Projekto Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą
smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka vaikas, policijos pareigūnai apie tai praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba).“
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą
darbo dieną, praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jeigu smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas, vaikas, gyvenantis ar buvęs įvykio metu aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba smurtautojas yra nepilnametis.“
2Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba, gavęs gavusi informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas per Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą terminą susisiekia su vaiku ir vaiko atstovu pagal įstatymą ir, įvertinęs poreikį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustačiusi grėsmės vaikui lygį, imasi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIIIP-2128(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tais atvejais, kai, taikant įpareigojimą
smurtautojui išsikelti, be priežiūros lieka vaikas, policijos pareigūnai apie tai praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba).“
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą
darbo dieną, praneša savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jeigu smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas, vaikas, gyvenantis ar buvęs įvykio metu aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba smurtautojas yra nepilnametis.“
2Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba, gavęs gavusi informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas per Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą terminą susisiekia su vaiku ir vaiko atstovu pagal įstatymą ir, įvertinęs poreikį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustačiusi grėsmės vaikui lygį, imasi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-647 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.254¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487, 489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-646 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6, 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-647 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4), Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5) ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 ir
Nr. 6; toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti:
1) siekiant suderinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatas su nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 7, 32¹ ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo bei 2018 m. sausio
Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.180, 3.183, 3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas Nr. XIII-241), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas Nr.
XIII-246) nuostatomis;
2) patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, užtikrinti vaiko teises. Svarbiausi Įstatymų projektų uždaviniai:
1) Įstatymų projektais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 6 siekiama keičiamuose teisės aktuose vartojamas skirtingas institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, sąvokas pakeisti į vieną bendrinę sąvoką „valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“. O Įstatymų projektais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 siūloma institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, nustatyti konkretų pavadinimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba). Nuo 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdys centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos funkcijas ir bus atsakinga už vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu veikiančių savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas atliks Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri turės teritorinius skyrius. Įstatymų projektais siekiama sistemiškai įtvirtinti, kad šiuo metu tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas vykdys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba;
2) Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma nustatyti, kad:
(1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įvertinusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus pagrįstumą, imtųsi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų vaiko teisių apsaugai; (2) gavusi teismo leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teiktų savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą); (3) vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą organizuotų savivaldybės administracija, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad savivaldybės koncentruotųsi tik į vaiko laikinąją globą (rūpybą), suteikdamos vaikui ir šeimai reikiamą pagalbą bei paslaugas, o jei tai neduos teigiamų rezultatų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba perims šios šeimos problemas dėl nuolatinės globos nustatymo arba įvaikinimo; (4) vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą vaiko globai organizuotų ir koordinuotų savivaldybių administracijos arba jų įgalioti asmenys, globėjas (rūpintojas) būtų skiriamas pagal savivaldybės administracijos įgalioto asmens teikimą, globos centrui teikiant rekomendacijas dėl laikinojo globėjo (rūpintojo); (5) vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš vaikui nesaugios aplinkos būtų atliekamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka; (6) vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas galėtų būti pratęstas ne ilgiau nei 6 mėnesiams, o bendra vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukmė neviršytų 18 mėnesių; (7) vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu būtų nustatoma tik iš anksto tam pritarus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o jei vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, šeimynoje arba globos centre, ji tęstųsi ne ilgiau kaip 3 mėnesius;
3) Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma nustatyti, kad:
(1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įvertinusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus pagrįstumą, imtųsi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų vaiko teisių apsaugai; (2) gavusi teismo leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teiktų savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą); (3) vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą organizuotų savivaldybės administracija, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad savivaldybės koncentruotųsi tik į vaiko laikinąją globą (rūpybą), suteikdamos vaikui ir šeimai reikiamą pagalbą bei paslaugas, o jei tai neduos teigiamų rezultatų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba perims šios šeimos problemas dėl nuolatinės globos nustatymo arba įvaikinimo; (4) vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą vaiko globai organizuotų ir koordinuotų savivaldybių administracijos arba jų įgalioti asmenys, globėjas (rūpintojas) būtų skiriamas pagal savivaldybės administracijos įgalioto asmens teikimą, globos centrui teikiant rekomendacijas dėl laikinojo globėjo (rūpintojo); (5) vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš vaikui nesaugios aplinkos būtų atliekamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka; (6) vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas galėtų būti pratęstas ne ilgiau nei 6 mėnesiams, o bendra vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukmė neviršytų 18 mėnesių; (7) vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu būtų nustatoma tik iš anksto tam pritarus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o jei vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, šeimynoje arba globos centre, ji tęstųsi ne ilgiau kaip 3 mėnesius;
3) Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma išplėsti ratą subjektų, kuriems būtų pranešama apie nepilnamečio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiklą, t. y. nustatyti, kad, be savivaldybės administracijos direktoriaus, apie tokius atvejus būtų informuojama ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad pastaroji pagal poreikį galėtų organizuoti reikiamą pagalbą (švietimo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų teikimą) vaikui ir šeimai arba taikyti vaiko atstovams pagal įstatymą administracinę atsakomybę;
4) Įstatymo projektu Nr.
centrų funkcijas, kad jie parengtų išvadą dėl fizinio asmens, budinčio globotojo pasirengimo vaiko globai (rūpybai);
5) Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdama susisiektų su vaiku ir jo atstovu pagal įstatymą ir, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka įvertinusi grėsmės vaikui lygį, imtųsi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento (direktorė Daina Urbonaitienė, tel. 8 706 68 131, el. p. [email protected]) Vaikų skyriaus patarėjas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas, Ričardas Černiauskas (tel. 8 706 68 136, el. p. [email protected]) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski (tel. 8 706 10 936, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Keičiamuose įstatymuose numatytos dvi institucijos, atsakingos už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius) ir valstybinė įvaikinimo institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba). 3.2. Civilinio kodekso reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: 3.2.1. pagal 3.250 straipsnio 2 dalį neaišku, kokia tvarka ir kokių veiksmų imasi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ši institucija, gavusi informacijos apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas;
dvylika mėnesių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo įvertinti šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į šeimą, o atlikusi įvertinimą, priima sprendimą grąžinti vaiką į šeimą arba tęsti vaiko laikinąją globą ir paslaugų teikimą šeimai arba kreipiasi į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė nenustatyta;
institucija gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tačiau nenurodyta tokio paėmimo tvarka;
vaikas apgyvendinamas vaikų globos (rūpybos) institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) tik šeimoje ar šeimynoje, bet ne globos centre.
Vaiko iki trejų metų globos institucijoje sąlygos nenumato, kad tam būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimas, ir nenustatytas tokios globos terminas;
vaiko laikinąją globą (rūpybą), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus) teikimu, o rekomendacijas šiai institucijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo teikia tik valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga;
ir nuolatinę vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja rajono
(miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija, bendradarbiaudama tik su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga, nenumatyta galimybė bendradarbiauti su globos centrais;
pasirengimą globai (rūpybai) organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija. 3.3. ANK reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
nusižengimo požymių turinčią veiklą pranešama tik savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apie tai neinformuojama; 3.3.2.
ANK 589 straipsnis nesuteikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teisės atlikti administracinių nusižengimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, tyrimų bei priimti dėl jų sprendimus. 3.4. Socialinių paslaugų įstatymo reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
neturi galimybių teikti vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims pagalbą, užtikrinančią vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą; 3.4.2. pagal 19 straipsnio 3 dalį vaikus globojanti šeima, budintis globotojas privalo turėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus išvadą apie tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais). 3.5. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas susisiekia su vaiku ir vaiko atstovu pagal įstatymą ir, įvertinęs poreikį, imasi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti, nenurodydamas poreikio įvertinimo tvarkos. Esamas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų efektyviai organizuoti vaiko globą (rūpybą), nepakankamai užtikrinamos vaiko teisės. Būtina aktyvinti savivaldybėse pradedančių veikti globos centrų plėtrą, stiprinti jų funkcijas, kad jie būtų aktyvūs ir kompetentingi rūpintis visų vaiko globos (rūpybos) rūšių ir formų plėtros savivaldybėse koordinavimu bei organizavimu. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
projektuose Nr.
Įstatymų projektuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 6, siekiant nustatyti aiškų ir nuoseklų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pavadinimo vartojimo praktiką, vartojamas skirtingas institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, sąvokas siūloma keisti į vieną bendrinę sąvoką „valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“. O Įstatymų projektuose Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, atsižvelgiant į šiais įstatymais reguliuojamų santykių specifiką, taip pat į tai, kad šiais įstatymais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nustatomos specifinės funkcijos, siūloma institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą, nustatyti konkretų pavadinimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 4.2. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siūloma nustatyti, kad: 4.2.1. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, šios informacijos pagrįstumą įvertintų ir imtųsi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų (Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 2 dalies pakeitimas), t. y. per nustatytą terminą nuvyktų į vaiko buvimo vietą, išklausytų vaiką bei jo atstovus pagal įstatymą, įvertintų vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo atstovais pagal įstatymą, įvertintų grėsmės lygį vaikui bei imtųsi kitų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36, 39–40 straipsniai);
Civiliniame kodekse nustatyti tvarką ir terminą, per kurį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą), į Civilinio kodekso 3.250 straipsnio
dalies nuostatą; 4.2.3. atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybės nėra skirstomos į rajono ar miesto savivaldybes ir toks savivaldybių skirstymas neturi papildomo teisinio krūvio, siūloma Civiliniame kodekse atsisakyti savivaldybių skirstymo į rajono ir miesto savivaldybes ir vartoti tik savivaldybių pavadinimą;
(tėvas ar motina) stengiasi pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau nei šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino (Civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalies pakeitimas).
Šiuo pakeitimu siūloma įtvirtinti maksimalų vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo terminą, taip pat, atsižvelgiant į valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, nustatyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo tvarką ir subjektą, atsakingą už tokio sprendimo priėmimą;
ar iš vaikui nesaugios aplinkos turi būti atliekamas vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio
interesus, nes vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą bus galima tik tuomet, kai tam leidimą duos teismas, kuris, tik išnagrinėjęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktą informaciją ir medžiagą apie grėsmės vaikui lygio nustatymo aplinkybes, nuspręs, ar yra pagrindas duoti leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą. Teismui nedavus tam leidimo, paimtas vaikas bus nedelsiant grąžinamas jo atstovams pagal įstatymą, kurie turės teisę vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą skųsti;
vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) ne vien šeimoje ar šeimynoje, bet ir globos centre.
Dėl naujo teisinio reguliavimo sumažės vaikų globos institucijose apgyvendinamų vaikų skaičius, nes siūlomu teisiniu reguliavimu išplečiamas ratas subjektų, kurie gali vaikui, likusiam be tėvų globos, nustatyti globą (rūpybą) šeimos aplinkoje;
sprendimo laisvė nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje būtų apribota papildoma sąlyga, kad tam turi būti gautas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimas. Taip pat siūloma nustatyti apribojimą, kad vaiko iki trejų metų globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje, kai ji vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje, galėtų tęstis tik iki trijų mėnesių, nenumatant tokio termino pratęsimo (Civilinio kodekso 3.261 straipsnio pakeitimas). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalies
gali būti nustatyta vaikų globos institucijoje, yra susiję su objektyvių aplinkybių buvimu (nebuvimu), siūloma nustatyti, kad vaiko iki trejų metų globa
(rūpyba) vaikų globos institucijoje, kai ji vaikų globos institucijoje nustatoma Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, negali tęstis ilgiau nei tris mėnesius nuo tokių aplinkybių išnykimo momento.
Siūlomas naujas teisinis reguliavimas įpareigos savivaldybių administracijas, negavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimo nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje ar pasibaigus tokio vaiko globos minėtoje institucijoje terminui, ieškoti vaiko institucinei globai (rūpybai) alternatyvų – vaiko globos (rūpybos) šeimoje, globos centre ar šeimynoje, t. y. skatinti šeimas globoti vaikus, globėjus (rūpintojus) steigti šeimynas, nevyriausybines organizacijas – globos centrus; 4.2.8. atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatys ir vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją) paskirs savivaldybės administracijos direktorius, siūloma nenurodyti, koks savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys ar asmuo teiks savivaldybės administracijos direktoriui teikimą, paliekant tai nustatyti pačiai savivaldybės administracijai savo vidiniu teisės aktu (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 1 dalies pakeitimas);
nustatyti tvarką, padėsiančią savivaldybės administracijai likusiam be tėvų globos vaikui parinkti tinkamiausią globėją (rūpintoją), siūloma nustatyti, kad, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), rekomendacijas savivaldybės administracijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo galėtų pateikti globos centras, pasirašęs sutartį su savivaldybės administracija, bei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsakinga už vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje.
Siūlomas naujas teisinis reguliavimas įpareigos savivaldybių administracijas, negavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimo nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje ar pasibaigus tokio vaiko globos minėtoje institucijoje terminui, ieškoti vaiko institucinei globai (rūpybai) alternatyvų – vaiko globos (rūpybos) šeimoje, globos centre ar šeimynoje, t. y. skatinti šeimas globoti vaikus, globėjus (rūpintojus) steigti šeimynas, nevyriausybines organizacijas – globos centrus; 4.2.8. atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatys ir vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją) paskirs savivaldybės administracijos direktorius, siūloma nenurodyti, koks savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys ar asmuo teiks savivaldybės administracijos direktoriui teikimą, paliekant tai nustatyti pačiai savivaldybės administracijai savo vidiniu teisės aktu (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 1 dalies pakeitimas);
nustatyti tvarką, padėsiančią savivaldybės administracijai likusiam be tėvų globos vaikui parinkti tinkamiausią globėją (rūpintoją), siūloma nustatyti, kad, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), rekomendacijas savivaldybės administracijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo galėtų pateikti globos centras, pasirašęs sutartį su savivaldybės administracija, bei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsakinga už vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų bei Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymuose naujai reglamentuojamą budinčio globotojo institutą, taip pat į tai, kad globos centrai neteiks stacionarios globos (rūpybos) paslaugų (Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), t. y. vaiko globa (rūpyba) globos centre negalės būti nustatoma neturint duomenų apie konkretų budintį globotoją, kuris prižiūrės vaiką, siūloma papildyti reikalavimus savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodant, kad, nustatant vaiko laikinąją globą
(rūpybą) globos centre, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime turi būti pateikiami duomenys apie konkretų budintį globotoją (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 2 dalies pakeitimas).
Šiai nuostatai tinkamai įgyvendinti yra priimtas Įstatymas Nr. XIII-241, kuris įtvirtina globą (rūpybą) globos centre kaip naują globos (rūpybos formą) ir kurio 3.252 straipsnio 3 dalis numato, jog vaikų globos (rūpybos) globos centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai, kiti teisės aktai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Įstatymas Nr. XIII-246 apibrėžia globos centro ir budinčiojo globotojo statusą, teises bei pareigas ir savivaldybių prievoles mokėti ir finansuoti globos centrų, budinčių globotojų teikiamas vaiko globos (rūpybos), kitas socialines paslaugas;
į tai, kad valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją nuo 2018 m. liepos 1 d. perima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siūloma keisti Civilinio kodekso 3.266 straipsnio pavadinimą bei atitinkamai šio straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios reglamentuotų globos (rūpybos) nustatymo organizavimą. Šiuo pakeitimu siekiama atskirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir savivaldybės administracijos funkcijas organizuojant vaiko globos (rūpybos) nustatymą, išskiriant vaiko globos (rūpybos) nustatymą kaip vaiko globos (rūpybos) organizavimo etapą.
Nauju teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti, kad vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą organizuos valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, bendradarbiaudama su savivaldybės administracija, su vaiko globėju (rūpintoju), su globos centrais ir kitomis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga (Civilinio kodekso 3.266 straipsnio 1–3 dalių, 3.267 straipsnio 2 dalies, 3.271 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai);
į tai, kad pagal keičiamą vaiko globos (rūpybos) organizavimo koncepciją siekiama nustatyti, jog asmens, norinčio tapti globėju (rūpintoju), pasirengimą vykdys ir išvadą dėl tokio asmens tinkamumo tapti globėju (rūpintoju) rengs globos centrai pagal sutartį, sudarytą su savivaldybės administracija, siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), prašymą pateikia savivaldybės administracijai (Civilinio kodekso 3.268 straipsnio
tvarka bus nustatyta Vaiko globos organizavimo nuostatose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja ir koordinuoja savivaldybių administracijos, bendradarbiaudamos su globos centrais ar kitomis šio darbo patirties turinčiomis organizacijomis ir institucijomis (Civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalies, 3.270 straipsnio pakeitimas).
Kuo daugiau asmenų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, bus įtraukiama ne tik į būsimų globėjų (rūpintojų) paiešką, bet ir į kuo tinkamesnį šių asmenų pasirengimą vaiko globai (rūpybai), tuo geresnės globos (rūpybos) sąlygos bus pasiūlytos vaikui, likusiam be tėvų globos, tuo labiau jos atitiks to vaiko poreikius ir interesus. 4.3. Įstatymo projektu Nr. 3 taip pat siūloma:
administracinio nusižengimo požymių turinčią veiklą būtų pranešama ne tik savivaldybės administracijos direktoriui, bet ir, siekiant užtikrinti nepilnamečio teises bei teisėtus interesus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kad pastaroji pagal poreikį galėtų organizuoti reikiamą pagalbą (švietimo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų teikimą) vaikui ir šeimai arba taikyti vaiko atstovams pagal įstatymą administracinę atsakomybę (ANK 6 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Toks teisinis reguliavimas padės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nustatyti šeimas, kurioms gali būti reikalinga pagalba (paslaugos);
įvaikinimo tarnybai teisę atlikti administracinių nusižengimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, tyrimus bei priimti dėl jų sprendimus (ANK 589 straipsnio papildymas nauju 71 punktu), atsižvelgiant į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdys valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, nagrinės fizinių ir juridinių asmenų pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Minėtos teisės suteikimas padės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai efektyviau vykdyti valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, pagal poreikį taikant asmenims, pažeidžiantiems vaiko teises ar teisėtus interesus, administracinę atsakomybę. 4.4. Įstatymo projektu Nr. 4 taip pat siūloma: 4.4.1. išplėsti globos centrų funkcijas nustatant, kad jie nuolat teiktų vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims pagalbą, užtikrinančią vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą (Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimas);
tapti globėjais (rūpintojais), pasirengimą vykdys globos centrai, siūloma nustatyti, kad vaikus globojanti šeima, budintis globotojas privalo turėti ne Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, bet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuotų asmenų išvadą apie tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais) (Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimas), kaip tai numato ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. 4.5. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 5 taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytų grėsmės vaikui lygį (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pakeitimas). Siūlomas teisinis reguliavimas padės kuo skubiau suteikti vaikui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, reikiamą apsaugą, pagalbą ir paslaugas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymams Lietuvos Respublikos Vyriausybei turės pateikti tvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1983 „Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.157 straipsnio
pakeitimo“ projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Priėmus Įstatymų projektus, Ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus, savivaldybių administracijos turės pakeisti teisės aktus dėl Vaiko gerovės komisijos sudarymo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, sutaupyti lėšų 3 artimiausiems biudžetiniams metams neplanuojama. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų nebuvo gauta. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „vaiko globa “,
„globos centrai“, „budintys globotojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396163, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396163, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
2018-05-30
pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont; komiteto nariai: Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Andrius Navickas; Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vadovė Jolanta Savickienė, komiteto patarėjos Eglė Gibavičiūtė; Rūta Ragaliauskienė; komiteto padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, ministerijos l. e. p. Vaikų skyriaus vedėjas Ričardas Černiauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Lygių galimybių kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Vytis Muliuolis; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dalyvaus direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių Jan Maciejevski; Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius; Nacionalinei teismų administracijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Reinienė; Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė Sotirovič; Žmogaus teisių stebėjimo instituto Advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas išvada 2018-05-14 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Atsižvelgti 2.
Gibavičiūtė 2018-05-292
Pagal dabartinę įstatymų taikymo praktiką, apsauga nuo pakartotinio smurto artimoje aplinkoje, bauginimo ir grasinimų taikoma tik esant baudžiamosios veikos požymiams, tai yra taikant kraštutinę (ultima ratio) priemonę – pradedant ikiteisminį tyrimą ir skiriant atitinkamas kardomąsias priemones smurtautojui. Atkreiptinas dėmesys, kad kardomųjų priemonių tikslas nėra smurtą patyrusio asmens apsauga. Praktiškai policininkai niekada nesinaudoja įstatymu nustatyta galimybe kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, trūkstant duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą. Siūlomu Įstatymo projektu į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (ANAAĮ) perkeliama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostata, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustačiusi grėsmės vaikui lygį, imasi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Tokia nuostata gali būti nepakankama, siekiant užtikrinti vaiko apsaugą nuo pakartotinio smurto, bauginimo ir grasinimų ar smurtautojo siekio pasinaudoti galios santykiu bei formuoti netinkamą vaiko požiūrį į vykusį smurto aktą (pvz. mama pati kalta). Tiesioginis tokios nuostatos perkėlimas gali lemti ir tokius veiksmus, kaip vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos, o ne smurtautojo iškeldinimą. Todėl siūlytina ANAAĮ nustatyti pareigą ir galimybę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai imtis priemonių visų pirma apsaugoti vaiką ir kartu smurtą artimoje aplinkoje patyrusį vaiko atstovą pagal įstatymą nuo pakartotinio smurto, bauginimo ir grasinimų, tada kai ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių smurtautojui – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nebuvo kreiptasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo pagal ANAAĮ 5 straipsnio 1 dalį.
Siūlytina papildyti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, nauja pastraipa nustatant, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba, įvertinusi riziką, kreipiasi į teismą su prašymu skirti 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones arba informuoja vaiką ir nesmurtavusį vaiko atstovą pagal įstatymą apie galimybę prašyti skirti laikinąsias apsaugos priemones, jei smurtautojui nėra skiriamos kardomoji priemonė suėmimas ar kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, ir į teismą nebuvo kreiptasi dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo siekiant apsaugoti vaiką. Spręsti pagrindiniam komitetui
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) ir Lygių galimybių plėtros centras (LGPC) 2018-05-28 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) ir Lygių galimybių plėtros centras (LGPC), reaguodami į Žmogaus teisių komitete rengiamą svarstyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.
(Projektas), norėtų atkreipti Komiteto dėmesį, kad projektu būtų įvesta blanketinė norma, nustatanti, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, turi imtis veiksmų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka (Projekto 2 str. 2 d.). Tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) nustatyta reagavimo į galimus vaiko teisių pažeidimus ir atvejo vadybos tvarka nėra iki galo suderinta su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis bei iš ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvos (2012/29/ES) kylančiais reikalavimais. VTAPĮ aiškiai nereglamentuoja atvejo vadybos, kai smurtu prieš vaiką arba smurtu artimoje aplinkoje prieš suaugusį nukentėjusįjį, kuomet kartu gyvena vaikas, yra įtariamas vienas iš tėvų. Dėl šios priežasties siūlome patikslinti VTAPĮ nustatytą pagalbos teikimo tvarką, kad tuo atveju, kai vaikas nukentėjo nuo smurto artimoje aplinkoje arba tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku, pagalba turėtų būti teikiama atskirai vaikui ir nesmurtavusiam iš tėvų, o smurtu įtariamam ar kaltinamam iš tėvų turėtų būti taikomos kitos, įstatymų numatytos priemonės, pavyzdžiui, dalyvavimas smurtinio elgesio keitimo programoje. Tuo pačiu, siekiant įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo tikslus bei apsaugoti vaiką ir nukentėjusįjį asmenį nuo poveikio arba galimos pakartotinės viktimizacijos, smurtu įtariamo iš tėvų bendravimas su vaiku turėtų vykti specialistų priežiūroje teismo nustatytu laiku bei vietoje.
Pažymėtina, kad smurto artimoje aplinkoje atvejais, kai smurtaujama prieš vaiką arba prieš vieną iš tėvų, pirmenybė turėtų būti teikiama vaiko ir nesmurtaujančio iš tėvų apsaugai ir pagalbos jiems teikimui. Teikti pagalbą visiems – tiek nukentėjusiems nuo smurto, tiek ir įtariamam smurtu asmeniui kartu – dažnu atveju ne tik prieštarautų nukentėjusio vaiko ir (ar) nukentėjusio iš tėvų interesams, bet galėtų kelti ir antrinės bei pakartotinės viktimizacijos riziką. Pagalbos teikimas tokiu būdu galėtų būti prilyginamas mediacijos taikymui, o ES Nusikaltimų aukų direktyva įpareigoja, taikant bet kokį mediacijos mechanizmą, visų pirma užtikrinti nukentėjusiųjų saugumą. Deja, VTAPĮ reagavimo į vaiko teisių pažeidimus ir atvejo vadybos tvarka nereglamentuoja, kaip nukentėjusiųjų saugumas būtų užtikrintas tokiu atveju. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos specialistai neturi reikiamos kvalifikacijos teikti pagalbą smurtu prieš vaiką ar prieš suaugusį asmenį įtariamiems ar dėl smurto atsakomybėn patrauktiems asmenims. Tokią reabilitacinę, į elgesio keitimą orientuotą pagalbą teikia probacijos ir kitos specializuotos tarnybos. ŽTSI ir LGPC ekspertai savo kasdienėje veikloje nuolat bendrauja su vaiko teisių apsaugos specialistais, socialiniais darbuotojais, policijos pareigūnais savivaldybėse. Norime atkreipti dėmesį, kad vaiko teisių apsaugos specialistai pastebi, jog smurtu įtariami tėvai dažnai manipuliuoja sistema ir teikia skundus vaiko teisių tarnyboms, skųsdami vaiko motiną dėl neva nesirūpinimo vaiku ir nepriežiūros.
Vaiko teisių specialistai, gavę skundą, turi išsiaiškinti situaciją ir užtikrinti vaiko geriausius interesus. Tuomet yra tikrinama situacija namuose, vėl apklausiama ir stebima mama, kuri dėl tokio patikrinimo jaučiasi įbauginta ir dar labiau pažeidžiama dėl baimės prarasti vaikus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina stiprinti Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir policijos bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, kad VTAT būtų informuota apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, skirtas kardomąsias priemones įtariamajam ir tuo remiantis būtų teikiamos paslaugos vaikui, neleidžiant daryti jam poveikio. ŽTSI ir LGPC laikosi nuomonės, kad būtina stiprinti vaiko teisių specialistų požiūrį, jog siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus itin svarbu suprasti kontekstą, kuriame vyksta sisteminis smurtas artimoje aplinkoje. Būtina gebėti atpažinti smurtaujančio asmens manipuliacijas, kuomet nukentėjusysis (-ioji) yra bauginama(s) vaikų atėmimu, kad nebūtų supriešinami vaiko ir nesmurtaujančio iš tėvų interesai, o smurtą patyręs suaugęs nukentėjusysis nebijotų kreiptis pagal įstatymus jam (jai) priklausančios apsaugos ir pagalbos. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ona Valiukevičiūtė, Justas Džiugelis. Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
STRAIPSNIŲPAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiiip-2128
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus patarėjas Ričardas Černiauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-16 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2128. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-06-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: T. Tomilinas – Komiteto pirmininko pavaduotojas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji
asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos prezidentės patarėja, J. Juzonienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-14 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-05-30 * Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2128. Pritarti. 2. Žmogaus teisių komitetas, 2018-05-30 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė