pastebėtina, kad pastaruoju metu teisėsaugos institucijos priima sprendimus ir pradeda tyrimus dėl netinkamų LNSS viešųjų įstaigų vienasmenių valdymo organų – vadovų – valdymo veiksmų. Tokiais netinkamais LNSS įstaigų vienasmenių valdymo organų vadovų veiksmais daroma finansinė žala LNSS įstaigoms. Tokie netinkami vadovų veiksmai taip pat griauna pasitikėjimą LNSS. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti atitinkamų LNSS viešųjų įstaigų valdymo modelį ir nustatyti, kad vienasmenis vadovas negalėtų vienas pats priimti visų sprendimų, kurių pasekmės galėtų sukelti žalą LNSS viešajai įstaigai. Didžiosiose LNSS įstaigose atsiradus kolegialiam valdymo organui – valdybai, būtų sudarytos įstatyminės prielaidos kontroliuoti valdymą ir prižiūrėti LNSS viešosios įstaigos vadovo su įstaigos valdymu susijusius sprendimus. Įteisinus valdybas, LNSS viešosios įstaigos valdymas taps skaidresnis, valdybai kolegialiai sprendžiant dėl įstaigos vadovo sprendimų įsigyti įstaigai turtą (tokio įsigyjamo turto reikalingumo) efektyviau bus naudojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos, optimaliau perkama nauja įranga.
Į valdybas galėtų pretenduoti geriausią vadybinę juridinių asmenų (ne tik sveikatos priežiūros srities) valdymo patirtį įgiję fiziniai asmenys. 3) LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai visuomenės interesams tenkinti, garantuodamos viešąjį interesą sveikatos srityje. Efektyvus, skaidrus ir atsakingas LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Šiuo metu LNSS viešosiose ir biudžetinėse įstaigose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų (įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikos įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis.
Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Seimui buvo pateikti Kultūros ministerijos rengti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais taip pat siūloma rotacijos reikalavimus nustatyti ir kitų valstybės įstaigų ir institucijų vadovaujantiems darbuotojams. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kai institucijos tik dėl akių skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms eiti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Įstatymų projektuose numatyta išimtis dėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licenciją, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo. Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose. Derinant Projektus bei 2018 m. sausio 18 d.
Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame susitikime institucijų išreikšti pagrįsti nuogąstavimai dėl aukštos kvalifikacijos srities specialistų trūkumo regionuose (tradiciškai tai yra LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją). 4) Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, demografinius pokyčius Lietuvos regionuose bei siekį juose išlaikyti prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo veiklos paslaugas, iškyla poreikis regioniniu mastu turėti regionine instituciją, kuri kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis regioniniu mastu užtikrintų regioninį sveikatinimo veiklos paslaugų planavimą ir valdymą. 5) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 20 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-10-6-10-1 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 10 punktu Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduota inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų administracijos darbuotojų priėmimą į darbą viešo konkurso būdu, pakeitimus. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją.
LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų patvirtintose ir su steigėju (Sveikatos apsaugos ministerija) suderintose įstaigų struktūrose numatytos pareigybės, kurios yra priskirtos administracijai, pavyzdžiui, direktorius medicinai, direktorius veiklai, vyr. finansininkas ir kt. Šias pareigas einantys asmenys turi administravimo įgaliojimus, nes jiems yra pavaldūs įstaigos padaliniai (jie organizuoja, kontroliuoja pavaldaus personalo ir padalinių darbą ir jam vadovauja). Tačiau jiems, priešingai nei LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, padalinių ir filialų vadovams, kurie taip pat turi pavaldžių asmenų bei administravimo įgaliojimus, netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir jų priėmimo į darbą reikalavimų problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Administracija, kaip viešosios įstaigos valdymo organas, buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas.
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracija nėra numatyta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos. Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą. 6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014 m. gegužės 28 d. ir 2016 m. balandžio 5 d.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose rekomendavo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams bei reikalavimą jiems būti nepriekaištingos reputacijos nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei efektyvus įstaigų valdymas ir racionalus valstybės biudžeto naudojimas. 7) Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. S-2016-3153 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo“ išdėstytas pasiūlymas dėl sveikatos priežiūros įstaigų steigimo reglamentavimo tobulinimo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas gali būti LNSS viešųjų įstaigų steigėjai. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos apsaugos ministerija pati negali būti viešųjų įstaigų steigėja (o vėliau ir dalininkė), tik Vyriausybei pavedus ji gali įgyvendinti dalininko (savininko) teises ir pareigas.
Dėl biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių įstaigų taip pat pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnį biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o galimybės Sveikatos apsaugos ministerijai būti biudžetinės įstaigos steigėja įstatymas nenumato (pavyzdžiui, dabar galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija steigia jai pavaldžias LNSS įstaigas, kurios taip pat yra ir biudžetinės įstaigos). Sveikatos apsaugos ministerija gali tik įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas. 8) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos valdymo organai nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas šiais atvejais: jeigu įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to iškyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė padėtį pataisyti; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų; įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės.
Sveikatos apsaugos ministerija susiduria su situacija, kai paaiškėjus aplinkybėms, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą įstaigos vadovą atšaukti iš pareigų, yra tikslinga priimti sprendimą dėl vadovo laikino nušalinimo nuo pareigų, iki kol bus priimtas sprendimas jį atšaukti (neatšaukti) iš pareigų. 9) Sveikatos srities įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų steigimą ir veiklą po įsteigimo bei jų valdymą, turėtų būti peržiūrėti iš esmės ir suderinti su atskirų juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiais (Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai) bei atitinkamą veiklą reglamentuojančiais (Mokslo ir studijų, Vietos savivaldos įstatymai) įstatymais. 10) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vykdant sveikatos struktūrinę reformą „Infrastruktūros pertvarka ir pritaikymas gyventojų poreikiams, efektyvumo paskatų sukūrimas“ ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą.
Šiuo projektu siekiama nustatyti, kad teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) sudaro su stacionare aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklui pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskirtoms įstaigomis (toliau – tinklui priskiriamos ASPĮ). Tuo atveju, jei tinklui priskirtos ASPĮ neužtikrina numatyto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto, TLK sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų likusios dalies sudaro su kitomis ASPĮ, įvertinusi jas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal projektu siūlomus kriterijus. Projektų tikslai:
1sudaryti realias teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu;
2nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį;
3užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimus, į LNSS įstaigas rotacijos būdu pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus;
4suteikti teises regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose;
5suderinti sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas;
6sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinio tvarumo užtikrinimas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą.
Projektų uždaviniai:
1) nustatyti teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti;
2) nustatyti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose;
3) įtvirtinti reikalavimą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
4) nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją;
5) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
6) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas;
7) sveikatos srities įstatymų nuostatas dėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos po steigimo įgyvendinant šių juridinių asmenų dalyvio teises ir pareigas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais;
8) įstatymu įtvirtinti TLK ir ASPĮ sutarčių sudarymo sistemą ir kriterijus.
Projektų uždaviniai:
1) nustatyti teisines prielaidas LNSS įstaigų tinklui optimizuoti;
2) nustatyti viešo konkurso būdu atrenkamas pareigybes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose;
3) įtvirtinti reikalavimą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) atitikti nepriekaištingos reputacijos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus;
4) nustatyti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų rotaciją;
5) įstatymu universiteto statusą turinčiose ar respublikos lygmens įstaigose nustatyti privalomą kolegialų valdymo organą – valdybą, su jos funkcijomis, taip pat nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas;
6) įstatymu įteisinti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas regionuose, taip pat numatyti jų sudarymą ir vykdomas funkcijas;
7) sveikatos srities įstatymų nuostatas dėl LNSS sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos po steigimo įgyvendinant šių juridinių asmenų dalyvio teises ir pareigas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais;
8) įstatymu įtvirtinti TLK ir ASPĮ sutarčių sudarymo sistemą ir kriterijus. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnyje nėra numatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė su savivaldybe. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra nustatytas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme stebėtojų tarybų funkcijos nenustatytos. Stebėtojų tarybų funkcijos šiuo metu yra nustatytos viešųjų įstaigų įstatuose, jos nėra vienodos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį viešoji įstaiga turi turėti valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą, taip pat kitą kolegialų organą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama LNSS įstaigų (tiek viešųjų įstaigų, tiek ir biudžetinių įstaigų) „steigėjo“ sąvoka nebeatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme ir Biudžetinių įstaigų įstatyme minimų atitinkamų įstaigų steigėjo sąvokos turinio. Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytos LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir nenustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sutarčių sudarymo sąlygos, apibrėžiančios reikalavimus, taikomus ASPĮ: TLK sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis ASPĮ, turinčiomis licenciją sveikatos priežiūrai vykdyti arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis sudaryti tokias sutartis. Sveikatos struktūrinės reformos „Infrastruktūros pertvarka ir pritaikymas gyventojų poreikiams, efektyvumo paskatų sukūrimas“ tikslas yra iki 2023 m. visiems šalies gyventojams užtikrinti saugių ir tinkamos kokybės stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų prieinamumą, pritaikyti paslaugų teikimą kintantiems gyventojų poreikiams ir pasiekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių bei įvardinti aiškias aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ligoninių tinklo plėtros perspektyvas, sukurti paskatas racionaliai planuoti ir vykdyti visų rūšių investicijas į šį tinklą bei padidinti ligoninių sektoriaus efektyvumą. Analizuojant kiekvienos apskrities ligonines, buvo nustatyti dideli ligoninių veiklos skirtumai ir įvertinta, kuriose iš jų būtina optimizuoti aktyviojo gydymo paslaugų teikimą ir kokios yra galimybės tai atlikti, konsoliduojant šių paslaugų teikimą mažesniame ligoninių skaičiuje. Taip pat rengiant projektą išskirtas ilgalaikės slaugos paslaugų trūkumas, eilės ilgalaikės slaugos paslaugoms gauti sukuria didelių nepatogumų gyventojams. SDĮ projektu taip pat prisidedama prie šių tikslų įgyvendinimo.
Tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktuose nekvestionuojama valstybių narių atsakomybė už sveikatos priežiūros valdymą bei sveikatos priežiūrai numatytų išteklių paskirstymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje gali būti įsteigtos ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas be jokių apribojimų tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės narės paslaugų teikėjai, tačiau pabrėžtina, kad apribojimai, susiję sutarčių sudarymu dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, taikomi ir Lietuvos Respublikos gydymo įstaigoms, nes PSDF biudžeto ištekliai yra riboti. Jeigu TLK sudarytų sutartis su visomis pageidaujančiomis jas sudaryti ASPĮ, būtų neįmanoma užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės ir subalansuoti PSDF biudžeto. Šiuo metu nėra įstatymo lygmeniu nustatytų aiškių sutarčių sudarymo su ASPĮ kriterijų. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad LNSS vykdomieji subjektai yra pirmiausia valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos bei valstybės ir savivaldybių įmonės, o kitos įmonės bei įstaigos tampa šiais subjektais tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka sudaro sutartis su TLK arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 62 str. 1 d. 12 p. numatyta ministerijos kompetencija plėtoti ir optimizuoti valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, tarnybų bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat dėl motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo“ paminėjo, jog „<...> Sveikatos priežiūros, kaip ūkinės veiklos srities, specifiką lemia ir tai, kad daugelis sveikatos priežiūros paslaugų yra finansuojama iš viešųjų lėšų, kurios gali būti sukaupiamos ir įstatymų leidėjui pasirinkus privalomąjį sveikatos draudimą. Valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai. <…> įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.<…>.“ Taigi, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad turi būti nustatyti aiškūs, objektyvūs, nediskriminaciniai reikalavimai įstaigoms, pageidaujančioms sudaryti sutartis dėl iš PSDF apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai. <…> įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.<…>.“ Taigi, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad turi būti nustatyti aiškūs, objektyvūs, nediskriminaciniai reikalavimai įstaigoms, pageidaujančioms sudaryti sutartis dėl iš PSDF apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, taip kaip reikalauja Konstitucinė doktrina, įstatymines sąlygas sutarčių sudarymo sistemai: įstatymu nustatome, kad pirmiausia TLK sudaro sutartis su stacionare teikiamas aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis valstybės ir savivaldybių biudžetinėmis ir viešosiomis ASPĮ tinklui priskiriamomis įstaigomis, o dėl šio tiklo įstaigoms neužtikrinamo iš anksto nustatyto paslaugų masto, su kitomis įstaigomis, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (taip būtų galima pateisinti ir pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išlaikant sveikatos sistemos finansinę pusiausvyrą ir, kiek įmanoma, išvengiant bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo).
Svarbu akcentuoti tai, kad siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir neviršyti PSDF biudžeto išlaidų turi būti vykdoma įstaigų, galinčių sudaryti sutartis ir pagal jas teikti sveikatos priežiūros paslaugas, atranka. Dėl iš PSDF biudžeto apmokamų paslaugų reguliavimo (paslaugų kiekio ribojimo) yra pasisakęs ir LVAT, konstatavęs, kad ,,sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistema (kitaip
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į ribotus sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamus biudžeto išteklius apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekis tam tikru būdu turi būti ribojamas“ (LVAT 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²-762/2008). Pažymima, kad valstybė negali kompensuoti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, negu jų reikia. Valstybė yra šių paslaugų užsakovas ir turi teisę nustatyti, kiek ir kokių paslaugų ir iš kokio paslaugų tiekėjo (t. y. atitinkančio LRV nutarimu nustatytus kriterijus) turėtų būti kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, siekiant užtikrinti tinkamą, kokybišką, saugią ir prieinamą sveikatos priežiūrą bei susirgimų prevenciją Lietuvos gyventojams bei skaidrų ir efektyvų LNSS turimų išteklių panaudojimą. SDĮ 2, 26 ir 27 str. pakeitimo įstatymo projektas buvo parengtas įvertinus ir kitų ES šalių (pvz., Estijos Respublikos), kurių sveikatos draudimo sistema analogiška Lietuvos sveikatos draudimo sistemai, patirtį. Ne vienos jų sveikatos draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyta, kad sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais (plg.
Estijos sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis: ,,sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių dėl medicininio gydymo finansavimo su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais“). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomos priemonės:
nustatoma, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjais galės būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybės kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant vykdyti LNSS įstaigų tinklo optimizavimą, pastebėtina tai, kad apskrities centruose esančių ligoninių savininkė (dalininkė) yra valstybė, o nusprendus prie jų prijungti savivaldybės pavaldumo ligonines, arba savivaldybė turi atiduoti ligoninės dalininko teises valstybei (su tuo nesutinka savivaldybės), arba po jungimo tokių ligoninių dalininkėmis turėtų būti valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis). Siekiant sudaryti sąlygas minėtiems pokyčiams atitinkamai yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnis, Sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 62 straipsniai. Tai leis vykdyti reorganizacijas ateityje siekiant optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir efektyviai panaudoti LNSS išteklius, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Dviejų dalininkų (valstybės ir savivaldybės (savivaldybių) įstaigų išdėstymo reikalavimus turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano, kuris galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d., tąsą užtikrinantis Vyriausybės nutarimas).
Įstatymu įtvirtinus galimybę sveikatos priežiūros steigėjais būti (tapti) valstybei ir savivaldybei, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose diegti tobulesnį kolektyvinio valdymo modelį, optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialinius išteklius. Tai būtų viena iš gydytojų specialistų darbo sąlygų ir profesinio tobulinimosi prieinamumo gerinimo, specialistų išvykimo dirbti į užsienį mažinimo priemonių. Priėmus įstatymo projektą efektyviau ir racionaliau būtų įgyvendinti sveikatos apsaugos investiciniai projektai, kurių lėšomis finansuojami tik reikalingiausi investicijų projektai – atitinkantys prioritetus, keliamus reikalavimus ir sukuriantys didžiausią socialinę grąžą, užtikrinantys tinkamą valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą sveikatos apsaugos srityje. Be to, tai leistų padidinti medicininių prekių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą, t. y. užtikrinti viešųjų pirkimų valdymą nacionaliniu lygiu. Įtvirtinus įstaigos pavaldumą valstybės ir savivaldybės subjektams, būtų įgyvendinamas bendras valstybinis ir vietos savivaldos sveikatos gerinimo reikalų tvarkymas ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reguliavimas pagal abiem subjektams įstatymais nustatytą kompetenciją. Priimant esminius įstaigos valdymo ir veiklos sprendimus, sprendimo teisė priklausytų dviem skirtingas patirtis turintiems subjektams (Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybių tarybai (savivaldybių taryboms).
Todėl efektyvesnis taptų įstaigos veiklos ir pacientų srautų valdymas ir koordinavimas, tai leistų centralizuotai spręsti aktualius klausimus, veiksmingiau būtų atliekamos funkcijos, operatyvesnis taptų veiklos optimizavimo sprendimų priėmimo procesas, skaidresnis įstaigų vadovų skyrimo procesas, t. y. vadovais būtų skiriami asmenys pagal jų kompetenciją ir patirtį, taip pat taptų skaidresnė ir objektyvesnė atlyginimų nustatymo sistema. 2. Siūloma įstatymu nustatyti, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra būtų suprantama pirmiausiai kaip ne konkrečių įstaigų pavadinimų, bet tam tikras funkcijas (atitinkamas paslaugas atitinkamoms asmenų grupėms teikiančių) vykdančių įstaigų grupės. Iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
apsaugos ministerijos pavadinimas, nes ši įstaiga yra viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, bet ne asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti (ir atitinkamą licenciją turinti) biudžetinė įstaiga. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą ir funkcijas reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra teismo ekspertizės įstaiga (kaip ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba, kurios 23 straipsnyje nėra nurodyta), todėl tikslinga nomenklatūroje ją (taip pat ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą) įvardyti kaip sveikatos priežiūros srities teismo ekspertizės įstaigų nomenklatūros įstaigą (bet nerašant konkretaus pavadinimo).
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis pripažįstami netekusiais galios todėl, kad LNSS priklausančios biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios viešojo administravimo funkcijas, yra reglamentuotos specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kt.). Sveikatos sistemos įstatymo 73 ir 74 straipsniai pripažįstami netekusiais galios todėl, kad nei Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, nei Valstybinė teismo medicinos tarnyba nėra viešojo administravimo įstaigos, todėl jų, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų, funkcijas nurodyti įstatymu netikslinga (jų funkcijos nurodomos šių įstaigų nuostatuose). Pastebėtina ir tai, kad įstatymuose nėra nurodomos ir kitų LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) funkcijos. Bus sistemiškai reglamentuota LNSS biudžetinių įstaigų nomenklatūra, tai sudarys teisines prielaidas ateityje spręsti dėl LNSS biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo. 3. Projektuose siūlomos naujovės:
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vadovų kadencija:
vadovams;
pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. ASPĮ konkursinės pareigybės: Viešo konkurso būdu į pareigas būtų skiriami: 1.
ASPĮ vadovas;
(naujas dalykas);
vadovai;
ligoninės statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistai;
(buhalteriai) (naujas dalykas, jei jie nėra ir padalinių (filialų) vadovai). ASPĮ vadovų pavaduotojai:
1atrenkami viešo konkurso būdu;
vadovo kadencijos laikotarpiui; LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. ASPĮ darbuotojų (ne vadovų) kadencija ir kadencijų trukmė:
15 metai universiteto ligoninių,
kitų ligoninių, padalinių ir filialų vadovams; kadencijų skaičius neribotas;
statusą turinčių ASPĮ sveikatos priežiūros specialistams; kadencijų skaičius neribotas;
finansininkams (buhalteriams); kadencijų skaičius neribotas. Reikalavimai viešo konkurso būdu atrenkamam ASPĮ personalui:
pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) privalo atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus;
pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) turi atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Siekiant abipusio vadovo ir tiesiogiai vadovui pavaldžių asmenų – pavaduotojų, pasitikėjimo ir darnaus komandinio darbo siekiant įstaigos tikslų įgyvendinimo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovo pavaduotojai į pareigas būtų priimami vadovo kadencijos laikotarpiui.
Siekiant įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo (korupcinių ryšių užmezgimo rizika, jei įstaigai ilgą laiką vadovauja tas pats asmuo), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius nebus ribojamas. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas. Kadencijos yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu padalinių ir filialų vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu. Vyriausieji finansininkai (buhalteriai) paprastai yra padalinio vadovai, todėl ir jie atrenkami viešo konkurso būdu. Mažose ASPĮ vyriausiasis finansininkas (buhalteris) gali būti ir savarankiška pareigybė (ne padalinio vadovas), todėl jam jau nebebuvo taikomas viešo konkurso reikalavimas. Projektu suvienodinamas vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusas tiek jam dirbant kaip padalinio vadovui, tiek ir dirbant kaip pavienės pareigybės atstovui. 4. Projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) būti nepriekaištingos reputacijos.
Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai projekte nustatyti atsižvelgiant į nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje. Siūloma nustatyti, kad atitiktis šiems reikalavimams būtų įvertinama pagal pretendentų eiti LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pateiktas deklaracijas bei iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka gautos informacijos. LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos reprezentuoja šalies sveikatos sistemą, formuoja visuomenės požiūrį į sveikatos sistemos veikimą, todėl LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos specifika reikalauja jų vadovams taikyti aukščiausius vadovų reputacijos reikalavimus. Įstaigos vadovui dėl kokių nors priežasčių sudarius pagrindą abejoti įstaigos veiklos ir paslaugų kokybe, skaidrumu, pacientai rinksis kitas LNSS viešąsias ir biudžetines sveikatos priežiūros įstaigas, dėl to keisis pacientų srautai įstaigose ir atsiras paslaugų teikimo netolygumai, didės eilės sveikatos priežiūros paslaugoms gauti kitose įstaigose. Todėl būtina užtikrinti visišką pacientų pasitikėjimą įstaiga. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime dėl valstybės pareigūnams keliamų reikalavimų (etinių, moralinių ir kt.) yra konstatavęs, kad valstybės pareigūno elgesys – tiek susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, neturi diskredituoti valstybės pareigūno vardo, valstybės institucijos, kurioje jis atlieka pareigas, autoriteto.
Todėl netoleruotina teisinė ir faktinė situacija, kai LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas, asmeninius interesus iškėlęs aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, diskreditavęs įstaigos autoritetą, nebūtų traukiamas teisinėn atsakomybėn, taip pat uždraudžiant eiti atitinkamas įstaigos vadovo pareigas. Pastebėtina, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijai apima ne tik įsiteisėjusius teismo sprendimus, bet ir tuos atvejus, kai yra pareikšti ikiteisminio tyrimo institucijos įtarimai dėl atitinkamų veiklų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje teisminiame procese Nr. 2-10-3-00428-2015-8 (toliau – LAT sprendimas) aiškindamas Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, nurodė, kad „vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą.“ Svarbu paminėti ir tai, kad toks atleidimo pagrindas padėtų užtikrinti viešąjį interesą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje byloje Nr.
3K-3-424/2008 nurodyta, kad „įvertinus šiuos LNSS viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, darytina išvada, kad visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu“. Panašią nuomonę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškė ir 2008 m. rugsėjo 29 d. bylos Nr. 3K-7-308/2008 nutartyje dėl biudžetinių įstaigų: „Įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą.“ Pastebėtina tai, kad asmens neatitiktis nepriekaištingos reputacijos reikalavimams taps pagrindu jį (vadovą) atšaukti iš einamų pareigų, o remiantis teismų praktika, atšaukimo pagrindams nėra būtinas visais atvejais įsiteisėjęs nuosprendis, tačiau toks priimamas sprendimas privalės būti objektyviai pagrįstas viešuoju interesu.
Nors tokie vadovai neretai vykdant teismo sprendimą (kol vyksta ikiteisminis tyrimas) būna nušalinami nuo vadovo pareigų, jų vadovavimu po nušalinimo pasibaigimo LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigai įstaigos savininkams (dalininkams) (kartu ir pacientams) sudėtinga pasitikėti, nes kyla pagrįstų abejonių jų tolesnės veiklos skaidrumu – ar jie nedarys nusikalstamų veikų, ar nepažeidinės Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, ar užtikrins tinkamą ir efektyvų įstaigos valdymą, racionalų įstaigos išteklių naudojimą, skaidrų įstaigos bendradarbiavimą su kitais subjektais ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, t. y. jie būna praradę pasitikėjimą arba nepriekaištingą reputaciją.
Projekte, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, vadovaujantiems darbuotojams mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma). 5.
5Siūloma LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį aiškiai įvardyti kaip kitą kolegialų organą ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“ (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.“). Įstatymu
siūloma nustatyti, kad LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kitą kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose). LNSS asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, taip pat privalo turėti kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Pirmiau nenurodytos LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą. Privalomas valdybų buvimo tik LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, turinčiose universiteto ar respublikos lygmens statusą, yra grindžiamas tuo, kad didžiosiose ligoninėse veiklos išteklių valdymo ir planavimo apimtys yra didžiausios ir tik šiose įstaigose valdybų modelis (beje, valdybų nariams bus mokama už darbą valdyboje) bus efektyvus atsižvelgiant į valdybos kaštų ir gaunamo rezultato santykį.
Valdybos įteisinimo tikslas – esamos situacijos, kai didžiųjų LNSS viešųjų įstaigų vienasmeniai vadovai netinkamais sprendimais padaro žalos tiek pačiai įstaigai, tiek sveikatos sistemai, pakeitimas. LNSS viešųjų įstaigų dalininkai (dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) dažnai neturi fizinių galimybių persvarstyti atitinkamų vadovų sprendimus jų priėmimo momentu, apie tokių sprendimų priėmimą sužino jau tada, kai žala būna padaryta. Manytina, kad esant kolegialiam valdymo organui valdybai (į ją atrinkus geriausią vadybinę patirtį turinčius asmenis) bus efektyviau „revizuojama“ LNSS viešųjų įstaigų vadovų veikla. Įstaigos valdymas taps efektyvesnis ir skaidresnis. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte detalizuojama stebėtojų tarybos veikla. Siūloma nustatyti aiškias stebėtojų tarybos funkcijas, susijusias su galimybe daryti ne epizodinę ir formalią, bet realią įtaką viešosios įstaigos valdymui. 6. Siūloma įstatymu įtvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninę tarybą (toliau – Regioninė taryba), kuri būtų sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, sveikatos apsaugos ministro paskirtų asmenų, sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, verslo ir socialinių partnerių atstovų. Siekiant efektyvaus suinteresuotų regiono atstovų dalyvavimo Regioninėje taryboje, 1/3 visų Regioninės tarybos narių turėtų sudaryti sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos veiklą vykdančių įstaigų paskirti bei verslo ir socialinių partnerių atstovai.
Tokio siūlymo nauda grindžiama tuo, kad į Regioninę tarybą įtraukiami asmenys yra geriausiai susipažinę su atitinkamų sveikatinimo veiklų (asmens, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacijos veikla ir kt.) regione problematika, todėl jų nuomonė turi būti svarbi valstybės ir savivaldybės institucijoms, formuojančioms sveikatinimo veiklos politiką valstybės (savivaldybės) mastu. Per regionines tarybas bus sustiprintas regioninis sveikatinimo veiklos paslaugų planavimas ir valdymas. 7. Projektu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnyje vietoj žodžių „kur yra įstaiga“ įrašomi žodžiai „kur yra įstaigos buveinė“, nes reorganizavus įstaigas, esančias skirtingose savivaldybėse (vienai tapus pagrindine įstaiga, o kitai jos padaliniu (filialu) kitoje savivaldybėje), formuojant tokios įstaigos stebėtojų tarybą į ją būtų skiriami tos savivaldybės, kur yra įstaigos buveinė (o ne faktinė veiklos vieta), atstovai. Projekte keičiamas sąvokos „steigėjas“ vartojimas atsižvelgiant į tikrąją vartojamos sąvokos esmę:
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme šiuo metu kaip LNSS viešųjų įstaigų steigėja įvardijama Sveikatos apsaugos ministerija ar kitos valstybės institucijos (Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt.), be to, pagal Viešųjų įstaigų įstatymą steigėjas, įnešęs įnašą, tampa viešosios įstaigos dalininku (savininku) (sąvokos „steigėjas“ formaliai nebelieka). Siekiant atitikties Viešųjų įstaigų įstatymui, šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojama sąvoka „steigėjas“ yra keičiama į sąvoką „dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Pastebėtina tai, kad universiteto ligoninių dalininkai yra du: valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas yra pavesta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, ir universitetas. Universitetai neįgyvendina dalininko teisių, o yra patys dalininkai, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte, kai turima omenyje valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tiek ir dalininkas universitetas, vartojama sąvoka „dalininkas ir (ar) dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos“. Be to, viešosios įstaigos dalininko ir dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija yra skirtinga, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kur yra aiški visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, vartojama pastaroji sąvoka.
LNSS biudžetinių įstaigų steigėjo sąvokos Biudžetinių įstaigų įstatymas apskritai nenumato – biudžetinių įstaigų savininkė yra valstybė, o biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Šiuo metu įstatyme vartojama sąvoka „biudžetinės įstaigos steigėjas“ (kai turima omenyje atitinkama valstybės institucija) keičiama į sąvoką „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Kai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte turima omenyje bet kurios teisinės formos juridinis asmuo (tiek viešoji įstaiga, tiek biudžetinė įstaiga, tiek ir kitos teisinės formos juridinis asmuo), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnį, galiojančiuose įstatymuose vartojama sąvoka „steigėjas“ keičiama į sąvoką „dalyviai ar dalyvių teises ir pareigas įgyvendinantys asmenys (institucijos)“. 8. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymui Nr. XII-967, atsirado kolizija tarp Vietos savivaldos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovo skyrimas ir atleidimas yra viešosios įstaigos steigėjo (savivaldybės tarybos) kompetencija. Siekiant išspręsti šią problemą, kartu su kitais projektais teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į pareigas priimami kaip ir visų kitų valstybės LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai (siūloma nustatyti vienodą tiek valstybės, tiek ir savivaldybės LNSS viešųjų įstaigų vadovų skyrimo sistemą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas būtų specialusis šiuos santykius reglamentuojantis įstatymas). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais įgyvendina 38 biudžetinių socialinės globos įstaigų, kurios vadovaudamosi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais teikia socialinės globos paslaugas, taip pat 1 viešosios socialinės globos įstaigos savininko (dalininko) teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad didžioji dalis minėtų įstaigų teikia ne tik socialines, bet ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau neaišku, ar jos ir (ar) jų filialai, teikiantys ne tik asmens sveikatos priežiūros, bet ir socialines paslaugas, laikomi LNSS biudžetinėmis ar viešosiomis įstaigomis, kokie reikalavimai (tokie patys kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar ir papildomi) keliami jų veiklai.
Atsižvelgiant į tai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu yra keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnis ir jame nustatoma, kad „įstatymas (Sveikatos priežiūros įstaigų) taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja <...> Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“. Be to, Projektu naujai dėstomoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija, vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kitiems tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldiems darbuotojams. 9. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 55 straipsnyje yra nustatyta, kad įstaigos vadovas nušalinamas ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu paaiškėja aplinkybės, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos vadovas gali nebeatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą be tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimo, norint priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų. 10.
10Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nuostatos dėl mokslo ir studijų institucijų taip pat suderinamos su Mokslo ir studijų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad universiteto ligoninė pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį nėra mokslo įstaiga, Projekte iš sąvokos „universiteto ligoninė“ apibrėžties išbraukiami žodžiai „mokslo įstaiga“ ir „kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas“, tačiau nustatoma, kad valstybinis universitetas universiteto ligoninėje galės vykdyti mokslinius tyrimus (bus valstybinio universiteto mokslinių tyrimų ir studijų materialinė bazė). Projekte vietoj sąvokos „valstybinė švietimo ir mokslo įstaiga“ vartojama sąvoka „valstybinė aukštoji mokykla“, nes pagal savo pobūdį universiteto ligoninių dalininkais yra ir turėtų būti tik valstybinės aukštosios mokyklos, kuriose yra vykdomos medicinos studijos (šiuo metu valstybiniuose universitetuose – Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete (Medicinos fakultete). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte netekusiais galios pripažįstami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsniai, kurių reglamentavimas dubliuoja Viešųjų įstaigų įstatymo ir Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas (dėl steigimo dokumentų turinio, dėl likvidavimo reglamentavimo ir kt.). 11. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2019 m. sausio 1 d. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas.
Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus įstaigas, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų) vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, išskyrus universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovus, ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ar filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. Vienų metų (vadovams) ir vienų metų ir 6 mėnesių (pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams) skirtingas pereinamasis laikotarpis nustatomas todėl, kad būtų galima užtikrinti įstaigos veiklą (kad vienu metu nebūtų atleisti visi įstaigos vadovaujantys asmenys). 12. SDĮ projektu siūloma nustatyti, kad sutartys pirmiausia sudaromos tarp TLK ir stacionare aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiomis LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklui pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskirtoms įstaigomis (toliau – tinklui priskirtos įstaigos). Sveikatos apsaugos ministro įsakymu būtų tvirtinamas įstaigų tinklas ir kiekvienai šiam tinklui priskirtai įstaigai pavedamos teikti paslaugos (t. y. kiekvienai įstaigai atitinkamas paslaugų sąrašas).
Tokiu būdu bus įgyvendinta konstitucinė nuostata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos pareiga užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas ir būtų tinkamai paskirstytos įvairios sveikatos priežiūros paslaugas pagal iš anksto nustatytą paslaugų teikimo mastą. Valstybinio stacionare aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ASPĮ tinklo (valstybinio tinklo) sudarymas nereikalauja jokių papildomų kriterijų (SDĮ projekte aiškiai nurodyta, kad tai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančios ASPĮ, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskiriamos LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui). Minėto Sveikatos priežiūros įstatymo
siekiama užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką ir subalansuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išsaugoti sveikatos sistemos finansinę pusiausvyrą ir, kiek įmanoma, išvengti bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymo. ASPĮ tinklą sudarytų didžiausios šalies gydymo įstaigos, turinčios naujausią medicinos įrangą, patyrusį personalą ir galinčios užtikrinti paslaugų kompleksiškumą. Su kitomis (nepriskirtomis tinklui) ASPĮ sutartys būtų sudaromos tik tuo atveju, jei tinklui priskirtos įstaigos neužtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų pagal iš anksto nustatytą šių paslaugų teikimo mastą, ir tik dėl tos šių paslaugų dalies, kurios trūksta nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti. Visų pirma, kitos (ne tinklo) ASPĮ turi atitikti tris sąlygas („barjerinius“ kriterijus), kuriomis siekiama įvertinti potencialių partnerių finansinį stabilumą ir patikimumą.
Privalomosios sąlygos ir jų paaiškinimai: Įstatymo projekto punkto Nr. Sąlygos Paaiškinimai
kompensuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams būtų teikiamos bazinėmis kainomis. ASPĮ įsipareigoja paslaugas teikti neimdama iš paciento priemokų už suteiktas paslaugas, t. y. tomis pačiomis sąlygomis kaip valstybės ir savivaldybių ASPĮ. Taip pat bus užtikrinama paciento teisė į valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą (SSĮ 49 str. 5 d.)
ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų. ASPĮ yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius valstybei – gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, pelno ir kt. 26 str. 3 d. 3 p. ASPĮ finansinių įsipareigojimų bendrojo (einamojo) likvidumo koeficiento reikšmė ne mažesnė kaip 1. Pageidaujanti sutartį su TLK sudaryti ASPĮ savo disponuojamomis lėšomis yra pajėgi vykdyti sutartį, dar net negavusi tam tikslui numatytų PSDF biudžeto lėšų. Vertinama ASPĮ finansinė rizika trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų aspektu. TLK, prieš sudarydama sutartis, atlieka potencialių partnerių (t. y. tik tų ASPĮ, kurios atitinka visas tris sąlygas) reitingavimą (vertinimą pagal reitingavimo kriterijus). Įstatymo projektu numatyta, kad TLK vertinimą atliks sveikatos apsaugos ministro numatyta tvarka. Toliau pateikiami reitingavimo kriterijai ir jų paaiškinimai:
Įstatymo projekto punkto Nr. Reitingavimo kriterijai Paaiškinimai
prašoma sudaryti asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo sutartį, teikimo patirtis ASPĮ bus vertinamos pagal tai, kokią atitinkamos paslaugos teikimo patirtį turės.
Pvz., 1 metų patirtį turinti ASPĮ gaus didesnį balų skaičių nei ASPĮ, neturinti šios patirties, tačiau mažiau nei ASPĮ, turinti 5 metų patirtį. 26 str. 4 d. 2 p. Atitinkamas ASPĮ sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų skaičius ASPĮ bus vertinamos pagal tai, kiek įstaigoje yra sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų etatų. Pvz., ASPĮ, kurioje atitinkamą paslaugą teikia 3 gydytojai, dirbantys 0,25 etatu, bus vertinama mažesniu balų skaičiumi, nei įstaiga, kurioje atitinkamą paslaugą teikia 2 gydytojai, dirbantys visu etatu. 26 str. 4 d. 3 p. Per metus suteiktų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ pajėgumas suteikti tam tikrą atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių. 26 str. 4 d. 4 p. Atitinkamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos laukimo trukmė Vadovaujantis šiuo kriterijumi bus vertinamas ASPĮ galimybės kuo greičiau pacientui suteikti atitinkamą planinę asmens sveikatos priežiūros paslaugą, t. y. bus vertinamas laikas nuo paciento registracijos iki paslaugos suteikimo. 26 str. 4 d. 5 p. ASPĮ yra įsipareigojusi teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi ASPĮ turėtų įsipareigoti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti visa apimtimi, t. y. gydytojas turėtų teikti visą spektrą gydytojo normoje numatytų paslaugų, ne tik paprasčiausias ar geriausiai apmokamas paslaugas. 26 str. 4 d. 6 p. ASPĮ teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas Vadovaujantis šiuo kriterijumi vertinama, ar pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra saugios.
ASPĮ, kurioje yra teikiamos stacionarinės, dienos stacionaro / chirurgijos ir ambulatorinės paslaugos, bus vertinama maksimaliu reitingavimo balu. 26 str. 4 d. 7 p. ASPĮ yra akredituota asmens sveikatos priežiūros veiklai. Šis kriterijus parodo, ar ASPĮ gali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Visoms ne tinklo įstaigoms taikomi vienodi atrankos (reitingavimo) kriterijai. SDĮ projekte jie nedetalizuojami, nes jų reikšmes ir atrankos tvarką pavesta nustatyti LRV. SDĮ įstatymo projekte nurodytais sutarčių sudarymo kriterijais siekiama užtikrinti optimalų LNSS vykdomųjų subjektų skaičių rinkoje, garantuojant tinkamą kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ir kontroliuoti PSDF biudžeto išlaidas, kiek įmanoma, išvengiant bet kokio finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymo ir atsižvelgiant į nuolat didėjantį asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį bei į PSDF biudžeto privalomaisiais reikalavimais neišvengiamai ribojamą pasiūlą. Žymus paslaugų teikėjų, sudariusių sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, skaičiaus didėjimas gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (ši tikimybė būtų ypač didelė, jei itin specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių poreikis nėra didelis, būtų teikiamos daugelio teikėjų). Kontroliuojant ir paslaugų, ir paslaugų teikėjų skaičių, siekiama turimais LNSS vykdomųjų subjektų ištekliais užtikrinti ekonomiškai stabilią, subalansuotą, efektyvią sveikatos sistemą, garantuojančią apdraustiesiems prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
SDĮ įstatymo projekte taip pat numatoma, kad sutartys dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo ir apmokėjimo sudaromos su licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai ir pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sveikatos apsaugos ministro nustatytam mastui užtikrinti. Šiuo metu Taigi jos nebus vertinamos pagal projektu siūlomus įtvirtinti kriterijus. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ASPĮ yra aiškūs iš PSDF biudžeto apmokėjimo principai (PASP įstaigai – metinė suma už kiekvieną apdraustąjį pagal amžiaus grupes ir prisirašiusiųjų skaičius). Visuomenės senėjimas ir ilgalaikės slaugos paslaugų trūkumas, eilės ilgalaikės slaugos paslaugoms gauti sukuria didelių nepatogumų gyventojams, todėl siekiama šių paslaugų prieinamumą užtikrinti be atrankos (noras ir licencija). SDĮ projektu nebus ribojama pacientų teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, nes Įstatymo projektu bus įgyvendinta Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantija, įpareigojanti valstybę užtikrinti šios garantijos įgyvendinimui būtinas sąlygas, t. y. sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą bei užtikrinti skaidrų ir efektyvu teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo modelį, kad pacientai galėtų pasinaudoti savo konstitucine teise į nemokamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą.
Organizuodama Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą valstybė Sveikatos sistemos įstatyme apibrėžė pagrindinius sveikatinimo veiklos reguliavimo principus ir nustatė, kad organizuojant sveikatos priežiūrą, be kitų principų, privalo būti užtikrintas sveikatos priežiūros teisumas, t. y. sukurtos tokios sąlygos, kurios garantuotų visiems vienodą galimybę gauti sveikatos priežiūrą, kiek įmanoma sumažinant netolygumus tarp jos siekiančių gauti asmenų. Įgyvendinus SDĮ projektą ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinus įstaigų tinklą bei kiekvienai šiam tinklui priskirtai įstaigai pavedamus teikti paslaugas, pacientams bus dar labiau užtikrinta teisė į PSDF biudžeto lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Įstatymo projekto SDĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad TLK sutartyse nustatytomis sąlygomis, neviršydamos savo finansinių įsipareigojimų ir patvirtinto PSDF biudžeto asignavimų, apmoka ASPĮ, vaistinių ir optikų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Apdraustiesiems suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir išduoti kompensuojamieji vaistai apmokami asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir patvirtintomis bazinėmis kainomis.
Toks reglamentavimas leistų išvengti dviprasmiškų situacijų, kai, galiojant ankstesnei šio straipsnio redakcijai, ASPĮ galėjo piktnaudžiauti pateikdamos daugiau sąskaitų, negu TLK galėjo apmokėti. Šiuo pakeitimu siekiama, kad TLK mokėtų už draudžiamiesiems suteiktas paslaugas neviršydamos sutartyse numatytų finansinių įsipareigojimų ir patvirtinto PSDF biudžeto asignavimų. SDĮ projekto 26 str. 9 d. minimų sutarčių esminių sąlygų nustatyti įstatyminiu lygmeniu poreikio nėra, nes šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos sistemos įstatymo 58 straipsnyje yra įtvirtintos sveikatinimo veiklos sąlygos. Įstatymo projekte taip pat atsisakyta SDĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią kiekviena sutartis sudaroma atsižvelgiant į VLK ir PSDT nuomones. Praktikoje ši nuostata nėra vykdoma, nes sutartys sudaromos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta sutarčių sudarymo tvarka. SDĮ projekte įstatymo įsigaliojimo nuostatose nurodyta, kad jis bus taikomas sutartims dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimo išlaidų apmokėjimo sudaromoms 2020 metams. Projekto rengėjų manymu, ASPĮ bus pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu. Priėmus Projektus numatomi šie teigiami rezultatai (nauda visuomenei): 1.
Bus sudarytos realios teisinės prielaidos LNSS įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu (siekiamas rezultatas – taip veikiantis LNSS įstaigų tinklas, kad paslaugos tinklo įstaigose būtų pacientams pasiekiamos per kuo trumpiausią laiką, atitinkamų profilių paslaugų planavimas tose tinklo įstaigose, kuriose tokių paslaugų poreikis yra didžiausias, paslaugoms teikti turimos infrastruktūros racionalus ir efektyvus panaudojimas tinklo įstaigose, medicinos specialistų pritraukimas į tas tinklo įstaigas, kur tokių specialistų poreikis didžiausiais (arba medicinos specialistų pagal poreikį paskirstymas įstaigos viduje (komandiruotės)). 2. Bus nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis (siekiamas rezultatas – universiteto ar respublikos lygmens LNSS įstaigose atsiras privalomi kolegialūs valdymo organai (valdybos), kurie vykdys priežiūros funkcijas įstaigos ir vadovo atžvilgiu (valdyboje dirbs geriausią juridinių asmenų valdymo patirtį turintys asmenys, o priežiūra ir kontrolė neleis įstaigų vadovams netinkamais sprendimais padaryti žalos įstaigai ir sveikatos sistemai), o jau nustatyto kolegialaus organo stebėtojų tarybos kompetencija bus aiški įstatymu nustatant jai konkrečias (vienodas visos Lietuvos mastu) funkcijas). 3.
3Bus užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, į LNSS įstaigas rotacijos būdu bus sudarytos prielaidos pritraukti geriausią patirtį turinčius vadovaujančius specialistus (siekiamas rezultatas – LNSS įstaigų vadovaujamieji darbuotojai bus atrenkami viešo konkurso būdu, turės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacinius reikalavimus, rotacija užtikrins atitinkamų specialistų kaitą (tai skatins jau dirbantį specialistą nuolat tobulėti), taip bus pasiekta, kad įtaigų vadovaujančias pareigas eitų tik patys geriausi specialistai). 4. Bus suteikta galimybė regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose (siekiamas rezultatas – regionuose dirbančių ir geriausiai tų regionų problematiką sveikatinimo veiklos srityje išmanančių atstovų realus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis). 5. Bus suderintos sveikatos srities įstatymų ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos (siekiamas rezultatas – sveikatos srities teisės aktų taikymo praktikoje aiškumas). 5. Numatomo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
Priėmus Projektus sumažės korupcijos prielaidos, nes LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijos – viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeniniams ilgalaikiams ryšiams, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformuoti, užtikrinančių skaidresnę įstaigų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami lydimųjų įstatymų projektai. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Projektus reikės:
1) priimti Vyriausybės nutarimą dėl Kandidatų į valdybos narius parinkimo tvarkos;
2) priimti Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimo valdybos nariams už veiklą LNSS viešosios įstaigos valdyboje;
3) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos sudarymo tvarkos aprašą ir nuostatus;
4) pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatus bei nuostatus ir šių įstaigų struktūras;
5) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti deklaracijos, kurioje būtų pateikti duomenys dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, formą;
6) pakeisti sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriuose yra vartojama sąvoka „steigėjas“;
7) sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, jo sudarymo reikalavimus, ir kiekvienos tinklui priskirtos įstaigos teikiamas paslaugas;
ASPĮ vertinimo tvarką. 10) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus. Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų pavaduotojams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), kurie negalės dalyvauti (dėl to, kad neatitiks naujai nustatytų kvalifikacinių reikalavimų), nedalyvaus ar nelaimės konkurso į šias pareigas ir kurie nesutiks pereiti į kitas siūlomas pareigas, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, turės būti išmokama jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Tačiau kol nėra nustatytų kvalifikacinių reikalavimų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nėra galimybės įvertinti, kiek minėtas pareigas einančių asmenų atitiktų šiuos reikalavimus, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek jų reikės atleisti (nelaimėjus ar nedalyvavus konkurse, ar neperėjus į kitas siūlomas pareigas). Taip pat nėra galimybės preliminariai įvertinti, kiek iš šiuo metu LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančių asmenų neatitiks projekte numatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to turės būti atleisti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu dėl šių asmenų jau buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas ir gavus iš jų informaciją priimtas sprendimas juos skirti į minėtas pareigas, manytina, kad jie nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitiks, todėl lėšų jų išeitinėms išmokoms nereikės. Taip pat reikės papildomų lėšų didesnėms nedarbo socialinio draudimo įmokoms dėl LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių vadovų darbo sutarčių pasikeitimo iš neterminuotų į terminuotas. Respublikos lygmens ligoninei (ne universiteto ligoninei) padalinių vadovų darbo užmokesčiui papildomai per metus reikėtų apie 25 tūkst. eurų. Taip pat reikės papildomų lėšų LNSS viešųjų įstaigų valdybų narių darbo užmokesčiui. Šiuo metu Lietuvoje yra 9 respublikos lygmens ligoninės ir 3 universiteto ligoninės.
Vertinant tai, kad respublikos lygmens ligoninės vadovo darbo užmokestis per 2017 m. siekė apie 34300 eurų (http://www.rvul.lt/veikla/veiklos-ataskaitos/), o per 1 mėnesį – 2860 eurų, tai jei valdybos nariui per mėnesį darbo užmokestis negalės būti didesnis kaip 1/5 vadovui išmokamo vidutinio darbo užmokesčio ir darant prielaidą, kad valdybos narių bus ne daugiau kaip penki, valdybos narių darbo užmokesčiui reikėtų per mėnesį papildomai skirti apie 2800 eurų. Per 12 respublikos lygmens ir universiteto statusą turinčių ligoninių tai sudarytų apie 33000 eurų įstaigų lėšų per mėnesį. Sveikatos draudimo įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ir PSDF biudžeto lėšų nereikės. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų riboto dydžio PSDF biudžeto lėšų naudojimą plačiąja prasme. Įstatymo projektas padės užtikrinti viešųjų finansų stabilumą. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Gauti derinimo raštai, kurių siūlymai buvo įvertinti Projektų lydimojoje medžiagoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. LNSS
įstaigų tinklas, valdyba, stebėtojų taryba, viešas konkursas, vadovų pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai), priėmimas į darbą, nepriekaištinga reputacija, kadencija, rotacija, sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos, sutartys, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kriterijai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius
2018-06-04
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
iš 60 keičiamo įstatymo straipsnių (iš jų – 11 siūloma pripažinti netekusiais galios), visas įstatymas turi būti dėstomas nauja redakcija. Be to, dėstant įstatymą nauja redakcija turi būti atsižvelgta į tai, kad Seime yra priimti Sveikatos priežiūros įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymai Nr. XII-2538 ir Nr. XIII-903, kuriuose numatytas kai kurių nuostatų įsigaliojimas sutampa su projektu siūlomu įstatymo įsigaliojimu – 2019 m. sausio 1 d. 2. Projekto lyginamasis variantas parengtas ne pagal teisės technikos taisykles. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad universiteto ligoninėje kartu su valstybiniu universitetu vykdomos visų pakopų medicinos ir sveikatos studijos. Vertinant šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad pagal Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075, tokios studijų krypties kaip „sveikata“ nėra. Sveikatos mokslų studijų krypčių grupei priskirtos tokios studijų kryptys kaip medicina, odontologija, burnos priežiūra, visuomenės sveikata, farmacija, reabilitacija, mityba, slauga ir akušerija ir kitos. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti minėtąją projekto nuostatą. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pirmą kartą šiame įstatyme minint Sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimą, šis pavadinimas turi būti dėstomas su žodžiais „Lietuvos Respublikos“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamame įstatymo 10 straipsnio 6 punkte pirmą kartą minint ir kitų ministerijų pavadinimus. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžio
„dalininku“ įrašytinas žodis „(dalininkais)“. 6. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi pildomoje
įstatymo 2 straipsnio 13¹ dalyje, apibrėžiančioje sąvokos
„padalinys“ turinį, siūloma nustatyti, kad padalinys – tai juridinio asmens,
kitos organizacijos ar jų filialo struktūrinis vienetas. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo reguliavimo požiūriu, šioje dalyje turėtų būti apibrėžiama ne bet kokio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio sąvoka, o būtent sveikatos priežiūros įstaigos padalinio sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje jau apibrėžta pačios „sveikatos priežiūros įstaigos“ sąvoka, pildomoje 2 straipsnio 13¹ dalyje vietoj žodžių „juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo“ įrašytini žodžiai „sveikatos priežiūros įstaigos“ arba žodis „įstaigos“ (nes „įstaigos“ santrumpa įvedama 2 straipsnio
pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13¹ dalyje įtvirtintą „padalinio“ sąvoką, atkreipiame dėmesį į nepakankamai aiškų jos turinį. Siūloma sąvokos
„padalinys“ formuluotė suponuoja, kad vienu atskiru padaliniu būtų laikomas
sveikatos priežiūros įstaigos struktūrinis vienetas ir tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas. Manome, kad tokie mažesni struktūriniai vienetai, esantys didesnio struktūrinio vieneto sudėtyje, taip pat turėtų būti laikomi atskirais padaliniais, kurių vadovų priėmimui į darbą būtų taikomos specialios šio projekto nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13¹ dalyje brauktinas jungtukas
„ir“. 8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis
pildytina nuoroda į Mokslo ir studijų įstatymą, nes keičiamame įstatyme vartojamos ir Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtos sąvokos. 9. Atkreipiame dėmesį, kad jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei projekto 10 straipsniu keičiamo 15¹ straipsnio 6 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 10. Projekto 4 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „pakeitimas“ įrašytini žodžiai „pripažinimas netekusiu galios“. 11. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžetinės įstaigos negali turėti dalininkų bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punkte po žodžių „LNSS biudžetinių“ įrašytini žodžiai „įstaigų savininko“. 12. Kadangi projekto 6 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 11 straipsnio teksto, rekomenduotina šį straipsnį dėstyti nauja redakcija. 13. Projekto 9 straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnį, reglamentuojantį įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimą į darbą. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos ginčytinos keliais aspektais.
Pirma, nėra aišku, kodėl šio straipsnio pavadinime bei pačiose straipsnio nuostatose yra išskiriamas „filialas“ kaip kažkoks atskiras sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis bei kitą ūkinę veiklą vykdantis subjektas. Atkreipiame dėmesį, kad paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad sveikatos priežiūros įstaiga laikomi juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas šio įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Odontologų rūmų įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant suderinti įstatymo normas tarpusavyje, filialo, kaip savarankiško ūkio subjekto, turinčio licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, siūlome nesuniveliuoti su įstaigos padaliniu, kaip struktūriniu vienetu. Antra, nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje imperatyvas atitikti šio straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus yra nustatomas tik padalinių vadovams bei vyriausiems finansininkams (buhalteriams), tuo tarpu įstaigos vadovams bei jų pavaduotojams toks reikalavimas tiesiogiai nenurodomas. Atsižvelgiant į tai, reikėtų arba suvienodinti minėtuosius reikalavimus, arba žodžius
„atitinkantys šio straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus“ braukti kaip
perteklinius, nes nuostata dėl specialiųjų reikalavimų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių vadovams bei vyriausiems finansininkams (buhalteriams) nustatyti keičiamo 15 straipsnio 3 dalyje. Trečia, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamos neaiškaus turinio santrumpos, kurios savo esme netgi iškreipia trumpinamųjų formuluočių turinį.
Atkreipiame dėmesį, kad 15 straipsnio 1 dalyje gali būti išskiriami tokie sveikatos priežiūros įstaigų dalyviai ar dalyvių teises įgyvendinantys subjektai, vykdysiantys viešą konkursą įstaigų vadovų pareigoms eiti: 1) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), 2) viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) bei 3) viešosios įstaigos dalininkas kartu su viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (kai viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims). Atsižvelgiant į tai, kad šių įstaigų ir atitinkamai jų dalyvių statusas skiriasi, svarstytina ar 15 straipsnio 1 dalyje reikėtų įvedinėti tam tikras santrumpas, kurios galimai iškraipytų formuluočių turinį, bei apsunkintų normų taikymą (pvz., santrumpa „LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija)“ yra ydinga, nes ne tik suniveliuoja skirtingo statuso dalyvius, tačiau netiesiogiai numato ir įstaigos dalininko tikimybę, net ir tuo atveju, kai viešoji įstaiga turi tik vieną savininką). Be to, siekiant teisinio aiškumo žodžius „Vyriausybės nustatyta tvarka“ šios dalies trečiajame sakinyje reikėtų dėstyti po žodžių „vadovų pareigoms eiti“. Ketvirta, siekiant teisinio aiškumo bei normų dėstymo nuoseklumo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančios vadovų pavaduotojų bei padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) priėmimą į darbą, siūlome atskirti ir dėstyti atskirose šio straipsnio dalyse.
Penkta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vadovo pavaduotojų pareigos yra užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Norime pažymėti, kad toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų pareigų laikotarpis negali būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu. Šešta, kadangi vadovaujantis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata, kad pasibaigus kadencijai tiek vadovas, tiek jo pavaduotojai, tiek kiti šioje dalyje aptariami darbuotojai atleidžiami iš pareigų, kita tos pačios 15 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti atvejus, kada vadovui laimėjus konkursą vadovo pareigoms eiti antrą kartą kadenciją iš eilės, buvusiems vadovų pavaduotojams be viešojo konkurso gali būti pratęsiami jų darbo santykiai naujai vadovo kadencijai, neturi teisinio pagrindo ir prieštarauja bendrajam pareigų užėmimo konkurso būdu principui. Septinta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti įstaigos vadovo pavaduotojų, padalinių vadovų ir vyriausiojo finansininko atestacijos, kurią turi teisę organizuoti įstaigos vadovai, paskirtį, jos vykdymo principus bei atestacijos galimas teisines pasekmes. 14.
reikalavimai, numatyti projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, tiesiogiai susiję su asmenų teise užimti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų darbuotojų pareigas, manome, kad šie reikalavimai privalo būti išdėstyti pačiame įstatyme, o ne sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte. 15. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas su galiojančiuose įstatymuose vartojama terminija, projekto
taip: „jis įtariamas ar kaltinamas dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“. Atitinkamai tikslintini ir šios dalies 3, 5, 6 punktai bei projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio
atskirai aptarti atvejai, kai asmeniui įtarimai ar kaltinimai pareikšti jam jau einant įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko pareigas, t.y. manome, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, vien tik įtarimų ar kaltinimų pareiškimas neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu atleisti asmenį iš pareigų. Manytume, kad tokiu atveju, visų pirma, turėtų būti sprendžiamas galimo laikino nušalinimo nuo pareigų klausimas. Be to, projekte turėtų būti įtvirtintas ir galimas vadovaujančių darbuotojų patirtų nuostolių atlyginimo mechanizmas, jei įtarimai, kurių pagrindu asmuo buvo nušalintas nuo pareigų, nepasitvirtina. Atkeiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio
vadovaujantiems darbuotojams sustabdyti tuo atveju, kai jiems pareikšti įtarimai dėl tam tikrų veikų, suponuoja tai, kad jie, pareiškus įtarimą ar kaltinimą, iš pareigų nėra atleidžiami. 16.
straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodytos tik įstaigos vadovo pareigos, nors nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taikomas ir vadovo pavaduotojams, padalinių vadovams bei vyriausiems finansininkams. 17. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
priežastys, kodėl asmuo už veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, gali būti netraukiamas baudžiamojo atsakomybėn. Galbūt šiame punkte turimi omenyje atvejai, kada Baudžiamajame kodekse nurodytais bendraisiais pagrindais asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, šiame punkte brauktini žodžiai „ar administracinėn“, nes kalbama apie nusikalstamos veikos, o ne administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. 18. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 11 punkte brauktini žodžiai „ar darbo pareigų pažeidimą“ bei „darbo pareigų pažeidimo ar“, nes šio punkto nuostata taikoma tik valstybės tarnautojams. Kitu atveju, vietoj žodžių „valstybės tarnautojas“ įrašytinas žodis „asmuo“. 19. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 12 punkte vietoj žodžio „padarymo“ įrašytinas žodis „paaiškėjimo“. 20. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
įstatymo 10 straipsnio 6 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad abejose nuostatose nurodytos skirtingos ministrų valdymo sritys, kurioms priskirtoms sveikatos priežiūros įstaigoms gali būti taikomi specialūs reikalavimai. 21. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 4 dalyje po žodžių „viešosios įstaigos įrašytini žodžiai „savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba“. 22. Kadangi projekto 11 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 16 straipsnio teksto, visas šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Taip pat pažymime, kad šio straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas skaičius „2“.
įstatymo nuostatos keičiamos, nurodant, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija (pvz., projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnis 1 dalis), o kitos analogiškos įstatymo nuostatos nekeičiamos (pvz., keičiamo įstatymo 18 straipsnis ar 19 straipsnio 2 dalis). 24. Projekto 17 straipsniu taip pat turėtų būti pakeista ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, išbraukiant joje perteklinius žodžius „iš valstybės turto ir valstybės biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma“. Pritarus šiai pastabai, visas 25 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. 25. Projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje po žodžio „tvirtina“ įrašytinas žodis „atitinkamai“, o po žodžių „krašto apsaugos ministras“ vietoj žodžio „ir“ įrašytinas žodis „ar“. 26. Projekto 19 straipsniu keičiamame 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžio „valstybės“ įrašytinas žodis
„valstybė“. 27. Svarstytina, ar siekiant teisinio
aiškumo, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad tuo atveju, kai LNSS viešosios įstaigos savininkė yra tik valstybė arba tik savivaldybė, tokios įstaigos visuotinio dalininko susirinkimo kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia valstybės arba savivaldybės kaip įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 28. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių
„(dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas)“
įrašytini žodžiai „ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas)“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose vartojama analogiška formuluotė. 29. Projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo
priežiūros specialistų darbuotojų“ turinys nėra aiškus, nes visi viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistai yra jos darbuotojai, kitu atveju jie formaliai negalėtų būti vadinami tos viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistais. Atsižvelgiant į tai, siūlome braukti perteklinį žodį
„darbuotojų“. 30. Projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo
33¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte žodžiai „kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas“ dėstytini punkto pabaigoje po žodžių „padalinio vadovas“. 31. Derinant projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 33¹ straipsnio nuostatas tarpusavyje, vietoj žodžių
„parinkimo tvarką“ įrašytini žodžiai „atrankos tvarką“. 32. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome
papildyti projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 7 dalį nurodant, kad pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Taip pat siūlome aptarti galimą valdybos veiklą tais atvejais, kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. 33.
įstaigos valdybos narių interesų apsaugą bei jų veiklos teisinį stabilumą ir tikrumą, projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹straipsnio 7 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti kriterijus, kuriems esant viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas gali atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui. 34. Projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 8 dalyje brauktinos perteklinės antrojo sakinio nuostatos, nes šios nuostatos jau yra to paties 33¹ straipsnio 7 dalyje. 35. Projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 9 dalies pirmasis sakinys dėstytinas taip: „Valdyba, pasibaigus penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija“. 36. Projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „valdybą“ įrašytinas žodis „valdyba“. 37. Projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 10 dalyje prieš žodį „kadencijos“ įrašytinas žodis
„valdybos“, o vietoj žodžių „viešąją įstaigą“ – žodžiai „viešosios įstaigos
vadovą“. 38. Projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 11 dalies 6 punkte yra neaiški nuoroda į šio įstatymo
veiklos klausimų. Galbūt siekiama nustatyti, kad viešojoje įstaigoje nesant sudarytos stebėtojų tarybos, valdyba sprendžia šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. 39. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 13 dalyje po žodžių „iš anksto balsavę“ įrašytini žodžiai „ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę“. 40.
keisti daugiau negu pusę įstatymo 34 straipsnio teksto, visas šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. 41. Svarstytina, ar projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2¹ dalyje neturėtų būti pateikta nuoroda ir į šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes valstybė kartu su universitetu yra universiteto ligoninės dalininkais. 42. Projekto 33 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos derintinos su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad skiriasi ministrų valdymo sritys, kurioms priskirtos įstaigos. 43. Kadangi projekto 33 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatoma, kad iš atitinkamai valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos tik biudžetinės įstaigos, lieka neaišku, kaip būtų finansuojamos asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė. 44. Kadangi projekto 34 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 43 straipsnio teksto, visas šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. 45. Projekto 36 straipsnio 3 dalimi keičiamame įstatymo 45 straipsnio 9 punkte yra siūloma įrašyti niekur kitur šiame įstatyme nevartojamas sąvokas „įstaigos dalyvis, ar dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj šių sąvokų vartoti formuluotę „savininkas ar dalininkas ar savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. 46. Projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo
įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų“ įrašytini žodžiai „sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą“. 47.
keičiamose įstatymo 56 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse prieš žodį „savininko“ įrašytini žodžiai „visuotinio dalininkų susirinkimo ar “. 48. Projekto 44 straipsnio 2 dalyje siūlytina išvardinti ir kitus ministrus, kurie pagal šį įstatymą turės parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat nėra aišku, kodėl poįstatyminius tesiės aktus siekiama patvirtinti iki spalio 31 d., o ne iki gruodžio 31 d. 49. Projekto 45 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinio nuostatos reglamentuoja savo turiniu skirtingas teisės normas negu trečiojo šios dalies sakinio nuostatos, todėl siūlome jas dėstyti atskirose šio straipsnio dalyse. Be to, šios dalies trečiajame sakinyje po žodžių „atitinkamos įstaigos“ brauktinas perteklinis žodis „vadovo“. 50. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 45 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, numatančia, kad ši dalis taikoma tik neterminuotas darbo sutartis turintiems asmenims. Tuo tarpu terminuotas darbo sutartis turintys asmenys turi teisėtą lūkestį eiti pareigas iki terminuotos darbo sutarties pabaigos. 51. Svarstytina, ar projekto 45 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti nustatytas terminas, iki kurio turi būti sudarytos naujos stebėtojų tarybos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
Vilnius
2018-06-28
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo projekto pirmame variante, tiek Pagrindinio komiteto išvadoje projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį ne 12¹, o 13¹ dalimi. Projekto nuostatos taisytinos. 2. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
„dalininkas“ įrašytinas žodis „(dalininkai)“, nes viešosios įstaigos gali
turėti ne vieną dalininką. 3. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų pareigoms užimti, nes pagal siūlomas formuluotes Vyriausybės nustatyta tvarka šiems asmenims nebūtų taikoma. 4. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Norime pažymėti, kad toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų pareigų laikotarpis negali būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu.
Pažymėtina, kad Darbo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje terminuotos sutarties pasibaigimo pagrindu gali būti laikomos tokio pobūdžio aplinkybės, kurių atsiradimas ar pasibaigimas yra aiškiai žinomas ir numanomas. 5. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ir tais atvejais, kai įstaigos vadovo pareigas einančiam asmeniui pareikšti įtarimai ar kaltinimai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, jie nušalinami nuo pareigų siekiant objektyviai įvertinti vadovo veiklą sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą. Vertinant tokį siūlomą reguliavimą, nėra aišku, koks objektyvus įstaigos vadovo veiklos vertinimas gali būti vykdomas, nes baudžiamąjį persekiojimą atlieka bei atitinkamus sprendimus dėl pareikštų įtratinimų ar kaltinimų priima tam įgaliotos teisėsaugos institucijos. Šiuo atveju įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar dalininkų susirinkimas, priėmęs sprendimą dėl įstaigos vadovo laikino nušalinimo, tiesiog turėtų laukti kompetentingų institucijų galutinio sprendimo dėl vykdomo baudžiamojo persekiojimo. Be to, manome, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, vien tik įtarimų ar kaltinimų pareiškimas neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu pradėti vykdyti atleidimo iš pareigų procedūrą. Be to, projekte turėtų būti įtvirtintas ir galimas šių darbuotojų patirtų nuostolių atlyginimo mechanizmas, jei įtarimai, kurių pagrindu asmuo buvo nušalintas nuo pareigų, nepasitvirtina.
Atkeiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio
mokėjimą vadovaujantiems darbuotojams (jiems toliau mokant pastoviąją dalį) tuo atveju, kai jiems pareikšti įtarimai ar kaltinimai dėl tam tikrų veikų, suponuoja tai, kad jie, pareiškus įtarimą ar kaltinimą, net nėra laikinai nušalinami nuo pareigų. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 6. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio vienintelės dalies numeruoti nereikia. 7. Projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo
„būti skiriami“. 8. Projekto 47 straipsnio 6 dalyje yra
nustatyta, kad iki šio įsigaliojimo LNSS viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamose universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. Projekto 28 straipsniu keičiamoje įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad stebėtojų taryba sudaroma LNSS viešosiose įstaigose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 47 straipsnio 6 dalyje neturėtų būti nustatytas terminas, iki kurio turi būti sudarytos naujos stebėtojų tarybos. Be to, projekto
„priskiriamose“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-06-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė; komiteto pirmininko pavaduotojas
Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė; Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo narys Raimundas Martinėlis, Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėjas Kazys Rušinskas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, Lazdijų ligoninės direktoriaus patarėjas Kęstutis Mazurkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantė Goda Keso. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti 43 iš 60 keičiamo įstatymo straipsnių (iš jų – 11 siūloma pripažinti netekusiais galios), visas įstatymas turi būti dėstomas nauja redakcija.
Be to, dėstant įstatymą nauja redakcija turi būti atsižvelgta į tai, kad Seime yra priimti Sveikatos priežiūros įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymai Nr. XII-2538 ir Nr. XIII-903, kuriuose numatytas kai kurių nuostatų įsigaliojimas sutampa su projektu siūlomu įstatymo įsigaliojimu – 2019 m. sausio 1 d. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas, 2018-06-04
variantas parengtas ne pagal teisės technikos taisykles. Pritarti
departamentas, 2018-06-0421
dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad universiteto ligoninėje kartu su valstybiniu universitetu vykdomos visų pakopų medicinos ir sveikatos studijos. Vertinant šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad pagal Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075, tokios studijų krypties kaip „sveikata“ nėra. Sveikatos mokslų studijų krypčių grupei priskirtos tokios studijų kryptys kaip medicina, odontologija, burnos priežiūra, visuomenės sveikata, farmacija, reabilitacija, mityba, slauga ir akušerija ir kitos. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti minėtąją projekto nuostatą. Pritarti
departamentas, 2018-06-0421
dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pirmą kartą šiame įstatyme minint Sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimą, šis pavadinimas turi būti dėstomas su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamame įstatymo 10 straipsnio 6 punkte pirmą kartą minint ir kitų ministerijų pavadinimus. Pritarti 5.
departamentas, 2018-06-0421
dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžio „dalininku“ įrašytinas žodis „(dalininkais)“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0422
dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13¹ dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „padalinys“ turinį, siūloma nustatyti, kad padalinys – tai juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo struktūrinis vienetas. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo reguliavimo požiūriu, šioje dalyje turėtų būti apibrėžiama ne bet kokio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio sąvoka, o būtent sveikatos priežiūros įstaigos padalinio sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje jau apibrėžta pačios
„sveikatos priežiūros įstaigos“ sąvoka, pildomoje 2 straipsnio 13¹
dalyje vietoj žodžių „juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo“ įrašytini žodžiai „sveikatos priežiūros įstaigos“ arba žodis „įstaigos“ (nes
„įstaigos“ santrumpa įvedama 2 straipsnio 1 dalyje). Pritarti
departamentas, 2018-06-0422
straipsnio 2 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13¹ dalyje įtvirtintą „padalinio“ sąvoką, atkreipiame dėmesį į nepakankamai aiškų jos turinį. Siūloma sąvokos „padalinys“ formuluotė suponuoja, kad vienu atskiru padaliniu būtų laikomas sveikatos priežiūros įstaigos struktūrinis vienetas ir tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas. Manome, kad tokie mažesni struktūriniai vienetai, esantys didesnio struktūrinio vieneto sudėtyje, taip pat turėtų būti laikomi atskirais padaliniais, kurių vadovų priėmimui į darbą būtų taikomos specialios šio projekto nuostatos. Atsižvelgiant į tai, pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13¹ dalyje brauktinas jungtukas „ir“. Pritarti
departamentas, 2018-06-04214 8.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis pildytina nuoroda į Mokslo ir studijų įstatymą, nes keičiamame įstatyme vartojamos ir Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtos sąvokos. Pritarti
departamentas, 2018-06-04311
9Atkreipiame dėmesį,
kad jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio
straipsnio 6 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
departamentas, 2018-06-044
pavadinime vietoj žodžio „pakeitimas“ įrašytini žodžiai „pripažinimas netekusiu galios“. Pritarti
departamentas, 2018-06-045
valstybės biudžetinės įstaigos negali turėti dalininkų bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punkte po žodžių „LNSS biudžetinių“ įrašytini žodžiai „įstaigų savininko“. Pritarti
departamentas, 2018-06-046
straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 11 straipsnio teksto, rekomenduotina šį straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma keisti įstatymo 15 straipsnį, reglamentuojantį įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimą į darbą. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos ginčytinos keliais aspektais.
Pirma, nėra aišku, kodėl šio straipsnio pavadinime bei pačiose straipsnio nuostatose yra išskiriamas
„filialas“ kaip kažkoks atskiras sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis
bei kitą ūkinę veiklą vykdantis subjektas. Atkreipiame dėmesį, kad paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad sveikatos priežiūros įstaiga laikomi juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas šio įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Odontologų rūmų įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant suderinti įstatymo normas tarpusavyje, filialo, kaip savarankiško ūkio subjekto, turinčio licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, siūlome nesuniveliuoti su įstaigos padaliniu, kaip struktūriniu vienetu. Antra, nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje imperatyvas atitikti šio straipsnio
finansininkams (buhalteriams), tuo tarpu įstaigos vadovams bei jų pavaduotojams toks reikalavimas tiesiogiai nenurodomas. Atsižvelgiant į tai, reikėtų arba suvienodinti minėtuosius reikalavimus, arba žodžius
„atitinkantys šio straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus“ braukti kaip
perteklinius, nes nuostata dėl specialiųjų reikalavimų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių vadovams bei vyriausiems finansininkams (buhalteriams) nustatyti keičiamo 15 straipsnio 3 dalyje. Trečia, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamos neaiškaus turinio santrumpos, kurios savo esme netgi iškreipia trumpinamųjų formuluočių turinį.
Atkreipiame dėmesį, kad
įstaigų dalyviai ar dalyvių teises įgyvendinantys subjektai, vykdysiantys viešą konkursą įstaigų vadovų pareigoms eiti: 1) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), 2) viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) bei 3) viešosios įstaigos dalininkas kartu su viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (kai viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims). Atsižvelgiant į tai, kad šių įstaigų ir atitinkamai jų dalyvių statusas skiriasi, svarstytina ar 15 straipsnio 1 dalyje reikėtų įvedinėti tam tikras santrumpas, kurios galimai iškraipytų formuluočių turinį, bei apsunkintų normų taikymą (pvz., santrumpa „LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija)“ yra ydinga, nes ne tik suniveliuoja skirtingo statuso dalyvius, tačiau netiesiogiai numato ir įstaigos dalininko tikimybę, net ir tuo atveju, kai viešoji įstaiga turi tik vieną savininką). Be to, siekiant teisinio aiškumo žodžius „Vyriausybės nustatyta tvarka“ šios dalies trečiajame sakinyje reikėtų dėstyti po žodžių „vadovų pareigoms eiti“. Ketvirta, siekiant teisinio aiškumo bei normų dėstymo nuoseklumo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančios vadovų pavaduotojų bei padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) priėmimą į darbą, siūlome atskirti ir dėstyti atskirose šio straipsnio dalyse.
Penkta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vadovo pavaduotojų pareigos yra užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Norime pažymėti, kad toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų pareigų laikotarpis negali būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu. Šešta, kadangi vadovaujantis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata, kad pasibaigus kadencijai tiek vadovas, tiek jo pavaduotojai, tiek kiti šioje dalyje aptariami darbuotojai atleidžiami iš pareigų, kita tos pačios 15 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti atvejus, kada vadovui laimėjus konkursą vadovo pareigoms eiti antrą kartą kadenciją iš eilės, buvusiems vadovų pavaduotojams be viešojo konkurso gali būti pratęsiami jų darbo santykiai naujai vadovo kadencijai, neturi teisinio pagrindo ir prieštarauja bendrajam pareigų užėmimo konkurso būdu principui. Septinta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti įstaigos vadovo pavaduotojų, padalinių vadovų ir vyriausiojo finansininko atestacijos, kurią turi teisę organizuoti įstaigos vadovai, paskirtį, jos vykdymo principus bei atestacijos galimas teisines pasekmes.
Pritarti iš dalies Netikslinga numatyti kadencijų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nes toks reglamentavimas gali neigiamai paveikti minėtų įstaigų veiklą, sukelti sunkumų randant tinkamus kandidatus pareigoms užimti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-049
kvalifikacijos reikalavimai, numatyti projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
ar savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų darbuotojų pareigas, manome, kad šie reikalavimai privalo būti išdėstyti pačiame įstatyme, o ne sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas, 2018-06-049
bei derinant projekto nuostatas su galiojančiuose įstatymuose vartojama terminija, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punktas dėstytinas taip: „jis įtariamas ar kaltinamas dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“. Atitinkamai tikslintini ir šios dalies 3, 5, 6 punktai bei projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalis. Be to, manytume, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnyje turėtų būti atskirai aptarti atvejai, kai asmeniui įtarimai ar kaltinimai pareikšti jam jau einant įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko pareigas, t. y. manome, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, vien tik įtarimų ar kaltinimų pareiškimas neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu atleisti asmenį iš pareigų.
Manytume, kad tokiu atveju, visų pirma, turėtų būti sprendžiamas galimo laikino nušalinimo nuo pareigų klausimas. Be to, projekte turėtų būti įtvirtintas ir galimas vadovaujančių darbuotojų patirtų nuostolių atlyginimo mechanizmas, jei įtarimai, kurių pagrindu asmuo buvo nušalintas nuo pareigų, nepasitvirtina. Atkeiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimą vadovaujantiems darbuotojams sustabdyti tuo atveju, kai jiems pareikšti įtarimai dėl tam tikrų veikų, suponuoja tai, kad jie, pareiškus įtarimą ar kaltinimą, iš pareigų nėra atleidžiami. Pritarti
departamentas, 2018-06-049
įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodytos tik įstaigos vadovo pareigos, nors nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taikomas ir vadovo pavaduotojams, padalinių vadovams bei vyriausiems finansininkams. Pritarti
departamentas, 2018-06-049
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 11 punktas suformuluotas ydingai, nes neatskleistos priežastys, kodėl asmuo už veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, gali būti netraukiamas baudžiamojo atsakomybėn. Galbūt šiame punkte turimi omenyje atvejai, kada Baudžiamajame kodekse nurodytais bendraisiais pagrindais asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Be to, šiame punkte brauktini žodžiai „ar administracinėn“, nes kalbama apie nusikalstamos veikos, o ne administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. Pritarti
departamentas, 2018-06-049
straipsnio 5 dalies 11 punkte brauktini žodžiai „ar darbo pareigų pažeidimą“ bei „darbo pareigų pažeidimo ar“, nes šio punkto nuostata taikoma tik valstybės tarnautojams. Kitu atveju, vietoj žodžių „valstybės tarnautojas“ įrašytinas žodis „asmuo“. Pritarti
departamentas, 2018-06-049
straipsnio 5 dalies 12 punkte vietoj žodžio „padarymo“ įrašytinas žodis „paaiškėjimo“. Pritarti
departamentas, 2018-06-049
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalies nuostatos derintinos su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad abejose nuostatose nurodytos skirtingos ministrų valdymo sritys, kurioms priskirtoms sveikatos priežiūros įstaigoms gali būti taikomi specialūs reikalavimai. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas, 2018-06-0410
keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 4 dalyje po žodžių „viešosios įstaigos įrašytini žodžiai „savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0411
straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 16 straipsnio teksto, visas šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Taip pat pažymime, kad šio straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas skaičius „2“. Pritarti
departamentas, 2018-06-04 23.
Nėra aišku, kodėl projektu kai kurios įstatymo nuostatos keičiamos, nurodant, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija (pvz., projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnis 1 dalis), o kitos analogiškos įstatymo nuostatos nekeičiamos (pvz., keičiamo įstatymo 18 straipsnis ar 19 straipsnio
departamentas, 2018-06-0417
taip pat turėtų būti pakeista ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, išbraukiant joje perteklinius žodžius „iš valstybės turto ir valstybės biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma“. Pritarus šiai pastabai, visas 25 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti
departamentas, 2018-06-04172
dalimi keičiamoje įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje po žodžio „tvirtina“ įrašytinas žodis „atitinkamai“, o po žodžių „krašto apsaugos ministras“ vietoj žodžio „ir“ įrašytinas žodis „ar“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0419
keičiamame 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžio „valstybės“ įrašytinas žodis „valstybė“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0422
teisinio aiškumo, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad tuo atveju, kai LNSS viešosios įstaigos savininkė yra tik valstybė arba tik savivaldybė, tokios įstaigos visuotinio dalininko susirinkimo kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia valstybės arba savivaldybės kaip įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas, 2018-06-0426 28.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „(dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas)“ įrašytini žodžiai „ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose vartojama analogiška formuluotė. Pritarti
departamentas, 2018-06-0426
keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje vartojamos formuluotės „viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų darbuotojų“ turinys nėra aiškus, nes visi viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistai yra jos darbuotojai, kitu atveju jie formaliai negalėtų būti vadinami tos viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistais. Atsižvelgiant į tai, siūlome braukti perteklinį žodį „darbuotojų“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0427
pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte žodžiai „kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas“ dėstytini punkto pabaigoje po žodžių „padalinio vadovas“. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 33¹ straipsnio nuostatas tarpusavyje, vietoj žodžių „parinkimo tvarką“ įrašytini žodžiai „atrankos tvarką“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0427
32Siekiant teisinio aiškumo,
siūlome papildyti projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 7 dalį nurodant, kad pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka.
Taip pat siūlome aptarti galimą valdybos veiklą tais atvejais, kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Pritarti
departamentas, 2018-06-0427
viešosios įstaigos valdybos narių interesų apsaugą bei jų veiklos teisinį stabilumą ir tikrumą, projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹straipsnio
įstaigos dalininkų susirinkimas gali atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui. Pritarti
departamentas, 2018-06-0427
pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 8 dalyje brauktinos perteklinės antrojo sakinio nuostatos, nes šios nuostatos jau yra to paties 33¹ straipsnio 7 dalyje. Pritarti
departamentas, 2018-06-0427
pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 9 dalies pirmasis sakinys dėstytinas taip: „Valdyba, pasibaigus penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0427
pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „valdybą“ įrašytinas žodis „valdyba“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0427 37.
Projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 10 dalyje prieš žodį „kadencijos“ įrašytinas žodis „valdybos“, o vietoj žodžių „viešąją įstaigą“ – žodžiai „viešosios įstaigos vadovą“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0427
pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 11 dalies 6 punkte yra neaiški nuoroda į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, nes nurodytoje dalyje nėra valdybos kompetencijai priskirtų veiklos klausimų. Galbūt siekiama nustatyti, kad viešojoje įstaigoje nesant sudarytos stebėtojų tarybos, valdyba sprendžia šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. Pritarti
departamentas, 2018-06-0427
nuostatas tarpusavyje, projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 13 dalyje po žodžių „iš anksto balsavę“ įrašytini žodžiai „ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0428
straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 34 straipsnio teksto, visas šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti
departamentas, 2018-06-0432
būti pateikta nuoroda ir į šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes valstybė kartu su universitetu yra universiteto ligoninės dalininkais. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos derintinos su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad skiriasi ministrų valdymo sritys, kurioms priskirtos įstaigos. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas, 2018-06-0433 43.
Kadangi projekto 33 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatoma, kad iš atitinkamai valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos tik biudžetinės įstaigos, lieka neaišku, kaip būtų finansuojamos asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė. Nepritarti Viešosios įstaigos teisinę formą turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal Sveikatos draudimo įstatymą. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0434
straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 43 straipsnio teksto, visas šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti
departamentas, 2018-06-04363
dalimi keičiamame įstatymo 45 straipsnio 9 punkte yra siūloma įrašyti niekur kitur šiame įstatyme nevartojamas sąvokas „įstaigos dalyvis, ar dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj šių sąvokų vartoti formuluotę „savininkas ar dalininkas ar savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 47 punkte vietoj formuluotės „norint priimti šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų“ įrašytini žodžiai „sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą“. Pritarti
departamentas, 2018-06-0442234
47Projekto 42 straipsnio 2,
„savininko“ įrašytini žodžiai „visuotinio dalininkų susirinkimo ar “. Pritarti
departamentas, 2018-06-04442 48.
Projekto 44 straipsnio 2 dalyje siūlytina išvardinti ir kitus ministrus, kurie pagal šį įstatymą turės parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat nėra aišku, kodėl poįstatyminius tesiės aktus siekiama patvirtinti iki spalio 31 d., o ne iki gruodžio 31 d. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies pirmojo ir antrojo sakinio nuostatos reglamentuoja savo turiniu skirtingas teisės normas negu trečiojo šios dalies sakinio nuostatos, todėl siūlome jas dėstyti atskirose šio straipsnio dalyse. Be to, šios dalies trečiajame sakinyje po žodžių „atitinkamos įstaigos“ brauktinas perteklinis žodis „vadovo“. Pritarti
departamentas, 2018-06-04451
teisinio aiškumo, projekto 45 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, numatančia, kad ši dalis taikoma tik neterminuotas darbo sutartis turintiems asmenims. Tuo tarpu terminuotas darbo sutartis turintys asmenys turi teisėtą lūkestį eiti pareigas iki terminuotos darbo sutarties pabaigos. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas, 2018-06-04455
sudarytos naujos stebėtojų tarybos. Spręsti pagrindiniame komitete
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-06-139 Lietuvos savivaldybių asociacija teikia pastabas dėl sveikatos priežiūros įstaigų reformos (Projektų Nr. XIIIP-2220 ir XIIIP-2223). 1.
atkreipia dėmesį, kad prieš keičiant teisės aktus juos reikėtų plačiai išdiskutuoti su visais įstaigų steigėjais aptariant, ar pakeitimai duos laukiamą rezultatą. Siūlomi projektų pakeitimai parengti skubotai, nesikonsultuojant su labiausiai suinteresuotomis asocijuotomis struktūromis. 2. Dauguma savivaldybių nepritaria bendrų sveikatos priežiūros įstaigų (valstybės kartu su savivaldybėmis) steigimui. Manome, kad tokiu būdu siekiama sveikatos priežiūros įstaigų valdymą sukoncentruoti valstybės rankose siaurinant savivaldybių galimybes reguliuoti sveikatos paslaugų teikimą savivaldos lygmenyje. 3. Siūloma nuostata dėl padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų 5 metų kadencijos savivaldybių nuomone, yra nelogiška ir destruktyvi. Kadencijos įvedimas sąlygos įstaigos darbo nestabilumą. Ypač tai pasakytina apie vyriausiojo finansininko pareigybę, kadangi įstaigos finansų valdymas, perimamumas ir tęstinumas yra nuolatinis, o ne kadencinis darbas. Tas pats pasakytina ir apie siūlomą nuostatą dėl įstaigos vadovo pavaduotojų susiejimo su įstaigos vadovo kadencijos trukme. Savivaldybės mano, kad riboti kadencijų skaičių, jei gydymo įstaiga sėkmingai veikia 10 ir daugiau metų, yra netikslinga. 4. Vienu metu keičiantis visai gydymo įstaigos vadovybei, neatmetant galimybės, kad konkursai nevyks sklandžiai, galimi skundai ir konkursų užsitęsimas ilgesniam laikui, gali destabilizuotis visa sveikatos sistema. Nesuformavus vadovybės, strigs ir įstaigų nepertraukiamas, stabilus darbas bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, bus sutrikdyta sveikatos priežiūros įstaigos veikla. 5. Suprantama, kad į didžiųjų miestų sveikatos priežiūros įstaigas kandidatų atsiras, tačiau savivaldybės nuogąstauja, kad įvedus kadencijų skaičių būtent regionuose iškils didelės problemos. Jau dabar regionuose jaučiamas specialistų stygius. Dar labiau padidės regionų netolygumai, bus pažeistos regionų gyventojų teisės į paslaugų prieinamumą 6.
Savivaldybės pažymi, kad siūlomas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas riboja savivaldos teisę. Bet kokie suvaržymai gali pažeisti gyventojų teisę į kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Pritarti iš dalies Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros (toliau – LNSS) viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos didesnį skaidrumą, efektyvumą ir atvirumą permainoms, tikslinga nustatyti, kad LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ir mažiau sveikatos priežiūros specialistų, vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tačiau netikslinga numatyti kadencijų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), nes toks reglamentavimas gali neigiamai paveikti minėtų įstaigų veiklą, sukelti sunkumų randant tinkamus kandidatus pareigoms užimti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys R. Martinėlis, 2018-06-129 Argumentai: Siūloma suvienodinti sąlygas visų LNSS dalyvaujančių įstaigų vadovaujantiems darbuotojams įsidarbinti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą 1.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovų pareigoms eiti vykdo LNSS biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar LNSS viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, ar LNSS viešosios įstaigos dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Vyriausybės nustatyta tvarka (LNSS viešosios įstaigos dalininkas ir LNSS viešosios įstaigos dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (toliau – LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) ir LNSS biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija abi kartu įstatyme vadinamos LNSS įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija). 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.
LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinės įstaigos vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų filialų ir padalinių vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai), atitinkantys šio straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinės įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinės įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai.
LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę organizuoti įstaigos vadovo pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) atestaciją. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas, pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas, pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas, pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas, pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) asmuo yra uždraustos organizacijos narys;
8) asmuo yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) asmeniui atimta teisė eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pareigas;
10) asmuo yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos nepraėjo 3 metai;
11) asmuo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
12) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai;
13) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas, pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas, pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas, pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas, pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) asmuo yra uždraustos organizacijos narys;
8) asmuo yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) asmeniui atimta teisė eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pareigas;
10) asmuo yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos nepraėjo 3 metai;
11) asmuo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
12) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai;
13) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas. 6.
biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinės įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinės įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10.
netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo srityse veikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“
pagrindiniame komitete
narys R. Martinėlis,
2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-2220, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2018-06-196 Argumentai: Tikslinga projektu numatyti, kad sveikatos apsaugos ministras nustato valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros (toliau – LNSS) viešųjų ir biudžetinių įstaigų išdėstymo minimalius reikalavimus, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų paslaugų poreikį ir LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklą. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų ir
biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras.“
dalį. Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų išdėstymo
minimalūs reikalavimai, paslaugų poreikio ir tinklo nustatymas LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų išdėstymo minimalius reikalavimus, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų paslaugų poreikį ir LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklą nustato sveikatos apsaugos ministras.“ Pritarti 2.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-199 Pasiūlymas: Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros (toliau – LNSS) viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos didesnį skaidrumą, efektyvumą ir atvirumą permainoms, tikslinga patikslinti projekto 9 straipsnį ir nustatyti, kad tik LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ir mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir atsisakyti nuostatų, pagal kurias LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) į darbą priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui, nes toks reglamentavimas gali neigiamai paveikti minėtų įstaigų veiklą, sukelti sunkumų randant tinkamus kandidatus minėtoms pareigoms užimti. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Zenonas
Streikus. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
nariai D. Kaminskas, L. Matkevičienė, A. Vinkus, komiteto narį A. Kirkutį pavaduojantis Seimo narys A. Nekrošius, komiteto narį R.Martinėlį pavaduojantis Seimo narys Z. Streikus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė K. Garuolienė, Prezidento patarėja A. Mečėjienė, Ministro pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai V. Srogė, K. Rušinskas, I. Morkienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Zaksas, V. Griškova, M. Mickė, Pacientų organizacijų atstovų tarybos atstovė V. Augustinienė, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos atstovas A. Nastaravičius, Investors forum atstovai J. Vienažindytė, D. Burgienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu yra siūloma keisti 43 iš 60 keičiamo įstatymo straipsnių (iš jų – 11 siūloma pripažinti netekusiais galios), visas įstatymas turi būti dėstomas nauja redakcija. Be to, dėstant įstatymą nauja redakcija turi būti atsižvelgta į tai, kad Seime yra priimti Sveikatos priežiūros įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymai Nr. XII-2538 ir Nr.
XII-2538 ir Nr. XIII-903, kuriuose numatytas kai kurių nuostatų įsigaliojimas sutampa su projektu siūlomu įstatymo įsigaliojimu – 2019 m. sausio 1 d. Nepritarti Įstatymo projektą teikia Vyriausybė ir jis parengtas, siekiant spręsti labai konkrečias problemas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
lyginamasis variantas parengtas ne pagal teisės technikos taisykles. Pritarti
1
nustatyti, kad universiteto ligoninėje kartu su valstybiniu universitetu vykdomos visų pakopų medicinos ir sveikatos studijos. Vertinant šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad pagal Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075, tokios studijų krypties kaip „sveikata“ nėra. Sveikatos mokslų studijų krypčių grupei priskirtos tokios studijų kryptys kaip medicina, odontologija, burnos priežiūra, visuomenės sveikata, farmacija, reabilitacija, mityba, slauga ir akušerija ir kitos. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti minėtąją projekto nuostatą. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus.
Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai – valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto ligoninės dalininku (dalininkais) kartu su valstybe ir universitetu gali būti ir savivaldybė (savivaldybės). “
516
šiame įstatyme minint Sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimą, šis pavadinimas turi būti dėstomas su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamame įstatymo 10 straipsnio 6 punkte pirmą kartą minint ir kitų ministerijų pavadinimus. Pritarti
1
paskutiniajame sakinyje po žodžio „dalininku“ įrašytinas žodis „(dalininkais)“. Pritarti
2
2 straipsnio 2 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13¹ dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „padalinys“ turinį, siūloma nustatyti, kad padalinys
Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo reguliavimo požiūriu, šioje dalyje turėtų būti apibrėžiama ne bet kokio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio sąvoka, o būtent sveikatos priežiūros įstaigos padalinio sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje jau apibrėžta pačios „sveikatos priežiūros įstaigos“ sąvoka, pildomoje 2 straipsnio 13¹ dalyje vietoj žodžių „juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo“ įrašytini žodžiai „sveikatos priežiūros įstaigos“ arba žodis „įstaigos“ (nes „įstaigos“ santrumpa įvedama 2 straipsnio 1 dalyje). Pritarti Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją šdėstyti taip: „2. Papildyti 2 straipsnį 13¹ dalimi: 13¹. Padalinys – juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
2
projekto 2 straipsnio 2 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13¹ dalyje įtvirtintą „padalinio“ sąvoką, atkreipiame dėmesį į nepakankamai aiškų jos turinį. Siūloma sąvokos „padalinys“ formuluotė suponuoja, kad vienu atskiru padaliniu būtų laikomas sveikatos priežiūros įstaigos struktūrinis vienetas ir tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas. Manome, kad tokie mažesni struktūriniai vienetai, esantys didesnio struktūrinio vieneto sudėtyje, taip pat turėtų būti laikomi atskirais padaliniais, kurių vadovų priėmimui į darbą būtų taikomos specialios šio projekto nuostatos. Atsižvelgiant į tai, pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13¹ dalyje brauktinas jungtukas „ir“. Pritarti
3 8.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis pildytina nuoroda į Mokslo ir studijų įstatymą, nes keičiamame įstatyme vartojamos ir Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtos sąvokos. Pritarti Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnį 3 dalimi: „3. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“
9Atkreipiame dėmesį, kad jei teisės akto,
institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei projekto 10 straipsniu keičiamo 15¹ straipsnio 6 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti iš dalies Projekto
respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymas minimas pirmas kartą, todėl šiuo atveju žodžiai „Lietuvos
straipsnio pavadinime vietoj žodžio „pakeitimas“ įrašytini žodžiai
„pripažinimas netekusiu galios“. Pritarti
1 11.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžetinės įstaigos negali turėti dalininkų bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 punkte po žodžių „LNSS biudžetinių“ įrašytini žodžiai „įstaigų savininko“. Pritarti
straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 11 straipsnio teksto, rekomenduotina šį straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pritarti
ją išdėstyti taip:
„11 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių
įstaigų išdėstymo, jų teikiamų paslaugų nustatymas
„1. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų
tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras.“
straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnį, reglamentuojantį įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimą į darbą. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos ginčytinos keliais aspektais. Pirma, nėra aišku, kodėl šio straipsnio pavadinime bei pačiose straipsnio nuostatose yra išskiriamas „filialas“ kaip kažkoks atskiras sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis bei kitą ūkinę veiklą vykdantis subjektas. Atkreipiame dėmesį, kad paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad sveikatos priežiūros įstaiga laikomi juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas šio įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Odontologų rūmų įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant suderinti įstatymo normas tarpusavyje, filialo, kaip savarankiško ūkio subjekto, turinčio licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, siūlome nesuniveliuoti su įstaigos padaliniu, kaip struktūriniu vienetu. Antra, nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio
nustatomas tik padalinių vadovams bei vyriausiems finansininkams (buhalteriams), tuo tarpu įstaigos vadovams bei jų pavaduotojams toks reikalavimas tiesiogiai nenurodomas. Atsižvelgiant į tai, reikėtų arba suvienodinti minėtuosius reikalavimus, arba žodžius „atitinkantys šio straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus“ braukti kaip perteklinius, nes nuostata dėl specialiųjų reikalavimų įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių vadovams bei vyriausiems finansininkams (buhalteriams) nustatyti keičiamo 15 straipsnio 3 dalyje. Trečia, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamos neaiškaus turinio santrumpos, kurios savo esme netgi iškreipia trumpinamųjų formuluočių turinį.
Atkreipiame dėmesį, kad 15 straipsnio 1 dalyje gali būti išskiriami tokie sveikatos priežiūros įstaigų dalyviai ar dalyvių teises įgyvendinantys subjektai, vykdysiantys viešą konkursą įstaigų vadovų pareigoms eiti: 1) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), 2) viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) bei 3) viešosios įstaigos dalininkas kartu su viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (kai viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims). Atsižvelgiant į tai, kad šių įstaigų ir atitinkamai jų dalyvių statusas skiriasi, svarstytina ar
galimai iškraipytų formuluočių turinį, bei apsunkintų normų taikymą (pvz., santrumpa „LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija)“ yra ydinga, nes ne tik suniveliuoja skirtingo statuso dalyvius, tačiau netiesiogiai numato ir įstaigos dalininko tikimybę, net ir tuo atveju, kai viešoji įstaiga turi tik vieną savininką). Be to, siekiant teisinio aiškumo žodžius „Vyriausybės nustatyta tvarka“ šios dalies trečiajame sakinyje reikėtų dėstyti po žodžių „vadovų pareigoms eiti“. Ketvirta, siekiant teisinio aiškumo bei normų dėstymo nuoseklumo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančios vadovų pavaduotojų bei padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) priėmimą į darbą, siūlome atskirti ir dėstyti atskirose šio straipsnio dalyse.
Penkta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vadovo pavaduotojų pareigos yra užimamos viešojo konkurso būdu, o ne asmeniniu vadovo pasirinkimu. Norime pažymėti, kad toks pareigų užėmimo būdas suponuoja tam tikrą įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas užimsiančio asmens teisėtą lūkestį, kad jis pareigas eis visą numatytą laikotarpį, t.y. kad jis, nesant jo kaltės, negalės būti atleistas iš pareigų vadovaujantis vien tik įstaigos vadovo kadencijos pasibaigimu prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad vadovo pavaduotojų pareigų laikotarpis negali būti siejamas išimtinai su vadovo pareigų laikotarpiu, todėl vadovo darbo santykių su įstaiga pasibaigimas anksčiau jo numatytos kadencijos pabaigos negali būti pakankamu darbo santykių ir su vadovo pavaduotoju nutraukimo pagrindu. Šešta, kadangi vadovaujantis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata, kad pasibaigus kadencijai tiek vadovas, tiek jo pavaduotojai, tiek kiti šioje dalyje aptariami darbuotojai atleidžiami iš pareigų, kita tos pačios 15 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti atvejus, kada vadovui laimėjus konkursą vadovo pareigoms eiti antrą kartą kadenciją iš eilės, buvusiems vadovų pavaduotojams be viešojo konkurso gali būti pratęsiami jų darbo santykiai naujai vadovo kadencijai, neturi teisinio pagrindo ir prieštarauja bendrajam pareigų užėmimo konkurso būdu principui. Septinta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti įstaigos vadovo pavaduotojų, padalinių vadovų ir vyriausiojo finansininko atestacijos, kurią turi teisę organizuoti įstaigos vadovai, paskirtį, jos vykdymo principus bei atestacijos galimas teisines pasekmes.
Pritarti iš dalies Argumentai:
3, 6, 7 argumentus. 2) Dėl 1-ojo Teisės departamento argumento: visame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme yra vartojama kategorija „filialų ir padalinių“, todėl siekiant nusistovėjusios taikymo praktikos, teisinio aiškumo reglamentavime, siūlome šios kategorijos nekeisti. 3) dėl 4-ojo Teisės departamento argumento: tiek pavaduotojų, tiek padalinių ir filialų vadovams, tiek ir vyriausiems finansininkams priėmimo į pareigas reglamentavimas iš esmės yra tapatus. Siekiat teisėkūros sistemiškumo manome, kad nuostatos galėtų būti dėstomos vienoje dalyje kartu. 4) dėl 5-ojo Teisės departamento argumento: Darbo kodeksas nedraudžia eiti atitinkamas pareigas terminuotai iki atitinkamų įvykiu suėjimo momento. (Darbo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo). Pasiūlymas: pakeisti 9 straipsniu keičiamo 15 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „ 1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas (dalinininkai) kartu su LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims) (LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija toliau – visuotinis dalininkų susirinkimas). 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai.
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai.“
3
kvalifikacijos reikalavimai, numatyti projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
ar savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų darbuotojų pareigas, manome, kad šie reikalavimai privalo būti išdėstyti pačiame įstatyme, o ne sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte. Nepritarti Daugelyje sričių kvalifikaciniai reikalavimai yra nustatomi poįstatyminiais teisės aktais (žiūrėti sveikatos apsaugos ministro srities, taip pat ir švietimo ir mokslo ir kultūros ministrų srities teisės aktus, nustatančius kvalifikacinius reikalavimus atitinkamų įstaigų vadovams).
Pastebėtina ir tai, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos skiriasi pagal savo pobūdį (pirminio, antrinio, tretinio lygio, ambulatorinės, stacionarinės, respublikos, regiono, rajono, universiteto), todėl kiekvienai įstaigų grupei nustatyti kvalifikacinius reikalavimus įstatyme būtų labai sudėtinga. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04910521
teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas su galiojančiuose įstatymuose vartojama terminija, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 1 punktas dėstytinas taip: „jis įtariamas ar kaltinamas dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“. Atitinkamai tikslintini ir šios dalies 3, 5, 6 punktai bei projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalis. Be to, manytume, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnyje turėtų būti atskirai aptarti atvejai, kai asmeniui įtarimai ar kaltinimai pareikšti jam jau einant įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko pareigas, t. y. manome, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, vien tik įtarimų ar kaltinimų pareiškimas neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu atleisti asmenį iš pareigų. Manytume, kad tokiu atveju, visų pirma, turėtų būti sprendžiamas galimo laikino nušalinimo nuo pareigų klausimas. Be to, projekte turėtų būti įtvirtintas ir galimas vadovaujančių darbuotojų patirtų nuostolių atlyginimo mechanizmas, jei įtarimai, kurių pagrindu asmuo buvo nušalintas nuo pareigų, nepasitvirtina.
Atkeiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimą vadovaujantiems darbuotojams sustabdyti tuo atveju, kai jiems pareikšti įtarimai dėl tam tikrų veikų, suponuoja tai, kad jie, pareiškus įtarimą ar kaltinimą, iš pareigų nėra atleidžiami. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
59
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodytos tik įstaigos vadovo pareigos, nors nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taikomas ir vadovo pavaduotojams, padalinių vadovams bei vyriausiems finansininkams. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) asmeniui atimta teisė eiti LNSS valstybės ar
savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ir filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas;
511 17.
Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 11 punktas suformuluotas ydingai, nes neatskleistos priežastys, kodėl asmuo už veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, gali būti netraukiamas baudžiamojo atsakomybėn. Galbūt šiame punkte turimi omenyje atvejai, kada Baudžiamajame kodekse nurodytais bendraisiais pagrindais asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, šiame punkte brauktini žodžiai „ar administracinėn“, nes kalbama apie nusikalstamos veikos, o ne administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dales 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) asmuo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką asmuo ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (Baudžiamajame kodekse nurodytais bendraisiais pagrindais asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
511
pažeidimą“ bei „darbo pareigų pažeidimo ar“, nes šio punkto nuostata taikoma tik valstybės tarnautojams. Kitu atveju, vietoj žodžių „valstybės tarnautojas“ įrašytinas žodis „asmuo“. Pritarti Komiteto patobulintame įstatymo projekte vietoj žodžių „valstybės tarnautojas“ įrašytas žodis „asmuo“
512
„paaiškėjimo“. Pritarti
55106 20.
Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalies nuostatos derintinos su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad abejose nuostatose nurodytos skirtingos ministrų valdymo sritys, kurioms priskirtoms sveikatos priežiūros įstaigoms gali būti taikomi specialūs reikalavimai. Nepritarti Įstatymo projektu keičiamo 10 straipsnio 6 punkte yra nurodyta kitų įstaigų (uždarųjų biudžetinių įstaigų) kategorija, o 15 straipsnio 10 dalyje yra nurodytos tiek uždarosios biudžetinės įstaigos, tiek ir kitos ne Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo įstaigos, kuriose teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04101
straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 4 dalyje po žodžių
„viešosios įstaigos įrašytini žodžiai „savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija arba“. Pritarti
straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 16 straipsnio teksto, visas šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Taip pat pažymime, kad šio straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas skaičius „2“. Pritarti
projektu kai kurios įstatymo nuostatos keičiamos, nurodant, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus priima ministras, o ne ministerija (pvz., projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnis 1 dalis), o kitos analogiškos įstatymo nuostatos nekeičiamos (pvz., keičiamo įstatymo 18 straipsnis ar 19 straipsnio
patobulintas įstatymo projektas papildytas 2 naujais (18 ir 19 ) straipsniais
24.
Projekto 17 straipsniu taip pat turėtų būti pakeista ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, išbraukiant joje perteklinius žodžius „iš valstybės turto ir valstybės biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma“. Pritarus šiai pastabai, visas 25 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti
straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje po žodžio
„tvirtina“ įrašytinas žodis „atitinkamai“, o po žodžių „krašto apsaugos
ministras“ vietoj žodžio „ir“ įrašytinas žodis „ar“. Pritarti
25
straipsniu keičiamame 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžio
„valstybės“ įrašytinas žodis „valstybė“. Pritarti
1
siekiant teisinio aiškumo, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad tuo atveju, kai LNSS viešosios įstaigos savininkė yra tik valstybė arba tik savivaldybė, tokios įstaigos visuotinio dalininko susirinkimo kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia valstybės arba savivaldybės kaip įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Nepritarti Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje ir dabar nustatyta, kad viešosios įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams. Siūlomų nuostatų rašymas būtų perteklinis. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-042822
aiškumo, projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „(dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas)“ įrašytini žodžiai „ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas)“.
nuostatoms, kuriose vartojama analogiška formuluotė. Pritarti
3
straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje vartojamos formuluotės
„viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų darbuotojų“
turinys nėra aiškus, nes visi viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistai yra jos darbuotojai, kitu atveju jie formaliai negalėtų būti vadinami tos viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistais. Atsižvelgiant į tai, siūlome braukti perteklinį žodį „darbuotojų“. Pritarti
31
straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte žodžiai „kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas“ dėstytini punkto pabaigoje po žodžių „padalinio vadovas“. Pritarti
tarpusavyje, vietoj žodžių „parinkimo tvarką“ įrašytini žodžiai „atrankos tvarką“. Pritarti
7
aiškumo, siūlome papildyti projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 7 dalį nurodant, kad pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka.
Taip pat siūlome aptarti galimą valdybos veiklą tais atvejais, kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti 29 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.“
7 33.
Siekiant užtikrinti paskirtų viešosios įstaigos valdybos narių interesų apsaugą bei jų veiklos teisinį stabilumą ir tikrumą, projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹straipsnio
įstaigos dalininkų susirinkimas gali atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti 29 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.“
8
straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 8 dalyje brauktinos perteklinės antrojo sakinio nuostatos, nes šios nuostatos jau yra to paties
9 35.
Projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 9 dalies pirmasis sakinys dėstytinas taip: „Valdyba, pasibaigus penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija“. Pritarti
9
straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „valdybą“ įrašytinas žodis „valdyba“. Pritarti
10
straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 10 dalyje prieš žodį
„kadencijos“ įrašytinas žodis „valdybos“, o vietoj žodžių „viešąją įstaigą“ –
žodžiai „viešosios įstaigos vadovą“. Pritarti
116
straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 11 dalies 6 punkte yra neaiški nuoroda į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, nes nurodytoje dalyje nėra valdybos kompetencijai priskirtų veiklos klausimų. Galbūt siekiama nustatyti, kad viešojoje įstaigoje nesant sudarytos stebėtojų tarybos, valdyba sprendžia šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti 29 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 11 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) sprendžia šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus ir kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtus LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimus.“
13
nuostatas tarpusavyje, projekto 27 straipsniu pildomo įstatymo 33¹ straipsnio 13 dalyje po žodžių „iš anksto balsavę“ įrašytini žodžiai „ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę“.
straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 34 straipsnio teksto, visas šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti
projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2¹ dalyje neturėtų būti pateikta nuoroda ir į šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes valstybė kartu su universitetu yra universiteto ligoninės dalininkais. Pritarti
1
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos derintinos su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio
sritys, kurioms priskirtos įstaigos. Nepritarti Įstatymo projektu keičiamo 10 straipsnio 6 punkte yra nurodyta kitų įstaigų (uždarųjų biudžetinių įstaigų) kategorija, o 41 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodytos tiek uždarosios biudžetinės įstaigos, tiek ir kitos ne Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo įstaigos, kuriose teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos
straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatoma, kad iš atitinkamai valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos tik biudžetinės įstaigos, lieka neaišku, kaip būtų finansuojamos asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė ar savivaldybė.
Nepritarti Viešosios įstaigos teisinę formą turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal
straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę įstatymo 43 straipsnio teksto, visas šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti
3
straipsnio 3 dalimi keičiamame įstatymo 45 straipsnio 9 punkte yra siūloma įrašyti niekur kitur šiame įstatyme nevartojamas sąvokas „įstaigos dalyvis, ar dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj šių sąvokų vartoti formuluotę „savininkas ar dalininkas ar savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Pritarti
14
straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 47 punkte vietoj formuluotės „norint priimti šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų“ įrašytini žodžiai „sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą“. Pritarti
straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis keičiamose įstatymo 56 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse prieš žodį „savininko“ įrašytini žodžiai „visuotinio dalininkų susirinkimo ar “. Pritarti
2 48.
Projekto 44 straipsnio 2 dalyje siūlytina išvardinti ir kitus ministrus, kurie pagal šį įstatymą turės parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat nėra aišku, kodėl poįstatyminius tesiės aktus siekiama patvirtinti iki spalio
1) Komiteto patobulintame įstatymo projekto 44 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ir ministrai pagal kompetenciją iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2) Siekiant tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui ir kuo anksčiau sudaryti galimybes susipažinti su visais teisės aktais, siūloma poįstatyminius teisės aktus tvirtinti anksčiau negu įsigalios įstatymas. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04471
skirtingas teisės normas negu trečiojo šios dalies sakinio nuostatos, todėl siūlome jas dėstyti atskirose šio straipsnio dalyse. Be to, šios dalies trečiajame sakinyje po žodžių „atitinkamos įstaigos“ brauktinas perteklinis žodis „vadovo“. Pritarti
1
siekiant teisinio aiškumo, projekto 45 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, numatančia, kad ši dalis taikoma tik neterminuotas darbo sutartis turintiems asmenims. Tuo tarpu terminuotas darbo sutartis turintys asmenys turi teisėtą lūkestį eiti pareigas iki terminuotos darbo sutarties pabaigos. Nepritarti Teisėti lūkesčiai bus užtikrinami, nes Įstatymo projekto įgyvendinamosiose nuostatose nustatomas pereinamasis laikotarpis, iki kada minėti asmenys , kurių pareigoms atsiras viešas konkursas ir kadencijos, dar eina atitinkamas pareigas. Tų pareigybių, kurioms jau nustatytas atitinkamas terminas eiti pareigas
(vadovų) įstatymo projektas neįtakos (jie eis pareigas iki kadencijos pabaigos). 51.
5
straipsnio 5 dalyje neturėtų būti nustatytas terminas, iki kurio turi būti sudarytos naujos stebėtojų tarybos. Nepritarti Įsigaliojus Įstatymo projektui, naujų stebėtojų tarybų sudaryti nereikės. Jos tęs veiklą iki jos kadencijos pabaigos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Investuotojų forumas, 2018-06-11 Apibendrindami savo toliau dėstomus argumentus, teigiame, kad Investuotojų Forumas nepritaria Projektams, mano kad jie turi būti grąžinti Vyriausybei tobulinti, dėl Projektuose siūlomų pakeitimų turi būti surengti klausymai SRK bei į jų rengimą ir svarstymą turi būti įtraukti socialiniai partneriai. Investuotojų Forumas nepritaria Projektams ir teikia tokias pastabas:
siūloma nepagrįstai papildyti Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnį 13 dalimi ir įvesti naują sąvoką – „Stacionare teikiamos aktyviojo gydymo paslaugos“, pateikiant jos apibrėžimą. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato bendrą nuostatą, kad Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė. O šio straipsnio 3 dalis detalizuoja, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos patenka į kompensavimą, t.y.
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama:
1) pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
2) galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos;
3) šio įstatymo nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijos;
4) valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
5) medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensacijos. Taigi, kaip matyti, nei Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis, nei Sveikatos draudimo įstatymo projektas nenumato šio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo, kuris įtvirtintų atskirą reguliavimą dėl stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų bei jų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų kaip tai įtvirtina Sveikatos draudimo įstatymo 9 dalis. Be to, pastebėtina, kad Sveikatos draudimo įstatymas nepateikia nei vienos sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžimo, o Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis aiškiai nurodo, kad „Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.“ Todėl Sveikatos draudimo įstatymo projekto 1 straipsnis rodo vidinį šio projekto nesuderinamumą su galiojančio įstatymo nuostatomis bei kelia teisinio pagrįstumo ir teisėtumo abejonę.
Be to, šiuo metu pasiūlymas papildyti Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnį 13 dalimi neatitinka šio įstatymo paskirties, įtvirtintos 1 straipsnyje, kuris nurodo: „Šis Įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką, tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagrindus, papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo pagrindus“. Stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų apibrėžimas ir atskiras reguliavimas nepatenka į Sveikatos draudimo įstatymo patvirtintą paskirtį. Siekiama iš visų esamų sveikatos priežiūros paslaugų bei jų rūšių, dėl visiškai neaiškios priežasties, išskirti tik vieną paslaugos rūšį, t.y. stacionare teikiamas aktyviojo gydymo paslaugas, į kurias būtų sujungtos šiuo metu dvi atskiros paslaugos, turinčios skirtingus teisinio reguliavimo pagrindus – stacionarines paslaugas ir dienos chirurgijos paslaugas.
Kaip nurodo Valstybinė ligonių kasa savo internetiniame puslapyje1: „dienos chirurgija Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, populiarėja dėl kelių priežasčių: naudojant šiuolaikines technologijas (pavyzdžiui, laparoskopiją), gerokai sutrumpėja paciento gydymosi trukmė, o kartu ir rizika užsikrėsti patologinėmis bakterijomis.“ Nepaisant to, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma dienos chirurgijos paslaugas prilyginti stacionaro paslaugoms ir uždėti ribojimus, kad tik viešosios įstaigos ir biudžetines galėtų teikti tokias paslaugas ir patekti į vieną nacionalinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįsta Sveikatos draudimo įstatymu išskirti atskirą stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų sąvoką, kuri turi tiesioginės įtakos ir yra nesuderinama su šiuo metu esančia šių paslaugų teikimo praktika ir teisiniu reguliavimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad nei Sveikatos priežiūros įstaigų, nei Sveikatos sistemos įstatymas ar Projektuose siūlomos nuostatos atskirai neišskiria šios paslaugų grupės, šios sąvokos įvedimas sukuria vidinį teisinio reguliavimo nenuoseklumą bei prieštarauja šio įstatymo paskirčiai. 2. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiama Sveikatos draudimo įstatymo
įstaigų įstatymo pakeitimo projekto 11 straipsnio 1 dalimi bei su galiojančiu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsniu.
Keičiamoje Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad
„Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su stacionarines aktyviojo gydymo
paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį priskiriamos LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui (toliau – tinklui priskiriamos įstaigos) ir turi licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba yra akredituotos šiai veiklai, joms pateikus atitinkamą prašymą. Sutartis su kiekviena tinklui priskiriama įstaiga sudaroma dėl jai pavedamų teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų.“ Pastebėtina, kad darant prielaidą, kad ši nuostata daro nuorodą į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektą, šiame projekte, 6 straipsnyje yra keičiama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir siūloma šią dalį išdėstyti taip: „LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras“. Kitaip tariant, priešingai nei nurodoma Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nėra reguliuojama, kaip sveikatos priežiūros įstaigos priskiriamos LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklui. Taigi, Sveikatos draudimo įstatymo projektu keičiama 26 straipsnio 2 dalis nėra suderinta su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektu keičiama šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi.
Jis taip pat nesuderintas ir su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris LNSS įstaigoms priskiria ir kitas įmones ir įstaigas, įstatymų nustatyta tvarka sudariusias sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu. Kyla neaiškumas, kodėl LNNS valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų įstaigų tinklas yra reguliuojamas ne Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnyje, kuris skirtas įstaigų klasifikavimui. Tai yra akivaizdus teisinio reguliavimo nenuoseklumo ir prieštaringumo sukūrimas. 3. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamoje Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kuri akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, kaip ją aiškina Konstitucinis Teismas, ir sąžiningos konkurencijos laisvei. Keičiama Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimui, bei sąžiningos konkurencijos laisvei. Konstitucinis Teismas
tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas.
Taip pat pastebėtina, kad nors Konstitucinis Teismas įtvirtino būtinybę nustatyti tokį reguliavimą, kuriuo būtų sukurta visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistema bei nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas. Tačiau tokio tinklo kūrimas negali remtis išimtinai valstybinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų prioritetizavimu, iš sistemos išstumiant privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, nes tokiu atveju, kaip nurodo Konstitucinis Teismas būtų pažeista sąžininga sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija, paciento teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą bei visiškai slopinama bet kokia privačia nuosavybe grįsta iniciatyva, kuri turi reikšmingos įtakos investicijų pritraukimui į sektorių bei inovacijų kultivavimui. Šiuo atveju, nei Sveikatos draudimo įstatymo projekte nei jį lydinčiuose aiškinamuosiuose raštuose nepateikiami argumentai ir pagrindai, kuriais remiantis yra eliminuojamos visos ne valstybės ir savivaldybių biudžetinės bei ne viešosios įstaigos iš šios sistemos, kodėl yra poreikis įtvirtinti tokias nuostatas.
Tokiu būdu yra pažeidžiami Konstituciniai imperatyvai, o nesant jokio pagrindimo dėl siūlomo įtvirtinti ribojimo, toks ūkinės veiklos laisvės ribojimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas, paneigiantis privačių ir viešų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vienodą padėtį rinkoje ir sąžiningą konkurenciją. 4. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiama Sveikatos draudimo įstatymo
turi būti aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos. Ji taip neužtikrina vidinės teisinio reguliavimo darnos principo, nes yra nesuderinta su kitais įstatymais. Keičiamoje Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatomos sąlygos, kada teritorinė ligonių kasa gali sudaryti sutartis su tinklui nepriskiriamomis įstaigomis. Pirmas iš punktų siūlo įtvirtinti tokią sąlygą: „asmens sveikatos priežiūros įstaiga užtikrina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis“. Ši sąlyga yra absoliučiai neaiški ir nesuprantama į ką yra orientuota. Šiuo metu teritorinės ligonių kasos ir taip kompensuoja išlaidas už kompensuojamų paslaugų suteikimą bazinėmis kainomis. Pacientai, tuo atveju, kai gauna valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, bazinių kainų nemoka. Be to, ši sąlyga yra visiškai nesuderinta su Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalimi. Pastarasis įstatymas numato atvejus, kai pacientas gali pasirinkti ir kitas paslaugas, ar brangesnes paslaugas.
Lieka neaišku, kaip būtų vertinamos situacijos, kai pacientas pasinaudoja jam Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe. 5. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiama Sveikatos draudimo įstatymo
vertins įstaigų atitiktį nustatytoms sąlygoms. Šiuo metu nėra sureguliuota, kas yra ta institucija, kuriai paskirta įvertinti, ar konkreti įstaiga atitinka šias siūlomas įtvirtinti sąlygas bei kaip atliekamas šis vertinimas? Atsižvelgiant į tai, kaip ši ir kitos sąlygos yra formuluojamos (t.y. formuluotės yra labai abstrakčios ir neaiškios), akivaizdu, kad šį vertinimą atliekančiai institucijai paliekama itin plati diskrecija įvertinti šių sąlygų atitiktį, o tai gali sukurti pagrindą piktnaudžiavimui. Pavyzdžiui, Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma numatyti tokią sąlygą: „asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra sumokėjusi visus mokesčius valstybei, nėra padariusi mokestinių ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusių pažeidimų“. Kas patektų į mokestinį ir kitų su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusį pažeidimą? Ar bet kokio masto ir reikšmės pažeidimo padarymas (kaip pavyzdžiui, mažareikšmis pažeidimas), kuris absoliučiai nesusijęs su ta paslauga, dėl kurios yra siekiama sudaryti sutartį su teritorine ligonių kasa, yra pakankamas, kad būtų atsisakoma sudaryti sutartį? Kas turi nustatyti tokį pažeidimą?
Šis sukurtas teisinio reguliavimo neaiškumas ir vakuumas prieštarauja teisinės valstybės ir teisėkūros principams, jog įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d.,
įstatymo projektas nei kiti Projektai nenumato, kas ir kaip nustato stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų dalį, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti tam, kad būtų sudarytos sutartys su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (tinklui nepriskiriamomis įstaigomis). Tokiu būdu taip pat sukuriamas teisinis vakuumas, kuris turi tiesioginės neigiamos įtakos teisinių santykių reguliavimo nuoseklumui ir aiškumui, galintys ateityje sukelti didelių sisteminių teisės problemų. 7. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamoje Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio
projekto 2 straipsnyje keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi. Konkrečiai, siūlomoje keisti Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad TLK sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalies, kurios trūksta iš anksto nustatytam jų teikimo mastui užtikrinti, sudaro su įstaigomis, įvertinusi jas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal šioje dalyje pateikiamus kriterijus, tačiau 26 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad 4 dalyje nurodytų kriterijų siektinas reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė. Taigi, siūlomu reguliavimu sukuriama tiesioginė teisinė kolizija, kelianti klausimą, ar šią vertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ar Vyriausybė.
Taip pat minimoje 26 straipsnio 4 dalyje numatomi kriterijai yra itin netikslūs, neužtikrinamas įstatyminis aiškumas. Nepaisant to, kad šie kriterijai gali būti toliau detalizuojami įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, šiuo metu siūlomos formuluotės neatitinka teisėkūrai keliamų principų, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios. Pavyzdžiui, siūloma įtvirtinti tokius kriterijus:
„įstaiga yra įsipareigojusi teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros
paslaugas visa apimtimi“ ir „įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumas“. Kas yra ir kaip turėtų būti suprantamas paslaugų teikimas „visa apimtimi“ bei „paslaugų kompleksiškumas“ – šios formuluotės yra neaiškios ne tik iš teisinės pusės, bet ir iš bendros loginės pusės: kaip sveikatos priežiūros paslauga gali būti teikiama ne „visa apimtimi“? Tai veda prie galimų kuriozinių variantų, ar kalbama apie „pusę operacijos“? Akivaizdu, tokia nuostata prieštarauja bendrai logikai ir racionaliam mąstymui. Teisinėje valstybėje negalima leisti priimti reguliavimo, kuris sukurtų tokį vertinimą. Siūlomi pakeitimai turės įtakos visai sveikatos priežiūros sistemai, kuri turi būti peržiūrimą ir įgyvendinama, remiantis racionaliais, objektyviais ir teisiškai pagristais sprendimais, o ne absurdiškomis, bendros logikos neatitinkančiomis taisyklėmis. 8. Siūlomas reguliavimas pažeidžia ES teisėje įtvirtintas judėjimo laisves.
Kaip minėta, Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis siekia įtvirtinti tokį reguliavimą, kuris ne tik faktiškai eliminuoja privačias sveikatos priežiūros įstaigas iš stacionare teikiamų aktyviojo gydymo paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, teikimo sistemos (ar kaip nurodo įstatymas „įstaigų tinklo“), paneigia tokių įstaigų turimą ir pasauliniu mastu pripažįstamą patirtį šių paslaugų teikimo kontekste, tačiau apriboja ES teisėje įtvirtintą paslaugų judėjimo ir įsisteigimo laisvę, uždedant akivaizdžiai diskriminacinius ribojimus, kurie nepagrįstai eliminuos bet kokį ES įsteigtą ir Lietuvoje paslaugas teikiantį subjektą iš veikiančios sistemos. ES Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, kad laisvė teikti paslaugas yra vienas iš Bendrijos pagrindinių teisės principų, todėl šios laisvės apribojimas leistinas tik jeigu juo siekiama Sutartį atitinkančio teisėto tikslo ir jis yra grindžiamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, su sąlyga, kad tokiu atveju šis apribojimas yra tinkamas nagrinėjamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtinąjį pasiekti (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendimą byloje C-341/05). Šiuo atveju, pastebim, kad ES teisės standartai įtvirtina ne tik laisvę teikti paslaugas, bet ir pacientų teisę gauti paslaugas (žr. pvz., ES Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-372/04).
Teisingumo Teismas yra tiesiogiai pripažinęs, kad
„nors aišku, kad Bendrijos teisė neatima iš valstybių narių kompetencijos
tvarkyti savo socialinės apsaugos sistemas ir kad nesant teisės normų suderinimo Bendrijos lygmeniu, socialinės apsaugos sistemos išmokų suteikimo sąlygos turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės teisės aktuose, vis dėlto tai nepaneigia to, kad naudodamosi šia kompetencija valstybės narės turi laikytis Bendrijos teisės, ypač jos nuostatų, susijusių su laisve teikti paslaugas. <...> Šios nuostatos valstybėms narėms nustato draudimą įvesti arba palikti galioti nepagrįstus naudojimosi šia laisve ribojimus sveikatos priežiūros srityje.“ Pastebime, kad įstaigų, kurios nėra valstybės ir savivaldybių biudžetinės bei viešosios įstaigos, bendras eliminavimas iš „tinklui priskiriamų įstaigų“ yra nepagrįstas paslaugų teikimo laisvės ribojimas, nes ribojamos tiek įstaigų, kurių teisinė forma neatitinka siūlomo numatyti reguliavimo, laisvė, tiek pacientų teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir išlikti sveikatos socialinio draudimo sistemoje, t.y. išlaikyti galimybę išnaudoti savo socialinio draudimo lėšų dalį. 9. Projektai neatitinka teisės aktų projektams keliamų bendrų formaliųjų reikalavimų. Sveikatos draudimo įstatymo projekte yra daug techninių klaidų: nepilnai ar neteisingai parašyti ir duodamos nuorodos į kitus įstatymus, pvz., Sveikatos draudimo įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuris siūlo keisti Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnį, 2 dalyje daroma nuoroda į „Sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį“, tačiau pastebėtina, kad tokio įstatymo nėra.
To paties straipsnio 3 dalyje nėra įvardijama, kas sudaro sutartis su
„kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (tinklui nepriskiriamomis
įstaigomis)“, tokiu būdu paliekamas neaiškumas, ar tokios sutartys gali būti sudaromos tik teritorinių ligonių kasų ar ir kitų subjektų. Projektų lyginamieji variantai taip pat paruošti nesilaikant jiems taikomų reikalavimų, pavyzdžiui, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekte 6 straipsnyje keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnis, šio projekto lyginamajame variante galiojantis šio straipsnio tekstas visiškai neatitinka to, kas nurodyta lyginamajame variante. Lyginamajame variante nurodo taip: „1. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Valstybine ligonių kasa.“, nors galiojanti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įtvirtina tokią nuostatą: „LNSS įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa.“ Akivaizdu, kad projekte nurodyta nuostata visiškai neatitinka originalaus, galiojančio teksto. Tokiu būdu yra klaidinamas šių Projektų vertintojas, kuris turėtų pasitikėti parengtų Projektų teisingumu ir tikslumu.
Tokie techniniai trūkumai, vidiniai Projektų nesuderinamumai bei prieštaringumas su galiojančiais teisės aktais rodo, kad Projektai buvo rengiami paskubomis, neįdėmiai, racionalia neįvertinus siūlomų pakeitimų įtakos ne tik verslo subjektams, bet ir visai sveikatos priežiūros sistemai, siekiant kuo greičiau pateikti pakeitimus. Apibendrindami, pastebim, kad visos aukščiau nurodytos pastabos akivaizdžiai demonstruoja, kad Projektai neatitinka teisinės valstybės principo, kuris, be kita ko, suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektui, inter alia, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d.,
gausu teisinių prieštaravimų su kitais teisės aktais, nėra užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumas ir darna, siūlomo reguliavimo formuluotės yra neaiškios ir netikslios, siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, o Projektų lyginamieji variantai neatitinka formaliųjų reikalavimų ir juose yra gausu techninio pobūdžio klaidų, kurie rodo ir pagrindžia, kad Projektai parengti neįdėmiai, paskubomis ir turi būti tobulinami toliau. Todėl P R A
1) nepritarti Projektams;
2) grąžinti Projektus į Vyriausybę toliau tobulinti; bei
3) užtikrinti, kad dėl šių pakeitimų ateityje būtų surengti klausymai bei į pakeitimų rengimą įtraukti socialiniai partneriai. Kaip visada, esame pasiruošę abipusiam konstruktyviam bendradarbiavimui ir galėtume atsakyti į papildomus klausimus, jei tokių būtų.
Nepritarti Siūloma pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui, kuris parengtas atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus. 2. Asociacija ,,Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederaciją, Lietuvos pramonės prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija, 2018-06-11 Asociacija
„Investors' Forum" (toliau - Investuotojų Forumas), Lietuvos
darbdavių konfederacija (toliau – LDK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK), Lietuvos pramonės prekybos ir amatų rūmų asociacija (toliau - LPPARA) bei Lietuvos verslo konfederacija (toliau
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr.
I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533
įstatymo Nr. 1-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. 1-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau - Įstatymų pakeitimų projektų paketas) Į šio Įstatymų pakeitimų projektų paketą rengimą bei svarstymą nebuvo nei įtraukti, nei imtasi veiksmų, kad būtų išreikšta socialinių partnerių, kurių veiklą labiausiai paveiks siūlomi pakeitimai, pozicija šiuo klausimu. Pastebime, kad visada noriai dalyvaujame diskusijose ir bendradarbiaujame su teisėkūros subjektais, skirtingomis valdžios institucijomis bei pasisakome, teikiame nuomonę ir pasiūlymus dėl įvairių reguliavimo iniciatyvų, kurios turi įtakos užsienio investicijoms į Lietuvą, daro sisteminį poveikį verslo aplinkai ir visai Lietuvos ekonominiams kontekstui bei bendram šalies įvaizdžiui. Todėl šiuo raštu tenka išreikšti apgailestavimą ir gilų susirūpinimą dėl ydingo šios iniciatyvos įgyvendinimo proceso bei sunkiai nuspėjamų rezultatų ir prašyti Jūsų imtis skubiai atitinkamų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias katastrofiškų pasekmių turėsiančioms pertvarkom, kurios nors ir deklaruoja teisingus tikslus, tačiau nebuvo derintos nei su mumis, nei su kitomis organizacijomis, kurios atstovauja šioje srityje veikiančius subjektus, bei įgyvendinamos neteisėtomis ir nepagrįstomis priemonėmis. Pagrįsdami savo susirūpinimą, atkreipiame dėmėsi i tai, kad: 1.
Sutinkame, kad taip, kaip sveikatos priežiūros sistema veikia šiuo metu, akivaizdžiai rodo, jog reikia imtis veiksmų ir įgyvendinti visos sveikatos sistemos reformą, kuri atitiktų geriausius pacientų, medikų, užsienio bei Lietuvos investuotojų ir valstybės interesus. Todėl pritariame tikslams, kurie yra skelbiami Įstatymų pakeitimų projektų paketą lydinčiuose dokumentuose: turi būti sukurtos realios ir racionalios teisinės prielaidos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) įstaigų veiklai optimizuoti nacionaliniu mastu, nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis, užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinio tvarumas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą. Tačiau nepritariame, kad sveikatos priežiūros sisteminius pokyčius siekiama įgyvendinti į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimą neįtraukus pacientų, medikų bei sveikatinimo paslaugų teikėjus atstovaujančių asocijuotų struktūrų atstovus. Visiškai nesuprantama, kaip ir kodėl tokio masto ir galimo poveikio visam sveikatos sektoriui ir jame veikiantiems ūkio subjektams teisėkūros iniciatyva buvo rengiama nesikonsultuojant su socialiniais partneriais, nesiekiant išgirsti ir įvertinti sveikatos sistemos dalyvių nuomones ir siūlymus, neiniciavus dialogo dėl rengiamų pasiūlymų, neorganizavus jų poveikio objektyvaus vertinimo. 2. Nepritariame Įstatymų pakeitimų projektų paketui ir jame siūlomiems pakeitimams dėl LNSS tinklo sukūrimo, kuriuo yra akivaizdžiai diskriminuojamos privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau - ASPĮ), eliminuojamas privačių ASPĮ dalyvavimas nacionalinėje sveikatos sistemoje.
Seime svarstomais teisės aktų pasiūlymais yra visiškai nepaisoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ignoruojama valstybės pareiga užtikrinti ir remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningą sveikatos priežiūros įstaigų konkurenciją, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teises pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. 3. Įstatymų pakeitimų projektų paketas akivaizdžiai prieštarauja Nacionaliniam susitarimui, kurio vienas iš patvirtintų tikslų „pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, užtikrinant jos tvarumą ir nuosekliai didinant viešųjų bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumą. Taip pat įvertinti tikslingumą konsoliduoti Valstybinę ligonių kasą bei teritorines ligonių kasas.“ Priešingai nei buvo sutarta, šiuo metu siekiama įtvirtinti akivaizdų privataus sektoriaus diskriminavimą ir eliminavimą iš nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos, supriešinti viešojo ir privataus sektorių atstovus, dar labiau pagilinti privataus bei viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros srityje atskirti, užkertant kelią jų veiklos sinergijai siekti vieningo tikslo, užtikrinant aukštos kokybės sveikatos priežiūrą Lietuvoje. 4. Toks siūlomas reguliavimas turės tiesioginę neigiamą įtaką investicinei aplinkai Lietuvoje. Jis neabejotinai trukdys pritraukti didesnių tarptautinių bei nacionalinių investicijų į sveikatos priežiūros sektorių, užtrauks neigiamas finansines ir visos valstybės prastos reputacijos pasekmes. Šiuo reguliavimo pasiūlymu yra keliama grėsmė vienai iš esminių Europos Sąjungos vertybių ir laisvių - judėjimo ir veiklos laisvei. 5.
5Taip pat pažymi,
kad įstatymų pakeitimų projektų paketas yra absoliučiai nesuderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo savo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu, kurį iki šiol nesugebame įgyvendinti Lietuvos teisinėje bazėje ir kasdieniniame gyvenime. Konstitucinis Teismas tiesiogiai akcentavo ir pripažino: „<...> valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros ištaigu konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros ištaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.“ Nepaisant šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo, siūlomais pakeitimais tik dar labiau nutolstama nuo Konstitucijos aiškinimo ir sukuriama privataus ir viešojo sektorių atskirtis, o pacientų interesai ir teisė pasirinkti - absoliučiai nepaisomos.
Konstitucinis Teismas tiesiogiai akcentavo ir pripažino: „<...> valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros ištaigu konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros ištaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veikimas.“ Nepaisant šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo, siūlomais pakeitimais tik dar labiau nutolstama nuo Konstitucijos aiškinimo ir sukuriama privataus ir viešojo sektorių atskirtis, o pacientų interesai ir teisė pasirinkti - absoliučiai nepaisomos. Dar daugiau, šie pasiūlymai neatitinka teisinės valstybės principo, kuris, be kita ko, suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektui, inter alia, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (pvz., žr.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. gegužės 30 d. nutarimus) Šiuo metu pateiktas pasiūlymas dėl teisės aktų pakeitimų yra parengtas neišdiskutuojant jo poveikio su socialiniais partneriais, o teikiamos keičiamų įstatymų nuostatos yra neaiškios, prieštaringos, nesuderintos tarpusavyje ir neužtikrina konstitucinių standartų. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, P R A Š O M E :
1) atsižvelgti į šiame kreipimesi pateiktus argumentus;
2) nepritarti teikiamam Įstatymų pakeitimų projekto paketui, kaip neatitinkančiam Konstitucijos, teisinių valstybės principų, pacientų teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, konkurencijos teisės principų bei pasirašyto Nacionalinio susitarimo;
3) užtikrinti, kad būtų sudaryta darbo grupė, įtraukiant pacientų, paslaugų teikėjų kitų suinteresuotų socialinių partnerių atstovus, kurioje šis teisės aktų pakeitimų paketas būtų įvertintas ir įgyvendintas būtinas konstruktyvus dialogas, siekiant rasti kompromisinį sprendimą šiais klausimais. Esame pasirengę skirti atstovus į darbo grupę minėtiems klausimams aptarti bei užtikrinti būtiną konstruktyvų bendradarbiavimą. Nepritarti Siūloma pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-06-14 Lietuvos savivaldybių asociacija teikia pastabas dėl sveikatos priežiūros įstaigų reformos (Projektų Nr. XIIIP-2220 ir XIIIP-2223). 1.
prieš keičiant teisės aktus juos reikėtų plačiai išdiskutuoti su visais įstaigų steigėjais aptariant, ar pakeitimai duos laukiamą rezultatą. Siūlomi projektu pakeitimai parengti skubotai, nesikonsultuojant su labiausiai suinteresuotomis asocijuotomis struktūromis. 2. Dauguma savivaldybių nepritaria bendrų sveikatos priežiūros įstaigų (valstybės kartu su savivaldybėmis) steigimui. Manome, kad tokiu būdu siekiama sveikatos priežiūros įstaigų valdymą sukoncentruoti valstybės rankose siaurinant savivaldybių galimybes reguliuoti sveikatos paslaugų teikimą savivaldos lygmenyje. 3. Siūloma nuostata dėl padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų 5 metų kadencijos savivaldybių nuomone, yra nelogiška ir destruktyvi. Kadencijos įvedimas sąlygos įstaigos darbo nestabilumą. Ypač tai pasakytina apie vyriausiojo finansininko pareigybę, kadangi įstaigos finansų valdymas, perimamumas ir tęstinumas yra nuolatinis, o ne kadencinis darbas. Tas pats pasakytina ir apie siūlomą nuostatą dėl įstaigos vadovo pavaduotojų susiejimo su įstaigos vadovo kadencijos trukme. Savivaldybės mano, kad riboti kadencijų skaičių, jei gydymo įstaiga sėkmingai veikia 10 ir daugiau metų, yra netikslinga. 4. Vienu metu keičiantis visai gydymo įstaigos vadovybei, neatmetant galimybės, kad konkursai nevyks sklandžiai, galimi skundai ir konkursų užsitęsimas ilgesniam laikui, gali destabilizuotis visa sveikatos sistema. Nesuformavus vadovybės, strigs ir įstaigų nepertraukiamas, stabilus darbas bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, bus sutrikdyta sveikatos priežiūros įstaigos veikla. 5. Suprantama, kad į didžiųjų miestų sveikatos priežiūros įstaigas kandidatų atsiras, tačiau savivaldybės nuogąstauja, kad įvedus kadencijų skaičių būtent regionuose iškils didelės problemos. Jau dabar regionuose jaučiams specialistų stygius. Dar labiau padidės regionų netolygumai, bus pažeistos regionų gyventojų teisės į paslaugų prieinamumą.
Nepritarti Siūloma pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui. 4. Baltic institute of Corporate Governance, 2018-06-18 Bendrovių valdysenos institutas Baltijos šalyse (toliau - BICG) yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios m isija - didinti įmonių ir įstaigų veiklos efektyvumą skatinant jose diegti gerąją valdysenos praktiką. BICG visokeriopai palaiko iniciatyvą gerinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ) valdymą ir valdyseną bei didinti jų veiklos skaidrum ą ir efektyvumą, tačiau nori atkreipti dėm esį į ruošiam us LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1 3 6 7 pakeitim us, susijusius su SPĮ valdysenos pokyčiais. Šio Įstatymo Aiškinam ojo rašto 2-ajam e punkte vienu iš siūlomų pakeitim ų tikslų įvardijam as siekis „nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros m odelį“. Mūsų manymu, tokie SPĮ valdysenos m odeliai ir tvarkos, kurie apibrėžti Įstatymo pakeitim e (9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitim as; 2 6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitim as; 27 straipsnis; Įstatymo papildymas 3 3 1 straipsniu) nesudarys galimybių užtikrinti reikiam o skaidrumo, veiklos efektyvumo bei tinkam os valdymo priežiūros, nes neatitinka profesionalios valdysenos principų ir gerosios atsakom ybių paskirstym o praktikos. Siekiant šių tikslų, pirm iausia siūlom e vadovautis Ekonominio bendradarbiavim o ir plėtrosorganizacijos (EBPO), skatinančios gerąją valdysenos praktiką, gairėmis.
EBPO gerosios valdysenos gairėse valstybės valdomom s įm onėm s, kurios savo esme taikytinos ir sveikatos priežiūros įstaigom s, aiškiai nurodoma, kad: (VII.B) „Siekdamos atlikti savo pareigas, valstybinių įmonių valdybos turi aktyviai
(i) formuluoti arba tvirtinti, stebėti ir peržiūrėti įmonės strategiją, atitinkančią bendruosius įmonės tikslus;
(ii) nustatyti tinkamus efektyvumo rodiklius ir pagrindinius rizikos faktorius;
(iii) sukurti ir stebėti efektyvią rizikos valdymo politiką bei procedūras, kalbant apie finansinę ir veiklos riziką, tačiau taip pat ir žmogaus teisių, darbo, aplinkosaugos ir su mokesčiais susijusiais klausimais;
(iv) stebėti informacijos teikimo ir komunikacijos procesus bei užtikrinti, kad finansinės ataskaitos atspindi valstybinės įmonės reikalus ir riziką, su kuria buvo susidurta;
(v) vertinti ir stebėti vadovybės efektyvumą; ir (vi) spręsti dėl vadovo atlyginimo ir kurti efektyvius pagrindinių vadovų tęstinumo planus. Vienos pagrindinių valstybinių įmonių valdybų funkcijų - vadovo skyrimas ir atleidimas. Be šios galios, valstybinės įmonės valdybai sudėtinga iki galo atlikti stebėjimo funkciją ir prisiimti atsakomybę už valstybinės įmonės efektyvumą." Galime palyginti, kad dabar siūlom uose įstatym o pakeitim uose SPĮ valdyboms nepriskiriam os kai kurios kertinės jos kom petencijos - strategijos formulavimas ir tvirtinim as, vadovo skyrim as bei atleidim as ir kt. Vietoje jų, valdybai paliekam os tik m inim alios pareigos ir atsakom ybės, susijusios vien su rekom endacijų teikimu, vertinim u ir t.t. Jokių realių funkcijų vykdyti EBPO num atytas funkcijas SPĮ valdyboms nėra numatyta.
Toks fragm entiškum as, atsakom ybių (ne)priskyrim as kliudytų SPĮ veikti efektyviai. (VII.A) „Valstybinių įmonių valdyboms turi būti suteikiamas aiškus mandatas ir pagrindinė atsakomybė už įmonės rezultatus. Valstybinių įmonių valdybų vaidmuo turi būti aiškiai apibrėžtas įstatymų, pageidautina vadovaujantis įmonių teise. Valdyba turi būti atskaitinga savininkams, veikti atsižvelgiant į bendrovės interesus ir su visais akcininkais elgtis teisingai." Galime palyginti, kad šiuo m etu siūlom uose Įstatym o pakeitim uose nėra vienareikšm iškai įvardyta valdybos atsakom ybė už SPĮ rezultatus. Tad ir lieka neaišku, kas yra atsakingas užSPĮ valdymo priežiūrą. Ši atsakom ybė priskirtina valdybai. (VI.A) „ Valstybinės įmonės privalo teikti finansinę ir nefinansinę informaciją apie bendrovę, vadovaudamosi aukštais ir tarptautiniu mastu pripažintais informacijos apie įmones atskleidimo standartais, įskaitant sritis, dominančias valstybę kaip savininkę ir plačiąjąvisuomenę. Tai ypač pasakytina apie valstybinių įmonių veiklą, atliekamą visuomenės intereso vardan." Visuom enei, kaip galutiniam naudos gavėjui, privalo būti suteikiam os ne tik tinkam os kokybės ir apim ties paslaugos, tačiau ir visa inform acija apie SPĮ veiklą. Tai užtikrinti yra valdybai priskirtina atsakom ybė, tačiau siūlom ame Įstatym o pakeitim e ji nėra aiškiai įvardyta. Be to, siūlomi Įstatymo pakeitim ai, tarp jų - ir kolegialių organų sudėties apibrėžim ai, taip pat neužtikrina kolegialių organų nepriklausom um o ir profesionalum o, o tai reiškia, kad ir galimybių užtikrinti efektyvią SPĮ valdymo priežiūrą, skaidrum ą bei atskaitingum ą, taip, kaip rekom enduoja EBPO.
Siūlome ruošiam uose Įstatymo pakeitim uose aiškiau ir pagal gerosios praktikos gaires suform uluoti SPĮ valdysenos struktūras, jų vaidm enis bei atsakom ybę tam, kad SPĮ veikla ir jos priežiūra atitiktų nustatytus EBPO principus ir gaires bei užtikrintų efektyvią SPĮ veiklą ir visuom enei teikiam ą naudą. Siekiant aiškumo ir efektyvesnio SPĮ valdymo procesų užtikrinimo, taip pat siūlome apsvarstyti galimybę SPĮ skirti tik valdybą (analogiškai Akcinių bendrovių įstatyme numatytai tvarkai) su priežiūros funkcija, neform uojant stebėtojų tarybos. Esame pasiruošę visuom eniniais pagrindais konsultuoti Įstatym o pakeitim ą ruošiančias institucijas visais klausimais, susijusiais su valdysena. Apie Bendrovių valdysenos institutą Baltijos šalyse BICG nuolat rengia valdysenos rekom endacijas viešojo ir privataus sektoriaus įm onėm s bei įstaigoms, rem dam asis EBPO ir Pasaulio banko grupės Tarptautinės finansų korporacijos(International Finance Corporation, IFC) gairėm is, taip pat rengia profesionaliem s valdybų nariam s skirtus mokymus. BICG veikla finansuojam a iš narių įnašų ir rengiamų mokymų. Šiuo m etu institutas turi beveik 2 0 0 individualių ir korporatyvinių narių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Nepritarti Siūloma pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui 5.
Pacientų organizacijų atstovų taryba, Baltic Institute of Corporate Governance, Lietuvos medikų sąjūdis, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Lietuvos rajonų ligoninių asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos ligoninių asociacija, 2018-06-18 Mes, pasirašę šį Kreipimąsi, atstovaudami šias skėtines šalies visuomenines organizacijas: Lietuvos pacientų atstovų tarybą (vienijančią per 30 pacientų organizacijų), Lietuvos gydytojų vadovų sąjungą, Lietuvos ligoninių asociaciją, Lietuvos rajonų ligoninių asociaciją, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociaciją, Nacionalinę gydymo įstaigų asociaciją, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociaciją, Lietuvos medikų sąjūdį, taip pat Baltic Institute Of Corporate Governance:
izatorių (sveikatos priežiūros įstaigų, vadybininkų) asocijuotomis struktūromis, nesiekiant suinteresuotųjų pusių kompromiso priimant sprendimus, neįtraukiant sveikatos priežiūros sistemos dalyvių atstovų į sveikatos priežiūros reformos planavimo ir įgyvendinimo procesus, dažnai nesilaikant teisėkūros bei gero viešojo administravimo principų ir gerų praktikų; ■ uždarai ir fragmentuotai vykdyti sveikatos priežiūros sistemos patvarkymai iš dalies ir sąlygojo prastus Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros rodiklius bei rezultatus: vieną prasčiausių gyventojų sveikatos būklių Europos Sąjungoje, neefektyviai valdomą ir veikiančią sveikatos priežiūros infrastruktūrą, pacientų ir medikų bendruomenių supriešinimą, išsiplėtojusią korupciją, augančią medikų demotyvaciją esama ydinga sistema ir didėjančią jų emigraciją;
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) įstaigų tinklui optimizu
oti nacionaliniu mastu, nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis, užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, suteiktos teisės regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose, užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinis tvarumas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą;
Žmogaus teises ir laisves, Konstitucines vertybes ir principus; ■ užtikrinant pacientų teisę rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ir gauti apmokėjimą už asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš sumokėtų sveikatos draudimo įmokų asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau - ASPĮ), nediskriminuojant jų pagal nuosavybės formą; ■ užtikrinant konkurencijos principų laikymąsi ir veikimą sveikatos priežiūros sektoriuje; ■ siekiant viešojo ir privataus sektorių partnerystės bei sinergijos kuriant didžiausią vertę pacientui; ■ diegiant naujojo viešojo valdymo ir gerosios valdysenos principus sveikatos priežiūros sektoriuje, šio sektorius viešojo administravimo institucijose, ASPĮ; ■ vadovaujantis teisėkūros taisyklėmis ir jų griežtai laikantis rengiant, derinant, svarstant bei priimant bei keičiant teisės aktus;
LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtų ir pateiktų svarstyti įstatymų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros santykius, pakeitimų projektų (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
Pacientų organizacijų atstovų taryba, Baltic Institute of Corporate Governance, Lietuvos medikų sąjūdis, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Lietuvos rajonų ligoninių asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos ligoninių asociacija, 2018-06-18 Mes, pasirašę šį Kreipimąsi, atstovaudami šias skėtines šalies visuomenines organizacijas: Lietuvos pacientų atstovų tarybą (vienijančią per 30 pacientų organizacijų), Lietuvos gydytojų vadovų sąjungą, Lietuvos ligoninių asociaciją, Lietuvos rajonų ligoninių asociaciją, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociaciją, Nacionalinę gydymo įstaigų asociaciją, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociaciją, Lietuvos medikų sąjūdį, taip pat Baltic Institute Of Corporate Governance:
stemos dalyvių atstovų į sveikatos priežiūros reformos planavimo ir įgyvendinimo procesus, dažnai nesilaikant teisėkūros bei gero viešojo administravimo principų ir gerų praktikų; ■ uždarai ir fragmentuotai vykdyti sveikatos priežiūros sistemos patvarkymai iš dalies ir sąlygojo prastus Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros rodiklius bei rezultatus: vieną prasčiausių gyventojų sveikatos būklių Europos Sąjungoje, neefektyviai valdomą ir veikiančią sveikatos priežiūros infrastruktūrą, pacientų ir medikų bendruomenių supriešinimą, išsiplėtojusią korupciją, augančią medikų demotyvaciją esama ydinga sistema ir didėjančią jų emigraciją;
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) įstaigų tinklui optimizuoti nacionaliniu mastu, nustatytas skaidrus, efektyvus LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis, užtikrinti LNSS įstaigose dirbančių vadovaujančių darbuotojų nepriekaišting
os reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimai, suteiktos teisės regionams prisidėti ir dalyvauti planuojant ir valdant sveikatinimo veiklos paslaugas regionuose, užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir finansinis tvarumas formuojant valstybinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų užsakymą;
Žmogaus teises ir laisves, Konstitucines vertybes ir principus; ■ užtikrinant pacientų teisę rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ir gauti apmokėjimą už asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš sumokėtų sveikatos draudimo įmokų asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau - ASPĮ), nediskriminuojant jų pagal nuosavybės formą; ■ užtikrinant konkurencijos principų laikymąsi ir veikimą sveikatos priežiūros sektoriuje; ■ siekiant viešojo ir privataus sektorių partnerystės bei sinergijos kuriant didžiausią vertę pacientui; ■ diegiant naujojo viešojo valdymo ir gerosios valdysenos principus sveikatos priežiūros sektoriuje, šio sektorius viešojo administravimo institucijose, ASPĮ; ■ vadovaujantis teisėkūros taisyklėmis ir jų griežtai laikantis rengiant, derinant, svarstant bei priimant bei keičiant teisės aktus;
LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtų ir pateiktų svarstyti įstatymų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros santykius, pakeitimų projektų (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr.
I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu - Projektai)), parengtų skubotai, nesilaikant Konstitucijos, konstitucinių teisinės valstybės, nediskriminavimo, proporcingumo principų, teisėkūros taisyklių, pažeidžiant pacientų teisę rinktis gydymo įstaigą ir gauti apmokėjimą už paslaugas iš ligonių kasų, neužtikrinant sąžiningos konkurencijos veikimo sveikatos priežiūros sektoriuje, neįvertinus sveikatos priežiūros sistemos dalyvių poreikių ir lūkesčių, neatlikus alternatyvų analizės, neįvertinus jų įgyvendinimo ir poveikio ekonominio naudingumo bei galimų rizikų (argumentai pateikiami žemiau šiame rašte);
Projektams ir vieningai k r e i p i a m ė s į Jus prašydami nedelsiant reaguoti ir imtis būtinų veiksmų, užkertant kelią šių Projektų, prieštaraujančių LR Konstitucijai ir konstituciniams principams, pacientų teisėms, konkurencijos ir teisėkūros taisyklėms, gero viešojo administravimo ir profesionalios valstybės įmonių ir įstaigų valdysenos principams, bei visos valstybės gerovei, teisinei ir socialinei darnai, priėmimui ir įgyvendinimui (argumentai pateikiami žemiau šiame rašte).
Šiuo metu pateiktas Įstatymu pakeitimu projektu paketas yra nepriimtinas iš esmės dėl šių priežasčių:
ligonių kasų už joje gautas paslaugas iš sumokamų sveikatos draudimo įmokų. Primename, kad 2013 m. buvęs sveikatos apsaugos ministras mėgino apriboti pacientų teises gauti gydymą jų pasirinktoje ASPĮ ir kompensavimą už jį iš ligonių kasų.
Tuomet Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba surinko ir Ministrui Pirmininkui Seime įteikė daugiau, kaip 30 tūkstančių gyventojų pasirašytą kreipimąsi, kuriuo Lietuvos gyventojai aiškiai išsakė visuomenės nuomonę pritardami pilietinei iniciatyvai „Teisė pasirinkti“, kuria pasisakė už pacientų teisę laisvai rinktis gydytoją, gydymo įstaigą bei gauti finansavimą už paslaugas iš ligonių kasų tiek valstybinėse, tiek privačiose medicinos įstaigose. Todėl ankstesnis ketinimas buvo atšauktas. Tačiau dabar teikiamuose Projektuose vėl nepaisoma pacientų interesų ir teisės pasirinkti ASPĮ, taip pat atsisakoma išlaikyti solidarumu bei socialiniu sveikatos draudimu paremtą sveikatos priežiūros sistemą, kurioje pacientas galėtų laisvai pasinaudoti draudiminiu finansavimu paremtomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir nuspręsti pasirinkti tam tikrą ASPĮ (valstybinę, privačią). Pagrįstai manome, kad sutarčių su ASPĮ pasirašymo kriterijai turi būti siejami su ASPĮ teikiamų paslaugų kokybe ir sauga, bet ne su ASPĮ nuosavybės forma;
LNSS tinklo yra tiesioginis privačios ūkinės veiklos laisvės, kuri yra saugoma Konstitucijos, pažeidimas, pasireiškiantis akivaizdžiu privataus ūkio neproporcingu veiklos ribojimu, pažeidžiančiu nediskriminavimo draudimą, sąžiningos konkurencijos laisvę bei pacientų teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą nepriklausomai nuo jos teisinės ar nuosavybės formos;
Atkreipiame dėmesį į tiesioginį Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris šiuo atveju yra itin aktualus ir turi būti vertinamas kaip visų siekiamų pakeitimų sveikatos priežiūros sistemoje pagrindas: „<...> valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagristas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinkloveikimas.“ Šiuo konkrečiu atveju planuojami priimti sprendimai akivaizdžiai paneigia valstybės priedermę remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos ASPĮ konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teises pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą;
Atkreipiame dėmesį į tiesioginį Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris šiuo atveju yra itin aktualus ir turi būti vertinamas kaip visų siekiamų pakeitimų sveikatos priežiūros sistemoje pagrindas: „<...> valstybė, turinti pareigą sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti ir lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstyti taip, kad, nepaneigiant valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagristas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, būtų užtikrinta aukšta šiomis lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, t. y. tinkamas pasiskirstymas, taip pat nuolatinis reikiamo valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinkloveikimas.“ Šiuo konkrečiu atveju planuojami priimti sprendimai akivaizdžiai paneigia valstybės priedermę remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos ASPĮ konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teises pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą;
Ta pareiga pasireiškia dvejopai: pirma, jis turi rūpintis savo sveikata; antra, jei nori gauti paslaugą jis turi prisidėti. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad papildomi mokėjimai yra galimi, pacientai gali prisimokėti už valstybės finansuojamas paslaugas ir turi pasirinkimą, ar jis nori prisidėti prie paslaugos apmokėjimo. Todėl šiais Projektais sukuriamas dar didesnis neaiškumas ir ignoruojama Konstitucinio Teismo pozicija, pažeidžiamos pacientų teisės;
ASPĮ veiklą, peržiūrint valdybų ir vadovų kompetencijas ir atsakomybes, pavedant valdyboms formuoti ASPĮ veiklos strategiją, nustatyti vadovams užduotis, veiklos vertinimo kriterijus, priimti sprendimus dėl vadovų skyrimo ir atleidimo.
Todėl Projektų aiškinamajame rašte įvardijamas siekis „nustatyti skaidrų, efektyvų LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelį“, neatitinka pateikto teisinio reguliavimo, kuris tik parodo, kad deklaruojamas tikslas bus nepasiektas, nes planuojami LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros pakeitimai, jei būtų įgyvendinti, iš esmės nesudarytų galimybės užtikrinti reikiamo skaidrumo, veiklos efektyvumo bei tinkamos valdymo priežiūros,nes neatitinka profesionalios valdysenos principų ir gerosios atsakomybių paskirstymo praktikos. Todėl Projektuose teikiamas LNSS įstaigų valdymo ir veiklos priežiūros modelis turi būti iš esmės pertvarkytas, vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gerosios valdysenos gairėmis ir Baltic Institute of Coprorate Governancerekomendacijomis;
Tai neabejotinai išaugintų pacientų eiles valstybinėse ASPĮ, padidintų medikų demotyvaciją dirbti, paskatintų emigraciją bei padidintų gydytojų trūkumą Lietuvoje, o tai vienareikšmiškai neigiamai atsilieptų sveikatos priežiūros prieinamumui ir kokybei;
konkursus, kuriuose galėtų dalyvauti ir privačios medicinos įstaigos. Paminėtina, kad sveikatos priežiūros paslaugoms negali ir neturi būti taikoma mažiausios kainos kriterijaus taikymo koncepcija. Priešingai,sveikatos priežiūros paslaugų pirkimui turi būti taikoma ekonominio naudingumo ir didžiausios vertės kriterijų taikymo koncepcija, vertinant paslaugos kokybės, saugos, kainos bei kitus svarbius aspektus,t.y. įvertinus ne tik paslaugų teikimo trumpalaikio laikotarpio kiekybinius kriterijus, bet ir kokybinius (kokybės, pacientų pasitenkinimo, saugos, kt.) kriterijus, atspindinčius vidutinio ir ilgalaikio laikotarpių rezultatus, jų įtaką pacientų sveikatai. Taikymas mažiausios kainos kriterijaus perkant sveikatos priežiūros paslaugas tik paskatintų šešėlinės ekonomikos klestėjimą sveikatos priežiūros sektoriuje;
Siūlomos nuostatos nėra grindžiamos objektyviais duomenimis ar kita informacija, kuriais remiantis teismas galėtų įvertinti tokio siūlomo reguliavimo atitiktį proporcingumo ir teisėtumo principams. Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kita ko, suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektui, inter alia, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisėsaktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. gegužės 30 d. nutarimus). Be to, pažeidžiant teisėkūros principus ir gerąją praktiką, rengiant šių teisės aktų projektus nebuvo diskutuojama ir aptariama su pacientų, paslaugų teikėjų ir organizatorių asociacijomis, neišklausyta jų nuomonė, nesiekta rasti kompromiso ar konsensuso priimant sprendimus. Pažymėtina, kad prieš vykdant reformas ar sisteminius pokyčius (tame tarpe ir tokius, kurie yra suplanuoti Projektuose), įprasta praktika atliekamas ekonominis pokyčių naudos vertinimas, pateikiamaalternatyvų analizė, įvertinamas lauktinas teigiamas / neigiamas poveikis, atliekamas rizikų vertinimas. Šiuo gi atveju tokia analizė nebuvo atlikta, o Projektų aiškinamajame rašte pateikti Projektų poveikio vertinimo teiginiai yra nepagrįsti, neparemti duomenimis, analizėmis. Kad Projektų poveikio analizė atlikta paviršutiniškai, rodo šie pavyzdžiai: (a) Projekto aiškinamojo rašto 7 p. ,,7.
Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai“ teigiama, kad ,, Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės“, kas yra akivaizdi netiesa, nes planuojama ,,ištinklinti“ privačias gydymo įstaigas iš LNSS ir užkirsti jų klientams (pacientams) gauti ligonių kasų kompensacijas, kas neabejotinaineigia mai paveiks privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą; (b) Projekto aiškinamojo rašto 13 p.teigiama, kad ,, 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Gauti derinimo raštai, kurių siūlymai buvo įvertinti Projektų lydimojoje medžiagoje“, nors tiesa yra tokia, kad nebuvo mėginta gauti visuomenės, pacientų,medikų, vadybininkų nuomonės ir pozicijos nagrinėjamais klausimais, pateikiant bendro pobūdžio informaciją tik post factum. Todėl galima teigti, kad Projektai parengti pažeidžiant teisėkūros taisykles, ignoruojant socialinius partnerius, vengiant dialogo ir Projektų aptarimo su pacientų, medikų, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų asocijuotomis struktūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokią tendenciją nuslėpti rengiamas teisėkūros iniciatyvas sveikatos priežiūros sektoriuje, aktyviai neįtraukiant visuomenės bei socialinių partnerių pagrindžia ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri vienoje iš
pastebėtina, kad sveikatos apsaugos sektoriuje svarbūs visuomenei teisės aktų projektai ir kiti dokumentai nėra viešai skelbiami, neatliekamos ir (ar) neskelbiamos antikorupcinio vertinimo pažymos, tai laikytina sisteminiu korupcijos rizikos veiksniu.
Šiuo atveju, vėlgi akivaizdžiai einama korupcinio pobūdžio keliu, neįtraukiant visuomenės ir sveikatos priežiūros dalyvių atstovų į teisėkūros procesą, suteikiant teisę ligonių kasomsvadovaujantis neaiškiais kriterijais spręsti su kuo sudaryti sutartis, su kuo ne. Apibendrindami T E I G I A M E, kad pateikti faktai akivaizdžiai įrodo, kad teikiami Projektai prieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucinio teismo išaiškinimui dėl valstybės pareigosužtikrinti sąžiningą ASPĮ konkurenciją, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisę pasirinkti ASPĮ, o pats teisėkūros procesas neatitinka jam keliamų įstatyminių reikalavimų, t. y. nėra užtikrintas pakankamas bendradarbiavimas ir konsultavimasis su visuomene bei šioje srityje veikiančius ūkio subjektus atstovaujančiomis organizacijomis. Išvardinti pagrindai yra pakankami, kad būtų nepritarta siūlomiems teisės aktų pakeitimams, Todėl kartu vieningai kreipiamės į Jus ir P R A Š O M E atsižvelgti į šiame rašte pateiktus argumentus, nepritarti Projektams, grąžinti juos tobulinti įtraukiant į šį procesą pacientų, medikų ir sveikatos priežiūros organizatorių asocijuotų struktūrų, taip pat Baltic Institute of Corporate Governance, atstovus, išklausant iratsižvelgiant į jų nuomones bei imtis veiksmų, kad būtų užtikrintos pacientų teisės ir sveikatos priežiūros dalyvių interesai, ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvė, teisinės valstybės ir sąžiningos konkurencijos principai, valstybės įstaigų profesionaliosios valdysenos principai; teisėkūros proceso atitikimą jam keliamiems reikalavimams.
Esame pasirengę aktyviai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant sveikatos priežiūros reformą būdami lygiaverčiais partneriais, turinčiais teisę teikti siūlymus, išsakyti ir apginti savo nuomonę, kuriant bei tobulinant esamą sveikatos priežiūros sistemos teisinį reglamentavimą, tame tarpe tobulinant šiuos Projektus, bei atsakyti į visus iškilusius klausimus. Nepritarti
patobulintam įstatymo projektui
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų,
turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys R. Martinėlis, 2018-06-129 Argumentai: Siūloma suvienodinti sąlygas visų LNSS dalyvaujančių įstaigų vadovaujantiems darbuotojams įsidarbinti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų
viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetiniųįstaigų vadovų pareigoms eiti vykdo LNSS biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar LNSS viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, ar LNSS viešosios įstaigos dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Vyriausybės nustatyta tvarka (LNSS viešosios įstaigos dalininkas ir LNSS viešosios įstaigos dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (toliau – LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) ir LNSS biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija abi kartu įstatyme vadinamos LNSS įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija). 2.
viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinėsįstaigos vadovui laimėjus viešą konkursą eiti įstaigos vadovo pareigas antrą kadenciją iš eilės, vadovo pavaduotojų darbo santykiai vadovo antros kadencijos laikotarpiu gali būti pratęsiami. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetiniųįstaigų filialų ir padalinių vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai), atitinkantys šio straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinės įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinėsįstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai.
LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinėsįstaigos vadovas turi teisę organizuoti įstaigos vadovo pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) atestaciją. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
reputacijos, jeigu:
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
viešosios įstaigos vadovo pareigas;
nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos nepraėjo 3 metai;
turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai;
arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
kaltinimas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
viešosios įstaigos vadovo pareigas;
nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos nepraėjo 3 metai;
turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai;
arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas. 6.
valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinėsįstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinėsįstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios, SAM pavaldžios biudžetinės viešojo administravimo ir biudžetinės įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų, SAM pavaldžių biudžetinių viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10.
ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo srityse veikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“ Nepritarti Argumentai:
atleidimą iš darbo reglamentuoja kiti teisės aktai
2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“ Nepritarti Argumentai:
Pritarta Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-19
pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-2220, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus.
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-196 Argumentai: Tikslinga projektu numatyti, kad sveikatos apsaugos ministras nustato valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros (toliau – LNSS) viešųjų ir biudžetinių įstaigų išdėstymo minimalius reikalavimus, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų paslaugų poreikį ir LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklą. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų ir
biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai tinklui priskirtai įstaigai pavedamas teikti paslaugas nustato sveikatos apsaugos ministras.“
2Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 2 dalį. Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų
išdėstymo minimalūs reikalavimai, paslaugų poreikio ir tinklo nustatymas LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų išdėstymo minimalius reikalavimus, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų paslaugų poreikį ir LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklą nustato sveikatos apsaugos ministras.“
3Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2018-06-19 9.
Pasiūlymas: Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros (toliau – LNSS) viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos didesnį skaidrumą, efektyvumą ir atvirumą permainoms, tikslinga patikslinti projekto 9 straipsnį ir nustatyti, kad tik LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ir mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir atsisakyti nuostatų, pagal kurias LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) į darbą priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui, nes toks reglamentavimas gali neigiamai paveikti minėtų įstaigų veiklą, sukelti sunkumų randant tinkamus kandidatus minėtoms pareigoms užimti. Nepritarti
pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-2220(2) ir Komiteto išvadai 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2018-06-212 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „5.
Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai – valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto ligoninės dalininku (dalininkais) kartu su valstybe ir universitetu gali būti ir savivaldybė (savivaldybės). “
dalimi:
„13¹. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame
struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
išdėstyti taip: „14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“
2Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-213 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų Lietuvos
įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. Pritarti
3Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-215 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jei šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
valdymo srityje veikiančioms pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“ Pritarti 4.
Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jei šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
valdymo srityje veikiančioms pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį; 713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
4Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-219 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
Taip pat įstatymo projekte siūloma atsisakyti įstaigų padalinių ir filialų vadovų teisinio statuso keitimo (palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą). Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų
padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 4.
įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos. 6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą
ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas (dalinininkai) kartu su LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims) (LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija toliau – visuotinis dalininkų susirinkimas). 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai.
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai. 3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
5Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos,
jeigu:
1) asmuo įtariamas ar kaltinamas dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) asmuo įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) asmuo įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) asmuo įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) asmuo yra uždraustos organizacijos narys;
8) asmuo yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) asmeniui atimta teisė eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ir filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas;
10) asmuo yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos nepraėjo 3 metai;
11) asmuo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką asmuo ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (Baudžiamajame kodekse nurodytais bendraisiais pagrindais asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
12) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
13) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) asmuo įtariamas ar kaltinamas dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;
2) asmuo pripažintas kaltu dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) asmuo įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo;
4) asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) asmuo įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) asmuo įtariamas ar kaltinamas baudžiamojoje byloje ar asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
7) asmuo yra uždraustos organizacijos narys;
8) asmuo yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
9) asmeniui atimta teisė eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, padalinio ir filialo vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas;
10) asmuo yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos nepraėjo 3 metai;
11) asmuo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nors už šią veiką asmuo ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (Baudžiamajame kodekse nurodytais bendraisiais pagrindais asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), ir nuo sprendimo dėl darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėjo 3 metai;
12) asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
13) paaiškėja, kad dalyvaudamas viešame konkurse pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į atitinkamas pareigas. 6.
savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl pareigas einančio LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, LNSS biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl pareigas einančių vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolimesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais. 9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.
Viešą konkursą Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas. 10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo srityse veikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“
5Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-2011 Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
išdėstyti taip: „16 straipsnis. Įstaigų raštvedyba
lietuvių kalba. Medicinos dokumentai (ligos ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė, procedūrų paskyrimai ir kt.) pildomi lietuvių kalba. Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai bei receptai gali būti rašomi ir lotynų kalba. 2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ministras. 3. Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija.“ Ne sveikatos apsaugos ministro valdymo srities LNSS biudžetinių įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato šių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.“
6Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-2017 Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą biudžetinės įstaigos yra: sudaro specializuotas ir (ar) tam tikrus sveikatos sutrikimus turinčių kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos bei šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos. 1) sporto medicinos centrai;
2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;
3) Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
4) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;
6) priklausomybės ligų centrai. 7) kitos LNSS biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.“
7Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-2029 Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Įstatymo papildymas 33¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu:
„33¹ straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba
sudaroma penkeriems metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Valdybos nariais renkami (skiriami):
1) valstybės tarnautojai;
2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
3) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 2. Valdybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos.
Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Valdybos nariu negali būti:
1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas;
2) asmuo, kuris įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų. 4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. 5. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka. 6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti LNSS viešosios įstaigos valdybos nariu Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti LNSS viešajai įstaigai 20 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga per 5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms)).
Kandidatus į LNSS viešosios įstaigos valdybos narius, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali parinkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiantys asmenys. Kandidatų į valdybos narius atrankos tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 7. LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus. 8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. 9.
funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija. Jei valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis nei valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos. 10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs LNSS viešosios įstaigos vadovą. 11.
11Valdybos kompetencija:
1) teikia visiems (visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) išvadas dėl ataskaitinių finansinių metų veiklos ataskaitos, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų;
2) vertina ir teikia pastabas (siūlymus) LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) dėl LNSS viešosios įstaigos vadovui nustatytinų metinių veiklos užduočių ir veiklos rodiklių;
3) vertina ir LNSS viešosios įstaigos vadovui teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos organizavimo klausimų, finansinės būklės, ūkinės veiklos gerinimo, pajamų ir išlaidų srautų paskirstymo;
4) atšaukia LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą;
5) LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;
6) sprendžia šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus ir kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtus LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimus. 12. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant LNSS viešosios įstaigos valdybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip. 13.
laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Iš anksto balsavę ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos sprendimai yra privalomi LNSS viešosios įstaigos vadovui. 14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“
8Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-2030 Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
1LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau - gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. 2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui.
Jei įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).“
3Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. 4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos
organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai . Jei įstaigos administracijai su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jei įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir
(ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 5. Gydymo ar slaugos taryboms tarybai pirmininkauja LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigos administracijos darbuotojas.
Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSS viešųjų įstaigų viešosios įstaigos įstatai.“
9Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-2136 Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Studentų ir gydytojų rezidentų studijų
ir darbo bei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimo LNSS įstaigose finansavimo tvarka
studijos ir kuriose rezidentai dirba gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 3. LNSS įstaigų sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
10Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-2146 Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 47 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir ministrai pagal kompetenciją iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti 11.
Sveikatos reikalų komitetas, 2018-06-2147 Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Įstatymo taikymas
įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas. 3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo.
Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešąjį konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti. 4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą. 7.
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1-3 dalių ir šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir kadencijas. 8. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33¹ straipsnio nustatyta tvarka turi būti sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: 6 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, A. Matulas, A. Vinkus, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis
variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė