Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti
„69. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
1Pakeisti 13³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Būti mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo rangovu turi teisę:
1) Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius;
2) valstybės narės juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius.“
2Pakeisti 13³ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias dujų vartotojo
sistemas, išskyrus mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias vartotojo sistemas ypatinguosiuose statiniuose, pastatuose turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys ir Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fiziniai asmenys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius.“
3Papildyti 13³ straipsnį nauja 3 dalimi:
„3.
Įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias dujų sistemas statiniuose turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kuriems suteikta teisė būti ypatingųjų statinių statybos rangovais ir vykdyti statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimo darbus.“
13³ straipsnio 3–5 dalis laikyti atitinkamai 4–6 dalimis. 3 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Gamtinių dujų įmonė Perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriai padengia ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiamų asmenų vartotojų prijungimo išlaidas. Prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiami asmenys vartotojai padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo išlaidas viršijančias išlaidas. Prie skirstymo sistemos prijungiamas nebuitinis vartotojas turi teisę, suderinęs su skirstymo sistemos operatoriumi, Energetikos ministerijos nustatyta tvarka savo lėšomis organizuoti skirstymo sistemos įrengimo darbus ir ją įrengti, jeigu įrengiamos skirstymo sistemos pajėgumas yra ne mažesnis kaip 40 MWh/val. Nebuitinio vartotojo įrengta skirstymo sistema yra skirstymo sistemos operatoriaus nuosavybė ir už jos įrengimą ir (ar) naudojimą, prie skirstymo sistemos prijungiant kitus vartotojus, įrengimą atlikusiam nebuitiniam vartotojui neatlyginama. Šiuo atveju nebuitinio vartotojo atlikti skirstymo sistemos įrengimo darbai laikomi nebuitinio vartotojo prijungimo prie skirstymo sistemos paslaugos dalimi.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 69 dalį ir ją išdėstyti taip:
„69. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
1Pakeisti 13³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Būti mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo rangovu turi teisę:
1) Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius;
2) valstybės narės juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius.“
2Pakeisti 13³ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias dujų vartotojo
sistemas, išskyrus mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias vartotojo sistemas ypatinguosiuose statiniuose, pastatuose turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys ir Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fiziniai asmenys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius.“
3Papildyti 13³ straipsnį nauja 3 dalimi:
„3.
Įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias dujų sistemas statiniuose turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti asmenys, kuriems suteikta teisė būti ypatingųjų statinių statybos rangovais ir vykdyti statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimo darbus.“
13³ straipsnio 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 4, 5 ir 6 dalimis. 3 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Gamtinių dujų įmonė Perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriai padengia ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiamų asmenų vartotojų prijungimo išlaidas. Prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiami asmenys vartotojai padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo išlaidas viršijančias išlaidas. Prie skirstymo sistemos prijungiamas nebuitinis vartotojas turi teisę, suderinęs su skirstymo sistemos operatoriumi, Energetikos ministerijos nustatyta tvarka savo lėšomis organizuoti skirstymo sistemos įrengimo darbus ir ją įrengti, jeigu įrengiamos skirstymo sistemos pajėgumas yra ne mažesnis kaip 40 MWh/val. Šiuo atveju nebuitinio vartotojo atlikti skirstymo sistemos įrengimo darbai laikomi nebuitinio vartotojo prijungimo prie skirstymo sistemos paslaugos dalimi ir ši nebuitinio vartotojo įrengta skirstymo sistema yra skirstymo sistemos operatoriaus nuosavybė. Prie šios skirstymo sistemos prijungiant kitus vartotojus, už jos įrengimą ir
(ar) naudojimą įrengimą atlikusiam nebuitiniam vartotojui neatlyginama.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
energetikos ministras ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – EĮ projektas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 12, 15, 23, 31, 38, 39, 39¹, 40, 41, 43, 44, 46, 51, 58, 61, 67, 68, 69, 74, 75, 75² straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 74¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 13³ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – GDĮ projektas; visi kartu – Projektai) rengimą paskatino šios priežastys:
Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.2.10 darbo 4 punktas);
Lietuva netaiko kitokių elektros energijos kainos skaičiavimo taisyklių asmenims, veikiantiems intensyviai elektros energiją naudojančiose pramonės šakose, elektros energijos kaina Lietuvoje (7,9 ct/kWh) yra viena didžiausių iš Rytų ir Centrinės Europos valstybių (2016 m. II pusmečio Eurostat duomenimis, didesnė kaina yra tik Latvijoje, Slovakijoje ir Estijoje, o mažesnė – Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje). Diferencijuotą VIAP kainą taiko tokios ES valstybės kaip Danija, Graikija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Čekija, Bulgarija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. 2017 m. gegužės 23 d. diferencijuotos VIAP kainos schemą su Europos Komisija suderino Latvija ir Italija. Dėl to konkuruodama dėl tiesioginių užsienio investicijų elektros energiją intensyviai naudojančiose pramonės šakose Lietuva yra mažiau patraukli, palyginti su kitomis Rytų ir Centrinės Europos valstybėmis, taip pat su kai kuriomis kitomis ES šalimis, pavyzdžiui, Švedija, Suomija.
Tiesioginės užsienio investicijos į pramonės sektorių ypač svarbios Lietuvos regionų plėtrai dėl jų sukuriamos pridėtinės vertės;
iš naujo reglamentuoti ar patikslinti esamas įstatymų nuostatas. EĮ projektu, be siekio prisidėti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės plane keliamų tikslų (vartotojo prijungimo prie elektros ir dujų tinklų pagreitinimo ir proceso administracinės naštos mažinimo) įgyvendinimo, taip pat siekiama užtikrinti saugų ir patikimą elektros ir gamtinių dujų skirstymą ir energetikos įrenginių įrengimo metu padarytos žalos atlyginimą, kadangi šiuo metu galiojantis reglamentavimas tam nesudaro tinkamų ir pakankamų sąlygų.
Viena reikšmingiausių galiojančio teisinio reguliavimo trūkumo priežasčių – elektros ir gamtinių dujų įrenginių įrengimo veikla nelaikoma reguliuojamąja veikla, o tokią veiklą vykdantys asmenys nėra atestuojami, todėl Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija), siekdama užtikrinti elektros skirstomųjų tinklų ir gamtinių dujų skirstymo sistemos (toliau – tinklai) saugumą ir patikimumą, atlieka didžiosios dalies naujai įrengtų energetikos įrenginių (vartotojų sistemų) patikrą. Tokia patikra neišvengiamai pailgina naujų elektros ir gamtinių dujų vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų terminus vidutiniškai
išlaidų. Atsisakyti minėtos administracinės patikros procedūros, kartu pagerinti elektros ir gamtinių dujų įrenginių įrengimo patikimumą ir saugumą, sutrumpinti naujų elektros ir gamtinių dujų vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų terminus, užtikrinti įrengimo metu padarytos žalos atlyginimą padėtų siūlomi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) pakeitimai.
Pažymėtina, kad, nesant energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestavimo, elektros ir gamtinių dujų įrenginių plėtros (įrengimo) užsakovai, siekdami užtikrinti tinkamą įrengiamų objektų kokybę, dažnai reikalauja, kad įrengimą atliktų elektros įrenginių ar gamtinių dujų įrenginių eksploatavimo atestatą turintys asmenys, tačiau eksploatavimo ir įrengimo veiklos savo pobūdžiu skiriasi, todėl toks reikalavimas tinkamo energetikos įrenginių įrengimo klausimą sprendžia tik iš dalies. Energetikos įstatymo 28 straipsnis tikslinamas siekiant įstatyme apibrėžti konkrečius išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus energetikos darbuotojams, kadangi tai siejama su ribojimais (sąlygomis) užsiimti tam tikra veikla. Pažymėtina, kad šiuo metu įstatyminiu lygmeniu išsilavinimo reikalavimai ir darbo patirties reikalavimai energetikos darbuotojams yra iš dalies įtvirtinti Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatyme, Energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – Elektros energetikos įstatymas), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (toliau – Gamtinių dujų įstatymas), bet didžioji dauguma šių reikalavimų yra nustatyti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus. Taip pat vienas iš EĮ projekto tikslų yra nustatyti naują Valstybinės energetikos inspekcijos funkciją derinti mokymo įstaigų parengtas energetikos darbuotojų mokymo programas, nes šiuo metu siūloma funkcija nėra reglamentuota teisės aktuose.
Mokymo programų derinimas su Valstybine energetikos inspekcija padėtų užtikrinti energetikos darbuotojų tinkamą kvalifikaciją ir kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus. Šiuo metu Valstybinė energetikos inspekcija pagal galiojančio Energetikos įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą organizuoja energetikos darbuotojų atestavimą. Vienas iš EEĮ projekto tikslų – elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai būdingomis funkcijomis atskirti nuo elektros energijos skirstymo veiklos. Siekiama nustatyti, kad visuomeninį tiekimą vartotojams užtikrintų visuomeninis tiekėjas, o ne skirstomųjų tinklų operatorius. Savo ruožtu garantinį tiekimą vartotojams užtikrintų skirstomųjų tinklų operatorius. Taip pat pažymėtina, kad perdavimo sistemos operatorius garantinį tiekimą užtikrintų tiems vartotojams, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus valdomų elektros tinklų. Manytina, kad šios funkcijos perkėlimas skirstomųjų tinklų operatoriui arba atitinkamai perdavimo sistemos operatoriui yra objektyviai pateisinamas ir tikslingas dėl kelių priežasčių: i)remiantis Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, garantinis tiekimas yra laikina vartotojų apsaugos priemonė, skatinanti vartotojus per 6 mėnesių garantinio tiekimo laikotarpį susirasti kitą nepriklausomą tiekėją ir sudaryti su juo sutartį.
Esama tvarka, įpareigojanti visuomeninius tiekėjus tiekti visiems jų teritorijoje esantiems vartotojams nacionalinės reguliavimo institucijos nustatytomis visuomeninėmis kainomis, suponuoja klaidingą suvokimą, kad visuomeninis tiekimas yra nepriklausomo elektros energijos tiekimo alternatyva ir nesudaro prielaidų minėtų vartotojų paskatų atsiradimui; ii) bet kurios tiekimo įmonės kertinis veiklos pagrindas ir siekis yra komerciniai interesai, kurie nedera su garantinio tiekimo instituto esme. Kaip minėta, garantinis tiekimas yra orientuotas į vartotojų teisių bei interesų apsaugą. Todėl šią funkciją turėtų vykdyti tie ūkio subjektai, kurių pagrindinis tikslas nėra išlaikyti esamus klientus; iii) analogiškais principais pagrįstas garantinio tiekimo modelis, pagal kurį garantinį tiekimą vartotojams užtikrina skirstymo įmonė, yra įtvirtintas ir gamtinių dujų sektoriuje. Remiantis Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi, garantinį tiekimą vartotojams, esantiems jam išduotoje skirstymo licencijoje nustatytoje teritorijoje, privalo užtikrinti infrastruktūros įmonė – skirstymo sistemos operatorius. Pažymėtina, kad EEI projektu nenumatomi procedūriniai reikalavimai, taikytini veiklų atskyrimui įgyvendinti, todėl ir skirstomųjų tinklų operatoriaus, ir visuomeninio tiekimo veiklą vykdantiems subjektams inicijavus veiklų atskyrimo procesą, su veiklos tęstinumu susiję klausimai (veiklos licencijavimo, sudarytų sutarčių keitimas ar viešųjų pirkimų tinkamas organizavimas) spręstini galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Kitas EEĮ projekto tikslas – pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje, pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones ir padidinti intensyviai elektros energiją naudojančių pramonės šakų įmonių konkurencingumą. Elektros energijos kaina yra vienas iš svarbiausių veiksnių pritraukiant elektros energiją intensyviai naudojančių pramonės įmonių investicijas. EEĮ projektu siūloma elektros energiją intensyviai naudojančių pramonės šakų įmonėms numatyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) kainos dalies susigrąžinimo tvarką. Siūloma įtvirtinti, kad intensyviai elektros energiją naudojančių pramonės šakų įmonės galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI), šios elektros energijos balansavimu ir jos centralizuota prekyba (toliau – VIAP kainos dalies susigrąžinimas) už suvartotą elektros energijos kiekį, viršijantį 1 GWh. Taigi, EEĮ projekte siūloma tvarka būtų taikoma tik VIAP biudžeto daliai, skirtai AEI gamybai, balansavimui ir centralizuotai prekybai remti. Elektros energiją intensyviai naudojančių sektorių, kuriems būtų taikoma VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarka, sąrašas nustatytas Europos Komisijos komunikato „2014–2020 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (toliau – Gairės) 3 ir 5 prieduose, ir ši tvarka būtų taikoma tik atlikus reikiamas konsultacijas su Europos Komisija dėl galimos valstybės pagalbos schemos.
Vadovaujantis Gairėmis, detali VIAP kainos dalies susigrąžinimo ir elektros energijos naudojimo intensyvumo bendrojoje pridėtinėje vertėje apskaičiavimo tvarka būtų nustatyta Vyriausybės nutarimu. Pažymėtina, kad tiesioginės užsienio investicijos į pramonės sektorių ypač svarbios Lietuvos regionų plėtrai dėl jų sukuriamos pridėtinės vertės. Šiuo metu elektros energiją intensyviai naudojančios pramonės įmonės neturi galimybės sumažinti šių veiklos kaštų. Sudarant galimybes didesnės galios ir (ar) daug elektros energijos sunaudojantiems elektros energijos vartotojams prijungti savo elektros įrenginius tiesiogiai prie elektros energijos perdavimo tinklo, vartotojai sumažintų savo veiklos sąnaudas iki 1 ct/KWh. Be to, išvengiant papildomos skirstymo tinklo grandies, būtų užtikrintas elektros energijos tiekimo patikimumas, kuris taip pat ypač svarbus pramonės įmonėms. Elektros energetikos sektoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų sąlygos turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir negali būti diskriminacinės. Tačiau esamos sąlygos yra diskriminacinės, nes gamintojams ir vartotojams suteikiama pasirinkimo teisė jungtis prie perdavimo tinklo, tik gavus skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymą prijungti vartotojo ar gamintojo elektros įrenginius prie skirstomojo tinklo. Tokia situacija nulemia ilgesnius prijungimo prie elektros tinklų terminus.
Todėl esamas elektros energetikos sektoriaus reguliavimas vartotojų prijungimo prie elektros perdavimo tinklo atžvilgiu yra galimai diskriminacinis, pažeidžia ir apriboja vartotojų prijungimo prie elektros tinklo pasirinkimo teisę. Toks reguliavimas nesuteikia paskatų pritraukti tiek užsienio, tiek vietinių investicijų, taip sudaromos kliūtys tolimesniam sėkmingam pramonės ir energetikos sektoriaus vystymuisi. Todėl kitas EEĮ projekto tikslas – Elektros energetikos įstatyme įtvirtinti aiškias ir suprantamas prisijungimo prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų galimybes, kurios taip pat prisidėtų prie elektros sektoriaus valdymo efektyvumo gerinimo, subalansuoto ir optimalaus skirstomojo ir perdavimo tinklo panaudojimo ir reguliacinės aplinkos tobulinimo. Siekiant pirmiau paminėtų tikslų, EEĮ projektu siūloma numatyti, kad prie perdavimo tinklo papildomai galėtų būti prijungiami vartotojai, kurių įrenginių leistinoji naudoti galia būtų ne mažesnė kaip 10 MW ir kurie įsipareigotų 10 metų nemažinti sutartyje su perdavimo sistemos operatoriumi nustatytos leistinosios naudoti galios ir 10 metų mokėti galios dedamąją (galios mokestį). EEĮ projektu nustatoma prisijungimo prie perdavimo tinklo tvarka galėtų pasinaudoti vartotojai, nepriklausomai nuo to, ar iki Elektros energetikos įstatymo pakeitimo vartotojo įrenginiai buvo prijungti prie skirstomųjų tinklų, ar tai naujas elektros energijos vartotojas. Taip pat EEĮ projektu siūloma numatyti atvejus, kurie pagreitintų vartotojo elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų.
EEĮ projekte siūloma reglamentuoti atvejus, kai vartotojams suteikiama galimybė jiems pageidaujant savo lėšomis ir savo pajėgumais elektros tinklų operatoriaus naudai Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su elektros tinklų operatoriumi, įrengti elektros tinklų operatorių elektros tinklus, reikalingus vartotojo elektros įrenginiams prijungti prie skirstomųjų ar perdavimo tinklų. Pažymėtina, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) 2016 m. atliko apklausą „Kaip pagreitinti prisijungimą prie elektros tinklų“, kurios ataskaitoje skelbiama, kad absoliuti dauguma respondentų (90 proc.) patvirtino, kad prireikus naudotųsi galimybe pasisamdžius rangovą prijungimo darbus atlikti savarankiškai, net jei dėl to tektų apmokėti visas prisijungimo sąnaudas. LLRI apklausos dalyviai (61 proc.) nurodė, kad, įgyvendinus šį pasiūlymą, prijungimo darbų terminai taptų lengviau prognozuojami; tai leistų efektyviau planuotis verslo plėtrą. Siūlomas reglamentavimas būtų reikšmingas palengvinimas investuotojams ir kitiems asmenims, kurie planuoja vykdyti veiklą skirstymo operatoriaus tinklų ir įrenginių teritorijoje, pavyzdžiui, tokioje teritorijoje ketinantiems statyti gamyklas ir (ar) kitos paskirties pastatus sutrumpėtų investicinių teritorijų paruošimo planuojamai veiklai terminai, nes šiuo metu prijungimo paslaugai teikti operatorius viešųjų pirkimų būdu ir terminais parenka rangovą, o paslaugos įkainis priklauso nuo viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo pasiūlymo. Dažnai investuotojai darbus teritorijoje siekia pradėti kuo skubiau, todėl operatoriaus siūlomi terminai, kurie, kaip minėta, priklauso nuo viešųjų pirkimų procedūrų, investuotojų poreikius tenkina ne visada.
Kartu pažymėtina, kad priėmus siūlomą reglamentavimą investuotojams atsirastų galimybė pasisamdyti rangovą už pačių sutartą, o ne operatoriaus nustatytą kainą, susitarti su rangovu dėl patogaus darbų atlikimo laiko; tai leistų efektyviau planuoti verslo plėtrą. Pažymėtina ir tai, kad skirstymo operatoriaus elektros tinklų ir įrenginių įrengimo ir prijungimo prie operatoriaus tinklų darbus galės atlikti tik atitinkamus atestatus turintys asmenys (tokiems darbams atlikti asmenys privalės turėti EĮ projekte numatytą energetikos įrenginių įrengimo atestatą). EEĮ projektu siūloma patikslinti, aiškiau išdėstyti nuostatą dėl vartotojų (ne mažesnės kaip 1 MW galios), kurie su skirstomųjų tinklų operatoriumi yra sudarę sutartį 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios ir kurie apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, numatant, kad šia prijungimo prie elektros tinklų galimybe galės pasinaudoti nauji ir esami elektros energijos vartotojai, kurių leistinoji naudoti galia bus ne mažesnė kaip 1 MW, arba esami vartotojai, kurie didins leistinąją naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW.
Taip pat EEĮ projektu, atsižvelgiant į tai, kad reguliuojamųjų paslaugų reguliavimo praktikoje naudojamas ir leistino pajamų lygio (angl. revenue cap) reguliavimas, kai reguliuojamųjų paslaugų kainos ribojamos ne nustatyta kainos viršutine riba, bet ribojamos bendros iš reguliuojamosios paslaugos teikimo gautinos pajamos, kurios neturėtų viršyti nustatyto leistino pajamų lygio, o šiuo metu Elektros energetikos įstatymas neleidžia Komisijai pasirinkti kitų didelę įtaką elektros energijos rinkoje turinčio asmens reguliavimo būdų nei kainos viršutinė riba, siekiama numatyti Komisijai galimybę taip pat reguliuoti didelę įtaką turintį asmenį nustatant ir
(ar) viršutinę pajamų ribą. Siūlomu pakeitimu Komisijai būtų sudarytos sąlygos užtikrinti, kad didelę įtaką turintis asmuo negautų daugiau pajamų, negu buvo būtina pagrįstoms šios paslaugos teikimo sąnaudoms padengti, tačiau leistų didelę įtaką rezervinės galios rinkoje turinčiam asmeniui diferencijuoti paslaugos kainą priklausomai nuo apimties, kuria ši paslauga būtų teikiama.
EEĮ projektu, be kita ko, siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos viešuosius interesus atitinkančių paslaugos reglamentavimą įstatymo lygmeniu, perkeliant dalį nuostatų iš įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ir papildant kitomis nuostatomis, kurios, siekiant teisinio aiškumo, nustatytinos įstatymo lygmeniu. Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymo lygmeniu nėra detalizuota elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo paslauga ir teisių bei įpareigojimų sąrašas šią paslaugą teikiančiam asmeniui, siekiant, kad būtų užtikrintas elektros energetikos sistemos adekvatumas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti visų elektros energijos rinkos dalyvių interesus, EEI projekte siūloma atitinkamai įtvirtinti minėtus aspektus. Taip pat EEĮ projektu siekiama papildyti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių sąvokos formuluotę, žemosios ir vidutinės įtampos vartotojo elektros įrenginius priskiriant kilnojamųjų daiktų grupei. Taip pat siekiama praplėsti asmenų, galinčių įrengti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, sąrašą, nustatant, kad šiuos įrenginius galės įrengti ne tik Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridiniai, bet ir fiziniai asmenys.
GDĮ projekto tikslas – sutrumpinti naujų gamtinių dujų vartotojų sistemų prijungimo terminus, reglamentuojant atvejus, kai vartotojams suteikiama galimybė jiems pageidaujant savo lėšomis ir savo pajėgumais (pvz., vartotojams pasisamdyti rangovą, kuris įrengtų vartotojo gamtinių dujų sistemai prijungti reikalingą operatoriaus gamtinių dujų skirstymo sistemą), dujų operatoriaus naudai Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su operatoriumi, įrengti operatoriaus gamtinių dujų skirstymo sistemą. Siūlomas reglamentavimas būtų reikšmingas palengvinimas investuotojams ir kitiems asmenims, kurie planuoja vykdyti veiklą skirstymo sistemos objektų ir įrenginių teritorijoje, pavyzdžiui, tokioje teritorijoje ketinantiems statyti gamyklas ir (ar) kitos paskirties pastatus sutrumpėtų investicinių teritorijų paruošimo planuojamai veiklai terminai. Tokiai prijungimo paslaugai teikti operatorius viešųjų pirkimų būdu ir terminais parenka rangovą, o paslaugos įkainis priklauso nuo viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo pasiūlymo. Dažnai investuotojai darbus teritorijoje siekia pradėti kuo skubiau, todėl operatoriaus siūlomi terminai, kurie, kaip minėta, priklauso nuo viešųjų pirkimų procedūrų, investuotojų poreikius tenkina ne visada. Kartu pažymėtina, kad priėmus siūlomą reglamentavimą investuotojams atsirastų galimybė pasisamdyti rangovą už pačių sutartą, o ne operatoriaus nustatytą kainą, susitarti su rangovu dėl patogaus darbų atlikimo laiko; tai leistų efektyviau planuoti verslo plėtrą.
Pažymėtina ir tai, kad skirstymo sistemos objektų ir įrenginių įrengimo ir prijungimo prie operatoriaus tinklų darbus galės atlikti tik atitinkamus atestatus turintys asmenys (tokiems darbams atlikti asmenys privalės turėti EĮ projekte numatytą energetikos įrenginių įrengimo atestatą). Papildomai Projektais siekiama atlikti kitus Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nuostatų patikslinimus siekiant aiškesnio ir nuoseklesnio teisinio reglamentavimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija). Projektus parengė Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyrius (skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūtė, tel. 8 706 64 727, el. p. [email protected], tiesioginė rengėja – vyr. specialistė Aušra Grėbliūnaitė, tel. 8 706 64 749, el. p. [email protected] ), Naftos ir dujų skyrius (skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, 8 706
Gintautas Danaitis, tel. 8 706 64 877, el. p. [email protected]) ir Teisės skyrius (skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, 8 706 64 905, el. p. ramune[email protected], tiesioginė rengėja – vedėjo pavaduotoja Dovilė Zajauskaitė, 8 706 64 769, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Energetikos veiklas, kurioms reikalingas atestatas, ir atestavimui taikomus reikalavimus nustato Energetikos įstatymas.
Vadovaujantis Energetikos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, asmenys yra atestuojami elektros energetikos įrenginių, gamtinių dujų įrenginių eksploatavimo veiklai, tačiau Energetikos įstatymas nenumato elektros įrenginių ir gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestavimo. Pažymėtina, kad dalis elektros ir gamtinių dujų įrenginių pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) normas yra laikomi statiniais. Rangovai, ketinantys užsiimti minėtų įrenginių statybos veikla, yra atestuojami pagal šiame įstatyme nustatytus reikalavimus (Statybos įstatymo 22 straipsnis). Šiuo metu kilnojamieji elektros (kaip nurodyta Elektros energetikos įstatymo
13¹ straipsnio 2 dalyje) įrenginiai įrengiami vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis, kurios numato, kad šiuos įrenginius įrengia rangovai, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos išduotus atitinkamus eksploatavimo atestatus. Skirstomųjų tinklų operatoriaus vykdomos funkcijos nustatytos Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje, 39 straipsnyje, visuomeninio tiekėjo – 15 straipsnio 13 dalyje, 43 ir 44 straipsniuose.
Šiuo metu galiojančios Elektros energetikos įstatymo redakcijos
turimoje elektros energijos skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje kitam asmeniui neišduota visuomeninio tiekėjo veiklos licencija, privalo vykdyti ir elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą, užtikrindamas saugų ir patikimą galutinių vartotojų aprūpinimą elektros energija šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, siekiant apsaugoti tokių vartotojų teises ir teisėtus interesus, susijusius su elektros energijos vartojimu kasdieniams poreikiams patenkinti. Taigi skirstomųjų tinklų operatorius, laikydamasis skirstymo veiklos rūšių ir apskaitos atskyrimo reikalavimų, šiuo metu vykdo tiek elektros energijos skirstymo, tiek ir visuomeninio tiekimo veiklą – tiekia elektros energiją buitiniams vartotojams valstybės reguliuojamomis kainomis. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 41 dalimi, skirstymu laikytinas elektros energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais, išskyrus tiekimą, o visuomeninis tiekimas suprantamas kaip elektros energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojui, kurį vykdo visuomeninis tiekėjas, t. y. asmuo, įpareigotas tiekti elektros energiją jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esantiems Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnyje nurodytiems vartotojams.
Remiantis minėtomis Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius, būdamas atsakingas už jam priklausančių skirstomųjų tinklų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą, teikia sistemos naudotojams elektros energijos persiuntimo paslaugą, rekonstruoja esamus ir įrengia naujus skirstomuosius tinklus, organizuoja ir diegia persiunčiamos elektros energijos apskaitą, prijungia vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius. Visuomeninis tiekėjas užtikrina elektros energijos visuomenine elektros energijos kaina tiekimą visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, taip pat socialiai pažeidžiamiems vartotojams ar jų grupėms. Visuomeninio tiekėjo licencijos teritorijoje veikia ir kiti – nepriklausomi tiekėjai, todėl visuomeninis tiekėjas atlieka kraštutinio tiekėjo funkciją, užtikrindamas, kad sutrikus nepriklausomų tiekėjų veiklai vartotojai neliktų be elektros energijos tiekimo. Visuomeninis tiekėjas taip pat vykdo garantinį elektros energijos tiekimą, kuris, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo
užtikrinti vartotojų, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, aprūpinimą elektros energija.
Buitiniams vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, užtikrinamas elektros energijos tiekimas visuomenine elektros energijos kaina šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Buitiniams vartotojams garantinio elektros energijos tiekimo sąlygos nėra taikomos (Elektros energetikos įstatymo
tiekimo veikla išimtinai susijusi su buitinių elektros energijos vartotojų aptarnavimu, tiekiant elektros energiją šiems vartotojams valstybės reguliuojamomis kainomis. Kaip jau buvo nurodyta, dabartinė Elektros energetikos įstatymo redakcija numato, kad visuomeninis tiekėjas, esant Elektros energetikos įstatyme nustatytoms sąlygoms, taip pat privalo užtikrinti garantinį tiekimą vartotojams. Atsižvelgiant į tai, tikslinga aiškiau diferencijuoti reguliuojamiems ūkio subjektams būdingas funkcijas, tai yra nustatyti, kad elektros energijos tiekimas buitiniams vartotojams Elektros energetikos įstatyme nustatytomis sąlygomis yra visuomeninio tiekėjo pareiga, o už elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimą ir garantinio elektros energijos tiekimo vartotojams, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų užtikrinimą, atsakingas skirstomųjų tinklų operatorius.
Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnyje nėra apibrėžta, kokiomis sąlygomis ir tvarka perdavimo sistemos operatorius turėtų teikti garantinio elektros energijos tiekimo paslaugą prie jo elektros tinklų prijungtiems vartotojams, todėl siūloma minėtą straipsnį atitinkamai patobulinti. Pagal galiojančio Elektros energetikos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį elektros energijos vartotojų įrenginiai prijungiami prie perdavimo tinklų tik tokiais atvejais, kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie skirstomųjų tinklų gamintojo ar vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, t. y. kad vartotojų elektros įrenginiai paprastai prijungiami tik prie skirstomųjų tinklų, nes dažniausiai skirstomųjų tinklų operatoriai turi technines (eksploatacines) galimybes prijungti vartotojų elektros įrenginius, todėl paprastai didesnės galios vartotojai neturi galimybės savo elektros įrenginių tiesiogiai prijungti prie perdavimo tinklų Taip pat Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai vartotojo elektros įrenginiai jungiami tiesiogiai prie elektros perdavimo tinklo, vartotojas apmoka visas sąnaudas, susijusias su įrenginių prijungimu prie elektros perdavimo tinklų (t. y. vartotojas turi padengti 100 proc. faktinės prijungimo kainos).
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato vartotojams, kurių elektros įrenginiai jungiami prie skirstomųjų tinklų ar perdavimo sistemos operatorių elektros tinklų, teisės savo lėšomis (sumokant 100 proc. elektros įrenginių įrengimo ir prijungimo sąnaudų) įrengti skirstomųjų ar perdavimo elektros tinklų (patiems pasisamdyti rangovą, atlikti prijungimo prie operatorių elektros tinklų darbus). Vartotojas privalo kreiptis į tinklų operatorių su prašymu prijungti vartotojo elektros įrenginius prie operatorių elektros tinklų ir laukti, kol operatorius, priklausomai nuo darbų vertės, parinks metinį rangovą arba naują rangovą viešųjų pirkimų būdu ir vėliau atliks prijungimo paslaugos įgyvendinimo darbus.
Kai vartotojo elektros įrenginiai prijungiami prie perdavimo tinklų, vartotojas apmoka visas sąnaudas (100 procentų), susijusias su įrenginių prijungimu prie elektros perdavimo tinklų, o kai vartotojo elektros įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, apmoka 20 ar 40 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį. Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad nauji vartotojai, kurių elektros įrenginiai pirmą kartą prijungiami prie skirstomųjų tinklų, kurių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 1 MW ir kurie su skirstomųjų tinklų operatoriumi yra sudarę sutartį, kuria įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį. Šis punktas netaikomas prijungiant gyvenamosios paskirties pastatų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų. To paties straipsnio 11 dalyje numatytos vartotojui taikomos sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą – vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai. Pažymėtina, kad galiojantis reglamentavimas nenustato galimybės, kad tokia prijungimo prie elektros tinklų galimybe gali pasinaudoti esami vartotojai.
Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Komisija, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi rinką nustato, kad toks gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. Gamintojams ar nepriklausomiems tiekėjams, turintiems didelę įtaką rinkoje, Komisija turi teisę nustatyti Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus, įskaitant ir viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą. Komisija, vadovaudamasi Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“, nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą įvertinusi asmens, turinčio didelę įtaką elektros energijos rinkoje, prognozuojamas pagrįstas šios paslaugos teikimo sąnaudas ir užsakomą reguliuojamos paslaugos kiekį (MW). Pažymėtina, kad tik pasibaigus tretinio aktyviosios galios rezervo aukcionui ir perdavimo sistemos operatoriui paskelbus galutinius aukciono rezultatus yra žinomas tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kiekis, kuris bus įsigyjamas ateinančiais metais iš aukcioną laimėjusių elektros energijos gamintojų.
Atsižvelgiant į tai, nepasibaigus tretinio aktyviosios galios rezervo aukcionui ir neturint informacijos iš perdavimo sistemos operatoriaus apie didelę įtaką turinčio asmens teikiamą tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos apimtį (MW), Komisija iki tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono pradžios neturi galimybių nustatyti viršutinės reguliuojamų paslaugų kainų ribos (Eur/MW/val.). Tačiau, įvertinusi prognozuojamas pagrįstas didelę įtaką elektros energijos rinkoje turinčio asmens paslaugos teikimo sąnaudas, Komisija iki tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono pradžios galėtų nustatyti leistiną pajamų ribą ir tokiu būdu riboti bendras iš reguliuojamosios paslaugos teikimo gautinas pajamas, kurios neturi viršyti nustatyto leistino pajamų lygio. Atsižvelgiant į tai, siūlomas pakeitimas dėl leistino pajamų lygio nustatymo užtikrintų, kad didelę įtaką turintis asmuo negautų daugiau pajamų, negu buvo būtina pagrįstoms šios paslaugos teikimo sąnaudoms padengti, tačiau leistų didelę įtaką rezervinės galios rinkoje turinčiam asmeniui diferencijuoti paslaugos kainą priklausomai nuo apimties, kuria ši paslauga būtų teikiama. Papildomai pažymėtina, kad leistino pajamų lygio nustatymas iki tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono leistų perdavimo sistemos operatoriui iki sisteminių paslaugų kainos nustatymo Komisijai pateikti tikslesnę informaciją apie planuojamą sisteminių paslaugų lėšų poreikį tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugai įsigyti, kadangi nustatyta sisteminių paslaugų kaina yra įtraukiama į perdavimo paslaugos kainas ir tarifus.
VIAP šiuo metu yra reglamentuojamos Elektros energetikos įstatyme, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – VIAP aprašas), Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – VIAP lėšų administravimo aprašas). VIAP reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo metu nėra detalizuota elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo paslauga ir teisių bei įpareigojimų sąrašas šią paslaugą teikiančiam asmeniui. Galiojantis VIAP reglamentavimas nacionalinėje teisėje taip pat nenumato galimybės taikyti VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarkos įmonėms, veikiančioms intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose. Visi elektros energijos vartotojai moka tą pačią Komisijos nustatytą VIAP kainą, išskyrus vartotojus už jų termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą ir suvartotą elektros energiją, be teisės ateityje susigrąžinti atitinkamą VIAP kainos dalį.
Europos Komisijos patvirtintose Gairėse yra numatyti lengvatų elektros energijai imlių pramonės šakų įmonėms, atleidžiant jas nuo į VIAP panašių rinkliavų, skirtų elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybai finansuoti taikymo principai. Šių Gairių
tam, kad būtų suderinama su ES valstybės pagalbos reikalavimais. Gairėse išskirtas 68 pramonės sektorių sąrašas, kuriuose intensyvi prekyba su trečiosiomis šalimis ir (arba) šie sektoriai pasižymi elektros energijos vartojimo intensyvumu (Gairių 3 priedas, kuriame pateikiamas sektorių sąrašas, sudarytas pagal prekybos intensyvumo ir elektros energijos vartojimo intensyvumo kriterijus, pavyzdžiui, kalnakasybos, naftos perdirbimo, popieriaus gamybos, pirminių plastikų, trąšų gamybos, metalo apdirbimo). Papildomai numatyta galimybė šalims narėms taikyti AEI lengvatą Gairių 5 priede numatytuose sektoriuose veikiančioms įmonėms, jei jų elektros energijos vartojimo intensyvumas yra bent 20 proc. Europos Komisijos požiūriu, įmonės, kurioms gali būti taikoma parama, susiduria su tarptautinės prekybos ir trečiųjų šalių įmonių konkurencijos poveikiu, todėl parama padėtų įmonėms įgyti geresnę konkurencinę padėtį. Gairės numato, kad parama intensyviai elektros energiją naudojantiems pramonės sektoriams yra proporcinga, jei įmonės moka bent 15 proc. atitinkamos, valstybėse narėse taikomos AEI rinkliavos ar aplinkos apsaugos mokesčių.
Pažymėtina, kad pastaraisiais metais nemažai ES šalių narių patobulino anksčiau taikytų AEI lengvatų schemas pagal aktualios Gairių redakcijos reikalavimus arba suderino su Europos Komisija naujas paramos schemas. Bene plačiausiai žinoma Vokietijos paramos schema elektros energijai imliose šakose veikiančioms įmonėms buvo suderinta su aktualia Gairių redakcija ir toliau taikoma. Europos Komisija taip pat pritarė Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos taikomoms AEI lengvatoms elektros energijai imliose šakose veikiančioms įmonėms. Jungtinė Karalystė ir Švedija elektros energijai imlias įmones, atitinkančias tam tikras sąlygas, atleidžia nuo klimato kaitos mokesčio ir elektros energijai taikomų mokesčių. Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kilnojamaisiais daiktais laikomi elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse ir transformatorių pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, išskyrus elektros tinklų priklausinius, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais. Tačiau ši netiksli formuluotė neleidžia tinkamai identifikuoti elektros įrenginių, kurie praktikoje galėtų būti priskirti nekilnojamųjų daiktų grupei. Taip pat nėra aiškiai nustatyta, kad vartotojo elektros įrenginiai laikytini kilnojamaisiais daiktais.
Elektros energetikos įstatymo 75² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo metu būti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovu turi teisę Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą atestatą eksploatuoti elektros įrenginius. Taip pat galiojantis reglamentavimas Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fiziniams asmenims nesuteikia teisės įrengti šių įrenginių. Šiuo metu galiojantis Gamtinių dujų įstatymas nenumato galimybės patiems gamtinių dujų vartotojams savo lėšomis ir jėgomis įrengti operatoriaus skirstymo sistemos. Pažymėtina, kad, dalyvaujant susitikimuose su didžiausiais verslo subjektais ir investuotojais, taip pat dažnai išreiškiamas lūkestis trumpinti naujų gamtinių dujų vartotojų sistemų prijungimo terminus, sutinkant visiškai padengti tokių sprendimų įgyvendinimo išlaidas. Viena iš galimybių yra patiems vartotojams pasisamdyti rangovą, kuris įrengtų vartotojo gamtinių dujų sistemai prijungti reikalingą operatoriaus gamtinių dujų skirstymo sistemą. Taigi, galiojantis Gamtinių dujų įstatymas tiesiogiai nenustato galimybės gamtinių dujų vartotojui savo lėšomis ir jėgomis įrengti skirstymo sistemos įrenginių ir tokiu būdu prisijungti prie operatoriaus dujų tinklų. Tokiai prijungimo paslaugai teikti operatorius viešųjų pirkimų būdu ir terminais parenka rangovą, o paslaugos įkainis priklauso nuo viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo pasiūlymo. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama EĮ projektas:
1) 1 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti Energetikos įstatymo 2 straipsnį 9¹ dalimi ir įtvirtinti energetikos įrenginių įrengimo sąvoką, t. y. nustatyti, kad energetikos įrenginių įrengimas – naujų energetikos įrenginių montavimas (tiesimas), įskaitant esamų energetikos įrenginių rekonstravimą, išmontavimą. 1 straipsnio 2 dalimi siūloma patikslinti Energetikos įstatymo 2straipsnio 12 dalį, patikslinant sąvokos „Energetikos valstybinė kontrolė ir priežiūra“ apibrėžtį, numatant, kad kontrolė bus vykdoma ne tik eksploatuojant energetikos įrenginius, bet ir juos įrengiant. Atsižvelgiant į tai, kad atestatas yra reikalingas vykdant energetikos veiklą, o galiojančiame šios veiklos apibrėžime įrengimo veikla nenumatyta, 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Energetikos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, patikslinant energetikos veiklos sąvoką ir į apibrėžtį įtraukiant energetikos įrenginių įrengimą. 2) 2 straipsniu siūloma patikslinti Energetikos įstatymo 6 straipsnio 15 ir 16 punktus, suteikiant Energetikos ministerijai kompetenciją nustatyti asmenų, turinčių teisę įrengti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir sąlygas; esama Energetikos įstatymo redakcija Energetikos ministerijai paveda nustatyti asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir sąlygas (Energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis);
3) 3 straipsnio 2 dalimi, siūloma patikslinti Energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą, numatant, kad Valstybinė energetikos inspekcija kontroliuos energetikos įrenginių įrengimą Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje numatytą funkciją Valstybinei energetikos inspekcijai išduoti energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus, siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo ir pripažinti netekusiu galios Energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą;
4) 4 straipsniu siūloma Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalį papildyti nauju
elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą, atestato sustabdymo pagrindą, jei asmuo vykdo veiklą neturėdamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Siekiant skaitmenizuoti licencijų (atestatų ir (ar) leidimų) išdavimo procesą ir paskatinti naudotis Licencijų informacine sistema energetikos sektoriuje, siūloma pripažinti netekusia galios Energetikos įstatymo 21 straipsnio 9 dalį.
5) 5 straipsniu siūloma pakeisti Energetikos įstatymo 22 straipsnį – apibrėžti energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestatus ir nustatyti reikalavimus jų turėtojams:
įrenginių ir gamtinių dujų įrenginių įrengimas);
asmenims suteikiama teisė įrengti elektros įrenginius, išskyrus elektros įrenginius ypatinguosiuose statiniuose, pagal Elektros energetikos įstatymą laikomus kilnojamaisiais daiktais; gamtinių dujų įrenginių įrengimo atestatą turintiems asmenims suteikiama teisė įrengti gamtinių dujų įrenginius, išskyrus gamtinių dujų įrenginius ypatinguosiuose statiniuose, pagal Gamtinių dujų įstatymą laikomus kilnojamaisiais daiktais;
technologinę įrangą, technologinius dokumentus ir kitas priemones, turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Įstatyminiu lygmeniu konkretizuojami reikalavimai personalui, kuris eksploatuos ir įrengs energetikos įrenginius Atsižvelgiant į keičiamo Energetikos įstatymo 28 straipsnio numatomus energetikos darbuotojų kategorijas ir darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, patikslinamas Energetikos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktas. Pažymėtina, kad Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, turintys galiojančius atestatus eksploatuoti elektros ir (ar) gamtinių dujų įrenginius, turės teisę ir toliau vykdyti ir tokių įrenginių įrengimo veiklą, jei apsidraus profesinės civilinės atsakomybės draudimu iki atestato galiojimo pabaigos.
6) 6 straipsniu Energetikos įstatymas pildomas 22¹ straipsniu, siekiant nustatyti elektros ir gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens prievolę draustis profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir nustatyti tokio draudimo sąlygas. Elektros įrenginių, gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklai atestuoti asmenys įrengtų potencialiai pavojingus elektros ir dujų įrenginius, galinčius sukelti žalą tiek tokių įrenginių savininkui, tiek tretiesiems asmenims. Siekiant užtikrinti, kad dėl įrengimo darbus atlikusio asmens veiksmų nukentėję asmenys gautų žalos atlyginimą, EĮ projektu siūloma nustatyti energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio ar siekiančio jį gauti asmens prievolę draustis profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir nustatomos tokio esminės draudimo sąlygos. Pažymėtina, kad draudimo prievolės buvo vertintas UAB
„Ernst & Young Baltic“ 2016 m. atliktoje analizėje, kurios rezultatai
parodė tokios prievolės įvedimo tikslingumą. Siūloma įteisinti elektros ir (ar) dujų tinklų įrengimo rangovų profesinės civilinės atsakomybės draudimą, kuris užtikrintų tinkamą elektros ir (ar) dujų tinklų įrengimo rangovų atsakomybę, aukštą rangovų atliktų darbų kokybę ir nekokybiškų darbų atveju palengvintų klientui žalos atlyginimą. Pagrindiniai siūlomo rangovų profesinės civilinės atsakomybės draudimo aspektai:
Pastebėtina, kad EĮ projekte pagal numatomą draudimą būtų draudžiama atsakomybė, susijusi tik su vienos rūšies, nedidelės apimties darbais – mažo ir vidutinio slėgio dujotiekio ir (ar) skirstomojo tinklo įrengimu. Atitinkamo dydžio draudimo suma neturėtų sukurti ženklios finansinės naštos rangovams, taip pat potencialiai neturėtų didelės įtakos prijungimo prie elektros ir (ar) dujų paslaugų įkainiams.
Jeigu reguliavimas numatytų prievolę sudaryti ilgesnes nei vienerių metų trukmės draudimo sutartis, tai, manytina, būtų patiriamos šios neigiamos pasekmės:
Pažymėtina, kad orientuojantis į ne ilgesnes kaip vienų metų draudimo sutartis, kiekvienais metais būtų tinkamai įvertinama draudimo rizika, sudaroma sutartis ir nustatomos įmokos, atsižvelgiant į besikeičiantį draudėjo veiklos žalingumą, mastą ir pobūdį. Be to, draudėjas, kurio netenkintų konkrečios draudimo įmonės teikiamos paslaugos, galėtų lengviau pakeisti paslaugos teikėją. Pažymėtina, kad reikalavimas turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą netaikomas elektros įrenginių eksploatavimo ir gamtinių dujų įrenginių eksploatavimo atestatus turintiems asmenims, nes eksploatavimo veiklą paprastai vykdo įrenginių savininkas, o tokia veikla proceso prasme dažniausiai yra paprastesnė nei įrengimas, todėl ir žalos atsiradimo rizika yra mažesnė. Pažymėtina, kad taip pat numatyta imperatyvi pareiga elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčiam asmeniui apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu, o veiklos vykdymas be galiojančios draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla (keičiamo Elektros energetikos įstatymo 22¹ straipsnio 6 ir 9 dalys). Siekiant, kad rinkos dalyviai tinkamai pasirengtų naujam reikalavimui, susijusiam su profesinės civilinės atsakomybės draudimo turėjimu, numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų galima prisitaikyti prie naujai nustatomo reikalavimo (nustatyta, kad Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.). 7) 7 straipsniu tikslinamas Energetikos įstatymo 28 straipsnis, reglamentuojant energetikos įrenginių ne tik eksploatavimo, bet ir įrengimo veiklą.
Dalis elektros ir gamtinių dujų įrenginių yra laikomi kilnojamaisiais daiktais (Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalis, Gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalis) ir jiems netaikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, todėl, siekiant teisinio aiškumo, atitinkamuose Energetikos įstatymo straipsniuose minint energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimo veiklą, kartu paminėtina ir įrengimo veikla. Energetikos įstatymo 28 straipsnis taip pat tikslinamas siekiant Energetikos įstatyme apibrėžti konkrečius išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus energetikos darbuotojams, kadangi tai siejama su ribojimais (sąlygomis) užsiimti tam tikra veikla. EĮ projekte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytais reikalavimais, numatoma apibrėžti energetikos darbuotojų (vadovų, inžinerinių kategorijų darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų) išsilavinimo reikalavimus, nurodant konkrečias mokslų studijų krypčių grupes ir suteikiant teisę Energetikos ministerijai nustatyti, kurios konkrečios aukštojo mokslo studijų krypties išsilavinimą turi turėti šie asmenys. 7 straipsnio 7 dalimi tikslinama Energetikos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis, numatant Valstybinei energetikos inspekcijai naują funkciją – derinti mokymo įstaigų parengtas energetikos darbuotojų mokymo programas.
Priėmus EĮ projekte siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, bus sulaukta tokių teigiamų rezultatų:
gali būti vykdoma elektros ir gamtinių dujų įrenginių įrengimo veikla, tokiu būdu pagerės elektros ir gamtinių dujų įrenginių įrengimo kokybė (įrengimo veiklą galės vykdyti tik nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys), taip pat įrengtų įrenginių saugumas, patikimumas, efektyvumas, aplinkos apsauga, tinkamai pasirengusio asmens atlikti darbai sumažins avarijų ir kenksmingų medžiagų patekimo į aplinką pavojų. Taip pat bus užtikrinama, kad dėl elektros ir gamtinių dujų įrenginių įrengimo paslaugas teikiančio asmens veiksmų nukentėję asmenys gautų žalos atlyginimą.
reglamentavimo, pagal kurį didžiąją dalį naujai įrengtų elektros ir dujų skirstomųjų tinklų ir prie tokių tinklų prijungiamus elektros ir gamtinių dujų įrenginius tikrina Valstybinė energetikos inspekcija (išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma), nes šiuos įrenginius įrengs atestuoti asmenys. Paminėtina tai, kad elektros ir gamtinių dujų įrengimo kokybės patikros klausimas, įrengimo kokybės užtikrinimo būdai, galimos naudos buvo įvertintos audito ir konsultacijų kompanijos Ernst & Young Baltic, UAB,
energetikos inspekcijai tikrinant tik didesnio pavojingumo įrenginius ir objektus, vartotojai nebesusidurtų su sukuriama papildoma administracine našta, taip pat nebepatirtų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Darant prielaidas, kad i) ateityje Valstybinės energetikos inspekcijos per metus išduodamų pažymų skaičius nesikeistų (2016 m. buvo išduota daugiau nei 32 tūkst.
Valstybinės energetikos inspekcijos pažymų), ir kad ii) vartotojas šiuo metu vidutiniškai sugaišta bent dvi valandas siekdamas gauti Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą (rangovo paieška, darbas su rangovu ir Valstybine energetikos inspekcija), sukurta ekonominė ir socialinė nauda kasmet galėtų siekti mažiausiai 224 tūkst. Eur (viena vartotojo sugaišto laiko valanda šiuo metu yra įkainota 3,5 Eur). Atsisakius Valstybinės energetikos inspekcijos pažymų išdavimo (pakeitus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus) ūkio subjektams sumažės administracinė našta. Taip pat planuojama, kad elektros ir gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo terminas sutrumpės maždaug
įrengiant tam tikrus elektros įrenginius, Pasaulio banko atliekamas verslo sąlygų tyrimo „Doing Business“ rodiklis „Prisijungimas prie elektros tinklų“ pagerėtų, kadangi būtent Valstybinės energetikos inspekcijos pažymos išdavimas yra perteklinė procedūra naujų elektros vartotojų prijungimo prie skirstomojo tinklo vertinimo procese.
1) 1 straipsnio 1 dalimi, siekiant teisinio aiškumo, siūloma įtvirtinti elektros energetikos sistemos adekvatumo sąvoką ir jos apibrėžimą, atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka vartojama žemesnės galios teisės aktuose ir keičiant Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio nuostatas.
siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 24³ dalyje nustatytos kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovo sąvokos apibrėžtį ir nustatyti, kad rangovu gali būti ne tik juridinis, bet ir fizinis asmuo. 1 straipsnio 3 dalimi, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 56 dalį, patikslinant teisės aktų sąrašą. 2) 2, 13 ir 14 straipsniais, siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos su jai būdingomis funkcijomis atskyrimą nuo elektros energijos skirstymo veiklos ir kad garantinį tiekimą vykdys perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, atitinkamai pakeičiamas Elektros energetikos įstatymo 12 straipsnis, 46 straipsnio 4 dalis, 51 straipsnio 1 dalies 1 punktas, išbraukiant žodžius „asmenys, atliekantys garantinio tiekimo funkciją“;
3) 3 ir 7 straipsniais, atsižvelgiant į elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos su jai būdingomis funkcijomis atskyrimą nuo elektros energijos skirstymo veiklos, siūloma panaikinti Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 13 dalies 2 punktą (visuomeninio tiekėjo vykdoma garantinio tiekimo funkcija) ir atitinkamai papildyti Elektros energetikos įstatymo
funkcijas;
4) 4 straipsnio 1 dalimi siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 23 straipsnio
prie perdavimo tinklo.
Siūloma numatyti, kad elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginių galia ne mažesnė kaip 10 MW, galėtų būti prijungti tiesiogiai prie perdavimo tinklo. Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad prie perdavimo tinklo galėtų prisijungti tie vartotojai, kurių elektros energijos poreikis yra didelis ir kurie dėl to patiria dideles elektros energijos sąnaudas. Vartotojai taip pat turėtų įsipareigoti 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti sutartyje su perdavimo sistemos operatoriumi nustatytos leistinosios naudoti galios ir 10 metų už ją mokėti galios dedamąją.
EEĮ projekte
operatorių elektros tinklams tiesti naudojamas technologijas (didžiausio skerspjūvio 500 mm²elektros kabelių požemines linijų, kurios jungia daugelį rajoninių transformatorinių ir skirstomųjų punktų, ar naujų elektros linijų pralaidumą). Taip pat skirstomojo tinklo operatoriaus elektros įrenginių, prijungtų prie perdavimo tinklo, mažiausia galia yra 6,3 MVA arba ~6 MW. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vartotojams, kurių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė nei 10 MW, nėra tikslinga jungtis prie perdavimo tinklo. Pažymėtina, kad esamos ir siūlomos naujos nuostatos taikomos tinklo naudotojams nėra privalomos ir sudaro pasirinkimo galimybę, prieš tai įvertinus visas galimas prijungimo prie elektros tinklo alternatyvas, naudingiausiu tinklo naudotojui būdu. Pažymėtina, kad naujo vartotojo elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų – tai nėra tik vienkartinė investicija. Po naujo vartotojo prijungimo yra patiriamos prijungimui sukurtos infrastruktūros eksploatavimo ir priežiūros sąnaudos ir mokami susiję mokesčiai. Jeigu prijungus vartotoją jam nėra prievolės tam tikrą laikotarpį užsakyti ir sumokėti už numatytą galią ir jis nusprendžia nevartoti elektros energijos, dėl jam sukurtos infrastruktūros patiriamų papildomų sąnaudų didėja elektros tarifas kitiems elektros vartotojams. Atsižvelgiant į tai, siūlomas papildomas reglamentavimas, numatantis prievolę tokiam vartotojui naudoti įrengtąją galią bent 10 metų, įpareigoja vartotoją išsamiai apsvarstyti savo sprendimą dėl prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų.
Taip pat svarbu pažymėti, kad tam tikras vartotojų įsipareigojimas sukuria prielaidas tinkamam ilgalaikiam planavimui ir suvaldo perinvestavimo (ar per galingo tinklo sukūrimo) riziką vykdant plėtrą. Pažymėtina, kad 10 metų įsipareigojimo nuostata nemažinti sutartyje su operatoriumi nustatytos leistinosios naudoti galios galioja ir vartotojams, prijungtiems prie skirstomojo tinklo. Pažymėtina, kad prie perdavimo tinklo galėtų būti prijungiami naujų vartotojų įrenginiai ir vartotojo elektros įrenginiai, kurie iki Elektros energetikos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo jau buvo prijungti prie skirstomųjų tinklų.. Atsižvelgiant į tai, kad prie perdavimo tinklo galės būti jungiami ne mažesnės kaip 10 MW galios vartotojo elektros įrenginiai, siūlomas naujas teisinis reguliavimas neturėtų papildomos įtakos elektros energijos tarifui. EEI projektu siūlomas reguliavimas leis užtikrinti subalansuotą ir optimalų tiek skirstomojo, tiek perdavimo tinklo panaudojimą ir sudarys sąlygas pasiekti svarbų visuomeninį tikslą – vystyti investicijas, padidinti Lietuvos konkurencingumą Rytų ir Centrinės Europos regione. Kaip ir pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, visas prisijungimo prie perdavimo tinklo sąnaudas padengtų vartotojas. Priėmus EEĮ projektą, bus sudarytos sąlygos sumažinti daug elektros energijos savo veikloje naudojančių įmonių sąnaudas, pritraukti ir plėtoti tiesiogines investicijas. Prisijungdami prie perdavimo tinklo vartotojai mokėtų iki 1 ct/KWh mažesnį elektros tarifą, o konkretus sąnaudų mažėjimas priklausytų nuo kiekvieno vartotojo suvartojamo elektros energijos kiekio.
papildyti Elektros energetikos įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, siekiant užtikrinti, kad su elektros tinklų naudotojais sudaromos elektros energijos pardavimo paslaugos sutarties sąlygos būtų vienodos, objektyvios ir nediskriminacinės, nurodant, kad elektros energijos perdavimo paslaugos sutarčių standartines sąlygas rengia ir suderinęs su Komisija savo interneto svetainėje skelbia perdavimo sistemos operatorius. Pažymėtina, kad siūlomu pakeitimu sumažėtų administracinė našta perdavimo sistemos operatoriui, nes sutrumpėtų perdavimo paslaugos sutarčių sudarymo su tinklų naudotojais laikotarpis. 5) 5 straipsniu, atsižvelgiant į tai kad, garantinį tiekimo veiklą galės vykdyti perdavimo sistemos operatorius (keičiamo Elektros energetikos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis,
įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 24 punktą, numatant papildomą perdavimo sistemos operatoriaus funkciją – užtikrinti garantinį tiekimą;
6) 6 straipsniu siūloma papildyti Elektros energetikos įstatymo 38 straipsnyje nurodytas skirstomųjų tinklų operatoriaus teises informacijos gavimo srityje. Įvertinus tai, kad pagal teikiamą pasiūlymą visuomeninio tiekėjo vykdoma elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams funkcija atskiriama nuo skirstomųjų tinklų operatoriaus veiklos, o tiesioginius santykius su buitiniu vartotoju turėtų tik visuomeninis tiekėjas, būtina užtikrinti tinkamą ir pakankamą prieigos teisę prie vartotojo duomenų skirstomųjų tinklų operatoriaus vykdomoms funkcijoms (pavyzdžiui, atlikti apskaitos prietaisų patikrinimus, atjungti vartotojo elektros įrenginius ir pan.).
Todėl siūloma papildyti skirstomųjų tinklų operatoriui duomenis apie vartotoją teikiančių subjektų sąrašą nauju subjektu, tai yra visuomeniniu tiekėju. Papildomai patikslinama, kad duomenis skirstomųjų tinklų operatorius galėtų gauti ne tik iš vartotojų, bet ir iš gaminančių vartotojų. 7) 8 straipsniu įvertinus tai, kad skirstomasis elektros tinklas susideda iš daugybės smulkių objektų, kurių modernizavimo ir rekonstravimo poreikis nuolat kinta, dėl ko skirstomųjų tinklų operatoriui gali būti sudėtinga iš anksto įvertinti, kurių investicijų poreikis egzistuos po 3 ar daugiau metų, manytina, kad ilgalaikio planavimo pareiga šiame elektros energetikos segmente neturėtų būti grindžiama papildomų priežiūros priemonių, numatytų Elektros energetikos įstatymo 39¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse, taikymu, todėl siūlytina jų atsisakyti. Papildomai pažymėtina, kad skirstomojo tinklo plėtra priklauso ne nuo skirstomųjų tinklų operatoriaus, o išimtinai nuo naujų vartotojų iniciatyvos. Tinklo atnaujinimo kryptys remiasi nuolat kintančiais tinklo būklės kriterijais, todėl skirstomųjų tinklų investicijos, priešingai nei investicijos į perdavimo tinklus, yra nuolat kintančios ir negali būti detaliai suplanuotos ilgesniam laikotarpiui.
Nepaneigiant siekio užtikrinti saugų ir patikimą elektros energetikos sistemos darbą, skatinti efektyvių išmaniųjų energijos tinklų plėtrą rengiant ilgalaikius tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planus, siūlytina numatyti Komisijos diskreciją kreiptis į skirstomųjų tinklų operatorių prašant pateikti papildomą informaciją apie 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, informaciją apie praėjusiais metais atliktas investicijas ir (arba) paaiškinimus dėl neatliktų investicijų pagal 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą. Taip pat siūloma numatyti galimybę Komisijai įpareigoti skirstomųjų tinklų operatorių atlikti atitinkamas investicijas, kurios taip pat buvo numatytos Vyriausybės nutarimuose. Pažymėtina, kad skirstomųjų tinklų operatoriui nevykdant Komisijos nurodymų, teisinės pasekmės kiltų pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiami pasiūlymai dėl 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plano nuosekliai koreliuoja su gamtinių dujų sektoriuje esančiu reguliavimu. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. XIII-707 37¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos atitinka EEĮ projektu siūlomus pakeitimus. 8) 9 straipsniu siūloma detalizuoti atsiskaitymo su skirstomųjų tinklų operatoriumi principus, įtvirtintus Elektros energetikos įstatymo 40 straipsnyje.
Minėtu pasiūlymu numatoma, kad tais atvejais, kai elektros energijos tiekimą buitiniams vartotojams užtikrina visuomeninis tiekėjas, už šiems vartotojams suteiktas persiuntimo tinklais paslaugas, sistemines paslaugas, taip pat viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kuriomis pasinaudojo prie skirstomojo tinklo prijungti buitiniai vartotojai, su skirstomųjų tinklų operatoriumi atsiskaito visuomeninis tiekėjas pagal šalių sudarytą sutartį. 9) 10 straipsniu siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad elektros energija perkama ne tik iš elektros energijos tiekėjų, bet ir tinklų operatorių, nes pagal siūlomą reglamentavimą už elektros energijos patiekimą vartotojams būtų atsakingi tiek visuomeninis tiekėjas, tiek skirstomųjų tinklų operatorius ar perdavimo sistemos operatorius, vykdantis garantinio tiekimo funkciją nebuitiniams vartotojams, kurie nėra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais. 10) 11 straipsniu siūloma papildyti Elektros energetikos 43 straipsnį nauja 3 dalimi, nustatant elektros energijos tiekimo užtikrinimo buitiniams vartotojams aspektus, nustatant subjektą, užtikrinantį elektros energijos tiekimą buitiniams vartotojams atitinkamais atvejais ir įtvirtinant procedūrinius veiksmus, kurie turėtų būti atliekami, siekiant sklandaus ir nenutrūkstamo elektros energijos tiekimo, esant minėtoje dalyje nurodytiems pagrindams. 11) 12 straipsniu, atsižvelgiant į EEĮ projekto tikslus, atitinkamai koreguojamas Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis garantinio tiekimo bendrąsias sąlygas ir principus ir numatantis, kad paslaugų tiekėju vietoj visuomeninio tiekėjo yra tinklų operatorius, prie kurio elektros tinklų prijungti vartotojai.
Šiuo pakeitimu taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vartotojas, kuriam turi būti užtikrinamas garantinis tiekimas, turi galiojančią persiuntimo sutartį su garantinį tiekimą jam užtikrinsiančiu tinklų operatoriumi, atskira sutartis, formalizuojanti garantinio tiekimo santykius, tarp šalių nėra sudaroma. Atsižvelgiant į tai, kad išgryninus veiklas visuomeniniam tiekėjui būdingą garantinio tiekimo funkciją užtikrintų tinklų operatorius, būtina tikslinti ir šiuo metu Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą garantinio tiekimo kainos apskaičiavimo mechanizmą, pagal kurį garantinio tiekimo kaina siejama su visuomeniniam tiekėjui nustatomos įsigijimo kainos ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainos suma. Šiuo aspektu manytina, kad garantinio tiekimo kainos nustatymo siejimas su kito pobūdžio reguliuojamąją veiklą vykdančio ūkio subjekto patiriamais kaštais nėra objektyviai pateisinamas. Elektros energetikos įstatyme įtvirtinto garantinio tiekimo institutas turi aiškią paskirtį – užtikrinti vartotojų teisių ir interesų apsaugą tol, kol vartotojai pasirinks nepriklausomą tiekėją. Tai yra, garantinis tiekimas yra laikina priemonė, realizuojama kaip paslauga, kurią teikia įstatymų leidėjo įpareigotas ūkio subjektas. Atsižvelgiant į šios paslaugos specifinę paskirtį ir teikimo sąlygas, ji neturėtų būti prilyginta įprastinei tiekimo veiklai, kuri siejama su faktiškai patirtais kaštais.
Dėl šių priežasčių EEĮ projekte, nenustatant poreikio koreguoti koeficiento dydį, siūloma numatyti, kad garantinio tiekimo kaina nepriklauso nuo jokio ūkio subjekto veiklos rezultatų ir yra nustatoma remiantis objektyviais duomenimis, tai yra kaip metinės elektros rinkos kainos, kurią kasmet nustato Komisija, ir 1,25 dydžio koeficiento sandauga. Pažymėtina, kad, net ir pakeitus garantinio tiekimo kainos apskaičiavimo principus, garantinio tiekimo kainos dydis išliktų panašus kaip ir šiuo metu taikoma garantinio tiekimo kaina. 12) 15 straipsniu, atsižvelgiant į siūlomus pokyčius dėl visuomeninio tiekimo ir skirstomųjų tinklų operatoriaus veiklų išgryninimo, siūloma atitinkamai koreguoti Elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta energijos supirkimo iš atsinaujinančius išteklius elektros energijos gamybai naudojančių gamintojų tvarka. Šiuo metu ši funkcija priskirta visuomeniniam tiekėjui ir paskirtajai įmonei. Įvertinus tai, kad energetikos ministro įsakymu paskirtosios įmonės funkcijas įgyvendina infrastruktūros įmonė („Lietuvos energijos gamyba“, AB), manytina, kad prie skirstomojo elektros tinklo prijungtų gamintojų naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius pagamintą elektros energiją taip pat turėtų supirkti infrastruktūros segmentui priklausantis ūkio subjektas – skirstomųjų tinklų operatorius. Be to, elektros energijos balansavimo tikslais būtent skirstomųjų tinklų operatorius turi tiesiogines sąsajas su gamintojais, todėl jo veiklos specifika labiausiai būdinga supirkimo funkcijos vykdymui.
Papildomai pažymėtina, kad dėl siūlomo skirstomųjų tinklų operatoriaus ir visuomeninio tiekėjo veiklų išgryninimo atsirasiantys vienkartiniai kaštai bus vertinami vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir susijusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 13) 16 straipsniu siūloma papildyti Elektros energetikos įstatymo 61 straipsnio 2 ir 3 dalis ir patikslinti elektros energijos tiekėjo rūšį. Taip pat siūloma papildyti Elektros energetikos įstatymo 61 straipsnio 4 dalį nuostata, numatančia vartotojų galimybę nesudaryti atskirų sutarčių su skirstomųjų tinklų operatoriumi, jei tarp visuomeninio tiekėjo ir vartotojo susiklostę santykiai yra formalizuoti šalių sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi. Minėtas pasiūlymas sistemiškai ir nuosekliai koreliuoja su EEĮ projekto 6 straipsniu, reglamentuojančiu sutartinius šalių santykius tais atvejais, kai persiuntimo paslaugų teikimą vartotojui užtikrina visuomeninis tiekėjas sutarties su skirstomųjų tinklų operatoriumi pagrindu. 14) 17 straipsnio 1 dalimi siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 2 punktą, siekiant numatyti, kad tiek naujas, tiek ir esamas vartotojas už jo elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų galės apmokėti
dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį, jei: (i) naujo vartotojo pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 1 MW; (ii) esamo vartotojo elektros įrenginių leistinąją naudoti galia didinama ne mažesne kaip 1 MW galia; (iii) vartotojas įsipareigoja 10 metų nemažinti leistinosios naudoti galios.
Taip pat siūloma papildyti Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio
naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW ir kurių elektros įrenginiams prijungti reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, suteikti galimybę tokiems vartotojams savo lėšomis ir pajėgumais Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su operatoriumi, įrengti operatoriaus elektros tinklus ir organizuoti šių skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų įrengimo darbus. Taip pat siūloma nustatyti teisinį pagrindą Energetikos ministerijai reglamentuoti vartotojo lėšomis atliekamo, skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų statybos organizavimo ir darbų atlikimo tvarką. Galios dydis (250 kW) nustatytas atsižvelgiant į diskusijas su verslo atstovais ir atlikus esamų vartotojų poreikių analizę.
Tokia galimybė (skubiai (angl. fast-track) prisijungti prie elektros tinklų) sutrumpintų prijungimo procesą, kadangi, siekiant pasamdyti darbų rangovą, nebereikėtų vykdyti viešųjų pirkimų, atsirastų galimybė pasisamdyti rangovą už pačių sutartą, o ne operatoriaus nustatytą kainą, rangos darbus vykdyti vartotojui patogiu laiku. Tai leistų efektyviau planuoti verslo plėtrą. Pažymėtina, kad tokius darbus galės atlikti tik atitinkamus atestatus turintys asmenys (EĮ projekte nustatyti asmenys, turintys elektros įrenginių įrengimo atestatus). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toks vartotojas, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir sudaręs įrenginių prijungimo paslaugos sutartį, turės apmokėti
pastatytus elektros tinklus ir įrenginius, kuriuos neatlygintinai perduos naudotis skirstomųjų tinklų operatoriui. Taip pat siūloma nustatyti, kad vartotojų lėšomis įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė ir už jų įrengimą ir (ar) naudojimą prijungiant kitų vartotojų įrenginius įrengimą atlikusiems vartotojams neatlyginama. Fast-track prijungimu ketinantis pasinaudoti vartotojas turės galimybę iš anksto planuoti savo sąnaudas, nes reikalavimai įrengiamam elektros tinklui (medžiagų rūšiai, kokybei ir pan.) yra nustatyti teisės aktuose ir operatoriaus išduodamose techninėse sąlygose ir yra taikomi nepriklausomai nuo to, kas atlieka įrengimą (tai lemia, kad vartotojas iš anksto žinos reikalavimus medžiagų rūšiai, kokybei ir pan., turės galimybę pasirinkti jam priimtiną tiekėją, susitarti su šiuo dėl priimtinos medžiagų kainos).
Vartotojo lėšomis įrengtas ir skirstomųjų tinklų operatoriui perduotas skirstomasis tinklas poveikio skirstymo paslaugos kainai neturės, nes operatoriui neatlygintinai perduotas turtas nėra traukiamas į reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertę. Pažymėtina, kad numatytas reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Konstitucijos
reguliavimu skirstymo tinklus įrengiantis asmuo nuosavybės į juos neturi ir neįgyja (nėra Konstitucijos 23 straipsnio apibūdinto objekto), taip pat nėra vykdomas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams. · Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalimi reglamentuojamas priverstinis nuosavybės paėmimas, kuris atliekamas siekiant užtikrinti visuomenės interesus (kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalimi reglamentuojamas priverstinis paėmimas įrodo aplinkybė, kad asmuo neturi galimybės nesutikti dėl paėmimo, jei jis yra pagrindžiamas visuomenės poreikių tenkinimu. Šios nuostatos iš esmės atkartojamos ir Civilinio kodekso 4.100 straipsnyje).
EEĮ įstatymo projekte numatytas reglamentavimas yra siejamas tik su paties asmens laisvu pasirinkimu, t. y, asmuo, turėdamas suinteresuotumą dėl, visų pirma, jo poreikiams skirtos infrastruktūros įrengimo, iš anksto sutartomis sąlygomis ir turėdamas alternatyvų pasirinkimą – pasinaudoti teise būti prijungtam įprasta tvarka, kai įrengimą atlieka operatorius, o prijungiamas asmuo apmoka Elektros energetikos įstatyme nurodytą įrengimo išlaidų dalį – nusprendžia nesinaudoti įprasta prijungimo tvarka ir laisva valia pasirenka sudaryti sandorį, pagal kurį atitinkamą infrastruktūrą įsipareigoja sukurti savo lėšomis ir perduoti ją operatoriaus nuosavybėn; · Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodytu nuosavybės paėmimo atveju viešojo administravimo ar kitas teisę į paėmimą turintis subjektas yra suinteresuotas paimti nuosavybę, kad būtų patenkinti visuomenės poreikiai, o EEĮ įstatymo projekte numatytu atveju pats asmuo yra suinteresuotas įrengti ir perduoti operatoriaus nuosavybėn turtą, kad, visų pirma, būtų tenkinami paties asmens poreikiai (suinteresuotumo aspektas); · Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas „kaip kiekvienu atveju individualus įstatymu nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas).
EEĮ įstatymo projekte numatytas reglamentavimas yra siejamas tik su paties asmens laisvu pasirinkimu, t. y, asmuo, turėdamas suinteresuotumą dėl, visų pirma, jo poreikiams skirtos infrastruktūros įrengimo, iš anksto sutartomis sąlygomis ir turėdamas alternatyvų pasirinkimą – pasinaudoti teise būti prijungtam įprasta tvarka, kai įrengimą atlieka operatorius, o prijungiamas asmuo apmoka Elektros energetikos įstatyme nurodytą įrengimo išlaidų dalį – nusprendžia nesinaudoti įprasta prijungimo tvarka ir laisva valia pasirenka sudaryti sandorį, pagal kurį atitinkamą infrastruktūrą įsipareigoja sukurti savo lėšomis ir perduoti ją operatoriaus nuosavybėn; · Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodytu nuosavybės paėmimo atveju viešojo administravimo ar kitas teisę į paėmimą turintis subjektas yra suinteresuotas paimti nuosavybę, kad būtų patenkinti visuomenės poreikiai, o EEĮ įstatymo projekte numatytu atveju pats asmuo yra suinteresuotas įrengti ir perduoti operatoriaus nuosavybėn turtą, kad, visų pirma, būtų tenkinami paties asmens poreikiai (suinteresuotumo aspektas); · Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas „kaip kiekvienu atveju individualus įstatymu nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). EEĮ įstatymo projekte nurodytu atveju sprendimą paimti turtą visuomenės poreikiams nei operatorius, nei viešojo administravimo subjektas nepriima ir jo negali priimti, nes, kaip jau minėta, prijungiamas asmuo, turėdamas suinteresuotumą dėl, visų pirma, jo poreikiams skirtos infrastruktūros įrengimo, iš anksto sutartomis sąlygomis ir turėdamas alternatyvų pasirinkimą – pasinaudoti teise būti prijungtam įprasta tvarka, kai prijungimo paslaugą (įrengimą) atlieka operatorius, o prijungiamas asmuo apmoka Elektros energetikos įstatyme nurodytą įrengimo išlaidų dalį – nusprendžia nesinaudoti įprasta prijungimo tvarka ir laisva valia pasirenka sudaryti sandorį, pagal kurį atitinkamą infrastruktūrą įsipareigoja sukurti savo lėšomis ir perduoti ją operatoriaus nuosavybėn (sprendimo paimti turtą nebuvimas); · Kaip jau minėta, Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis reglamentuoja priverstinį nuosavybės paėmimą.
Tačiau nei Konstitucija, nei kiti įstatymai nedraudžia asmeniui priimti sprendimo dėl turto neatlyginto perleidimo (dovanojimo). Varžyti šios teisės nėra teisinio pagrindo, juolab, kad asmeniui paliekama teisė rinktis įprastą prijungimo prie elektros tinklo paslaugos procesą, kai įrengimą atlieka operatorius, o prijungiamas asmuo apmoka Elektros energetikos įstatyme nurodytą įrengimo išlaidų dalį (neatlygintino perleidimo (dovanojimo) aspektas).
Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnį 7¹ dalimi, kuria siūloma vartotojams, kurių elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW ir kurių elektros įrenginiams prijungti prie perdavimo tinklo reikia pastatyti naujus elektros perdavimo sistemos operatoriaus tinklus, suteikti galimybę tokiems vartotojams savo lėšomis ir pajėgumais Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinus su operatoriumi organizuoti ir atlikti elektros perdavimo sistemos operatoriaus tinklų statybos darbus (numatomo reguliavimo pagrindimas yra analogiškas kaip ir dėl keičiamo Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 3 punkto). Taip pat siūloma nustatyti teisinį pagrindą Energetikos ministerijai reglamentuoti vartotojo lėšomis atliekamo, perdavimo sistemos operatoriaus elektros tinklų statybos organizavimo ir darbų atlikimo tvarką. Tokia galimybė (skubiai (angl. fast-track) prisijungti prie elektros tinklų) sutrumpintų prijungimo procesą, kadangi siekiant pasamdyti darbų rangovą nebereikėtų vykdyti viešųjų pirkimų, atsirastų galimybė pasisamdyti rangovą už pačių sutartą, o ne operatoriaus nustatytą kainą, rangos darbus vykdyti vartotojui patogiu laiku. Tai leistų efektyviau planuoti verslo plėtrą. Pažymėtina, kad tokius darbus galės atlikti tik atitinkamus atestatus turintys asmenys.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toks vartotojas, suderinęs su perdavimo sistemos operatoriumi ir sudaręs įrenginių prijungimo paslaugos sutartį, turės apmokėti
pastatytus elektros tinklus ir įrenginius, kuriuos neatlygintinai perduos naudotis perdavimo sistemos operatoriui. Taip pat siūloma nustatyti, kad vartotojų lėšomis įrengti perdavimo tinklai yra perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė ir už jų įrengimą ir (ar) naudojimą prijungiant kitų vartotojų įrenginius įrengimą atlikusiems vartotojams neatlyginama. Siekiant teisinio aiškumo, 12 straipsnio 5 dalimi siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 11 dalį, nurodant, kaip paskirstomos ir mokamos perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos (kurios patiriamos kai siekiant prijungti vartotoją prie skirstomųjų elektros tinklų, atnaujinami ar plečiami ir perdavimo tinklai), kai vartotojas nevykdo savo įsipareigojimų skirstomųjų tinklų operatoriams. Taip pat, atsižvelgiant į EEĮ projekto 12 straipsnio siūlomus pakeitimus, atitinkamai pakoreguotos Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio nuorodos į kitas straipsnio dalis ar punktus. 15) 18 straipsniu siūloma numatyti galimybę Komisijai reguliuoti didelę įtaką elektros energijos rinkoje turintį asmenį, nustatant ne tik reguliuojamų paslaugų kainų, bet ir (ar) pajamų viršutinę ribą. 16) 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, siekiant užtikrinti sklandų kainų nustatymo procesą, koreguojami Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 9 ir 10 dalyse įtvirtinti kainų įsigaliojimo terminai. 19 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnį
nustatymo terminą.
17) 20 straipsnio 1 dalimi, siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnį 11 dalimi, nurodant šio straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos VIAP paskirtį. 20 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į valstybės energetinio saugumo aspektus, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos adekvatumą ir elektros energijos vartotojų interesus, siūlomi nustatyti įpareigojimai ir teisės Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą VIAP teikiančiam asmeniui. 18) 21 straipsniu siekiama papildyti Elektros energetikos įstatymą 74¹straipsniu ir įtvirtinti, kad intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose veikiantiems elektros energijos vartotojams būtų taikoma VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarka už elektros energijos kiekį, viršijantį 1 GWh per metus – iki kiekvienų metų liepos 1 d. už praėjusius kalendorinius metus jie galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant AEI, šios elektros energijos balansavimu ir jos centralizuota prekyba, kurią nustato Komisija. Reguliavimas būtų taikomas visoms Gairių
įvardytuose sektoriuose veikiančioms įmonėms, kurios atitinka ne mažesnio kaip
vertės reikalavimą. Tokia VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarka būtų taikoma už suvartotą elektros energijos kiekį, viršijantį
forma arba atitinkama VIAP kainos dalis gali būti grąžinama. Jei būtų taikomas sumažintas mokėjimas, turėtų būti sukurtas ex post stebėsenos mechanizmas.
Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad visos pagalbos permokos būtų grąžintos ne vėliau nei kitų metų liepos 1 d. Atsižvelgiant į Gairių nuostatas ir vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytais teisėkūros principais, buvo pasirinktas modelis, kuris būtų paprasčiau administruojamas ir efektyviau prižiūrimas, nes šiuo atveju VIAP kainos dalis būtų grąžinama pagal faktą, o ne vadovaujantis prognozėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Gairės nenumato galimybės įmonių atleisti nuo kitų mokesčių, ar atleisti įmones, veikiančias kituose, nei siūloma, sektoriuose, todėl EEĮ projekte siūloma įtvirtinti atitinkamas nuostatas, neprieštaraujančias ES reguliavimui. Pažymėtina, kad siūloma įtvirtinti nuostatą būtent dėl 85 proc. VIAP kainos dalies susigražinimo, nes, vadovaudamasi Gairių 3.7.2 skyriaus nuostatomis, Europos Komisija pripažįsta, kad įmonėms suteikta lengvata yra proporcinga, jei jos moka bent 15 proc. įprastos, valstybėse narėse taikomos, AEI rinkliavos. Papildomai pažymėtina, kad siūlomas įtvirtinti 1 GWh reikalavimas pasirinktas atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką taikant AEI lengvatas ir laikytinas tinkamu siekiant skatinti stambių vartotojų konkurencingumą. Siekiant užtikrinti, kad siūloma VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarka pasinaudotų tik energiją efektyviai vartojantys vartotojai, siūloma nustatyti, kad vartotojai turėtų pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą ir sudaryti sutartį su Energetikos ministerijos įgaliota institucija, kuria įsipareigotų pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą ne rečiau kaip kas 4 metus po anksčiau atlikto energijos vartojimo audito.
Papildomai siūloma reglamentuoti, kad jei vartotojai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, nebus įsidiegę geriausių esamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių ir jiems atliktose energijos vartojimo audito ataskaitose bus nustatytos rekomendacijos dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, tokie vartotojai galės pasinaudoti nustatyta lengvata, jeigu su Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga sudarys sutartį, kuria įsipareigos geriausioms esamoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms įsidiegti per 4 metų laikotarpį nuo sutarties sudarymo skirti ne mažiau kaip 75 procentus galimos susigrąžintos sumos ir ne mažiau kaip pusę investuoti per laikotarpio pirmus 2 metus. Pažymėtina, kad vartotojui, pažeidus savo įsipareigojimus, per 60 kalendorinių dienų nuo Energetikos ministerijos įgaliotos institucijos ar įstaigos pareikalavimo, vartotojas jai privalės grąžinti energijos vartojimo efektyvumo priemonėms diegti skirtą, bet nepanaudotą VIAP lėšų dalį. Sektorių, kuriuose veikiančios įmonės galėtų pasinaudoti siūloma nustatyti VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarka, sąrašas, VIAP kainos dalies surinkimo, administravimo, susigrąžinimo ir elektros energijos naudojimo intensyvumo bendrojoje pridėtinėje vertėje apskaičiavimo tvarka būtų detalizuota Vyriausybės nutarimais. 19) 22 straipsniu siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalį, siekiant patikslinti kilnojamųjų elektros įrenginių ir objektų sąvokos formuluotę.
Elektros energetikos įstatyme įtvirtinta sąvoka nevisiškai atitinka kituose teisės aktuose (Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisyklėse ir Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse) vartojamą terminiją, kai kurie neatsiejamai susiję objektai apskritai nepatenka į šios sąvokos apimtį (pavyzdžiui, kilnojamaisiais daiktais būtų laikomi transformatorinėse įrengti įrenginiai, tačiau ne pati transformatorinė). Taip pat siūloma nustatyti, kad žemosios ir vidutinės įtampos vartotojo elektros įrenginiai būtų priskiriami kilnojamųjų daiktų grupei, taip būtų sudaroma galimybė supaprastinti ir pagreitinti vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų procesą. Pažymime, kad energetikos objekto priskyrimas atitinkamai kategorijai lemia ir šio objekto naudojimo teisinį režimą (įrengimo procedūros reikalavimai, įskaitant registravimo poreikį Nekilnojamojo turto registre ir kt.), todėl labai svarbu, kad elektros įrenginiai ir objektai būtų tinkamai identifikuojami ir priskiriami tinkamai daiktų grupei. 20) 23 straipsniu, įvertinus EĮ projekto pakeitimus, kuriais nustatomas elektros įrenginių įrengimo atestatas, siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 75² straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad kilnojamųjų elektros energetikos įrenginių, išskyrus vartotojo elektros įrenginius, įrengimo rangovu turi teisę būti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą atestatą įrengti, o ne eksploatuoti elektros įrenginius.
Taip pat siūloma papildyti Elektros energetikos įstatymo 75² straipsnį nauja 2 dalimi, numatant, kad kilnojamuosius vartotojo elektros įrenginius galės įrengti ne tik Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo, bet ir fizinis asmuo. Siūlomas teisinis reglamentavimas sudarytų vienodas sąlygas elektros įrengimo veiklą vykdantiems asmenims, nepaisant jų teisinės formos, ir padidintų konkurenciją tarp elektros įrenginių įrengimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų. Taip pat numatoma, kad šie asmenys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą elektros įrenginių įrengimo atestatus, galės įrengti vartotojo elektros įrenginius, išskyrus vartotojo elektros įrenginius, įrengiamus ypatinguosiuose statiniuose. Vadovaujantis Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, asmenims, kuriems suteikta teisė būti ypatingųjų statinių statybos rangovais ir vykdyti statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo darbus yra suteikta teisė įrengti statinio elektros inžinerines sistemas. Atsižvelgiant į tai, Elektros energetikos įstatymo 75² straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, suteikiančia teisę vartotojo elektros įrenginius statiniuose įrengti Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kuriems suteikta teisė būti ypatingųjų statinių statybos rangovais ir vykdyti statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo darbus.
Atitinkamai patikslinta ir Elektros energetikos įstatymo
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Statybos įstatyme (1 straipsnis). Siūlomos priimti EEĮ projekto nuostatos ne tik prisidės prie energetikos įmonių veiklos efektyvinimo ir paslaugų kokybės gerinimo, tačiau turės reikšmingos įtakos energetikos sektoriaus sklandžiam vystymuisi. Atskyrus elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos skirstymo veiklas, bus užtikrinamas:
atskiriama nuo tiekimo veiklos);
ir veiklą orientuota valstybinė priežiūra (išgrynintos veiklos sąnaudos); iii) efektyvesnis įstatyme numatytų veiklų atskyrimo ir nepriklausomumo reikalavimų tinkamo vykdymo koordinavimas; iv) aiškesnis pareigų ir atsakomybės pasidalijimas paslaugų gavėjų (vartotojų ir sistemos naudotojų) atžvilgiu. Be to, įsigaliojus EEĮ projektui ir priėmus jo įgyvendinamuosius teisės aktus, pagreitėtų prijungimo prie elektros tinklų procesas, būtų sudarytos sąlygos intensyviai elektros energiją naudojančiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms tapti konkurencingesnėms tarptautinėje prekyboje, Lietuva taptų patrauklesnė vietos ir užsienio investuotojams, taip pat tai padėtų pritraukti tiesiogines investicijas į Lietuvos regionus, kurti naujas darbo vietas. Siūlomos VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarkos taikymas turėtų teigiamą poveikį investicinei aplinkai Lietuvoje ir Lietuvos ekonomikai.
GDĮ projektas:
1) 1 ir 2 straipsniais siūloma patikslinti Gamtinių dujų įstatymo 13³ straipsnį, nustatant, kad mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo rangovu gali būti atitinkamas asmuo, turintis teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą įrengti, o ne eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius. Taip pat numatoma, kad šie asmenys, turintys Valstybinės energetikos inspekcijos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotus gamtinių dujų įrenginių įrengimo atestatus, galės įrengti vartotojo sistemas, išskyrus įrengiamas ypatinguosiuose statiniuose. Vadovaujantis Statybos įstatymo 18 straipsnio
statybos rangovais ir vykdyti statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimo darbus yra suteikta teisė įrengti statinio dujų inžinerines sistemas. Atsižvelgiant į tai, Gamtinių dujų įstatymo 13³ straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, suteikiančia teisę dujų sistemas statiniuose įrengti Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kuriems suteikta teisė būti ypatingųjų statinių statybos rangovais ir vykdyti statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimo darbus. Atitinkamai patikslinta ir Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio
taip, kaip jos apibrėžtos Statybos įstatyme (1 straipsnis). 2) 3 straipsniu siūloma patikslinti Gamtinių dujų įstatymo 37 straipsnio 6 dalį, nustatant, kad vartotojams suteikiama galimybė jų pageidavimu savo lėšomis ir jėgomis įrengti operatoriaus skirstymo sistemą (numatomo reguliavimo pagrindimas yra analogiškas kaip ir dėl keičiamo Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 3 punkto).
Tokia galimybė suteikiama vartotojo poreikiams reikalingai, ne mažesnio kaip 40 MWh/val. pajėgumo operatoriaus skirstymo sistemai įrengti (40 MWh/val. pajėgumas nustatytas atsižvelgiant į diskusijas su verslo klientais ir atlikus esamų vartotojų poreikių analizę). Taip pat siūloma nustatyti teisinį pagrindą Energetikos ministerijai reglamentuoti vartotojo lėšomis atliekamo ne mažesnio kaip 40 MWh/val. pajėgumo operatoriaus skirstymo sistemos įrengimo tvarką. Siūlomas reglamentavimas būtų reikšmingas palengvinimas investuotojams, kurie siekia kuo greičiau prisijungti prie gamtinių dujų skirstymo sistemos. Dažnai investuotojai darbus siekia pradėti kuo skubiau, todėl operatoriaus siūlomi terminai, kurie priklauso nuo viešųjų pirkimų procedūrų, investuotojų poreikius tenkina ne visada. Priėmus siūlomą reglamentavimą, investuotojams ir kitiems vartotojams atsirastų galimybė pasisamdyti rangovą už pačių sutartą, o ne operatoriaus nustatytą kainą, susitarti su rangovu dėl patogaus darbų atlikimo laiko. Tai leistų efektyviau planuoti verslo plėtrą. Pažymėtina ir tai, kad skirstymo sistemos objektų ir įrenginių įrengimo darbus galės atlikti tik atitinkamus atestatus turintys asmenys (tokiems darbams atlikti asmenys privalės turėti EĮ projekte numatytą energetikos įrenginių įrengimo atestatą). Taip pat siūloma nustatyti, kad vartotojų lėšomis įrengtos skirstymo sistemos yra operatoriaus nuosavybė ir už jų įrengimą ir (ar) naudojimą prijungiant kitų vartotojų įrenginius įrengimą atlikusiems vartotojams neatlyginama.
Minėtu prijungimo būdu ketinantis pasinaudoti vartotojas turės galimybę iš anksto planuoti savo sąnaudas, nes reikalavimai įrengiamai gamtinių dujų skirstymo sistemai (medžiagų rūšiai, kokybei ir pan.) yra nustatyti teisės aktuose ir operatoriaus išduodamose techninėse sąlygose ir yra taikomi nepriklausomai nuo to, kas atlieka įrengimą (tai lemia, kad vartotojas iš anksto žinos reikalavimus medžiagų rūšiai, kokybei ir pan., turės galimybę pasirinkti jam priimtiną tiekėją, susitarti su šiuo dėl priimtinos medžiagų kainos). Vartotojo lėšomis įrengta ir skirstymo sistemos operatoriui perduota gamtinių dujų skirstymo sistema poveikio skirstymo paslaugos kainai neturės, nes operatoriui neatlygintinai perduotas turtas nėra traukiamas į reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma. Papildomai pažymima, kad dėl EEĮ projekto 16 straipsniu siekiamos įtvirtinti VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarkos buvo atliktas poveikio vertinimas.
Siekiant pasirinkti tinkamiausią VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarkos variantą, buvo svarstomos tokios alternatyvos: (i) taikoma dabartinė VIAP finansavimo schema, kai visi elektros energijos vartotojai moka tą pačią VIAP kainą; (ii) taikoma parama elektros energiją intensyviai naudojančioms pramonės šakoms, jos nesiejant su elektros energijos vartojimo intensyvumo lygiu; (iii) taikoma parama elektros energiją intensyviai naudojančioms pramonės šakoms, ją susiejant su elektros energijos vartojimo intensyvumo lygiu; (iv) taikoma parama intensyviai elektros energiją naudojančioms pramonės šakoms ir kitose šakose veikiančioms įmonėms, jei jų elektros energijos vartojimo intensyvumas viršija 20 procentų įmonės bendrosios pridėtinės vertės; (v) AEI rinkliavos ribos, kai VIAP kainos surinkimo tvarka taikoma intensyviai elektros energiją naudojančiose pramonės šakose ir kitose šakose veikiančioms įmonėms, atitinkančioms papildomus kriterijus. Įvertinus alternatyvų pranašumus ir trūkumus, nustatyta, kad daugiausia pranašumų turi (iv) alternatyva. Ši alternatyva sudarytų galimybę siūlomą VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarką taikyti plačiausiam ratui įmonių, pagerintų jų konkurencinę padėtį ir sudarytų sąlygas pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Šią alternatyvą yra pakankamai paprasta administruoti (ta pati VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarka būtų taikoma visoms įmonėms). Europos Komisija yra pritarusi panašioms investicijų skatinimo schemoms (Danija, Graikija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Čekija, Bulgarija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Latvija ir Italija).
Kitos nagrinėtos alternatyvos turėtų mažesnį poveikį, nes būtų taikomos siauresniam ratui įmonių ((ii) alternatyva būtų taikoma tik elektros energiją intensyviai naudojančioms pramonės šakoms, bet ne kitiems sektoriams, ir gali būti prieinama įmonėms, kurioms ji nėra būtina), jų administravimas būtų sudėtingesnis ir pareikalautų daugiau išteklių ((iii) ir
(v) alternatyva), o su kitų alternatyvų modelių įgyvendinimu susijusių valstybės pagalbos schemų derinimas gali būti sudėtingesnis, nes nėra tokio pobūdžio Europos Komisijos praktikos. Nepriklausomi ekspertai atliko siūlomos VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarkos sąnaudų ir naudos analizę. Atsižvelgdami į potencialų naudos gavėjų ratą, jie įvertino, kad rinkliavos perskirstymas lengvatos negaunančių vartotojų AEI rinkliavą padidins 0,175 ct/kWh, arba mažiau nei 2 proc. nuo bendro elektros energijos tarifo tenkančio namų ūkiams 2017 metais. Ilgainiui poveikis dar labiau mažėtų, nes dėl augančio energijos vartojimo (per pastarųjų 5 metų periodą elektros suvartojimas vidutiniškai augo po 2 proc. per metus) mažėtų paskirstomų rinkliavų našta, o pagal UAB Baltpool prognozes nuo 2021 metų mažės ir AEI rinkliavos dydis. Pažymėtina, kad, net įsigaliojus EEĮ projektui, ES kontekste Lietuva išliktų šalimi, kurioje būtų vienas mažiausių elektros energijos kainų skirtumų tarp buitinių vartotojų ir stambių pramoninių vartotojų (2016 metų antrąjį pusmetį mažesnis skirtumas fiksuotas tik Bulgarijoje, Vengrijoje ir Maltoje). 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. Atliktas Projektų antikorupcinis vertinimas. Korupcijos pasireiškimo galimybių nenustatyta. 7.
Įgyvendinus priimtą EĮ projektą, asmenys už elektros įrenginių ir gamtinių dujų įrenginių įrengimo atestatą turės sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą (už įrenginių eksploatavimo veiklą, priklausomai nuo įmonės dydžio (darbuotojų skaičiaus), šiuo metu nustatyta 83–194 Eur dydžio rinkliava). Taip pat būtų mokama draudiko nustatyta draudimo įmokos premija. Priimtas EEĮ projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Dėl siūlomos VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarkos taikymo intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose veikiančios įmonės patirs mažesnes elektros energijos sąnaudas, pagerės Lietuvos pramonės įmonių konkurencinė padėtis, bus sudarytos sąlygos pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvos regionus. Tikimasi, kad siūloma VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarka padės pritraukti naujas plyno lauko investicijas. Per 15 metų tikimasi pritraukti 7 projektus. Per šį laikotarpį tokie projektai galėtų sukurti apie 1 000 naujų darbo vietų ir būtų sumokėta apie 74 mln. Eur vien su darbo santykiais susijusių mokesčių. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). 9. Ar Įstatymų projektai yra parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo Vyriausybė, Energetikos ministerija, Komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija turėtų parengti ir patvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2012 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr.
interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
5) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
6) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 1-120 „Dėl Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
7) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 1-280 „Dėl Naujų buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
8) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-274
„Dėl Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo
taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
9) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1‑127
„Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo
prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
10) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr.
1-261 „Dėl Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
11) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1-51 „Dėl Naujų buitinių vartotojų gamtinių dujų įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų skirstymo sistemos sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
12) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1-162 „Dėl Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
13) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
14) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetiko ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
15) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
16) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymo Nr.
1-209 „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
17) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
18) Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių (įrengiančių) ir eksploatuojančių darbuotojų mokymosi programų derinimo su Valstybine energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą;
19) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
20) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
21) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. O3-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
22) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr.
O3-187
„Dėl Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikos
patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
23) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
24) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko įsakymo „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 1V-95 „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
Taip pat reikės Europos Komisijos sprendimo, kad siūloma VIAP kainos dalies susigrąžinimo tvarka yra suderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Projektų įgyvendinimas nepareikalaus. EĮ ir EEĮ projektų sukeliama numatoma administracinės naštos pokyčio analizė pateikiama šio aiškinamojo rašto priede (pažymose). EĮ projektui įgyvendinti gali reikėti papildomų lėšų dėl įstatymu nustatytų papildomų funkcijų Valstybinei energetikos inspekcijai.
Remiantis Valstybinės energetikos inspekcijos pateiktais preliminariais duomenimis, Valstybinės energetikos inspekcijos informacinės sistemos, elektroninių valdžios vartų, licencijų informacinės sistemos ir dokumentų valdymo sistemos funkcionalumui užtikrinti reikalingas vienkartinis ne mažesnis kaip 300–400 tūkst. eurų preliminarus lėšų poreikis, taip pat šioms sistemoms palaikyti – kasmet 30–50 tūkst. eurų. Planuojama, kad šios lėšos galėtų būti skiriamos iš Energetikos ministerijai skirtų atitinkamais metais skirtų valstybės biudžeto asignavimų. EEĮ projektui įgyvendinti gali reikėti papildomų lėšų, skirtų VIAP lėšoms administruoti, kurios būtų dengiamos ne iš valstybės biudžeto, o iš atskiro VIAP biudžeto. Preliminarūs elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos atskyrimo kaštai UAB „Lietuvos energija“ įmonių grupės įmonėms gali siekti iki 1,5 mln. eurų ir turėtų būti skirti informacinių technologijų sistemoms atnaujinti, klientams informuoti ir aptarnauti, verslui vertinti ir kt. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu konsultuotasi su Komisija, Valstybine energetikos inspekcija ir elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklą vykdančia energetikos įmone. Projektai skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projektų žodžiai yra „elektros įrenginių įrengimo atestatas“, „gamtinių dujų įrenginių įrengimo atestatas“, „energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestatas“, „garantinis elektros energijos tiekimas“, „skirstomųjų tinklų operatorius“, „visuomeninis tiekėjas“, „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“,
„viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius“,
„atsinaujinantys energijos ištekliai“.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 2, 13³ IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalis tobulintina. Siūlytina prieš žodį „statiniuose“ įrašyti žodį
„ypatinguose“ bei atsisakyti nuorodos į konkretų Lietuvos Respublikos statybos
įstatymo straipsnį. 2. Projekto 3 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti: „Perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriai padengia ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiamų vartotojų prijungimo išlaidas. Prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiami vartotojai padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo išlaidas viršijančias išlaidas.“ Pastebėtina, kad galiojančiame įstatyme yra nustatyta, jog ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiamų vartotojų prijungimo išlaidas padengia gamtinių dujų įmonė, o prie sistemos prijungiami asmenys padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo išlaidas viršijančias išlaidas. Neaišku, kodėl vietoj „gamtinių dujų įmonė“ siūloma įrašyti „perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriai“, o vietoj „sistemos“ – „perdavimo ar skirstymo sistemos“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį gamtinių dujų įmonė – asmuo, kuris verčiasi bent viena iš šių rūšių veikla: gamtinių dujų gavyba, perdavimu, skirstymu, skystinimu, tiekimu, laikymu, SGD pakartotiniu dujinimu ir SGD perkrova, ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla komercinius, techninius ir (arba) eksploatavimo įpareigojimus, o pagal šio straipsnio 24 dalį, gamtinių dujų sistema – gamtinių dujų įmonei nuosavybės teise priklausantys ir (ar) gamtinių dujų įmonės valdomi magistraliniai dujotiekiai, skirstomieji dujotiekiai, SGD sistema ir (arba) gamtinių dujų saugyklos, gamtinių dujų laikymo vamzdyne įrenginiai ir įrenginiai papildomoms paslaugoms teikti bei susijusių įmonių įrenginiai, kurie reikalingi suteikiant teisę naudotis perdavimo, skirstymo ir SGD sistema. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 2, 13³ IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-28 Nr. XIIIP-2170(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2018-06-13
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Grėbliūnaitė, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Danaitis, Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė; Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktoriaus pavaduotoja Jurga Baršauskienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vedėja Rimgailė Baliūnaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja Anastasija Skunčikaitė; Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis; VĮ Energetikos agentūra direktorius Marijus Franckevičius; VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra generalinis direktorius Vytautas Kazimieras Aranauskas, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovas Edvinas Pabrinkis; AB LITGRID Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila, AB LITGRID Teisės skyriaus teisininkas Justinas Sujeta; AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) Visuomeninio tiekimo departamento vadovas Ramūnas Kiaulėnas, AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) Skirstymo teisės vadovė Vitalija Laginauskaitė, AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) Energetikos departamento teisininkė Raimonda Ragelytė; AB „ORLEN Lietuva" Teisės departamento teisininkas veiklos reglamentavimo priežiūrai Kęstutis Starkus; Lietuvos pramonininkų asociacijos Energetikos komiteto atstovas Pijus Ralys; Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Grėbliūnaitė, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Danaitis, Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė; Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktoriaus pavaduotoja Jurga Baršauskienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vedėja Rimgailė Baliūnaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja Anastasija Skunčikaitė; Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis; VĮ Energetikos agentūra direktorius Marijus Franckevičius; VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra generalinis direktorius Vytautas Kazimieras Aranauskas, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovas Edvinas Pabrinkis; AB LITGRID Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila, AB LITGRID Teisės skyriaus teisininkas Justinas Sujeta; AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) Visuomeninio tiekimo departamento vadovas Ramūnas Kiaulėnas, AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) Skirstymo teisės vadovė Vitalija Laginauskaitė, AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) Energetikos departamento teisininkė Raimonda Ragelytė; AB „ORLEN Lietuva" Teisės departamento teisininkas veiklos reglamentavimo priežiūrai Kęstutis Starkus; Lietuvos pramonininkų asociacijos Energetikos komiteto atstovas Pijus Ralys; Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalis tobulintina. Siūlytina prieš žodį „statiniuose“ įrašyti žodį „ypatinguose“ bei atsisakyti nuorodos į konkretų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo straipsnį. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
3 dalimi: „3. Įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias dujų sistemas statiniuose turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti asmenys, kuriems suteikta teisė būti ypatingųjų statinių statybos rangovais ir vykdyti statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimo darbus.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
6
dalyje siūloma nustatyti: „Perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriai padengia ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiamų vartotojų prijungimo išlaidas. Prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiami vartotojai padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo išlaidas viršijančias išlaidas.“ Pastebėtina, kad galiojančiame įstatyme yra nustatyta, jog ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiamų vartotojų prijungimo išlaidas padengia gamtinių dujų įmonė, o prie sistemos prijungiami asmenys padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo išlaidas viršijančias išlaidas.
Neaišku, kodėl vietoj „gamtinių dujų įmonė“ siūloma įrašyti „perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriai“, o vietoj „sistemos“ – „perdavimo ar skirstymo sistemos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 2 straipsnio
veikla: gamtinių dujų gavyba, perdavimu, skirstymu, skystinimu, tiekimu, laikymu, SGD pakartotiniu dujinimu ir SGD perkrova, ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla komercinius, techninius ir (arba) eksploatavimo įpareigojimus, o pagal šio straipsnio 24 dalį, gamtinių dujų sistema – gamtinių dujų įmonei nuosavybės teise priklausantys ir (ar) gamtinių dujų įmonės valdomi magistraliniai dujotiekiai, skirstomieji dujotiekiai, SGD sistema ir (arba) gamtinių dujų saugyklos, gamtinių dujų laikymo vamzdyne įrenginiai ir įrenginiai papildomoms paslaugoms teikti bei susijusių įmonių įrenginiai, kurie reikalingi suteikiant teisę naudotis perdavimo, skirstymo ir SGD sistema. Nepritarti Projektu siūloma pakoreguoti ir sukonkretinti galiojančias įstatymo 37 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios iš esmės yra taikomos perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriams, ir nustato prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų teisinius aspektus. Pažymėtina, kad iš asmenų, kurie apibrėžti „gamtinių dujų įmonės“ apibrėžimu prijungimą vykdo perdavimo ar skirstymo sistemų operatoriai, kurie prijungia kitų asmenų gamtinių dujų įrenginius ar sistemas prie gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų skirtų dujoms transportuoti. 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-06-133 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas iš dalies pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabai dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 12, 15, 23, 31, 38, 39, 391, 40, 41, 43, 44, 46, 51, 58, 61, 67, 68, 69, 74, 75, 752 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 74¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2169 dėl nuosavybės teisės tais atvejais, kai vartotojas padengia įrengimo sąnaudas, tikslinga atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Gamtinių dujų įmonė Perdavimo ar skirstymo sistemos
operatoriai padengia ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiamų asmenų vartotojų prijungimo išlaidas. Prie perdavimo ar skirstymo sistemos prijungiami asmenys vartotojai padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo išlaidas viršijančias išlaidas.
Prie skirstymo sistemos prijungiamas nebuitinis vartotojas turi teisę, suderinęs su skirstymo sistemos operatoriumi, Energetikos ministerijos nustatyta tvarka savo lėšomis organizuoti skirstymo sistemos įrengimo darbus ir ją įrengti, jeigu įrengiamos skirstymo sistemos pajėgumas yra ne mažesnis kaip 40 MWh/val. Šiuo atveju nebuitinio vartotojo atlikti skirstymo sistemos įrengimo darbai laikomi nebuitinio vartotojo prijungimo prie skirstymo sistemos paslaugos dalimi ir ši nebuitinio vartotojo įrengta skirstymo sistema yra skirstymo sistemos operatoriaus nuosavybė. Prie šios skirstymo sistemos prijungiant kitus vartotojus, už jos įrengimą ir (ar) naudojimą įrengimą atlikusiam nebuitiniam vartotojui neatlyginama.“
komitetas, 2018-06-134 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 21, 22,
įstatymo projektą Nr. XIIIP-2168, kuriuo siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl gamtinių dujų įrenginių įrengimo atestatų įsigaliotų 2019 m. sausio 1. d. siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė