„ DĖL
SUSITARIMO, PRIIMTO PAGAL JUNGTINIŲ TAUTŲ BENDRĄJĄ KLIMATO KAITOS KONVENCIJĄ, RATIFIKAVIMO“
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai : Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo“ projektas (toliau – Projektas) parengtas, siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti
Lietuva įsipareigojo kartu su Europos Sąjunga (toliau – ES) ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40% sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį lyginant su 1990 m. Minėto tikslo bus siekiama įgyvendinant rengiamus ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 m. teisės aktus, t. y. ES valstybių narių bendras išmetamų ŠESD kiekis (išreikštas anglies dioksido ekvivalentu) privalės neviršyti jų bendros nustatytosios išmetamųjų ŠESD normos 10 metų laikotarpiu ES apyvartiniais taršos leidimais prekybos sistemoje (ES ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose, žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje ir išmesto azoto trifluorido (NF3 ) kiekio. ES nustatytoji norma bus prilyginama ES ATLPS 10 metų ŠESD kvotai.
Lietuvos išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimai yra:
kartu su kitų valstybių narių analogiškais veiklos vykdytojais privalės sumažinti ŠESD kiekį 43% lyginant su 2005 m. išmestų kiekiu;
ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, pramonės įmonės, kurios vykdo kitokią veiklą arba kurą deginantys įrenginiai, kurių katilinių instaliuota galia mažesnė negu 20 MW (mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės), viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos ir kiti sektoriai) privalės neviršyti Lietuvai nustatytų metinių ŠESD kiekio mažinimo limitų (t CO2 ekv.) ir pasiekti, kad ŠESD kiekis 2030 m. sumažėtų 9 proc. lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu. Papildomų ŠESD kiekio mažinimo ir finansinių įsipareigojimų Lietuvai ratifikavus Paryžiaus susitarimą neatsiras, nei įgyvendinant Europos Sąjungos 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų teisės aktus. Tačiau ratifikavimas svarbus dėl Paryžiaus susitarimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Europos Sąjunga išmeta apie 10% pasaulinio ŠESD kiekio ir jos išmetamas kiekis pasauliniu mastu mažėja didėjant augančios ekonomikos šalių (Kinija, Indija ir kt.) išmetamam šių dujų kiekiui, todėl viena negalėtų išspręsti klimato kaitos problemų. Būtinas ŠESD ribojimas tarptautiniu mastu, siekiant išvengti grėsmės ES ir Lietuvos pramonės konkurencingumui trečiųjų šalių atžvilgiu. Pagal 2016 m. birželio 20 d. Aplinkos taryboje patvirtintą Tarybos pareiškimą dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimo ratifikavimo ir 2016 m. rugsėjo 30 d. neeilinėje Aplinkos taryboje patvirtintą Tarybos sprendimą dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją, sudarymo ES vardu (dok.
12256/16) ES ir jos valstybės narės stengiasi imtis būtinų veiksmų siekdamos savo ratifikavimo dokumentus deponuoti vienu metu su Sąjunga arba kuo greičiau po to. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentas ( direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, tel. 8 706 61867). 2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai . 2013-2020 m. laikotarpiu ES ir jos valstybės narės siekia 20% išmetamųjų ŠESD sumažinimo tikslo, lyginant su 1990 m., pagal Kioto protokolo Dohos pakeitime įtvirtintą įsipareigojimą, nors šio pakeitimo ES ir jos valstybės narės dėl Lenkijos vėlavimo ratifikuoti dar nedeponavo ratifikavimo instrumentų. 2013 m. pabaigoje Europos Komisija pateikė teisės aktų pasiūlymus dėl Dohos pakeitimo ratifikavimo. Pagal ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktus Lietuvos ES ATLPS dalyvaujantys 92 stacionarūs įrenginiai bei du orlaivių naudotojai kartu su kitų valstybių narių analogiškais veiklos vykdytojais privalo bendrai sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 21%, lyginant su 2005 m. išmestų kiekiu.
Lietuva ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose privalo neviršyti nustatytų metinių išmetamųjų
2 ekv., 2014 m. – 13,297 mln. t CO2 ekv., 2015 m. – 13,658 mln. t CO2 ekv., 2016 m. – 14,019 mln. t CO2 ekv., 2017 m. – 14,38 mln. t CO2 ekv., 2018 m. – 14,741 mln. t CO2 ekv., 2019 m. – 15,102 mln. t CO2 ekv., 2020 m. – 15,463 mln. t CO2 ekv.), pasiekti, kad ŠESD kiekis
kiekiu, ir per 8 metus bendrai neviršytų 113 600 821 t CO2
kiekio mažinimo tikslai bei kiti klimato kaitos politikos aspektai perkelti į Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Prisidedant prie tarptautinių klimato kaitos švelninimo pastangų ir užtikrinant ES klimato kaitos politikos reikalavimų įgyvendinimą, 2012 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija 2013–2050 m. laikotarpiui. Strategijos paskirtis – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką, nustatyti privalomus trumpalaikius (iki 2020 m.), indikatyvius vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) tikslus ir uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Strategijoje nustatyta, kad iki 2020 m.
dalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 8,53 mln. t CO2
neviršytų 15,47 mln. t CO2 ekv per metus, reglamentuotos metinės kvotos ir atskirų sektorių (žemės ūkis, transportas, pramonė (mažesnės galios negu 20 MW įrenginiai) atliekų tvarkymas, kiti sektoriai) metiniai kiekybiniai
2 ekv. Taip pat Lietuva įsipareigojo pasiekti, kad 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 23 proc., kiekvienais metais suvartoti po 1,5 proc. mažiau energijos (2020 m. suvartoti 17 proc. mažiau energijos negu 2009 m.) ir trumpalaikių klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimui būtų skiriama ne mažiau 0,38 proc. šalies BVP 2020 m. Užtikrinant Strategijoje nustatytų ŠESD tikslų iki 2020 m. įgyvendinimą, 2013 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 366 patvirtintas Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, kuriame įtvirtintos klimato kaitos švelninimo ir pritaikymo prie klimato kaitos priemonės visuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Be to, Strategijos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami ir per šalies ekonomikos (ūkio) konkrečių sektorių planavimo dokumentus, tokius kaip Nacionalinę pažangos programą, sektorinės plėtros programas (pvz. Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija, Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa ir kt.) ar trumpos trukmės planavimo dokumentus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama . Paryžiaus susitarimui įgyvendinti 2014 m. spalio mėn.
Europos vadovų taryba (toliau – EVT) patvirtino šiuos ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslus iki 2030 m.:
% , lyginant su
kiekis bus sumažintas 43%, o nedalyvaujančiuose – 30%, lyginant su 2005 m., nustatant privalomus tikslus atskiroms ES valstybėms narėms);
tikslai nenustatomi);
(valstybių narių lygiu privalomi tikslai nenustatomi);
mažinimo tikslą, 2015 m. kovo 6 d. ES ir jos valstybės narės Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – JTBKKK) sekretoriatui pateikė informaciją apie numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus klimato kaitos švelninimo veiksmus (INDC), naujame Paryžiaus klimato kaitos susitarime, t. y. ES ir jos valstybės narės iki 2030 m. ES vidinėmis pastangomis išmetamą ŠESD kiekį sumažins ne mažiau kaip 40% palyginti su 1990 m. bus priimti ir įgyvendinami ES 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų teisės aktai:
1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, pakeitimas (dok. Nr.
Nr. 11065/15 ADD1-3) ir kiti šią direktyvą keičiantys ir įgyvendinantys ES teisės aktai;
2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teisiškai privalomų valstybių narių metinių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų nuo 2021 m. iki 2030 m. siekiant atsparios Energetinės sąjungos ir Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų ir keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų bei kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo (dok. Nr. 11483/16);
3) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklų išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į ES 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų vykdymą ir keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo (dok. Nr. 11494/16);
4) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16), pakeitimas (dar nepateiktas);
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1), pakeitimas (dar nepateiktas). Priimant šiuos ES teisės aktus turėtų būti pateikti išsamūs ekonominio poveikio kiekvienai valstybei narei įvertinimai.
ES 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslams įgyvendinti iki 2019 m. pabaigos ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, privalės parengti nacionalinius energetikos ir klimato kaitos veiksmų planus , apimančius investicines ir kitas priemones, susijusias su energetikos infrastruktūros, energijos šaltinių plėtra, išmetamųjų ŠESD mažinimu, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu ir energijos efektyvumo didinimu, moksliniais tyrimais ir plėtra. Paryžiaus susitarimas pateikia aiškų signalą visų šalių politikams, pramonei, investuotojams, jog finansiniai ir ekonominiai ištekliai turi būti nukreipti nuo daug anglies dioksido emisijų išskiriančių investicinių projektų, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, į klimatui draugiškas – švarios energijos (atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), didelio energetinio efektyvumo (EE), mažo anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų diegimą. Paryžiaus susitarimas ne tik laimėjimas Europai, vykdančiai ambicingą klimato kaitos politiką ir siekiančiai išsaugoti jos pramonės konkurencingumą atžvilgių trečiųjų šalių, bet ir pasauliniu mastu klimato kaitai sustabdyti, oro kokybei gerinti ir su tuo susijusiai žmonių sveikatai apsaugoti, bet ir skurdui mažinti, apsirūpinimui maistu ir geriamojo vandens ištekliais, nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms dėl žmonių migracijos ir kt. išvengti. ES, o tuo pačių ir Lietuvai, naujame klimato kaitos susitarime pavyko įtvirtinti pagrindinius tikslus: visų šalių įsipareigojimus imtis išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo veiksmų, ilgalaikį išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslą, kas penkerius metus užmojų padidinimo mechanizmą, skaidrumo nuostatas dėl įsipareigojimų vykdymo (bus nustatytos bendros gairės išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo apskaitai).
Susitarime įtvirtintos solidarumo nuostatos, jog išsivysčiusios šalys, tarp jų ir Lietuva, pagal konvencijoje įtvirtintus įsipareigojimus teiks finansinę paramą besivystančioms šalims. Lietuva priklauso JTBKKK I priedo šalių grupei, kurios neturi privalomų tarptautinio klimato kaitos finansavimo įsipareigojimų ir paramą teikia savanoriškai. Besivystančios šalys taip pat paragintos savanoriškai prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta . Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai . Įstatymas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai . Įstatymo įgyvendinimas gali turėti teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai didinant pramonės įmonių konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje, nes įmonėms bus užtikrinti vienodesni reikalavimai dėl išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo, EE didinimo ir AEI panaudojimo ne tik ES, bet ir tarptautiniu mastu. Lietuvos ūkio sektoriams nereikės papildomų investicinių lėšų, išskyrus lėšas ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2030 m. teisės aktuose nustatytiems išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslams, AEI panaudojimo ir EE didinimo rodikliams iki 2030 m. pasiekti.
Išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslų, nustatytų ES ir nacionaliniuose teisės aktuose, įgyvendinimas labiausiai paveikia šalies ūkio sektorius, kuriuose išmetamas ŠESD sudaro didžiausią dalį nuo 2014 m. šalyje 19,14 mln. t CO2 ekv. išmesto ŠESD bendro kiekio: energetika (tame tarpe transportas) – 10,91 mln. t CO2 ekv.; žemės ūkis – 3,89 mln. t CO2 ekv.; transportas – 5,06 mln. t CO2 ekv., pramonė – 3,20 mln. t CO2 ekv., atliekų tvarkymas – 1,14 mln. t CO2 ekv., ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius, kuris dėl ŠESD pašalinimo absorbentais – 8,11 mln. t CO2 ekv. prisideda prie ŠESD mažinimo. Siekiant ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose neviršyti Lietuvai nustatytų metinių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo limitų ir vykdyti nustatytus kiekybinius metinius išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus atskiruose ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, 2021–2030 m. laikotarpiu būtina įgyvendinti papildomas priemones transporto, žemės ūkio, paslaugų ir namų ūkio sektoriuose. 2015 m. COWI-Lietuva atliktoje studijoje „2030 m. ES klimato kaitos ir energetikos politikos strategijoje nustatomų tikslų įgyvendinimo poveikio, naudos ir kaštų vertinimas Lietuvai“ ( http://www.am.lt/VI/files/File/Klimato%20kaita/studija%202030.pdf ) pateiktais skaičiavimais, įmonių investicijos į mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas ES ATLPS sieks 1,5 mlrd. eurų 2021–2030 m. laikotarpiu, priešingu atveju įmonėms reikės lėšų papildomiems ATL įsigyti. Pagal ES ATLPS kuriamas Modernizavimo fondas, skirtas energijos sistemų modernizavimo ir energijos efektyvumo didinimo projektams, kurį sudarys lėšos už aukcionuose parduotus apie 310 milijonų ATL.
Šiuo fondu galės pasinaudoti 10 valstybių narių, tarp jų ir Lietuva, kurių BVP vienam gyventojui 2013 m. buvo žemesnis nei 60% ES vidurkio. Vadovaujantis BVP gyventojų ir išmetamųjų ŠESD kiekio kriterijais, Lietuvai būtų leista pasinaudoti apie 2,5% šio fondo lėšų (apie 8 mln. ATL). Taip pat Lietuvos ūkio subjektai galės teikti paraiškas Inovacijų fondui (450 mln. ATL) inovatyviems, nekonkurencingiems projektams, mažinantiems ŠESD kiekį, įgyvendinti. Projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų išlaidų ir nesugriežtins verslo sąlygų ūkio subjektams lyginant su ES nustatytais reikalavimais. Ūkio subjektai, dalyvaujantys ES ATLPS privalės įsigyti leidimus išmesti ŠESD ir tai gali padidinti šių ūkio subjektų veiklos sąnaudas. Siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, vienas iš aktualiausių klausimų yra ES konkurencingumo užtikrinimas. ES vidiniai sprendimai dėl klimato kaitos valdymo ir tarptautinių klimato kaitos derybų rezultatai turi būti susiję. ES, vienašališkai prisiimdama klimato kaitos švelninimo tikslus 2030 m., nustatė didelius įpareigojimus tiek viešajam, tiek verslo sektoriui, sudarydama prielaidas anglies dioksido nutekėjimui – gamybos iškėlimui į trečiąsias šalis, kuriose netaikomi griežti išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo reikalavimai. Todėl svarbu užtikrinti, kad kitos šalys taip pat vykdytų ambicingus ir adekvačius ŠESD mažinimo tikslus. Įsigaliojus Paryžiaus susitarimui, kitos šalys, ne tik ES, taip pat būtų įpareigotos mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 2021–2030 m. laikotarpiu ir tai sudarytų vieningesnes konkurencines sąlygas atskirų sektorių įmonėms pasaulio rinkoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios .
Priėmus Projektą ir patvirtinus ES 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų teisės aktus, reikės parengti naujus teisės aktus ar pakeisti galiojančius:
Lietuvos nacionalinį energetikos ir klimato kaitos veiksmų planą;
Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos projektą , nustatant privalomus išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslus ir uždavinius visuose šalies ūkio sektoriuose 2021–2030 m. laikotarpiu, jei tikslų ir uždavinių neapims Lietuvos nacionalinis energetikos ir klimato kaitos veiksmų planas ;
Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka . Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai nenustatomi. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) .
Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų investicinių lėšų, išskyrus lėšas ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2030 m. teisės aktuose nustatytiems išmetamųjų ŠESD mažinimo, AEI panaudojimo ir EE didinimo tikslams iki 2030 m. pasiekti. Pagal EK atliktą ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų iki 2030 m. poveikio vertinimą Lietuvai išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslų įgyvendinimas kasmet kainuos nuo 0,39% iki 0,91% BVP ir, priklausomai nuo EE padidinimo ir AEI panaudojimo masto, galės būti sutaupyta nuo 2,9 iki 4,7 mlrd. eurų lėšų 2014 m. naftos kainomis iškastinio kuro įsigijimui 2021-2030 m. laikotarpiu. 2015 m. COWI-Lietuva studijoje atliktais skaičiavimais bendrai ES ATLPS dalyvaujančiuose ir nedalyvaujančiuose sektoriuose pagal optimaliausią 13 scenarijų išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslų įgyvendinimas leis sumažinti
2 e ir kainuos 7,6 mlrd. eurų per 2021–2030 m. laikotarpį. Bus sukurta 550 naujų darbo vietų dėl AEI panaudojimo ir 1 000 naujų darbo vietų dėl papildomų priemonių diegimo transporto sektoriuje. Bendrai per 2021–2030 m. į šalies biudžetą galima būtų surinkti 40,5 mln. eurų daugiau mokesčių dėl darbo santykių ir sumažinti iškastinio kuro kiekį 190 ktne transporte, kas leistų sutaupyti 752 mln. eurų lėšų naftos importui. Sumažinus išmetamųjų ŠESD kiekį, turėtų sumažėti ir oro teršalų išmetimas, kas sąlygotų geresnę aplinkos oro kokybę ir sumažinti žmonių sergamumą, ypač kvėpavimo takų lygomis. Socialinis poveikis: ATL kainai padidėjus vienu euru, elektros energijos kaina namų ūkiams pakiltų apie 0,5%, palyginti su dabartinėmis jos kainomis. Esant stabiliai anglies dioksido kainai rinkoje, būtų teigiamas poveikis žmonių sveikatai skatinant pereiti nuo iškastinio kuro naudojimo.
Kadangi 2021–2030 m. laikotarpiu 57% ES ATLPS kovotos bus paskirstomi aukciono būdu, bus gauta daugiau įplaukų į Klimato kaitos specialiąją programą, kurios lėšomis finansuojami energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kituose sektoriuose. 13. Įstatymo projekto rengimo metų gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : klimato kaita, ratifikavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siekiamo tikslo - sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, vis dėlto atkreipiame dėmesį tai, kad projekto aiškinamajame rašte konkretus ratifikuojamo susitarimo poveikis Lietuvai nėra pakankamai aiškiai įvardintas. Pirma, aiškinamajame rašte nurodoma, kad „papildomų ŠESD kiekio mažinimo ir finansinių įsipareigojimų Lietuvai ratifikavus Paryžiaus susitarimą neatsiras, nei įgyvendinant Europos Sąjungos 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, minimi Europos Sąjungos 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų teisės aktai dar nėra priimti, o kai kurie iš jų dar nėra pateikti (tai nurodoma ir pačiame aiškinamajame rašte), atitinkamai nėra atlikti išsamūs šių ES teisės aktų ekonominio poveikio kiekvienai valstybei narei įvertinimai (tai taip pat nurodoma aiškinamajame rašte), todėl iš ratifikuojamo susitarimo kylančių įsipareigojimų susiejimas su dar nepriimtais atitinkamais ES teisės aktais, iš esmės nenusako iš ratifikuojamo susitarimo kylančių įsipareigojimų masto. Antra, nors aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma, kad neigiamų pasekmių dėl numatomo teisinio reguliavimo nenumatoma, vis dėlto iš kitų aiškinamojo rašto nuostatų, pavyzdžiui 7 punkto, kuriame nurodomas poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai ar 12 punkto, kuriame nurodomas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, tokios vienareikšmės išvados padaryti negalima. 2. Prie teikiamo projekto pridedamos Atitikties lentelės pavadinime įrašytinas Tarybos sprendimo numeris.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL PARYŽIAUS SUSITARIMO, PRIIMTO PAGAL JUNGTINIŲ TAUTŲ BENDRĄJĄ KLIMATO KAITOS KONVENCIJĄ, RATIFIKAVIMO PROJEKTO 2016-12-21 Nr. XIIIP-220(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime:
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
2016-12-21 Nr. 107-P-34(6)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Satsilė Znutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, vis dėlto atkreipiame dėmesį tai, kad projekto aiškinamajame rašte konkretus ratifikuojamo susitarimo poveikis Lietuvai nėra pakankamai aiškiai įvardintas. Pirma, aiškinamajame rašte nurodoma, kad „papildomų ŠESD kiekio mažinimo ir finansinių įsipareigojimų Lietuvai ratifikavus Paryžiaus susitarimą neatsiras, nei įgyvendinant Europos Sąjungos 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų teisės aktus“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, minimi Europos Sąjungos 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų teisės aktai dar nėra priimti, o kai kurie iš jų dar nėra pateikti (tai nurodoma ir pačiame aiškinamajame rašte), atitinkamai nėra atlikti išsamūs šių ES teisės aktų ekonominio poveikio kiekvienai valstybei narei įvertinimai (tai taip pat nurodoma aiškinamajame rašte), todėl iš ratifikuojamo susitarimo kylančių įsipareigojimų susiejimas su dar nepriimtais atitinkamais ES teisės aktais, iš esmės nenusako iš ratifikuojamo susitarimo kylančių įsipareigojimų masto. Antra, nors aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma, kad neigiamų pasekmių dėl numatomo teisinio reguliavimo nenumatoma, vis dėlto iš kitų aiškinamojo rašto nuostatų, pavyzdžiui 7 punkto, kuriame nurodomas poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai ar 12 punkto, kuriame nurodomas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, tokios vienareikšmės išvados padaryti negalima. Atsižvelgti Pateiktos pastabos nėra tiesiogiai susiję su ratifikuojamo susitarimo įsipareigojimais, o poveikis Lietuvai galės būti įvertintas kitame etape, svarstant dėl naujų ES teisėkūros pasiūlymų, įgyvendinančių Europos Sąjungos 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslus. Šiuo metu pagal ES Aplinkos taryboje patvirtintą sprendimą dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją, sudarymo ES vardu, jos valstybės narės, taip pat ir Lietuva, turi imtis būtinų veiksmų siekdamos savo ratifikavimo dokumentus deponuoti kuo greičiau. 2. Prie teikiamo projekto pridedamos Atitikties lentelės pavadinime įrašytinas Tarybos sprendimo numeris. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: P asiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui pritarti įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Rasa Matusevičiūtė
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2016-12-21 Nr. 105-P-102(18)
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, vis dėlto atkreipiame dėmesį tai, kad projekto aiškinamajame rašte konkretus ratifikuojamo susitarimo poveikis Lietuvai nėra pakankamai aiškiai įvardintas. Pirma, aiškinamajame rašte nurodoma, kad „papildomų ŠESD kiekio mažinimo ir finansinių įsipareigojimų Lietuvai ratifikavus Paryžiaus susitarimą neatsiras, nei įgyvendinant Europos Sąjungos 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų teisės aktus“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, minimi Europos Sąjungos 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų teisės aktai dar nėra priimti, o kai kurie iš jų dar nėra pateikti (tai nurodoma ir pačiame aiškinamajame rašte), atitinkamai nėra atlikti išsamūs šių ES teisės aktų ekonominio poveikio kiekvienai valstybei narei įvertinimai (tai taip pat nurodoma aiškinamajame rašte), todėl iš ratifikuojamo susitarimo kylančių įsipareigojimų susiejimas su dar nepriimtais atitinkamais ES teisės aktais, iš esmės nenusako iš ratifikuojamo susitarimo kylančių įsipareigojimų masto. Antra, nors aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma, kad neigiamų pasekmių dėl numatomo teisinio reguliavimo nenumatoma, vis dėlto iš kitų aiškinamojo rašto nuostatų, pavyzdžiui 7 punkto, kuriame nurodomas poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai ar 12 punkto, kuriame nurodomas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, tokios vienareikšmės išvados padaryti negalima. Atsižvelgti Pažymėtina, kad Lietuva, ratifikuodama Paryžiaus susitarimą, turi pademonstruoti savo solidarumą su Pasaulio valstybėmis, prisijungusiomis prie šio susitarimo, ir ES, ir priimti politinį sprendimą dėl įsipareigojimų klimato kaitos klausimais. Kartu pažymėtina, kad ateityje prieš priimant ir įgyvendinant ES teisės aktus šioje srityje bus labai svarbus poveikio Lietuvai įvertinimas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-15
lentelės pavadinime įrašytinas Tarybos sprendimo numeris. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos komitetas , 2016-12-21 P asiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui pritarti įstatymo projektui. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Užsienio reikalų komitetas, 2016-12-211 Argumentai:
Pagal susiformavusią įstatymų projektų, kuriais ratifikuojami tarptautiniai susitarimai, praktiką, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai tokiuose įstatymų projektuose dėstomi be pilno pavadinimo, o tik nurodant dekreto numerį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1 straipsnis. Susitarimo ratifikavimas Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu , ir 138 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. gruodžio 14 d. dekretą Nr. 1K- 831 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją“ , ratifikuoja 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje priimtą Paryžiaus susitarimą.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-220(2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė