Projekto Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką
padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba).“
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „75 straipsnis. Melagingos informacijos suteikimas, kliudymas nustatyti vaiko globą (rūpybą) ir informacijos nepranešimas
skyriui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, policijai ar prokuratūrai apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus užtraukia įspėjimą arba baudą mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovams, kitiems darbuotojams, taip pat kitiems asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 2. Nepranešimas savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, policijai, prokuratūrai ar vaiko atstovams pagal įstatymą apie pasišalinusio iš globos įstaigos, socializacijos centro ar pabėgusio iš šeimos vaiko buvimo vietą užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3.
nepilnamečius, taip pat apie būtinumą ginti jų teises ir interesus suteikimas savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kliudymas nustatyti vaiko globą (rūpybą) užtraukia baudą mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovams ir kitiems darbuotojams nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
1Papildyti 589 straipsnį nauju 71 punktu:
„71) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – dėl šio kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Buvusius 589 straipsnio 71–99 punktus laikyti atitinkamai 72–100 punktais. 3. Pakeisti 589 straipsnio 82 punktą ir jį išdėstyti taip:
„81 82) savivaldybių administracijų – dėl šio kodekso 46, 48, 72,
73, 74, 75, 78, 80, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 148, 149, 150, 152, 153, 154, 155, 156, 166, 167, 168, 178, 179, 180, 223, 224 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 281, 290, 291, 292, 294, 295, 296, 297, 298, 319, 332 straipsniuose, 333 straipsnio 7 dalyje, 335, 336, 344, 346, 347, 348, 349, 350, 359, 360, 365, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 371, 414 straipsniuose, 417 straipsnio 2 dalyje, 418, 419, 431 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 439, 446, 447 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 449, 457, 459, 484, 484¹, 485, 488, 491, 492, 497, 498, 499, 500, 501, 502, 503, 505, 507, 516, 518, 519, 526, 529, 530, 546, 549 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką
padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba).“
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „75 straipsnis. Melagingos informacijos suteikimas, kliudymas nustatyti vaiko globą (rūpybą) ir informacijos nepranešimas
skyriui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, policijai ar prokuratūrai apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus užtraukia įspėjimą arba baudą mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovams, kitiems darbuotojams, taip pat kitiems asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 2. Nepranešimas savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, policijai, prokuratūrai ar vaiko atstovams pagal įstatymą apie pasišalinusio iš globos įstaigos, socializacijos centro ar pabėgusio iš šeimos vaiko buvimo vietą užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3.
nepilnamečius, taip pat apie būtinumą ginti jų teises ir interesus suteikimas savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kliudymas nustatyti vaiko globą (rūpybą) užtraukia baudą mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovams ir kitiems darbuotojams nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
1Papildyti 589 straipsnį nauju 71 punktu:
„71) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – dėl šio kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Buvusius 589 straipsnio 71–100 punktus laikyti atitinkamai 72–101 punktais. 3. Pakeisti 589 straipsnio 82 punktą ir jį išdėstyti taip:
„81 82) savivaldybių administracijų – dėl šio kodekso 46, 48, 72,
73, 74, 75, 78, 80, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 148, 149, 150, 152, 153, 154, 155, 156, 166, 167, 168, 178, 179, 180, 223, 224 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 281, 290, 291, 292, 294, 295, 296, 297, 298, 319, 332 straipsniuose, 333 straipsnio 7 dalyje, 335, 336, 344, 346, 347, 348, 349, 350, 359, 360, 365, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 371, 414 straipsniuose, 417 straipsnio 2 dalyje, 418, 419, 431 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 439, 446, 447 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 449, 457, 459, 484, 484¹, 485, 488, 491, 492, 497, 498, 499, 500, 501, 502, 503, 505, 507, 516, 518, 519, 526, 529, 530, 546, 549 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-647 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.254¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487, 489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-646 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6, 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-647 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4), Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5) ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 ir
Nr. 6; toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti:
1) siekiant suderinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatas su nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 7, 32¹ ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo bei 2018 m. sausio
Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.180, 3.183, 3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas Nr. XIII-241), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas Nr.
XIII-246) nuostatomis;
2) patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, užtikrinti vaiko teises. Svarbiausi Įstatymų projektų uždaviniai:
1) Įstatymų projektais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 6 siekiama keičiamuose teisės aktuose vartojamas skirtingas institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, sąvokas pakeisti į vieną bendrinę sąvoką „valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“. O Įstatymų projektais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 siūloma institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, nustatyti konkretų pavadinimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba). Nuo 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdys centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos funkcijas ir bus atsakinga už vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu veikiančių savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas atliks Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri turės teritorinius skyrius. Įstatymų projektais siekiama sistemiškai įtvirtinti, kad šiuo metu tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas vykdys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba;
2) Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma nustatyti, kad:
(1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įvertinusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus pagrįstumą, imtųsi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų vaiko teisių apsaugai; (2) gavusi teismo leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teiktų savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą); (3) vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą organizuotų savivaldybės administracija, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad savivaldybės koncentruotųsi tik į vaiko laikinąją globą (rūpybą), suteikdamos vaikui ir šeimai reikiamą pagalbą bei paslaugas, o jei tai neduos teigiamų rezultatų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba perims šios šeimos problemas dėl nuolatinės globos nustatymo arba įvaikinimo; (4) vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą vaiko globai organizuotų ir koordinuotų savivaldybių administracijos arba jų įgalioti asmenys, globėjas (rūpintojas) būtų skiriamas pagal savivaldybės administracijos įgalioto asmens teikimą, globos centrui teikiant rekomendacijas dėl laikinojo globėjo (rūpintojo); (5) vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš vaikui nesaugios aplinkos būtų atliekamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka; (6) vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas galėtų būti pratęstas ne ilgiau nei 6 mėnesiams, o bendra vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukmė neviršytų 18 mėnesių; (7) vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu būtų nustatoma tik iš anksto tam pritarus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o jei vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, šeimynoje arba globos centre, ji tęstųsi ne ilgiau kaip 3 mėnesius;
3) Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma nustatyti, kad:
(1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įvertinusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus pagrįstumą, imtųsi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų vaiko teisių apsaugai; (2) gavusi teismo leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teiktų savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą); (3) vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą organizuotų savivaldybės administracija, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad savivaldybės koncentruotųsi tik į vaiko laikinąją globą (rūpybą), suteikdamos vaikui ir šeimai reikiamą pagalbą bei paslaugas, o jei tai neduos teigiamų rezultatų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba perims šios šeimos problemas dėl nuolatinės globos nustatymo arba įvaikinimo; (4) vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą vaiko globai organizuotų ir koordinuotų savivaldybių administracijos arba jų įgalioti asmenys, globėjas (rūpintojas) būtų skiriamas pagal savivaldybės administracijos įgalioto asmens teikimą, globos centrui teikiant rekomendacijas dėl laikinojo globėjo (rūpintojo); (5) vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš vaikui nesaugios aplinkos būtų atliekamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka; (6) vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas galėtų būti pratęstas ne ilgiau nei 6 mėnesiams, o bendra vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukmė neviršytų 18 mėnesių; (7) vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu būtų nustatoma tik iš anksto tam pritarus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o jei vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, šeimynoje arba globos centre, ji tęstųsi ne ilgiau kaip 3 mėnesius;
3) Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma išplėsti ratą subjektų, kuriems būtų pranešama apie nepilnamečio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiklą, t. y. nustatyti, kad, be savivaldybės administracijos direktoriaus, apie tokius atvejus būtų informuojama ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad pastaroji pagal poreikį galėtų organizuoti reikiamą pagalbą (švietimo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų teikimą) vaikui ir šeimai arba taikyti vaiko atstovams pagal įstatymą administracinę atsakomybę;
4) Įstatymo projektu Nr.
centrų funkcijas, kad jie parengtų išvadą dėl fizinio asmens, budinčio globotojo pasirengimo vaiko globai (rūpybai);
5) Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdama susisiektų su vaiku ir jo atstovu pagal įstatymą ir, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka įvertinusi grėsmės vaikui lygį, imtųsi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento (direktorė Daina Urbonaitienė, tel. 8 706 68 131, el. p. [email protected]) Vaikų skyriaus patarėjas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas, Ričardas Černiauskas (tel. 8 706 68 136, el. p. [email protected]) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski (tel. 8 706 10 936, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Keičiamuose įstatymuose numatytos dvi institucijos, atsakingos už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius) ir valstybinė įvaikinimo institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba). 3.2. Civilinio kodekso reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: 3.2.1. pagal 3.250 straipsnio 2 dalį neaišku, kokia tvarka ir kokių veiksmų imasi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ši institucija, gavusi informacijos apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas;
dvylika mėnesių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo įvertinti šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į šeimą, o atlikusi įvertinimą, priima sprendimą grąžinti vaiką į šeimą arba tęsti vaiko laikinąją globą ir paslaugų teikimą šeimai arba kreipiasi į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė nenustatyta;
institucija gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tačiau nenurodyta tokio paėmimo tvarka;
vaikas apgyvendinamas vaikų globos (rūpybos) institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) tik šeimoje ar šeimynoje, bet ne globos centre.
Vaiko iki trejų metų globos institucijoje sąlygos nenumato, kad tam būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimas, ir nenustatytas tokios globos terminas;
vaiko laikinąją globą (rūpybą), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus) teikimu, o rekomendacijas šiai institucijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo teikia tik valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga;
ir nuolatinę vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja rajono
(miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija, bendradarbiaudama tik su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga, nenumatyta galimybė bendradarbiauti su globos centrais;
pasirengimą globai (rūpybai) organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija. 3.3. ANK reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
nusižengimo požymių turinčią veiklą pranešama tik savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apie tai neinformuojama; 3.3.2.
ANK 589 straipsnis nesuteikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teisės atlikti administracinių nusižengimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, tyrimų bei priimti dėl jų sprendimus. 3.4. Socialinių paslaugų įstatymo reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
neturi galimybių teikti vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims pagalbą, užtikrinančią vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą; 3.4.2. pagal 19 straipsnio 3 dalį vaikus globojanti šeima, budintis globotojas privalo turėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus išvadą apie tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais). 3.5. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas susisiekia su vaiku ir vaiko atstovu pagal įstatymą ir, įvertinęs poreikį, imasi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti, nenurodydamas poreikio įvertinimo tvarkos. Esamas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų efektyviai organizuoti vaiko globą (rūpybą), nepakankamai užtikrinamos vaiko teisės. Būtina aktyvinti savivaldybėse pradedančių veikti globos centrų plėtrą, stiprinti jų funkcijas, kad jie būtų aktyvūs ir kompetentingi rūpintis visų vaiko globos (rūpybos) rūšių ir formų plėtros savivaldybėse koordinavimu bei organizavimu. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
projektuose Nr.
Įstatymų projektuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 6, siekiant nustatyti aiškų ir nuoseklų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pavadinimo vartojimo praktiką, vartojamas skirtingas institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, sąvokas siūloma keisti į vieną bendrinę sąvoką „valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“. O Įstatymų projektuose Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, atsižvelgiant į šiais įstatymais reguliuojamų santykių specifiką, taip pat į tai, kad šiais įstatymais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nustatomos specifinės funkcijos, siūloma institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą, nustatyti konkretų pavadinimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 4.2. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siūloma nustatyti, kad: 4.2.1. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, šios informacijos pagrįstumą įvertintų ir imtųsi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų (Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 2 dalies pakeitimas), t. y. per nustatytą terminą nuvyktų į vaiko buvimo vietą, išklausytų vaiką bei jo atstovus pagal įstatymą, įvertintų vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo atstovais pagal įstatymą, įvertintų grėsmės lygį vaikui bei imtųsi kitų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36, 39–40 straipsniai);
Civiliniame kodekse nustatyti tvarką ir terminą, per kurį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą), į Civilinio kodekso 3.250 straipsnio
dalies nuostatą; 4.2.3. atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybės nėra skirstomos į rajono ar miesto savivaldybes ir toks savivaldybių skirstymas neturi papildomo teisinio krūvio, siūloma Civiliniame kodekse atsisakyti savivaldybių skirstymo į rajono ir miesto savivaldybes ir vartoti tik savivaldybių pavadinimą;
(tėvas ar motina) stengiasi pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau nei šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino (Civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalies pakeitimas).
Šiuo pakeitimu siūloma įtvirtinti maksimalų vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo terminą, taip pat, atsižvelgiant į valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, nustatyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo tvarką ir subjektą, atsakingą už tokio sprendimo priėmimą;
ar iš vaikui nesaugios aplinkos turi būti atliekamas vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio
interesus, nes vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą bus galima tik tuomet, kai tam leidimą duos teismas, kuris, tik išnagrinėjęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktą informaciją ir medžiagą apie grėsmės vaikui lygio nustatymo aplinkybes, nuspręs, ar yra pagrindas duoti leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą. Teismui nedavus tam leidimo, paimtas vaikas bus nedelsiant grąžinamas jo atstovams pagal įstatymą, kurie turės teisę vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą skųsti;
vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) ne vien šeimoje ar šeimynoje, bet ir globos centre.
Dėl naujo teisinio reguliavimo sumažės vaikų globos institucijose apgyvendinamų vaikų skaičius, nes siūlomu teisiniu reguliavimu išplečiamas ratas subjektų, kurie gali vaikui, likusiam be tėvų globos, nustatyti globą (rūpybą) šeimos aplinkoje;
sprendimo laisvė nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje būtų apribota papildoma sąlyga, kad tam turi būti gautas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimas. Taip pat siūloma nustatyti apribojimą, kad vaiko iki trejų metų globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje, kai ji vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje, galėtų tęstis tik iki trijų mėnesių, nenumatant tokio termino pratęsimo (Civilinio kodekso 3.261 straipsnio pakeitimas). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalies
gali būti nustatyta vaikų globos institucijoje, yra susiję su objektyvių aplinkybių buvimu (nebuvimu), siūloma nustatyti, kad vaiko iki trejų metų globa
(rūpyba) vaikų globos institucijoje, kai ji vaikų globos institucijoje nustatoma Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, negali tęstis ilgiau nei tris mėnesius nuo tokių aplinkybių išnykimo momento.
Siūlomas naujas teisinis reguliavimas įpareigos savivaldybių administracijas, negavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimo nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje ar pasibaigus tokio vaiko globos minėtoje institucijoje terminui, ieškoti vaiko institucinei globai (rūpybai) alternatyvų – vaiko globos (rūpybos) šeimoje, globos centre ar šeimynoje, t. y. skatinti šeimas globoti vaikus, globėjus (rūpintojus) steigti šeimynas, nevyriausybines organizacijas – globos centrus; 4.2.8. atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatys ir vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją) paskirs savivaldybės administracijos direktorius, siūloma nenurodyti, koks savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys ar asmuo teiks savivaldybės administracijos direktoriui teikimą, paliekant tai nustatyti pačiai savivaldybės administracijai savo vidiniu teisės aktu (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 1 dalies pakeitimas);
nustatyti tvarką, padėsiančią savivaldybės administracijai likusiam be tėvų globos vaikui parinkti tinkamiausią globėją (rūpintoją), siūloma nustatyti, kad, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), rekomendacijas savivaldybės administracijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo galėtų pateikti globos centras, pasirašęs sutartį su savivaldybės administracija, bei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsakinga už vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje.
Siūlomas naujas teisinis reguliavimas įpareigos savivaldybių administracijas, negavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimo nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje ar pasibaigus tokio vaiko globos minėtoje institucijoje terminui, ieškoti vaiko institucinei globai (rūpybai) alternatyvų – vaiko globos (rūpybos) šeimoje, globos centre ar šeimynoje, t. y. skatinti šeimas globoti vaikus, globėjus (rūpintojus) steigti šeimynas, nevyriausybines organizacijas – globos centrus; 4.2.8. atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatys ir vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją) paskirs savivaldybės administracijos direktorius, siūloma nenurodyti, koks savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys ar asmuo teiks savivaldybės administracijos direktoriui teikimą, paliekant tai nustatyti pačiai savivaldybės administracijai savo vidiniu teisės aktu (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 1 dalies pakeitimas);
nustatyti tvarką, padėsiančią savivaldybės administracijai likusiam be tėvų globos vaikui parinkti tinkamiausią globėją (rūpintoją), siūloma nustatyti, kad, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), rekomendacijas savivaldybės administracijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo galėtų pateikti globos centras, pasirašęs sutartį su savivaldybės administracija, bei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsakinga už vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų bei Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymuose naujai reglamentuojamą budinčio globotojo institutą, taip pat į tai, kad globos centrai neteiks stacionarios globos (rūpybos) paslaugų (Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), t. y. vaiko globa (rūpyba) globos centre negalės būti nustatoma neturint duomenų apie konkretų budintį globotoją, kuris prižiūrės vaiką, siūloma papildyti reikalavimus savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodant, kad, nustatant vaiko laikinąją globą
(rūpybą) globos centre, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime turi būti pateikiami duomenys apie konkretų budintį globotoją (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 2 dalies pakeitimas).
Šiai nuostatai tinkamai įgyvendinti yra priimtas Įstatymas Nr. XIII-241, kuris įtvirtina globą (rūpybą) globos centre kaip naują globos (rūpybos formą) ir kurio 3.252 straipsnio 3 dalis numato, jog vaikų globos (rūpybos) globos centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai, kiti teisės aktai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Įstatymas Nr. XIII-246 apibrėžia globos centro ir budinčiojo globotojo statusą, teises bei pareigas ir savivaldybių prievoles mokėti ir finansuoti globos centrų, budinčių globotojų teikiamas vaiko globos (rūpybos), kitas socialines paslaugas;
į tai, kad valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją nuo 2018 m. liepos 1 d. perima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siūloma keisti Civilinio kodekso 3.266 straipsnio pavadinimą bei atitinkamai šio straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios reglamentuotų globos (rūpybos) nustatymo organizavimą. Šiuo pakeitimu siekiama atskirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir savivaldybės administracijos funkcijas organizuojant vaiko globos (rūpybos) nustatymą, išskiriant vaiko globos (rūpybos) nustatymą kaip vaiko globos (rūpybos) organizavimo etapą.
Nauju teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti, kad vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą organizuos valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, bendradarbiaudama su savivaldybės administracija, su vaiko globėju (rūpintoju), su globos centrais ir kitomis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga (Civilinio kodekso 3.266 straipsnio 1–3 dalių, 3.267 straipsnio 2 dalies, 3.271 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai);
į tai, kad pagal keičiamą vaiko globos (rūpybos) organizavimo koncepciją siekiama nustatyti, jog asmens, norinčio tapti globėju (rūpintoju), pasirengimą vykdys ir išvadą dėl tokio asmens tinkamumo tapti globėju (rūpintoju) rengs globos centrai pagal sutartį, sudarytą su savivaldybės administracija, siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), prašymą pateikia savivaldybės administracijai (Civilinio kodekso 3.268 straipsnio
tvarka bus nustatyta Vaiko globos organizavimo nuostatose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja ir koordinuoja savivaldybių administracijos, bendradarbiaudamos su globos centrais ar kitomis šio darbo patirties turinčiomis organizacijomis ir institucijomis (Civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalies, 3.270 straipsnio pakeitimas).
Kuo daugiau asmenų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, bus įtraukiama ne tik į būsimų globėjų (rūpintojų) paiešką, bet ir į kuo tinkamesnį šių asmenų pasirengimą vaiko globai (rūpybai), tuo geresnės globos (rūpybos) sąlygos bus pasiūlytos vaikui, likusiam be tėvų globos, tuo labiau jos atitiks to vaiko poreikius ir interesus. 4.3. Įstatymo projektu Nr. 3 taip pat siūloma:
administracinio nusižengimo požymių turinčią veiklą būtų pranešama ne tik savivaldybės administracijos direktoriui, bet ir, siekiant užtikrinti nepilnamečio teises bei teisėtus interesus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kad pastaroji pagal poreikį galėtų organizuoti reikiamą pagalbą (švietimo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų teikimą) vaikui ir šeimai arba taikyti vaiko atstovams pagal įstatymą administracinę atsakomybę (ANK 6 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Toks teisinis reguliavimas padės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nustatyti šeimas, kurioms gali būti reikalinga pagalba (paslaugos);
įvaikinimo tarnybai teisę atlikti administracinių nusižengimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, tyrimus bei priimti dėl jų sprendimus (ANK 589 straipsnio papildymas nauju 71 punktu), atsižvelgiant į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdys valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, nagrinės fizinių ir juridinių asmenų pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Minėtos teisės suteikimas padės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai efektyviau vykdyti valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, pagal poreikį taikant asmenims, pažeidžiantiems vaiko teises ar teisėtus interesus, administracinę atsakomybę. 4.4. Įstatymo projektu Nr. 4 taip pat siūloma: 4.4.1. išplėsti globos centrų funkcijas nustatant, kad jie nuolat teiktų vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims pagalbą, užtikrinančią vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą (Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimas);
tapti globėjais (rūpintojais), pasirengimą vykdys globos centrai, siūloma nustatyti, kad vaikus globojanti šeima, budintis globotojas privalo turėti ne Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, bet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuotų asmenų išvadą apie tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais) (Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimas), kaip tai numato ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. 4.5. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 5 taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytų grėsmės vaikui lygį (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pakeitimas). Siūlomas teisinis reguliavimas padės kuo skubiau suteikti vaikui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, reikiamą apsaugą, pagalbą ir paslaugas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymams Lietuvos Respublikos Vyriausybei turės pateikti tvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1983 „Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.157 straipsnio
pakeitimo“ projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Priėmus Įstatymų projektus, Ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus, savivaldybių administracijos turės pakeisti teisės aktus dėl Vaiko gerovės komisijos sudarymo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, sutaupyti lėšų 3 artimiausiems biudžetiniams metams neplanuojama. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų nebuvo gauta. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „vaiko globa “,
„globos centrai“, „budintys globotojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tarnybai pavesti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą dėl kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų vietoj savivaldybių administracijų. Pastebėtina, kad ir po vaiko teisių apsaugos institucijų pertvarkos savivaldybėms pagal Vietos savivaldos įstatymą išlieka kai kurios su vaiko teisių apsauga susijusios funkcijos, pvz., pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5, 6 ir 44 punktus savivaldybės savarankiškoms funkcijoms priskiriama savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas; švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas; savivaldybės dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga išbraukti nuostatas dėl savivaldybių administracijų teisės tirti visus projekto 3 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, pvz., pagal 80 straipsnį dėl kliudymo vaikui mokytis, 75 straipsnio 3 dalį dėl kliudymo nustatyti vaikui globą (pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymą savivaldybės administracijos direktorius skiria vaiko laikinąją globą ir paskiria konkretų laikinąjį globėją), 72 straipsnio 3 dalį dėl mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo. 2. Įstatymo projekto 3 straipsnį reikėtų tikslinti atsižvelgiant į jau priimtus (2018 m. liepos 1 d. įsigaliojančius) keičiamo kodekso 589 straipsnio pakeitimus. 3. Siūlytina svarstyti keičiamo kodekso 75 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Nepaisant šiuo metu galiojančios nuostatos, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta atsakomybė už melagingos informacijos policijai ir prokuratūrai suteikimą bei kliudymą policijai ir prokuratūrai nustatyti vaiko globą (rūpybą). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396163, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas kitas Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2207), kuriuo yra siūloma pakeisti 589 straipsnio 81 punktą dėl savivaldybių administracijos kompetencijos, t.y. jame neatsižvelgiama į tai, kad analizuojamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma 71-100 punktus pernumeruoti, taip pat neatsižvelgiama į analizuojamame projekte siūlomus pakeitimus dėl nuorodų į 72, 73, 74, 75 ir 80 straipsnius išbraukimo. Projekte Nr. XIIIP-2207(2) numatyta įstatymo įsigaliojimo data 2019 m. sausio 1 d. Projektų nuostatas būtina suderinti, kitu atveju analizuojamu projektu siūlomi pakeitimai galiotų tik iki 2019 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396163, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont; komiteto nariai: Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Andrius Navickas; Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vadovė Jolanta Savickienė, komiteto patarėjos Eglė Gibavičiūtė; Rūta Ragaliauskienė; komiteto padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, ministerijos l. e. p. Vaikų skyriaus vedėjas Ričardas Černiauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Lygių galimybių kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Vytis Muliuolis; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dalyvaus direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių Jan Maciejevski; Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius; Nacionalinei teismų administracijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Reinienė; Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė Sotirovič; Žmogaus teisių stebėjimo instituto Advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-05-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1 Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-05-143 1.
Projektu siūloma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pavesti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą dėl kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų vietoj savivaldybių administracijų. Pastebėtina, kad ir po vaiko teisių apsaugos institucijų pertvarkos savivaldybėms pagal Vietos savivaldos įstatymą išlieka kai kurios su vaiko teisių apsauga susijusios funkcijos, pvz., pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5,
priskiriama savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas; švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas; savivaldybės dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga išbraukti nuostatas dėl savivaldybių administracijų teisės tirti visus projekto 3 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, pvz., pagal 80 straipsnį dėl kliudymo vaikui mokytis, 75 straipsnio 3 dalį dėl kliudymo nustatyti vaikui globą (pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymą savivaldybės administracijos direktorius skiria vaiko laikinąją globą ir paskiria konkretų laikinąjį globėją), 72 straipsnio 3 dalį dėl mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo.
Nepritarti Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovų išaiškinimas, kad kad po liepos 1 d. už vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą savivaldybių teritorijose bus atsakinga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri minėtą funkciją įgyvendins per miestų / apskričių teritorinius skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, Tarnyba ar jos teritorinis skyrius turės būti visada informuotas apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir būtent Tarnyba ar jos teritorinis skyrius turės teisę konstatuoti vaiko teisių pažeidimo faktą, kiek tai nebus susiję su nusikalstamos veikos, padarytos vaiko atžvilgiu, konstatavimo faktu. Taigi, visais atvejais, kai bus nustatyti keičiamo kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų požymiai, bus informuojama Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, kuri įvertins ar buvo padarytas pažeidimas ir taikys atitinkamą atsakomybę pažeidėjo atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, savivaldybių administracijoms palikimas teisės taikyti atsakomybę už keičiamo kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų padarymą, būtų perteklinis, be to, sukeltų ateityje galimus ginčus dėl to, kas turėtų tokio nusižengimo atveju atlikti visus su administracinio nusižengimo tyrimu susijusius veiksmus, kadangi tai galėtų padaryti tris subjektai, t. y. policija, Tarnyba ar savivaldybės administracija. 1.2
reikėtų tikslinti atsižvelgiant į jau priimtus (2018 m. liepos 1 d. įsigaliojančius) keičiamo kodekso 589 straipsnio pakeitimus. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-05-142
kodekso 75 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Nepaisant šiuo metu galiojančios nuostatos, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta atsakomybė už melagingos informacijos policijai ir prokuratūrai suteikimą bei kliudymą policijai ir prokuratūrai nustatyti vaiko globą (rūpybą). Nepritarti Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, o taip pat ir pagal nuo liepos 1 d. įsigaliosiantį teisinį reguliavimą už vaiko netekusio tėvų globos nustatymą yra ir bus atsakinga Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (iki liepos 1 d. – savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, po liepos 1 d. – Tarnybos teritoriniai skyriai). Nors už vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą bus atsakinga savivaldybės administracija, o už nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą – teismas, tiek laikinoji, tiek nuolatinė globa (rūpyba) bus nustatoma Tarnybos teritorinio skyriaus nurodymu arba pareiškimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei policija, nei prokuratūra neorganizuos vaiko globos (rūpybos) nustatymo, todėl šioms institucijoms negalės būti kliudoma nustatyti vaiko globą (rūpyba). Atsižvelgiant į tai, keičiamo kodekso 75 str. 3 d. papildymas siūlomomis nuostatomis būtų perteklinis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui. 6.2. Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ona Valiukevičiūtė; Justas |Džiugelis. Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2018-06-06
dalyvavo: T. Tomilias – Komiteto pirmininko pavaduotojas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos prezidentės patarėja, J. Juzonienė – Valstybės kontrolės, Visuomenės gerovės audito departamento vyr. valstybinė auditorė, D. Šlamienė – Visuomenės gerovės audito departamento vyr. specialistė, L. Vitkauskaitė – Sirunavičė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, J. Maciejevski – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, L. Juškevičienė – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) 2018-05-143 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir įvaikinimo tarnybai pavesti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą dėl kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų vietoj savivaldybių administracijų.
Pastebėtina, kad ir po vaiko teisių apsaugos institucijų pertvarkos savivaldybėms pagal Vietos savivaldos įstatymą išlieka kai kurios su vaiko teisių apsauga susijusios funkcijos, pvz., pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5, 6 ir 44 punktus savivaldybės savarankiškoms funkcijoms priskiriama savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas; švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas; savivaldybės dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga išbraukti nuostatas dėl savivaldybių administracijų teisės tirti visus projekto 3 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, pvz., pagal 80 straipsnį dėl kliudymo vaikui mokytis, 75 straipsnio 3 dalį dėl kliudymo nustatyti vaikui globą (pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymą savivaldybės administracijos direktorius skiria vaiko laikinąją globą ir paskiria konkretų laikinąjį globėją), 72 straipsnio 3 dalį dėl mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Pritarti. 1.2 Teisės departamentas,
jau priimtus (2018 m. liepos 1 d. įsigaliojančius) keičiamo kodekso 589 straipsnio pakeitimus. Pritarti. 1.3 Teisės departamentas, 2018-05-142 3.
Siūlytina svarstyti keičiamo kodekso 75 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Nepaisant šiuo metu galiojančios nuostatos, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta atsakomybė už melagingos informacijos policijai ir prokuratūrai suteikimą bei kliudymą policijai ir prokuratūrai nustatyti vaiko globą (rūpybą). Pritarti iš dalies. Pritartina siūlymui nustatyti atsakomybę už melagingos informacijos apie be tėvų likusius nepilnamečius policijai ir prokuratūrai suteikimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad už vaiko globos nustatymą yra atsakinga valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o ne policija ar prokuratūra. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniams komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantas Jonas Dagys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
nr. xiiip-2126
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus patarėjas Ričardas Černiauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-163 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pavesti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą dėl kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų vietoj savivaldybių administracijų.
Pastebėtina, kad ir po vaiko teisių apsaugos institucijų pertvarkos savivaldybėms pagal Vietos savivaldos įstatymą išlieka kai kurios su vaiko teisių apsauga susijusios funkcijos, pvz., pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5, 6 ir 44 punktus savivaldybės savarankiškoms funkcijoms priskiriama savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas; švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas; savivaldybės dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga išbraukti nuostatas dėl savivaldybių administracijų teisės tirti visus projekto 3 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, pvz., pagal 80 straipsnį dėl kliudymo vaikui mokytis, 75 straipsnio 3 dalį dėl kliudymo nustatyti vaikui globą (pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymą savivaldybės administracijos direktorius skiria vaiko laikinąją globą ir paskiria konkretų laikinąjį globėją), 72 straipsnio 3 dalį dėl mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo.
Nepritarti Pažymėtina, kad po liepos 1 d. už vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą savivaldybių teritorijose bus atsakinga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri minėtą funkciją įgyvendins per miestų /apskričių teritorinius skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, Tarnyba ar jos teritorinis skyrius turės būti visada informuotas apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir būtent Tarnyba ar jos teritorinis skyrius turės teisę konstatuoti vaiko teisių pažeidimo faktą, kiek tai nebus susiję su nusikalstamos veikos, padarytos vaiko atžvilgiu, konstatavimo faktu. Taigi, visais atvejais, kai bus nustatyti keičiamo kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų požymiai, bus informuojama Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, kuri įvertins, ar buvo padarytas pažeidimas ir taikys atitinkamą atsakomybę pažeidėjo atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, teisės taikyti atsakomybę už keičiamo kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų padarymą palikimas savivaldybių administracijoms, būtų perteklinis, be to, sukeltų ateityje galimus ginčus dėl to, kas turėtų tokio nusižengimo atveju atlikti visus su administracinio nusižengimo tyrimu susijusius veiksmus, kadangi tai galėtų padaryti trys subjektai, t. y. policija, Tarnyba ar savivaldybės administracija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-04
tikslinti atsižvelgiant į jau priimtus (2018 m. liepos 1 d. įsigaliojančius) keičiamo kodekso 589 straipsnio pakeitimus. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalies dispoziciją. Nepaisant šiuo metu galiojančios nuostatos, svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta atsakomybė už melagingos informacijos policijai ir prokuratūrai suteikimą bei kliudymą policijai ir prokuratūrai nustatyti vaiko globą (rūpybą). Spręsti pagrindiniam komitetui
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
Urbšys Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys
Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, LR Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jan Maciejevski, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyr. patarėja Eivilė Žemaitytė, Viešosios policijos valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Donatas Bušma, Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-143 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavesti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą dėl kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų vietoj savivaldybių administracijų.
Pastebėtina, kad ir po vaiko teisių apsaugos institucijų pertvarkos savivaldybėms pagal Vietos savivaldos įstatymą išlieka kai kurios su vaiko teisių apsauga susijusios funkcijos, pvz., pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5, 6 ir 44 punktus savivaldybės savarankiškoms funkcijoms priskiriama savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas; švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas; savivaldybės dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga išbraukti nuostatas dėl savivaldybių administracijų teisės tirti visus projekto 3 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, pvz., pagal 80 straipsnį dėl kliudymo vaikui mokytis, 75 straipsnio 3 dalį dėl kliudymo nustatyti vaikui globą (pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymą savivaldybės administracijos direktorius skiria vaiko laikinąją globą ir paskiria konkretų laikinąjį globėją), 72 straipsnio 3 dalį dėl mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo.
Nepritarti Pažymėtina, kad po liepos 1 d. už vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą savivaldybių teritorijose bus atsakinga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri minėtą funkciją įgyvendins per miestų /apskričių teritorinius skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, Tarnyba ar jos teritorinis skyrius turės būti visada informuotas apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir būtent Tarnyba ar jos teritorinis skyrius turės teisę konstatuoti vaiko teisių pažeidimo faktą, kiek tai nebus susiję su nusikalstamos veikos, padarytos vaiko atžvilgiu, konstatavimo faktu. Taigi, visais atvejais, kai bus nustatyti keičiamo kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų požymiai, bus informuojama Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, kuri įvertins, ar buvo padarytas pažeidimas ir taikys atitinkamą atsakomybę pažeidėjo atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, teisės taikyti atsakomybę už keičiamo kodekso 72, 73, 74, 75, 80 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų padarymą palikimas savivaldybių administracijoms, būtų perteklinis, be to, sukeltų ateityje galimus ginčus dėl to, kas turėtų tokio nusižengimo atveju atlikti visus su administracinio nusižengimo tyrimu susijusius veiksmus, kadangi tai galėtų padaryti trys subjektai, t. y. policija, Tarnyba ar savivaldybės administracija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2018 m. liepos 1 d. įsigaliojančius) keičiamo kodekso 589 straipsnio pakeitimus. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą ir Seimo priimto įstatymo Nr. XIII-1129 nuostatas, koreguotina projekto 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė: „2. Buvusius 589 straipsnio 71-100 punktus laikyti atitinkamai 72-101 punktais“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3Siūlytina svarstyti keičiamo kodekso 75 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Nepaisant šiuo metu galiojančios nuostatos, svarstytina, ar neturėtų būti
nustatyta atsakomybė už melagingos informacijos policijai ir prokuratūrai suteikimą bei kliudymą policijai ir prokuratūrai nustatyti vaiko globą (rūpybą). Nepritarti Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, o taip pat ir pagal nuo liepos 1 d. įsigaliosiantį teisinį reguliavimą už vaiko, netekusio tėvų globos nustatymą yra ir bus atsakinga Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (iki liepos 1 d. – savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, po liepos 1 d. – Tarnybos teritoriniai skyriai).
Nors už vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą bus atsakinga savivaldybės administracija, o už nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą – teismas, tiek laikinoji, tiek nuolatinė globa (rūpyba) bus nustatoma Tarnybos teritorinio skyriaus nurodymu arba pareiškimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nei policija, nei prokuratūra neorganizuos vaiko globos (rūpybos) nustatymo, todėl šioms institucijoms negalės būti kliudoma nustatyti vaiko globą (rūpyba). Atsižvelgiant į tai, keičiamo kodekso 75 str. 3 d. papildymas siūlomomis nuostatomis būtų perteklinis. Posėdžio metu policijos atstovai neigiamai pasisakė dėl LRS Teisės departamento pastabos, o taip pat išsakė abejones, ar jie turėtų būti atsakingi ir dėl 75 straipsnio
ateityje, įvertinant ir analizuojant įstatymo įgyvendinimą praktikoje. Dalių. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas 2018-05-30 * iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2126 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti 2.
2018-05-30 *
pagrindiniam komitetui tobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Pritarti
2018-06-06 * iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniams komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Komitetas nepritarė Teisės departamento pastaboms, kurioms siūlė pritarti papildomas komitetas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė