Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
įstatymo 76 straipsnio keitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi
šio įstatymo, ir (arba) kitų teisės aktų: šio įstatymo pagrindu priimtų įgyvendinamųjų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Reglamento (EB) Nr. 924/2009, Reglamento (ES) Nr. 260/2012 ir Reglamento (ES) 2015/751 (toliau šiame skyriuje – šis įstatymas ir (arba) kiti teisės aktai) reikalavimų, ir savo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų pateiktus skundus dėl galimo šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo (toliau – teisės akto pažeidimas).“
įstatymo papildymas 76¹ straipsniu Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą 76¹ straipsniu:
„76¹ straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų teisėtų priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2.
duoda mokėjimo paslaugų teikėjui šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus arba veiklos trūkumus;
2) atkurti iki teisės akto pažeidimo buvusią padėtį;
3) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
4) viešai atskleisti papildomą informaciją;
5) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai arba veiklos trūkumai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucija nustato teisės aktų pažeidimų arba mokėjimo paslaugų teikėjo veiklos trūkumų;
2) priežiūros institucija turi pakankamą pagrindą įtarti, kad šis įstatymas ir (arba) kiti teisės aktai gali būti pažeisti;
3) kyla grėsmė mokėjimo paslaugų teikėjo veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų interesams. 4. Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
įstatymo 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 65 Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.“
įstatymo 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Priežiūros institucijos atliekami patikrinimai
ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų. Priežiūros institucija, atlikdama patikrinimus, turi teisę pasitelkti kitų asmenų tam tikriems veiksmams atlikti. 2. Patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką nustato priežiūros institucija. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra numatyti Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises. 3. Priežiūros institucijos tarnautojai ir kiti jos pasitelkti asmenys, atlikdami patikrinimą, turi mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.“
įstatymo 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės
Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia teisės akto pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
12) įspėja dėl teisės akto pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
23) skiria šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.“
įstatymo 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „80 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) teikiamos mokėjimo paslaugos, jeigu neturima tam įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ir
(arba) kituose teisės aktuose nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;
3) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 76¹ straipsnį duoti privalomi nurodymai;
34) trukdoma priežiūros institucijos tarnautojams institucijai arba kitiems jos pasitelktiems asmenims jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
45) padaromas kitas teisės akto pažeidimas. 2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę (priemones), raštu praneša asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pateikdama informaciją apie galimai pažeistas šio įstatymo ir
(arba) kito teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės (priemonių) taikymo pagrindus, ir paaiškinimams pateikti nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos.
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti priimti paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nustatytam paaiškinimų pateikimo terminui, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas klausimo nagrinėjimas. Jeigu bet kuriuo proceso metu pateikiama naujų įrodymų, asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo pateikti savo paaiškinimus dėl pateiktų įrodymų. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą laiką ar pavėluotas pateikimas netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo. 3. Apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pranešama ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo įgaliotas atstovas (įgalioti atstovai) turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, ar jo įgalioto atstovo (įgaliotų atstovų) neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo, jeigu asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių.
Tinkamu pranešimu apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, taip pat pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu. 4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia operatyviai reaguoti dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonių taikymo, neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo. Priežiūros institucija per
dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo. 5.
susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Poveikio priemonės (priemonių) taikymo proceso metu fiziniams asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Jeigu svarstant poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija ir (ar) duomenys, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas, ir jis yra asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, nežinomas, o įslaptinta informacija ir (ar) duomenys, negali būti išslaptinti, poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymas turi būti nutrauktas, gavus asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, prašymą nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą. 6.
(priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos
(jų) dydį, atsižvelgia į:
1) nustatytų teisės aktų pažeidimų sunkumą ir trukmę;
2) dėl teisės aktų pažeidimų asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;
3) juridinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltę; fizinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltės formą ir rūšį;
4) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, finansinį pajėgumą;
5) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, padarytus ankstesnius teisės aktų, reguliuojančių finansų rinką, pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;
6) atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 7 dalyje, ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes;
7) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. 7. Atsakomybę lengvinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, bendradarbiauja su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, savo noru užkerta kelią neigiamiems teisės akto pažeidimo padariniams arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. 8. Atsakomybę sunkinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą.
Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. 9. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, teisės akto pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas. 10. Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio straipsnio
teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti nė vienos šio įstatymo
yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų saugomiems interesams arba jeigu yra pagrindas manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones. 11. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę (priemones) įsigalioja nuo jo priėmimo, jeigu sprendime nenustatyta kitaip, ir taikomas ne anksčiau, negu nuo sprendimo asmeniui įteikimo. 12. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. 13.
institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos. Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nurodytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones negali būti priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos.“
įstatymo 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis. Baudos
1Priežiūros institucija skiria baudas:
50 000 eurų dydžio baudą. 2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo
nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3.
pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio. 4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas
1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą. 5. Šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio įstatymo 80 straipsnio 6, 7 ir
pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antruoju etapu, jeigu yra pagrindas, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas.
Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą. Trečiuoju etapu per ankstesnius etapus nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir kitas reikšmingas, tačiau pirmuoju ir antruoju etapuose nevertintas, aplinkybes. 6. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“
įstatymo 82, 83 ir 84 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 82, 83 ir 84 straipsnius. 82 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimo vykdymas
skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Šio įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui buvo įteiktas priežiūros institucijos sprendimas neatšaukti sprendimo dėl baudos skyrimo. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo teismui, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 2.
priemonės taikymo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo įsigaliojimo dienos. 83 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
(neveikimą) asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės arba įstatymų saugomi interesai, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Skundo padavimas teismui iki jo išnagrinėjimo dienos nesustabdo skundžiamo sprendimo, išskyrus sprendimą skirti įstatymuose nustatytas baudas, arba veiksmo vykdymo. 84 straipsnis. Informavimas apie pritaikytas poveikio priemones
neatšaukimo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės (priemonių) skyrimo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai. 2. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio juridinio asmens pavadinimą ir kitus duomenis arba fizinio asmens vardą ir pavardę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę (priemones) informuojamas asmuo, kuriam ji (jos) pritaikyta (pritaikytos). Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.
Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas turėtų neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. 9 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka
nagrinėti mokėjimo paslaugų vartotojų skundus (prašymus), susijusius su teikiamomis mokėjimo paslaugomis ir (arba) su mokėjimo paslaugų vartotojais sudarytomis sutartimis (toliau – skundas). Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti rašytinį mokėjimo paslaugų vartotojo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių mokėjimo paslaugų teikėjas negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per
atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio mokėjimo paslaugų vartotojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.
Mokėjimo paslaugų teikėjas mokėjimo paslaugų vartotojų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
įstatymo 91 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„91 straipsnis. Kreipimasis į ginčus nagrinėjančias institucijas
Mokėjimo paslaugų vartotojas, manydamas, kad mokėjimo paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, pažeidė šio įstatymo saugomas jo teises ar interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba, jeigu mokėjimo paslaugų vartotojas yra vartotojas, į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką – Lietuvos banko įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 5 punktą, 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą, 58 straipsnio 1, 2, 3 ir 7 dalis, 60, 61, 62, 63 ir 64 straipsnius, šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalis, įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 1 d.“
2Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų
įstatymo 60 straipsnis įsigalioja praėjus 3 mėnesiams nuo Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, nurodyto 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis 3 straipsnyje, įsigaliojimo. 3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 12 dalį. 12.
priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Valius Ąžuolas Andrius Palionis
Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
įstatymo 76 straipsnio keitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi
šio įstatymo, ir (arba) kitų teisės aktų: šio įstatymo pagrindu priimtų įgyvendinamųjų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Reglamento (EB) Nr. 924/2009, Reglamento (ES) Nr. 260/2012 ir Reglamento (ES) 2015/751 (toliau šiame skyriuje – šis įstatymas ir (arba) kiti teisės aktai) reikalavimų, ir savo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų pateiktus skundus dėl galimo šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo (toliau – teisės akto pažeidimas).“
įstatymo papildymas 76¹ straipsniu Papildyti 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą 76¹ straipsniu:
„76¹ straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų teisėtų priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2.
duoda mokėjimo paslaugų teikėjui šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus arba veiklos trūkumus;
2) atkurti iki teisės akto pažeidimo buvusią padėtį;
3) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
4) viešai atskleisti papildomą informaciją;
5) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai arba veiklos trūkumai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucija nustato teisės aktų pažeidimų arba mokėjimo paslaugų teikėjo veiklos trūkumų;
2) priežiūros institucija turi pakankamą pagrindą įtarti, kad šis įstatymas ir (arba) kiti teisės aktai gali būti pažeisti;
3) kyla grėsmė mokėjimo paslaugų teikėjo veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų interesams. 4. Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
Respublikos mokėjimų įstatymo 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 65 Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.“
Respublikos mokėjimų įstatymo 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Priežiūros institucijos atliekami patikrinimai
ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų. Priežiūros institucija, atlikdama patikrinimus, turi teisę pasitelkti kitų asmenų tam tikriems veiksmams atlikti. 2. Patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką nustato priežiūros institucija. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra numatyti Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises. 3. Priežiūros institucijos tarnautojai ir kiti jos pasitelkti asmenys, atlikdami patikrinimą, turi mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.“
Respublikos mokėjimų įstatymo 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės
Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia teisės akto pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
12) įspėja dėl teisės akto pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
23) skiria šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.“
Respublikos mokėjimų įstatymo 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „80 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) teikiamos mokėjimo paslaugos, jeigu neturima tam įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ir
(arba) kituose teisės aktuose nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;
3) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 76¹ straipsnį duoti privalomi nurodymai;
34) trukdoma priežiūros institucijos tarnautojams institucijai arba kitiems jos pasitelktiems asmenims jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
45) padaromas kitas teisės akto pažeidimas. 2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę (priemones), raštu praneša asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pateikdama informaciją apie galimai pažeistas šio įstatymo ir
(arba) kito teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės (priemonių) taikymo pagrindus, ir paaiškinimams pateikti nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos.
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti priimti paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nustatytam paaiškinimų pateikimo terminui, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas klausimo nagrinėjimas. Jeigu bet kuriuo proceso metu pateikiama naujų įrodymų, asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo pateikti savo paaiškinimus dėl pateiktų įrodymų. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą laiką ar pavėluotas pateikimas netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo. 3. Apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pranešama ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo įgaliotas atstovas (įgalioti atstovai) turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, ar jo įgalioto atstovo (įgaliotų atstovų) neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo, jeigu asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių.
Tinkamu pranešimu apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, taip pat pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu. 4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia operatyviai reaguoti dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonių taikymo, neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo. Priežiūros institucija per
sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo. 5.
susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Poveikio priemonės (priemonių) taikymo proceso metu fiziniams asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Jeigu svarstant poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija ir (ar) duomenys, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas, ir jis yra asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, nežinomas, o įslaptinta informacija ir (ar) duomenys, negali būti išslaptinti, poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymas turi būti nutrauktas, gavus asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, prašymą nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą. 6.
(priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos
(jų) dydį, atsižvelgia į:
1) nustatytų teisės aktų pažeidimų sunkumą ir trukmę;
2) dėl teisės aktų pažeidimų asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;
3) juridinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltę; fizinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltės formą ir rūšį;
4) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, finansinį pajėgumą;
5) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, padarytus ankstesnius teisės aktų, reguliuojančių finansų rinką, pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;
6) atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 7 dalyje, ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes;
7) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. 7. Atsakomybę lengvinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, bendradarbiauja su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, savo noru užkerta kelią neigiamiems teisės akto pažeidimo padariniams arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. 8. Atsakomybę sunkinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą.
Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. 9. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, teisės akto pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas. 10. Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio straipsnio
teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti nė vienos šio įstatymo
yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų saugomiems interesams arba jeigu yra pagrindas manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones. 11. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę (priemones) įsigalioja nuo jo priėmimo, jeigu sprendime nenustatyta kitaip, ir taikomas ne anksčiau, negu nuo sprendimo asmeniui įteikimo. 12. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. 13.
institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos. Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nurodytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones negali būti priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos.“
Respublikos mokėjimų įstatymo 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis. Baudos
1Priežiūros institucija skiria baudas:
50 000 eurų dydžio baudą. 2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo
nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3.
pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio. 4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki
priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio įstatymo 80 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytas aplinkybes. Pirmuoju etapu, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antruoju etapu, jeigu yra pagrindas, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas.
Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą. Trečiuoju etapu per ankstesnius etapus nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir kitas reikšmingas, tačiau pirmuoju ir antruoju etapuose nevertintas, aplinkybes. 6. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“
Respublikos mokėjimų įstatymo 82, 83 ir 84 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 82, 83 ir 84 straipsnius. 82 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimo vykdymas
skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Šio įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui buvo įteiktas priežiūros institucijos sprendimas neatšaukti sprendimo dėl baudos skyrimo. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo teismui, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 2.
priemonės taikymo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo įsigaliojimo dienos. 83 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
(neveikimą) asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės arba įstatymų saugomi interesai, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Skundo padavimas teismui iki jo išnagrinėjimo dienos nesustabdo skundžiamo sprendimo, išskyrus sprendimą skirti įstatymuose nustatytas baudas, arba veiksmo vykdymo. 84 straipsnis. Informavimas apie pritaikytas poveikio priemones
neatšaukimo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės (priemonių) skyrimo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai. 2. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio juridinio asmens pavadinimą ir kitus duomenis arba fizinio asmens vardą ir pavardę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę (priemones) informuojamas asmuo, kuriam ji (jos) pritaikyta (pritaikytos). Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.
Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas turėtų neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. 9 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka
nagrinėti mokėjimo paslaugų vartotojų skundus (prašymus), susijusius su teikiamomis mokėjimo paslaugomis ir (arba) su mokėjimo paslaugų vartotojais sudarytomis sutartimis (toliau – skundas). Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti rašytinį mokėjimo paslaugų vartotojo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių mokėjimo paslaugų teikėjas negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per
atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio mokėjimo paslaugų vartotojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.
Mokėjimo paslaugų teikėjas mokėjimo paslaugų vartotojų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
Respublikos mokėjimų įstatymo 91 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„91 straipsnis. Kreipimasis į ginčus nagrinėjančias institucijas
Mokėjimo paslaugų vartotojas, manydamas, kad mokėjimo paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, pažeidė šio įstatymo saugomas jo teises ar interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba, jeigu mokėjimo paslaugų vartotojas yra vartotojas, į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką – Lietuvos banko įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 5 punktą, 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą, 58 straipsnio 1, 2, 3 ir 7 dalis, 60, 61, 62, 63 ir 64 straipsnius, šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalis, įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 1 d.“
2Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų
įstatymo 60 straipsnis įsigalioja praėjus 3 mėnesiams nuo Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, nurodyto 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis 3 straipsnyje, įsigaliojimo. 3. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Lietuvos bankas iki šio straipsnio 1 , 3 ir 4 dalyse nurodytų Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
taip:
„11. Lietuvos bankas informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie
šio straipsnio 2 , 3 ir 4 dalyse nurodytų Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų įsigaliojimą.“
5Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 12 dalį. 12. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos poveikio
priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XI-549 PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1093
PINIGŲ IR ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XI-1868 PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1094 1 IR 2 STRAIPSNIŲ
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ ĮSTATYMO NR. IX-2085 56, 72 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
CENTRINIŲ KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1682 40, 54 ir 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo Nr. XIII-1099 1 ir 2 straipsnių pakeitimo
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. balandžio 12 d. išvadose dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1896, XIIIP-1897,
pateiktas pastabas, parengti šie projektai:
Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1092 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo,
Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1093 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo, 3.
Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1094 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo,
Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1095 1 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo,
Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 56, 72 ir
įstatymo,
Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1099
įstatymo,
Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1100 1 ir
Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 6, 9, 40, 74, 76, 77, 80, 82, 85 straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektai (toliau visi kartu – įstatymų projektai). Įstatymų projektais siekiama suderinti
dar neįsigalioję) nuostatas su atitinkamomis Lietuvos Respublikos Seime užregistruoto Lietuvos banko įstatymo paketo[3] nuostatomis. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Valius Ąžuolas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Žiūrėti aiškinamojo rašto 1 punktą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 2018 m. balandžio 17 d. priimtu Mokėjimų įstatymo paketu į nacionalinę teisę perkelta 2015 m. lapkričio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB direktyva, ir įstatymai įsigalios š. m. rugpjūčio 1 d. 2018 m. balandžio 19 d. priimtu Draudimo įstatymu perkelta 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo ir įstatymas įsigalios š. m. spalio 1 d. Lietuvos banko įstatymo paketu siekiama konsoliduoti ir harmonizuoti priežiūros proceso tvarką visiems Lietuvos banko prižiūrimiems subjektams, pvz., suvienodinamos Lietuvos banko ir jo tarnautojų teisės ir pareigos visų rinkos dalyvių atžvilgiu, patikrinimų atlikimo principai, prašymų išduoti leidimus arba licencijas nagrinėjimo tvarka, privalomų nurodymų davimo ir poveikio priemonių taikymo tvarka ir kt. Planuojama, kad Lietuvos banko įstatymo paketo įstatymai įsigalios š. m. birželio
perkeliančiais įstatymais nebūtų panaikinti nauji Lietuvos banko įstatymo pakete įtraukti pakeitimai, būtina atitinkamai techniškai pakoreguoti balandžio 17 d. ir 19 d. priimtus įstatymus.
Esminės suderinamumui reikalingos korekcijos: · Atsižvelgiant į Lietuvos banko įstatymo pakete padarytus pakeitimus, nustatomi mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų privalomi organai, bendri reikalavimai vadovų kvalifikacijai ir patirčiai, suvienodinami mokėjimo paslaugų teikėjams galimi duoti privalomi nurodymai ir taikomos poveikio priemonės už teisės aktų pažeidimus. · Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme siūloma numatyti priežiūros institucijai pareigą nustatyti detalius vidaus audito funkcijų vykdymo reikalavimus, kadangi analogiška nuostata yra Mokėjimo įstaigų įstatyme.
2018 m. balandžio 17 d. priimtame Lietuvos banko įstatyme reikalinga atsisakyti 1 priedo pakeitimo, kadangi įstatymo projektu Nr. XIIIP-1896 keičiamo įstatymo 1 priedo redakcijoje yra įtraukti tie patys ir kiti papildomi pakeitimai, kurie įsigalios 2018 m. birželio 15 d.
2018 m. balandžio 19 d. priimtame Draudimo įstatyme būtina pakeisti tam tikrų straipsnių dalių ir priedo punktų numeraciją bei kai kurias nuorodas į šias dalis ir punktus, priderinant jas prie birželio 15 d. įsigaliosiančios Draudimo įstatymo pakeitimų numeracijos. Taip pat atsisakoma nuostatų, reglamentuojančių baudas, kadangi nauja baudų apskaičiavimo ir skyrimo tvarka nustatoma Lietuvos banko įstatymo pakete. Be to, įstatymų projektai teikiami su redakcinio pobūdžio patikslinimais, suvienodinant tekstą su redaktorių siūlomomis Lietuvos banko įstatymo paketo formuluotėmis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas tiesiogiai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus įstatymų projektus, neigiamo ar teigiamo poveikio valstybės biudžetui nenumatoma. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „priežiūros institucijos pareigos ir teisės“, „poveikio priemonės“, „privalomi nurodymai“, „patikrinimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atsižvelgiant į tai, kad teikiami projektai yra tiesiogiai susiję su Seime užregistruotais ir pateiktais įstatymų projektais Nr. XIIIP-1896–XIIIP-1921 ir reikalingą techninį suderinimą reikia atlikti iki direktyvas perkeliančių įstatymų įsigaliojimo (rugpjūčio 1 d.), prašoma teikiamus projektus Seime svarstyti skubos tvarka. Teikia Seimo nariai:
Valius Ąžuolas Andrius Palionis [1] Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1092, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1093, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1094, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1095, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1098, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1099, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1100. [2] Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1107 [3] Projektai Nr. XIIIP-1896, XIIIP-1897, XIIIP-1898, XIIIP-1906, XIIIP-1907,
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04
Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1092 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIIP‑2197 atitikties europos Sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1092 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2197, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
76¹ straipsniu ir jo 1 dalyje nustatyti, kad „Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose mokėjimo paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, nes nuostatoje minimos priemonės įtakotų tokių asmenų veiklos laisvę, pobūdį ir kitas aplinkybes. Todėl nuostatoje būtina nurodyti apie kokias priemones, kurių gali imtis priežiūros institucija ir kurios nenurodomos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, kalbama. Priešingu atveju turėtų būti konstatuota, kad priežiūros institucijai suteikiama teisė savo nuožiūra parinkti teisės aktuose nenustatytas poveikio priemones. 2. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 79 straipsnio 1 punkto nuostata tikslintina, nurodant, kur turi būti viešai paskelbta jame nurodyta informacija. 3. Projekto 11 straipsniu keičiamas įstatymo 2 straipsnis, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 3 dalis pripažįstama netekusia galios, turėtų būti papildytas nuostatomis dėl 2 straipsnio 10 ir 11 dalių pakeitimo, išbraukiant jose nuorodą į 2 straipsnio 3 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.
Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1370 PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1092 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-20 Nr. XIIIP-2197(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-252 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 76¹ straipsniu ir jo 1 dalyje nustatyti, kad „Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose mokėjimo paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, nes nuostatoje minimos priemonės įtakotų tokių asmenų veiklos laisvę, pobūdį ir kitas aplinkybes.
Todėl nuostatoje būtina nurodyti apie kokias priemones, kurių gali imtis priežiūros institucija ir kurios nenurodomos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, kalbama. Priešingu atveju turėtų būti konstatuota, kad priežiūros institucijai suteikiama teisė savo nuožiūra parinkti teisės aktuose nenustatytas poveikio priemones. Nepritarti Pažymėtina, kad pastaboje nurodyta nuostata įstatymo projekte formuluojama kitaip: “Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų teisėtų priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose mokėjimo paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“, t.y. jau buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-04-12 pateiktą 2 pastabą projektui Nr. XIIIP-1907. Taip pat, pvz., Viešojo administravimo įstatymas (36² str.1 d. 1 p.) numato, kad priežiūros institucija turi taikyti įstatyme konkrečiai neįvardintas „kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 79 straipsnio 1 punkto nuostata tikslintina, nurodant, kur turi būti viešai paskelbta jame nurodyta informacija. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad nuostata dėl poveikio priemonių viešo paskelbimo yra nustatyta Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1231, 43³ str.
XIII-1231, 43³ str. 15 dalis): „Informacija apie pritaikytas poveikio priemones skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje“, nuostata, kuri dubliuotų nuorodą į paskelbimo šaltinį būtų perteklinė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamas įstatymo 2 straipsnis, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 3 dalis pripažįstama netekusia galios, turėtų būti papildytas nuostatomis dėl 2 straipsnio 10 ir 11 dalių pakeitimo, išbraukiant jose nuorodą į 2 straipsnio 3 dalį. Pritarti Papildyti 11 straipsnį naujomis 3 ir 4 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 5 punktą, 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą, 58 straipsnio 1, 2, 3 ir 7 dalis, 61, 62, 63 ir 64 straipsnius, šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalis, įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 1 d.“
2Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. 3. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Lietuvos bankas iki šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytų Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
4Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Lietuvos bankas informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų įsigaliojimą.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2197, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: S.Jakeliūnas, M.Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė