Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 6 dalį. 6. Kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. 2 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) atlieka savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;3 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių išteklių plėtrai žmogiškiesiems ištekliams plėtoti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti, švietimo kokybei ir prieinamumui didinti, infrastruktūrai tobulinti ir kt.) skiriamos, pagal programas, nustatytas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vienų metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės programa įgyvendinant Valstybinę švietimo strategiją ir Švietimo ir mokslo ministerijos strateginį veiklos planą. Jos paskirstomos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas taikomi šie principai: formaliojo švietimo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programoms – mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei), kai lėšos skiriamos ugdymo planui įgyvendinti (ugdomajai veiklai), ir mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui, kai lėšos skiriamos kitoms ugdymo reikmėms; neformaliojo vaikų švietimo programoms, išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, – mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, ir paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas nustatytas tvarkas. Šiose tvarkose įtvirtintais atvejais savivaldybės turi teisę jose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Išdėstyti
straipsnis. Pagalba mokyklai ir mokytojui
1Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę,
konsultacinę, psichologinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą. 2. Mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo kokybės konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą bei sudarant sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją. 3. Savivaldybėje koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimą užtikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kurio kvalifikacinius reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir sveikatos apsaugos ministru.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:
priežiūros paslaugas vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą savivaldybėje, nustato šios pagalbos ir paslaugų poreikį;
kitomis institucijomis ir organizacijomis rengia koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros planą, buria specialistų grupę, teikiančią socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugas;
3) vykdo koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėseną, vadovaudamasis švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir sveikatos apsaugos ministru nustatytais koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėsenos rodikliais ir tvarkos aprašu;
gauti švietimo pagalbos, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje;
nustatytas funkcijas;
funkcijas;
4Pagalbą mokykloms ir mokytojams teikia kompetencijų tobulinimo, psichologinės,
specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti teikėjai. 5. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Ne rečiau kaip kartą per ketverius metus pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais. 6. Kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai kartu su akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis.“2 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) atlieka savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;3 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių išteklių plėtrai žmogiškiesiems ištekliams plėtoti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti, švietimo kokybei ir prieinamumui didinti, infrastruktūrai tobulinti ir kt.) skiriamos, pagal programas, nustatytas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vienų metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės programa įgyvendinant Valstybinę švietimo strategiją ir Švietimo ir mokslo ministerijos strateginį veiklos planą.
Jos paskirstomos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principas principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, ir paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas nustatytas tvarkas. Šiose tvarkose įtvirtintais atvejais savivaldybės turi teisę jose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2018 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 23, 58, 66 ir 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 58,
įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 128.1 papunktį, pagal kurį numatyta pertvarkyti bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo metodiką, paremtą mokinio krepšelio principu, didinančiu ugdymo sąlygų netolygumus. Norint mažinti regioninius mokymosi kokybės netolygumus, numatyta siekti efektyvaus lėšų paskirstymo, diegti klasių komplektų modelį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, naujos bendrojo ugdymo finansavimo metodikos visoje šalyje įdiegimas, atsižvelgiant į eksperimento analizės išvadas, numatytas 2018 metų trečiajame ketvirtyje, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. XII-1557 „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1199 buvo patvirtinta Eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, kuri nuo 2016 m. taikoma 5 savivaldybėse: Alytaus, Jonavos, Raseinių, Šalčininkų ir Telšių. 2017 m. pabaigoje šiose savivaldybėse atlikta eksperimento analizė ir pateiktos išvados.
Atsižvelgdama į šias išvadas, Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupė parengė pasiūlymus dėl ugdymo reikmių finansavimo tobulinimo, kuriuos įgyvendinant reikėtų pakeisti Švietimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas pertvarkyti ugdymo reikmių finansavimą, kad būtų užtikrintas tolygesnis lėšų paskirstymas, stabilesnis ugdymo reikmių finansavimas, efektyvus ir tikslingas lėšų panaudojimas. Uždaviniai:
1) išplėtoti mokymo lėšų skyrimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų principus, kad mokymo lėšos ugdymo planui įgyvendinti galėtų būti skiriamos pagal klasių (grupių) skaičių ir dydį, kitoms ugdymo reikmėms – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas;
2) atnaujinti valstybės lėšų skyrimo švietimo plėtotei nuostatas, kad jos derėtų su valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų planavimo ir naudojimo principais. Taip pat įstatymo projekte siūloma atsisakyti neaktualių ar prieštaraujančių kitoms nuostatų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektą parengė švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo
ministerijos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vyriausybės kanceliarijos ir mokytojams atstovaujančių profesinių sąjungų atstovų. 3.
aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau
Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785. Švietimo įstatymo 66 straipsnyje nustatyta, jog valstybės lygmeniu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmogiškųjų išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vienerių metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės programa. Pažymėtina, kad šios nuostatos neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą (pvz., atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nėra tvirtinamos programos, susijusios su švietimo plėtote, išskyrus Valstybės investicijų programą), ir šio straipsnio nuostatos negali būti veiksmingai taikomos. Švietimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.
Švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Taip pat suteikiami įgaliojimai švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus, kuriuose numatomos ne tik kvalifikacijos tobulinimo formos, būdai, organizatoriai, bet ir galimi finansavimo šaltiniai. Švietimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytas reglamentavimas yra keistinas dėl šių priežasčių:
1) kvalifikacijos tobulinimo lėšos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų skiriamos švietimo įstaigoms, todėl pačios įstaigos turi būti atsakingos už darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą ir teikėjų pasirinkimą vadovaudamosi Viešųjų pirkimų ir kitais įstatymais;
2) Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje aiškiai suformuluota nuostata, kad „už pedagogų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą atsakingos stipriausią mokslinį bei profesinį potencialą turinčios aukštosios mokyklos“, aukštųjų mokyklų akreditacija yra perteklinė, nes jos vykdo akredituotas ugdymo krypties studijas ir teikia pedagogo kvalifikaciją. Švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad savivaldybės vykdomoji institucija atlieka savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Jis prieštarauja to paties įstatymo 53 straipsnio 5 daliai,
įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita teikiama savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktui, pagal kurį išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų ataskaitų išklausymas, sprendimų dėl šių ataskaitų priėmimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje keičiama nuostata dėl formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo principų, nes šiuo metu nustatytas lėšų skyrimo vienam mokiniui principas riboja galimybes tobulinti finansavimo metodiką, siekiant geriau atliepti ugdymo proceso aprūpinimo ištekliais poreikius, ir efektyviau naudoti lėšas. Siūloma nustatyti, kad formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi šie principai: · formaliojo švietimo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programoms – mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei), kai lėšos skiriamos ugdymo planui įgyvendinti (ugdomajai veiklai), ir mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui, kai lėšos skiriamos kitoms ugdymo reikmėms (pvz., kvalifikacijai tobulinti, švietimo pagalbai, vadovėliams bei kitoms mokymo priemonėms ir kt.); · neformaliojo vaikų švietimo programoms, išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, – mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui.
Praktika rodo, kad, paskirstant kai kurias mokymo lėšų dalis (pvz., darbo užmokesčio netolygumams sumažinti), būtina atsižvelgti į atskirų savivaldybių specifiką – šiais atvejais suteikiama teisė mokymo lėšas tam tikroms ugdymo reikmėms tenkinti (t. y. mokymo lėšų dalį, nustatytą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše) paskirstyti savivaldybėms savo nustatyta tvarka (kadangi tokios nuostatos nėra Švietimo įstatyme, paprastai ji kasmet įrašoma į atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą). Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą pagal paskirtį, siūloma nustatyti ne tik lėšų paskirstymo, bet ir panaudojimo tvarką (ši apimtų ir atsiskaitymą už lėšų panaudojimą). Švietimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalis tikslinama, siekiant atnaujinti neaktualias ir praktikos neatitinkančias nuostatas, susijusias su lėšų, skirtų švietimo plėtotei, paskirstymu ir naudojimu.
Atsižvelgiant į švietimo plėtros tikslus, tikslinamas ir praplečiamas švietimo plėtotės turinys, kuris apims tokias svarbias priemones kaip pedagoginio personalo plėtrą ir optimizavimą, pedagoginių darbuotojų darbo sąlygų gerinimą, pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimą, mokyklų tinklų pertvarką, mokyklų veiklos kokybės gerinimą („kokybės krepšelį“, planuojamą skirti bendrojo ugdymo programas įgyvendinančioms švietimo įstaigoms). Patikslinus šią nuostatą, bus sukurtas teisinis pagrindas Švietimo ir mokslo ministerijai prireikus patvirtinti valstybės lėšų, skirtų tam tikroms priemonėms, paskirstymo tvarką (šiuo metu, siekiant įgyvendinti tam tikras švietimo plėtotės priemones, atitinkamos nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtinamos atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, tačiau toks reglamentavimas palieka neapibrėžtumą dėl priemonių tęstinumo, nes nuostatos galioja tik atitinkamais biudžetiniais metais, lėšų naudojimo tvarkos kasmet turi būti tvirtinamos iš naujo). Pertvarkant pedagogų rengimo sistemą ir jų rengimą suvokiant kaip tęstinį, nuolatinį profesinį tobulėjimą per visą pedagoginę karjerą, atsiranda būtinybė suteikti pačiam pedagogui daugiau galių rinktis jo poreikius atitinkančius kompetencijų tobulinimo teikėjus. Švietimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį pripažinus netekusia galios ir atsisakius institucijų akreditacijos, sumažėtų biurokratizmas, akreditacijos procesams organizuoti skiriami ištekliai galėtų būti nukreipti kitoms veiksmingesnėms priemonėms. Siūloma Švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažinti netekusiu galios.
Įstatymo leidėjui priėmus siūlomą normą, sprendimą dėl švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitų priimtų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu turėtų būti patvirtintas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas (jis turėtų įsigalioti 2018 m. rugsėjo 1 d.), o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 1199 „Dėl Eksperimentinės mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais turėtų būti pripažinti netekusiais galios. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. ISAK-109 „Dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos“ su visais papildymais ir pakeitimais turėtų būti pripažintas netekusiu galios. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „mokymo lėšos“, „investicijos į švietimo plėtotę“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 23, 58, 66 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio formuluotė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovi[email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 23, 58, 66 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimų esmė dėstytina taip: „pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio formuluotė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovi[email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Švietimo IR mokslo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 23, 58, 66 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Giriūnienė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė, Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas Darius Mockus, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Eglė Žukauskaitė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Almeda Kurienė, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-22 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio formuluotė. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai J. Razma E. Pupinis 2018-05-291 Argumentai: Siūlau nepritarti nuostatai, kuri panaikintų pedagogų kvalifikacijos kėlimo centrų akreditaciją. Neaišku, kaip tuomet bus užtikrinta paslaugų kokybė? Jei būtų naikinamas akreditacijos reikalavimas, tai iš esmės reikštų ir regionuose esančių pedagogų kvalifikacijos kėlimo centrų sunaikinimą. Pasiūlymas: Siūlau išbraukti 1 straipsnį (23 straipsnio pakeitimas), o buvusius 2-5 straipsnius atitinkamai laikyti 1-4 straipsniais. 1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 6 dalį. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Seimo narės A. Papirtienės pasiūlymą dėl tos pat funkcijos įgyvendinimo ir į tai, kad paskutiniu metu šis įstatymo straipsnis buvo kelis kartus keičiamas, dėl juridinio aiškumo išdėstyti straipsnį nauja redakcija: „23 straipsnis. Pagalba mokyklai ir mokytojui 1.
Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:
1) koordinuoja koordinuotai teikiamas švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą savivaldybėje, nustato šios pagalbos ir paslaugų poreikį;
2) inicijuoja ir kartu su savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, kitomis institucijomis ir organizacijomis rengia koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros planą, buria specialistų grupę, teikiančią socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugas;
3) vykdo koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėseną, vadovaudamasis švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir sveikatos apsaugos ministru nustatytais koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėsenos rodikliais ir tvarkos aprašu;
4) informuoja vietos bendruomenę apie vaikų ir jų atstovų pagal įstatymą galimybes gauti švietimo pagalbos, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje;
5) atlieka Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas;
6) atlieka savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas;
7) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4.
kompetencijų tobulinimo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti teikėjai. 5. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Ne rečiau kaip kartą per ketverius metus pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais. 6. Kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai kartu su akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis.“
A. Papirtienė 2018-06-011 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma išbraukti Švietimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, kuris reglamentuoja kvalifikacijos tobulinimo programų įgyvendinimą per švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotas kvalifikacijos tobulinimo įstaigas. Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte pateiktą argumentaciją, siūloma nepritarti šios nuostatos išbraukimui, taip sunaikinant egzistuojančią kvalifikacijos kėlimo sistemą ir visą sukurtą bazę. Projekto rengėjai siūlo kvalifikacijos tobulinimo organizavimą ir paslaugų pirkimą pačioms įstaigoms, taip apkraunant švietimo įstaigas jų funkcijų neatitinkančia veikla. Viešųjų pirkimų organizavimas kvalifikacijos tobulinimo paslaugoms pirkti yra papildoma veikla, kuri pareikalautų papildomų administracinių kaštų bei laiko sąnaudų (švietimo įstaigos neturi tinkamų viešųjų pirkimų specialistų, kurie galėtų tinkamai organizuoti tokių paslaugų pirkimą).
Taip pat iškyla klausimas dėl kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės, kadangi įstaigos dažniausiai vykdo pirkimus taikydamos mažiausios kainos kriterijų, o tai nebūtinai atliepia paslaugos kokybę. Kitas projekto teikėjų argumentas – perteklinė kvalifikacijos tobulinimo institucijų akreditacija. Atkreiptinas dėmesys, kad panaikinus kvalifikacijos kėlimo institucijų sąsają su Švietimo ir mokslo ministerija tai suponuotų regionuose esančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo centrų sunaikinimą ir sumažintų tokių paslaugų pasiekiamumą. Dėl šių priežasčių siūloma palikti galioti Švietimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, numatant, kad kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtintos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Pasiūlymas: Siūloma projekto 1 straipsnį (23 straipsnio 6 dalies pakeitimas) išdėstyti sekančiai:
„6. Kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo
ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtintos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Išdėstyti visą 23 straipsnį nauja redakcija:
„23 straipsnis. Pagalba mokyklai ir mokytojui
teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę, psichologinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą. 2. Mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo kokybės konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą bei sudarant sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją. 3.
švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių - iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimą užtikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas - tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kurio kvalifikacinius reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir sveikatos apsaugos ministru. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:
1) koordinuoja koordinuotai teikiamas švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą savivaldybėje, nustato šios pagalbos ir paslaugų poreikį;
2) inicijuoja ir kartu su savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, kitomis institucijomis ir organizacijomis rengia koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros planą, buria specialistų grupę, teikiančią socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugas;
3) vykdo koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėseną, vadovaudamasis švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir sveikatos apsaugos ministru nustatytais koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėsenos rodikliais ir tvarkos aprašu;
4) informuoja vietos bendruomenę apie vaikų ir jų atstovų pagal įstatymą galimybes gauti švietimo pagalbos, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje;
5) atlieka Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas;
6) atlieka savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas;
7) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4.
kompetencijų tobulinimo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti teikėjai. 5. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Ne rečiau kaip kartą per ketverius metus pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais. 6. Kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai kartu su akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis.“
A. Papirtienė 2018-06-01 Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma keisti Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, numatant, kad savivaldybės turi teisę dalį mokymo lėšų, gaunamų iš Valstybės biudžeto paskirstyti savo nuožiūra. Toks reguliavimas neužtikrina, kad švietimo įstaigai skirtos lėšos pasieks atitinkamą švietimo įstaigą, o gali būti nukreiptos kitos švietimo įstaigos skoloms padengti, taip atimant galimybę iš švietimo įstaigos-lėšų gavėjos panaudoti šias lėšas savo reikmėms. Pasiūlymas: Siūloma projekto 4 straipsnį (67 straipsnio 1 dalies pakeitimas) išdėstyti sekančiai: 1.
Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi šie principai: formaliojo švietimo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programoms – mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei), kai lėšos skiriamos ugdymo planui įgyvendinti (ugdomajai veiklai), ir mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui, kai lėšos skiriamos kitoms ugdymo reikmėms; neformaliojo vaikų švietimo programoms, išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, – mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, ir paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės nustatytas tvarkas. Šiose tvarkose įtvirtintais atvejais savivaldybės turi teisę jose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Atsiėmė
A. Dumbrava 2018-05-31 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras privalo paruošti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus vienu mėnesiu anksčiau, kad mokyklos administracijos spėtų pasiruošti permainoms. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministras iki 2018 m. rugpjūčio 31 liepos
aktus.“
E.Pupinis G.Steponavičius A.Armonaitė R.Juška A.Butkevičius I.Šimonytė 2018-06-145 Argumentai: Klasės (grupės) krepšelio finansavimo modelį įtvirtinantys įstatymo pakeitimai teikiami skubotai, be išsamesnės diskusijos su savivaldybėmis, mokyklomis ir jų bendruomenėmis.
Įstatymo projektas pateiktas Seimo svarstymui iki jo taikymo pradžios likus mažiau nei 3 mėnesiams ir mokslo metams jau faktiškai pasibaigus. Pateikti pasiūlymai teikiami chaotiškai, stokoja sistemiškumo ir neatlikus išsamios naujo finansavimo modelio įdiegimo pasekmių analizės. Klasės krepšelio modelį įtvirtinantis įstatymo pakeitimas teikiamas viešai nepaskelbus mokyklų finansavimo metodikos pakeitimų ir mokyklų tinklo taisyklėmis teisės aktų projektų. Dėl šių priežasčių neįmanoma vertinti kaip toks modelis veiks ir kaip tai atsilieps konkrečioms švietimo įstaigoms ir juose dirbantiems pedagogams. Tokios autoritetingos organizacijos kaip Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), taip pat Valstybės kontrolė nerekomenduoja įvesti klasės krepšelio modelio, nes tai neskatintų švietimui skiriamų lėšų naudojimo efektyviai ir neprisidėtų prie ugdymo kokybės. Tai patvirtina ir bandomasis tokio modelio įgyvendinimas 5 Lietuvos savivaldybėse. Todėl siūlome įstatymo įsigaliojimą atidėti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ir tinkamai jam pasiruošti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2018 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti Argumentai: Įstatyme nustatomas finansavimo modelis, o pats finansavimas vyks pagal Vyriausybės priimtus teisės aktus, kurie galės būti priimti tik priėmus šias Įstatymo pataisas. 6.
G.Steponavičius E.Pupinis S.Gentvilas A.Armonaitė V.Alekna A.Gelūnas G.Vaičekauskas J.Liesys E.Gentvilas V.Gailius I.Šimonytė 2018-06-144 Argumentai: Skirtingų lygių (ikimokyklinio, neformalaus, bendrojo ugdymo) finansavimas pagal mokinių skaičių leido užtikrinti skaidrų ir efektyvų lėšų paskirstymą, prisidėjo prie didesnės švietimo įvairovės atsiradimo. Mokyklų, darželių finansavimas pagal mokinių skaičių sėkmingai veikia Suomijoje, Švedijoje ir daugelyje kitų kokybišką išsilavinimą užtikrinančių valstybių. Lietuvoje miestuose ir gerai sukomplektuotose mokyklose finansavimas pagal mokinio krepšelio principą sėkmingai veikia ir prisideda prie ugdymo kokybės ir įvairovės. Norime pabrėžti, kad autoritetingos organizacijos kaip Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), taip pat Valstybės kontrolė nerekomenduoja įvesti klasės krepšelio modelio, nes tai neskatintų švietimui skiriamų lėšų naudojimo efektyviai ir neprisidėtų prie ugdymo kokybės. Tai patvirtina ir bandomasis tokio modelio vykdymas 5 Lietuvos savivaldybėse. Manome, kad nereikia griauti finansavimo sistemos ten, kur ji veikia ir pasiteisina. Todėl siūlome įstatyme palikti galimybę skirtingas švietimo grandis finansuoti ir pagal mokinių skaičių. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamą 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi šie principai: formaliojo švietimo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programoms – mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) arba skyrimo vienam mokiniui principai., kai lėšos skiriamos ugdymo planui įgyvendinti (ugdomajai veiklai), ir mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui, kai lėšos skiriamos kitoms ugdymo reikmėms; neformaliojo vaikų švietimo programoms, išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, – mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės nustatytas tvarkas. Šiose tvarkose įtvirtintais atvejais savivaldybės turi teisę jose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Redaguoti formuluotę (vietoje „arba“ rašyti „ir (arba)“) ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės nustatytas tvarkas. Šiose tvarkose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę jose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.“ 7.
Seimo nariai G.Steponavičius E.Pupinis V.Alekna S.Gentvilas A.Armonaitė A.Gelūnas G.Vaičekauskas J.Liesys E.Gentvilas L.Kasčiūnas 2018-06-14 4¹ N Argumentai: Nevalstybinio švietimo plėtra skatina ugdymo formų įvairovę neperžengiant bendrųjų programų reikalavimų – skatina pedagoginius ieškojimus, labiau atitinka skirtingas šeimų auklėjimo nuostatas, vaikų temperamentą bei individualius polinkius. Platesnės pasirinkimo galimybės tarp įvairių įstaigų modelių, skirtingų ugdymo metodikų skatintų tėvus labiau įsitraukti į mokyklos veiklą, domėtis švietimo sistemos naujovėmis, didintų jų atsakomybę, taip pat didintų ir pedagogų atsakomybę tėvams ir vaikams. Valstybės uždavinys užtikrinti, kad visi vaikai būtų ugdomi tinkamomis sąlygomis ir įgytų kokybišką išsilavinimą. Valstybė ir jos institucijos turi nustatyti tokį švietimo finansavimo modelį, kuris sudarytų lygias galimybes vaikams tobulėti atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Todėl suvienodinus valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų finansavimą, būtų sudarytos galimybės didesniam vaikų skaičiui įgyti kokybišką išsilavinimą. Įstatymo priėmimas sudarytų galimybes tėvams ir jų vaikams rinktis norimą mokyklą ar darželį, būtų sudarytos nediskriminuojančios sąlygos valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų veiklai. Nors vaikų lankančių nevalstybinius darželius ir mokyklas skaičius Lietuvoje auga, jis išlieka vienas mažiausių ES. Nors ūkio lėšų skyrimas ir nevalstybinėms švietimo įstaigoms nepakeistų valstybinių mokyklų vyravimo, tačiau jis sudarytų palankesnes nevalstybinių mokyklų ir darželių veiklos sąlygas ir suteiktų galimybę ir mažiau pasiturinčioms šeimoms rinktis norimas ugdymo įstaigas.
Svarbu pastebėti, kad tėvai, mokėdami mokesčius, jau sumoka už švietimo paslaugas, todėl ir jų teisė rinktis ir nevalstybines švietimo įstaigas turėtų būti gerbiama, užtikrinant tam reikiamą finansavimą, kaip tai yra daugelyje išsivysčiusių ir aukštus švietimo standartus turinčių Europos valstybių – Suomijoje, Švedijoje, Olandijoje ir kitur. Kartu valstybės skiriamos lėšos būtų panaudojamos tikslingiau. Švietimo įstaigų finansavimo suvienodinimas skatintų ir valstybines (savivaldybių mokyklas) dirbti geriau. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą 4¹ straipsniu: „4¹ straipsnis. 67 straipsnio papildymas Papildyti 67 straipsnio 13 dalimi ir ją išdėstyti taip: Nevalstybinėms ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloms skiriama tiek pat lėšų kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms ar savivaldybių įstaigoms Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Tokioms nuostatoms įgyvendinti reikalingi papildomi tikslūs skaičiavimai ir papildomos lėšos, todėl siūlytina lėšų skyrimo principus nevalstybinėms ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloms nustatyti teisės aktais, kurie būtų rengiami kitoje Seimo sesijoje. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti įstatymo projektui XIIIP-2174, patobulintam pagal Teisės departamento ir Seimo narių siūlymus, ir komiteto išvadai ir teikti Seimui svarstyti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 58, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2174(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 1 . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Jovaiša
nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas akad.
Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas