Projekto lyginamasis variantas
Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 3 dalies 9 punktą. 9) juridinio asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas;
Pakeisti 29 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias
paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtas teises ir pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos, vietos savivaldos institucijos iki 2018 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2138(2) lyginamasis variantas
Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 3 dalies 9 punktą. 9) juridinio asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas;
Pakeisti 29 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias
paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Disponavimo įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant:
1) Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. Valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2017-P-10-9-11 „Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei“ rekomendaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) „sudaryti lankstesnes sąlygas valstybei/savivaldybei pasitraukti iš viešųjų įstaigų, kurios nevykdo veiklos arba kurių vykdomoje veikloje netikslinga dalyvauti“, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, valstybė ar savivaldybė negali parduoti jai nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių, jeigu, steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat, jeigu viešoji įstaiga yra valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja;
2) Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. Valstybinio audito ataskaitos Nr.
VA-2017-P-30-1-9 „Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ rekomendaciją Vyriausybei „siekiant didesnio savivaldybių kontroliuojamų įmonių veiklos viešumo ir skaidrumo, apsvarstyti galimybę pavesti valstybės įmonei Turto bankui (Valdymo koordinavimo centrui) rengti kasmetinę apibendrintą savivaldybių kontroliuojamų įmonių veiklos rodiklių analizę bei teikti metodinę pagalbą savivaldybėms įmonių tikslų ir rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su įmonių valdymu susijusiais klausimais“;
3) Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. Valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2017-P-20-3-10 „Valstybės valdomų įmonių grąža valstybei“, rekomendaciją Vyriausybei „užtikrinti Valdymo koordinavimo centro vykdomos valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo veiklos nepriklausomumą, užtikrinti vieningos informacijos sklaidą apie valstybės valdomų įmonių veiklą tokiu būdu, kad duomenis galima būtų analizuoti, vertinti ir palyginti“. Disponavimo įstatymo projekto tikslas
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64 747, el. paštas [email protected]) Įmonių teisės skyriaus (vedėja Jurgita Staneikaitė, tel. 8 706 64 885, el. paštas [email protected]) vyriausioji specialistė Jūratė Rasimavičienė (tel. 8 706 64 699, el. paštas [email protected]) ir Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus (vedėja Laurentina Garbauskienė, tel. 8 706 64879, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Arturas Čaplikas (tel. 8 706 64835, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Disponavimo įstatymas) 14 straipsnį ir Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 „Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašas), 4.2 papunktį valstybės ar savivaldybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis viešajai įstaigai, kai bent vienas viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ar savivaldybė arba viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje ne ilgesniam kaip 10 metų terminui.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reguliuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimo juo, nustatytais atvejais ir būdais. Tačiau valstybė ar savivaldybė negali priimti sprendimo parduoti jai nuosavybės teise priklausančias viešosios įstaigos dalininko teises, jeigu viešajai įstaigai pavesta atlikti viešojo administravimo funkcijas ir, steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat, jeigu viešoji įstaiga yra valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja. Kartu pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Disponavimo įstatyme nėra apibrėžtos valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių, valstybės valdomų bendrovių ir savivaldybės valdomų bendrovių sąvokos.
Disponavimo įstatyme yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtinės ir neturtinės teisės įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau Disponavimo įstatymas nesuteikia teisės Vyriausybei nustatyti tam tikrų reikalavimų, taikytinų valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms, kurių valstybės valdomai bendrovei ir atitinkamai savivaldybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Šiuo metu galiojančiame Disponavimo įstatyme viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ taip pat nėra nustatyta pakankamai įgaliojimų ir funkcijų, susijusių su teise gauti informaciją iš institucijų, įgyvendinančių savivaldybės kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas savivaldybės valdomose įmonėse, apie savivaldybių valdomų įmonių veiklą, jų rezultatus ir sprendimus, susijusius su šių įmonių valdymu. Toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas atsižvelgiant į siekiamą viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ paskirtį ir funkcijas. Šiuo metu viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ pagrindinė užduotis yra valstybės valdomų įmonių veiklos stebėsena ir prognozių analizė, kuria Ūkio ministerija ir valstybės valdomų bendrovių valdytojai naudojasi priimant reikalingus su valstybės valdomų bendrovių valdymu susijusius sprendimus. Tačiau siektina, kaip ir rekomenduoja Valstybės kontrolė savo audito ataskaitose, kad viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ galėtų atlikti ir tam tikros apimties savivaldybių valdomų įmonių stebėseną.
Disponavimo įstatyme taip pat nėra įvardinta, kas įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai priskirtas teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse ir savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai priskirtas teises ir pareigas savivaldybės valdomose įmonėse. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas priskiriamas savivaldybės tarybos (atstovaujamosios institucijos) kompetencijai, tačiau savivaldybė, kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkė, turtines ir neturtines teises ir įgyvendina ir įgyvendinti gali tik per savo vykdomąsias institucijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Disponavimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatų, pagal kurias valstybė ar savivaldybė negali parduoti jai nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių, jeigu, steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, ar viešoji įstaiga yra valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudaryta galimybė valstybei ar savivaldybei pasitraukti iš dalyvavimo viešosios įstaigos veikloje, kai valstybės ar savivaldybės dalyvavimas toje veikloje netikslingas.
Disponavimo įstatymo projektu siekiama efektyvaus ir racionalaus valstybės ar savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes valstybei ar savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, bus gauta investuoto nekilnojamojo turto vertę atitinkanti kaina, o neatlygintinai panaudos sutartimi viešosios įstaigos valdytas turtas turės būti racionaliai valdomas ir naudojamas, nešvaistomas ir tausojamas. Disponavimo įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti teisinį pagrindą Vyriausybei nustatyti tam tikrus reikalavimus, taikytinus valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms, kurių valstybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, praplėsti viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ įgaliojimus ir funkcijas, ir, kaip ir rekomenduoja Valstybės kontrolė savo audito ataskaitose, nustatyti, kad viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ galėtų atlikti ir tam tikros apimties savivaldybių valdomų bendrovių stebėseną. Taip pat siekiama suderinti Disponavimo įstatymo projekto ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas nustatant, kad savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai priskirtas teises įgyvendina ir pareigas vykdo savivaldybės vykdomoji institucija. Dėl Disponavimo įstatymo projekto 1 straipsnio. Pagal Disponavimo įstatymo projekto 1 straipsniu pildomą Disponavimo įstatymo 2 straipsnį siūloma apibrėžti valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių, valstybės valdomų bendrovių ir savivaldybės valdomų bendrovių sąvokas. Iki šiol įstatymuose šios sąvokos nebuvo apibrėžtos, todėl praktikoje buvo susiduriama su skirtingu jų interpretavimu įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Dėl Disponavimo įstatymo projekto 2 straipsnio. Pagal Disponavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamą Disponavimo įstatymo 20 straipsnio 10 dalį siūloma nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė į viešosios įstaigos dalininkų kapitalą investavo valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kai tas turtas viešajai įstaigai buvo perduotas panaudos teise, paliekant vienintelį pasitraukimo iš viešosios įstaigos apribojimą – jeigu tokiai viešajai įstaigai yra pavesta atlikti viešojo administravimo funkcijas. Siūlomas reguliavimas padėtų išvengti praktikoje pasitaikančių atvejų, kai valstybei ar savivaldybei nėra tikslinga tęsti savo dalyvavimo viešosios įstaigos veikloje ar viešajai įstaigai perduotas turtas nenaudojamas, neprižiūrimas, valdomas neracionaliai, viešosios įstaigos veikla yra nuostolinga ar apskritai nebevykdoma, tačiau valstybė ar savivaldybė negali parduoti dalininko teisių. Be to, siūlomi pakeitimai sudarytų prielaidas valstybei ar savivaldybei konkrečiu atveju pasirinkti efektyviausią turto naudojimo būdą bei įgyvendinti Disponavimo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte įtvirtintą valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo racionalumo principą, reiškiantį, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas, nes pardavus valstybei ar savivaldybei priklausančias viešosios įstaigos dalininko teises tikėtina būtų gauta valstybės ar savivaldybės investuoto į viešąją įstaigą turto vertę atitinkanti kaina.
Tokia viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo sąlyga yra pagrįsta Viešųjų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad valstybei ar savivaldybei pardavus nuosavybės teise priklausančias viešosios įstaigos dalininko teises, dalininko teises įgijusio asmens įnašų vertė atitiks dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų, apimančių ir valstybės ar savivaldybės investuotą turtą (Disponavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai), vertę. Jeigu valstybė ar savivaldybė nuspręstų, kad dalyvavimas viešosios įstaigos veikoje yra netikslingas ir parduotų viešosios įstaigos dalininko teises, neliktų pagrindinės sąlygos, kuriai esant valstybės ar savivaldybės turtas gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms panaudos pagrindais, nes pagal Disponavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės arba savivaldybės turtas panaudos pagrindais perduodamas viešosioms įstaigoms tik tuo atveju, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė. Taigi, valstybei ar savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, turėtų būti nutraukiamos tiek naujai sudarytos, tiek iki Disponavimo įstatymo projekto įsigaliojimo sudarytos valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto panaudos sutartys.
Turto panaudos sutartys turėtų būti nutraukiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.641 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Turto panaudos sutartys galėtų būti nutraukiamos šalių susitarimu arba vienašališkai, panaudos davėjui įspėjant panaudos gavėją per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas sutartyje nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų (Civilinio kodekso 6.218 straipsnio 1 dalis). Taip pat siūloma patikslinti Disponavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies 2 punktą, nustatant, kad valstybei ar savivaldybei parduodant viešosios įstaigos dalininko teises, kai steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jo vertė nustatoma Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad valstybei ar savivaldybei nusprendus parduoti viešosios įstaigos dalininko teises, investuoto nekilnojamojo turto vertė gali būti pasikeitusi, todėl, įgyvendinant Disponavimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo principus, turėtų būti nustatyta reali jo vertė. Dėl Disponavimo įstatymo projekto 3 straipsnio.
Pagal Disponavimo įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą Disponavimo įstatymo 23 straipsnį siūloma jo 1 dalyje nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybės vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka,
galėtų nustatyti ir tam tikrus reikalavimus, taikytinus valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms, nes pagal dabar galiojančio Disponavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį Vyriausybė gali nustatyti valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą valstybės valdomose bendrovėse ir atitinkamai savivaldybės valdomose bendrovėse, o Vyriausybės nustatytos nuostatos valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms yra rekomendacinio pobūdžio. Taip pat Disponavimo įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Disponavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ turėtų teisę iš institucijų, įgyvendinančių valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija), gauti informaciją apie valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių veiklos rezultatus, valstybei ar savivaldybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu, taip pat tokią informaciją gauti tiesiogiai iš valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, o ne per valstybei ar savivaldybei atstovaujančias institucijas.
Toks viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ reikalingos informacijos gavimas būtų greitesnis ir sumažintų administracinę naštą valstybei ar savivaldybei atstovaujančioms institucijoms. Atitinkamai nustatoma pareiga valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms ir valstybei ar savivaldybei atstovaujančioms institucijoms atitinkamą informaciją teikti. Taip pat siūloma naujai išvardinti praplėstas viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ pareigas, o jos parengtos informacijos, ataskaitų, siūlymų, išvadų, dokumentų turinys, taikymo apimtys ir pateikimas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir tolimesni veiksmai būtų detalizuojami Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio
įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“.
Dėl kartu su Disponavimo įstatymo projektu teikiamo Vietos savivaldos įstatymo projekto. Vietos savivaldos įstatymo projekto tikslas – suderinti Disponavimo įstatymo projekto nuostatas, susijusias su savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijomis, t. y. savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai priskirtų teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą iš savivaldybės tarybai priskirtos kompetencijos (Vietos savivaldos įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomas Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. pakeitimas) perkelti savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomas Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. pakeitimas). Pažymėtina, kad savivaldybė, kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkė, turtines ir neturtines teises įgyvendina per savo vykdomąsias institucijas. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnyje (Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus), Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 2 dalyje (savivaldybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas savivaldybių valdymo institucijas), o Civilinio kodekso komentare aiškinama, kad sąvoka „valdymo institucija“ reiškia vykdomąją valdžią. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Disponavimo įstatymo projektą būtų sudaroma galimybė valstybei ar savivaldybei pasitraukti iš dalyvavimo viešosios įstaigos veikloje, kai dalyvavimas viešosios įstaigos veikloje yra netikslingas, net jeigu valstybė ar savivaldybė yra investavusi nekilnojamąjį turtą ar suteikusi viešajai įstaigai turtą panaudos pagrindais. Pažymėtina, kad priimti įstatymai prisidės prie savivaldybių valdomų įmonių valdymo suderinamumo su valstybės valdomų įmonių politika bei savivaldybių valdomų įmonių veiklos efektyvumo ir skaidrumo didinimo. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus, reikės atitinkamai pakeisti:
perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 „Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“. 4. Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“. 5. Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.
įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“. 6. Savivaldybių teisės aktus, siekiant juos suderinti su priimtais įstatymais. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės. Tiesiogiai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nebus sutaupyta, tačiau, pardavus valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančias dalininko teises, valstybės ar savivaldybės biudžetas gali būti papildytas investuoto nekilnojamojo turto vertę atitinkančia kaina. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Valstybės valdoma įmonė“, „Savivaldybės valdoma įmonė“, „Valstybės valdoma bendrovė“, „Savivaldybės valdoma bendrovė“, „Viešoji įstaiga“, „Dalininko teisės“, „Dalininko teisių pardavimas“, „Specialusis įpareigojimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius ,,įgyvendina juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtas teises ir pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas“. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra lydintysis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 IR 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2137 (toliau
juridiniai asmenys“ turinys yra atskleistas 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte. Iš šios sąvokos turinio nėra pakankamai aišku, ar ji apimtų bendroves, kurių visų akcijų savininkė yra savivaldybė, ar ir tas bendroves, kurių tik dalis akcijų nuosavybės teise priklauso savivaldybei.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kurių konkrečiai bendrovių akcininkų (dalyvių) teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. 2. Projekto
(ar) jos įgaliotos institucijos, vietos savivaldos institucijos iki 2018 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto 1 ir 2 straipsnių turinio nėra aišku, kokius konkrečiai įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos bei vietos savivaldos institucijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 ir 2 straipsnius nereikėtų atitinkamai papildyti. 3. Projekto
straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el.p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 16 IR 29
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el.p. [email protected]
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė, Ž.Klimka; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ūkio viceministras M.Skuodis, Ūkio ministerijos atstovės M.Kaupelienė ir L.Garbauskienė; VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros direktorius V.Danielius ir atstovas D.Gabulas.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius ,,įgyvendina juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtas teises ir pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas“. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra lydintysis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 IR 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2137 (toliau – projektas reg. Nr. XIIIP-2137) lydintysis įstatymo projektas. Pastarojo projekto 3 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų įgyvendinimą, bet juridinio asmens dalyvio turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimą.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar abiejų projektų nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti juridinio asmens dalyvio teisių įgyvendinimą, nereikėtų suvienodinti. Antra, atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje, taip pat kituose keičiamo įstatymo straipsniuose, kurių teikiamu įstatymo projektu keisti nesiūloma, vartojama sąvoka ,,savivaldybės juridinis asmuo“. Sąvokos ,,savivaldybės juridiniai asmenys“ turinys yra atskleistas 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte. Iš šios sąvokos turinio nėra pakankamai aišku, ar ji apimtų bendroves, kurių visų akcijų savininkė yra savivaldybė, ar ir tas bendroves, kurių tik dalis akcijų nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kurių konkrečiai bendrovių akcininkų (dalyvių) teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Pritarti iš dalies. Apibrėžtis „juridinio asmens dalyvio turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimas“ apima savivaldybės atstovavimą savivaldybės valdomose įmonėse ir viešosiose įstaigose, kurių dalininkė ar savininkė yra savivaldybė, jų valdymo organuose, o taip pat savivaldybės atstovavimą tose bendrovėse, kuriose savivaldybė turi akcijų, suteikiančių mažiau, nei pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Pritariame, kad sąvoka ,,savivaldybės juridiniai asmenys“ įstatyme nėra pakankamai aiški, nes ji iš esmės turėtų reikšti tik savivaldybės administraciją.
„Kitų pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtų savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijų atlikimas“ yra suprantamas plačiau, tai gali būti, esant savivaldybės tarybos įgaliojimams, valdymo funkcijų atlikimas savivaldybės biudžetinėse įstaigose ar kitokios formos juridiniuose asmenyse. Tačiau šio projekto tikslas yra suderinti įstatymo nuostatas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-2137 nuostatomis ta apimtimi, kiek jos susijusios su savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teisių ir pareigų įgyvendinimu pagal CK nuostatas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos, vietos savivaldos institucijos iki 2018 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto 1 ir 2 straipsnių turinio nėra aišku, kokius konkrečiai įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos bei vietos savivaldos institucijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 ir 2 straipsnius nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti iš dalies. 3 straipsnio 2 dalis apskritai nėra reikalinga, nes nei Vyriausybė, nei savivaldybės būtent šiam įstatymui įgyvendinamųjų teisė aktų priiminėti neturės. Kiekviena savivaldybė, priėmus įstatymą, įvertins, kokių teisės aktų nuostatos galimai prieštarautų Projektu siūlomiems įstatymo pakeitimams ir jų pakeitimus atliks savaime. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 2 pastaba nebeaktuali. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-10-102 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1-ą pastabą. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;“. Pritarti. 2. Ekonomikos komitetas, 2018-10-103 Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 2 ir 3 pastabas. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos, vietos savivaldos institucijos iki 2018 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Poderys. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: nėra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-222 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius ,,įgyvendina juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtas teises ir pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas“. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra lydintysis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 IR 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2137 (toliau – projektas reg. Nr. XIIIP-2137) lydintysis įstatymo projektas.
Pastarojo projekto 3 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų įgyvendinimą, bet juridinio asmens dalyvio turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar abiejų projektų nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti juridinio asmens dalyvio teisių įgyvendinimą, nereikėtų suvienodinti. Antra, atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje, taip pat kituose keičiamo įstatymo straipsniuose, kurių teikiamu įstatymo projektu keisti nesiūloma, vartojama sąvoka ,,savivaldybės juridinis asmuo“. Sąvokos ,,savivaldybės juridiniai asmenys“ turinys yra atskleistas
aišku, ar ji apimtų bendroves, kurių visų akcijų savininkė yra savivaldybė, ar ir tas bendroves, kurių tik dalis akcijų nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kurių konkrečiai bendrovių akcininkų (dalyvių) teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui suvienodinti formuluotę dėl juridinio asmens turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo, derinant ją su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2137 vartojama formuluote. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. Nepritarti pasiūlymui konkrečiau apibrėžti savivaldybės juridinio asmens sąvoką. Šio įstatymo projekto tikslas yra suderinti nuostatas su įstatymo projekto Nr. XIIP-2137 nuostatomis ta apimtimi, kiek jos susijusios su papildomos funkcijos (kurią anksčiau vykdė savivaldybės taryba ir galėjo deleguoti vykdomajai institucijai) priskyrimu savivaldybės vykdomųjų institucijų kompetencijai. 2.
2
nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos, vietos savivaldos institucijos iki 2018 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto 1 ir 2 straipsnių turinio nėra aišku, kokius konkrečiai įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos bei vietos savivaldos institucijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 ir 2 straipsnius nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti iš dalies Šis įstatymo projektas yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2137 lydintysis įstatymo projektas, siūlome išbraukti nuostatą dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo kaip perteklinę. Įstatymo projekte Nr. XIIIP-2137 (kuris yra pagrindinis) yra nustatomi esminiai pakeitimai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto valdumo naudojimo ir disponavimo nuostatomis, o šio projekto 4 straipsnyje yra nustatyti įpareigojimai Vyriausybei ir savivaldybėms, susiję su šio įstatymo įsigaliojimu, įgyvendinimu ir taikymu. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
,,įstatymas“ įrašytinas žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Įvertinta Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 2 pastaba nebeaktuali. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas 2018-10-25 Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir
2018-10-252 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1-ą pastabą. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punktą išdėstyti taip:
„7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias
paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;“. Pritarti
2018-10-253 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 2 ir 3 pastabas. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos
įgaliotos institucijos, vietos savivaldos institucijos iki 2018 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2138(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintautas Kindurys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2138(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė