Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „7) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
a) kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) kai už šiame papunktyje nurodytą bent vieną mokesčių teisės aktų pažeidimą tiekėjui yra apskaičiuota ne mažesnė kaip 15 000 eurų mokesčių suma ir dėl to paskirta ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių mokesčių teisės aktų pažeidimų: pajamų neįtraukimas į apskaitą; buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas; nepagrįsta pridėtinės vertės mokesčio atskaita dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; leidžiamų atskaitymų didinimas dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; tiekėjo vadovo ir (ar) kitų atsakingų asmenų privačių poreikių tenkinimas tiekėjo lėšomis; paramos panaudojimas ne pagal paskirtį;
c) kai už nelegalų darbą tiekėjui paskirta ne mažesnė kaip 1 500 eurų ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai;
d) kai už šiame papunktyje nurodytą bent vieną nusižengimą (pažeidimą) tiekėjui ar jo vadovui paskirta ne mažesnė kaip 1 500 eurų administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių mokesčių teisės aktų pažeidimų: pajamų neįtraukimas į apskaitą; buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas; nepagrįsta pridėtinės vertės mokesčio atskaita dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; leidžiamų atskaitymų didinimas dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; tiekėjo vadovo ir (ar) kitų atsakingų asmenų privačių poreikių tenkinimas tiekėjo lėšomis; paramos panaudojimas ne pagal paskirtį;
c) kai už nelegalų darbą tiekėjui paskirta ne mažesnė kaip 1 500 eurų ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai;
d) kai už šiame papunktyje nurodytą bent vieną nusižengimą (pažeidimą) tiekėjui ar jo vadovui paskirta ne mažesnė kaip 1 500 eurų administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš administracinių nusižengimų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158–174, 176, 187–193, 195, 198, 200–203, 205, 207–215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ar analogiško pobūdžio pažeidimų, nustatytų kitų valstybių teisės aktuose.“ 2.
Pakeisti 46 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) yra baustas už nelegalų darbą ar leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta mažesnė nei 1 500 eurų dydžio administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos viešųjų pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pagal sukurtą dinaminę pirkimo sistemą pirkimai atliekami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
1Papildyti 46 straipsnio 4 dalį 8 punktu:
8) tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą dėl kurio neatitinka minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. 2. Pripažinti netekusiu galios 46 straipsnio 6 dalies 4 punktą:
„4) yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių
piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 92 straipsnį 11 dalimi:
11Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų,
kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte Viešųjų pirkimų tarnybai teikia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
95 straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį;, taip pat savo interneto svetainėje skelbia Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos viešųjų pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis vyksta, pagal sukurtą dinaminę pirkimo sistemą pirkimai atliekami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Pagrindinė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatinusi priežastis
Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, kurio 4.3.1 darbo „4.3.1. Darbas. Savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimas ir mokesčių surinkimo gerinimas“ 7 punkto redakcija yra tokia: „7. Proporcingų sankcijų už mokesčių įstatymų pažeidimus nustatymas“. Įgyvendindama šią Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir kartu su Projektu teikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo projektus: pagrindinį projektą – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) ir lydimuosius projektus: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, kuriuose įvairiais aspektais reglamentuojami asmenų teisinės atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus klausimai. Projekto tikslas – siekis sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus Lietuvoje, gerinti mokesčių administravimą, taip pat nustatyti proporcingas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus. Projekto uždavinys – sudaryti teisines prielaidas tam, kad asmenys, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėjas Paulius Majauskas) vyriausiasis specialistas Egidijus Vizgirda (tel. 239 0228). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti apribojimai nesudaro prielaidų apriboti galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose asmenims, kurie neatitinka MAĮ projekte nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, susijusių su administracinėje, mokesčių ir darbo teisėje nustatytais pažeidimais (atitinkami apribojimai nustatyti tik asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas). 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
sudarytos teisinės prielaidos iš viešųjų pirkimų eliminuoti asmenis, kurie neatitinka visų MAĮ projekte nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. 4.2. Priėmus Projektą, iš viešųjų pirkimų bus eliminuoti nesąžiningi asmenys (asmenys, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų), dėl ko sąžiningos verslo įmonės turės didesnes galimybes laimėti viešuosiuose konkursuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomi Projekto priėmimo teigiami rezultatai aprašyti aiškinamojo rašto 4.2 papunktyje. Neigiamų Projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Tiesioginis poveikis kriminogeninei situacijai ar korupcijos mastui nenumatomas, nes Projekte nėra koreguojami baudžiamosios teisės (baudžiamosios atsakomybės) klausimai. 7.
Projekto priėmimas turės tiesioginę įtaką sąžiningo ir skaidraus verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes sudarys teisines prielaidas eliminuoti iš viešųjų pirkimų tuos asmenis, kurie netinkamai vykdo
(vykdė) Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir todėl yra praeityje bausti, o sankcijos yra įsigaliojusios ir tebegalioja. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, taip pat reikės keisti ir kai kuriuos kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (kaip pagrindinį MAĮ, kitus įstatymus – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą), kuriuose įvairiais aspektais reglamentuojami asmenų teisinės atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus klausimai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Projektu neapibrėžiama sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti, pakeisti ar panaikinti nereiks. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Tiesioginis Projekto nuostatų įgyvendinimo poveikis valstybės biudžeto lėšoms nenumatomas, nes Projekte yra tik sudaromos teisinės prielaidos šalinti iš viešųjų pirkimų asmenis, kurie neatitinka MAĮ nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Apibendrinant bendrąjį teikiamo Projekto ir kartu teikiamų kitų įstatymų pakeitimo projektų poveikį, 2019 metais planuojamas bendras teigiamas 200 milijonų eurų poveikis valstybės pajamoms, 2020 ir 2021 metais – po 160 milijonų eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektas derintas su Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos banku, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Valstybine lietuvių kalbos komisija, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu.
Projektas taip pat derintas su šiomis suinteresuotomis institucijomis: Investuotojų forumu („Investors‘ Forum“), Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos autoverslininkų asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija, Legalaus verslo aljansu, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija, Lietuvos mokesčių mokėtojų asociacija, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Viešieji pirkimai“, „tiekėjo pašalinimas“, „minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies
jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį“ santykis su šio punkto papunkčiuose vardinamais konkrečiais pažeidimais, kuriuos padaręs tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros. Jeigu turėta omenyje, kad išvardintų konkrečių pažeidimų padarymas reiškia, kad rimto profesinio pažeidimo padarymas savaime reiškia, kad dėl to kyla abejonių dėl sutarties vykdymo, tai tokiu atveju minėtos sąlygos įrašymas yra perteklinis, o nustatyti siūlomam reguliavimui užtektų nurodyti, kad iš pirkimo procedūros pašalinamas tiekėjas, padaręs rimtą profesinį pažeidimą, ir įvardinti kas yra laikoma rimtu profesiniu pažeidimu. Tačiau jei turėta omenyje, kad esant rimtiems profesiniams pažeidimams, kurie įvardinti projekte, tiekėjas pašalinamas tik tuo atveju, jeigu dėl to kyla abejonių dėl sąžiningo sutarties vykdymo, toks siūlomas reguliavimas būtų netinkamas, nes privalomą tiekėjo pašalinimo pagrindą leistų taikyti selektyviai ir neobjektyviai, priklausomai nuo vertinančiojo subjekto nuomonės, o tai paneigtų patį pašalinimo pagrindo privalomumą. 2. Projekto
„b“ papunkčio terminija derintina tarpusavyje bei su galiojančiais įstatymais. Kaip tiekėjo pašalinimo pagrindas nurodoma sąlygų visuma: 1) turi būti
padarytas mokesčių teisės aktų pažeidimas, 2) tas pažeidimas konkrečiai turi būti įvardintas minėtame papunktyje ir 3) dėl to turi būti apskaičiuoti mokesčiai ir paskirta ekonominė sankcija.
Tačiau toliau šiame punkte nurodomi konkretūs pažeidimai, kurie, esant minėtoms sąlygoms, būtų pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros. Pasirinkus įstatyme nurodyti konkrečius pažeidimus, jie turėtų būti įvardinti taip pat, kaip ir įstatymuose, numatančiuose atsakomybę už juos.
Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiuose įstatymuose (ypač punkte įvardintuose mokesčių įstatymuose) kaip mokesčių apskaičiavimą sąlygojantis bei atsakomybę (ypač ekonomines sankcijas) užtraukiantis savarankiškas pažeidimas nėra numatytas nei vienas iš vertinamame punkte nurodytų pažeidimų, todėl šio punkto taikymo praktikoje galimybės būtų abejotinos:
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183-184 straipsniuose numatytas turto pasisavinimas aš turto iššvaistymas, tačiau BK nėra mokesčių įstatymas, už šį nusikaltimą mokesčiai nėra apskaičiuojami, o BK numatyta sankcija nėra ekonominė sankcija;
įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto „d“ papunktyje nustatyta sąlyga, kad rimtu profesiniu pažeidimu laikomi šiame punkte nurodytuose ANK straipsniuose numatyti nusižengimai, už kuriuos paskirta ne mažesnė nei 1500 eurų administracinė nuobauda. Atkreipiame dėmesį, kad įvertinus galiojantį ANK bei kartu su vertinamu projektu teikiamą ANK pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2207, už pažeidimus, numatytus projekte nurodytuose ANK 142, 161, 168, 189, 191, 195, 203, 546 straipsniuose, numatyta maksimali bauda nesiekia 1500 eurų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau - Direktyva). Pažymime, kad Direktyvos preambulės 101 punkte bei 57 straipsnyje, nustatančiame tiekėjo pašalinimo pagrindus, vartojama sąvoka “šiurkštus/sunkus profesinis nusižengimas” (grave professional misconduct). Pažeidimo šiurkštumas Direktyvoje akcentuojamas kaip profesinio pažeidimo, galinčio būti tiekėjo pašalinimo pagrindu, sąlyga, todėl projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 4 dalies 8 punktas) turėtų būti nurodomas ne bet koks, o būtent šiurkštus profesinis pažeidimas. 2. Projekto 1 straipsnio (keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punktas) konstrukcija tikslintina priežastinio ryšio aspektu. Pagal projekto formuluotę galima būtų suprasti, kad tiekėjo padarytas (šiurkštus) profesinis pažeidimas, kuris nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžtas, sąlygoja neatitikimą minimaliems patikimo mokesčio mokėtojo kriterijams. Manytume, kad normos konstrukcija turėtų būti formuluojama nurodant tiekėją, kuris neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nes padarė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą ir dėl to laikomas padariusiu rimtą profesinį pažeidimą. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo
administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
straipsnio nuostatas, vietoj formuluočių „minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų“ ir „minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų“ įrašytina formuluotė „minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų“. 4. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punkte siūloma įrašyti nuostatą, kad Viešųjų pirkimų tarnyba „savo interneto svetainėje skelbia Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte.“ Projekto nuostata dėl viešo duomenų apie tiekėjų neatitikimą minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams, kai tiekėjai yra fiziniai asmenys, diskutuotina. Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas yra būtinas ir proporcingas, nes duomenys apie tiekėjus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, yra reikalingi tik perkančiosioms organizacijoms ir tik vykdant konkretaus viešojo pirkimo procedūrą. Taigi nurodyti duomenys ir turėtų būti teikiami perkančiosioms organizacijoms apie asmenis, pareiškusius norą dalyvauti konkrečiame viešajame pirkime. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2208(2) siūloma įstatymą papildyti 40¹ straipsniu ir nustatyti sąlygas, kurioms esant laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, o viena jų – asmuo per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai (duomenys apie asmens (ne)teistumą). Kartu atkreiptinas dėmesys, jog projekte Nr.
XIIIP-2208(2) nėra siūloma nustatyti, kad duomenys apie minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančius asmenis skelbiami viešai, atvirkščiai, jame yra nuostata, jog „<...> nurodytų fizinio asmens duomenų, kuriems taikytinas 2016 m. balandžio
asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), valdytoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, šie duomenys tvarkomi ir naudojami šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 11, 16, 17 ir 19 punktuose bei 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytoms mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir 33 straipsnyje nurodytoms teisėms įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus, įgyvendinimą <...>“. Tačiau nurodyto projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog viena neatitikties minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams pasekmių - neigiamos pasekmės asmens reputacijai (tokių asmenų sąrašų paviešinimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija viešina minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių asmenų duomenis (skelbia jų sąrašą), tai reikėtų atsisakyti nuostatos dėl informacijos apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai ir jos viešinimo Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje, nes jie ir taip būtų vieši (viešai paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos).
Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija nurodytų fizinių asmenų duomenų neviešintų, tai projekte reikėtų palikti nuostatą dėl duomenų apie nurodytus asmenis perdavimo Viešųjų pirkimų tarnybai, tačiau siūlytume atsisakyti nuostatos dėl tokių asmenų duomenų viešinimo interneto svetainėje, nes projektu siekiamų tikslų galima pasiekti kitu, mažiau asmens teises ribojančiu, būdu – Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teikti perkančiajai organizacijai jų sutartu būdu duomenis apie perkančiosios organizacijos paskelbtame viešajame pirkime dalyvaujančius tiekėjus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2018-06-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys: Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotoja Jovita Petkuvienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Metodinės pagalbos skyriaus vedėjas Gediminas Golcevas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministras Gediminas Miškinis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kriščiūnaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės departamento Mokesčių administravimo procedūrų skyriaus vedėja Erika Puzonienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos atstovas Andrius Raščius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto loginė konstrukcija.
Nėra aiškus sąlygos „ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį“ santykis su šio punkto papunkčiuose vardinamais konkrečiais pažeidimais, kuriuos padaręs tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros. Jeigu turėta omenyje, kad išvardintų konkrečių pažeidimų padarymas reiškia, kad rimto profesinio pažeidimo padarymas savaime reiškia, kad dėl to kyla abejonių dėl sutarties vykdymo, tai tokiu atveju minėtos sąlygos įrašymas yra perteklinis, o nustatyti siūlomam reguliavimui užtektų nurodyti, kad iš pirkimo procedūros pašalinamas tiekėjas, padaręs rimtą profesinį pažeidimą, ir įvardinti kas yra laikoma rimtu profesiniu pažeidimu. Tačiau jei turėta omenyje, kad esant rimtiems profesiniams pažeidimams, kurie įvardinti projekte, tiekėjas pašalinamas tik tuo atveju, jeigu dėl to kyla abejonių dėl sąžiningo sutarties vykdymo, toks siūlomas reguliavimas būtų netinkamas, nes privalomą tiekėjo pašalinimo pagrindą leistų taikyti selektyviai ir neobjektyviai, priklausomai nuo vertinančiojo subjekto nuomonės, o tai paneigtų patį pašalinimo pagrindo privalomumą. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
punkto „b“ papunkčio terminija derintina tarpusavyje bei su galiojančiais įstatymais. Kaip tiekėjo pašalinimo pagrindas nurodoma sąlygų visuma: 1) turi būti padarytas mokesčių teisės aktų pažeidimas, 2) tas pažeidimas konkrečiai turi būti įvardintas minėtame papunktyje ir 3) dėl to turi būti apskaičiuoti mokesčiai ir paskirta ekonominė sankcija. Tačiau toliau šiame punkte nurodomi konkretūs pažeidimai, kurie, esant minėtoms sąlygoms, būtų pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros.
Pasirinkus įstatyme nurodyti konkrečius pažeidimus, jie turėtų būti įvardinti taip pat, kaip ir įstatymuose, numatančiuose atsakomybę už juos.
Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiuose įstatymuose (ypač punkte įvardintuose mokesčių įstatymuose) kaip mokesčių apskaičiavimą sąlygojantis bei atsakomybę (ypač ekonomines sankcijas) užtraukiantis savarankiškas pažeidimas nėra numatytas nei vienas iš vertinamame punkte nurodytų pažeidimų, todėl šio punkto taikymo praktikoje galimybės būtų abejotinos:
BK nėra mokesčių įstatymas, už šį nusikaltimą mokesčiai nėra apskaičiuojami, o BK numatyta sankcija nėra ekonominė sankcija;
Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
sąlyga, kad rimtu profesiniu pažeidimu laikomi šiame punkte nurodytuose ANK straipsniuose numatyti nusižengimai, už kuriuos paskirta ne mažesnė nei 1500 eurų administracinė nuobauda. Atkreipiame dėmesį, kad įvertinus galiojantį ANK bei kartu su vertinamu projektu teikiamą ANK pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2207, už pažeidimus, numatytus projekte nurodytuose ANK 142, 161, 168, 189, 191, 195, 203, 546 straipsniuose, numatyta maksimali bauda nesiekia 1500 eurų. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2018-06-06 Argumentai: Pagal nusistovėjusią praktiką, tiekėjai kaip įrodymą dėl atitikimo nustatytiems pašalino pagrindams pateikia deklaraciją, tačiau perkančioji organizacija neturi galimybės įsitikinti tiekėjo pateiktos deklaracijos teisingumu. Vertinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau
Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija susistemintų ir teiktų informaciją apie tiekėjus, kurie neatitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto ir 46 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatų. Kadangi Projekte yra numatytos konkrečios nuobaudų/sankcijų sumos, tai teikiama informacija turi būti išsami ir atitinkanti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte ir 46 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytus reikalavimus.
Neturint vieningos informacinės duomenų bazės, kurios pagrindu perkančioji organizacija galėtų tikrinti tiekėjo atitikimą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto ir 46 straipsnio 6 dalies 4 punkto reikalavimams, Projekte siūlomi pakeitimai negalėtų būti realiai įgyvendinti. Deklaratyvaus pobūdžio tiekėjo patirtinimas, kad jis atitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte ir 46 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytus reikalavimus, būtų netikslingas, nes perkančioji organizacija neturi efektyvių priemonių (pvz. vieningos sistemos) šią informaciją patikrinti. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, siūlytina pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar kitai kompetentingai institucijai sudaryti tiekėjų, neatitinkančių VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 papunktyje ir
sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms gauti ir patikrinti aktualią informaciją prieinamose duomenų bazėse. Pritarti Žr. 2 ir 3 Audito komiteto pasiūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pirkimų įstatymo Nr. I-491 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2209 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus.
Taip pat, atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad:
1) pritarus Seimo Audito komiteto pasiūlymui svarstomame projekte Nr XIIIP-2209 nustatyti, kad tiekėjui padarius profesinį pažeidimą, dėl kurio jis netenkina minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, perkančiajai organizacijai atsirastų pareiga jį pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros, todėl siekiant teisės aktų tarpusavio suderinamumo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2208 nuostatos dėl laikotarpio, kurio metu tiekėjas laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų, derintinos su galiojančio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatomis, kuriose reglamentuojama tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų trukmė bei 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB;
2) atsižvelgiant į tai, kad pritarus Seimo Audito komiteto pasiūlymams perkančiosios organizacijos įgis pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis yra padaręs pažeidimą dėl kurio neatitinka minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų galimybę savalaikiai gauti informaciją apie tiekėjų atitiktį minimaliems mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijams, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.
XIIIP-2208 pildytinas nuostatomis, numatančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos pareigą administruoti informaciją apie minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų neatitinkančius subjektus bei tokią informaciją teikti Viešųjų pirkimų tarnybai. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2018-06-131 Argumentai:
įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas tam, kad asmenys, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, t. y. siekiama praplėsti tiekėjų pašalinimo iš pirkimų procedūrų pagrindų sąrašą. Minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus siūloma nustatyti Seimui svarstyti pateiktame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-2208 (toliau – projektas Nr. XIIIP-2208), kurie, pažymėtina, ne pilna apimti sutampa su svarstomame projekte siūlomais privalomais tiekėjo pašalinimo pagrindais, kuriais įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio nuostatos. Taip pat, teisės aktų projektuose skiriasi laikotarpiai, kuriems tiekėjai gali būti pašalinami iš pirkimo procedūros ir/ar laikomi nepatikimais mokesčių mokėtojais, pašalinimo terminai taip pat neatitinka minėtų direktyvos nuostatų. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kad svarstomo projekto Nr. XIIIP-2209 nuostatos nedera tarpusavyje ir yra klaidinančios, pabrėžiant, kad tarpusavyje nedera svarstomo projekto ir projekto Nr.
XIIIP-2208 nuostatos, dėl ko gali būti susiduriama su abiejų projektų praktinio taikymo problemomis, atsižvelgiant į svarstomo projekto Nr. XIIIP-2209 tikslus, siūlytina aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą dėl kurio neatitinka minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Pritarus pasiūlymui, būtų aiškiai nustatyta, kad asmens neatitiktis minimaliems mokesčių mokėtojo kriterijams yra pagrindas jį pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros, taip išvengiant praktinių teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo problemų. 2. Projektu Nr. XIIIP-2209 siūloma papildyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 4 punktą, taip numatant perkančiosios organizacijos teisę, pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros jeigu pastarasis yra baustas už nelegalų darbą ar leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų asmenų piliečiams. Tuo tarpu projekte Nr. XIIIP-2208 nustatoma, kad asmuo baustas už nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymą bus laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ir pritarus Audito komiteto pasiūlymui – privalomai šalinamas iš pirkimų procedūrų. Siekiant išvengti teisės aktų taikymo kolizijos, atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatymo pažeidimai tiesiogiai sietini su patikimo mokesčių mokėtojo kriterijais, todėl pasekmių prasme turi būti vertinami vienodai kaip ir kiti projekte Nr. XIIIP-2208 nurodyti pažeidimai, siūlytina kaip perteklinio atsisakyti svarstomu projektu Nr. XIIIP-2209 keičiamo įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 4 punkto.
Pritarus komiteto pasiūlymui, tiekėjas, pažeidęs Užimtumo įstatymą dėl nelegalaus darbo, bus pripažintas neatitinkančiu minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų ir dėl to privalomai šalinamas iš pirkimų procedūros. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 46 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
a) kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) kai už šiame papunktyje nurodytą bent vieną mokesčių teisės aktų pažeidimą tiekėjui yra apskaičiuota ne mažesnė kaip 15 000 eurų mokesčių suma ir dėl to paskirta ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių mokesčių teisės aktų pažeidimų: pajamų neįtraukimas į apskaitą; buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas; nepagrįsta pridėtinės vertės mokesčio atskaita dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; leidžiamų atskaitymų didinimas dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; tiekėjo vadovo ir (ar) kitų atsakingų asmenų privačių poreikių tenkinimas tiekėjo lėšomis; paramos panaudojimas ne pagal paskirtį;
c) kai už nelegalų darbą tiekėjui paskirta ne mažesnė kaip 1 500 eurų ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai;
d) kai už šiame papunktyje nurodytą bent vieną nusižengimą (pažeidimą) tiekėjui ar jo vadovui paskirta ne mažesnė kaip
Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių mokesčių teisės aktų pažeidimų: pajamų neįtraukimas į apskaitą; buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas; nepagrįsta pridėtinės vertės mokesčio atskaita dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; leidžiamų atskaitymų didinimas dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; tiekėjo vadovo ir (ar) kitų atsakingų asmenų privačių poreikių tenkinimas tiekėjo lėšomis; paramos panaudojimas ne pagal paskirtį;
c) kai už nelegalų darbą tiekėjui paskirta ne mažesnė kaip 1 500 eurų ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai;
d) kai už šiame papunktyje nurodytą bent vieną nusižengimą (pažeidimą) tiekėjui ar jo vadovui paskirta ne mažesnė kaip
Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš administracinių nusižengimų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158–174, 176, 187–193, 195, 198, 200–203, 205, 207–215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ar analogiško pobūdžio pažeidimų, nustatytų kitų valstybių teisės aktuose.“ 2.
Pakeisti 46 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) yra baustas už nelegalų darbą ar leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta mažesnė nei 1 500 eurų dydžio administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. 1. Papildyti 46 straipsnio 4 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip:
8) tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą dėl kurio neatitinka minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. 2. Išbraukti 46 straipsnio 6 dalies 4 punktą: „4) yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.“ Pritarti 2.
Seimo Audito komitetas, 2018-06-132 N Argumentai: Siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų galimybę savalaikiai gauti informaciją apie tiekėjų atitiktį minimaliems mokesčių mokėtojų patikimumo kriterijams, atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba savo interneto svetainėje jau skelbia informaciją apie „nepatikimus tiekėjus“, taip pat siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų galimybę vykdant viešąjį pirkimą informaciją apie tiekėjus gauti vienoje vietoje, siūlytina nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją savo interneto svetainėje skelbti minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių subjektų sąrašus. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybai siūloma pavesti atlikti informacijos skelbimo, o ne tokios informacijos administavimo funkciją, siekiant išvengti siūlomos nuostatos deklaratyvumo, kuomet tarnyba negalės vykdyti pavestos funkcijos dėl reikiamų duomenų nepateikimo, siūlytina papildyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnį, kuriame įvardytos pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos, nustatant, kad informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų tarnybai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Papildyti 92 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: 11.
Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte Viešųjų pirkimų tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
3Seimo Audito komitetas,
2018-06-133 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pritarus Seimo Audito komiteto pasiūlymui perkančiosios organizacijos įgis pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis yra padaręs pažeidimą dėl kurio neatitinka minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų galimybę savalaikiai gauti informaciją apie tiekėjų atitiktį minimaliems mokesčių mokėtojų patikimumo kriterijams, atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba savo interneto svetainėje jau skelbia informaciją apie „nepatikimus tiekėjus“, taip pat siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų galimybę vykdant viešąjį pirkimą informaciją apie tiekėjus gauti vienoje vietoje, siūlytina nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją savo interneto svetainėje skelbti minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių subjektų sąrašus. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį;, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktą informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte;“
4Seimo Audito komitetas,
2018-06-132 Argumentai: Pritarus 2 ir 3 Audito komiteto pasiūlymams, kuriais siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Viešųjų pirkimų tarnybai teikia informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, o tarnyba tokią informaciją skelbia savo interneto svetainėje, siekiant užtikrinti tinkamą siūlomų funkcijų vykdymą, turės būti parengti įgyvendinamieji teisės aktai dėl tokių funkcijų vykdymo įgyvendinimo tvarkos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 23.
pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pagal sukurtą dinaminę pirkimo sistemą pirkimai atliekami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-06-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Bronius Markauskas pavaduojantis Valių Ąžuolą, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-28)11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto loginė konstrukcija. Nėra aiškus sąlygos „ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį“ santykis su šio punkto papunkčiuose vardinamais konkrečiais pažeidimais, kuriuos padaręs tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros. Jeigu turėta omenyje, kad išvardintų konkrečių pažeidimų padarymas reiškia, kad rimto profesinio pažeidimo padarymas savaime reiškia, kad dėl to kyla abejonių dėl sutarties vykdymo, tai tokiu atveju minėtos sąlygos įrašymas yra perteklinis, o nustatyti siūlomam reguliavimui užtektų nurodyti, kad iš pirkimo procedūros pašalinamas tiekėjas, padaręs rimtą profesinį pažeidimą, ir įvardinti kas yra laikoma rimtu profesiniu pažeidimu.
Tačiau jei turėta omenyje, kad esant rimtiems profesiniams pažeidimams, kurie įvardinti projekte, tiekėjas pašalinamas tik tuo atveju, jeigu dėl to kyla abejonių dėl sąžiningo sutarties vykdymo, toks siūlomas reguliavimas būtų netinkamas, nes privalomą tiekėjo pašalinimo pagrindą leistų taikyti selektyviai ir neobjektyviai, priklausomai nuo vertinančiojo subjekto nuomonės, o tai paneigtų patį pašalinimo pagrindo privalomumą. Pritarti Projektas patobulintas, atsižvelgiant į Audito komiteto 1 pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-28)11
straipsnio 1 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto
„b“ papunkčio terminija derintina tarpusavyje bei su galiojančiais
įstatymais. Kaip tiekėjo pašalinimo pagrindas nurodoma sąlygų visuma: 1) turi būti padarytas mokesčių teisės aktų pažeidimas, 2) tas pažeidimas konkrečiai turi būti įvardintas minėtame papunktyje ir 3) dėl to turi būti apskaičiuoti mokesčiai ir paskirta ekonominė sankcija. Tačiau toliau šiame punkte nurodomi konkretūs pažeidimai, kurie, esant minėtoms sąlygoms, būtų pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros. Pasirinkus įstatyme nurodyti konkrečius pažeidimus, jie turėtų būti įvardinti taip pat, kaip ir įstatymuose, numatančiuose atsakomybę už juos.
Atkreipiame dėmesį, kad galiojančiuose įstatymuose (ypač punkte įvardintuose mokesčių įstatymuose) kaip mokesčių apskaičiavimą sąlygojantis bei atsakomybę (ypač ekonomines sankcijas) užtraukiantis savarankiškas pažeidimas nėra numatytas nei vienas iš vertinamame punkte nurodytų pažeidimų, todėl šio punkto taikymo praktikoje galimybės būtų abejotinos:
vertintinas kaip Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 99 straipsnyje numatytas darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas, tačiau ANK nėra mokesčių įstatymas, už šį nusižengimą mokesčiai nėra apskaičiuojami, o ANK numatyta sankcija nėra ekonominė sankcija;
tiekėjo lėšomis” gali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183-184 straipsniuose numatytas turto pasisavinimas aš turto iššvaistymas, tačiau BK nėra mokesčių įstatymas, už šį nusikaltimą mokesčiai nėra apskaičiuojami, o BK numatyta sankcija nėra ekonominė sankcija;
paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“, tačiau BK nėra mokesčių įstatymas, už šį nusikaltimą mokesčiai nėra apskaičiuojami, o BK numatyta sankcija nėra ekonominė sankcija;
numatytų pažeidimų požymių, tačiau konkrečiai taip, kaip projekte, nėra įvardinami, todėl taikant projekto nuostatas gali būti sudėtinga identifikuoti, ar tiekėjui pritaikyta ekonominė sankcija būtent už projekte įvardintą pažeidimą. Pritarti Projektas patobulintas, atsižvelgiant į Audito komiteto 1 pasiūlymą. 3.
(2018-05-28)1
straipsnio 4 dalies 7 punkto „d“ papunktyje nustatyta sąlyga, kad rimtu profesiniu pažeidimu laikomi šiame punkte nurodytuose ANK straipsniuose numatyti nusižengimai, už kuriuos paskirta ne mažesnė nei 1500 eurų administracinė nuobauda. Atkreipiame dėmesį, kad įvertinus galiojantį ANK bei kartu su vertinamu projektu teikiamą ANK pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2207, už pažeidimus, numatytus projekte nurodytuose ANK 142, 161, 168, 189, 191, 195, 203, 546 straipsniuose, numatyta maksimali bauda nesiekia 1500 eurų. Pritarti Projektas patobulintas, atsižvelgiant į Audito komiteto 1 pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Verslo aptarnavimo centras“, 2018-06-06 Argumentai: Pagal nusistovėjusią praktiką, tiekėjai kaip įrodymą dėl atitikimo nustatytiems pašalino pagrindams pateikia deklaraciją, tačiau perkančioji organizacija neturi galimybės įsitikinti tiekėjo pateiktos deklaracijos teisingumu. Vertinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) svarbu pažymėti, kad realiam jo įgyvendinimui yra būtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija susistemintų ir teiktų informaciją apie tiekėjus, kurie neatitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto ir 46 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatų. Kadangi Projekte yra numatytos konkrečios nuobaudų/sankcijų sumos, tai teikiama informacija turi būti išsami ir atitinkanti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte ir 46 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytus reikalavimus.
Neturint vieningos informacinės duomenų bazės, kurios pagrindu perkančioji organizacija galėtų tikrinti tiekėjo atitikimą VPĮ 46 straipsnio
siūlomi pakeitimai negalėtų būti realiai įgyvendinti. Deklaratyvaus pobūdžio tiekėjo patirtinimas, kad jis atitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte ir 46 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytus reikalavimus, būtų netikslingas, nes perkančioji organizacija neturi efektyvių priemonių (pvz. vieningos sistemos) šią informaciją patikrinti. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, siūlytina pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar kitai kompetentingai institucijai sudaryti tiekėjų, neatitinkančių VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 papunktyje ir 46 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatytų pašalinimo pagrindų, sąrašą ir sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms gauti ir patikrinti aktualią informaciją prieinamose duomenų bazėse. Pritarti Kadangi šia informacija disponuos Valstybinė mokesčių inspekcija, siūlytina, kad informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, Viešųjų pirkimų tarnybai teiktų Valstybinė mokesčių inspekcija. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Audito komitetas, 2018-06-131 Argumentai: 1.
Svarstomu įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas tam, kad asmenys, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, t. y. siekiama praplėsti tiekėjo pašalinimo iš pirkimų procedūrų pagrindų sąrašą. Minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus siūloma nustatyti Seimui svarstyti pateiktame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139,
įstatymo projekte Nr. XIIIP-2208 (toliau – projektas Nr. XIIIP-2208), kurie, pažymėtina, ne pilna apimti sutampa su svarstomame projekte siūlomais privalomais tiekėjo pašalinimo pagrindais, kuriais įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio nuostatos. Taip pat, teisės aktų projektuose skiriasi laikotarpiai, kuriems tiekėjai gali būti pašalinami iš pirkimo procedūros ir/ar laikomi nepatikimais mokesčių mokėtojais ir jie neatitinka minėtų direktyvos nuostatų. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kad svarstomo projekto nuostatos nedera tarpusavyje ir yra klaidinančios, pabrėžiant, kad tarpusavyje nedera svarstomo projekto ir projekto Nr. XIIIP-2208 nuostatos, dėl ko gali būti susiduriama su abiejų projektų praktinio taikymo problemomis, atsižvelgiant į svarstomo projekto tikslus, siūlytina aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą dėl kurio neatitinka minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Pritarus pasiūlymui, būtų aiškiai nustatyta, kad asmens neatitiktis minimaliems mokesčių mokėtojo kriterijams yra pagrindas jį pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros, taip išvengiant praktinių teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo problemų. 2.
pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 4 punktą, taip numatant perkančiosios organizacijos teisę, pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros jeigu pastarasis yra baustas už nelegalų darbą ar leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų asmenų piliečiams. Tuo tarpu Projekte Nr. XIIIP-2208 nustatoma, kad asmuo baustas už nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymą bus laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ir pritarus Audito komiteto pasiūlymui – privalomai šalinamas iš pirkimų procedūrų. Siekiant išvengti teisės aktų taikymo kolizijos, atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatymo pažeidimai tiesiogiai sietini su patikimo mokesčių mokėtojo kriterijais, todėl pasekmių prasme turi būti vertinami vienodai kaip ir kiti projekte Nr. XIIIP-2208 nurodyti pažeidimai, siūlytina kaip perteklinio atsisakyti svarstomu projektu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 4 punkto. Pritarus komiteto pasiūlymui, tiekėjas, pažeidęs Užimtumo įstatymą dėl nelegalaus darbo, bus pripažintas neatitinkančiu minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų ir dėl to privalomai šalinamas iš pirkimų procedūros. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Pakeisti 46 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
a) kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai;
b) kai už šiame papunktyje nurodytą bent vieną mokesčių teisės aktų pažeidimą tiekėjui yra apskaičiuota ne mažesnė kaip 15 000 eurų mokesčių suma ir dėl to paskirta ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių mokesčių teisės aktų pažeidimų: pajamų neįtraukimas į apskaitą; buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas; nepagrįsta pridėtinės vertės mokesčio atskaita dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; leidžiamų atskaitymų didinimas dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; tiekėjo vadovo ir (ar) kitų atsakingų asmenų privačių poreikių tenkinimas tiekėjo lėšomis; paramos panaudojimas ne pagal paskirtį;
c) kai už nelegalų darbą tiekėjui paskirta ne mažesnė kaip 1 500 eurų ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai;
d) kai už šiame papunktyje nurodytą bent vieną nusižengimą (pažeidimą) tiekėjui ar jo vadovui paskirta ne mažesnė kaip
Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių mokesčių teisės aktų pažeidimų: pajamų neįtraukimas į apskaitą; buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas; nepagrįsta pridėtinės vertės mokesčio atskaita dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; leidžiamų atskaitymų didinimas dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, nei nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos; tiekėjo vadovo ir (ar) kitų atsakingų asmenų privačių poreikių tenkinimas tiekėjo lėšomis; paramos panaudojimas ne pagal paskirtį;
c) kai už nelegalų darbą tiekėjui paskirta ne mažesnė kaip 1 500 eurų ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip treji metai;
d) kai už šiame papunktyje nurodytą bent vieną nusižengimą (pažeidimą) tiekėjui ar jo vadovui paskirta ne mažesnė kaip
Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, kai yra bent vienas iš administracinių nusižengimų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158–174, 176, 187–193, 195, 198, 200–203, 205, 207–215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ar analogiško pobūdžio pažeidimų, nustatytų kitų valstybių teisės aktuose.“ 2.
Pakeisti 46 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) yra baustas už nelegalų darbą ar leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta mažesnė nei 1 500 eurų dydžio administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. 1. Papildyti 46 straipsnio 4 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip:
8) tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą dėl kurio neatitinka minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. 2. Išbraukti 46 straipsnio 6 dalies 4 punktą: „4) yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.“ Pritarti 2.
LRS Audito Komitetas 2018-06-132 N Argumentai: Siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų galimybę savalaikiai gauti informaciją apie tiekėjų atitiktį minimaliems mokesčių mokėtojų patikimumo kriterijams, atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba savo interneto svetainėje jau skelbia informaciją apie „nepatikimus tiekėjus“, taip pat siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų galimybę vykdant viešąjį pirkimą informaciją apie tiekėjus gauti vienoje vietoje, siūlytina nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją savo interneto svetainėje skelbti minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių subjektų sąrašus. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybai siūloma pavesti atlikti informacijos skelbimo, o ne tokios informacijos administravimo funkciją, siekiant išvengti siūlomos nuostatos deklaratyvumo, kuomet tarnyba negalės vykdyti pavestos funkcijos dėl reikiamų duomenų nepateikimo, siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnį, kuriame įvardytos pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos, nustatant, kad informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų tarnybai teikia Vyriausybės įgaliota institucija. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Papildyti 92 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte Viešųjų pirkimų tarnybai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Pritarti iš dalies Kadangi šia informacija disponuos Valstybinė mokesčių inspekcija, siūlytina, kad informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, Viešųjų pirkimų tarnybai teiktų Valstybinė mokesčių inspekcija. Tokiu būdu būtų išvengta perteklinių teisės aktų priėmimo
2018-06-133 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pritarus Seimo Audito komiteto pasiūlymui perkančiosios organizacijos įgis pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis yra padaręs pažeidimą dėl kurio neatitinka minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų, nustatytų Mokesčių administravimo įstatyme, siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų galimybę savalaikiai gauti informaciją apie tiekėjų atitiktį minimaliems mokesčių mokėtojų patikimumo kriterijams, atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba savo interneto svetainėje jau skelbia informaciją apie „nepatikimus tiekėjus“, taip pat siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų galimybę vykdant viešąjį pirkimą informaciją apie tiekėjus gauti vienoje vietoje, siūlytina nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją savo el. svetainėje skelbti minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių subjektų sąrašus. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį;, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktą informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte;“ Pritarti iš dalies Kadangi šia informacija disponuos Valstybinė mokesčių inspekcija, siūlytina, kad informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, Viešųjų pirkimų tarnybai teiktų Valstybinė mokesčių inspekcija. Tokiu būdu būtų išvengta perteklinių teisės aktų priėmimo
2018-06-134 N Argumentai: Pritarus 2 ir 3 Audito komiteto pasiūlymams, kuriais siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija Viešųjų pirkimų tarnybai teikia informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų, o tarnyba tokią informaciją skelbia savo interneto svetainėje, siekiant užtikrinti tinkamą projekte numatytų funkcijų vykdymą, turės būti parengti ir su tokią informaciją administruosiančia institucija suderinti įgyvendinamieji teisės aktai dėl tokios funkcijos vykdymo įgyvendinimo tvarkos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 4 straipsnis.
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 23. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos viešųjų pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pagal sukurtą dinaminę pirkimo sistemą pirkimai atliekami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo konkrečiai įvardinti institucijas, kurios turi priimti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir visą Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Valstybinė mokesčių inspekcija ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, užtikrinančius šio įstatymo 2 straipsnio nuostatų įgyvendinimą. 23. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos viešųjų pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pagal sukurtą dinaminę pirkimo sistemą pirkimai atliekami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“ 5.
LRS Audito Komitetas 2018-06-13 Pritarus Seimo Audito komiteto pasiūlymui svarstomame projekte nustatyti, kad tiekėjui padarius profesinį pažeidimą, dėl kurio jis netenkina minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Mokesčių administravimo įstatyme, perkančiajai organizacijai atsirastų pareiga jį pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros, siekiant teisės aktų tarpusavio suderinamumo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2208 nuostatos dėl laikotarpio, kurio metu tiekėjas laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų, derintinos su galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatomis, kuriose reglamentuojama tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų trukmė bei 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB;
Pritarti Į šį Audito komiteto pasiūlymą atsižvelgta, tobulinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139,
įstatymo projektą Nr. XIIIP-2208 6.
2018-06-13 atsižvelgiant į tai, kad pritarus Seimo Audito komiteto pasiūlymui perkančiosios organizacijos įgis pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis yra padaręs pažeidimą dėl kurio neatitinka minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų, nustatytų Mokesčių administravimo įstatyme, siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų galimybę savalaikiai gauti informaciją apie tiekėjų atitiktį minimaliems mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijams, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2208 pildytinas nuostatomis, numatančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pareigą administruoti informaciją apie minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų neatitinkančius subjektus bei tokią informaciją teikti Viešųjų pirkimų tarnybai. Nepritarti Siūloma nuostata būtų perteklinė. Jau šiuo metu Mokesčių administravimo įstatyme galioja bendras įpareigojimas mokesčių administratoriui bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir keistis informacija (30 straipsnis), o siūlomas 40¹ straipsnis numato informacijos panaudojimą viešųjų pirkimų tikslais. Be to, tikslinė nuostata, kad Viešųjų pirkimų tarnyba gauna informaciją apie nepatikimus mokesčių mokėtojus yra Audito komiteto pasiūlymuose tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymo projektą (Projekto 2 straipsnis), kuriam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2209(2), atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas bei Audito komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-2209(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė