Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybės įgaliota institucija Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti:
1) parengia specialųjį planą;
2) atlieka specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;
3) atlieka poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą;
4) atlieka prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą;
5) atlieka balansavimo galimybių vertinimą;
6) atlieka šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų veiksmų sąnaudų vertinimą;
7) atlieka kitus veiksmus, būtinus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti.“
1¹ dalimi: „1¹.
Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, atlikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti, pateikia minėtų tyrimų ir kitų veiksmų duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo, rengiamas atsižvelgiant į viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros, įgyvendinant šio įstatymo 22 straipsnio 1¹ dalį, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus duomenis, šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintus atsinaujinančių energijos išteklių plėtros tikslus. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodami ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo.
Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per 6 mėnesius nuo paraiškos organizuoti konkursą gavimo dienos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms.“
straipsnio pakeitimas
51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Energetikos agentūra viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra ir savivaldybių institucijos, koordinuodamos veiksmus, pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina tinkamas visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia švietimo programas apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir naudojimo praktines galimybes ir naudą, tarp jų ir apie skirtingų transporto sektoriuje naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai.“
2Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Valstybės įmonė Energetikos agentūra Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybės įgaliota institucija Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti:
1) parengia specialųjį planą;
2) atlieka specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;
3) atlieka poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą;
4) atlieka prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą;
5) atlieka balansavimo galimybių vertinimą;
6) atlieka šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų veiksmų sąnaudų vertinimą;
7) atlieka kitus veiksmus, būtinus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti.“
1¹ dalimi: „1¹. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, atlikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus ir kitus veiksmus, pateikia šių tyrimų ir kitų veiksmų duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo, rengiamas atsižvelgiant į viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros, įgyvendinant šio įstatymo 22 straipsnio 1¹ dalį, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus duomenis, šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintus atsinaujinančių energijos išteklių plėtros tikslus. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodami ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per
straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms. 4. Pakeisti 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Pasiekus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytame Vyriausybės nutarime nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir (ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą. Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad yra papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikis, apie tai informuoja viešąją įstaigą Lietuvos energetikos agentūrą, kuri ir prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo pakeitimo.“
straipsnio pakeitimas
51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Energetikos agentūra viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra ir savivaldybių institucijos, koordinuodamos veiksmus, pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina tinkamas visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia švietimo programas apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir naudojimo praktines galimybes ir naudą, tarp jų ir apie skirtingų transporto sektoriuje naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai.“
2Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės įmonė Energetikos agentūra Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
STRAIPSNIU ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 1, 2, 3, 5, 11, 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo IR įstatymo PAPILDYMO 10¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 22 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, LIETUVOS
aiškinamasis raštas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 6, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – EĮ projektas) ir kartu su juo teikiamų Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 1, 2, 3, 5, 11, 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 22 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr.
I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgus į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijas dėl perėjimo nuo valstybės įmonės prie kitos teisinės formos įstaigos, įmonių efektyvumo didinimo, užtikrinant pakankamą grąžą valstybei. EBPO 2015 metais pabaigė metus laiko trukusį tyrimą dėl Lietuvos valstybės valdomų įmonių sektoriaus atitikties EBPO Valstybės valdomų įmonių valdymo gairėms. EBPO kaip vieną iš pagrindinių problemų valstybės valdomų įmonių srityje identifikuoja tai, kad didelis tiesiogiai valstybės valdomų subjektų skaičius neišvengiamai lemia, jog valstybės, kaip savininko, vaidmuo valdant įmones mažėja ir tampa pasyvesnis ir formalus. Šiai problemai spręsti EBPO rekomenduoja konsoliduoti įmones kiekviename iš sektorių. Esamų energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių pertvarka, konsoliduojant jų valdymą ir sujungiant panašaus pobūdžio funkcijas vykdančius juridinius asmenis leistų realizuoti esminį EBPO rekomendacijose įvirtintą tikslą – užtikrinti efektyvesnį ir skaidresnį valstybės valdomų įmonių veikimą ir geresnę jų atskaitomybę valstybei ir visuomenei, išgryninti valstybės, kaip savininko, tikslus jų atžvilgiu, garantuos geresnį jų veiklos koordinavimą. Tai, savo ruožtu, svariai prisidėtų prie viso energetikos sektoriaus funkcionavimo gerinimo, subalansuoto, nuoseklaus ir kompleksinio valstybės požiūrio į šio sektoriaus valdymą.
Grąža valstybei šiuo atveju suprantama kaip: 1) racionalus ir efektyvus funkcijų vykdymas (konsolidavus funkcijas vienoje įstaigoje, bus užtikrintas energetikos sektoriaus duomenų rinkimas, kaupimas ir analizė viename subjekte – viešojoje įstaigoje Lietuvos energetikos agentūroje, didesnė duomenų integracija ir kokybiškesnis jų panaudojimas lemtų energetikos sektoriaus reglamentavimo efektyvumą valstybės mastu, būtų stiprinami instituciniai gebėjimai energetikos vartotojų elgsenos, energetikos sektoriaus duomenų analitikos ir rizikos valdymo srityje, padidėtų energetikos politikos reglamentavimo efektyvumas. Sukurtos prielaidos kokybiniams pokyčiams energetikos sektoriaus duomenų analitikos ir rizikos valdymo procesuose prisidėtų prie įrodymais grįstos informacijos sukūrimo; tai didintų įrodymais grįstų sprendimų priėmimą ir geresnę reglamentavimo kokybę);
2) Viešosios įstaigos gautas pelnas bus naudojamas viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti ir taip bus kuriama pridėtinė vertė savininkui tuo atveju, jei ateityje būtų priimtas sprendimas pertvarkyti viešąją įstaigą į kitokios teisinės formos juridinį asmenį arba dalininko teises parduoti, vadovaujantis Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Taip pat Įstatymų projektai rengiami atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
pertvarką, mažinsime ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslą reguliuojančių įstaigų skaičių, panaikindami dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, kurios dubliuojasi, ir jas įgyvendinančias institucijas“, ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, suplanuotą 3.1.5 darbą „Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, didinant orientaciją į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą“ ir
didinimas“. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą viešoji įstaiga – tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Šiuo metu tiek Energetikos agentūra, tiek LNPA vykdo visuomenei naudingą veiklą ir tenkina viešuosius interesus energetikos srityje:
1) Energetikos agentūra pagal Energetikos ministerijos pavedimus dalyvauja rengiant Nacionalinės energetikos strategijos, energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų projektus, rengia pasiūlymus dėl efektyvaus energijos vartojimo bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros teisinių, ekonominių ir organizacinių priemonių.
Energetikos agentūra taip pat rengia Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo priemonių projektus, energijos efektyvumo didinimo teisinio reglamentavimo priemonių projektus, nustato energijos vartojimo efektyvumo rodiklius, administruoja energijos vartojimo audito sistemą, įskaitant privalomus energijos vartojimo auditus didelėms įmonėms, vykdo susitarimų su energetikos įmonėmis dėl energijos sutaupymo priežiūrą. Energetikos agentūra administruoja valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, taip pat administruoja projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos finansinės paramos programų energetikos srityje. Energetikos agentūra taip pat vykdo Europos Sąjungos teisės perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę ir įgyvendinimo priežiūrą, nacionalinių priemonių notifikavimą ir koordinuoja atsakymų dėl pažeidimų procedūrų Europos Komisijai teikimą. Energetikos agentūra konsultuoja ir teikia pasiūlymus Energetikos ministerijai administruojant 2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. 2) 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB (toliau – Direktyva), kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, 7 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės narės gali įsteigti centrines saugyklas, kurių pagrindinis tikslas – įsigyti, išlaikyti, parduoti naftos atsargas šios Direktyvos tikslais ar siekiant įgyvendinti tarptautinius susitarimus dėl naftos atsargų saugojimo.
Pagal Direktyvą valstybės narės įsteigta centrinė saugykla – įstaiga ar tarnyba, kuri nesiekia pelno ir veikia vadovaudamasi bendru interesu, ji nelaikoma ūkinės veiklos vykdytoju. LNPA funkcijos apibrėžtos Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. patvirtintuose LNPA įstatuose. Pagrindinė LNPA veikla yra valstybės naftos produktų valstybės atsargų kaupimas ir tvarkymas (atsargų įsigijimas, pardavimas, atnaujinimas, kiekio ir kokybės kontrolė, saugojimo vietų sąlygų ir būklės kontrolė; centralizuotas naftos produktų valstybės atsargų kaupimas ir tvarkymas už įpareigotąsias įmones; Naftos produktų ir naftos atsargų valstybės informacinės sistemos valdymas ir tvarkymas; dokumentų ir duomenų, susijusių su atsargomis, saugojimas; reikiamos informacijos teikimas Europos Komisijai, kt. būtini veiksmai). LNPA yra Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programos, kuri įgyvendina strateginį tikslą
„Integracija į Europos Sąjungos energetines sistemas bei darnios ir
konkurencingos energetikos sektoriaus plėtros skatinimas“, vykdytoja.
Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa ir ateityje išliks svarbi, kadangi ji skirta ES bei nacionalinės teisės reikalavimams naftos produktų valstybės atsargų srityje įgyvendinti ir sudaro galimybę sušvelninti krizių ir ekstremaliųjų situacijų energetikos srityje padarinius. LNPA valdo ir tvarko Naftos produktų ir naftos atsargų valstybės informacinę sistemą, kurioje kaupiami duomenys apie naftos produktų valstybės atsargų kiekius, rūšis, savininkus ir sandėlius, perdirbimo įmones ir saugyklas, kuriuose šios atsargos yra laikomos, ir kita informacija. LNPA veikla taip pat apima atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų teikimą kitiems ūkio subjektams (naftos produktų valstybės atsargų kaupimas ir tvarkymas už įpareigotąsias įmones). LNPA įtvirtinta pareiga centralizuotai kaupti ir tvarkyti naftos produktų atsargas, t. y. įpareigotosioms įmonėms pateikus paraiškas: LNPA privalo už šias įmones kaupti ir tvarkyti paraiškose nurodytą naftos produktų atsargų kiekį. LNPA savo veikla tenkina viešuosius interesus ir nesiekia pelno (Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės narės įsteigta centrinė saugykla – įstaiga ar tarnyba, kuri nesiekia pelno ir veikia vadovaudamasi bendru interesu). Vadovaudamasi Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, LNPA įpareigotosioms įmonėms paslaugas privalo teikti už užmokestį, kuris negali viršyti LNPA sąnaudų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad valstybė dalyvauja valdant viešąsias įstaigas, kurių veikla turi teikti naudą visuomenei, taip pat įvertinus tai, kad šiuo metu nėra energetikos ministro valdymo srityje veikiančių įstaigų ar institucijų, kurioms tokio pobūdžio įgaliojimai galėtų būti suteikti, nuspręsta steigti naują valstybės kontroliuojamą viešąją įstaigą, kurios savininkė būtų valstybė. Viešosios įstaigos statusas pasirinktas kaip optimaliausias variantas, atsižvelgiant į planuojamus VšĮ suteikti viešojo administravimo įgaliojimus, planuojamas vykdyti funkcijas, veiklos pobūdį, finansavimo poreikį ir būdą, planuojamą įstaigos struktūrą ir efektyvaus valdymo modelį, planuojamus pritraukti specialistus ir Vyriausybės sprendimus mažinti valstybės įmonių, kaip teisinės formos, skaičių. Pažymėtina, kad buvo svarstyta galimybė kai kurias funkcijas perduoti Energetikos ministerijai pavaldžiai institucijai – Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI), tačiau, įvertinus VEI veiklos pobūdį, jai priskirtas funkcijas ir tai, kad VEI planuojama sujungti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, išlaikant naujam subjektui pagal Europos Sąjungos teisės aktus reikalingą nepriklausomo reguliatoriaus statusą, manytina, kad nepriklausomam reguliatoriui tokios funkcijos, kurias planuojama priskirti naujai viešajai įstaigai, nėra būdingos ir galėtų kelti grėsmę instituciniam nepriklausomumui.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio
valstybė ar savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik įstatymais, ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiai viešajai įstaigai suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas, Įstatymų projektais siūloma funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Energetikos agentūra ir LNPA, perduoti vykdyti steigiamai Lietuvos energetikos agentūrai.
Lietuvos energetikos agentūrai taip pat būtų pavesta vykdyti šias funkcijas: padėti Energetikos ministerijai koordinuoti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimą, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos priemonių įgyvendinimo plano parengimą ir atlikti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo stebėseną, organizuoti Energetikos įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų atestavimą, atlikti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijos proceso administravimą, vykdyti Energetikos ministerijos ir energetikos įmonių bei energijos tiekėjų susitarimų įgyvendinimo priežiūrą, vertinti ir analizuoti valstybės institucijų ir energijos tiekėjų pateiktus duomenis apie įdiegtų efektyvumo priemonių sutaupytą energiją, jų pagrindu rengti ataskaitas ir jas teikti Energetikos ministerijai, vykdyti efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimo ir su tuo susijusius viešinimo darbus, rengti ataskaitas apie pažangą skatinant ir naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir jas teikti Energetikos ministerijai, vykdyti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo transporto sektoriuje valstybės politikos įgyvendinimo stebėseną, atlikti, peržiūrėti ir (ar) atnaujinti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti, kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir naftos valstybės atsargas, administruoti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą.
Lietuvos energetikos agentūrai taip pat būtų pavesta vykdyti šias funkcijas: padėti Energetikos ministerijai koordinuoti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimą, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos priemonių įgyvendinimo plano parengimą ir atlikti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo stebėseną, organizuoti Energetikos įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų atestavimą, atlikti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijos proceso administravimą, vykdyti Energetikos ministerijos ir energetikos įmonių bei energijos tiekėjų susitarimų įgyvendinimo priežiūrą, vertinti ir analizuoti valstybės institucijų ir energijos tiekėjų pateiktus duomenis apie įdiegtų efektyvumo priemonių sutaupytą energiją, jų pagrindu rengti ataskaitas ir jas teikti Energetikos ministerijai, vykdyti efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimo ir su tuo susijusius viešinimo darbus, rengti ataskaitas apie pažangą skatinant ir naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir jas teikti Energetikos ministerijai, vykdyti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo transporto sektoriuje valstybės politikos įgyvendinimo stebėseną, atlikti, peržiūrėti ir (ar) atnaujinti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti, kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir naftos valstybės atsargas, administruoti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Lietuvos energetikos agentūra taip pat rinktų, kauptų ir sistemintų energetikos sektoriaus duomenis, jų pagrindu rengtų ir teiktų Energetikos ministerijai energetikos sektoriaus analizę; teiktų pasiūlymus, susijusius su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra energetikos ir tvarios aplinkos srityje.
Lygiagrečiai su Lietuvos energetikos agentūros steigimo ir dviejų valstybės įmonių Energetikos agentūros ir LNPA likvidavimo procedūromis būtų vykdomos ir RATA bei valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – VĮ IAE) reorganizavimo procedūros, prijungiant RATA prie VĮ IAE. Prijungus RATA prie VĮ IAE, VĮ IAE, be šiuo metu jai teisės aktais priskirtų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbų, vykdytų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo funkciją, atliktų panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno projekto vystymo ir valdymo darbus. Įstatymų projektų tikslas – sukurti stiprų ir efektyvų energetikos srities duomenų ir kompetencijų centrą, kuris padėtų įgyvendinti energetikos politiką, įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir mažinti energetikos sektoriuje veikiančių valstybės įmonių skaičių, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnį ir skaidresnį valstybės valdomų įmonių veikimą bei geresnę jų atskaitomybę valstybei ir visuomenei, išgryninti valstybės, kaip savininko, tikslus jų atžvilgiu, garantuoti geresnį jų veiklos koordinavimą. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į viešosios įstaigos sampratą (tenkinti viešuosius interesus nesiekiant pelno), šios įstaigos ne visada turi ar gali siekti didesnių veiklos apimčių, teikti vis daugiau paslaugų, todėl šių įstaigų veikloje itin svarbus yra teikiamų paslaugų kokybės gerinimo aspektas. Priėmus Įstatymų projektus, būtų optimizuota institucinė sąranga, konsoliduojant bendrąsias funkcijas.
Taip pat būtų sudaromos sąlygos teikti efektyvias ir pažangias viešąsias paslaugas, pvz., efektyvus atsargų kaupimas ir tvarkymas, jas koncentruojant ir geriausiomis sąlygomis teikiant ūkio subjektams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Energetikos ministerija. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Teisės skyrius (vedėja Ramunė Mikalauskienė, tel. 8
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Energetikos ministerija įgyvendina įmonių savininko teises ir pareigas keturiose valstybės įmonėse:
1) Energetikos agentūroje, kuri vykdo Energetikos ministerijos pavedimus energetikos, atsinaujinančių energijos išteklių bei efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo srityse; administruoja Europos Sąjungos finansinę paramą: a) transeuropinių energetikos tinklų projektams įgyvendinti; b) teikiamą iš ekonomikos gaivinimo programos energetikos srities projektams įgyvendinti; c) Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektams įgyvendinti; administruoja VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą;
2) LNPA, kuri kaupia ir tvarko naftos produktų ir naftos valstybės atsargas (toliau – atsargos); saugo su atsargomis susijusius duomenis ir dokumentus; viešina su atsargomis susijusią informaciją, teikia ją Europos Komisijai; valdo ir tvarko atsargų informacinę sistemą bei ataskaitas;
3) RATA, kurios pagrindinės funkcijos yra radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, giluminis atliekynas, Ignalinos atominės elektrinės projektų priežiūra;
4) VĮ IAE, kurios pagrindinės funkcijos yra Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbų vykdymas, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų bei atliekų tvarkymas.
Šiuo metu Energetikos ministerija įgyvendina įmonių savininko teises ir pareigas keturiose valstybės įmonėse:
1) Energetikos agentūroje, kuri vykdo Energetikos ministerijos pavedimus energetikos, atsinaujinančių energijos išteklių bei efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo srityse; administruoja Europos Sąjungos finansinę paramą: a) transeuropinių energetikos tinklų projektams įgyvendinti; b) teikiamą iš ekonomikos gaivinimo programos energetikos srities projektams įgyvendinti; c) Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektams įgyvendinti; administruoja VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą;
2) LNPA, kuri kaupia ir tvarko naftos produktų ir naftos valstybės atsargas (toliau – atsargos); saugo su atsargomis susijusius duomenis ir dokumentus; viešina su atsargomis susijusią informaciją, teikia ją Europos Komisijai; valdo ir tvarko atsargų informacinę sistemą bei ataskaitas;
3) RATA, kurios pagrindinės funkcijos yra radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, giluminis atliekynas, Ignalinos atominės elektrinės projektų priežiūra;
4) VĮ IAE, kurios pagrindinės funkcijos yra Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbų vykdymas, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų bei atliekų tvarkymas. Šių valstybės įmonių veikla sureguliuota, funkcijos ir finansavimo šaltiniai įtvirtinti atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektais siūloma vietoj dviejų šiuo metu veikiančių valstybės įmonių – Energetikos agentūros ir LNPA – įsteigti Lietuvos energetikos agentūrą (1 pav.) ir jai perduoti vykdyti Energetikos agentūros ir LNPA šiuo metu atliekamas funkcijas.
Lietuvos energetikos agentūra taptų energetikos sektoriaus kompetencijų ir duomenų centru, vykdytų naftos atsargų kaupimą ir tvarkymą, įgyvendintų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, , atliktų energetikos sektoriaus analizę, vykdytų energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų atestavimą. Pažymėtina, kad šiuo metu yra didelis fragmentiškumas energetikos sektoriaus analizės ir rizikos valdymo srityje, bendro energetikos sektoriaus vaizdo ir sinergijos tarp sektorių trūkumas, kuris lemia mažesnį energetikos politikos reglamentavimu sukuriamo įgyvendinimo efektyvumą nei jis galėtų būti įmanomas. Kokybiškam energetikos sektoriaus duomenų analizės ir rizikos valdymo procesui užtikrinti esamoje situacijoje trūksta kompetencijų ir įrankių. Duomenų išskaidymas skirtingose institucijose (Energetikos ministerijoje, energetikos ministro valdymo srities valstybės įmonėse, kurių šiuo metu yra keturios, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, asociacijose, veikiančiose energetikos srityje (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija ir kt., Lietuvos statistikos departamente) ir nepakankama duomenų sklaida tarp jų, lemia santykinai negilią, tik į konkrečios viešojo valdymo institucijos poreikius orientuotą analizę, taip pat funkcijų persidengimą. Institucijos ir įmonės, atlikdamos savo funkcijas, renka, analizuoja, interpretuoja duomenis apie energetikos sektorių kiekviena atskirai, o tai lemia nepakankamą objektyvumą, duomenų sklaidą, efektyvumą. Skirtingose institucijose ir įmonėse atskirai vykdomas analizės, rizikos vertinimo, modeliavimo, prognozavimo ir šių procesų metodikų rengimo funkcijos, naudojant dažniausiai tik ribotą kiekį duomenų.
Jeigu duomenis rinktų, kauptų ir analizuotų vienas subjektas – Lietuvos energetikos agentūra (Duomenų analizės ir kompetencijų centras, kuris veiktų kaip vienas iš Lietuvos energetikos agentūros padalinių) – padidėtų nauda dėl didesnės duomenų integracijos ir kokybiškesnio jų panaudojimo – bendra analizė, rizikos valdymas ir modeliavimas labiau integravus duomenis ir juos tinkamai panaudojant įgytų teigiamą kokybinį poslinkį. Tai lemtų energetikos sektoriaus reglamentavimo efektyvumą valstybės mastu, būtų stiprinami instituciniai gebėjimai energetikos vartotojų elgsenos, energetikos sektoriaus duomenų analitikos ir rizikos valdymo srityje, padidėtų energetikos politikos reglamentavimo efektyvumas. Sukurtos prielaidos kokybiniams pokyčiams energetikos sektoriaus duomenų analitikos ir rizikos valdymo procesuose prisidėtų prie įrodymais grįstos informacijos sukūrimo. Tai didintų įrodymais grįstų sprendimų priėmimą ir geresnę reglamentavimo kokybę. 1 pav. VšĮ Lietuvos energetikos agentūros struktūros schema. Atsižvelgiant į tai, kad EĮ projektu Agentūrai pavedamos funkcijos yra susijusios su viešųjų interesų tenkinimu, o pagal Civilinio kodekso 2.34 straipsnį viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus, t. y. valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos ir t. t., manome, kad EĮ projekte nurodytas funkcijas turėtų vykdyti valstybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo.
Be to, šiuo metu LNPA teikia ir viešąją paslaugą – teikia ūkio subjektams paslaugas, susijusias su atsargų kaupimu ir tvarkymu, todėl pagal Civilinio kodekso nuostatas manytina, kad tikslinga šią veiklą pavesti vykdyti valstybės įsteigtam viešajam juridiniam asmeniui. Paminėtina, kad lygiagrečiai bus vykdoma ir RATA bei VĮ IAE reorganizacija, prijungiant RATA prie VĮ IAE. Po reorganizavimo veiksianti VĮ IAE, be šiuo metu jai teisės aktais priskirtų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbų, vykdys radioaktyviųjų atliekų tvarkymo funkciją, atliks panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno projekto vystymo ir valdymo darbus. Pradėjus veiklą Lietuvos energetikos agentūrai, dvi valstybės įmonės – Energetikos agentūra ir LNPA – bus likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymu, įmonė, centriniu lygmeniu kaupianti, tvarkanti naftos produktus ir atsargas Lietuvos Respublikoje (t. y. LNPA), yra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašą. Atsižvelgiant į EĮ projektu siūlomus pakeitimus ir į tai, kad steigiamos viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros vienintelė savininkė bus valstybė, t. y.
Lietuvos energetikos agentūros valdyme galės dalyvauti tik valstybė (dalininkų galimybė EĮ projekte nenumatyta), taip pat įvertinus Lietuvos energetikos agentūrai planuojamas priskirti funkcijas, šiuo metu vykdomas LNPA, manytina, kad įtraukti Lietuvos energetikos agentūrą į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą yra netikslinga. Pažymime ir tai, kad LNPA, vykdydama įstatymu numatytas funkcijas, valdo atsargoms kaupiamus naftos produktus, o atsargų laikymo infrastruktūra (Subačiaus kuro bazė) yra nuomojama iš akcinės bendrovės
„Klaipėdos nafta“, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam
saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymu, yra įtraukta į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Akcentuotina, kad valstybei priklausančio turto (naftos atsargų) tinkama apsauga yra užtikrinama per kitus mechanizmus, įtvirtintus šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme. Pavyzdžiui, minėto įstatymo 15 straipsnis nustato atsargų panaudojimo ir nurašymo tvarką; 16 straipsnyje įtvirtina atsargų keitimo tvarka. Visais atvejais reikalingas Energetikos ministerijos sutikimas dėl naftos atsargų pardavimo ar keitimo įstatyme numatytais būdais.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo reguliavimo tikslus (užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas) ir minėtame įstatyme numatytas procedūras, manytina, kad įrašyti Lietuvos energetikos agentūrą ir (ar) naftos atsargas, kaip strateginį turtą, į minėtą įstatymą nėra tikslinga. Kaip minėta, siūlomais pakeitimais numatoma, kad vienintelė Lietuvos energetikos agentūros savininkė bus valstybė, todėl dalininko (investuotojo) atėjimas į šį subjektą bus ribojamas įstatymu. Naftos atsargų, kaip turto, apsauga užtikrinama per kitus, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme numatytus mechanizmus, todėl naftos atsargų sukaupimui šio turto įrašymas į minėto įstatymo strateginio turto sąrašus taip pat neduos pridėtinės naudos. Atsižvelgiant į tai, kartu su Įstatymų projektais teikiamas ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo iš strateginių įmonių sąrašo išbraukiama įmonė, centriniu lygmeniu kaupianti, tvarkanti naftos produktus ir atsargas Lietuvos Respublikoje.
Esamų energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių pertvarka, konsoliduojant jų valdymą ir sujungiant panašaus pobūdžio funkcijas vykdančius juridinius asmenis, leis realizuoti esminį EBPO rekomendacijose įvirtintą tikslą – užtikrinti efektyvesnį ir skaidresnį valstybės valdomų įmonių veikimą bei geresnę jų atskaitomybę valstybei ir visuomenei, išgryninti valstybės, kaip savininko, tikslus jų atžvilgiu, garantuos geresnį jų veiklos koordinavimą. Tai, savo ruožtu, svariai prisidės prie viso energetikos sektoriaus funkcionavimo gerinimo, subalansuoto, nuoseklaus ir kompleksinio valstybės požiūrio į šio sektoriaus valdymą. Valstybės valdomų įmonių valdymo koncentravimas, sumažinant Energetikos ministerijos tiesiogiai valdomų subjektų skaičių, sudarys sąlygas būti efektyvesniu savininku, padės išgryninti tiesiogiai valdomų subjektų atsakomybes, atskaitomybę, pasiekti veiklų sinergiją, sumažinti valstybės administracinius kaštus įmonių valdymui. Įvykdžius siūlomą valstybės įmonių pertvarką, sumažės vadovaujančių darbuotojų ir bendrąsias funkcijas atliekančių administracijos pareigybių skaičius, įmonių valdybų narių skaičius, todėl šios srities asmenims finansuoti atitinkamai reikės mažesnių sąnaudų. Planuojama, kad įsteigtai Lietuvos energetikos agentūrai, atsižvelgiant į jai priskiriamas vykdyti naujas funkcijas, gali reikėti maždaug 32 darbuotojų (iš jų 1 – direktorius, 3 – bendrąsias funkcijas atliekančios pareigybės) jai priskirtoms funkcijoms įgyvendinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą 13¹ straipsniu, kuriuo siūloma:
1) nustatyti, kad Lietuvos energetikos agentūra yra viešasis juridinis asmuo, kurio savininkė yra valstybė;
2) įtvirtinti Lietuvos energetikos agentūros funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Energetikos agentūra ir LNPA, ir naujas energetikos sektoriui reikalingas funkcijas, ir pateikti funkcijų sąrašą;
3) nustatyti, kad Lietuvos energetikos agentūros veikla, vykdant nurodytas funkcijas, finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Lietuvos energetikos agentūra taptų energetikos sektoriaus kompetencijų ir duomenų centru, vykdytų naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo funkcijas, padėtų Energetikos ministerijai koordinuoti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimą, įgyvendintų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, atliktų energetikos sektoriaus analizę, vykdytų energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų atestavimą ir kitas jai priskirtas funkcijas. Paminėtina, kad šis pasiūlymas pagrįstas užsienio šalių (Airija, Švedija, Danija, Suomija), kuriose valstybė įsteigė ir valdo energetikos kompetencijų centrus šio sektoriaus analizei ir koordinavimui, praktika. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Alternatyvos ir jų poveikis pateikiami pridedamoje papildomoje informacijoje.
Atsižvelgdama į atliktą analizę, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės
pasirinkti alternatyvą Nr. 4 „Naujos VšĮ įsteigimas (EA, LNPA ir energetikos sektoriui reikalingos naujos funkcijos), EA ir LNPA likvidavimas“. Argumentai:
VšĮ steigimo) nedidelis. 2) Darbo užmokestis – kadangi Lietuvos energetikos agentūrai keliamas tikslas tapti energetikos sektoriaus kompetencijų centru, svarbu pritraukti patyrusius ir kvalifikuotus darbuotojus. VšĮ darbo užmokesčio reguliavimas sudarys didesnes galimybes pritraukti kvalifikuotą personalą. 3) Pasirinkus reorganizavimą (išlaikant teisinį statusą VĮ), neįgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai, EBPO rekomendacijos ir siekis pereiti prie kitos teisinės formos nei VĮ. Atsižvelgdami į tai, kad vienas iš aktualiausių Lietuvos Respublikos siekiamų tikslų – įstoti į EBPO, taip pat įvertinus iš esmės nedidelį finansinį skirtumą, siūlome rinktis Alternatyvą Nr. 4 ir steigti naują VšĮ, likviduojant EA ir LNPA. Siūlomos priemonės: konsoliduoti skirtingas energetikos ministro valdymo srityje veikiančias įmones ir įsteigti energetikos kompetencijų centrą (angl. think thank). Laikantis EBPO rekomendacijų, atsisakyti valstybės įmonių statuso ir įsteigti viešąją įstaigą. Šis pasiūlymas yra parengtas remiantis užsienio šalių (Airija, Švedija, Danija, Suomija), kuriose valstybė įsteigė ir valdo energetikos kompetencijų centrus šio sektoriaus analizei ir koordinavimui, praktika.
Naudos: jeigu duomenis rinktų, kauptų ir analizuotų vienas subjektas – Lietuvos energetikos agentūra (Duomenų analizės ir kompetencijų centras, kuris veiktų kaip vienas iš Lietuvos energetikos agentūros padalinių) – padidėtų nauda dėl didesnės duomenų integracijos ir kokybiškesnio jų panaudojimo – bendra analizė, rizikos valdymas ir modeliavimas labiau integravus duomenis ir juos tinkamai panaudojant įgytų teigiamą kokybinį poslinkį, o tai lemtų energetikos sektoriaus reglamentavimo efektyvumą valstybės mastu, būtų stiprinami instituciniai gebėjimai energetikos vartotojų elgsenos, energetikos sektoriaus duomenų analitikos ir rizikos valdymo srityje, padidėtų energetikos politikos reglamentavimo efektyvumas. Sukurtos prielaidos kokybiniams pokyčiams energetikos sektoriaus duomenų analitikos ir rizikos valdymo procesuose prisidėtų prie įrodymais grįstos informacijos sukūrimo, o tai didintų įrodymais grįstų sprendimų priėmimą ir geresnę reglamentavimo kokybę. Priimti Įstatymų projektai leis realizuoti esminį EBPO rekomendacijose įvirtintą tikslą
Priėmus Įstatymų projektus bus:
1) Užtikrinamas efektyvesnis valdymas: konsolidavimas užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį valstybės valdomų įmonių veikimą ir geresnę jų atskaitomybę valstybei ir visuomenei, išgrynins valstybės, kaip savininko, tikslus jų atžvilgiu, garantuos geresnį jų veiklos koordinavimą;
apskaitos, bendrųjų reikalų skyriai;
3) Pasiekiama veiklų sinergija: bendrosios sektoriaus kompetencijos papildomos specifinėmis techninėmis kompetencijomis, efektyviau išnaudojama bendra infrastruktūra ir duomenų bazė;
4) Įgyvendinamos EBPO rekomendacijos: konsolidavimas, teisinių formų peržiūra. Tai atitinkamai leis sumažinti valstybės administracinius kaštus valstybės valdomų įmonių valdymui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Įstatymų projektai tiesioginės esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, patikslintos sąvokų apibrėžtys. Vadovaudamiesi Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, įstatymų projektų įsigaliojimą siūlome nustatyti nuo 2019 m. sausio 1 d. Iki to laiko bus parengti ir priimti įgyvendinamieji ir su Lietuvos energetikos agentūros steigimu susiję teisės aktai ir atlikti kiti veiksmai, būtini įstatymų įsigaliojimui. Tikimasi, kad Lietuvos energetikos agentūra bus įsteigta 2018 m. rugsėjo mėn. Lietuvos energetikos agentūros vadovas surinks personalą, perims Energetikos agentūros, LNPA darbo patirtį ir žinias, parengs Lietuvos energetikos agentūros veiklos strategiją ir pasiruoš ją įgyvendinti nuo įstatymų projektų įsigaliojimo dienos. Energetikos agentūros ir LNPA likvidavimo procedūras planuojama baigti iki 2019 metų pabaigos. Pažymėtina, kad Energetikos agentūros ir LNPA likvidavimo procedūros neturės įtakos Lietuvos energetikos agentūros veiklos pradžiai. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priimtiems įstatymams įgyvendinti dėl juridinio asmens pasikeitimo per įstatymo nustatytus terminus (Įstatymų projektuose siūloma iki 2018 m. gruodžio 31 d.) turės būti priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl viešojo juridinio asmens Lietuvos energetikos agentūros įsteigimo ir valstybės turto investavimo;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros veiklos nutraukimo ir likusio turto perdavimo;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybės įmonės Energetikos agentūros veiklos nutraukimo ir likusio turto perdavimo;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 137 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“;
7) Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 332 „Dėl Energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“;
9) Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimas Nr.
Respublikoje“;
10) Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 536 „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 722 „Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo energetikos srityje veikiančiose valstybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1440 „Dėl valstybės įmonės Vilniaus mazuto saugyklos ir valstybės įmonės Subačiaus kuro bazės reorganizavimo“ pakeitimo“;
12) Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 331 „Dėl valstybės įmonių savininko kapitalo ar turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo padidinimo“;
nutarimas Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“;
14) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“. Priimtiems įstatymams įgyvendinti dėl juridinio asmens pasikeitimo per įstatymo nustatytus terminus (įstatymų projektuose siūloma iki 2018 m. gruodžio 31 d.) Lietuvos Respublikos energetikos ministras turės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuos įsakymus:
1) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. vasario 22 d. įsakymą Nr.
1-46 „Dėl Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 1-320 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos energijos apskaičiavimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 1-52 „Dėl Informacijos apie vartotojams parduodamų naftos produktų kainas ir naftos importą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 1-207 „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 1-149 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 1-47 „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų – valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų tinkamų atnaujinimui sąrašo sudarymo metodikos patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 1-111 „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo tarybos asmeninės sudėties patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr.
1-242 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos transeuropinių energetikos tinklų srityje įgyvendinimo Lietuvoje administravimo taisyklių patvirtinimo“;
9) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 1-148 „Dėl Energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarkos ir sąlygų ir energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 1-97 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos, teikiamos energetikos srities projektams iš ekonomikos gaivinimo programos, įgyvendinimo Lietuvoje administravimo taisyklių patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 1-195 „Dėl Savanoriškų susitarimų sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
12) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1-158 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos programų lėšų, skiriamų projektų veiklai finansuoti ir kapitalui formuoti, administravimo taisyklių patvirtinimo“;
13) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 1-212 „Dėl valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros naftos produktų valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų tarifų patvirtinimo“;
14) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 1-89 „Dėl Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių informacinės saugos reikalavimų patvirtinimo“;
15) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr.
1-124 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos transeuropinių energetikos tinklų srityje valdymo ir kontrolės Lietuvoje darbo aprašo patvirtinimo“;
16) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 1-231 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos, teikiamos energetikos srities projektams iš ekonomikos gaivinimo programos, valdymo ir kontrolės Lietuvoje darbo aprašo patvirtinimo“;
17) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 1-250 „Dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos sektoriaus projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikoje administravimo taisyklių patvirtinimo“;
18) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 1-251 „Dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos projektų valdymo ir kontrolės Lietuvos Respublikoje darbo aprašo patvirtinimo“;
19) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 1-184 „Dėl valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros kuro natūralios netekties normų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 1-84 „Dėl Subačiaus kuro bazės nuomos sąlygų patvirtinimo“;
21) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 1-59 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1-239 „Dėl Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatoms įgyvendinti, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
22) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymą Nr.
1-25 „Dėl Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo“;
23) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. 1-145 „Dėl Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“;
24) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 1-317 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimų ir kitų veiksmų, reikalingų Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalims, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtosioms galioms nustatyti, atlikimo ir jų rezultatų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
25) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 1-330 „Dėl Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių montavimo darbų kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Išlaidos, susijusios su Įstatymų projektais siūlomų nurodyti funkcijų įgyvendinimu, ir toliau būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto asignavimų.
Įvykdžius siūlomą valstybės įmonių pertvarką, sumažės vadovaujančių darbuotojų ir bendrąsias funkcijas atliekančių administracijos pareigybių skaičius ir įmonių valdybų narių skaičius, tam atitinkamai reikės mažesnių administracinių sąnaudų. Planuojama, kad įsteigtam viešajam juridiniam asmeniui gali reikėti apie 32 darbuotojų priskirtoms funkcijoms įgyvendinti. Planuojama, kad naujam subjektui (įvertinus tai, kad naujas subjektas atliks 38 proc. daugiau funkcijų) kasmet reikės apie
1,7 mln. eurų. 2018 metais planuojamos ir vienkartinio pobūdžio išlaidos, susijusios su viešosios įstaigos steigimu ir esamų VĮ likvidavimu (atsiskaitymas su atleidžiamais įmonių vadovais ir darbuotojais (jeigu bus nuspręsta jų neperkelti), IT sistemų paruošimas, duomenų bazės įsigijimas, darbo vietų įrengimas, patalpų nuoma ir pan. – 440 tūkst. eurų.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal paskelbtus naujausius Lietuvos Statistikos departamento duomenis, naftos produktų suvartojimas šalyje 2017 m. palyginti su 2016 m., išaugo 5,6 proc., todėl naftos produktų atsargų kaupimo užduočiai vykdyti jau 2018 m. yra kilęs poreikis papildomai įsigyti kelių transporto dyzelino, o tam reikės apie
Lietuvos energetikos agentūrai finansuoti reikalingi papildomi 3 mln. eurų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujas subjektas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, galėtų mažinti biudžeto lėšų poreikį šiais būdais:
50 auditų. Vieno audito patikrinimas kainuotų 150 eurų.
Taigi, per metus tai papildytų biudžetą 7 500 eurų;
atestatų; vieno atestato išdavimas kainuotų 50 eurų. Taigi per metus tai papildytų biudžetą 1000 eurų. Agentūra taip pat galėtų atlikti kitą veiklą, neprieštaraujančią jos steigimo tikslams, o gautą pelną naudoti įstatuose numatytiems tikslams siekti. Tokia veikla galėtų būti mokslinių tyrimų atlikimas. Atsižvelgiant į rinkos kainas, tai galėtų būti apie 100 000,00 eurų per metus. Agentūra galėtų dalyvauti tarptautinių tyrimų programose ir pasinaudoti tokių programų fondais, įskaitant Europos Sąjungos tyrimų ir inovacijų programa Horizon 2020, Europos strateginių energetikos technololgijų planu (SET-Plan), Šiaurės ministrų tarybos Šiaurės energetikos tyrimų agentūros (NER) iniciatyvomis, netolimoje ateityje, Lietuvai įstojus į EBPO – dalyvauti ir EBPO Tarptautinės energetikos agentūros veikloje. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektai skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Energetika“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1¹ dalies redakcija tobulintina. Atsižvelgdami į tai, kad šioje dalyje yra pateikiama nuoroda į to paties įstatymo straipsnio 1 dalį, siūlytume vertinamoje dalyje atsisakyti 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų ir veiksmų įvardijimo ir nustatyti: „1¹.Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, atlikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus ir kitus veiksmus, pateikia šių tyrimų ir kitų veiksmų duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai.“
nustatyta: „10. Pasiekus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies
galias ir (ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą ir prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus dėl 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo pakeitimo.“ Atsižvelgdami į projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatas dėl dalies Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijos (kiek tai susiję su 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų ir veiksmų atlikimu) perdavimo viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai, manytume, jog projektas turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis dėl galiojančio įstatymo 22 straipsnio 10 dalies pakeitimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2018-06-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai:
Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, Energetikos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir planavimo skyriaus patarėjas Daumantas Kerežis, Ūkio ministro patarėja Jolita Gumaniukienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Renatas Pocius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė Jurga Baršauskienė, VĮ Energetikos agentūros direktorius Marijus Franckevičius, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros generalinis direktorius Vytautas Kazimieras Aranauskas, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovas Edvinas Pabrinskis, AB "Achema" atstovai Marius Brazlauskas ir Juozas Tunaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Gražina Tarvydienė, AB ORLEN Lietuva atstovė Renata Berzanskienė, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 11 dalies redakcija tobulintina. Atsižvelgdami į tai, kad šioje dalyje yra pateikiama nuoroda į to paties įstatymo straipsnio 1 dalį, siūlytume vertinamoje dalyje atsisakyti 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų ir veiksmų įvardijimo ir nustatyti: „11.Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, atlikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus ir kitus veiksmus, pateikia šių tyrimų ir kitų veiksmų duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalyje nustatyta: „10. Pasiekus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytame Vyriausybės nutarime nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir
(ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą ir prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus dėl 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo pakeitimo.“ Atsižvelgdami į projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatas dėl dalies Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijos (kiek tai susiję su 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų ir veiksmų atlikimu) perdavimo viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai, manytume, jog projektas turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis dėl galiojančio įstatymo 22 straipsnio
Komiteto pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Pakeisti 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Pasiekus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte
nurodytame Vyriausybės nutarime nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir
(ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą. Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad yra papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikis, apie tai informuoja viešąją įstaigą Lietuvos energetikos agentūrą, kuri ir prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo pakeitimo.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
8Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 1;
susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė