Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
dalimi: „5. Savivaldybės valdoma bendrovė
dalimi: „6. Savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat savivaldybės valdoma bendrovė.“
laikyti atitinkamai 7–14 dalimis. 4. Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi: „15. Valstybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
dalimi: „16. Valstybės valdoma įmonė – valstybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat valstybės valdoma bendrovė.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „10. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduodamos, jeigu šiai viešajai įstaigai teisės aktų nustatyta tvarka nepavesta atlikti viešojo administravimo funkcijų ir tenkinamos abi šios sąlygos:
1) steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą nebuvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas;
2) viešoji įstaiga nėra valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja.“
ir ją išdėstyti taip: „11.
Sprendimas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo priimamas Vyriausybės nutarimu. Sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo priima savivaldybės taryba. Sprendimo projektą rengianti valstybės ar savivaldybės institucija turi pagrįsti jo atitiktį šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytiems principams. Sprendime turi būti nurodyta:
1) viešosios įstaigos, kurios valstybės ar savivaldybės turimos dalininko teisės gali būti parduodamos, pavadinimas, kodas, buveinė;
2) parduodamų dalininko teisių pradinė kaina, kuri turi būti ne mažesnė kaip atitinkamai arba valstybės, arba savivaldybės įnašų į viešosios įstaigos dalininkų kapitalą vertė. Jei steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jo vertė nustatoma Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka;
3) atitinkamai arba valstybės, arba savivaldybės institucija, įgaliotos įgaliota sudaryti dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutartį.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimas
1Valstybės ir savivaldybių,
kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtinės ir neturtinės teisės įgyvendinamos turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.
valdomos bendrovės savo dukterinėse bendrovėse, kurių valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nustatyta tvarka. 2 3. Su valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, (toliau – valstybės valdomos įmonės), taip pat kitų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. ir viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kuri vykdo su valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas ir kurios savininkė yra valstybė. Su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kuri įgyvendina savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. 3. 4.
įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų ir kurios savininkė yra valstybė, atlieka su valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, ir turi teisę iš valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, taip pat Vyriausybės įgaliotų institucijų ir atitinkamai savivaldybių vykdomųjų institucijų, įgyvendinančių valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija), gauti informaciją apie valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių veiklos rezultatus, valstybei ar savivaldybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu, o valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės, taip pat valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos privalo viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ šiame punkte nurodytą informaciją teikti. 5.
prognozių agentūra“:
1) turi teisę iš institucijų, įgyvendinančių valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, gauti informaciją apie šių įmonių veiklą, jų rezultatus ir sprendimus, susijusius su šių įmonių valdymu, valstybei įgyvendinant turtines ir neturtines teises, gavusi šią informaciją, stebi ir analizuoja, kaip šios įmonės laikosi Vyriausybės joms nustatytų valdymo, skaidrumo ir rodiklių vykdymo reikalavimų;
2) kiekvienais metais rengia ir viešai skelbia savo interneto svetainėje apibendrinamąsias metines ir tarpines ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą;
3) konsultuoja institucijas, įgyvendinančias valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse taip pat kitose akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, (toliau – bendrovės), šių įmonių ir bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais, ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius;
4) konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą valstybės valdomoms įmonėms strategijų rengimo, valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo klausimais;
5) teikia siūlymus institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse ir bendrovėse, dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimais;
6) teikia siūlymus institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse ir bendrovėse, dėl šių įmonių atliekamų specialiųjų įpareigojimų“.
Viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“:
1) turi teisę iš institucijų, įgyvendinančių valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, gauti informaciją apie šių įmonių veiklą, jų rezultatus ir sprendimus, susijusius su šių įmonių valdymu, valstybei įgyvendinant turtines ir neturtines teises, gavusi šią informaciją, stebi ir analizuoja, kaip šios įmonės laikosi Vyriausybės joms nustatytų valdymo, skaidrumo ir rodiklių vykdymo reikalavimų;
2) kiekvienais metais rengia ir viešai skelbia savo interneto svetainėje apibendrinamąsias metines ir tarpines ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą;
3) konsultuoja institucijas, įgyvendinančias valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse taip pat kitose akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, (toliau – bendrovės), šių įmonių ir bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais, ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius;
4) konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą valstybės valdomoms įmonėms strategijų rengimo, valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo klausimais;
5) teikia siūlymus institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse ir bendrovėse, dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimais;
6) teikia siūlymus institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse ir bendrovėse, dėl šių įmonių atliekamų specialiųjų įpareigojimų“. 1) kiekvienais metais rengia, teikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje valstybės valdomų įmonių veiklą apibendrinančias tarpines ir metines ataskaitas, taip pat savivaldybės valdomų įmonių veiklą apibendrinančias metines ataskaitas;
2) kiekvienais metais peržiūri valstybės valdomų įmonių rengiamų veiklos strategijų projektus, teikia rekomendacijas valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl veiklos strategijose numatomų tikslų ir jų vertinimo rodiklių nustatymo ir valstybei atstovaujančių institucijų nustatytų valstybės lūkesčių valstybės valdomoms įmonėms atitikties, vertina veiklos strategijų įgyvendinimo rezultatus ir teikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai apibendrintas valstybės valdomų įmonių veiklos strategijų įgyvendinimo ataskaitas;
3) rengia rekomendacijas, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomose įmonėse nustatymo.
Valstybės tikslus ir lūkesčius nustato valstybei atstovaujanti institucija rašte dėl valstybės lūkesčių (toliau – Raštas), kurio turinio reikalavimus ir rengimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
4) vertina Raštus ir teikia valstybei atstovaujančioms institucijoms išvadas dėl valstybei atstovaujančių institucijų rengiamų pateikti Raštų;
5) kiekvienais metais apskaičiuoja ir vertina valstybės valdomų įmonių pelningumo rezultatus ir teikia šią informaciją valstybei atstovaujančioms institucijoms, rengia ir valstybei atstovaujančioms institucijoms teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių;
6) kiekvienais metais teikia informaciją Lietuvos Respublikos finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, nei nustatoma t
eisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
7) skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narių atrankas, deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose, kaupia ir atnaujina duomenis apie potencialius kandidatus į valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narius;
8) skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų ir valstybės valdomų įmonių sąrašą savo interneto svetainėje;
9) nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
10) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių valdymu susijusiais klausimais;
11) konsultuoja valstybei ir savivaldybei atstovaujančias institucijas bei valstybės ir savivaldybės valdomas įmones visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius;
12) tvirtina savivaldybių viešinamos informacijos apie savivaldybių valdomų įmonių veiklą ir rezultatus formą;
13) vertina ir teikia pasiūlymus va
lstybei atstovaujančioms institucijoms dėl valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ūkio ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos šių įmonių veiklos rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo;
14) apskaičiuoja ir įvertina, ar valstybės valdomos įmonės pasiekė joms Vyriausybės nustatytus siektinų vidutinių metinių nuosavo kapitalo kainų ar siektino vidutinio metinio konsoliduoto grynojo pelno rodiklius;
15) atlieka valstybės valdomų įmonių individualų vertinimą.
Valstybės tikslus ir lūkesčius nustato valstybei atstovaujanti institucija rašte dėl valstybės lūkesčių (toliau – Raštas), kurio turinio reikalavimus ir rengimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
4) vertina Raštus ir teikia valstybei atstovaujančioms institucijoms išvadas dėl valstybei atstovaujančių institucijų rengiamų pateikti Raštų;
5) kiekvienais metais apskaičiuoja ir vertina valstybės valdomų įmonių pelningumo rezultatus ir teikia šią informaciją valstybei atstovaujančioms institucijoms, rengia ir valstybei atstovaujančioms institucijoms teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių;
6) kiekvienais metais teikia informaciją Lietuvos Respublikos finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, nei nustatoma teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
7) skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narių atrankas, deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose, kaupia ir atnaujina duomenis apie potencialius kandidatus į valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narius;
8) skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų ir valstybės valdomų įmonių sąrašą savo interneto svetainėje;
9) nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
10) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių valdymu susijusiais klausimais;
11) konsultuoja valstybei ir savivaldybei atstovaujančias institucijas bei valstybės ir savivaldybės valdomas įmones visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius;
12) tvirtina savivaldybių viešinamos informacijos apie savivaldybių valdomų įmonių veiklą ir rezultatus formą;
13) vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ūkio ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos šių įmonių veiklos rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo;
14) apskaičiuoja ir įvertina, ar valstybės valdomos įmonės pasiekė joms Vyriausybės nustatytus siektinų vidutinių metinių nuosavo kapitalo kainų ar siektino vidutinio metinio konsoliduoto grynojo pelno rodiklius;
15) atlieka valstybės valdomų įmonių individualų vertinimą. 4.6 Viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ veikla atliekant šio straipsnio 3 5 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir
(arba) kitų lėšų.“
ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos, vietos savivaldos institucijos iki 2018 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo viešajai įstaigai tapus valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja. 4. Šio įstatymo 2 straipsnio nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą valstybei ar savivaldybei investavus nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
dalimi: „5. Savivaldybės valdoma bendrovė
2Papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą (toliau – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas), taip pat savivaldybės valdoma bendrovė.“
3Buvusias 2 straipsnio 5–12 dalis laikyti atitinkamai 7–14 dalimis. 4. Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:
„15. Valstybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
dalimi: „16. Valstybės valdoma įmonė – valstybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat valstybės valdoma bendrovė.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „10. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduodamos, jeigu šiai viešajai įstaigai teisės aktų nustatyta tvarka nepavesta atlikti viešojo administravimo funkcijų ir tenkinamos abi šios sąlygos:
1) steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą nebuvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas;
2) viešoji įstaiga nėra valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja.“
ir ją išdėstyti taip: „11.
Sprendimas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo priimamas Vyriausybės nutarimu. Sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo priima savivaldybės taryba. Sprendimo projektą rengianti valstybės ar savivaldybės institucija turi pagrįsti jo atitiktį šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytiems principams. Sprendime turi būti nurodyta:
1) viešosios įstaigos, kurios valstybės ar savivaldybės turimos dalininko teisės gali būti parduodamos, pavadinimas, kodas, buveinė;
2) parduodamų dalininko teisių pradinė kaina, kuri turi būti ne mažesnė kaip atitinkamai arba valstybės, arba savivaldybės įnašų į viešosios įstaigos dalininkų kapitalą vertė. Jeigu steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jo vertė nustatoma Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka;
3) atitinkamai arba valstybės, arba savivaldybės institucija, įgaliotos įgaliota sudaryti dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutartį.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimas
1Valstybės ir savivaldybių,
kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtinės ir neturtinės teisės įgyvendinamos turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.
valdomos bendrovės savo dukterinėse bendrovėse, kurių valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nustatyta tvarka. 2 3. Su valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, (toliau – valstybės valdomos įmonės), taip pat kitų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. ir viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kuri vykdo su valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas ir kurios savininkė yra valstybė. Su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kuri įgyvendina savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. 3. 4.
įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų ir kurios savininkė yra valstybė, atlieka su valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, ir turi teisę iš valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, taip pat Vyriausybės įgaliotų institucijų ir atitinkamai savivaldybių vykdomųjų institucijų, įgyvendinančių valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija), gauti informaciją apie valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių veiklos rezultatus, valstybei ar savivaldybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu, o valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės, taip pat valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos privalo viešajai įstaigai
„Stebėsenos ir prognozių agentūra“ šioje dalyje nurodytą informaciją teikti. 5.
prognozių agentūra“:
1) turi teisę iš institucijų, įgyvendinančių valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, gauti informaciją apie šių įmonių veiklą, jų rezultatus ir sprendimus, susijusius su šių įmonių valdymu, valstybei įgyvendinant turtines ir neturtines teises, gavusi šią informaciją, stebi ir analizuoja, kaip šios įmonės laikosi Vyriausybės joms nustatytų valdymo, skaidrumo ir rodiklių vykdymo reikalavimų;
2) kiekvienais metais rengia ir viešai skelbia savo interneto svetainėje apibendrinamąsias metines ir tarpines ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą;
3) konsultuoja institucijas, įgyvendinančias valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse taip pat kitose akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, (toliau – bendrovės), šių įmonių ir bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais, ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius;
4) konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą valstybės valdomoms įmonėms strategijų rengimo, valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo klausimais;
5) teikia siūlymus institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse ir bendrovėse, dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimais;
6) teikia siūlymus institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse ir bendrovėse, dėl šių įmonių atliekamų specialiųjų įpareigojimų“.
Viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“:
1) turi teisę iš institucijų, įgyvendinančių valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, gauti informaciją apie šių įmonių veiklą, jų rezultatus ir sprendimus, susijusius su šių įmonių valdymu, valstybei įgyvendinant turtines ir neturtines teises, gavusi šią informaciją, stebi ir analizuoja, kaip šios įmonės laikosi Vyriausybės joms nustatytų valdymo, skaidrumo ir rodiklių vykdymo reikalavimų;
2) kiekvienais metais rengia ir viešai skelbia savo interneto svetainėje apibendrinamąsias metines ir tarpines ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą;
3) konsultuoja institucijas, įgyvendinančias valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse taip pat kitose akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, (toliau – bendrovės), šių įmonių ir bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais, ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius;
4) konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą valstybės valdomoms įmonėms strategijų rengimo, valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo klausimais;
5) teikia siūlymus institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse ir bendrovėse, dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimais;
6) teikia siūlymus institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse ir bendrovėse, dėl šių įmonių atliekamų specialiųjų įpareigojimų“. 1) kiekvienais metais rengia, teikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir skelbia savo interneto svetainėje valstybės valdomų įmonių veiklą apibendrinančias tarpines ir metines ataskaitas, taip pat savivaldybės valdomų įmonių veiklą apibendrinančias metines ataskaitas;
2) kiekvienais metais peržiūri valstybės valdomų įmonių rengiamų veiklos strategijų projektus, teikia rekomendacijas valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl jų veiklos strategijose numatomų tikslų ir jų vertinimo rodiklių nustatymo ir valstybei atstovaujančių institucijų nustatytų valstybės lūkesčių valstybės valdomoms įmonėms atitikties, vertina veiklos strategijų įgyvendinimo rezultatus ir teikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai apibendrintas valstybės valdomų įmonių veiklos strategijų įgyvendinimo ataskaitas;
3) rengia rekomendacijas, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomose įmonėse nustatymo.
Valstybės tikslus ir lūkesčius nustato valstybei atstovaujanti institucija rašte dėl valstybės lūkesčių (toliau – raštas), kurio turinio reikalavimus ir rengimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
4) vertina raštus ir teikia valstybei atstovaujančioms institucijoms išvadas dėl valstybei atstovaujančių institucijų rengiamų pateikti raštų;
5) kiekvienais metais apskaičiuoja ir vertina valstybės valdomų įmonių pelningumo rezultatus ir teikia šią informaciją valstybei atstovaujančioms institucijoms, rengia ir valstybei atstovaujančioms institucijoms teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių;
6) kiekvienais metais teikia informaciją Finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, di
videndų ar pelno įmokų;
7) skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narių atrankas, deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose, kaupia ir atnaujina duomenis apie potencialius kandidatus į valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narius;
8) skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų ir valstybės valdomų įmonių sąrašą savo interneto svetainėje;
9) nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
10) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių valdymu susijusiais klausimais;
11) konsultuoja valstybei ir savivaldybei atstovaujančias institucijas bei valstybės ir savivaldybės valdomas įmones visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius;
12) tvirtina savivaldybių viešinamos informacijos apie savivaldybių valdomų įmonių veiklą ir rezultatus formą;
13) vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovauj
ančioms institucijoms dėl valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ūkio ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos šių įmonių veiklos rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo.
Valstybės tikslus ir lūkesčius nustato valstybei atstovaujanti institucija rašte dėl valstybės lūkesčių (toliau – raštas), kurio turinio reikalavimus ir rengimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
4) vertina raštus ir teikia valstybei atstovaujančioms institucijoms išvadas dėl valstybei atstovaujančių institucijų rengiamų pateikti raštų;
5) kiekvienais metais apskaičiuoja ir vertina valstybės valdomų įmonių pelningumo rezultatus ir teikia šią informaciją valstybei atstovaujančioms institucijoms, rengia ir valstybei atstovaujančioms institucijoms teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo rodiklių;
6) kiekvienais metais teikia informaciją Finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
7) skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narių atrankas, deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose, kaupia ir atnaujina duomenis apie potencialius kandidatus į valstybės valdomų įmonių kolegialių organų narius;
8) skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų ir valstybės valdomų įmonių sąrašą savo interneto svetainėje;
9) nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
10) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių valdymu susijusiais klausimais;
11) konsultuoja valstybei ir savivaldybei atstovaujančias institucijas bei valstybės ir savivaldybės valdomas įmones visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius;
12) tvirtina savivaldybių viešinamos informacijos apie savivaldybių valdomų įmonių veiklą ir rezultatus formą;
13) vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ūkio ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos šių įmonių veiklos rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo. Specialieji įpareigojimai suprantami kaip valstybės valdomos įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės tikslų įgyvendinimas;
14) apskaičiuoja ir įvertina, ar valstybės valdomos įmonės pasiekė joms Vyriausybės nustatytus siektinų vidutinių metinių nuosavo kapitalo kainų ar siektino vidutinio metinio konsoliduoto grynojo pelno rodiklius;
15) atlieka valstybės valdomų įmonių individualų vertinimą.
Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir valstybės valdomos įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į valstybės valdomai įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia valstybės valdoma įmonė, kitus aktualius veiksnius, kurie gali turėti įtakos valstybės valdomos įmonės pelningumui. 4.6 Viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ veikla atliekant šio straipsnio 3 5 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir
(arba) kitų lėšų.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos, vietos savivaldos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio nuostatos taikomos ir viešajai įstaigai, tapusiai valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4.
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą valstybei ar savivaldybei investavus nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Disponavimo įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant:
1) Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. Valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2017-P-10-9-11 „Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei“ rekomendaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) „sudaryti lankstesnes sąlygas valstybei/savivaldybei pasitraukti iš viešųjų įstaigų, kurios nevykdo veiklos arba kurių vykdomoje veikloje netikslinga dalyvauti“, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, valstybė ar savivaldybė negali parduoti jai nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių, jeigu, steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat, jeigu viešoji įstaiga yra valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja;
2) Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. Valstybinio audito ataskaitos Nr.
VA-2017-P-30-1-9 „Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ rekomendaciją Vyriausybei „siekiant didesnio savivaldybių kontroliuojamų įmonių veiklos viešumo ir skaidrumo, apsvarstyti galimybę pavesti valstybės įmonei Turto bankui (Valdymo koordinavimo centrui) rengti kasmetinę apibendrintą savivaldybių kontroliuojamų įmonių veiklos rodiklių analizę bei teikti metodinę pagalbą savivaldybėms įmonių tikslų ir rodiklių nustatymo, strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos ir kitais su įmonių valdymu susijusiais klausimais“;
3) Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. Valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2017-P-20-3-10 „Valstybės valdomų įmonių grąža valstybei“, rekomendaciją Vyriausybei „užtikrinti Valdymo koordinavimo centro vykdomos valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo veiklos nepriklausomumą, užtikrinti vieningos informacijos sklaidą apie valstybės valdomų įmonių veiklą tokiu būdu, kad duomenis galima būtų analizuoti, vertinti ir palyginti“. Disponavimo įstatymo projekto tikslas
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64 747, el. paštas [email protected]) Įmonių teisės skyriaus (vedėja Jurgita Staneikaitė, tel. 8 706 64 885, el. paštas [email protected]) vyriausioji specialistė Jūratė Rasimavičienė (tel. 8 706 64 699, el. paštas [email protected]) ir Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus (vedėja Laurentina Garbauskienė, tel. 8 706 64879, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Arturas Čaplikas (tel. 8 706 64835, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Disponavimo įstatymas) 14 straipsnį ir Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 „Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašas), 4.2 papunktį valstybės ar savivaldybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis viešajai įstaigai, kai bent vienas viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ar savivaldybė arba viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje ne ilgesniam kaip 10 metų terminui.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reguliuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimo juo, nustatytais atvejais ir būdais. Tačiau valstybė ar savivaldybė negali priimti sprendimo parduoti jai nuosavybės teise priklausančias viešosios įstaigos dalininko teises, jeigu viešajai įstaigai pavesta atlikti viešojo administravimo funkcijas ir, steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat, jeigu viešoji įstaiga yra valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja. Kartu pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Disponavimo įstatyme nėra apibrėžtos valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių, valstybės valdomų bendrovių ir savivaldybės valdomų bendrovių sąvokos.
Disponavimo įstatyme yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtinės ir neturtinės teisės įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau Disponavimo įstatymas nesuteikia teisės Vyriausybei nustatyti tam tikrų reikalavimų, taikytinų valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms, kurių valstybės valdomai bendrovei ir atitinkamai savivaldybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Šiuo metu galiojančiame Disponavimo įstatyme viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ taip pat nėra nustatyta pakankamai įgaliojimų ir funkcijų, susijusių su teise gauti informaciją iš institucijų, įgyvendinančių savivaldybės kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas savivaldybės valdomose įmonėse, apie savivaldybių valdomų įmonių veiklą, jų rezultatus ir sprendimus, susijusius su šių įmonių valdymu. Toks teisinis reguliavimas nėra pakankamas atsižvelgiant į siekiamą viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ paskirtį ir funkcijas. Šiuo metu viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ pagrindinė užduotis yra valstybės valdomų įmonių veiklos stebėsena ir prognozių analizė, kuria Ūkio ministerija ir valstybės valdomų bendrovių valdytojai naudojasi priimant reikalingus su valstybės valdomų bendrovių valdymu susijusius sprendimus. Tačiau siektina, kaip ir rekomenduoja Valstybės kontrolė savo audito ataskaitose, kad viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ galėtų atlikti ir tam tikros apimties savivaldybių valdomų įmonių stebėseną.
Disponavimo įstatyme taip pat nėra įvardinta, kas įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai priskirtas teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse ir savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai priskirtas teises ir pareigas savivaldybės valdomose įmonėse. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas priskiriamas savivaldybės tarybos (atstovaujamosios institucijos) kompetencijai, tačiau savivaldybė, kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkė, turtines ir neturtines teises ir įgyvendina ir įgyvendinti gali tik per savo vykdomąsias institucijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Disponavimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatų, pagal kurias valstybė ar savivaldybė negali parduoti jai nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių, jeigu, steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, ar viešoji įstaiga yra valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudaryta galimybė valstybei ar savivaldybei pasitraukti iš dalyvavimo viešosios įstaigos veikloje, kai valstybės ar savivaldybės dalyvavimas toje veikloje netikslingas.
Disponavimo įstatymo projektu siekiama efektyvaus ir racionalaus valstybės ar savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes valstybei ar savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, bus gauta investuoto nekilnojamojo turto vertę atitinkanti kaina, o neatlygintinai panaudos sutartimi viešosios įstaigos valdytas turtas turės būti racionaliai valdomas ir naudojamas, nešvaistomas ir tausojamas. Disponavimo įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti teisinį pagrindą Vyriausybei nustatyti tam tikrus reikalavimus, taikytinus valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms, kurių valstybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, praplėsti viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ įgaliojimus ir funkcijas, ir, kaip ir rekomenduoja Valstybės kontrolė savo audito ataskaitose, nustatyti, kad viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ galėtų atlikti ir tam tikros apimties savivaldybių valdomų bendrovių stebėseną. Taip pat siekiama suderinti Disponavimo įstatymo projekto ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas nustatant, kad savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai priskirtas teises įgyvendina ir pareigas vykdo savivaldybės vykdomoji institucija. Dėl Disponavimo įstatymo projekto 1 straipsnio. Pagal Disponavimo įstatymo projekto 1 straipsniu pildomą Disponavimo įstatymo 2 straipsnį siūloma apibrėžti valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių, valstybės valdomų bendrovių ir savivaldybės valdomų bendrovių sąvokas. Iki šiol įstatymuose šios sąvokos nebuvo apibrėžtos, todėl praktikoje buvo susiduriama su skirtingu jų interpretavimu įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Dėl Disponavimo įstatymo projekto 2 straipsnio. Pagal Disponavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamą Disponavimo įstatymo 20 straipsnio 10 dalį siūloma nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė į viešosios įstaigos dalininkų kapitalą investavo valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kai tas turtas viešajai įstaigai buvo perduotas panaudos teise, paliekant vienintelį pasitraukimo iš viešosios įstaigos apribojimą – jeigu tokiai viešajai įstaigai yra pavesta atlikti viešojo administravimo funkcijas. Siūlomas reguliavimas padėtų išvengti praktikoje pasitaikančių atvejų, kai valstybei ar savivaldybei nėra tikslinga tęsti savo dalyvavimo viešosios įstaigos veikloje ar viešajai įstaigai perduotas turtas nenaudojamas, neprižiūrimas, valdomas neracionaliai, viešosios įstaigos veikla yra nuostolinga ar apskritai nebevykdoma, tačiau valstybė ar savivaldybė negali parduoti dalininko teisių. Be to, siūlomi pakeitimai sudarytų prielaidas valstybei ar savivaldybei konkrečiu atveju pasirinkti efektyviausią turto naudojimo būdą bei įgyvendinti Disponavimo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte įtvirtintą valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo racionalumo principą, reiškiantį, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas, nes pardavus valstybei ar savivaldybei priklausančias viešosios įstaigos dalininko teises tikėtina būtų gauta valstybės ar savivaldybės investuoto į viešąją įstaigą turto vertę atitinkanti kaina.
Tokia viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo sąlyga yra pagrįsta Viešųjų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad valstybei ar savivaldybei pardavus nuosavybės teise priklausančias viešosios įstaigos dalininko teises, dalininko teises įgijusio asmens įnašų vertė atitiks dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų, apimančių ir valstybės ar savivaldybės investuotą turtą (Disponavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai), vertę. Jeigu valstybė ar savivaldybė nuspręstų, kad dalyvavimas viešosios įstaigos veikoje yra netikslingas ir parduotų viešosios įstaigos dalininko teises, neliktų pagrindinės sąlygos, kuriai esant valstybės ar savivaldybės turtas gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms panaudos pagrindais, nes pagal Disponavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės arba savivaldybės turtas panaudos pagrindais perduodamas viešosioms įstaigoms tik tuo atveju, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė. Taigi, valstybei ar savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, turėtų būti nutraukiamos tiek naujai sudarytos, tiek iki Disponavimo įstatymo projekto įsigaliojimo sudarytos valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto panaudos sutartys.
Turto panaudos sutartys turėtų būti nutraukiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.641 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Turto panaudos sutartys galėtų būti nutraukiamos šalių susitarimu arba vienašališkai, panaudos davėjui įspėjant panaudos gavėją per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas sutartyje nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų (Civilinio kodekso 6.218 straipsnio 1 dalis). Taip pat siūloma patikslinti Disponavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies 2 punktą, nustatant, kad valstybei ar savivaldybei parduodant viešosios įstaigos dalininko teises, kai steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą buvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jo vertė nustatoma Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad valstybei ar savivaldybei nusprendus parduoti viešosios įstaigos dalininko teises, investuoto nekilnojamojo turto vertė gali būti pasikeitusi, todėl, įgyvendinant Disponavimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo principus, turėtų būti nustatyta reali jo vertė. Dėl Disponavimo įstatymo projekto 3 straipsnio.
Pagal Disponavimo įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą Disponavimo įstatymo 23 straipsnį siūloma jo 1 dalyje nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybės vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka,
galėtų nustatyti ir tam tikrus reikalavimus, taikytinus valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms, nes pagal dabar galiojančio Disponavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį Vyriausybė gali nustatyti valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą valstybės valdomose bendrovėse ir atitinkamai savivaldybės valdomose bendrovėse, o Vyriausybės nustatytos nuostatos valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms yra rekomendacinio pobūdžio. Taip pat Disponavimo įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Disponavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ turėtų teisę iš institucijų, įgyvendinančių valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija), gauti informaciją apie valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių veiklos rezultatus, valstybei ar savivaldybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės ar savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu, taip pat tokią informaciją gauti tiesiogiai iš valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, o ne per valstybei ar savivaldybei atstovaujančias institucijas.
Toks viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ reikalingos informacijos gavimas būtų greitesnis ir sumažintų administracinę naštą valstybei ar savivaldybei atstovaujančioms institucijoms. Atitinkamai nustatoma pareiga valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms ir valstybei ar savivaldybei atstovaujančioms institucijoms atitinkamą informaciją teikti. Taip pat siūloma naujai išvardinti praplėstas viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ pareigas, o jos parengtos informacijos, ataskaitų, siūlymų, išvadų, dokumentų turinys, taikymo apimtys ir pateikimas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir tolimesni veiksmai būtų detalizuojami Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio
įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“.
Dėl kartu su Disponavimo įstatymo projektu teikiamo Vietos savivaldos įstatymo projekto. Vietos savivaldos įstatymo projekto tikslas – suderinti Disponavimo įstatymo projekto nuostatas, susijusias su savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijomis, t. y. savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, kompetencijai priskirtų teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą iš savivaldybės tarybai priskirtos kompetencijos (Vietos savivaldos įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomas Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. pakeitimas) perkelti savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomas Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. pakeitimas). Pažymėtina, kad savivaldybė, kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkė, turtines ir neturtines teises įgyvendina per savo vykdomąsias institucijas. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnyje (Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus), Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 2 dalyje (savivaldybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas savivaldybių valdymo institucijas), o Civilinio kodekso komentare aiškinama, kad sąvoka „valdymo institucija“ reiškia vykdomąją valdžią. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Disponavimo įstatymo projektą būtų sudaroma galimybė valstybei ar savivaldybei pasitraukti iš dalyvavimo viešosios įstaigos veikloje, kai dalyvavimas viešosios įstaigos veikloje yra netikslingas, net jeigu valstybė ar savivaldybė yra investavusi nekilnojamąjį turtą ar suteikusi viešajai įstaigai turtą panaudos pagrindais. Pažymėtina, kad priimti įstatymai prisidės prie savivaldybių valdomų įmonių valdymo suderinamumo su valstybės valdomų įmonių politika bei savivaldybių valdomų įmonių veiklos efektyvumo ir skaidrumo didinimo. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus, reikės atitinkamai pakeisti:
perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 „Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“. 4. Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“. 5. Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.
įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“. 6. Savivaldybių teisės aktus, siekiant juos suderinti su priimtais įstatymais. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės. Tiesiogiai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nebus sutaupyta, tačiau, pardavus valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančias dalininko teises, valstybės ar savivaldybės biudžetas gali būti papildytas investuoto nekilnojamojo turto vertę atitinkančia kaina. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Valstybės valdoma įmonė“, „Savivaldybės valdoma įmonė“, „Valstybės valdoma bendrovė“, „Savivaldybės valdoma bendrovė“, „Viešoji įstaiga“, „Dalininko teisės“, „Dalininko teisių pardavimas“, „Specialusis įpareigojimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios įstaigos dalininko teisės galėtų būti parduodamos ir tuo atveju, jei viešoji įstaiga būtų valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, valstybei ar savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, minėtos turto panaudos sutartys turėtų būti nutraukiamos vadovaujantis Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog panaudos davėjas gali nutraukti turto panaudos sutartį jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Siūloma nuostata diskutuotina dviem aspektais:
Pirma, abejotina, ar dalininko teisių pardavimas galėtų būti laikomas „nenumatytomis ir nepaprastomis aplinkybėmis“, kuomet turtas galėtų būti „skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui“, kaip tai yra numatyta Civilinio kodekso 6.641 straipsnyje reglamentuojant turto panaudos sutarties nutraukimo pagrindus. Kyla abejonių, ar, valstybei (savivaldybei) pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, aukščiau minėtu pagrindu panaudos sutartys galėtų būti nutrauktos, o valstybė (savivaldybės) susigrąžintų turtą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nurodytus valstybė ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.
Antra, manytina, jog viešosios įstaigos, panaudos teise valdančios valstybės ar savivaldybės suteiktą turtą, panaudos sutartimi suteikto turto gražinimas valstybei ar savivaldybei, jiems pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, turėtų būti detalizuotas įstatyme, o ne projekto aiškinamajame rašte. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pastaroji nuostata derintina su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybė valstybės įmonių savininko teises įgyvendina gali įgyvendinti ne tik per Vyriausybės įgaliotą institucijas, bet ir per Vyriausybę. Be to, atkreipiame dėmesį, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2138 2 straipsniu Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti, kad tik viena savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtas teises ir pareigas. Todėl iš projekto nuostatų lieka neaišku, kurios dar savivaldybių vykdomosios institucijos tokias teises ir pareigas galėtų įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Jeigu būtų pritarta pastarajai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžio „punkte“ įrašytinas žodis „dalyje“. 4. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarimo (bylos Nr. 45/03-36/04) 37.2.1 punkte yra pažymėjęs, jog „įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“. Dėl šios priežasties projekte turėtų būti apibrėžta projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 13 punkte vartojama „specialiųjų įpareigojimų“ sąvoka. 5. Pastebėtina, jog iš projektų siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiški projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 15 punkte vartojama „įmonių individualaus vertinimo“ sąvoka. Taip pat nėra aišku, kokiu tikslu ir kokiais kriterijais remiantis būtų atliekamas minėtas įmonių individualus vertinimas. Siūlytina projektą tikslinti. 6. Projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą. Atsižvelgus į tai, reikėtų atitinkamai papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio pavadinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el.p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės, kaip valstybės įmonių dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos. Pastaroji nuostata derintina su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybė valstybės įmonių savininko teises įgyvendina ne tik per Vyriausybės įgaliotą institucijas, bet ir per Vyriausybę. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2018 m. spalio 24 išvadoje Nr. 108-P-39 nurodoma, kad atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. gegužės 22 d. išvadoje įstatymo projektui reg. Nr. XIIIP-2137 pateiktą analogišką pastabą, turėtų būti tobulinamas ne teikiamas įstatymo projektas, bet keičiamas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas. Atkreipiame dėmesį, kad toks Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Seime nėra įregistruotas. Be to, siekiant teisės aktų suderinamumo, minėtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas turėtų įsigalioti tą pačią dieną kaip ir teikiamas įstatymo projektas. Kitu atveju, t.y. jeigu kartu su teikiamu įstatymo projektu nebūtų teikiamas atitinkamas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, projekto 3 straipsnyje pateiktą keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį reikėtų suderinti su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios įstaigos dalininko teisės galėtų būti parduodamos ir tuo atveju, jei viešoji įstaiga būtų valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja. Pažymėtina, kad projektu keičiamame įstatyme nėra siūloma nustatyti panaudos davėjų pareigos nutraukti tokias sutartis, todėl po viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo valstybės ir savivaldybių turto panaudos sutartys toliau galiotų. Todėl kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nustatant valstybės ir savivaldybių turto panaudos davėjų pareigą nutraukti su tokiomis viešosiomis įstaigomis sudarytas valstybės ir savivaldybių turto panaudos sutartis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el.p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2018-09-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos viceministras Marius Skuodis, Ūkio ministerijos Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Jurgita Staneikaitė, Ūkio ministerijos Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė, Ūkio ministerijos Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Arturas Čaplikas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-222 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios įstaigos dalininko teisės galėtų būti parduodamos ir tuo atveju, jei viešoji įstaiga būtų valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja.
Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, valstybei ar savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, minėtos turto panaudos sutartys turėtų būti nutraukiamos vadovaujantis Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog panaudos davėjas gali nutraukti turto panaudos sutartį jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Siūloma nuostata diskutuotina dviem aspektais:
Pirma, abejotina, ar dalininko teisių pardavimas galėtų būti laikomas „nenumatytomis ir nepaprastomis aplinkybėmis“, kuomet turtas galėtų būti „skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui“, kaip tai yra numatyta Civilinio kodekso 6.641 straipsnyje reglamentuojant turto panaudos sutarties nutraukimo pagrindus. Kyla abejonių, ar, valstybei (savivaldybei) pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, aukščiau minėtu pagrindu panaudos sutartys galėtų būti nutrauktos, o valstybė (savivaldybės) susigrąžintų turtą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nurodytus valstybė ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Antra, manytina, jog viešosios įstaigos, panaudos teise valdančios valstybės ar savivaldybės suteiktą turtą, panaudos sutartimi suteikto turto gražinimas valstybei ar savivaldybei, jiems pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, turėtų būti detalizuotas įstatyme, o ne projekto aiškinamajame rašte. Spręsti pagrindiniame komitete
2018-05-223 2.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pastaroji nuostata derintina su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybė valstybės įmonių savininko teises įgyvendina gali įgyvendinti ne tik per Vyriausybės įgaliotą institucijas, bet ir per Vyriausybę. Be to, atkreipiame dėmesį, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2138 2 straipsniu Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti, kad tik viena savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtas teises ir pareigas. Todėl iš projekto nuostatų lieka neaišku, kurios dar savivaldybių vykdomosios institucijos tokias teises ir pareigas galėtų įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Jeigu būtų pritarta pastarajai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto
iš dalies Nepritarti teiginiui, kad tik savivaldybės administracijos direktorius gali įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punkte nustatytas funkcijas.
Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija gali būti ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jam yra suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai. Vadovaudamasis šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, savivaldybės administracijos direktorius turi teisę pavesti vykdyti įstatyme nustatytas funkcijas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui. Minima funkcija taip pat gali būti deleguota savivaldybės administracijos direktoriui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 4 dalyje vietoje žodžio „punkte“ įrašytinas žodis „dalyje“. Pritarti
yra pažymėjęs, jog „įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“. Dėl šios priežasties projekte turėtų būti apibrėžta projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 13 punkte vartojama „specialiųjų įpareigojimų“ sąvoka. Pritarti
reguliavimo nėra aiški projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 15 punkte vartojama „įmonių individualaus vertinimo“ sąvoka.
Taip pat nėra aišku, kokiu tikslu ir kokiais kriterijais remiantis būtų atliekamas minėtas įmonių individualus vertinimas. Siūlytina projektą tikslinti. Pritarti
2018-05-224 3,4
reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą. Atsižvelgus į tai, reikėtų atitinkamai papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio pavadinimą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-08-10 Nr. 4-01-62873 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2137 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau iš dalies Projekto nuostatų, reglamentuojančių viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ (toliau – Agentūra) funkcijas, lieka neaiškus jų turinys. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 5 dalį ir minėtos dalies 13 punkte nustatyti, kad Agentūra vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ūkio ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos šių įmonių veiklos rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš minėtų nuostatų neaiškus sąvokos „valstybės valdomų įmonių vykdomi specialieji įpareigojimai“ turinys (pavyzdžiu: ar kalbama apie esminių funkcijų, kurių atlikimui valstybės įmonė buvo įsteigta, įgyvendinimą ar apie kažką kitą), todėl Projekto siūlymų priėmimas šias nuostatas įgyvendinantiems subjektams sudarytų sąlygas galimai nepagrįstų sprendimų (pavyzdžiui, ar valstybės valdomų įmonių vykdomi įpareigojimai priskirtini specialiesiems ar ne) priėmimui, kadangi:
1) pagal Projektu siūlomas nuostatas Ūkio ministro tvirtinamose rekomendacijose nebūtų įvardinami konkretūs
„specialieji įpareigojimai“, o juos vadovaudamasi rekomendacijomis
savarankiškai identifikuotų pati Agentūra;
2) Ūkio ministro tvirtinamas teisės aktas, kuriuo įgyvendindama Projektu siūlomas nuostatas Agentūra identifikuos konkrečius „specialiuosius įpareigojimus“, galimai bus tik rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, o tai išplėstų Agentūros diskrecines teises (t. y. galimybes veikti savo nuožiūra).
Atsižvelgdami į išdėstytą, siekiant teisinio aiškumo ir išvengti sąlygų nepagrįstų sprendimų priėmimui, siūlytume Projektu atskleisti sąvokos „specialieji įpareigojimai“ turinį ir apsvarstyti Projekto nuostatų tobulinimo (pavyzdžiui, kad Ūkio ministras tvirtina Agentūrai privalomą valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų nustatymo tvarką arba pats nustato konkrečių valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašą) tikslingumą. Pritarti
Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 15 punkte nustatyti, kad Agentūra atlieka valstybės valdomų įmonių individualų vertinimą. Kadangi iš Projekto neaiškus sąvokos
„valstybės valdomų įmonių individualus vertinimas“ turinys, siūlytume
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-2137 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymų projektų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime procedūras ir terminus, siūlome įstatymo projekte nustatyti vėlesnį terminą įgyvendinamųjų teisės aktų parengimui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar)
jos įgaliotos institucijos, vietos savivaldos institucijos iki 2018 m. spalio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė, Ž.Klimka; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ūkio viceministras M.Skuodis, Ūkio ministerijos atstovės M.Kaupelienė ir L.Garbauskienė; VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros direktorius V.Danielius ir atstovas D.Gabulas.. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios įstaigos dalininko teisės galėtų būti parduodamos ir tuo atveju, jei viešoji įstaiga būtų valstybės ar savivaldybės turto panaudos gavėja. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, valstybei ar savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, minėtos turto panaudos sutartys turėtų būti nutraukiamos vadovaujantis Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog panaudos davėjas gali nutraukti turto panaudos sutartį jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.
Siūloma nuostata diskutuotina dviem aspektais: Pirma, abejotina, ar dalininko teisių pardavimas galėtų būti laikomas „nenumatytomis ir nepaprastomis aplinkybėmis“, kuomet turtas galėtų būti „skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui“, kaip tai yra numatyta Civilinio kodekso 6.641 straipsnyje reglamentuojant turto panaudos sutarties nutraukimo pagrindus. Kyla abejonių, ar, valstybei (savivaldybei) pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, aukščiau minėtu pagrindu panaudos sutartys galėtų būti nutrauktos, o valstybė (savivaldybės) susigrąžintų turtą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nurodytus valstybė ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Antra, manytina, jog viešosios įstaigos, panaudos teise valdančios valstybės ar savivaldybės suteiktą turtą, panaudos sutartimi suteikto turto gražinimas valstybei ar savivaldybei, jiems pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, turėtų būti detalizuotas įstatyme, o ne projekto aiškinamajame rašte. Nepritarti.
Nepritarti. Priėmus įstatymo projektą ir valstybei ar savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises neliktų pagrindinės sąlygos, kuriai esant valstybės ar savivaldybės turtas gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms panaudos pagrindais, nes pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Disponavimo įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės/ savivaldybės turtas panaudos pagrindais perduodamas viešosioms įstaigoms tik tuo atveju, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė. Taip pat pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalį panaudos sutartimi viena šalis perduoda kitai šaliai nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis, o pagal 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Taigi, kompleksiškai vertinant CK ir Disponavimo įstatymo nuostatas, valstybei ar savivaldybei pardavus jai nuosavybės teise priklausančias viešosios įstaigos dalininko teises, nebelieka vienos iš esminių sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygų - panaudos sutarties šalies (panaudos davėjo), todėl panaudos sutartimi sukurti teisiniai santykiai nebegali tęstis. Pasikeitusios teisinės ir faktinės aplinkybės laikytinos nenumatytomis aplinkybėmis, kurioms esant panaudos sutartis turėtų būti nutraukiama, o panaudos pagrindais viešosios įstaigos valdytas turtas turėtų būti grąžintas valstybei ar savivaldybei, užtikrinant Disponavimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimą, pagal kuriuos valstybės ar savivaldybės turtas turi būti valdomas efektyviai, racionaliai ir siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą.
Toks reguliavimas, be kita ko, atitinka Valstybės kontrolės, STT bei Konkurencijos tarybos išvadas ir rekomendacijas valstybės ar savivaldybių turto valdymo srityje, kuriomis siūloma maksimaliai apriboti galimybę gauti valstybės turtą panaudos pagrindais, o ateityje tokio turto panaudos pagrindais nebeperduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartims galioja CK nuostatos, reglamentuojančios sutartinius santykius. Taigi, valstybei/savivaldybei pardavus viešosios įstaigos dalininko teises, panaudos sutarties nutraukimui ir panaudos sutartimi suteikto turto grąžinimui turėtų būti taikomos šalių suderintos sąlygos, įvertinus konkretaus atvejo individualias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, panaudos sutartimi viešajai įstaigai suteikto turto grąžinimo valstybei ar savivaldybei detalizavimas Disponavimo įstatyme būtų netikslingas, nes būtų apribota šalių teisė sutartiniuose santykiuose priimti dvišalį susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-223 2.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pastaroji nuostata derintina su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybė valstybės įmonių savininko teises įgyvendina gali įgyvendinti ne tik per Vyriausybės įgaliotą institucijas, bet ir per Vyriausybę. Be to, atkreipiame dėmesį, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2138 2 straipsniu Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti, kad tik viena savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtas teises ir pareigas. Todėl iš projekto nuostatų lieka neaišku, kurios dar savivaldybių vykdomosios institucijos tokias teises ir pareigas galėtų įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Jeigu būtų pritarta pastarajai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nepritarti. Vyriausybė teisių ir pareigų juridiniuose asmenyse įgyvendinti negali (reikštų visa „in corpore“, panašiai, kaip ir savivaldybė). Vyriausybė yra vykdomosios valdžios, bet ne valdymo institucija.
Be to valstybė, kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų savininkė, turtines ir neturtines teises gali įgyvendinti ne tik per valstybės valdymo (ministerijas), bet ir kitas institucijas, pvz.: VĮ Turto banką. Atitinkamos nuostatos taikytinos ir valstybės įmonių atžvilgiu. Todėl siūloma atitinkamai keisti Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, atsisakant žodžių „per Vyriausybę“ ir „valdymo“. Taip pat pažymėtina, kad valstybė, kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų savininkė, turtines ir neturtines teises įgyvendina per savo vykdomąsias institucijas. Pasiūlymas: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos Vyriausybės įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija.“. 2. Pritardami pastabos esmei dėl Projekto nuostatų, susijusių su savivaldybių vykdomosios institucijos teisių ir pareigų įgyvendinimu, siūlome Projekte ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2138) palikti žodžius „savivaldybių vykdomosios institucijos“ ir „savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos)“ atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžio „punkte“ įrašytinas žodis „dalyje“. Pritarti. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje po žodžių „privalo viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ šiame“ vietoje žodžio „punkte“ įrašyti žodį „dalyje“. 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarimo (bylos Nr. 45/03-36/04) 37.2.1 punkte yra pažymėjęs, jog „įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“. Dėl šios priežasties projekte turėtų būti apibrėžta projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 13 punkte vartojama „specialiųjų įpareigojimų“ sąvoka. Pritarti. Siūloma nustatyti „specialiųjų įpareigojimų“ apibrėžtį, bet ne sąvoką, kadangi įstatyme ji vartojama tik vieną kartą. Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 13 punktą išdėstyti taip:
„13) vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms
institucijoms dėl valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ūkio ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos šių įmonių veiklos rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo. Specialieji įpareigojimai suprantami kaip valstybės valdomos įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės tikslų įgyvendinimas“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 15 punkte vartojama „įmonių individualaus vertinimo“ sąvoka. Taip pat nėra aišku, kokiu tikslu ir kokiais kriterijais remiantis būtų atliekamas minėtas įmonių individualus vertinimas. Siūlytina projektą tikslinti. Pritarti.
Pritarti. Siūloma nustatyti „įmonių individualaus vertinimo“ apibrėžtį, bet ne sąvoką, kadangi įstatyme ji vartojama tik 1 kartą. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 15 punktą išdėstyti taip:
„15) atlieka valstybės valdomų įmonių individualų vertinimą. Individualus
įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto ir valstybės valdomos įmonės siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į valstybės valdomai įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia valstybės valdoma įmonė, kitus aktualius veiksnius, kurie gali turėti įtakos valstybės valdomos įmonės pelningumui.“
4 straipsnio 3 ir 4 dalimis siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą. Atsižvelgus į tai, reikėtų atitinkamai papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio pavadinimą. Pritarti. Atsižvelgiant į pateiktą siūlymą Projekto 4 straipsnio pavadinimas tikslintinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
tyrimų tarnyba, 2018-09-113 Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 5 dalį ir minėtos dalies 13 punkte nustatyti, kad Agentūra vertina ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ūkio ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos šių įmonių veiklos rodikliams, specialiųjų įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo tobulinimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš minėtų nuostatų neaiškus sąvokos „valstybės valdomų įmonių vykdomi specialieji įpareigojimai“ turinys (pavyzdžiu: ar kalbama apie esminių funkcijų, kurių atlikimui valstybės įmonė buvo įsteigta, įgyvendinimą ar apie kažką kitą), todėl Projekto siūlymų priėmimas šias nuostatas įgyvendinantiems subjektams sudarytų sąlygas galimai nepagrįstų sprendimų (pavyzdžiui, ar valstybės valdomų įmonių vykdomi įpareigojimai priskirtini specialiesiems ar ne) priėmimui, kadangi: pagal Projektu siūlomas nuostatas Ūkio ministro tvirtinamose rekomendacijose nebūtų įvardinami konkretūs „specialieji įpareigojimai“, o juos vadovaudamasi rekomendacijomis savarankiškai identifikuotų pati Agentūra;
Ūkio ministro tvirtinamas teisės aktas, kuriuo įgyvendindama Projektu siūlomas nuostatas Agentūra identifikuos konkrečius „specialiuosius įpareigojimus“, galimai bus tik rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, o tai išplėstų Agentūros diskrecines teises (t.y. galimybes veikti savo nuožiūra).
Atsižvelgdami į išdėstytą, siekiant teisinio aiškumo ir išvengti sąlygų nepagrįstų sprendimų priėmimui, siūlytume Projektu atskleisti sąvokos „specialieji įpareigojimai“ turinį ir apsvarstyti Projekto nuostatų tobulinimo (pavyzdžiui, kad Ūkio ministras tvirtina Agentūrai privalomą valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų nustatymo tvarką arba pats nustato konkrečių valstybės valdomų įmonių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašą) tikslingumą. Pritarti iš dalies. 1. Siūloma nustatyti „specialiųjų įpareigojimų“ apibrėžtį (žr. Komiteto pasiūlyme Nr. 4 dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento analogiškos pastabos). 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1052 „Dėl valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ 4 p., Ūkio ministras 2018-05-07 įsakymu Nr.
4-270 patvirtino Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos). Jos skirtos padėti ūkinę komercinę veiklą vykdančioms valstybės valdomoms įmonėms (toliau – VVĮ), taip pat valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, akcijų valdytojams (toliau – valstybei atstovaujanti institucija) identifikuoti VVĮ vykdomus specialiuosius įpareigojimus ir atskirai įvertinti finansinius rezultatus (pelną ar nuostolius), gautus VVĮ atliekant jai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas (specialiuosius įpareigojimus ir valstybės pavestas komercines funkcijas). Rekomendacijose neišplėstos Agentūros diskrecinės teisės (t.y. galimybės veikti savo nuožiūra), kadangi Agentūra specialiųjų įpareigojimų savo nuožiūra nenustatys, o tik vertins, kaip jie nustatomi ir ar laikomasi Rekomendacijų, bei teiks atitinkamus pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms, taip pat VVĮ. Pažymėtina, kad priskiriant funkciją specialiesiems įpareigojimams, turės būti gaunamas raštiškas Agentūros suderinimas. Be to, Agentūra įpareigota kasmet teikti duomenis apie VVĮ vykdomus specialiuosius įpareigojimus metinėje ataskaitoje apie valstybės valdomų įmonių veiklą Tuo būdu bus užtikrintas specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir priskyrimo veiklą įgyvendinančių subjektų visapusiška kontrolė, siekiant išvengti kryžminio veikų subsidijavimo, nesąžiningos konkurencinės veiklos ar kitokių nepagrįstų sprendimų priėmimo. VVĮ, kurios pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą priskiriamos didelių įmonių kategorijai, Rekomendacijų nuostatų privalo laikytis, visos kitos VVĮ Rekomendacijų nuostatų laikosi pagal principą „laikykis arba paaiškink“. 2.
Projekto 3 straipsniu siūloma Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 15 punkte nustatyti, kad Agentūra atlieka valstybės valdomų įmonių individualų vertinimą. Kadangi iš Projekto neaiškus sąvokos „valstybės valdomų įmonių individualus vertinimas“ turinys, siūlytume Projektu minėtą sąvoką reglamentuoti arba atskleisti jos turinį. Pritarti. Siūloma nustatyti
„įmonių individualaus vertinimo“ apibrėžtį (žr. Komiteto pasiūlyme Nr. 5 dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento
analogiškos pastabos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-09-12 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2137 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-09-12 Argumentai:
Atsižvelgiant į įstatymų projektų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime procedūras ir terminus, siūlome įstatymo projekte nustatyti vėlesnį terminą įgyvendinamųjų teisės aktų parengimui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos, vietos savivaldos institucijos iki 2018 m. spalio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris