Projekto lyginamasis variantas Lietuvos RespublIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO Nr. I-430 37 STRAIPSNIO pakeitimo
1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė,
savivaldybių biudžetų vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė pagal valstybinio audito mastą veiklos apimtį, nustatytą Valstybės kontrolės įstatyme ir savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos).“
2Pripažinti netekusia galios 37 straipsnio 2 dalį. 2. Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje turi būti
nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams, ar asignavimai panaudoti galimu ekonomiškiausiu ir efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta teisės aktų pažeidimų, taip pat kiek pasiekti programose nustatyti tikslai. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
Projekto
lyginamasis variantas Lietuvos RespublIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO Nr. I-430 37 STRAIPSNIO pakeitimo
1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė,
savivaldybių biudžetų vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytą valstybinio audito mastą veiklos apimtį ir savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos).“
2Pripažinti netekusia galios 37 straipsnio 2 dalį. 2. Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje turi būti
nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams, ar asignavimai panaudoti galimu ekonomiškiausiu ir efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta teisės aktų pažeidimų, taip pat kiek pasiekti programose nustatyti tikslai. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Kaunas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-907 pakeitimo įstatymo PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 19, 27 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 4, 29 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO
ir uždaviniai Efektyvus ir teisėtas valstybės turto naudojimas yra viena iš svarbiausių tinkamo valstybės valdymo bei rezultatyvių valdžios institucijų sprendimų prielaidų. Valstybinio audito poveikis priklauso tiek nuo valstybinio audito kokybės, gilių fiskalinės institucijos vertinimų tiek ir nuo tinkamo valstybinio audito rezultatų suvokimo ir efektyvaus bei rezultatyvaus valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo.
Didindami Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, audituojamų subjektų bei visuomenės pasitikėjimą Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, veiklos rezultatais galime pasiekti esminių viešojo sektoriaus veiklos pokyčių, fiskalinio tvarumo. Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo projektu (toliau – Projektas) siekiama įtvirtinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinį, organizacinį bei finansinį savarankiškumą, sudarant sąlygas tapti viešojo sektoriaus ekspertinių kompetencijų centru užtikrinančiu valstybinio audito kokybę, vertinimų nešališkumą, veiklos neįtakojamumą, skaidrumą ir atskaitingumą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas nebuvo sistemiškai peržiūrėtas nuo
Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas pagal šių dienų reikalavimus, keliamus valstybiniam auditui ir biudžeto politikos kontrolei tarptautinėje erdvėje, sukurti teisines prielaidas pažangiai ir efektyviai institucijos veiklai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius – Seimo Audito komitetas. Projekto rengėjas – Seimo Audito komiteto biuras, bendradarbiaudamas su Valstybės kontrole. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Aukščiausioji audito institucija, vadovaujantis galiojančiu įstatymu, valstybinį auditą atlieka pagal praktikoje nebeaktualius valstybės kontrolieriaus patvirtintus Valstybinio audito reikalavimus. Nustatyti du valstybinio audito tipai – finansinis (teisėtumo) ir veiklos – taip pat nebeatitinka realijų ir tarptautinės praktikos.
Valstybinio audito rekomendacijos ir jų įgyvendinimas – viena pagrindinių valstybinio audito poveikio priemonių – iki šiol neapibrėžtos įstatyme. Įvertinus beveik trejų metų patirtį bei ES valstybių analogiškų institucijų veiklą, EBPO pateiktus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, tobulintinas Aukščiausiosios audito institucijos vykdomos biudžeto politikos kontrolės institucijos veiklos reguliavimas. Nors praktiškai atliekamas, tačiau neįteisintas institucijos veiklos išorinis vertinimas (external evalutation), atliekamas pažangiausių ES valstybių narių. Tarptautiniais dokumentais garantuojamas aukščiausiųjų audito institucijų neįtakojamumas nėra pakankamai garantuotas ir sureguliuotas galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme. Buvimas valstybės tarnybos sudėtine dalimi neužtikrina visaverčio funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino nešališkai ir netrikdomai vykdyti aukščiausiosios audito institucijai patikėtus uždavinius ir pasiekti tinkamą veiklos kokybę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės kontrolei, kaip aukščiausiajai audito institucijai, INTOSAI (Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) ir EUROSAI (Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) narei, pasiekusiai Europoje pripažintą brandos lygį, susiformavo objektyvus poreikis tobulinti veiklos juridinį pagrindą, patikslinant pagrindines sąvokas, įstatyme, kiek tai dera su Konstitucijos reguliavimu, įteisinant misiją ir funkcinę paskirtį atitinkantį institucijos pavadinimą – Aukščiausioji audito institucija, kuriuo ji reprezentuoja šalį ir yra atpažįstama visuose be išimties ES aukščiausiųjų audito institucijų ir jų organizacijų bendruomenėse.
Legitimizuoti valstybinio audito atlikimą vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais, įtvirtinant valstybinio audito rekomendacijas ir kt. Atliekant valstybinį auditą praktiškai jau vadovaujamasi tarptautiniu mastu pripažintais standartais. Todėl Projekte siūloma įteisinti valstybinio audito atlikimą vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais ir atsisakyti nebeaktualių Valstybinio audito reikalavimų. Taip pat dalies projekte naudojamų sąvokų apibrėžtys vartojamos taip, kaip jos suprantamos Tarptautiniuose audito standartuose ir Tarptautiniuose aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI standartuose. Siūloma nustatyti, kad Lietuvoje valstybinis ir savivaldybės išorės auditas būtų atliekamas vadovaujantis tais pačiais standartais. Siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolierių atliekamo audito kokybę, savivaldybių kontrolieriai vadovausis aukščiausiosios audito institucijos nusistatytais ir taikomais metodiniais dokumentais, t. y. metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus.
Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartuose yra pateikiama atitikties audito (angl. compliance audit) sąvoka, kuri iš esmės atitinka Aukščiausiosios audito institucijos atliekamo finansinio (teisėtumo) audito dalį dėl teisėtumo vertinimo. Siekiant įgyvendinti Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartų nuostatas, Projekte vietoje finansinio (teisėtumo) audito siūloma įteisinti du atskirus valstybinio audito tipus – finansinį ir atitikties. Stiprinant valstybinio audito rezultatų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę bei didinant valstybinio audito poveikį, nustatomas privalomas visų valstybinio audito rezultatų teikimas Seimo Audito komitetui. Valstybinio audito metu pateikiamos rekomendacijos ir jų įgyvendinimas yra viena pagrindinių valstybinio audito poveikio priemonių. Galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme rekomendacijos nėra įtvirtintos, todėl audituotam subjektui nekyla įstatyminio imperatyvo įgyvendinti rekomendacijas. Aukščiausioji audito institucija turi savo vidaus rekomendacijų vykdymo kontrolės sistemą, užtikrinančią, kad audituojami subjektai tinkamai atsižvelgtų į auditorių pastebėjimus ir rekomendacijas. Tačiau rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos reglamentavimas įstatyme prisidės prie rekomendacijų įgyvendinimo pagerinimo. Šio tikslo siekti padės ir Projektu nustatoma aukščiausiosios audito institucijos prievolė rengti ir teikti rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimui, skelbti jas viešai.
Atkreiptinas dėmesys, kad užsienio šalių aukščiausiųjų audito institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose rekomendacijos jau yra įteisintos (pavyzdžiui, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje). Šiuo metu Valstybės kontrolės įstatyme nėra teisiškai įpareigojančios nuostatos, užtikrinančios deramą Aukščiausiosios audito institucijos neįtakojamumą, todėl tikslinga aiškiai įvardinti, kad tiek pačiai institucijai, tiek jos darbuotojams turi būti nesiekiama daryti ir nedaroma įtaka, vykdant veiklą. Nedalyvavimą priimant politinius sprendimus ir siekį nesusisaistyti išankstine nuomone, ketinama užtikrinti nuostatomis, įtvirtinančiomis valstybės kontrolieriaus teisę reikšti nuomonę ir teikti siūlymus dėl teisės aktų projektų tiek, kiek tai susiję ir išplaukia iš Aukščiausiosios audito institucijos veiklos rezultatų, t. y. paremta vykdant savo uždavinius surinkta informacija ir jos pagrindu padarytomis išvadomis bei teiktomis rekomendacijomis. Siekiant institucijos pažangos ir nešališko kompetentingo vertinimo, tikslinga įstatymiškai įtvirtinti institucijos veiklos privalomą išorinį vertinimą (external evalutation), atliekamą pažangiausių ES valstybių narių. Išorinio vertinimo mechanizmas Projekte nedetalizuojamas, paliekant teisę institucijai pačiai pasirinkti tinkamą, gerąją tarptautinę praktiką atitinkančią formą – advisory panel, peer review ir pan. Atsižvelgdama į nuo 2015 m. sausio 1 d. Aukščiausiosios audito institucijos vykdomas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, Aukščiausioji audito institucija savo veiklos apimtis nustato metiniame veiklos plane, o nebe valstybinio audito programoje.
Šiame plane numatomi ne tik valstybiniai auditai, bet ir kiti veiklos rezultatai, produktai, sukuriami įgyvendinant tiek audito institucijos, tiek biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas. Siekiant užtikrinti kokybišką veiklos planavimą ir tinkamą tokios veiklos poveikį, Projekte Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams veiklos planavimo ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos etapuose įtvirtinamos teisės, galiojančiame įstatyme garantuojamos tik audito atlikimo metu. Įvertinus beveik trejų metų patirtį Aukščiausiajai audito institucijai vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atsižvelgiant į EBPO pateiktus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, pakoreguotas esamas teisinis reguliavimas, detalizuojant fiskalinės institucijos veiklos principus. Sistemiškai pasikeitus viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybės teisiniam reglamentavimui, viešojo sektoriaus subjekto sąvokai, susiformavo poreikis peržiūrėti Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas, susijusias su audituojamais subjektais ir kompetencija. Projekte, siekiant užtikrinti funkcinį savarankiškumą, siūloma patikslinti Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas dėl veiklos apimties, t. y. eksplicitiškai įtvirtinti, kad tik Seimas nutarimu gali pavesti atlikti metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą pagal jos kompetenciją ar vertinimą, įgyvendinant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, tokiu būdu akcentuojant, kad Aukščiausiosios audito institucijos funkcijos vykdomos tik pagal metinį veiklos planą, išskyrus vienintelę išimtį, kai papildomą darbą paveda atlikti Seimas.
Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos teisinį statusą, atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos. Projekte įtvirtinama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyta išlyga dėl administracinės procedūros nuostatų netaikymo, nagrinėjant asmenų skundus dėl Aukščiausiosios audito institucijos veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, įvertinant Aukščiausiosios audito institucijos veiklos pobūdžio specifiškumą. Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinį ir organizacinį savarankiškumą, privalomą aukščiausiosioms audito institucijoms pagal tarptautinius dokumentus, bei stiprinti jos, kaip kompetencijų centro vaidmenį, būtina sudaryti galimybes šios institucijos vadovui formuoti veiklos poreikius, esamus išteklius atitinkančią struktūrą ir operatyviai ją keisti, keičiantis veiklos poreikiams ir prioritetams, laikantis pastaruoju metų skirtų asignavimų ribinių dydžių. Modernesnė ir lankstesnė institucinė struktūra būtina siekiant reaguoti į pokyčius, audito temų (sričių) tarpdiscipliniškumą, užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos veiklos kokybę. Valstybės tarnyboje galiojančios sąlygos tokių galimybių nesuteikia. Esamas teisinis reguliavimas taip pat riboja galimybes pritraukti ir išlaikyti aukštos kompetencijos darbuotojus.
Šiuo metu teisės aktuose įtvirtinta personalo atrankos ir darbo apmokėjimo sistema, vertinimas, karjeros planavimas ir kt. yra netinkama, siekiant efektyviai vykdyti aukščiausiosios audito institucijos funkcijas. Žinių vadybos logika grįsta personalo atranka sudarytų galimybes pritraukti profesionalus, turinčius specializuotas žinias, išskirtines kompetencijas. Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos galimybes konkuruoti rinkoje, atsirenkant, išsaugant ir ugdant reikalingiausias kompetencijas, turėti galimybes pritraukti išorės profesionalus, turinčius specializuotas žinias bei sertifikuotas kompetencijas išskirtinės tematikos analizei ir vertinimui, Projekte siūlomas darbo užmokesčio reglamentavimas, sietinas su šalies ūkio darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Taip pat, Projekte siūloma valstybės kontrolieriui nustatyti pareigą, pagal Seimo nustatytus, o Seimo Audito komiteto iš anksto įvertintus, biudžeto asignavimus, pasitvirtinti Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo apmokėjimo politiką siekiant palaikyti Aukščiausiosios audito institucijos, kaip šiuolaikiškai ir efektyviai valdomos institucijos, misiją, viziją, vertybes, strategiją ir veiklos prioritetus bei tinkamai motyvuoti Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojus, įvertinant kiekvieno jų indėlį įgyvendinant Aukščiausiosios audito institucijos tikslus, ekonominį pagrįstumą tiek darbo užmokesčio rinkos, tiek ir Aukščiausiosios audito institucijos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, atžvilgiu. Projektu nustatomas Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusas, atsakomybė, darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, atostogos ir kt. Tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas, įtvirtina darbo santykius reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.
Projektu siūloma atsisakyti atgyvenos, kai kadenciją baigęs valstybės pareigūnas (valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojas) priverstas eiti pareigas iki bus surastas bei atitinkama forma patvirtintas kitas. Pareigas, kol bus paskirtas naujas valstybės kontrolierius, eitų valstybės kontrolieriaus pavaduotojas. Projekto įgyvendinimo nuostatose įtvirtinamas nuoseklus valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kadencijų tęstinumas, išvengiant dabartinės situacijos, kai visų valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kadencijos baigiasi vienu metu. Projektu siūloma, kad Aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareigoms nustatoma septynerių metų kadencija ir į šias pareigas bus priimama tik konkurso būdu bei tas pats asmuo negalės eiti tų pačių pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Siūlomas kadencijos terminas nesutampa su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų siekiant darbų perimamumo bei tęstinumo ir institucijos stabilumo užtikrinimo pasibaigus valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų kadencijoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus šį projektą, neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Projektu teikiami šie susijusių įstatymų pakeitimo projektai:
biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projektas koreguojamas, atsižvelgiant į terminus, vartojamus Valstybės kontrolės įstatymo projekte, t.y. kadangi aukščiausioji audito institucija atlieka ne tik valstybinius auditus, bet ir vykdo biudžeto politikos kontrolę, jos metiniame veiklos plane nustatoma veiklos apimtis, bet nebe valstybinio audito mastas. Siekiant aiškumo ir vengiant pasikartojimo, eliminuojamos nuostatos dėl savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) kompetencijos tose nuostatose, kur reguliuojama aukščiausiosios audito institucijos veikla. Taip pat atsisakoma nuostatų, kurios pagal reguliavimo dalyką reguliuotinos išimtinai aukščiausiosios audito institucijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme.
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projektas koreguojamas, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo projektu atsisakoma valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų priimamų sprendimų pagal audito ataskaitas. Projektu nustatoma, kad savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos), analogiškai aukščiausiajai audito institucijai, savo veikloje vadovausis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir atliks identiškų tipų auditus.
Projektu taip pat teikiami keitimai, susiję su pasikeitusiu aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusu.
pakeitimo įstatymo projektas; Šiuo projektu stiprinama valstybinio audito rezultatų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė bei nustatomas visų valstybinio audito rezultatų nagrinėjimas Seimo Audito komitete. Siekiant užtikrinti aukščiausiosios audito institucijos funkcinio ir organizacinio savarankiškumo bei parlamentinės kontrolės vienovę, projektu siūloma išplėsti Seimo Audito komiteto veiklos kryptis suteikiant teisę: nagrinėti, vertinti, svarstyti, teikti išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės pateikto valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūloma valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi jos poreikiui; prieš atliekant Valstybės kontrolės išorinį vertinimą, išklausyti valstybės kontrolieriaus Seimui pristatomus aukščiausiosios audito institucijos išorės nepriklausomus vertintojus, svarstyti valstybės kontrolieriaus Seimui teikiamus išorinio vertinimo rezultatus ir teikti dėl jų rekomendacijas. Siekiant nuoseklumo, suvienodinamas Valstybės kontrolės teikiamos išvados Seimui dėl valstybės biudžeto projekto terminas su Lietuvos bankui nustatytuoju terminu.
Šiuo projektu nustatoma, kad Valstybės kontrolės tarnautojams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos, atitinkamai koreguojamas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punktas.
įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos teisinį statusą, šiuo projektu atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingo funkcijos – kreipimosi į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
įstatymo Nr. VIII–1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas; Atsižvelgiant į tai, kad valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai yra aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, kurių darbo apmokėjimas yra institucijos vieningos darbo apmokėjimo sistemos dalis, šiuo projektu nustatoma, kad valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
netekusiu galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projekto pakeitimai susiję su tuo, kad Valstybės kontrolės įstatymo projekte atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos.
I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Atsižvelgiant į siekį įtvirtinti aukščiausiosios audito institucijos veiklos skaidrumą ir atskaitingumą, šiuo projektu nustatoma prievolė visiems aukščiausiosios institucijos tarnautojams deklaruoti turtą.
Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos kompetenciją ir jos tarnautojų statusą, šiuo projektu koreguojamos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 20 straipsnio nuostatos (suderinamos sąvokos su Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektu);
Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Įstatymo projekto pakeitimai susiję su tuo, kad Valstybės kontrolės įstatymo projekte atsisakoma auditą atliekančioms organizacijoms nebūdingos sprendimų priėmimo (pagal valstybinio audito ataskaitas) funkcijos.
projektas.
Atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos ir savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) kompetenciją, šiuo projektu koreguojamos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 19 straipsnio nuostatos, suderinant juose vartojamus terminus su Valstybės kontrolės įstatymo projekte vartojamais terminais. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Valstybės kontrolierius iki siūlomo Valstybės kontrolės įstatymo įsigaliojimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės biudžeto ir (ar) įsteigtų fondų ar kitų lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikia. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „valstybinis auditas“, „biudžeto politikos kontrolė“. Teikia: Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04 Nr. S-2018-4471 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2186 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2186, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-10-16
pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Augustas Ručinskas, vidaus reikalų ministrės patarėja Milena Gecis, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08
technikos taisyklių reikalavimus. Atsižvelgti
2Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
2018-06-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2186, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2186 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Siekiant Valstybės kontrolės įstatymo projekto tikslų, Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas tikslinga keisti tik ta apimtimi, kuri susijusi su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo auditu, kurį atlieka Valstybės kontrolė. Nuostatos, susijusios su savivaldybių biudžetų vykdymo auditu, kurį atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, neturėtų būti keičiamos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė pagal veiklos apimtį, nustatytą Valstybės kontrolės įstatyme, ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.“
2Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2019-10-162 Argumentai: Užsitęsus šio Įstatymo projekto svarstymui Seime, tikslinga keisti priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d.“
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Audito komitetas
DĖL
2019-03-27
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys:
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis, Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Valstybės kontrolės Teisės skyriaus vedėja Albina Radzevičiūtė, Valstybės kontrolės Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Augustas Ručinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-07 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Atsižvelgti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-06-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės kontrolė, 2018-10-05 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime yra konstatavęs, jog tam, kad visos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pavestos funkcijos būtų vykdomos objektyviai, ši institucija turi būti savarankiška. Tarptautiniu aspektu savarankiškumo principo svarba pabrėžta Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) IX kongrese 1977 m. priimtoje Limos deklaracijoje „Dėl Audito principų gairių“. Joje įtvirtinti pagrindiniai šių institucijų nepriklausomumo principo elementai, kurie išsamiau aptarti 2007 m. Meksiko deklaracijoje „Dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo“. Pažymėtina, kad, siekiant narystės Europos Sąjungoje kriterijų atitikties, o tai, be kita ko, savo ataskaitose apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES nurodydavo ir Europos Komisija, buvo būtina koreguoti Valstybės kontrolės teisinę padėtį, savarankiškumą ir įgaliojimus juos pritaikant eurointegracijai, t. y. atsisakyti reliktinių kvotos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo funkcijų, kontrolinės-revizinės metodikos, tapti nepriklausomu viešųjų finansų ir turto būklės vertintoju – aukščiausiąja valstybinio audito institucija, atliekančia finansinį ir veiklos auditus pagal tarptautinius audito standartus. Todėl, 2001 m. gruodžio 13 d. priėmus Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.), jo trečiasis straipsnis imperatyviai apibrėžė Valstybės kontrolės teisinį statusą – Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. Įvertinęs šią argumentaciją, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir tarptautinės organizacijos INTOSAI visuotinai pripažintus audito principus, atkreipiu dėmesį, kad įtakos aukščiausiajai audito institucijai nedarymas yra būtina sąlyga užtikrinti jos savarankiškumą.
Aukščiausiosios audito institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jos yra nepriklausomos nuo audituojamojo subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų ir kitos išorės įtakos, todėl man, aukščiausiosios audito institucijos vadovui, svarbios institucinės veiklos teisinio reguliavimo nuostatos (ypač – valstybinio audito valdymo aspektu), puoselėjančios visus keturis nepriklausomumo elementus – funkcinį, institucinį (organizacinį), veiklos ir finansinį – ir svarbi jų vienovė. Seimo pavasario sesijoje buvo priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas (įsigalios 2019 m. sausio 1 d.), kuriuo vykdoma valstybės tarnybos reforma pasižymės nepotizmo mažinimu atrenkant valstybės tarnautojus, stiprinant jų kompetencijas ir atsisakant nereikalingų bei perteklinių valstybės tarnybos valdymo ir administravimo procedūrų. Noriu atkreipti Jūsų, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėmesį, kad ši svarbi, sveikintina ir seniai laukta valstybės tarnybos reforma tik dar aiškiau ir vienareikšmiškiau parodo valstybės tarnybos ir aukščiausiosios audito institucijos veikimo sisteminę koliziją. Tai, kad aukščiausioji valstybinio audito institucija veikia pagal bendrai valstybės tarnybos sistemai sukurtas ir jos pačios audituojamą objektą sudarančias nuostatas, reikšmingai konfliktuoja su būtinaisiais audito nepriklausomumo, audito nešališkumo principais.
Toks teisinis reguliavimas, kurio aplinkoje veikiame šiuo metu ir kuris numatytas po 2019 m. sausio 1 d., netinka aukščiausiajai audito institucijai dėl jos statuso ypatumų ir suteiktų įgaliojimų audituoti viešąjį sektorių, nes tai kelia nuolatinę koliziją, silpnina aukščiausiosios audito institucijos funkcinį, organizacinį (apimantį ir veiklą) bei finansinį savarankiškumą, kurie įtvirtinti minėtose Limos ir Meksiko deklaracijose, taip pat nepadeda sudaryti sąlygų Valstybės kontrolei tapti viešojo sektoriaus ekspertinių kompetencijų centru, užtikrinančiu valstybinio audito kokybę, vertinimų nešališkumą, įtakos veiklai nedarymą ir skaidrumą. Šį savo teiginį pagrįsiu vienu (jų yra ir gerokai daugiau) pavyzdžiu. Šiuo metu galiojantis Valstybės kontrolės įstatymas detaliai reglamentuoja Valstybės pareigūnų, Valstybės kontrolės pareigūnų ir tarnautojų statusą, papildomus priėmimo į tarnybą Valstybės kontrolėje ir atleidimo iš jos reikalavimus bei apribojimus ir kt. Tačiau Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybos principus, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį ir kt., tarp jų ir priėmimo į Valstybės kontrolės pareigūno, kuris yra ir valstybės tarnautojas bei atlieka auditus, pareigas tvarką, nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Naujuoju įstatymu dar labiau sustiprinama aukščiausiosios audito institucijos audituojamų subjektų – Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų – įtaka aukščiausiosios audito institucijos veiklai per savarankiškumą spręsti esminius institucijos veiklos klausimus žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, nes, įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai, dabar iš dalies centralizuotą valstybės tarnautojų atranką pakeis visiškai centralizuota.
T. y. ją vykdys mūsų audituojamas subjektas – Vyriausybės įgaliota institucija, todėl kils didelė problema, nes tokia centralizuota atranka bus taikoma ir Valstybės kontrolės pareigūnams. Taigi, Vyriausybės įgaliota institucija Valstybės kontrolei atrinks valstybės tarnautojus, kurie vėliau Vyriausybę ir jos įgaliotą instituciją audituos. Naujajame įstatyme Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė ir įgaliojimai nustatyti ar įgyvendinti ir kitas įstatymo nuostatas valstybės tarnybos valdymo srityje. Tokia sistema ribojamas visos Valstybės kontrolės audito veiklos nešališkumas, nepriklausomumas, savarankiškumas, taigi ir mano, aukščiausiosios audito institucijos vadovo, galimybės nepriklausomai ir savarankiškai atsirinkti Valstybės kontrolės valstybės tarnautojus bei įgyvendinti kitus su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusius įgalinimus. Svarbu tai, kad, siekiant spręsti minėtas problemas, Seimo Audito komitetas kartu su aukščiausiąja audito institucija yra parengęs ir užregistravęs Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-2183) ir šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtinus priimti kitų įstatymų pakeitimo projektus (XIIIP-2184-2194). Siūlomos projektinės nuostatos pašalintų spragas aukščiausiosios audito institucijos veiklos savarankiškumo ir įtakos jai nedarymo srityse, eliminuotų principines kolizijas su naujuoju valstybės tarnybos reguliavimu.
Todėl minėtų įstatymų projektų paketas (šiuo metu atitinkamai koreguojamas pagal Seimo Teisės departamento išvadas) teisės aktų nustatyta tvarka yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. XIII-1482 patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, projektų pateikimas numatytas š. m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje.
<...>
Šiuo aspektu atkreipiu Jūsų dėmesį, kad jau š. m. IV ketvirtį prasidės aukščiausiosios audito institucijos išorinė veiklos kokybės peržiūra, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. I pusmetį atliks išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos analogiškų audito institucijų. Šios peržiūros metu bus išsamiai vertinamas Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos funkcinis ir organizacinis savarankiškumas, būtinas patikėtų uždavinių objektyviam įvykdymui, ir valstybinio audito procesas bei jo atitiktis tarptautiniams aukščiausiųjų audito institucijų standartams ir gerosioms praktikoms ir kt. Be kita ko pažymiu, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. aukščiausioji audito institucija vykdo ir atskiru Seimo sprendimu priskirtas biudžeto politikos kontrolės institucijos (fiskalinės institucijos) funkcijas. Įvertinus jau beveik ketverių metų patirtį vykdant fiskalinės drausmės priežiūrą, siekiant užtikrinti šios funkcijos efektyvų vykdymą, pagerinti fiskalinės institucijos darbui įtakos nedarymą ir aprėptį, 2019 m. sausio–birželio mėn. vyks Lietuvos fiskalinės institucijos veiklos išorinė peržiūra, kurią vykdys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), pasitelkusi į pagalbą pažangiausių užsienio fiskalinių institucijų atstovus.
EBPO atliks detalų fiskalinės institucijos veiklos vertinimą, atsižvelgdama į EBPO priimtus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, taikomus tokioms institucijoms, bus vertinamas veiklos kontekstas, šalies įdėtos pastangos (sąnaudos) užtikrinant optimalią šios institucijos veiklą, taikoma metodologija, rezultatai ir veiklos poveikis.
<...>
2Valstybės kontrolė,
2019-03-20
<...>
Siekiant platesnio AAI nepriklausomumo svarbos pripažinimo ir palaikymo, INTOSAI Generalinis sekretoriatas parengė specialųjį pranešimą dėl šių institucijų nepriklausomumo (angį. k. Handout, Independance o f Supreme Audit Institutions SAIs). Jame, be kita ko, nurodomi ir esminiai jų nepriklausomumo iššūkiai bei pabrėžiamos daugkartinės tarptautinės INTOSAI iniciatyvos, skirtos skatinti ir puoselėti AAI nepriklausomumą. Specialiajame pranešime pažymima AAI reikšmė padedant savo valstybių vyriausybėms tobulinti valdymo efektyvumą, didinti skaidrumą ir atskaitomybę, skatinti ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą, efektyvinti viešųjų išteklių naudojimą valstybės ir jos piliečių naudai. Taip pat pabrėžiamos šių institucijų teisinio statuso, veiklos ar finansinio nepriklausomumo ir pan. rizikos, su kuriomis kasdienėje veikloje susiduria valstybinį (išorės) auditą atliekančios institucijos. Svarbu pabrėžti, kad kartu su Generalinio sekretoriato specialiuoju pranešimu pateikiami ir INTOSAI Plėtros iniciatyvos atlikto atskirų regionų aukščiausiųjų audito institucijų veiklos ir pajėgumų įvertinimo rezultatai (angį. k.
The Global S A IStocktaking Report 2017). Jie 2018 m. balandžio mėn. perduoti JT generalinio sekretoriaus pavaduotojui Liu Zhenmin‘ui, o JT institucijos atitinkamai įsipareigojo užtikrinti šio klausimo nuoseklią stebėseną. Aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo principo svarba tarptautinėje bendruomenėje pabrėžiama ne vieną dešimtmetį: nuo 1977 m. INTOSAI IX kongrese priimtos Limos deklaracijos
„Dėl Audito principų gairių“ iki šiandienos AAI strategines veiklos gaires
apibrėžiančio INTOSAI 2017-2022 m. strateginio plano. Būtent dėl šių priežasčių išskirtiniu ir valstybių parlamentinės bei vykdomosios valdžios nuolatinio dėmesio reikalaujančiu aspektu INTOSAI nurodo deramą AAI nepriklausomumo ir išteklių, būtinų pavestoms funkcijoms vykdyti, užtikrinimą. <...> 2018 m. spalio 4 d. rašte „Dėl svarbiausiųjų aukščiausiosios audito institucijos veiklos aspektų 2018-2019 metais“ jau esu pažymėjęs, jog AAI gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jos yra nepriklausomos nuo audituojamo subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų ir bet kokios kitos išorės įtakos. To galima ir būtina siekti atitinkamai tobulinant institucinės veiklos teisinio reguliavimo nuostatas, puoselėjant visus keturis nepriklausomumo elementus - funkcinį, institucinį (organizacinį), veiklos ir finansinį - užtikrinant reikiamųjų dermę ir pusiausvyrą, taip pat didinant institucijos ir jos audituojamų sričių atskaitingumą parlamentinei kontrolei. Kaip žinia, minėtus iššūkius sprendžia ir Seimo Pavasario sesijoje planuojamas svarstyti Seimo Audito komiteto kartu su aukščiausiąja audito institucija parengtas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr.
1-907 pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-2183) ir šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtini kitų įstatymų pakeitimo projektai (XIIIP-2184-2194), kuriems š. m. pradžioje yra pritarusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 65). Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad šiais įstatymų projektais siūlomos priemonės eliminuoja INTOSAI minimas spragas aukščiausiosios audito institucijos veiklos nepriklausomumo ir įtakos jai nedarymo srityse, sprendžia principines AAI veiklos kolizijas dėl naujojo valstybės tarnybos reguliavimo ir stiprina AAI ir jo audituojamų sričių atskaitingumą parlamentinei kontrolei. Šiame kontekste man, kaip valstybės kontrolieriui, džiugu pažymėti, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė mato įvardytas spragas ir imasi būtinos lyderystės jas neatidėliotinai spręsti. Be kita ko svarbu pabrėžti, kad jau yra prasidėjusi AAI išorinė veiklos kokybės peržiūra, kurią, kaip buvo minėta, vadovaujant Europos Audito Rūmams, iki 2019 m. gruodžio mėn. atliks Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų išorės audito ekspertai. Peržiūros išvadas, kuriose bus pasisakyta dėl Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino patikėtų uždavinių objektyviam įvykdymui, pakankamumo ir valstybinio audito proceso bei jo atitikties tarptautiniams aukščiausiųjų audito institucijų standartams ir gerosioms praktikoms maloniai pateiksime Jūsų žiniai. Atkreiptinas dėmesys j tai, kad visos išorinę veiklos kokybės peržiūrą atliekančios šalys yra INTOSAI narės, kurios, kaip ir Lietuva, yra gavusios generalinės sekretorės M.
Kraker pasirašytą kreipimąsi dėl AAI nepriklausomumo, tad vertinimo metu tikėtinas išskirtinis dėmesys INTOSAI pabrėžiamoms AAI nepriklausomumo rizikoms.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2186 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2019-03-272 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte nurodyta įstatymo įsigaliojimo data dėl užsitęsusių įstatymų leidybos procedūrų yra nebeaktuali, siūlytina pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d.“
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Bilotaitė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė)
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2020-12-09 Nr. 109-P-48(6)
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Valius Ąžuolas (nuotoliniu), Vytautas Gapšys (nuotoliniu), Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė (nuotoliniu), padėjėjos Danguolė Zabulėnienė (nuotoliniu) ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-06-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2186, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Valstybės kontrolė,
2018-10-05 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime yra konstatavęs, jog tam, kad visos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pavestos funkcijos būtų vykdomos objektyviai, ši institucija turi būti savarankiška. Tarptautiniu aspektu savarankiškumo principo svarba pabrėžta Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) IX kongrese 1977 m. priimtoje Limos deklaracijoje „Dėl Audito principų gairių“. Joje įtvirtinti pagrindiniai šių institucijų nepriklausomumo principo elementai, kurie išsamiau aptarti 2007 m. Meksiko deklaracijoje „Dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo“. Pažymėtina, kad, siekiant narystės Europos Sąjungoje kriterijų atitikties, o tai, be kita ko, savo ataskaitose apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES nurodydavo ir Europos Komisija, buvo būtina koreguoti Valstybės kontrolės teisinę padėtį, savarankiškumą ir įgaliojimus juos pritaikant eurointegracijai, t. y. atsisakyti reliktinių kvotos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo funkcijų, kontrolinės-revizinės metodikos, tapti nepriklausomu viešųjų finansų ir turto būklės vertintoju – aukščiausiąja valstybinio audito institucija, atliekančia finansinį ir veiklos auditus pagal tarptautinius audito standartus. Todėl, 2001 m. gruodžio 13 d. priėmus Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.), jo trečiasis straipsnis imperatyviai apibrėžė Valstybės kontrolės teisinį statusą – Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. Įvertinęs šią argumentaciją, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir tarptautinės organizacijos INTOSAI visuotinai pripažintus audito principus, atkreipiu dėmesį, kad įtakos aukščiausiajai audito institucijai nedarymas yra būtina sąlyga užtikrinti jos savarankiškumą.
Aukščiausiosios audito institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jos yra nepriklausomos nuo audituojamojo subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų ir kitos išorės įtakos, todėl man, aukščiausiosios audito institucijos vadovui, svarbios institucinės veiklos teisinio reguliavimo nuostatos (ypač – valstybinio audito valdymo aspektu), puoselėjančios visus keturis nepriklausomumo elementus – funkcinį, institucinį (organizacinį), veiklos ir finansinį – ir svarbi jų vienovė. Seimo pavasario sesijoje buvo priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas (įsigalios 2019 m. sausio 1 d.), kuriuo vykdoma valstybės tarnybos reforma pasižymės nepotizmo mažinimu atrenkant valstybės tarnautojus, stiprinant jų kompetencijas ir atsisakant nereikalingų bei perteklinių valstybės tarnybos valdymo ir administravimo procedūrų. Noriu atkreipti Jūsų, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėmesį, kad ši svarbi, sveikintina ir seniai laukta valstybės tarnybos reforma tik dar aiškiau ir vienareikšmiškiau parodo valstybės tarnybos ir aukščiausiosios audito institucijos veikimo sisteminę koliziją. Tai, kad aukščiausioji valstybinio audito institucija veikia pagal bendrai valstybės tarnybos sistemai sukurtas ir jos pačios audituojamą objektą sudarančias nuostatas, reikšmingai konfliktuoja su būtinaisiais audito nepriklausomumo, audito nešališkumo principais.
Toks teisinis reguliavimas, kurio aplinkoje veikiame šiuo metu ir kuris numatytas po 2019 m. sausio 1 d., netinka aukščiausiajai audito institucijai dėl jos statuso ypatumų ir suteiktų įgaliojimų audituoti viešąjį sektorių, nes tai kelia nuolatinę koliziją, silpnina aukščiausiosios audito institucijos funkcinį, organizacinį (apimantį ir veiklą) bei finansinį savarankiškumą, kurie įtvirtinti minėtose Limos ir Meksiko deklaracijose, taip pat nepadeda sudaryti sąlygų Valstybės kontrolei tapti viešojo sektoriaus ekspertinių kompetencijų centru, užtikrinančiu valstybinio audito kokybę, vertinimų nešališkumą, įtakos veiklai nedarymą ir skaidrumą. Šį savo teiginį pagrįsiu vienu (jų yra ir gerokai daugiau) pavyzdžiu. Šiuo metu galiojantis Valstybės kontrolės įstatymas detaliai reglamentuoja Valstybės pareigūnų, Valstybės kontrolės pareigūnų ir tarnautojų statusą, papildomus priėmimo į tarnybą Valstybės kontrolėje ir atleidimo iš jos reikalavimus bei apribojimus ir kt. Tačiau Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybos principus, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį ir kt., tarp jų ir priėmimo į Valstybės kontrolės pareigūno, kuris yra ir valstybės tarnautojas bei atlieka auditus, pareigas tvarką, nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Naujuoju įstatymu dar labiau sustiprinama aukščiausiosios audito institucijos audituojamų subjektų – Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų – įtaka aukščiausiosios audito institucijos veiklai per savarankiškumą spręsti esminius institucijos veiklos klausimus žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, nes, įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai, dabar iš dalies centralizuotą valstybės tarnautojų atranką pakeis visiškai centralizuota.
T. y. ją vykdys mūsų audituojamas subjektas – Vyriausybės įgaliota institucija, todėl kils didelė problema, nes tokia centralizuota atranka bus taikoma ir Valstybės kontrolės pareigūnams. Taigi, Vyriausybės įgaliota institucija Valstybės kontrolei atrinks valstybės tarnautojus, kurie vėliau Vyriausybę ir jos įgaliotą instituciją audituos. Naujajame įstatyme Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė ir įgaliojimai nustatyti ar įgyvendinti ir kitas įstatymo nuostatas valstybės tarnybos valdymo srityje. Tokia sistema ribojamas visos Valstybės kontrolės audito veiklos nešališkumas, nepriklausomumas, savarankiškumas, taigi ir mano, aukščiausiosios audito institucijos vadovo, galimybės nepriklausomai ir savarankiškai atsirinkti Valstybės kontrolės valstybės tarnautojus bei įgyvendinti kitus su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusius įgalinimus. Svarbu tai, kad, siekiant spręsti minėtas problemas, Seimo Audito komitetas kartu su aukščiausiąja audito institucija yra parengęs ir užregistravęs Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-2183) ir šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtinus priimti kitų įstatymų pakeitimo projektus (XIIIP-2184-2194). Siūlomos projektinės nuostatos pašalintų spragas aukščiausiosios audito institucijos veiklos savarankiškumo ir įtakos jai nedarymo srityse, eliminuotų principines kolizijas su naujuoju valstybės tarnybos reguliavimu.
Todėl minėtų įstatymų projektų paketas (šiuo metu atitinkamai koreguojamas pagal Seimo Teisės departamento išvadas) teisės aktų nustatyta tvarka yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. XIII-1482 patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, projektų pateikimas numatytas š. m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje.
<...>
Šiuo aspektu atkreipiu Jūsų dėmesį, kad jau š. m. IV ketvirtį prasidės aukščiausiosios audito institucijos išorinė veiklos kokybės peržiūra, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. I pusmetį atliks išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos analogiškų audito institucijų. Šios peržiūros metu bus išsamiai vertinamas Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos funkcinis ir organizacinis savarankiškumas, būtinas patikėtų uždavinių objektyviam įvykdymui, ir valstybinio audito procesas bei jo atitiktis tarptautiniams aukščiausiųjų audito institucijų standartams ir gerosioms praktikoms ir kt. Be kita ko pažymiu, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. aukščiausioji audito institucija vykdo ir atskiru Seimo sprendimu priskirtas biudžeto politikos kontrolės institucijos (fiskalinės institucijos) funkcijas. Įvertinus jau beveik ketverių metų patirtį vykdant fiskalinės drausmės priežiūrą, siekiant užtikrinti šios funkcijos efektyvų vykdymą, pagerinti fiskalinės institucijos darbui įtakos nedarymą ir aprėptį, 2019 m. sausio–birželio mėn. vyks Lietuvos fiskalinės institucijos veiklos išorinė peržiūra, kurią vykdys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), pasitelkusi į pagalbą pažangiausių užsienio fiskalinių institucijų atstovus.
EBPO atliks detalų fiskalinės institucijos veiklos vertinimą, atsižvelgdama į EBPO priimtus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, taikomus tokioms institucijoms, bus vertinamas veiklos kontekstas, šalies įdėtos pastangos (sąnaudos) užtikrinant optimalią šios institucijos veiklą, taikoma metodologija, rezultatai ir veiklos poveikis.
<...>
Atsižvelgti. 2. Valstybės kontrolė, 2019-03-20
<...>
Siekiant platesnio AAI nepriklausomumo svarbos pripažinimo ir palaikymo, INTOSAI Generalinis sekretoriatas parengė specialųjį pranešimą dėl šių institucijų nepriklausomumo (angį. k. Handout, Independance o f Supreme Audit Institutions SAIs). Jame, be kita ko, nurodomi ir esminiai jų nepriklausomumo iššūkiai bei pabrėžiamos daugkartinės tarptautinės INTOSAI iniciatyvos, skirtos skatinti ir puoselėti AAI nepriklausomumą. Specialiajame pranešime pažymima AAI reikšmė padedant savo valstybių vyriausybėms tobulinti valdymo efektyvumą, didinti skaidrumą ir atskaitomybę, skatinti ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą, efektyvinti viešųjų išteklių naudojimą valstybės ir jos piliečių naudai. Taip pat pabrėžiamos šių institucijų teisinio statuso, veiklos ar finansinio nepriklausomumo ir pan. rizikos, su kuriomis kasdienėje veikloje susiduria valstybinį (išorės) auditą atliekančios institucijos. Svarbu pabrėžti, kad kartu su Generalinio sekretoriato specialiuoju pranešimu pateikiami ir INTOSAI Plėtros iniciatyvos atlikto atskirų regionų aukščiausiųjų audito institucijų veiklos ir pajėgumų įvertinimo rezultatai (angį. k.
The Global S A IStocktaking Report 2017). Jie 2018 m. balandžio mėn. perduoti JT generalinio sekretoriaus pavaduotojui Liu Zhenmin‘ui, o JT institucijos atitinkamai įsipareigojo užtikrinti šio klausimo nuoseklią stebėseną. Aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo principo svarba tarptautinėje bendruomenėje pabrėžiama ne vieną dešimtmetį: nuo 1977 m. INTOSAI IX kongrese priimtos Limos deklaracijos
„Dėl Audito principų gairių“ iki šiandienos AAI strategines veiklos gaires
apibrėžiančio INTOSAI 2017-2022 m. strateginio plano. Būtent dėl šių priežasčių išskirtiniu ir valstybių parlamentinės bei vykdomosios valdžios nuolatinio dėmesio reikalaujančiu aspektu INTOSAI nurodo deramą AAI nepriklausomumo ir išteklių, būtinų pavestoms funkcijoms vykdyti, užtikrinimą. <...> 2018 m. spalio 4 d. rašte „Dėl svarbiausiųjų aukščiausiosios audito institucijos veiklos aspektų 2018-2019 metais“ jau esu pažymėjęs, jog AAI gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jos yra nepriklausomos nuo audituojamo subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų ir bet kokios kitos išorės įtakos. To galima ir būtina siekti atitinkamai tobulinant institucinės veiklos teisinio reguliavimo nuostatas, puoselėjant visus keturis nepriklausomumo elementus - funkcinį, institucinį (organizacinį), veiklos ir finansinį - užtikrinant reikiamųjų dermę ir pusiausvyrą, taip pat didinant institucijos ir jos audituojamų sričių atskaitingumą parlamentinei kontrolei. Kaip žinia, minėtus iššūkius sprendžia ir Seimo Pavasario sesijoje planuojamas svarstyti Seimo Audito komiteto kartu su aukščiausiąja audito institucija parengtas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr.
1-907 pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-2183) ir šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtini kitų įstatymų pakeitimo projektai (XIIIP-2184-2194), kuriems š. m. pradžioje yra pritarusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 65). Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad šiais įstatymų projektais siūlomos priemonės eliminuoja INTOSAI minimas spragas aukščiausiosios audito institucijos veiklos nepriklausomumo ir įtakos jai nedarymo srityse, sprendžia principines AAI veiklos kolizijas dėl naujojo valstybės tarnybos reguliavimo ir stiprina AAI ir jo audituojamų sričių atskaitingumą parlamentinei kontrolei. Šiame kontekste man, kaip valstybės kontrolieriui, džiugu pažymėti, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė mato įvardytas spragas ir imasi būtinos lyderystės jas neatidėliotinai spręsti. Be kita ko svarbu pabrėžti, kad jau yra prasidėjusi AAI išorinė veiklos kokybės peržiūra, kurią, kaip buvo minėta, vadovaujant Europos Audito Rūmams, iki 2019 m. gruodžio mėn. atliks Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų išorės audito ekspertai. Peržiūros išvadas, kuriose bus pasisakyta dėl Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino patikėtų uždavinių objektyviam įvykdymui, pakankamumo ir valstybinio audito proceso bei jo atitikties tarptautiniams aukščiausiųjų audito institucijų standartams ir gerosioms praktikoms maloniai pateiksime Jūsų žiniai. Atkreiptinas dėmesys j tai, kad visos išorinę veiklos kokybės peržiūrą atliekančios šalys yra INTOSAI narės, kurios, kaip ir Lietuva, yra gavusios generalinės sekretorės M.
Kraker pasirašytą kreipimąsi dėl AAI nepriklausomumo, tad vertinimo metu tikėtinas išskirtinis dėmesys INTOSAI pabrėžiamoms AAI nepriklausomumo rizikoms.
<...>
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo narys Valius Ąžuolas,
2 Argumentai: Siekiant išlaikyti vieningą praktiką bei užtikrinti, kad Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje bus įvertinti esminiai biudžeto vykdymo kontrolės elementai, yra tikslinga apibrėžti įstatymu, į kokius klausimus turi būti atsakyta Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje. Pasiūlymas:
pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pripažinti netekusia galios 37 straipsnio 2 dalį. 2. Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams, ar asignavimai panaudoti galimu ekonomiškiausiu ir efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta teisės aktų pažeidimų, taip pat kiek pasiekti programose nustatyti tikslai.“ Nepritarti. Argumentai:
Įstatymo projektas yra lydimasis Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto teisės aktas, todėl abiejuose teisės aktuose naudojama terminija turi būti suderinta. Biudžeto sandaros įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja kaip atliekama biudžeto vykdymo kontrolė.
Vadovaujantis Konstitucija, Biudžeto sandaros ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymais, Valstybės kontrolė atlieka valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio (apimančio finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius) auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiujų audito institucijų standartus, tiesiogiai apibrėžiančius atitinkamo audito metu atliekamų vertinimų imtį ir procedūras. Standartuose detaliai nustatomos audito procedūros, vertinami dalykai ir kiti su audito atlikimu susiję klausimai. Vadovaujantis aiškumo ir sistemiškumo teisėkūros principais, Biudžeto sandaros įstatymo 37 str. 2 d. nuostatą siūloma eliminuoti, tokiu būdu užtikrinant teisinės sistemos dermę ir suprantamumą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2019-03-272 Pritarti Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2186 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d.“ Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad užsitęsė įstatymų projektų paketo svarstymo procedūros, siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą derinti su Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2183(2) numatyta įsigaliojimo data ir nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2186 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Argumentai: Siekiant Valstybės kontrolės įstatymo projekto tikslų, Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas tikslinga keisti tik ta apimtimi, kuri susijusi su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo auditu, kurį atlieka Valstybės kontrolė. Nuostatos, susijusios su savivaldybių biudžetų vykdymo auditu, kurį atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, neturėtų būti keičiamos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė pagal veiklos apimtį, nustatytą Valstybės kontrolės įstatyme, ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.“ Nepritarti. Argumentai:
Biudžeto sandaros įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad:
„3.Savivaldybių biudžetų vykdymo, savivaldybių biudžetų
asignavimų valdytojų programų sąmatų, savivaldybių biudžetų lėšų apskaitos ir savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditą atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.“, todėl tokia pati nuostata 37 straipsnio 1 dalyje būtų perteklinė. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-162 Argumentai:
Užsitęsus šio Įstatymo projekto svarstymui Seime, tikslinga keisti priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d.“ Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad užsitęsė įstatymų projektų paketo svarstymo procedūros, siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą derinti su Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-2183(2) numatyta įsigaliojimo data ir nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė