Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5 straipsniO Pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 46³
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti
likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 46³ straipsniu „46³ straipsnis. Apmokestinamojo pelno sumažinimas lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti 1.
Pelno nesiekiantys vienetai gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. 2. Jeigu einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų lėšų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios lėšos gali būti perkeliamos už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių lėšų sumą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų dydis turi būti sumažintas tam tikslui panaudotų valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, narių mokesčių, įnašų ir įmokų lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. 4. Jeigu pelno nesiekiančio vieneto lėšos per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį nėra skiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3.
3Taikant šio įstatymo 2 straipsniu nustatyto Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 46³ straipsnio nuostatas, neatsižvelgiama į lėšas, atitinkančias iki šio įstatymo įsigaliojimo gautas pajamas, panaudotas viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5 straipsniO Pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 46³
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti
likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 46³ straipsniu Papildyti Įstatymą 46³ straipsniu: „46³ straipsnis. Apmokestinamojo pelno sumažinimas lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti 1.
Pelno nesiekiantys vienetai gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. 2. Jeigu einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų lėšų suma yra didesnė negu už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios lėšos gali būti perkeliamos už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių lėšų sumą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų dydis turi būti sumažintas viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai panaudotų valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, narių mokesčių, įnašų ir įmokų lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. 4. Jeigu pelno nesiekiančio vieneto lėšos per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį neskiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3.
3Taikant šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 46³ straipsnio nuostatas, neatsižvelgiama į lėšas, atitinkančias iki šio įstatymo įsigaliojimo gautas pajamas, kurios panaudotos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 46³ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 46³ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatytas mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo struktūrines reformas, taip pat įvertinant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano
patvirtinimo“, nuostatas dėl savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimo ir mokesčių surinkimo gerinimo, siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pelno nesiekiančių vienetų skaičius pastaraisiais metais nuolat augo: 2014 m. – 2016 m. laikotarpiu augimas siekė 8,03 proc. (2016 m. pelno nesiekiančių vienetų skaičius siekė beveik 32 tūkst., tai sudarė apie trečdalį visų Lietuvoje įregistruotų ūkio subjektų), o tokių vienetų pajamos iš ūkinės komercinės veiklos analizuojamu laikotarpiu augo dar sparčiau – 102 proc. (nors tokių pajamų panaudojimas viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti taip sparčiai neaugo). Dėl palankesnės apmokestinimo tvarkos vis daugiau įmonių komercinę veiklą vykdo pasirinkdamos pelno nesiekiančių vienetų verslo organizavimo formas ir pasinaudoja jiems taikomomis pelno mokesčio lengvatomis, kai tokią pačią veiklą vykdantys kitokias verslo organizavimo formas pasirinkę vienetai lengvatomis pasinaudoti neturi galimybės. Dėl šios priežasties susidaro nevienodos konkurencinės sąlygos tarp tokią pačią veiklą vykdančių vienetų, o į valstybės biudžetą nesurenkama dalies pelno mokesčio.
Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas vienetams, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, nepriklausomai nuo jų pasirinktos verslo organizavimo formos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma panaikinti galimybę pelno nesiekiantiems vienetams taikyti lengvatinį 0 proc. pelno mokesčio tarifą pajamoms, kurios nėra skiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas
reglamentavimas Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas pelno nesiekiantiems vienetams taikomos 2 pelno mokesčio lengvatos:
a) ūkinės komercinės veiklos pajamoms, t. y. pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 7 250 eurų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą;
b) pajamoms, skirtoms viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti (einamąjį mokestinį laikotarpį arba 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje numatytą mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą), t. y. prie pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamų nepriskiriamos (taigi ir neapmokestinamos) pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Tačiau pelno nesiekiantys vienetai negali pasinaudoti smulkiesiems pelno siekiantiems vienetams (kurių pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 eurų, darbuotojų skaičius neviršija 10 ir vieneto dalyviai nevaldo kitų vienetų) taikomu 5 proc. lengvatiniu pelno mokesčio tarifu pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma atsisakyti pelno mokesčio lengvatos ūkinės komercinės veiklos pajamoms, t. y. atsisakyti Pelno mokesčio įstatymo nuostatų dėl 0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamojo pelno daliai, atitinkančiai 7 250 eurų sumą.
Įstatymo projektu siūloma pelno nesiekiančių vienetų apmokestinamajam pelnui iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos taikyti bendrąjį 15 proc. pelno mokesčio tarifą, taip pat, siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojų lygiateisiškumą, leisti taikyti lengvatinį
siūlomus pakeitimus, būtų suvienodintos ūkinės komercinės veiklos pajamų apmokestinimo taisyklės, nepriklausomai nuo vienetų pasirinktos teisinės verslo organizavimo formos, o kartu toliau būtų skatinama viešąjį interesą tenkinanti veikla. Atsižvelgiant į šiuo metu praktikoje pasitaikančias pelno nesiekiančių vienetų lengvatos taikymo problemas, kai pajamos ar pelnas, kuris turi būti panaudotas viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti, nesutampa su pinigų srautais, t. y. turimomis lėšomis, siūloma pakeisti lengvatos taikymo modelį, nustatant, kad pelno nesiekiantys vienetai gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte siūloma aiškiai nurodyti, kad pelno nesiekiančio vieneto lėšos turi būti tiesiogiai skiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomos skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius (atsižvelgiant į siūlomus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties).
Jeigu pelno nesiekiančio vieneto lėšos per numatytą laikotarpį nėra skiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus. Įstatymo projektu, siekiant, kad apmokestinamasis pelnas nebūtų sumažintas neatlygintinai gautomis finansavimo lėšomis, siūloma lėšas, skiriamas viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, sumažinti tam tikslui panaudotų valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, narių mokesčių, įnašų ir įmokų lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. Siekiant papildomai paskatinti pelno nesiekiančius vienetus vykdyti viešuosius interesus tenkinančią veiklą, siūloma suteikti galimybę einamuoju mokestiniu laikotarpiu lėšas, skirtas viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, viršijančias to einamojo laikotarpio apmokestinamąjį pelną, perkelti už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių lėšų sumą.
Siekiant išvengti dvigubo neapmokestinimo atvejų, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad lėšos, atitinkančios iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo gautas pajamas, panaudotas viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti po Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo, nebūtų įtraukiamos į lėšas, mažinančias apmokestinamąjį pelną. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, būtų suvienodintos verslo ūkinės komercinės veiklos pajamų apmokestinimo sąlygos, nepriklausomai nuo vienetų pasirinktos teisinės verslo organizavimo formos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, Įstatymo projektas papildomai nevertintinas valstybės pagalbos sritį reguliuojančios Europos Sąjungos teisės kontekste, nes Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi, siekiant mokesčių mokėtojų lygiateisiškumo, į lengvatinio
organizacijos, kurių, kaip ir smulkiųjų įmonių, yra nevienoda teisinė ir faktinė padėtis, lyginant su didesnėmis įmonėmis, todėl jos negali vienodomis sąlygomis konkuruoti rinkoje. Be to, lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas yra taikomas visoms įmonėms, neišskiriant tam tikrų įmonių ar tam tikrų ūkio šakų. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus Įstatymo projektą, planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos padidėtų iki 1 mln. eurų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Siūlomi pelno mokesčio pakeitimai 2018 m. balandžio 16 d. buvo pateikti visuomenei vertinti parengtu konsultaciniu dokumentu. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti rengiant Įstatymo projektą. Taip pat minėti siūlymai buvo pristatyti ir aptarti su 2017 m. spalio 16 d. susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų pasirašiusiais socialiniais partneriais.
Vėliau parengtas Įstatymo projektas buvo teiktas derinti asociacijai
„Investors` Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacijai, Lietuvos verslo
darbdavių konfederacijai, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, Lietuvos verslo konfederacijai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos bankų asociacijai, Lietuvos statybininkų asociacijai, Lietuvos autoverslininkų asociacijai, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijai, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai, Legalaus verslo aljansui, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijai, Lietuvos mokesčių mokėtojų asociacijai, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centrui. Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti. 14. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai
„Pelno nesiekiantis vienetas“, „viešasis interesas“, „pelno mokesčio tarifas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pelno mokesčio tarifo taikymu, galėtų būti laikomos viena iš valstybės pagalbos priemonių. Atsižvelgiant į tai, apie siūlomą valstybės pagalbos schemą turėtų būti informuota Europos Komisija, nes ji neatitinka valstybės pagalbos schemų, kurios galėtų būti taikomos mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. 2. Siekiant išvengti praktinių teisės normų taikymo problemų, siūlytina projekto 2 straipsnyje vartojamą formuluotę „tiesiogiai skiriamomis“ keisti formuluote „faktiškai skirtomis“. 3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnyje vartojamą formuluotę „viešuosius interesus tenkinančiai veiklai“ papildyti formuluote „kurią vykdant nėra uždirbamos pajamos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime esantis žodis
„ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-06-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Bronius Markauskas pavaduojantis Valių Ąžuolą, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
su lengvatinio 5 procentų pelno mokesčio tarifo taikymu, galėtų būti laikomos viena iš valstybės pagalbos priemonių. Atsižvelgiant į tai, apie siūlomą valstybės pagalbos schemą turėtų būti informuota Europos Komisija, nes ji neatitinka valstybės pagalbos schemų, kurios galėtų būti taikomos mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. Įvertinta Projektu siūloma į lengvatos taikymo apimtį įtraukti pelno nesiekiančias įmones, užtikrinant vienodas apmokestinimo sąlygas visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų pasirinktos verslo organizavimo formos.
Tačiau projektu teikiamos nuostatos nekeičia iki šiol galiojusios pelno mokesčio lengvatos taikymo sąlygų, todėl pelno mokesčio lengvata, suteikianti galimybę mažoms įmonėms taikyti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą, galėtų būti vertinama valstybės pagalbos kontekste atskirai nuo šio Projekto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad:
nuostatas, pagalbai, mažesnei nei minėtame reglamente nustatyta „de minimis“ viršutinė pagalvos riba, t. y. 200 000 EUR per 3 metus vienai įmonei, Sutarties 107 straipsnio 1 dalis netaikoma (nelaikoma valstybės pagalba). Netiesiogiai suteikta pagalba mažai įmonei, taikant lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą, visais atvejais per 3 metus iš eilės nesiektų nustatytos „de minimis“ viršutinės ribos ir mažai tikėtina, kad kartu su tiesiogine parama būtų viršyta nustatyta riba; taikoma lengvata galimai neatitinka visų valstybės pagalbos kriterijų, nes mažos įmonės paprastai yra nevienodoje teisinėje ir faktinėje padėtyje, lyginant su didesnėmis įmonėmis, todėl jos negali vienodomis sąlygomis konkuruoti rinkoje. Lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas yra taikomas visoms smulkioms įmonėms, neišskiriant tam tikrų įmonių ar tam tikrų ūkio šakų. Taip pat abejotina, ar mažoms įmonėms taikoma lengvata gali iškraipyti konkurenciją ar daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, jeigu tokias, ar panašias lengvatas, kaip šiuo metu yra taikoma Lietuvoje, skirtas skatinti smulkųjį verslą taiko dauguma kitų ES valstybių narių. 2.
(2018-05-30)2 Siekiant išvengti praktinių teisės normų taikymo problemų, siūlytina projekto 2 straipsnyje vartojamą formuluotę „tiesiogiai skiriamomis“ keisti formuluote „faktiškai skirtomis“. Nepritarti Projektu siūloma formuluotė
„tiesiogiai skiriamomis“ užtikrina, kad lengvata pasinaudotų tik tos įmonės,
kurios lėšas skiria savo pačių vykdomai veiklai, tenkinančiai viešąjį interesą, finansuoti, todėl siūlymas keisti formuluotę neatitiktų lengvatos taikymo principo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)2 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnyje vartojamą formuluotę „viešuosius interesus tenkinančiai veiklai“ papildyti formuluote „kurią vykdant nėra uždirbamos pajamos“. Nepritarti Projekto nuostatomis nesiekiama apibrėžti viešojo intereso sąvokos. Veikla, tenkinančia viešąjį interesą, gali būti laikoma ir ta veikla, kurią vykdant yra uždirbamos pajamos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-2212(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė