Projekto lyginamasis variantas
2018
1 straipsnis. 4 straipsnio papildymas Papildyti 4 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
nustatomas 10 metų nekilnojamo pagal prigimtį daikto įsigijimo terminas, taikomos apmokestinant nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo įsigytas 2016 m. sausio 1 d. ar vėliau, taip pat nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris įsigytas iki 2016 m. sausio 1 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo laikomas individualios veiklos turtu, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas. Nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kuris buvo įsigytas iki 2016 m. sausio 1 d., taikomas 5 metų įsigijimo terminas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Arūnas Gelūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Teikiamu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti šiuos tikslus:
reguliavimo nuoseklumą ir vientisumą;
ir jų teisėtų lūkesčių apsaugą. Teikiamu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūloma papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir
dalimi, nustatant, kad Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytas pakeitimas, kuriuo nustatomas 10 metų nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo terminas, taikomas apmokestinant nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo įsigytas 2016 m. sausio 1 d. ar vėliau, taip pat nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris įsigytas iki 2016 m. sausio 1 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo laikomas individualios veiklos turtu, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas. Nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kuris buvo įsigytas iki 2016 m. sausio 1 d., taikomas 5 metų įsigijimo terminas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatyta, kiek metų reikia išlaikyti nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą asmens nuosavybėje, kad jį būtų galima vėliau parduoti (perleisti) kitam subjektui, neapmokestinant už pardavimą (perleidimą) gautų pajamų gyventojų pajamų mokesčiu. Anksčiau Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktu buvo reikalaujama tokį turtą išlaikyti nuosavybėje 3 metus, 2010-11-23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1152 (Žin., 2010, Nr. 145-7410) redakcija šis terminas buvo prailgintas iki 5 metų, šiuo Įstatymu reikalaujama nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą išlaikyti asmens nuosavybėje 10 metų. Darant tokio pobūdžio pakeitimus, labai svarbu užtikrinti gyventojų teisėtų lūkesčių apsaugą. Asmuo, vadovaudamasis nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo metu galiojančia Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcija, turi lūkestį, kad, išlaikęs nuosavybėje nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatytą laikotarpį, jis, suėjus nustatytam terminui, turės teisę parduoti (perleisti) savo nekilnojamąjį turtą, neapmokestinant už pardavimą (perleidimą) gautų pajamų gyventojų pajamų mokesčiu. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai neturėtų sugriauti šių teisėtų gyventojo lūkesčių. Šiuo tikslu įstatymų pakeitimuose paprastai numatoma, kad tokio pobūdžio nuostatos taikomos „į ateitį“, t.y. tiems teisiniams santykiams, kurie susiklosto po įstatymo įsigaliojimo. Kai 2010-11-23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1152 (Žin., 2010, Nr.
XI-1152 (Žin., 2010, Nr. 145-7410) buvo keičiamas 17 straipsnio 1 dalies 28 punktas ir vietoje 3 metų išlaikymo termino buvo nustatytas 5 metų išlaikymo terminas, įstatyme buvo aiškiai numatyta, kad įstatymo nuostatos, susijusios su nekilnojamojo pagal prigimtį daikto 5 metų įsigijimo terminu, taikomos po įstatymo įsigaliojimo. Taigi buvo užtikrinta asmenų teisėtų lūkesčių apsauga, taip pat teisinio reguliavimo nuoseklumas ir vientisumas. Tuo tarpu šiame Įstatyme tokia nuostata nėra numatyta – 10 metų nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo terminas taikomas ir tam nekilnojamajam pagal prigimtį turtui, kuris buvo įsigytas iki šio Įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2016 m. sausio 1 d. Akivaizdu, kad tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiami gyventojų teisėti lūkesčiai, jų teisės, neužtikrinamas teisinio reguliavimo vientisumas ir nuoseklumas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Arūnas Gelūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo nuostatos. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Nuostatų, numatančių, kad 10 metų nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo terminas taikomas nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kuris buvo įsigytas 2016 m. sausio 1 d. ar vėliau, taip pat nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kuris buvo įsigytas iki 2016 m. sausio 1 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo laikomas individualios veiklos turtu, nėra.
Įstatyme nėra ir nuostatų, numatančių, kad nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kuris buvo įsigytas iki 2016 m. sausio 1 d. (t.y. iki šio Įstatymo įsigaliojimo), turi būti taikomas ankstesnės LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto redakcijos (2010-11-23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1152, žin., 2010, Nr. 145-7410) nustatytas 5 metų įsigijimo terminas. Taigi Įstatyme numatytas atgalinis naujų nuostatų veikimas. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, kadangi gyventojai, įsigiję nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą ankstesnės LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto redakcijos, numatančios 5 metų nekilnojamojo pagal prigimtį daikto išlaikymo terminą, galiojimo metu, todėl turėdami teisėtą lūkestį, kad po 5 metų jie turės teisę parduoti (perleisti) turimą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, neapmokestinant už šio turto pardavimą (perleidimą) gautų pajamų gyventojų pajamų mokesčiu, suėjus 5 metų laikotarpiui nebegalės to padaryti, nes nekilnojamojo pagal prigimtį daikto išlaikymo terminas nauja LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto redakcija (t.y., šiuo Įstatymu) prailgintas iki 10 metų. Toks teisinis reguliavimas yra neteisingas, jis pažeidžia asmenų teises ir jų teisėtus lūkesčius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, koks buvo įtvirtintas ankstesnėje LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, kuriuo buvo keičiamas įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktas, redakcijoje (2010-11-23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1152, žin., 2010, Nr. 145-7410), taip pat patikslinti, kad ankstesne LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, kuriuo buvo keičiamas įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktas, redakcija nustatytas 5 metų įsigijimo terminas taikomas pajamoms, gautoms, pardavus (perleidus) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris buvo įsigytas iki Įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2016 m. sausio 1 d.:
kad nuostatos, kuriomis nustatomas 10 metų nekilnojamo pagal prigimtį daikto įsigijimo terminas, turi būti taikomos apmokestinant nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo įsigytas 2016 m. sausio 1 d. ar vėliau, taip pat nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris įsigytas iki 2016 m. sausio 1 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo laikomas individualios veiklos turtu, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas;
kad nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kuris buvo įsigytas iki 2016 m. sausio 1 d., taikomas 5 metų įsigijimo terminas.
Numatomo teisinio reglamentavimo laukiami teigiami rezultatai:
1) Bus užtikrinti gyventojų teisės ir teisėti lūkesčiai, kadangi asmuo, įsigijęs nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą ankstesnės LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, kuriuo buvo keičiamas įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktas, redakcijos, numatančios 5 metų įsigijimo terminą, galiojimu metu, galės, suėjus 5 metų išlaikymo terminui, parduoti (perleisti) turimą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, neapmokestinant už šio turto pardavimą (perleidimą) gautų pajamų gyventojų pajamų mokesčiu;
2) Bus užtikrintas teisinio reguliavimo nuoseklumas ir vientisumas, kadangi būtent tokia šio pakeitimo taikymo praktika buvo įtvirtinta ankstesnėje LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, kuriuo buvo keičiamas įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktas, redakcijoje (2010-11-23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1152, žin., 2010, Nr. 145-7410). 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų. Įstatymo projekte nepateikiamos naujos sąvokos ir nėra naujų sąvokas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamieji teisės aktai nereikalingi. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „gyventojų pajamų mokestis“, „neapmokestinamosios pajamos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Arūnas Gelūnas
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-21 Nr. S-2018-3981 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. S-2018-3981 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir
įstatymo projektą Nr. XIIIP-2134 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu keičiamas Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2162, kurio nuostatos įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, teikiamu projektu turėtų būti keičiamas ne paminėtas pakeitimo įstatymas, o Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007. 2. Projektu siūloma įtvirtini nuostatas, „kuriomis nustatomas 10 metų nekilnojamo pagal prigimtį daikto įsigijimo terminas, turi būti taikomos apmokestinant nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo įsigytas 2016 m. sausio
įsigytas iki 2016 m. sausio 1 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo laikomas individualios veiklos turtu, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas“ ir „kad nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kuris buvo įsigytas iki 2016 m. sausio 1 d., taikomas
diskutuotinos dėl galimo prieštaravimo asmenų lygiateisiškumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas keisti įstatymas įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., tad visi asmenys, kurie gauna pajamas pardavę ar kitaip perleidę nuosavybėn aukščiau įvardintą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, jau daugiau nei dvejus metus moka gyventojų pajamų mokestį. Pažymėtina, jog nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie kompensavimo kriterijai ir mechanizmas tokiems asmenims, kurie jau sumokėjo gyventojų pajamų mokestį šiuo pagrindu.
Tad priėmus šį projektą tokie asmenys, kurie nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo būtų sumokėję gyventojų pajamų mokestį, būtų traktuojami skirtingai nei subjektai, kuriems mokesčių administratorius suteiktų papildomą mokestinę lengvatą. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog kompensavimo mechanizmo nenumatymas sukurtų situaciją, kai tam tikra asmenų grupė būtų diskriminuojama, t.y. atsidurtų blogesnėje situacijoje, nes jau būtų sumokėję gyventojų pajamų mokestį, dėl ko toks reguliavimas galimai prieštarautų asmenų lygybės principui. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 3. Neatsižvelgus į aukščiau pateiktas pastabas, siūlomos projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 4. Neatsižvelgus į aukščiau pateiktas pastabas, teikiamos projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais.
Atsižvelgiant į tai, kad 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto vykdytojos, nuomonė. 5. Neatsižvelgus į aukščiau pateiktas pastabas, projektas koreguotinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]