2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-647 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.254¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487, 489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-646 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6, 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-647 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4), Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5) ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 ir
Nr. 6; toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti:
1) siekiant suderinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatas su nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 7, 32¹ ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo bei 2018 m. sausio
Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.180, 3.183, 3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas Nr. XIII-241), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas Nr.
XIII-246) nuostatomis;
2) patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, užtikrinti vaiko teises. Svarbiausi Įstatymų projektų uždaviniai:
1) Įstatymų projektais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 6 siekiama keičiamuose teisės aktuose vartojamas skirtingas institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, sąvokas pakeisti į vieną bendrinę sąvoką „valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“. O Įstatymų projektais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 siūloma institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, nustatyti konkretų pavadinimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba). Nuo 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdys centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos funkcijas ir bus atsakinga už vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu veikiančių savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas atliks Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri turės teritorinius skyrius. Įstatymų projektais siekiama sistemiškai įtvirtinti, kad šiuo metu tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas vykdys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba;
2) Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma nustatyti, kad:
(1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įvertinusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus pagrįstumą, imtųsi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų vaiko teisių apsaugai; (2) gavusi teismo leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teiktų savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą); (3) vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą organizuotų savivaldybės administracija, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad savivaldybės koncentruotųsi tik į vaiko laikinąją globą (rūpybą), suteikdamos vaikui ir šeimai reikiamą pagalbą bei paslaugas, o jei tai neduos teigiamų rezultatų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba perims šios šeimos problemas dėl nuolatinės globos nustatymo arba įvaikinimo; (4) vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą vaiko globai organizuotų ir koordinuotų savivaldybių administracijos arba jų įgalioti asmenys, globėjas (rūpintojas) būtų skiriamas pagal savivaldybės administracijos įgalioto asmens teikimą, globos centrui teikiant rekomendacijas dėl laikinojo globėjo (rūpintojo); (5) vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš vaikui nesaugios aplinkos būtų atliekamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka; (6) vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas galėtų būti pratęstas ne ilgiau nei 6 mėnesiams, o bendra vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukmė neviršytų 18 mėnesių; (7) vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu būtų nustatoma tik iš anksto tam pritarus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o jei vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, šeimynoje arba globos centre, ji tęstųsi ne ilgiau kaip 3 mėnesius;
3) Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma nustatyti, kad:
(1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įvertinusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus pagrįstumą, imtųsi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų vaiko teisių apsaugai; (2) gavusi teismo leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teiktų savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą); (3) vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą organizuotų savivaldybės administracija, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad savivaldybės koncentruotųsi tik į vaiko laikinąją globą (rūpybą), suteikdamos vaikui ir šeimai reikiamą pagalbą bei paslaugas, o jei tai neduos teigiamų rezultatų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba perims šios šeimos problemas dėl nuolatinės globos nustatymo arba įvaikinimo; (4) vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą vaiko globai organizuotų ir koordinuotų savivaldybių administracijos arba jų įgalioti asmenys, globėjas (rūpintojas) būtų skiriamas pagal savivaldybės administracijos įgalioto asmens teikimą, globos centrui teikiant rekomendacijas dėl laikinojo globėjo (rūpintojo); (5) vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš vaikui nesaugios aplinkos būtų atliekamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka; (6) vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas galėtų būti pratęstas ne ilgiau nei 6 mėnesiams, o bendra vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukmė neviršytų 18 mėnesių; (7) vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu būtų nustatoma tik iš anksto tam pritarus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o jei vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, šeimynoje arba globos centre, ji tęstųsi ne ilgiau kaip 3 mėnesius;
3) Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma išplėsti ratą subjektų, kuriems būtų pranešama apie nepilnamečio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiklą, t. y. nustatyti, kad, be savivaldybės administracijos direktoriaus, apie tokius atvejus būtų informuojama ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad pastaroji pagal poreikį galėtų organizuoti reikiamą pagalbą (švietimo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų teikimą) vaikui ir šeimai arba taikyti vaiko atstovams pagal įstatymą administracinę atsakomybę;
4) Įstatymo projektu Nr.
centrų funkcijas, kad jie parengtų išvadą dėl fizinio asmens, budinčio globotojo pasirengimo vaiko globai (rūpybai);
5) Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdama susisiektų su vaiku ir jo atstovu pagal įstatymą ir, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka įvertinusi grėsmės vaikui lygį, imtųsi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento (direktorė Daina Urbonaitienė, tel. 8 706 68 131, el. p. [email protected]) Vaikų skyriaus patarėjas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas, Ričardas Černiauskas (tel. 8 706 68 136, el. p. [email protected]) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski (tel. 8 706 10 936, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Keičiamuose įstatymuose numatytos dvi institucijos, atsakingos už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius) ir valstybinė įvaikinimo institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba). 3.2. Civilinio kodekso reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: 3.2.1. pagal 3.250 straipsnio 2 dalį neaišku, kokia tvarka ir kokių veiksmų imasi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ši institucija, gavusi informacijos apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas;
dvylika mėnesių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo įvertinti šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į šeimą, o atlikusi įvertinimą, priima sprendimą grąžinti vaiką į šeimą arba tęsti vaiko laikinąją globą ir paslaugų teikimą šeimai arba kreipiasi į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė nenustatyta;
institucija gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tačiau nenurodyta tokio paėmimo tvarka;
vaikas apgyvendinamas vaikų globos (rūpybos) institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) tik šeimoje ar šeimynoje, bet ne globos centre.
Vaiko iki trejų metų globos institucijoje sąlygos nenumato, kad tam būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimas, ir nenustatytas tokios globos terminas;
vaiko laikinąją globą (rūpybą), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus) teikimu, o rekomendacijas šiai institucijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo teikia tik valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga;
ir nuolatinę vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja rajono
(miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija, bendradarbiaudama tik su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga, nenumatyta galimybė bendradarbiauti su globos centrais;
pasirengimą globai (rūpybai) organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija. 3.3. ANK reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
nusižengimo požymių turinčią veiklą pranešama tik savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apie tai neinformuojama; 3.3.2.
ANK 589 straipsnis nesuteikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teisės atlikti administracinių nusižengimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, tyrimų bei priimti dėl jų sprendimus. 3.4. Socialinių paslaugų įstatymo reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
neturi galimybių teikti vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims pagalbą, užtikrinančią vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą; 3.4.2. pagal 19 straipsnio 3 dalį vaikus globojanti šeima, budintis globotojas privalo turėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus išvadą apie tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais). 3.5. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas susisiekia su vaiku ir vaiko atstovu pagal įstatymą ir, įvertinęs poreikį, imasi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti, nenurodydamas poreikio įvertinimo tvarkos. Esamas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų efektyviai organizuoti vaiko globą (rūpybą), nepakankamai užtikrinamos vaiko teisės. Būtina aktyvinti savivaldybėse pradedančių veikti globos centrų plėtrą, stiprinti jų funkcijas, kad jie būtų aktyvūs ir kompetentingi rūpintis visų vaiko globos (rūpybos) rūšių ir formų plėtros savivaldybėse koordinavimu bei organizavimu. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
projektuose Nr.
Įstatymų projektuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 6, siekiant nustatyti aiškų ir nuoseklų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pavadinimo vartojimo praktiką, vartojamas skirtingas institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, sąvokas siūloma keisti į vieną bendrinę sąvoką „valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“. O Įstatymų projektuose Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, atsižvelgiant į šiais įstatymais reguliuojamų santykių specifiką, taip pat į tai, kad šiais įstatymais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nustatomos specifinės funkcijos, siūloma institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą, nustatyti konkretų pavadinimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 4.2. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siūloma nustatyti, kad: 4.2.1. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, šios informacijos pagrįstumą įvertintų ir imtųsi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų (Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 2 dalies pakeitimas), t. y. per nustatytą terminą nuvyktų į vaiko buvimo vietą, išklausytų vaiką bei jo atstovus pagal įstatymą, įvertintų vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo atstovais pagal įstatymą, įvertintų grėsmės lygį vaikui bei imtųsi kitų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36, 39–40 straipsniai);
Civiliniame kodekse nustatyti tvarką ir terminą, per kurį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą), į Civilinio kodekso 3.250 straipsnio
dalies nuostatą; 4.2.3. atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybės nėra skirstomos į rajono ar miesto savivaldybes ir toks savivaldybių skirstymas neturi papildomo teisinio krūvio, siūloma Civiliniame kodekse atsisakyti savivaldybių skirstymo į rajono ir miesto savivaldybes ir vartoti tik savivaldybių pavadinimą;
(tėvas ar motina) stengiasi pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau nei šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino (Civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalies pakeitimas).
Šiuo pakeitimu siūloma įtvirtinti maksimalų vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo terminą, taip pat, atsižvelgiant į valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, nustatyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo tvarką ir subjektą, atsakingą už tokio sprendimo priėmimą;
ar iš vaikui nesaugios aplinkos turi būti atliekamas vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio
interesus, nes vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą bus galima tik tuomet, kai tam leidimą duos teismas, kuris, tik išnagrinėjęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktą informaciją ir medžiagą apie grėsmės vaikui lygio nustatymo aplinkybes, nuspręs, ar yra pagrindas duoti leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą. Teismui nedavus tam leidimo, paimtas vaikas bus nedelsiant grąžinamas jo atstovams pagal įstatymą, kurie turės teisę vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą skųsti;
vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) ne vien šeimoje ar šeimynoje, bet ir globos centre.
Dėl naujo teisinio reguliavimo sumažės vaikų globos institucijose apgyvendinamų vaikų skaičius, nes siūlomu teisiniu reguliavimu išplečiamas ratas subjektų, kurie gali vaikui, likusiam be tėvų globos, nustatyti globą (rūpybą) šeimos aplinkoje;
sprendimo laisvė nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje būtų apribota papildoma sąlyga, kad tam turi būti gautas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimas. Taip pat siūloma nustatyti apribojimą, kad vaiko iki trejų metų globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje, kai ji vaikų globos institucijoje nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje, galėtų tęstis tik iki trijų mėnesių, nenumatant tokio termino pratęsimo (Civilinio kodekso 3.261 straipsnio pakeitimas). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalies
gali būti nustatyta vaikų globos institucijoje, yra susiję su objektyvių aplinkybių buvimu (nebuvimu), siūloma nustatyti, kad vaiko iki trejų metų globa
(rūpyba) vaikų globos institucijoje, kai ji vaikų globos institucijoje nustatoma Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, negali tęstis ilgiau nei tris mėnesius nuo tokių aplinkybių išnykimo momento.
Siūlomas naujas teisinis reguliavimas įpareigos savivaldybių administracijas, negavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimo nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje ar pasibaigus tokio vaiko globos minėtoje institucijoje terminui, ieškoti vaiko institucinei globai (rūpybai) alternatyvų – vaiko globos (rūpybos) šeimoje, globos centre ar šeimynoje, t. y. skatinti šeimas globoti vaikus, globėjus (rūpintojus) steigti šeimynas, nevyriausybines organizacijas – globos centrus; 4.2.8. atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatys ir vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją) paskirs savivaldybės administracijos direktorius, siūloma nenurodyti, koks savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys ar asmuo teiks savivaldybės administracijos direktoriui teikimą, paliekant tai nustatyti pačiai savivaldybės administracijai savo vidiniu teisės aktu (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 1 dalies pakeitimas);
nustatyti tvarką, padėsiančią savivaldybės administracijai likusiam be tėvų globos vaikui parinkti tinkamiausią globėją (rūpintoją), siūloma nustatyti, kad, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), rekomendacijas savivaldybės administracijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo galėtų pateikti globos centras, pasirašęs sutartį su savivaldybės administracija, bei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsakinga už vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje.
Siūlomas naujas teisinis reguliavimas įpareigos savivaldybių administracijas, negavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pritarimo nustatyti vaiko iki trejų metų globą vaikų globos institucijoje ar pasibaigus tokio vaiko globos minėtoje institucijoje terminui, ieškoti vaiko institucinei globai (rūpybai) alternatyvų – vaiko globos (rūpybos) šeimoje, globos centre ar šeimynoje, t. y. skatinti šeimas globoti vaikus, globėjus (rūpintojus) steigti šeimynas, nevyriausybines organizacijas – globos centrus; 4.2.8. atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatys ir vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją) paskirs savivaldybės administracijos direktorius, siūloma nenurodyti, koks savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys ar asmuo teiks savivaldybės administracijos direktoriui teikimą, paliekant tai nustatyti pačiai savivaldybės administracijai savo vidiniu teisės aktu (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 1 dalies pakeitimas);
nustatyti tvarką, padėsiančią savivaldybės administracijai likusiam be tėvų globos vaikui parinkti tinkamiausią globėją (rūpintoją), siūloma nustatyti, kad, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), rekomendacijas savivaldybės administracijai dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo galėtų pateikti globos centras, pasirašęs sutartį su savivaldybės administracija, bei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsakinga už vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų bei Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymuose naujai reglamentuojamą budinčio globotojo institutą, taip pat į tai, kad globos centrai neteiks stacionarios globos (rūpybos) paslaugų (Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), t. y. vaiko globa (rūpyba) globos centre negalės būti nustatoma neturint duomenų apie konkretų budintį globotoją, kuris prižiūrės vaiką, siūloma papildyti reikalavimus savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodant, kad, nustatant vaiko laikinąją globą
(rūpybą) globos centre, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime turi būti pateikiami duomenys apie konkretų budintį globotoją (Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 2 dalies pakeitimas).
Šiai nuostatai tinkamai įgyvendinti yra priimtas Įstatymas Nr. XIII-241, kuris įtvirtina globą (rūpybą) globos centre kaip naują globos (rūpybos formą) ir kurio 3.252 straipsnio 3 dalis numato, jog vaikų globos (rūpybos) globos centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai, kiti teisės aktai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Įstatymas Nr. XIII-246 apibrėžia globos centro ir budinčiojo globotojo statusą, teises bei pareigas ir savivaldybių prievoles mokėti ir finansuoti globos centrų, budinčių globotojų teikiamas vaiko globos (rūpybos), kitas socialines paslaugas;
į tai, kad valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją nuo 2018 m. liepos 1 d. perima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siūloma keisti Civilinio kodekso 3.266 straipsnio pavadinimą bei atitinkamai šio straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios reglamentuotų globos (rūpybos) nustatymo organizavimą. Šiuo pakeitimu siekiama atskirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir savivaldybės administracijos funkcijas organizuojant vaiko globos (rūpybos) nustatymą, išskiriant vaiko globos (rūpybos) nustatymą kaip vaiko globos (rūpybos) organizavimo etapą.
Nauju teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti, kad vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą organizuos valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, bendradarbiaudama su savivaldybės administracija, su vaiko globėju (rūpintoju), su globos centrais ir kitomis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga (Civilinio kodekso 3.266 straipsnio 1–3 dalių, 3.267 straipsnio 2 dalies, 3.271 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai);
į tai, kad pagal keičiamą vaiko globos (rūpybos) organizavimo koncepciją siekiama nustatyti, jog asmens, norinčio tapti globėju (rūpintoju), pasirengimą vykdys ir išvadą dėl tokio asmens tinkamumo tapti globėju (rūpintoju) rengs globos centrai pagal sutartį, sudarytą su savivaldybės administracija, siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), prašymą pateikia savivaldybės administracijai (Civilinio kodekso 3.268 straipsnio
tvarka bus nustatyta Vaiko globos organizavimo nuostatose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja ir koordinuoja savivaldybių administracijos, bendradarbiaudamos su globos centrais ar kitomis šio darbo patirties turinčiomis organizacijomis ir institucijomis (Civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalies, 3.270 straipsnio pakeitimas).
Kuo daugiau asmenų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, bus įtraukiama ne tik į būsimų globėjų (rūpintojų) paiešką, bet ir į kuo tinkamesnį šių asmenų pasirengimą vaiko globai (rūpybai), tuo geresnės globos (rūpybos) sąlygos bus pasiūlytos vaikui, likusiam be tėvų globos, tuo labiau jos atitiks to vaiko poreikius ir interesus. 4.3. Įstatymo projektu Nr. 3 taip pat siūloma:
administracinio nusižengimo požymių turinčią veiklą būtų pranešama ne tik savivaldybės administracijos direktoriui, bet ir, siekiant užtikrinti nepilnamečio teises bei teisėtus interesus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kad pastaroji pagal poreikį galėtų organizuoti reikiamą pagalbą (švietimo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų teikimą) vaikui ir šeimai arba taikyti vaiko atstovams pagal įstatymą administracinę atsakomybę (ANK 6 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Toks teisinis reguliavimas padės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nustatyti šeimas, kurioms gali būti reikalinga pagalba (paslaugos);
įvaikinimo tarnybai teisę atlikti administracinių nusižengimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, tyrimus bei priimti dėl jų sprendimus (ANK 589 straipsnio papildymas nauju 71 punktu), atsižvelgiant į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdys valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, nagrinės fizinių ir juridinių asmenų pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Minėtos teisės suteikimas padės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai efektyviau vykdyti valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, pagal poreikį taikant asmenims, pažeidžiantiems vaiko teises ar teisėtus interesus, administracinę atsakomybę. 4.4. Įstatymo projektu Nr. 4 taip pat siūloma: 4.4.1. išplėsti globos centrų funkcijas nustatant, kad jie nuolat teiktų vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims pagalbą, užtikrinančią vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą (Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimas);
tapti globėjais (rūpintojais), pasirengimą vykdys globos centrai, siūloma nustatyti, kad vaikus globojanti šeima, budintis globotojas privalo turėti ne Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, bet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuotų asmenų išvadą apie tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais) (Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimas), kaip tai numato ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. 4.5. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 5 taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytų grėsmės vaikui lygį (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pakeitimas). Siūlomas teisinis reguliavimas padės kuo skubiau suteikti vaikui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, reikiamą apsaugą, pagalbą ir paslaugas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymams Lietuvos Respublikos Vyriausybei turės pateikti tvirtinti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1983 „Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.157 straipsnio
pakeitimo“ projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Priėmus Įstatymų projektus, Ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus, savivaldybių administracijos turės pakeisti teisės aktus dėl Vaiko gerovės komisijos sudarymo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, sutaupyti lėšų 3 artimiausiems biudžetiniams metams neplanuojama. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų nebuvo gauta. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „vaiko globa “,
„globos centrai“, „budintys globotojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254,
3.254¹ STRAIPSNIU įstatymo Nr. XIIi-645 PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsniu siūloma pakeisti Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.266 straipsnio 1 dalį ir nustatyti: „1. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą savo teritorijoje organizuoja savivaldybės administracija, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą savivaldybių teritorijose organizuoja valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.“ Svarstytinas nuostatos, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija organizuoja tik vaiko nuolatinę globą (rūpybą), suderinamumas su kitomis projekto nuostatomis, taip pat su 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti CK
institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), pateikia savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą).
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą, o šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 2. Keičiamo įstatymo 23 straipsnyje dėstomo CK 3.266 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kitų savivaldybėse“ įrašytina formuluotė „kitose savivaldybėse“. 3. Atsižvelgdami į tai, kad projekto 1 straipsniu siūloma visą keičiamą įstatymą išdėstyti nauja redakcija, siūlytume nuostatas dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo dėstyti nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo
įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas), o ne projekto 2 straipsnyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396163, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254,
3.254¹ STRAIPSNIU įstatymo Nr. XIIi-645 PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 13 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymo savivaldybės administracijai nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) nedera su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias ši institucija teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą atitinkamai tobulinti. 2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume keičiamo įstatymo 20 straipsniu siūlomą pakeisti Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės
administracijos direktoriaus sprendimu. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priimamas per tris darbo dienas nuo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją) gavimo dienos. Vaiko laikinoji globa
(rūpyba) vaikų globos institucijoje nustatoma tik tais atvejais, kai globa
(rūpyba) šeimoje, globos centre ar šeimynoje negalima arba tai prieštarautų vaiko interesams.“ 3.
Keičiamo įstatymo 23 straipsniu siūloma pakeisti Civilinio kodekso
(rūpybos) organizavimą, bet vaiko globos (rūpybos) nustatymo organizavimą. Pastebėtina, kad vaiko globos (rūpybos) nustatymas yra detaliai reglamentuotas kituose keičiamo įstatymo straipsniuose ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Analizuojamo straipsnio nuostatos nėra visiškai suderintos su kitomis laikinosios globos (rūpybos) nustatymą reguliuojančiomis nuostatomis, todėl taikant įstatymą gali kilti problemų. Manytume, kad tokie valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos veiksmai, kaip vaikų, kuriems reikalinga globa
(rūpyba) nustatymas, nurodymo savivaldybės administracijai nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų globėją (rūpintoją) teikimas, taip pat galėtų būti priskiriami prie laikinosios globos (rūpybos) nustatymo organizavimo. Kitose analizuojamo straipsnio nuostatose projektu siūloma reguliuoti institucijų tarpusavio bendradarbiavimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad valstybės ir savivaldybių institucijų tarpusavio bendradarbiavimas yra reguliuojamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 47, 50, 52 straipsniuose. Manytume, kad Civilinis kodeksas nėra tas teisės aktas, kuriame turėtų būti detalizuojamos kitų įstatymų nuostatos. Atvirkščiai, kiti įstatymai detalizuoja Civilinio kodekso nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Civilinio kodekso 3.266 straipsnyje reguliuoti vaiko globos (rūpybos) organizavimą, įtvirtinant jame bendrą nuostatą, kad vaiko globą (rūpybą) pagal kodekse ir įstatymuose nustatytą kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugos institucija ir savivaldybių administracijos, ir suteikiant Vyriausybei įgaliojimus nustatyti vaiko globos (rūpybos) organizavimo, valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimo tarpusavyje bei keitimosi informacija tvarką Vaiko globos (rūpybos) organizavimo nuostatuose. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396163, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269
įstatymo Nr. XIIi-645 PAKEITIMO
2018-05-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus patarėjas Ričardas Černiauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsniu siūloma pakeisti Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.266 straipsnio 1 dalį ir nustatyti: „1.
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą savo teritorijoje organizuoja savivaldybės administracija, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą savivaldybių teritorijose organizuoja valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.“ Svarstytinas nuostatos, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija organizuoja tik vaiko nuolatinę globą (rūpybą), suderinamumas su kitomis projekto nuostatomis, taip pat su 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti CK
apsaugos institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), pateikia savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą, o šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
CK 3.266 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kitų savivaldybėse“ įrašytina formuluotė „kitose savivaldybėse“. Pritarti 3.
straipsniu siūloma visą keičiamą įstatymą išdėstyti nauja redakcija, siūlytume nuostatas dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo dėstyti nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnyje (jos pakeistų keičiamo įstatymo 15 straipsnyje dėstomas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas), o ne projekto 2 straipsnyje. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-2123 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Žmogaus teisių komitetas
3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 3.220 STRAIPSNIO
2018-05-30
pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont; komiteto nariai: Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Andrius Navickas; Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vadovė Jolanta Savickienė, komiteto patarėjos Eglė Gibavičiūtė; Rūta Ragaliauskienė; komiteto padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, ministerijos l. e. p. Vaikų skyriaus vedėjas Ričardas Černiauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Lygių galimybių kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Vytis Muliuolis; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dalyvaus direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių Jan Maciejevski; Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius; Nacionalinei teismų administracijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Reinienė; Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė Sotirovič; Žmogaus teisių stebėjimo instituto Advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-1423 1.
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsniu siūloma pakeisti Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.266 straipsnio
teritorijoje organizuoja savivaldybės administracija, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą savivaldybių teritorijose organizuoja valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.“ Svarstytinas nuostatos, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija organizuoja tik vaiko nuolatinę globą (rūpybą), suderinamumas su kitomis projekto nuostatomis, taip pat su
įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti CK 3.250 straipsnio 3 dalį ir joje nustatyti, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), pateikia savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą, o šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų
pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas.
Nepritarti Pagal nuo liepos 1 d. įsigaliosiantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, tiek pagal keičiamą kodeksą, vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustato bei laikinąjį globėją (rūpintoją) paskiria savivaldybės administracijos direktorius valstybinė vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu. Taigi, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija inicijuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą, tačiau visus veiksmus, reikalingus globai (rūpybai) nustatyti, atlieka savivaldybės administracija. Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo atveju, visus veiksmus, būtinus nustatyti vaikui nuolatinę globą (rūpyba) atlieka Tarnyba ar jos teritorinis skyrius. Taigi ir siūloma įtvirtinti Tarnybos ar jos teritorinio skyriaus ir savivaldybės administracijos funkcijų atskyrimą, organizuojant globos (rūpybos) vaikui nustatymą. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-1423 (3.266)
straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kitų savivaldybėse“ įrašytina formuluotė „kitose savivaldybėse“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-1430 3.
Atsižvelgdami į tai, kad projekto 1 straipsniu siūloma visą keičiamą įstatymą išdėstyti nauja redakcija, siūlytume nuostatas dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo dėstyti nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnyje (jos pakeistų keičiamo įstatymo 15 straipsnyje dėstomas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas), o ne projekto 2 straipsnyje. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261,
Kodekso papildymo 3.254¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487, 489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-646 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6, 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-647 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 ir
Respublikos Seimui. 2.
projektus svarstyti ir priimti skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad nuo
pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas, kurio nuostatomis vadovaujantis bus pertvarkyta vaiko teisių apsaugos sistema ir valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, jos įgyvendinimą savivaldybių teritorijose perims ir užtikrins Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos įgalioti teritoriniai skyriai. 3. Įgalioti socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, o jam negalint dalyvauti – socialinės apsaugos ir darbo viceministrę Vilmą Augienę atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime. Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Argumentai: Siūloma atsisakyti nuostatos, kad vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje, šeimos tėvai duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti, kuri gali neatitikti vaiko interesų, šeimos tėvai gali turėti su vaiko interesais nesuderinamų tikslų nesutinkant vaiko įvaikinti. Pasiūlymas: Išbraukti
išdėstyti taip:
užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiams ir asmenims be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, įvaikinantiems vaiką, taikomos šio kodekso 3.209–3.223 straipsniuose nustatytos taisyklės. 2.
taisyklių, įvaikinimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims galimas, kai yra visos šios sąlygos:
1) per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką (rūpintis vaiku);
2) vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje, šeimos tėvai duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti;
3) 2) vaiko, kuriam paskirtas nuolatinis globėjas (rūpintojas) ir nustatyta globa
(rūpyba) šeimoje, globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti. Atsisakymas duoti sutikimą įvaikinti turi būti motyvuotas;
4) 3) atsisakymo duoti šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą rašytinį sutikimą įvaikinti motyvai yra pagrįsti. Keičiamo 3.224 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus atitinkamai laikyti 2 ir 3 punktais. Pritarti
paskirti pranešėjai: Ona Valiukevičiūtė; Justas Džiugelis. Komiteto pirmininko pavaduotojas (Parašas) Leonard Talmont Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254,
3.254¹ STRAIPSNIU įstatymo Nr. XIIi-645 PAKEITIMO ĮSTATYMO
2018-06-06
dalyvavo: T. Tomilias – Komiteto pirmininko pavaduotojas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos prezidentės patarėja, J. Juzonienė – Valstybės kontrolės, Visuomenės gerovės audito departamento vyr. valstybinė auditorė, D. Šlamienė – Visuomenės gerovės audito departamento vyr. specialistė, L. Vitkauskaitė – Sirunavičė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, J. Maciejevski – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, L. Juškevičienė – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) 2018-05-1423 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsniu siūloma pakeisti Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.266 straipsnio
laikinosios globos (rūpybos) nustatymą savo teritorijoje organizuoja savivaldybės administracija, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą savivaldybių teritorijose organizuoja valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.“ Svarstytinas nuostatos, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija organizuoja tik vaiko nuolatinę globą (rūpybą), suderinamumas su kitomis projekto nuostatomis, taip pat su 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti CK
apsaugos institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), pateikia savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą, o šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti.
Pritarti. 1.2 Teisės departamentas,
dalyje vietoj formuluotės „kitų savivaldybėse“ įrašytina formuluotė „kitose savivaldybėse“. Pritarti. 1.3 Teisės departamentas,
įstatymą išdėstyti nauja redakcija, siūlytume nuostatas dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo dėstyti nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnyje (jos pakeistų keičiamo įstatymo 15 straipsnyje dėstomas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas), o ne projekto 2 straipsnyje. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2018-06-0412 Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir pripažinti netekusiu galios Civilinio kodekso 3.224 straipsnio 2 dalies antrą punktą kaip perteklinį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, galimam įvaikinti vaikui, auklėjamam ir išlaikomam šeimoje, visais atvejais turi būti nustatyta globa (rūpyba), o globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas įvaikinti globojamą (rūpinamą) vaiką įtvirtintas 3.224 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nepripažinus minėtos nuostatos (3.224 straipsnio 2 dalies 2 punkto) netekusia galios, prieštarauti įvaikinimui įgyja teisę asmenys, neteisėtai laikantys vaiką, taip pat asmenys (šeimos), pas kuriuos ilgą laiką (įvertinant vaiko svečiavimosi instituto reglamentavimą) svečiuojasi vaikai. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantas Jonas Dagys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
įstatymo Nr. XIIi-645 PAKEITIMO
2018 m. birželio 13 d. Nr. 102-P-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jan Maciejevski, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė, Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Viešosios policijos valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Donatas Bušma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-1423 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsniu siūloma pakeisti Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.266 straipsnio 1 dalį ir nustatyti: „1.
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą savo teritorijoje organizuoja savivaldybės administracija, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą savivaldybių teritorijose organizuoja valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.“ Svarstytinas nuostatos, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija organizuoja tik vaiko nuolatinę globą (rūpybą), suderinamumas su kitomis projekto nuostatomis, taip pat su 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti CK 3.250 straipsnio 3 dalį ir joje nustatyti, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), pateikia savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio
įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą, o šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti iš dalies Projekto autorių teigimu, Civilinio kodekso 3.266 str. siūlomais pakeitimais siekiama įtvirtinti funkcijų paskirstymą tarp Tarnybos teritorinių skyrių ir savivaldybių administracijų organizuojant vaiko globą (rūpybą).
Pasirinkta formuluotė „organizuoja vaiko globos (rūpybos) nustatymą“ siūloma atsižvelgiant į globos organizavimo etapus (pasirengimas vaiko globai, vaiko globos nustatymas, vaiko globos vykdymas, vaiko globos priežiūra, vaiko globos tęsimas, vaiko globos pabaiga). Nurodomu atveju Civilinio kodekso 3.266 str. siūloma reglamentuoti vaiko globos (rūpybos) nustatymo etapą. Tačiau aukščiau nurodyti argumentai nepaneigia nuostatos neatitikties su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (įsigaliosiančio 2018 m. liepos 1 d.) nuostatoms, įtvirtinančioms, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą. Todėl Komiteto posėdžio metu nutarta registruoti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 pakeitimo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
formuluotės „kitų savivaldybėse“ įrašytina formuluotė „kitose savivaldybėse“. Pritarti
patobulintas
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymą išdėstyti nauja redakcija, siūlytume nuostatas dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo dėstyti nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo
įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas), o ne projekto 2 straipsnyje. Pritarti Projektas patobulintas 4.
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė132 Keičiamo įstatymo 13 straipsniu siūloma Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas. Pritarus siūlomiems pakeitimams, laikinosios globos (rūpybos) nustatymas pailgėtų. Šiuo metu 3 dienų terminas skaičiuojamas nuo informacijos apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), gavimo dienos. Manytina, kad šiuo atveju gauta informacija visais atvejais turi būti patikrinta ir įvertintas jos pagrįstumas. Tuo tarpu siūlomais pakeitimas laikinoji globa būtų nustatoma jau nustačius vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), o 3 darbo dienų terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos. Siūlomas reguliavimas įtvirtina aiškius pagrindus laikinosios globos (rūpybos) nustatymui ir šiame etape nebereikalauja gautos informacijos pagrįstumo vertinimo. Be to, siūlomuose pakeitimuose trijų darbo dienų terminas yra siejamas ne su laikinosios globos (rūpybos) nustatymu, kaip yra šiuo metu, o su nurodymo savivaldybės administracijai nustatyti vaikui laikinąją globą
(rūpybą) pateikimu.
Nors projekto 20 straipsnyje, keičiančiame Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 1 dalį, ir siūloma nustatyti, kad vaiko laikinoji globa
(rūpyba) nustatoma nuo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymo įregistravimo savivaldybės administracijoje dienos savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo būtų priimamas dar per 3 darbo dienas nuo minėto nurodymo įregistravimo dienos. Svarstytina, ar Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 3 dalyje, neturėtų būti įtvirtintas trumpesnis terminas nurodymui nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) savivaldybės administracijai pateikti. Neatsižvelgti Pastabai pritartina, tačiau šiuo etapu pažymėtina, kad kartu su Projektu nekeičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (įsigaliosiančio 2018 m. liepos 1 d.), 42 straipsnio 3 dalyje jau yra įtvirtinta tokia pati nuostata, kad per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą
(rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją). 5. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė14 Projekto 14 straipsniu siūloma pakeisti nuo 2018 m. liepos 1 d. turėjusią įsigalioti Civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalį.
Paliekant šiuo metu galiojančią nuostatą, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, taip pat siūloma įtvirtinti šias nuostatas: „nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau nei šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.“ Siūloma nuostata eliminuoja pareigą, kiekvienu atveju, kai vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip 12 mėnesių įvertinti šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą. Pažymėtina, kad siūlomos keisti nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio CK 3.253 straipsnio 2 dalyje ir buvo priimtos 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.249,
tik 2017 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinių paslaugų efektyvumo vertinimo kriterijus buvo pasirinktas, siekiant užtikrinti, kad nustačius vaiko laikinąją globą, šio vaiko šeimai būtų realiai ir kokybiškai teikiamos socialinės paslaugos. Todėl nutarta įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti socialinio darbo su vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa, šeima efektyvumo kontrolės mechanizmą. Be to, keičiamu įstatymu siūlant palikti nuostatą, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, siūloma nustatyti, kad bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių.
Nekvestionuojant to, kad laikinoji globa savo pobūdžiu ir turi būti laikinoji ir turi tęstis kiek galima trumpiau, svarstytina ar visų atvejų griežtas įspraudimas į formalų terminą yra pagrįstas ir pasiteisins (remiantis šiuo metu galiojančiu reguliavimu, suėjus 12 mėnesių terminui, įvertinus šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į šeimą, turi būti priimamas vienas iš sprendimų: grąžinti vaiką į šeimą arba tęsti vaiko laikinąją globą ir paslaugų teikimą šeimai, arba kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo). Pritarti iš dalies Projekto nuostatą nutarta patobulinti: „2. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau nei šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.“ Projekto autoriai nurodė, kad įtvirtinant Civiliniame kodekse pareigą įvertinti teiktų socialinių paslaugų efektyvumą, turėtų būti nustatyti ir socialinių paslaugų efektyvumo vertinimo kriterijai, kadangi šiuo metu tokių kriterijų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančią praktiką, socialinių paslaugų efektyvumo vertinimas atliekamas pagal tai ar teiktos paslaugos pakeitė tėvų elgesį vaiko atžvilgiu ar ne.
Todėl vadovaujantis susiformavusia praktika ir buvo pasirinktas reguliavimas, jog sprendžiant dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tęsimo, sprendžiama ar tėvai deda pastangas pakeisti savo elgesį, t. y. priima paslaugas, tačiau dar šeimoje vykstantis pokyčiai nėra pakankamai tvarūs (ilgalaikiai), todėl negali būti priimtas sprendimas grąžinti vaiką į šeimą. Be to, sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso 3.253 str. 2 d. ir 3.255 str. nuostatas, laikinajai globai (rūpybai) tęsiantis 12 mėnesių turi būti sprendžiamas klausimas dėl laikinosios globos (rūpybos) pabaigos. Pagal Civilinio kodekso 3.255 str. 1 ir 3 p. laikinoji globa (rūpyba) baigiasi grąžinus vaiką į šeimą arba nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą). Taigi, suėjus 12 mėnesių terminui reikia spręsti grąžinti vaiką į šeimą arba kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. Atsižvelgiant į tai, buvo atsisakyta Civilinio kodekso 3.253 str. 2 d. nuostatų, įtvirtinančių pareigą spręsti grąžinti vaiką į šeimą arba nustatyti nuolatinę globą (rūpybą) kaip perteklinių nuostatų. Todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 3.253 str. 2 d. pirmu sakiniu, 2 sakinyje įtvirtinama išimtis, kai gali būti priimtas sprendimas tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau įtvirtintas laikinosios globos (rūpybos) tęsimo termino ribojimas. Projekto autoriai taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, laikinosios globos (rūpybos) peržiūros vyks atvejo vadybos procese, kuriame ir bus sprendžiamas klausimas dėl vaikui ir šeimai teiktų paslaugų efektyvumo tiek, kiek tai susiję su teigiamų pokyčių šeimoje atsiradimu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius 2018-06-0512 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose svarstomais įstatymų projektais XIIIP-2123 - XIIIP-2128, teikia siūlymus dėl projektų tobulinimo. Dėl Civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.2541 straipsniu įstatymo
netekusiu galios Civilinio kodekso 3.224 straipsnio 2 dalies antrą punktą kaip perteklinį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, galimam įvaikinti vaikui, auklėjamam ir išlaikomam šeimoje, visais atvejais turi būti nustatyta globa (rūpyba), o globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas įvaikinti globojamą (rūpinamą) vaiką įtvirtintas 3.224 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nepripažinus minėtos nuostatos (3.224 straipsnio 2 dalies 2 punkto) netekusia galios, prieštarauti įvaikinimui įgyja teisę asmenys, neteisėtai laikantys vaiką, taip pat asmenys (šeimos), pas kuriuos ilgą laiką (įvertinant vaiko svečiavimosi instituto reglamentavimą) svečiuojasi vaikai. Pritarti Tokį patį siūlymą teikia ir papildomas Žmogaus teisių komitetas. Projekto autorių manymu, šis punktas praktikoje faktiškai nėra taikomas, tačiau sudaro galimybę piktnaudžiauti subjektinėmis teisėmis asmenims, kurie nėra teisėti vaiko atstovai pagal įstatymą. Jeigu asmuo (asmenys) nėra teisėti vaiko atstovai pagal įstatymą, jiems negali kilti teisė priimti sprendimus, susijusius su vaiko teisių įgyvendinimu, nes tokiu atveju gali būti pažeistos be tėvų globos likusio vaiko, kuris gali būti įvaikinamas, teisės.
Be to, šis punktas įtvirtina taisyklę, kad iš neteisės gali atsirasti teisė. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-05-30 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2123 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
teisių komitetas 2018-05-30 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui; siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. Pritarti
teisių komitetas 2018-05-3012 (3.224)
Argumentai: Siūloma atsisakyti nuostatos, kad vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje, šeimos tėvai duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti, kuri gali neatitikti vaiko interesų, šeimos tėvai gali turėti su vaiko interesais nesuderinamų tikslų nesutinkant vaiko įvaikinti. Pasiūlymas: Išbraukti
išdėstyti taip:
užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiams ir asmenims be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, įvaikinantiems vaiką, taikomos šio kodekso 3.209–3.223 straipsniuose nustatytos taisyklės. 2.
taisyklių, įvaikinimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims galimas, kai yra visos šios sąlygos:
1) per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką (rūpintis vaiku);
2) vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje, šeimos tėvai duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti;
3) 2) vaiko, kuriam paskirtas nuolatinis globėjas (rūpintojas) ir nustatyta globa
(rūpyba) šeimoje, globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti. Atsisakymas duoti sutikimą įvaikinti turi būti motyvuotas;
4) 3) atsisakymo duoti šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą rašytinį sutikimą įvaikinti motyvai yra pagrįsti. Keičiamo 3.224 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus atitinkamai laikyti 2 ir 3 punktais. Pritarti
reikalų ir darbo komitetas 2018-06-06 * iš esmės pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
išvadoms. 2. Įregistruoti lydimąjį projektą, t.y., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 pakeitimo projektą, kuris turi būti svarstomas kartu su komiteto patobulintu projektu Nr. XIIIP-2123(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė