Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 39 dalį ir ją išdėstyti taip:
„39. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).“
1Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių,
išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2019 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus
ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2020 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 1¹ dalyje dalyse nustatytas pajamų mokesčio tarifas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 560
neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 560 – 0,5 3 360 – 0,11 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ 2.
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 380 280 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 380– 0,5 280 – 0,11 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 450 330 eurų.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 390 288 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
4Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 360
neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 3 360 – 0,11 4 440 – 0,14 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 280 370 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 280 –0,11 370 – 0,14 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
6Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 330 420 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 288 378 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
7Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 440
mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 440 – 0,14 5 640 – 0,16 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
8Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 370 470 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 370 –0,14 470 – 0,16 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
9Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 420 520 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 378 478 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
1Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:
„2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje, turimus pensijų fondus, kurios Lietuvos nuolatinio gyventojo mokamos kaip papildomos kaupiamosios pensijų įmokos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
2.
Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) sumos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba juo registruotis privalantis asmuo.“
3Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) sumos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba juo registruotis privalantis asmuo. 4. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 1¹ dalyseje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.
Šio straipsnio 1 dalies 1, ir 2 ir 2¹ punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2 000 eurų, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų suma – 2 000 eurų.“
5Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 1¹ dalyse nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2 000 eurų, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų suma – 2 000 eurų.“
6Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, – nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kai taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punktas.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo
tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 7, 8, 9 dalys įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis,5 straipsnio 3 ir 5 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6.
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 7. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 9. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų mokestinio laikotarpio pajamas
deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 11. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019, 2020, 2021 metų mokestinių laikotarpių pajamas. 12. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 13. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2215(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 39 dalį ir ją išdėstyti taip:
„39. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).“
1Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių,
išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus
ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
5Papildyti 6 straipsnį 1² dalimi:
„1². Metinė pajamų iš paskirstytojo pelno dalis, viršijanti
metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 18 procentų pajamų mokesčio tarifu.“;
6Papildyti 6 straipsnį 1³ dalimi:
„1³. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių (išskyrus, individualios veiklos pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“. 3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 1¹, 1² ir 1³ dalyje dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 560
neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 560 – 0,5 3 600 – 0,15 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 380 300 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 380– 0,5 300 – 0,15 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 450 353 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 390 308 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
4Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 360
neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 3 360 – 0,11 4 800 – 0,17 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 280 400 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 280 –0,11 400 – 0,17 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
6Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 330 453 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 288 408 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
7Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 440
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 440 – 0,14 6 000 – 0,17 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
8Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 370 500 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 370 –0,14 500 – 0,17 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
9Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 420 553 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 378 508 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
1Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:
„2¹) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
2.
Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) sumos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar jo sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba registruotis mokesčių mokėtoju privalantis asmuo.“
3Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) sumos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba juo registruotis privalantis asmuo. 4. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 1¹, 1² ir 1³ dalyseje nustatyti pajamų mokesčio tarifai, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, ir 2 ir 2¹ punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2 000 1 500 eurų, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų suma – 2 000 eurų.“
5Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 1¹, 1², 1³ dalyse nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 2 000 eurų, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų suma – 2 000 eurų.“
6Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, – nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kai taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punktas.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo
tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹, 1², 1³ dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“
įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys įsigalioja
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6.
nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 7. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių ir 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 9. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų mokestinio laikotarpio pajamas
deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 11. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019, 2020, 2021 metų mokestinių laikotarpių pajamas. 12. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 13. 2018 metų ar ankstesnio į mokestinio laikotarpio apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos
procentų pajamų mokesčio tarifą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatytas mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo struktūrines reformas, taip pat įvertinant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 164, nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo. Šiuo metu pagal galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas Lietuvoje taikomas proporcinis gyventojų pajamų mokestis, o apmokestinimo progresyvumas yra užtikrinamas taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD). Tačiau galimybės mažinti naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims yra beveik išnaudotos, nes minimaliąją mėnesinę algą (400 eurų) gaunantiems gyventojams taikomas maksimalus NPD yra 380 eurų, todėl efektyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas, taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio pajamoms, nuo 2018 metų tesiekia 0,8 procento (tai reiškia, kad tolesnis NPD didinimas nedidėjant bruto darbo užmokesčiui nebemažintų naštos). Kalbant apie vidutines pajamas gaunančių asmenų darbo apmokestinimą, pagal galiojantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą bei valstybinį socialinį ir sveikatos draudimą reglamentuojančius teisės aktus apmokestinimo našta Lietuvoje (2017 metais – 40,8 proc.) 4,9 procentiniais punktais viršija Ekonomini bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkį (35,9), ir kartu 0,3 procentinio punkto viršija Europos Sąjungos vidurkį (40,5 proc.).
Todėl, siekiant skatinti produktyvias investicijas, naujų geriau apmokamų darbo vietų kūrimą, labai svarbu spręsti dėl vidutines bei aukštesnes nei vidutines pajamas uždirbančių asmenų apmokestinimo naštos mažinimo klausimus. Pagal šiuo metu galiojančius valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktus žymią socialinio draudimo mokesčių dalį sumoka darbdavys, todėl darbuotojams sunku įvertinti tikrąjį darbo pajamų mokesčių dydį. Kalbant apie pagrindinę pensiją, šiuo metu ji labiau atlieka paramos, o ne draudimo funkciją, tačiau yra integruota į socialinio draudimo sistemą. Taip pat galiojančioje socialinio draudimo sistemoje šiuo metu įtvirtintas disbalansas – įmokos mokamos nuo visų pajamų, o išmokos ribojamos, neatsižvelgiant į sumokėtas įmokas.
Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai – mažinti mokesčių naštą, ypač vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, palaipsniui 2019–2021 metais didinant šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytus NPD, įskaitant individualius NPD riboto darbingumo asmenims, ir plečiant NPD taikymo apimtį; sudaryti sąlygas pagrindinę pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto, sujungiant pagrindinę pensiją užtikrinančią socialinio draudimo įmokų dalį su gyventojų pajamų mokesčiu, atitinkamai perskaičiuojant ir pajamų mokesčio tarifus, taikomus pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių; įvertinti valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų projektuose siūlomo valstybinio socialinio draudimo įmokų lubų galimą poveikį, nustatant progresinį pajamų mokesčio tarifą pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, kurios viršys valstybino socialinio draudimo įmokų lubas. Taip pat Įstatymo projektu siekiama sudaryti paskatas perkant paslaugas šešėliui jautriose srityse prašyti apskaitos dokumentų ir kartu taip sudaryti prielaidas didesniam gyventojų pajamų mokesčio surinkimo didinimui, siūlant papildomą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, t. y. galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio pateikiant metinę pajamų deklaraciją už įsigytas paslaugas, kurioms, mokesčių administratoriaus duomenimis, yra nustatyta didžiausia šešėlio rizika (pastatų ir kitų statinių, apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbai, lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugos, kai šias šiuos darbus atlieka ir paslaugas suteikia Lietuvos mokesčių mokėtojas).
Įstatymo projektu taip pat siekiama paskatinti pensijų kaupimą pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, papildant iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą atitinkamomis nuolatinio Lietuvos gyventojo kaupiamosiomis pensijų įmokomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (skyriaus vedėjas – Evaldas Putrimas, tel. 219 9476, el. paštas [email protected]) vedėjo pavaduotoja Jurgita Lisauskienė (tel. 239 0269, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas šiuo metu pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių taikomas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis. Pagal valstybinį socialinį ir sveikatos draudimą reglamentuojančius teisės aktus šiuo metu nominalus socialinio ir sveikatos draudimo tarifas šioms pajamoms siekia 39,5 proc., iš kurių 30,5 proc. sumoka darbdavys, o 9 proc. – darbuotojas.
Su darbo santykiais susijusioms pajamoms šiuo metu taikomi tarifai (pateikiama lentelė): Tarifai Darbdavio Darbuotojo Iš viso: Gyventojų pajamų mokesčio tarifas
tarifas 30,5 proc. 9 proc. 39,5 proc. Iš jo: Pensijų socialiniam draudimui 22,3
1,4 proc. 1,4 proc. Motinystės socialiniam draudimui 2,2 proc. 2,2 proc. Nedarbo socialiniam draudimui 1,4 proc. 1,4 proc. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui 0,2 proc. 0,2 proc. Sveikatos draudimui
pajamų mokesčio įstatymo nuostatas šiuo metu pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių taikomas bendras maksimalus 380 eurų NPD; 450 eurų ir 390 eurų NPD taikomas riboto darbingumo asmenims. Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra nustatytas patiriamų išlaidų, kurias nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atimti iš pajamų, sąrašas (sumokėtos gyvybės draudimo įmokos, įmokos į pensijų fondus, sumos už mokslą) ir taip sudaryta galimybė susimažinti mokėtiną pajamų mokestį, jeigu atitinkami šio įstatymo 21 straipsnio reikalavimai. 4.
laukiama Atsižvelgiant į kartu teikiamus valstybinį socialinį bei sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų projektus (kuriais siūloma socialinio ir sveikatos draudimo įmokas perkelti darbuotojams) ir į tai, kad atitinkama dalimi turėtų būti padidintas darbo užmokestis iki mokesčių, o galiojantys nominalūs valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo bei gyventojų pajamų mokesčio tarifai atitinkamai sumažėtų, ir siekiant finansuoti pagrindinės pensijos dalį iš valstybės biudžeto, Įstatymo projekte siūloma prie perskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio tarifo (11,64 procentų, t. y. 15/1.289), taikomo pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, prijungti pagrindinę pensiją užtikrinančią valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį (9,36 procento), dėl ko vietoj 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifo būtų taikomas 21 procento tarifas. Šis pajamų mokesčio tarifas nebūtų taikomas ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, taip pat ir kitoms gyventojo pajamoms (pavyzdžiui, individualios veiklos, turto nuomos pajamoms, investicinėms pajamoms (dividendams, palūkanoms, turto vertės padidėjimo pajamoms). Tokiu būdu kartu su valstybinį socialinį bei sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimais būtų išgryninama darbo apmokestinimo sistema, padarant ją aiškesnę, ir užtikrinamas tvarus bendrosios pensijos dalies finansavimo iš valstybės biudžeto šaltinis. Siekiant socialinio teisingumo ir įvertinus valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų projektuose siūlomo valstybinio socialinio draudimo įmokų lubų galimą poveikį, Įstatymo projekte siūloma nustatyti progresinį 25 procentų pajamų mokesčio tarifą, kuris būtų taikomas pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, jei jos viršytų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų lubas, ir būtų taikomas teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Siekiant sumažinti mokestinę naštą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, Įstatymo projekte siūloma nuosekliai 2019–2021 metais maksimalų taikytiną mėnesio NPD didinti: 2019 metais iki 280 eurų, 2020 metais iki 370 eurų, 2021 metais iki 470 eurų, išplečiant jo taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio 2021 metais; riboto darbingumo asmenims NPD siūloma kelti: atitinkamai 2019 metais iki 330 eurų ir iki 288 eurų, 2020 metais iki 420 eurų ir iki 378 eurų, 2021 metais iki 520 eurų ir iki 478 eurų. Preliminariais skaičiavimais, naudą dėl sumažėjusios mokesčių naštos pajaustų apie 1 mln. dirbančių asmenų. Taip būtų sudarytos paskatos kurti geriau apmokamas darbo vietas, didinti darbo produktyvumą ir Lietuvos konkurencingumą. Siekiant sudaryti paskatas perkant paslaugas šešėliui jautriose srityse prašyti apskaitos dokumentų ir kartu taip sudarant prielaidas didesniam gyventojų pajamų mokesčio surinkimo didinimui, Įstatymo projekte siūloma praplėsti iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą nustatant, kad tokiomis išlaidomis laikomos ir sumos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos mokesčių mokėtojas.
Kartu siūloma nustatyti 2000 eurų šių išlaidų atskaitymo ribojimo sumą, kuri atitiktų šiuo metu taikomus gyventojo išlaidų, skirtų kaupimui skatinti, atskaitymo ribojimus, ir šią nuostatą siekiant vėliau įvertinti lengvatos efektyvumą, taikyti ribotą laiką. Ši naujai siūloma galimybė iš pajamų atskaityti papildomas išlaidas pastatų, statinių, lengvųjų automobilių remontui ir vaikų priežiūros paslaugoms sukurs papildomą šių paslaugų paklausą, todėl šiose srityse numatoma peržiūrėti Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797, atsisakant atitinkamų rūšių verslo liudijimų. Tokios peržiūros tikslas – užtikrinti, kad pajamų sumos, kurios galės būti atkaitomos iš gyventojo pajamų, būtų apmokestinamos mokesčiu, kuris mokamas nuo gauto veiklos pelno. Tokiu būdu bus išlaikomas balansas tarp biudžeto pajamų netekimų dėl naujos lengvatos ir siekio mažinti neapskaitomas pajamas bei tolesnio skatinimo gyventojus pereiti prie individualios veiklos pajamų apmokestinimo nuo gauto pelno ir prisidės prie sąžiningesnės konkurencijos.
Siekiant sudaryti papildomas paskatas pensijas kaupti pagal kartu siūlomas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, Įstatymo projekte siūloma papildyti iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą, nustatant, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamos kaip papildomos kaupiamosios pensijų įmokos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas yra išlaidos, mažinančios mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, su sąlyga, kad šio gyventojo įmokos yra didesnės nei 3 procentai gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu kartu su valstybinį socialinį ir sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo projektais, be kita ko, siūloma mažinti vidutines ir aukštesnes nei vidutines pajamas uždirbančių asmenų darbo apmokestinimo naštą, galima teigiama įtaka skatinant produktyvias investicijas, naujų geriau apmokamų darbo vietų kūrimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės. 9.
Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu neapibrėžiama naujų sąvokų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti jo įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su mokesčio deklaravimo tvarka (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Padidinus maksimalų taikytiną NPD ir individualius NPD riboto darbingumo asmenims, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2019 metus neteks apie 180 milijonų eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, per 2020 metus – apie 160 milijonų eurų, per 2021 metus – apie 170 milijonų eurų. Dėl progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo, kuris būtų taikomas pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, įvedimo, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai kasmet gaus papildomai apie 4 mln. eurų.
Tačiau vertinant tiesioginius valstybės ir savivaldybių biudžetų netekimus, kartu svarbu įvertinti ir netiesioginę Įstatymo projekto, kuris yra Vyriausybės pristatytos mokesčių struktūrinės reformos dalis, naudą Lietuvos ekonomikai sudarius paskatas skatinti investicijas, kurti gerai apmokamas darbo vietas, didinti produktyvumą ir Lietuvos konkurencingumą, taip pat tai, kad naudą dėl sumažėjusios mokesčių naštos padidinus NPD ir išplėtus taikymo ribas pajaus apie 1 milijonas dirbančiųjų, dėl ko minėti netekimai bus iš dalies kompensuoti per didesnį vartojimo mokesčių surinkimą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Planuojami gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimai parengus konsultacinį dokumentą 2018 metų balandį buvo pateikti visuomenei vertinti. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti rengiant Įstatymo projektą. Taip pat minėti pakeitimai buvo pristatyti ir aptarti su 2017 m. spalio 16 d. susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų pasirašiusiais socialiniais partneriais.
Vėliau parengtas Įstatymo projektas buvo teiktas derinti asociacijai „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, Lietuvos pramoninkų konfederacijai, Lietuvos verslo konfederacijai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos bankų asociacijai, Lietuvos statybininkų asociacijai, Lietuvos autoverslininkų asociacijai, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijai, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai, Legalaus verslo aljansui, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija, Lietuvos mokesčių mokėtojų asociacijai, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centrui. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Neapmokestinamasis pajamų dydis, kaupiamosios pensijų įmokos, tarifas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su valstybinį socialinį ir sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo projektais ir Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektu.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto rengėjai siūlo nustatyti progresinius pajamų mokesčio tarifus atitinkamoms gautų gyventojų metinių pajamų dalims arba tam tikroms konkrečioms pajamoms. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą gyventojų pajamų apmokestinimas priklausytų nuo jų gaunamų pajamų rūšies, t. y. skirtingų kategorijų pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai būtų netolygiai apmokestinami. Pavyzdžiui, gyventojo, gaunančio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui būtų taikomas nuo 21 iki 25 procentų pajamų mokesčio tarifas (priklausomai nuo gautų pajamų sumos); gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą, net ir 45 000 eurų viršijančių pajamų apmokestinimui būtų taikomas tik 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Pažymėtina, kad užsienio valstybių praktikoje diferencijuota apmokestinimo sistema yra taikoma visoms gyventojų gaunamoms pajamoms iš veiklos, o pastovus mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio paprastai yra taikomas pajamoms, kurios yra gaunamos iš kapitalo (turto pardavimo, nuomos ir pan.). Manytina, kad atitinkamos rūšies pajamų apmokestinimo išskyrimas (netaikant progresyvumo kriterijaus) iš kitų panašaus pobūdžio pajamų (t. y. pajamų iš veiklos) neatitiktų mokesčių sistemos bendrųjų principų, tokių kaip teisingumas ir lygybė, ir Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principų.
Minėti principai pasireiškia tuo, kad mokesčių sistema turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, t. y. kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų; kad mokesčių įstatymais neturi būti nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą. Atsižvelgiant į tai, atitinkama apmokestinimo pajamų mokesčiu diferenciacija turėtų būti taikoma visų gyventojo pajamų atžvilgiu - nepriklausomai nuo to, ar šios pajamos būtų gautos iš veiklos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ar iš bet kokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 2. Keičiamo įstatymo V skyrius reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. Projekto 2 straipsniu yra nustatomi tik metiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, priklausomai nuo gautų pajamų, gyventojas turės pateikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją ir perskaičiuoti jam priklausantį sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Iš projekto nuostatų neaišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui mokės darbo užmokestį, t.y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nustatant, kokie tarifai yra taikomi konkrečioms pajamoms bei aiškiai detalizuojant tokių metinių pajamų perskaičiavimo tvarką. 3. Projekto
punktu ir nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba juo registruotis privalantis asmuo. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateikiamas statinio apibrėžimas - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina tikslinti projekte vartojamą formuluotę
„pastatų ir kitų statinių“, kadangi statinio sąvoka apima tiek pastatą, tiek
inžinerinį statinį. Antra, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje pateikiamas patalpos apibrėžimas - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto tekste nurodyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos patirtos ir patalpų remontui. Trečia, svarstytina, ar nevertėtų įtvirtinti nuostatos, jog šis statinys (patalpos) turėtų būti Lietuvos Respublikoje, nes priešingu atveju galimai atsirastų galimybė piktnaudžiauti tokia lengvata. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalimi, statinio remontas skirstomas į kapitalinį ir paprastąjį remontą. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai nevertėtų tikslinti projekto nuostatų. Penkta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalimi statybos darbai apima naujų statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ar jų griovimą (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) ir jie skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos gali kelti problemų praktikoje, kuomet reikėtų išskirti išlaidas, kurie darbai turėtų būti priskirtini apdailos darbams, o kurie – kitiems statybos darbams.
Be to, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš jo nuostatų nėra aišku, kodėl iš statybos darbų yra išskiriamas tik statinio remontas, o pvz. iš pajamų negalėtų būti atimamos išlaidos patirtos vykdant statinio rekonstravimą. Šešta, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar į apdailos ir remonto darbų išlaidas turėtų būti įtrauktos išlaidos medžiagoms ir detalėms. Septinta, lengvojo automobilio apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 6 dalyje - motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl analogiška nuostata nebūtų taikoma ir kitų motorinių transporto priemonių remontui (pvz. mopedų, motociklų remontui ir pan.). Svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai papildyti projekto nuostatų. Aštunta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti už kokio turto remontui patirtas išlaidas galima pasinaudoti šia lengvata (t.y. nuosavybės teise priklausančio, nuomojamo, naudojamo panaudos tikslais, lizinguojamo ir pan.). Devinta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kas patenka į sąvoką „vaikų priežiūros paslaugos“. Dešimta, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta sąvoka „nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki
priežiūra“. 4.
į projektu daromus pakeitimus, manytina, kad projekto 5 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 2¹ punktą Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto antruoju variantu siūlomas teisinis reguliavimas yra analogiškas pateiktam pirmajam variantui, tad sukels analogiškas teisines pasekmes kaip ir pirmojo projekto varianto atveju, todėl Teisės departamentas laikosi nuomonės išdėstytos 2018 m. gegužės 29 d. išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2215. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja
I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: M. Jurgilas – Lietuvos banko valdybos narys, G. Šimkus – Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, N. Raglienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento auditorė, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ministras, V. Vidžiūnienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyr. specialistė, D. Brasiūnaitė –finansų viceministrė, J. Laurikėnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė, A. Misiūnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Miknevičienė – Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Čingienė – Finansų ministerijos Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vyr. patarėja, A. Bakšinskas – Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, E. Židonas – Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ valdybos narys, V.
Mitalas – Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, T. Jakutavičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narys, D. Petružytė – Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos narė, L. Križinauskienė - Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narė, T. Gudaitis – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys, R. Skyrienė – Investuotojų forumo vykdančioji direktorė, G. Nausėda – SEB banko vyr. ekonomistas, M. Barkovski – Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-291 Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2215 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
progresinius pajamų mokesčio tarifus atitinkamoms gautų gyventojų metinių pajamų dalims arba tam tikroms konkrečioms pajamoms. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą gyventojų pajamų apmokestinimas priklausytų nuo jų gaunamų pajamų rūšies, t. y. skirtingų kategorijų pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai būtų netolygiai apmokestinami. Pavyzdžiui, gyventojo, gaunančio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui būtų taikomas nuo 21 iki 25 procentų pajamų mokesčio tarifas (priklausomai nuo gautų pajamų sumos); gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą, net ir 45 000 eurų viršijančių pajamų apmokestinimui būtų taikomas tik 15 procentų pajamų mokesčio tarifas.
Pažymėtina, kad užsienio valstybių praktikoje diferencijuota apmokestinimo sistema yra taikoma visoms gyventojų gaunamoms pajamoms iš veiklos, o pastovus mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio paprastai yra taikomas pajamoms, kurios yra gaunamos iš kapitalo (turto pardavimo, nuomos ir pan.). Manytina, kad atitinkamos rūšies pajamų apmokestinimo išskyrimas (netaikant progresyvumo kriterijaus) iš kitų panašaus pobūdžio pajamų (t. y. pajamų iš veiklos) neatitiktų mokesčių sistemos bendrųjų principų, tokių kaip teisingumas ir lygybė, ir Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principų. Minėti principai pasireiškia tuo, kad mokesčių sistema turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, t. y. kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų; kad mokesčių įstatymais neturi būti nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą. Atsižvelgiant į tai, atitinkama apmokestinimo pajamų mokesčiu diferenciacija turėtų būti taikoma visų gyventojo pajamų atžvilgiu - nepriklausomai nuo to, ar šios pajamos būtų gautos iš veiklos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ar iš bet kokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Iš dalies pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-29 2.
Keičiamo įstatymo V skyrius reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. Projekto 2 straipsniu yra nustatomi tik metiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, priklausomai nuo gautų pajamų, gyventojas turės pateikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją ir perskaičiuoti jam priklausantį sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Iš projekto nuostatų neaišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui mokės darbo užmokestį, t.y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nustatant, kokie tarifai yra taikomi konkrečioms pajamoms bei aiškiai detalizuojant tokių metinių pajamų perskaičiavimo tvarką. Nepritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-29 3.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 4 punktu ir nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba juo registruotis privalantis asmuo. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateikiamas statinio apibrėžimas - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina tikslinti projekte vartojamą formuluotę „pastatų ir kitų statinių“, kadangi statinio sąvoka apima tiek pastatą, tiek inžinerinį statinį. Antra, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje pateikiamas patalpos apibrėžimas - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto tekste nurodyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos patirtos ir patalpų remontui. Trečia, svarstytina, ar nevertėtų įtvirtinti nuostatos, jog šis statinys (patalpos) turėtų būti Lietuvos Respublikoje, nes priešingu atveju galimai atsirastų galimybė piktnaudžiauti tokia lengvata.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalimi, statinio remontas skirstomas į kapitalinį ir paprastąjį remontą. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai nevertėtų tikslinti projekto nuostatų. Penkta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalimi statybos darbai apima naujų statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ar jų griovimą (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) ir jie skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos gali kelti problemų praktikoje, kuomet reikėtų išskirti išlaidas, kurie darbai turėtų būti priskirtini apdailos darbams, o kurie – kitiems statybos darbams. Be to, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš jo nuostatų nėra aišku, kodėl iš statybos darbų yra išskiriamas tik statinio remontas, o pvz. iš pajamų negalėtų būti atimamos išlaidos patirtos vykdant statinio rekonstravimą. Šešta, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar į apdailos ir remonto darbų išlaidas turėtų būti įtrauktos išlaidos medžiagoms ir detalėms. Septinta, lengvojo automobilio apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 6 dalyje - motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl analogiška nuostata nebūtų taikoma ir kitų motorinių transporto priemonių remontui (pvz. mopedų, motociklų remontui ir pan.). Svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai papildyti projekto nuostatų.
Aštunta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti už kokio turto remontui patirtas išlaidas galima pasinaudoti šia lengvata (t.y. nuosavybės teise priklausančio, nuomojamo, naudojamo panaudos tikslais, lizinguojamo ir pan.). Devinta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kas patenka į sąvoką „vaikų priežiūros paslaugos“. Dešimta, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta sąvoka „nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų“, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų pakoreguoti ir sąvokos „vaikų priežiūra“. Pritarti iš dalies ir siūlyti pagrindiniam komitetui atitinkamai patobulinti įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-29
projekto 5 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 2¹ punktą. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos (LRDPS) pirmininkė Regina Dvaržeckytė, 2018-05-26 (2018-05-29 Nr. g-2018-5668) LR Seimui, LR Vyriausybei
ataskaitinės konferencijos (2018 m. gegužės 26 d., Palanga) rezoliucija dėl LR Vyriausybės mokesčių reformos Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinės konferencijos delegatai konstatuoja, kad Vyriausybės siūloma mokesčių ir pensijų reforma yra neišanalizuota su visais socialiniais partneriais.
Įžvelgiame, kad ji bus naudinga tik verslui, o ne Lietuvos piliečiams, nes reforma nepasieks pagrindinio tikslo bei:
analizę visus socialinius partnerius - tiek darbuotojų ir darbdavių, ir tik radus bendrus sutarimus ir kompromisus tvirtinti pokyčius lemiančius įstatyminius aktus;
sąjungų konfederacijos VI suvažiavimo 2018 m. gegužės 11 d. kreipimesi į LR Seimo narius ir Vyriausybę „Dėl LR Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektų“. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 2. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, 2018-05-31 Nr. 02/06 (2018-05-31 Nr. 2018-g-5741) Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriatui Dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-2215 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų bazėje registruotu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2215 (toliau - GPM), teikiame konsoliduotas Lietuvos bankų asociacijos narių pastabas ir pasiūlymus: Dėl papildomų pensijų kaupimo įmokų Projektu siūloma išplėsti GPM įstatymo 21 str. numatytų išlaidų, kuriomis gali būti mažinamos GPM apmokestinamos pajamos, sąrašą. Sąrašas išplečiamas nustatant, kad papildomos kaupiamosios pensijų įmokos, kurios yra didesnės nei 3 proc. gyventojo pajamų, taip pat priskiriamos prie išlaidų, kuriomis gali būti mažinamos GPM apmokestinamos pajamos. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo pakeitimu siekiama sudaryti papildomas paskatas pensijoms kaupti. Atsižvelgiant į tai, kad šiai lengvatai yra nustatytas ribojimas, jog lengvata taikoma tik toms įmokoms, kurios yra didesnės nei 3 proc. gyventojo pajamų, darytina išvada, kad šios mokestinės lengvatos tikslinė grupė - daugiau negu vidutines pajamas uždirbantys darbuotojai. Pažymėtina, kad Aiškinamajame rašte paminėtiems tikslams prieštarauja to paties GPM įstatymo 21 str. straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriuo numatoma 2000 eurų išlaidų, kurioms gali būti taikoma ši lengvata, apribojimą taikyti ir papildomoms pensijų kaupimo įmokoms. Nustatytas 2000 eurų ribojimas neskatins pasinaudoti siūloma lengvata, nes pasinaudoti šia lengvata pvz. gyvybės draudimu apsidraudusiai 4 asmenų šeimai, kai pajamas uždirba vienas šeimos narys, praktiškai yra negalima - jei už visus šeimos narius vidutiniškai mokama 50 eurų draudimo įmoka, praktiškai yra išnaudojamas nustatytas limitas (po 50 x 3 x 12 = 1800 eurų). Siūlome numatyti, kad GPM įstatyme nustatytas 2000 eurų ribojimas nebūtų taikomas papildomoms pensijų kaupimo įmokoms.
Dėl su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateiktame GPM pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo, jog siekiant skatinti produktyvias investicijas, naujų geriau apmokamų darbo vietų kūrimą, labai svarbu spręsti dėl vidutines bei aukštesnes nei vidutines pajamas uždirbančių asmenų apmokestinimo naštos mažinimo klausimus. Be to, apskritai vienu pagrindiniu įstatymo projekto uždavinių nurodomas mokesčių naštos mažinimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte gyventojų pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių apmokestinimui vietoje šiuo metu galiojančio 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifo numatomas 21 procento tarifas (25 procentų pajamų mokesčio tarifas, jei darbo santykių pajamos viršytų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų lubas). Atkreipiame dėmesį, kad tarptautinėse bendrovėse, siekiant motyvuoti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, yra įgyvendintos skatinimo sistemos, pagal kurias darbuotojams suteikiama teisė nemokamai gauti bendrovės akcijų arba jas įsigyti už kainą, mažesnę nei šių akcijų rinkos kaina. Paprastai tokia teisė būna suteikiama į užsienyje veikiančios darbdavio patronuojančios (motininės) bendrovės akcijas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus darbuotojų nauda, gauta nemokamai arba už mažesnę nei rinkos kaina gavus darbdavio patronuojančios bendrovės, esančios užsienio valstybėje, akcijų, laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, gautomis iš užsienio valstybės ir darbuotojai, pateikdami Metinę gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją, nuo šių pajamų apskaičiuoja ir į valstybės biudžetą sumoka 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį.
Šiuo metu socialinio draudimo įmokos nėra skaičiuojamos, kai akcijos yra gaunamos ne iš darbdavio ir darbdavys su akcijomis susijusių išlaidų nekompensuoja arba kai akcijos yra suteikiamos pagal pasirinkimo sandorį ir teisė į akcijas suteikiama ne anksčiau kaip po 3 metų. Įsigaliojus siūlomam įstatymo projektui su darbo santykiais susijusioms pajamoms, t.y. darbuotojams gavus ar už mažesnę nei rinkos kainą įsigijus darbdavio patronuojančios bendrovės akcijų vietoje 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifo būtų taikomas 21
(25) procentų tarifas. Tokiu būdu šių darbuotojų atžvilgiu mokesčių našta reikšmingai išaugtų. O tai prieštarautų įstatymo projektu keliamiems tikslams mažinti mokesčių naštą vidutines bei aukštesnes nei vidutines pajamas uždirbantiems asmenims bei skatinti naujų gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Todėl siūlytume teikiamame įstatymo projekte numatyti, jog su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nuo kurių nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, siūlomos GPM įstatymo 6 straipsnio l 1 dalies nuostatos netaikomos, t.y. tokia nauda ir toliau būtų apmokestinama 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti iš dalies ir atitinkamai tobulinti įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, 2018-06-11 Nr.
1.16-37 (2018-06-11 Nr. g-2018-6124) Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui Dėl mokesčių įstatymų projektų paketo (XIIIP-2213-XIIIP-2215) Gerbiamieji, Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-2215) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Siūlome: ● atsisakyti progresinio GPM laiptelio įvedimo, mokesčių sistemos progresyvumą užtikrinant per NPD didinimą; ● mokesčių įstatymų pakeitimus priimti kartu su socialinio draudimo sistemą reglamentuojančių įstatymų pakeitimais. Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Dėl progresinio GPM tarifo įvedimo Atkreipiame dėmesį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu įtvirtinamo progresinio GPM laiptelio įvedimo nauda biudžetui – mažiausia iš visų siūlomų mokesčių pakeitimų. Projekto rengėjų vertinimu, progresinis GPM biudžetą papildytų vos
mažiau pajamų būtų surenkama tik iš paveldimo turto mokesčio (2018 m. planas
Anot jų, per pastaruosius 11 metų 43 valstybės naikino arba sujungė mokesčius, siekdamos supaprastinti mokesčių sistemas.[¹] Įvedus naują 25 proc. dydžio GPM tarifą, ateityje vis didesnė gyventojų pajamų dalis bus apmokestinama šiuo – didesniu – tarifu (atsižvelgiant į tarifo ribą, kuri susieta su siūlomomis „Sodros” lubomis, kurios ateityje bus pažemintos nuo 120 iki 60 VDU). Šio tarifo įvedimas didintų mokesčių sistemos nestabilumo riziką, nes būtų sukurtas precedentas keisti progresinį GPM tarifą bei įvesti naujus GPM tarifus. Dėl mokesčių sistemos pertvarkos nuoseklumo Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau aprašytas siūlomas GPM tarifo didinimas yra itin kritikuotinas, dėl to, kad kituose užregistruotuose sisteminės reformos įstatymų projektuose nėra nuostatos dėl didžiosios dalies draudėjų, apdraustųjų ir savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų tarifų. Taip pat nėra parengtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame būtų numatyti nauji įmokų tarifai. Siūlomos reformos neįmanoma visapusiškai sistemiškai įvertinti, kai neaišku, kokie yra būsimi įmokų dydžiai ir kaip pasikeis mokesčių našta. Išlieka rizika, kad atlikus reformą, sujungus darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir padidinus įmokų bazę, bus priimti kiti (didesni) tarifai, nei buvo pristatyta visuomenei anksčiau vykusių konsultacijų metu. Konkretus GPM tarifo dydis gali būti nustatytas tik kartu tvirtinamų socialinio draudimo įmokų tarifų kontekste. Įstatymais neįtvirtinus socialinio draudimo įmokų
„lubų“, tačiau patvirtinus 25 proc. dydžio GPM tarifą, mokesčių našta
aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims nepagrįstai išaugtų. Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti progresinio GPM laiptelio įvedimo, o mokesčių sistemos progresyvumą užtikrinti per NPD didinimą.
Kartu su GPM tarifo pakeitimais įstatymiškai įtvirtinti socialinio draudimo įmokų dydžius. Nepritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo nariai Algirdas
1 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 straipsnio pakeitimo 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 30 procentų pajamų mokesčio tarifu.““ Nesvarstyti. Komitetas pritarė LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 2.
nariai Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas, Valius Ąžuolas,
1 Argumentai: Lietuvos Respublikos mokesčių sistema turėtų atitikti konstitucinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei užtikrinti, jog asmenys būtų apmokestinami proporcingai jų gaunamoms pajamoms ir tokiu būtų siekiama sumažinti socialinę nelygybę, įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustatantis vienodą gyventojų pajamų mokesčio tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims didina visuomenės narių turtinę nelygybę, socialinę atskirtį, kadangi didesnes pajamas gaunantiems asmenims atskaičius būtinąsias išlaidas liekanti pajamų dalis yra kur kas didesnė, nei mažesnes pajamas gaunančių asmenų liekanti pajamų dalis. Tuo tarpu siūlomu įstatymo pakeitimu nebūtų sprendžiama pajamų nelygybės problema, todėl šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti tokius gyventojų pajamų mokesčio tarifus skirtingas pajamas gaunantiems asmenims, kurie mažintų socialinę atskirtį ir užtikrintų proporcingą apmokestinimą. Pasiūlymas:
Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 1,5 dydžio minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 2119 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 1,5 dydžio minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
3) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų atitinkamų2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
ją išdėstyti taip: „1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti
socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“. Nesvarstyti. Komitetas pritarė LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. LR Seimo nariai nariai Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas, Valius Ąžuolas, 2018-06-077 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo
įstatymo 2 straipsnio 4 dalis,5 straipsnio 3 ir 5 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 7. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 9. Šio įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 202119 ir vėlesnių metų mokestinio laikotarpio pajamas. 10. Šio įstatymo 4 straipsnio 7, 8, 9 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant
įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019, 2020, 2021 metų mokestinių laikotarpių pajamas. 12. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 13. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą“.
1 Argumentai: Siekiant sudaryti galimybes kaupti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervą, siūloma vietoj 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą, tarifo nustatyti 19,5 proc. tarifą, atitinkamai mažinant GPM tarifą nuo 21 iki 20 proc., taip pat peržiūrint ir NPD dydžius (2019 m. NPD taikymo aprėptį išplėsti ne iki 2,5 VDU, o iki 2 VDU, 2020 m. – iki 2,25 VDU ir 2021 m. iki 2,5 VDU) Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 straipsnio pakeitimo 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 20 procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.““ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 5. LR Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2018-06-124 Argumentai: žr. argumentus 4 pasiūlymui. Pasiūlymas:
taip: „4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 360 3600 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 3 360 3600 – 0,15 0,11 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip,
NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 280 300 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 280 300 – 0,15 0,11 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 330 353 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 288 308 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
4Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 440 4800 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 440 4800 – 0,17 0,14 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 370 400 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 370 400 – 0,17 0,14 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos
6Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 420 453 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 378 408 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
7Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 5 640
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 5 640 6000 – 0,17 0,16 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
8Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 470 500 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 500 – 0,17 0,16 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
9Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 520 553 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 478 508 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Nepritarti. Komitetas pritarė LR Seimo narių Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės ir Petro Gražulio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 4 straipsnio. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 6. LR Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis, 2018-06-122 Argumentai: Siekiant remti patvarų ir labiau subalansuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir užtikrinant didesnį ilgalaikį Valstybinio socialinio draudimo fondo stabilumą, vietoj siūlomo 21 proc. GPM tarifo, siūlytina numatyti 20 proc.
GPM tarifą (o vietoje 18,5 Valstybinio socialinio draudimo įmokoms taikomo tarifo, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo, siūlytina numatyti 19,5 proc. tarifą), tačiau jį taikyti ne tik pajamoms iš darbo santykių, bet ir kitoms gyventojo gaunamoms pajamoms, išskyrus pajamas, gaunamas vykdant individualią veiklą bei pajamas, gautas iš paskirstytojo pelno, taip pat ligos, motinystės ir kitas socialines išmokas (šioms pajamoms ir toliau taikyti 15 proc. GPM tarifą). Taip pat siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomų valstybinio socialinio draudimo įmokų lubų įvedimo bei su šiuo pakeitimu susijusio progresinio GPM tarifo įvedimo, nes dėl apmokestinimo mažinimo mažėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų
išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procentu pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir jį papildyti 1¹ dalimi:
„1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 20 procentų, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip. 1¹. Gyventojo gaunamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, individualios veiklos pajamos ir pajamos iš paskirstytojo pelno, apmokestinamos 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.“ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 7. LR Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis, 2018-06-124 Argumentai:
Siekiant remti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą mažinti darbo jėgos apmokestinimą, tačiau užtikrinant, kad jis būtų patvaresnis, siūlytina peržiūrėti NPD dydžius, ir 2019 m. neapmokestinamąjį pajamų dydį nustatyti 300 eurų, tačiau NPD taikymo ribą plėsti iki 1.5 VDU, ne iki 2.5 VDU (kaip siūlo LR Vyriausybė). Taip pat apsiriboti vienais metais
Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 600 3 360 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 3 360 3 600 – 0,11 0,22 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta
kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 280 300 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 280 300 – 0,11 0,22 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 330 353 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 288 308 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą. 8. LR Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis, 2018-06-125 4,5 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Projektu keičiamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 15 proc. iki 21 proc. (20 proc.), o tai sąlygotų ženklius papildomus valstybės biudžeto netekimus grąžinant gyventojams mokesčio permokas dėl investicinio gyvybės draudimo bei pensijų įmokų patirtų išlaidų, siūlytina atitinkamai pakoreguoti maksimaliai leidžiamą atimti gyventojo patirtų išlaidų sumą nuo 2 000 eurų iki 1 500 eurų. Tuo tarpu, maksimali grąžintina iš biudžeto lėšų suma, asmeniui nemažėtų ir liktų ta pati - 300 eurų.
Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip: „4. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 2 000 eurų, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų suma – 2 000 eurų.“
5Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma
negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 1¹ dalyse nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 2 000 eurų.“ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą. 9. LR Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis, 2018-06-126 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu siūlymu siūloma atsisakyti progresinio GPM tarifo, netenka prasmės Projekto 6 straipsnis. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 6 straipsnį ir buvusį 7 straipsnį, laikyti 6 straipsniu. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 10.
Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis, 2018-06-127 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus siūlymus (atsisakyti trimečio NPD didinimo plano, taip pat VSD įmokų lubų įvedimo ir kt.), siūlytina atitinkamai pakoreguoti ir Projekto 7 straipsnį dėl Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo. Pasiūlymas:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4
dalis, 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 7, 8, 9 dalys įsigalioja
dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 7. 4. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 9. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų mokestinio laikotarpio pajamas
apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 11. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir
metų mokestinių laikotarpių pajamas. 12. 6.
6Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant
ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 13.7. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 11. LR Seimo nariai Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Naglis Puteikis,
1 Argumentai: Siekiant labiau apmokestinti kapitalo pajamas ir taip mažinti pajamų nelygybę, siūloma individualios veiklos pajamoms (tik toms, kuriuos lieka atskaičius išlaidas), didesnėms nei darbo santykiuose siūlomos nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubos“, taikyti universalų 20 proc. GPM tarifą. Tai paskatintų simbolinį ypač dideles pajamas gaunančių asmenų prisidėjimą prie socialinio teisingumo Lietuvoje ir nepaliktų jiems privilegijų neprisidėti prie bazinės pensijos ir kitų svarbių valstybės funkcijų finansavimo. Papildomas tarifas būtų taikomas tik tai pajamų daliai, kuri viršija 120 VDU per metus. Ypač didelių kapitalo pajamų apmokestinimas būtų padidintas, bet liktų ženkliai mažesnis nei tokio dydžio darbo pajamų apmokestinimas, gerbiant Lietuvos konkurencingumo siekį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį (keičiantį Įstatymo 6 straipsnį), jį papildant 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 6 straipsnį 1³ dalimi: „1³. Gyventojo individualios veiklos pajamų dalis, viršijanti šio įstatymo 1¹ dalies 2 punkte nurodytą dydį, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 12.
Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Naglis Puteikis,
1 Argumentai: Siekiant labiau apmokestinti kapitalo pajamas ir taip mažinti pajamų nelygybę, siūloma pajamoms iš paskirstytojo pelno, didesnėms nei darbo santykiuose siūlomos nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubos“, taikyti universalų 20 proc. GPM tarifą. Tai paskatintų simbolinį ypač dideles pajamas gaunančių asmenų prisidėjimą prie socialinio teisingumo Lietuvoje ir nepaliktų jiems privilegijų neprisidėti prie bazinės pensijos ir kitų svarbių valstybės funkcijų finansavimo. Papildomas tarifas būtų taikomas tik tai pajamų daliai, kuri viršija 120 VDU per metus. Ypač didelių kapitalo pajamų apmokestinimas būtų padidintas, bet liktų ženkliai mažesnis nei tokio dydžio darbo pajamų apmokestinimas, gerbiant Lietuvos konkurencingumo siekį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį (keičiantį Įstatymo 6 straipsnį), jį papildant 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 6 straipsnį 1⁴ dalimi:
„1⁴. Gyventojo pajamų iš paskirstytojo pelno dalis, viršijanti
šio įstatymo 1¹ dalies 2 punkte nurodytą dydį, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 13. LR Seimo nariai Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Naglis Puteikis,
1 Argumentai: Siekiant labiau apmokestinti kapitalo pajamas ir taip mažinti pajamų nelygybę, siūloma gyventojų pajamoms iš kitų pajamų šaltinių (kapitalo pardavimo, nuomos ir t.t.), didesnėms nei darbo santykiuose siūlomos nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubos“, taikyti universalų 20 proc. GPM tarifą. Tai paskatintų simbolinį ypač dideles pajamas gaunančių asmenų prisidėjimą prie socialinio teisingumo Lietuvoje ir nepaliktų jiems privilegijų neprisidėti prie bazinės pensijos ir kitų svarbių valstybės funkcijų finansavimo. Papildomas tarifas būtų taikomas tik tai pajamų daliai, kuri viršija 120 VDU per metus.
Ypač didelių kapitalo pajamų apmokestinimas būtų padidintas, bet liktų ženkliai mažesnis nei tokio dydžio darbo pajamų apmokestinimas, gerbiant Lietuvos konkurencingumo siekį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį (keičiantį Įstatymo 6 straipsnį), jį papildant 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 6 straipsnį 1⁵ dalimi:
„1⁵. Gyventojo pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių dalis, viršijanti šio įstatymo 1¹ dalies 2 punkte nurodytą dydį, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ Nesvarstyti. Posėdžio metu LR Seimo narys Tomas Tomilinas pasiūlymą atsiėmė. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal LR Seimo narių Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymą dėl įstatymo projekto 4 ir 5 straipsnių (kuriems komitetas pritarė), komiteto pasiūlymus, LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir asociacijų pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-132 Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio, siūlome juos redakciškai sujungti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procentu pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ 4.
Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pajamų mokesčio tarifas yra 20 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip.“
2Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo gaunamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, individualios veiklos pajamos ir pajamos iš paskirstytojo pelno, apmokestinamos
3Papildyti 6 straipsnį 1² dalimi:
„1². Gyventojo individualios veiklos metinė pajamų dalis, viršijanti 120 vidutinių
šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
4Papildyti 6 straipsnį 1³ dalimi:
„1³.
Gyventojo metinė pajamų iš paskirstytojo pelno dalis, viršijanti 120, apmokestinama
Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-133 Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio ir juos sujungę, siūlome atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos
išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1, ir 1¹, 1², 1³ dalyse nustatytas pajamų mokesčio tarifas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pritarti. 3. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-136 Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio ir juos sujungę, siūlome atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 1¹, 1², 1³ dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka.
Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“ Pritarti. 4. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-137 Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio ir juos sujungę, siūlome atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalis, 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 7, 8, 9 dalys įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. 3.
3Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies,
pajamas. 7. 4. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 9. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 10. Šio įstatymo 4 straipsnio 7, 8, 9 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 11. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir
metų mokestinių laikotarpių pajamas. 12. 6. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 13. 7. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 5. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė [¹] World Bank, Paying Taxes, Good Practices, http://www.doingbusiness.org/data/exploretopics/paying-taxes/goodpractices
Biudžeto ir finansų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Kęstutis Bartkevičius, Bronius Markauskas pavaduojantis Valių Ąžuolą, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
progresinius pajamų mokesčio tarifus atitinkamoms gautų gyventojų metinių pajamų dalims arba tam tikroms konkrečioms pajamoms. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą gyventojų pajamų apmokestinimas priklausytų nuo jų gaunamų pajamų rūšies, t. y. skirtingų kategorijų pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai būtų netolygiai apmokestinami. Pavyzdžiui, gyventojo, gaunančio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui būtų taikomas nuo 21 iki 25 procentų pajamų mokesčio tarifas (priklausomai nuo gautų pajamų sumos); gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą, net ir 45 000 eurų viršijančių pajamų apmokestinimui būtų taikomas tik 15 procentų pajamų mokesčio tarifas.
Pažymėtina, kad užsienio valstybių praktikoje diferencijuota apmokestinimo sistema yra taikoma visoms gyventojų gaunamoms pajamoms iš veiklos, o pastovus mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio paprastai yra taikomas pajamoms, kurios yra gaunamos iš kapitalo (turto pardavimo, nuomos ir pan.). Manytina, kad atitinkamos rūšies pajamų apmokestinimo išskyrimas (netaikant progresyvumo kriterijaus) iš kitų panašaus pobūdžio pajamų (t. y. pajamų iš veiklos) neatitiktų mokesčių sistemos bendrųjų principų, tokių kaip teisingumas ir lygybė, ir Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principų. Minėti principai pasireiškia tuo, kad mokesčių sistema turi užtikrinti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, t. y. kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą dalį savo pajamų; kad mokesčių įstatymais neturi būti nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą. Atsižvelgiant į tai, atitinkama apmokestinimo pajamų mokesčiu diferenciacija turėtų būti taikoma visų gyventojo pajamų atžvilgiu - nepriklausomai nuo to, ar šios pajamos būtų gautos iš veiklos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ar iš bet kokios kitos veiklos, kuri nėra susijusi su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
Nepritarti Projekte siūlomas taikyti didesnis pajamų mokesčio tarifas tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms yra rezultatas siūlomos darbo apmokestinimo reformos, kuria siūloma konsoliduoti socialinio draudimo įmokas ir sudaryti sąlygas pagrindinę pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto, sujungiant pagrindinę pensiją užtikrinančią įmokų socialinio draudimo dalį su pajamų mokesčiu. Tai reiškia, kad tarifo padidėjimas atsiranda dėl nominalaus gyventojų pajamų mokesčio tarifo perskaičiavimo, atsižvelgiant į kartu teikiamus valstybinį socialinį bei sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų projektus, į tai, kad atitinkama dalimi turėtų būti padidintas darbo užmokestis iki mokesčių bei siekiant finansuoti pagrindinės pensijos dalį iš valstybės biudžeto (prie perskaičiuoto pajamų mokesčio tarifo (11,64 procentų, t. y. 15/1.289), taikomo pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, prijungiant pagrindinę pensiją užtikrinančią valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį (9,36 procento). Pažymėtina ir tai, kad tarifo padidėjimas darbo užmokesčio ,,į rankas” dydžio savaime nekeičia. Tuo tarpu, Projekte numatytas progresinis pajamų mokesčio tarifas, siūlomas kompleksiškai įvertinus kartu siūlomo valstybinio socialinio draudimo įmokų lubų poveikį bei siekiant socialinio teisingumo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)
skyrius reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką.
Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. Projekto 2 straipsniu yra nustatomi tik metiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, priklausomai nuo gautų pajamų, gyventojas turės pateikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją ir perskaičiuoti jam priklausantį sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Iš projekto nuostatų neaišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui mokės darbo užmokestį, t.y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nustatant, kokie tarifai yra taikomi konkrečioms pajamoms bei aiškiai detalizuojant tokių metinių pajamų perskaičiavimo tvarką. Nepritarti Siekiant nedidinti pajamų mokesčio administravimo naštos mokestį išskaičiuojantiems asmenims bei įvertinus tai, kad tik pats gyventojas – darbuotojas gali geriausiai įvertinti, kada jo pajamos iš darbo santykių viršys atitinkamą pajamų ribą, nuo kurios bus taikomas didesnis pajamų tarifas, pavyzdžiui, kai darbo užmokestis gaunamas iš kelių darbdavių, ar metų eigoje keičiant darbdavį, kai keičiasi ir darbo užmokesčio dydis, Projekte siūloma, kad progresinis pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją, o metų eigoje būtų taikomas 21 proc. pajamų mokesčio tarifas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)5 3.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 4 punktu ir nustatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba juo registruotis privalantis asmuo. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateikiamas statinio apibrėžimas - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina tikslinti projekte vartojamą formuluotę „pastatų ir kitų statinių“, kadangi statinio sąvoka apima tiek pastatą, tiek inžinerinį statinį. Nepritarti Aiškumo tikslais įstatyme įvardinti pirmiausiai tie statiniai, t. y. pastatai, kuriuose atliekama daugiausiai remonto darbų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)5 Antra, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje pateikiamas patalpos apibrėžimas - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto tekste nurodyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos patirtos ir patalpų remontui.
Nepritarti Kaip ir nurodytas pastaboje, patalpa yra statinio dalis, todėl iš pajamų galės būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos patirtos ir patalpų remontui. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)5 Trečia, svarstytina, ar nevertėtų įtvirtinti nuostatos, jog šis statinys (patalpos) turėtų būti Lietuvos Respublikoje, nes priešingu atveju galimai atsirastų galimybė piktnaudžiauti tokia lengvata. Nepritarti Šių nuostatų esmė
Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje valdomo statinio remontą, atliktą kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, gautos pajamos, kurios nėra apmokestinamos toje užsienio valstybėje). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)5 Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalimi, statinio remontas skirstomas į kapitalinį ir paprastąjį remontą. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai nevertėtų tikslinti projekto nuostatų. Nepritarti Projekte siūloma apimti abi remonto rūšis, tačiau neįtraukti daugiabučių namų renovacijos, kuri pagal Statybos įstatymo nuostatas priskirtina paprastajam remontui. 7.
(2018-05-30)5 Penkta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalimi statybos darbai apima naujų statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ar jų griovimą (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) ir jie skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos gali kelti problemų praktikoje, kuomet reikėtų išskirti išlaidas, kurie darbai turėtų būti priskirtini apdailos darbams, o kurie – kitiems statybos darbams. Be to, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš jo nuostatų nėra aišku, kodėl iš statybos darbų yra išskiriamas tik statinio remontas, o pvz. iš pajamų negalėtų būti atimamos išlaidos patirtos vykdant statinio rekonstravimą. Nepritarti Projekte išskirtos sritys (apdailos, remonto), kuriose didžiausia šešėlio pasireiškimo rizika. Rekonstravimo atveju šešėlio rizikos nekyla, kadangi išlaidos, susijusios su rekonstravimu, yra įskaitomos į turto įsigijimo kainą. Apdailos darbai gali būti atliekami įvairiose statybos/remonto stadijose ir jų apibrėžimas pateiktas STR
„Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2018-05-30)5 Šešta, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar į apdailos ir remonto darbų išlaidas turėtų būti įtrauktos išlaidos medžiagoms ir detalėms. Nepritarti Projekte numatyta, kad gali būti atskaitomos išlaidos už atliktus darbus, kas suprantama kaip paslauga, todėl išlaidos medžiagoms ir detalėms neturėtų būti atskaitomos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)5 Septinta, lengvojo automobilio apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 6 dalyje - motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl analogiška nuostata nebūtų taikoma ir kitų motorinių transporto priemonių remontui (pvz. mopedų, motociklų remontui ir pan.). Svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai papildyti projekto nuostatų. Nepritarti Projekte išskirta sritis (lengvųjų automobilių remonto), kurios paslaugomis naudojasi didesnė dalis visuomenės ir kurioje identifikuota didžiausia šešėlio pasireiškimo rizika. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)5 Aštunta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti už kokio turto remontui patirtas išlaidas galima pasinaudoti šia lengvata (t.y. nuosavybės teise priklausančio, nuomojamo, naudojamo panaudos tikslais, lizinguojamo ir pan.). Nepritarti Projekte siūloma neapriboti kokio turto remontui patirtas išlaidas galima atskaityti iš pajamų, kadangi šešėlio pasireiškimo rizika vienodai galima tiek nuosavo, tiek nuomojamo ar kitais pagrindais valdomo turto remonto atveju. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)5 Devinta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kas patenka į sąvoką „vaikų priežiūros paslaugos“. Nepritarti Siūlomas aiškumas, atskiriant vaikų priežiūrą nuo ugdymo, bus užtikrintas šią bendrąją įstatymo normą taikant praktikoje. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)5 Dešimta, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta sąvoka „nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų“, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų pakoreguoti ir sąvokos „vaikų priežiūra“. Pritarti 13.
(2018-05-30)56 Atsižvelgiant į projektu daromus pakeitimus, manytina, kad projekto 5 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje turėtų būti daroma nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 2¹ punktą Nepritarti Pagal galiojantį teisinį reguliavimą gyventojo teisė iš pajamų atimti išlaidas, patirtas sumokant įmokas į pensijų fondus, taikoma, kai kaupimas senatvei vyksta pagal III pakopą. Projektu siūloma nustatyti papildomą teisę atimti išlaidas, patirtas sumokant įmokas į II pakopos pensijų fondus tik tuo atveju, kai kaupiamosios pensijų įmokos viršys privalomai mokėtinai įmokas, todėl Projektu siūloma ir toliau lengvatos netaikyti, kai bus mokamos privalomosios kaupiamosios pensijų įmokos į II pakopos pensijų fondus (privalomajai daliai). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos (LRDPS) pirmininkė Regina Dvaržeckytė, 2018-05-26 (2018-05-29 Nr. g-2018-5668) LR Seimui, LR Vyriausybei
ataskaitinės konferencijos (2018 m. gegužės 26 d., Palanga) rezoliucija dėl LR Vyriausybės mokesčių reformos Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinės konferencijos delegatai konstatuoja, kad Vyriausybės siūloma mokesčių ir pensijų reforma yra neišanalizuota su visais socialiniais partneriais. Įžvelgiame, kad ji bus naudinga tik verslui, o ne Lietuvos piliečiams, nes reforma nepasieks pagrindinio tikslo bei:
Konferencijos delegatų vertinimu, valstybės galimybės didinti socialinės apsaugos finansavimą po reformos sumažės, todėl Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinės konferencijos delegatai reikalauja:
analizę visus socialinius partnerius - tiek darbuotojų ir darbdavių, ir tik radus bendrus sutarimus ir kompromisus tvirtinti pokyčius lemiančius įstatyminius aktus;
sąjungų konfederacijos VI suvažiavimo 2018 m. gegužės 11 d. kreipimesi į LR Seimo narius ir Vyriausybę „Dėl LR Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektų“. Atsižvelgta
ekonomikos mažinimo priemonių. 2. Lietuvos bankų asociacija, 2018-05-31 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų bazėje registruotu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX -1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2215 (toliau - GPM), teikiame konsoliduotas Lietuvos bankų asociacijos narių pastabas ir pasiūlymus:
Dėl papildomų pensijų kaupimo įmokų Projektu siūloma išplėsti GPM įstatymo 21 str. numatytų išlaidų, kuriomis gali būti mažinamos GPM apmokestinamos pajamos, sąrašą. Sąrašas išplečiamas nustatant, kad papildomos kaupiamosios pensijų įmokos, kurios yra didesnės nei 3 proc. gyventojo pajamų, taip pat priskiriamos prie išlaidų, kuriomis gali būti mažinamos GPM apmokestinamos pajamos.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo pakeitimu siekiama sudaryti papildomas paskatas pensijoms kaupti. Atsižvelgiant į tai, kad šiai lengvatai yra nustatytas ribojimas, jog lengvata taikoma tik toms įmokoms, kurios yra didesnės nei 3 proc. gyventojo pajamų, darytina išvada, kad šios mokestinės lengvatos tikslinė grupė - daugiau negu vidutines pajamas uždirbantys darbuotojai. Pažymėtina, kad Aiškinamajame rašte paminėtiems tikslams prieštarauja to paties GPM įstatymo 21 str. straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriuo numatoma 2000 eurų išlaidų, kurioms gali būti taikoma ši lengvata, apribojimą taikyti ir papildomoms pensijų kaupimo įmokoms. Nustatytas 2000 eurų ribojimas neskatins pasinaudoti siūloma lengvata, nes pasinaudoti šia lengvata pvz. gyvybės draudimu apsidraudusiai 4 asmenų šeimai, kai pajamas uždirba vienas šeimos narys, praktiškai yra negalima - jei už visus šeimos narius vidutiniškai mokama 50 eurų draudimo įmoka, praktiškai yra išnaudojamas nustatytas limitas (po 50 x 3 x 12 = 1800 eurų). Siūlome numatyti, kad GPM įstatyme nustatytas 2000 eurų ribojimas nebūtų taikomas papildomoms pensijų kaupimo įmokoms. Nepritarti Išlaikant mokesčių neutralumo principą, kaupimo instrumentams turėtų būti taikomos analogiškos mokestinės paskatos
Dėl su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateiktame GPM pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo, jog siekiant skatinti produktyvias investicijas, naujų geriau apmokamų darbo vietų kūrimą, labai svarbu spręsti dėl vidutines bei aukštesnes nei vidutines pajamas uždirbančių asmenų apmokestinimo naštos mažinimo klausimus.
Be to, apskirtai vienu pagrindiniu įstatymo projekto uždavinių nurodomas mokesčių naštos mažinimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte gyventojų pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių apmokestinimui vietoje šiuo metu galiojančio 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifo numatomas 21 procento tarifas (25 procentų pajamų mokesčio tarifas, jei darbo santykių pajamos viršytų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų lubas). Atkreipiame dėmesį, kad tarptautinėse bendrovėse, siekiant motyvuoti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, yra įgyvendintos skatinimo sistemos, pagal kurias darbuotojams suteikiama teisė nemokamai gauti bendrovės akcijų arba jas įsigyti už kainą, mažesnę nei šių akcijų rinkos kaina. Paprastai tokia teisė būna suteikiama į užsienyje veikiančios darbdavio patronuojančios (motininės) bendrovės akcijas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus darbuotojų nauda, gauta nemokamai arba už mažesnę nei rinkos kaina gavus darbdavio patronuojančios bendrovės, esančios užsienio valstybėje, akcijų, laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, gautomis iš užsienio valstybės ir darbuotojai, pateikdami Metinę gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją, nuo šiuo pajamų apskaičiuoja ir į valstybės biudžetą sumoka 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį.
Šiuo metu socialinio draudimo įmokos nėra skaičiuojamos, kai akcijos yra gaunamos ne iš darbdavio ir darbdavys su akcijomis susijusių išlaidų nekompensuoja arba kai akcijos yra suteikiamos pagal pasirinkimo sandorį ir teisė į akcijas suteikiama ne anksčiau kaip po
susijusioms pajamoms, t. y. darbuotojams gavus ar už mažesnę nei rinkos kainą įsigijus darbdavio patronuojančios bendrovės akcijų vietoje 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifo būtų taikomas 21 (25) procentų tarifas. Tokiu būdu šių darbuotojų atžvilgiu mokesčių našta reikšmingai išaugtų. O tai prieštarautų įstatymo projektu keliamiems tikslams mažinti mokesčių naštą vidutines bei aukštesnes nei vidutines pajamas uždirbantiems asmenims bei skatinti naujų gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Todėl siūlytume teikiamame įstatymo projekte numatyti, jog su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nuo kurių nėra skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, siūlomos GPM įstatymo 6 straipsnio l 1 dalies nuostatos netaikomos, t. y. tokia nauda ir toliau būtų apmokestinama
Visos pajamos iš darbuotojams suteiktų pasirinkimo sandorių tarptautinėje praktikoje priskiriamos pajamoms iš darbo santykių. Nėra pagrindo skirtingai traktuoti pasirinkimo sandorių, kuriais suteikiamos ne Lietuvoje, bet užsienyje esančių bendrovių akcijos. 4.
2018-06-112 Dėl progresinio GPM tarifo įvedimo Atkreipiame dėmesį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu įtvirtinamo progresinio GPM laiptelio įvedimo nauda biudžetui – mažiausia iš visų siūlomų mokesčių pakeitimų. Projekto rengėjų vertinimu, progresinis GPM biudžetą papildytų vos
pajamų būtų surenkama tik iš paveldimo turto mokesčio (2018 m. planas – 1,3 mln. eurų). Iš aiškinamojo rašto nėra aišku, ar prie siūlymo įgyvendinimo kaštų yra įvertinta progresinio GPM tarifo įvedimo administracinė našta verslui. Pabrėžiame, kad mažesnis mokesčio tarifų skaičius prisideda prie šalies mokesčių sistemos patrauklumo. Įvedę dar vieną – 25 proc. dydžio – GPM tarifą, šį faktorių prarastume. Pasaulio banko ekspertai vertindami skirtingų šalių mokesčių sistemas nuolat akcentuoja mokesčių sistemos paprastumo svarbą. Anot jų, per pastaruosius 11 metų 43 valstybės naikino arba sujungė mokesčius, siekdamos supaprastinti mokesčių sistemas.[¹] Įvedus naują 25 proc. dydžio GPM tarifą, ateityje vis didesnė gyventojų pajamų dalis bus apmokestinama šiuo – didesniu – tarifu (atsižvelgiant į tarifo ribą, kuri susieta su siūlomomis „Sodros” lubomis, kurios ateityje bus pažemintos nuo 120 iki 60 VDU). Šio tarifo įvedimas didintų mokesčių sistemos nestabilumo riziką, nes būtų sukurtas precedentas keisti progresinį GPM tarifą bei įvesti naujus GPM tarifus. Dėl mokesčių sistemos pertvarkos nuoseklumo Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau aprašytas siūlomas GPM tarifo didinimas yra itin kritikuotinas, dėl to, kad kituose užregistruotuose sisteminės reformos įstatymų projektuose nėra nuostatos dėl didžiosios dalies draudėjų, apdraustųjų ir savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų tarifų.
Taip pat nėra parengtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame būtų numatyti nauji įmokų tarifai. Siūlomos reformos neįmanoma visapusiškai sistemiškai įvertinti, kai neaišku, kokie yra būsimi įmokų dydžiai ir kaip pasikeis mokesčių našta. Išlieka rizika, kad atlikus reformą, sujungus darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir padidinus įmokų bazę, bus priimti kiti (didesni) tarifai, nei buvo pristatyta visuomenei anksčiau vykusių konsultacijų metu. Konkretus GPM tarifo dydis gali būti nustatytas tik kartu tvirtinamų socialinio draudimo įmokų tarifų kontekste. Įstatymais neįtvirtinus socialinio draudimo įmokų
„lubų“, tačiau patvirtinus 25 proc. dydžio GPM tarifą, mokesčių našta
aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims nepagrįstai išaugtų. Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti progresinio GPM laiptelio įvedimo, o mokesčių sistemos progresyvumą užtikrinti per NPD didinimą. Kartu su GPM tarifo pakeitimais įstatymiškai įtvirtinti socialinio draudimo įmokų dydžius. Įvertinta Numatytas progresinis pajamų mokesčio tarifas, siūlomas kompleksiškai įvertinus kartu siūlomo valstybinio socialinio draudimo įmokų lubų poveikį bei siekiant socialinio teisingumo. 5. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija 2018-06-14 2, 5 Dėl GPM įstatymo pakeitimų Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija susipažino su Seimo narių Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio ir kitų pasiūlymais keisti LR Vyriausybės teikto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2215 nuostatas, kurios šiuo metu svarstomos Seimo komitetuose. Išanalizavę numatomus pakeitimus teikiame šiuos pastebėjimus:
1) pajamas numatoma apmokestinti bendruoju 20 proc. tarifu, išskyrus pajamas iš ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų, taip pat individualios veiklos pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno, kurios būtų apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Kaip matyti, tarp šių išimčių neįvardintos gyvybės draudimo išmokos ir išmokos iš pensijų fondų. Atkreipiame dėmesį, kad gyvybės draudimo įmonių esami klientai pasinaudojo 15 proc. dydžio valstybės skatinimu nuo ankstesniame cikle tokiu tarifu jau apmokestintų savo pajamų, dėl to išmokant išmokas tokie klientai į biudžetą ir turėtų grąžinti 15 proc. dydžio skatinimą, o ne 20 proc. Antraip būtų iškreiptas apmokestinimo režimas ir pažeisti draudėjų teisėti lūkesčiai – didesniu tarifu būtų dar kartą apmokestintos tos pačios pajamos, kurios jau buvo apmokestintos, kai šios pajamos buvo uždirbtos;
2) valstybės skatinimo gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokų
„lubas“ siūloma mažinti net ketvirtadaliu – nuo 2000 eurų iki 1500 eurų. Akcentavome ir toliau akcentuojame, kad tai daryti netikslinga, nes:
a. pažeidžiami gyventojų teisėti lūkesčiai. Skatinimo suma ilgalaikiam taupymui jau buvo apribota nuo 2017 metų visoms sutartims iki 2000 eurų sumos, taip pažeidžiant gyventojų, sudariusių sutartis ankstesniais laikotarpiais, lūkesčius. Vyriausybės pasiūlytoje GPM įstatymo reformoje 2000 eurų ribų nesiūloma keisti.
Seimo narių siūlymas šias ribas sumažinti iki 1500 eurų sumažins taupymui skiriamą sumą bei dar kartą pažeis gyventojų teisėtus lūkesčius, kurie sudarė sutartis su 2000 eurų įmokų suma į pensijų fondus ar gyvybės draudimo sutartis, ir tikėjosi valstybės ilgalaikių sprendimų. Taigi, dalies žmonių teisėti lūkesčiai bus pažeisti net du kartus. b. Pagal numatomus mokesčių ir pensijų sistemos pokyčius, prie savarankiško kaupimo skatinimo prijungiama ir II pensijų pakopa, o tai reiškia, kad visos valstybės taupymo senatvei skatinamos išlaidos aprėps ir dar vieną papildomą išlaidų rūšį – papildomas įmokas į II pakopą (viršijančias 3 proc.), dėl to „lubos“ turėtų didėti, o nemažėti. Juo labiau, kad augant ekonomikai, didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui ir esant dabartinei infliacijai, auga ir žmogaus galimybės taupyti senatvei, o skatinimo „lubos“ dėl neindeksavimo realiai ir taip mažėja; c. Lietuvos banko 2018-04-18 paskelbtame pranešime teigiama, kad daugiau kaip pusė dirbančiųjų šiuo metu nesirūpina senatvės pensija, todėl būtina juos skatinti tai daryti; d. Lietuvos gyvybės draudimo ir visa taupymo senatvei rinka nėra išsivysčiusi, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. 1 gyventojui Lietuvoje tenkanti gyvybės draudimo įmoka yra apie 17 kartų mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuvoje gyventojai į savarankiško ilgalaikio taupymo sistemą įsijungė palyginti neseniai, todėl sutaupytos sumos yra sąlyginai mažos. Papildoma paskata kaupti daugiau yra būtina;
su sunkių ligų, negalios, nelaimių atvejais, bei kaupimu studijoms, būsto įsigijimui. Gyvybės draudimo dėka plėtojama šalies finansų rinka, į finansų sistemą įtraukiamos žmonių santaupos, ypač tų visuomenės sluoksnių, kurie mažiau naudojasi bankinėmis paslaugomis. Valstybės interesas yra ir turi būti toliau skatinti, o ne riboti šio sektoriaus plėtrą.
Įvertinę tai, kas išdėstyta aukščiau, prašome
(1) nemažinti valstybės skatinamų išlaidų „lubų“ paliekant jas dabartiniame 2000 eurų lygyje, o ateityje svarstyti ir jų indeksavimą ir/ar didinimą dėl aukščiau paminėtų priežasčių.
(2) tinkamai sureguliuoti gyvybės draudimo išmokų apmokestinimą. Teikiame pasiūlymą dėl 6 straipsnio 1 dalies: „1. Pajamų mokesčio tarifas yra 20 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 1¹. Gyventojo gaunamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, individualios veiklos pajamos ir pajamos iš paskirstytojo pelno, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, apmokestinamos 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.“ Nepritarti Komitete balsavimo metu, pasiūlymas taikyti 20 proc. visoms pajamoms buvo atsiimtas. Dėl pasiūlymo mažinti ribą išlaidoms (gyvybės draudimo įmokos ir įmokos į pensijų fondus), mažinančioms apmokestinamąsias pajamas. Pažymėtina, kad Projektu keičiamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas darbo santykiams nuo 15 proc. iki 20 proc., o tai sąlygotų ženklius papildomus valstybės biudžeto netekimus grąžinant gyventojams mokesčio permokas dėl investicinio gyvybės draudimo bei pensijų įmokų patirtų išlaidų. Tuo tarpu, nustačius maksimalią patirtų išlaidų sumą iki 1500 eurų, maksimali grąžintina iš biudžeto lėšų suma, asmeniui nemažėtų ir liktų ta pati -
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo nariai nariai Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas, Valius Ąžuolas, 2018-06-072 Argumentai: Lietuvos Respublikos mokesčių sistema turėtų atitikti konstitucinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei užtikrinti, jog asmenys būtų apmokestinami proporcingai jų gaunamoms pajamoms ir tokiu būtų siekiama sumažinti socialinę nelygybę, įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustatantis vienodą gyventojų pajamų mokesčio tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims didina visuomenės narių turtinę nelygybę, socialinę atskirtį, kadangi didesnes pajamas gaunantiems asmenims atskaičius būtinąsias išlaidas liekanti pajamų dalis yra kur kas didesnė, nei mažesnes pajamas gaunančių asmenų liekanti pajamų dalis. Tuo tarpu siūlomu įstatymo pakeitimu nebūtų sprendžiama pajamų nelygybės problema, todėl šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti tokius gyventojų pajamų mokesčio tarifus skirtingas pajamas gaunantiems asmenims, kurie mažintų socialinę atskirtį ir užtikrintų proporcingą apmokestinimą. Pasiūlymas:
Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 1,5 dydžio minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 2119 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 1,5 dydžio minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
3) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų atitinkamų2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui. 2. LR Seimo nariai nariai Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas, Valius Ąžuolas, 2018-06-077 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3.
įstatymo 2 straipsnio 4 dalis,5 straipsnio 3 ir 5 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 7. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 9. Šio įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 202119 ir vėlesnių metų mokestinio laikotarpio pajamas. 10. Šio įstatymo 4 straipsnio 7, 8, 9 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 11. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019, 2020, 2021 metų mokestinių laikotarpių pajamas. 12. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 13. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą“. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 2 straipsnio, todėl Seimo narių pasiūlymas dėl Projekto 7 straipsnio, tampa neaktualus. 3.
3LR Seimo nariai Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė,
1 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 straipsnio pakeitimo 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 30 procentų pajamų mokesčio tarifu.““ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui. 3. LR Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2018-06-1221 Argumentai: Siekiant sudaryti galimybes kaupti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervą, siūloma vietoj 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą, tarifo nustatyti 19,5 proc. tarifą, atitinkamai mažinant GPM tarifą nuo 21 iki 20 proc., taip pat peržiūrint ir NPD dydžius (2019 m. NPD taikymo aprėptį išplėsti ne iki 2,5 VDU, o iki 2 VDU, 2020 m. – iki 2,25 VDU ir 2021 m. iki 2,5 VDU) Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 straipsnio pakeitimo 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 20 procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.““ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui. 4. LR Seimo narys Ramūnas Karbauskis, 2018-06-124
2Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 360
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 3 360 3600 – 0,15 0,11 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 280 300 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 280 300 – 0,15 0,11 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 330 353 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 288 308 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.
Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4 440
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 440 4800 – 0,17 0,14 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 370 400 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 370 400 – 0,17 0,14 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos
6Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 420 453 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 378 408 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.
Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 5 640
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 5 640 6000 – 0,17 0,16 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 470 500 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 500 – 0,17 0,16 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba
senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 520 553 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 478 508 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.
Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
5Seimo nariai:
Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis 2018-06-12 Vida Ačienė
2 Argumentai: Siekiant remti patvarų ir labiau subalansuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir užtikrinant didesnį ilgalaikį Valstybinio socialinio draudimo fondo stabilumą, vietoj siūlomo 21 proc. GPM tarifo, siūlytina numatyti 20 proc. GPM tarifą (o vietoje 18,5 Valstybinio socialinio draudimo įmokoms taikomo tarifo, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo, siūlytina numatyti 19,5 proc. tarifą), tačiau jį taikyti ne tik pajamoms iš darbo santykių, bet ir kitoms gyventojo gaunamoms pajamoms, išskyrus pajamas, gaunamas vykdant individualią veiklą bei pajamas, gautas iš paskirstytojo pelno, taip pat ligos, motinystės ir kitas socialines išmokas (šioms pajamoms ir toliau taikyti 15 proc. GPM tarifą). Taip pat siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomų valstybinio socialinio draudimo įmokų lubų įvedimo bei su šiuo pakeitimu susijusio progresinio GPM tarifo įvedimo, nes dėl apmokestinimo mažinimo mažėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
2Pakeisti 6 straipsnio 1¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių,
išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procentu pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
3Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus
ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ 4.
Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus
ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir jį papildyti 1¹ dalimi: „1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 20 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 1¹. Gyventojo gaunamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, individualios veiklos pajamos ir pajamos iš paskirstytojo pelno, apmokestinamos
Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui. 6.
6Seimo nariai:
Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis 2018-06-124 Argumentai: Siekiant remti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą mažinti darbo jėgos apmokestinimą, tačiau užtikrinant, kad jis būtų patvaresnis, siūlytina peržiūrėti NPD dydžius, ir 2019 m. neapmokestinamąjį pajamų dydį nustatyti 300 eurų, tačiau NPD taikymo ribą plėsti iki 1.5 VDU, ne iki 2.5 VDU (kaip siūlo LR Vyriausybė). Taip pat apsiriboti vienais metais – 2019 metais, kadangi nėra valstybės biudžeto rodiklių projektų 2020 ir 2021 metams. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3
GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 3 360 3 600 – 0,11 0,22 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
išdėstyti taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 280 300 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 280 300 – 0,11 0,22 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba
senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 330 353 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 288 308 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.
Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario R. Karbauskio, 2018-06-12 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 4 straipsnio. 7. Seimo nariai:
Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis 2018-06-125 4, 5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Projektu keičiamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 15 proc. iki 21 proc. (20 proc.), o tai sąlygotų ženklius papildomus valstybės biudžeto netekimus grąžinant gyventojams mokesčio permokas dėl investicinio gyvybės draudimo bei pensijų įmokų patirtų išlaidų, siūlytina atitinkamai pakoreguoti maksimaliai leidžiamą atimti gyventojo patirtų išlaidų sumą nuo 2 000 eurų iki 1 500 eurų. Tuo tarpu, maksimali grąžintina iš biudžeto lėšų suma, asmeniui nemažėtų ir liktų ta pati - 300 eurų. Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma
negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1,
negali viršyti 1 500 2 000 eurų, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų suma – 2 000 eurų.“ 5.
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma
negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 1¹ dalyse nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 2 000 eurų.“
8Seimo nariai:
Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis 2018-06-126 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu siūlymu siūloma atsisakyti progresinio GPM tarifo, netenka prasmės Projekto 6 straipsnis. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 6 straipsnį ir buvusį 7 straipsnį, laikyti 6 straipsniu. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 2 straipsnio, todėl Projekto 6 straipsnio nuostatos išlieka aktualios. 9. Seimo nariai:
Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė, Petras Gražulis 2018-06-127 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus siūlymus (atsisakyti trimečio NPD didinimo plano, taip pat VSD įmokų lubų įvedimo ir kt.), siūlytina atitinkamai pakoreguoti ir Projekto 7 straipsnį dėl Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo. Pasiūlymas:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3.
dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 7. 4. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 9. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų mokestinio laikotarpio pajamas
apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 11. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir
metų mokestinių laikotarpių pajamas. 12. 6. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 13.7. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 2 straipsnio, taip pat T. Tomilino registruotiems siūlymams. Atsižvelgiant į tai, koreguojamas Projekto 7 straipsnis. 10.
10Seimo nariai:
Tomas Tomilinas, Vida Ačienė,
1 N Argumentai: Siekiant labiau apmokestinti kapitalo pajamas ir taip mažinti pajamų nelygybę, siūloma individualios veiklos pajamoms (tik toms, kuriuos lieka atskaičius išlaidas), didesnėms nei darbo santykiuose siūlomos nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų
„lubos“, taikyti universalų 20 proc. GPM tarifą. Tai
paskatintų simbolinį ypač dideles pajamas gaunančių asmenų prisidėjimą prie socialinio teisingumo Lietuvoje ir nepaliktų jiems privilegijų neprisidėti prie bazinės pensijos ir kitų svarbių valstybės funkcijų finansavimo. Papildomas tarifas būtų taikomas tik tai pajamų daliai, kuri viršija 120 VDU per metus. Ypač didelių kapitalo pajamų apmokestinimas būtų padidintas, bet liktų ženkliai mažesnis nei tokio dydžio darbo pajamų apmokestinimas, gerbiant Lietuvos konkurencingumo siekį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį (keičiantį Įstatymo 6 straipsnį), jį papildant 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 6 straipsnį 1³ dalimi:
„1³. Gyventojo individualios veiklos pajamų dalis, viršijanti šio įstatymo 1¹
dalies 2 punkte nurodytą dydį, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. Nepritarti Individualios veiklos apmokestinimas buvo keičiamas 2017 m. pabaigoje ir pakeitimai įsigaliojo nuo 2018-01-01. Todėl šiame etape Komitetas nepritaria individualios veiklos apmokestinimo didinimui. 11. Seimo nariai:
Tomas Tomilinas, Vida Ačienė,
1 Argumentai: Siekiant labiau apmokestinti kapitalo pajamas ir taip mažinti pajamų nelygybę, siūloma pajamoms iš paskirstytojo pelno, didesnėms nei darbo santykiuose siūlomos nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubos“, taikyti universalų 20 proc. GPM tarifą. Tai paskatintų simbolinį ypač dideles pajamas gaunančių asmenų prisidėjimą prie socialinio teisingumo Lietuvoje ir nepaliktų jiems privilegijų neprisidėti prie bazinės pensijos ir kitų svarbių valstybės funkcijų finansavimo.
Papildomas tarifas būtų taikomas tik tai pajamų daliai, kuri viršija 120 VDU per metus. Ypač didelių kapitalo pajamų apmokestinimas būtų padidintas, bet liktų ženkliai mažesnis nei tokio dydžio darbo pajamų apmokestinimas, gerbiant Lietuvos konkurencingumo siekį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį (keičiantį Įstatymo 6 straipsnį), jį papildant 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Papildyti 6 straipsnį 1⁴ dalimi:
„1⁴. Gyventojo pajamų iš paskirstytojo pelno
dalis, viršijanti šio įstatymo 1¹ dalies 2 punkte nurodytą dydį, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo nustatyti 18 proc. GPM tarifą, pajamų iš paskirstytojo pelno, daliai, kuri viršija 120 VDU per metus. 12. Seimo nariai: Tomas Tomilinas, Vida Ačienė,
1 Argumentai: Siekiant labiau apmokestinti kapitalo pajamas ir taip mažinti pajamų nelygybę, siūloma gyventojų pajamoms iš kitų pajamų šaltinių (kapitalo pardavimo, nuomos ir t.t.), didesnėms nei darbo santykiuose siūlomos nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų
„lubos“, taikyti universalų 20 proc. GPM tarifą. Tai
paskatintų simbolinį ypač dideles pajamas gaunančių asmenų prisidėjimą prie socialinio teisingumo Lietuvoje ir nepaliktų jiems privilegijų neprisidėti prie bazinės pensijos ir kitų svarbių valstybės funkcijų finansavimo. Papildomas tarifas būtų taikomas tik tai pajamų daliai, kuri viršija 120 VDU per metus. Ypač didelių kapitalo pajamų apmokestinimas būtų padidintas, bet liktų ženkliai mažesnis nei tokio dydžio darbo pajamų apmokestinimas, gerbiant Lietuvos konkurencingumo siekį. „6. Papildyti 6 straipsnį 1⁵ dalimi: „1⁵.
Gyventojo pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių dalis, viršijanti šio įstatymo 1¹ dalies 2 punkte nurodytą dydį, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. Pritarti Atsižvelgdamas į Komitete priimtus sprendimus, Komitetas siūlo tokią redakciją: 6. Papildyti 6 straipsnį 1³ dalimi:
„1³. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių
(išskyrus, individualios veiklos pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno), dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“. 13. Seimo narys Stasys Jakeliūnas 2018-06-192 Argumentai:
Siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomų valstybinio socialinio draudimo įmokų lubų įvedimo bei su šiuo pakeitimu susijusio progresinio GPM tarifo įvedimo, nes dėl apmokestinimo mažinimo mažėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifui 19,5 proc., vietoj siūlyto 18,5 proc., taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekį, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, siūloma nustatyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą iš darbo santykių gaunamoms pajamoms. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
dalimi: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procentu pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ 4.
Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių,
išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 2 straipsnio. 14.
14Seimo nariai:
Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas, Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis 2018-06-192 Argumentai: Lietuvos Respublikos mokesčių sistema turėtų atitikti konstitucinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei užtikrinti, jog asmenys būtų apmokestinami proporcingai jų gaunamoms pajamoms ir tokiu būtų siekiama sumažinti socialinę nelygybę, įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustatantis vienodą gyventojų pajamų mokesčio tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims didina visuomenės narių turtinę nelygybę, socialinę atskirtį, kadangi didesnes pajamas gaunantiems asmenims atskaičius būtinąsias išlaidas liekanti pajamų dalis yra kur kas didesnė, nei mažesnes pajamas gaunančių asmenų liekanti pajamų dalis. Tuo tarpu siūlomu įstatymo pakeitimu nebūtų sprendžiama pajamų nelygybės problema, todėl šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti tokius gyventojų pajamų mokesčio tarifus skirtingas pajamas gaunantiems asmenims, kurie mažintų socialinę atskirtį ir užtikrintų proporcingą apmokestinimą. Pasiūlymas:
Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu; metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 2527 procentų pajamų mokesčio tarifu. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 20 procentoų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 2527 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 20 procentoų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 2527 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 20 procentoų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 2527 procentų pajamų mokesčio tarifu.“.
15Seimo nariai:
Simonas Gentvilas, Jonas Varkalys, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna, Gintaras Vaičekauskas, Juozas Baublys,
2 Argumentai: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatytas mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo struktūrines reformas. Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra mažinti mokesčių naštą, ypač vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Siūloma 2019–2021 metais palaipsniui didinti šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytus NPD, įskaitant individualius NPD riboto darbingumo asmenims, ir plėsti NPD taikymo apimtį. Verta pažymėti, kad abejones kelia ir progresinių tarifų įvedimas. Įstatymo projekto rengėjai siūlo įvesti dar vieną t.y. 25 proc. dydžio GPM tarifą. Tačiau jį įvedus kyla grėsmė, jog ateityje vis didesnė gyventojų pajamų dalis bus apmokestinama 25, o ne 21 proc. tarifu. Tikslinga išlaikyti proporcingumo ir lygiateisiškumo principą, tad manome, kad reikia nepritarti siūlymui taikyti diferencijuotą GPM tarifą. Pažymime ir tai, kad Įstatymo projekto 4 straipsniu numatytas NPD pereinamojo laikotarpio taikymas yra itin ydingas.
Verta aiškiai nustatyti, kad jau nuo 2019 m. būtų taikomas 2,5 VDU. Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos laisvosios rinkos institutu. Pasiūlymas:
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių,
išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos 21 procento pajamų mokesčio tarifu taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti
apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti
valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
1¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti
socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti
apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti
socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama
straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti
apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti
valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 2 straipsnio. 16. Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Jonas Varkalys, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna, Gintaras Vaičekauskas, Juozas Baublys,
4
2) metinė pajamų dalis, viršijanti
valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
straipsnio 1, 2, 6 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 360 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 3 360 – 0,11 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 280 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 280 – 0,11 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 330 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 288 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
4Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 440 – 0,14 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 370 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 370 – 0,14 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
6Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 420 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 378 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
7Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu
neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 5 640 – 0,16 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
8Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 470 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 – 0,16 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
9Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 520 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 478 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
6Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 5 640 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 5 640 – 0,16 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
7Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 470 eurų;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 – 0,16 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis)“
8Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. „6.
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba
senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 520 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 478 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, 2018-06-12 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 4 straipsnio. 17. Seimo nariai:
Simonas Gentvilas, Jonas Varkalys, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna, Gintaras Vaičekauskas, Juozas Baublys,
7
dalis ir jas išdėstyti taip:
“1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 4
straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 7, 8, 9 dalys įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4.
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 2 straipsnio, taip pat T. Tomilino registruotiems siūlymams. Atsižvelgiant į tai, koreguojamas Projekto 7 straipsnis. 18. Seimo narys Andrius Palionis 2018-06-192 Argumentai:
Lietuvos Respublikos mokesčių sistema turėtų atitikti konstitucinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei užtikrinti, jog asmenys būtų apmokestinami proporcingai jų gaunamoms pajamoms ir tokiu būtų siekiama sumažinti socialinę nelygybę, įtvirtinti socialiai teisingą mokesčių sistemą. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustatantis vienodą gyventojų pajamų mokesčio tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims didina visuomenės narių turtinę nelygybę, socialinę atskirtį, kadangi didesnes pajamas gaunantiems asmenims atskaičius būtinąsias išlaidas liekanti pajamų dalis yra kur kas didesnė, nei mažesnes pajamas gaunančių asmenų liekanti pajamų dalis. Tuo tarpu siūlomu įstatymo pakeitimu nebūtų sprendžiama pajamų nelygybės problema, todėl šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti tokius gyventojų pajamų mokesčio tarifus skirtingas pajamas gaunantiems asmenims, kurie mažintų socialinę atskirtį ir užtikrintų proporcingą apmokestinimą. Pasiūlymas:
Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu; metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų atitinkamų2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba
jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
3Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
4Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba
jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-132 Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio, siūlome juos redakciškai sujungti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų
išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procentu pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21 procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 21procento pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 25 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pajamų mokesčio tarifas yra 20 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip.“
2Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo gaunamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, individualios veiklos pajamos ir pajamos iš paskirstytojo pelno, apmokestinamos 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.“
3Papildyti 6 straipsnį 1² dalimi:
„1². Gyventojo individualios veiklos metinė pajamų dalis, viršijanti 120 vidutinių
šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“
4Papildyti 6 straipsnį 1³ dalimi:
„1³.
Gyventojo metinė pajamų iš paskirstytojo pelno dalis, viršijanti 120, apmokestinama
Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 2 straipsnio, taip pat kai kuriems T. Tomilino, V. Ačienės, N. Puteikio pateiktiems siūlymams. Žr. Komiteto 1 pasiūlymą
reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-133 Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio ir juos sujungę, siūlome atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1, ir 1¹, 1², 1³ dalyse nustatytas pajamų mokesčio tarifas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“
reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-136 Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio ir juos sujungę, siūlome atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies 1¹, 1², 1³ dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“
reikalų ir darbo komitetas, 2018-06-137 Argumentai: Pritarę LR Seimo narių Ramūno Karbauskio pasiūlymui, Stasio Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo, Tomas Tomilino, Vidos Ačienės, Petro Gražulio pasiūlymui, Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Naglio Puteikio pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio ir juos sujungę, siūlome atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalis, 4 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 7, 8, 9 dalys įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. 2.
administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 7. 4. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 9. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 10. Šio įstatymo 4 straipsnio 7, 8, 9 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 11. 5. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir
metų mokestinių laikotarpių pajamas. 12. 6. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 13. 7. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 2 straipsnio, taip pat T. Tomilino registruotiems siūlymams. Atsižvelgiant į tai, koreguojamas Projekto 7 straipsnis
5Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
5.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr.
atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 5.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl Projekto
siūlymams, komitetas siūlo tokią Projekto 2 straipsnio redakciją: Pasiūlymas:
straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių,
išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 27 procentais pajamų mokesčio tarifu.“
6 straipsnio 1¹dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU, taikomus apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 27 procentais pajamų mokesčio tarifu.“
3Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus
ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 27 procentais pajamų mokesčio tarifu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 27 procentais pajamų mokesčio tarifu.“ 1Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus
ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 27 procentais pajamų mokesčio tarifu.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus
ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), taikomų apdraustųjų asmenų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 27 procentais pajamų mokesčio tarifu.“ 5.
Papildyti 6 straipsnį 1² dalimi:
„1². Metinė pajamų iš paskirstytojo pelno dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio
draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 18 procentų pajamų mokesčio tarifu.“;
6Papildyti 6 straipsnį 1³ dalimi:
„1³. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių
(išskyrus, individualios veiklos pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno), dalis, viršijanti 120 VDU, taikomų apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.“. Pritarti
7 Argumentai: Komitetas pritarė R. Karbauskio, G. Kirkilo, V. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio 2018-06-19 registruotam pasiūlymui dėl Projekto 2 straipsnio, taip pat T. Tomilino registruotiems siūlymams. Atsižvelgiant į tai, koreguojamas Projekto 7 straipsnis. Pasiūlymas:7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 7, 8, 9 dalys įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4.
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. Centrinis mokesčių administratorius iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Šio įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 7. Šio įstatymo 1, 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 6 dalių, 6 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 8. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas. 9. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų mokestinio laikotarpio pajamas
deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 11. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019, 2020, 2021 metų mokestinių laikotarpių pajamas. 12. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 13. 2018 metų ar ankstesnį mokestinį laikotarpį apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metų ar vėlesnį mokestinį laikotarpį, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Pritarti
Mykolas Majauskas. 8. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Stasys Jakeliūnas, Rasa Budbergytė, Andrius Kubilius Mykolas Majauskas.
Kadangi nėra valstybės biudžeto rodiklių projektų 2020 ir 2021 metams, siūlymas didinti maksimalų taikytiną mėnesio NPD, išplečiant jo taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio per trejus metus yra finansiškai nepagrįstas ir neatsakingas sprendimas. Jeigu šis sprendimas būtų priimtas, reikšmingai pablogėtų valstybės viešojo sektoriaus, savivaldybių ir pagrindinės pensijos dalies finansavimo galimybės. Nepritariame siūlomiems neapmokestinamojo pajamų dydžio pakeitimams, kurie lemtų 1, 6 mlrd. eurų dydžio GPM netekimus nuo 2019 m. iki 2021 m. imtinai. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-2215(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė [¹] World Bank, Paying Taxes, Good Practices, http://www.doingbusiness.org/data/exploretopics/paying-taxes/goodpractices