Projekto lyginamasis variantas
5, 6¹, 7, 7¹, 9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹, 30²,
24², 24³, 24⁴, 25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ IR 29⁸
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrasis susitarimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (toliau – bendrasis susitarimas) – susitarimas, nustatantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjo teises ir pareigas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo ilgiau kaip vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“
3 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos –
sprendimų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, įskaitant konkrečių traukinio linijų skyrimo galimybės nustatymą, įvertinimą ir jų paskyrimą, taip pat sprendimų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir šio užmokesčio surinkimo priėmimas.“
3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kuri užtikrina tik trauką.“
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10.
Geležinkelių infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą.“
5Pakeisti 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys, kurie yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.“
6Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Geležinkelių paslaugų įrenginys – įrenginys, įskaitant žemės sklypą, įrangą ir statinį, kuris visas arba iš dalies buvo specialiai paruoštas, kad būtų galima teikti vieną ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų.“
7Papildyti 3 straipsnį 30¹ dalimi:
,,30¹. Maršrutas – geležinkelio kelio atkarpa tarp numatytų išvykimo ir atvykimo vietų.“
3 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,31.
Minimalusis prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketas (toliau – minimalusis prieigos paketas) – paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas.“
9Pakeisti 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Pagrįstas pelnas
10Papildyti 3 straipsnį 33¹ dalimi:
„33¹. Paraiška skirti viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumus – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus rengiant tarnybinį traukinių tvarkaraštį.“
11Papildyti 3 straipsnį 33² dalimi:
„33². Paskutinės minutės paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – paskutinės minutės paraiška) – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.“
12Papildyti 3 straipsnį 34¹ dalimi:
,, 34¹.
Pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) – geležinkelio įmonė (vežėjas), kuri nėra pareiškėja, tačiau pagal sutartį su pareiškėju turi teisę naudotis perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais.“
13Papildyti 3 straipsnį 38¹ dalimi:
„38¹. Suinteresuotieji asmenys – pareiškėjai, šio Kodekso
28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, taip pat keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais paslaugas ketinantys vykdyti asmenys, kurie pageidauja pareikšti savo nuomonę apie tai, kokią įtaką tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali turėti jų galimybei teikti šias paslaugas per šio tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“
straipsnį 46¹ dalimi:
„46¹. Vertikaliosios integracijos įmonių grupė – akcinės bendrovės „Lietuvos
geležinkeliai“ įmonių grupė, kurioje akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuoja įmonę, kuri įsteigta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir įmones, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti.“
straipsnį 47¹ dalimi: ,,47¹. Viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas – esamos viešosios geležinkelių infrastruktūros kapitalinio remonto darbai, kuriuos atlikus nepakeičiamos viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatacinės charakteristikos.“
16Papildyti 3 straipsnį 47² dalimi:
„47². Viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatavimas – viešosios
geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas, geležinkelių transporto eismo valdymas ir sprendimų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir šio užmokesčio surinkimo priėmimas.“
17Papildyti 3 straipsnį 47³ dalimi:
,,47³.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimas (toliau – modernizavimas)
18Papildyti 3 straipsnį 47⁴dalimi:
,,47⁴. Viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra – viešosios geležinkelių infrastruktūros, finansų ir investicijų planavimas, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros statyba ir modernizavimas.“
straipsnį 47⁵ dalimi: ,,47⁵. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra – techninių ir organizacinių priemonių visuma, kurias įgyvendinant siekiama užtikrinti esamą viešosios geležinkelių infrastruktūros būklę ir pajėgumą.“
straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip: „49. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – galimybė tarnybiniame traukinių eismo grafike tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį.“
21Papildyti 3 straipsnį 49¹ dalimi:
,,49¹. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizė – analizė, kuria siekiama nustatyti paskelbtos perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies apribojimus, dėl kurių negalima tinkamai patenkinti visų paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kokių priemonių būtina imtis, kad per trumpą (iki 3 metų) ir vidutinį (7–9 metų) laikotarpį paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymas būtų sumažintas.“
22Papildyti 3 straipsnį 49² dalimi:
,,49².
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimo planas (toliau – pajėgumų didinimo planas) – planas, kuriame numatomos priemonės, siūlomos siekiant sumažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimus, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta, taip pat tų priemonių įgyvendinimo grafikas.“
3 straipsnį 49³ dalimi: ,,49³. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų derinimas (toliau – derinimas) – procesas, per kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjai siekia suderinti tas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, dėl kurių kyla nesutarimų.“
3 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip: „50. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) –informacinis leidinys dokumentas, kuriame aprašyta viešoji geležinkelių infrastruktūra, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros, prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų sąlygos, užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą, naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis apskaičiavimo ir mokėjimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo tvarka, taip pat kita informacija, reikalinga norint kreiptis dėl šios infrastruktūros pajėgumų skyrimo nurodomos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės, terminai, procedūros ir kriterijai, įskaitant kitą informaciją, kurios reikia kreipiantis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Tinklo nuostatų turinio reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) tvirtinamose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse.“ 25.
Pakeisti 3 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip. ,,51. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms. kuri šio Kodekso nustatyta tvarka yra atsakinga už viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą.“
26Pakeisti 3 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip:
„52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Reglamente (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010), 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente Reglamente (ES) 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1100), Reglamente (ES) 2017/2177.“
straipsnio pakeitimas
4¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 23 straipsnio 2 ir 11 dalyse 24¹straipsnyje.“
4¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Specialieji geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 30² straipsnio 5 6 dalyje dalyje.“
5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Geležinkelių transporto objektų nuosavybė
geležinkelių infrastruktūra ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai neprivatizuojama. negali būti perleisti nuosavybės teise kitiems asmenims. 2. Kiti geležinkelių transporto objektai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos
organizacijoms ir jų padaliniams.“|4 straipsnis. 6¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie ketinimą pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo ar pakeitimo, prireikus kviečia Europos Komisiją dalyvauti stebėtojo teisėmis sudarant šiuos susitarimus, taip pat praneša Europos Komisijai apie ketinimą sudaryti šiuos susitarimus prieš juos sudarydama.“
straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Geležinkelių transporto eismo saugos institucija:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;
3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;
(vežėjams);
geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį;
7) 5) atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose geležinkelių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
ir ją išdėstyti taip: ,,4. Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas).
Ji atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, padedančios užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme. Ryšių reguliavimo tarnyba yra savarankiška institucija, kuri savo organizacine bei teisine forma ir priimdama sprendimus yra nepriklausoma nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, pareiškėjų, šio Kodekso
transporto eismo saugos institucijos ir kitų viešųjų ar privačių asmenų.“
straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 2.
7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 24¹, 24², 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;“.
Pakeisti 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 24¹, 24², 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 3.
7¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus, geležinkelio įmonių
(vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų vykdymo priežiūrą; rinkos reguliuotojas, jo konsultavimosi taisyklių nustatyta tvarka viešai pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, nustato apskaitos atskyrimo reikalavimus; šie reikalavimai gali būti keičiami tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus jų įgyvendinimo išlaidas, kurias patirs Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai, kurių atžvilgiu bus nustatomi tokie reikalavimai; šie reikalavimai ar jų pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo šių reikalavimų nustatymo ar pakeitimo patvirtinimo ir pradedami taikyti ne anksčiau nei kitais kalendoriniais metais;“. 4. Pakeisti 7¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) tvirtinti konsultacijų su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais taisykles vykdyti vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymo priežiūrą;“. 5. Papildyti 7¹ straipsnio 1 dalį 7 punktu: ,,7) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo tvirtinamų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, priežiūrą“. 6. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 8 punktu: ,,8) rinkos reguliuotojas vykdo iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos gautų pajamų, įskaitant valstybės biudžeto lėšas, finansinius srautus, vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų tarpusavio paskolas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, stebėseną.“
7¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis veiksmų padėčiai ištaisyti, taip pat reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir Už rinkos reguliuotojų sprendimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rinkos reguliuotojas taip pat turi teisę skirti šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas ūkio subjektams už rinkos reguliuotojo sprendimų nevykdantiems ūkio subjektams. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojui šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka savo iniciatyva nagrinėjant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar neveikimą) šios dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.“ 8.
Pakeisti 7¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso
organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, neatsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip
pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, tvirtina informacijos teikimo rinkos reguliuotojui taisykles. teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių
(vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše; šios taisyklės nustatomos ir gali būti keičiamos tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei ir įvertinus jų įgyvendinimo išlaidas, kurias patirs Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai, kurie turės teikti informaciją rinkos dalyviai; šios taisyklės ar jų pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo šių taisyklių nustatymo ar pakeitimo ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;“.
Pakeisti 7¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso
organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, neatsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip
pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, tvirtina informacijos teikimo rinkos reguliuotojui taisykles. teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių
(vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše; šios taisyklės nustatomos ir gali būti keičiamos tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei ir įvertinus jų įgyvendinimo išlaidas, kurias patirs Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai, kurie turės teikti informaciją rinkos dalyviai; šios taisyklės ar jų pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo šių taisyklių nustatymo ar pakeitimo ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;“. 9.
punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) rinkos reguliuotojas, vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus, paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų vykdymo priežiūrą, gali inicijuoti minėtų asmenų išorės auditą ir (arba) pats atlikti auditą; gali būti inicijuojamas visų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų auditas; Išorės išorės auditas inicijuojamas, jeigu rinkos reguliuotojui nepakanka žmogiškųjų išteklių pačiam atlikti auditą;“. 10. Papildyti 7 straipsnio 6 dalį 3 punktu:
3) stebėtojo teisėmis dalyvauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų konsultacijose ir Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo, kai reikia skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip viename geležinkelių tinkle, procedūrose.“. 11. Pakeisti 7¹ straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per dvejus metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais, kad būtų atsižvelgiama į jų nuomonę dėl konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje rinkos; šios konsultacijos vykdomos rinkos reguliuotojo nustatyta tvarka;“. 12. Papildyti 7¹ straipsnio 7 dalį 4 punktu: ,,4) jeigu vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo reikalavimų laikymosi priežiūrą rinkos reguliuotojas nustato galimus valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, teikimo pažeidimus, apie juos informuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą.“. 13.
straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) rinkos reguliuotojas bendradarbiauja su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės rinkos reguliuotoju priimant bendrus sprendimus dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir tos Europos Sąjungos valstybės narės sąlygų apribojimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais ėmimo sistemos, šio užmokesčio dydžio ar sudedamųjų dalių, taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.“
punktu: ,,5) rinkos reguliuotojas kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais dalyvauja nustatant bendrus sprendimų, kai nagrinėjamas skundas dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra vežant keleivius, bagažą ir
(ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir tos Europos Sąjungos valstybės narės sąlygų apribojimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais ėmimo sistemos, šio užmokesčio sudedamųjų dalių ar dydžio, priėmimo principus, taip pat tokių skundų nagrinėjimo tvarką.“7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,9 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statyba ir uždarymas (likvidavimas), jų konservavimas užkonservavimas
viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos priima Vyriausybė. 2.
dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo užkonservavimo ir naujų objektų statybos teikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdytojo pasiūlymus, jeigu tokie pasiūlymai buvo pateikti, ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas ar Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis geležinkelių paslaugų įrenginys. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir) uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo užkonservavimo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas. 3. Žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statybai suteikiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) atitinka geros reputacijos reikalavimus – įmonė, įmonės dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ar panašiai), įmonės valdymo organų nariai, vadovai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo už sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat už tyčinius nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, pakartotinius nusikaltimus asmens socialinėms teisėms, nusikaltimus, susijusius su muitinės procedūrų pažeidimais, įmonė nėra paskelbta bankrutavusia, nuo valdymo organų narių, vadovų ir jų įgaliotų asmenų, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos praėjo daugiau kaip 10 metų;“. 2.
2Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atitinka finansinio pajėgumo reikalavimus – įmonės finansinė
atskaitomybė visais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, atitinka teisės aktų, reglamentuojančių finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus ir įmonė paskutinius 12 mėnesių yra moki; įmonės ekonominį pajėgumą apibūdinantys rodikliai atitinka susisiekimo ministro nustatytas geležinkelio įmonių (vežėjų) ekonominį pajėgumą apibūdinančių rodiklių kritines reikšmes; įmonė neturi didelės ar nuolatinės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nėra skolinga neturi didelių ar nuolatinių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kad įmonė turi didelę ar nuolatinę mokestinę nepriemoką ar didelių ar nuolatinių įsiskolinimų nustato susisiekimo ministras;“
straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) pateikti prašymą sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) neketina vykdyti licencijuojamos veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius arba neketina pradėti vykdyti licencijuojamos veiklos per 6 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimo dienos, išskyrus atvejį, kai licencijuojamos veiklos pradžios terminas geležinkelių transporto eismo saugos institucijos motyvuotu sprendimu buvo pratęstas atsižvelgiant į geležinkelio įmonės (vežėjo) prašymą;“. 4.
straipsnio 9 dalį 9 punktu: ,,9) pateikti prašymą pratęsti licencijuojamos veiklos pradžios terminą, jeigu tai būtina dėl ketinamos vykdyti geležinkelių transporto veiklos pobūdžio.“
5Papildyti 10 straipsnį 10¹ dalimi:
,,10¹. Geležinkelių transporto eismo saugos institucija, gavusi informaciją apie geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimą, be kita ko, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) susijungė su kita įmone ar įsigijo kitą įmonę, ir jeigu turi pagrįstų duomenų dėl reorganizuotos geležinkelio įmonės (vežėjo) neatitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos turi priimti sprendimą peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą ir sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, jeigu geležinkelio įmonei (vežėjui) vykdant licencijuojamą veiklą keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai. Tokiu atveju geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimas turi būti peržiūrėtas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo geležinkelių transporto eismo saugos institucijos sprendimo peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą priėmimo dienos.“
6Papildyti 10 straipsnio 11 dalį 4 punktu:
„4) priimtas sprendimas peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą ir licencijuojama veikla negali būti vykdoma, kadangi keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai.“
straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,15. Reikalavimai Reikalavimų, susiję susijusių su geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimu, pakeitimu, atsisakymu išduoti licenciją, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, licencijuojamos veiklos pradžios termino pratęsimu, įgyvendinimo tvarka, nustatomi nustatoma Geležinkelio įmonių
(vežėjų) licencijavimo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė.“
14 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) apšvietimo įrenginiai, sumontuoti siekiant užtikrinti
geležinkelių transporto eismo saugą skirti geležinkelių transporto eismui ir geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti;“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami įrenginiai,
skirti pastatai, įskaitant šiuose pastatuose esančių įrenginių dalį, skirtą transporto mokesčiams surinkti.“10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta įmonė. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos.“
galios 23 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2.
infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, apskaitos, kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas atliekančio padalinio finansinės ataskaitos skelbiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti kitas geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis akcinei bendrovei
„Lietuvos geležinkeliai“ verstis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta
veikla. Kai viešoji geležinkelių infrastruktūra naudojama akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ veiklai, nurodytai šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje,
mutatis mutandis taikomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius reglamentuojančios šio Kodekso nuostatos. 3. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto
patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Vyriausybės įgaliota institucija Susisiekimo ministerija. Sukurtas naujas Viešosios viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas inventorizuojamas ir registruojamas valstybės biudžeto lėšomis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą, kuris naudojamas siekiant įvertinti atsižvelgiant į kurį nustatoma, kokio finansavimo reikia šiam turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.“
23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros
objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.“
dalį. 11. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 7. Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,13. Užtikrinant geležinkelių transporto eismo saugą, išlaikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo paslaugų kokybę ir ją gerinant, skatinama mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų dydžius. Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip
valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartis), kurioje turi būti bent ši informacija:“ 8.
Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);“. 9.
punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (numatant atskirai lėšas už minimalųjį prieigos paketą, ir lėšas už Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, valdomuose viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, teikiamas ir šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei, atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą) ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo darbai (prireikus gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);“. 10. Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,7) sutarta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmė, kuri turi būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginiame veiklos plane, teisės aktuose nustatyta ir Tinklo nuostatuose paskelbta viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistema ir reikalavimais;“. 11. Pakeisti 23 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Šio straipsnio 13 dalyje nurodytoje Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad tais atvejais, kai verslo sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų (gautų iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, nurodytais šio Kodekso 30¹straipsnyje, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ar pagalbinėmis paslaugomis, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų) ir sąnaudų balansas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro nustatyta tvarka parengia ir paskelbia verslo planą, suderintą su Vyriausybės tvirtinama viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programa ir atitinkantį Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomą valstybės biudžeto finansavimą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,17. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nepanaudojus šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą.“
dalį. 17. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nepanaudojus šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą. 11 straipsnis. 23¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 23¹straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„23¹straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų,
Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimas, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja“
23¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamą valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,24 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos 1.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:
1) užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir vykdyti jos techninę priežiūrą;
2) valdyti ir organizuoti geležinkelių transporto eismą;
3) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programų projektų;
4) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programas ir projektus;
5) eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, išskyrus sprendimų, kurie pagal šį Kodeksą priskirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui priėmimą;
5) 6) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurias teikti nepriskirta šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
6) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir jį pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
7) parengti ir savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus;
8) pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai duomenis, būtinus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui apskaičiuoti;
9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu, rinkti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą;
7) ne rečiau kaip kartą per metus konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir pareiškėjais (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojai), prireikus, krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojais, šio Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, siekiant aptarti jų poreikius susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros technine priežiūra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatytus į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuotus veiklos tikslus, priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti ir jų įgyvendinimą, Tinklo nuostatų turinį ir įgyvendinimą, kombinuotųjų vežimų ir geležinkelių sistemos sąveikumo klausimus, taip pat kitus klausimus, susijusius su naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygomis ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybe;
infrastruktūros valdytojais, siekiant plėtoti Europos Sąjungos geležinkelių infrastruktūrą kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, keistis geležinkelių infrastruktūros valdymo patirtimi, vykdyti geležinkelių infrastruktūros valdytojų veiklos rezultatų stebėseną ir šių rezultatų vertinimą, dalyvauti Europos Komisijai atliekant geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir šalinti valdomo geležinkelių tinklo kliūtis, sukeliančias susisiekimo kliūtis Europos Sąjungos geležinkelių tinkle, aptarti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais bendradarbiavimą pajėgumų skyrimo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo sistemos vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių klausimais;
10) 9) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:
1) užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir vykdyti jos techninę priežiūrą;
2) valdyti ir organizuoti geležinkelių transporto eismą;
3) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programų projektų;
4) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programas ir projektus;
5) eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, išskyrus sprendimų, kurie pagal šį Kodeksą priskirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui priėmimą;
5) 6) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurias teikti nepriskirta šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
6) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir jį pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
7) parengti ir savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus;
8) pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai duomenis, būtinus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui apskaičiuoti;
9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu, rinkti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą;
7) ne rečiau kaip kartą per metus konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir pareiškėjais (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojai), prireikus, krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojais, šio Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, siekiant aptarti jų poreikius susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros technine priežiūra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatytus į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuotus veiklos tikslus, priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti ir jų įgyvendinimą, Tinklo nuostatų turinį ir įgyvendinimą, kombinuotųjų vežimų ir geležinkelių sistemos sąveikumo klausimus, taip pat kitus klausimus, susijusius su naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygomis ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybe;
infrastruktūros valdytojais, siekiant plėtoti Europos Sąjungos geležinkelių infrastruktūrą kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, keistis geležinkelių infrastruktūros valdymo patirtimi, vykdyti geležinkelių infrastruktūros valdytojų veiklos rezultatų stebėseną ir šių rezultatų vertinimą, dalyvauti Europos Komisijai atliekant geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir šalinti valdomo geležinkelių tinklo kliūtis, sukeliančias susisiekimo kliūtis Europos Sąjungos geležinkelių tinkle, aptarti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais bendradarbiavimą pajėgumų skyrimo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo sistemos vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių klausimais;
10) 9) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas. 2.
straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos konsultacijos organizuojamos ir vykdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtintų konsultacijų taisyklių nustatyta tvarka. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas rengdamas konsultacijų taisykles turi konsultuotis su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojais ir rinkos reguliuotoju. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėje skelbia tais metais vykdytų konsultacijų su apžvalgą. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti gali pasitelkti kitą įmonę, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo). Su viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra, technine priežiūra ir atnaujinimu susijusius darbus ir užduotis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali perduoti vertikaliosios integracijos įmonių grupės geležinkelio įmonėms (vežėjams) arba juridiniams asmenims, kurie kontroliuoja šias geležinkelio įmones (vežėjus) arba kuriuos kontroliuoja šios geležinkelio įmonės (vežėjai). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šioje straipsnio dalyje nustatytais atvejais pasitelkdamas savo funkcijoms atlikti kitą įmonę, privalo užtikrinti komercinių ir profesinių paslapčių apsaugą ir imtis priemonių, kad būtų išvengta interesų konflikto. 4. Esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos neperduodamos jokiam kitam asmeniui. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pasitelkdamas įmonę viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros, techninės priežiūros ir viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo funkcijoms vykdyti ar susijusiems darbams (užduotims) atlikti, privalo atlikti šių darbų (užduočių) vykdymo priežiūrą ir galutinai atsako už šių darbų (užduočių) vykdymą. 6.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su viena ar keliomis geležinkelio įmonėmis (vežėjais), siekdamas pagal geležinkelio įmonės (-ių) vežėjo (vežėjų) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateiktą informaciją užtikrinti naudą geležinkelio įmonės (-ių) (vežėjo) (vežėjų) klientams, sumažinti išlaidas arba pagerinti dalies geležinkelių tinklo, dėl kurio naudojimo sudaromas toks susitarimas, naudojimą. Jeigu nusprendžiama tokį susitarimą sudaryti, jis turi būti sudaromas nediskriminaciniu būdu ir rinkos reguliuotojui prižiūrint. Rinkos reguliuotojas atlieka tokių susitarimų vykdymo priežiūrą ir gali, pateikęs pagrindžiančius argumentus, rekomenduoti juos nutraukti.“
Papildyti Kodeksą 24¹straipsniu:
reikalavimai
bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita būtų atskira nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaitos ir kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos geležinkelio įmonėms (vežėjams), o geležinkelio įmonės (vežėjai) negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. 3. Vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniai asmenys vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas pagal Lietuvos banko skelbiamą suteikiamų paskolų vidutinę paskolų palūkanų normą. Tokių paskolų teikimo sąlygos nustatomos įvertinus įmonės, kuriai ketinama suteikti paskolą, rizikingumą. 4.
geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimai turi būti apskaitomi ir administruojami atskirai nuo kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims priskiriamų įsiskolinimų. Mokėjimo nurodymus tokiems įsiskolinimams padengti gali atlikti vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo, kontroliuojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), arba kitas vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaitos turi būti tvarkomos taip, kad būtų užtikrintas šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdymas, sudarytos sąlygos vykdyti apskaitos atskyrimo ir finansinių procedūrų skaidrumo priežiūrą. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi registruoti visus verslo ir finansinius santykius su kitais vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniais asmenimis ir nurodyti bent jau tokių santykių šalis, pobūdį, jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarų, o jeigu įmanoma, – tikslų jų kiekį, sudarytų sutarčių vertę, pagrindines sutarčių sąlygas, sutarčių įvykdymo terminus. Visos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų teikiamos paslaugos grindžiamos sutartimis ir už jas atsiskaitoma pagal rinkos kainas arba kainas, pagrįstas jų teikimo sąnaudomis pridėjus paslaugas teikiančio vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinio asmens nustatytą pagrįstą pelno maržą. 7.
7. Pajamas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, ir valstybės biudžeto lėšas, skirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai, įskaitant paskolų grąžinimą ir palūkanų mokėjimą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimu šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepanaudojus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą.“
Papildyti Kodeksą 24²straipsniu:
reikalavimai
geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas ir jo pavaduotojas, valdybos ir stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nariai veikia laikydamiesi nediskriminavimo principo ir joks interesų konfliktas negali daryti poveikio jų nešališkumui. 2.
asmenys vienu metu negali eiti šių pareigų:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros vadovo arba jo pavaduotojo arba valdybos nario ir geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo arba jo pavaduotojo arba valdybos nario;
2) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos ir geležinkelio įmonės
(vežėjo) stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nario;
3) vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinio asmens, kontroliuojančio viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), valdybos arba stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nario ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo arba jo pavaduotojo;
4) geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo arba jo pavaduotojo arba valdybos nario ir viešosios geležinkelių infrastruktūros darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą. 3. Buvusių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, vienerius metus po darbo santykių su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju pabaigos negali įdarbinti geležinkelio įmonė (vežėjas). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas vienerius metus po darbo santykių su geležinkelio įmone (vežėju) pabaigos negali įdarbinti buvusių geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojų ir negali jų paskirti atsakingais už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą. 4.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad:
1) jokia geležinkelio įmonė (vežėjas) arba bet kuris kitas juridinis asmuo, įskaitant ir sudarančius vertikaliosios integracijos įmonių grupę, nedarytų lemiamos įtakos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, jo vykdomoms esminėms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms ir su jomis susijusiems sprendimams;
2) jokia geležinkelio įmonė (vežėjas) ar vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo nedarytų lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, skyrimo ir atleidimo. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad prieiga prie neskelbtinos informacijos, susijusios su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, būtų suteikta tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo įgaliotiems darbuotojams. Tokia informacija yra konfidenciali ir negali būti perduota kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas ir jo pavaduotojas, valdybos, jeigu ji sudaroma, nariai, kiti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojai, atsakingi už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, negali gauti jokio su veiklos rezultatais susijusio atlyginimo, premijų iš kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų, ypač susijusių su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais. Šiems asmenims gali būti skiriamos paskatos atsižvelgiant į bendrus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos rezultatus.“15 straipsnis. Kodekso papildymas 24³ straipsniu Papildyti Kodeksą 24³straipsniu: ,,24³ straipsnis. Vertikalios integracijos įmonių grupė 1.
Vertikalios integracijos grupę sudaro bent jau akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė ir keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos įmonės. 2. Visos įmonės, kuri įsteigta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir įmonių, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“. 3. Visos akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.“
Papildyti Kodeksą 24⁴straipsniu:
nuostatai
geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo termino pabaigos savo interneto svetainėje paskelbia Tinklo nuostatų projektą lietuvių ir anglų kalbomis derinimui su suinteresuotomis šalimis ir nurodo terminą, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti nuomonę dėl šio projekto turinio. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasikonsultavęs su suinteresuotosiomis šalimis, turi parengti ir ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo termino pabaigos patvirtina ir savo interneto svetainėje paskelbia Tinklo nuostatus lietuvių ir anglų kalbomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat privalo pateikti paskelbti Tinklo nuostatus bendroje Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų interneto svetainėje. 3.
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro galimybę įsigyti patvirtintų Tinklo nuostatų spausdintą variantą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytas užmokestis už tokį Tinklo nuostatų variantą negali būti didesnis už Tinklo nuostatų spausdinimo sąnaudas. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi kiekvienais metais peržiūrėti Tinklo nuostatų turinį ir prireikus juos atnaujinti. 5. Tinklo nuostatų turinio reikalavimus, be kita ko, vadovaudamasis Reglamente (ES) 2017/2177 ir Reglamente (EB) 2016/545 nustatytais Tinko nuostatų reikalavimais, nustato rinkos reguliuotojas.“17 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
apskaičiavimas, skelbimas ir mokėjimas
Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, kurioms skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo turi mokėti sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Šis užmokestis naudojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti. 2. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamąsias dalis nustato, šį užmokestį sudarančių įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, kurios tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytas išimtis.
Išlaidų, kurios tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo tvarką, suderinęs su rinkos reguliuotoju tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją paskelbia Tinklo nuostatuose. Šioje dalyje nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatoma tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus. 4. Didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą negu lygus išlaidoms, kurios tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą dėl traukinių eksploatavimo, užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas šiais atvejais:
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;
2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;
3) nustatant taikant antkainius vežimų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentams, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamo vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento rinka šiuos antkainius leidžia;
4) šio Kodekso 29 straipsnio 6 dalyje nurodytose taisyklėse 29³ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;
geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros našumą pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą. 5.
lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą dėl traukinių eksploatavimo, užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas atsižvelgiant į geležinkelių transporto eismo poveikį poveikio aplinkai atsirandančio dėl traukinių eksploatavimo, išlaidas. 6. Geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios (kurie) teikia tokias pačias keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiai. 7. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja, sprendimą dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo priima šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga, o šis užmokestis mokamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. 8. Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka užmokestį, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 nurodytą užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šią tvarką Tinklo nuostatuose buvo nurodyta. 7. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apskaičiuoja ir Tinklo nuostatuose paskelbia ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifai apskaičiuojami vienam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 8.
infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų apskaičiavimo ar patikslinimo dienos turi patvirtinti ir paskelbti Tinklo nuostatuose. 9. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, kurį jis turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka užmokestį, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką patvirtinta ir paskelbtą užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo tvarką.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 25¹straipsniu:
„25¹ straipsnis. Vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nustatydamas vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašą, vadovaujasi veiksmingumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais ir atsižvelgia į geležinkelio įmonių (vežėjų), pateikusių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytus duomenis, pasiektą produktyvumo padidėjimą. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vertindamas ir nustatydamas, ar atitinkama vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentų rinka šiuos antkainius gali pakelti, be kitų duomenų, vertina jam pateiktus geležinkelio įmonių (vežėjų) duomenis. Šioje straipsnio dalyje nurodytų geležinkelio įmonių
(vežėjų) teiktinų duomenų apimtį ir tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 3.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš nustatydamas vežimo geležinkelių transporto rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, turi įvertinti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų, viešųjų paslaugų ir kitų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų segmentus ir papildomai įvertinti bent jau šias vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų poras:
1) keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos;
2) pavojingųjų krovinių ir kitų krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos;
3) vežimo vietiniais ir tarptautiniais maršrutais paslaugos;
4) keleivių vežimo kombinuotuoju transportu ir keleivių vežimo tiesioginiais traukiniais (traukiniais, kurie iš pradinės geležinkelio stoties į galinę geležinkelio stotį važiuoja jų nesuformuojant ir neišformuojant tarpinėse geležinkelio stotyse) paslaugos;
5) krovinių vežimo tiesioginiais traukiniais (traukiniais, kurie iš pradinės geležinkelio stoties į galinę geležinkelio stotį, važiuoja jų nesuformuojant ir neišformuojant tarpinėse geležinkelio stotyse) ir krovinių vežimo rinktiniais traukiniais (traukiniais, kurie suformuojami tarpinėse geležinkelio stotyse įkabinant naujus vagonus arba juos iškabinant pagal atsiradusi poreikį) paslaugos;
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, vertinimą, turi teisę vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, išskirti pagal vežamus krovinius ar keleivius. 5.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikdamas vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų vertinimą, taip pat nustato ir apibrėžia tuos geležinkelių transporto rinkos segmentus, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuo metu nevykdo veiklos, tačiau gali pradėti teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas. Antkainiai vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentams, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) nevykdo veiklos negali būti nustatyti. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikęs vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų vertinimą ir nustatęs vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, patvirtina ir Tinklo nuostatuose paskelbia jų sąrašą. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąraše turi būti nurodomi, bent jau, krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, viešosios paslaugos ir kitos keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, taip pat vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentai, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuo metu nevykdo veiklos. 8. Nustatytus vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per 5 metus.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 25²straipsniu:
„25² straipsnis. Užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų
rezervavimą 1.
Jeigu galiojusio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu skirti viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumai buvo nepanaudoti ne mažiau kaip 10 procentų visų skirtų viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įgyvendindamas šio Kodekso 25 straipsnio 2 dalį, gali nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, išskyrus atvejį, kai šį užmokestį privaloma nustatyti pagal šio straipsnio 2 dalį. 2. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi būti nustatytas pareiškėjui, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai. 3. Prieš nustatydamas užmokestį už skirtus, tačiau nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir juos pateikia derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir paskelbia Tinklo nuostatuose. 4. Užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,26 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra ir traukinių geležinkelių transporto eismas 1.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelių transporto eismo valdymą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą planuoja skaidriai, laikydamasis nediskriminavimo principo, ir taip, kad joks interesų konfliktas neturėtų poveikio darbuotojams, atsakingiems už sprendimų dėl šių funkcijų priėmimą. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą organizuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Planuodamas ilgalaikę teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos ypatingos valstybinės svarbos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir
(arba) viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas konsultuojasi su pareiškėjais ir užtikrina, kad būtų kuo labiau atsižvelgta į pareiškėjų pastabas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų tvarkaraštį sudaro laikydamasis nediskriminavimo principo. 4. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo tvarką nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, susisiekimo ministro patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti geležinkelių transporto eismo valdymą reglamentuojantys teisės aktai. 5. Geležinkelių transporto eismo valdymo srityje viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) susijusių sutrikimų atveju joms būtų laiku suteikta visapusiška prieiga prie atitinkamos informacijos.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas papildomą prieigą prie geležinkelių transporto eismo valdymo proceso geležinkelio įmonėms (vežėjams) suteikia skaidriai ir nediskriminuodamas.“21 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos
Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai arba pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas), įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir sudariusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę gauti minimalųjį prieigos paketą naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalyje dalyse numatytas išimtis. 2. Išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. 3. Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą, turi teisę naudotis viešajai geležinkelių infrastruktūrai Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais laikydamosi šio Kodekso ketvirtajame¹ skirsnyje nustatytų reikalavimų.
Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikydamosi šiame Kodekse geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti geležinkelio įmones (vežėjus) ir šios straipsnio 3 dalyje nurodytas įmones ar sudaryti joms skirtingas prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas. 5. Prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš (į) trečiosios (-iąją) valstybės (-ę) gali būti apribota, jeigu yra tarpvalstybinio susisiekimo geležinkelių transportu su ta trečiąja valstybe konkurencijos iškraipymų, įskaitant iškraipymus, atsiradusius dėl nediskriminacinės prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir susijusių paslaugų toje trečiojoje valstybėje nebuvimo. Sprendimą dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš (į) trečiosios (-iąją) valstybės (-ę) apribojimo priima Vyriausybė jos nustatyta tvarka. Toks sprendimas priimamas tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės per tris mėnesius nuo Vyriausybės sprendimo projekto pateikimo Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms dienos neprieštarauja dėl numatomo naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš (į) trečiosios (-iąją) valstybės (-ę) apribojimo.“ 2.
Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Lietuvos valstybei.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumų skyrimas skyrimo principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, bendrojo susitarimo sudarymas
nediskriminavimo, efektyvumo ir ekonomiškumo, lygiateisiškumo, konkurencingumo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principų skiria šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo. 2. Paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti.
Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas) nėra pareiškėja, tačiau pagal sutartį su pareiškėju turi teisę naudotis perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), tai nėra laikoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perdavimu. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 4. Pareiškėjas gali prašyti tiek traukinio linijų, kiek jis pageidauja. Siekdamas užtikrinti, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra būtų naudojama efektyviai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyto rezervinius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie reikalingi siekiant patenkinti galimas paskutinės minutės paraiškas. Ši nuostata taip pat taikoma perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros atveju. 5. Viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas sudaro sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo vieno tarnybinio tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, kuri įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos. Reikalavimas sudaryti sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo netaikomas, kai pareiškėjas yra geležinkelio įmonė (vežėjas). 6.
įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, susijusias su šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimu per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Derybos dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties sudarymo galiojančiam tarnybinio traukinių tvarkaraščio laikotarpiui turi būti pradėtos ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo ar paskutinės minutės paraiškos pateikimo dienos. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį su prašymą sudaryti šią sutartį pateikusia geležinkelio įmone (vežėju), nebent su ja ketinamos sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties projektas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. 8. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos. 9. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis ir sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo privalo būti sudaroma, o jau sudaryta atnaujinama kasmet, net ir tuo atveju, jeigu sudarytas bendrasis susitarimas. 510. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūrą sutarties turinio reikalavimus nustato ir Tinklo nuostatuose paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 11.
11Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir
pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirti ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau sudaryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kiekvienais metais. Bendruoju susitarimu siekiama patenkinti pagrįstus pareiškėjų komercinius poreikius. Bendrajame susitarime apibūdinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, tačiau juose nenustatomas konkretus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo laikas. Bendrieji susitarimai sudaromi vadovaujantis 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (toliau – Reglamentas (ES) 2016/545). 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirtų) pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai pajėgumai skiriami daugiau negu viename geležinkelių tinkle, pajėgumų analizės ir pajėgumų didinimo plano ir naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė. 12. Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas ne daugiau kaip 5 metams su galimybe jį sudariusių šalių susitarimu pratęsti tokios pat trukmės laikotarpiui, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytus atvejus.
Kiekvienas ilgesnis kaip 5 metų bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis, investicijas ir rizikos veiksnius, susijusius su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo veikla. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, kai bendrasis susitarimas, sudarytas 5 metams, pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui. 13. Bendrasis susitarimas 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurios teikiamos naudojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros dalimi, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skyrė tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, ir kurioms teikti būtinos pareiškėjo pagrįstos didelės ilgalaikės (ne mažiau kaip 100 mln. eurų per 10 ir daugiau metų) investicijos. Bendrasis susitarimas ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurioms teikti būtinos pareiškėjo didelės ilgalaikės investicijos, jeigu šios investicijos numatytos pareiškėjo sutartiniuose įsipareigojimuose, įskaitant ir planuojamą nusidėvėjimą. Tokiais atvejais bendruosiuose susitarimuose gali būti išsamiai apibrėžti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie pareiškėjui suteikiami bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpiu, ypatumai (traukinių važiavimų dažnis, apimtis ir kokybė ir kt.). 14. Kiekvienai suinteresuotajai šaliai turi būti leista susipažinti su kiekvieno bendrojo susitarimo turiniu, išskyrus jame pateiktą konfidencialią informaciją. 15.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su suinteresuotosiomis šalimis, jeigu yra alternatyvių maršrutų, gali nuspręsti, kad tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis bus naudojama tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlymu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras gali suteikti pirmumo teisę gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Šią viešąją geležinkelių infrastruktūrą galima naudoti ir kitoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, jeigu yra laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas tam tikrą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį naudoti tik tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos skelbiamas Tinklo nuostatuose. 16. Šio straipsnio ir šio Kodekso 29¹–29⁸ straipsnių nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą geležinkelio įmonėms (vežėjams), išskyrus nuostatas, reglamentuojančias bendrųjų susitarimų sudarymą, mutatis mutandis taikomos, kai paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikia šio Kodekso
Papildyti Kodeksą 29¹straipsniu: „29¹ straipsnis. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimas ir nagrinėjimas
skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjai teikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ne vėliau kaip prieš 8 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo termino, numatyto 2017 m. rugsėjo 4 d.
Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2017/2075, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, VII priedas (OL
turi teisę paraiškas skirti daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinklo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kuris šiuo atveju veikia pareiškėjo vardu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prašo tiesiogiai kreipdamasis į kitus Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojus ar pajėgumus skiriančias įstaigas. 3. Dėl daugiau kaip viename Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle esančių viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pareiškėjai gali kreiptis tiesiogiai į subjektą, kuris yra geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų įsteigta bendra įstaiga arba vienas geležinkelių infrastruktūros valdytojas, valdantis prašomą traukinio liniją. 4. Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus formą, kartu su paraiška teikiamų dokumentų sąrašą, paraiškų nagrinėjimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 5. Jeigu pareiškėjas su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju yra sudaręs bendrąjį susitarimą, paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikiamos pagal šį susitarimą. 6.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nustatęs, kad paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi dokumentai arba pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų kopijų tvirtinimą, nustatyta tvarka, apie nustatytus trūkumus raštu per 5 darbo dienas nuo paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus gavimo dienos praneša pareiškėjui ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šios paraiškos gavimo dienos, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka kreipiasi dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. 8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą atsisakyti nagrinėti pateiktą paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu paraiškoje nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi dokumentai arba pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų kopijų tvirtinimą, nustatyta tvarka ir pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų per viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytą terminą. 9. Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patenkina visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vykdant keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais.
Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi atsižvelgti į visus pareiškėjų patiriamus suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį jų vykdomai keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai, jeigu prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai nebūtų paskirti. 10. Pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. 11. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs pareiškėjo prašymą atsisakyti jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo priima sprendimą dėl tokių pajėgumų panaudojimo arba viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskelbimo laisvais. Apie laisvais paskelbtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos skelbia savo interneto svetainėje ir informuoja pareiškėjus kurie buvo pateikę paraiškas gauti tuos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, tačiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai jiems nebuvo skirti. 12.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo saugoti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimo metu sužinotas pareiškėjų, pareiškėjo interesais veikiančių geležinkelio įmonių (vežėjų) komercines ir profesines paslaptis ir šiose paraiškose pateiktą informaciją gali naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių ji buvo pateikta.“
Papildyti Kodeksą 29²straipsniu:
„29²straipsnis. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įvertinęs paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo parengia tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir pateikia suinteresuotosioms šalims atitinkamus jo išrašus. Suinteresuotieji asmenys, gavę tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus, savo pastabas ir pasiūlymus dėl pateikto tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų gali pateikti per vieną mėnesį nuo šių išrašų gavimo dienos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi konsultuotis su suinteresuotaisiais asmenimis tam, kad pateiktos pastabos ir pasiūlymai būtų įvertinti atsižvelgiant į jų interesus. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti rezervuojami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose paskelbta tvarka. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, turi įvertinti, kokią įtaką pareiškėjams turės tai, kad atitinkami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai bus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti.
Jeigu rengiant tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nustatoma, kad skyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir
(ar) techninės priežiūros darbams atlikti pareiškėjai negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tam pareiškėjui, kuris negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, turi pasiūlyti kitus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu tokių yra. 3. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis sudaromas ir atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami laikantis Sprendime (ES) 2017/2075 nustatytų reikalavimų ir terminų, susijusių su tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų ribojimu. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne mažiau kaip prieš 35 kalendorines dienas iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo privalo parengti tarnybinį traukinių tvarkaraštį ir pateikti pareiškėjams jo išrašus, kuriuose nurodomi jiems skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Apie likusius laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skelbia savo interneto svetainėje.“
Papildyti Kodeksą 29³straipsniu:
„29³straipsnis. Paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumus nagrinėjimas ir derinimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta 1.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, stengiasi suderinti visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę siūlyti pareiškėjui ir kitus turimus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (kitą traukinio išvykimo laiką tuo pačiu maršrutu), negu tuos, kurių buvo prašoma paraiškoje, nekeičiant paraiškoje nurodytų išvykimo ir atvykimo vietų. 2. Konsultuodamasis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pareiškėjams pateikia raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informaciją apie:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurių paprašė kiti pareiškėjai, tame pačiame maršrute;
2) pareiškėjams preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant prioriteto taisyklę;
viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie yra siūlomi pareiškėjui vietoj jo paraiškoje nurodytų pajėgumų;
geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo derinant paraiškas tvarką, prioriteto taisyklę. Šioje straipsnio dalyje nurodyta informacija pareiškėjams teikiama neatskleidžiant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusių pareiškėjų tapatybės, išskyrus atvejus, kai pareiškėjai sutinka, kad jų tapatybė būtų atskleista. 3. Nepavykus patenkinti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus konsultacijų metu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pradeda derinti paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.
Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir Tinklo nuostatuose paskelbia ginčų, kurie kyla derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, sprendimo tvarką. Sprendimas dėl tokių ginčų turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo raštu pateikto prašymo išnagrinėti ginčą gavimo dienos. 5. Jeigu įvykdžius derinimo procedūrą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali patenkinti visų prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po derinimo procedūros pabaigos savo interneto svetainėje paskelbia, kad ši viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis yra perpildyta. Perpildyta viešąja geležinkelių infrastruktūra taip pat skelbiama infrastruktūra, kuri, tikėtina, bus perpildyta artimiausioje ateityje. 6. Perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami vadovaujantis prioriteto taisyklėmis, kurias susisiekimo ministras nustato atsižvelgdamas į viešąjį interesą, poreikį skatinti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą, nacionalinę ir ypač tarptautinę krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtrą, pareiškėjo ankstesnio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo lygį.“
Papildyti Kodeksą 29⁴straipsniu: „29⁴straipsnis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizė ir pajėgumų didinimo planas
po to, kai tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta, atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizę ir paskelbia jos rezultatus savo interneto svetainėje. 2. Atlikdamas viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizę, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato priežastis, dėl kurių tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, ir numato priemones, kurių būtina imtis, kad per trumpą (iki 3 metų) ir vidutinį laikotarpį (nuo 3 iki 7 metų) tos priežastys būtų pašalintos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat įvertina paskelbtą perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį, jos naudojimo galimybes, toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje teikiamų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų pobūdį, šių veiksnių įtaką viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimui, galimybes teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas kitais maršrutais, paskirti pareiškėjui kitą laiką naudotis traukinio linija, keisti traukinių greitį, plėsti ir (ar) modernizuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizės atlikimo dienos, pasikonsultavęs su paskelbtos perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies naudotojais, parengia pajėgumų didinimo planą arba patikslina jau parengtą pajėgumų didinimo planą ir šį planą arba jo pakeitimus paskelbia interneto svetainėje. 4.
4Pajėgumų didinimo plane nurodoma:
priežastys;
atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ir su tuo susijusios išlaidos, taip pat galimybė padidinti užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį;
siekiant padidinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kalendorinis šių priemonių įgyvendinimo planas.“
Papildyti Kodeksą 29⁵straipsniu:
„29⁵straipsnis. Paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimas
laikotarpiu gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui paskutinės minutės paraišką. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės minutės paraiškos gavimo priima sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraišką arba atsisakyti juo skirti. 3. Jeigu vienu metu gaunamos kelios paskutinės minutės paraiškos skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami paskutinės minutės paraišką anksčiau pateikusiam pareiškėjui. 4. Nagrinėjant paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas pasibaigus šio Kodekso 29¹ straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, tačiau neįsigaliojus tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, ir skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal šiuos prašymus taikomos Sprendimo (ES) 2017/2075 nuostatos ir mutatis mutandis šio straipsnio nuostatos.“
Kodekso papildymas 29⁶ straipsniu Papildyti Kodeksą 29⁶straipsniu:
„29⁶straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar atsisakyti juos skirti priima ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo. 2.
atsisakyti skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis (-į) buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;
4) prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai taikant prioriteto taisyklę buvo skirti kitam pareiškėjui;
5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodytų charakteristikų;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra nustatęs, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti. 3.
atsisakyti skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraišką priimamas, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paskutinės minutės paraišką skirti pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo
saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) pareiškėjo prašomų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;
4) pareiškėjo prašomi skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai vadovaujantis šio 29⁵ straipsnio 3 dalimi buvo skirti kitam pareiškėjui;
5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka pareiškėjo pateiktoje paskutinės minutės paraiškoje nurodytų charakteristikų. 4.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis (-į) buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;
4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką: viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus ir nustačius papildomą ne mažesnį kaip 5 darbo dienų terminą užtikrinti visišką užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sumokėjimą, per šį terminą šio mokėjimo neužtikrina;
5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus žemiau viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytos ir Tinklo nuostatuose paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinės normos;
6) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kuriam prašoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, galiojimo laikotarpį.“
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis (-į) buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;
4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką: viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus ir nustačius papildomą ne mažesnį kaip 5 darbo dienų terminą užtikrinti visišką užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sumokėjimą, per šį terminą šio mokėjimo neužtikrina;
5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus žemiau viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytos ir Tinklo nuostatuose paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinės normos;
6) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kuriam prašoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, galiojimo laikotarpį.“
Papildyti Kodeksą 29⁷straipsniu: „29⁷straipsnis.
Bendradarbiavimas, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle
bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančiomis įstaigomis, kai reikia skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, ir siekti, kad būtų užtikrintas efektyvus geležinkelių transporto eismo valdymas, konkurencija ir tinkamai naudojamas Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklas (TEN-T) teikiant keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslaugas. Šiuo atveju nustatomos tarptautinės traukinio linijos ir tokio bendradarbiavimo procedūros. 2. Kol pradedamos konsultacijos dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susitaria su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančiomis įstaigomis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie turi būti įtraukti į šį projektą. Susitarus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų įtraukimo į tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir pasikonsultavus dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, visi vėlesni tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai jų reikia dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytų ir Tinklo nuostatuose paskelbtų priežasčių. 3.
koordinuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą, kai dalyvauja Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar pajėgumus skirsiančių įstaigų įgalioti atstovai, priimantys sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir turintys įtakos daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų priimamiems sprendimams. Bendradarbiavimo procedūrose gali dalyvauti Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojų įgalioti atstovai. Apie bendradarbiavimo procedūras Susisiekimo ministerija informuoja Europos Komisiją, rinkos reguliuotoją ir pakviečia juos dalyvauti bendradarbiavimo procedūrose stebėtojos teisėmis. 4. Posėdžiuose, taip pat atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, sprendimus priima tik atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančių įstaigų atstovai. 5. Kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi siekti, kad, kad toks bendradarbiavimas, jo būdai, kiti svarbūs kriterijai, pagal kuriuos įvertinami ir skiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, būtų paskelbti Tinklo nuostatuose ir Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų interneto svetainėse. 6.
6Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas,
bendradarbiaudamas su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigomis, nustato traukinio linijų poreikį, o prireikus sudaryti geresnes sąlygas vežti krovinius geležinkelių transportu, gali siūlyti nustatyti tarptautines traukinio linijas, kurių pareiškėjai gali prašyti pateikdami paraiškas šio Kodekso 29¹ straipsnyje ir Tinklo nuostatų nustatyta tvarka. Taip nustatytas tarptautines traukinio linijas pareiškėjams suteikia atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirianti įstaiga.“
Papildyti Kodeksą 29⁸straipsniu:
„29⁸straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus
nenumatytiems atvejams, apribojimai
eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar) techninių gedimų sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad atkurtų įprastą padėtį. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl įvykusios geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar) techninio gedimo, ar įvykius, lėmusius geležinkelių transporto eismo sutrikdymą. 2.
geležinkelių transporto katastrofai, geležinkelių transporto eismo įvykiui, geležinkelių transporto riktui ir tada, kai tai besąlygiškai būtina esant techniniam gedimui, dėl kurio laikinai negalima naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali be perspėjimo apriboti galimybę naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais tokiam laikui, kurio reikia geležinkelių transporto eismui atkurti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmones (vežėjus), kurios gali netekti galimybės (arba ta galimybė gali būti apribota) pasinaudoti joms skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali, jeigu tai būtina, pareikalauti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) suteiktų jam resursus (personalą, finansines lėšas ir (ar) įrenginius), kurie būtini įprastam geležinkelių transporto eismui kuo greičiau atkurti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas, patirtas suteikiant nurodytus resursus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlygina per 2 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) sąskaitos faktūros gavimo dienos. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai sužinojo, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) negalės naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl įvykusios geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ar neplaninių viešosios geležinkelių infrastruktūros remonto darbų, praneša apie tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ir, jeigu yra galimybių, pasiūlo laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. 5.
Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais dėl įprasto geležinkelių transporto eismo tarptautinėse traukinio linijose atkūrimo, dalytis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais informacija apie sutrikusį geležinkelių transporto eismą, jeigu geležinkelių transporto eismo sutrikimas gali daryti kokią nors įtaką jų valdomam geležinkelių tinklui.“
Pakeisti 30¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: 30¹ straipsnis. Geležinkelių paslaugų įrenginiai Geležinkelių paslaugų įrenginiai yra šie:
1) keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti įrenginiai, kelionių informacijos skelbimo ir tinkamos bilietų įsigijimo paslaugų vietos;
2) krovinių terminalai;
skirtus greitųjų traukinių ar kitų rūšių geležinkelių riedmenų, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai, didelio masto geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai atlikti;
1Papildyti 30² straipsnį 4¹ dalimi:
,,4¹. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10.
Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami dvejus metus iš eilės arba ilgiau ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas per 2 mėnesius nuo šioje dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma. Šio straipsnio reikalavimai dėl išperkamosios nuomos netaikomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantiems geležinkelių paslaugų įrenginiams.“
straipsnį 11 dalimi: ,,11. Vyriausybės nustatyta tvarka priimant sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių perdavimo ar juos nurašant, nuomojant Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius ir jų užimamą valstybinę žemę mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 23 straipsnio 5-10 dalys ir 23¹ straipsnio 2-8 dalys.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30² straipsnis. Prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir naudojimas 1.
Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso
paslaugų įrenginiais sutartį suteikia nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, kuriuose teikiamos su geležinkelių transportu susijusios pagrindinės paslaugos, taip pat prieigą prie geležinkelio kelių ir pagal paslaugų teikimo sutartį – prieigą prie šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų. 2. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms suteikia prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais. Jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas už šią prieigą nustato užmokestį, šiam užmokesčiui taikomas šio Kodekso 30⁴straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas. 3.
punktuose nurodytus geležinkelių paslaugų įrenginius valdantis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šioje dalyje nurodyti geležinkelių paslaugų įrenginiai, savo vidine organizacine struktūra, nuo kurios priklauso funkcijų paskirstymas, vykdymas ir kontrolė kurio kontroliuojantysis subjektas apibrėžtas Reglamento (ES) 2017/2177 3 straipsnio
subjekto jį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojančios įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, tai yra geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojanti įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, tai yra kontroliuojantysis subjektas negali daryti įtakos geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus priimamiems sprendimams. 4. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo užtikrinimas nereiškia, kad turi būti įsteigtas atskiras juridinis asmuo ir kad šį reikalavimą galima įvykdyti atitinkamai organizuojant skirtingus to paties juridinio asmens padalinius. Šiuo atveju geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nepriklausomumas turi būti užtikrinamas tarp juridinio asmens padalinio (padalinių), vykdančio (vykdančių) juridinio asmens veiklą ir užimančio dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, ir juridinio asmens padalinio (padalinių), vykdančio (vykdančių) geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose, valdymo veiklą. 4¹5.
4¹5. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija
atskirai tvarkyti geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdymo apskaitą, sudaryti atskiras pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus. 6 7. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir yra įvykdyti šio Kodekso 7 straipsnio
dalyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio straipsnio 3 ir 5 6 dalyse nurodyti reikalavimai. 7 8. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius į geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymus dėl prieigos prie šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose nurodytų geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų nagrinėja Reglamento (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka turi atsakyti per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato rinkos reguliuotojas. Šioje dalyje nurodyti prašymai atmetami tik tada, kai yra perspektyvių alternatyvų teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas tokiu pačiu arba alternatyviu maršrutu ekonomiškai priimtinomis sąlygomis. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius neprivalo investuoti į išteklius arba geležinkelių paslaugų įrenginius tik dėl to, kad būtų patenkinti visi geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymai. 8.
dalyje nurodytos įmonės pateikia prašymą dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdomų geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šie geležinkelių paslaugų įrenginiai, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, šis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi raštu pagrįsti kiekvieną sprendimą atmesti tokį geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymą ir nurodyti perspektyvias alternatyvas naudotis kitais geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose. 9. Gavęs geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymus dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi imtis visų įmanomų priemonių, kad patenkintų visus geležinkelio įmonių (vežėjų) prašymus.
Jeigu nėra perspektyvių alternatyvų ir pagal pareikštą poreikį neįmanoma patenkinti visų geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymų dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė gali pateikti skundą rinkos reguliuotojui, kuris šį skundą išnagrinėja ir, nustatęs, kad prašymą dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, buvo įmanoma patenkinti, imasi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytai įmonei būtų suteikta prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose. 10 9.
10 9. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami dvejus metus iš eilės arba ilgiau ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas Reglamente (ES) 2017/2177 nustatytais atvejais ir tvarka per
interneto svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai išnuomojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šio straipsnio reikalavimai dėl išperkamosios nuomos netaikomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių atžvilgiu. 11 10. Vyriausybės nustatyta tvarka priimant sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių perdavimo ar juos nurašant, nuomojant Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius ir jų užimamą valstybinę žemę mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 23 straipsnio 5-10 dalys ir 23¹ straipsnio 2-8 dalys.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.
Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir yra įvykdyti šio Kodekso 7 straipsnio
dalyje 24² straipsnyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai.“
30³ straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,30³ straipsnis. Su geležinkelių transportu susijusios Papildomos papildomos ir pagalbinės paslaugos“. 2. Pakeisti 30³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Su geležinkelių transportu susijusias Papildomas papildomas ir pagalbines paslaugas šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose įrenginiuose teikia geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai.“
30³ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius teikia su geležinkelių transportu susijusias papildomas paslaugas, jis nediskriminacinėmis sąlygomis teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamento (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka.“
30³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos
įmonės gali prašyti geležinkelio paslaugų įrenginių operatorių su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų.
Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius neprivalo teikti su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų, tačiau jeigu geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius nusprendžia teikti bet kurią iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų, jis teikia jas nediskriminacinėmis sąlygomis pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamento (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka.“34 straipsnis. 30⁴straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 30⁴straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„30⁴straipsnis. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis“. 2. Pakeisti 30⁴straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užmokestį už naudojimąsi geležinkelių
paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis nustato geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius. Šis užmokestis naudojamas geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus veiklai finansuoti.“
3Pakeisti 30⁴straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis negali būti didesnis už šių paslaugų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.“
4Pakeisti 30⁴straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Užmokestį už su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas nustato geležinkelių įrenginių operatorius. Jeigu su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas teikia vienas paslaugų teikėjas, užmokestis už papildomas ir pagalbines šias paslaugas negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.“
33 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Geležinkelio įmonė (vežėjas), teikianti keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas, privalo sudaryti nenumatytų atvejų planus ir užtikrinti, kad šie planai būtų tinkamai koordinuojami su keleivių geležinkelio stoties operatoriumi ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju tam, kad įvykus esminiam keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo sutrikimui keleiviams būtų suteikta pagalba, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 18 straipsnyje.“
dalis laikytini atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 36 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
Kodekso priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL 2016 L 352, p. 1).“
Kodekso priedą 12 punktu:
„12. 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES)
2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (OL
Kodekso priedą 13 punktu:
„13. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES)
2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (OL 2017 L 307, p. 1).“
1).“37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 1 straipsnio 3, 4, 7–9, 13, 14 ir 20 dalis, 3 straipsnį, 6 straipsnio 4, 5 ir 11 dalis, 7 straipsnį, 9 straipsnį, 10 straipsnio 3, 4, 7-12 dalis, 15 straipsnį, 31 straipsnį, 32 straipsnio 1–2 dalis ir šio straipsnio 2–6, 8, 9 ir 12 dalis, įsigalioja 2019 m. gruodžio 8 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 13 dalis, 6 straipsnio 1 ir 7 dalys, 8 straipsnio 1-6 dalys, 11 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 3 dalis, 35 straipsnis ir šio straipsnio 8 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnio 5, 6 ir 26 dalys, 2 straipsnio 2 dalis, 32 straipsnio 4 dalis, 33 ir 34 straipsniai,
geležinkeliai“ ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įsteigia dukterinę bendrovę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, dukterinę bendrovę, skirtą teikti keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir dukterinę bendrovę, skirtą teikti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros patikėjimo teisei perduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė pasirašo patikėjimo sutartį, pagal kurį akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių turtas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. perduodamas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtai bendrovei. 6.
susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė pasirašo trišalį turto perdavimo ir priėmimo aktą, pagal kurį akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių turtas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. perduodamas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtai bendrovei. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektai, kurių vykdymas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdomi ir užbaigiami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso reikalavimais. 8. Šio įstatymo 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjant ir iki šio įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo pateiktus prašymus gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. 9. Šio įstatymo 10 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 13 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 10. Šio įstatymo 21 straipsniu keičiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio 5 dalyje ir 35 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 33 straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 11.
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta įmonė skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraiškas, pateiktas 2019-2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, apskaičiuoja užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus ir surenka šį užmokestį 2020–2021 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius atitinkamai ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
5, 6¹, 7, 7¹, 9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹, 30²,
24², 24³, 24⁴, 25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ IR 29⁸
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrasis susitarimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumų skyrimo (toliau – bendrasis susitarimas) – susitarimas, nustatantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjo teises ir pareigas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo ilgiau kaip vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“
3 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos –
sprendimų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, įskaitant konkrečių traukinio linijų skyrimo galimybės nustatymą, įvertinimą ir jų paskyrimą, taip pat sprendimų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir šio užmokesčio surinkimo priėmimas.“
3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kuri užtikrina tik trauką.“
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10.
Geležinkelių infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą.“
5Pakeisti 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys, kurie yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.“
6Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Geležinkelių paslaugų įrenginys – įrenginys, įskaitant žemės sklypą, įrangą ir statinį, kuris visas arba iš dalies buvo specialiai paruoštas, kad būtų galima teikti vieną ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų.“
7Papildyti 3 straipsnį 30¹ dalimi:
,,30¹. Maršrutas – geležinkelio kelio atkarpa tarp iš anksto numatytų traukinio išvykimo ir atvykimo vietų.“ Pakeisti 3 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,31.
Minimalusis prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketas (toliau – minimalusis prieigos paketas) – paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas.“
8Pakeisti 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Pagrįstas pelnas
9Papildyti 3 straipsnį 33¹ dalimi:
„33¹. Paraiška skirti viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumus – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus rengiant tarnybinį traukinių tvarkaraštį.“
10Papildyti 3 straipsnį 33² dalimi:
„33². Paskutinės minutės paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – paskutinės minutės paraiška) – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.“
11Papildyti 3 straipsnį 34¹ dalimi:
,, 34¹.
Pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) – geležinkelio įmonė (vežėjas), kuri nėra pareiškėja, tačiau pagal sutartį su pareiškėju turi teisę naudotis jai perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais.“
dalimi: „34². Paskutinės minutės paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – paskutinės minutės paraiška) – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.“
13Papildyti 3 straipsnį 38¹ dalimi:
„38¹. Suinteresuotieji asmenys – pareiškėjai, šio Kodekso
28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, taip pat keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais paslaugas ketinantys vykdyti asmenys, kurie pageidauja pareikšti savo nuomonę apie tai, kokią įtaką tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali turėti jų galimybei teikti šias paslaugas per šio tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“
straipsnį 46¹ dalimi:
„46¹. Vertikaliosios integracijos įmonių grupė – akcinės bendrovės „Lietuvos
geležinkeliai“ įmonių grupė, kurioje akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuoja įmonę, kuri įsteigta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir įmones, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti.“
straipsnį 47¹ dalimi: ,,47¹. Viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas – esamos viešosios geležinkelių infrastruktūros kapitalinio remonto darbai, kuriuos atlikus nepakeičiamos viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatacinės charakteristikos.“
16Papildyti 3 straipsnį 47² dalimi:
„47².
Viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatavimas – viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas, geležinkelių transporto eismo valdymas ir sprendimų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir šio užmokesčio surinkimo priėmimas.“
17Papildyti 3 straipsnį 47³ dalimi:
,,47³. Viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimas (toliau – modernizavimas)
18Papildyti 3 straipsnį 47⁴dalimi:
,,47⁴. Viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra – viešosios geležinkelių infrastruktūros, finansų ir investicijų planavimas, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros statyba ir modernizavimas.“
straipsnį 47⁵ dalimi: ,,47⁵. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra – techninių ir organizacinių priemonių visuma, kurias įgyvendinant siekiama užtikrinti esamą viešosios geležinkelių infrastruktūros būklę ir pajėgumą.“
straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip: „49. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – galimybė tarnybiniame traukinių eismo grafike tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį.“
21Papildyti 3 straipsnį 49¹ dalimi:
,,49¹.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizė – analizė, kuria siekiama nustatyti paskelbtos perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies apribojimus, dėl kurių negalima tinkamai patenkinti visų paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kokių priemonių būtina imtis, kad per trumpą (iki 3 metų) ir vidutinį (7–9 metų) laikotarpį paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymas būtų sumažintas.“
22Papildyti 3 straipsnį 49² dalimi:
,,49². Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimo planas (toliau – pajėgumų didinimo planas) – planas, kuriame numatomos priemonės, siūlomos siekiant sumažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimus, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta, taip pat tų priemonių įgyvendinimo grafikas.“
3 straipsnį 49³ dalimi: ,,49³. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų derinimas (toliau – derinimas) – procesas, per kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjai siekia suderinti tas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, dėl kurių kyla nesutarimų.“
3 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip: „50.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) –informacinis leidinys dokumentas, kuriame aprašyta viešoji geležinkelių infrastruktūra, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros, prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų sąlygos, užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą, naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis apskaičiavimo ir mokėjimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo tvarka, taip pat kita informacija, reikalinga norint kreiptis dėl šios infrastruktūros pajėgumų skyrimo nurodomos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės, terminai, procedūros ir kriterijai, įskaitant kitą informaciją, kurios reikia kreipiantis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Tinklo nuostatų turinio reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) tvirtinamose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse.“
25Pakeisti 3 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip.
,,51. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms. – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, kuri šio Kodekso nustatyta tvarka yra atsakinga už viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą.“
26Pakeisti 3 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip:
„52.
Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Reglamente (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010), 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente Reglamente (ES) 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1100), Reglamente (ES) 2017/2177.“
straipsnio pakeitimas
4¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 23 straipsnio 2 ir 11 dalyse 24¹straipsnyje.“
4¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Specialieji geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 30² straipsnio 5 6 dalyje dalyje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Geležinkelių transporto objektų nuosavybė
geležinkelių infrastruktūra ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai neprivatizuojama. negali būti perleisti nuosavybės teise kitiems asmenims. 2. Kiti geležinkelių transporto objektai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos
ir jų padaliniams.“|
6¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie ketinimą pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo ar pakeitimo, prireikus kviečia Europos Komisiją dalyvauti stebėtojo teisėmis sudarant šiuos susitarimus, taip pat praneša Europos Komisijai apie ketinimą sudaryti šiuos susitarimus prieš juos sudarydama.“
straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Geležinkelių transporto eismo saugos institucija:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;
3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;
(vežėjams);
geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį;
7) 5) atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose geležinkelių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
ir ją išdėstyti taip: ,,4.
Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas). Ji atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, padedančios užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, kuri šiame Kodekse ir kituose rinkos reguliuotojo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus sprendimus priima nepriklausomai nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, pareiškėjų, šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, geležinkelių transporto eismo saugos institucijos ir kitų viešųjų ar privačių asmenų.“
straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 2.
7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 24¹, 24², 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;“.
Pakeisti 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 24¹, 24², 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 3.
7¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų laikymosi priežiūrą; rinkos reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais taisyklėse (toliau – konsultavimosi taisyklės) nustatyta tvarka viešai pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, nustato apskaitos atskyrimo tvarką; apskaitos atskyrimo tvarka gali būti keičiama tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus išlaidas, kurias patirs Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai, kurie šios tvarkos laikysis; apskaitos atskyrimo tvarkos aprašas ar jo pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo apskaitos atskyrimo tvarkos nustatymo ar jos pakeitimo patvirtinimo dienos ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;“. 4. Pakeisti 7¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) tvirtinti konsultacijų su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais taisykles vykdyti vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymo priežiūrą;“. 5. Papildyti 7¹ straipsnio 1 dalį 7 punktu: ,,7) vykdyti šio Kodekso 25² straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, laikymosi priežiūrą;“. 6.
6Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
,,8) rinkos reguliuotojas vykdo iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos gautų pajamų, įskaitant valstybės biudžeto lėšas, finansinius srautus, vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų tarpusavio paskolas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, stebėseną.“
7¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis veiksmų padėčiai ištaisyti, taip pat reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir Už rinkos reguliuotojų sprendimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rinkos reguliuotojas taip pat turi teisę skirti šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas ūkio subjektams už rinkos reguliuotojo sprendimų nevykdantiems ūkio subjektams. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojui šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka savo iniciatyva nagrinėjant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar neveikimą) šios dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.“ 8.
Pakeisti 7¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso
organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, neatsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip
reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi taisyklėse nustatyta tvarka pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, tvirtina informacijos teikimo rinkos reguliuotojui taisykles;. teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių
(vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše; šios taisyklės nustatomos ir gali būti keičiamos tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus jų įgyvendinimo išlaidas, kurias patirs informaciją turintys teikti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai; šios taisyklės ar jų pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo šių taisyklių nustatymo ar jų pakeitimo dienos ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;“ 9.
Pakeisti 7¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso
organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, neatsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip
reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi taisyklėse nustatyta tvarka pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, tvirtina informacijos teikimo rinkos reguliuotojui taisykles;. teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių
(vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše; šios taisyklės nustatomos ir gali būti keičiamos tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus jų įgyvendinimo išlaidas, kurias patirs informaciją turintys teikti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai; šios taisyklės ar jų pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo šių taisyklių nustatymo ar jų pakeitimo dienos ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;“
punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) rinkos reguliuotojas, vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus, paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų vykdymo priežiūrą, gali inicijuoti minėtų asmenų išorės auditą ir (arba) pats atlikti auditą; gali būti inicijuojamas visų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų auditas; Išorės išorės auditas inicijuojamas, jeigu rinkos reguliuotojui nepakanka žmogiškųjų išteklių pačiam atlikti auditą;“.
7 straipsnio 6 dalį 3 punktu:
3) stebėtojo teisėmis dalyvauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų konsultacijose ir Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo, kai reikia skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip viename geležinkelių tinkle, procedūrose.“. 11. Pakeisti 7¹ straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per dvejus metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais, kad būtų atsižvelgiama į jų nuomonę dėl konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje rinkos; šios konsultacijos vykdomos rinkos reguliuotojo nustatyta tvarka;“. 12. Papildyti 7¹ straipsnio 7 dalį 4 punktu: ,,4) jeigu vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo reikalavimų laikymosi priežiūrą rinkos reguliuotojas nustato galimus valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, teikimo pažeidimus, apie juos informuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą.“. 13.
straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) rinkos reguliuotojas bendradarbiauja su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės rinkos reguliuotoju priimant bendrus sprendimus dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir tos Europos Sąjungos valstybės narės sąlygų apribojimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais ėmimo sistemos, šio užmokesčio dydžio ar sudedamųjų dalių, taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.“
punktu: ,,5) rinkos reguliuotojas kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais dalyvauja nustatant bendrus sprendimų, kai nagrinėjamas skundas dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra vežant keleivius, bagažą ir
(ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir tos Europos Sąjungos valstybės narės sąlygų apribojimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais ėmimo sistemos, šio užmokesčio sudedamųjų dalių ar dydžio, priėmimo principus, taip pat tokių skundų nagrinėjimo tvarką.“7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,9 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statyba ir uždarymas (likvidavimas), jų konservavimas užkonservavimas
viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos priima Vyriausybė. 2.
dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo užkonservavimo ir naujų objektų statybos teikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdytojo pasiūlymus, jeigu tokie pasiūlymai buvo pateikti, ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas ar Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis geležinkelių paslaugų įrenginys. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir) uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo užkonservavimo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas. 3. Žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statybai suteikiama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) atitinka geros reputacijos reikalavimus – įmonė, įmonės dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ar panašiai), įmonės valdymo organų nariai, vadovai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo už sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat už tyčinius nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, pakartotinius nusikaltimus asmens socialinėms teisėms, nusikaltimus, susijusius su muitinės procedūrų pažeidimais, įmonė nėra paskelbta bankrutavusia, nuo valdymo organų narių, vadovų ir jų įgaliotų asmenų, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos praėjo daugiau kaip 10 metų;“. 2.
2Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atitinka finansinio pajėgumo reikalavimus – įmonės finansinė
atskaitomybė visais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, atitinka teisės aktų, reglamentuojančių finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus ir įmonė paskutinius 12 mėnesių yra moki; įmonės ekonominį pajėgumą apibūdinantys rodikliai atitinka susisiekimo ministro nustatytas geležinkelio įmonių (vežėjų) ekonominį pajėgumą apibūdinančių rodiklių kritines reikšmes; įmonė neturi didelės ar nuolatinės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nėra skolinga neturi didelių ar nuolatinių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kad įmonė turi didelę ar nuolatinę mokestinę nepriemoką ar didelių ar nuolatinių įsiskolinimų nustato susisiekimo ministras;“
straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) pateikti prašymą sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) neketina vykdyti licencijuojamos veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius arba neketina pradėti vykdyti licencijuojamos veiklos per 6 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimo dienos, išskyrus atvejį, kai licencijuojamos veiklos pradžios terminas geležinkelių transporto eismo saugos institucijos motyvuotu sprendimu buvo pratęstas atsižvelgiant į geležinkelio įmonės (vežėjo) prašymą;“. 4.
straipsnio 9 dalį 9 punktu: ,,9) pateikti prašymą pratęsti licencijuojamos veiklos pradžios terminą, jeigu tai būtina dėl ketinamos vykdyti geležinkelių transporto veiklos pobūdžio.“
5Papildyti 10 straipsnį 10¹ dalimi:
,,10¹. Geležinkelių transporto eismo saugos institucija, gavusi informaciją apie geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimą, be kita ko, apie tai, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) susijungė su kita įmone ar įsigijo kitą įmonę, ir jeigu turi pagrįstų duomenų dėl reorganizuotos geležinkelio įmonės (vežėjo) neatitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos turi priimti sprendimą peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą ir sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, jeigu geležinkelio įmonei (vežėjui) vykdant licencijuojamą veiklą keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai. Tokiu atveju geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimas turi būti peržiūrėtas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo geležinkelių transporto eismo saugos institucijos sprendimo peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą priėmimo dienos.“
6Papildyti 10 straipsnio 11 dalį 4 punktu:
„4) priimtas sprendimas peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą ir licencijuojama veikla negali būti vykdoma, kadangi keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai.“
straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,15.
Reikalavimai Reikalavimų, susiję susijusių su geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimu, pakeitimu, atsisakymu išduoti licenciją, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, licencijuojamos veiklos pradžios termino pratęsimu, įgyvendinimo tvarka, nustatomi nustatoma Geležinkelio įmonių
(vežėjų) licencijavimo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė.“9 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) apšvietimo įrenginiai, sumontuoti siekiant užtikrinti
geležinkelių transporto eismo saugą skirti geležinkelių transporto eismui ir geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti;“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami įrenginiai,
skirti pastatai, įskaitant šiuose pastatuose esančių įrenginių dalį, skirtą transporto mokesčiams surinkti.“10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos.“
galios 23 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2.
infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, apskaitos, kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas atliekančio padalinio finansinės ataskaitos skelbiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti kitas geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis akcinei bendrovei
„Lietuvos geležinkeliai“ verstis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta
veikla. Kai viešoji geležinkelių infrastruktūra naudojama akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ veiklai, nurodytai šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje,
mutatis mutandis taikomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius reglamentuojančios šio Kodekso nuostatos. 3. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto
patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Vyriausybės įgaliota institucija Susisiekimo ministerija. Sukurtas naujas Viešosios viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas inventorizuojamas ir registruojamas valstybės biudžeto lėšomis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą, kuris naudojamas siekiant įvertinti atsižvelgiant į kurį nustatoma, kokio finansavimo reikia šiam turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 50 tūkstančių eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė negu 50 tūkstančių eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą.
Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.“
5Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 50 tūkstančių eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė negu 50 tūkstančių eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą.“
dalį. 11. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 7. Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,13. Užtikrinant geležinkelių transporto eismo saugą, išlaikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybę ir ją gerinant, skatinama mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų dydžius.
Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui sudarant su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartis), kurioje turi būti bent ši informacija:“
punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);“. 9.
punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (numatant atskirai lėšas už minimalųjį prieigos paketą, ir lėšas už Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, valdomuose viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, teikiamas ir šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei, atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą) ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo darbai (prireikus gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);“. 10. Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,7) sutarta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmė, kuri turi būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginiame veiklos plane, teisės aktuose nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistema ir reikalavimais;“. 11. Pakeisti 23 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Šio straipsnio 13 dalyje nurodytoje Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad tais atvejais, kai verslo veiklos sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų (gautų iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, nurodytais šio Kodekso 30¹straipsnyje, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ar pagalbinėmis paslaugomis, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų) ir sąnaudų balansas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro nustatyta tvarka parengia ir paskelbia veiklos planą, suderintą su Vyriausybės tvirtinama viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programa ir atitinkantį Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomą valstybės biudžeto finansavimą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,17. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nepanaudojus šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą.“
dalį. 17. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nepanaudojus šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą. 11 straipsnis. 23¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 23¹straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„23¹straipsnis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimas, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja“
23¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamą valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,24 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos 1.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:
1) užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir vykdyti jos techninę priežiūrą;
2) valdyti ir organizuoti geležinkelių transporto eismą;
3) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programų projektų;
4) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programas ir projektus;
5) eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, išskyrus sprendimų, kurie pagal šį Kodeksą priskirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui priėmimą;
5) 6) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurias teikti nepriskirta šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
6) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir jį pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
7) parengti ir savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus;
8) pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai duomenis, būtinus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui apskaičiuoti;
9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu, rinkti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą;
7) ne rečiau kaip kartą per metus konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir pareiškėjais (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojai), prireikus, krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojais, šio Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, siekiant aptarti jų poreikius susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros technine priežiūra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatytus į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuotus veiklos tikslus, priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti ir jų įgyvendinimą, Tinklo nuostatų turinį ir įgyvendinimą, kombinuotųjų vežimų ir geležinkelių sistemos sąveikumo klausimus, taip pat kitus klausimus, susijusius su naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygomis ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybe;
infrastruktūros valdytojais, siekiant plėtoti Europos Sąjungos geležinkelių infrastruktūrą kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, keistis geležinkelių infrastruktūros valdymo patirtimi, vykdyti geležinkelių infrastruktūros valdytojų veiklos rezultatų stebėseną ir šių rezultatų vertinimą, dalyvauti Europos Komisijai atliekant geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir šalinti valdomo geležinkelių tinklo kliūtis, sukeliančias susisiekimo kliūtis Europos Sąjungos geležinkelių tinkle, aptarti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais bendradarbiavimą pajėgumų skyrimo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo sistemos vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių klausimais;
10) 9) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:
1) užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir vykdyti jos techninę priežiūrą;
2) valdyti ir organizuoti geležinkelių transporto eismą;
3) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programų projektų;
4) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programas ir projektus;
5) eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, išskyrus sprendimų, kurie pagal šį Kodeksą priskirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui priėmimą;
5) 6) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurias teikti nepriskirta šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
6) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir jį pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
7) parengti ir savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus;
8) pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai duomenis, būtinus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui apskaičiuoti;
9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu, rinkti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą;
7) ne rečiau kaip kartą per metus konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir pareiškėjais (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojai), prireikus, krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojais, šio Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, siekiant aptarti jų poreikius susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros technine priežiūra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatytus į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuotus veiklos tikslus, priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti ir jų įgyvendinimą, Tinklo nuostatų turinį ir įgyvendinimą, kombinuotųjų vežimų ir geležinkelių sistemos sąveikumo klausimus, taip pat kitus klausimus, susijusius su naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygomis ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybe;
infrastruktūros valdytojais, siekiant plėtoti Europos Sąjungos geležinkelių infrastruktūrą kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, keistis geležinkelių infrastruktūros valdymo patirtimi, vykdyti geležinkelių infrastruktūros valdytojų veiklos rezultatų stebėseną ir šių rezultatų vertinimą, dalyvauti Europos Komisijai atliekant geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir šalinti valdomo geležinkelių tinklo kliūtis, sukeliančias susisiekimo kliūtis Europos Sąjungos geležinkelių tinkle, aptarti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais bendradarbiavimą pajėgumų skyrimo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo sistemos vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių klausimais;
10) 9) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas. 2.
straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos konsultacijos organizuojamos ir vykdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtintose konsultacijų taisyklėse nustatyta tvarka. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas rengdamas konsultacijų taisykles turi konsultuotis su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojais ir rinkos reguliuotoju. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėje skelbia tais metais vykdytų konsultacijų su apžvalgą. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų įgyvendinimą gali perduoti kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo). Su viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra, technine priežiūra ir atnaujinimu susijusius darbus ir užduotis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali perduoti vertikaliosios integracijos įmonių grupės geležinkelio įmonėms (vežėjams) arba juridiniams asmenims, kurie kontroliuoja šias geležinkelio įmones (vežėjus) arba kuriuos kontroliuoja šios geležinkelio įmonės (vežėjai). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šioje straipsnio dalyje nustatytais atvejais perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo), privalo užtikrinti komercinių ir profesinių paslapčių apsaugą ir imtis priemonių, kad būtų išvengta interesų konflikto. 4. Esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos neperduodamos jokiam kitam asmeniui. 5.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo), viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros, techninės priežiūros ir viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo funkcijoms vykdyti ar susijusiems darbams (užduotims) atlikti, privalo atlikti šių darbų (užduočių) vykdymo priežiūrą ir galutinai atsako už šių darbų (užduočių) vykdymą. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su viena ar keliomis geležinkelio įmonėmis (vežėjais), siekdamas pagal geležinkelio įmonės (įmonių) vežėjo (vežėjų) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateiktą informaciją užtikrinti naudą geležinkelio įmonės (įmonių) (vežėjo) (vežėjų) klientams, sumažinti išlaidas arba pagerinti dalies geležinkelių tinklo, dėl kurio naudojimo sudaromas toks susitarimas, naudojimą. Jeigu nusprendžiama tokį susitarimą sudaryti, jis turi būti sudaromas nediskriminaciniu būdu ir rinkos reguliuotojui prižiūrint. Rinkos reguliuotojas atlieka tokių susitarimų vykdymo priežiūrą ir gali, pateikęs pagrindžiančius argumentus, rekomenduoti juos nutraukti.“
Papildyti Kodeksą 24¹straipsniu:
reikalavimai
bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita būtų atskira nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaitos ir kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. 2.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos geležinkelio įmonėms (vežėjams), o geležinkelio įmonės (vežėjai) negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. 3. Vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniai asmenys vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas pagal Lietuvos banko skelbiamą suteikiamų paskolų vidutinę paskolų palūkanų normą. Tokių paskolų teikimo sąlygos nustatomos įvertinus įmonės, kuriai ketinama suteikti paskolą, rizikingumą. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimai turi būti apskaitomi ir administruojami atskirai nuo kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims priskiriamų įsiskolinimų. Mokėjimo nurodymus tokiems įsiskolinimams padengti gali atlikti vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo, kontroliuojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), arba kitas vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita ir kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaita turi būti tvarkomos taip, kad būtų užtikrintas šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdymas, sudarytos sąlygos vykdyti apskaitos atskyrimo ir finansinių procedūrų skaidrumo priežiūrą. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi registruoti visus verslo ir finansinius santykius su kitais vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniais asmenimis ir nurodyti bent jau tokių santykių šalis, pobūdį, jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarų, o jeigu įmanoma, – tikslų jų kiekį, sudarytų sutarčių vertę, pagrindines sutarčių sąlygas, sutarčių įvykdymo terminus.
Visos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų teikiamos paslaugos grindžiamos sutartimis ir už jas atsiskaitoma pagal rinkos kainas arba kainas, pagrįstas jų teikimo sąnaudomis pridėjus paslaugas teikiančio vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinio asmens nustatytą pagrįstą pelno maržą. 7. Pajamas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, ir valstybės biudžeto lėšas, skirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai, įskaitant paskolų grąžinimą ir palūkanų mokėjimą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimu šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepanaudojus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą.“
Papildyti Kodeksą 24²straipsniu: ,,24² straipsnis.
reikalavimai
geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas ir jo pavaduotojas, valdybos ir stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nariai veikia laikydamiesi nediskriminavimo principo ir joks interesų konfliktas negali daryti poveikio jų nešališkumui. 2. Fiziniai asmenys vienu metu negali eiti šių pareigų:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros vadovo arba jo pavaduotojo arba valdybos nario ir geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo arba jo pavaduotojo arba valdybos nario;
2) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos ir geležinkelio įmonės
(vežėjo) stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nario;
3) vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinio asmens, kontroliuojančio viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), valdybos arba stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nario ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo arba jo pavaduotojo;
4) geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo arba jo pavaduotojo arba valdybos nario ir viešosios geležinkelių infrastruktūros darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą. 3. Buvusių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, vienerius metus po darbo santykių su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju pabaigos negali įdarbinti geležinkelio įmonė (vežėjas). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas vienerius metus po darbo santykių su geležinkelio įmone (vežėju) pabaigos negali įdarbinti buvusių geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojų ir negali jų paskirti būti atsakingais už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą. 4.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad:
1) jokia geležinkelio įmonė (vežėjas) arba bet kuris kitas juridinis asmuo, įskaitant ir sudarančius vertikaliosios integracijos įmonių grupę, nedarytų lemiamos įtakos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, jo vykdomoms esminėms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms ir su jomis susijusiems sprendimams;
2) jokia geležinkelio įmonė (vežėjas) ar vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo nedarytų lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, skyrimo ir atleidimo. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad prieiga prie neskelbtinos informacijos, susijusios su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, būtų suteikta tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo įgaliotiems darbuotojams. Tokia informacija yra konfidenciali ir negali būti perduota kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas ir jo pavaduotojas, valdybos, jeigu ji sudaroma, nariai, kiti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojai, atsakingi už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, negali gauti jokio su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais susijusio atlyginimo, premijų iš kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų. Šiems asmenims gali būti skiriamos paskatos atsižvelgiant į bendrus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos rezultatus.“15 straipsnis. Kodekso papildymas 24³ straipsniu Papildyti Kodeksą 24³straipsniu: ,,24³ straipsnis. Vertikaliosios integracijos įmonių grupė 1.
Vertikaliosios integracijos grupę sudaro akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta bendrovė ir keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos bendrovės ir kitos akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos bendrovės, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. 2. Visų bendroių, kurios įsteigtos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir bendrovių, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“. 3. Visos akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.“
Papildyti Kodeksą 24⁴straipsniu:
nuostatai
mėnesius iki paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo termino pabaigos savo interneto svetainėje paskelbia Tinklo nuostatų projektą lietuvių ir anglų kalbomis derinimui su suinteresuotomis šalimis ir nurodo terminą, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti nuomonę dėl Tinklo nuostatų projekto. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasikonsultavęs su suinteresuotosiomis šalimis, turi parengti ir ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo termino pabaigos patvirtina ir savo interneto svetainėje paskelbia Tinklo nuostatus lietuvių ir anglų kalbomis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat privalo pateikti paskelbti Tinklo nuostatus bendroje Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų interneto svetainėje. 3. Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro galimybę įsigyti patvirtintų Tinklo nuostatų spausdintą variantą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytas užmokestis už tokį Tinklo nuostatų variantą negali būti didesnis už Tinklo nuostatų spausdinimo sąnaudas. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi kiekvienais metais peržiūrėti Tinklo nuostatų turinį ir prireikus juos atnaujinti. 5. Tinklo nuostatų turinio reikalavimus, be kita ko, vadovaudamasis Reglamente (ES) 2017/2177 ir Reglamente (EB) 2016/545 nustatytais Tinko nuostatų reikalavimais, nustato rinkos reguliuotojas.“17 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
apskaičiavimas, skelbimas ir mokėjimas
Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, kurioms skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo turi mokėti sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Šis užmokestis naudojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti. 2. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamąsias dalis nustato, šį užmokestį sudarančių įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, kurios tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytas išimtis. Išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo tvarkos aprašą, suderinęs su rinkos reguliuotoju, tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją nurodo Tinklo nuostatuose. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus 4.
Didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą negu užmokestis lygus išlaidoms, kurios tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą dėl traukinių eksploatavimo, užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas šiais atvejais:
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;
2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;
3) nustatant taikant antkainius vežimų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamo atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) rinka šiuos antkainius leidžia gali mokėti;
4) šio Kodekso 29 straipsnio 6 dalyje nurodytose taisyklėse 29³ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;
geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros našumą pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą. 5. Didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą negu užmokestis lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą dėl traukinių eksploatavimo, užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas atsižvelgiant į geležinkelių transporto eismo poveikį poveikio aplinkai atsirandančio dėl traukinių eksploatavimo, išlaidas. 6.
įmonėms (vežėjams), teikiančioms (tiekiantiems) tokias pačias keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiai. 7. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja, sprendimą dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo priima šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga, o šis užmokestis mokamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. 8. Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka užmokestį, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 nurodytą užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šią tvarką Tinklo nuostatuose buvo nurodyta. 7. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apskaičiuoja ir Tinklo nuostatuose nurodo ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifai apskaičiuojami vienam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 8. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų apskaičiavimo ar patikslinimo dienos turi patvirtinti ir nurodyti Tinklo nuostatuose. 9.
įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, kurį jis turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka užmokestį, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinta ir paskelbtą užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo tvarką.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 25¹straipsniu:
„25¹ straipsnis. Vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nustatydamas vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašą, vadovaujasi veiksmingumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais ir atsižvelgia į geležinkelio įmonių (vežėjų), pateikusių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytus duomenis, pasiektą produktyvumo padidėjimą. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vertindamas ir nustatydamas, ar atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti, be kitų duomenų, vertina jam pateiktus geležinkelio įmonių (vežėjų) duomenis. Šioje straipsnio dalyje nurodytų geležinkelio įmonių (vežėjų) teiktinų duomenų apimtį ir tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 3.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš nustatydamas vežimo geležinkelių transporto rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, turi įvertinti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų, viešųjų paslaugų ir kitų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų segmentus ir papildomai įvertinti bent jau šias vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų poras:
1) keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos;
2) pavojingųjų krovinių ir kitų krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos;
3) vežimo vietiniais ir tarptautiniais maršrutais paslaugos;
traukiniais (keleiviniais traukiniais, kuriais į reikiamą stotį galima nuvažiuoti be persėdimų) paslaugos;
geležinkelio stoties į galinę stotį važiuoja neperformuoti tarpinėse geležinkelio stotyse) ir krovinių vežimo rinktiniais traukiniais (traukiniais, kurie pagal poreikį išvežioja į tarpines geležinkelio stotis ir iš jų surenka vagonus) paslaugos;
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, vertinimą, turi teisę vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, išskirti pagal vežamus krovinius ar keleivius. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikdamas vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų vertinimą, taip pat nustato ir apibrėžia tuos geležinkelių transporto rinkos segmentus, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuo metu nevykdo veiklos, tačiau gali pradėti teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas.
Antkainiai vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentams, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) nevykdo veiklos negali būti nustatyti. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikęs vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų vertinimą ir nustatęs vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, patvirtina Vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašą ir šį sąrašą nurodo Tinklo nuostatuose. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąraše turi būti nurodomi, bent jau, krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, viešosios paslaugos ir kitos keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, taip pat vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentai, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuo metu nevykdo veiklos. 8. Nustatytus vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per 5 metus.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 25²straipsniu:
„25² straipsnis. Užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų
rezervavimą 1.
Jeigu galiojusio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu skirti viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumai buvo nepanaudoti ne mažiau kaip 10 procentų visų skirtų viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, išskyrus atvejį, kai šį užmokestį privaloma nustatyti pagal šio straipsnio 2 dalį. 2. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi būti nustatytas pareiškėjui, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai. 3. Prieš nustatydamas užmokestį už skirtus, tačiau nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir pateikia juos derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir nurodo Tinklo nuostatuose. 4. Užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,26 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra ir traukinių geležinkelių transporto eismas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelių transporto eismo valdymą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą planuoja skaidriai, laikydamasis nediskriminavimo principo, ir taip, kad joks interesų konfliktas neturėtų poveikio darbuotojams, atsakingiems už sprendimų dėl šių funkcijų priėmimą. 2.
organizuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Planuodamas ilgalaikę teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos ypatingos valstybinės svarbos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir
(arba) viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas konsultuojasi su pareiškėjais ir užtikrina, kad būtų kuo labiau atsižvelgta į pareiškėjų pastabas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų tvarkaraštį sudaro laikydamasis nediskriminavimo principo. 4. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo tvarką nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, susisiekimo ministro patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti geležinkelių transporto eismo valdymą reglamentuojantys teisės aktai. 5. Užtikrindamas geležinkelių transporto eismo valdymą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) susijusių sutrikimų atveju joms būtų laiku suteikta visapusiška prieiga prie atitinkamos informacijos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas papildomą prieigą prie geležinkelių transporto eismo valdymo proceso geležinkelio įmonėms (vežėjams) suteikia skaidriai ir jų nediskriminuodamas.“21 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos
1.
Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai arba pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas), įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir sudariusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę gauti minimalųjį prieigos paketą naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalyje dalyse numatytas išimtis. 2. Išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. 3. Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą, turi teisę naudotis viešajai geležinkelių infrastruktūrai Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais laikydamosi šio Kodekso ketvirtajame¹ skirsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikydamosi šiame Kodekse geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti geležinkelio įmones (vežėjus) ir šios straipsnio 3 dalyje nurodytas įmones ar sudaryti joms skirtingas prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas. 5.
geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš (į) trečiosios (-iąją) valstybės ir į ją gali būti apribota, jeigu yra tarpvalstybinio susisiekimo geležinkelių transportu su ta trečiąja valstybe konkurencijos iškraipymų, įskaitant iškraipymus, atsiradusius dėl nediskriminacinės prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir susijusių paslaugų toje trečiojoje valstybėje nebuvimo. Sprendimą dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš (į) trečiosios (-iąją) valstybės (-ę) apribojimo priima Vyriausybė jos nustatyta tvarka. Toks sprendimas priimamas tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės per tris mėnesius nuo Vyriausybės sprendimo projekto pateikimo Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms dienos neprieštarauja dėl numatomo naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš (į) trečiosios (-iąją) valstybės (-ę) apribojimo.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Lietuvos valstybei.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumų skyrimas skyrimo principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, bendrojo susitarimo sudarymas
nediskriminavimo, efektyvumo ir ekonomiškumo, lygiateisiškumo, konkurencingumo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principų skiria šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo. 2. Paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti. Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas) nėra pareiškėja, tačiau pagal sutartį su pareiškėju turi teisę naudotis perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), tai nėra laikoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perdavimu. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 4. Pareiškėjas gali prašyti tiek traukinio linijų, kiek jis pageidauja. Siekdamas užtikrinti, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra būtų naudojama efektyviai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyto rezervinius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie reikalingi siekiant patenkinti galimas paskutinės minutės paraiškas. Ši nuostata taip pat taikoma perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros atveju. 5. Viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas sudaro sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo vieno tarnybinio tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.
Ši sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos. Reikalavimas sudaryti sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo netaikomas, kai pareiškėjas yra geležinkelio įmonė (vežėjas). 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, susijusias su šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimu per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Derybos dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties sudarymo galiojančiam tarnybinio traukinių tvarkaraščio laikotarpiui turi būti pradėtos ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo ar paskutinės minutės paraiškos pateikimo dienos. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį su prašymą sudaryti šią sutartį pateikusia geležinkelio įmone (vežėju), nebent su ja ketinamos sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties projektas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. 8. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos. 9.
viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo privalo būti sudaroma, o jau sudaryta sutartis atnaujinama kiekvienais metais, net ir tuo atveju, jeigu sudarytas bendrasis susitarimas. 510. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūrą sutarties turinio reikalavimus nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 11. Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirti ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau sudaryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kiekvienais metais. Bendruoju susitarimu siekiama patenkinti pagrįstus pareiškėjų komercinius poreikius. Bendrajame susitarime apibūdinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, tačiau juose nenustatomas konkretus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo laikas. Bendrieji susitarimai sudaromi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/545). 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirtų) pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai pajėgumai skiriami daugiau negu viename geležinkelių tinkle, pajėgumų analizės ir pajėgumų didinimo plano ir naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė. 12. Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas ne ilgiau kaip 5 metams su galimybe jį sudariusių šalių susitarimu pratęsti tokios pat trukmės laikotarpiui, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytus atvejus.
Kiekvienas ilgesnis kaip 5 metų bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis, investicijas ir rizikos veiksnius, susijusius su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo veikla. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, kai bendrasis susitarimas, sudarytas 5 metams, pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui. 13. Bendrasis susitarimas 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurios teikiamos naudojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros dalimi, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skyrė tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, ir kurioms teikti būtinos pareiškėjo pagrįstos didelės ilgalaikės (ne mažiau kaip 100 mln. eurų per 10 ir daugiau metų) investicijos. Bendrasis susitarimas ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurioms teikti būtinos pareiškėjo didelės ilgalaikės investicijos, jeigu šios investicijos numatytos pareiškėjo sutartiniuose įsipareigojimuose, įskaitant ir planuojamą nusidėvėjimą. Tokiais atvejais bendruosiuose susitarimuose gali būti išsamiai apibrėžti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie pareiškėjui suteikiami bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpiu, ypatumai (traukinių važiavimų dažnis, apimtis ir kokybė ir kt.). 14. Visoms suinteresuotosioms šalims turi būti leista susipažinti su visų bendrųjų susitarimų turiniu, išskyrus juose pateiktą konfidencialią informaciją. 15.
valdytojas, pasitaręs su suinteresuotosiomis šalimis, jeigu yra alternatyvių maršrutų, gali nuspręsti, kad tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis bus naudojama tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlymu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras gali suteikti pirmumo teisę gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Šią viešąją geležinkelių infrastruktūrą galima naudoti ir kitoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, jeigu yra laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas tam tikrą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį naudoti tik tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos skelbiamas Tinklo nuostatuose. 16. Šio straipsnio ir šio Kodekso 29¹–29⁸ straipsnių nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą geležinkelio įmonėms (vežėjams), išskyrus nuostatas, reglamentuojančias bendrųjų susitarimų sudarymą, mutatis mutandis taikomos, kai paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikia šio Kodekso
Papildyti Kodeksą 29¹straipsniu: „29¹ straipsnis. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimas ir nagrinėjimas
skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjai teikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ne vėliau kaip prieš 8 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo termino, numatyto 2017 m. rugsėjo 4 d.
Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2017/2075, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, VII priedas (OL 2016 L 94, p. 1). 2. Pareiškėjai turi teisę paraiškas skirti daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinklo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kuris šiuo atveju veikia pareiškėjo vardu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prašo tiesiogiai kreipdamasis į kitus Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojus ar pajėgumus skiriančias įstaigas. 3. Dėl daugiau kaip viename Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle esančių viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pareiškėjai gali kreiptis tiesiogiai į subjektą, kuris yra geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų įsteigta bendra įstaiga arba vienas geležinkelių infrastruktūros valdytojas, valdantis prašomą traukinio liniją. 4. Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus formą, kartu su paraiška teikiamų dokumentų sąrašą, paraiškų nagrinėjimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 5. Jeigu pareiškėjas su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju yra sudaręs bendrąjį susitarimą, paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikiamos pagal šį susitarimą. 6.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nustatęs, kad paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi dokumentai arba pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų kopijų tvirtinimą, nustatyta tvarka, apie nustatytus trūkumus raštu per 5 darbo dienas nuo paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus gavimo dienos praneša pareiškėjui ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šios paraiškos gavimo dienos, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka kreipiasi dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. 8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą atsisakyti nagrinėti pateiktą paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu paraiškoje nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi dokumentai arba pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų kopijų tvirtinimą, nustatyta tvarka ir pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų per viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytą terminą. 9. Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patenkina visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vykdant keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais.
Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi atsižvelgti į visus pareiškėjų patiriamus suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį jų vykdomai keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai, jeigu prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai nebūtų paskirti. 10. Pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. 11. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs pareiškėjo prašymą atsisakyti jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl tokių pajėgumų panaudojimo arba viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskelbimo laisvais. Apie laisvais paskelbtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos skelbia savo interneto svetainėje ir informuoja pareiškėjus kurie buvo pateikę paraiškas gauti tuos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, tačiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai jiems nebuvo skirti. 12.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo saugoti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimo metu sužinotas pareiškėjų, pareiškėjo interesais veikiančių geležinkelio įmonių (vežėjų) komercines ir profesines paslaptis ir šiose paraiškose pateiktą informaciją gali naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių ji buvo pateikta.“
Papildyti Kodeksą 29²straipsniu:
„29²straipsnis. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įvertinęs paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo parengia tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir pateikia suinteresuotosioms šalims jo išrašus, kuriuose nurodomi tai suinteresuotajai šaliai preliminariai planuojami skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Suinteresuotieji asmenys, gavę tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus, savo pastabas ir pasiūlymus dėl pateikto tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų gali pateikti per vieną mėnesį nuo šių išrašų gavimo dienos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi konsultuotis su suinteresuotaisiais asmenimis tam, kad pateiktos pastabos ir pasiūlymai būtų įvertinti atsižvelgiant į jų interesus. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti rezervuojami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, turi įvertinti, kokią įtaką pareiškėjams turės tai, kad atitinkami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai bus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti. Jeigu rengiant tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nustatoma, kad skyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti pareiškėjai negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tam pareiškėjui, kuris negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, turi pasiūlyti kitus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu tokių yra. 3. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis sudaromas ir atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami laikantis Sprendime (ES) 2017/2075 nustatytų reikalavimų ir terminų, susijusių su tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų ribojimu. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip prieš 35 kalendorines dienas iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos privalo parengti tarnybinį traukinių tvarkaraštį ir pateikti pareiškėjams jo išrašus, kuriuose nurodomi jiems skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Apie likusius laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skelbia savo interneto svetainėje.“
Kodekso papildymas 29³ straipsniu Papildyti Kodeksą 29³straipsniu:
„29³straipsnis. Paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumus nagrinėjimas ir derinimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, stengiasi suderinti visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę siūlyti pareiškėjui ir kitus turimus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (kitą traukinio išvykimo laiką tuo pačiu maršrutu), negu tuos, kurių buvo prašoma paraiškoje, nekeičiant paraiškoje nurodytų išvykimo ir atvykimo vietų. 2. Konsultuodamasis su pareiškėjais, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas jiems raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikia informaciją apie:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurių paprašė kiti pareiškėjai, siekiantys vykdyti veiklą tuo pačiu maršrutu;
2) pareiškėjams preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant prioriteto taisyklę;
3) alternatyvius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie yra siūlomi pareiškėjui vietoj jo paraiškoje nurodytų pajėgumų;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo derinant paraiškas tvarką, prioriteto taisyklę. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija pareiškėjams teikiama neatskleidžiant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusių pareiškėjų tapatybės, išskyrus atvejus, kai pareiškėjai sutinka, kad jų tapatybė būtų atskleista. 4.
viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pradeda derinti paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir Tinklo nuostatuose paskelbia ginčų, kurie kyla derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, sprendimo tvarką. Sprendimas dėl tokių ginčų turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo raštu pateikto prašymo išnagrinėti ginčą gavimo dienos. 6. Jeigu įvykdžius derinimo procedūrą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali patenkinti visų prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po derinimo procedūros pabaigos savo interneto svetainėje paskelbia, kad ši viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis yra perpildyta. Perpildyta viešąja geležinkelių infrastruktūra taip pat skelbiama infrastruktūra, kuri, tikėtina, bus perpildyta artimiausioje ateityje. 7. Perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami vadovaujantis prioriteto taisyklėmis, kurias susisiekimo ministras nustato atsižvelgdamas į viešąjį interesą, poreikį skatinti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą, nacionalinę ir ypač tarptautinę krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtrą, pareiškėjo ankstesnio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo lygį.“
Papildyti Kodeksą 29⁴straipsniu: „29⁴straipsnis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizė ir pajėgumų didinimo planas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 6 mėnesius po tam tikros viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbiamo perpildyta dienos atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizę ir per 5 darbo dienas nuo šios analizės atlikimo dienos paskelbia jos rezultatus savo interneto svetainėje. 2. Atlikdamas viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizę, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato priežastis, dėl kurių tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, ir numato priemones, kurių būtina imtis, kad per trumpą (iki 3 metų) ir vidutinį laikotarpį (nuo 3 iki 7 metų) tos priežastys būtų pašalintos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat įvertina paskelbtą perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį, jos naudojimo galimybes, toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje teikiamų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų pobūdį, šių veiksnių įtaką viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimui, galimybes teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas kitais maršrutais, paskirti pareiškėjui kitą laiką naudotis traukinio linija, keisti traukinių greitį, plėsti ir (ar) modernizuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą. 3.
per 6 mėnesius nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizės atlikimo dienos, pasikonsultavęs su paskelbtos perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies naudotojais, parengia pajėgumų didinimo planą arba patikslina jau parengtą pajėgumų didinimo planą ir šį planą arba jo pakeitimus paskelbia interneto svetainėje. 4. Pajėgumų didinimo plane nurodoma:
priežastys;
atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ir su tuo susijusios išlaidos, taip pat galimybė padidinti užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį;
siekiant padidinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kalendorinis šių priemonių įgyvendinimo planas.“
Papildyti Kodeksą 29⁵straipsniu:
„29⁵straipsnis. Paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimas
laikotarpiu gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui paskutinės minutės paraišką. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės minutės paraiškos gavimo priima sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraišką arba atsisakyti juo skirti. 3.
skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami paskutinės minutės paraišką anksčiau pateikusiam pareiškėjui. 4. Nagrinėjant paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas pasibaigus šio Kodekso 29¹ straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, tačiau neįsigaliojus tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, ir skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal šiuos prašymus taikomos Sprendimo (ES) 2017/2075 nuostatos ir mutatis mutandis šio straipsnio nuostatos.“
Papildyti Kodeksą 29⁶straipsniu:
„29⁶straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar atsisakyti juos skirti priima ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos. 2.
atsisakyti skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis (-į) buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;
4) prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai taikant prioriteto taisyklę buvo skirti kitam pareiškėjui;
5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodytų charakteristikų;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra nustatęs, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti. 3.
atsisakyti skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraišką priimamas, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paskutinės minutės paraišką skirti pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo
saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) pareiškėjo prašomų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;
4) pareiškėjo prašomi skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai vadovaujantis šio 29⁵ straipsnio 3 dalimi buvo skirti kitam pareiškėjui;
5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka pareiškėjo pateiktoje paskutinės minutės paraiškoje nurodytų charakteristikų. 4.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis (-į) buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;
4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką: viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus ir nustačius papildomą ne mažesnį kaip 5 darbo dienų terminą užtikrinti visišką užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sumokėjimą, per šį terminą šio mokėjimo neužtikrina;
5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus žemiau viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytos ir Tinklo nuostatuose paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinės normos, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti;
6) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kuriam prašoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, galiojimo laikotarpį.“
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis (-į) buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;
4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką: viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus ir nustačius papildomą ne mažesnį kaip 5 darbo dienų terminą užtikrinti visišką užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sumokėjimą, per šį terminą šio mokėjimo neužtikrina;
5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus žemiau viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytos ir Tinklo nuostatuose paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinės normos, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti;
6) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kuriam prašoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, galiojimo laikotarpį.“
Papildyti Kodeksą 29⁷straipsniu: „29⁷straipsnis.
Bendradarbiavimas, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle
bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančiomis įstaigomis, kai reikia skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, ir siekti, kad būtų užtikrintas efektyvus geležinkelių transporto eismo valdymas, konkurencija ir tinkamai naudojamas Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklas (TEN-T) teikiant keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslaugas. Šiuo atveju nustatomos tarptautinės traukinio linijos ir tokio bendradarbiavimo procedūros. 2. Kol pradedamos konsultacijos dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susitaria su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančiomis įstaigomis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie turi būti įtraukti į šį projektą. Susitarus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų įtraukimo į tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir pasikonsultavus dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, visi vėlesni tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai jų reikia dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytų ir Tinklo nuostatuose nurodytų priežasčių. 3.
koordinuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą, kai dalyvauja Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar pajėgumus skirsiančių įstaigų įgalioti atstovai, priimantys sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir turintys įtakos daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų priimamiems sprendimams. Bendradarbiavimo procedūrose gali dalyvauti Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojų įgalioti atstovai. Apie bendradarbiavimo procedūras Susisiekimo ministerija informuoja Europos Komisiją, rinkos reguliuotoją ir pakviečia juos dalyvauti bendradarbiavimo procedūrose stebėtojos teisėmis. 4. Posėdžiuose, taip pat atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, sprendimus priima tik atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančių įstaigų atstovai. 5. Kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi siekti, kad, kad toks bendradarbiavimas, jo būdai, kiti svarbūs kriterijai, pagal kuriuos įvertinami ir skiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, būtų nurodyti Tinklo nuostatuose ir Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų interneto svetainėse. 6.
6Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas,
bendradarbiaudamas su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančiomis įstaigomis, nustato traukinio linijų poreikį, o prireikus sudaryti geresnes sąlygas vežti krovinius geležinkelių transportu, gali siūlyti nustatyti tarptautines traukinio linijas, kurių pareiškėjai gali prašyti pateikdami paraiškas šio Kodekso 29¹ straipsnyje ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka. Tokias siūlomas nustatyti tarptautines traukinio linijas pareiškėjams suteikia atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirianti įstaiga.“
Papildyti Kodeksą 29⁸straipsniu:
„29⁸straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus
nenumatytiems atvejams, apribojimai
transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar) techninių gedimų sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad atkurtų įprastą padėtį. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl įvykusios geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar) techninio gedimo, ar įvykius, lėmusius geležinkelių transporto eismo sutrikdymą. 2.
geležinkelių transporto katastrofai, geležinkelių transporto eismo įvykiui, geležinkelių transporto riktui ir tada, kai tai besąlygiškai būtina esant techniniam gedimui, dėl kurio laikinai negalima naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali be perspėjimo apriboti galimybę naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais tokiam laikui, kurio reikia geležinkelių transporto eismui atkurti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmones (vežėjus), kurios gali netekti galimybės (arba ta galimybė gali būti apribota) pasinaudoti joms skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali, jeigu tai būtina, pareikalauti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) suteiktų jam resursus (personalą, finansines lėšas ir (ar) įrenginius), kurie būtini įprastam geležinkelių transporto eismui kuo greičiau atkurti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas, patirtas suteikiant nurodytus resursus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlygina per 2 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) sąskaitos faktūros gavimo dienos. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai sužinojo, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) negalės naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl įvykusios geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ar neplaninių viešosios geležinkelių infrastruktūros remonto darbų, praneša apie tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ir, jeigu yra galimybių, pasiūlo laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. 5.
Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais dėl įprasto geležinkelių transporto eismo tarptautinėse traukinio linijose atkūrimo, dalytis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais informacija apie sutrikusį geležinkelių transporto eismą, jeigu geležinkelių transporto eismo sutrikimas gali daryti kokią nors įtaką jų valdomam geležinkelių tinklui.“
Pakeisti 30¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: 30¹ straipsnis. Geležinkelių paslaugų įrenginiai Geležinkelių paslaugų įrenginiai yra šie:
1) keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti įrenginiai, kelionių informacijos skelbimo ir bilietų įsigijimo įsigijimo paslaugų vietos paslaugai teikti tinkamas vietas;
2) krovinių terminalai;
skirtus greitųjų traukinių ar kitų rūšių geležinkelių riedmenų, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai, didelio masto geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai atlikti;
1Papildyti 30² straipsnį 4¹ dalimi:
,,4¹. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10.
Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami dvejus metus iš eilės arba ilgiau ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas per 2 mėnesius nuo šioje dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma. Šio straipsnio reikalavimai dėl išperkamosios nuomos netaikomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantiems geležinkelių paslaugų įrenginiams.“
straipsnį 11 dalimi: ,,11. Vyriausybės nustatyta tvarka, priimant sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių perdavimo ar jų nurašymo, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių ir jų užimamos valstybinės žemės nuomos mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 23 straipsnio 5–10 dalių ir 23¹ straipsnio 2–8 dalių nuostatos.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30² straipsnis. Prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir naudojimas 1.
Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso
paslaugų įrenginiais sutartį suteikia nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, kuriuose teikiamos su geležinkelių transportu susijusios pagrindinės paslaugos, taip pat prieigą prie geležinkelio kelių ir pagal paslaugų teikimo sutartį – prieigą prie šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų. 2. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms suteikia prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais. Jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas už šią prieigą nustato užmokestį, šiam užmokesčiui taikomas šio Kodekso 30⁴straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas. 3.
punktuose nurodytus geležinkelių paslaugų įrenginius valdantis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šioje dalyje nurodyti geležinkelių paslaugų įrenginiai, savo vidine organizacine struktūra, nuo kurios priklauso funkcijų paskirstymas, vykdymas ir kontrolė kurio kontroliuojantysis subjektas apibrėžtas Reglamento (ES) 2017/2177 3 straipsnio
subjekto jį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojančios įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, tai yra geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojanti įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, tai yra kontroliuojantysis subjektas negali daryti įtakos geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus priimamiems sprendimams. 4. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo užtikrinimas nereiškia, kad turi būti įsteigtas atskiras juridinis asmuo ir kad šį reikalavimą galima įvykdyti atitinkamai organizuojant skirtingus to paties juridinio asmens padalinius. Šiuo atveju geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nepriklausomumas turi būti užtikrinamas tarp juridinio asmens padalinio (padalinių), vykdančio (vykdančių) juridinio asmens veiklą ir užimančio dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, ir juridinio asmens padalinio (padalinių), vykdančio (vykdančių) geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose, valdymo veiklą. 4¹5.
4¹5. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija
atskirai tvarkyti geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdymo apskaitą, sudaryti atskiras pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus. 6 7. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir yra įvykdyti šio Kodekso 7 straipsnio
dalyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio straipsnio 3 ir 5 6 dalyse nurodyti reikalavimai. 7 8. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius į geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymus dėl prieigos prie šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose nurodytų geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų nagrinėja Reglamento (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka turi atsakyti per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato rinkos reguliuotojas. Šioje dalyje nurodyti prašymai atmetami tik tada, kai yra perspektyvių alternatyvų teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas tokiu pačiu arba alternatyviu maršrutu ekonomiškai priimtinomis sąlygomis. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius neprivalo investuoti į išteklius arba geležinkelių paslaugų įrenginius tik dėl to, kad būtų patenkinti visi geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymai. 8.
dalyje nurodytos įmonės pateikia prašymą dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdomų geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šie geležinkelių paslaugų įrenginiai, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, šis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi raštu pagrįsti kiekvieną sprendimą atmesti tokį geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymą ir nurodyti perspektyvias alternatyvas naudotis kitais geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose. 9. Gavęs geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymus dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi imtis visų įmanomų priemonių, kad patenkintų visus geležinkelio įmonių (vežėjų) prašymus.
Jeigu nėra perspektyvių alternatyvų ir pagal pareikštą poreikį neįmanoma patenkinti visų geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymų dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė gali pateikti skundą rinkos reguliuotojui, kuris šį skundą išnagrinėja ir, nustatęs, kad prašymą dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, buvo įmanoma patenkinti, imasi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytai įmonei būtų suteikta prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose. 10 9.
10 9. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami dvejus metus iš eilės arba ilgiau ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas Reglamente (ES) 2017/2177 nustatytais atvejais ir tvarka per
interneto svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai išnuomojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šio straipsnio reikalavimai dėl išperkamosios nuomos netaikomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių atžvilgiu. 11 10. Vyriausybės nustatyta tvarka priimant sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių perdavimo ar juos nurašant, nuomojant Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius ir jų užimamą valstybinę žemę mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 23 straipsnio 5-10 dalys ir 23¹ straipsnio 2-8 dalys.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.
Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir yra įvykdyti šio Kodekso 7 straipsnio
dalyje 24² straipsnyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai.“
30³ straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,30³ straipsnis. Su geležinkelių transportu susijusios Papildomos papildomos ir pagalbinės paslaugos“. 2. Pakeisti 30³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Su geležinkelių transportu susijusias Papildomas papildomas ir pagalbines paslaugas šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose įrenginiuose teikia geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai.“
30³ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius teikia su geležinkelių transportu susijusias papildomas paslaugas, jis nediskriminacinėmis sąlygomis teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamento (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka.“
30³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos
įmonės gali prašyti geležinkelio paslaugų įrenginių operatorių su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų.
Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius neprivalo teikti su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų, tačiau jeigu geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius nusprendžia teikti bet kurią iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų, jis teikia jas nediskriminacinėmis sąlygomis pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamento (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka.“34 straipsnis. 30⁴straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 30⁴straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„30⁴straipsnis. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis“. 2. Pakeisti 30⁴straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užmokestį už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis nustato geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius. Šis užmokestis naudojamas geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus veiklai finansuoti.“
3Pakeisti 30⁴straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis negali būti didesnis už šių paslaugų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.“
4Pakeisti 30⁴straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Užmokestį už su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas nustato geležinkelių įrenginių operatorius. Jeigu su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas teikia vienas paslaugų teikėjas, užmokestis už papildomas ir pagalbines šias paslaugas negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.“
33 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Geležinkelio įmonė (vežėjas), teikianti keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas, privalo sudaryti nenumatytų atvejų planus ir užtikrinti, kad šie planai būtų tinkamai koordinuojami su keleivių geležinkelio stoties operatoriumi ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju tam, kad įvykus esminiam keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo sutrikimui keleiviams būtų suteikta pagalba, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 18 straipsnyje.“
dalis laikytini atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 36 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
ir 3 punktus. 1. 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44). 2. 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 258) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227 3. 2001 m. vasario 26 d.
2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 404) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44). 2. Pakeisti Kodekso priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL 2016 L 352, p. 1).“37 Papildyti Kodekso priedą 12 punktu:
„12. 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES)
2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (OL
Kodekso priedą 13 punktu:
„13. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES)
2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (OL 2017 L 307, p. 1).“37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
5, 6, 13, 20 ir 26 dalis, 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnį, 6 straipsnio 1, 4, 5, 7 ir 11 dalis, 7 straipsnį, 8 straipsnio 1–6 dalis, 9 straipsnį, 10 straipsnio 3, 4, 7–12 dalis, 11 straipsnį, 15 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnį, 32 straipsnio 1– 4 dalis, 33–35 straipsnius, 36 straipsnio 3 dalį ir šį straipsnį, įsigalioja 2019 m. gruodžio
straipsnio 1 ir 7 dalys, 8 straipsnio 1–6 dalys, 11 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 3 ir 4 dalys, 33 –35 straipsniai, 36 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2019 m. birželio 1 d.
geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, dukterinę bendrovę keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti ir dukterinę bendrovę krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros patikėjimo teisei perduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė pasirašo patikėjimo sutartį, pagal kurią akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių turtas nuo
sutartį valdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtai bendrovei. 5.
Respublikos susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė pasirašo trišalį turto perdavimo ir priėmimo aktą, pagal kurį akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių turtas nuo
sutartį valdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtai bendrovei. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektai, pradėti vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdomi ir užbaigiami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso reikalavimais. 7. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytuose Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjant prašymus gauti, pakeisti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją, pateiktus įsigaliojus šio įstatymo 8 straipsniui. 8. Šio įstatymo
straipsnio 13 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 9. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Geležinkelių transporto kodekso 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 10.
bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta įmonė skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraiškas, pateiktas 2019–2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, apskaičiuoja užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus ir surenka šį užmokestį 2020–2021 metų ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 7 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
5, 6¹, 7, 7¹, 9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹, 30², 30³,
24², 24³, 24⁴, 25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ IR 29⁸
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrasis susitarimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumų skyrimo (toliau – bendrasis susitarimas) – susitarimas, nustatantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjo teises ir pareigas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo ilgiau kaip vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“
3 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos –
sprendimų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, įskaitant konkrečių traukinio linijų skyrimo galimybės nustatymą, įvertinimą ir jų paskyrimą, taip pat sprendimų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir šio užmokesčio surinkimo priėmimas.“
3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kuri užtikrina tik trauką.“
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10.
Geležinkelių infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą.“
5Pakeisti 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys, kurie yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.“
6Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Geležinkelių paslaugų įrenginys – įrenginys, įskaitant žemės sklypą, įrangą ir statinį, kuris visas arba iš dalies buvo specialiai paruoštas, kad būtų galima teikti vieną ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų.“
7Papildyti 3 straipsnį 30¹ dalimi:
,,30¹. Maršrutas – geležinkelio kelio atkarpa tarp iš anksto numatytų traukinio išvykimo ir atvykimo vietų.“ Pakeisti 3 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,31.
Minimalusis prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketas (toliau – minimalusis prieigos paketas) – paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas.“
8Pakeisti 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Pagrįstas pelnas
9Papildyti 3 straipsnį 33¹ dalimi:
„33¹. Paraiška skirti viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumus – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus rengiant tarnybinį traukinių tvarkaraštį.“
10Papildyti 3 straipsnį 33² dalimi:
„33². Paskutinės minutės paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – paskutinės minutės paraiška) – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.“
11Papildyti 3 straipsnį 34¹ dalimi:
,, 34¹.
Pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) – geležinkelio įmonė (vežėjas), kuri nėra pareiškėja, tačiau pagal sutartį su pareiškėju turi teisę naudotis jai perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais.“
dalimi: „34². Paskutinės minutės paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – paskutinės minutės paraiška) – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.“
13Papildyti 3 straipsnį 38¹ dalimi:
„38¹. Suinteresuotieji asmenys – pareiškėjai, šio Kodekso
28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, taip pat keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais paslaugas ketinantys vykdyti asmenys, kurie pageidauja pareikšti savo nuomonę apie tai, kokią įtaką tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali turėti jų galimybei teikti šias paslaugas per šio tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“
straipsnį 46¹ dalimi:
„46¹. Vertikaliosios integracijos įmonių grupė – akcinės bendrovės „Lietuvos
geležinkeliai“ įmonių grupė, kurioje akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuoja įmonę, kuri įsteigta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir įmones, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti.“
straipsnį 47¹ dalimi: ,,47¹. Viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas – esamos viešosios geležinkelių infrastruktūros kapitalinio remonto darbai, kuriuos atlikus nepakeičiamos viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatacinės charakteristikos.“
16Papildyti 3 straipsnį 47² dalimi:
„47².
Viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatavimas – viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas, geležinkelių transporto eismo valdymas ir sprendimų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir šio užmokesčio surinkimo priėmimas.“
17Papildyti 3 straipsnį 47³ dalimi:
,,47³. Viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimas (toliau – modernizavimas)
18Papildyti 3 straipsnį 47⁴dalimi:
,,47⁴. Viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra – viešosios geležinkelių infrastruktūros, finansų ir investicijų planavimas, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros statyba ir modernizavimas.“
straipsnį 47⁵ dalimi: ,,47⁵. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra – techninių ir organizacinių priemonių visuma, kurias įgyvendinant siekiama užtikrinti esamą viešosios geležinkelių infrastruktūros būklę ir pajėgumą.“
straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip: „49. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – galimybė tarnybiniame traukinių eismo grafike tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį.“
21Papildyti 3 straipsnį 49¹ dalimi:
,,49¹.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizė – analizė, kuria siekiama nustatyti paskelbtos perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies apribojimus, dėl kurių negalima tinkamai patenkinti visų paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kokių priemonių būtina imtis, kad per trumpą (iki 3 metų) ir vidutinį (7–9 metų) laikotarpį paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymas būtų sumažintas.“
22Papildyti 3 straipsnį 49² dalimi:
,,49². Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimo planas (toliau – pajėgumų didinimo planas) – planas, kuriame numatomos priemonės, siūlomos siekiant sumažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimus, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta, taip pat tų priemonių įgyvendinimo grafikas.“
3 straipsnį 49³ dalimi: ,,49³. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų derinimas (toliau – derinimas) – procesas, per kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjai siekia suderinti tas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, dėl kurių kyla nesutarimų.“
3 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip: „50.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) –informacinis leidinys dokumentas, kuriame aprašyta viešoji geležinkelių infrastruktūra, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros, prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų sąlygos, užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą, naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis apskaičiavimo ir mokėjimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo tvarka, taip pat kita informacija, reikalinga norint kreiptis dėl šios infrastruktūros pajėgumų skyrimo nurodomos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės, terminai, procedūros ir kriterijai, įskaitant kitą informaciją, kurios reikia kreipiantis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Tinklo nuostatų turinio reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) tvirtinamose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse.“
25Pakeisti 3 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip.
,,51. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms. – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, kuri šio Kodekso nustatyta tvarka yra atsakinga už viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą.“
26Pakeisti 3 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip:
„52.
Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Reglamente (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010), 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente Reglamente (ES) 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1100), Reglamente (ES) 2017/2177.“
straipsnio pakeitimas
4¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 23 straipsnio 2 ir 11 dalyse 24¹straipsnyje.“
4¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Specialieji geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 30² straipsnio 5 6 dalyje dalyje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Geležinkelių transporto objektų nuosavybė
geležinkelių infrastruktūra ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai neprivatizuojama. negali būti perleisti nuosavybės teise kitiems asmenims. 2. Kiti geležinkelių transporto objektai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos
organizacijoms ir jų padaliniams.“|
6¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 6¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie ketinimą pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo ar pakeitimo, prireikus kviečia Europos Komisiją dalyvauti stebėtojo teisėmis sudarant šiuos susitarimus, taip pat praneša Europos Komisijai apie ketinimą sudaryti šiuos susitarimus prieš juos sudarydama.“
straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Geležinkelių transporto eismo saugos institucija:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;
3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;
(vežėjams);
geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį;
7) 5) atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose geležinkelių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
ir ją išdėstyti taip: ,,4.
Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas). Ji atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, padedančios užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, kuri šiame Kodekse ir kituose rinkos reguliuotojo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus sprendimus priima nepriklausomai nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, pareiškėjų, šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, geležinkelių transporto eismo saugos institucijos ir kitų viešųjų ar privačių asmenų.“
straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 2.
7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 24¹, 24², 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;“.
Pakeisti 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 24¹, 24², 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 3.
7¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų laikymosi priežiūrą; rinkos reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais taisyklėse (toliau – konsultavimosi taisyklės) nustatyta tvarka viešai pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, nustato apskaitos atskyrimo tvarką; apskaitos atskyrimo tvarka gali būti keičiama tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus išlaidas, kurias patirs Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai, kurie šios tvarkos laikysis; apskaitos atskyrimo tvarkos aprašas ar jo pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo apskaitos atskyrimo tvarkos nustatymo ar jos pakeitimo patvirtinimo dienos ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;“. 4. Pakeisti 7¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) tvirtinti konsultacijų su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais taisykles vykdyti vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymo priežiūrą;“. 5. Papildyti 7¹ straipsnio 1 dalį 7 punktu: ,,7) vykdyti šio Kodekso 25² straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, laikymosi priežiūrą;“. 6.
6Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
,,8) rinkos reguliuotojas vykdo iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos gautų pajamų, įskaitant valstybės biudžeto lėšas, finansinius srautus, vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų tarpusavio paskolas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, stebėseną.“
7¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis veiksmų padėčiai ištaisyti, taip pat reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir Už rinkos reguliuotojų sprendimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rinkos reguliuotojas taip pat turi teisę skirti šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas ūkio subjektams už rinkos reguliuotojo sprendimų nevykdantiems ūkio subjektams. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojui šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka savo iniciatyva nagrinėjant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar neveikimą) šios dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.“ 8.
Pakeisti 7¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso
organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, neatsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip
reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi taisyklėse nustatyta tvarka pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, tvirtina informacijos teikimo rinkos reguliuotojui taisykles;. teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše; šios taisyklės nustatomos ir gali būti keičiamos tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus jų įgyvendinimo išlaidas, kurias patirs informaciją turintys teikti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai; šios taisyklės ar jų pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo šių taisyklių nustatymo ar jų pakeitimo dienos ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;“ 9.
Pakeisti 7¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso
organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, neatsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip
reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi taisyklėse nustatyta tvarka pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, tvirtina informacijos teikimo rinkos reguliuotojui taisykles;. teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše; šios taisyklės nustatomos ir gali būti keičiamos tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus jų įgyvendinimo išlaidas, kurias patirs informaciją turintys teikti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai; šios taisyklės ar jų pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo šių taisyklių nustatymo ar jų pakeitimo dienos ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;“
punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) rinkos reguliuotojas, vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus, paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų vykdymo priežiūrą, gali inicijuoti minėtų asmenų išorės auditą ir (arba) pats atlikti auditą; gali būti inicijuojamas visų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų auditas; Išorės išorės auditas inicijuojamas, jeigu rinkos reguliuotojui nepakanka žmogiškųjų išteklių pačiam atlikti auditą;“.
7 straipsnio 6 dalį 3 punktu:
3) stebėtojo teisėmis dalyvauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų konsultacijose ir Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo, kai reikia skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip viename geležinkelių tinkle, procedūrose.“. 11. Pakeisti 7¹ straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per dvejus metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais, kad būtų atsižvelgiama į jų nuomonę dėl konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje rinkos; šios konsultacijos vykdomos rinkos reguliuotojo nustatyta tvarka;“. 12. Papildyti 7¹ straipsnio 7 dalį 4 punktu: ,,4) jeigu vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo reikalavimų laikymosi priežiūrą rinkos reguliuotojas nustato galimus valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, teikimo pažeidimus, apie juos informuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą.“. 13.
straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) rinkos reguliuotojas bendradarbiauja su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės rinkos reguliuotoju priimant bendrus sprendimus dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir tos Europos Sąjungos valstybės narės sąlygų apribojimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais ėmimo sistemos, šio užmokesčio dydžio ar sudedamųjų dalių, taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.“
punktu: ,,5) rinkos reguliuotojas kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais dalyvauja nustatant bendrus sprendimų, kai nagrinėjamas skundas dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra vežant keleivius, bagažą ir
(ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir tos Europos Sąjungos valstybės narės sąlygų apribojimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais ėmimo sistemos, šio užmokesčio sudedamųjų dalių ar dydžio, priėmimo principus, taip pat tokių skundų nagrinėjimo tvarką.“7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,9 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statyba ir uždarymas (likvidavimas), jų konservavimas užkonservavimas
viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos priima Vyriausybė. 2.
dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo užkonservavimo ir naujų objektų statybos teikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdytojo pasiūlymus, jeigu tokie pasiūlymai buvo pateikti, ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas ar Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis geležinkelių paslaugų įrenginys. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir) uždarymo (likvidavimo), jų konservavimo užkonservavimo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas. 3. Žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statybai suteikiama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) atitinka geros reputacijos reikalavimus – įmonė, įmonės dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ar panašiai), įmonės valdymo organų nariai, vadovai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo už sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat už tyčinius nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, pakartotinius nusikaltimus asmens socialinėms teisėms, nusikaltimus, susijusius su muitinės procedūrų pažeidimais, įmonė nėra paskelbta bankrutavusia, nuo valdymo organų narių, vadovų ir jų įgaliotų asmenų, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos praėjo daugiau kaip 10 metų;“. 2.
2Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atitinka finansinio pajėgumo reikalavimus – įmonės finansinė
atskaitomybė visais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, atitinka teisės aktų, reglamentuojančių finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus ir įmonė paskutinius 12 mėnesių yra moki; įmonės ekonominį pajėgumą apibūdinantys rodikliai atitinka susisiekimo ministro nustatytas geležinkelio įmonių (vežėjų) ekonominį pajėgumą apibūdinančių rodiklių kritines reikšmes; įmonė neturi didelės ar nuolatinės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nėra skolinga neturi didelių ar nuolatinių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kad įmonė turi didelę ar nuolatinę mokestinę nepriemoką ar didelių ar nuolatinių įsiskolinimų nustato susisiekimo ministras;“
straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) pateikti prašymą sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) neketina vykdyti licencijuojamos veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius arba neketina pradėti vykdyti licencijuojamos veiklos per 6 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimo dienos, išskyrus atvejį, kai licencijuojamos veiklos pradžios terminas geležinkelių transporto eismo saugos institucijos motyvuotu sprendimu buvo pratęstas atsižvelgiant į geležinkelio įmonės (vežėjo) prašymą;“. 4.
straipsnio 9 dalį 9 punktu: ,,9) pateikti prašymą pratęsti licencijuojamos veiklos pradžios terminą, jeigu tai būtina dėl ketinamos vykdyti geležinkelių transporto veiklos pobūdžio.“
5Papildyti 10 straipsnį 10¹ dalimi:
,,10¹. Geležinkelių transporto eismo saugos institucija, gavusi informaciją apie geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimą, be kita ko, apie tai, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) susijungė su kita įmone ar įsigijo kitą įmonę, ir jeigu turi pagrįstų duomenų dėl reorganizuotos geležinkelio įmonės (vežėjo) neatitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos turi priimti sprendimą peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą ir sustabdyti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licencijos galiojimą, jeigu geležinkelio įmonei (vežėjui) vykdant licencijuojamą veiklą keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai. Tokiu atveju geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimas turi būti peržiūrėtas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo geležinkelių transporto eismo saugos institucijos sprendimo peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą priėmimo dienos.“
6Papildyti 10 straipsnio 11 dalį 4 punktu:
„4) priimtas sprendimas peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą ir licencijuojama veikla negali būti vykdoma, kadangi keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai.“
straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,15.
Reikalavimai Reikalavimų, susiję susijusių su geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimu, pakeitimu, atsisakymu išduoti licenciją, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, licencijuojamos veiklos pradžios termino pratęsimu, įgyvendinimo tvarka, nustatomi nustatoma Geležinkelio įmonių
(vežėjų) licencijavimo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė.“9 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) apšvietimo įrenginiai, sumontuoti siekiant užtikrinti
geležinkelių transporto eismo saugą skirti geležinkelių transporto eismui ir geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti;“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami įrenginiai,
skirti pastatai, įskaitant šiuose pastatuose esančių įrenginių dalį, skirtą transporto mokesčiams surinkti.“10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos.“
galios 23 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2.
infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, apskaitos, kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas atliekančio padalinio finansinės ataskaitos skelbiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti kitas geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis akcinei bendrovei
„Lietuvos geležinkeliai“ verstis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta
veikla. Kai viešoji geležinkelių infrastruktūra naudojama akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ veiklai, nurodytai šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje,
mutatis mutandis taikomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius reglamentuojančios šio Kodekso nuostatos. 3. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto
patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Vyriausybės įgaliota institucija Susisiekimo ministerija. Sukurtas naujas Viešosios viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas inventorizuojamas ir registruojamas valstybės biudžeto lėšomis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą, kuris naudojamas siekiant įvertinti atsižvelgiant į kurį nustatoma, kokio finansavimo reikia šiam turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“
taip:
„5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros
objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 25 tūkstančiai eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė negu 25 tūkstančiai eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą.
Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.“
5Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių
infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 25 tūkstančiai eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė negu 25 tūkstančiai eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą.“
dalį. 11. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 7. Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,13. Užtikrinant geležinkelių transporto eismo saugą, išlaikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybę ir ją gerinant, skatinama mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų dydžius.
Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip
valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartis), kurioje turi būti bent ši informacija:“
punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);“. 9.
punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (numatant atskirai lėšas už minimalųjį prieigos paketą, ir lėšas už Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, valdomuose viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, teikiamas ir šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei, atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą) ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo darbai (prireikus gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);“. 10. Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,7) sutarta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmė, kuri turi būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginiame veiklos plane, teisės aktuose nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistema ir reikalavimais;“. 11. Pakeisti 23 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Šio straipsnio 13 dalyje nurodytoje Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad tais atvejais, kai verslo veiklos sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų (gautų iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, nurodytais šio Kodekso 30¹straipsnyje, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ar pagalbinėmis paslaugomis, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų) ir sąnaudų balansas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro nustatyta tvarka parengia ir paskelbia veiklos planą, suderintą su Vyriausybės tvirtinama viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programa ir atitinkantį Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomą valstybės biudžeto finansavimą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,17. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nepanaudojus šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą.“
dalį. 17. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nepanaudojus šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą. 11 straipsnis. 23¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 23¹straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„23¹straipsnis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimas, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja“
2Pakeisti 23¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamą valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,24 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos 1.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:
1) užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir vykdyti jos techninę priežiūrą;
2) valdyti ir organizuoti geležinkelių transporto eismą;
3) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programų projektų;
4) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programas ir projektus;
5) eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, išskyrus sprendimų, kurie pagal šį Kodeksą priskirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui priėmimą;
5) 6) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurias teikti nepriskirta šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
6) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir jį pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
7) parengti ir savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus;
8) pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai duomenis, būtinus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui apskaičiuoti;
9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu, rinkti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą;
7) ne rečiau kaip kartą per metus konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir pareiškėjais (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojai), prireikus, krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojais, šio Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, siekiant aptarti jų poreikius susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros technine priežiūra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatytus į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuotus veiklos tikslus, priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti ir jų įgyvendinimą, Tinklo nuostatų turinį ir įgyvendinimą, kombinuotųjų vežimų ir geležinkelių sistemos sąveikumo klausimus, taip pat kitus klausimus, susijusius su naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygomis ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybe;
infrastruktūros valdytojais, siekiant plėtoti Europos Sąjungos geležinkelių infrastruktūrą kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, keistis geležinkelių infrastruktūros valdymo patirtimi, vykdyti geležinkelių infrastruktūros valdytojų veiklos rezultatų stebėseną ir šių rezultatų vertinimą, dalyvauti Europos Komisijai atliekant geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir šalinti valdomo geležinkelių tinklo kliūtis, sukeliančias susisiekimo kliūtis Europos Sąjungos geležinkelių tinkle, aptarti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais bendradarbiavimą pajėgumų skyrimo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo sistemos vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių klausimais;
10) 9) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:
1) užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir vykdyti jos techninę priežiūrą;
2) valdyti ir organizuoti geležinkelių transporto eismą;
3) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programų projektų;
4) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programas ir projektus;
5) eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, išskyrus sprendimų, kurie pagal šį Kodeksą priskirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui priėmimą;
5) 6) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurias teikti nepriskirta šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
6) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir jį pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
7) parengti ir savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus;
8) pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai duomenis, būtinus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui apskaičiuoti;
9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu, rinkti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą;
7) ne rečiau kaip kartą per metus konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir pareiškėjais (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojai), prireikus, krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojais, šio Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, siekiant aptarti jų poreikius susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros technine priežiūra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatytus į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuotus veiklos tikslus, priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti ir jų įgyvendinimą, Tinklo nuostatų turinį ir įgyvendinimą, kombinuotųjų vežimų ir geležinkelių sistemos sąveikumo klausimus, taip pat kitus klausimus, susijusius su naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygomis ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybe;
infrastruktūros valdytojais, siekiant plėtoti Europos Sąjungos geležinkelių infrastruktūrą kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, keistis geležinkelių infrastruktūros valdymo patirtimi, vykdyti geležinkelių infrastruktūros valdytojų veiklos rezultatų stebėseną ir šių rezultatų vertinimą, dalyvauti Europos Komisijai atliekant geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir šalinti valdomo geležinkelių tinklo kliūtis, sukeliančias susisiekimo kliūtis Europos Sąjungos geležinkelių tinkle, aptarti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais bendradarbiavimą pajėgumų skyrimo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo sistemos vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių klausimais;
10) 9) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas. 2.
straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos konsultacijos organizuojamos ir vykdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtintose konsultacijų taisyklėse nustatyta tvarka. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas rengdamas konsultacijų taisykles turi konsultuotis su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojais ir rinkos reguliuotoju. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėje skelbia tais metais vykdytų konsultacijų su apžvalgą. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų įgyvendinimą gali perduoti kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo). Su viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra, technine priežiūra ir atnaujinimu susijusius darbus ir užduotis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali perduoti vertikaliosios integracijos įmonių grupės geležinkelio įmonėms (vežėjams) arba juridiniams asmenims, kurie kontroliuoja šias geležinkelio įmones (vežėjus) arba kuriuos kontroliuoja šios geležinkelio įmonės (vežėjai). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šioje straipsnio dalyje nustatytais atvejais perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo), privalo užtikrinti komercinių ir profesinių paslapčių apsaugą ir imtis priemonių, kad būtų išvengta interesų konflikto. 4. Esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos neperduodamos jokiam kitam asmeniui. 5.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo), viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros, techninės priežiūros ir viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo funkcijoms vykdyti ar susijusiems darbams (užduotims) atlikti, privalo atlikti šių darbų (užduočių) vykdymo priežiūrą ir galutinai atsako už šių darbų (užduočių) vykdymą. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su viena ar keliomis geležinkelio įmonėmis (vežėjais), siekdamas pagal geležinkelio įmonės (įmonių) vežėjo (vežėjų) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateiktą informaciją užtikrinti naudą geležinkelio įmonės (įmonių) (vežėjo) (vežėjų) klientams, sumažinti išlaidas arba pagerinti dalies geležinkelių tinklo, dėl kurio naudojimo sudaromas toks susitarimas, naudojimą. Jeigu nusprendžiama tokį susitarimą sudaryti, jis turi būti sudaromas nediskriminaciniu būdu ir rinkos reguliuotojui prižiūrint. Rinkos reguliuotojas atlieka tokių susitarimų vykdymo priežiūrą ir gali, pateikęs pagrindžiančius argumentus, rekomenduoti juos nutraukti.“
Papildyti Kodeksą 24¹straipsniu:
reikalavimai
bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita būtų atskira nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaitos ir kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. 2.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos geležinkelio įmonėms (vežėjams), o geležinkelio įmonės (vežėjai) negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. 3. Vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniai asmenys vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas pagal Lietuvos banko skelbiamą suteikiamų paskolų vidutinę paskolų palūkanų normą. Tokių paskolų teikimo sąlygos nustatomos įvertinus įmonės, kuriai ketinama suteikti paskolą, rizikingumą. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimai turi būti apskaitomi ir administruojami atskirai nuo kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims priskiriamų įsiskolinimų. Mokėjimo nurodymus tokiems įsiskolinimams padengti gali atlikti vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo, kontroliuojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), arba kitas vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita ir kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaita turi būti tvarkomos taip, kad būtų užtikrintas šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdymas, sudarytos sąlygos vykdyti apskaitos atskyrimo ir finansinių procedūrų skaidrumo priežiūrą. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi registruoti visus verslo ir finansinius santykius su kitais vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniais asmenimis ir nurodyti bent jau tokių santykių šalis, pobūdį, jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarų, o jeigu įmanoma, – tikslų jų kiekį, sudarytų sutarčių vertę, pagrindines sutarčių sąlygas, sutarčių įvykdymo terminus.
Visos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų teikiamos paslaugos grindžiamos sutartimis ir už jas atsiskaitoma pagal rinkos kainas arba kainas, pagrįstas jų teikimo sąnaudomis pridėjus paslaugas teikiančio vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinio asmens nustatytą pagrįstą pelno maržą. 7. Pajamas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, ir valstybės biudžeto lėšas, skirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai, įskaitant paskolų grąžinimą ir palūkanų mokėjimą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimu šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepanaudojus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą.“
Papildyti Kodeksą 24²straipsniu: ,,24² straipsnis.
reikalavimai
geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas ir jo pavaduotojas, valdybos ir stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nariai veikia laikydamiesi nediskriminavimo principo ir joks interesų konfliktas negali daryti poveikio jų nešališkumui. 2. Fiziniai asmenys vienu metu negali eiti šių pareigų:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros vadovo arba jo pavaduotojo arba valdybos nario ir geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo arba jo pavaduotojo arba valdybos nario;
2) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos ir geležinkelio įmonės
(vežėjo) stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nario;
3) vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinio asmens, kontroliuojančio viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), valdybos arba stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nario ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo arba jo pavaduotojo;
4) geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo arba jo pavaduotojo arba valdybos nario ir viešosios geležinkelių infrastruktūros darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą. 3. Buvusių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, vienerius metus po darbo santykių su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju pabaigos negali įdarbinti geležinkelio įmonė (vežėjas). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas vienerius metus po darbo santykių su geležinkelio įmone (vežėju) pabaigos negali įdarbinti buvusių geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojų ir negali jų paskirti būti atsakingais už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą. 4.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad:
1) jokia geležinkelio įmonė (vežėjas) arba bet kuris kitas juridinis asmuo, įskaitant ir sudarančius vertikaliosios integracijos įmonių grupę, nedarytų lemiamos įtakos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, jo vykdomoms esminėms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms ir su jomis susijusiems sprendimams;
2) jokia geležinkelio įmonė (vežėjas) ar vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo nedarytų lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, skyrimo ir atleidimo. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad prieiga prie neskelbtinos informacijos, susijusios su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, būtų suteikta tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo įgaliotiems darbuotojams. Tokia informacija yra konfidenciali ir negali būti perduota kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas ir jo pavaduotojas, valdybos, jeigu ji sudaroma, nariai, kiti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojai, atsakingi už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, negali gauti jokio su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais susijusio atlyginimo, premijų iš kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų. Šiems asmenims gali būti skiriamos paskatos atsižvelgiant į bendrus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos rezultatus.“15 straipsnis. Kodekso papildymas 24³ straipsniu Papildyti Kodeksą 24³straipsniu: ,,24³ straipsnis. Vertikaliosios integracijos įmonių grupė 1.
Vertikaliosios integracijos grupę sudaro akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta bendrovė ir keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos bendrovės ir kitos akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos bendrovės, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. 2. Visų bendrovių, kurios įsteigtos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir bendrovių, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“. 3. Visos akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. 4. Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtų bendrovių kolegialių valdymo organų nariais gali būti renkami tik vertikaliosios integracijos įmonių grupės darbuotojai.“
Papildyti Kodeksą 24⁴straipsniu:
nuostatai
mėnesius iki paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo termino pabaigos savo interneto svetainėje paskelbia Tinklo nuostatų projektą lietuvių ir anglų kalbomis derinimui su suinteresuotomis šalimis ir nurodo terminą, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti nuomonę dėl Tinklo nuostatų projekto. 2.
suinteresuotosiomis šalimis, turi parengti ir ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo termino pabaigos patvirtina ir savo interneto svetainėje paskelbia Tinklo nuostatus lietuvių ir anglų kalbomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat privalo pateikti paskelbti Tinklo nuostatus bendroje Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų interneto svetainėje. 3. Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro galimybę įsigyti patvirtintų Tinklo nuostatų spausdintą variantą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytas užmokestis už tokį Tinklo nuostatų variantą negali būti didesnis už Tinklo nuostatų spausdinimo sąnaudas. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi kiekvienais metais peržiūrėti Tinklo nuostatų turinį ir prireikus juos atnaujinti. 5. Tinklo nuostatų turinio reikalavimus, be kita ko, vadovaudamasis Reglamente (ES) 2017/2177 ir Reglamente (EB) 2016/545 nustatytais Tinko nuostatų reikalavimais, nustato rinkos reguliuotojas.“17 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
apskaičiavimas, skelbimas ir mokėjimas
Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, kurioms skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo turi mokėti sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Šis užmokestis naudojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti. 2. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamąsias dalis nustato, šį užmokestį sudarančių įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, kurios tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytas išimtis. Išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo tvarkos aprašą, suderinęs su rinkos reguliuotoju, tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją nurodo Tinklo nuostatuose. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus 4.
Didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą negu užmokestis lygus išlaidoms, kurios tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą dėl traukinių eksploatavimo, užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas šiais atvejais:
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;
2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;
3) nustatant taikant antkainius vežimų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamo atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) rinka šiuos antkainius leidžia gali mokėti;
4) šio Kodekso 29 straipsnio 6 dalyje nurodytose taisyklėse 29³ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;
geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros našumą pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą. 5. Didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą negu užmokestis lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą dėl traukinių eksploatavimo, užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas atsižvelgiant į geležinkelių transporto eismo poveikį poveikio aplinkai atsirandančio dėl traukinių eksploatavimo, išlaidas. 6.
įmonėms (vežėjams), teikiančioms (tiekiantiems) tokias pačias keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiai. 7. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja, sprendimą dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo priima šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga, o šis užmokestis mokamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. 8. Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka užmokestį, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 nurodytą užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šią tvarką Tinklo nuostatuose buvo nurodyta. 7. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apskaičiuoja ir Tinklo nuostatuose nurodo ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifai apskaičiuojami vienam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 8. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų apskaičiavimo ar patikslinimo dienos turi patvirtinti ir nurodyti Tinklo nuostatuose. 9.
įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, kurį jis turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka užmokestį, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinta ir paskelbtą užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo tvarką.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 25¹straipsniu:
„25¹ straipsnis. Vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nustatydamas vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašą, vadovaujasi veiksmingumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais ir atsižvelgia į geležinkelio įmonių (vežėjų), pateikusių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytus duomenis, pasiektą produktyvumo padidėjimą. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vertindamas ir nustatydamas, ar atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti, be kitų duomenų, vertina jam pateiktus geležinkelio įmonių (vežėjų) duomenis. Šioje straipsnio dalyje nurodytų geležinkelio įmonių (vežėjų) teiktinų duomenų apimtį ir tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 3.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš nustatydamas vežimo geležinkelių transporto rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, turi įvertinti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų, viešųjų paslaugų ir kitų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų segmentus ir papildomai įvertinti bent jau šias vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų poras:
1) keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos;
2) pavojingųjų krovinių ir kitų krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos;
3) vežimo vietiniais ir tarptautiniais maršrutais paslaugos;
traukiniais (keleiviniais traukiniais, kuriais į reikiamą stotį galima nuvažiuoti be persėdimų) paslaugos;
geležinkelio stoties į galinę stotį važiuoja neperformuoti tarpinėse geležinkelio stotyse) ir krovinių vežimo rinktiniais traukiniais (traukiniais, kurie pagal poreikį išvežioja į tarpines geležinkelio stotis ir iš jų surenka vagonus) paslaugos;
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, vertinimą, turi teisę vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, išskirti pagal vežamus krovinius ar keleivius. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikdamas vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų vertinimą, taip pat nustato ir apibrėžia tuos geležinkelių transporto rinkos segmentus, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuo metu nevykdo veiklos, tačiau gali pradėti teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas.
Antkainiai vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentams, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) nevykdo veiklos negali būti nustatyti. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikęs vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų vertinimą ir nustatęs vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, patvirtina Vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašą ir šį sąrašą nurodo Tinklo nuostatuose. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąraše turi būti nurodomi, bent jau, krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, viešosios paslaugos ir kitos keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, taip pat vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentai, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuo metu nevykdo veiklos. 8. Nustatytus vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per 5 metus.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 25²straipsniu:
„25² straipsnis. Užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų
rezervavimą 1.
Jeigu galiojusio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu skirti viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumai buvo nepanaudoti ne mažiau kaip 10 procentų visų skirtų viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, išskyrus atvejį, kai šį užmokestį privaloma nustatyti pagal šio straipsnio 2 dalį. 2. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi būti nustatytas pareiškėjui, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai. 3. Prieš nustatydamas užmokestį už skirtus, tačiau nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir pateikia juos derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir nurodo Tinklo nuostatuose. 4. Užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,26 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra ir traukinių geležinkelių transporto eismas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelių transporto eismo valdymą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą planuoja skaidriai, laikydamasis nediskriminavimo principo, ir taip, kad joks interesų konfliktas neturėtų poveikio darbuotojams, atsakingiems už sprendimų dėl šių funkcijų priėmimą. 2.
organizuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Planuodamas ilgalaikę teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos ypatingos valstybinės svarbos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir
(arba) viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas konsultuojasi su pareiškėjais ir užtikrina, kad būtų kuo labiau atsižvelgta į pareiškėjų pastabas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų tvarkaraštį sudaro laikydamasis nediskriminavimo principo. 4. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo tvarką nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, susisiekimo ministro patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti geležinkelių transporto eismo valdymą reglamentuojantys teisės aktai. 5. Užtikrindamas geležinkelių transporto eismo valdymą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) susijusių sutrikimų atveju joms būtų laiku suteikta visapusiška prieiga prie atitinkamos informacijos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas papildomą prieigą prie geležinkelių transporto eismo valdymo proceso geležinkelio įmonėms (vežėjams) suteikia skaidriai ir jų nediskriminuodamas.“21 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos
1.
Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai arba pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas), įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir sudariusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę gauti minimalųjį prieigos paketą naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalyje dalyse numatytas išimtis. 2. Išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. 3. Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą, turi teisę naudotis viešajai geležinkelių infrastruktūrai Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais laikydamosi šio Kodekso ketvirtajame¹ skirsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikydamosi šiame Kodekse geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti geležinkelio įmones (vežėjus) ir šios straipsnio 3 dalyje nurodytas įmones ar sudaryti joms skirtingas prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas. 5.
geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš (į) trečiosios (-iąją) valstybės ir į ją gali būti apribota, jeigu yra tarpvalstybinio susisiekimo geležinkelių transportu su ta trečiąja valstybe konkurencijos iškraipymų, įskaitant iškraipymus, atsiradusius dėl nediskriminacinės prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir susijusių paslaugų toje trečiojoje valstybėje nebuvimo. Sprendimą dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš (į) trečiosios (-iąją) valstybės (-ę) apribojimo priima Vyriausybė jos nustatyta tvarka. Toks sprendimas priimamas tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės per tris mėnesius nuo Vyriausybės sprendimo projekto pateikimo Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms dienos neprieštarauja dėl numatomo naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš (į) trečiosios (-iąją) valstybės (-ę) apribojimo.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Lietuvos valstybei.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumų skyrimas skyrimo principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, bendrojo susitarimo sudarymas
nediskriminavimo, efektyvumo ir ekonomiškumo, lygiateisiškumo, konkurencingumo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principų skiria šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo. 2. Paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti. Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas) nėra pareiškėja, tačiau pagal sutartį su pareiškėju turi teisę naudotis perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), tai nėra laikoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perdavimu. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 4. Pareiškėjas gali prašyti tiek traukinio linijų, kiek jis pageidauja. Siekdamas užtikrinti, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra būtų naudojama efektyviai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyto rezervinius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie reikalingi siekiant patenkinti galimas paskutinės minutės paraiškas. Ši nuostata taip pat taikoma perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros atveju. 5. Viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas sudaro sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo vieno tarnybinio tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.
Ši sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos. Reikalavimas sudaryti sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo netaikomas, kai pareiškėjas yra geležinkelio įmonė (vežėjas). 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, susijusias su šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimu per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Derybos dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties sudarymo galiojančiam tarnybinio traukinių tvarkaraščio laikotarpiui turi būti pradėtos ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo ar paskutinės minutės paraiškos pateikimo dienos. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį su prašymą sudaryti šią sutartį pateikusia geležinkelio įmone (vežėju), nebent su ja ketinamos sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties projektas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. 8. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos. 9.
viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo privalo būti sudaroma, o jau sudaryta sutartis atnaujinama kiekvienais metais, net ir tuo atveju, jeigu sudarytas bendrasis susitarimas. 510. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūrą sutarties turinio reikalavimus nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 11. Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirti ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau sudaryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kiekvienais metais. Bendruoju susitarimu siekiama patenkinti pagrįstus pareiškėjų komercinius poreikius. Bendrajame susitarime apibūdinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, tačiau juose nenustatomas konkretus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo laikas. Bendrieji susitarimai sudaromi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/545). 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirtų) pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai pajėgumai skiriami daugiau negu viename geležinkelių tinkle, pajėgumų analizės ir pajėgumų didinimo plano ir naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė. 12. Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas ne ilgiau kaip 5 metams su galimybe jį sudariusių šalių susitarimu pratęsti tokios pat trukmės laikotarpiui, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytus atvejus.
Kiekvienas ilgesnis kaip 5 metų bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis, investicijas ir rizikos veiksnius, susijusius su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo veikla. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, kai bendrasis susitarimas, sudarytas 5 metams, pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui. 13. Bendrasis susitarimas 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurios teikiamos naudojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros dalimi, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skyrė tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, ir kurioms teikti būtinos pareiškėjo pagrįstos didelės ilgalaikės (ne mažiau kaip 100 mln. eurų per 10 ir daugiau metų) investicijos. Bendrasis susitarimas ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurioms teikti būtinos pareiškėjo didelės ilgalaikės investicijos, jeigu šios investicijos numatytos pareiškėjo sutartiniuose įsipareigojimuose, įskaitant ir planuojamą nusidėvėjimą. Tokiais atvejais bendruosiuose susitarimuose gali būti išsamiai apibrėžti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie pareiškėjui suteikiami bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpiu, ypatumai (traukinių važiavimų dažnis, apimtis ir kokybė ir kt.). 14. Visoms suinteresuotosioms šalims turi būti leista susipažinti su visų bendrųjų susitarimų turiniu, išskyrus juose pateiktą konfidencialią informaciją. 15.
valdytojas, pasitaręs su suinteresuotosiomis šalimis, jeigu yra alternatyvių maršrutų, gali nuspręsti, kad tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis bus naudojama tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlymu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras gali suteikti pirmumo teisę gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Šią viešąją geležinkelių infrastruktūrą galima naudoti ir kitoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, jeigu yra laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas tam tikrą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį naudoti tik tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos skelbiamas Tinklo nuostatuose. 16. Šio straipsnio ir šio Kodekso 29¹–29⁸ straipsnių nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą geležinkelio įmonėms (vežėjams), išskyrus nuostatas, reglamentuojančias bendrųjų susitarimų sudarymą, mutatis mutandis taikomos, kai paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikia šio Kodekso
Papildyti Kodeksą 29¹straipsniu: „29¹ straipsnis. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimas ir nagrinėjimas
skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjai teikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ne vėliau kaip prieš 8 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo termino, numatyto 2017 m. rugsėjo 4 d.
Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2017/2075, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, VII priedas (OL 2016 L 94, p. 1). 2. Pareiškėjai turi teisę paraiškas skirti daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinklo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kuris šiuo atveju veikia pareiškėjo vardu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prašo tiesiogiai kreipdamasis į kitus Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojus ar pajėgumus skiriančias įstaigas. 3. Dėl daugiau kaip viename Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle esančių viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pareiškėjai gali kreiptis tiesiogiai į subjektą, kuris yra geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų įsteigta bendra įstaiga arba vienas geležinkelių infrastruktūros valdytojas, valdantis prašomą traukinio liniją. 4. Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus formą, kartu su paraiška teikiamų dokumentų sąrašą, paraiškų nagrinėjimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 5. Jeigu pareiškėjas su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju yra sudaręs bendrąjį susitarimą, paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikiamos pagal šį susitarimą. 6.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nustatęs, kad paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi dokumentai arba pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų kopijų tvirtinimą, nustatyta tvarka, apie nustatytus trūkumus raštu per 5 darbo dienas nuo paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus gavimo dienos praneša pareiškėjui ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šios paraiškos gavimo dienos, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka kreipiasi dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. 8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą atsisakyti nagrinėti pateiktą paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu paraiškoje nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi dokumentai arba pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų kopijų tvirtinimą, nustatyta tvarka ir pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų per viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytą terminą. 9. Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patenkina visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vykdant keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais.
Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi atsižvelgti į visus pareiškėjų patiriamus suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį jų vykdomai keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai, jeigu prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai nebūtų paskirti. 10. Pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. 11. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs pareiškėjo prašymą atsisakyti jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl tokių pajėgumų panaudojimo arba viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskelbimo laisvais. Apie laisvais paskelbtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos skelbia savo interneto svetainėje ir informuoja pareiškėjus kurie buvo pateikę paraiškas gauti tuos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, tačiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai jiems nebuvo skirti. 12.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo saugoti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimo metu sužinotas pareiškėjų, pareiškėjo interesais veikiančių geležinkelio įmonių (vežėjų) komercines ir profesines paslaptis ir šiose paraiškose pateiktą informaciją gali naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių ji buvo pateikta.“
Papildyti Kodeksą 29²straipsniu:
„29²straipsnis. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įvertinęs paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo parengia tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir pateikia suinteresuotosioms šalims jo išrašus, kuriuose nurodomi tai suinteresuotajai šaliai preliminariai planuojami skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Suinteresuotieji asmenys, gavę tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus, savo pastabas ir pasiūlymus dėl pateikto tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų gali pateikti per vieną mėnesį nuo šių išrašų gavimo dienos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi konsultuotis su suinteresuotaisiais asmenimis tam, kad pateiktos pastabos ir pasiūlymai būtų įvertinti atsižvelgiant į jų interesus. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti rezervuojami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, turi įvertinti, kokią įtaką pareiškėjams turės tai, kad atitinkami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai bus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti. Jeigu rengiant tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nustatoma, kad skyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti pareiškėjai negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tam pareiškėjui, kuris negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, turi pasiūlyti kitus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu tokių yra. 3. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis sudaromas ir atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami laikantis Sprendime (ES) 2017/2075 nustatytų reikalavimų ir terminų, susijusių su tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų ribojimu. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip prieš 35 kalendorines dienas iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos privalo parengti tarnybinį traukinių tvarkaraštį ir pateikti pareiškėjams jo išrašus, kuriuose nurodomi jiems skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Apie likusius laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skelbia savo interneto svetainėje.“
Kodekso papildymas 29³ straipsniu Papildyti Kodeksą 29³straipsniu:
„29³straipsnis. Paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumus nagrinėjimas ir derinimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, stengiasi suderinti visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę siūlyti pareiškėjui ir kitus turimus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (kitą traukinio išvykimo laiką tuo pačiu maršrutu), negu tuos, kurių buvo prašoma paraiškoje, nekeičiant paraiškoje nurodytų išvykimo ir atvykimo vietų. 2. Konsultuodamasis su pareiškėjais, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas jiems raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikia informaciją apie:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurių paprašė kiti pareiškėjai, siekiantys vykdyti veiklą tuo pačiu maršrutu;
2) pareiškėjams preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant prioriteto taisyklę;
3) alternatyvius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie yra siūlomi pareiškėjui vietoj jo paraiškoje nurodytų pajėgumų;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo derinant paraiškas tvarką, prioriteto taisyklę. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija pareiškėjams teikiama neatskleidžiant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusių pareiškėjų tapatybės, išskyrus atvejus, kai pareiškėjai sutinka, kad jų tapatybė būtų atskleista. 4.
viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pradeda derinti paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir Tinklo nuostatuose paskelbia ginčų, kurie kyla derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, sprendimo tvarką. Sprendimas dėl tokių ginčų turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo raštu pateikto prašymo išnagrinėti ginčą gavimo dienos. 6. Jeigu įvykdžius derinimo procedūrą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali patenkinti visų prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po derinimo procedūros pabaigos savo interneto svetainėje paskelbia, kad ši viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis yra perpildyta. Perpildyta viešąja geležinkelių infrastruktūra taip pat skelbiama infrastruktūra, kuri, tikėtina, bus perpildyta artimiausioje ateityje. 7. Perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami vadovaujantis prioriteto taisyklėmis, kurias susisiekimo ministras nustato atsižvelgdamas į viešąjį interesą, poreikį skatinti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą, nacionalinę ir ypač tarptautinę krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtrą, pareiškėjo ankstesnio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo lygį.“
Papildyti Kodeksą 29⁴straipsniu: „29⁴straipsnis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizė ir pajėgumų didinimo planas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 6 mėnesius po tam tikros viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbiamo perpildyta dienos atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizę ir per 5 darbo dienas nuo šios analizės atlikimo dienos paskelbia jos rezultatus savo interneto svetainėje. 2. Atlikdamas viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizę, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato priežastis, dėl kurių tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, ir numato priemones, kurių būtina imtis, kad per trumpą (iki 3 metų) ir vidutinį laikotarpį (nuo 3 iki 7 metų) tos priežastys būtų pašalintos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat įvertina paskelbtą perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį, jos naudojimo galimybes, toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje teikiamų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų pobūdį, šių veiksnių įtaką viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimui, galimybes teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas kitais maršrutais, paskirti pareiškėjui kitą laiką naudotis traukinio linija, keisti traukinių greitį, plėsti ir (ar) modernizuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą. 3.
per 6 mėnesius nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizės atlikimo dienos, pasikonsultavęs su paskelbtos perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies naudotojais, parengia pajėgumų didinimo planą arba patikslina jau parengtą pajėgumų didinimo planą ir šį planą arba jo pakeitimus paskelbia interneto svetainėje. 4. Pajėgumų didinimo plane nurodoma:
priežastys;
atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ir su tuo susijusios išlaidos, taip pat galimybė padidinti užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį;
siekiant padidinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kalendorinis šių priemonių įgyvendinimo planas.“
Papildyti Kodeksą 29⁵straipsniu:
„29⁵straipsnis. Paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimas
laikotarpiu gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui paskutinės minutės paraišką. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės minutės paraiškos gavimo priima sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraišką arba atsisakyti juo skirti. 3.
skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami paskutinės minutės paraišką anksčiau pateikusiam pareiškėjui. 4. Nagrinėjant paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas pasibaigus šio Kodekso 29¹ straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, tačiau neįsigaliojus tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, ir skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal šiuos prašymus taikomos Sprendimo (ES) 2017/2075 nuostatos ir mutatis mutandis šio straipsnio nuostatos.“
Papildyti Kodeksą 29⁶straipsniu:
„29⁶straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar atsisakyti juos skirti priima ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos. 2.
atsisakyti skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis (-į) buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;
4) prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai taikant prioriteto taisyklę buvo skirti kitam pareiškėjui;
5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodytų charakteristikų;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra nustatęs, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti. 3.
atsisakyti skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraišką priimamas, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paskutinės minutės paraišką skirti pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo
saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) pareiškėjo prašomų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;
4) pareiškėjo prašomi skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai vadovaujantis šio 29⁵ straipsnio 3 dalimi buvo skirti kitam pareiškėjui;
5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka pareiškėjo pateiktoje paskutinės minutės paraiškoje nurodytų charakteristikų. 4.
geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis (-į) buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;
4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką: viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus ir nustačius papildomą ne mažesnį kaip 5 darbo dienų terminą užtikrinti visišką užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sumokėjimą, per šį terminą šio mokėjimo neužtikrina;
5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus žemiau viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytos ir Tinklo nuostatuose paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinės normos, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti;
6) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kuriam prašoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, galiojimo laikotarpį.“
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:
1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;
2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis (-į) buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;
3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;
4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką: viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus ir nustačius papildomą ne mažesnį kaip 5 darbo dienų terminą užtikrinti visišką užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sumokėjimą, per šį terminą šio mokėjimo neužtikrina;
5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus žemiau viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytos ir Tinklo nuostatuose paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinės normos, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti;
6) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kuriam prašoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, galiojimo laikotarpį.“
Papildyti Kodeksą 29⁷straipsniu: „29⁷straipsnis.
Bendradarbiavimas, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle
bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančiomis įstaigomis, kai reikia skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, ir siekti, kad būtų užtikrintas efektyvus geležinkelių transporto eismo valdymas, konkurencija ir tinkamai naudojamas Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklas (TEN-T) teikiant keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslaugas. Šiuo atveju nustatomos tarptautinės traukinio linijos ir tokio bendradarbiavimo procedūros. 2. Kol pradedamos konsultacijos dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susitaria su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančiomis įstaigomis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie turi būti įtraukti į šį projektą. Susitarus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų įtraukimo į tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir pasikonsultavus dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, visi vėlesni tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai jų reikia dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytų ir Tinklo nuostatuose nurodytų priežasčių. 3.
koordinuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą, kai dalyvauja Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar pajėgumus skirsiančių įstaigų įgalioti atstovai, priimantys sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir turintys įtakos daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų priimamiems sprendimams. Bendradarbiavimo procedūrose gali dalyvauti Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojų įgalioti atstovai. Apie bendradarbiavimo procedūras Susisiekimo ministerija informuoja Europos Komisiją, rinkos reguliuotoją ir pakviečia juos dalyvauti bendradarbiavimo procedūrose stebėtojos teisėmis. 4. Posėdžiuose, taip pat atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, sprendimus priima tik atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančių įstaigų atstovai. 5. Kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi siekti, kad, kad toks bendradarbiavimas, jo būdai, kiti svarbūs kriterijai, pagal kuriuos įvertinami ir skiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, būtų nurodyti Tinklo nuostatuose ir Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų interneto svetainėse. 6.
6Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas,
bendradarbiaudamas su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančiomis įstaigomis, nustato traukinio linijų poreikį, o prireikus sudaryti geresnes sąlygas vežti krovinius geležinkelių transportu, gali siūlyti nustatyti tarptautines traukinio linijas, kurių pareiškėjai gali prašyti pateikdami paraiškas šio Kodekso 29¹ straipsnyje ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka. Tokias siūlomas nustatyti tarptautines traukinio linijas pareiškėjams suteikia atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirianti įstaiga.“
Papildyti Kodeksą 29⁸straipsniu:
„29⁸straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus
nenumatytiems atvejams, apribojimai
eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar) techninių gedimų sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad atkurtų įprastą padėtį. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl įvykusios geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar) techninio gedimo, ar įvykius, lėmusius geležinkelių transporto eismo sutrikdymą. 2.
geležinkelių transporto katastrofai, geležinkelių transporto eismo įvykiui, geležinkelių transporto riktui ir tada, kai tai besąlygiškai būtina esant techniniam gedimui, dėl kurio laikinai negalima naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali be perspėjimo apriboti galimybę naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais tokiam laikui, kurio reikia geležinkelių transporto eismui atkurti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmones (vežėjus), kurios gali netekti galimybės (arba ta galimybė gali būti apribota) pasinaudoti joms skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali, jeigu tai būtina, pareikalauti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) suteiktų jam resursus (personalą, finansines lėšas ir (ar) įrenginius), kurie būtini įprastam geležinkelių transporto eismui kuo greičiau atkurti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas, patirtas suteikiant nurodytus resursus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlygina per 2 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) sąskaitos faktūros gavimo dienos. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai sužinojo, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) negalės naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl įvykusios geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ar neplaninių viešosios geležinkelių infrastruktūros remonto darbų, praneša apie tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ir, jeigu yra galimybių, pasiūlo laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. 5.
Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais dėl įprasto geležinkelių transporto eismo tarptautinėse traukinio linijose atkūrimo, dalytis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais informacija apie sutrikusį geležinkelių transporto eismą, jeigu geležinkelių transporto eismo sutrikimas gali daryti kokią nors įtaką jų valdomam geležinkelių tinklui.“
Pakeisti 30¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: 30¹ straipsnis. Geležinkelių paslaugų įrenginiai Geležinkelių paslaugų įrenginiai yra šie:
1) keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti įrenginiai, kelionių informacijos skelbimo ir bilietų įsigijimo įsigijimo paslaugų vietos paslaugai teikti tinkamas vietas;
2) krovinių terminalai;
skirtus greitųjų traukinių ar kitų rūšių geležinkelių riedmenų, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai, didelio masto geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai atlikti;
1Papildyti 30² straipsnį 4¹ dalimi:
,,4¹. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10.
Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami dvejus metus iš eilės arba ilgiau ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas per 2 mėnesius nuo šioje dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma. Šio straipsnio reikalavimai dėl išperkamosios nuomos netaikomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantiems geležinkelių paslaugų įrenginiams.“
straipsnį 11 dalimi: ,,11. Vyriausybės nustatyta tvarka, priimant sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių perdavimo ar jų nurašymo, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių ir jų užimamos valstybinės žemės nuomos mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 23 straipsnio 5–10 dalių ir 23¹ straipsnio 2–8 dalių nuostatos.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30² straipsnis. Prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir naudojimas 1.
Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso
paslaugų įrenginiais sutartį suteikia nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, kuriuose teikiamos su geležinkelių transportu susijusios pagrindinės paslaugos, taip pat prieigą prie geležinkelio kelių ir pagal paslaugų teikimo sutartį – prieigą prie šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų. 2. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms suteikia prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais. Jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas už šią prieigą nustato užmokestį, šiam užmokesčiui taikomas šio Kodekso 30⁴straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas. 3.
punktuose nurodytus geležinkelių paslaugų įrenginius valdantis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šioje dalyje nurodyti geležinkelių paslaugų įrenginiai, savo vidine organizacine struktūra, nuo kurios priklauso funkcijų paskirstymas, vykdymas ir kontrolė kurio kontroliuojantysis subjektas apibrėžtas Reglamento (ES) 2017/2177 3 straipsnio
subjekto jį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojančios įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, tai yra geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojanti įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, tai yra kontroliuojantysis subjektas negali daryti įtakos geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus priimamiems sprendimams. 4. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo užtikrinimas nereiškia, kad turi būti įsteigtas atskiras juridinis asmuo ir kad šį reikalavimą galima įvykdyti atitinkamai organizuojant skirtingus to paties juridinio asmens padalinius. Šiuo atveju geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nepriklausomumas turi būti užtikrinamas tarp juridinio asmens padalinio (padalinių), vykdančio (vykdančių) juridinio asmens veiklą ir užimančio dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, ir juridinio asmens padalinio (padalinių), vykdančio (vykdančių) geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose, valdymo veiklą. 4¹5.
4¹5. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija
atskirai tvarkyti geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdymo apskaitą, sudaryti atskiras pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus. 6 7. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir yra įvykdyti šio Kodekso 7 straipsnio
dalyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio straipsnio 3 ir 5 6 dalyse nurodyti reikalavimai. 7 8. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius į geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymus dėl prieigos prie šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose nurodytų geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų nagrinėja Reglamento (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka turi atsakyti per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato rinkos reguliuotojas. Šioje dalyje nurodyti prašymai atmetami tik tada, kai yra perspektyvių alternatyvų teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas tokiu pačiu arba alternatyviu maršrutu ekonomiškai priimtinomis sąlygomis. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius neprivalo investuoti į išteklius arba geležinkelių paslaugų įrenginius tik dėl to, kad būtų patenkinti visi geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymai. 8.
dalyje nurodytos įmonės pateikia prašymą dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdomų geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šie geležinkelių paslaugų įrenginiai, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, šis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi raštu pagrįsti kiekvieną sprendimą atmesti tokį geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymą ir nurodyti perspektyvias alternatyvas naudotis kitais geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose. 9. Gavęs geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymus dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi imtis visų įmanomų priemonių, kad patenkintų visus geležinkelio įmonių (vežėjų) prašymus.
Jeigu nėra perspektyvių alternatyvų ir pagal pareikštą poreikį neįmanoma patenkinti visų geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymų dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė gali pateikti skundą rinkos reguliuotojui, kuris šį skundą išnagrinėja ir, nustatęs, kad prašymą dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, buvo įmanoma patenkinti, imasi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytai įmonei būtų suteikta prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose. 10 9.
10 9. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami dvejus metus iš eilės arba ilgiau ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas Reglamente (ES) 2017/2177 nustatytais atvejais ir tvarka per
interneto svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai išnuomojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šio straipsnio reikalavimai dėl išperkamosios nuomos netaikomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių atžvilgiu. 11 10. Vyriausybės nustatyta tvarka priimant sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių perdavimo ar juos nurašant, nuomojant Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius ir jų užimamą valstybinę žemę mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 23 straipsnio 5-10 dalys ir 23¹ straipsnio 2-8 dalys.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.
Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir yra įvykdyti šio Kodekso 7 straipsnio
dalyje 24² straipsnyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai.“
30³ straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,30³ straipsnis. Su geležinkelių transportu susijusios Papildomos papildomos ir pagalbinės paslaugos“. 2. Pakeisti 30³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Su geležinkelių transportu susijusias Papildomas papildomas ir pagalbines paslaugas šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose įrenginiuose teikia geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai.“
30³ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius teikia su geležinkelių transportu susijusias papildomas paslaugas, jis nediskriminacinėmis sąlygomis teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamento (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka.“
30³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos
įmonės gali prašyti geležinkelio paslaugų įrenginių operatorių su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų.
Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius neprivalo teikti su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų, tačiau jeigu geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius nusprendžia teikti bet kurią iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų, jis teikia jas nediskriminacinėmis sąlygomis pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamento (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka.“34 straipsnis. 30⁴straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 30⁴straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„30⁴straipsnis. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis“. 2. Pakeisti 30⁴straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užmokestį už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis nustato geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius. Šis užmokestis naudojamas geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus veiklai finansuoti.“
3Pakeisti 30⁴straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis negali būti didesnis už šių paslaugų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.“
4Pakeisti 30⁴straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Užmokestį už su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas nustato geležinkelių įrenginių operatorius. Jeigu su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas teikia vienas paslaugų teikėjas, užmokestis už papildomas ir pagalbines šias paslaugas negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.“
33 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Geležinkelio įmonė (vežėjas), teikianti keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas, privalo sudaryti nenumatytų atvejų planus ir užtikrinti, kad šie planai būtų tinkamai koordinuojami su keleivių geležinkelio stoties operatoriumi ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju tam, kad įvykus esminiam keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo sutrikimui keleiviams būtų suteikta pagalba, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 18 straipsnyje.“
dalis laikytini atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 36 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
ir 3 punktus. 1. 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44). 2. 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 258) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227 3. 2001 m. vasario 26 d.
2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 404) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44). 2. Pakeisti Kodekso priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL 2016 L 352, p. 1).“37 Papildyti Kodekso priedą 12 punktu:
„12. 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES)
2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (OL
Kodekso priedą 13 punktu:
„13. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES)
2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (OL 2017 L 307, p. 1).“37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
5, 6, 13, 20 ir 26 dalis, 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnį, 6 straipsnio 1, 4, 5, 7 ir 11 dalis, 7 straipsnį, 8 straipsnio 1–6 dalis, 9 straipsnį, 10 straipsnio 3, 4, 7–12 dalis, 11 straipsnį, 15 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnį, 32 straipsnio 1– 4 dalis, 33–35 straipsnius, 36 straipsnio 3 dalį ir šį straipsnį, įsigalioja 2019 m. gruodžio 8 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 5, 6, 13 ir 26 dalys, 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 ir 7 dalys, 8 straipsnio 1–6 dalys, 11 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 3 ir 4 dalys, 33 –35 straipsniai, 36 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2019 m. birželio 1 d.
iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įsteigia dukterinę bendrovę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, dukterinę bendrovę keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti ir dukterinę bendrovę krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros patikėjimo teisei perduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė pasirašo patikėjimo sutartį, pagal kurią akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių turtas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. perduodamas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtai bendrovei. 5.
Respublikos susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė pasirašo trišalį turto perdavimo ir priėmimo aktą, pagal kurį akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių turtas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. perduodamas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtai bendrovei. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektai, pradėti vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdomi ir užbaigiami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso reikalavimais. 7. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytuose Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjant prašymus gauti, pakeisti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją, pateiktus įsigaliojus šio įstatymo 8 straipsniui. 8. Šio įstatymo
straipsnio 13 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 9. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Geležinkelių transporto kodekso 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 10.
bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta įmonė skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraiškas, pateiktas 2019–2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, apskaičiuoja užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus ir surenka šį užmokestį 2020–2021 metų ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 7 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹, 30²,
25², 29¹, 29², 29³, 29⁴,
tikslai ir uždaviniai 2016 m. gruodžio 14 d. patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu ir geležinkelių infrastruktūros valdymu (toliau – Direktyva (ES) 2016/2370), sudaranti vadinamąjį IV geležinkelių transporto paketą. Ši direktyva nustato naujus reikalavimus, privalomus įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumo, nešališkumo ir finansinio skaidrumo užtikrinimo srityse. IV geležinkelių transporto paketas, kaip ir iki šiol galiojęs ES reguliavimas, suteikia ES valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra, atsižvelgiant į konkrečios rinkos ypatybių visumą ir specifiškumą, pasirinkti geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelį, t. y. visiškas atskyrimas arba vertikaliai integruotos įmonės modelis, kuris gali būti įgyvendintas pasirenkant arba iš dalies atskirtą modelį, arba visiškai integralų modelį. Dabartinis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis yra integruotas, kuriame valstybės valdoma akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ veikia kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir geležinkelio įmonė (vežėjas).
Esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, kurių nepriklausomumą nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) privaloma užtikrinti pagal ES teisės aktų reikalavimus, įgyvendina Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija). Toks geležinkelių transporto sektoriaus valdymo modelis vertintinas kaip nepriimtinas ir neefektyvus, kadangi:
1) sulaukia Europos Komisijos dėmesio ir kritikos dėl galimai netinkamo vadinamojo III geležinkelių transporto paketą sudarančios 2012 m. lapkričio 21 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, (toliau – Direktyva 2012/34/ES), reikalavimų perkėlimo ir įgyvendinimo (galimai neužtikrintas esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros funkcijų nepriklausomumas, kitų viešosios geležinkelių valdytojo funkcijų nešališkumas ir nediskriminacinė prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams);
2) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdo keli subjektai, t. y. akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Administracija;
3) sudėtinga praktiškai įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos skaidrumo, nešališkumo ir nepriklausomumo nuo geležinkelio įmonių (vežėjų) reikalavimus, kurie turi būti įtvirtinti įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatas;
4) apribota Administracijos, kaip biudžetinės įstaigos, galimybė dalyvauti asociacijų ar kt. organų, pavyzdžiui, Europos ekonominių interesų grupės EEIG „Šiaurės jūra–Baltijos jūra krovinių vežimo geležinkeliais koridorius“, veikloje vykdant esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas;
5) egzistuoja interesų konflikto tikimybė Administracijai vykdant geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimo ir pajėgumų skyrimo vykdant esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus dėl geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo, į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2018 m. gruodžio 25 d.
Teikiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4¹, 5, 6¹, 7, 7¹, 9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹, 30², 30³, 30⁴, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 24¹, 24², 24³, 24⁴, 25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ ir 29⁸straipsniais įstatymo projekto (toliau – Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – įtvirtinti nacionalinėje teisėje iš dalies atskirtą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelį ir užtikrinti, kad Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai, t. y. viešoji geležinkelių infrastruktūra ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti, ir veikla, t. y. keleivių ir krovinių vežimo tranzitu geležinkelių transportu paslaugos, būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama:
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2177) nuostatas su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) nuostatomis;
saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius. Tiesioginė Įstatymų projektų rengėja –patarėja Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
modelio Kaip minėta, dabartinis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis yra integruotas, kuriame valstybės valdoma akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ veikia kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir geležinkelio įmonė (vežėjas). Esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, kurių nepriklausomumą nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) privaloma užtikrinti pagal ES teisės aktų reikalavimus, įgyvendina Administracija. ES teisės aktai, t. y. Direktyva 2012/34/ES ir Direktyva (ES) 2016/2370, suteikia ES valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra, atsižvelgiant į konkrečios rinkos ypatybių visumą ir specifiškumą, pasirinkti geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelį, t. y. visiško atskyrimo arba vertikaliai integruotos įmonės modelį, kuris gali būti įgyvendintas pasirenkant arba iš dalies atskirtą modelį (kontroliuojančios bendrovės struktūroje), arba visiškai integralų modelį (dabartinis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis). ES valstybėse narėse veikiantys geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modeliai pavaizduoti toliau. 2 pav.
valdymo modeliai Detaliau aptartini Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir Latvijoje egzistuojantys geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modeliai. Vokietijos geležinkelių reforma laikytina komerciškai efektyvaus geležinkelių veiklos koordinavimo pavyzdžiu. 1999 m. Deutsche Bahn AG atskiros veiklos buvo išskaidytos į pavienes akcines bendroves, kurių vieninteliu akcininku tapo Deutsche Bahn AG, kurio 100 procentų akcijų priklauso Vokietijos valstybei. Koncerno įmonių, kurių veikla buvo geležinkelių infrastruktūros valdymas, valdymas ir apskaita buvo atskirti nuo Deutsche Bahn AG priklausančių įmonių, kurių veikla buvo krovinių ir keleivių vežimas geležinkelių transportu. Atlikta reorganizacija leido suvaldyti kryžminio subsidijavimo riziką, nustačius papildomus teisinius, finansinius ir vykdomuosius barjerus. Taip Vokietija įgyvendino nuo 1991 m. nuolat griežtėjantį ES teisės aktų reikalavimą atskirti geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir didinti jo nepriklausomumą nuo geležinkelio įmonių (vežėjų). Švedijoje, kuri pasirinko visišką geležinkelių infrastruktūros valdytojo atskyrimą, šiuo metu ieškoma būdų, kaip sumažinti didelius rinkos koordinavimo kaštus, susijusius su funkcijų dubliavimo, atsakomybės stokos ir investicijų prioriteto problemomis. Taip pat ieškoma būdų, kaip padidinti geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą, sprendžiant geležinkelių transporto eismo planavimo ir geležinkelių tinklo apkrovos problemas. Prancūzijos pavyzdys patvirtina visiško geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) atskyrimo neefektyvumą. Prancūzijoje 1997 m. buvo visiškai atskirtas geležinkelių infrastuktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas). Pasiekus 40 mlrd. Eur skolą dėl neefektyvaus geležinkelių infrastruktūros investicijų koordinavimo, 2015 m.
Prancūzijos geležinkeliai buvo restruktūrizuoti į kontroliuojančią bendrovę – įsteigta nauja geležinkelio įmonė (vežėjas) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Latvijoje, kurios geležinkelių transporto rinka yra artimiausia Lietuvos geležinkelių transporto rinkai, geležinkelių infrastruktūros valdytojas veikia iš dalies atskirto geležinkelių transporto sektoriaus valdymo modelio pagrindu. Vis dėlto Latvijos iš dalies atskirtas geležinkelių transporto sektoriaus modelis vertinamas kritiškai. Pirma, dėl to, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra padalytos tarp kelių subjektų: Latvijos geležinkelių patronuojamosios įmonės, atsakingos už esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymą, ir Latvijos geležinkelių patronuojančiosios įmonės, atsakingos už likusių geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų įgyvendinimą. Antra, kvestionuotinas ir geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas nuo geležinkelio įmonės (vežėjo), ypač vertinant faktą, kad geležinkelio įmonę
(vežėją) kontroliuoja įmonė, kuri yra geležinkelių infrastruktūros valdytoja. Nepriklausomai nuo to, koks geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis pasirenkamas, ES valstybė narė turi užtikrinti tinkamą ES teisės aktų reikalavimų dėl geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo perkėlimą į nacionalinę teisę.
Pagrindiniai reikalavimai: · esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymo teisinis, organizacinis ir sprendimų priėmimo nepriklausomumas nuo geležinkelio įmonės
(vežėjo) ar bet kurio kito juridinio asmens; · geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi būti atsakingas už geležinkelių infrastruktūros naudojimą, techninę priežiūrą ir atnaujinimą bei plėtrą; · geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas, pasireiškiantis geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovaujančių asmenų pareiga veikti laikantis nediskriminavimo principo, neturint jokio interesų konflikto (šio reikalavimo įgyvendinimas turėtų būti užtikrinamas bent jau apribojant šių asmenų galimybę eiti pareigas kituose vertikaliai integruotos įmonės subjektuose, draudimu gauti atlyginimą, priklausantį nuo tokių subjektų veiklos rezultatų, suteikiant prieigą prie neskelbtinos informacijos, susijusios su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, tik geležinkelių infrastruktūros valdytojo įgaliotiems darbuotojams); · geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumas geležinkelių transporto eismo valdymo ir geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros planavimo atžvilgiu (šios funkcijos turi būti vykdomos skaidriai ir nediskriminuojant geležinkelio įmonių (vežėjų); · geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinis skaidrumas (šis reikalavimas pasireiškia draudimu geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) skolintis tarpusavyje, pareiga infrastruktūros valdytojo siūlomas paslaugas grįsti sutartimis ir už jas atsiskaityti pagal rinkos kainą, atskirai tvarkyti infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, taip pat infrastruktūros valdytojo sąskaitas taip, kad būtų užtikrinta atskira infrastruktūros valdytojo apskaita ir finansinių operacijų skaidrumas).
Pagrindiniai reikalavimai: · esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymo teisinis, organizacinis ir sprendimų priėmimo nepriklausomumas nuo geležinkelio įmonės
(vežėjo) ar bet kurio kito juridinio asmens; · geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi būti atsakingas už geležinkelių infrastruktūros naudojimą, techninę priežiūrą ir atnaujinimą bei plėtrą; · geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas, pasireiškiantis geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovaujančių asmenų pareiga veikti laikantis nediskriminavimo principo, neturint jokio interesų konflikto (šio reikalavimo įgyvendinimas turėtų būti užtikrinamas bent jau apribojant šių asmenų galimybę eiti pareigas kituose vertikaliai integruotos įmonės subjektuose, draudimu gauti atlyginimą, priklausantį nuo tokių subjektų veiklos rezultatų, suteikiant prieigą prie neskelbtinos informacijos, susijusios su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, tik geležinkelių infrastruktūros valdytojo įgaliotiems darbuotojams); · geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumas geležinkelių transporto eismo valdymo ir geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros planavimo atžvilgiu (šios funkcijos turi būti vykdomos skaidriai ir nediskriminuojant geležinkelio įmonių (vežėjų); · geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinis skaidrumas (šis reikalavimas pasireiškia draudimu geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) skolintis tarpusavyje, pareiga infrastruktūros valdytojo siūlomas paslaugas grįsti sutartimis ir už jas atsiskaityti pagal rinkos kainą, atskirai tvarkyti infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, taip pat infrastruktūros valdytojo sąskaitas taip, kad būtų užtikrinta atskira infrastruktūros valdytojo apskaita ir finansinių operacijų skaidrumas). Svarstant galimus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo efektyvinimo būdus buvo analizuoti visi trys galimi modeliai: vertikaliai integruotos įmonės modelis, t. y. status quo, iš dalies atskirto geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelis (1 alternatyva) ir visiškai atskirto geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelis (2 alternatyva).
Pateikiame trumpą visų galimų geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelių privalumų ir trūkumų lyginamąją analizę. 3 pav. Geležinkelių transporto sektoriaus valdymo modelių lyginamoji analizė Manytina, kad status quo, t. y. dabartinio geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelio, išlaikymas yra nepriimtinas, kadangi:
Lietuvoje įtvirtintas ir veikiantis integralus geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis sulaukia Europos Komisijos dėmesio ir kritikos dėl galimai netinkamo Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų perkėlimo ir (ar) įgyvendinimo;
Administracijos, kaip biudžetinės įstaigos, galimybė dalyvauti asociacijų ar kt. organų, pavyzdžiui, Europos ekonominių interesų grupės EEIG „Šiaurės jūra–Baltijos jūra krovinių vežimo geležinkeliais koridorius“, veikloje vykdant esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas;
Geležinkelių transporto sektoriaus valdymo modelių lyginamoji analizė Manytina, kad status quo, t. y. dabartinio geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelio, išlaikymas yra nepriimtinas, kadangi:
Lietuvoje įtvirtintas ir veikiantis integralus geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelis sulaukia Europos Komisijos dėmesio ir kritikos dėl galimai netinkamo Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų perkėlimo ir (ar) įgyvendinimo;
Administracijos, kaip biudžetinės įstaigos, galimybė dalyvauti asociacijų ar kt. organų, pavyzdžiui, Europos ekonominių interesų grupės EEIG „Šiaurės jūra–Baltijos jūra krovinių vežimo geležinkeliais koridorius“, veikloje vykdant esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas;
Administracijos vykdomas esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas perdavus AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuojančios bendrovės struktūroje veikiančiam geležinkelių infrastruktūros valdytojui, visos geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos, kurias šiuo metu vykdo Administracija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinis padalinys, būtų sutelktos viename subjekte;
Direktyvos 2012/34/ES ir Direktyvos (ES) 2016/2370 reikalavimų perkėlimas į nacionalinę teisę ir šių reikalavimų įgyvendinimas būtų vertinamas kaip netinkamas ar nepakankamas, būtų minimali;
2 alternatyvos, t. y. visiškai atskirto geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelio, pasirinkimas vertintinas kaip ypač rizikingas dėl galimybių trečiųjų valstybių (Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir kt.) kapitalo įmonėms perimti pelningiausius vežimus geležinkelių transportu Lietuvoje. Būtent šių šalių, o ne ES valstybių narių, geležinkelio įmonės (vežėjai) yra suinteresuotos ir turi išteklius (finansinius, technologinius) aktyviai veikti Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje (vykdyti vežimus geležinkelių transportu ir kitas su geležinkelių transportu susijusias veiklas). Tačiau Lietuvos ir kitų ES valstybių narių geležinkelių įmonės (vežėjai) veikti minėtose trečiosiose valstybėse galimybių neturi, todėl egzistuoja asimetrinė konkurencija.
Dėl minėtų priežasčių nurodytų trečiųjų valstybių kapitalo įmonių veikla Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje vertintina kaip kelianti grėsmę Lietuvos ekonomikai ir nacionaliniam saugumui. 3.1.1. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančio subjekto GTK 23 straipsnio
valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Toje pačioje dalyje numatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis GTK 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos, t. y. keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimas. Taigi, GTK iš esmės yra įtvirtinta, kad akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ veikia ir kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja, ir kaip geležinkelio įmonė (vežėjas), o šias veiklas įgyvendina atskiri akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ struktūriniai padaliniai. 3.1.2. Dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir kitų geležinkelių infrastruktūros eksploatavimo funkcijų GTK 7 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad geležinkelių transporto eismo saugos institucija skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir nustato užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį, apskaičiuoja konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį.
GTK 25 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja, sprendimą dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo priima GTK 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga, o šis užmokestis mokamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. GTK 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas teikia minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurias teikti nepriskirta geležinkelių transporto eismo saugos institucijai. Turint omeny minimalaus prieigos paketo sąvoką, pateiktą GTK 3 straipsnio 31 dalyje, tokias funkcijas sudarytų: traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas. Taigi, šiose GTK nuostatose įtvirtinta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas Lietuvoje vykdomo du skirtingi subjektai: esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas – geležinkelių transporto eismo saugos institucija, t. y. Administracija, likusias, įskaitant geležinkelių transporto eismo valdymą, – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. 3.1.3.
3.1.3. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo, finansinio skaidrumo reikalavimų ir nediskriminacinės prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros suteikimo GTK 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo GTK 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, apskaitos, kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas atliekančio padalinio finansinės ataskaitos skelbiamos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. To paties straipsnio 11 dalis numato, kad lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. GTK 23 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui diskriminuoti kitas geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ vykdyti GTK 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą. Toje pačioje dalyje reglamentuota, kad, kai viešoji geležinkelių infrastruktūra naudojama akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ veiklai, nurodytai GTK 10 straipsnio 1 dalyje, mutatis
mutandis taikomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius reglamentuojančios GTK nuostatos. 3.2.
transporto rinkos reguliuotojo (toliau – rinkos reguliuotojas) nepriklausomumo reikalavimo, rinkos reguliuotojo funkcijų bei teisių ir pareigų, rinkos reguliuotojo nagrinėjamų skundų Rinkos reguliuotojo funkcijos, teisės ir pareigos įtvirtintos GTK 7 ir 7¹ straipsniuose. Rinkos reguliuotojo nepriklausomumo reikalavimai nacionaliniuose teisės aktuose įsakmiais nenustatyti. Pagal GTK 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą skundus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmų ir (ar) neveikimo, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus, be kita ko, sprendimus dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio (toliau – sprendimai) priima rinkos reguliuotojas. Rinkos reguliuotojas skundus dėl sprendimų nagrinėja neprivaloma ikiteismine tvarka, t. y. asmenys, norintys, kad būtų apginta galimai pažeista ar ginčijama jų teisė, gali pasinaudoti dviem teisių gynimo būdais: pateikti skundą dėl sprendimo reguliuotojui arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. 3.3. Dėl reikalavimų įmonėms, pageidaujančioms gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, patikslinimo, geležinkelio įmonės (vežėjų) teisių ir pareigų, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymo pagrindų GTK 10 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES 19–22 straipsnių nuostatas, nustatyti geros reputacijos, finansinio pajėgumo, profesinės kompetencijos ir civilinės atsakomybės reikalavimai įmonėms, pageidaujančioms gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją.
Įmonė yra laikoma atitinkančia geros reputacijos reikalavimus, jeigu įmonė, įmonės dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ar panašiai), įmonės valdymo organų nariai, vadovai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo už sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat už tyčinius nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, pakartotinius nusikaltimus asmens socialinėms teisėms, nusikaltimus, susijusius su muitinės procedūrų pažeidimais. Įmonė yra laikoma atitinkančia finansinio pajėgumo reikalavimus, jeigu, be kita ko, įmonė neturi mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Geležinkelio įmonės (vežėjo) teisės ir pareigos nustatytos GTK 10 straipsnio 9 dalyje, geležinkelio įmonės
(vežėjo) licencijos sustabdymo pagrindai nustatyti GTK 10 straipsnio 11 dalyje. 3.4.
geležinkelių infrastruktūros objektų nurašymo tvarkos GTK 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nurašymo priima Vyriausybė. 3.5. Dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo, skelbimo ir mokėjimo GTK 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja Administracija, GTK
priimtu sprendimu, užmokestį už minimalųjį prieigos paketą renka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo principai, įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES 32 ir 33 straipsnių nuostatas, nustatyti GTK 25 straipsnyje. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo, skelbimo ir mokėjimo tvarka nustatyta Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 610 „Dėl Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nustatymo taisyklės).
GTK 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą negu lygus išlaidoms, kurios tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą, gali būti nustatomas, be kita ko, nustatant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentams, jeigu atitinkamo vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento rinka šiuos antkainius leidžia, tačiau nei GTK, nei Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nustatymo taisyklėse nėra detalizuota kaip yra nustatoma, ar atitinkamo vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento rinka šiuos antkainius leidžia. 3.6. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo GTK 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams) skiria Administracija. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau negu viename geležinkelių tinkle, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimo plano ir naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatyti Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr.
611
„Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių
patvirtinimo“ (toliau – Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės). Pažymėtina, kad Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėmis yra perkeliamos Direktyvos 2012/34/ES nuostatos. Vadovaujantis Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsniu, esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos, t. y. funkcijos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimu, turi būti vykdomos nepriklausomo nuo geležinkelio įmonių (vežėjų) subjekto. 3.7.
Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių ir jų užimamos valstybinės žemės nuomos reglamentavimo Perkeliant Direktyvos 2012/34/ES nuostatas dėl geležinkelių paslaugų įrenginių reguliavimo į nacionalinę teisę ir patvirtinus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6¹,7¹ straipsniais, ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymą, tam tikri iki šio įstatymo priėmimo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai buvo priskirti geležinkelių paslaugų įrenginiams. Šis priskyrimas lėmė specialaus reguliavimo, nustatančio prieigos suteikimo prie tokių įrenginių, jos apmokestinimo ir kitų reikalavimų taikymą tokių geležinkelių paslaugų įrenginių atžvilgiu. Tačiau šių Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų priskyrimas geležinkelių paslaugų įrenginiams nepakeitė ir negalėjo pakeisti ar kitaip daryti įtakos šių objektų valdymo teisiniams santykiams. Taigi, kaip ir iki nagrinėjamo GTK pakeitimo, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, iki pakeitimo priskirtini viešajai geležinkelių infrastruktūrai, ir toliau nuosavybės teise priklausė Lietuvos valstybei ir patikėjimo teise buvo valdomi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo. Tačiau GTK šis reguliavimas nėra įsakmiai numatytas ir yra išvestinis iš GTK 30² straipsnio nuostatų. Atitinkamai teisės aktuose nereglamentuota Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos žemės perdavimo, šių įrenginių ir jų užimamos valstybinės žemės nuomos tvarka. 3.8.
prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių reglamentavimo Prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių reglamentuoja GTK ketvirtojo¹ skirsnio nuostatos, kuriomis yra perkeliamas Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnis. GTK 30² straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti GTK 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami dvejus metus iš eilės arba ilgiau ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar GTK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas per
svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma. 3.9. Dėl kitų Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnyje pateikta sąvoka ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžta kaip paslaugų įrenginio operatoriaus nuosavo kapitalo grąžos norma, nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką, arba tokios rizikos nebuvimą, kuri atitinka susijusio sektoriaus pastarųjų metų normos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 3 straipsnio 32 dalyje nurodytos sąvokos ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžtį. 3.10.
objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Šiuo metu į Įstatyme nustatytą Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą įtraukta AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, o į Įstatyme nustatytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą įtraukta viešoji geležinkelių infrastruktūra ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
modelio Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti iš dalies atskirtą geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelį. Įtvirtinus šį modelį GTK, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju būtų paskirta atskira įmonė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklausytų akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Pastaroji, kaip ir šiuo metu, priklausytų valstybei ir būtų kontroliuojama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teise priklausytų ir geležinkelio įmonės (vežėjai), teikiančios keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas. Šios įmonės kartu su akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitomis jos valdomomis įmonėmis sudarytų vertikaliosios integracijos įmonių grupę. Perkeliant Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatas į nacionalinę teisę, šiai įmonių grupei kitose GTK nuostatuose nustatomi papildomi reikalavimai, kurie turėtų užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros nepriklausomumą, nešališkumą ir finansinį skaidrumą.
Iš dalies atskirtas geležinkelių infrastruktūros valdymo modelis vertintinas kaip optimaliausias ir efektyviausias, įgyvendinant ES reikalavimus dėl geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo užtikrinimo, sumažinant galimus papildomus kaštus, atsiradusius dėl tokio atskyrimo. Įtvirtinus šį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelį laukiama šių teigiamų rezultatų:
geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) interesų;
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos nebūtų išskaidytos tarp skirtingų subjektų ir visos, įskaitant ir esmines, kurias šiuo metu įgyvendina Administracija, funkcijos galėtų būti sutelktos viename subjekte, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patronuojamoje įmonėje;
perkėlimas į nacionalinę teisę ir šių reikalavimų įgyvendinimas būtų vertinamas kaip netinkamas ar nepakankamas, būtų minimali;
ekonominiams ir nacionalinio saugumo interesams, gresiančio visiškai atskiro geležinkelių transporto sektoriaus valdymo atveju. 4.1.1. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdančio subjekto Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK
infrastruktūros valdytojos funkcijas vykdo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms įsteigta įmonė.
4.1.2. Dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu šiuo metu geležinkelių transporto eismo saugos institucijos įgyvendinamos esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos (viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymas, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimas) būtų perduotos vykdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtam viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Šioje įmonėje būtų sutelktos visos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos. Vadovaujantis Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsniu, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas laikytinas esmine viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcija. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas iki Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo vykdo integrali įmonė, kuri yra ir geležinkelio įmonė (vežėjas), viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo funkcija buvo pavesta nepriklausomam subjektui – Administracijai.
Atsižvelgiant į tai, kad Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu numatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdys atskiras juridinis asmuo, įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES reikalavimus nėra poreikio ir pagrindo viešosios geležinkelių infrastruktūros skirstymą pavesti Administracijai. Atitinkamai Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 3 straipsnyje pateiktų sąvokų sąrašą naujomis sąvokomis ,,esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos“, ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas“, ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatavimas“, ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimas“, ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra“, ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra“, patikslinti sąvokos ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“ apibrėžtį ir šias sąvokas apibrėžti, perkeliant Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatas į nacionalinę teisę, taip pat patikslinti GTK 7 straipsnyje nustatytą geležinkelių transporto eismo saugos institucijos funkcijų sąrašą, GTK 24 straipsnyje nustatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų sąrašą.
Pažymėtina, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas, kai tai atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, leis efektyviau panaudoti paraiškoms skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nagrinėti skirtą laiką, nes vertinant paraiškas dalyvaus vienas subjektas, leis greičiau reaguoti į gautas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir efektyviau skirstyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, nes viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirs ir geležinkelių transporto eismo valdys vienas subjektas. 4.1.3.
4.1.3. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo, finansinio skaidrumo reikalavimų ir nediskriminacinės prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros suteikimo Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma susisteminti ir išskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui keliamus reikalavimus į atskirus GTK straipsnius, reglamentuojančius atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo reikalavimus, ir papildyti GTK straipsnį, reglamentuojantį viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir geležinkelių transporto eismo valdymo funkcijų atlikimą, nustatant jame reikalavimą užtikrinti šių funkcijų nešališkumą visų geležinkelio įmonių (vežėjų) atžvilgiu. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu perkeliami Direktyvos (ES) 2016/2370 reikalavimai:
1) susiję su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo užtikrinimu. Šiuo metu galiojantys reikalavimai atskirti akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ padalinio, vykdančio viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo funkcijas, apskaitą ir sudaryti atskiras pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus yra papildomi naujais. Tarp jų: draudimas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti tarpusavio paskolas, reikalavimas vertikaliosios integracijos įmonių grupės įmonėms paskolas teikti rinkos sąlygomis, reikalavimas atskirai apskaityti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, reikalavimas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išsamiai registruoti visus verslo ir finansinius santykius su kitais vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniais asmenims.
Pažymėtina, kad GTK 23 straipsnio
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu pildomame straipsnyje, kuriam nustatomi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimai numatant pajamų, gautų iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti, panaudojimą tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai, įskaitant paskolų grąžinimą ir palūkanų mokėjimą, atitinkantį Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Direktyvos 2012/34/ES 7 d straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje įtvirtintas reikalavimas, pagal kurį infrastruktūros valdytojas taip pat gali naudoti tokias pajamas dividendams bendrovės savininkams, kurie, be kita ko, gali būti bet kokie privatūs akcininkai, tačiau negali būti įmonės, kurios sudaro vertikaliai integruotą įmonę ir kontroliuoja geležinkelio įmonę ir tą infrastruktūros valdytoją, išmokėti. Pagal šią nuostatą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui būtų draudžiama mokėti dividendus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją kontroliuojančiai AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, kaip juridinio asmens savininkui.
Įgyvendinant šią Direktyvos 2012/34/ES nuostatą Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio išimtį ir kartu nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dividendų mokėjimo mechanizmą, t. y, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, šios lėšos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nepanaudojus nustatyta tvarka, dividendus moka ne savininkui, o į valstybės biudžetą. Pažymime, kad siūlomu reglamentavimu didinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo lėšų panaudojimo skaidrumas išvengiant šių lėšų pervedimo AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriai nuosavybės teise priklauso ne tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, bet ir geležinkelio įmonių (vežėjų) akcijos. 2) susiję su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo, nešališkumo užtikrinimu, t. y. draudimu tuo pačiu metu asmenims eiti atitinkamas vadovaujančias pareigas ar būti valdymo organo nariu tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas įgyvendinančioje įmonėje, tiek geležinkelio įmonės (vežėjo) įmonėje bei šias įmones kontroliuojančioje įmonėje, nagrinėjamu atveju akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“.
Taip pat nustatomi papildomi reikalavimai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užtikrinti, kad esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos būtų vykdomos be jokios įtakos iš geležinkelio įmonių
(vežėjų) ar kitų vertikalios integracijos įmonių grupę sudarančių įmonių, kad už esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atsakingi asmenys būtų priimami nepriklausomai nuo geležinkelių įmonių (vežėjų) ar vertikaliosios integracijos įmonių grupės įmonių. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu taip pat siekiama įtvirtinti prieigos prie neskelbtinos informacijos, susijusios su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, suteikimą tik įgaliotiems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojams.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu, perkeliant Direktyvos (ES) 2016/2370 nuostatas, papildomas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų sąrašas, numatant pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kasmet konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui žinomais pareiškėjais, krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojais, kitais asmenimis, siekiant aptarti jų poreikius, susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros technine priežiūra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimu, taip pat kitais aktuliais klausimais, susijusiais su naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygomis, ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybe. Taip pat nustatoma pareiga viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui parengti minėtų konsultacijų organizavimo ir vykdymo tvarką, kiekvienais metais skelbti tais metais vykdytų konsultacijų apžvalgą, bendradarbiauti su kitų ES valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais, siekiant plėtoti ES geležinkelių infrastruktūrą, kuriant bendrą ES geležinkelių erdvę. Perkeliant minėtos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisę tam tikroms funkcijoms (pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros, techninės priežiūros ar atnaujinimo srityse) įgyvendinti pasitelkti kitus subjektus.
Atsižvelgiant į tai, kad Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti papildomus reikalavimus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo, nešališkumo ir finansinio skaidrumo užtikrinimui ir tuo pačiu užtikrinti geležinkelio įmonėms (vežėjams) nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros. Įtvirtinus nacionalinėje teisėje šiuos reikalavimus siekiama padidinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą nuo geležinkelio įmonių
(vežėjų) galimos įtakos ne tik esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų srityje, kaip yra numatyta šiuo metu galiojančiame reguliavime, bet ir kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų įgyvendinimo. Šiuo metu galiojantis reikalavimas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui suteikti nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros yra detalizuojamas, nustatant tikslius reikalavimus ir ribojimus, privalomus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kurie leistų užtikrinti tokią nediskriminacinę prieigą. 4.2.
nepriklausomumo reikalavimų, rinkos reguliuotojo funkcijų bei teisių ir pareigų, rinkos reguliuotojo nagrinėjamų skundų Direktyvos 2012/34/ES 55 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo nepriklausomumo reikalavimą, nustatyta, kad valstybės narės įsteigta nacionalinė geležinkelių sektoriaus reguliavimo institucija turi būti savarankiška institucija, kuri organizavimo, funkcijų, hierarchijos ir sprendimų priėmimo atžvilgiu teisiškai atskirta ir nepriklausoma nuo kitų viešųjų ir privačių subjektų. Savo organizacija, sprendimų dėl finansavimo priėmimo, teisine struktūra ir sprendimų priėmimu ji taip pat yra nepriklausoma nuo bet kurio infrastruktūros valdytojo, apmokestinimo įstaigos, pajėgumus paskirstančios įstaigos ar pareiškėjo. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 7 straipsnį ir jame nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba savo organizacine bei teisine forma ir priimdama sprendimus turi būti nepriklausoma nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, pareiškėjų, geležinkelių transporto eismo saugos institucijos, kitų viešųjų ar privačių asmenų, taip pat institucijos, kuri su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) sudaro viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų sutartis.
Direktyva (ES) 2016/2370 nustato papildomus įgaliojimus rinkos reguliuotojui, kiek tai susijęs su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo reikalavimų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų geležinkelių transporto eismo valdymo, atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros srityse vykdymu, iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos gautų pajamų stebėsenos vykdymu ir kt.
Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos (ES) 2016/2370 perkėlimą, Geležinkelių transporto pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 7¹ straipsnyje rinkos reguliuotojo funkcijas, teises ir pareigas ir nustatyti šias naujas rinkos reguliuotojo funkcijas:
1) vykdyti vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymo priežiūrą;
2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo tvirtinamų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūra pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, priežiūrą;
3) vykdyti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos gautų pajamų, įskaitant valstybės biudžeto lėšas, finansinius srautus, vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų tarpusavio paskolas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, stebėseną;
4) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų vykdymo priežiūrą.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime byloje C-489/15 CTL Logistics GmbH prieš DB Netz AG (toliau – prejudicinis sprendimas) pateiktą išaiškinimą, pagal kurį civiliniams teismams suteikus įgaliojimus tiesiogiai taikyti geležinkelių teisės aktų nuostatas ir atlikti užmokesčio teisingumo kontrolę iš esmės suteikta teisė vykdyti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas, siūloma patikslinti rinkos reguliuotojo funkciją. Analizuojant šį prejudiciniame sprendime nurodytą aspektą, vertintinos skundo dėl sprendimo nagrinėjimo/išnagrinėto ABTĮ nustatyta tvarka teisinės pasekmės. Pagal Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo gautų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr.
skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 17 punktą rinkos reguliuotojas atsisako priimti skundą nagrinėti, be kita ko, jeigu teismas nagrinėja skundą, kurį pateikė tas pats pareiškėjas dėl to paties subjekto, dėl to paties reikalavimo ir tuo pačiu pagrindu, taip pat, jeigu teismas priėmė sprendimą dėl skundo, kurį pateikė tas pats pareiškėjas dėl to paties subjekto, dėl to paties reikalavimo ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, galimybė rinkos reguliuotojui nagrinėti skundą dėl sprendimo ir atlikti rinkos reguliuotojo funkcijas yra apribota skundą nagrinėjančio/išnagrinėjusio teismo kompetencijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepaisant to, kad skundų dėl sprendimų nagrinėjimo kompetencija suteikta administraciniams, o ne bendrosios kompetencijos teismams, nepaisant to kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnį skundą nagrinėjančiam teismui nesuteikti įgaliojimai peržiūrėti skundžiamu sprendimu apskaičiuotą užmokestį ir, prireikus, pakeisti jo dydį, įvertinus skundo dėl sprendimo nagrinėjimo/išnagrinėjimo teisme pasekmes, skundų dėl sprendimų nagrinėjimas teisme vertintinas kaip rinkos reguliuotojo funkcija ir laikytinas išimtinės kompetencijos, kuri rinkos reguliuotojui suteikta pažeidimu, todėl siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 9 dalies įgyvendinimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojas skundus nagrinėja privaloma ikiteismine ne teismo tvarka.
Taip pat Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu rinkos reguliuotojui suteikiami įgaliojimai tvirtinti informacijos rinkos reguliuotojui teikimo taisykles, Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatų reikalavimus, geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo reikalavimus. 4.3. Dėl reikalavimų įmonėms, pageidaujančioms gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, patikslinimo, geležinkelio įmonės (vežėjų) teisių ir pareigų, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymo pagrindų Direktyvos 2012/34/ES 19 straipsnyje, apibrėžiant geros reputacijos reikalavimus, nustatyta, kad turi būti užtikrinta, kad geležinkelio įmonė arba jai vadovaujantys asmenys <...> nebuvo paskelbti bankrutavusiais.
Siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus geros reputacijos reikalavimus ir nustatyti, kad įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, yra laikoma atitinkančia geros reputacijos reikalavimus, jeigu įmonė nėra paskelbta bankrutavusia, nuo valdymo organų narių, vadovų ir jų įgaliotų asmenų, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos praėjo daugiau kaip 10 metų. Direktyvos 2012/34/ES 20 straipsnyje, apibrėžiant finansinės būklės reikalavimus, nustatyta, kad licencijas išduodanti institucija negali pripažinti, kad paraišką dėl licencijos pateikusios įmonės finansinė būklė atitinka reikalavimus, jeigu dėl įmonės vykdomos veiklos ji turi didelių arba nuolatinių mokesčių ar socialinio draudimo įsiskolinimų. GTK šiuo metu nustatyti griežtesni, nei nustatyta Direktyvoje 2012/34/ES, finansinės būklės reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus finansinės būklės reikalavimus ir nustatyti, kad įmonė, pageidaujanti gauti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, yra laikoma atitinkančia finansinės būklės reikalavimus, jeigu įmonė neturi didelės ar nuolatinės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir didelių ar nuolatinių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad įmonės turima mokestinė nepriemoka ar įsiskolinimas yra laikomi dideliais, taip pat kokiu atveju mokestinė nepriemoka ar įsiskolinimas laikytini nuolatiniu, numatoma nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. 3-69 ,,Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ekonominį pajėgumą apibūdinančių rodiklių kritinių reikšmių patvirtinimo“. Direktyvos 2012/34/ES 24 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta, kad veiklos pradžioje geležinkelio įmonė gali prašyti, kad būtų nustatytas ilgesnis laikotarpis atsižvelgiant į konkretų numatytų teikti paslaugų pobūdį. GTK šiuo metu yra įtvirtinta geležinkelio įmonės (vežėjo) teisė prašyti sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, jeigu ji neketina pradėti vykdyti licencijuojamos veiklos per 6 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimo dienos.
Tačiau teisė geležinkelio įmonei (vežėjui) prašyti pratęsti licencijuojamos veiklos pradžios terminą nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 10 straipsnio 9 dalį ir joje įtvirtinti geležinkelio įmonės (vežėjo) teisę prašyti geležinkelių transporto eismo saugos institucijos pratęsti licencijuojamos veiklos pradžios terminą, jeigu tai būtina dėl ketinamos vykdyti geležinkelių transporto veiklos pobūdžio. Direktyvos 2012/34/ES 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įvykus pokyčiams, turintiems įtakos įmonės teisinei padėčiai, ir ypač įmonių susijungimo arba įsigijimo atveju, licencijas išduodanti valdžios institucija gali nuspręsti, kad licencija būtų pateikta dar kartą patvirtinti. Geležinkelio įmonės gali nenutraukti savo veiklos, nebent licencijas išduodanti institucija nuspręstų, kad saugai keliama grėsmė. GTK šiuo metu nustatyta pareiga geležinkelio įmonei (vežėjui) pranešti apie jos teisinės formos, struktūros ar pan. pasikeitimus. Vis dėlto, geležinkelių transporto eismo saugos institucijai, gavus atitinkamą informaciją apie geležinkelio įmonės (vežėjo) pokyčius, teisė inicijuoti šio įmonės turimos geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo peržiūrą ir prireikus sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 10 straipsnį ir jame nustatyti teisę geležinkelių transporto eismo saugos institucijai, gavus informaciją apie geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimą, be kita ko, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) susijungė su kita įmone ar įsigijo kitą įmonę, jeigu geležinkelių transporto eismo saugos institucija turi pagrįstų duomenų dėl reorganizuotos geležinkelio įmonės
(vežėjo) neatitikties finansinio pajėgumo reikalavimams, peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, ir jeigu geležinkelio įmonei (vežėjui) vykdant licencijuojamą veiklą keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai, priimti sprendimą sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, taip pat papildyti GTK 10 straipsnio 11 dalyje nustatytą geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymo pagrindų sąrašą ir nustatyti, kad geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimas turi būti sustabdytas, be kita ko, jeigu priimtas geležinkelių transporto eismo saugos institucijos sprendimas peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, ir kad licencijuojama veikla, geležinkelių transporto eismo saugos institucijos sprendimu, negali būti vykdoma, kadangi keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai. 4.4.
Siekiant mažinti Vyriausybės nutarimų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje skaičių ir su tuo susijusią administracinę naštą ir atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kritiką dėl pernelyg didelio Vyriausybės priimamų nutarimų skaičiaus ir teisėkūros nestabilumo, įvertinus Konstitucinio Teismo suformuluotą praktiką dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo esminių sąlygų reglamentavimo įstatymo lygmeniu, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 23 straipsnio 5 dalį ir joje nustatyti, kad sprendimus dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros turto nurašymo priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. Taip būtų sudaryta galimybė Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nustatyti, kad sprendimus Vyriausybė priimtų tik tais atvejais, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros turto likutinė vertė viršytų Apraše nustatytą ribą, o kitais atvejais – atitinkamus sprendimus priimtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 4.5. Dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo, skelbimo ir mokėjimo Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma užmokestį už minimalųjį prieigos paketą sudarančių įmokų tarifus pavesti nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.
Atitinkamai siūloma patikslinti GTK 7 straipsnyje geležinkelių transporto eismo saugos institucijai ir GTK 24 straipsnyje viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pavestas vykdyti funkcijas. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte siūloma reglamentuoti šiuo metu Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nustatymo taisyklėse reglamentuotus klausimus, t. y. terminą iki kurio turi būti patvirtinti užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifai, atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaičiuoti užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą tarifai gali būti tikslinami, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą tvirtinimo ir paskelbimo Tinklo nuostatuose tvarką. Direktyvos 2012/34/ES
konkrečių apmokestinimo taisyklių nustatymo suteikti geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Tokiu atveju valstybės narės turi užtikrinti, kad tinklo nuostatuose būtų pateikta apmokestinimo sistema ir apmokestinimo taisyklės arba nurodoma tinklavietė, kurioje tokia informacija būtų paskelbta. Atsižvelgiant į tai, kad Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte reglamentuojami esminiai užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo principai, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir remonto įmonių mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo tvarką, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką siūloma pavesti patvirtinti ir Tinklo nuostatuose paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Atitinkamai užmokesčio už minimalųjį prieigos nustatymo taisyklės turės būti pripažintos netekusiomis galios.
Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga geležinkelių infrastruktūros valdytojui <...> įrodyti geležinkelio įmonėms, kad infrastruktūros <...> mokesčiai, kuriuos geležinkelio įmonė turi sumokėti jiems pagal <...> pateiktas sąskaitas, atitinka metodologiją, taisykles ir tam tikrais atvejais tinklo nuostatuose nustatytas skaičiavimo sistemas. Siekiant užtikrinti tinkamą šios Direktyvos 2012/34/ES nuostatos perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK 25 straipsnį ir jame įtvirtinti pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, kurį jis turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka užmokestį, apskaičiuotą pagal šio straipsnio nustatytą tvarką patvirtinta ir paskelbtą užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo tvarką. Siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 1 dalies perkėlimą Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti GTK nauju 25¹ straipsniu ir jame nustatyti vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo nustatymo tvarką, papildyti GTK 7¹ straipsnyje nustatytas rinkos reguliuotojo funkcijas ir jam pavesti tikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytą ir Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatuose (toliau – Tinklo nuostatai) paskelbtą vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašą.
Taip pat, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES 36 straipsnio perkėlimą, įvertinus tai, kad tam tikrais atvejais užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų rezervavimą nustatymas yra privalomas, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma GTK papildyti nauju 25² straipsniu ir jame nustatyti užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų rezervavimą nustatymo tvarką, papildyti GTK 7¹ straipsnyje nustatytas rinkos reguliuotojo funkcijas ir jam pavesti tikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtintus ir Tinklo nuostatuose paskelbtus kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra nenaudojama reguliariai. Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta galimybė pareiškėjams ir geležinkelių infrastruktūros valdytojui derėtis dėl infrastruktūros mokesčių dydžio, tačiau minėtos derybos yra galimos tik tuo atveju, kai tas derybas prižiūri reguliavimo institucija.
Siekiant užtikrinti tinkamą šios Direktyvos 2012/34/ES nuostatos perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma GTK 25 straipsnyje įtvirtinti geležinkelio įmonės
(vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio galimybę, taip pat papildyti GTK 7¹ straipsnyje nustatytas rinkos reguliuotojo funkcijas ir jam pavesti prižiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, jeigu tokios derybos yra vykdomos. 4.6. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo Šiuo metu galiojantis ir Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomas reguliavimas nustato, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi tvirtinti Tinklo nuostatus, kurių turinio reikalavimus nustato Direktyva 2012/34/ES. Pažymėtina, kad Direktyvos 2012/34/ES nuostatomis būtent viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui yra pavedama Tinklo nuostatuose detalizuoti prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas. Atitinkamai tai reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato privalomas prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Tinklo nuostatų turinio reikalavimus tvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.
Taip pat pažymėtina, kad Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu yra įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (inter alia, 2006 m. gegužės
ir ribojimus, darančius esminį poveikį jų ūkinei veiklai, turi būti reglamentuojamos įstatymais. Atsižvelgiant į tai, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu yra perkeliamos Viešosios geležinkelių infrastruktūros skyrimo taisyklių nuostatos, susijusios su ūkine veikla, bei nuostatos, kuriomis yra įgyvendinami Direktyvos 2012/34/ES reikalavimai. Privalomojo pobūdžio reikalavimai, pavyzdžiui, paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus forma, teiktinų dokumentų sąrašas ir kiti procedūriniai klausimai, taip pat kitos prieigos sąlygos, privalomai pagal Direktyvos 2012/34/ES nuostatas nustatomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinė norma, būtų nustatomi Tinklo nuostatuose. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2012/34/ES nuostatos būtų perkeltos Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu į GTK, o kiti klausimai reglamentuojami Tinklo nuostatuose, Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės turėtų būti pripažintos netekusiomis galios. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2012/34/ES 38 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta, kad bet kokia prekyba infrastruktūros pajėgumais yra draudžiama, o dėl tokios prekybos ateityje pajėgumai nebeskiriami. GTK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudimas paskirtus pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti.
Vis dėlto, pasekmės geležinkelio įmonei (vežėjui), pažeidusiai minėtą draudimą, nacionalinėje teisėje nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą ir efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte, įtvirtinant atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagrindus, nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neskiriami, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai buvo parduoti. 4.7. Dėl Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo reglamentavimo, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių ir jų užimamos valstybinės žemės nuomos reglamentavimo Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma įsakmiai reglamentuoti, kad geležinkelių paslaugų įrenginius, kurie pagal savo esmę priskirtini viešajai geležinkelių infrastruktūrai, ir kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei patikėjimo teise valdomi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo.
Atitinkamai Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 5 straipsnį ir jame nustatyti draudimą Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, patikslinti GTK
valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausysiančių geležinkelių paslaugų įrenginių statybos, žemės tokių įrenginių statybai suteikimo tvarką, papildyti GTK 23 straipsnį analogišku reguliavimu dėl Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių nuomos, papildyti GTK 23¹ straipsnį ir jame nustatyti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarką, taip analogišką reguliavimą dėl Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės nuomos. 4.8.
prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių reglamentavimo Prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir naudojimosi tuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis tvarka, pvz., nuostatos dėl prieigos teisių, esminės prašymų tvarkymo procedūrų taisyklės ir informacijos skelbimo reikalavimai, GTK nustatyti įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Reglamente (ES) 2017/2177 konkretizuojama, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES tikslą ir taikymo sritį, nuostatos dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamomis paslaugomis turėtų būti taikomos tik paslaugoms, susijusioms su geležinkelių transporto paslaugų teikimu, be to, Reglamente (ES) 2017/2177 nustatoma išsami prieigos prie paslaugų, kurios bus teikiamos Direktyvos 2012/34/ES II priedo 2, 3 ir 4 punktuose išvardytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, procedūra ir kriterijai, kurių turi būti laikomasi. Atitinkamai, siekiant suvienodinti Reglamente (ES) 2017/2177 apibrėžtas sąvokas su GTK sąvokomis, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK apibrėžtų sąvokų ,,geležinkelių paslaugų įrenginys“, ,,geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius“ apibrėžtis ir jas susieti su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis, kaip jos yra apibrėžtos Reglamente (ES) 2017/2177. Siekiant suderinti Reglamento 2017/2177 nuostatas su GTK, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti GTK reglamentavimo, susijusio su paraiškų dėl naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais ar juose teikiamų paslaugų nagrinėjimu, ir tiesiogiai taikyti Reglamentą (ES) 2017/2177, kurio 9–14 straipsniai išsamiai reglamentuoja minėtų paraiškų nagrinėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) 2017/2177 pakeičia reglamentavimą, susijusį su geležinkelių paslaugų įrenginiais, kurie nenaudojami daugiau kaip 2 metus iš eilės, siūloma atsisakyti GTK 30² straipsnio 10 dalies ir vietoj jos tiesiogiai taikyti Reglamento (ES) 2017/2177 15 straipsnį. 4.9. Dėl kitų Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnyje pateikta sąvoka ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžta kaip paslaugų įrenginio operatoriaus nuosavo kapitalo grąžos norma, nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką, arba tokios rizikos nebuvimą, kuri atitinka susijusio sektoriaus pastarųjų metų normos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą, Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 3 straipsnio 32 dalyje nurodytos sąvokos ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžtį. GTK 30¹ str. 10 p. nurodyti paslaugų įrenginiai, kuriuose teikiamos papildomos ir pagalbinės paslaugos, kurios nėra laikytinos pagrindinėmis geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklai užtikrinti ir neprivalo būti teikiamos geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas tik geležinkelių paslaugų įrenginiams, kuriuose teikiamos pagrindinės paslaugos. 4.10.
objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Siekiant užtikrinti valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų (įmonių, įrenginių ir turto bei ūkio sektorių) apsaugą nuo grėsmę nacionalinio saugumo interesams galinčių kelti rizikos veiksnių, atsižvelgiant į tai, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui, įtraukti į Įstatymo 4 priede įtvirtintą nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros sąrašą, įvertinus keleivių ir krovinių vežimo tranzitu geležinkelių transportu strateginę reikšmę, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 2 priedu patvirtintą Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą ir į jį įtraukti ne tik akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, bet ir jos įsteigtą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijoms atlikti įmonę, t. y. GTK nurodytą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją, taip pat geležinkelio įmones (vežėjus), kuriems suteikiama išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas. Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti Įstatymo 4 priedu patvirtintą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir nustatyti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra, be kita ko, laikytini ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai. 4.11.
projektų įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatų Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte įtvirtinamas įpareigojimas akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“ ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įsteigti bendrovę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, bendrovę, skirtą teikti keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir bendrovę, skirtą teikti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas. Kadangi Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama visas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas perduoti atskiram juridiniam asmeniui, šiam subjektui turės būti perduotas valdyti, naudoti ir juo disponuoti šiuo metu akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas ir geležinkelių paslaugų įrenginiai (toliau – turtas). Turtas šiuo metu perduotas akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pagal
patikėjimo teise ir šio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre sutartį Nr. 5-40, sudarytos su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ vertikalios integracijos įmonių grupė būtų kuriama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – reorganizuojant atskyrimo būdu arba taikant analogiją įmonės pirkimui-pardavimui. Konkretus būdas bus pasirinktas įvertinus laiko ir kaštų sąnaudas.
Pagal šiuo metu galiojančias GTK nuostatas Lietuvos valstybei priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai yra priskirti viešajai geležinkelių infrastruktūrai, todėl vadovaujantis GTK 23¹ str. nuostatomis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę, taip pat ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamą valstybinę žemę patikėjimo teise valdo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas (AB „Lietuvos geležinkeliai“). Atsižvelgus į tai, įgyvendinant Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekto 11 straipsnio nuostatas, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamą valstybinė žemė pagal patikėjimo sutartis turės būti perduodama tiesiogiai AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigtai įmonei“ Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) 2017/2177 nuostatos turi būti taikomos nuo 2019 m. birželio 1 d., Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekto nuostatos, kuriomis užtikrinamas tinkamas Reglamento (ES) 2017/2177 taikymas, įsigalioja 2019 m. birželio 1 d. Tam tikrų projekto nuostatų taikymo pradžia atidėdama ryšium su naujo tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimu. Kadangi nagrinėjamo projekto pasekmė yra esminių geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų įgyvendinimo perdavimas iš LTSA naujai įsteigtam infrastruktūros valdytojui, siekiant nesutrikdyti geležinkelio transporto sektoriaus ūkio subjektų veiklos, šį pakeitimą svarbu pradėti taikyti nuo naujo tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo (naujas tarnybinis traukinių tvarkaraštis įsigalioja antrą gruodžio šeštadienį naktį iš šeštadienio į sekmadienį), t. y. nuo 2019 m. gruodžio 8 d.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekte nurodytas terminas 2019 m. sausio 1 d. – nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nurodytais pakeitimais siekiama ištaisyti Direktyvos 2012/34/ES perkėlimo į nacionalinę teisę klaidas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis viešojo valdymo aplinkai (viešajam administravimui) Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl šiuo metu Administracijos vykdomų esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas įgyvendinančiai atskirai įmonei leis sukurti aiškią valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemą, užtikrinti veiksmingą rinkos reguliavimo modelio įgyvendinimą ir tinkamą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykių reguliavimą. Pritarus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams, Administracija galės vykdyti pagrindines savo, kaip geležinkelių transporto eismo saugos institucijos, funkcijas, neskirdama papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms įgyvendinti.
Visos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos būtų sutelktos viename subjekte, neskaidant pagrindinių ir tarpusavyje susijusių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų, pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir geležinkelių transporto eismo valdymo, tarp dviejų subjektų. Taip būtų užtikrinamas abiejų šių funkcijų efektyvus įgyvendinimas ir būtų išvengta funkcijų dubliavimo. Poveikis ekonomikai Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai turės teigiamą įtaką nacionaliniam geležinkelių transporto sektoriui ir geležinkelio įmonėms (vežėjams), nes bus užtikrintas efektyvesnis geležinkelių transporto sektoriaus teisinis reguliavimas. Įtvirtinus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės (vežėjo) atskyrimą į skirtingus juridinius asmenius, bus padidintas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas, nešališkumas ir finansinis veiklos skaidrumas. Siūlomi įtvirtinti nauji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo reikalavimai ir įtvirtinamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos geležinkelių transporto sektoriaus priežiūros srityje padarys viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo procesus dar skaidresnius.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti iš dalies atskirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelis leis:
1) išvengti papildomų nekoordinavimo kaštų, atsirandančių dėl skirtingų geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) interesų, tikėtinų visiško geležinkelio transporto sektoriaus valdymo atskyrimo atveju. Mokslinėje literatūroje bei publikuotuose geležinkelių transporto sektoriaus rinkos tyrimuose nurodoma, kad Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus rinkos sąlygomis nekoordinavimo kaštai dėl visiško viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo atskyrimo gali siekti 10–20 procentų. 2) tinkamai įgyvendinti ES teisės aktų reikalavimus, susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo užtikrinimu be papildomų kaštų (arba juos sumažinti), skirtinų „kinų sienų“ kūrimui, kurių poreikis būtų ypač didelis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę
(vežėją) išlaikant integralioje įmonėje kaip yra pagal dabartinį reguliavimą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją išskiriant į atskirą įmonę, bet paliekant šios įmonės bei geležinkelio įmonių (vežėjų) kontrolę vienai valstybės valdomai įmonei būtų išvengta galimo trečiųjų valstybių kapitalo įmonių neigiamo poveikio Lietuvos ekonominiams ir nacionalinio saugumo interesams, kuris yra identifikuotas kaip viena pagrindinių grėsmių visiško viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo atskyrimo atveju.
Pažymėtina, kad didelio darbuotojų, šiuo metu dirbančių AB ,,Lietuvos geležinkeliai, ir darbuotojų, dirbsiančių akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje, pokyčio nenumatoma. Poveikis aplinkai ir regionų plėtrai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos išskyrimo į atskirus juridinius asmenis, nauji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo, nešališkumo ir finansinio skaidrumo reikalavimai padidins viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą, nešališkumą, užtikrins nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, taip pat sudarys palankesnes sąlygas geležinkelio įmonėms (vežėjams) vykdyti ūkinę komercinę veiklą, Dėl papildomų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui keliamų su nepriklausomumu, nešališkumu ir finansiniu skaidrumu susijusių reikalavimų bei naujų reikalavimų, pavyzdžiui, kasmet konsultuotis su pareiškėjais, siekiant išsiaiškinti jų poreikius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, techninės priežiūros, atnaujinimo, modernizavimo srityse, bus efektyviau užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir sukuriamas mechanizmas atsižvelgti į geležinkelių transporto rinkos sektoriaus dalyvių poreikius ir lūkesčius. Siūlomu Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu įtvirtinamas platesnis rinkos reguliuotojo kompetencijų sąrašas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priežiūros srityje suteiks galimybę užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos skaidrumą ir nediskriminacinės prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros suteikimo efektyvią kontrolę. Taigi, būtų užtikrinama geležinkelio įmonių
(vežėjų) teisių ir interesų apsauga. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekto naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai vertinami Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektui Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo datos turės priimti sprendimų dėl naudojimosi viešąją geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimui iš trečiosios valstybės ir į trečiąją valstybę apribojimo priėmimo tvarką. Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo datos turės pakeisti:
„Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir
savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d.
nutarimą Nr.
reguliuotojo gautų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 846 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos
valstybinės žemės nuomos viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“;
įmonių (vežėjų) licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo datos taip pat turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės
infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“. Pritarus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo datos turės pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 3-69 ,,Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ekonominį pajėgumą apibūdinančių rodiklių kritinių reikšmių patvirtinimo“, taip pat turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 3-3
„Dėl Geležinkelių transporto veiklų apskaitos ir ataskaitų rinkinio rengimo
reikalavimų patvirtinimo ir šio rinkinio skelbimo“.
Pritarus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektui Administracijos direktorius turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 2BE-123 ,,Dėl Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2011 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. V-304 „Dėl paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turinio reikalavimų“ pakeitimo“. Pritarus Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektui Ryšių reguliavimo tarnyba turės patvirtinti informacijos rinkos reguliuotojui teikimo taisykles, Tinklo nuostatų reikalavimus, Geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo reikalavimus. Pritarus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų nereikės. Tiesiogiai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nebus sutaupyta. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „geležinkelių transportas“, „viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“, „vertikaliosios integracijos įmonių grupė“, „geležinkelių paslaugų įrenginiai“, „paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus“. 15.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
7, 7¹, 9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹,
25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ IR 29⁸ STRAIPSNIAIS įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Geležinkelių transporto kodekso (toliau – keičiamo kodekso) 3 straipsnio 32 dalyje sąvokos ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžime vartojama nuostata ,,pastarųjų metų pelno normos vidurkis“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokį konkrečiai metų periodą ji apimtų. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtąją nuostatą nereikėtų patikslinti. 2. Projekto 1 straipsnio 12 dalimi keičiamo kodekso 3 straipsnio 34¹dalies nuostata ,,naudotis perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais“ nėra aiški, nes nėra aišku, kuriam subjektui perleisti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai turimi omenyje. 3. Projekto 1 straipsnio 25 dalimi keičiamo kodekso 3 straipsnio 51 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas - įmonė, kuri šio kodekso nustatyta tvarka yra atsakinga už viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 10 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostatas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė, kuri patikėjimo teise valdo, naudoja, ir disponuoja viešąją geležinkelių infrastruktūrą.
Taigi, viešosios geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, o taip pat vykdo šios infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą ir pan. atlieka ne bet kuri įmonė, bet nurodyta kodekso 23 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai patikslinti. 4. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo kodekso 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ,,savo organizacine bei teisine forma <...> yra nepriklausoma nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių <...>“. Nuostata, kad Ryšių reguliavimo tarnyba organizacine ir teisine forma yra nepriklausoma nuo projekte nurodytų subjektų nėra aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, šios nuostatos nereikėtų patikslinti. 5. Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo
funkcijoms vykdyti įsteigta įmonė“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 37 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai” ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įsteigia dukterinę bendrovę viešosios geležinkelių valdytojo funkcijoms atlikti.
Taigi, projekte, apibūdinant juridinį asmenį, kurį turėtų įsteigti akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, vartojamos sąvokos ,,įsteigia įmonę“, ,,įsteigia dukterinę bendrovę“. Svarstytina, ar projekte nereikėtų vartoti vienos iš šių sąvokų. 6. Projekto 10 straipsnio 4 dalimi keičiamo kodekso 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“. Atkreipiame dėmesį, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. Pagal projekto nuostatas Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte galėtų nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo kompetenciją Vyriausybės nustatytais atvejais priimti sprendimus dėl pripažintų nereikalingais arba netinkamais naudoti viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo. Taigi, Vyriausybė galėtų suteikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui teisę disponuoti aukščiau minėtais objektais. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriems subjektams viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turėtų teisę perduoti nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus.
Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas” įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą konstatavo, kad aukščiau minėta Konstitucijos nuostata reiškia, kad įstatymuose turi būti nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas sprendimus dėl pripažintų nereikalingais ar netinkamais naudotis objektų perdavimo ar nurašymo priimtų ne valstybės institucija, bet viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas -– akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai” įsteigta įmonė. Be to, tokia jos kompetencija būtų nustatyta poįstatyminiame teisės akte. Projekte taip pat nenurodyti subjektai, kuriems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų perduoti pripažintus nereikalingais ar netinkamais viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir vertinamoji projekto nuostata būtų tobulinama, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto
kodekso 24 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti gali pasitelkti kitą įmonę, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo)”. Nuostata ,,pasitelkti kitą įmonę” nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tam tikras jai priskirtas vykdyti funkcijas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų perduoti kitai įmonei, ar funkcijas vykdytų kartu su ,,pasitelkta” įmone. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti. Be to, nėra aišku, kokia tvarka tokios įmonės būtų ,,pasitelkiamos”, t.y. ar atrenkamos konkurso būdu, ar parenkamos savo nuožiūra, ar kitais būdais. Pastebėtina ir tai, kad projekte nėra jokių kriterijų, kuriems esant, būtų nustatoma, kad atitinkamoms funkcijoms vykdyti yra būtina pasitelkti kitą įmonę. Svarstytina, ar projekte nereikėtų tokius kriterijus nustatyti. 8. Projekto 14 straipsniu keičiamo kodekso 24² straipsnio 6 dalies nuostata ,,juridinių asmenų, ypač susijusių su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais” (pabraukta mūsų) nėra pakankamai aiški. Sąvoka ,,ypač susiję” yra vertinamojo pobūdžio, todėl taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. 9.
kodekso 24³ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,vertikalios integracijos grupę sudaro bent jau akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė ir keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos įmonės” (pabraukta mūsų). Iš šios projekto
nuostatos turinio darytina išvada, kad be joje išvardintų įmonių vertikaliosios integracijos įmonių grupei galėtų priklausyti ir kitos įmonės. Kurios dar įmonės galėtų priklausyti vertikaliosios integracijos įmonių grupei bei kokiais konkrečiai kriterijais remiantis kitos įmonės būtų priskiriamos prie minėtos įmonių grupės iš projekto nuostatų nėra aišku. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 10. Projekto 18 straipsniu keičiamo kodekso 25¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vertindamas ir nustatydamas, ar atitinkama vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentų rinka šiuos antkainius gali pakelti, be kitų duomenų, vertina jam pateiktus geležinkelio įmonių (vežėjų) duomenis” (pabraukta mūsų). Nuostata ,,rinka antkainius gali pakelti” nėra tiksli, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2006 m. sausio 16 d.,
nuostata tobulintina taip, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų aiškus. 11.
kodekso 25² straipsnio 1 dalies nuostatoje ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įgyvendindamas šio Kodekso 25 straipsnio 2 dalį” pateiktos nuorodos į kodekso 25 straipsnio 2 dalį nereikėtų patikslinti. Pažymėtina, kad projekto 17 straipsniu keičiamo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nėra siūloma nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareigos apskaičiuoti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Tik siūloma nustatyti, kad mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lieka neaišku, kokiu tikslu minėtoji nuoroda yra pateikiama. 12. Projekto 22 straipsniu keičiamo kodekso 29 straipsnio 11 dalyje yra nurodomas pilnas 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/545 pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK, 13 punkto reikalavimais, įstatymo priede nurodžius pilną Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinį, įstatymo tekste nurodomas sutrumpintas tokio teisės akto pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo minėtoje dalyje vartoti reglamento trumpinį (ES) 2016/545. 13. Projekto 24 straipsniu keičiamo kodekso 29² straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, parengęs tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, pateikia suinteresuotoms šalims ,,atitinkamus jo išrašus”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar suinteresuotai šaliai būtų pateikiami tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašas toje apimtyje, kiek tai yra susijęs su jo pateikta paraiška, ar nuostata ,,atitinkamas išrašas” turėtų būti suprantama kitaip.
Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. 14. Projekto 25 straipsnyje pateikto keičiamo kodekso 29³ straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą reikėtų dėstyti atskira 29³ straipsnio struktūrine dalimi. 15. Svarstytina, ar projekto 26 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 29⁴straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti konkretų terminą, per kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizės rezultatai turėtų būti paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros svetainėje. 16. Projekto 28 straipsniu pildomo kodekso 29⁶ straipsnio 4 dalies 5 punktu yra perkeliama 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL 2016 L 352, p. 1) 52 straipsnio 2 dalis. Pastebėtina, kad direktyvos 2012/34/ES 52 straipsnio 2 dalyje yra numatomas ne tik atvejis kuomet infrastruktūros valdytojas gali reikalauti atsisakyti traukinio linijos, kuomet infrastruktūra yra perpildyta, bet ir išimtis iš nurodyto atvejo – „nebent ta linija buvo nenaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta išimtis nėra perkeliama į keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 4 dalies 5 punktą, todėl svarstytina galimybė papildyti vertinamą projekto nuostatą išimtimi nurodyta direktyvos 2012/34/ES 52 straipsnio 2 dalyje. 17. Projekto 31 straipsniu keičiamo kodekso 30¹ straipsnio 1 punkte vartojama sąvoka ,,tinkama bilietų įsigijimo paslaugų vieta”. Šios sąvokos turinys projekte nėra apibrėžtas, todėl, taikant įstatymą, minėta sąvoka gali būti nevienodai aiškinama.
Siekiant to išvengti, projekte reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį arba ją patikslinti. 18. Projekto 32 straipsnio 4 dalimi keičiamo kodekso 30² straipsnio 7 dalyje yra teikiama nuoroda į keičiamo kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktus. Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus projekto 5 straipsnio 1 daliai, kuria yra keičiama kodekso 7 straipsnio 3 dalis, kodekso 7 straipsnio 3 dalis turės tik 5 punktus, todėl atitinkamai turėtų būti patikslinta projekto 32 straipsnio 4 dalimi keičiamo kodekso 30² straipsnio 7 dalis. 19. Projekto 37 straipsnio 1 – 3 dalyse siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą. Nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo nėra aiškios ir tarpusavyje suderintos. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pagal projekto 37 straipsnio 3 dalies nuostatas įstatymo 1 straipsnio 5, 6 ir 26 dalys įsigaliotų 2019 m. birželio 1 d., o pagal projekto
dalys – 2019 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgus į tai, visas nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo reikėtų suderinti tarpusavyje. 20. Projekto 37 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjant ir iki šio įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo pateiktus prašymus gauti, pakeisti geležinkelio įmonės
(vežėjo) licenciją”. Taigi, projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit).
Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. 21. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio kodekso priedo 1 punkte nurodoma 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros yra netekusi galios. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl kodekso priedo 2 punkte nurodytos 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvos 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei 3 punkte nurodytos 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti galiojančio kodekso priedą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
7, 7¹, 9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹,
25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ IR 29⁸ STRAIPSNIAIS įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
7, 7¹, 9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹,
25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ IR 29⁸ STRAIPSNIAIS įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiama kodekso 3 straipsnio 5 dalis įsigalios įstatymą priėmus ir paskelbus. Tuo tarpu įstatymo projektu, reg. Nr. XIIIP-2490, kodekso 3 straipsnio 5 dalis dėstoma kitokia redakcija. Priėmus įstatymo projektą Nr. XIIIP-2490, jis įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d. Taigi analizuojama kodekso nuostata galiotų itin trumpą laiką. Svarstytina, ar minėtų įstatymų projektų nuostatų nereikėtų suderinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
24, 25, 26, 28, 29, 30¹, 30², 30³, 30⁴,
24³, 24⁴, 25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ IR 29⁸ STRAIPSNIAIS įstatymo PROJEKTO XIIIP-2205
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas,
Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Vytautas Kamblevičius, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
dalimi Geležinkelių transporto kodekso (toliau – keičiamo kodekso) 3 straipsnio 32 dalyje sąvokos ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžime vartojama nuostata ,,pastarųjų metų pelno normos vidurkis“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokį konkrečiai metų periodą ji apimtų. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtąją nuostatą nereikėtų patikslinti. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Pakeisti 32 dalį ir ją išdėstyti taip: „32.
Pagrįstas pelnas – geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus nuosavo kapitalo grąžos norma, kuri nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką arba tokios rizikos nebuvimą, ir kuri atitinka susijusių paslaugų, teikiamų atitinkamuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, sektoriaus pastarųjų vienerių metų pelno normos vidurkį.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
dalimi keičiamo kodekso 3 straipsnio 34¹dalies nuostata ,,naudotis perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais“ nėra aiški, nes nėra aišku, kuriam subjektui perleisti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai turimi omenyje. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,12. Papildyti 3 straipsnį 34¹ dalimi: ,,34¹. Pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) – geležinkelio įmonė (vežėjas), kuri nėra pareiškėja, tačiau pagal sutartį su pareiškėju turi teisę naudotis jai perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
dalimi keičiamo kodekso 3 straipsnio 51 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas - įmonė, kuri šio kodekso nustatyta tvarka yra atsakinga už viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 10 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostatas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė, kuri patikėjimo teise valdo, naudoja, ir disponuoja viešąją geležinkelių infrastruktūrą.
Taigi, viešosios geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, o taip pat vykdo šios infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą ir panašias funkcijas atlieka ne bet kuri įmonė, bet nurodyta kodekso 23 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,25. Pakeisti 3 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,51. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, kuri šio Kodekso nustatyta tvarka yra atsakinga už viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi keičiamo kodekso 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ,,savo organizacine bei teisine forma <...> yra nepriklausoma nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių <...>“. Nuostata, kad Ryšių reguliavimo tarnyba organizacine ir teisine forma yra nepriklausoma nuo projekte nurodytų subjektų nėra aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 5 dalies 2 punktu keičiamo Kodekso 7 dalies 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. <...> Ryšių reguliavimo tarnyba yra savarankiška institucija valstybės įstaiga, kuri savo organizacine veiklą organizuoja, funkcijas atlieka ir bei teisine forma ir priimdama sprendimus yra nepriklausoma šiame Kodekse bei kituose, rinkos reguliuotojo veiklą reglamentuojančiuose, teisės aktuose nurodytus sprendimus priima nepriklausomai nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, pareiškėjų, šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, geležinkelių transporto eismo saugos institucijos ir kitų viešųjų ar privačių asmenų.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalimi keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta įmonė“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 37 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai” ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įsteigia dukterinę bendrovę viešosios geležinkelių valdytojo funkcijoms atlikti. Taigi, projekte, apibūdinant juridinį asmenį, kurį turėtų įsteigti akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, vartojamos sąvokos ,,įsteigia įmonę“, ,,įsteigia dukterinę bendrovę“. Svarstytina, ar projekte nereikėtų vartoti vienos iš šių sąvokų. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė įmonė bendrovė.“
dalimi keičiamo kodekso 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“. Atkreipiame dėmesį, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. Pagal projekto nuostatas Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte galėtų nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo kompetenciją Vyriausybės nustatytais atvejais priimti sprendimus dėl pripažintų nereikalingais arba netinkamais naudoti viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo. Taigi, Vyriausybė galėtų suteikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui teisę disponuoti aukščiau minėtais objektais. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriems subjektams viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turėtų teisę perduoti nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus.
Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas” įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą konstatavo, kad aukščiau minėta Konstitucijos nuostata reiškia, kad įstatymuose turi būti nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas sprendimus dėl pripažintų nereikalingais ar netinkamais naudotis objektų perdavimo ar nurašymo priimtų ne valstybės institucija, bet viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas -– akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai” įsteigta įmonė. Be to, tokia jos kompetencija būtų nustatyta poįstatyminiame teisės akte. Projekte taip pat nenurodyti subjektai, kuriems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų perduoti pripažintus nereikalingais ar netinkamais viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir vertinamoji projekto nuostata būtų tobulinama, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti gali pasitelkti kitą įmonę, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo)”. Nuostata ,,pasitelkti kitą įmonę” nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tam tikras jai priskirtas vykdyti funkcijas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų perduoti kitai įmonei, ar funkcijas vykdytų kartu su ,,pasitelkta” įmone. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti. Be to, nėra aišku, kokia tvarka tokios įmonės būtų ,,pasitelkiamos”, t.y. ar atrenkamos konkurso būdu, ar parenkamos savo nuožiūra, ar kitais būdais. Pastebėtina ir tai, kad projekte nėra jokių kriterijų, kuriems esant, būtų nustatoma, kad atitinkamoms funkcijoms vykdyti yra būtina pasitelkti kitą įmonę. Svarstytina, ar projekte nereikėtų tokius kriterijus nustatyti. Iš dalies pritarti. Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo Kodekso 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis perkeliamos Direktyvos 2012/34/ES 7c straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios reikalauja nustatyti galimybę geležinkelių infrastruktūros valdytojui nurodytoms funkcijoms vykdyti pasitelkti kitą įmonę (angl. k.
„infrastructure manager may outsource functions to a different entity <...>) (aptariama Direktyvos
2012/34/ES nuostata yra išversta, kaip geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimas, tačiau žodžio „outsource“ reikšmė yra ne perdavimas, o „naudojimasis specialistų iš šalies pagalba“). Pažymėtina, kad Direktyvos 2012/34/ES 7c straipsnio 1 dalyje numatyta geležinkelių infrastruktūros valdytojo galimybė (teisė) funkcijos vykdymui pasitelkti kitą įmonę nėra ribojama, nustatant būdą ar priemonę kaip tokia įmonė yra parenkama (išskyrus aptariamoje Direktyvos 2012/34/ES numatytą apribojimą, kad pasitelkiama įmonė nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo). Dėl šios priežasties atitinkamų ribojimų nacionaliniuose teisės aktuose nustatymas dėl būdo, parenkant tokią įmonę, būtų laikomas nepagrįstu direktyvos nuostatų ribojimu. Įstatymo projekto 12 straipsnio keičiamo Kodekso 24 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasitelkdamas įmonę funkcijoms vykdyti, privalo atlikti šių darbų (užduočių) vykdymo priežiūrą ir galutinai atsako už šių darbų (užduočių) vykdymą (šiuo reikalavimu perkeliama Direktyvos 2012/34/ES 7c straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje numatyta nuostata. Taigi, darytina išvada, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas išlaiko kontrolės funkciją ir atsakomybę, pasitelktai įmonei įgyvendinant funkcijas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir siekiant aiškumo bei tikslesnio suderinamumo su Direktyvos 2012/34/ES 7c straipsnio 1 dalies a punktu, siūlome Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo Kodekso 24 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio
straipsnio 1 dalyje nurodytoms nurodytų funkcijoms funkcijų atlikti įgyvendinimą gali pasitelkti perduoti kitą kitai įmonę įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo). Su viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra, technine priežiūra ir atnaujinimu susijusius darbus ir užduotis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali perduoti vertikaliosios integracijos įmonių grupės geležinkelio įmonėms (vežėjams) arba juridiniams asmenims, kurie kontroliuoja šias geležinkelio įmones (vežėjus) arba kuriuos kontroliuoja šios geležinkelio įmonės (vežėjai). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šioje straipsnio dalyje nustatytais atvejais pasitelkdamas perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo) savo funkcijoms atlikti kitą įmonę, privalo užtikrinti komercinių ir profesinių paslapčių apsaugą ir imtis priemonių, kad būtų išvengta interesų konflikto.“ Papildomai, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo Kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pasitelkdamas įmonę perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo), viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros, techninės priežiūros ir viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo funkcijoms vykdyti ar susijusiems darbams (užduotims) atlikti, privalo atlikti šių darbų (užduočių) vykdymo priežiūrą ir galutinai atsako už šių darbų (užduočių) vykdymą.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo kodekso 24² straipsnio 6 dalies nuostata ,,juridinių asmenų, ypač susijusių su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais” (pabraukta mūsų) nėra pakankamai aiški. Sąvoka ,,ypač susiję” yra vertinamojo pobūdžio, todėl taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo Kodekso 24²straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,14 straipsnis. Kodekso papildymas 24² straipsniu Papildyti Kodeksą 24²straipsniu: ,,24² straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo nešališkumo reikalavimai <...> 6.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas ir jo pavaduotojas, valdybos, jeigu ji sudaroma, nariai, kiti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojai, atsakingi už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, negali gauti jokio su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais susijusio atlyginimo, premijų iš kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų, ypač susijusių su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais. Šiems asmenims gali būti skiriamos paskatos atsižvelgiant į bendrus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos rezultatus.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo kodekso 24³ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,vertikalios integracijos grupę sudaro bent jau akcinė bendrovė
„Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo
funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė ir keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos įmonės” (pabraukta mūsų). Iš šios projekto nuostatos turinio darytina išvada, kad be joje išvardintų įmonių vertikaliosios integracijos įmonių grupei galėtų priklausyti ir kitos įmonės. Kurios dar įmonės galėtų priklausyti vertikaliosios integracijos įmonių grupei bei kokiais konkrečiai kriterijais remiantis kitos įmonės būtų priskiriamos prie minėtos įmonių grupės iš projekto nuostatų nėra aišku. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0518 10.
Projekto 18 straipsniu keičiamo kodekso 25¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vertindamas ir nustatydamas, ar atitinkama vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentų rinka šiuos antkainius gali pakelti, be kitų duomenų, vertina jam pateiktus geležinkelio įmonių (vežėjų) duomenis” (pabraukta mūsų). Nuostata ,,rinka antkainius gali pakelti” nėra tiksli, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario
tobulintina taip, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų aiškus. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsniu pildomo Kodekso 25¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vertindamas ir nustatydamas, ar atitinkama atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentų segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali pakelti mokėti, be kitų duomenų, vertina jam pateiktus geležinkelio įmonių
(vežėjų) duomenis.
Šioje straipsnio dalyje nurodytų geležinkelio įmonių
(vežėjų) teiktinų duomenų apimtį ir tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.” Papildomai, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma pakeiti Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo Kodekso 25 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentams, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamo atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) rinka šiuos antkainius leidžia gali mokėti;“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo kodekso 25² straipsnio 1 dalies nuostatoje ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įgyvendindamas šio Kodekso 25 straipsnio 2 dalį” pateiktos nuorodos į kodekso 25 straipsnio 2 dalį nereikėtų patikslinti. Pažymėtina, kad projekto 17 straipsniu keičiamo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nėra siūloma nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareigos apskaičiuoti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Tik siūloma nustatyti, kad mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lieka neaišku, kokiu tikslu minėtoji nuoroda yra pateikiama. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu pildomo Kodekso 25² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,19 straipsnis. Kodekso papildymas 25² straipsniu Papildyti Kodeksą 25²straipsniu: „25² straipsnis.
geležinkelių infrastruktūros pajėgumų rezervavimą
laikotarpiu skirti viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumai buvo nepanaudoti ne mažiau kaip 10 procentų visų skirtų viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įgyvendindamas šio Kodekso 25 straipsnio 2 dalį, gali nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, išskyrus atvejį, kai šį užmokestį privaloma nustatyti pagal šio straipsnio 2 dalį. <...>.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
yra nurodomas pilnas 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/545 pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo
pilną Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinį, įstatymo tekste nurodomas sutrumpintas tokio teisės akto pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo minėtoje dalyje vartoti reglamento trumpinį (ES) 2016/545. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo Kodekso 29 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,22 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo
principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, bendrojo susitarimo sudarymas <...> 11.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirti ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Bendruoju susitarimu siekiama patenkinti pagrįstus pareiškėjų komercinius poreikius. Bendrajame susitarime apibūdinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, tačiau juose nenustatomas konkretus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo laikas. Bendrieji susitarimai sudaromi vadovaujantis 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (toliau – Reglamentas Reglamentu (ES) 2016/545). <...> .“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
29² straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, parengęs tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, pateikia suinteresuotoms šalims ,,atitinkamus jo išrašus”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar suinteresuotai šaliai būtų pateikiamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašas toje apimtyje, kiek tai yra susijęs su jo pateikta paraiška, ar nuostata ,,atitinkamas išrašas” turėtų būti suprantama kitaip. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsniu pildomo Kodekso 29² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,24 straipsnis. Kodekso papildymas 29² straipsniu Papildyti Kodeksą 29²straipsniu:
„29²straipsnis. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio
rengimas 1.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įvertinęs paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo parengia tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir pateikia suinteresuotosioms šalims atitinkamus jo išrašus, kuriuose nurodomi tai suinteresuotajai šaliai preliminariai planuojami skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Suinteresuotieji asmenys, gavę tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus, savo pastabas ir pasiūlymus dėl pateikto tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų gali pateikti per vieną mėnesį nuo šių išrašų gavimo dienos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi konsultuotis su suinteresuotaisiais asmenimis tam, kad pateiktos pastabos ir pasiūlymai būtų įvertinti atsižvelgiant į jų interesus. <...>“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo kodekso 29³ straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą reikėtų dėstyti atskira 29³ straipsnio struktūrine dalimi. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Kodekso papildymas 29³ straipsniu Papildyti Kodeksą 29³straipsniu: „29³straipsnis. Paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nagrinėjimas ir derinimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta
valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, stengiasi suderinti visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę siūlyti pareiškėjui ir kitus turimus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (kitą traukinio išvykimo laiką tuo pačiu maršrutu), negu tuos, kurių buvo prašoma paraiškoje, nekeičiant paraiškoje nurodytų išvykimo ir atvykimo vietų. 2. Konsultuodamasis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pareiškėjams pateikia raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informaciją apie:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurių paprašė kiti pareiškėjai, tame pačiame maršrute;
2) pareiškėjams preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant prioriteto taisyklę;
3) alternatyvius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie yra siūlomi pareiškėjui vietoj jo paraiškoje nurodytų pajėgumų;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo derinant paraiškas tvarką, prioriteto taisyklę. 3. Šioje Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija pareiškėjams teikiama neatskleidžiant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusių pareiškėjų tapatybės, išskyrus atvejus, kai pareiškėjai sutinka, kad jų tapatybė būtų atskleista. 3 4. Nepavykus patenkinti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus konsultacijų metu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pradeda derinti paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 4 5.
infrastruktūros valdytojas patvirtina ir Tinklo nuostatuose paskelbia ginčų, kurie kyla derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, sprendimo tvarką. Sprendimas dėl tokių ginčų turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo raštu pateikto prašymo išnagrinėti ginčą gavimo dienos. 5 6. Jeigu įvykdžius derinimo procedūrą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali patenkinti visų prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po derinimo procedūros pabaigos savo interneto svetainėje paskelbia, kad ši viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis yra perpildyta. Perpildyta viešąja geležinkelių infrastruktūra taip pat skelbiama infrastruktūra, kuri, tikėtina, bus perpildyta artimiausioje ateityje. 6 7. Perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami vadovaujantis prioriteto taisyklėmis, kurias susisiekimo ministras nustato atsižvelgdamas į viešąjį interesą, poreikį skatinti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą, nacionalinę ir ypač tarptautinę krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtrą, pareiškėjo ankstesnio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo lygį.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo kodekso 29⁴straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti konkretų terminą, per kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizės rezultatai turėtų būti paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros svetainėje. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsniu keičiamo Kodekso 29⁴ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Kodekso papildymas 29⁴ straipsniu Papildyti Kodeksą 29⁴straipsniu: „29⁴straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizė ir pajėgumų didinimo planas
infrastruktūros valdytojas per 6 mėnesius po to, kai tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta, atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizę ir per 5 darbo dienas nuo šios analizės atlikimo paskelbia jos rezultatus savo interneto svetainėje.
<...>“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
29⁶ straipsnio 4 dalies 5 punktu yra perkeliama 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL
2012/34/ES 52 straipsnio 2 dalyje yra numatomas ne tik atvejis kuomet infrastruktūros valdytojas gali reikalauti atsisakyti traukinio linijos, kuomet infrastruktūra yra perpildyta, bet ir išimtis iš nurodyto atvejo – „nebent ta linija buvo nenaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta išimtis nėra perkeliama į keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 4 dalies 5 punktą, todėl svarstytina galimybė papildyti vertinamą projekto nuostatą išimtimi nurodyta direktyvos 2012/34/ES 52 straipsnio 2 dalyje. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsniu papildomo Kodekso 29⁶ straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus žemiau viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytos ir Tinklo nuostatuose paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinės normos, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti; <...>“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
30¹ straipsnio 1 punkte vartojama sąvoka ,,tinkama bilietų įsigijimo paslaugų vieta”. Šios sąvokos turinys projekte nėra apibrėžtas, todėl, taikant įstatymą, minėta sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, projekte reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį arba ją patikslinti. Pritarti. Įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamo kodekso 30¹ straipsnio 1 punktą patikslinti pagal Direktyvos 2012/34/ES II priedo 2 dalies a punktą angl. k. ir išdėstyti taip: „1) keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti įrenginiai, kelionių informacijos skelbimo ir tinkamos bilietų įsigijimo paslaugų vietos paslaugai teikti tinkamas vietas;“. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nuoroda į keičiamo kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktus. Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus projekto 5 straipsnio 1 daliai, kuria yra keičiama kodekso 7 straipsnio 3 dalis, kodekso 7 straipsnio 3 dalis turės tik 5 punktus, todėl atitinkamai turėtų būti patikslinta projekto 32 straipsnio 4 dalimi keičiamo kodekso 30² straipsnio 7 dalis. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. gruodžio 4 d., o Įstatymo projekto 32 straipsnio 4 dalimi keičiamo Kodekso 30² straipsnio 7 dalyje siūlomi pakeitimai – 2019 m. birželio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalimi keičiamo Kodekso 30² straipsnio 7 dalyje, kuri kaip ir Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. gruodžio 8 d., nuoroda į Kodekso 7 straipsnio 5-6 punktus nepateikta. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 – 3 dalyse siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą. Nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo nėra aiškios ir tarpusavyje suderintos. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pagal projekto 37 straipsnio 3 dalies nuostatas įstatymo 1 straipsnio 5, 6 ir 26 dalys įsigaliotų 2019 m. birželio 1 d., o pagal projekto 37 straipsnio 1 dalies nuostatas tos pačios įstatymo 1 straipsnio 5, 6 ir 26 dalys – 2019 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgus į tai, visas nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3, 4, 7–9, 13, 14 ir, 20 ir 26 dalis, 2 straipsnio 2 dalį,
straipsnio 1-6 dalis, 9 straipsnį, 10 straipsnio 3, 4, 7-12 dalis, 11 straipsnį, 15 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnį, 32 straipsnio 1–2 4 dalis ir šio straipsnio 2–6, 8, 9 ir 12 dalis, 33 ir 34 straipsnius, 36 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. gruodžio 8 d.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 20.
Projekto 37 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjant ir iki šio įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo pateiktus prašymus gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją”. Taigi, projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 37 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
<...>
įstatymo 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjant ir iki po šio įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo pateiktus prašymus gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. <...> “
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kodekso priedo 1 punkte nurodoma 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros yra netekusi galios. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl kodekso priedo 2 punkte nurodytos 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvos 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei 3 punkte nurodytos 2001 m. vasario 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti galiojančio kodekso priedą. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44). 2. 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 258) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227
2Pakeisti Kodekso priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. 2012 m. lapkričio
bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL 2016 L 352, p. 1).“
punktu: „12. 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (OL 2016 L 94, p. 1).“ 3 4. Papildyti Kodekso priedą 13 punktu: „13. 2017 m. lapkričio 22 d.
2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (OL 2017 L 307, p. 1).“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-11-2110 4,5 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalies (bazinio įstatymo 23 straipsnis), kad įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Įstatymuose turi būti nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka, siūloma patikslinti projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„4. Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Sprendimus Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 25 tūkstančiai eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė nei 25 tūkstančiai eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą. Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.“
„5.Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalimi keičiamo
Kodekso 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Sprendimus Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 25 tūkstančiai eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė nei 25 tūkstančiai eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą.“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-11-2115 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant nustatyti skaidresnę kolegialių valdymo organų sudarymo tvarką, papildyti straipsnį 4 dalimi ir projekto 15 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas:15 straipsnis. Kodekso papildymas 24³ straipsniu Papildyti Kodeksą 24³straipsniu: „24³ straipsnis. Vertikalios integracijos įmonių grupė 1.
Vertikalios integracijos grupę sudaro bent jau akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė ir keleivių, bagažo ir (ar) krovinių
vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos įmonės. 2. Visos įmonės, kuri įsteigta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir įmonių, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai. 3. Visos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. 4. Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtų įmonių kolegialių valdymo organų nariais gali būti renkami tik vertikalios integracijos įmonių grupės darbuotojai.“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Andrius Palionis. Komiteto pirmininkas Stasys
Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
3, 4¹, 5, 6¹, 7, 7¹, 9, 10, 14, 23, 23¹, 24, 25, 26, 28, 29, 30¹, 30², 30³, 30⁴,
24³, 24⁴, 25¹, 25², 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ IR 29⁸
nariai: pirmininkas R.Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys, A. Baura, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, A. Kupčinskas, R. Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo ministras R.Masiulis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius M.Bartuška, Susisiekimo ministerijos atstovai J.Norkienė ir A.Šniuolis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai M.Dubauskas ir O.Šiušienė, Konkurencijos tarybos atstovė L.Simonaitytė-Veckuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0519
(toliau – keičiamo kodekso) 3 straipsnio 32 dalyje sąvokos ,,pagrįstas pelnas“ apibrėžime vartojama nuostata ,,pastarųjų metų pelno normos vidurkis“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokį konkrečiai metų periodą ji apimtų. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtąją nuostatą nereikėtų patikslinti. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Pakeisti 32 dalį ir ją išdėstyti taip: „32.
Pagrįstas pelnas – geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus nuosavo kapitalo grąžos norma, kuri nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką arba tokios rizikos nebuvimą, ir kuri atitinka susijusių paslaugų, teikiamų atitinkamuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, sektoriaus pastarųjų vienerių metų pelno normos vidurkį.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-05112
2Projekto 1 straipsnio 12 dalimi keičiamo kodekso 3 straipsnio 34¹dalies nuostata ,,naudotis perleistais viešosios
geležinkelių infrastruktūros pajėgumais“ nėra aiški, nes nėra aišku, kuriam subjektui perleisti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai turimi omenyje. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,12. Papildyti 3 straipsnį 34¹ dalimi: ,,34¹. Pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) – geležinkelio įmonė (vežėjas), kuri nėra pareiškėja, tačiau pagal sutartį su pareiškėju turi teisę naudotis jai perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-05125
dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas - įmonė, kuri šio kodekso nustatyta tvarka yra atsakinga už viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 10 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostatas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė, kuri patikėjimo teise valdo, naudoja, ir disponuoja viešąją geležinkelių infrastruktūrą.
Taigi, viešosios geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, o taip pat vykdo šios infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą ir panašias funkcijas atlieka ne bet kuri įmonė, bet nurodyta kodekso 23 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,25. Pakeisti 3 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,51. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, kuri šio Kodekso nustatyta tvarka yra atsakinga už viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0552
dalyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ,,savo organizacine bei teisine forma <...> yra nepriklausoma nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių <...>“. Nuostata, kad Ryšių reguliavimo tarnyba organizacine ir teisine forma yra nepriklausoma nuo projekte nurodytų subjektų nėra aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 5 dalies 2 punktu keičiamo Kodekso 7 dalies 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. <...> Ryšių reguliavimo tarnyba yra savarankiška institucija valstybės įstaiga, kuri savo organizacine veiklą organizuoja, funkcijas atlieka ir bei teisine forma ir priimdama sprendimus yra nepriklausoma šiame Kodekse bei kituose, rinkos reguliuotojo veiklą reglamentuojančiuose, teisės aktuose nurodytus sprendimus priima nepriklausomai nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, pareiškėjų, šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, geležinkelių transporto eismo saugos institucijos ir kitų viešųjų ar privačių asmenų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-05101
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta įmonė“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 37 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai” ne vėliau kaip iki
geležinkelių valdytojo funkcijoms atlikti. Taigi, projekte, apibūdinant juridinį asmenį, kurį turėtų įsteigti akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, vartojamos sąvokos ,,įsteigia įmonę“, ,,įsteigia dukterinę bendrovę“. Svarstytina, ar projekte nereikėtų vartoti vienos iš šių sąvokų. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė įmonė bendrovė.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-05104
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“. Atkreipiame dėmesį, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. Pagal projekto nuostatas Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte galėtų nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo kompetenciją Vyriausybės nustatytais atvejais priimti sprendimus dėl pripažintų nereikalingais arba netinkamais naudoti viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo. Taigi, Vyriausybė galėtų suteikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui teisę disponuoti aukščiau minėtais objektais. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriems subjektams viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turėtų teisę perduoti nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus.
Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas” įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą konstatavo, kad aukščiau minėta Konstitucijos nuostata reiškia, kad įstatymuose turi būti nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas sprendimus dėl pripažintų nereikalingais ar netinkamais naudotis objektų perdavimo ar nurašymo priimtų ne valstybės institucija, bet viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas -– akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai” įsteigta įmonė. Be to, tokia jos kompetencija būtų nustatyta poįstatyminiame teisės akte. Projekte taip pat nenurodyti subjektai, kuriems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų perduoti pripažintus nereikalingais ar netinkamais viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir vertinamoji projekto nuostata būtų tobulinama, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros
objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 50 tūkstančių eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė nei 50 tūkstančių eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą.
Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.“ Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros
objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 50 tūkstančių eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė nei 50 tūkstančių eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0512
siūloma nustatyti, kad ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti gali pasitelkti kitą įmonę, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo)”. Nuostata ,,pasitelkti kitą įmonę” nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tam tikras jai priskirtas vykdyti funkcijas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų perduoti kitai įmonei, ar funkcijas vykdytų kartu su ,,pasitelkta” įmone. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti.
Be to, nėra aišku, kokia tvarka tokios įmonės būtų ,,pasitelkiamos”, t.y. ar atrenkamos konkurso būdu, ar parenkamos savo nuožiūra, ar kitais būdais. Pastebėtina ir tai, kad projekte nėra jokių kriterijų, kuriems esant, būtų nustatoma, kad atitinkamoms funkcijoms vykdyti yra būtina pasitelkti kitą įmonę. Svarstytina, ar projekte nereikėtų tokius kriterijus nustatyti. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo Kodekso 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis perkeliamos Direktyvos 2012/34/ES 7c straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios reikalauja nustatyti galimybę geležinkelių infrastruktūros valdytojui nurodytoms funkcijoms vykdyti pasitelkti kitą įmonę (angl. k. „infrastructure manager may outsource functions to a different entity <...>) (aptariama Direktyvos 2012/34/ES nuostata yra išversta, kaip geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimas, tačiau žodžio „outsource“ reikšmė yra ne perdavimas, o
„naudojimasis specialistų iš šalies pagalba“). Pažymėtina, kad Direktyvos
2012/34/ES 7c straipsnio 1 dalyje numatyta geležinkelių infrastruktūros valdytojo galimybė (teisė) funkcijos vykdymui pasitelkti kitą įmonę nėra ribojama, nustatant būdą ar priemonę kaip tokia įmonė yra parenkama (išskyrus aptariamoje Direktyvos 2012/34/ES numatytą apribojimą, kad pasitelkiama įmonė nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo). Dėl šios priežasties atitinkamų ribojimų nacionaliniuose teisės aktuose nustatymas dėl būdo, parenkant tokią įmonę, būtų laikomas nepagrįstu direktyvos nuostatų ribojimu.
Įstatymo projekto 12 straipsnio keičiamo Kodekso 24 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasitelkdamas įmonę funkcijoms vykdyti, privalo atlikti šių darbų (užduočių) vykdymo priežiūrą ir galutinai atsako už šių darbų (užduočių) vykdymą (šiuo reikalavimu perkeliama Direktyvos 2012/34/ES 7c straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje numatyta nuostata. Taigi, darytina išvada, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas išlaiko kontrolės funkciją ir atsakomybę, pasitelktai įmonei įgyvendinant funkcijas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir siekiant aiškumo bei tikslesnio suderinamumo su Direktyvos 2012/34/ES 7c straipsnio 1 dalies a punktu, siūlome Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo Kodekso 24 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 1
dalyje nurodytoms nurodytų funkcijoms funkcijų atlikti įgyvendinimą gali pasitelkti perduoti kitą kitai įmonę įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo). Su viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra, technine priežiūra ir atnaujinimu susijusius darbus ir užduotis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali perduoti vertikaliosios integracijos įmonių grupės geležinkelio įmonėms (vežėjams) arba juridiniams asmenims, kurie kontroliuoja šias geležinkelio įmones (vežėjus) arba kuriuos kontroliuoja šios geležinkelio įmonės (vežėjai).
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šioje straipsnio dalyje nustatytais atvejais pasitelkdamas perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės
(vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo) savo funkcijoms atlikti kitą įmonę, privalo užtikrinti komercinių ir profesinių paslapčių apsaugą ir imtis priemonių, kad būtų išvengta interesų konflikto.“ Papildomai, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo Kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pasitelkdamas įmonę perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo), viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros, techninės priežiūros ir viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo funkcijoms vykdyti ar susijusiems darbams (užduotims) atlikti, privalo atlikti šių darbų (užduočių) vykdymo priežiūrą ir galutinai atsako už šių darbų (užduočių) vykdymą.“
dalies nuostata ,,juridinių asmenų, ypač susijusių su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais” (pabraukta mūsų) nėra pakankamai aiški. Sąvoka ,,ypač susiję” yra vertinamojo pobūdžio, todėl taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama.
Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo Kodekso 24²straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,14 straipsnis. Kodekso papildymas 24² straipsniu Papildyti Kodeksą 24²straipsniu: ,,24² straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo nešališkumo reikalavimai <...> 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas ir jo pavaduotojas, valdybos, jeigu ji sudaroma, nariai, kiti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojai, atsakingi už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, negali gauti jokio su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais susijusio atlyginimo, premijų iš kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų, ypač susijusių su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais. Šiems asmenims gali būti skiriamos paskatos atsižvelgiant į bendrus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos rezultatus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0515
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,vertikalios integracijos grupę sudaro bent jau akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė ir keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos įmonės” (pabraukta mūsų). Iš šios projekto nuostatos turinio darytina išvada, kad be joje išvardintų įmonių vertikaliosios integracijos įmonių grupei galėtų priklausyti ir kitos įmonės.
Kurios dar įmonės galėtų priklausyti vertikaliosios integracijos įmonių grupei bei kokiais konkrečiai kriterijais remiantis kitos įmonės būtų priskiriamos prie minėtos įmonių grupės iš projekto nuostatų nėra aišku. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu pildomo Kodekso 24³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „15 straipsnis. Kodekso papildymas 24³ straipsniu Papildyti Kodeksą 24³straipsniu:
straipsnis. Vertikalios integracijos įmonių grupė
bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė bendrovė ir keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos įmonės bendrovės ir kitos akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos įmonės bendrovės, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0518
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vertindamas ir nustatydamas, ar atitinkama vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentų rinka šiuos antkainius gali pakelti, be kitų duomenų, vertina jam pateiktus geležinkelio įmonių (vežėjų) duomenis” (pabraukta mūsų). Nuostata ,,rinka antkainius gali pakelti” nėra tiksli, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tobulintina taip, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų aiškus. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsniu pildomo Kodekso 25¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojas, vertindamas ir nustatydamas, ar atitinkama atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentų segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali pakelti mokėti, be kitų duomenų, vertina jam pateiktus geležinkelio įmonių
(vežėjų) duomenis. Šioje straipsnio dalyje nurodytų geležinkelio įmonių
(vežėjų) teiktinų duomenų apimtį ir tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.” Papildomai, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma pakeiti Įstatymo projekto
išdėstyti taip: ,,3) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentams, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamo atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) rinka šiuos antkainius leidžia gali mokėti;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0519 11.
Svarstytina, ar projekto 19 straipsniu keičiamo kodekso 25² straipsnio 1 dalies nuostatoje ,,viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įgyvendindamas šio Kodekso 25 straipsnio 2 dalį” pateiktos nuorodos į kodekso 25 straipsnio 2 dalį nereikėtų patikslinti. Pažymėtina, kad projekto
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareigos apskaičiuoti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Tik siūloma nustatyti, kad mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lieka neaišku, kokiu tikslu minėtoji nuoroda yra pateikiama. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsniu pildomo Kodekso 25² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,19 straipsnis. Kodekso papildymas 25² straipsniu Papildyti Kodeksą 25²straipsniu: „25² straipsnis. Užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų rezervavimą
galiojusio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu skirti viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumai buvo nepanaudoti ne mažiau kaip 10 procentų visų skirtų viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įgyvendindamas šio Kodekso 25 straipsnio 2 dalį, gali nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, išskyrus atvejį, kai šį užmokestį privaloma nustatyti pagal šio straipsnio 2 dalį. <...>.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0522
keičiamo kodekso 29 straipsnio 11 dalyje yra nurodomas pilnas 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/545 pavadinimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK, 13 punkto reikalavimais, įstatymo priede nurodžius pilną Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinį, įstatymo tekste nurodomas sutrumpintas tokio teisės akto pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo minėtoje dalyje vartoti reglamento trumpinį (ES) 2016/545. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo Kodekso 29 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,22 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, bendrojo susitarimo sudarymas <...> 11. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirti ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Bendruoju susitarimu siekiama patenkinti pagrįstus pareiškėjų komercinius poreikius. Bendrajame susitarime apibūdinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, tačiau juose nenustatomas konkretus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo laikas. Bendrieji susitarimai sudaromi vadovaujantis 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (toliau – Reglamentas Reglamentu (ES) 2016/545). <...> .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0524 13.
Projekto 24 straipsniu keičiamo kodekso 29² straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, parengęs tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, pateikia suinteresuotoms šalims ,,atitinkamus jo išrašus”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar suinteresuotai šaliai būtų pateikiamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašas toje apimtyje, kiek tai yra susijęs su jo pateikta paraiška, ar nuostata ,,atitinkamas išrašas” turėtų būti suprantama kitaip. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsniu pildomo Kodekso 29² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,24 straipsnis. Kodekso papildymas 29² straipsniu Papildyti Kodeksą 29²straipsniu:
„29²straipsnis. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įvertinęs paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo parengia tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir pateikia suinteresuotosioms šalims atitinkamus jo išrašus, kuriuose nurodomi tai suinteresuotajai šaliai preliminariai planuojami skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Suinteresuotieji asmenys, gavę tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus, savo pastabas ir pasiūlymus dėl pateikto tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų gali pateikti per vieną mėnesį nuo šių išrašų gavimo dienos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi konsultuotis su suinteresuotaisiais asmenimis tam, kad pateiktos pastabos ir pasiūlymai būtų įvertinti atsižvelgiant į jų interesus. <...>“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0525
straipsnyje pateikto keičiamo kodekso 29³ straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą reikėtų dėstyti atskira 29³ straipsnio struktūrine dalimi. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Kodekso papildymas 29³ straipsniu Papildyti Kodeksą 29³straipsniu:
„29³straipsnis. Paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumus nagrinėjimas ir derinimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta
geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, stengiasi suderinti visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę siūlyti pareiškėjui ir kitus turimus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (kitą traukinio išvykimo laiką tuo pačiu maršrutu), negu tuos, kurių buvo prašoma paraiškoje, nekeičiant paraiškoje nurodytų išvykimo ir atvykimo vietų. 2. Konsultuodamasis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pareiškėjams pateikia raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informaciją apie:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurių paprašė kiti pareiškėjai, tame pačiame maršrute;
2) pareiškėjams preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant prioriteto taisyklę;
3) alternatyvius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie yra siūlomi pareiškėjui vietoj jo paraiškoje nurodytų pajėgumų;
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo derinant paraiškas tvarką, prioriteto taisyklę. 3. Šioje Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija pareiškėjams teikiama neatskleidžiant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusių pareiškėjų tapatybės, išskyrus atvejus, kai pareiškėjai sutinka, kad jų tapatybė būtų atskleista. 3 4.
pajėgumus konsultacijų metu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pradeda derinti paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose paskelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 4 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir Tinklo nuostatuose paskelbia ginčų, kurie kyla derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, sprendimo tvarką. Sprendimas dėl tokių ginčų turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo raštu pateikto prašymo išnagrinėti ginčą gavimo dienos. 5 6. Jeigu įvykdžius derinimo procedūrą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali patenkinti visų prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
interneto svetainėje paskelbia, kad ši viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis yra perpildyta. Perpildyta viešąja geležinkelių infrastruktūra taip pat skelbiama infrastruktūra, kuri, tikėtina, bus perpildyta artimiausioje ateityje. 6 7. Perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami vadovaujantis prioriteto taisyklėmis, kurias susisiekimo ministras nustato atsižvelgdamas į viešąjį interesą, poreikį skatinti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą, nacionalinę ir ypač tarptautinę krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtrą, pareiškėjo ankstesnio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo lygį.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0526 15.
Svarstytina, ar projekto 26 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 29⁴straipsnio
geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizės rezultatai turėtų būti paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros svetainėje. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsniu keičiamo Kodekso 29⁴ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Papildyti Kodeksą 29⁴straipsniu:
„29⁴straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumų analizė ir pajėgumų didinimo planas
to, kai tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta, atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizę ir per 5 darbo dienas nuo šios analizės atlikimo paskelbia jos rezultatus savo interneto svetainėje.
<...>“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0528
pildomo kodekso 29⁶ straipsnio 4 dalies 5 punktu yra perkeliama 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL 2016 L 352, p. 1) 52 straipsnio 2 dalis. Pastebėtina, kad direktyvos 2012/34/ES 52 straipsnio 2 dalyje yra numatomas ne tik atvejis kuomet infrastruktūros valdytojas gali reikalauti atsisakyti traukinio linijos, kuomet infrastruktūra yra perpildyta, bet ir išimtis iš nurodyto atvejo – „nebent ta linija buvo nenaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti“.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėta išimtis nėra perkeliama į keičiamo kodekso 29⁶ straipsnio 4 dalies 5 punktą, todėl svarstytina galimybė papildyti vertinamą projekto nuostatą išimtimi nurodyta direktyvos 2012/34/ES 52 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsniu papildomo Kodekso 29⁶ straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus žemiau viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytos ir Tinklo nuostatuose paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinės normos, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0531
straipsniu keičiamo kodekso 30¹ straipsnio 1 punkte vartojama sąvoka ,,tinkama bilietų įsigijimo paslaugų vieta”. Šios sąvokos turinys projekte nėra apibrėžtas, todėl, taikant įstatymą, minėta sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, projekte reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį arba ją patikslinti. Pritarti. Įstatymo projekto
pagal Direktyvos 2012/34/ES II priedo 2 dalies a punktą angl. k. ir išdėstyti taip:
„1) keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti
įrenginiai, kelionių informacijos skelbimo ir tinkamos bilietų įsigijimo paslaugų vietos paslaugai teikti tinkamas vietas;“. 18.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-05324
straipsnio 7 dalyje yra teikiama nuoroda į keičiamo kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktus. Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus projekto 5 straipsnio 1 daliai, kuria yra keičiama kodekso 7 straipsnio 3 dalis, kodekso
patikslinta projekto 32 straipsnio 4 dalimi keičiamo kodekso 30² straipsnio 7 dalis. Nepritarti. Įstatymo projekto
d., o Įstatymo projekto 32 straipsnio
pakeitimai – 2019 m. birželio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalimi keičiamo Kodekso 30² straipsnio 7 dalyje, kuri kaip ir Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. gruodžio 8 d., nuoroda į Kodekso
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0537
reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą. Nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo nėra aiškios ir tarpusavyje suderintos. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pagal projekto 37 straipsnio 3 dalies nuostatas įstatymo 1 straipsnio 5, 6 ir 26 dalys įsigaliotų 2019 m. birželio 1 d., o pagal projekto 37 straipsnio 1 dalies nuostatas tos pačios įstatymo 1 straipsnio 5, 6 ir 26 dalys – 2019 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgus į tai, visas nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. Įvertinus tai, kad tinkamam Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų Įstatymo nuostatų įgyvendinimui užtikrinti Vyriausybė, susisiekimo ministras, Lietuvos transporto saugos administracijos vadovas turės priimti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma Įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų įsigaliojimą nukelti iki 209 m. birželio 1 d. 20.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-05378
įstatymo 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjant ir iki šio įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo pateiktus prašymus gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją”. Taigi, projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio
negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 37 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
<...>
Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjant ir iki po šio įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo pateiktus prašymus gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. <...> “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-0536
dėmesys, kad galiojančio kodekso priedo 1 punkte nurodoma 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros yra netekusi galios. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl kodekso priedo 2 punkte nurodytos 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvos 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei 3 punkte nurodytos 2001 m. vasario 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti galiojančio kodekso priedą. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
netekusiais galios Kodekso priedo 1, 2 ir 3 punktus. 1. 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44). 2. 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 258) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227). 3. 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 404) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44). 2. Pakeisti Kodekso priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL 2016 L 352, p. 1).“ 2 3. Papildyti Kodekso priedą 12 punktu: „12.
reglamentas (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (OL 2016 L 94, p. 1).“ 3 4. Papildyti Kodekso priedą 13 punktu:
„13. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo
reglamentas (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (OL 2017 L 307, p. 1).“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-11-21 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies. Pritarti siūlymui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Nepritarti ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-11-2110 4,5 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalies (bazinio įstatymo 23 straipsnis), kad įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu.
Įstatymuose turi būti nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka, siūloma patikslinti projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „4. Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 25 tūkstančiai eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė nei 25 tūkstančiai eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą. Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.“ „5.Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Sprendimus Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka priima Vyriausybė arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 25 tūkstančiai eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė nei 25 tūkstančiai eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą.“ Nepritarti. Pagal Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LRV 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250, 12 punktą, LRV sprendimus dėl nereikalingu pripažinto valstybės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, išskyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros turto, priima jeigu tokio turto vertė yra 50 tūkst. eurų ir didesnė.
Taigi, pritarus BFK išvadoje pateiktiems pasiūlymams, nereikalingais pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nurašymui būtų nustatytas griežtesnis reguliavimas nei kito valstybės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nurašymui ir GTK pakeitimo įstatymo projektu inicijuoti teisinio reguliavimo tikslai bus įgyvendinti iš dalies. Be to, AB
„Lietuvos geležinkeliai“ valdant milijardinės vertės turtą kiekvieną kartą kreiptis
į Vyriausybę dėl turto nuo 25 tūkst. Eurų pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, būtų neproporcinga, perteklinė administracinė našta. 3. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-11-2115 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant nustatyti skaidresnę kolegialių valdymo organų sudarymo tvarką, papildyti straipsnį 4 dalimi ir projekto 15 straipsnį išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
Papildyti Kodeksą 24³straipsniu: „24³ straipsnis. Vertikalios integracijos įmonių grupė
akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė ir keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos įmonės. 2. Visos įmonės, kuri įsteigta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir įmonių, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai. 3.
teise priklauso Lietuvos valstybei. 4. Akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtų įmonių bendrovių kolegialių valdymo
organų nariais gali būti renkami tik vertikalios integracijos įmonių grupės darbuotojai.“ Nepritarti. Komitetas svarstė ir Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas, kuriose nustatyta, kad valstybės valdomų bendrovių valdybos (kolegialaus valdymo organo) narių turi būti ne mažiau kaip pusė nepriklausomų. Tokie patys reikalavimai taikomi ir tokių bendrovių dukterinėms bendrovėms. Todėl Biudžeto ir finansų komiteto siūloma išimtis tik akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, kad jos įsteigtų bendrovių valdymo organų nariais gali būti renkami tik vertikalios integracijos įmonių grupės darbuotojai yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatoms, EBPO geros vadybos rekomendacijoms. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-11-28 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento 5 pastabą: „Taigi, projekte, apibūdinant juridinį asmenį, kurį turėtų įsteigti akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, vartojamos sąvokos ,,įsteigia įmonę“, ,,įsteigia dukterinę bendrovę“. Svarstytina, ar projekte nereikėtų vartoti vienos iš šių sąvokų.“ Pasiūlymas:
Suvienodinti sąvokas ir naudoti žodį „bendrovė“. Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Kodekso papildymas 24³ straipsniu Papildyti Kodeksą 24³straipsniu: ,,24³ straipsnis. Vertikalios integracijos įmonių grupė 1.
Vertikalios integracijos grupę sudaro bent jau akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta įmonė bendrovė ir keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos įmonės bendrovės ir kitos akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos įmonės bendrovės, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. 2. Visos įmonės bendrovės, kuri įsteigta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir įmonių bendrovių, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“. 3. Visos akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.“ Pritarti. 2. Ekonomikos komitetas, 2018-11-28 Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento 19 pastabą: „Projekto 37 straipsnio 1 – 3 dalyse siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą. Nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo nėra aiškios ir tarpusavyje suderintos. (...) Atsižvelgus į tai, visas nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo reikėtų suderinti tarpusavyje.“ Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatoms įgyvendinti Vyriausybė, susisiekimo ministras, Lietuvos transporto saugos administracijos vadovas turi priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus bei siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo įgyvendinimą, siūloma pavėlinti šių nuostatų įsigaliojimą terminą ir nustatyti, kad jos įsigalioja 2019 m birželio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1.
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3, 4, 7–9, 5, 6,13, 14 ir, 20 ir 26 dalis, 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnį, 6 straipsnio 1, 4, 5, 7 ir
straipsnio 3, 4, 7-12 dalis, 11 straipsnį, 15 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnį, 32 straipsnio 1–2 4 dalis ir šio straipsnio 2–6, 8, 9 ir
straipsnius, 36 straipsnio 3 dalį ir šį straipsnį, įsigalioja 2019 m. gruodžio 8 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 13 dalis, 6 straipsnio 1 ir 7 dalys, 8 straipsnio 1-6 dalys, 11 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 3 dalis, 35 straipsnis ir šio straipsnio 8 dalis įsigalioja 2019 m. sausio
ir 26 dalys, 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 ir 7 dalys, 8 straipsnio 1-6 dalys, 11 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio
straipsniai, 36 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2019 m. birželio 1 d. 4 3. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įsteigia dukterinę bendrovę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, dukterinę bendrovę, skirtą teikti keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir dukterinę bendrovę, skirtą teikti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas. 5 4.
infrastruktūros patikėjimo teisei perduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė pasirašo patikėjimo sutartį, pagal kurį akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių turtas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. perduodamas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtai bendrovei. 6 5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo
funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė pasirašo trišalį turto perdavimo ir priėmimo aktą, pagal kurį akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių paslaugų įrenginių turtas nuo
valdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtai bendrovei. 7 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektai, kurių vykdymas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdomi ir užbaigiami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso reikalavimais. 8 7. Šio įstatymo 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjant ir iki po šio įstatymo 8 straipsnio įsigaliojimo pateiktus prašymus gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. 9. 8.
geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 13 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 10 9. Šio įstatymo 21 straipsniu keičiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio 5 dalyje ir 35 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 33 straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 11 10. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta įmonė skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraiškas, pateiktas 2019-2020 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, apskaičiuoja užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus ir surenka šį užmokestį 2020–2021 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais 12 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius atitinkamai ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 7 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jurgis Razma. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris