Projekto Projekto lyginamasis variantas
18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už motinystės išmoką, jam mokamas motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama. Mokant motinystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Motinystės išmokos mokamos nepriklausomai nuo motinystės atostogų metu gaunamų pajamų, jei jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą. Pajamos, gautos už darbą po dvidešimtos savaitinės darbo valandos, yra atimamos iš motinystės išmokos. Motinystės išmokos yra mokamos neatsižvelgiant į gaunamas ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos išmokas. “ 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas.
22 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse;“. 3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų.
Vaiko priežiūros išmokos mokamos nepriklausomai nuo vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų pajamų, jei jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą. Pajamos, gautos už darbą po dvidešimtos savaitinės darbo valandos, yra atimamos iš vaiko priežiūros išmokos. Vaiko priežiūros išmokos yra mokamos neatsižvelgiant į gaunamas ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos išmokas. “
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. birželio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Monika Navickienė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuva yra antra nuo galo Europos Sąjungoje pagal šeimų bei gimstamumo politikos finansavimą. Ši aplinkybė neleidžia valstybei sumažinti skirtumo tarp lietuvių realiai turimų vaikų vidurkio (1,7 vaiko vienai moteriai) bei norimo vaikų skaičiaus (2,26 vienai moteriai). Mokslinė literatūra nurodo dvi svarbiausias priemones, didinančias gimstamumą valstybėje: šeimos pajamų bei darbo ir šeimos santykių suderinamumo didinimas. Siūlomas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialnio draudimo įstatymo Nr. IX-110 18, 22 ir 24 straipsnių įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) efektyviai sprendžia abi šias problemas, nesukurdamas didelių biudžeto išlaidų, nes jo nešamą naudą šeima sukuria pati sau, o ne gauna ją iš valstybės biudžeto lėšų. Kitaip tariant, šiomis pataisomis norima ne didinti valstybės finansinį įsitraukimą į šeimos politiką, o panaikinti dabartinių įstatymų sukurtas nepagrįstas kliūtis šeimoms gauti papildomų pajamų. Tai yra ypatingai aktualu, nes, kaip jau minėta, valstybė nesukuria reikiamų finansinių garantijų saugiai motinystei /tėvystei užtikrinti. Svarbiausias Įstatymo projekto tikslas yra padidinti vidurinės ir žemesniosios klasės šeimų pajamas pirmaisiais naujagimio gyvenimo metais. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, tėvai pasirinkę 2 metų trukmės vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais gauna 70 proc., antraisiais – 40 proc. iki atostogų apdraustų pajamų. Pagal šią nuostatą, naujagimis dideliai daliai Lietuvos šeimų reiškia finansinius sunkumus, kuomet smunka ne tik bendrosios pajamos, bet ir padidėja išlaidos.
Tėvams, pasirinkusiems vienerių metų vaiko priežiūros atostogas, pajamos nesmunka, tačiau, įvertinus ženkliai padidėjusias išlaidas, pragyvenimo lygis krenta. Dėl šių priežasčių yra siūlomos pataisos, kurios, esant poreikiui, leistų vaiko priežiūros bei motinystės atostogų išėjusiems tėvams dirbti darbą iki 20 valandų per savaitę neprarandant pajamų. Šių pataisų priėmimas gerai dera su naujojo Darbo Kodekso 40 straipsnio 5 dalimi, kurioje teigiama, kad darbuotojas, turintis vaiką iki 3 metų, turi teisę reikalauti sutrumpinti jo darbo laiką iki pusės darbo laiko režimo normos. Ši nuostata leidžia abiems tėvams derinti savo darbo grafikus užtikrinant, kad naujagimis maksimaliai daug laiko praleistų su tėvais. Pagal dabar galiojantį Ligos ir motinystės socialnio draudimo įstatymą, šeimos neturi būdų padidinti savo pajamų, nebent vienas iš tėvų didina savo darbo krūvį, tačiau tai trukdo šeimyniniam gyvenimui bei turi kitų neigiamų pasėkmių. Galiausiai, siūlomos pataisos nepažeidžia socialinio draudimo esmės kompensuodamos neprarastas pajamas, nes Socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnyje yra nurodyta, kad socialinio draudimo tikslas yra kompensuoti ne tik prarastas pajamas, bet ir dėl svarbių priežasčių atsiradusias papildomas išlaidas, kurios, šiuo atveju, yra ženklios. Antrasis pataisų tikslas yra didinti darbo ir šeimos suderinamumą. Tai yra viena efektyviausių priemonių gimstamumui kelti. Skaitant naujajį Darbo kodeksą atrodo, kad jo rengėjai puikiai suprato šio faktoriaus svarbą, nes įstatyme yra nemažai išlygų ir lengvatų mažamečių vaikų tėvams, jiems yra suteikiamos lankstesnės darbo sąlygos. Visgi, dauguma gerų Darbo kodekso punktų neturi jokios naudos dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatų, kurios neleidžia asmenims užsidirbti motinystės bei vaiko priežiūros atostogų metu.
Toks reglamentavimas skaudžiausiai veikia neturtingas bei viduriniosios klasės šeimas, kurių pajamos prieš atostogas buvo mažos, ir kurios yra suinteresuotos susikurti sau papildomų pajamų. Pataisos neprieštarautų motinystės bei vaiko priežiūros išmokų socialinėms funkcijoms, kurių pagrindinė yra salygų vaikų auklėjimui namie sudarymas. Pirmiausia, šis naujas teisinis reguliavimas ribotų darbo valandų skaičių, todėl verstų šeimas dalintis darbo krūviu bei vaiko priežiūros atsakomybėmis. Tai reiškia, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos maksimaliai daug laiko praleisti su tėvais. Antra, pataisos padidintų šeimų pajamas, todėl kiltų ir bendras pragyvenimo lygis, kuris turi teigiamą poveikį vaiko raidai. Trečia, turint omenyje, kad Lietuva menkai remia šeimas, neužtikrina jų finansinio saugumo bei, pagal dabartinius įstatymus, trukdo joms pačioms užsidirbti, egzistuojanti situacija skatina ne aktyvų tėvų įsitraukimą į vaikų auklėjimą, kaip numatyta, o šeimų sprendimą neturėti vaikų. Apibendrinant, pataisos gerintų jaunų, viduriniosios ir žemesnės klasės šeimų vaikų auklėjimo sąlygas bei mažintų su vaikų gimdymu ir auklėjimu susijusias rizikas. Kadangi gimstamumo ir demografijos problemos yra ypatingai svarbios valstybei, šiek tiek smukęs bendras abiejų tėvų su vaikais praleižiamo laiko kiekis yra atsveriamas naudos, kurią atneša kiekvienas dėl palankesnių įstatymų papildomai gimstantis naujagimis. Tuo labiau, kad šios pataisos sukurtų sąlyginai neženklias biudžeto išlaidas – žmonės neturi paskatų dirbti motinystės ar vaiko priežiūros atostogų metu, nes tai sutaupytų tik valstybės lėšas, todėl, akivaizdu, kad tokių asmenų nėra daug. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Monika Navickienė. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narių padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje reglamentuojamas motinystės išmokos dydis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei motinystės atostogų išėjusi motina turi draudžiamų arba nedraudžiamų pajamų, gauna ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, jai mokamos motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir
(ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama. Įstatymo 22 straipsnyje yra reglamentuojama kas turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad teisė į vaiko priežiūros išmoką turi žmogus, kuris įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų. Įstatymo 24 staipsnis reglamentuoja vaiko priežiūros išmokos dydį. Šio straipsnio 4 punkte nurodoma, kad jei vaiko priežiūros atostogų išėjęs asmuo turi draudžiamų arba nedraudžiamų pajamų, gauna ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, jam mokamos vaiko priežiūros išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.
Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūlomi šie įstatymo 18, 22 ir 24 staipsnių pakeitimai:
ir vaiko priežiūros išmokas pirmaisiais vaiko auginimo metais padaromos nepriklausomos nuo tuo metu pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą motinystės arba vaiko priežiūros atostogų išėjusio asmens pajamų, jei jos gaunamos už darbą, neviršijantį pusės darbo laiko režimo normos, t. y. 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą. 2) Nustatoma, kad vaiko priežiūros išmokas gauti turi teisę ir asmenys, kurie iki vaikui sueinant vieneriems metams grįžo į darbą laiko režimu, neviršijančiu pusės darbo laiko režimo normos. 3) Nustatoma, kad iš motinystės arba vaiko priežiūros išmokų yra minusuojamos pajamos, gaunamos už darbą po dvidešimtos savaitinės darbo valandos. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Pataisos neženkliai didintų valstybės biudžeto išlaidas šeimoms, kurios dirba iki vaikui sueina vieneri metai.
Visgi, tokių šeimų neturėtų būti daug, nes pagal dabartinį teisinį reguliavimą dirbti vaiko priežiūros atostogų metu apsimoka tik tėvams, kurių pajamos yra didesnės, negu maksimalus kompensuojamasis išmokų dydis. Lygiagrečiai, tokios šeimos nėra suinteresuotos dirbti pirmaisiais metais, nes jų pajamos iš išmokų yra pakankamos, kad galėtų pilnavertiškai pasirūpinti naujagimiu ir be papildomų pajamų iš darbo. Valstybei tektų didesnės išlaidos šioms pataisoms sėkmingai skatinant gimstamumą ir atsirandant daugiau šeimų, galinčių išeiti motinystės arba vaiko priežiūros atostogų, tačiau toks pokytis visumoje yra naudingas valstybei. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projekto poveikis verslo sąlygoms yra teigiamas. Mažės kaštai, susiję su darbuotojų ilgu pasitraukimu iš darbo rinkos. Įgyvendinus pataisas nekils toks didelis poreikis ieškoti ir apmokyti naujus, dažnai laikinus, darbuotojus, ne taip ženkliai smuks darbuotojų pasiūla. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą mokamoms motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms skaičiuoti ir motinystės socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tvarką, taip pat atskirų socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo ypatumus, socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką, taip pat pareigūnams ir kariams, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu privalomai draudžiamiems motinystės socialiniu draudimu, taikomas pereinamojo laikotarpio nuostatas reguliuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ . Priėmus Įstatymo projektą, šiuos nuostatus reikės keisti. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimas sukurtų sąlyginai neženklias „Sodros“ biudžeto išlaidas – žmonėms, vaiko priežiūros atostogų metu dirbanti ems darbą, neviršijantį pusės darbo laiko režimo normos, būtų mokamos pilno dydžio motinystės arba vaiko priežiūros išmokas, tačiau jie nuo gaunamų pajamų mokėtų gyventojų pajamų mokestį. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Motinystės išmoka“, „vaiko pri ežiūros išmoka “, „motinystės atostogos“, „vaiko pri ežiūros atostogos “, „darbas“, „darbo laiko norma“, „individuali v eikla
“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas
Kasčiūnas Monika Navickienė
Vilnius
DĖL
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 18, 22 IR 24 straipsniŲ PAKEITIMO įstatymo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 (toliau – keičiamo įstatymo)
Motinystės išmokos mokamos nepriklausomai nuo motinystės atostogų metu gaunamų pajamų, jei jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą. Pajamos, gautos už darbą po dvidešimtos savaitinės darbo valandos, yra atimamos iš motinystės išmokos.“ Šios nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Pirma, keičiamo įstatymo aktualios redakcijos turinys ir įstatymo projekto lyginamojo varianto turinys nesutampa, todėl nėra galimybių įvertinti visus siūlomus šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus. Antra, pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, motinystės išmoka mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. Šis laikotarpis yra siejamas su tam tikra moters fiziologine būkle. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą moters nėštumo ir gimdymo laikotarpiu jai mokama 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio motinystės išmoka.
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata „Motinystės išmokos mokamos nepriklausomai nuo motinystės atostogų metu gaunamų pajamų, jei jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą“ suponuoja išvadą, kad nėštumo ir gimdymo laikotarpiu moteris būtų skatinama dirbti, t. y. elgtis galimai priešingai nei numato mediciniškai pagrįstos ir visuotinai pripažintos normos. Trečia, siūloma keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „Pajamos, gautos už darbą po dvidešimtos savaitinės darbo valandos, yra atimamos iš motinystės išmokos“ numato taisyklę, kuri neigia įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą siūlomo teisinio reguliavimo tikslą ir teisės požiūriu nevisiškai suprantama, nes neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų atimti nurodytas pajamas. Siūloma nustatyti pajamų dydžio skaičiavimo tvarka kelia abejonių, nes ji susieta tik su laikine darbo apmokėjimo sistema, neaišku, kaip turėtų būti taikomos šios dalies taisyklės asmenims, kuriems apmokama pagal vienetinę, pareiginę ar kitą darbo apmokėjimo sistemą, pavyzdžiui, Seimo nariams. Ketvirta, formuluotė „pajamų, jei jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą“ suponuoja išvadą, kad siūloma išimtis būtų taikoma tik asmenims, turintiems darbo ar tarnybos santykius ar besiverčiantiems individualia veikla.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, ligos ir motinystės socialiniu draudimu yra draudžiamos ir kitos asmenų grupės, todėl neaišku, kodėl nustatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį išimtinė teisė į kelias valstybinio socialinio draudimo išmokas būtų nustatyta tik šioms apdraustųjų asmenų grupėms . Penkta, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata turėtų būti tarpusavyje suderinta su šio straipsnio 2 dalyje nustatytu minimaliu motinystės išmokos dydžiu. 2. K eičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad „ Motinystės išmokos yra mokamos neatsižvelgiant į gaunamas ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos išmokas. “ Ši nuostata teisės požiūriu nepriimtina dėl kelių priežasčių. Pirma, jau minėta, kad moters nėštumo ir gimdymo laikotarpiu jai mokama 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio motinystės išmoka, todėl kartu su šia išmoka mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos išmokos kompensuotų netektas darbo pajamas daugiau nei asmuo neteko darbo pajamų dėl socialinės rizikos įvykio. Tokiu reguliavimu būtų pažeistas esminis valstybinio socialinio draudimo principas ir paskirtis – kompensuoti netektas darbo pajamas ar jų dalį, taip pat būtų pažeistas dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principas.
Be to, pagal siūlomą teisinį reguliavimą tik vienai asmenų grupei
ir nustatyti, kad teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų, globėjas ar vienas iš senelių, kuris įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse“ ( čia ir toliau – išskirta mūsų ). Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto galiojanti norma numato, kad teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi:
1) vienas iš tėvų, globėjas ar vienas iš senelių įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais;
2) apdraustasis asmuo, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų.
Įstatymo projekte keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma sukonstruota taip, kad šiuo metu galiojanti teisė nustatoma kaip kitos teisės išimtis („ įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus atvejus , kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse“). Tokia normos konstrukcija nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, paneigia ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdraustų asmenų, kuriems vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis), bet jie prilyginti asmenims, išleistiems vaiko priežiūros atostogų, teisę į vaiko priežiūros išmoką, todėl galimai neatitinka šių asmenų teisėtų lūkesčių. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatos yra susijusios su keičiamo įstatymo 23 ir 24 straipsnio nuostatomis, todėl keičiant 22 straipsnį koreguotini ir 23 bei 24 straipsniai. 4. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Vaiko priežiūros išmokos mokamos nepriklausomai nuo vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų pajamų, jei jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra
po dvidešimtos savaitinės darbo valandos, yra atimamos iš vaiko priežiūros išmokos.
Vaiko priežiūros išmokos yra mokamos neatsižvelgiant į gaunamas ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos išmokas. “ S iūlomas teisinis reguliavimas vertintinas atsižvelgiant į analogiško turinio nuostatoms šios išvados 1 punkte pateiktas pastabas. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas ir šiuo aspektu: įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Svarbiausias Įstatymo projekto tikslas yra padidinti vidurinės ir žemesniosios klasės šeimų pajamas pirmaisiais naujagimio gyvenimo metais. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, tėvai pasirinkę 2 metų trukmės vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais gauna 70 proc., antraisiais – 40 proc. iki atostogų apdraustų pajamų. Pagal šią nuostatą, naujagimis dideliai daliai Lietuvos šeimų reiškia finansinius sunkumus, kuomet smunka ne tik bendrosios pajamos, bet ir padidėja išlaidos. Tėvams, pasirinkusiems vienerių metų vaiko priežiūros atostogas, pajamos nesmunka, tačiau, įvertinus ženkliai padidėjusias išlaidas, pragyvenimo lygis krenta. Dėl šių priežasčių yra siūlomos pataisos, kurios, esant poreikiui, leistų vaiko priežiūros bei motinystės atostogų išėjusiems tėvams dirbti darbą iki 20 valandų per savaitę neprarandant pajamų.“ Pastebėtina, kad asmuo, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, turi teisę dirbti ar verstis kita veikla.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, „jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos <...> jam mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų skirtumas, o antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis ligos išmokų mokėjimą, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, pagal kurias, jeigu apdraustajam asmeniui yra paskirta valstybinio socialinio draudimo išmoka, ir jis tuo pat metu turi teisę gauti kitą valstybinio socialinio draudimo išmoką, jam bendrai išmokamų valstybinio socialinio draudimo išmokų suma yra ribojama arba taikomos kitos išmokų mokėjimą ribojančios taisyklės. Apibendrinus siūlomo teisinio reguliavimo nuostatas svarstytina, ar šiuo metu galiojanti vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka nėra palankesnė, nei siūloma nustatyti. 6.
„Galiausiai, siūlomos pataisos nepažeidžia socialinio draudimo esmės
kompensuodamos neprarastas pajamas, nes Socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnyje yra nurodyta, kad socialinio draudimo tikslas yra kompensuoti ne tik prarastas pajamas, bet ir dėl svarbių priežasčių atsiradusias papildomas išlaidas, kurios, šiuo atveju, yra ženklios.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnis cituojamas netiksliai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad v alstybinis socialinis draudimas yra valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos. M otinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį. Taigi, p agal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, dėl vaiko priežiūros netektos darbo pajamos kompensuojamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, o gimusio vaiko poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų skiriamos vienkartinės ir periodinės išmokos. 7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 8.
reguliavimo taikymo po įstatymo įsigaliojimo. 9. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime po numerio įrašytinas praleistas žodis „straipsnis“, o įstatymo projektą pasirašančiojo pareigose brauktinas perteklinis žodis „Lietuvos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 18, 22 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIIIP-2177 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 18, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2177 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084 , el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
ĮSTATYMO NR. IX-110 18, 22 ir 24 STRAIPSNIų pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-2177 2019-09-25
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, R. Sereikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, R. Mitkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-291 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 (toliau – keičiamo įstatymo) 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Motinystės išmokos mokamos nepriklausomai nuo motinystės atostogų metu gaunamų pajamų, jei jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą. Pajamos, gautos už darbą po dvidešimtos savaitinės darbo valandos, yra atimamos iš motinystės išmokos.“ Šios nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių.
Pirma, keičiamo įstatymo aktualios redakcijos turinys ir įstatymo projekto lyginamojo varianto turinys nesutampa, todėl nėra galimybių įvertinti visus siūlomus šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus. Antra, pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, motinystės išmoka mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. Šis laikotarpis yra siejamas su tam tikra moters fiziologine būkle. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą moters nėštumo ir gimdymo laikotarpiu jai mokama 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio motinystės išmoka. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata „Motinystės išmokos mokamos nepriklausomai nuo motinystės atostogų metu gaunamų pajamų, jei jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą“ suponuoja išvadą, kad nėštumo ir gimdymo laikotarpiu moteris būtų skatinama dirbti, t. y. elgtis galimai priešingai nei numato mediciniškai pagrįstos ir visuotinai pripažintos normos. Trečia, siūloma keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „Pajamos, gautos už darbą po dvidešimtos savaitinės darbo valandos, yra atimamos iš motinystės išmokos“ numato taisyklę, kuri neigia įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą siūlomo teisinio reguliavimo tikslą ir teisės požiūriu nevisiškai suprantama, nes neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų atimti nurodytas pajamas. Siūloma nustatyti pajamų dydžio skaičiavimo tvarka kelia abejonių, nes ji susieta tik su laikine darbo apmokėjimo sistema, neaišku, kaip turėtų būti taikomos šios dalies taisyklės asmenims, kuriems apmokama pagal vienetinę, pareiginę ar kitą darbo apmokėjimo sistemą, pavyzdžiui, Seimo nariams.
Ketvirta, formuluotė „pajamų, jei jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą“ suponuoja išvadą, kad siūloma išimtis būtų taikoma tik asmenims, turintiems darbo ar tarnybos santykius ar besiverčiantiems individualia veikla. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, ligos ir motinystės socialiniu draudimu yra draudžiamos ir kitos asmenų grupės, todėl neaišku, kodėl nustatomas teisinis reguliavimas, pagal kurį išimtinė teisė į kelias valstybinio socialinio draudimo išmokas būtų nustatyta tik šioms apdraustųjų asmenų grupėms . Penkta, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata turėtų būti tarpusavyje suderinta su šio straipsnio 2 dalyje nustatytu minimaliu motinystės išmokos dydžiu. Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą, išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
eičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad „ Motinystės išmokos yra mokamos neatsižvelgiant į gaunamas ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos išmokas. “ Ši nuostata teisės požiūriu nepriimtina dėl kelių priežasčių. Pirma, jau minėta, kad moters nėštumo ir gimdymo laikotarpiu jai mokama 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio motinystės išmoka, todėl kartu su šia išmoka mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos išmokos kompensuotų netektas darbo pajamas daugiau nei asmuo neteko darbo pajamų dėl socialinės rizikos įvykio.
Tokiu reguliavimu būtų pažeistas esminis valstybinio socialinio draudimo principas ir paskirtis – kompensuoti netektas darbo pajamas ar jų dalį, taip pat būtų pažeistas dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principas. Be to, pagal siūlomą teisinį reguliavimą tik vienai asmenų grupei – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu – siūloma nustatyti teisę gauti kelias socialinio draudimo išmokas, kurios būtų ženkliai didesnės nei 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ir tokiu būdu kompensuoti daugiau nei per tą laikotarpį asmuo neteko darbo pajamų dėl socialinės rizikos įvykio, todėl svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas būtų teisingas kitų apdraustųjų atžvilgiu. Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą, išvados 7 punkte). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo
gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų, globėjas ar vienas iš senelių, kuris įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse“ ( čia ir toliau – išskirta mūsų ).
Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto galiojanti norma numato, kad teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi:
1) vienas iš tėvų, globėjas ar vienas iš senelių įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais;
2) apdraustasis asmuo, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų. Įstatymo projekte keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma sukonstruota taip, kad šiuo metu galiojanti teisė nustatoma kaip kitos teisės išimtis („ įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus atvejus , kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse“). Tokia normos konstrukcija nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, paneigia ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdraustų asmenų, kuriems vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis), bet jie prilyginti asmenims, išleistiems vaiko priežiūros atostogų, teisę į vaiko priežiūros išmoką, todėl galimai neatitinka šių asmenų teisėtų lūkesčių.
Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatos yra susijusios su keičiamo įstatymo 23 ir 24 straipsnio nuostatomis, todėl keičiant 22 straipsnį koreguotini ir 23 bei 24 straipsniai. Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą, išvados 7 punkte). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad „ Vaiko priežiūros išmokos mokamos nepriklausomai nuo vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų pajamų, jei jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą. Pajamos, gautos už darbą po dvidešimtos savaitinės darbo valandos, yra atimamos iš vaiko priežiūros išmokos. Vaiko priežiūros išmokos yra mokamos neatsižvelgiant į gaunamas ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos išmokas. “ S iūlomas teisinis reguliavimas vertintinas atsižvelgiant į analogiško turinio nuostatoms šios išvados 1 punkte pateiktas pastabas. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas ir šiuo aspektu: įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Svarbiausias Įstatymo projekto tikslas yra padidinti vidurinės ir žemesniosios klasės šeimų pajamas pirmaisiais naujagimio gyvenimo metais. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, tėvai pasirinkę 2 metų trukmės vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais gauna 70 proc., antraisiais – 40 proc. iki atostogų apdraustų pajamų.
Pagal šią nuostatą, naujagimis dideliai daliai Lietuvos šeimų reiškia finansinius sunkumus, kuomet smunka ne tik bendrosios pajamos, bet ir padidėja išlaidos. Tėvams, pasirinkusiems vienerių metų vaiko priežiūros atostogas, pajamos nesmunka, tačiau, įvertinus ženkliai padidėjusias išlaidas, pragyvenimo lygis krenta. Dėl šių priežasčių yra siūlomos pataisos, kurios, esant poreikiui, leistų vaiko priežiūros bei motinystės atostogų išėjusiems tėvams dirbti darbą iki 20 valandų per savaitę neprarandant pajamų.“ Pastebėtina, kad asmuo, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, turi teisę dirbti ar verstis kita veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, „jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos <...> jam mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų skirtumas, o antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų. Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą, išvados 7 punkte). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-29 * 5.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis ligos išmokų mokėjimą, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, pagal kurias, jeigu apdraustajam asmeniui yra paskirta valstybinio socialinio draudimo išmoka, ir jis tuo pat metu turi teisę gauti kitą valstybinio socialinio draudimo išmoką, jam bendrai išmokamų valstybinio socialinio draudimo išmokų suma yra ribojama arba taikomos kitos išmokų mokėjimą ribojančios taisyklės. Apibendrinus siūlomo teisinio reguliavimo nuostatas svarstytina, ar šiuo metu galiojanti vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka nėra palankesnė, nei siūloma nustatyti. Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą, išvados 7 punkte). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Galiausiai, siūlomos pataisos nepažeidžia socialinio draudimo esmės
kompensuodamos neprarastas pajamas, nes Socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnyje yra nurodyta, kad socialinio draudimo tikslas yra kompensuoti ne tik prarastas pajamas, bet ir dėl svarbių priežasčių atsiradusias papildomas išlaidas, kurios, šiuo atveju, yra ženklios.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnis cituojamas netiksliai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad v alstybinis socialinis draudimas yra valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.
M otinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį. Taigi, p agal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, dėl vaiko priežiūros netektos darbo pajamos kompensuojamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, o gimusio vaiko poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų skiriamos vienkartinės ir periodinės išmokos. Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą, išvados 7 punkte). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados gautos (2018-09-04 nutarimas Nr. 892). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliavimo taikymo po įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą, išvados 7 punkte). 9.
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
praleistas žodis „straipsnis“, o įstatymo projektą pasirašančiojo pareigose brauktinas perteklinis žodis „Lietuvos“. Nepritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą, išvados 7 punkte). 10. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 18, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2177 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-09-04 nutarimas Nr. 892) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-800 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 18, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2177 (toliau – Įstatymo projektas) tikslams, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių. 1.1 .
1.1 . Šiuo metu darbdaviai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms kiekvieną mėnesį teikia praėjusio mėnesio duomenis apie apdraustųjų asmenų dirbtas ir nedirbtas dienas, neišskirdami tomis dienomis dirbtų (nedirbtų) valandų skaičiaus. Įpareigojimas visiems darbdaviams teikti informaciją apie tai, kiek valandų apdraustieji asmenys dirba, padidins administracinę naštą darbdaviams – reikės daugiau laiko duomenims apie apdraustųjų asmenų praėjusio mėnesio dirbtas ir nedirbtas valandas surinkti, susisteminti ir perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, taip pat padidės programinės įrangos nurodytiems veiksmams atlikti diegimo išlaidos. 1.2 . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) šiuo metu renka, apdoroja ir sistemina kas mėnesį gaunamus duomenis apie apdraustųjų asmenų tą mėnesį dirbtų dienų skaičių. Fondo valdybos duomenimis, 2017 metais apdraustųjų asmenų (visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis) skaičius siekė 1 mln. 330 tūkst. Nustačius, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos privalo rinkti, apdoroti ir sisteminti duomenis apie apdraustųjų asmenų valandinį darbo laiką, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose padidės žmogiškųjų ir materialinių išteklių, reikalingų papildomai informacijai apie kiekvieną apdraustąjį asmenį apdoroti, poreikis. 1.3 . Fondo valdybos duomenimis, 2018 metų gegužės mėnesį asmenų, kurie dirbo pirmus vaiko auginimo metus ir negavo visai arba gavo dalį vaiko priežiūros išmokos, buvo 204 ir tai sudarė 1 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų, kurie augino vaikus iki šiems sukaks vieni metai.
Fondo valdyba prognozuoja, kad 2019 metais tokių asmenų bus 212, iš jų 42 apdraustieji gautų maksimalias 77,58 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmokas, o 170 apdraustųjų gautų 54,31 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmokas. Papildomas lėšų poreikis Įstatymo projektui įgyvendinti (vaiko priežiūros išmokoms) 2019 metais būtų apie 3,7 mln. Eur. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Atsižvelgiant į jau prisiimtus įsipareigojimus (didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, skirti daugiau lėšų krašto apsaugai, didinti mokytojų ir medikų atlyginimus ir pan.), papildomi įsipareigojimai pažeistų fiskalinės drausmės taisykles, sudarytų sąlygas nukrypti nuo Lietuvos stabilumo 2018 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 387 „Dėl Lietuvos stabilumo 2018 metų programos“, nustatytų 2018–2021 m. fiskalinių tikslų. Pritarti. Siūloma įstatymo projektą atmesti (žr. Komiteto sprendimą, išvados 7 punkte). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-09-04 nutarimas Nr. 892)
2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato Lietuvos Respublikos Seimui 2018 m. rudens sesijoje pateikti svarstyti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, skirtos šeimų pajamoms pirmaisiais vaiko gyvenimo metais bei darbo ir šeimos suderinamumui didinti. Atsižvelgti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110
svarstomas kartu su įstatymo projektu Nr. XIIIP-2177). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
7Komiteto sprendimas:
įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarime Nr.892 nurodytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir į tai, kad:
motinystės, taip pat vaiko priežiūros išmokos būtų mokamos nepriklausomai nuo motinystės ar vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų pajamų, jeigu jos gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba už individualią veiklą (pajamas, gautas už darbą po dvidešimtos savaitinės darbo valandos, siūloma atimti iš atitinkamos pirmiau minėtos išmokos). Tokiu teisiniu reguliavimu galimai būtų iškreipta pati socialinio draudimo esmė ir paskirtis, nes valstybinio socialinio draudimo išmoka savo esme yra dėl įstatymo nustatyto socialinės rizikos įvykio netektų darbo pajamų ar jų dalies kompensacija;
išmokos mokėjimo asmenims, gaunantiems nurodytų pajamų, būtų taikomos ne visiems motinystės socialiniu draudimu draudžiamiems asmenims, o tik asmenims, turintiems darbo ar tarnybos santykius ar besiverčiantiems individualia veikla;
profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos išmokas, kaip siūloma įstatymo projekte, kartu su motinystės išmoka (kuri yra 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio) būtų mokamos ir kitos šiame punkte paminėtos išmokos, todėl mokant kelias išmokas netektos darbo pajamos būtų kompensuojamos daugiau, negu asmuo neteko pajamų dėl socialinės rizikos įvykio.
Tokiu reguliavimu (kurį siūloma taikyti ir mokant vaiko priežiūros išmokas) būtų pažeistas esminis valstybinio socialinio draudimo principas ir paskirtis – kompensuoti netektas darbo pajamas ar jų dalį, taip pat būtų pažeistas dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principas;
pat padidėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo išlaidos;
tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES“, jos nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę (nustatytas įstatymų, užtikrinančių šios direktyvos laikymąsi įsigaliojimas - ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 2 d.), todėl tik pateikus minėtą direktyvą įgyvendinančius projektus turėtų būti priimami sprendimai dėl galiojančios sistemos tobulinimo. 8.
8Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – 3, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė